4.10.2012

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 299/133

---

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos)

(COM(2011) 804 final – 2011/0380 (COD))

2012/C 299/24

Pranešėjas Gabriel Sarró IPARRAGUIRRE

Taryba, 2011 m. gruodžio15 d., ir Europos Parlamentas, 2012 m. sausio 16 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsniu, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo [kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1198/2006, Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2006 ir Tarybos reglamentas Nr. XXX/2011 dėl integruotos jūrų politikos]

COM(2011) 804 final – 2011/0380 (COD).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo už Komiteto darbo parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. birželio 26 d. priėmė savo nuomonę.

482-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. liepos 11–12 d. (liepos 11 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 150 narių balsavus už, 1 – prieš ir 6 susilaikius.

1.   Išvados ir rekomendacijos

1.1   Komitetas dėkoja Komisijai už pasiūlymą ir pritaria jo tikslams bei prioritetams. Vis dėlto jis mano, kad visų pirma reikėtų patikslinti, kad žuvininkystė ir akvakultūra turi būti tvarios ir konkurencingos ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu. Be to, EESRK atkreipė dėmesį, kad Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF) tiksluose konkrečiai nepaminėtas žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimo ir prekybos sektorius.

1.2   Kalbant apie mažos apimties pakrantės žvejybos apibrėžtį, EESRK pakartoja tai, kas jau išdėstyta jo nuomonėje dėl bendros žuvininkystės politikos (BŽP) reformos, ir ragina Tarybą ir Parlamentą Komisijos pasiūlymą atitinkamai išplėsti.

1.3   Komitetas pritaria tikslui panaikinti laivyno perteklinį pajėgumą tais atvejais, kai jis egzistuoja. Todėl mano, jog reikia ir toliau remti visišką žvejybos laivų veiklos nutraukimą, jei tai leidžia kiekvieną segmentą iš tiesų pritaikyti prie esamų žvejybos galimybių.

1.4   Kartu EESRK laikosi nuomonės, kad reikia toliau remti laikiną laivyno veiklos nutraukimą.

1.5   Komiteto nuomone, ypač svarbi parama mokslininkų ir žvejų santykiams ir partnerystei puoselėti, žmogiškajam kapitalui ir socialiniam dialogui remti, įvairinimui ir darbo vietų kūrimui plėtoti ir saugai laive užtikrinti. Be to, reikėtų numatyti priemones, kuriomis į žuvininkystės sektorių būtų pritraukiami jauni specialistai siekiant padėti sušvelninti kartų kaitos trūkumą, ir skirti daugiau dėmesio darbo vietų kūrimui ir išsaugojimui.

1.6   EESRK pritaria paramai, kurią numatoma skirti išsaugojimo priemonėms pagal BŽP įgyvendinti, žvejybos poveikiui jūrų aplinkai mažinti, inovacijoms, jūrų biologinei įvairovei bei ekosistemoms apsaugoti ir atkurti, klimato kaitai mažinti, nepageidaujamo priegaudo panaudojimui gerinti ir energijos vartojimo efektyvumui didinti.

1.7   Komitetas palankiai vertina vidaus vandenų žvejybai numatytą paramą, tačiau mano, kad reikėtų taikyti paramos priemones, kad būtų išvengta gėlo vandens akvakultūros ir žemės ūkio sąveikos su žvejyba gėlame vandenyje.

1.8   EESRK pritaria priemonėms, skirtoms tvariai akvakultūros ir žuvininkystės teritorijų plėtrai, ir šioje nuomonėje siūlo keletą jo nuomone svarbių patobulinimų.

1.9   Komitetas palankiai vertina su žuvininkystės produktų perdirbimu ir rinkodara susijusias priemones, tačiau mano, kad paramą, teikiamą siekiant gamintojų organizacijoms kompensuoti už žuvininkystės produktų sandėliavimą, būtina užtikrinti iki EJRŽF galiojimo laikotarpio pabaigos. Kartu Komitetas laikosi nuomonės, kad būtina išsaugoti kompensacinių išmokų už perdirbimui skirtus tunus mechanizmą. Be to, mano, kad reikia įtraukti šiuos konkrečius tikslus: gerinti perdirbimo pramonės konkurencingumą, visuomenės sveikatos sąlygas ir produktų kokybę, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, geriau panaudoti mažai naudojamas žuvų rūšis, šalutinius produktus ir atliekas, kurti, gaminti ir parduoti rinkoje naujus produktus, gamyboje naudoti naujas technologijas ir novatoriškus gamybos metodus, atverti naujas rinkas ir jas plėtoti, gerinti darbo sąlygas ir darbuotojų mokymą.

1.10   EESRK palankiai vertina visus su integruota jūrų politika (IJP) susijusius pasiūlymus.

2.   Bendra informacija

2.1   BŽP reforma įsigalios 2013 m. sausio 1 d. (1)

2.2   Esamai BŽP finansinė parama teikiama pagal Reglamentą (EB) Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo, kurį numatoma persvarstyti iki 2014 m. sausio 1 d.

2.3   IJP 2008–2010 m. buvo finansuojama naudojantis keletu bandomųjų projektų ir parengiamųjų veiksmų. 2012–2013 m. laikotarpiui Komisija pasiūlė naują finansinę priemonę.

2.4   BŽP reforma ir IJP konsolidavimas bus remiami iš naujojo Europos jūrų reikalų ir žuvininkystės fondo (EJRŽF), pradėsiančio veikti 2014 m. sausio 1 d.

