This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0822
Proposal for a DECISION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the Strategic Innovation Agenda of the European Institute of Innovation and Technology (EIT): the contribution of the EIT to a more innovative Europe
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės. EIT indėlis kuriant inovacinę Europą
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės. EIT indėlis kuriant inovacinę Europą
/* KOM/2011/0822 galutinis - 2011/0387 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos inovacijos ir technologijos instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės. EIT indėlis kuriant inovacinę Europą /* KOM/2011/0822 galutinis - 2011/0387 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO
APLINKYBĖS Europos inovacijos ir technologijos institutas
(EIT) įsteigtas Reglamentu (EB) Nr. 294/2008, siekiant prisidėti
prie tvaraus ekonomikos augimo ir konkurencingumo stiprinant ES ir
valstybių narių inovacinius gebėjimus, ir visiškai integruojant
žinių trikampį. Laikydamasi reglamento nuostatų ir remdamasi EIT
pasiūlymo projektu Komisija iki 2011 m. pabaigos turi priimti EIT
Strateginės inovacijų darbotvarkės (SID), kurią turi
patvirtinti Europos Parlamentas ir Taryba, pasiūlymą.
Darbotvarkėje apibrėžiamos septynerių metų laikotarpio EIT
ilgalaikių prioritetų sritys, taip pat pateikiama planuojamos veiklos
mokslinių tyrimų, inovacijų ir aukštojo mokslo srityse apžvalga.
Pirmąjį Strateginės
inovacijų darbotvarkės projektą EIT Komisijai pateikė iki
2011 m. birželio 30 d. 2. KONSULTACIJŲ SU
SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS REZULTATAI IR POVEIKIO VERTINIMAS Rengiant pasiūlymą atsižvelgta
į atsakymus, gautus per viešas konsultacijas dėl EIT, taip pat į
viešų konsultacijų dėl Bendros strateginės mokslinių
tyrimų ir inovacijų finansavimo programos rezultatus. Savo nuomones
pateikė valstybės narės ir įvairūs pramonės,
akademinės bendruomenės ir pilietinės visuomenės
suinteresuotieji subjektai. Labai pritarta EIT misijai skatinti platesnį
ir geresnį aukštojo mokslo, verslo, mokslinių tyrimų ir
inovacijų bendruomenių bendradarbiavimą. Pasak respondentų,
EIT turėtų tekti savitas vaidmuo įgyvendinant būsimą
mokslinių tyrimų ir inovacijų programą „Horizontas 2020“,
be to, turėtų būti glaudesni ryšiai su kitomis Europos ir
valstybių narių programomis. Dauguma atsakiusiųjų palankiai
vertina tai, kaip EIT užtikrina verslo bendruomenės dalyvavimą savo
darbe, ir ragina institutą intensyvinti informavimo apie save veiklą.
Be to, atsakiusieji mano, kad verslo bendruomenės dalyvavimas labai
svarbus, kad EIT veikla ateityje būtų sėkminga. Todėl,
norint pritraukti privatųjį sektorių, svarbiausia lankstumas,
taisyklių aiškumas ir aiški investicijų grąža. Rengiant pasiūlymą taip pat remtasi
išorės vertinimo ataskaita, kurioje teigiama, kad žinių trikampio
integravimo koncepcija ir EIT struktūros pagrindą sudarančios
temos labai svarbios. Labai palaikomas EIT sudarytas modelis, pagrįstas
ilgalaikiais labai integruotais koordinavimo centrų tinklais. Atsakiusieji
buvo nuosekliai įsitikinę, kad žinių ir inovacijų bendrijos
(toliau – ŽIB) vertingos tuo, kad veikia kaip katalizatorius ir padeda veiklai,
kurios pavieniai nariai jau imasi, tačiau labiau fragmentiškai, suteikti
papildomos naudos. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO
ASPEKTAI Pasiūlymas grindžiamas Sutarties dėl
Europos Sąjungos veikimo (SESV) 173 straipsnio 3 dalimi. Jis
pagrįstas EIT reglamento nuostatomis ir papildo pasiūlymus,
įtrauktus į programos „Horizontas 2020“ dokumentų rinkinį. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI Poveikis biudžetui, žmogiškiesiems ir
administraciniams ištekliams nurodytas finansinėje pažymoje, pridedamoje
prie pasiūlymo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas dėl EIT
įsteigimo. 2011/0387 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos inovacijos ir technologijos
instituto (EIT) Strateginės inovacijų darbotvarkės. EIT
indėlis kuriant inovacinę Europą (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami
į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į
jos 173 straipsnio 3 dalį, atsižvelgdami
į 2008 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 294/2008 dėl Europos inovacijos ir
technologijos instituto įsteigimo[1], atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavę įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[2], priimdami sprendimą pagal
įprastą teisėkūros procedūrą, kadangi: (1)
Reglamente (EB) Nr. 294/2008 reikalaujama, kad
Komisija, remdamasi Europos inovacijos ir technologijos instituto pateiktu
projektu, pateiktų pirmosios Strateginės inovacijų
darbotvarkės (toliau – SID) pasiūlymą; (2)
SID turėtų apibrėžti ilgalaikes
prioritetines Europos inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT)
sritis ir pateikti jo ekonominio poveikio bei pajėgumų sukurti
didžiausią su inovacijomis susijusią papildomą naudą
įvertinimą; SID turi būti atsižvelgiama į EIT
stebėsenos ir vertinimo rezultatus; (3)
pirmojoje SID turėtų būti
pateikiamos su EIT veikla susijusios išsamios specifikacijos ir sąlygos,
valdybos bei žinių ir inovacijų bendrijų (toliau – ŽIB)
bendradarbiavimo ir finansavimo priemonės, Priėmė
šį sprendimą: 1 straipsnis Šiuo tvirtinama priede pateikta Europos
inovacijos ir technologijos instituto Strateginė inovacijų
darbotvarkė. 2 straipsnis Šis sprendimas
įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS
EIT strateginė inivacijŲ
darbotvarkė
1.
Europos inovacijos ir technologijos institutas – ES
inovacijų veikėjas
Strateginėje
inovacijų darbotvarkėje (toliau – SID) apibrėžiami Europos
inovacijos ir technologijos instituto (toliau – EIT) prioritetai ir veiklos
būdai 2014–2020 m. laikotarpiu. Taigi, tai pagrindinė Europos
politikų priemonė, padedanti laikytis strateginės EIT krypties,
kartu institutui paliekant pakankamai laisvės nustatyti nustatytų
tikslų siekimo būdus ir priemones. SID – nuodugnaus
darbo, kuriuo siekta pasinaudoti jau įgyta EIT patirtimi ir
atspindėti tikrą Europos inovacijų srities padėtį,
rezultatas. Ši darbotvarkė pagrįsta pirmosios SID projektu, kurį
2011 m. birželio 15 d. Europos Komisijai pateikė EIT valdyba,
laikydamasi EIT reglamento reikalavimų. Darbotvarkė taip pat paremta
EIT pradinio laikotarpio nepriklausomo vertinimo ir konsultacijų, kuriose
galėjo dalyvauti visi dalyvaujantys ar galbūt dalyvausiantys EIT
veikloje, įskaitant įmones, aukštąsias mokyklas, mokslinių
tyrimų organizacijas ir nacionalinės ir regionų valdžios
institucijas, rezultatais.
1.1.
EIT – visuomenei iškilusių uždavinių
sprendimas pasitelkiant žinių trikampio inovacijas
Europos ateities sparčiai
kintančiame pasaulyje pagrindas – pažangus, tvarus ir integracinis augimas.
Pripažįstama, kad norint pasiekti tą tikslą ir gebėti
toliau konkuruoti visuotinės žinių ekonomikos sąlygomis,
didžiausia varomoji jėga turėtų būti žinių trikampis,
kurį sudaro moksliniai tyrimai, švietimas ir inovacijos, ir visų
trikampio kraštinių sąveika. Taigi Europos Sąjunga strategijoje
„Europa 2020“ nustatė, kad šios sritys yra politikos prioritetai. Šie
prioritetai daugiausia įgyvendinami pavyzdinėmis iniciatyvomis
„Inovacijų sąjunga“ ir „Judus jaunimas“, kurios yra bendras politinis
ES veiksmų šiose srityse pagrindas. Šias iniciatyvas papildo
pavyzdinės iniciatyvos „Integruota globalizacijos eros pramonės
politika“ ir „Tausiai išteklius naudojanti Europa“. Europos inovacijos ir
technologijos institutas visomis išgalėmis padės siekti šių
pavyzdinių iniciatyvų tikslų. Priežastys, dėl kurių moksliniams
tyrimams, švietimui ir inovacijoms skiriamas didžiausias dėmesys,
paprastos. Didėjant pasaulinei konkurencijai ir viduje kylant
demografinių problemų Europos ekonomikos augimas ir darbo vietų
kūrimas ateityje vis labiau priklausys nuo inovacinių
laimėjimų kuriant produktus, paslaugas ir verslo modelius, taip pat
nuo gebėjimo ugdyti, pritraukti ir išlaikyti talentus. Nors Europoje yra
pavienių sėkmės atvejų, ES valstybės narės dar
atsilieka nuo pasaulinių inovacijų lyderių. Be to, ES susiduria
su vis didesne naujų kompetencijos centrų iš besiformuojančios
ekonomikos šalių konkurencija dėl talentų. Todėl būtina iš esmės keisti
mūsų inovacijų sistemas ir modelius. Dažnai, nors kompetencija
aukštojo mokslo, mokslinių tyrimų ir inovacijų srityse ES tikrai
egzistuoja, ji tebėra fragmentiška. Europai reikia įveikti šį
strateginio bendradarbiavimo nepaisant ribų – tarp šalių,
sektorių ir dalykų – stygių. Be to, Europai reikia pasinaudoti
savo autentiška verslumo kultūra. Tai labai svarbu, jei norima sukurti
tikrą papildomą mokslinių tyrimų ir inovacijų
naudą, steigti naujas įmones ir didelį potencialą
turinčiuose augimo sektoriuose iš tikrųjų komerciškai diegti
inovacijas. Europa turi rūpintis, kad aukštosios mokyklos būtų
inovacijų variklis, nes talentingiems žmonėms reikia tinkamų
įgūdžių, žinių ir pozicijos, kad būtų galima
kurti inovacijas. EIT įsteigtas būtent tuo tikslu, jis
turėtų prisidėti prie tvaraus ekonomikos augimo ir
konkurencingumo stiprinant ES ir valstybių narių inovacinius
gebėjimus. Institutas, integruodamas aukštojo mokslo, mokslinių
tyrimų ir inovacijų žinių trikampį, padės spręsti
programoje „Horizontas 2020“ įvardytus visuomenei iškilusius uždavinius ir
sistemiškai pakeisti Europos inovacijų veikėjų bendradarbiavimo
būdus. Kad pasiektų tą tikslą, EIT per
žinių ir inovacijų bendrijas sujungia strategines kryptis EIT
lygmeniu ir principą „iš apačios į viršų“. ŽIB – labai
integruota partnerystė, sutelkianti labai gerus universitetus,
mokslinių tyrimų centrus, mažas ir dideles bendroves ir kitus
inovacijų srities subjektus ilgalaikiam visuomenei iškilusių
uždavinių sprendimui. Kiekvieną ŽIB sudaro keletas tarpusavyje
susijusių koordinavimo centrų, kuriuose partneriai kasdien glaudžiai
bendradarbiauja ir kuriuose siekiama bendrų strateginių tikslų.
Koordinavimo centrai remiasi veikiančiais kompetencijos centrais ir toliau
juos išplėtoja iki vietos inovacijų ekosistemų ir sujungia
į platesnį inovacijų centrų tinklą, apimantį
visą Europą. EIT sistemoje pavienėms ŽIB suteikta daug
autonomijos, jos pačios gali nustatyti savo vidaus struktūrą,
sudėtį, darbotvarkę ir darbo metodus; taigi, jos taip pat gali
rinktis tinkamiausius būdus siekti tikslų. Strateginiu lygmeniu EIT
rengia ŽIB atrankos procesą, lanksčiai jas koordinuoja ir skleidžia
jų geriausio valdymo ir finansavimo modelius. Pasitelkdamas ŽIB institutas padeda kurti
inovacijoms palankesnę aplinką ir rasti pažangių aukštojo
mokslo, mokslinių tyrimų ir verslo bendruomenių bendradarbiavimo
būdų. Tai padeda holistiškai spręsti programoje „Horizontas
2020“ įvardytus vis sudėtingesnius visuomenei iškilusius uždavinius,
sutelkti labai gerus įvairių sektorių, išsilavinimo ir
dalykų specialistus – kitaip jie galbūt ir nesusitiktų – bendram
problemų sprendimui ieškoti. Pasiekimai EIT pradinis etapas, kuriame svarbiausia buvo
pradėti veiklą, vykdomą per ŽIB, ir nustatyti EIT sprendimų
priėmimo ir vykdomąsias – valdybos ir centrinės
būstinės – funkcijas, užbaigtas. EIT taip pat pavyko sėkmingai
pasiekti savo pagrindinį tikslą – integruoti visą inovacijų
grandinę, sutelkti aukštąsias mokyklas, mokslinių tyrimų
organizacijas ir verslo įmones per tris pradines žinių ir
inovacijų bendrijas, 2010 m. įsteigtas Tarybos ir Parlamento
nustatytose srityse, svarbiose būsimai Europos plėtrai. Šios sritys –
darnios energetikos („KIC InnoEnergy“), prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos
švelninimo („ClimateKIC“) ir ryšių visuomenės formavimo („EIT INC
Labs“). Be to, dabar EIT per centrinę
būstinę Budapešte įtvirtina savo pozicijas kaip naujoviška
institucija. Taip pat įkurtas EIT fondas – teisiškai savarankiška
organizacija, kurios paskirtis skatinti ir remti EIT darbus ir veiklą bei
didinti EIT poveikį visuomenei. ŽIB – pasaulinio lygio integruota
partnerystė Dabar veikiančios trys ŽIB savo veiklos
srityse sėkmingai pasiekė kritinę masę, ir į jas
subalansuotai įtrauktos įvairios žinių trikampio sudedamosios
dalys. Kadangi ŽIB sudaro stiprūs partneriai – ir jų skaičiaus,
ir svarbos atitinkamose srityse požiūriu – ŽIB turi galimybių tapti
pasaulinio lygio bendrijomis. 1 diagrama. ŽIB koordinavimo centrai ŽIB, veikdamos skirtingose teminėse
srityse, savo strategiją ir valdymo struktūras formavo skirtingais
būdais. Viena ŽIB įsteigta kaip įmonė, o kitos dvi yra ne
pelno asociacijos. Jas sudaro maždaug 30 pagrindinių partnerių ir 5–6
koordinavimo centrai, paprastai turintys dar ir nepagrindinių
partnerių, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones
(MVĮ), ir šių nepagrindinių partnerių skaičius kinta. ŽIB yra juridinis asmuo, vadovaujamas
pagrindinio vykdomojo direktoriaus, ir akivaizdu, kad tokia ŽIB struktūra
visai neatitinka tradicinio modelio, esant daugiau nei vienam naudos
gavėjui. Be to, visos ŽIB rengdamos savo veiklos strateginius planus,
vadovaujasi verslo plano logika ir visos jos įgyvendino bendros veiklos
koncepciją, t. y. jos vienoje fizinėje erdvėje, kuri yra
daugelio ŽIB veiklos sričių centras, sutelkia įvairias grupes ir
visos Europos lygmeniu sujungia įvairios specializacijos sričių
kompetenciją ir įgūdžius. ŽIB veikla driekiasi per visą
inovacijų grandinę ir be visa kita apima EIT ženklu pažymėtas
magistrantūros ir doktorantūros programas, kuriose aukštos
kokybės mokslas derinamas su verslumo ugdymu, verslo kūrimo
paslaugomis ir judumo sistemomis. Pirminė ŽIB veikla orientuota į
talentą ir žmones, taigi pirmieji gauti rezultatai yra susiję su
švietimu ir verslumu, įskaitant magistrantūros ir doktorantūros
programų sudarymą. Dvi ŽIB suvienijo jėgas ir bendradarbiaudamos
siūlo magistrantūros studijų programą pažangiųjų
energetikos tinklų srityje. ŽIB
pasiekimai jų pirmaisiais metais (2010–2011 m.) teikia
vilčių. ŽIB vasaros
kursus baigė beveik 500 studentų, o daugiau kaip 200 studentų
yra pasirinkę konkretų ŽIB ženklu pažymėtą
magistrantūros kursą. O mokytis pageidauja daug talentingų
žmonių: pavyzdžiui, ŽIB „KIC InnoEnergy“ gavo 950 paraiškų dėl
magistrantūros kurso, į kurį gali priimti tik 155 studentus.
2010 ir 2011 m. ŽIB „ClimateKIC“ studijas baigę studentai įsteigė
absolventų asociaciją, kad galėtų išsaugoti ilgalaikius
ryšius su ŽIB. Jau
įsteigtos šešios įmonės, pradinėms investicijoms panaudotos
prizų ir apdovanojimų lėšos arba ŽIB parama. Pasibaigus
inkubacinės veiklos laikotarpiui pradės veikti dar daugiau kaip 50
naujų įmonių. „EIT ICTLabs“ 18 mažų įmonių teikia
verslo konsultantų paslaugas. Žinių
trikampyje ryšiai nustatyti regionų lygmeniu, pasitelkiant tarpdalykines
profesinio tobulinimo programas, pavyzdžiui „Climate KIC“ programą
„Pirmieji veikėjai“ (angl. Pioneers in practice)
(šioje judumo programoje lig šiol dalyvavo 59 asmenys). Nustatytos
naujos intelektinės nuosavybės taisyklės, kuriomis nustatoma,
kad pelną iš intelektinės nuosavybės teisių dalijasi
dalyvaujančios bendrovės ir ŽIB juridinis asmuo. 2 diagrama. ŽIB partneriai 2011 m.
(verslas, aukštosios mokyklos, moksliniai tyrimai)
1.2.
Papildoma EIT nauda. Skiriamieji bruožai
EIT taikomam metodui būdinga keletas
elementų, suteikiančių konkrečios papildomos naudos
Sąjungos lygmeniu: ·
Ilgalaikė integruota partnerystė
padeda įveikti fragmentiškumą, o dėl EIT europinio masto
sukuriama kritinė masė. Pasitelkdamas
įgyvendinamas bendradarbiavimo iniciatyvas EIT pasirinktą ŽIB
partnerystę perkelia į strateginį lygmenį, kuriuo galima
ilgalaikė veikla. ŽIB sudaro galimybę pasaulinio lygio partneriams
sudaryti naujas grupes, optimizuoti išteklius, atverti naujų verslo
galimybių kitais būdais sprendžiant didelės rizikos
sudėtingus uždavinius. Be to, nors ES valstybėse narėse yra daug
kompetencijos centrų, dažnai po vieną jiems nepavyksta pasiekti
kritinės masės, leidžiančios konkuruoti pasauliniu mastu. ŽIB
koordinavimo centrai stipriems veikėjams suteikia galimybių glaudžiai
bendradarbiauti su kitais puikiais partneriais nepaisant sienų, o tai
jiems leidžia veikti ir būti pripažintiems pasauliniu mastu. ·
Didesnis investicijų poveikis švietimui,
moksliniams tyrimams ir inovacijoms ir naujų inovacijų valdymo
būdų išbandymas. EIT veikia kaip
katalizatorius, didina turimos mokslinių tyrimų bazės
vertę, nes spartina technologijų ir mokslinių tyrimų
rezultatų diegimą ir naudojimą. Inovacijų veikla padeda
subalansuoti investicijas į mokslinius tyrimus ir pasiekti, kad švietimo
ir mokymo veikla labiau atitiktų verslo poreikius. Tuo tikslu EIT gali
gana lanksčiai bandyti naujus inovacijų modelius, ir tai leidžia iš
tikrųjų diferencijuoti ŽIB valdymą ir ŽIB finansavimo modelius
bei greitai prisitaikyti ir geriau pasinaudoti atsirandančiomis
galimybėmis. ·
Ugdomi talentai nepaisant sienų ir
skatinamas verslumas integruojant žinių trikampį. EIT skatina į žmones orientuotas inovacijas ir didžiausią
dėmesį skiria studentams, mokslininkams ir verslininkams. EIT,
jungdamas akademinę bendruomenę ir verslo sektorių, teikia
naujų karjeros galimybių ir siūlo inovatyvias profesinio
tobulėjimo sistemas. EIT ženklas ant inovatyvių ŽIB magistrantūros
ir doktorantūros programų padės išplėtoti tarptautiniu
mastu pripažįstamą kompetencijos ženklą, padedantį
pritraukti talentų iš Europos ir kitur. Verslumas skatinamas atsirandant
naujai pasaulinio lygio studentų, turinčių žinių ir
nuostatų, leidžiančių idėjas paversti naujomis verslo
galimybėmis, kartai. ·
Pažangus subalansuotas finansavimas, derinamas
su į rezultatus ir verslą orientuotu požiūriu. EIT skiria iki 25 proc. biudžeto ir pasirūpina, kad 75 proc.
finansinių išteklių skirtų įvairūs viešieji ir
privatieji partneriai, taip užtikrindamas reikšmingą sverto poveikį,
nes sutelkiama didelio masto investicijų ir racionalizuojami
įvairūs viešieji ir privatieji šaltiniai, iš kurių finansuojamos
suderintos strategijos. Be to, dėmesį sutelkdamas į poveikį
ir rinkai, ir visuomenei, EIT laikosi į rezultatus orientuoto
požiūrio. ŽIB veikia vadovaudamosi verslo logika, pagal metinius verslo
planus, įskaitant didelio užmojo veiklos planus, apimančius
įvairias sritis nuo švietimo iki verslo kūrimo, aiškius tikslus,
rezultatus ir pagrindinius veiklos rezultatus, pagal kuriuos jos būna
vertinamos.
