This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0709
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on establishing a Health for Growth Programme, the third multi-annual programme of EU action in the field of health for the period 2014-2020
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo patvirtinama trečioji daugiametė ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo patvirtinama trečioji daugiametė ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“
/* KOM/2011/0709 galutinis - 2011/0339 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo patvirtinama trečioji daugiametė ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ /* KOM/2011/0709 galutinis - 2011/0339 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS
1.
PASIŪLYMO APLINKYBĖS
Sveikata nėra vien tik vertybė pati
savaime, ji yra ir ekonomikos augimo variklis. Tik sveiki gyventojai gali
panaudoti visas savo ekonomines galimybes. Sveikatos sektoriaus pažanga
priklauso nuo inovacijų ir labai kvalifikuotos darbo jėgos. Vykdant su
sveikata susijusius mokslinius tyrimus ir technologijų plėtrą
galima panaudoti 0,3 proc. BVP. Sveikatos sektorius yra vienas didžiausių
ES: jame sukuriama apie 10 proc. ES bendro vidaus produkto, dirba vienas iš
dešimties darbuotojų, tretinio lygio išsilavinimą turinčių
darbuotojų dalis yra didesnė nei vidurkis. Taigi sveikata yra svarbi strategijos „Europa
2020“ dalis. 2011 m. birželio 29 d. komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“[1]
Komisija pabrėžė, kad „sveikatingumo skatinimas yra neatsiejama
strategijos „Europa 2020“ pažangaus ir integracinio augimo tikslų dalis.
Kai piliečiai yra sveiki ir aktyvūs ilgesnį laiką, daromas
teigiamas poveikis našumui ir konkurencingumui. Inovacijos sveikatos
priežiūros srityje padeda spręsti tvarumo uždavinį šiame
sektoriuje atsižvelgiant į demografinius pokyčius.“, o sveikatos
skirtumų mažinimo veiksmas yra svarbus siekiant „integracinio augimo“
tikslo. Pasiūlyta trečioji ES sveikatos
srities veiksmų 2014–2020 m. programa „Sveikata ekonomikos augimui
skatinti“, kuria dar labiau nei ankstesnėse programose stiprinamas ir
akcentuojamas ryšys tarp ekonomikos augimo ir sveikų gyventojų.
Programoje numatomi veiksmai su aiškia papildoma nauda ES atsižvelgiant į
strategijos „Europa 2020“ tikslus ir dabartinius politikos prioritetus. Finansinė krizė dar aiškiau
parodė būtinumą gerinti sveikatos sistemų ekonominį
efektyvumą. Valstybės narės spaudžiamos rasti tinkamą
visuotinio prieinamumo prie kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų
užtikrinimo ir biudžeto apribojimų laikymosi pusiausvyrą. Šiomis
aplinkybėmis labai svarbi parama valstybių narių pastangoms
gerinti jų sveikatos sistemų tvarumą, kad būtų
užtikrintas jų gebėjimas dabar ir ateityje teikti kokybiškas
sveikatos priežiūros paslaugas visiems savo piliečiams. Programa
„Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ prisidedama prie inovatyvių
sprendimų paieškos ir taikymo gerinant sveikatos sistemų kokybę,
efektyvumą ir tvarumą, akcentuojant žmogiškąjį
kapitalą ir keitimąsi gerąja patirtimi. Pagrindiniai
tikslai, nustatyti dokumente „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir integracinio
augimo strategija“[2],
grindžiami sveikatos priežiūros inovacijų plėtra, kaip numatyta
prioritetinėse iniciatyvose, pavyzdžiui, „Inovacijų Sąjunga“ ir
„Skaitmeninė darbotvarkė“. Tačiau
inovacijos nėra vien tik technologija ir nauji produktai. Tai yra ir
sveikatos priežiūros organizavimo ir struktūros, išteklių
naudojimo ir sistemų finansavimo inovacijos. Sveikatos srities
inovacijos gali padėti sumažinti sveikatos priežiūros išlaidas ir
pagerinti jos kokybę. Daugelio
pasiūlytų programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“
sričių, kaip antai sveikatos technologijų vertinimas, medicinos
prietaisai, klinikiniai tyrimai ir vaistai, taip pat Europos inovacijų
partnerystė aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, veiksmų tikslas
yra stiprinti technologinių inovacijų ir jų įsisavinimo bei
komercializacijos ryšį; kartu gerinti sveikatos priežiūros
saugumą, kokybę ir efektyvumą. Kitos iniciatyvos skirtos
skatinti e. sveikatos sprendimų diegimą ir sąveikumą,
pavyzdžiui, gerinti tarpvalstybinį pacientų registrų
naudojimą. Įgyvendinant
programą bus toliau remiamas geresnis prognozavimas, sveikatos
priežiūros specialistų poreikių planavimas ir mokymas, o tai
prisidės prie organizacinių inovacijų ir integracinio augimo.
Tai atitinka strategijos „Europa 2020“ prioritetinę naujų
įgūdžių ir darbo vietų kūrimo iniciatyvą ir jos
pagrindinius prioritetus – lankstumą ir saugumą, tinkamų
šiandienos ir rytdienos darbams įgūdžių suteikimą žmonėms,
darbo sąlygų ir darbo vietų kūrimo gerinimą. Kadangi
visuomenė sensta, o sveikatos priežiūros paslaugų paklausa
didėja, naujų darbo vietų kūrimo galimybės sveikatos
sektoriuje yra didelės. Sveikatos problemos yra viena pagrindinių
nėjimo į darbą ir ankstyvo išėjimo į pensiją
priežasčių. Kai piliečiai yra sveiki ir aktyvūs
ilgesnį laiką, daromas teigiamas poveikis našumui ir
konkurencingumui. Sveikų gyvenimo metų skaičiaus didėjimas yra
būtina prielaida, jeigu Europa nori, kad 20-64 metų amžiaus gyventojų
užimtumo lygis būtų 75 proc. ir būtų išvengta ankstyvo
išėjimo į pensiją dėl ligų. Be to, vyresnių nei
65 metų amžiaus žmonių išlaikymas sveikais ir aktyviais žmonėmis
gali turėti teigiamo poveikio jų dalyvavimui darbo rinkoje ir
padėti reikšmingai sutaupyti sveikatos priežiūros biudžeto
lėšų. Pagrindiniai programos „Sveikata ekonomikos
augimui skatinti“ tikslai yra dirbti su valstybėmis narėmis skatinant
sveikatos priežiūros inovacijas, didinant sveikatos sistemų
tvarumą, gerinant ES piliečių sveikatą ir saugant juos nuo
tarpvalstybinių grėsmių sveikatai. Joje suformuluoti keturi konkretūs
tikslai, kad stiprinant sveikatą būtų sudarytos geros ekonominio
augimo prielaidos: (1)
parengti bendras priemones ir mechanizmus ES
lygmeniu, kad būtų galima spręsti žmogiškųjų ir
finansinių išteklių trūkumo problemą, sudaryti daugiau
galimybių įsisavinti sveikatos priežiūros inovacijas ir taip prisidėti
prie inovatyvių ir tvarių sveikatos sistemų formavimo; (2)
gerinti prieigą prie medicininių
žinių ir informacijos, susijusių su specialiomis būklėmis,
ir už nacionalinių sienų ribų ir parengti sveikatos
priežiūros kokybei ir pacientų saugai gerinti skirtus bendrus
sprendimus ir gaires, kad ES piliečiams būtų labiau prieinama
geresnė ir saugesnė sveikatos priežiūra; (3)
nustatyti, skleisti ir skatinti ekonomiškai
efektyvių prevencijos priemonių kovojant su pagrindiniais rizikos
veiksniais, t. y. rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu ir nutukimu, taip pat
ŽIV/AIDS, tinkamos patvirtintos gerosios patirties diegimą,
pagrindinį dėmesį skiriant tarptautiniam aspektui, kad
būtų išvengta ligų ir ugdoma sveikata; bei (4)
parengti bendrus geresnės parengties
ekstremalioms sveikatai situacijoms ir koordinavimo esant tokioms situacijoms
metodus ir įrodyti jų naudą, kad būtų galima apsaugoti
piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai. Pasiūlytame reglamente pateikiamos
bendrosios programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ reglamentavimo
nuostatos ir panaikinamas Sprendimas (EB) Nr. 1350/2007.