3.   Pasiūlymo analizė

3.1   Tikslai ir prioritetai

3.1.1   Bendrai, pasiūlyme pagalba skirstoma į paramą, teikiamą pagal „pasidalijamojo valdymo“ principą (daugiausia BŽP), ir į paramą, teikiamą pagal „tiesioginio valdymo“ principą (tai IJP ir papildomos BŽP bei IJP priemonės), imantis ES finansinių priemonių, skirtų įgyvendinti:

a)

BŽP,

b)	atitinkamas su jūrų teise susijusias priemones,

c)	tvarų žuvininkystės rajonų vystymą ir vidaus vandenų žvejybą,

d)

IJP.

3.1.2   Kalbant apie „mažos apimties pakrantės žvejybos“ apibrėžtį, EESRK kartoja tai, kas išdėstyta jo nuomonėje dėl reformos. Komitetas mano, kad neatsižvelgiama į nedidelių laivynų, kuriuos turi įvairios valstybės narės, realijas ir nustatomas vienas neobjektyvus kriterijus, kuris gali lemti diskriminaciją. Todėl EESRK reikalauja dydžio kriterijų papildyti kitais kriterijais, kuriuos būtų galima naudoti šiai labai įvairaus pobūdžio veiklą apimančiai žvejybos rūšiai apibrėžti, pavyzdžiui, jūroje išbūtas laikas, atstumas iki kranto, žvejybos įrankių pobūdis ir sąsajos su vietos bendruomenėmis. Be to, į mažos apimties žvejybos apibrėžtį reikėtų įtraukti tinklines gaudykles.

3.1.3   EESRK mano, kad reikėtų paaiškinti „savarankiškai dirbančių žvejų“ ir „žvejų darbuotojų“ sąvokas, kad būtų galima tiksliai nustatyti, kas bus paramos pagal įvairias EJRŽF priemones gavėjai, nes terminas „žvejai“ neretai naudojamas turint omenyje skirtingas sąvokas: laivų savininkus, savarankiškai dirbančius žvejus, kurie nėra darbuotojai ir kt.

3.1.4   EJRŽF tikslai yra:

a)	skatinti tvarią ir konkurencingą žuvininkystę ir akvakultūrą;

b)	skatinti IJP vystymą ir įgyvendinimą, papildant sanglaudos politiką ir BŽP;

c)	skatinti subalansuotą ir integracinį žuvininkystės rajonų vystymą ir

d)	remti BŽP įgyvendinimą.

3.1.5   EESRK mano, kad dėl pirmojo tikslo reikėtų patikslinti, kad tvari žuvininkystė ir akvakultūra turi būti tvari ir konkurencinga ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu.

3.1.6   EESRK taip pat apgailestauja, kad nei apibūdinant minėtus tikslus, nei nustatytuose ES prioritetuose konkrečiai neminimas perdirbimo ir prekybos sektorius, nors tai yra viena iš sričių, kurioms yra skirti pasiūlyme numatyti veiksmai. Todėl Komitetas apgailestauja, kad į tikslus neįtrauktas investicijų, kuriomis būtų siekiama užtikrinti produktų saugą ir kokybę, finansavimas, darbo sąlygų ir verslo aplinkos gerinimas, parama tvirtos, novatoriškos ir tvarios pramoninės bazės, kurioje būtų galima kurti darbo vietas ir kuri galėtų konkuruoti pasaulio rinkoje, kūrimui.

3.1.7   Geografinė pasiūlymo taikymo sritis apima ES teritorijoje vykdomą veiklą, jei reglamente aiškiai nenurodyta kitaip.

3.2   Paraiškų priimtinumas ir paramos reikalavimų neatitinkanti veikla

3.2.1   Tam tikrą nustatytą laikotarpį nebus priimamos tų ūkio subjektų paraiškos, kurie padarė BŽP arba EJRŽF nuostatų pažeidimų, padarė didelių Reglamento dėl neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos pažeidimų, kurie yra įtraukti į neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą vykdančių laivų sąrašą, yra padarę kitų BŽP taisyklių pažeidimų, dėl kurių kilo didelė grėsmė tvariam atitinkamų išteklių vystymuisi.

3.2.2   EJRŽF paramos reikalavimų neatitinkanti veikla yra:

a)	veikla, kuria didinamas laivo žvejybinis pajėgumas;

b)	naujų žvejybos laivų statyba, žvejybos laivų eksploatavimo nutraukimas arba įvežimas;

c)	laikinas žvejybinės veiklos nutraukimas;

d)	eksperimentinė žvejyba;

e)	įmonės nuosavybės teisių perdavimas;

f)	tiesioginis išteklių atkūrimas, išskyrus atvejus, kai tai ES teisės akte numatyta kaip apsaugos priemonė arba kai tai daroma eksperimentinio išteklių atkūrimo tikslais.

3.2.3   EESRK mano, jog reikia ir toliau remti visišką žvejybos laivų veiklos nutraukimą, kad būtų galima rimtai ir iš esmės restruktūrizuoti ES laivyną, jei tik bus įmanoma užtikrinti, kad kiekvienas segmentas galėtų realiai prisitaikyti prie žvejybos galimybių, atitinkančių ekonominiu, socialiniu ir aplinkos apsaugos požiūriu tvarios žvejybos reikalavimus. Taip pat reikėtų numatyti kompensavimo priemones už profesinės veiklos nutraukimą, pavyzdžiui, ankstyvą išėjimą į pensiją, arba kompensacijas vienodu tarifu, kurios būtų taikomos už laivų veiklos nutraukimą.

