Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonė dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose

(COM(2011) 798 final – 2011/0364 (COD))

2012/C 181/34

Pranešėjas José María ESPUNY MOYANO

Europos Parlamentas, 2011 m. lapkričio 30 d., ir Taryba, 2011 m. gruodžio 13 d., vadovaudamiesi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 43 straipsnio 2 dalimi, nusprendė pasikonsultuoti su Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetu dėl

Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose

COM(2011) 798 final – 2011/0364 (COD).

Žemės ūkio, kaimo plėtros ir aplinkos skyrius, kuris buvo atsakingas už Komiteto parengiamąjį darbą šiuo klausimu, 2012 m. kovo 14 d. priėmė savo nuomonę.

479-ojoje plenarinėje sesijoje, įvykusioje 2012 m. kovo 28–29 d. (kovo 28 d. posėdis), Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas priėmė šią nuomonę 103 nariams balsavus už, 30 – prieš ir 22 susilaikius.

1.   Išvados

1.1   Komitetui visiškai nepriimtina bet kurios pasaulio šalies laivyno pelekų šalinimo praktika, kai ryklių pelekai yra pašalinami, o likusi ryklio dalis yra išmetama į jūrą (angl. finning).

1.2   EESRK pritaria Komisijai, kad panaikinus laikinuosius žvejybos leidimus ir ėmus laikytis „nenupjautų pelekų“ politikos būtų užkirstas kelias pelekų šalinimo praktikai (finning) ES. Vis dėlto, atsižvelgdamas į pirmiau išvardytus veiksnius ir galimus šių priemonių neigiamus padarinius, kuriuos pajustų žvejai, jis mano, jog reikėtų dėti pastangas ieškant alternatyvių būdų užtikrinti, kad būtų laikomasi pelekų pašalinimo draudimo, kurie neturėtų didelės įtakos verslo pelningumui ir įgulos narių saugumui, net jei šiais alternatyviais būdais nepašalinamos Komisijos nurodytos su stebėsena ir reikalavimų laikymosi užtikrinimu susijusios problemos.

1.3   EESRK siūlo tokias alternatyvias priemones:

1.4   Komitetas rekomenduoja visose RŽVO patvirtinti sužvejojamų ryklių kiekio valdymo planus, kuriuose būtų, be kita ko, nustatytos žvejybos pastangų ribojimo priemonės, žvejybos draudimo sezonai ir (arba) sritys ir draudimas perkrauti sugautas žuvis atviroje jūroje.

1.5   Komitetas ragina Europos Komisiją padaryti viską, kas įmanoma, siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo šalinti pelekus tuose laivynuose, kuriuose dar tebegyvuoja ši apgailėtina praktika, ir kad trečiųjų šalių, priklausančių RŽVO sistemai, laivynai vykdytų įpareigojimą pateikti patikimus duomenis apie šių rūšių žuvų sugautą kiekį.

1.6   EESRK ragina Europos Komisiją užtikrinti raštu, kad visiško pelekų pašalinimo veiksmai, atliekami trečiojoje šalyje, kurioje iškraunamas sugautas kiekis, būtų laikomi „paprastu pjaustymu“, tokiu būdu užtikrinant, kad nebūtų keičiama Bendrijos kilmės produktų kilmė.

2.   Įžanga

2.1   Tarybos reglamente (EB) Nr. 1185/2003 dėl ryklių pelekų pašalinimo laivuose (1) nustatyti bendrieji draudimai, susiję su „ryklių pelekų pašalinimo“ praktika, kai ryklių pelekai yra pašalinami, o likusi ryklio dalis yra išmetama į jūrą (finning).

2.2   Jame taip pat leidžiama valstybėms narėms išduoti specialiuosius žvejybos leidimus, suteikiančius teisę apdoroti ryklius laive, kai tokio proceso metu ryklių pelekai pašalinami nuo jų kūno, o ryklių kūnai neišmetami atgal į jūrą. Siekiant užtikrinti pelekų ir kūnų svorių atitikimą, nustatytas pelekų ir kūno gyvo svorio santykis.

2.3   Komisijos manymu, šie specialieji leidimai neužtikrina pelekų pašalinimo kontrolės, todėl ji siūlo, viena vertus, juos panaikinti ir, kita vertus, numatyti, kad ryklių pelekai gali būti iš dalies nupjaunami ir prilenkiami prie karkaso.

3.   Bendrosios pastabos

3.1   Komitetui visiškai nepriimtina bet kurios pasaulio šalies laivyno pelekų šalinimo praktika, kai ryklių pelekai yra pašalinami, o likusi ryklio dalis yra išmetama į jūrą (angl. finning).

3.2   EESRK atreipė dėmesį į tai, kad daugelis mokslininkų, valstybių narių, nevyriausybinių organizacijų ir žvejybos sektoriaus atstovų mano, kad nėra įrodymų, jog pelekų pašalinimo praktika (finning) ES egzistuoja (2). Tačiau tam tikru mastu pelekų šalinimas vykdomas kitose šalyse už ES ribų.