1.3.
Sąveika su kitomis politinėmis ir
finansavimo iniciatyvomis ir jų papildymas
ES iniciatyvose ir programose vis labiau
pripažįstamas mokslinių tyrimų, inovacijų ir švietimo
sričių tarpusavio ryšys. Tai teikia didelių galimybių
abipusiškai sustiprinti veiksmus Europos, nacionaliniu ir regionų
lygmeniu. ES lygmeniu bus toliau užtikrinama, kad būtų kuo geriau
pasinaudojama šia sąveika, tam bus pasitelkiama mokslinių tyrimų
ir inovacijų programa „Horizontas 2020“ nustatytu strateginiu planu. EIT labai padės siekti programoje
„Horizontas 2020“ nustatytų tikslų, visų pirma, papildydamas
kitas šios srities iniciatyvas, padės spręsti visuomenei iškilusius
uždavinius. Programoje „Horizontas 2020“ nustatyta, kad EIT padės siekti
tikslo spręsti visuomenei iškilusius uždavinius, tačiau, laikantis
požiūrio, kad tarp tikslų turi būti natūrali sąveika,
EIT taip pat padės siekti tikslo įtvirtinti pirmaujančias
pramonės pozicijas ir didinti konkurencingumą, nes skatins
rezultatais pagrįstus mokslinius tyrimus ir sudarys sąlygas steigti
sparčiai augančias ir inovatyvias MVĮ. Galiausiai, EIT,
skatindamas tarptautinį judumą (disciplinos, sektoriaus ir šalies
lygmeniu) ir į naujoviškas pouniversitetines studijas integruodamas
verslumo dvasią bei rizikavimo kultūrą, padės kurti
mokslinį inovacijų pagrindą. Taigi EIT indėlis sudarant
pagrindines sąlygas, kurių reikia, kad būtų galima panaudoti
inovacinį ES mokslinių tyrimų potencialą ir skatinti
pabaigti kurti Europos mokslinių tyrimų erdvę (EMTE), bus
svarus. Be to, dėl EIT ES mokslinių
tyrimų ir inovacijų politikoje atsiranda visa apimančio švietimo
aspektas. Pasitelkdamas naujovišką ir verslumą skiepijantį
švietimą EIT atlieka svarbų vaidmenį jungiant mokslinių
tyrimų ir inovacijų sistemą ir švietimo politiką bei
programas ir prisiima ilgalaikį įsipareigojimą, kurio reikia
siekiant ilgalaikių aukštojo mokslo pokyčių. Teikdamas naujus
tarpdalykinius EIT ženklu pažymėtus laipsnius EIT bendromis jėgomis
siekia kurti į inovacijas orientuotą švietimą, darantį
poveikį platesnei Europos darbotvarkei, susijusiai su aukštųjų
mokyklų modernizavimu, taigi, taip propaguojama Europos aukštojo mokslo
erdvė. Be to, nagrinėjant inovacijų vietos
ir globalių aspektų ryšį, yra galimybių abipusiškai
sustiprinti sąveiką su Sąjungos sanglaudos politika.
Koordinavimo centruose sudaromos tarpvalstybinio bendradarbiavimo
galimybės, o dėl jų patogios padėties galima pasinaudoti
įvairiomis atitinkamų regionų finansavimo sistemomis.
Koordinavimo centrai atlieka svarbiausią vaidmenį stiprinant vietos
ir pasaulinius ŽIB ryšius, įskaitant glaudų bendradarbiavimą su
regionų valdžios institucijomis, visų pirma su visais
dalyvaujančiais rengiant ir įgyvendinant regioninę inovacijų
strategiją pažangios specializacijos tikslais (angl. RIS3). Be to,
siekiant plėsti MVĮ dalyvavimą ŽIB veikloje, galima
būtų stiprinti ŽIB ir vietos organizacijų grupių ryšius.
Nors sąveikos galimybės priklauso nuo ŽIB teminių
sričių, atrodo, kad ES lygmeniu yra tam tikrų iniciatyvų ir
programų, kurias įgyvendinant būtų labai naudingas
bendradarbiavimas ir koordinavimas. Kadangi pagrindinis EIT ir ŽIB uždavinys
yra papildomos Europos kompetencijos naudos kūrimas, tiek jau
veikiančios, tiek būsimos ŽIB turėtų kuo labiau pasinaudoti
šia sąveika. ŽIB suteiks papildomos naudos iniciatyvoms, kurios gali
būti įgyvendinamos įvairiose srityse, įskaitant bendro
programavimo iniciatyvas, Europos inovacinę partnerystę ir viešojo ir
privačiojo sektorių partnerystę. Bendro programavimo iniciatyvos –
pagrindinė priemonė fragmentiškumui mokslinių tyrimų
srityje mažinti – turėtų būti visos Europos ŽIB mokslinių
tyrimų bazės branduolys. ŽIB, savo ruožtu, gali paspartinti ir
sustiprinti aukštos kokybės mokslinių tyrimų, sujungtų
bendro programavimo iniciatyvomis, rezultatų panaudojimą, bei taip
mažinti inovacijų srities fragmentiškumą. Bendra technologijų
iniciatyva ir naujai užmegzta viešojo ir privačiojo sektoriaus
partnerystė suteikia galimybių skatinti didelio masto pramonės
vykdomus mokslinius tyrimus ir intensyvinti pagrindinių technologijų
kūrimą. ŽIB gali padėti skatinti investicijas į šiuos
pagrindinius mokslinius tyrimus, kad būtų padidintas
technologijų perdavimo ir komercinimo mastas ir, padedant talentingiems
verslininkams, senose verslo srityse steigiamos naujos įmonės.
Žinių trikampiu EIT papildys Europos mokslinių tyrimų tarybos
investicijas į pasaulinio lygio netirtų sričių mokslinius
tyrimus, imdamasis visos inovacijų grandinės – nuo idėjų
iki taikymo ir panaudojimo, ir sudarys papildomų galimybių
inovacijų srityje „Marie Curie“ mokslininkams ir „Erasmus visiems“
studentams bei ugdys jų verslumą. Nauja Europos inovacijų partnerystė
(EIP) bus bendras pagrindas, kuriuo vadovaujantis tampa paprasčiau
suderinti pasiūla ir paklausa grindžiamus mokslinius tyrimus bei
inovacijų priemones ir politikos sritis ir jiems sąveikauti. ŽIB gali padėti įgyvendinti EIP, nes
veikia daugelyje vietų ir sričių ir turi praktinės
patirties. ŽIB visų pirma gali padėti plėtoti būtiną žmogiškąjį
kapitalą, ugdyti pagrindinius veikėjus, pavyzdžiui, verslininkus ir
mokslininkus, nustatyti pagrindines sąlygas ir geriausiąją
patirtį tam tikro sektoriaus politikos, reguliavimo ar standartizavimo
klausimais. Praktiškai sąveikos galimybės bus realizuojamos
įvairiais būdais, ir tai priklausys nuo konkrečios ŽIB ir
konkretaus uždavinio. Šiandien ŽIB lygmeniu plėtojami ryšiai su kitomis
iniciatyvomis, o tos iniciatyvos skiriasi atsižvelgiant į kiekvienos ŽIB
specifiškumą ir teminę sritį. ŽIB ir kitų
iniciatyvų sąveikos praktiniai pavyzdžiai (2011 m. rugsėjo
mėn.) ·
ŽIB „EIT ICT Labs“ palaiko glaudžius ryšius su
Ateities interneto viešojo ir privačiojo sektorių partneryste, bendra
technologijų iniciatyva ARTEMIS ir EUREKA iniciatyvomis, pavyzdžiui, ITEA
(Informacinės technologijos Europos pažangai) ir partneryste
„Pasitikėjimas skaitmeniniu gyvenimu“. Naudodamasi ŽIB „katalizatoriais“,
pavyzdžiui „Innovation Radar“, „Patent Booster“ ir „Technology Transfer“
visą ES finansuojamų mokslinių tyrimų projektų
gyvavimo ciklą, ŽIB „EIT ICT Labs“ didina jų poveikį rinkai.
Suteikdama prieigą prie savo koordinavimo centrų ji gali padidinti
žmonių ir idėjų judumą Europoje. ·
ŽIB „KIC InnoEnergy“ padeda įgyvendinti ES
strateginį energijos technologijų planą (SET planas), inter
alia, dalyvaudamas SETIS technologijų stebėjimo ir kartografavimo
platformoje. Ši ŽIB taip pat palaiko ryšius su Komisijos Jungtinių
tyrimų centru (JTC) ir rengdama scenarijus naudojasi imitavimo
galimybėmis. ·
ŽIN „Climate KIC“ savo veiklos srityje aktyviai
bendradarbiauja su bendro programavimo iniciatyviomis, nes ŽIB „Climate KIC“
inovacijų darbotvarkė ir įgyvendinimo planas bus iš dalies
pagrįsti bendra strategine darbotvarke, nustatyta su klimatu susijusioje
bendro programavimo iniciatyvoje (klimato paslaugos ir pritaikymas). „Climate
KIC“ regioninės inovacijų ir įgyvendinimo bendrijos yra
originalus visos Europos regioninių inovacijų pavyzdys. Šios
bendrijos regionus naudoja kaip testavimo bazes, siedamos vadovavimo
gebėjimus ir regionų pranašumus su iškilusiais pasauliniais
uždaviniais.
2.
2. Svarbesnis EIT vaidmuo po 2013 m.
Prioritetai
2.1.
Augimo, poveikio ir tvarumo skatinimas per EIT
Pradiniame etape įgyta patirtis Steigiant pirmąsias ŽIB iš esmės
buvo kartu ir mokomasi. Tai rodo, kad ŽIB yra nauja koncepcija ir nė viena
šio proceso šalis pakankamai neįvertino, kokia nelengva užduotis
įtvirtinti ŽIB įstatymiškai ir užmegzti sutartinius santykius su ŽIB
ir jų partneriais. Steigimo procesas nebuvo lengvas dar ir dėl to,
kad nežinota, kuri juridinio asmens forma būtų tinkamiausia. Nors
„nuo apačios į viršų“ metodas, kurį taikant kiekviena ŽIB
turi veiksmų laisvę rinktis partnerystės struktūrą,
turėtų būti toliau taikomas, reikėtų pateikti
rekomendacijų dėl tinkamos teisinės struktūros. Be to,
nereikėtų pamiršti, kad nelengva viename juridiniame asmenyje
sutelkti skirtingą akademinę ir verslo kultūrą, todėl
labai svarbu ir ŽIB, ir EIT lygmeniu rasti bendrų vertybių. Dar
daugiau, ŽIB yra didelio masto institucinės naujovės, ir visos ŽIB
yra skirtingos. Tai leidžia rinktis iš nemenkos inovacijų modelių
įvairovės, tačiau dėl to koordinuoti ir stebėti ŽIB
tampa tik dar sunkiau. Ateityje aiškias rekomendacijas
reikėtų pateikti jau nuo pat atrankos proceso pradžios, kad visų
ŽIB esminės strateginės savybės būtų vienodos, o
kartu, kad būtų galima lanksčiai rinktis ŽIB struktūros,
veikimo ir finansavimo metodus. Galiausiai, dabar veikiančios trys ŽIB dar
nesudaro kritinės masės, leidžiančios EIT plėtoti visą
svarbiausio inovacijų instituto potencialą. Veikiant tik trims ŽIB,
galimybės joms pasinaudoti viena kitos inovacinėmis galimybėmis
ir administravimo bei sklaidos požiūriu pasiekti masto ekonomiją yra
ribotos. Tai taip pat reiškia, kad EIT yra nepakankamai didelio masto ir dėl
to negali iš tikrųjų veikti kaip tikra Europos institucija. Taigi
reikia papildomų ŽIB, kad EIT galėtų pasiekti kritinę
masę ir būti daugiau negu tik sudėtinis subjektas. Jei norima,
kad EIT tirtų naujus inovacijų valdymo metodus pasitelkdamas ŽIB,
reikia dar kelių papildomų partnerystės grupių, kad imtis,
kuria grindžiama EIT patirtis, būtų didesnė. EIT – investuotojas į žinių
trikampį Remdamasis įgyta patirtimi EIT siekia
įtvirtinti ir toliau plėtoti investuotojo, puoselėjančio
kompetencijos centrus Europos mokslinių tyrimų, verslo ir aukštojo
mokslo srityse ir sudarančio sąlygas tuos centrus sutelkti ir
užmegzti ilgalaikį sistemingą bendradarbiavimą per ŽIB,
vaidmenį. Sąvoka „EIT investuotojas“ reiškia, kad
didžiausias dėmesys skiriamas geriausių strateginių
galimybių paieškoms ir pasaulinio lygio partnerystės grupių,
t. y. ŽIB, galinčių pasinaudoti tomis galimybėmis,
portfelio atrankai. Be to, EIT, atsižvelgdamas į ankstesnius ŽIB veiklos
rezultatus ir jų verslo plane siūlomą veiklą, joms skiria
metines dotacijas. Vertinant verslo planus pasitelkiami nepriklausomi
išorės ekspertai. Šiuo požiūriu EIT
turėtų ne tik nustatyti plačias kryptis ir vizijas, bet ir
teikti ŽIB tam tikrą paramą bei stebėti jų veiklą.
Kartu ŽIB suteikiama didelė veikimo laisvė ir jos gali pačios
nustatyti savo vidaus strategiją ir struktūrą, vykdyti
veiklą ir telkti reikiamus talentus ir išteklius. EIT investicijų grąža žinių ir
inovacijų bendrijose bus matuojama apčiuopiama nauda Europos
ekonomikai ir plačiajai visuomenei, pavyzdžiui, naujų
įmonių įsteigimas, naujų produktų ir paslaugų
atsiradimas dabarties ir ateities rinkose, geresnių įgūdžių
turintys verslininkai, naujos ir didesnės galimybės gauti
patrauklų darbą, talentų iš ES ir kitų šalių
pritraukimas ir išlaikymas. Tam EIT reikia patikimos stebėsenos ir
vertinimo sistemos, didžiausią dėmesį skiriant pasiekimams,
rezultatams ir poveikiui ekonomikai ir visuomenei, vertinamam remiantis
geriausia tarptautine patirtimi. Rengiant subalansuotą veiklos
stebėsenos sistemą, kuria turėtų būti vertinamas EIT
poveikis per ŽIB, svarbiausia yra paties EIT, kaip organizacijos, veikla ir
indėlis įgyvendinant programą „Horizontas 2020“. Svarbus elementas šiuo atžvilgiu taip pat yra
ir tikros EIT korporatyvios tapatybės, pagrįstos bendromis
vertybėmis, plėtojimas. Nors visos ŽIB ir jų partneriai turi
savo korporatyvią tapatybę ir vertybes, esama ir visai EIT bei ŽIB
bendruomenei bendrų vertybių. Šios vertybės yra kompetencija
visame žinių trikampyje, kvalifikuoti ir verslūs žmonės,
ilgalaikis bendradarbiavimas nepaisant sienų tarp šalių, dalykų
ir sektorių poveikio visuomenei ir ekonomikai siekis. Tokia tapatybė
taip pat padidins EIT ir ŽIB matomumą ir reputaciją.
2.1.1.
Jau veikiančių ŽIB augimo ir poveikio
įtvirtinimas ir skatinimas
EIT aktyviai rems pirmąsias tris ŽIB, kad
padidintų jų potencialą ir poveikį bei padėtų
siekti programos „Horizontas 2020“ tikslų. Ilgainiui ŽIB imsis daugiau
veiklos rūšių, kad galėtų patekti į naują
rinką ar pasinaudoti naujomis visuomenei teikiamomis galimybėmis.
Siekdamas paremti šią veiklą EIT, glaudžiai bendradarbiaudamas su
kiekviena ŽIB, konsultuosis ir apibrėš specialiai parengtą bendro
finansavimo strategiją, kuri kartu yra EIT strateginės veiklos
pagrindas. Žinių ir inovacijų bendrijos turi ir
toliau būti dinamiška partneryste, taigi jos turi būti atviros
naujiems partneriams, o seni partneriai prireikus turi pasitraukti. ŽIB
turėtų išnaudoti naujus egzistavimo ir potencialios kompetencijos
šaltinius, jei tik tai teikia papildomos naudos. Tai galėtų būti
daroma veikiančiuose koordinavimo centruose dalyvaujant naujiems
partneriams, didinant kiekvieno ŽIB koordinavimo centrų
bendradarbiavimą ar net steigiant naujus koordinavimo centrus, kartu
išsaugant sutelktą, patikimą ir lengvai valdomą
partnerystę. Kad ŽIB kuo geriau
veiktų, ne mažiau svarbu ir tinkama bendradarbiavimo ir konkuravimo
pusiausvyra. EIT skatins ŽIB imtis platesnės veiklos, apimančios ir
kitų ŽIB sritis, turinčias didelį sinergijos potencialą.
Tai galėtų būti daroma, pavyzdžiui, rengiant bendrus profesinio
tobulinimo kursus, imantis bendros mokslinių tyrimų veiklos,
siūlant magistrantūros arba doktorantūros studijų programas
ar užtikrinant akademinės ir verslo bendruomenės judumą tarp
ŽIB. Kartu EIT teiks paskatas už tam tikro laipsnio konkurenciją, kad
paskatintų ŽIB didžiausią dėmesį skirti rezultatams ir
poveikiui bei imtis tinkamų priemonių tuo atveju, jei veiklos
rezultatai būtų per prasti. ŽIB ne tik plečia aukštos kokybės
savo partnerių mokslinių tyrimų bazę, bet ir pirmos skatina
ir įgyvendina EIT švietėjišką misiją. Tikslas – ugdyti ir
mokyti talentingus žmones, kurių įgūdžių, žinių ir
mąstysenos reikia pasaulinei žinių ekonomikai. Tuo tikslu EIT
aktyviai skatina, inter alia, EIT ženklu pažymėtus laipsnius, stebi
jų kokybę ir nuoseklų diegimą visose ŽIB. Šiame darbe bus
plačiai naudojamasi tarpusavio ir ekspertų vertinimu ir
bendradarbiaujama su nacionalinėmis ir kokybės užtikrinimo
institucijomis. Tai padidins nacionalinį ir tarptautinį EIT ženklu
pažymėtos kvalifikacijos pripažinimą ir padidins pasaulinį jos
patrauklumą, kartu tai bus bendradarbiavimo tarptautiniu lygmeniu
pagrindas. Ateityje ŽIB bus skatinamos plėsti savo švietimo veiklą ir
apimti ne tik pouniversitetinį švietimą, bet ir rasti
įvairesnių studijų būdų, kad galėtų apimti
daugiau inovacinės profesinės veiklos sričių, taip pat
vadovų švietimą, specialiai parengtus kursus ir vasaros mokyklas. Kad
sustiprintų savo švietimo veiklos poveikį ir pasiektų
platesnę auditoriją, ŽIB eksperimentuodamos gali sugalvoti bandomųjų
pirmosios pakopos studijų kurso modulių arba bendrojo lavinimo
mokykloms skirtų dalykų. EIT: ·
laipsniškai parengs konkurencingus ŽIB dotacijos
procentinių dydžių paskirstymo peržiūros mechanizmus, ir juos
taikant bus atsižvelgta į tai, kad skiriasi ŽIB augimo tempas; ·
skatins ŽIB rengti bendras darbo programas
visiems svarbiomis temomis; ·
sukurs EIT ženklu pažymėtų
kvalifikacijų tarpusavio vertinimo sistemą ir užmegs
bendradarbiavimą su nacionalinėmis ir tarptautinėmis
kokybės užtikrinimo įstaigomis; ·
skatins ŽIB plėtoti įvairesnę švietimo
ir mokymo veiklą.
