This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0739
Amended proposal for a COUNCIL DECISION on the system of own resources of the European Union
Pakeistas pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos
Pakeistas pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos
/* KOM/2011/0739 galutinis - 2011/0183 (CNS) */
Pakeistas pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos /* KOM/2011/0739 galutinis - 2011/0183 (CNS) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. Įžanga 2011 m.
birželio 29 d. Komisija pasiūlė pakeisti esamą ES biudžeto
finansavimo sistemą nauja sistema, kad būtų galima visapusiškai
pasinaudoti Lisabonos sutarties suteiktomis galimybėmis[1]. Pasiūlymai apėmė tris pagrindinius
vienas kitą papildančius elementus: valstybių narių
įnašų supaprastinimą, naujų nuosavų išteklių
įvedimą ir koreguojamųjų mechanizmų reformą. Komisija taip pat paskelbė, kad iki
2011 m. pabaigos ji pateiks atitinkamus išsamius reglamentus arba galiojančių
teisės aktų pataisas ir susijusius reglamentus pagal SESV
322 straipsnio 2 dalį. Taigi šiuo pakeistu pasiūlymu dėl
Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos nuosavų išteklių
sistemos patobulinamas ir papildomas birželio 29 d. pateiktas
pasiūlymas[2].
Juo užtikrinama darna su 2011 m.
rugsėjo 28 d. patvirtintu Tarybos direktyvos dėl bendros
finansinių sandorių mokesčio sistemos (toliau – FSM direktyva)[3] pasiūlymu, ir su šiuo
pasiūlymu patvirtintais Tarybos reglamentų dėl nuosavų
išteklių, pagrįstų FSM, teikimo ES biudžetui[4] ir dėl nuosavų
išteklių, pagrįstų pridėtinės vertės
mokesčiu (PVM), apskaičiavimo ir teikimo[5], taip pat pakeistu
pasiūlymu dėl Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių
sprendimo įgyvendinimo[6].
2. Peržiūrėto pasiūlymo
turinys Pagrindiniai pakeitimai ir siūlomi
papildymai, susiję su nuosavų išteklių sistemos organizavimu,
apibūdinti tolesniuose skirsniuose. Pasiūlymai susiję tik su
dviejų naujų nuosavų išteklių, pagrįstų atitinkamai
finansinių sandorių mokesčiu ir pridėtinės vertės
mokesčiu, aspektais. Kiti klausimai, kaip antai korekcijos, šiuose
pasiūlymuose nesvarstomi. 2.1. Teisiniai dokumentai Finansinių sandorių mokesčio
teisinė forma apibrėžta FSM direktyvoje. Direktyvoje išdėstyti
visi FSM sukurti ir įgyvendinti būtini praktiniai elementai.
Suprantama, tikėtis nuosavų išteklių iš FSM galima tik tuo
atveju, jeigu FSM bus sėkmingai įgyvendinamas. Siekiant užtikrinti, kad iš FSM gautomis
įplaukomis būtų galima veiksmingai finansuoti dalį ES
biudžeto, nuosavų išteklių teisės aktuose būtina nustatyti
taisykles. Šiuo atveju svarbūs trys teisės aktai: i) sprendimas
dėl nuosavų išteklių, kuriame išdėstytos pagrindinės
nuostatos dėl nuosavų išteklių, kaip antai nuosavų išteklių
sąrašas ir jų įgyvendinimo laikas; ii) sprendimo dėl
nuosavų išteklių įgyvendinimo reglamentas, kuriame aiškiai
išdėstytos nuosavų išteklių surinkimo kontrolės ir
priežiūros taisyklės; iii) reglamentas dėl FSM
pagrįstų nuosavų išteklių teikimo ES biudžetui. Komisija
jau pateikė pirmų dviejų teisės aktų pasiūlymus
ir jų beveik nereikia tobulinti, kad būtų užtikrinta visiška
darna su FSM direktyva, o Tarybos pasiūlymas dėl FSM
pagrįstų išteklių teikimo ES biudžetui yra naujas teisės
aktas. Be to, Komisija taip pat siūlo naują