3.2.4   Remdamasi Audito Rūmų ataskaita, kurioje buvo nagrinėjama, ar įgyvendintos priemonės padėjo pritaikyti laivyno pajėgumą prie esamų žvejybos galimybių, Komisija tvirtina, kad ta parama nepadėjo išspręsti perteklinio ES laivyno pajėgumo problemos, todėl ją reikėtų nutraukti.

3.2.5   Vis dėlto Komitetas nurodo, kad šioje ataskaitoje nekeliama abejonių dėl paramos visiškam veiklos nutraukimui – joje pateikiama tam tikrų rekomendacijų Komisijai ir valstybėms narėms.

3.2.5.1   Komisijai rekomenduojama imtis tinkamesnių priemonių pajėgumo ir žvejybos galimybių pusiausvyrai siekti, nustatyti veiksmingus žvejybos laivyno pajėgumo apribojimus ir užtikrinti, kad žvejybos teisių perdavimo schemos padėtų mažinti perteklinį pajėgumą.

3.2.5.2   Valstybėms narėms rekomenduojama užtikrinti, kad investicijoms į laivus skirtomis paramos priemonėmis nebūtų didinamas pajėgumas, užtikrinti, kad atidavimo į metalo laužą programos darytų teigiamą poveikį atitinkamų žuvų išteklių tvarumui, ir valstybės pagalbos neteikti žvejybos nevykdančių laivų atidavimui į metalo laužą.

3.2.6   Šiai perteklinio pajėgumo problemai išspręsti Komisija siūlo perleidžiamųjų koncesijų sistemą. EESRK savo nuomonėje dėl reformos šiai sistemai nepritarė, nes siekiant sumažinti perteklinį pajėgumą, reikėtų toliau remti galutinį veiklos nutraukimą.

3.2.7   Kita vertus EESRK mano, kad reikia toliau remti laikiną veiklos nutraukimą dėl svarbaus jo vaidmens gerinant išteklių būklę, visų pirma draudžiamos žvejybos laikotarpiais, tuo pat metu iš dalies kompensuojant žvejams už pajamų netekimą veiklos nevykdymo laikotarpiu.

3.2.8   Parama laikinam veiklos nutraukimui yra visiškai pateisinama, jei:

a)	drastiškai sumažinamos kvotos arba žvejybos veikla pagal daugiamečius žuvininkystės valdymo planus,

b)	nutraukiami arba baigia galioti žvejybos susitarimai ir

c)	ištinka stichinės nelaimės.

3.2.9   Komitetas mano, kad ši parama yra itin svarbi išlaikant ir vystant socialinę ir ekonominę nuo žvejybos labai priklausomų regionų struktūrą, nes ši parama teikiama tiek įgulai, tiek savininkams ir užtikrina, kad žvejybos veiklos būtų tęsiama.

3.3   Pagal pasidalijamojo ir tiesioginio valdymo principus valdomi biudžeto ištekliai

3.3.1   Pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomi biudžeto ištekliai 2014–2020 m. laikotarpiu sudarys 5520 mln. eurų ir bus paskirstyti valstybėms narėms remiantis pasiūlyme nurodytais objektyviais kriterijais. Pagal tiesioginio valdymo principą valdomi ištekliai, įskaitant techninę pagalbą, sudarys 1047 mln. eurų.

3.3.2   Norėdama pasinaudoti EJRŽF bendru finansavimu, kiekviena valstybė narė turės parengti bendrą veiksmų programą ES prioritetams įgyvendinti. Komisija valstybių narių veiksmų programas ir visus jų pakeitimus tvirtins įgyvendinimo aktais.

3.4   Pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomos finansinės priemonės

3.4.1   Tvarus žuvininkystės vystymas

3.4.1.1   Šiam tikslui numatyta parama padės įgyvendinti šiuos ES prioritetus:

—	skatinti žuvininkystės sektoriaus novatoriškumą ir konkurencingumą,

—	skatinti tvarią ir išteklius tausojančią akvakultūrą.

3.4.1.2   Nustatoma bendra sąlyga, kad savininkas, gavęs paramą, skirtą mažos apimties pakrantės žvejybai naudojamų laivų perdarymui, pritaikant juos ne žvejybos veiklai, arba gavęs paramą, skirtą investicijoms į laivą, kad būtų kuo geriau panaudojama nepageidaujama komercinių išteklių priegauda ir geriau panaudota nepakankamai naudojama sugautų žuvų dalis, mažiausiai penkerius metus nuo faktinio išmokos išmokėjimo paramos gavėjui dienos negalės laivo perduoti trečiosioms šalims už ES ribų.

3.4.1.3   EESRK mano, kad reikėtų performuluoti tai, kas išdėstyta 3.4.1.2 punkte, kad būtų nustatyta, jog per penkerių metų laikotarpį nuo paramos gavimo eksportuoti laivai šią paramą turėtų grąžinti laikydamiesi principo pro rata temporis.

3.4.1.4   Inovacijos. Iš EJRŽF galima remti projektus, kuriais siekiama vystyti arba pateikti naujus arba iš esmės patobulintus, palyginti su esamu technologijų lygiu, produktus, procesus, valdymo ir organizavimo sistemas.

3.4.1.5   EESRK mano, kad reikėtų patikslinti „esamų technologijų lygio“ sąvoką, ir primena, kad inovacijos apima ir socialinius aspektus.

3.4.1.6   Su inovacijomis susijusi finansuojama veikla turi būti vykdoma bendradarbiaujant su valstybės narės pripažinta mokslo arba technikos institucija, kuri patvirtina tokios veiklos rezultatus.