3.3   Komitetas mano, kad siekiant suprasti, kodėl nereikėtų panaikinti specialiųjų žvejybos leidimų, svarbu būti susipažinus su veikla, kurią vykdo plūdurines ilgąsias ūdas naudojantys laivai, gaudantys pelaginius ryklius, nes jie iki šiol gaudavo šiuos leidimus.

3.3.1   Bendrijoje yra daugiau kaip 200 laivų, naudojančių plūdurines ilgąsias ūdas (3). Kiekvieno laivo įgulą turi sudaryti 12–15 narių.

3.3.2   Šių laivų specializacija iš esmės yra kardžuvės ir pelaginių ryklių rūšys: maždaug 87 proc. visų sugautų pelaginių ryklių kiekio sudaro melsvieji rykliai (prionace glauca), o apie 10 proc. – atlantiniai pilkšvieji rykliai (isurus oxyrinchus). Abi rūšys labai būdingos vandenyno priedugnio sistemai ir yra plačiai palitusios Atlanto, Indijos ir Ramiajame vandenynuose. Naujausiais Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (angl. ICCAT) vertinimais, prionace glauca ir isurus oxyrinchus ištekliai biologiniu ir naudojimo lygio požiūriais yra geros būklės. Jų atitinkamos masės maždaug atitinka arba viršija didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį.

3.3.3   Pirmą kartą ES laivams parduodant pelekus visa apimtimi buvo elgiamasi kitaip, negu tai daro kitų vakarietiškų, ne Europos šalių laivynai, kai parduodama ne visa apimtimi arba jie išmetami.

3.3.4   Labai svarbu skirti laivų, kuriuose sugauta žuvis kraunama ant ledo, ir laivų-šaldytuvų veiklą.

3.3.5   Kūnai ir pelekai paprastai iškraunami tuose pačiuose uostuose. Tačiau prekybos ryklių pelekais ir kūnais keliai paprastai yra skirtingi. Pavyzdžiui, iškrauti kūnai siunčiami į Vigo uostą arba į Pietų Ameriką (daugiausia į Braziliją, Peru ir Kolumbiją). Į Vigo pasiųstieji paprastai parduodami Italijoje, Graikijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Portugalijoje, Andalūzijoje ir Pietų Amerikoje. Kita vertus, pelekai paprastai siunčiami į Vigo uostą, o po to keliauja į Japoniją, Honkongą, Kiniją, Kaliforniją ir kt. arba siunčiami tiesiai į tas šalis iš vietos, kurioje jie buvo iškrauti.

3.3.6   Ryklių kūnai paprastai parduodami iš pirmo karto už 0,5–5 EUR/kg kainą, tuo tarpu melsvųjų ir atlantinių pilkšvųjų ryklių pelekai parduodami iš pirmo karto už 10–15 EUR/kg kainą.

3.3.7   Šiuo metu laivų savininkų pajamos, pardavus ryklių kūnus sudaro maždaug 55 proc., o pardavus pelekus – apie 45 proc. bendrų pajamų.

3.3.8   Maistingumo požiūriu, iš ryklio, kuris neturi kaulų, produktų 100 gr gaunama 130 kalorijų. Jo mėsoje nėra daug riebalų – 100 gramų mėsos tenka 4,5 gramo riebalų – ir labai daug aukštos kokybės proteino – 100 gramų mėsos tenka 21 gramai, be to, į jos sudėtį įeina visos būtinos amino rūgštys. Jo riebalai yra nesotieji, tai reiškia, kad jo mėsa tinka prevencinėms dietoms ir gydant širdies ir kraujagyslių ligas, jeigu kepama su tinkamu aliejumi, tokiu kaip alyvų ar sėklų aliejus. Ji lengvai virškinama ir nors jos sudėtyje esama mažiau B grupės vitaminų nei kitose žuvyse, joje daug tirpių riebaluose vitaminų A ir E. Joje daug mineralinių medžiagų – fosforo, kalio, magnio ir geležies.

3.3.9   Šiuo metu visos ryklio kūno sudedamosios dalys naudojamos laikantis FAO rekomendacijų. Naudojami ne tik jo kūnas ir pelekai – farmakologinė ir kosmetikos pramonė iš jo kepenų išskiria vitaminą A, o skvaleną (kuris turi oksiduojančių savybių) ir odą naudoja gaminant odines prekes.

3.4   Komitetas mano, kad svarbu žinoti, kodėl Europos laivynui reikalingi specialieji leidimai:

3.5   Pelekų pašalinimo praktika yra taikoma ne Europos laivuose, kurie, neturėdami šaldymo sistemų, žvejoja toli nuo kranto ir ilgą laiką praleidžia atviroje jūroje, todėl jie turi išsaugoti pelekus naudodami dehidratacijos procedūrą ir išmesti kūnus už borto, nes kitaip jie supūtų. Laivams-šaldytuvams, kuriems būtų taikomas Komisijos pasiūlymas, pašalinus pelekus tektų išmesti už borto vertingą pajamų šaltinį, o tai verslo požiūriu neturi prasmės.