2.1.2.
Naujų ŽIB steigimas
Siekdamas dar labiau didinti poveikį ir
skatinti inovacijas naujose visuomenei iškilusių uždavinių srityse,
EIT laipsniškai didins ŽIB skaičių. EIT, vis sparčiau steigdamas
naujas ŽIB, užtikrins, kad būtų deramai atsižvelgta į
ankstesniuose etapuose įgytą patirtį, ir kad ŽIB būtų
steigiamos tik tose srityse, kurios turi aiškų inovacinį
potencialą ir aukščiausio lygio kompetenciją. Todėl
2014–2020 m. naujos ŽIB bus steigiamos dviem etapais – po tris naujas ŽIB
2014 ir 2018 m., taigi 2014–2020 m. iš viso bus 9 ŽIB, o koordinavimo
centrų visoje ES bus 40–50. 2018 m. rengiant naują ŽIB atrankos
procesą turi būti labai remiamasi nuodugnaus EIT ir
veikiančių ŽIB išorės vertinimo rezultatais, įskaitant ŽIB
poveikio ekonomikai ir visuomenei ir EIT indėlio stiprinant ES ir
valstybių narių inovacinius pajėgumus vertinimą, taip pat
programos „Horizontas 2020“ vertinimų rezultatais. Srityse, kuriose visuomenei iškilo didelių
uždavinių, bus steigiamos naujos ŽIB, turinčios tikrą
inovacinį potencialą. Taigi, EIT
visomis išgalėmis padeda siekti platesnės ES politinės
darbotvarkės, visų pirma programos „Horizontas 2020“, kurioje
įvardyta nemažai didelių visuomenei iškilusių uždavinių,
tikslų. Siekiama
ŽIB steigti teminėse srityse, kuriose dėl tų sričių
dydžio ir sudėtingumo uždaviniai gali būti sprendžiami taikant
tarpdalykinius, tarpvalstybinius ir tarpsektorinius metodus. Todėl parenkant temines sritis reikia atidžiai
išanalizuoti, ar ŽIB gali padidinti vertę ir turėti teigiamą
poveikį ekonomikai ir visuomenei. Europos Komisija šią analizę atliko vykdydama
procesą, kuriuo siekta objektyviai įvertinti būsimų ŽIB
temų potencialą. Pradinis taškas
buvo SID projektas, kurį EIT valdyba Komisijai pateikė 2011 m.
birželio mėn. Kartu sudarytas patikimų
kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti kiekvienos
būsimos temos inovacinį potencialą, rinkinys. Per viešas
konsultacijas šių kriterijų pagrįstumas patikrintas
platesnėje žinių trikampio inovacijų bendruomenėje. Šio proceso rezultatas – toliau pateiktas
kriterijų sąrašas. ·
Sprendžiami didžiausi
Europos ekonomikos ir visuomenei iškilę uždaviniai ir padedama
įgyvendinti „Europa 2020“ darbotvarkę. ·
Atitinkamos ES politikos sritys
derinamos tarpusavyje ir su kitomis įgyvendinamomis iniciatyvomis pagal programas
„Horizontas 2020“ ir „Erasmus visiems“. ·
Gebama sutelkti investicijų iš
verslo sektoriaus ir pasiekti, kad verslo sektorius prisiimtų ilgalaikius
įsipareigojimus. Yra jų produktų rinka arba gali būti
sukurta naujų rinkų. ·
Daromas ilgalaikis ir sisteminis
poveikis, matuojamas pagal tai, kiek atsiranda naujų išsilavinusių ir
verslių žmonių, naujų technologijų ir naujų verslo
rūšių. ·
Sutelkiama kritinė
pasaulinio lygio suinteresuotųjų subjektų iš mokslinių
tyrimų, švietimo ir inovacijų bendruomenės masė; priešingu
atveju šie subjektai susitelkti negalėtų. ·
Reikia taikyti
tarpdalykinius metodus ir plėtoti naujas švietimo rūšis, peržengiant
dalykų ribas. ·
Naikinamos didžiausios
inovacijų spragos, pavyzdžiui, Europos paradoksas, t. y. sritys,
kuriose Europa turi stiprią mokslinių tyrimų bazę, bet
inovacijos diegiamos silpnai. Vertinant EIT projekte siūlomas temas –
vertino ir platesnė suinteresuotųjų subjektų
bendruomenė – aiškiai matyti, kad yra tam tikrų skirtumų,
susijusių su galimu ŽIB įsteigimo poveikiu.
Taigi, kelių temų visiškai atsisakyta,
kitos apibrėžtos iš naujo, kad labiau atitiktų specifinį
Europos ir pasaulio kontekstą šioje srityje. Nustatyta, kad šios teminės sritys yra
sritys, kuriose įsteigus naujas ŽIB būtų daugiausia
galimybių jau vykdomai veiklai suteikti papildomos naudos ir iš
tikrųjų paskatinti diegti inovacijas: ·
papildoma gamybos nauda ·
Ateities maistas (angl. Food4future)
– tvari tiekimo grandinė nuo išteklių iki vartotojų ·
sveikos gyvensenos ir
aktyvaus senėjimo inovacijos ·
žaliavos – tvarus žvalgymas,
gavyba, gamyba ir perdirbimas ·
pažangi ir saugi visuomenė ·
miestų judumas Daugiau informacijos apie kiekvieną
temą pateikiama dokumento prieduose[3]. Remdamasis šiomis temomis EIT
galės savarankiškai rengti būsimą ŽIB atrankos procesą. Būsimų
kvietimų teikti pasiūlymus dėl ŽIB sėkmė labai
priklausys nuo aiškių nurodymų, susijusių su
lūkesčiais ir reikalavimais, taip pat nuo to, kiek laiko ŽIB
paraiškų teikėjams bus skirta, kad prieš pateikdami
pasiūlymą jie galėtų susitvarkyti teisinius ir finansinius
reikalus. ŽIB bus atrenkamos
pagal išsamius EIT reglamente nustatytus kriterijus, remiantis bendraisiais
kompetencijos ir inovacijų aktualumo principais.
Visos atrinktos ŽIB turės parodyti, kaip pasieks didžiausią
poveikį tam tikroje srityje, ir įrodyti, kad jų strategija yra
veiksminga. 2014 ir 2018 m. numatyti du ŽIB atrankos etapai.
Taigi, nustatytos trys pirmojo etapo temos. Atsižvelgiant į tai, kad
naujos ŽIB turėtų būti steigiamos laipsniškai, pirmosios trys
temos atrinktos pagal srities brandumą, potencialų poveikį
visuomenei ir ekonomikai, taip pat sąveikos su kitomis iniciatyvomis
galimybes. Šios temos yra ·
sveikos gyvensenos ir
aktyvaus senėjimo inovacijos ·
žaliavos – tvarus žvalgymas,
gavyba, gamyba ir perdirbimas ·
ateities maistas – tvari tiekimo
grandinė nuo išteklių iki vartotojų Likusios antrojo etapo 2018 m. temos (miestų
judumas, papildoma pramonės nauda ir pažangi ir saugi visuomenė) bus
svarstomos atsižvelgiant į naujas ir nenumatytas problemas, kurių
gali kilti ateityje. EIT: ·
laiku pasirengs antrojo etapo 2014 m. ŽIB
atrankai, o, atlikus programos „Horizontas 2020“, jos konkrečios programos
ir EIT vertinimą, bus parengta trečiojo etapo 2018 m. atrankos
tvarka; ·
užtikrins, kad pagrindinės ŽIB atrankos
proceso sąlygos garantuotų optimalų rezultatą. Tuo tikslu
EIT pateiks aiškius nurodymus, susijusius su reikalavimais ir procesais, ir
skirs pakankamai laiko, kad pasiūlymų teikėjai galėtų
įtvirtinti partnerystę.
2.2.
EIT poveikio didinimas
Inovacijų skatinimas visoje
Sąjungoje Pradiniame etape EIT daugiausia pastangų
skyrė ŽIB steigimui. Nors aišku, kad EIT tikslas yra stiprinti jau
įsteigtus kompetencijos centrus, EIT veikla turės būti naudinga
ir Sąjungos srityse, tiesiogiai nesusijusiose su ŽIB. Todėl labai
svarbi EIT misija yra skatinti geros praktikos sklaidą žinių
trikampio integravimo tikslais, kad būtų plėtojama bendra
inovacijų ir žinių perdavimo kultūra. Ateityje EIT turi stengtis užtikrinti, kad ŽIB
patirtis būtų suprantama, pritaikoma ir naudojama, ir tai
galėtų būti pavyzdinis modelis Europoje ir kitur. Nustatydamas
ir analizuodamas gerąją patirtį ir dalydamasis ja, taip pat
žinių ir inovacijų bendrijose kurdamas naujus valdymo ir finansavimo
modelius EIT siekia užtikrinti, kad EIT ir ŽIB sukauptos žinios būtų
skleidžiamos ir kapitalizuojamos siekiant naudos žmonėms ir institucijoms,
įskaitant tiesiogiai nedalyvaujančias ŽIB. EIT gali atlikti lemiamą vaidmenį
sujungiant įvairius ŽIB taikomus metodus, kad juos būtų galima
perkelti į sritis, kuriose inovaciniai gebėjimai yra silpni, o
neperkėlus tų metodų nebūtų galima pasinaudoti EIT
įgyta patirtimi. Dėl tokios informacijos sklaidos EIT patirtis
padės skatinti inovacinių gebėjimų plėtojimą
šiose srityse. Ši veikla, pagrįsta ŽIB darbu, gali būti labai
naudinga. EIT lygmeniu pagrindiniai mokymosi varikliai
gali būti naujovėmis grindžiami moksliniai tyrimai, kuriais siekiama
kurti naujas verslo įmones ir naujus verslo modelius, intelektinės
nuosavybės portfelio valdymas ir naujas požiūris į intelektinės
nuosavybės dalijimąsi, verslumą ir naujas integruotas
daugiadalykio švietimo formas, naujoviški valdymo ir finansavimo modeliai,
pagrįsti atvirų inovacijų koncepcija ar įtraukiantys
valdžios institucijas. Tai suteiks EIT galimybių būti pavyzdžiu ir
leis būti svarbiausia Europos inovacijų žemėlapyje bei tapti
tarptautiniu mastu pripažįstama inovacijų institucija. Talentų ugdymas ir pritraukimas Sėkmingų inovacijų branduolys –
talentingi žmonės. Vienas svarbiausių EIT vaidmenų – suteikti
talentingiems žmonėms galimybę išnaudoti visą jų potencialą
ir kurti aplinką, kurioje jų talentas galėtų klestėti.
Tokią aplinką EIT kuria pasitelkdamas ŽIB, tačiau taip pat
reikia talentingiausių žmonių, dar nedirbančių ŽIB,
pritraukimo ir įtraukimo strategijos. Todėl EIT įdiegs specialią
sistemą, siekdamas užtikrinti, kad įgyvendinant iniciatyvą
dalyvautų talentingi žmonės, nedirbantys koordinavimo centruose –
studentai, mokslininkai, dėstytojai ir verslininkai visais karjeros
lygmenimis. Tokia sistema ne tik suteiks galimybių talentingiausiems
žmonėms, nedirbantiems ŽIB, pasinaudoti koordinavimo centruose sukurta
inovacijų aplinka, bet ir skatins juos pasinaudoti srityse, kurių
neaprėpia ŽIB, įgytomis žiniomis ir praktine patirtimi. Šioje srityje
svarbus vaidmuo galėtų tekti EIT fondui. Be to, EIT tenka aiškus vaidmuo – pritraukti
talentų iš už ES ribų. Sukurdamas stiprų prekės ženklą
ir užmegzdamas strateginius ryšius su pagrindiniais partneriais iš viso
pasaulio EIT gali padidinti ŽIB partnerių patrauklumą. EIT, glaudžiai
bendradarbiaudamas su ŽIB, turėtų parengti labai gerą
tarptautinę strategiją, nustatyti tiesiogiai susijusius kolegas ir
galimus partnerius ir palaikyti su jais ryšius. Šiomis aplinkybėmis EIT ir
jo ŽIB turėtų pasinaudoti visais šioje srityje įgyvendinamų
iniciatyvų, pavyzdžiui, programos „Erasmus visiems“ ir „Marie Curie“
programos, pranašumais. Be to, EIT, ragindamas sudaryti EIT absolventų
tinklą, gali skatinti dalijimąsi žiniomis, mentorystę ir
jungimąsi į tinklus. Savo pastangas skatinti talentingus žmones ir
puikias idėjas EIT papildys kitomis priemonėmis, pavyzdžiui,
organizuodamas idėjų konkursus ar skirdamas prizus, ir tai darys savo
iniciatyva arba bendradarbiaudamas su pagrindiniais pasauliniais partneriais. EIT: ·
glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB, sukurs
sistemą (EIT stipendininkai), leisiančią ŽIB koordinavimo
centrų veikloje tam tikrą laikotarpį dalyvauti talentingiems
žmonėms iš ES ir kitų šalių, tai būtų naudinga tiek
patiems dalyviams, tiek ŽIB; ·
sukurs ir (arba) pritaikys internetinę
dalijimosi žiniomis ir jungimosi į tinklus EIT platformoje priemonę; ·
sudarys ir rems funkcionalų ir stiprų
EIT ir (arba) ŽIB mokymo programą baigusių asmenų (toliau – EIT
absolventai) tinklą; ·
pasieks, kad ŽIB įgyta patirtis ir
sėkmės pavyzdžiai būtų prieinami platesnei ES
inovacijų bendruomenei ir visai visuomenei. Tam gali prireikti sukurti EIT
ir ŽIB atviro švietimo ir mokymo kurso medžiagos saugyklą.
2.3.
Nauji veiklos būdai ir rezultatais
pagrįsta stebėsena
Kad EIT pasiektų gerų
rezultatų, skatintų inovacijų proveržį ir verslo bendruomenės
dalyvavimą, būtinas atsakingai ir atskaitingai vykdomas
supaprastinamas. EIT lankstumą vis dar galima didinti, o supaprastinimo
procesą tęsti. Kaip ŽIB investuotojas, EIT mano, kad
supaprastinimas yra EIT veiklai būdingas dinamiškas procesas ir sudedamoji
EIT paramos ŽIB dalis. Taigi, EIT stengsis pritaikyti, pagerinti ir
racionalizuoti savo stebėsenos, ataskaitų teikimo ir finansavimo
procesus ir nuosekliai sieks paprastesnių metodų, kuriuos taikant
būtų galima padėti ŽIB įgyvendinti kylančius naujus uždavinius
ir stiprinti ŽIB poveikį. ŽIB teiks idealių galimybių
išbandyti naujus finansavimo ir inovacijų valdymo metodus. Remdamasis ŽIB
eksperimentavimu ir patirtimi EIT parengs supaprastinamo darbotvarkę
tokiose pagrindinėse srityse kaip sutartys, supaprastintas ataskaitų
teikimas, vienkartinės sumos ir fiksuoto dydžio sumos. Komisija atidžiai stebės EIT
gebėjimą, remiantis EIT supaprastinimo darbotvarke, sudaryti kuo
paprastesnius susitarimus ir taikyti kuo paprastesnius ŽIB veiklos finansavimo
ir valdymo principus. Įgyta patirtimi, taip pat ir susijusia su
nesėkmėmis, bus dalijamasi su būsimomis ŽIB, taip pat
įgyvendinant būsimas ES programas ir planus pagal programą
„Horizontas 2020“. Komisija dar
labiau remia EIT kuriant tvirtą ir patikimą rezultatais
grindžiamą stebėsenos sistemą. Ši stebėsenos sistema
užtikrins visišką EIT ir ŽIB atskaitomybę, rezultatų
kokybę, indėlį siekiant programos „Horizontas 2020“
prioritetų, ir kartu ŽIB verslo dinamikai suteiks pakankamo lankstumo. Tai
EIT suteiks galimybių įgyti tvirtus informacijos rinkimo iš ŽIB ir
analizavimo pajėgumus, išmatuoti savo veiklos rezultatus lyginant su
tikslais, taip pat palyginti savo ir ŽIB veiklą su geriausia Europos ir
viso pasaulio patirtimi. Sistema bus kuriama lanksčiai ir, prireikus,
koreguojama atsižvelgiant į pradedamą naują ar
plečiamą seną EIT ir ŽIB veiklą. Remdamasi nepriklausomame
išorės vertinime pateiktomis rekomendacijomis ir programos „Horizontas
2020“ bendrosiomis stebėsenos nuostatomis Komisija, bendradarbiaudama su
EIT ir ŽIB, pasiūlė sukurti rezultatais pagrįstą EIT
veiklos stebėsenos sistemą, apimančią keturis veiklos
lygmenis: ·
programos „Horizontas 2020“ lygmuo: reguliariai stebėti EIT ir ŽIB indėlį siekiant
programos „Horizontas 2020“ tikslų; ·
EIT lygmuo: vertinti EIT,
kaip produktyvios ir veiksmingos ES įstaigos, veiklą; tai bus
vertinama pagal ŽIB suteiktą paramą, informavimo intensyvumą ir
aprėptį, sklaidos ir tarptautinę veiklą ir
gebėjimą supaprastinti tvarką; ·
visų ŽIB lygmuo:
stebėti visų ŽIB indėlį siekiant EIT strateginių
tikslų, nustatytų specialiame dokumente, pavyzdžiui, EIT
rezultatų suvestinėje; ·
pavienių ŽIB lygmuo: stebėti pavienių ŽIB veiklą remiantis individualiais
tikslais ir pagrindiniais veiklos rodikliais, nustatytais kiekvienos ŽIB verslo
planuose. ŽIB verslo modeliai ir rinkos skiriasi, todėl skiriasi ir
jų pagrindiniai veiklos rodikliai, taikytini konkrečioje
pramonės srityje ir labai svarbūs siekiant sėkmingai valdyti
kiekvieną ŽIB. EIT: ·
parengs supaprastinamo darbotvarkę,
įskaitant pažangos vertinimo kriterijus, ir teikdama metinę veiklos
ataskaitą informuos Komisiją apie įgyvendinimo pažangą; EIT
užtikrins, kad nauji supaprastinimo modeliai būtų platinami visoje ES
ir kad apie juos būtų žinoma įgyvendinant kitas ES iniciatyvas; ·
bendradarbiaudama su Komisija ir ŽIB sukurs,
išsamią sistemą, leidžiančią stebėti, kaip EIT padeda
įgyvendinti programą „Horizontas 2020“, paties EIT ir ŽIB veiklos
poveikį ir ŽIB rezultatus. Metinėje veiklos ataskaitoje EIT teiks
visos savo stebėsenos veiklos ataskaitas.