teisės aktą dėl naujų PVM pagrįstų nuosavų išteklių
apskaičiavimo ir teikimo. Juo papildomos į sprendimo dėl
nuosavų išteklių ir jo įgyvendinimo reglamentą jau
įtrauktos nuostatos, kurios šiek tiek patikslintos, siekiant užtikrinti
šio teisės akto ir pasiūlymų dėl FSM pagrįstų
nuosavų išteklių nuoseklumą. 2.2. Siūlomi sprendimo dėl
nuosavų išteklių pakeitimai 2011 m. birželio 29 d. pateiktame
pasiūlyme išvardyti nauji nuosavi ištekliai, taip pat nurodytas jų
įvedimo laikas ir atitinkami taikymo apribojimai. Visų pirma,
pasiūlyme nustatyta viršutinė naujiems nuosaviems ištekliams taikoma
mokesčių tarifų riba, o siūlomame įgyvendinimo
reglamente pagal 311 straipsnio ketvirtą pastraipą pateikiami
faktiniai taikytini tarifai. Šiuo pakeistu pasiūlymu itin
supaprastinamas FSM pagrįstų nuosavų išteklių nustatymo
būdas, nurodant, kad FSM direktyvoje apibrėžti tarifai taikytini FSM
pagrįstiems nuosaviems ištekliams apskaičiuoti. Prireikus tarifai
būtų tikslinami tik FSM direktyvoje. Taip užtikrinama visiška FSM
direktyvos ir nustatytų nuosavų išteklių sistemos taisyklių
darna. Remiantis FSM direktyva dabar siūloma,
kad nuo 2014 m. sausio 1 d. FSM būtų naudojamas kaip
nuosavi ištekliai. Tai reiškia, kad, pradėjus įgyvendinti FSM, dalis
šio mokesčio bus naudojama kaip nuosavi ištekliai. Be to, siekiant visiško nuoseklumo su
pakeistame pasiūlyme dėl sprendimo dėl nuosavų
išteklių įgyvendinimo reglamento ir naujame pasiūlyme dėl
minėtų išteklių išdėstytomis nuostatomis, šiek tiek
pakeistos nuostatos dėl naujų PVM pagrįstų nuosavų
išteklių. Siekiant nuoseklumo, naujų PVM pagrįstų
nuosavų išteklių įvedimo laikas suderintas su FSM
pagrįstų nuosavų išteklių įvedimo laiku. Galiausiai, pakeistos nuostatos dėl
nuosavų išteklių administravimo ir surinkimo, siekiant darnos su
kitomis teisės aktų dalimis. 2.3. Siūlomi sprendimo dėl
nuosavų išteklių įgyvendinimo reglamento pakeitimai Reglamentas pagal SESV 311 straipsnio
ketvirtą pastraipą apima visas praktines su Sąjungos ištekliais
susijusias priemones, kurios turėtų būti reglamentuojamos labiau
suderinta procedūra, kad sistema, atsižvelgiant į sprendime dėl
nuosavų išteklių nustatytą tvarką ir apribojimus,
būtų pakankamai lanksti, išskyrus tuos nuosavų išteklių
sistemos aspektus, kurie susiję su nuosavų išteklių teikimu ir
grynųjų pinigų poreikių tenkinimu. Į šį reglamentą taip pat
įtrauktos bendro pobūdžio nuostatos, taikomos visų
rūšių nuosaviems ištekliams, kurių tinkama parlamentinė
priežiūra ypač svarbi. Visų pirma tai susiję su pajamų
kontrolės ir priežiūros aspektais. Pakeistas pasiūlymas apima tris
pagrindinius pakeitimus. Atsižvelgiant į FSM direktyvoje
nustatytas nuostatas ir pakeistą pasiūlymą dėl sprendimo
dėl nuosavų išteklių nebereikėtų konkrečiai
nurodyti skirtingų rūšių finansinių sandorių. Dabar
siūloma nurodyti FSM direktyvoje nustatytų minimalių
mokesčio tarifų dalį, kuri turėtų būti taikoma
FSM pagrįstiems nuosaviems ištekliams. Taigi ši pajamų, gautų
taikant FSM direktyvoje nustatytus minimalius mokesčio tarifus, dalis teks
ES biudžetui, likusi dalis – valstybių narių biudžetams. Pradiniame pasiūlyme buvo numatyta
galimybė, kad FSM rinktų ūkinės veiklos vykdytojai, o ne
valstybės narės. Vadovaujantis FSM direktyva, už šio mokesčio
rinkimą bus atsakingos valstybių narių administracijos.