2.
TIKSLAI
Pirmiau minėtos problemos turi būti pirmiausia
sprendžiamos pačiose valstybėse narėse, imantis tiesioginių
veiksmų nacionaliniu lygmeniu. ES sveikatos politikos tikslas, kaip
nustatyta Sutartyje, yra papildyti ir remti tokią nacionalinę
politiką ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą. Programoje
numatytos galimybės kurti ir stiprinti valstybių narių
bendradarbiavimo mechanizmus ir koordinavimo procesus siekiant nustatyti
bendras priemones ir gerąją patirtį, kuriomis būtų
kuriamos sinergijos, suteikiama ES papildomos naudos ir pasiekiama masto
ekonomiją, o taip būtų remiama reforma sudėtingomis
aplinkybėmis.
2.1.
Bendrų priemonių ir mechanizmų ES
lygmeniu parengimas, kad būtų galima spręsti
žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumo
problemą, sudaryti daugiau galimybių įsisavinti sveikatos priežiūros
inovacijas ir taip prisidėti prie inovatyvių ir tvarių sveikatos
sistemų formavimo
Daug metų valstybės narės taiko
biudžeto apribojimus, susijusius su jų sveikatos biudžeto tvarumu, o šis
biudžetas kai kuriose valstybėse narėse sudaro apie 15 proc. viešojo
sektoriaus išlaidų[3].
Padėtį papildomai apsunkina
gyventojų senėjimas, didėjantys lūkesčiai dėl
kokybiškų paslaugų atsirandant naujoms, veiksmingesnėms, bet
brangesnėms technologijoms. Šie iššūkiai padidėjo mažinant
viešojo sektoriaus išlaidas finansinės krizės sąlygomis.
Remiantis įrodymais[4]
galima teigti, kad vis dėlto veiksmingos sveikatos sistemos reformos
sudaro galimybes suvaldyti pernelyg didelį išlaidų augimą, t. y.
užtikrinti, kad sveikatos sektoriaus išlaidos neviršytų BVP augimo. Programa, kuria remiamos valstybių
narių pastangas gerinti sveikatos priežiūros efektyvumą ir
finansinį tvarumą, siekiama skatinti reikšmingą šio sektoriaus
išteklių perskirstymą didesnę lėšų dalį skiriant
naujoviškiausiems ir vertingiausiems produktams bei paslaugoms, tuo pačiu
būtų siūlomos geriausios rinkodaros galimybės ir sutaupyta
sąnaudų ilguoju laikotarpiu. Programa taip pat siekiama remti
inovacijas, susijusias su sveikatos priežiūros organizavimu, pavyzdžiui,
palaikyti didesnės svarbos suteikimą bendruomenės lygmens
sveikatos priežiūros paslaugoms ir integruotai sveikatos priežiūrai.
Sveikatos sistemos reforma turi būti aiškus trumpalaikių
pasiekimų didinant efektyvumą ir ilgalaikių strateginių
veiksmų sprendžiant pagrindines su išlaidų didėjimu susijusias
problemas derinys. Pavyzdžiui, Europos bendradarbiavimas sveikatos
technologijų vertinimo klausimais ne tik sumažins dubliavimąsi ir
leis kaupti tiriamąsias žinias, bet gali suteikti ir galimybių kurti
tvarias inovacijas, susijusias su sveikatos srities produktais ir paslaugomis. Su sveikata susijusios investicijos naudojant
struktūrinių fondų lėšas gali būti labai svarbios
norint padėti valstybėms narėms reformuoti sveikatos sistemas
nacionaliniu ir regioniniu lygmenimis, įgyvendinti keturis konkrečius
šios programos tikslus, pasinaudojant gerąja patirtimi ir
bandomųjų projektų patirtimi, įgyta įgyvendinant
programą „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“. Bus skatinami
bendradarbiavimas ir programos „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ bei
struktūrinių fondų sinergija. Senstant visuomenei ir keičiantis šeimos
sandarai formalios specializuotos priežiūros poreikis didėja, kadangi
mažėja neformalios priežiūros šeimos aplinkoje galimybės.
Sveikatos priežiūra taip pat tampa labiau specializuota, reikia intensyviau
dirbti ir ilgiau mokytis. Dar iki 2020 m. ES trūks vieno milijono
sveikatos priežiūros darbuotojų ir nesiimant jokių
priemonių būtinoji pagalba nebus teikiama 15 proc. atvejų. Jeigu
pavyktų įgyvendinti sėkmingus sprendimus, tai vis dėlto
sudarytų reikšmingas užimtumo ir ekonominio augimo sąlygas. Siekiant išspręsti minėtas problemas
programoje numatyta parengti bendras priemones ir mechanizmus ES lygmeniu, kad
būtų padedama nacionalinėms sveikatos sistemoms teikti daugiau
sveikatos priežiūros paslaugų turint mažiau išteklių.