3.
veiksmingas sprendimų priėmimas ir darbo
tvarkos nuostatos
EIT valdymo struktūrai būdinga tai,
kad sujungiamas ŽIB principas „iš apačios į viršų“ ir
strateginės kryptys EIT lygmeniu. Todėl sprendimų priėmimas
EIT lygmeniu turėtų būti apibūdinamas kaip tikrai
strateginis požiūris, derinamas su veiksmingais įgyvendinimo
mechanizmais ir sisteminiu žinių trikampio įtraukimu visoje Europoje.
Įrodyta, kad EIT valdymo modelis yra
vertingas. Tačiau per pradinį laikotarpį įgyta patirtis
rodo, kad reikia daugiau pastangų EIT sprendimų priėmimo ir
įgyvendinimo mechanizmų veiksmingumui padidinti. EIT valdybos,
atsakingos už strateginius sprendimus, ir EIT centrinės
būstinės, atsakingos už įgyvendinimą, ryšys turi būti
aiškiau apibrėžtas ir supaprastintas. EIT centrinė būstinė
turi nustatyti kritines sritis, kuriose EIT turi remti ŽIB, ir užtikrinti
tinkamą rėmimo bei stebėsenos funkcijų pusiausvyrą.
Galiausiai, valdyba turi geriau užtikrinti, kad priimant strateginius sprendimus
būtų deramai atsižvelgiama į ŽIB ir platesnės
inovacijų bendruomenės patirtį.
3.1.
Supaprastintas ir aiškesnis EIT sprendimų
priėmimas
EIT valdyba nustato strateginę EIT
kryptį ir pagrindines ŽIB sąlygas, ir per savo narius suveda EIT su
įvairiomis konkrečios srities suinteresuotųjų subjektų
bendruomenėmis. Laikantis EIT į verslą orientuoto požiūrio,
sprendimų priėmimas turi būti veiksmingas, greitas ir sutelktas.
Lemiami veiksniai šiuo atžvilgiu yra valdybos
dydis, sudėtis ir darbo tvarka. Pasirodė, kad nepriklausomų
narių ir nedidelio skaičiaus ŽIB bendruomenei
atstovaujančių renkamų narių principas yra vertingas ir
leidžia remtis viso žinių trikampio patirtimi. Tačiau pradinis
modelis – 18 renkamų narių ir, nuo visai neseniai, keturi papildomi
ŽIB atstovai – turi trūkumų. Mažesnė valdyba galėtų veiksmingiau
priimti sprendimus ir sumažinti papildomas valdymo išlaidas. Galiausiai, EIT
valdyba veiktų dar veiksmingiau, jei ji iš naujo sutelktų
dėmesį į savo pagrindinį vaidmenį – nurodyti
strategines kryptis. Be to, bus didinamas derėjimas su kitomis ES
iniciatyvomis – bus konsultuojamasi su Europos Komisija dėl EIT trejų
metų darbo programos. EIT trejų metų darbo programoje pateikta
informacija apie EIT ir ŽIB leis įvertinti, kaip papildoma programa
„Horizontas 2020“, taip pat kitos Sąjungos politikos sritys ir
priemonės, ir užtikrinti tokį papildymą. Visi šie pakeitimai
įtraukti į pakeistą EIT reglamentą, pridedamą prie
SID. EIT valdybos sprendimus įgyvendina EIT
centrinė būstinė, vadovaujama direktoriaus, atskaitingo už EIT
veiksmus. Taip centrinė būstinė atspindi EIT ir jo ŽIB į
rezultatus orientuotą pobūdį ir yra varomoji supaprastinamo
procedūrų jėga. Kartu EIT centrinė būstinė siekia
sistemingai suprasti iš ŽIB gaunamas žinias ir jas pateikti platesnei
inovacijų bendruomenei. Laikui bėgant EIT centrinė
būstinė taps turtinga gerosios patirties saugykla ir daug
išmanančiu partneriu politikams. EIT centrinės būstinės
uždavinys – pritraukti talentingų specialistų ir juos išlaikyti.
Siekdama EIT parūpinti talentingiausių ir aukščiausios
kvalifikacijos specialistų, EIT centrinė būstinė nustatys
aiškią žmogiškųjų išteklių strategiją, įskaitant
variantus, nesusijusius su tiesioginiu įdarbinimu, pavyzdžiui,
komandiruotes ar laikiną darbą, skatins reguliarius geriausių ES
ir viso pasaulio inovacijų, mokslinių tyrimų ir švietimo
institucijų darbuotojų ir stažuotojų mainus. EIT: ·
pasitelkdamas pažangią žmogiškųjų
išteklių strategiją, įskaitant sisteminį naudojimąsi
vidaus ir išorės patirtimi, ir vidaus valdymo procedūras, užtikrins,
kad EIT taptų pavyzdine inovacijų valdymo institucija; ·
imsis konkrečių priemonių ir
toliau puoselės atvirumo ir skaidrumo kultūrą.
3.2.
Investavimas į ŽIB. EIT ir ŽIB ryšiai
EIT ir ŽIB sąveika ne tik užtikrina
sėkmingos ŽIB veiklos pagrindą, bet ir yra labai svarbi abipusio
mokymosi proceso dalis ir sudaro sąlygas EIT išbandyti naujus
inovacijų modelius. EIT, siekdama sudaryti ŽIB tinkamas pagrindines
sąlygas, turi nustatyti aiškias ir tarpusavyje derančias kryptis
visuose proceso etapuose, tačiau kartu EIT neturi būti pernelyg
įsakmus. EIT centrinės būstinės ir ŽIB sąveika turi
būti sisteminga ir pagrįsta pasitikėjimu, tik tada bus pasiektas
didžiausias veiksmingumas. Čia turi prisidėti tiek sutartiniai EIT ir
ŽIB ryšiai, tiek organizacinė EIT centrinės būstinės
tvarka. Kadangi EIT centrinė būstinė
atlieka ne vien tik administracinį vaidmenį, ji optimizuos savo
darbines funkcijas ir padės ŽIB pasiekti geriausių veiklos
rezultatų bei tuos rezultatus plačiau paskleisti. Kai kurias
paslaugas teikiant ir pareigas vykdant centralizuotai, o ne pavienių ŽIB
lygmeniu, galima padidinti veiksmingumą. Nors kiekviena ŽIB turi savą
teminę sritį, kai kurie elementai yra bendri, ir būtent čia
EIT gali apčiuopiamai padidinti naudą. Tokios žinių teikėjo
funkcijos gali būti ypač susijusios su tuo, kad EIT centrinė
būstinė tampa informacijos tarpininku ir daug idėjų
turinčiu partneriu, pavyzdžiui, skatinant ŽIB tarpusavio mainus ir
abipusį mokymąsi, palengvinant ryšius su ES institucijomis ir kitomis
pagrindinėmis organizacijomis, pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir
plėtros organizacija (EBPO), arba konkrečių bendrų
problemų sprendimą, pavyzdžiui konsultavimąsi intelektinės
nuosavybės, technologijų ir žinių perdavimo, vertinimo remiantis
tarptautine geriausiąja patirtimi klausimais, prognozinių ir įžvalgumo
tyrimų vykdymą siekiant nustatyti būsimas EIT ir ŽIB kryptis.
EIT ir ŽIB turi kartu nuspręsti, kaip šios užduotys turėtų
būti veiksmingiausiai vykdomos. Šiuo atžvilgiu EIT ir ŽIB bus labai svarbu
sukurti įgyvendinamus sistemingo bendradarbiavimo sprendžiant bendras
problemas mechanizmus. EIT: ·
nustatys aiškias ir tarpusavyje derančias
kryptis, susijusias su lūkesčiais, įsipareigojimais ir atsakomybe
per visą ŽIB gyvavimo ciklą; ·
glaudžiai bendradarbiaudamas su ŽIB
išplėtos EIT centrinės būstinės pajėgumus,
palengvinančius ŽIB tarpusavio mainus ir mokymąsi; ·
teiks ŽIB įvairių paslaugų,
susijusių su horizontaliosiomis problemomis, tais atvejais, kai bus galima
padidinti veiksmingumą, taip pat vykdys su tuo susijusią
korporatyvią politiką.
3.3.
Bendradarbiavimas su suinteresuotaisiais subjektais
Bandant naujus inovacijų modelius, svarbi
EIT pastangų dalis turėtų būti aktyvūs mainai su
kitomis iniciatyvomis ir abipusis mokymasis. Todėl, kad taptų
pavyzdine inovacijų institucija, EIT turi pasinaudoti gerąja patirtimi
ir išorės kompetencija. Labai svarbu, kad valdyba savo sprendimus
priimtų remdamasi įžvalga ir inovacijų srities veikėjų
poreikiais, taip pat atsižvelgdama į platesnį Europos kontekstą.
Puoselėdamas atvirumo ir išorės subjektų dalyvavimo
kultūrą EIT gali aktyviai skatinti plačiąją
visuomenę priimti ir pripažinti naujas inovacijas. Taigi, EIT palaikys tiesioginį ryšį
su valstybėmis narėmis ir kitais inovacijų grandinės
suinteresuotaisiais subjektais. Tai bus naudinga abiem pusėms. Siekiant
sudaryti sąlygas tokiam dialogui ir sistemingam dalijimuisi informacija,
bus parengta tinkama priemonė dvipusei interaktyviai komunikacijai
palengvinti – bus įsteigta EIT suinteresuotųjų subjektų
platforma, vienijanti įvairius skirtingų sričių
suinteresuotuosius subjektus. Suinteresuotieji subjektai – nacionalinės ir
regionų valdžios institucijų atstovai, organizuotos interesų
grupės ir individualūs verslo, aukštojo mokslo ir mokslinių
tyrimų sričių subjektai bei kitos suinteresuotosios žinių
trikampio kraštinės. Suinteresuotųjų subjektų forumas
įtrauktas į pakeistą EIT reglamentą, supradedamą prie
SID. Be to, aktyvus konsultavimasis su kitomis ES
institucijomis, visų pirma su atitinkamomis Komisijos tarnybomis, jau
ankstyvajame etape padės padidinti sąveiką su kitomis ES
iniciatyvomis ir abipusį mokymąsi. EIT: ·
įsteigs nuolat veikiantį EIT
suinteresuotųjų subjektų forumą, kad palengvintų
sąveiką su platesne žinių trikampio inovacijų bendruomene,
įskaitant nacionalinės ir regionų valdžios institucijas, ir
abipusį mokymąsi. Šiomis aplinkybėmis internetinė platforma
gali padėti skatinti dalyvių sąveiką; ·
sistemingai bendradarbiaus su universitetų
asociacijomis, verslo ir mokslinių tyrimų organizacijomis, taip pat
organizacijų grupėmis, kaip keitimosi žiniomis ir rezultatų
sklaidos platformomis; ·
ras būdų, kaip dar labiau palengvinti
EIT ir ŽIB sąveiką su kitomis ES iniciatyvomis. Tai galėtų
būti metiniai EIT, ŽIB ir atitinkamų Europos Komisijos tarnybų
posėdžiai.
4.
Finansinių poreikių nustatymas ir
2014–2020 m. finansavimo šaltiniai
4.1.
Pažangaus finansavimo modelio įtvirtinimas ŽIB
EIT sudarė originalų finansavimo
modelį, pagrįstą bendrais jau įsteigtų labai
stiprių organizacijų pranašumais ir ištekliais. EIT finansavimas
veikia kaip katalizatorius ir padeda atsverti papildomus finansinius išteklius
ir juos sutelkti iš įvairių viešųjų ir
privačiųjų partnerių. Remdamasis tuo EIT suteiks
vidutiniškai iki 25 proc. viso ŽIB finansavimo, o likusius 75 proc.
reikėtų gauti iš kitų, ne EIT, šaltinių. Tai apima ŽIB
partnerių nuosavas pajamas ir išteklius, viešąjį
finansavimą nacionaliniu, regionų ir ES lygmeniu, visų pirma
esamus ir būsimus struktūrinius fondus ir Mokslinių tyrimų
ir inovacijų programą. Pastaruoju atveju ŽIB (arba kai kurie jų
partneriai) kreipiasi dėl finansavimo laikydamosi atitinkamų
programų taisyklių ir tokiomis pat sąlygomis, kokios taikomos
kitiems paraiškų teikėjams. ŽIB partnerių įnašas nėra
susijęs su tipišku dotacijos bendro finansavimo reikalavimu, o veikiau
būtina sąlyga organizacijoms minimaliai prisidėti ir įnešti
savo finansinį indėlį į ŽIB. Taikant šį „iš
apačios į viršų“ principą užtikrinamas didelis ŽIB
partnerių įsipareigojimas, suaktyvinamas investavimas ir skatinami
struktūriniai ir organizaciniai pokyčiai tarp ŽIB partnerių ir
dar platesnio masto pokyčiai. Pirmųjų ŽIB patirtis rodo, kad
pramonė prisiima finansinius įsipareigojimus ir siekia
įgyvendinti ŽIB verslo planus ir kad ŽIB biudžeto dalis, gaunama iš
pramonės partnerių, sudaro 20–30 proc. viso metinio ŽIB
biudžeto. Be to, ŽIB pavyko gauti papildomą nacionalinį
finansavimą, kuris kitokiu atveju nebūtų gautas (pavyzdžiui,
Vokietijos vyriausybė nusprendė švietimo iniciatyvos „Software
Campus“ valdymą patikėti „ICT Labs“; šios iniciatyvos penkerių
metų laikotarpio biudžetas yra 50 mln. EUR, biudžetas finansuojamas
ir iš viešųjų, ir iš privačiųjų šaltinių). EIT finansavimas numatytas tik ŽIB
papildomos naudos veiklai, būtent veiklai, kuri leidžia integruoti
žinių trikampio (švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų)
politiką ir partnerius pačiose ŽIB ir tarp jų, laikantis ŽIB
verslo planuose nustatytų tikslų ir prioritetų. Tai visų
pirma yra ŽIB švietimo, verslumo ir verslo kūrimo projektai, kuriais
didinamos investicijos į jau įtvirtintą veiklą (pavyzdžiui,
jau vykdomus mokslinių tyrimų projektus). Iš EIT įnašo
turėtų būti finansuojama ŽIB administravimo, valdymo ir
koordinavimo veikla. Kol ŽIB pradeda veikti visu pajėgumu,
būna įvairių jų plėtros etapų, ir kiekvieno etapo
bendras biudžetas vis kitoks. Pačioje pradžioje ŽIB lėšų
panaudojimo pajėgumai būna riboti, bet vėliau per kelerius metus
tie pajėgumai gerokai padidėja. Praėjus pradiniam dvejų metų
laikotarpiui ŽIB biudžetas proporcingai didėja, ŽIB pajėgia iš
esamų ir naujų partnerių per gana trumpą laiką
sutelkti daug naujų išteklių. Kad būtų pasiekta pakankama
kritinė masė ir daromas poveikis Europos lygmeniu, ŽIB,
įsibėgėjus veiklai, metinis biudžetas bus 250–450 mln. EUR,
atsižvelgiant į kiekvienos ŽIB strategiją, partnerystę ir rinkos
potencialą. Nors tam tikra finansinė ŽIB
priklausomybė nuo EIT išliks, jos bus skatinamos per vidutinės
trukmės laikotarpį tapti tvarios, t. y. sumažinti priklausomybę
nuo EIT finansavimo, kad galėtų labiau įsitvirtinti ir toliau
plėstis. Tam tikrai ŽIB papildomos naudos veiklai, kai EIT
investicijų grąža didelė, pavyzdžiui, švietimas, verslo
kūrimas, koordinavimo centrai, plati aprėptis ir sklaida, EIT
finansavimas bus toliau skiriamas. Dabar EIT finansavimas ŽIB skiriamas tik
dotacijomis. Per kitą daugiametės finansinės programos
(2014–2020 m.) laikotarpį gali būti rasta naujų
būdų, pavyzdžiui, galbūt bus naudojamos skolos ar
nuosavybės priemonės. EIT, kaip ŽIB investuotojas, atidžiai
stebės šiuos pokyčius ir skatins ŽIB pasinaudoti visomis tomis
priemonėmis, ir, prireikus, palengvins ir koordinuos galimybes naudotis
tomis priemonėmis.
4.2.
EIT biudžeto poreikiai
2014–2020 m. EIT biudžete turi būti
3,1 mlrd. EUR, ir šis biudžeto poreikis pagrįstas trimis
pagrindiniais elementais: būtinos išlaidos jau įsteigtų
trijų ŽIB įtvirtinimui, laipsniška plėtra, kurios rezultatas bus
naujos ŽIB 2014 ir 2018 m., ir sklaidos bei informacinė veikla, taip
pat administracinės išlaidos. Numatoma, kad 2009 m. įsteigtoms ir
jau visu pajėgumu veikiančioms ŽIB finansuoti bus skirta maždaug
1,69 mlrd. EUR (53,15 proc. viso EIT biudžeto); 1,01 mlrd. EUR
(31,81 proc.) numatyti antrajam ŽIB etapui (steigimui ir plėtojimui),
259,75 mln. EUR (8,16 proc.) – per antrąjį etapą
įsteigtoms ŽIB. Todėl EIT biudžetą, numatytą
ŽIB 2014–2020 m. laikotarpiui, sudaro 2,9 mlrd. EUR
(93,13 proc. viso 2014–2020 m. EIT biudžeto). Tikimasi, kad dėl
stipraus EIT sverto poveikio ŽIB sutelks dar 8.890 mlrd. EUR iš
kitų viešųjų ir privačiųjų šaltinių. EIT taip pat imsis įvairios sklaidos ir
informavimo veiklos, pavyzdžiui, vykdys EIT stipendijų programą,
dėl kurios jos veiklos poveikis visoje Europoje bus gerokai didesnis. Be
to, bendros paramos ir stebėsenos tarnybos padidins ŽIB veiklos vertę
ir veiksmingumą. Įgyvendindamas ir plėtodamas šią
veiklą EIT turės laikytis strategijos, kuria siekiama didelio
veiksmingumo, t. y. didžiausio poveikio taikant paprastus būdus. Šiai
veiklai įgyvendinti reikia maždaug 141,76 mln. EUR (4,4 proc.)
iš EIT biudžeto. Jei EIT nori pirmasis sukurti naujus atviros
inovacijų ir supaprastinamo modelius, jis turėtų tai
atspindėti savo požiūryje į administravimą. EIT
centrinės būstinės administracinė sistema turi būti
supaprastinta, ir turi būti laikomasi strateginio požiūrio, kad
prireikus reikia naudotis kompetencija, tačiau be reikalo nekuriant
sudėtingų ir ilgalaikių struktūrų. Administracinės
sąnaudos, apimančios būtinas darbuotojų, administracines,
infrastruktūros ir veiklos išlaidas, ilgainiui neviršys 2,4 proc. EIT
biudžeto. Dalį administracinių išlaidų padengia
priimančioji šalis – Vengrija – iki 2030 m. pabaigos nemokamai
suteikusi patalpas biurui ir iki 2015 m. pabaigos kasmet skirianti
1,5 mln. EUR darbuotojų sąnaudoms. Taigi, 2014–2020 m.
administracinės sąnaudos bus maždaug 77 mln. EUR. 3 diagrama. Biudžeto schema Tiksli schema pateikiama prie pasiūlymo
iš dalies keisti EIT reglamentą pridedamoje finansinėje pažymoje. Per kitą daugiametės finansinės
programos laikotarpį EIT pirmiausia bus finansuojamas programos
„Horizontas 2020“ įnašu, kuris, kaip numatoma, turėtų būti
2,8 mlrd. EUR. Be to, sumą, lygią maždaug 2,5 proc. viso
EIT biudžeto, EIT skirs Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas –
dalyvaujančiosios valstybės Europos ekonominės erdvės
sprendimu. 1 priedas. Papildoma gamybos nauda 1.