Todėl nebereikia nuorodos į ūkinės veiklos vykdytojus. Galiausiai, kiek tai susiję su naujais
PVM pagrįstais nuosavais ištekliais, dabar tekste aiškiai nurodomas
apskaičiavimo metodas, kuriuo remiantis nustatomas išteklių
pareikalavimo tarifo taikymo pagrindas (išdėstytas pasiūlyme dėl
naujų PVM pagrįstų išteklių teikimo). 2.4. FSM ir PVM pagrįstų
nuosavų išteklių teikimas ES biudžetui Siekiant papildyti sprendimą dėl
nuosavų išteklių ir reglamentą pagal SESV 311 straipsnio
ketvirtą pastraipą, naujas Tarybos reglamento pagal SESV
322 straipsnio 2 dalį pasiūlymas apima elementus,
susijusius su FSM pagrįstų nuosavų išteklių teikimo ES
biudžetui metodais ir tvarka. Be to, naujas Tarybos reglamento
pasiūlymas apima pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)
pagrįstų nuosavų išteklių apskaičiavimo ir teikimo ES
biudžetui tvarką. Šie pasiūlymai apima dviejų
nuosavų išteklių nustatymo, iždo ir apskaitos susitarimų,
įskaitymo į sąskaitas ir korekcijų, atsiskaitymo ir
pagrindžiamųjų dokumentų saugojimo taisykles. Be to,
išdėstytos išsamios naujų PVM pagrįstų išteklių
apskaičiavimo metodo nuostatos. Abiejuose pasiūlymuose iš esmės
atsižvelgta į tradicinių nuosavų išteklių (muitų) ir
esamų PVM pagrįstų nuosavų išteklių srityje
sukauptą patirtį. Pasiūlymais siekiama pateikti paprastas ir
skaidrias taisykles, kad valstybėms narėms užtikrintas kuo didesnis
nuspėjamumas. 2011/0183 (CNS) Pakeistas pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos nuosavų
išteklių sistemos (//EB, Euratomas) EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdama į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 311 straipsnio
trečią pastraipą, kartu su Europos atominės energijos
bendrijos steigimo sutartimi, ypač jos 106a straipsniu, atsižvelgdama į Europos Komisijos
pasiūlymą, perdavus įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdama į Europos Parlamento
nuomonę[7], atsižvelgdama į Audito Rūmų
nuomonę[8], atsižvelgdama į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[9], laikydamasi specialios teisėkūros
procedūros, kadangi: (1)
Sąjungos nuosavų išteklių sistema
turi užtikrinti pakankamus išteklius nuosekliam Sąjungos politikos
plėtojimui, laikantis griežtos biudžetinės drausmės.
Nuosavų išteklių sistemos plėtojimas gali ir turėtų
padėti platesnio masto biudžeto konsolidavimui, kurio ėmėsi
valstybės narės, ir kuo labiau prisidėti prie Sąjungos politikos
plėtojimo; (2)
per viešas konsultacijas, pradėtas rengiant ES
biudžeto peržiūrą, pateikta daug nuomonių, susijusių su
Sąjungos finansavimo sistemos veikimu. Jose labai palankiai vertinami
tradiciniai nuosavi ištekliai ir tai, kad yra likutinių išteklių
biudžeto stabilumui ir subalansuotiems biudžetams užtikrinti. Tačiau labai
daug respondentų nurodė, kad reikia panaikinti visus koreguojamuosius
mechanizmus ir atsisakyti pridėtinės vertės mokesčiu (PVM)
pagrįstų nuosavų išteklių. Per konsultacijas taip pat
išryškėjo įvairiausios nuomonės dėl naujų
rūšių nuosavų išteklių; (3)
2010 m. spalio 19 d. komunikate dėl
ES biudžeto peržiūros[10]
Komisija pažymėjo, kad į Sąjungos finansavimo raidos naujo etapo
pradžią galėtų būti įtraukti trys glaudžiai
susiję aspektai: valstybių narių įnašų
supaprastinimas, vieno ar kelių naujų nuosavų išteklių
įvedimas ir laipsniškas visų koreguojamųjų mechanizmų
atsisakymas. Kadangi jau padaryta pokyčių, reikėtų
išlaikyti pagrindinius Sąjungos finansavimo sistemos elementus:
stabilų ir pakankamą Sąjungos metinio biudžeto finansavimą,
biudžetinės drausmės laikymąsi ir subalansuoto biudžeto
užtikrinimo mechanizmą; (4)
nuosavų išteklių sistema turėtų
būti kuo labiau pagrįsta savarankiškais nuosavais ištekliais pagal
Sutartį, o ne valstybių narių finansiniais įnašais, kuriuos
dauguma jų laiko nacionalinėmis išlaidomis; (5)
Lisabonos sutartimi nustatyti nuostatų,
susijusių su nuosavų išteklių sistema, pakeitimai, dėl
kurių galima sumažinti esamą nuosavų išteklių
skaičių ir sukurti naujų rūšių nuosavus išteklius; (6)
sprendimas dėl nuosavų išteklių gali
įsigalioti tik tuo atveju, jeigu jį patvirtino visos valstybės
narės pagal savo atitinkamus konstitucinius reikalavimus, visiškai
laikantis nacionalinio suverenumo principo; (7)
palyginti su bendrosiomis nacionalinėmis
pajamomis (BNP) pagrįstais nuosavais ištekliais, esamų PVM
pagrįstų nuosavų išteklių papildoma nauda nedidelė.