Inovatyvūs sprendimai reikalingi siekiant spręsti darbo jėgos
trūkumo problemą ir kuo labiau padidinti sveikatos sistemų
efektyvumą naudojant naujoviškus produktus, paslaugas, priemones ir
modelius. Norint sėkmingai įgyvendinti tokius sprendimus reikės
įveikti ir tokias esamas kliūtis, kaip viešieji pirkimai ir
naudotojų pasyvumas diegiant inovacijas. Šiuo požiūriu minėtam tikslui
įgyvendinti suplanuotais veiksmais siekiama, pavyzdžiui, gerinti Europos
bendradarbiavimą sveikatos technologijų vertinimo srityje ir
išnagrinėti e. sveikatos bei sveikatai skirtų IKT galimybes,
įskaitant e. sveikatai skirtą tinklą ir elektroninių
pacientų registrų bendradarbiavimą, įgyvendinant direktyvą
dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros
paslaugas [5]
. Minėtais veiksmais taip pat bus siekiama spręsti sveikatos
sektoriaus darbo jėgos trūkumo problemą ir padėti
valstybėms narėms reformuoti jų sveikatos sistemas kaupiant ir
gilinant politikos veiksmų techninio vertinimo tiriamąsias žinias. Juos vykdant bus palaikomos ir
medicininės paskirties prietaisų saugos, kokybės ir veiksmingumo
aukštų standartų nustatymo priemonės, kurių reikia
įgyvendinant šios srities ES teisės aktų tikslus ar prisidedant
prie jų įgyvendinimo, taip pat prisidedant prie pirmiau minėtos
direktyvos nuostatų dėl e. sveikatos ir sveikatos technologijų
vertinimo įgyvendinimo. Programos ir jos skirtingų tikslų
įgyvendinimas taip pat gali padėti vykdyti konkrečius veiksmus
pagal Europos inovacijų partnerystės aktyvaus ir sveiko senėjimo
srityje tris temas – perspėjimo apie ligas, jų prevencijos ir
ankstyvos diagnostikos inovacijos; ligų gydymo ir ligonių
priežiūros bei aktyvaus senėjimo ir savarankiško gyvenimo
sričių inovacijos.
2.2.
Prieigos prie medicininių žinių ir informacijos,
susijusių su specialiomis būklėmis, plėtimas ir už
nacionalinių sienų ribų ir sveikatos priežiūros kokybei ir
pacientų saugai gerinti skirtų bendrų sprendimų ir
gairių rengimas, kad ES piliečiams būtų labiau prieinama
geresnė ir saugesnė sveikatos priežiūra
Sveikatos priežiūros prieinamumo visiems
piliečiams gerinimas nežiūrint jų pajamų, socialinio
statuso, gyvenamosios vietos ir tautybės yra pagrindinis būdas
dabartiniams dideliems sveikatos skirtumams pašalinti. Visi ES piliečiai
neatsižvelgiant į jų padėtį turėtų turėti
galimybę gauti saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.
Tačiau tikrovėje sveikatos priežiūros prieinamumas ES vis dar
labai skiriasi. Bloga sveikatos būklė dažnai turi didelį
poveikį veiksmingos sveikatos priežiūros prieinamumui ir
piliečių galimybėms gauti informaciją apie sveikatą.
Mažas pajamas turintys, socialiai atskirti ir gyvenantys ekonominio nuosmukio
ar nedideliuose regionuose žmonės gali patirti specifinių
sunkumų norėdami gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Visų
programos tikslų įgyvendinimo veiksmai turėtų padėti
mažinti tokius sveikatos skirtumus sprendžiant su įvairiais veiksniais,
dėl kurių šie skirtumai atsiranda ir didėja, susijusias
problemas, taip pat papildyti pagal kitas programas vykdomus veiksmus, kuriais
siekiama mažinti socialinius ir regioninius skirtumus ES viduje. Siekiant gerinti sveikatos priežiūros
prieinamumą, visų pirma ypatingomis sąlygomis, kai nacionaliniai
ištekliai yra nedideli, aiškios papildomos naudos duoda Europos specializuotų
pavyzdinių centrų, prieinamų visiems piliečiams ES mastu,
tinklo plėtra. Be to, norint padėti valstybėms
narėms toliau gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę
ir saugą, įgyvendinant programą bus apibendrinti ir tęsiami
šioje srityje vykdomi gerosios patirties nustatymo, keitimosi ja ir sklaidos
veiksmai. Programos vykdymas pagerins prieigą prie medicininių
žinių remiant Europos pavyzdinių tinklų sistemos
kūrimą ir formavimą – bus nustatyti jų kriterijai ir
reikalavimai ir parengti bendri sveikatos priežiūros kokybės ir
pacientų saugos gerinimo sprendimai ir gairės ES mastu, sprendžiamos
įvairios problemos, įskaitant atsparumą antimikrobinėms
medžiagoms. Veiksmais siekiant šio tikslo bus taip pat
remiamos priemonės, kuriomis nustatomi pagal šių sričių ES
teisės aktus reikalaujami aukšti kraujo, organų, audinių ir
ląstelių, farmacijos produktų saugos, kokybės ir
veiksmingumo standartai ir įgyvendinamos pacientų teisės gauti
sveikatos priežiūros paslaugas kitose valstybėse narėse arba
prisidedama prie tų sričių teisės aktų tikslų
įgyvendinimo.
2.3.
Ekonomiškai efektyvių prevencijos
priemonių kovojant su pagrindiniais rizikos veiksniais, t. y. rūkymu,
piktnaudžiavimu alkoholiu ir nutukimu, taip pat ŽIV/AIDS, tinkamos patvirtintos
gerosios patirties diegimas, pagrindinį dėmesį skiriant
tarptautiniam aspektui, kad būtų išvengta ligų ir ugdoma
sveikata
Tikėtina gyvenimo trukmė
pastaraisiais dešimtmečiais didėjo labai sparčiai: 2008 m. ES
vyrų gyvenimo trukmė buvo 76,4 metų, o moterų – 82,4
metų. Tačiau sveikų gyvenimo metų skaičiaus vidurkis
didėjo žymiai lėčiau: vyrų buvo 60,9 metų, moterų
– 62 metai. Tai reiškia, kad didesnė ilgesnio
gyvenimo dalis praeina esant blogai sveikatos būklei, o tai yra vienas iš
veiksnių, lemiančių spiralinio pobūdžio sveikatos priežiūros
išlaidų augimą ir trukdančių dalyvauti darbo rinkoje. Bloga
sveikatos būklė neigiamai veikia žmogiškojo kapitalo
plėtrą, kuri yra labai svarbi žinių ekonomikos vystymui. Lėtinės ligos yra pagrindinė
mirčių ir blogos gyvenimo kokybės priežastis Europoje. Dėl
lėtinių ligų Europos Sąjungoje kasmet miršta daugiau kaip 4
milijonai žmonių, o tai sudaro 87 proc. priešlaikinio mirtingumo
atvejų ES. Lėtinės ligos yra ir didelė našta ekonomika,
kadangi pirma laiko mažėja žmonių pajėgumas dirbti. Programoje
numatytas veiksmas remti valstybių narių pastangas ilginti savo
gyventojų sveiko ir produktyvaus gyvenimo trukmę išvengiant
lėtinių ligų. Daugelio lėtinių ligų galima
išvengti. Dažnai jomis susergama dėl rūkymo, žalingo alkoholio
vartojimo, blogos mitybos ir nepakankamo fizinio aktyvumo. Šiuos rizikos
faktorius papildo ir juos lemiantys socialiniai ir ekonominiai bei aplinkos
veiksniai. Tai ne tik yra didelė sveikatos problema,
bet ir svarbi ekonominė galimybė. Tinkamos investicijos lemtų ne
tik geresnę sveikatą, bet ir ilgesnę produktyvesnio gyvenimo
trukmę ir mažesnius darbo jėgos praradimus. Jeigu europiečiai
bus sveikesni, jie galės ir vyresnio amžiaus būti naudingi
ekonomikai, nes jie išliks darbuotojais, savanoriais ir vartotojais.