UŽDAVINYS Vienas pagrindinių uždavinių,
apibrėžtų Europos inovacijų darbotvarkėje ir spręstinų
įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, yra ES valstybių
narių konkurencingumas pasaulinėje rinkoje. Vienas iš sektorių,
kuriuose šis uždavinys ypač aktualus, yra gamyba. Europos šalyse
gamybos padėtis gana įtempta. Europos gamybos bendrovės susiduria
su vis didesne kitų išsivysčiusių šalių konkurencija, maža
gamybos savikaina besivystančiose šalyse, žaliavų stygiumi. Kartu yra
daugiau veiksnių, dėl kurių gamybos sektorius kinta: naujos
rinkos ir visuomenės reikmės, sparti mokslo ir technologijų pažanga,
aplinkosaugos ir tvarumo reikalavimai. Galimas šios problemos sprendimas –
išplėtoti didelės vertės (arba papildomos vertės) gamybos
pramonę. Šia sąvoka apibrėžiama integruota sistema,
įskaitant visą prekių ir produktų arba paslaugų gamybos,
platinimo ir šalinimo, taikant į klientus ar naudotojus orientuotą
inovacijų sistemą, ciklą. Užuot konkuravę pirmiausia
sąnaudomis, papildomą naudą kuriantys gamintojai tą
vertę sukuria novatoriškais produktais arba paslaugomis, užtikrindami
kompetenciją verslo procese, siekdami plataus prekės ženklo
pripažinimo ir (arba) padėdami kurti tvarią visuomenę[4]. Gamybos
sektoriaus ekonominė, socialinė ir aplinkosauginė reikšmė
didžiulė. 2010 m. gamybos sektorius
sudarė 15,4 proc. ES BVP ir sukūrė daugiau kaip 33 milijonus
darbo vietų[5].
Įtraukus elektros gamybą, statybą ir susijusias verslo
paslaugas, šis skaičius padidėja iki 37 proc. Kartu, dėl gamybos
susidarė maždaug 25 proc. visų Europoje susidarančių
atliekų, 23 proc. visų Europoje išmetamų šiltnamio
efektą sukeliančių dujų ir 26 proc. viso Europoje
susidarančio NOx. Turint tai omenyje, gana aišku, kad bendri
gamybos srities tikslai yra padidinti Europos konkurencingumą
pasaulinėje rinkoje ir išplėtoti tvaresnius ir aplinkai mažiau
kenkiančius gamybos procesus. 2.
AKTUALUMAS IR POVEIKIS Papildomos gamybos naudos srityje veikianti
ŽIB padės siekti programos „Horizontas 2020“ prioritetų
ir jos konkretaus tikslo „pakeisti šiandienines pramoninės gamybos formas
tokiomis formomis, kurios būtų grindžiamos išsamesnėmis žiniomis,
būtų tvarios, aprėptų kelis gamybos sektorius ir apdirbimo
technologijas ir taip būtų sukuriami naujomis inovacijomis grindžiami
produktai, procesai ir paslaugos“. Ši ŽIB
gebės sutelkti investicijų iš verslo sektoriaus, pasiekti, kad verslo
sektorius prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus, ir plėsti senas bei kurti naujas rinkas. Visų pirma ŽIB
funkcija bus remti veiksmus, nustatytus Europos ateities gamybos
technologijų platformoje: ·
papildomos vertės produktų ir
paslaugų kūrimas; ·
naujų verslo modelių kūrimas; ·
pažangių gamybos inžinerijos procesų
kūrimas; ·
naujos su gamyba susijusios mokslo ir
technologijų sritys; ·
esamos mokslinių tyrimų ir švietimo
infrastruktūros transformavimas siekiant sudaryti sąlygas pasaulinio
lygio gamybai. Kuriant naujus
produktus, paslaugas, verslo modelius ir gamybos procesus reikėtų
pabrėžti tvarumą, taip pat mažinti netaupų išteklių ir
energijos naudojimą, kuo labiau didinti teigiamą poveikį
aplinkai, tačiau kartu padėti didinti teigiamą poveikį
ekonomikai ir visuomenei. Konkrečiai kalbant, toks ekologiškas
požiūris reiškia taupiai energiją ir medžiagas vartojančius
procesus ir mechanizmus, atsinaujinančiosios energijos šaltinių
naudojimą ir (arba) pažangaus energijos valdymo diegimą, kad būtų
galima gerokai sumažinti atliekų ir išmetamųjų teršalų
kiekį. Padėdamas plėtoti ir diegti tvaresnę, išteklius
taupiau vartojančią ir galinčią konkuruoti gamybą, ŽIB
galėtų paskatinti pramonės ir vartotojų elgsenos
pokyčius ir pasiekti, kad poveikis būtų sistemingas. Papildomos
gamybos naudos srityje veikianti ŽIB taip pat galėtų atlikti labai
svarbų vaidmenį ir turėti didelį poveikį regiono
lygmeniu. Pagrindiniai ŽIB uždaviniai regiono lygmeniu
būtų skatinti sudaryti tarpusavyje susijusias regionines grupes,
vietoje perduodant žinias ir bendradarbiaujant, plėtoti kompetenciją,
susijusią su aukštos klasės gamybos technologijomis, plėtoti
išmanymą, susijusį su gamybos technologijomis. Šiuo atžvilgiu,
ypatingas dėmesys galėtų būti skiriamas regionams, labiau
paveiktiems nykstančių gamybos pajėgumų, taip pat mažosioms
ir vidutinėms įmonėms. Viena
didžiausių problemų siekiant minėtų tikslų yra tinkamos
kokybės ir aukštos kvalifikacijos darbo jėgos trūkumas.
Todėl ŽIB tektų labai svarbus vaidmuo – performuoti švietimo
žemėlapį šioje srityje. Užmegzdama glaudesnius ryšius tarp tų,
kam reikia įgūdžių, ir tų, kas teikia švietimo paslaugas,
ŽIB skatintų bendrus antrosios pakopos studijų akademinius laipsnius,
antrosios pakopos profesinį mokymą ir praktiką gamyklose. Svarbus papildomos
gamybos naudos ŽIB elementas taip pat bus pajėgumų didinimas. Tai
susiję ne tik su labai kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla, bet ir
su galimybe steigti ŽIB, kaip tarpdalykinių įgūdžių ir
kompetencijos sąveikos ir skatinimo forumą, visų pirma
leidžiantį sujungti įvairias pagrindines technologijas, kaip
siūlo Didelio poveikio technologijų aukšto lygio grupė[6]. Šioje srityje ŽIB
turės galimybių sutelkti įvairius šio tarpdalykinio sektoriaus
veikėjus ir suinteresuotuosius subjektus, įskaitant vertės
grandinės tiekėjų ir vartotojų segmentus. Tai apima
perdirbimo pramonę (pavyzdžiui, plieno ar cheminių medžiagų),
tiesiogiai susijusią su papildomos gamybos naudos vertės grandine. 3.
SĄVEIKA SU KITOMIS INICIATYVOMIS IR
JŲ PAPILDYMAS Minėto
pobūdžio ŽIB papildys kelias kitas ES iniciatyvas, taip pat ir
valstybių narių bei pramonės asociacijų lygmeniu. Be jau
minėtos Europos ateities gamybos technologijų platformos, ŽIB
galėtų palaikyti ryšius su Europos pažangaus sistemų integravimo
technologijų platforma, taip pat su bendra įterptųjų kompiuterinių
sistemų technologijų iniciatyva. Bendradarbiavimo partneriai taip pat
būtų viešoji ir privačioji partnerystė ateities
gamyklų klausimais, taip pat tam tikri pagal bendrąsias programas
įgyvendinami projektai. ŽIB atsižvelgs į mokslinių tyrimų
prioritetus ir veiksmų planus, apibrėžtus įgyvendinant Europos
technologijų platformą, taip pat į tiriamąjį
darbą, lig šiol atliktą šioje srityje įgyvendinant bendrą
technologijų iniciatyvą, viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystę ir bendrųjų programų projektus. Ryšiai taip pat
bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių
inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant
įgyta patirties tvaresnės gamybos srityje. Ryšiai bus palaikomi ir su
programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusį
uždavinį „Su klimato kaita susijusi veikla, veiksmingas išteklių ir
žaliavų naudojimas“. Galbūt galima sąveika su aplinkosaugos
technologijų tikrinimo bandomąja programa, kuria siekiama skatinti
didelės vertės aplinkosaugos technologijas, suteikiant jų
veiklai trečiųjų šalių patvirtinimą. Papildomos gamybos
naudos srityje veikianti ŽIB, siekdama sinergijos efekto, taip pat
galėtų bendradarbiauti su Europos technologijų mokslinių
tyrimų taryba, kuri, kaip rekomenduoja Didelio poveikio technologijų
aukšto lygio grupė, turėtų skatinti kompetenciją
mokslinių tyrimų ir inovacijų srityje. Šioje srityje
veikianti ŽIB papildytų tą veiklą, nes pagrindinį
dėmesį skirtų tarpdalykinei veiklai žinių trikampyje, itin
pabrėžiant verslumo ugdymą. 4.
IŠVADA ŽIB, dėmesį sutelkianti į
visų su gamyba susijusių suinteresuotųjų subjektų
integravimą ir labai daug dėmesio skirianti švietimo
darbotvarkės pertvarkymui šioje srityje, būtų labai tinkama spręsti
minėtas problemas. ŽIB taip pat atitinka SID ŽIB temų atrankai
nustatytus kriterijus: ·
ji padeda spręsti didelę Europos
ekonominį visuomenei iškilusį uždavinį (kad būtų
padidintas ES valstybių narių konkurencingumas pasaulinėje
rinkoje ir kad būtų padedama plėtoti tvaresnį bei aplinkai
mažiau kenkiantį gamybos procesą) ir įgyvendinti pažangaus ir
tvaraus augimo strategijos „Europa 2020“ darbotvarkę; ·
šios ŽIB pastangos atitinka programoje „Horizontas
2020“ apibrėžtus prioritetus ir papildo kitą ES veiklą šioje
srityje; ·
ŽIB gali remtis tvirtu pramonės sektoriumi ir
būti patraukli tam sektoriui; ·
ŽIB sudaro sąlygas atsirasti įvairiems
produktams, paslaugoms ir verslo modeliams, be to, ji galės patenkinti
skubų kvalifikuotų žmonių poreikį šiame sektoriuje; ·
ŽIB laikosi sisteminio požiūrio, dėl to
reikia tarpdalykinių metodų ir plėtoti naują švietimą,
peržengiantį dalykų ribas; ·
ŽIB sutelks puikių suinteresuotųjų
subjektų, susijusių su moksliniais tyrimais, inovacijomis, švietimu
ir mokymu, ir kitokiu atveju šie subjektai nesusitelktų; ·
ŽIB padės išspręsti Europos paradoksą,
nes kapitalizuos ES stiprią mokslinių tyrimų bazę ir ras
naujoviškų metodų konkurencingesniam, tvaresniam ir išteklius
efektyviau naudojančiam sektoriui užtikrinti. 2 priedas. Ateities maistas. Tvari tiekimo
grandinė nuo išteklių iki vartotojų 1.
UŽDAVINYS Pasaulinėje maisto tiekimo
grandinėje kyla sudėtingų uždavinių. Kalbant apie
paklausą, padėtį būtų galima apibūdinti taip –
didėja pasaulio gyventojų skaičius, gerėja gyvenimo
kokybė (visų pirma kylančios ekonomikos šalyse), todėl
atsiranda įvairesnio ir kokybiškesnio maisto, o tam reikia papildomos
maisto gamybos. Taigi, Jungtinės Tautos prognozuoja, kad iki 2050 m.
maisto paklausa padidės maždaug 70 proc.[7] Kartu, spartus bioenergetikos
sektoriaus plėtimasis išryškina šalutinių produktų, gaunamų
iš maisto gamybos proceso, paklausą. Kalbant apie
pasiūlą, dėl visuotinės klimato kaitos padidės
spaudimas maisto gamybai ir maisto tiekimui. Be to, pasaulyje yra netvarių
maisto gamybos sistemų. Jei padėtis nesikeis, pasaulinė maisto
sistema toliau kenks aplinkai ir kels pavojų pasaulio pajėgumams
ateityje gaminti maistą. Šios problemos
pirmiausia turėtų būti vertinamos vartotojų požiūriu
ir turėtų būti atsižvelgiama į vartotojų problemas,
nes gamybos varomoji jėga yra vartotojai ir rinkos. Per pastaruosius du
dešimtmečius maisto vartojimas tapo gerokai sudėtingesnis. Vartotojai
pageidauja įperkamų, įvairių, aukštos kokybės ir
patogiai gaunamų maisto produktų, atitinkančių jų
skonį ir poreikius. Vis didėja susirūpinimas dėl
įvairių dalykų – nuo maisto saugos ir aplinkos apsaugos iki
etinių klausimų, kaip antai sąžininga prekybos praktika ar
gyvūnų gerovė, o dėl to didėja vartotojų
grupių reikalavimai imtis politinių veiksmų. Galiausiai, maisto
vartojimo įpročiai (taip pat ir maisto švaistymas) gali turėti
stiprų poveikį vartotojų sveikatai ir gerovei, taip pat pirminei
gamybai ir aplinkai. Programoje „Horizontas 2020“ kalbama apie
šį sudėtingumą ir apibrėžiami su šiuo sektoriumi
susiję uždaviniai: reikia užtikrinti saugaus ir aukštos kokybės
maisto ir ekologiškų produktų pasiūlą, tvarų
biologinių išteklių valdymą, skatinti kaimų ir
pakrančių vietovių plėtrą ir didinti Europos
biopramonės konkurencingumą, kartu saugant žemės ir vandens
ekosistemas, mažinant priklausomybę nuo iškastinio kuro, švelninant
klimato kaitą ir prisitaikant prie jos ir skatinant išvengti atliekų
susidarymo. 2.
AKTUALUMAS IR POVEIKIS Tvaraus tiekimo
grandinės ŽIB padės siekti programos „Horizontas 2020“
prioritetų, įvardytų visuomenei
kylančio uždavinio „Maisto saugumas, tvarus žemės ūkis ir
bioekonomika“ srityje. Ši teminė
sritis labai aktuali dar ir dėl poveikio ekonomikai ir visuomenei. Maisto saugos ir aprūpinimo maistu saugumas susijęs su beveik
visais mūsų ekonomikos ir visuomenės sektoriais, ir dažnai
prireikia reguliavimo veiksmų. Maisto
pramonė – didžiausias Europos gamybos sektorius, jo įtaka Europos
platesnei ekonomikos plėtrai labai didelė. Nepaisant didelės
Europos maisto ir gėrimų pramonės įtakos, jos
konkurencingumui kyla grėsmė. Pastarąjį dešimtmetį,
dėl kylančios ekonomikos šalių, pavyzdžiui, Kinijos, Indijos ir
Brazilijos, konkurencijos, Europai tenkanti pasaulinės rinkos dalis
sumažėjo nuo 25 iki 21 proc. Europos maisto pramonei vis sunkiau
konkuruoti vien kaina, ir, jei ji nori vėl padidinti savo dalį, turi
siekti papildomos vertės kurdama sveikesnius, tvaresnius ir mažiau
išteklių reikalaujančius produktus. Reikia imtis
veiksmų klimato kaitos poveikiui atspariai ir tvariai pasaulinei maisto
sistemai užtikrinti, kartu patenkinant vis didėjančią maisto
paklausą. Turint omenyje, kad mažėja dirbamos žemės, senka
žuvų atsargos, reikia saugoti natūralią gamtinę
aplinką ir žmonių sveikatą. Pagrindinė
šios srities ŽIB veikla bus sutelkta į maisto tiekimo grandinę. Toks
veiklos sutelkimas labai gerai dera su holistiniu ŽIB požiūriu. Šis
požiūris apima išteklių naudojimą pačioje grandinės
pradžioje (trąšos ir pan.), maisto gamybą, apdirbimą,
pakavimą ir platinimą, taip pat, grandinės gale, vartotojus, ir
jie galbūt gali būti konkretus ŽIB prioritetas (maisto atliekų
mažinimas, sveika mityba ir pan.). Tikslas – užtikrinti produktyvesnę ir
veiksmingesnę maisto tiekimo grandinės sistemą, kartu didinant
visų šios grandinės dalių tvarumą ir atsekamumą. Su maisto tiekimo
grandine susijusius uždavinius sprendžiant per ŽIB atsirastų galimybė
ne tik spręsti Europai kylančius didžiausius uždavinius, bet ir sutelkti
investicijas ir pasiekti, kad verslo sektorius prisiimtų ilgalaikius
įsipareigojimus, būtent diegtų naujas ir naujoviškas
technologijas, procesus ir žinias, kad padidintų tvarią maisto
gamybą, perdirbimą, pakavimą ir platinimą, sumažintų
atliekų ir skatintų geresnę mitybą. Laikydamasi tokio
integracinio požiūrio šioje srityje veikianti ŽIB galės daryti
įtaką pramonės požiūriui ir skatinti daugiau dėmesio
skirti į vartotojus orientuotoms inovacijoms. Tai bus siejama su
naujų verslo modelių ir rinkos strategijos, kuriais pagrindinis
dėmesys skiriamas vartotojų poreikiams ir tendencijoms ir kurie
grindžiami geresniu maisto grandinės išmanymu bei gali suderinti inovacijų
ir technologijų galimybes su vartotojų interesais ir taip sudaryti
naujų verslo galimybių, potencialu. Šioje srityje
veikianti ŽIB bus labai svarbi tuo požiūriu, kad padės
įveikti didžiulį visos maisto tiekimo grandinės
susiskaidymą. ŽIB visoje grandinėje sieks kritinės masės,
susijusios su aukštos kokybės moksliniais tyrimais, inovacijomis, švietimu
ir suinteresuotųjų subjektų mokymu. Būsimų
inovacijų koncepcijoje glaudžiai susiję visi grandinės elementai
(pirminis sektorius, maisto gamyba, maisto perdirbėjai, mažmenininkai,
maisto paslaugų teikėjai ir, iš dalies, vartotojai). Šiems
uždaviniams spręsti ŽIB parengs būtinus sisteminius ir
tarpdalykinius metodus. Pagrindinė
papildoma šioje srityje veikiančios ŽIB vertė bus jos vaidmuo mažinant
dabar jaučiamą įgūdžių ir žmogiškųjų
išteklių stygių. Manoma, kad beveik pusė Europos maisto ir
gėrimų gamintojų jaučia mokslininkų ir
kvalifikuotų darbuotojų stygių. Šiame sektoriuje tai
kliūtis inovacijoms. ŽIB šią problemą spręs integruodama
švietimą ir kitus žinių trikampio sektorius. Kartu ji sudarys
galimybių skatinti studijas baigusius verslius žmones, galinčius
kurti novatoriškas technologijas ir verslą. Toks sutelktas dėmesys
į verslumą bus ypač svarbus maisto sektoriuje, kuriame veikia
daug MVĮ. Didžiausia su
šioje teminėje srityje veikiančios ŽIB sėkme susijusi rizika yra
susijusi su tuo, kad būtinos bendrosios inovacijų sąlygos, o ŽIB
tiesiogiai jų nenustato. Didinant tvarumą visoje maisto tiekimo
grandinėje gali prireikti tam tikrų reglamento pakeitimų, kad,
pavyzdžiui, būtų galima internalizuoti maisto gamybos sąnaudas.
Todėl šioje srityje veikianti ŽIB turi palaikyti ryšius su kita ES ir
valstybių narių vykdoma inovacijų politikos veikla (žr.
kitą skyrių). 3.