Jie nustatomi sudėtingais matematiniais skaičiavimais, dėl to
valstybių narių įnašai į biudžetą tampa dar
neaiškesni. Dėl suderintos bazės apskaičiavimo ir esamo
išlaidų apribojimo mechanizmo tiesiogiai nesusieta valstybės
narės faktinė PVM bazė ir valstybės narės įnašas
į Sąjungos metinį biudžetą. 2014 m. sausio 1 d.
atsisakius esamo pavidalo PVM pagrįstų nuosavų išteklių,
įnašų sistema supaprastės; (8)
siekiant Sąjungos finansines priemones labiau
suderinti su Sąjungos politiniais prioritetais, sumažinti valstybių
narių įnašus į Sąjungos metinį biudžetą ir
prisidėti prie jų biudžeto konsolidavimo pastangų, šiuo
sprendimu turėtų būti nustatyti nauji nuosavi ištekliai:
finansinių sandorių mokestisčiu pagrįsti ištekliai ir nauji PVM pagrįsti nuosavi
ištekliai; (9)
Sąjungos teisinės sistemos pagrindiniai
principai, kintamieji ir pritaikymo datos dėl naujų nuosavų
išteklių iš finansinių sandorių mokesčio ir naujų PVM
pagrįstų nuosavų išteklių
turėtų būti nustatyti šiame sprendime. Atitinkamų
mokesčių teisinė sistema nustatyta atskirais teisės aktais;
(10)
1984 m. Fontenblo Europos Vadovų Tarybos
nurodyta, kad išlaidų politika galiausiai yra pagrindinė priemonė
biudžeto disbalanso klausimams išspręsti. Tačiau pripažįstama,
kad bet kuri valstybė narė, kuriai tenka pernelyg sunki, palyginti su
jos santykine gerove, biudžeto našta, turi teisę atitinkamu laiku
pasinaudoti korekcija. Tokie principai turėtų būti patvirtinti
ir nuosekliai taikomi; (11)
visi koreguojamieji mechanizmai turėtų
būti glaudžiai susieti su išlaidų politika, įtvirtina Sutarties
312 straipsnyje nurodytoje daugiametėje finansinėje programoje.
Tai, kad koreguojamųjų mechanizmų būta seniau arba kad jie
egzistuoja, savaime nėra pagrįsta priežastis juos išlaikyti ateityje.
Korekcija turėtų būti skaidri ir lengvai suprantama, jos
taikymas turėtų trukti tiek, kiek reikia tikslui pasiekti, kaip
apibrėžta pagal Fontenblo principus. Reikėtų vengti kurti bet
kokias paskatas netinkamai leisti Sąjungos lėšas. Šiuos tikslus
galima geriausiai pasiekti mokėjimų sumažinimo nustatyta suma
sistema, kiek tai susiję su BNP pagrįstų nuosavų
išteklių mokėjimu; (12)
laikui bėgant labai pasikeitė objektyvios
sąlygos, kuriomis grindžiami koreguojamieji mechanizmai. Vis dėlto,
kai kurioms valstybėms narėms vis dar tenka tokia biudžeto našta,
kurią, palyginti su jų santykine gerove, dabar galima laikyti per
didele. Todėl į šį sprendimą įtraukiamos laikinos
Vokietijai, Nyderlandams, Švedijai ir Jungtinei Karalystei taikytinos
korekcijos. Šiomis korekcijomis, inter alia, turėtų būti
parodyti svarbūs šiuo sprendimu nustatyto Sąjungos finansavimo
pokyčiai, finansinėje programoje pasiūlytų išlaidų
pokyčiai, įskaitant laipsniško išlaidų įvedimo į
Sąjungą 2004 ir 2007 m. įstojusiose valstybėse
narėse pabaigą, ir atsižvelgta į Vokietijos, Nyderlandų,
Švedijos ir Jungtinės Karalystės pasiektą didelį
gerovės lygį; (13)
siekiant užtikrinti reikiamą daugiametės
finansinės programos ir koreguojamųjų mechanizmų
įgyvendinimo paralelę, nauja mokėjimų sumažinimo nustatyta
suma sistema 2014 m. sausio 1 d. turėtų pakeisti visus iki
šiol buvusius koreguojamuosius mechanizmus; (14)
25 % valstybių narių tradiciniams
nuosaviems ištekliams surinktų lėšų sumos kaip surinkimo
išlaidų išlaikymas yra paslėptas koreguojamasis mechanizmas.