Pagyvenusių žmonių patirtis bus dar reikalingesnė atsižvelgiant
į nedidelį gimstamumą ir kvalifikuotos darbo jėgos
trūkumą. Įgyvendinant programą šių
sričių problemos bus sprendžiamos skatinant sveikatos ugdymo ir
ekonomiškai efektyvios prevencijos gerąją patirtį įtakojant
pagrindinius sveikatą lemiančius veiksnius, t. y. rūkymą,
piktnaudžiavimą alkoholiu ir nutukimą, taip pat ŽIV/AIDS ir
pagrindinį dėmesį skiriant tarptautiniams klausimams. Ją
vykdant bus remiamas Europos bendradarbiavimas ir tinklų plėtra
lėtinių ligų prevencijos srityje, įskaitant vėžio
atrankinės patikros kokybės gaires. Veiksmais siekiant šio tikslo bus
remiamos ir priemonės, kuriomis norima tiesiogiai apsaugoti
visuomenės sveikatą nuo tabako produktų ir reklamos ir
kurių reikia vadovaujantis šios srities ES teisės aktais arba
kuriomis prisidedama prie minėtų teisės aktų tikslų
įgyvendinimo.
2.4.
Bendrų geresnės parengties ekstremalioms
sveikatai situacijoms ir koordinavimo esant tokioms situacijoms metodų
parengimas ir jų naudos įrodymas, kad būtų galima apsaugoti
piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai
Pastaraisiais
metais ES susidūrė su keletu rimtų tarpvalstybinių
grėsmių sveikatai, pavyzdžiui, pandeminiu gripu ar SŪRS. ES kompetencija parengties rimtoms
tarpvalstybinėms grėsmėms sveikatai ir reagavimo į jas
klausimais yra nurodyta Lisabonos sutartyje. Pagal savo pobūdį tokios
grėsmės sveikatai plinta už nacionalinių sienų ribų ir
negali būti veiksmingai sprendžiamos kurios nors vienos valstybės narės
ar vien tik Sąjungos lygmeniu. ES turi būti gerai pasirengusi šioms
grėsmėms, kurios gali turėti didelį poveikį ne tik
piliečių sveikatai ir gyvybei, bet ir ekonomikai. Šio tikslo siekiant planuojami veiksmai
padės parengti bendrus pasirengimo galimoms ekstremalioms sveikatai
situacijoms metodus, koordinuoti reagavimą į tokias ekstremalias
sveikatai situacijas Europos lygmeniu ir remti nacionalinių parengties
sveikatos krizėms ir jų valdymo pajėgumų kūrimą
atsižvelgiant į tarptautines iniciatyvas. Siekiama remti parengties,
įskaitant parengtį pandeminiam gripui, planavimą, šalinti
valstybių narių rizikos vertinimo gebėjimų spragas ir remti
reagavimo į grėsmes sveikatai gebėjimų stiprinimą
valstybėse narėse bei stiprinti tokius gebėjimus pasauliniu
lygiu, kad būtų galima reaguoti į grėsmes sveikatai. Veiksmais taip pat bus remiamos
priemonės, skirtos saugoti žmonių sveikatą ir ją stiprinti
užkrečiamųjų ligų, rimtų tarpvalstybinių
sveikatos problemų atvejais, didelių tarpvalstybinių grėsmių
sveikatai stebėsenos, ankstyvo jų perspėjimo ir įveikimo
priemonės, kaip reikalaujama šių sričių ES teisės
aktuose ar prisidedant prie šių teisės aktų tikslų
įgyvendinimo. Įgyvendinant visus keturis pirmiau
minėtus programos tikslus bus remiami informacijos ir žinių apie
sveikatą srities veiksmai, kuriais prisidedama prie įrodymais
pagrįsto sprendimų priėmimo, įskaitant su sveikata
susijusių duomenų rinkimą ir analizę bei plačią
programos įgyvendinimo rezultatų sklaidą. Įgyvendinant šią
programą bus remiama ir mokslinių komitetų, sudarytų pagal
Komisijos sprendimą 2008/721/EB, veikla.
3.
KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS ŠALIMIS IR
POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI
3.1.
Konsultacijos ir ekspertų patarimai
Visų pirma konsultuotasi su
valstybių narių atstovais, nacionaliniais kontaktiniais centrais,
Tarybos visuomenės sveikatos aukšto lygio darbo grupe ir neformaliai su
sveikatos ministrų taryba. Papildomų ekspertų patarimų buvo
pateikta per ES sveikatos politikos forumą, sveikatos priežiūros
specialistų ir pacientų asociacijas. Kitos programa suinteresuotosios
šalys, visų pirma paramos gavėjai, išreiškė savo nuomonę
neseniai atliktuose programos vertinimuose. Visi įvairių konsultacijų
dalyviai aiškiai parėmė sveikatos programą. Kai kurios
valstybės narės laikėsi požiūrio, kad programa
turėtų būti kryptingesnė, ekonomiškai efektyvesnė ir grindžiama
veiksmais, kurių papildoma nauda ES būtų įrodyta, o
kitų nuomone toliau turėtų remiami nustatyti tikslai ir platus
veiksmų spektras. Valstybių narių institucijų
paskirti nacionaliniai kontaktiniai centrai nurodė, kad programa
galėtų padėti formuoti nacionalinę politiką: a)
pristatant gerąją patirtį, b) dalijantis ir keičiantis
praktine patirtimi, tiriamosiomis ir kitomis žiniomis ir c) remiant
svarbių nacionalinės politikos požiūriu sveikatos problemų
sprendimus. ES sveikatos politikos forume tvirtinta, kad pagrindinis
dėmesys turėtų būti skiriamas sveikatą lemiantiems
veiksniams ir pacientams. Taip pat rekomenduota programoje nagrinėti
socialinių sveikatą lemiančių veiksnių reikšmę. Be to, valstybės narės ir
suinteresuotosios šalys akcentavo visų ES valstybių narių
aktyvesnio dalyvavimo įgyvendinant programą būtinumą ir
pabrėžė, kad programa turėtų būti glaudžiau susijusi
su Sutartimi dėl Europos Sąjungos veikimo, strategija „Europa 2020“
ir esamais teisės aktais.
3.2.
Poveikio vertinimas
Poveikio vertinimo ataskaitoje analizuotos
įvairios programos įgyvendinimo alternatyvos. Joje nurodyta
pasirinkta alternatyva, kuriai teikiamas prioritetas ekonominės naudos
požiūriu ir kuri atitinka geros struktūros programą, tikslai konkretūs,
išmatuojami, pasiekiami, aktualūs ir apribotos trukmės (SMART),
prioritetiniai veiksmai nustatyti, būtų gaunama papildoma nauda ES ir
užtikrinta geresnė rezultatų stebėsena bei poveikis.