3.4.1.7   EESRK mano, kad ne visoms su inovacijomis susijusioms priemonėms būtinas mokslo ar technikos institucijos dalyvavimas. Svarbesnis kriterijus turėtų būti tas, ar dėl šių priemonių žuvininkystės įmonės gali pagerinti savo ekonominės veiklos rezultatus.

3.4.1.8   Konsultavimo paslaugos. Iš EJRŽF galima remti:

—	projektų galimybių studijas;

—	specialistų konsultacijų verslo ir rinkodaros strategijų klausimais teikimą.

3.4.1.9   Komisija siūlo, kad už projektų galimybių studijas ir specialistų konsultacijas verslo ir rinkodaros strategijų klausimais būtų atsakingos pripažintos mokslo ir technikos institucijos ir kad išmokos neviršytų 3 000 eurų ribos.

3.4.1.10   EESRK mano, kad šią nuostatą reikėtų taikyti ir privačioms įmonėms, galinčioms parengti strateginius verslo ir rinkodaros planus ir dėl jų teikti konsultacijas, ir kad reikia nustatyti aukštesnę maksimalios išmokos dydžio ribą. Bet kuriuo atveju, kai apibrėžiami projektų atrankos kriterijai, reikėtų nurodyti, kokiu metodu buvo naudojamasi nustatant šios išmokos dydį.

3.4.1.11   Mokslininkų ir žvejų partnerystė. Iš EJRŽF galima remti:

—	iš nepriklausomų mokslo institucijų ir žvejų arba žvejų organizacijų sudaryto tinko kūrimą;

—	šio tinklo veiklą.

3.4.1.12   EESRK nuomone, itin svarbu puoselėti mokslininkų ir žvejų santykius.

3.4.1.13   Žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo rėmimas. Iš EJRŽF galima remti:

—	mokymąsi visą gyvenimą, mokslo žinių ir novatoriškų metodų sklaidą, naujų profesinių įgūdžių įgijimą, pirmiausia, kai tai susiję su tvariu jūrų ekosistemų valdymu, jūrų sektoriaus veiklos rūšimis, inovacijomis ir verslumu;

—	suinteresuotųjų šalių, įskaitant organizacijas, remiančias lygias vyrų ir moterų galimybes, tinklus ir keitimąsi patirtimi;

—	socialinio dialogo skatinimą nacionaliniu, regioniniu arba vietos lygiu, įtraukiant žvejus ir kitas suinteresuotąsias šalis.

3.4.1.14   EESRK supranta Komisijos siekį įtraukti žmogiškojo kapitalo ir socialinio dialogo, darbo vietų kūrimo, sveikatos priežiūros ir saugos žvejybos laivuose skatinimo priemones. Tačiau nurodo, kad reikėtų patikslinti kai kuriuos aspektus ar įtraukti naujų. Pirmiausia EESRK norėtų patikslinti, kad socialinis dialogas yra procesas, kuriame dalyvauja socialiniai partneriai, t. y. darbdavių ir darbuotojų organizacijos. Todėl kalbant apie šias priemones reikėtų išbraukti nuorodą į „kitas suinteresuotąsias šalis“. Antra, Komitetas mano, kad paramą turėtų gauti ne tik žvejai, bet ir kiti veiklos vykdytojai, kad ja galėtų pasinaudoti ir kiti žuvininkystės specialistai, vykdantys pagalbinę veiklą: žvejybos įrankių taisytojai, už iškrovimą atsakingi uostų darbuotojai ir kt. Be to, EESRK mano, kad reikėtų skatinti bendrai finansuoti šio sektoriaus Europos organizacijų vykdomus europinius veiksmus, visų pirma organizuojamus informacinius seminarus apie BŽP raidą, siekiant socialiniams partneriams sudaryti galimybę geriau suprasti teisės aktus, skatinti laikytis taisyklių ir padėti kuo geriau pasinaudoti fondais. Galiausiai EESRK mano, kad EJRŽF turėtų apimti finansinę paramą žvejų švietimui ir mokymui, kad jie galėtų rasti darbą kituose sektoriuose. Ši finansinė parama turėtų apimti kompensaciją už pajamų netekimą švietimo ar mokymų laikotarpiu.

3.4.1.15   Įvairinimo ir darbo vietų kūrimo sąlygų gerinimas. Iš EJRŽF galima remti:

—	naujų įmonių steigimą ne žvejybos sektoriuje ir

—	mažos apimties pakrantės žvejybai naudojamų laivų perdarymą, pritaikant juos ne žvejybos veiklai.

3.4.1.16   EESRK mano, kad reikia išbraukti nuorodą į mažos apimties žvejybą, kad būtų sudaromos palankios sąlygos bet kurį laivą pritaikyti kitai, su žuvininkyste nesusijusiai veiklai.

3.4.1.17   Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad nenumatyta parama darbo vietų kūrimui pačiame žuvininkystės sektoriuje. EESRK mano, kad reikia įgyvendinti kokią nors priemonę, kurios tikslas būtų – į žuvininkystės sektorių privilioti jaunus specialistus, siekiant sušvelninti vieną didžiausių sektoriaus problemų – kartų kaitą.

3.4.1.18   Sveikatos ir saugos užtikrinimas laive. Iš EJRŽF galima teikti paramą žvejams ir žvejybos laivų savininkams – paramą galima skirti programavimo laikotarpiui, žvejybos laivui arba gavėjui, kad ji būtų investuota į laivą arba atskirus įrenginius, jeigu šiomis investicijomis viršijami pagal nacionalinius arba ES teisės aktus privalomi standartai.