SĄVEIKA SU KITOMIS INICIATYVOMIS IR
JŲ PAPILDYMAS ES šiai
sričiai skiria labai didelį dėmesį. ŽIB padės
spręsti programoje „Horizontas 2020“ nustatytą visuomenei
iškilusį uždavinį „Maisto saugumas, tvarus žemės ūkis ir
bioekonomika“. ŽIB visų pirma sieks sąsajos su siūloma Europos
žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partneryste. Nors
pastarosios dėmesio centras bus šiuolaikiškiausių mokslinių
tyrimų ir praktinių inovacijų jungimas, ŽIB pirmiausia papildys
pagrindinių veikėjų, pavyzdžiui verslininkų ir
vartotojų, švietimą. Veiklą reikia derinti ir su bendro
programavimo iniciatyva „Žemės ūkis, aprūpinimas maistu ir
klimato kaita“, kurią įgyvendinant nacionalinės mokslinių
tyrimų pastangos bus sutelktos į žemės ūkio,
miškininkystės ir žemės naudojimo sektorius, kad būtų
integruojamas prisitaikymas, švelninimas ir aprūpinimas maistu. Europos
jūrų reikalų ir žuvininkystės fondas skatins
žuvininkystės ir akvakultūros aplinkosauginį ir socialinį
tvarumą ir pabrėš poreikį naujus verslumo įgūdžius
sieti su šios srities techniniais pokyčiais, atsižvelgiant į
vartotojų elgseną ir sudarant sinergijos galimybes. Be to,
veiklą galbūt bus galima derinti su bendro programavimo iniciatyvomis
„Sveikas maistas sveikam gyvenimui“ ir „Mokslinių tyrimų klimato
srityje jungimas Europoje“, taip pat su susijusių sričių Europos
technologijų platformomis (visų pirma „Maistas – tai gyvybė“),
veikiančiomis įgyvendinant įvairius Septintosios pagrindų
programos projektus. Panašiai, ryšiai bus palaikomi su Konkurencingumo ir
inovacijų programos ekologinių inovacijų pateikimo rinkai
projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš prioritetinių
sričių yra maistas ir gėrimai. Ryšiai bus palaikomi ir su
programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei iškilusį
uždavinį „Su klimato kaita susijusi veikla, veiksmingas išteklių ir
žaliavų naudojimas“. Šioje srityje ŽIB
papildys šią veiklą, nes dėmesys bus sutelktas į
tarpdalykinę veiklą žinių trikampyje, didelę svarbą
teikiant novatoriškiems produktams ir paslaugoms, verslumo švietimui ir
vartotojų klausimams. 4.
IŠVADA Į maisto grandinę dėmesį
sutelkianti ŽIB labiausiai tinka minėtiems uždaviniams spręsti. ŽIB
taip pat atitinka ŽIB temų atrankai nustatytus kriterijus: ·
ŽIB sprendžia didžiausią ekonominį
visuomenei iškilusį uždavinį (reikia imtis veiksmų klimato
kaitos poveikiui atspariai ir tvariai maisto sistemai užtikrinti, kartu
patenkinant vis didėjančią maisto paklausą, turint omenyje,
kad mažėja dirbamos žemės, reikia saugoti natūralią
gamtinę aplinką ir saugoti žmonių sveikatą) ir padeda
įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ darbotvarkę ir jos tikslus,
susijusius su klimatu ir energetika, užimtumu, inovacijomis ir švietimu; ·
šios ŽIB pastangos atitinka programoje „Horizontas
2020“ apibrėžtus prioritetus ir papildo kitą ES veiklą maisto
sektoriuje, visų pirma Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo
inovacijų partnerystę; ·
ŽIB gali sutelkti investicijas, sudaryti galimybes
kurti įvairius naujus produktus ir paslaugas ir pasiekti, kad verslo
sektorius prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus, būtent
diegtų naujas ir naujoviškas technologijas, procesus ir žinias, kad
padidintų tvarią maisto gamybą, perdirbimą, pakavimą
ir platinimą, sumažintų atliekų ir skatintų geresnę
mitybą; ·
ŽIB daro ilgalaikį ir sisteminį
poveikį, matuojamą pagal tai, kiek atsiranda naujų
išsilavinusių ir verslių žmonių, naujų technologijų ir
naujų verslų; ŽIB skatins naujų technologijų
plėtrą ir veiksmingesnes bei tvaresnes gamybos sistemas; ·
ŽIB siekia įveikti didžiulį visos maisto
tiekimo grandinės susiskaidymą didindama atsekamumą ir visoje
grandinėje sieks kritinės masės, susijusios su aukštos
kokybės moksliniais tyrimais, inovacijomis, švietimu ir
suinteresuotųjų subjektų mokymu; ·
taigi ŽIB reikalinga tarpdalykinė veikla,
apimanti įvairias žinių sritis, pavyzdžiui, agronomiją,
ekologiją, biologiją, chemiją, mitybą ir socialinę
ekonomiką; ·
ŽIB spręs Europos paradoksą, nes ras
naujų novatoriškų būdų tvaresnei ir veiksmingesnei tiekimo
grandinei ir aprūpinimo maistu saugumui užtikrinti. 3 priedas. Sveikos gyvensenos ir aktyvaus
senėjimo inovacijos 1.
UŽDAVINYS Nustatyta, kad sveikata, demografiniai
pokyčiai ir gerovė yra didžiausi visuomenei iškilę uždaviniai,
ir jie bus sprendžiami įgyvendinant programą „Horizontas 2020“.
Bendrieji visų veiksmų, kuriais bus siekiama spręsti šį
uždavinį, tikslai turėtų būti pagerinti bet kokio amžiaus
Europos piliečių gyvenimo kokybę ir išlaikyti ekonominį
sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų tvarumą didėjant
sąnaudoms, mažėjant žmogiškųjų išteklių ir
žmonėms tikintis geriausios galimos priežiūros. Su sveikatos ir socialinės apsaugos
sektoriumi susijusių uždavinių yra daug ir jie glaudžiai tarpusavyje
susiję. Jie labai įvairūs – chroniškos ligos (širdies ir
kraujagyslių, vėžys, diabetas), antsvoris ir nutukimas,
infekcinės (ŽIV / AIDS, tuberkuliozė) ir neurodegeneracinės
ligos (jos sunkėja visuomenei vis sparčiau senstant), socialinė
atskirtis, prastesnė gerovė, didesnė pacientų
priklausomybė nuo formaliosios ir neformaliosios priežiūros, dauginis
įvairių aplinkos veiksnių poveikis, kurio ilgalaikės
pasekmės sveikatai dar nežinomos. Be to, dėl naujų faktų,
produktų ir paslaugų taikymo, naudojimo ir diegimo
kliūčių nepavyksta veiksmingai spręsti tų
uždavinių. Programoje „Horizontas 2020“ atsakas į
šiuos uždavinius apibrėžtas kaip siekis, remiant mokslinių
tyrimų ir inovacijų veiklą, visiems užtikrinti geresnę
sveikatą, gyvenimo kokybę ir bendrą gerovę. Vykdant
šią veiklą dėmesys bus sutelktas į sveikatos
priežiūrą ir išsaugojimą visą gyvenimą, taip pat
į ligų prevenciją, gebėjimo gydyti ir valdyti ligas ir
negalią didinimą, aktyvaus senėjimo palaikymą, pastangas
kurti tvarų ir veiksmingą priežiūros sektorių. 2.
AKTUALUMAS IR POVEIKIS Sveikos
gyvensenos ir aktyvaus senėjimo inovacijų srityje veikianti ŽIB
padės įgyvendinti programos „Horizontas 2020“ prioritetus, susijusius su visuomenei iškilusiu uždaviniu „Sveikata,
demografinės permainos ir gerovė“. Ši teminė
sritis labai aktuali visuomenės ir viešosios politikos požiūriu. Sveikos gyvensenos ir aktyvaus senėjimo klausimai susiję su
beveik visais mūsų ekonomikos ir visuomenės sektoriais, ir
dažnai prireikia reguliavimo veiksmų. Sveikatos ir socialinės
apsaugos sektorius labai svarbus ir socialiniu bei ekonominiu požiūriu,
nes tai vienas iš sektorių, kuriems išleidžiama daugiausiai pinigų
(valstybės ir privačių)[8];
šis sektorius ne tik sudaro sąlygas ekonominėms ir
technologinėms inovacijoms, bet ir turi didelį socialinių
inovacijų potencialą. Socialinis ir
ekonominis aktualumas didelis dar ir dėl to, kad Europai naudingas stiprus
farmacijos sektorius ir gerai išplėtotos sveikatos ir socialinės
apsaugos sistemos, suteikiančios darbo vietas milijonams žmonių
visoje ES. Šis sektorius taip pat vienas didžiausių pažangiųjų
technologijų gamybos sektorių ES. Šių sričių augimo
potencialas labai didelis, nes senėjanti visuomenė reiškia, kad
didėja bendra priežiūros ir savarankiškai gyventi leidžiančių
produktų ir paslaugų paklausa. Svarbūs tampa
ir kiti sektoriai, pavyzdžiui, turizmo. Didžiąją dalį
senėjančios visuomenės sudaro karta, įpratusi ir
tebenorinti keliauti, pageidaujanti aukštos kokybės paslaugų, taigi,
vis didėja prieinamų paslaugų poreikis (transportas,
viešbučiai, pramogos ir pan.). Lengviau prieinamos turizmo paslaugos gali
padidinti viso sektoriaus konkurencingumą, tai paskatintų
didesnę senėjančių gyventojų įtrauktį. Verta
paminėti ir tai, kad pasaulinio lygio moksliniai tyrimai ir švietimas
šioje srityje naudingi ES. Daugelyje ES šalių yra labai gera
mokslinių tyrimų infrastruktūra ir institucijos, galinčios
į planuojamą EIT veiklą pritraukti pramonę. Su sveika gyvensena susiję uždaviniai
svarbūs visoje Europoje. Kad ŽIB galėtų pateikti sprendimų,
reikia intensyvaus labai gerų, daugiadalykių ir
daugiasektorinių grupių bendradarbiavimo su visų žinių
trikampio (mokslinių tyrimų, verslo ir švietimo) sektorių
dalyviais. Šioje teminėje srityje veikianti ŽIB papildomos vertės
suteiks tuo, kad inovacijų ir aukštojo mokslo veiklą susies su jau
esama labai gera mokslinių tyrimų baze. Didelį
dėmesį ŽIB skirs aukštojo mokslo programoms, naujų
įgūdžių (reikalingų, pavyzdžiui, technologijų
plėtrai ir senyvo amžiaus žmonių priežiūrai) plėtojimui,
verslumo aspektų stiprinimui, siekiant skatinti labai verslios
darbo jėgos plėtrą šioje srityje, remti naujų
produktų ir paslaugų kūrimą ir stiprinti esamas ar
net kurti naujas vertės grandines. Potencialių produktų ir
paslaugų, kuriuos būtų galima sukurti ŽIB, pavyzdžiai platesni
negu vien technologijų programos (programos, kurias
įgyvendinant nagrinėjami, koduojami, standartizuojami ir aiškinami
duomenys tokiose srityse kaip vėžys, kraujagyslių ir širdies ligos;
arba rizikos vertinimo ir ankstyvo diagnozavimo priemonės) ir
galėtų paskatinti socialines inovacijas ir naują
koncepciją, gerinančią, pavyzdžiui, gyvenimo būdo
valdymą ir mitybą, skatinančią aktyviai ir savarankiškai
gyventi amžiui palankioje aplinkoje ar išlaikyti ekonomiškai tvarias
priežiūros sistemas. Dėmesį sutelkusi į sisteminius
Europos sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų aspektus ir
paramą ankstyvam senėjimui, šioje teminėje srityje veikianti ŽIB
taip pat skatins labiau bendradarbiauti dideles ir mažesnes, labiau
specializuotas įmones, kad būtų didesnis žinių
judėjimas. Be to, konkreti papildoma nauda, kurią šioje srityje
galėtų suteikti ŽIB, galėtų būti inovatyvios
partnerystės kūrimas vietos lygmeniu, ir tai labai svarbu
paslaugų sektoriuje. Taigi, laikydamasi integruoto požiūrio
į žinių trikampį, sveikos gyvensenos ir aktyvaus senėjimo
inovacijų srityje veikianti ŽIB būtų pagrindinė Europos
paradokso sprendėja: padidintų ES mokslinių tyrimų
naudą ir šį turtą transformuotų į novatoriškus
produktus ir paslaugas, naujas verslo galimybes ir rinkas. Didžiausia su šioje teminėje srityje
veikiančios ŽIB sėkme susijusi rizika daugiausia susijusi su tuo, kad
būtinos pagrindinės inovacijų ir politikos reglamentavimo
sąlygos, dėl kurių reikėtų tam tikro adaptavimo,
tačiau ŽIB tiesiogiai su tuo nesusijusi[9].
Todėl ŽIB šiais klausimais turi palaikyti ryšius su kita vykdoma ES ir
valstybių narių inovacijų politikos veikla (žr. kitą
skyrių). 3.
SĄVEIKA SU KITOMIS INICIATYVOMIS IR
JŲ PAPILDYMAS Su sveikata ir
aktyviu senėjimu susiję dalykai remiami daugeliu ES iniciatyvų.
Tokios iniciatyvos apima ne tik sveikatos sektorių, bet ir labai
plačias politikos sritis, pavyzdžiui ekonomiką, saugumą ir
aplinką. Todėl jos netiesiogiai padeda siekti tokių strategijos
„Europa 2020“ tikslų kaip MTTP ir inovacijos, užimtumas ir socialinė
įtrauktis. Sveikos gyvensenos
ir aktyvaus senėjimo inovacijų srityje veikianti ŽIB seiks glaudžios
sąveikos su bandomąja Europos inovacijų aktyvaus ir sveiko
senėjimo srityje partneryste. ŽIB atsižvelgs į konkrečius
veiksmus, nustatytus Europos inovacijų partnerystės strateginiame
inovacijų plane, ir padės siekti jų tikslų. ŽIB papildys
pagrindinių veikėjų švietimą ir mokymą, taip pat
sukurs unikalų struktūrizuotą specialistų tinklą,
galintį nustatyti pagrindines sąlygas ir geriausią
praktiką, susijusią su politiniais, reguliavimo ar standartizavimo
klausimais, darančiais poveikį šiame sektoriuje. Įgyvendinant
Europos investicijų partnerystę, šioje srityje veikianti ŽIB gali
padėti vykdyti e. sveikatos pirmaujančios rinkos iniciatyvą,
kuria siekiama skatinti inovatyvių e. sveikatos sprendimų rinką
pasitelkiant politikos priemones (standartizavimo, sertifikavimo sistemas ir
viešuosius pirkimus). Siekiant
paskatinti Alzheimerio ligos ir kitų neurodegeneracinių ligų
mokslinius tyrimus veikla bus derinama ir su bendra programavimo iniciatyva, o
drauge su bendra programavimo iniciatyva „Ilgesnis gyvenimas, geresnis
gyvenimas“ bus sprendžiami su demografinių pokyčių potencialu ir
iššūkiais susiję klausimai. Šioje srityje veikianti ŽIB spartins ir
skatins aukštos kokybės viešųjų mokslinių tyrimų,
sutelktai vykdomų įgyvendinant šias bendras programavimo iniciatyvas,
panaudojimą ir taip mažins inovacijų žemėlapio
fragmentiškumą. Siekdama padidinti
galimybes perduoti technologijas ir jas komercinti, ši ŽIB taip pat remsis
pagrindinių bendros naujoviškų vaistų technologijų
iniciatyvos, taip pat gausių bendrosios programos mokslinių
tyrimų, vykdomų šioje teminėje srityje (pavyzdžiui, sveikatos
mokslinių tyrimų programa arba IRT tiriamoji veikla sveikatos ir
senėjimo srityje), rezultatais ir pavers juos kapitalu pasitelkdama
geriausius verslininkus. Be to, savo veiklą ji derins su bendra programos
„Kasdienį gyvenimą palengvinanti aplinka“ ir Konkurencingumo ir
inovacijų programa. Apibendrinant
galima pasakyti, kad šioje srityje veikianti ŽIB papildytų tą
veiklą, nes pagrindinį dėmesį skirtų tarpdalykinei
veiklai žinių trikampyje, itin pabrėžiant novatoriškus produktus ir
paslaugas bei verslumo ugdymą. 4.
IŠVADA ŽIB, dėmesį sutelkianti į
platesnius inovacijų, kuriomis siekiama sveikos gyvensenos ir aktyvaus
senėjimo, klausimus, atitinka ŽIB temų atrankai nustatytus
kriterijus: ·
ŽIB sprendžia didžiausią visuomenei
iškilusį ekonominį uždavinį (gera sveikata ir visų
gerovė visą gyvenimą, kartu išlaikant ekonomiškai tvarias
priežiūros sistemas) ir padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“
darbotvarkę ir jos tikslus, susijusius su užimtumu, inovacijomis ir
švietimu; ·
šios ŽIB pastangos atitinka programoje „Horizontas
2020“ apibrėžtus prioritetus ir papildo kitą ES veiklą sveikatos
ir socialinės apsaugos srityse, visų pirma Europos inovacijų
aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje partnerystę; ·
ŽIB gali remtis stipria mokslinių tyrimų
baze, tvirtu pramonės sektoriumi ir būti patraukli tam sektoriui; ŽIB
gali sutelkti investicijas, sudaryti galimybes kurti įvairius naujus
produktus ir paslaugas ir pasiekti, kad verslo sektorius prisiimtų
ilgalaikius įsipareigojimus; ·
ŽIB spręs Europos paradoksą, nes pavers
kapitalu stiprią ES mokslinių tyrimų bazę ir ras
novatoriškų būdų Europos piliečių gyvenimo kokybei
pagerinti ir ekonominiam sveikatos ir socialinės apsaugos sistemų
tvarumui išlaikyti; ·
ŽIB daro ilgalaikį ir sisteminį
poveikį, matuojamą pagal tai, kiek atsiranda naujų
išsilavinusių ir verslių žmonių, naujų technologijų ir
naujų verslų; ŽIB skatins naujų technologijų
plėtrą ir socialines inovacijas; ·
ŽIB siekia įveikti didžiulį viso
sveikatos ir socialinės apsaugos sektoriaus susiskaidymą, ir visame
sektoriuje sieks kritinės masės, susijusios su puikiais moksliniais
tyrimais, inovacijomis, švietimu ir suinteresuotųjų subjektų
mokymu; ·
ŽIB laikosi sisteminio požiūrio, taigi jai
reikalinga tarpdalykinė veikla, apimanti įvairias žinių sritis,
pavyzdžiui, mediciną, biologiją, psichologiją, ekonomiką,
sociologiją, demografiją ir IRT. 4 priedas. Žaliavos[10]
– tvarus žvalgymas, gavyba, gamyba ir perdirbimas 1.
UŽDAVINYS Šiuolaikinė visuomenė visiškai
priklauso nuo galimybių gauti žaliavų. Galimybė gauti
įperkamų žaliavų labai svarbi siekiant veiksmingo ES ekonomikos
veikimo. Tačiau dėl to, kad mažėja baigtinių gamtos
išteklių, daugėja gyventojų ir išsivysčiusiame pasaulyje
sparčiai didėja suvartojimo lygis, vis labiau didėja
žaliavų ir gamtos išteklių paklausa. Šie veiksniai, kaip ir daugelis
kitų veiksnių, skatina numatytą gamtos išteklių suvartojimo
didėjimą per ateinančius dešimtmečius. Kaip pabrėžta Tausaus išteklių
naudojimo veiksmų plane ir programoje „Horizontas 2020“, turėtume
siekti užtikrinti galimybes gauti žaliavų, kurių reikia Europos
ekonomikai ir mūsų gerovei, kartu siekiant veiksmingai išteklius
naudojančios ekonomikos, patenkinančios daugėjančių
gyventojų poreikius neperžengiant baigtinės planetos ekologinių
ribų. 2.
AKTUALUMAS IR POVEIKIS Ši teminė
sritis labai aktuali dėl poveikio ekonomikai ir visuomenei.
Pasaulio ekonomikai labai svarbu žaliavos ir gyvenimo kokybė.