Įgyvendinant programą dėmesys bus sutelktas į: ·
paramą diegiant sveikatos sistemų
kokybės, efektyvumo ir tvarumo gerinimo inovatyvius sprendimus ir
užtikrinant geresnės bei saugesnės sveikatos priežiūros
prieinamumą; ·
sveikatos ugdymą ir ligų prevenciją
ES lygmeniu padedant valstybėms narėms ir papildant jų pastangas
ilginti savo piliečių sveiko gyvenimo trukmę; ·
paramą tarpvalstybinių grėsmių
sveikatai problemų sprendimų paieškai; ·
paramą veiksmams, kuriuos reikia
įgyvendinti pagal galiojančius ES teisinius įsipareigojimus. Šios alternatyvos
įgyvendinimo metinis biudžetas yra maždaug 57 milijonai eurų (2011 m.
kainomis), o tai atitinka 2011 m. komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“ pasiūlytas biudžeto lėšas programai „Sveikata ekonomikos
augimui skatinti“.
3.3.
Papildoma nauda Europai
Kaip nurodyta Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 168 straipsnyje ES veiksmai turi papildyti
nacionalinę politiką ir skatinti valstybių narių
bendradarbiavimą. Programos veiksmais turėtų būti
prisidėta tik tais atvejais, kai valstybės narės negali to atlikti
atskirai arba kai koordinavimas yra geriausias būdas judėti į
priekį. Programoje numatyti veiksmai tose srityse,
kuriose ES gautų akivaizdžios papildomos naudos remiantis šiais
kriterijais: valstybių narių skatinimas keistis gerąja
patirtimi; žinių mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų
rėmimas; tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų
sprendimas siekiant mažinti jų riziką ir pasekmes; tam tikrų su
vidaus rinka susijusių klausimų sprendimas, kai ES turi didelius
įgaliojimus užtikrinti kokybiškus sprendimus visose valstybėse
narėse; inovacijų sveikatos srityje galimybių atskleidimas;
veiksmai , kuriais galima formuoti lyginamosios analizės sistemą;
masto ekonomijos gerinimas vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos
dubliavimo ir finansinių išteklių naudojimo optimizavimas.
3.4.
Programos efektyvumo didinimas
Programa sukurta atsižvelgiant į pirmos
2003–2008 m. visuomenės sveikatos programos ir antros 2008–2013 m.
sveikatos programos rezultatus, į atliktų šių programų
įvairių vertinimų ir auditų išvadas bei rekomendacijas. Nauja programa siekiama sutelkti
dėmesį į mažesnį skaičių veiksmų, kurių
papildoma nauda ES įrodyta, jais gaunama konkrečių
rezultatų ir reaguojama į nustatytus poreikius ar spragas. Programa
siekiama tobulinti valstybių narių bendradarbiavimo sveikatos srityje
būdus ir sudaryti galimybes padėti įgyvendinti nacionalinės
sveikatos politikos reformas. Veikla septynerių metų laikotarpiu
ir metiniai darbų planai turėtų būti grindžiami nedidelio
veiksmų skaičiaus per metus daugiamečiu programavimu. Be to,
atsižvelgiant į ankstesnę patirtį ir įvairių
vertinimų rezultatus programoje numatomi nauji dalykai: ·
pažangos rodikliai programos tikslų
įgyvendinimui ir poveikiui matuoti ir stebėti; ·
ES teikiama papildoma nauda yra pagrindinis
veiksnys nustatant metinių darbo planų prioritetus; ·
geresnė projektų rezultatų sklaida
ir informacijos apie juos perdavimas politikos formuotojams; ·
paskatos valstybėms narėms, kurių
bendros nacionalinės pajamos mažesnės, aktyviau dalyvauti programoje.
Tai reiškia ir didesnį šioms valstybėms narėms skiriamą
bendro finansavimo įnašą. Paprastinimas Finansinio reglamento peržiūra sudarys
galimybes palengvinti dalyvavimą ES programose, pavyzdžiui, paprastinant
taisykles, mažinant dalyvavimo išlaidas, spartinant lėšų skyrimo
procedūras ir nustatant „vieno langelio“ principą, kad paramos
gavėjams būtų lengviau gauti ES lėšų. Programos
įgyvendinimas bus grindžiamas visomis pakeisto ES finansinio reglamento
nuostatomis, visų pirma toliau paprastinant ataskaitų teikimo
reikalavimus, įskaitant platesnį ataskaitų teikimo internetu
naudojimą. Naujos programos projekte numatytas jos
įgyvendinimo ir valdymo paprastinimas: 1. Sąjungos bendro finansavimo
įnašas, skiriamas subsidijoms veiksmams finansuoti, bendrai su
valstybių narių ar trečiųjų šalių
kompetentingomis institucijomis ar jų įgaliotomis
nevyriausybinėmis organizacijomis finansuojamiems veiksmams ir veiklos
subsidijoms, bus suderintas skiriant 60 proc. reikalavimus
atitinkančių išlaidų ir iki 80 proc. išlaidų ypatingo
naudingumo atvejais. 2. Ilgalaikis strateginių veiksmų programavimas
padės sumažinti jų bendrą skaičių per metus ir
išvengti pakartotinio darbo teikiant paraiškas, jas vertinant, derantis ir
sudarant sutartis. Be to, tai leis daugiau dėmesio skirti
prioritetinėms sritims ir geriau panaudoti žmogiškuosius ir finansinius
išteklius. Finansavimo procesas bus toliau paprastinamas visų pirma
naudojant bendrąsias veiklos subsidijų sutartis ir nagrinėjant
galimybę skirti vienkartines išmokas, kai tik įmanoma, kad
būtų galima sumažinti administracinę naštą. 3. Nauji stebėsenos ir vertinimo
rodikliai grindžiami efektyvia programos rezultatų sklaida ir sudarys
galimybes stebėti, kaip į minėtus rezultatus atsižvelgiama
valstybėse narėse padedant nacionalinių kontaktinių centrų
tinklui. Todėl tikimasi paprastesnio požiūrio į programos
išdavas: jeigu rezultatais naudojasi galutiniai vartotojai, turėtų
pagerėti programos matomumas ir poveikis. 4. Pagal 2002 m. gruodžio 19 d. Tarybos
reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį vykdomųjų
įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos programų valdymo
užduotys, įstatus, Komisija įgaliojo Sveikatos ir vartotojų
reikalų vykdomąją agentūrą vykdyti Bendrijos sveikatos
srities veiksmų programos įgyvendinimo valdymo užduotis nuo 2005 m.
Komisija, remdamasi ekonominio efektyvumo analize, gali pavesti esamai
vykdomajai įstaigai įgyvendinti programą „Sveikata ekonomikos
augimui skatinti“.
4.
TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI
ES veiksmai grindžiami Sutarties 168
straipsnyje nustatytais tikslais ir subsidiarumo principu. Sąjungos
veiksmais papildoma nacionalinė politika ir valstybių narių
„veiksmai“. Sąjunga taip pat gali „remti jų veiksmus“. 168 straipsnio 2
dalyje rašoma, kad „Komisija, palaikydama glaudų ryšį su
valstybėmis narėmis, gali imtis bet kokios naudingos iniciatyvos
tokiam koordinavimui remti, ypač iniciatyvų, kuriomis siekiama
nustatyti gaires ir rodiklius, organizuoti keitimąsi geriausia patirtimi
ir rengti reikiamus elementus periodinei stebėsenai ir vertinimui.“; o
trečioje pastraipoje teigiama, kad „Sąjunga ir valstybės
narės skatina bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su
trečiosiomis šalimis ir kompetentingomis tarptautinėmis
organizacijomis.“ Remiantis šiuo
pagrindu Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 168 straipsnio 5
dalyje Europos Parlamentas ir Taryba įgaliojami patvirtinti
skatinamąsias priemones, skirtas žmonių sveikatai saugoti ir gerinti.