Atsižvelgiant į pasiūlymą koreguojamuosius mechanizmus
įtraukti į nustatytas sumas, išlaikymas turėtų būti
apribotas iki 10 % pagal sistemą, kuri galiojo iki 2000 m.; (15)
siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi
griežtos biudžetinės drausmės, ir atsižvelgiant į 2010 m.
balandžio 16 d. Komisijos komunikatą dėl nuosavų
išteklių viršutinės ribos ir įsipareigojimų asignavimų
viršutinės ribos pritaikymo atsižvelgiant į sprendimą
netiesiogiai apskaičiuotas finansinio tarpininkavimo paslaugas (NAFTAP)
taikyti nustatant nuosavus išteklius[11],
nuosavų išteklių viršutinė riba mokėjimų asignavimams
turėtų būti lygi 1,23 % valstybių narių BNP sumos
rinkos kainomis, o viršutinė riba įsipareigojimų asignavimams –
1,29 % valstybių narių BNP sumos. Kad finansinių
išteklių, kurie perduodami Sąjungai, suma išliktų nepakitusi,
derėtų pritaikyti šias viršutines ribas, nurodytas BNP procentine
dalimi, jeigu būtų keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos
reglamentas Nr. ... dėl Europos nacionalinių ir regioninių
sąskaitų sistemos Europos Sąjungoje[12], dėl
kurio BNP dydis žymiai pasikeistų. Toks pritaikymas turėtų
būti daromas pagal Sutarties 311 straipsnio ketvirtoje pastraipoje
nustatytą tvarką; (16)
siekiant įgyvendinti šį sprendimą,
reikia numatyti specialių įgyvendinimo priemonių
priėmimą. Į atskirą įgyvendinimo reglamentą taip
pat turėtų būti įtrauktos bendro pobūdžio nuostatos,
taikomos visų rūšių nuosaviems ištekliams, kurių tinkama
parlamentinė priežiūra ypač svarbi. Visų pirma tai metinio
biudžeto likučio apskaičiavimo ir įskaitymo į biudžetą
tvarka ir pajamų kontrolės bei priežiūros aspektai. Kai tinka, Įį tą reglamentą taip pat turėtų
būti įtrauktia konkreti tam tikrų suderintų mokesčių, kurie
naudotini kaip nuosavi ištekliai, dalis, kiekvienos kitų šiame
sprendime nustatytosų
rūšies nuosaviemsų ištekliamsų taikomi mokesčio tarifai ir pareikalavimo
tarifai bei techniniai klausimai, susiję su BNP, kad būtų
leidžiamas tam tikras lankstumas, atsižvelgiant į šiame sprendime
nustatytus apribojimus; (17)
siekiant aiškumo, tęstinumo ir teisinio
tikrumo, reikia nustatyti nuostatas, kurios turėtų būti taikomos
perėjimui nuo 2007 m. birželio 7 d. Sprendimu 2007/436/EB,
Euratomas dėl Europos Bendrijų nuosavų išteklių sistemos
nustatytos sistemos[13]
prie šiuo sprendimu nustatytos sistemos. Be to, atsisakius PVM
pagrįstų nuosavų išteklių, Sprendimas 2007/436/EB,
Euratomas būtų toliau taikomas apskaičiuojant ir tikslinant
pajamas, kaupiamas PVM bazei taikant pareikalavimo tarifą, jų teikimo
tvarkai ir patikrinimų priemonėms, priklausomai nuo atitinkamų
metų. Be to, Jungtinei Karalystei iki 2012 m. taikoma biudžeto
disbalanso korekcija turėtų būti apskaičiuojama pagal
Sprendimo 2007/436/EB, Euratomas nuostatas. Jungtinei Karalystei 2013 m.
taikoma biudžeto disbalanso korekcija, įskaitytina į 2014 m.
biudžetą, turėtų būti 2014 m. pakeista
mokėjimų sumažinimu bendra nustatyta suma; (18)
Sprendimas 2007/436/EB, Euratomas turėtų
būti panaikintas; (19)
šiame sprendime visos pinigų sumos
turėtų būti nurodytos eurais ir galiojančiomis kainomis; (20)
siekiant užtikrinti perėjimą prie naujos
nuosavų išteklių sistemos, kuris sutaptų su finansiniais metais,
šis sprendimas turėtų būti taikomas nuo 2014 m. sausio
1 d., PRIĖMĖ ŠĮ
SPRENDIMĄ: 1 straipsnis
Dalykas Šiuo sprendimu nustatomos Sąjungos
nuosavų išteklių paskirstymo taisyklės, siekiant užtikrinti
Sąjungos metinio biudžeto finansavimą. 2 straipsnis
Nuosavų išteklių kategorijos 1. Į
Sąjungos biudžetą įskaitomus nuosavus išteklius sudaro toliau
nurodytos pajamos: a) tradicinius
nuosavus išteklius sudaro rinkliavos, priemokos, papildomos arba
kompensacinės sumos, papildomos sumos arba koeficientai, bendrojo
muitų tarifo muitai ir kiti muitai, kuriuos Sąjungos institucijos yra
nustačiusios arba nustatys prekybai su valstybėmis narėmis
nesančiomis valstybėmis, ir muitai už prekes pagal
nebegaliojančią Europos anglių ir plieno bendrijos steigimo
sutartį, taip pat įnašai ir kiti mokesčiai, numatyti bendro
cukraus sektoriaus rinkų organizavimo sistemoje;
b) finansinių
sandorių mokestisčio,
taikytino pagal Tarybos
direktyvą taikytiniems mokesčio tarifams
neviršijant ... % pagal [įstatymo galią turintis teisės
aktas] (ES) Nr. [.../...][14], dalis, neviršijanti minėtos
direktyvos 8 straipsnio 3 dalyje nustatytų minimalių
tarifų; c) pridėtinės vertės
mokesčio (PVM), dalis už parduodamas prekes ir
teikiamas paslaugas, Bendrijos viduje įsigytas prekes ir prekių,
kurioms taikomas standartinis PVM tarifas kiekvienoje valstybėje
narėje taikytino pagal Tarybos
direktyvą 2006/112/EB[15],
importas, pagal Reglamentą (ES) Nr. .../...