3.4.1.19   EESRK mano, jog ši parama neturėtų apsiriboti vien investicijomis į laivus, kad naudos iš paramos gautų ir žvejai, gaudantys žuvis ir vėžiagyvius potvynių ir atoslūgių teritorijose, ir pagalbiniai darbuotojai. Be to, reikėtų praplėsti tokios paramos taikymo sritį, kad ji apimtų bendrą sąlygų laive gerinimą, t. y. profesinės rizikos prevenciją, darbo sąlygų ir higienos gerinimą ir kt., ir tokių investicijų galimybių studijas.

3.4.1.20   Be to, reikėtų panaikinti apribojimą tokią paramą teikti tik vieną kartą per programavimo laikotarpį.

3.4.1.21   Parama BŽP perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemoms. Komisija siūlo nustatytą paramą teikti BPŽ numatytų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemų sukūrimui arba pakeitimui. EESRK mano, kad tokia parama yra tinkama, jei pagal BŽP bus galiausiai sukurta ši sistema.

3.4.1.22   EJRŽF numatoma parama išsaugojimo priemonių įgyvendinimui pagal BŽP siekiant mažinti žvejybos poveikį jūrų aplinkai, diegti inovacijas, susijusias su jūrų biologinių išteklių išsaugojimu, išsaugoti ir atkurti jūrų biologinę įvairovę ir ekosistemas vykdant tvarią žuvininkystės veiklą. EESRK pritaria šioms nuostatoms ir pabrėžia, kad reikia pripažinti pačių žvejų vaidmenį, kurį jie gali atlikti jūrų aplinkos švarumo ir išsaugojimo požiūriu, ir jo svarbą.

3.4.1.23   Klimato kaitos švelninimas. Siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį iš EJRŽF galima remti investicijas į laivą, kad būtų mažinamas išmetamas teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, ir į auditą bei energijos vartojimo efektyvumo programas. Kita vertus, Komisija siūlo panaikinti paramą variklių keitimui arba modernizavimui.

3.4.1.24   EESRK mano, kad reikia leisti teikti paramą tų variklių keitimui ir modernizavimui, kurie nedidina laivų pajėgumo. Priešingu atveju gali kilti pavojus laivų ir įgulos saugai, nebus didinamas energijos vartojimo efektyvumas ir nebus padedama mažinti taršą.

3.4.1.25   Produktų kokybė ir nepageidaujamos priegaudos naudojimas. EJRŽF galima teikti paramą investicijoms į laivą, kad būtų gerinama sugaunamų žuvų kokybė ir geriau naudojama nepageidaujama priegauda. Ši parama neteikiama dažniau nei vieną kartą per programavimo laikotarpį vienam žvejybos laivui ar vienam gavėjui. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą, padėti apsaugoti aplinką, didinti saugą ir gerinti darbo sąlygas, statyti arba modernizuoti priedangas, kad būtų gerinama žvejų sauga, parama taip pat gali būti teikiama žvejybos uostams, iškrovimo vietoms ir priedangoms.

3.4.1.26   EESRK mano, kad žvejybos uostams, iškrovimo vietoms ir priedangai nustatytos priemonės yra tinkamos, tačiau jos turėtų būti išplėstos, kad apimtų paramą investicijoms į žuvininkystės produktų sandėliavimą ir aukcionus, degalų papildymą, laivų aprūpinimą (vandeniu, ledu, elektra ir kt.) ir kompiuterizuotą aukcionų valdymą.

3.4.1.27   Vidaus vandenų žvejyba. Siekiant sumažinti žvejybos gėlame vandenyje poveikį aplinkai, padidinti energijos vartojimo efektyvumą, pagerinti žvejybos kokybę, saugą ir darbo sąlygas, iš EJRŽF galima remti žvejybos veiklą vidaus vandenyse vykdančius laivus. Be to, bus remiamas vidaus vandenyse veikiančių žvejų veiklos diversifikavimas ir jų dalyvavimas valdant, atkuriant ir prižiūrint „Natura 2000“ teritorijas. EESRK pritaria siūlomoms priemonėms, nors, kaip nurodyta nuomonėje dėl BŽP reformos, Komisija turėtų teikti paramos priemones siekiant išvengti gėlo vandens akvakultūros ir žemės ūkio sąveikos su žvejyba gėlame vandenyje.

3.4.1.28   Labiausiai į Šiaurę nutolusiuose ES regionuose kartais net šešis mėnesius trunkančio sezono metu žiemos žvejyba po ledo danga vykdoma tiek ežeruose, tiek pakrantėse. Sniegaeigiams ir ypatingai žiemos žvejybos įrangai taip pat turėtų būti teikiama EJRŽF parama.

3.4.2   Tvari akvakultūros plėtra

3.4.2.1   Šiam tikslui numatyta parama padės įgyvendinti šiuos ES prioritetus:

—	skatinti inovacinę, konkurencingą ir žiniomis grindžiamą akvakultūrą,

—	skatinti tvarią ir išteklius tausojančią akvakultūrą.

3.4.2.2   EESRK mano, kad parama akvakultūros įmonėms, neatsižvelgiant į jų dydį (labai mažos, MVĮ ir stambios) yra tinkama, tačiau mano, kad I priede stambioms akvakultūros įmonėms nustatytas sumažinimas yra nepagrįstas.