5.
POVEIKIS BIUDŽETUI
Finansiniai įsipareigojimai
įgyvendinti programą nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31
d. sieks 446 milijonus eurų (galiojančiomis kainomis). Tai atitinka
2011 m. birželio mėn. komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“
pasiūlytus biudžeto asignavimus sveikatos programai. 2011/0339 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo patvirtinama trečioji
daugiametė ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programa
„Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ (Tekstas svarbus EEE) EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 168 straipsnio 5 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos
pasiūlymą, įstatymo galią turinčio
teisės akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[6], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[7],
laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: 1) pagal Sutarties 168 straipsnį
reglamentuojant ir įgyvendinant visų sričių Sąjungos
politiką ir veiklą turėtų būti užtikrintas aukštas
sveikatos apsaugos lygis. Sąjunga papildo ir remia nacionalinę
sveikatos politiką, skatina valstybių narių
bendradarbiavimą ir jų programų geresnį koordinavimą,
visiškai pripažindama nacionalinių institucijų atsakomybę už
jų sveikatos politikos formavimą ir sveikatos paslaugų ir
sveikatos priežiūros organizavimą ir teikimą; 2) reikalingos nuolatinės pastangos
siekiant įgyvendinti Sutarties 168 straipsnio reikalavimus. Sveikatos
ugdymas ES lygmeniu yra strategijos „Europa 2020. Pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo strategija“[8]
neatsiejama dalis. Jeigu žmonės bus sveiki ir aktyvūs ilgesnį
laiką, tai turės bendrą teigiamą poveikį sveikatai ir
našumui bei konkurencingumui, o našta nacionaliniams biudžetams bus
mažesnė. Inovacijos sveikatos srityje padeda spręsti tvarumo
problemą šiame sektoriuje atsižvelgiant į demografinius
pokyčius, o sveikatos skirtumų mažinimo veiksmas yra svarbus siekiant
„integracinio augimo“ tikslo. Šiomis aplinkybėmis yra tikslinga
patvirtinti programą „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ –
trečiąją ES sveikatos srities veiksmų 2014–2020 m. programą
(toliau – Programa); 3) ankstesnės Bendrijos visuomenės
sveikatos (2003–2008 m.) ir sveikatos srities (2008–2013 m.) veiksmų
programos, patvirtintos Europos Parlamento ir Tarybos sprendimais Nr.
1786/2002/EB[9]
ir 1350/2007/EB[10],
buvo teigiamai įvertintos, kadangi buvo svarbių pasiekimų ir patobulinimų.
Nauja programa turėtų būti sukurta remiantis ankstesnių
programų pasiekimais. Joje taip pat turėtų būti
atsižvelgiama į atliktų išorės auditų ir vertinimų
rekomendacijas, visų pirma į Europos Audito Rūmų
rekomendacijas[11],
pagal kurias „laikotarpiui po 2013 m. Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija
turėtų persvarstyti ES visuomenės sveikatos veiksmų
mastą ir požiūrį į ES finansavimą šioje srityje. Tai
galėtų būti padaryta atsižvelgiant į turimas biudžeto
lėšas ir tai, kad egzistuoja kiti bendradarbiavimo mechanizmai (...),
leidžiantys palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija
tarp suinteresuotųjų šalių visoje Europoje“; 4) atsižvelgiant į strategiją
„Europa 2020“ Programoje pagrindinis dėmesys turėtų būti
skiriamas aiškiai apibrėžtiems tikslams ir veiksmams, kurie turi
aiškią įrodytą ES teikiamą papildomą naudą, ir
paramos sutelkimui, skiriant ją mažesniam priemonių skaičiui
prioritetinėse srityse. Programa turi būti pagrįsta subsidiarumo
principu, teikiant pirmenybę sritims, kuriose valstybės narės
negali ekonomiškai efektyviai veikti vienos, kur yra akivaizdžių
spręstinų tarpvalstybinių ar vidaus rinkos problemų ar
būtų pasiekti dideli pranašumai ir geresnis efektyvumas
bendradarbiaujant ES lygmeniu; 5) programoje turi būti numatyti veiksmai
tose srityse, kur ES gautų akivaizdžios papildomos naudos remiantis šiais
kriterijais: valstybių narių skatinimas keistis gerąja
patirtimi; žinių mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų
rėmimas; tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų sprendimas
siekiant mažinti jų riziką ir pasekmes; tam tikrų su vidaus
rinka susijusių klausimų sprendimas, kai ES turi didelius
teisinius įgaliojimus užtikrinti kokybiškus sprendimus visose
valstybėse narėse; inovacijų sveikatos srityje galimybių
atskleidimas; veiksmai, kurie galėtų padėti suformuoti
lyginamosios analizės sistemą, kad būtų galima užtikrinti
informacija paremtą sprendimų priėmimą Europos lygmeniu;
masto ekonomijos gerinimas vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos
dubliavimo ir optimizuojant finansinių išteklių naudojimą; 6) 2009 m. Pasaulio sveikatos organizacijos
(PSO) pranešime apie Europos sveikatos būklę minimas poreikis didinti
investicijas į visuomenės sveikatą ir sveikatos sistemas. Šiuo
požiūriu valstybės narės skatinamos sveikatos stiprinimui
suteikti prioritetą savo nacionalinėse programose ir pasinaudoti tuo,
kad daugiau žinoma apie ES lėšų skyrimo sveikatos sričiai
galimybes. Todėl Programa turėtų padėti įdiegti jos
rezultatus į nacionalinę sveikatos politiką; 7) sveikatos srities inovacijos – produktai ir
paslaugos, sveikatos priežiūros paslaugų organizavimas ir teikimas
gali padėti gerinti pacientų sveikatos priežiūros kokybę ir
reaguoti į nepatenkintus poreikius, taip pat gerinti sveikatos priežiūros
ekonominį efektyvumą ir tvarumą. Todėl Programa
turėtų padėti sveikatos priežiūros sektoriui geriau
įsisavinti inovacijas; 8) programa turėtų prisidėti
sprendžiant sveikatos skirtumų problemą – bus vykdomi pagal
skirtingus tikslus numatyti veiksmai ir skatinamas bei gerinamas pasikeitimas
tų skirtumų šalinimo gerąja patirtimi; 9)
turėtų būti stiprinama paciento padėtis, kad būtų
galima pasiekti geresnius ir saugesnius sveikatos priežiūros rezultatus.