taikytinam tarifui dalis, neviršijanti 2 % grynosios tiekiamų
prekių ir teikiamų paslaugų, Bendrijos viduje
įsigyjamų prekių ir importuojamų prekių, kurioms
kiekvienoje valstybėje narėje taikomas standartinis PVM tarifas,
nustatytas pagal Sąjungos taisykles, vertėsneviršijant dviejų
procentinių punktų standartinio tarifo; d) vienodo tarifo, kuris turi būti
nustatytas vykdant biudžetinę procedūrą, atsižvelgiant į
bendrą visų kitų pajamų sumą, taikymas visų
valstybių narių bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)
sumai. 2. Pajamos,
gaunamos nustačius naujus mokesčius pagal Sutartyje nustatytą
bendros politikos sistemą, jeigu buvo laikomasi Sutarties
311 straipsnyje nustatytos tvarkos, taip pat sudaro nuosavus išteklius,
įskaitomus į Sąjungos biudžetą. 3. Valstybės
narės surinkimo išlaidoms padengti pasilieka 10 % sumų,
nurodytų 1 dalies a punkte. 4. Jeigu
finansinių metų pradžioje biudžetas nepatvirtinamas, taikomi
ankstesni BNP pareikalavimo tarifai, kol įsigalios nauji tarifai. 3 straipsnis
Nuosavų išteklių viršutinė
riba 1. Visa
nuosavų išteklių suma, skirta Sąjungos metiniams
mokėjimų asignavimams padengti, negali viršyti 1,23 % bendros
visų valstybių narių BNP sumos. 2. Į
Sąjungos biudžetą įskaitytų įsipareigojimų
asignavimų bendra metinė suma negali viršyti 1,29 % bendros
visų valstybių narių BNP sumos. Turi būti išlaikomas tinkamas
įsipareigojimų asignavimų ir mokėjimų asignavimų
santykis, siekiant užtikrinti jų suderinamumą ir sudaryti
sąlygas, kad 1 dalyje nurodytos viršutinės ribos būtų
laikomasi vėlesniais metais. 4 straipsnis
Koreguojamieji mechanizmai 1. Pagal
2 straipsnio 1 dalies d punktą nustatytas vienodas tarifas
taikomas kiekvienos valstybės narės BNP. 2. 2014–2020 m.
laikotarpiu bendra metinio BNP įnašo suma sumažinama šioms valstybėms
narėms: –
2 500 mln. EUR Vokietijai, –
1 050 mln. EUR Nyderlandams, –
350 mln. EUR Švedijai, –
3 600 mln. EUR Jungtinei Karalystei. 5 straipsnis
Koreguojamųjų mechanizmų
finansavimas 4 straipsnyje nurodytų
korekcijų išlaidos tenka valstybėms narėms proporcingai
kiekvienos valstybės narės 2 straipsnio 1 dalies
d punkte nurodytų mokėjimų daliai. 6 straipsnis
Universalumo principas 2 straipsnyje nurodytos pajamos
naudojamos visoms į Sąjungos metinį biudžetą
įtrauktoms išlaidoms padengti, nei vienų neišskiriant. 7 straipsnis Pertekliaus perkėlimas į
kitą laikotarpį Bet koks Sąjungos pajamų perteklius,
gautas finansinių metų pajamoms viršijus bendras faktines išlaidas,
perkeliamas į kitus finansinius metus. 8 straipsnis
Nuosavų
išteklių surinkimas ir teikimas arba
sumokėjimas Komisijai 1. 2 straipsnio
1 dalies a punkte, b ir c punktuose nurodytus Sąjungos nuosavus išteklius ir, vėliausiai nuo 2018 m. sausio 1 d.,
2 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus nuosavus išteklius
valstybės narės surenka pagal nacionalines įstatymų ir
kitų teisės aktų nuostatas, kurios prireikus patikslinamos, kad
atitiktų Sąjungos taisyklių reikalavimus. Komisija nagrinėja valstybių
narių jai perduotas nacionalines nuostatas ir pateikia valstybėms
narėms patikslinimus, kurie jai atrodo būtini siekiant užtikrinti,
kad šios nuostatos atitiktų Sąjungos taisykles, ir prireikus praneša
apie tai biudžeto valdymo institucijai. 2. 2 straipsnio
1 dalies b punkte nurodyti Sąjungos nuosavi ištekliai surenkami