3.4.2.3   Pasiūlyme planuojama parama inovacijoms, investicijoms į ne maistui skirtos akvakultūros veiklą atviroje jūroje siekiant skatinti didelio augimo potencialo akvakultūrą, į savo produkcijos perdirbimą, pateikimą į rinką ir tiesioginį pardavimą, valdymo, pavadavimo ir konsultavimo paslaugų akvakultūros ūkiams sukūrimą ir žmogiškojo kapitalo ir tinklų kūrimo skatinimą.

3.4.2.4   Komitetas pritaria šiems pasiūlymams. Tačiau kalbant apie pastarąjį punktą ir siekiant pagerinti darbuotojų akvakultūros įmonėse vykdomą veiklą, EESRK siūlo sukurti konkrečią pagalbos priemonę, skirtą pagerinti tiek jūroje esančių akvakultūros ūkių, tiek pagalbinių akvakultūros laivų, įskaitant sausumoje esančius akvakultūros ūkius, darbuotojų sveikatos priežiūros ir saugos sąlygas.

3.4.2.5   EESRK siūlo panaikinti apribojimą, kad stambioms įmonėms paramą galima teikti tik mokymosi visą gyvenimą, žinių ir novatoriškos praktikos sklaidos ir kt. veiklai, nes visos šios veiklos svarba pateisina su įmonės dydžiu susijusių apribojimų netaikymą. Vis dėlto Komitetas mano, kad pirmenybę reikėtų teikti mažosioms ir vidutinėms įmonėms.

3.4.2.6   Siekiant padidinti akvakultūros gamybos vietų potencialą, EJRŽF gali remti tinkamiausių vietovių nustatymą, infrastruktūros tobulinimą ir užtikrinimą, kad nebūtų daroma didelė žala akvakultūrai.

3.4.2.7   EESRK mano, kad reikia remti investicijas į pagrindinių jūrų akvakultūros uostų arba iškrovimo vietų infrastruktūros gerinimą ir investicijas į atliekų ir šiukšlių surinkimo įrenginius.

3.4.2.8   Naujų akvakultūros įmonių skatinimas. EJRŽF gali remti naujų akvakultūros ūkininkų steigiamas labai mažas akvakultūros įmones, jei šie akvakultūros ūkininkai veiklą sektoriuje pradeda turėdami tinkamų įgūdžių ir tinkamą kvalifikaciją, jei jie, kaip vadovai, labai mažą įmonę steigia pirmą kartą ir jei jie pateikia verslo planą dėl akvakultūros veiklos vykdymo.

3.4.2.9   EESRK siūlo tokio pobūdžio paramą sieti su naujų darbo vietų kūrimu bet kurioje akvakultūros įmonėje, neatsižvelgiant į tai, ar ji naujai įsteigta, ar ne.

3.4.2.10   Siekiant skatinti itin aplinką tausojančią akvakultūrą, EJRŽF gali finansuoti tam tikras investicijas. EESRK mano, kad kaip ir žvejybos atveju, reikėtų įtraukti paramą investicijoms į išmetamo teršalų arba šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio mažinimą ir į auditą bei energijos vartojimo efektyvumo programas.

3.4.2.11   Be to, parama taip pat gali būti teikiama perėjimui prie ekologinio valdymo ir audito sistemų bei ekologinės akvakultūros, akvakultūros sektoriaus teikiamoms aplinkos apsaugos paslaugoms, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės priemonėms.

3.4.2.12   EESRK mano, kad gyvūnų sveikata yra itin svarbi akvakultūros sektoriaus tvarumui, todėl reikėtų padidinti EJRŽF paramą šiai sričiai. Šiuo tikslu Komitetas siūlo steigti ir plėtoti sveikatos apsaugos grupes akvakultūros srityje tokiomis pat sąlygomis, kaip ir sėkmingai sausumos gyvulininkystės sektoriuje veikiančios grupės.

3.4.2.13   Pasiūlyme numatoma galimybė remti akvakultūros išteklių draudimą, kuris padengia nustatytus nuostolius. EESRK mano, kad jis turėtų padengti ir nuostolius, susijusius su ūkyje dėl natūralių priežasčių, nelaimingų atsitikimų ir kt. nugaišusių gyvūnų rinkimu ir utilizavimu, taip pat su jų skerdimu ir palaidojimu pačiame ūkyje dėl gyvūnų sveikatos priežasčių, gavus išankstinį administracijos leidimą.

3.4.3   Tvari žuvininkystės teritorijų plėtra

3.4.3.1   Šiam tikslui numatyta parama padės įgyvendinti ES prioritetą remti žuvininkystės rajonų suderintą ir integracinį vystymąsi skatinant užimtumo ir teritorinės sanglaudos didinimą. Ši parama gali būti teikiama mažesniems nei NUTS 3 lygio (2) žuvininkystės rajonams.

3.4.3.2   EESRK mano, kad tokios paramos teikimas tik pakrantės savivaldybėms, turinčioms daugiau nei 100 000 gyventojų, yra diskriminacinis, nes laivynai įsikūrę žvejybos uostuose ir tai nepriklauso nuo savivaldybių gyventojų skaičiaus.

3.4.3.3   Komisija siūlo atnaujinti ir sustiprinti žuvininkystės vietos veiklos grupes (ŽVVG), kurios pasiūlo vietos integracinio vystymosi strategijas, atspindinčias vietovės socialinę ir ekonominę sudėtį subalansuotai atstovaujant privačiajam, viešajam sektoriams ir pilietinei visuomenę.

3.4.3.4   Siekiant objektyviai įvertinti iki šiol šių grupių atlikto darbo, kurio tikslas – suteikti postūmį pakrantės teritorijoms, rezultatus, EESRK mano, jog labai svarbu, kad Komisija atliktų tokį vertinimą, kol šiai sričiai numatyta parama neintegruota į naujus fondus.