Pacientai turi turėti galimybes aktyviai kontroliuoti savo sveikatą
ir sveikatos priežiūrą. Turėtų būti pagerintas
sveikatos priežiūros veiklos ir sistemų skaidrumas ir informacijos
prieinamumas pacientams. Sveikatos priežiūros įstaigos
turėtų gauti informaciją iš pacientų ir jų
nuomonę apie suteiktas paslaugas. Parama valstybėms narėms, pacientų
organizacijoms ir suinteresuotosioms šalims yra labai svarbi ir
turėtų būti koordinuojama ES lygmeniu, kad būtų galima
veiksmingai padėti pacientams, visų pirma sergantiems retosiomis
ligomis gauti tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas; 10) senstant visuomenei tinkamai nukreiptos
investicijos į sveikatos ugdymą ir ligų prevenciją gali
padidinti „sveikų gyvenimo metų“ skaičių ir taip sudaryti
galimybes pagyvenusiems žmonėms toliau dirbti esant vyresnio amžiaus.
Dėl lėtinių ligų ES įvyksta daugiau kaip 80 proc.
priešlaikinių mirčių. Nustatant ir skleidžiant patvirtintą
tinkamą gerąją patirtį taikant ekonomiškai efektyvias
prevencines priemones kovoje su pagrindiniais rizikos veiksniais, t y.
rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu ir nutukimu, taip pat ŽIV/AIDS, ir
skatinant ją diegti Programa padės išvengti ligų ir ugdyti
sveikatą, atsižvelgiant ir į socialinius bei aplinkos veiksnius; 11) siekiant sumažinti tarpvalstybinių
grėsmių, pradedant cheminių incidentų sukeltu masiniu
užterštumu ir baigiant pandemijomis, pavyzdžiui, neseniai sukeltomis E. coli,.
H1N1 štamo gripo viruso ar SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas),
pasekmes visuomenės sveikatai Programa turėtų padėti kurti
ir išlaikyti stabilius mechanizmus ir priemones nustatyti, vertinti ir valdyti
dideles tarpvalstybines grėsmes sveikatai. Dėl šių
grėsmių pobūdžio Programa turėtų padėti remti
koordinuojamas visuomenės sveikatos priemones ES lygmeniu, kad
būtų galima spręsti įvairias problemas, stiprinti
parengtį ir reagavimo į grėsmes planavimą, kurti tvarų
ir patikimą rizikos vertinimą ir stiprią rizikos bei krizių
valdymo sistemą. Šiomis aplinkybėmis svarbu, kad kovojant su
užkrečiamosiomis ligomis būtų pasinaudota programos sąsajomis
su Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro[12] darbų programa ir veikla,
remiama pagal Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų
programas. Turėtų būti imamasi specialių priemonių
užtikrinti Programos ir pagal kitas Bendrijos programas ir priemones, kuriomis
visų pirma kovojama su gripu, ŽIV/AIDS, tuberkulioze ir kitomis
tarptautinėmis grėsmėmis sveikatai trečiosiose šalyse,
vykdomos sveikatos srities veiklos pasauliniu mastu derėjimą ir
sinergiją. Pagal šią programą vykdomi veiksmai gali būti
susiję ir su kitomis tarpvalstybinėmis grėsmėmis sveikatai,
sukeltomis biologinių ir cheminių incidentų, aplinkos ir klimato
kaitos. Kaip nurodyta Komisijos komunikate „2020 m. strategijos biudžetas“,
Komisija įsipareigojo klimato kaitos klausimą įtraukti į
bendrai Sąjungos finansuojamas programas ir bent 20 proc. Sąjungos
biudžeto skirti su klimato kaita susijusiems tikslams. Programos „Sveikata
ekonomikos augimui skatinti“ finansavimas pagal 4 tikslą iš esmės
prisidės prie minėto tikslo įgyvendinimo sprendžiant su klimato
kaita susijusių grėsmių sveikatai keliamas problemas. Komisija
teiks informaciją apie su klimato kaita susijusias išlaidas pagal
Programą „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“. 12) pagal Sutarties 114 straipsnį aukštas
sveikatos apsaugos lygis turėtų būti užtikrintas Sąjungos
teisės aktais, priimtais kuriant vidaus rinką ir užtikrinant jos
veikimą. Siekiant šio tikslo Programoje turėtų būti
numatytos specialios priemonės, kuriomis būtų remiami ES
teisės aktams dėl žmonėms skirtų ir veterinarinių
vaistų, medicinos prietaisų, audinių ir ląstelių,
kraujo, žmonių organų, užkrečiamųjų ligų ir
kitų grėsmių sveikatai, pacientų teisių gauti
tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas ir tabako produktų bei
reklamos įgyvendinti arba prie jų įgyvendinimo prisidėti
reikalingi veiksmai; 13) Programa turėtų padėti priimti
įrodymais grindžiamus sprendimus tobulinant sveikatos srities informacijos
ir žinių sistemą. Pastarąją sudarytų, inter alia,
sveikatos duomenų rinkimas ir analizė, parama moksliniams komitetams[13] ir dalyvavimas plačiai
skleidžiant Programos įgyvendinimo rezultatus; 14) Programoje daugiausia dėmesio
turėtų būti skiriama bendradarbiavimui su nacionalinėmis
sveikatos kompetentingomis institucijomis ir paskatoms aktyviai dalyvauti
visoms valstybėms narėms. Visų pirma, turėtų būti
aktyviai skatinamas valstybių narių, kurių bendros
nacionalinės pajamos mažesnės nei 90 proc. Sąjungos vidurkio,
dalyvavimas; 15)
nevyriausybinės organizacijos ir sveikatos srities suinteresuotosios
šalys, visų pirma pacientų organizacijos ir sveikatos priežiūros
specialistų asociacijos, gali atlikti svarbų vaidmenį teikiant
Komisijai programai įgyvendinti reikalingą informaciją ir
patarimus. Atlikdamos šį vaidmenį jos gali reikalauti paramos
Programos lėšomis, kad galėtų veikti. Todėl programa
turėtų būti prieinama reprezentatyvioms NVO ir visuomenės
sveikatos srityje dirbančioms pacientų organizacijoms, kurios atlieka
svarbų vaidmenį užtikrinant pilietinį dialogą ES lygmeniu,
pavyzdžiui, jos dalyvauja konsultacinėse grupėse ir tokiu būdu
prisideda prie konkrečių programos tikslų įgyvendinimo; 16) vykdant programą turėtų
būti skatinamos sinergijos kartu vengiant šios ir kitų susijusių
Sąjungos programų ir veiksmų dubliavimo. Turėtų
būti naudojamos ir kitų Sąjungos fondų bei programų
galimybės, visų pirma dabartinės ir būsimos Sąjungos
pagrindinės mokslinių tyrimų ir inovacijų programos ir
jų rezultatų, struktūrinių fondų, socialinių
pokyčių ir inovacijų programos, Europos solidarumo fondo,
Europos darbuotojų sveikatos strategijos, konkurencingumo ir
inovacijų programos, pagrindinės aplinkos ir klimato srities
veiksmų programos, Sąjungos vartotojų politikos srities
veiksmų 2014–2020 m. programos[14],
2014–2020 m. teisingumo programos, „Kasdienį gyvenimą
palengvinančios bendrosios programos“, programos „Švietimas Europoje“ ir
Sąjungos statistikos programos atitinkamos priemonės; 17) Sutarties 168
straipsnyje nurodyta, kad Sąjunga ir valstybės narės skatina
bendradarbiavimą visuomenės sveikatos srityje su trečiosiomis
šalimis ir šioje srityje kompetentingomis tarptautinėmis organizacijomis.