vėliausiai nuo 2018 m. sausio 1 d. pagal atitinkamus
Sąjungos teisės aktus, kurie prireikus papildomi nacionalinėmis
įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatomis. Šios
nacionalinės nuostatos prireikus patikslinamos, kad atitiktų
Sąjungos taisyklių reikalavimus. Komisija nagrinėja
valstybių narių jai perduotas nacionalines nuostatas ir pateikia
valstybėms narėms patikslinimus, kurie jai atrodo būtini
siekiant užtikrinti, kad šios nuostatos atitiktų Sąjungos taisykles,
ir prireikus praneša apie tai biudžeto valdymo institucijai. 3.2. Valstybės narės teikia Komisijai 2 straipsnio
1 dalies a, b, c ir d punktuose nurodytus
išteklius pagal reglamentus, priimtus pagal Sutarties 322 straipsnio
2 dalį. 2 straipsnio 1 dalies
b punkte numatyti ištekliai teikiami arba sumokami Komisijai pagal
reglamentą, priimtą atsižvelgiant į Sutarties
322 straipsnio 2 dalį. 9 straipsnis Įgyvendinimo priemonės Taryba pagal Sutarties 311 straipsnio
ketvirtoje pastraipoje nustatytą procedūrą nustato šių
nuosavų išteklių sistemos elementų įgyvendinimo priemones: a) 2 straipsnio 1 dalies b ir c
punktuose nurodytų mokesčių dalį nustatytų nuosavų išteklių mokesčio tarifus ir
2 straipsnio 1 dalies d punkte nustatytų nuosavų
išteklių pareikalavimo tarifus; b) orientacines BNP, BNP patikslinimo
nuostatas bei mokėjimų ir įsipareigojimų viršutinių
ribų perskaičiavimo nuostatas tais atvejais, kai BNP labai
pasikeičia, taikant 2 straipsnio 1 dalies d punktą ir
3 straipsnį; c) metinio biudžeto likučio
apskaičiavimo ir įskaitymo į biudžetą procedūrą,
kaip nustatyta 7 straipsnyje; d) 2 straipsnyje nurodytų
pajamų kontrolės ir priežiūros nuostatas ir tvarką,
įskaitant visus papildomus atsiskaitymo reikalavimus. 10 straipsnis Baigiamosios ir pereinamojo laikotarpio
nuostatos 1. Atsižvelgiant į 2 dalį,
Sprendimas 2007/436/EB, Euratomas panaikinamas. Visos nuorodos į
1970 m. balandžio 21 d. Tarybos sprendimą dėl
valstybių narių finansinių įnašų pakeitimo
Bendrijų nuosavais ištekliais[16],
1985 m. gegužės 7 d. Tarybos sprendimą 85/257/EEB,
Euratomas dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos[17], 1988 m. birželio
24 d. Tarybos sprendimą 88/376/EEB, Euratomas dėl Bendrijų
nuosavų išteklių sistemos[18],
1994 m. spalio 31 d. Tarybos sprendimą 94/728/EB, Euratomas
dėl Bendrijų nuosavų išteklių sistemos[19], 2000 m. rugsėjo
29 d. Tarybos sprendimą 2000/597/EB, Euratomas dėl Bendrijų
nuosavų išteklių sistemos[20]
arba Sprendimą 2007/436/EB, Euratomas laikomos nuorodomis į šį
sprendimą ir skaitomos pagal šio sprendimo priede pateiktą
atitikmenų lentelę. 2. Sprendimų 94/728/EB, Euratomas,
2000/597/EB, Euratomas ir 2007/436/EB, Euratomas 2, 4, 5 straipsniai ir
8 straipsnio 2 dalis toliau taikomi skaičiuojant ir tikslinant
pajamas, kaupiamas taikant pareikalavimo tarifą PVM bazei, kuri nustatoma
vienoda tvarka ir apribojama taip, kad sudarytų 50–55 % kiekvienos
valstybės narės bendrojo nacionalinio produkto arba
bendrųjų nacionalinių pajamų, jų teikimo tvarkai ir
patikrinimų priemonėms, priklausomai nuo atitinkamų metų,
ir skaičiuojant Jungtinei Karalystei iki 2012 m. taikomą
biudžeto disbalanso korekciją. 3. Pajamų surinkimo išlaidoms padengti
valstybės narės ir toliau pasilieka 10 % sumų,
nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte, kurias iki