3.4.4   Pateikimas į rinką ir perdirbimas

3.4.4.1   Komisija planuoja imtis tam tikrų, su pateikimu į rinką ir perdirbimu susijusių priemonių, visų pirma skirtų parengti ir įgyvendinti gamintojų organizacijų gamybos ir pateikimo į rinką planus.

3.4.4.2   Nors EESRK pritaria šiai priemonei, padėsiančiai tausiai naudoti išteklius ir didinsiančiai įmonių konkurencingumą, jis mano, jog į šiuos planus būtina įtraukti lankstumo mechanizmą, nes globalioje rinkoje paklausos ir pasiūlos sąlygos gali pasikeisti bet kurią akimirką.

3.4.4.3   Pasiūlyme numatoma parama, skirta gamintojų organizacijoms kompensuoti už Bendro rinkos organizavimo reglamento II priede išvardytų žuvininkystės produktų sandėliavimą. Ši parama bus laipsniškai mažinama, o 2019 m. – visiškai panaikinta.

3.4.4.4   EESRK nepritaria tam, kad ši parama būtų laipsniškai mažinama, o 2019 m. visiškai panaikinta, nes ji labai padeda stabilizuoti rinkas, todėl Komitetas mano, kad reikėtų ją teikti iki 2020 m.

3.4.4.5   Komitetas nustatė, kad neliko kompensacinių išmokų už perdirbimui skirtus tunus mechanizmo, iki šiol taikyto pagal Bendro rinkų organizavimo reglamentą.

3.4.4.6   Šis mechanizmas buvo sukurtas visiškai ir visam laiku panaikinus bendrojo muitų tarifo muitus perdirbimui skirtiems nesmulkintiems tunams iš trečiųjų šalių. Komitetas mano, kad dėl šio mechanizmo panaikinimo ES produkcija atsidurtų akivaizdžiai mažiau palankioje padėtyje, nes turėtų konkuruoti su produktais, kuriems taikomi žemesni nei ES higienos ir sanitariniai reikalavimai. Todėl EESRK siūlo toliau taikyti minėtą kompensacinių išmokų mechanizmą.

3.4.4.7   EESRK mano, kad pasiūlyme numatoma parama privačiam sandėliavimui tunų gamintojams nekompensuos ir neužtikrins teisingų pajamų krintant tunų kainoms ES rinkoje – tai buvo kompensacinių išmokų sistemos sukūrimo tikslas.

3.4.4.8   Pasiūlyme nurodoma, kad gali būti teikiama tam tikra parama pateikimo į rinką priemonėms.

3.4.4.9   EESRK mano, kad šią paramą taip pat reikėtų teikti žuvininkystės ir akvakultūros įvaizdžio gerinimo komunikacijos kampanijų rengimui ir vykdymui. EESRK taip pat siūlo įtraukti naujus skirsnius, pavyzdžiui, dėl sektoriaus mugių ir komercinių renginių organizavimo ir dalyvavimo juose, dėl veiklos, kuria siekiama pagerinti įmonių galimybes naudotis inovacijomis, dėl mokymų apie pažangiausius metodus, naujus arba patobulintus procesus ir naujas ar patobulintas organizavimo sistemas.

3.4.4.10   Atsižvelgdamas į svarbų tarpžinybinių asociacijų vaidmenį propaguojant produktus ir gerinant jų pateikimą į rinką, Komitetas mano, kad reikėtų remti ne tik tokių asociacijų steigimą, bet ir jų vykdomą veiklą, kad jos galėtų atlikti patikėtas užduotis.

3.4.4.11   Be to, EJRŽF gali teikti paramą nustatytoms investicijoms į produktų perdirbimo veiklą. Komitetas mano, kad reikia įtraukti šiuos konkrečius tikslus: gerinti perdirbimo pramonės konkurencingumą, didinti visuomenės sveikatos reikalavimus ir gerinti produktų kokybę, mažinti neigiamą poveikį aplinkai ir didinti energijos vartojimo efektyvumą, geriau naudoti mažai naudojamas žuvų rūšis, šalutinius produktus ir atliekas, kurti, gaminti ir pateikti į rinką naujus produktus, gamyboje naudoti naujas technologijas ir novatoriškus metodus, atverti rinkas ir jas plėtoti, gerinti darbo sąlygas ir darbuotojų mokymą.

3.4.5   Atokiausi regionai

3.4.5.1   Pasiūlyme numatomas papildomų išlaidų kompensavimas atokiausiuose regionuose (Azorų salose, Madeiroje, Kanarų salose, Prancūzijos Gvianoje ir Reunjone) už žuvininkystės ir akvakultūros produktus. Komitetas mano, kad Komisija turėtų išsamiai paaiškinti, kaip buvo apskaičiuotas kiekvienam atokiausiam regionui skirtas biudžetas, ir kad ji turėtų nurodyti priežastį, kodėl Kanarų saloms skirtas biudžetas buvo sumažintas, o kitiems regionams – padidintas.

3.4.6   BŽP papildomos priemonės

3.4.6.1   EJRŽF gali teikti paramą ES kontrolės, tikrinimo ir priežiūros sistemos taikymui ir pirminių biologinių, techninių, aplinkos, socialinių ir ekonominių duomenų rinkimui, tvarkymui ir naudojimui pagal BŽP reglamentą. EESRK mano, kad ši parama yra būtina siekiant užtikrinti duomenų, įskaitant su darbo inspekcijos patikrinimais susijusius duomenis, visoje ES kontrolę ir rinkimą.