Veiksmingesnis energijos vartojimas bus labai svarbus Europoje užtikrinant
ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Tai suteiks
didelių ekonominių galimybių, padidins našumą, sumažins
sąnaudas ir padidins konkurencingumą. Nors ES gilios
mokslinių tyrimų tradicijos ir yra įvairių kompetencijos
centrų, daug daugiau galėtų būti padaryta, kad šioje
prioritetinėje srityje tai būtų paversta kapitalu. ŽIB tam labai tiks. Derindama savo veiklą su kita ES veikla,
šioje srityje veikianti ŽIB turėtų sutelkti dėmesį
į žinių centro ir akademinės, techninės ir praktinio
švietimo bei mokslinių tyrimų patirties centro plėtojimą
tausios paviršinės, požeminės ir gelminės kasybos, žaliavų
valdymo, perdirbimo technologijų, žaliavų pakeitimo ir
geopolitinės prekybos srityse. Šie centrai veiktų kaip Europos
šių sričių kompetencijos centrų tarpininkai ir tarpuskaitos
namai ir administruotų ES pramonei strateginės svarbos turinčią
mokslinių tyrimų programą. Dėl šios priežasties ir siekiant
kuo labiau padidinti veiksmų poveikį ir išvengti kitos ES veiklos
dubliavimo, įskaitant Europos inovacijų žaliavų srityje
partnerystę, ŽIB žmogiškojo kapitalo (pavyzdžiui, mokymo, švietimo)
srityje papildys naujoviškų technologijų bandomuosius veiksmus
(pavyzdžiui, parodomąsias gamyklas) žemės ir jūrų žvalgymo,
gavybos, apdirbimo, surinkimo ir perdirbimo srityse. Kartu, tai
galėtų apimti tikslus tapti technologijų pradininku, sukuriant
bandomąsias sistemas ir demonstracinius inovacinius procesus ir sprendimus,
įtraukiant, pavyzdžiui, ekonomiškai patrauklių ir tvarių
alternatyvių ES strateginės svarbos turinčių žaliavų
naudojimą. Taigi, tai gali paskatinti esamų rinkų
plėtimąsi ir naujų kūrimą, būtent tausios
gavybos ir apdirbimo, žaliavų valdymo, perdirbimo technologijų ir
žaliavų pakeitimo kitomis srityse. Reikės įvertinti poveikį
pažeidžiamoms buveinėms, pavyzdžiui, Arktikos, ir rasti novatoriškų
ir ekonomiškų prisitaikymo ir rizikos prevencijos priemonių. Šioje srityje veikianti ŽIB bus labai svarbi siekiant
įveikti kliūtis, kurių atsiranda dėl technologijų
stygiaus. Papildomoms technologijoms, galinčioms pakeisti tradicinių
mineralų ir žaliavų vertės grandinės formą, diegti
reikalingos techninės inovacijos. Tai sritis, kurioje reikia daugiau
pastangų naujiems procesams sukurti ir šioje srityje esamoms žinioms
optimizuoti ir komercinti. Verslumas šiai ŽIB padės spręsti šią
problemą. Dar vienas ŽIB papildomos vertės
elementas yra jos indėlis sprendžiant su ribotomis galimybėmis
kurti tinklus susijusias problemas. Iš tikrųjų, iš esmės
kitoks įvairių mokslinių tyrimų sričių
pobūdis reiškia, kad galimybės sutikti mokslininkus skirtingose
dalykinėse srityse, ir turėti naudos iš bendrų idėjų
ir bendradarbiavimo, kurio reikės diegiant pigesnius ir veiksmingesnius
mažai anglies dioksido išmetančių ir aplinkai nekenkiančių
technologijų sprendimus, yra ribotos. Pašalinti šiuos trūkumus
padėtų tinklų kūrimas ŽIB viduje, sutelkiant visoms trims
žinių trikampio kraštinėms atstovaujančius suinteresuotuosius
subjektus visoje vertės grandinėje. Tai suteiktų
galimybių išplėsti technologijų, žinių bei praktinės
patirties perdavimą ir suteiktų mokslininkams, studentams ir
verslininkams žinių ir įgūdžių, būtinų
inovatyviems sprendimams rasti ir juos paversti naujomis verslo galimybėmis. 3.
SĄVEIKA SU KITOMIS INICIATYVOMIS IR
JŲ PAPILDYMAS ES nustatė, kad šioje srityje kyla
didžiulių uždavinių. ŽIB padėtų įgyvendinti
programą „Horizontas 2020“, būtent spręsti visuomenei iškilusius
uždavinius, susijusius su žaliavų tiekimu ir tausiu išteklių
naudojimu. Tai padėtų įgyvendinti siūlomą Europos
inovacijų partnerystę žaliavų srityje. Europos inovacijų
partneryste žaliavų srityje bus sudarytas bendras pagrindas, kuriuo
vadovaujantis tampa paprasčiau suderinti aktualius pasiūla ir paklausa
grindžiamus mokslinius tyrimus bei inovacijų priemones ir politikos sritis
ir jiems sąveikauti. Tai apims į
technologijas orientuotą veiklą, taip pat bendrų
sąlygų ir patikimų politinių, reglamentavimo arba
standartizavimo aspektų, turinčių įtakos atitinkamam
sektoriui arba uždaviniui, nustatymą. Šioje
srityje veikianti ŽIB papildys pagrindinių veikėjų
švietimą, taip pat sukurs unikalų struktūrizuotą
specialistų tinklą. Ši ŽIB bus
tvirtas kitos su inovacijomis susijusios veiklos, vykdomos įgyvendinant
EIP veiklą, pagrindas. Tos veiklos sėkmė labai priklausys nuo
žmogiškojo kapitalo. ŽIB taip pat turės galimybių padėti EIP
nustatyti bendrąsias sąlygas ir gerąją praktiką
politikos, reguliavimo ar standartizavimo srityse, turinčiose poveikį
sektoriui. ŽIB taip pat labai remsis įvairių mokslinių
tyrimų projektų, pagal 7-ąją bendrąją
programą įgyvendinamų šia tema, rezultatais ir pavers juos
kapitalu. Tai ypač pasakytina apie projektus, įgyvendinamus tokiose
teminėse srityse kaip nanomokslas, nanotechnologijos, žaliavos ir naujos
gamybos technologijos bei aplinkosauga. Panašiai, ryšiai
bus palaikomi su Konkurencingumo ir inovacijų programos ekologinių
inovacijų pateikimo rinkai projektais, kuriuos įgyvendinant viena iš
prioritetinių sričių yra žaliavų perdirbimas. Ryšiai bus
palaikomi ir su programa „Horizontas 2020“, ypač sprendžiant visuomenei
iškilusį uždavinį „Su klimato kaita susijusi veikla, veiksmingas
išteklių ir žaliavų naudojimas“. Šioje srityje
veikianti ŽIB papildytų tą veiklą, nes pagrindinį
dėmesį skirtų tarpdalykinei veiklai žinių trikampyje, itin
pabrėžiant inovatyvius produktus ir paslaugas bei verslumo ugdymą. 4.
IŠVADA Šioje srityje veikianti ŽIB labai tinkama
nurodytiems uždaviniams spręsti. ŽIB taip pat atitinka SID ŽIB temų
atrankai nustatytus kriterijus: ·
ŽIB sprendžia didžiausią ekonominį
visuomenei iškilusį uždavinį (reikia rasti inovatyvių
sprendimų pigesnės, mažai anglies dioksido išmetančios ir
aplinkai nekenkiančios žaliavų žvalgybos, gavybos, apdirbimo ir
perdirbimo srityse) ir padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“
darbotvarkę ir jos tikslus, susijusius su klimatu ir energetika, užimtumu,
inovacijomis ir švietimu; ·
šios ŽIB pastangos atitinka programoje „Horizontas
2020“ apibrėžtus prioritetus ir papildo kitą ES veiklą
žaliavų srityje, visų pirma Europos žaliavų inovacijų
partnerystę; ·
todėl ŽIB gali sutelkti investicijas iš verslo
sektoriaus ir sudaryti galimybes kurti įvairius naujus produktus ir
paslaugas, būtent tausios gavybos ir apdirbimo, žaliavų valdymo,
perdirbimo technologijų ir žaliavų pakeitimo kitomis srityse; ·
ŽIB daro ilgalaikį ir sisteminį
poveikį, matuojamą pagal tai, kiek atsiranda naujų
išsilavinusių ir verslių žmonių, naujų technologijų ir
naujų verslų; ji ypač suteikia galimybių kurti
socialinę vertę, nes stengiasi siekti tvarumo per visą produkto
gyvavimo ciklą tikslo, t. y. tausiau naudoti žaliavas ir veiksmingai
didinti žaliavų perdirbimą ir regeneravimą; ·
ŽIB daug dėmesio skiria švietimui, o kitose
iniciatyvos dėmesys švietimui per menkas. Ji sutelks kritinę puikių
suinteresuotųjų subjektų, susijusių su moksliniais tyrimais
ir inovacijomis, masę; ·
taigi ŽIB reikalinga tarpdalykinė veikla,
apimanti įvairias žinių sritis, pavyzdžiui, geologiją,
ekonomiką, aplinkosaugos mokslus, chemiją, mechaniką ir
įvairias pramonės sritis (statybą, automobilių
pramonę; aviacijos ir kosmoso pramonę; įrenginius ir
įrangą, atsinaujinančiąją energiją); ·
ŽIB spręs Europos paradoksą, t. y.
tai, kad Europos mokslinių tyrimų bazė stipri, o inovacijų
veikla šioje srityje silpna; ŽIB suteikia galimybių kurti inovacijas,
susijusias su tausia kasyba ir žaliavų valdymu; žaliavų pakeitimas
kitomis ir perdirbimas gali paskatinti tolesnius sektoriaus pokyčius ir
išplėsti investicinę veiklą kuriant naujus produktus, paslaugas
ir tiekimo grandinės veikimo būdus. 5 priedas. Pažangi ir saugi visuomenė 1.
UŽDAVINYS Vienas didžiausių uždavinių,
spręstinų įgyvendinant programą „Horizontas 2020“, –
poreikis ugdyti saugią Europos visuomenę, atsižvelgiant į tai,
kad didėja viso pasaulio tarpusavio priklausomybė ir žengiama į
skaitmeninės visuomenės erą. Šiandienos visuomenė susiduria su
didžiuliais saugumo uždaviniais, ir jų mastas bei sudėtingumas vis
didėja. Šie uždaviniai kyla dėl įvairių dalykų –
organizuoto nusikalstamumo, terorizmo, kelias valstybes apimančios
nelegalios veiklos, taip pat gaivalinių ir žmogaus sukeltų
nelaimių, o tai kelia pavojų ir destabilizuoja pagrindinius
mūsų visuomenės principus. Be to, kibernetinės atakos ir
privatumo pažeidimai kelia pavojų visam interneto veikimui ir visoms jame teikiamoms
paslaugoms. Palaikant ES uždavinių sprendimo politiką reikia imtis
veiksmų ir saugumo sektoriuje diegti inovacijas. Šiems saugumo uždaviniams
spręsti, būtina imtis veiksmų ir panaudoti informacinių ir
ryšių technologijų ir susijusių paslaugų potencialą.
Tikslas – naikinti Europos saugumo spragas kuriant ir diegiant novatoriškus IRT
sprendimus, padedančius kovoti su sunkiais nusikaltimais, organizuotu
nusikalstamumu (taip pat su kibernetiniais nusikaltimais) ir terorizmu,
užkirsti tam kelią ir švelninti padarinius, stiprinti mūsų
išorės sausumos ir jūrų sienų valdymą, didinti
atsparumą gaivalinėms ir žmogaus sukeltoms nelaimėms,
pavyzdžiui, miškų gaisrams, žemės drebėjimams, potvyniams ir
audroms. Šis tikslas taip pat apims IRT technologijų, priemonių ir
paslaugų kūrimą siekiant užkirsti kelią kibernetinėms
atakoms ir IRT infrastruktūrų gedimams, valdyti juos ir atsigauti po
jų, didinti pasitikėjimą ir saugumą internete, saugoti
privatumą, tapatybę ir privačius duomenis. Kadangi tai yra
įvairių politikos sričių prioritetas, šių tikslų
reikėtų siekti kartu paisant etikos, privatumo ir pagrindinių
piliečių teisių. 2.
AKTUALUMAS IR POVEIKIS Saugumas yra labai aktualus ir politiniu
bei socialiniu ir ekonominiu požiūriu. Viešosios
politikos požiūriu, tinkamo saugumo lygio išlaikymas bet kurioje
visuomenėje gali būti laikomas pagrindine būtina aplinkos,
kurioje asmenys ir įmonės motyvuojami vykdyti savo veiklą,
kūrimo sąlyga. Skaitmeninės bendrosios rinkos kūrimas
priklauso nuo naudotojų pasitikėjimo sandorių saugumu, jų
duomenų vientisumo ir privatumo bei tapatybės apsaugos. Šios srities
politikos aktualumas pastaraisiais metais gerokai padidėjo dėl su
pasauliniu terorizmu susijusių įvykių, per gaivalines ir žmogaus
sukeltas nelaimes vis daugiau žūvančių žmonių ir
sunaikinamo turto. Ši sritis svarbi ne tik dėl
visuomenės intereso, bet ir socialiniu ir ekonominiu požiūriu.
Apskaičiuota, kad pasaulio saugumo sprendimų (neįskaitant
gynybos) rinkos vertė 2009 m. buvo 45 mlrd. EUR, ir tikimasi,
kad 2020 m. jos vertė padidės iki daugiau kaip 87 mlrd. EUR
(augimas didesnis kaip 6 proc. per metus)[11].
Visame pasaulyje šioje srityje dirba maždaug 250 000 žmonių, Europoje
– maždaug 50 000. Vertinant netiesioginį užimtumą, ES saugumo
rinkoje yra daugiau kaip 1 700 000 privačių
apsaugininkų[12].
Svarbu ne tik IT saugumo rinkos dydis – kai kurie skaičiavimai rodo, kad
tiesioginės išlaidos dėl kibernetinių nusikaltimų visame
pasaulyje yra 350 mlrd. EUR per metus, o ES – maždaug 80 mlrd. EUR. Pažangios ir saugios visuomenės
teminėje srityje veikianti ŽIB galės sutelkti investicijų iš
verslo sektoriaus, pasiekti, kad verslo sektorius
prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus, ir plėsti senas bei kurti
naujas rinkas. ŽIB verslo sektoriui gali būti patraukli dėl rinkos
galimybių, susijusių su inovaciniais IRT produktais ir paslaugomis, inter
alia, pažangesniais nusikalstamumo prevencijos sprendimais, aukštesniais
saugumo standartais, pasitelkiant elektroninį identifikavimą ir
autentifikavimą, pažangesnę sienų apsaugą ir
įspėjimo sistemas, leidžiančias geriau apsaugoti ypatingos
svarbos infrastruktūrą. Kadangi saugumo technologijos apima
įvairias sritis, šios ŽIB veikla turės poveikį ne tik IRT
saugumo sektoriui, bet ir visai IRT rinkai, ir ŽIB veikla bus naudinga
įrangos ir prieigos įrenginių gamintojams ir paslaugų
teikėjams. Visuomeninis saugumo aspektas galėtų būti toliau didinamas laikantis ŽIB visa
apimančio požiūrio į inovacijas ir ŽIB galimybes skatinti
socialines inovacijas. Turėdama stiprią mokslinių tyrimų
ir mokslo bazę, šioje srityje veikianti ŽIB galės sutelkti švietimo
ir inovacijų suinteresuotuosius asmenis, kurie kitaip nesusieitų,
naujoms žinioms, koncepcijoms, verslo modeliams, visuomenei iškilusių
uždavinių sprendimo ir žmonių gerovės skatinimo metodams ir
strategijai plėtoti. Siekiama, kad šie nauji inovatyvūs produktai,
paslaugos, procesai, modeliai ir metodai, išplėtoti ŽIB veikloje,
padėtų ugdyti saugesnę Europos visuomenę, kurioje
žmonės, gyvendami kasdienį gyvenimą, jaustųsi saugūs
(taip pat labiau pažeidžiami žmonės). Dėmesį
reikėtų skirti asmenų privatumo apsaugai, vaikų apsaugai
internete, apsaugai nuo tapatybės pažeidimų ir profiliavimo, kartu
didinant palankumą naudotojui ir sklaidą. Saugios visuomenės teminėje srityje
veikiančios ŽIB visuomeninį aspektą būtų galima dar
labiau stiprinti taikant ŽIB koordinavimo centrų, per kuriuos regioniniai
veikėjai glaudžiai bendradarbiauja, sujungdami kompetenciją ir
įgūdžius, įgytus įvairiose specializacijos srityse,
metodą. Pagrindinis papildomos ŽIB, veikiančios
pažangios ir saugios visuomenės teminėje srityje, naudos elementas
bus jos indėlis padedant įveikti dabartinę sektoriaus
fragmentaciją ir susiskaldymą visoje Europoje. Dėl
integracinio pobūdžio ir tarpdalykinio požiūrio ši ŽIB sudarys
galimybių užmegzti glaudesnį žinių trikampio veikėjų
(verslo, mokslinių tyrimų ir universitetų), pavienių
asmenų ir valdžios institucijų, veikiančių įvairiais
žinių lygmenimis, bendradarbiavimą, taigi ir užtikrinti geresnį
technologinių, visuomenės, politikos ir reguliavimo dalykų ir
rinkos potencialo jungimą. Pažangios ir saugios visuomenės
teminėje srityje veikianti ŽIB taip pat padės patenkinti
kvalifikuotos darbo jėgos poreikį. Jai tektų labai svarbus
vaidmuo – performuoti švietimo žemėlapį šioje srityje. Kartu ji sudarys
galimybių skatinti studijas baigusius verslius žmones, galinčius
kurti naujas inovatyvias technologijas, paslaugas ir verslą. Toks
sutelktas dėmesys į verslumą bus ypač svarbus šioje
srityje, į kurią būtų galima įtraukti daug MVĮ. Kalbant apie ŽIB inovacijų ir švietimo
tikslus, ši ŽIB taip pat gali netiesiogiai paskatinti didesnį
piliečių, privačiojo sektoriaus ir institucinių
galutinių naudotojų (civilinė apsauga, policijos pajėgos,
sienų apsaugos padaliniai ir pan.) informuotumą, taip pat paveikti
jų požiūrį į naujus inovacinius sprendimus. Nors pažangios ir saugios visuomenės
teminėje srityje veikianti ŽIB turi potencialą padaryti
ilgalaikį ir sisteminį poveikį, matuojamą pagal tai,
kiek atsiranda naujų išsilavinusių ir verslių žmonių,
naujų technologijų, verslų, modelių ir požiūrių,
ji taip pat turi galimybių daryti poveikį pasauliniu mastu.
Saugumo uždaviniai dėl savo pobūdžio yra pasauliniai, todėl
reikia juos spręsti bendradarbiaujant su trečiosiomis šalimis. Didžiausia rizika, kylanti šioje srityje
veikiančios ŽIB sėkmei, daugiausia yra susijusi su tuo, kad
inovacijoms nėra būtinų bendrųjų sąlygų,
pavyzdžiui, nėra aiškių reguliavimo sąlygų, standartizavimo
ir viešųjų pirkimų nuostatų. Iš tikrųjų, kai
kurios Europos šalys nurodo, kad dėl to, jog saugumo srityje nėra
aiškios viešosios politikos ir strategijos, nelabai aišku, kaip kinta
pasiūla ir paklausa. Dar viena su saugumo sektoriumi susijusi problema –
jo ribų nustatymas ir atskyrimas nuo gynybos sektoriaus. Nors gynyba nebus
aktuali pažangios ir saugios visuomenės srityje veikiančiai ŽIB,
technologinių ir sistemos reikalavimų požiūriu riba tarp saugumo
ir gynybos labai neaiški. Galiausiai, kad šios ŽIB veikla būtų tikrai
sėkminga, būtina įtraukti galutinius naudotojus ir, visų
pirma, valdžios institucijas. Tai nelengva užduotis, prireiks veiksmus
glaudžiai derinti su kitomis susijusiomis Komisijos šios srities politikos
iniciatyvomis. Manoma, kad šie su rizika susiję klausimai turėtų
būti sprendžiami palaikant ryšius su kita vykdoma ES ir valstybių
narių inovacijų politikos veikla (žr. kitą skyrių). 3.