2001 m. vasario 28 d. jos turėjo pateikti pagal
galiojančias Sąjungos taisykles. Pajamų surinkimo išlaidoms padengti
valstybės narės ir toliau pasilieka 25 % sumų,
nurodytų 2 straipsnio 1 dalies a punkte, kurias nuo
2001 m. kovo 1 d. iki 2014 m. vasario 28 d. jos turi
pateikti pagal galiojančias Sąjungos taisykles. 4. Šiame
sprendime visos pinigų sumos nurodytos eurais ir galiojančiomis
kainomis. 11 straipsnis
Įsigaliojimas Apie šį sprendimą valstybes nares
informuoja Tarybos generalinis sekretorius. Valstybės narės nedelsdamos Tarybos
generaliniam sekretoriui praneša apie procedūrų šiam sprendimui
priimti užbaigimą pagal atitinkamus savo konstitucinius reikalavimus. Šis sprendimas įsigalioja pirmą
mėnesio, einančio po antroje pastraipoje nurodyto paskutinio
pranešimo gavimo, dieną. Jis taikomas nuo 2014 m. sausio 1 d. 12 straipsnis
Leidinys Šis sprendimas skelbiamas Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje. Priimta Briuselyje Tarybos vardu Pirmininkas PRIEDAS Atitikmenų
lentelė Sprendimas 2007/436/EB || Šis sprendimas 1 straipsnis || 1 straipsnis 2 straipsnio 1 dalies a punktas || 2 straipsnio 1 dalies a punktas 2 straipsnio 1 dalies b punktas || - 2 straipsnio 1 dalies c punktas || 2 straipsnio 1 dalies c punktas 2 straipsnio 2 dalis || 2 straipsnio 2 dalis 2 straipsnio 3 dalis || 2 straipsnio 3 dalis 2 straipsnio 4 dalis || - 2 straipsnio 5 dalis || 4 straipsnio 1 dalis 2 straipsnio 6 dalis || 2 straipsnio 4 dalis 2 straipsnio 7 dalis || 3 straipsnio 1 dalis || 3 straipsnio 1 dalis 3 straipsnio 2 dalis || 3 straipsnio 2 dalis 3 straipsnio 3 dalis || - 4 straipsnis || - 5 straipsnio 1 dalis || 5 straipsnio 1 dalis 5 straipsnio 2 dalis || - 5 straipsnio 3 dalis || - 5 straipsnio 4 dalis || - 6 straipsnis || 6 straipsnis 7 straipsnis || 7 straipsnis 8 straipsnios 1 dalis || 8 straipsnis 9 straipsnis || - 10 straipsnio 1 dalis || 10 straipsnio 1 dalis 10 straipsnio 2 dalis || 10 straipsnio 2 dalis 10 straipsnio 3 dalis || 10 straipsnio 3 dalis 11 straipsnis || 11 straipsnis 12 straipsnis || 12 straipsnis [1] Žr. 2011 m. birželio 29 d. COM(2011) 510, COM(2011)
511, COM(2011) 512 ir SEC(2011) 876. [2] Pradinio pasiūlymo papildymai paryškinti
juodai ir pabraukti. Išbrauktinos nuostatos pažymėtos perbraukimu. [3] Tarybos direktyvos dėl bendros finansinių
sandorių mokesčio sistemos ir kuria iš dalies keičiama Direktyva
2008/7/EB pasiūlymas, COM(2011) 594, 2011 9 28. [4] Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių,
pagrįstų finansinių sandorių mokesčiu, teikimo
metodų ir tvarkos pasiūlymas, COM(2011) 738, 2011 11 9. [5] Tarybos reglamento dėl nuosavų išteklių,
pagrįstų pridėtinės vertės mokesčiu, teikimo
metodų ir tvarkos pasiūlymas, COM(2011) 737, 2011 11 9. [6] Pakeistas pasiūlymas dėl Tarybos reglamento,
kuriuo nustatomos Europos Sąjungos nuosavų išteklių sistemos
įgyvendinimo priemonės, COM(2011) 740, 2011 11 9. [7] Nuomonė pateikta 2011 m. birželio XX d. [8] OL C. [9] OL C. [10] COM(2010) 700 galutinis, 2010 10 19. [11] COM(2010) 162 galutinis. [12] OL … [13] OL L 163, 2007 6 23,
p. 17. [14] OL L […], […], p. 1. [15] OL L 347, 2006 12 11,
p. 1. [16] OL L 94, 1970 4 28, p. 19. [17] OL L 128, 1985 5 14, p. 15. [18] OL L 185, 1988 7 15, p. 24. [19] OL L 293, 1994 11 12, p. 9. [20] OL L 253, 2000 10 7, p. 42.