3.4.6.2   Daugeliui pirmiau minėtų priemonių pasiūlyme nustatomas apribojimas – parama gali būti teikiama tik vieną kartą per programavimo laikotarpį ir vienam žvejybos laivui. Šį apribojimą reikėtų panaikinti.

3.4.6.3   EESRK mano, kad reikėtų apsvarstyti galimybę įsteigti „krizių fondą“, kuris suteiktų galimybę patenkinti konkrečius sektoriaus poreikius, kad susidarius tam tikroms ypatingoms aplinkybėms, pavyzdžiui, pertvarkant laivyną dėl žvejybos susitarimų sustabdymo arba nepratęsimo, labai išaugus eksploatavimo išlaidoms, ištikus stichinėms nelaimėms ir kt., būtų galima imtis lanksčių neatidėliotinų priemonių.

3.5   Pagal tiesioginio valdymo principą valdomos finansinės priemonės

3.5.1   Integruota jūrų politika

3.5.1.1   Pasiūlyme numatoma keletas paramos priemonių, skirtų prisidėti prie ES IJP rengimo ir įgyvendinimo, siekiant skatinti integruotą jūrų reikalų ir pakrančių valdymą, prisidėti prie įvairiems jūrininkystės sektoriams ir (arba) sektorių politikos šakoms abipusiai naudingų tarpsektorinių iniciatyvų vystymo, remti tvarų ekonomikos augimą, užimtumą, inovacijas ir naujas technologijas naujai besikuriančiuose ir ateityje susikursiančiuose jūrininkystės sektoriuose pakrančių regionuose, skatinti tausoti jūrų aplinką, visų pirma jos biologinę įvairovę, ir saugomas jūrų teritorijas ir tausiai naudoti jūrų ir pakrantės išteklius. EESRK palankiai vertina siūlomas priemones.

3.5.1.2   Taip pat numatoma keletas paramos priemonių, skirtų palengvinti BŽP ir IJP įgyvendinimą, visų pirma jei tai susiję su mokslinėmis konsultacijomis pagal BŽP, konkrečiomis kontrolės ir priežiūros priemonėmis pagal BŽP, savanoriškais įnašais tarptautinėms organizacijoms, patariamosiomis tarybomis, informacija apie rinkas ir komunikacijos veikla. Komitetas mano, kad šios paramos priemonės yra tinkamos.

3.5.1.3   Komitetas pripažįsta svarbų regioninių patariamųjų tarybų vaidmenį. Tai institucijos, kurios gali patarti Komisijai, kaip spręsti įvairius, su BŽP susijusius klausimus, ir kuriose dalyvauja visi suinteresuotieji subjektai. Todėl Komitetas mano, jog ši parama turėtų būti pakankama, kad būtų galima užtikrinti sklandų šių tarybų veikimą ir kad jose dalyvautų visi jų nariai, įskaitant mokslininkus.

3.5.1.4   EESRK mano, kad EJRŽF turėtų finansuoti būsimą Įgūdžių ir darbo vietų kūrimo sektoriaus tarybą, kuri atitinka BŽP reformos, strategijos „Europa 2020“ ir komunikato „Naujų įgūdžių ir darbo vietų kūrimo darbotvarkė“ (3) tikslus. Be to, Komitetas mano, kad reikėtų toliau finansuoti ES Žuvininkystės ir akvakultūros patariamojo komiteto veiklą. Tuo atveju, jei minėtas komitetas galiausiai būtų panaikintas, EESRK prašo įkurti Pramonės, rinkos ir bendrųjų reikalų patariamąją tarybą.

3.5.1.5   Kalbant apie informaciją apie rinkas, Komitetas teigiamai vertina bet kokią paramą su žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinka susijusios informacijos sklaidai ir plėtojimui.

3.5.2   Techninė pagalba

3.5.2.1   Pasiūlyme numatyta, kad Komisijos iniciatyva gali būti remiama techninė pagalba tvarios žvejybos susitarimų įgyvendinimui ir ES dalyvavimui regioninėse žuvininkystės valdymo organizacijose bei naujam Europos ŽVVG tinklo sukūrimui. Komitetas mano, kad šios paramos priemonės yra itin svarbios.

3.6   Įgyvendinimas

3.6.1   Galiausiai pasiūlyme labai išsamiai nagrinėjamas paramos programų įgyvendinimas tiek pagal pasidalijamojo, tiek pagal tiesioginio valdymo principą nustatant įgyvendinimo priemones, valstybių narių ir Komisijos valdymo ir kontrolės sistemas, priežiūros, vertinimo, informacijos ir komunikacijos mechanizmus.

3.6.2   EESRK pritaria įgyvendinimo sistemoms pagal abu: ir pasidalijamojo, ir tiesioginio valdymo, principus, nes jos atspindi Komisijos patirtį su visais formalumais, reikalingais norint pradėti, įgyvendinti, stebėti ir užbaigti paramos programas pagal BŽP ir IŽP.

---

(1)  Nuomonė CESE OL C 181, 2012 6 21, p. 183–195.

(2)  Žr. 2003 m. gegužės 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1059/2003 dėl bendro teritorinių statistinių vienetų klasifikatoriaus (NUTS) nustatymo (OL L 154, 2003 6 21, p. 1).

(3)  Žr. EESRK nuomonę dėl Komisijos komunikato Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Nauji gebėjimai naujoms darbo vietoms. Darbo rinkos ir gebėjimų poreikių numatymas ir derinimas“, COM(2008) 868 final (OL C 128, 2010 5 18, p. 74).

---