SĄVEIKA SU KITOMIS INICIATYVOMIS IR
JŲ PAPILDYMAS Ši ŽIB papildytų keletą ES
iniciatyvų, įgyvendinamų šioje teminėje srityje. Pažangios ir saugios visuomenės srityje
veikianti ŽIB padės siekti programos „Horizontas 2020“ tikslų. Ji bus
pagrįsta daugelio bendrosios programos projektų, susijusių su
šia tema, rezultatais. Visų pirma ji bus pagrįsta saugumo, IRT
pasitikėjimo ir saugumo, ateities interneto ir socialinių ir
ekonominių, taip pat humanitarinių mokslų projektais. Bus
atsižvelgiama į susijusią Jungtinio tyrimų centro veiklą. Taip pat bus palaikomi ryšiai su atitinkamomis
ES agentūromis, pavyzdžiui FRONTEX (sienų saugumo srityje), Europolu
(kovos su sunkiu organizuotu nusikalstamumu ir kovos su terorizmu srityje), ENISA
(tinklų ir informacijos saugumo srityje) ir CEPOL (Europos policijos
koledžas). Šioje srityje
veikianti ŽIB papildytų tą veiklą, nes pagrindinį
dėmesį skirtų tarpdalykinei veiklai žinių trikampyje, itin
pabrėžiant inovatyvius produktus ir paslaugas ir verslumo ugdymą. 4.
IŠVADA ŽIB, dėmesį sutelkianti į IRT
vaidmenį kuriant inovacijas saugiai visuomenei ir labai daug dėmesio
skirianti švietimo darbotvarkės pertvarkymui šioje srityje, būtų
labai tinkama spręsti minėtas problemas. ŽIB taip pat atitinka SID
ŽIB temų atrankai nustatytus kriterijus: ·
ŽIB sprendžia didžiausią ekonominį
visuomenei iškilusį uždavinį (poreikis sumažinti saugumo spragas ir
užkirsti kelią saugumui kylančiai grėsmei, kartu įtraukiant
visuomeninius apsektus) ir padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“
darbotvarkę ir jos tikslus, susijusius su užimtumu, inovacijomis ir
švietimu; ·
Šios ŽIB pastangos atitinka programoje „Horizontas
2020“ apibrėžtus prioritetus ir papildo kitą ES veiklą šioje
srityje; ·
ŽIB gali sutelkti investicijas, sudaryti galimybes
kurti įvairius naujus produktus ir paslaugas ir pasiekti, kad verslo
sektorius prisiimtų ilgalaikius įsipareigojimus; ·
ŽIB daro ilgalaikį ir sisteminį
poveikį, matuojamą pagal tai, kiek atsiranda naujų
išsilavinusių ir verslių žmonių, naujų technologijų ir
naujų verslų ir paslaugų; ŽIB skatins naujų
technologijų plėtrą ir socialines inovacijas; ·
ŽIB bus pagrįsta stipria mokslinių
tyrimų ir mokslo baze, galės sutelkti švietimo ir inovacijų
suinteresuotuosius subjektus, kurie kitaip nesusieitų, naujoms
žinioms, koncepcijoms, verslo modeliams, visuomenei iškilusių
uždavinių sprendimo metodams ir strategijai plėtoti; ·
ŽIB padeda įveikti dabartinę sektoriaus
fragmentaciją visoje Europoje. ·
ŽIB laikosi sisteminio požiūrio, taigi jai
reikalinga tarpdalykinė veikla, apimanti įvairias žinių sritis,
pavyzdžiui, IRT, socialinius ir ekonomikos mokslus, humanitarinius mokslus,
civilinę apsaugą, sveikatos priežiūrą, transportą,
energetiką ir pan. 6 priedas. Miestų judumas 1.
UŽDAVINYS Pažangus, ekologiškas ir integruotas
transportas yra vienas didžiausių visuomenei iškilusių
uždavinių, spręstinų įgyvendinant programą „Horizontas
2020“. 2011 m. baltojoje knygoje dėl transporto politikos toliau
pabrėžiama, kad svarbu ateinančius dešimtmečius šioje srityje
imtis veiksmų. Miestų judumas – ypač sudėtinga užduotis,
Apimanti kelias temas, pavyzdžiui, transporto (įskaitant naują
judumo koncepciją, transporto organizavimą, logistiką,
transporto sistemų saugą ir saugumą), aplinkosaugos (sumažinti
išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį,
oro taršą ir triukšmą) ir miesto planavimo (nauja darbo ir
gyvenamosios vietos priartinimo koncepcija), ir daro poveikį ekonominiu ir
socialiniu lygmenimis (naujo verslo kūrimas, užimtumas, socialinė
įtrauktis, būsto ir vietos strategija). Bendras tikslas – pagerinti
Europos piliečių, vis dažniau gyvenančių didelėse
miestų konglomeracijose, kuriose generuojama didelė dalis Europos
ekonominės veiklos, gyvenimo kokybę[13]. Tvarus miesto judumas gali būti pasiektas
tik tuo atveju, jei bus sukurta padėtį keičiančių
inovacijų, leidžiančių rasti ekologiškesnių,
įtraukesnių, saugesnių ir pažangesnių sprendimų. To
nepasiekus, išlaidos visuomenei, ekologijai ir ekonomikai ilgainiui
padidėtų. Tačiau su naujomis novatoriškomis judumo koncepcijomis
turi sutikti piliečiai, ypač kai kalbama apie individualių
transporto priemonių pakeitimą viešojo ir kolektyvinio transporto
priemonėmis. Pakeisti elgseną nekenkiant gyvenimo kokybei ir
nedidinat su gyvenimu mieste susijusių išlaidų bus vienas iš
didžiausių šios srities uždavinių. 2.
AKTUALUMAS IR POVEIKIS Pagrindinis
miestų judumo srityje veikiančios ŽIB uždavinys – užtikrinti
ekologiškesnę, įtraukesnę, saugesnę ir pažangesnę
miestų judumo sistemą. Kaip jau
minėta, visuomenės ir viešosios politikos požiūri ši tema
labai aktuali. Ji taip pat labai aktuali socialiniu ir ekonominiu
požiūriu, nes apima BVP ir užimtumo požiūriu svarbius ekonomikos
sektorius, pavyzdžiui, automobilių pramonės ar statybų. Be to,
miestų judumas yra siejamas su aplinkos apsaugos strategija ir
įtrauktas į socialinės įtraukties, vietos, būsto ir
miestų projektavimo politiką. Miestų judumo
srityje veikianti ŽIB atitinka programoje „Horizontas 2020“ nustatytus
prioritetus ir strategijoje „Europa 2020“ nustatytus tikslus siekti
pažangesnių, tvaresnių, mažai anglies dioksido išmetančių
ir įtraukių miestų plėtros. Šioje teminėje srityje
veikianti ŽIB galėtų padėti siekti kiekvieno strategijos „Europa
2020“ tikslo, pavyzdžiui, skatinti ekologijos požiūriu veiksmingus
sprendimus, pažangias eismo valdymo IRT sistemas ir teikti veiksmingesnes ir
įperkamesnes transporto paslaugas. Iš
tikrųjų, kadangi miestų judumas dėl savo pobūdžio yra
sisteminis, šioje srityje veikianti ŽIB galėtų suteikti daug
galimybių kurti ir diegti inovacijas visoje inovacijų grandinėje,
pavyzdžiui, plėtoti daugiamodalinio transporto sistemas, taip pat
pažangesnius ir tvaresnius transporto sprendimus. Miestų judumo
srityje veikianti ŽIB remiasi tvirta technologine ir pramonine baze ir turi
potencialą kurti naujus produktus ir paslaugas[14], visų pirma tvaraus
planavimo ir ekologiškos pramonės srityse. Be to, kuriant
inovatyvius miestų judumo modelius būtų labai naudingas didelis
politinis dėmesys ir palaikymas, teikiamas šiam teminiam prioritetui. Be
to, šie naujoviški miesto modeliai, perkelti į masiškai augančias
miestų konglomeracijas kitose pasaulio vietose, ypač Afrikoje,
Azijoje ir Lotynų Amerikoje, gali turėti pasaulinį
poveikį. Šioje srityje
veikianti ŽIB miestų judumą ir miesto transportą perkels į
platesnį tvaraus miestų planavimo ir erdvinės plėtros
vietos ir regionų lygmeniu kontekstą. Taigi ŽIB pranašumas – ji
veiks daugiadalykėje ir tarpsektorinėje srityje ir padės
įveikti dabar esamą organizacinę sektoriaus fragmentaciją.
ŽIB sudarys galimybių užmegzti glaudesnius valdžios institucijų
(daugiausia vietos ir regionų lygmeniu), vietos asociacijų ir
privačiojo sektoriaus (pavyzdžiui, projektų vykdytojų ir
infrastruktūros srities veikėjų), mokslinių tyrimų
institutų ir universitetų (integruojančių žinių
trikampį) ryšius. Tai, kad pasaulinio lygio partneriai bus sutelkti
naujais būdais, leis miestų judumo srityje veikiančiai ŽIB
optimizuoti turimus išteklius ir išnaudoti verslo galimybes, kurių atsiras
įdiegus šias naujas vertės grandines. Miestų judumo
srityje veikianti ŽIB dėmesį sutelks į tą inovacijų
trikampio veiklą, kuriai gali būti naudinga papildoma ES parama,
konkrečiai per EIT. Iš tikrųjų, didžiausia papildoma ŽIB
nauda šioje srityje bus jos vaidmuo integruojant visas tris žinių
trikampio kraštines ir sistemiškai pakeičiant inovacijų
partnerių bendradarbiavimo būdus. Be to, sprendžiant minėtus
uždavinius bus labai svarbu ŽIB dėmesys inovacijas kuriantiems
žmonėms, taigi ŽIB veiklai bus labai svarbūs studentai, mokslininkai
ir verslininkai. Todėl bus labai pabrėžiamas švietimas ir
mokymas, verslumas ir rezultatų diegimas, pavyzdžiui, bus plėtojami
vietos administracijos miesto transporto profesionalų įgūdžiai
ir žinios (mokymasis visą gyvenimą / darbuotojų mainų
programos / profesinis rengimas), siūlomos konkrečios aukštojo mokslo
programos, susijusios su miestų judumu (vasaros mokyklos / mainų
programos), inovatyvios transporto koncepcijos sėkmingai perkeliamos
į rinką (parama pradedančioms verslą įmonėms ir
universitetų ir mokslinių tyrimų institucijų
įsteigtoms įmonėms ir pan.). Be to, koordinavimo centrų
koncepcija galėtų būti stiprinama pačioje ŽIB,
dėmesį sutelkiant į šią temą, nes natūralu, kad
ši teminė sritis susijusi su stipriu vietos ir regionų aspektu. 3.
SĄVEIKA SU KITOMIS INICIATYVOMIS IR
JŲ PAPILDYMAS Su judumu
susijusiems klausimams daug dėmesio skiriama daugelyje ES iniciatyvų.
ES šiai skirčiai skiria labai didelį dėmesį. Jau yra užmegzti
ir bus stiprinami ryšiai su kitomis ES iniciatyvomis. Miestų judumo
srityje veikianti ŽIB atsižvelgs į veiksmus, kurių imamasi
įgyvendinant Judumo mieste veiksmų planą ir Išmaniosiomis
technologijomis paremtos transporto sistemos veiksmų planą. Visu pirma bus
bendradarbiaujama palaikant planuojamas Europos pažangių miestų ir
bendruomenių iniciatyvas, įtraukiant efektyvų energijos
naudojimą, IRT ir miesto transportą. ŽIB visų pirma papildys
pagrindinių veikėjų švietimą, taip pat sukurs
struktūrizuotą specialistų tinklą, galintį nustatyti
pagrindines sąlygas ir geriausią praktiką, susijusią su
politiniais, reguliavimo ar standartizavimo klausimais, darančiais
poveikį šiame sektoriuje. Taip pat veiksmus
reikia derinti su bendra programavimo iniciatyva „Miestų Europa“,
kurią įgyvendinant bus sutelktos mokslinių tyrimų pastangos
ir siekiama miestus transformuoti į inovacijų ir technologijų
centrus, įgyvendinti ekologiškas ir pažangias miesto ir tarpmiestinio
transporto logistikos sistemas, sumažinti ekologinį pėdsaką ir
padidinti klimato neutralumą. Šioje srityje veikianti ŽIB spartins ir
skatins labai gerų viešųjų mokslinių tyrimų, sutelktai
vykdomų įgyvendinant šias bendras programavimo iniciatyvas,
panaudojimą ir taip mažins inovacijų žemėlapio
fragmentiškumą. Miestų judumo
srityje ŽIB bendradarbiaus su iniciatyva CIVITAS, kurią įgyvendinant
remiami parodomieji ir mokslinių tyrimų projektai, kuriais siekiama
įgyvendinti inovacines priemones, susijusias su ekologišku miesto
transportu, ir Europos pažangių miestų ir bendruomenių pramonine
iniciatyva, kuria siekiama tausesnės ir veiksmingesnės energijos
gamybos ir naudojimo. Šioje srityje
veikianti ŽIB taip pat galėtų užmegzti ryšius su Europos transporto
ir energetikos technologijų platformomis, viešąja ir
privačiąja Europos ekologiškų automobilių partneryste ir
daugeliu šioje srityje įgyvendinamų bendrosios programos
projektų. ŽIB atsižvelgs į mokslinių tyrimų prioritetus ir
veiksmų planus, apibrėžtus įgyvendinant ETP, taip pat į
tiriamąjį darbą, ligi šiol nuveiktą šioje srityje
įgyvendinant bendrą viešojo ir privačiojo sektorių
partnerystę ir bendrųjų programų projektus, siekiant
sustiprinti ir paspartinti šių mokslinių tyrimų rezultatų
diegimą ir naudojimą. Taip pat bus
siekiama papildyti Europos mobilumo ir judumo pramonės aljansą.
Europos mobilumo ir judumo pramonės aljanso, bendrai finansuojamo pagal
Konkurencingumo ir inovacijų programą, tikslas – sutelkti
regionų ir valstybių politikus, palaikančius mobilumo ir judumo
pramonės inovacinių paslaugų sprendimus, kuriais siekiama
sutelkti didesnę ir geresnę paramą naujoviškas paslaugas
teikiančias šios pramonės srities MVĮ. Ši ŽIB savo
veiklą taip pat derins su programa „Pažangios energetikos Europa“,
ekologinių inovacijų pateikimo rinkai iniciatyvomis, IRT
pagristų paslaugų ir bandomaisiais projektais pažangaus miestų
judumo srityje, įgyvendinamais pagal Konkurencingumo ir inovacijų
programą. Šioje srityje
veikianti ŽIB papildytų tą veiklą, nes pagrindinį
dėmesį skirtų tarpdalykinei veiklai žinių trikampyje, itin
pabrėžiant inovatyvius produktus ir paslaugas ir verslumo ugdymą. Miestų judumo
srityje veikianti ŽIB taip pat papildytų tam tikrą
konkrečią veiklą, kurią jau vykdo dvi anksčiau
įsteigtos ŽIB. Būtent ŽIB „Climate KIC“ veiklą,
susijusią su perėjimu prie mažai anglies dioksido į aplinką
išmetančių ir klimato kaitai atsparių miestų, ir ŽIB „EIT
ICT Labs“ veiklą, susijusią su pažangiomis transporto sistemomis ir
skaitmeniniais ateities miestais. Miestų judumo srityje veikianti ŽIB
remsis minėtų ŽIB jau atliktu darbu ir perkels jį į
platesnį ekologiškesnės, traukesnės, saugesnės ir
pažangesnės miestų judumo sistemos kontekstą. 4.
IŠVADA Miestų judumo srityje veikianti ŽIB labai
tinkama nurodytiems uždaviniams spręsti. ŽIB taip pat atitinka ŽIB
temų atrankai nustatytus kriterijus: ·
ŽIB sprendžia didžiulį ekonominį
visuomenei iškilusį uždavinį (pasiekti, kad Europos transporto
sistema tausiau naudotų išteklius, nekenktų aplinkai, būtų
saugi ir patogi, ir kad tai būtų naudinga piliečiams, ekonomikai
ir visuomenei), taip pat padeda įgyvendinti strategijos „Europa 2020“
darbotvarkę ir jos tikslus, susijusius su klimatu ir energetika, užimtumu,
inovacijomis ir švietimu; ·
Šios ŽIB pastangos atitinka programoje „Horizontas
2020“ apibrėžtus prioritetus ir papildo kitą ES veiklą
transporto, aplinkosaugos ir energetikos srityje. ·
stiprindama verslumu pagrįstą
mąstymą ši ŽIB atsirandančias technologijas integruoja į
naujas vertės grandines ir remia akademinių mokslinių
tyrimų pritaikymą produktams ir paslaugoms; ·
ŽIB padės išspręsti Europos
paradoksą, nes kapitalizuos ES stiprią mokslinių tyrimų
bazę ir ras naujoviškų metodų ekologiškesnei, įtraukesnei,
saugesnei ir tvaresnei miesto judumo sistemai užtikrinti; ·
ŽIB visoje grandinėje sieks kritinės
masės, susijusios su puikiais moksliniais tyrimais, inovacijomis, švietimu
ir suinteresuotųjų subjektų mokymu, ir priešingu atveju šie
subjektai nesusitelktų; ·
ši ŽIB laikosi tarpsektorinio požiūrio,
todėl sujungia įvairaus lygio atsakomybę – nuo
privačių įmonių iki viešojo administravimo, visų pirma
vietos lygmeniu, iki pavienių piliečių; ·
dėl to reikia sukurti tarpdalykinį
metodą, apimantį įvairias žinių sritis, ir plėtoti
naujovišką švietimą, peržengiantį dalykų ribas. [1] OL L 97, 2008 4 9, p. 1. [2] OL C […], […], p. […]. [3] Prieduose apibendrinama atlikta ŽIB kūrimo
siūlomose teminėse srityse aktualumo ir papildomos naudos
analizė. Juose pateikta orientacinė informacija apie tai, kokia
galėtų būti ŽIB veikla konkrečiose srityse, tačiau
nenurodoma, kokia ateityje turėtų būti ŽIB veikla ir veiklos
būdai. [4] Sąvoka pateikta „Sainsbury Review: The Race to the
Top – Lord Sainsbury’s review of the UK Government’s Science and Innovation
Policies“, 2007 m. spalio 5 d. [5] Eurostatas. [6] http://ec.europa.eu/enterprise/sectors/ict/files/kets/hlg_report_final_en.pdf [7] JT maisto ir žemės ūkio organizacija. 2009.
Pasaulinis žemės ūkis apie 2050 m. [8] Išlaidos sveikatai kiekvienoje šalyje skiriasi. BVP
dalis svyruoja nuo 1,1 iki 9,7 proc., bendrųjų valstybės
išlaidų dalis – nuo 4 iki daugiau kaip 18 proc. MTTP intensyvumas su
sveikata susijusiuose sektoriuose didelis: medikamentai ir biotechnologijos
gerokai pralenkia bet kurį kitą sektorių (15,9 proc.);
sveikatos priežiūros įrangos ir paslaugų procentas taip pat
labai didelis (6,8 proc.). [9] Pavyzdžiui, kalbant apie pacientų galimybes gauti
kokybiškų vaistų, terminas pratęstas dėl teisės akto,
kuriuo rinkoje patvirtinami nauji vaistai, nes daugiau laiko skirta bandymams
ir sertifikavimui, taip pat kainų nustatymui ir kompensavimo būdams. [10] Šiame dokumente bus vartojama siauresnė
„neenergetinių ir ne žemės ūkio žaliavų“ apibrėžtis,
kad būtų išvengta jau veikiančių klimato kaitos ir energetikos
ŽIB ir kitų būsimų ŽIB prioritetinių sričių,
pavyzdžiui, maisto, dubliavimo. [11] Europos saugumo organizacijos duomenys. [12] Europos apsaugos tarnybų konfederacijos duomenys. [13] Daugiau kaip 70 proc. europiečių gyvena
miestų teritorijose, sudarančiose daugiau kaip 25 proc. ES
teritorijos. Maždaug 85 proc. ES BVP sukuriama miestų teritorijose.
Manoma, kad iki 2050 m. urbanizacija Europoje padidės maždaug 83 proc. [14] Keletas naujų potencialių rinkų
pavyzdžių: naujos paslaugos keliautojams, eismo judėjimo ir
grūsčių keliuose valdymas ir priežiūra, naujos
automobilių programos, įtraukiosios komunikacijos paslaugos,
leidžiančios palaikyti ryšius ir išvengti keliavimo (JRC 65426 EN).