3.6   EESRK pritaria Komisijai, kad panaikinus laikinuosius žvejybos leidimus ir ėmus laikytis „nenupjautų pelekų“ politikos būtų užkirstas kelias pelekų šalinimo praktikai (finning) ES laivuose ES ir ne ES vandenyse ir trečiųjų šalių laivuose, kurie žvejoja, perveža ar iškrauna ryklius ar ryklių pelekus ES vandenyse. Nenupjautų pelekų politika taip pat pagerintų su konkrečiomis rūšimis susijusių duomenų rinkimą; jie yra būtini siekiant įvertinti išteklių būklę ir parengti atitinkamas valdymo priemones, kad būtų užtikrintas ilgalaikis žvejybos tausumas.

3.7   EESRK siūlo tokias alternatyvias priemones:

3.8   Komitetas rekomenduoja visose RŽVO patvirtinti sužvejojamų ryklių kiekio valdymo planus, kuriuose būtų, be kita ko, nustatytos žvejybos pastangų ribojimo priemonės, žvejybos draudimo sezonai ir (arba) sritys ir draudimas perkrauti sugautas žuvis atviroje jūroje.

3.9   Komitetas mano, jog Europos Komisija turėtų didinti pastangas siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi draudimo šalinti pelekus tuose laivynuose, kuriuose dar tebegyvuoja ši apgailėtina praktika, ir kad trečiųjų šalių, priklausančių RŽVO sistemai, laivynai vykdytų įpareigojimą pateikti patikimus duomenis apie šių rūšių žuvų sugautą kiekį.

4.   Konkrečios pastabos

4.1   Komitetas palankiai vertina tam tikrų valstybių narių iniciatyvas, kuriomis siekiama apsaugoti pažeidžiamiausias ryklių rūšis, visų pirma Ispanijos nustatytą draudimą gaudyti paprastąsias jūrų lapes (Alopiidae šeima) ir paprastuosius kūjaryklius (Sphyrnidae šeima) (5); Komitetas ragina visas RŽVO patvirtinti atitinkamas priemones, skirtas pažeidžiamiausių ryklių rūšių ištekliams apsaugoti ir valdyti.

4.2   Komitetas mano, kad santykio priemone paremta sistema yra tinkama ir veiksminga. Tačiau įvairių mokslinių tyrimų šia tema, kuriuos atliko Europos mokslinio tyrimo įstaigos, duomenimis 5 proc. santykis nėra tinkamas (per žemas) Europos laivyno žvejybos praktikai, kuri grindžiama visišku ir maksimaliu pelekų masės panaudojimu, taip pat netinkamas nei pagrindinių ryklio rūšių (melsvasis ryklys ir mako ryklys), kurios gali būti sugautos, nei visų rūšių kartu sudėjus atžvilgiu. EESRK mano, kad būtina iš naujo apibrėžti didžiausią leistiną santykį remiantis realistiniais kriterijais, pagrįstais tinkamais techniniais ir moksliniais duomenimis, atsižvelgiant į jau atliktus mokslinius tyrimus. Naujasis santykis turėtų būti aiškiai paremtas ryklių gyvuoju svoriu, kad būtų išvengta dar kylančių aiškinimo problemų.

(1)  OL L 167, 2003 7 4, p. 2.

(2)  2005 m. gruodžio 23 d. Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Tarybos reglamento (EB) Nr. 1185/2003 (COM(2005) 700); Europos Parlamento žvejybos komiteto pranešimas savo iniciatyva (INI/2054/2006); Tolimojo plaukiojimo laivyno regioninės konsultacinės tarybos (TPLRKT) nuostata dėl Komisijos konsultacijų dėl ES veiksmų plano, skirto ryklių ištekliams išsaugoti ir valdyti, ir TPLRKT jungtinio posėdžio, dėl viešųjų kosultacijų dėl iš dalies keičiamo reglamento dėl ryklių pelekų pašalinimo, protokolas (2011 m. vasario 18 d.).

(3)  Išskyrus Viduržemio jūros regiono laivus, kuriems nereikalingi tokie leidimai.

(4)  2010 m. lapkričio 18 d. Komisijos reglamentas (ES) Nr. 1063/2010, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2454/93, išdėstantį Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kod2eksą, įgyvendinimo nuostatas (OL L 307, 2010 11 23), 78 straipsnio 1 dalies i punktas.

(5)  Įsakas ARM/2689/2009 (rugsėjo 28 d.), kuriuo uždraudžiama paprastųjų jūrų lapių (Alopiidae šeima), paprastųjų kūjaryklių ir kaliforninių jautryklių (Sphirnidae šeima) žvejyba. Official gazette Nr. 240, 2009 m. spalio 5 d., pirmadienis, p. 84098.