Todėl programa turėtų būti atvira trečiųjų
šalių, ypač narystės siekiančių šalių, šalių
kandidačių ir galimų kandidačių, gaunančių
paramą iš pasirengimo narystei strategijos lėšų, ELPA/EEE
šalių, kaimyninių šalių ir šalių, kurioms taikoma Europos
kaimynystės politika (ENP), ir kitų šalių dalyvavimui pagal
sąlygas, nustatytas atitinkamose dvišalėse ar daugiašalėse
sutartyse; 18) reikėtų
pagerinti atitinkamus ryšius su programoje nedalyvaujančiomis
trečiosiomis šalimis, kad būtų galima padėti siekti programos
tikslų, atsižvelgiant į visus susijusius tų šalių ir
Sąjungos susitarimus. Tuo tikslu ES gali būti organizuojami sveikatos
srities renginiai arba trečiosios valstybės, papildydamos pagal
šią programą finansuojamus veiksmus, gali imtis bendrus interesus atitinkančios
veiklos, tačiau finansinė parama pagal šią programą
nebūtų teikiama; 19) siekiant kuo efektyvesnių ir kuo
racionalesnių veiksmų Sąjungos ir tarptautiniu lygmeniu,
įgyvendinant Programą turėtų būti plėtojamas
bendradarbiavimas su atitinkamomis tarptautinėmis organizacijomis,
pavyzdžiui, Jungtinėmis Tautomis ir jų specializuotomis
agentūromis, visų pirma Pasaulio sveikatos organizacija, taip pat su
Europos Taryba ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija; 20) programa turėtų būti vykdoma
septynerių metų laikotarpiu siekiant suvienodinti jos ir
daugiametės finansinės programos trukmę, kaip nurodyta Tarybos
reglamento, kuriuo nustatoma daugiametė finansinė 2014–2020 m.
programa, [1straipsnio] nuostatose. Šiuo reglamentu visam programos
trukmės laikotarpiui nustatomas finansinis paketas, kuris yra svarbiausias
orientacinis dydis biudžeto institucijai kasmetinės biudžeto sudarymo
procedūros metu, kaip apibrėžta XX/YY/201Z Europos Parlamento,
Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės
drausmės ir patikimo finansų valdymo [nuoroda] 17 punkte; 21) pagal 2002 m. birželio 25 d. Tarybos
reglamento (EB, Euratomas) dėl finansinio reglamento, taikomo Europos
Bendrijų bendrajam biudžetui[15],
49 straipsnį šiuo reglamentu suteikiamas programos „Sveikata ekonomikos
augimui skatinti“ vykdymo ir įgyvendinimo teisinis pagrindas; 22) kad būtų užtikrintos šio
reglamento vienodas įgyvendinimo sąlygas tvirtinant metines
darbų programas, Komisijai turėtų būti suteikti
įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų
būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir
Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių
narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[16]; 23) Programa turėtų būti
įgyvendinama laikantis skaidrumo principo ir pagrįstai suderinus
skirtingus jos tikslus. Pagal programos konkrečius tikslus numatyti
atitinkami veiksmai, suteikiantys aiškios papildomos naudos ES, turėtų
būti būti atrinkti ir finansuojami Programos lėšomis.
Metinėse darbų programose turėtų būti nustatyti
visų pirma laikantis finansinio reglamento pagrindiniai galimiems paramos
gavėjams taikomi atrankos kriterijai siekiant užtikrinti, kad paramos
gavėjai turėtų finansinių ir veiklos pajėgumų
imtis pagal Programą finansuojamos veiklos ir prireikus pateikti savo
nepriklausomumo būtinus įrodymus; 24) Programos vertė ir poveikis
turėtų būti reguliariai stebimi ir vertinami. Vertinant
Programą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jos
tikslams įvykdyti gali prireikti daugiau laiko, nei trunka pati programa; 25) nacionalinių institucijų
bendradarbiavimas yra būtinas dalijantis informacija su galimais
pareiškėjais, kad būtų užtikrintas lygiateisis dalyvavimas Programoje,
ir žiniomis, įgytomis bendradarbiaujant pagal programą, su
įvairiomis nacionalinėmis sveikatos srities suinteresuotosiomis
šalimis. Be to, jų dalyvavimas nustatant Programos daromą
poveikį nacionaliniu lygmeniu yra labai svarbus. Todėl valstybės
narės turėtų paskirti nacionalinius kontaktinius centrus, kad
galėtų remti pirmiau minėtą veiklą; 26) Europos Sąjungos finansiniai
interesai turėtų būti saugomi viso išlaidų finansavimo
ciklo metu taikant proporcingas pažeidimų prevencijos, aptikimo ir tyrimo,
prarastų, nepagrįstai išmokėtų ar neteisingai
panaudotų lėšų atgavimo priemones ir prireikus baudas; 27) turėtų būti užtikrintas
perėjimas nuo ankstesnės prie naujos programos, visų pirma
tęsiant daugiametes jos valdymo priemones, pavyzdžiui, techninės
pagalbos ir administracinės paramos finansavimą. Nuo 2021 m. sausio 1
d. techninei ir administracinei pagalbai skirti asignavimai prireikus
turėtų apimti išlaidas, susijusias su iki 2020 m. pabaigos dar
neužbaigtų įgyvendinti veiksmų valdymu; 28) šiuo reglamentu pakeičiamas
Sprendimas Nr. 1350/2007/EB. Todėl tas sprendimas turėtų
būti panaikintas, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: I
Skyrius Bendrosios nuostatos 1 straipsnis Programos
patvirtinimas Šiuo reglamentu patvirtinama trečioji
daugiametė Sąjungos sveikatos srities veiksmų nuo 2014 m. sausio
1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. programa, vadinama „Sveikata ekonomikos augimui
skatinti“ (toliau – Programa). 2 straipsnis Bendrieji
tikslai Bendrieji programos „Sveikata ekonomikos
augimui skatinti“ tikslai yra dirbti su valstybėmis narėmis skatinant
sveikatos priežiūros inovacijas, didinant sveikatos sistemų
tvarumą, gerinant ES piliečių sveikatą ir saugant juos nuo
tarpvalstybinių grėsmių sveikatai. II skyrius Tikslai ir veiksmai 3 straipsnis Konkretūs
tikslai ir rodikliai 2 straipsnyje nurodytų bendrųjų
tikslų siekiama įgyvendinant šiuos konkrečius tikslus: 1) Parengti bendras priemones ir mechanizmus
ES lygmeniu, kad būtų galima spręsti žmogiškųjų ir
finansinių išteklių trūkumo problemą, sudaryti daugiau
galimybių įsisavinti sveikatos priežiūros inovacijas ir taip
prisidėti prie inovatyvių ir tvarių sveikatos sistemų
formavimo; Šio tikslo įgyvendinimas bus matuojamas
visų pirma valstybių narių, naudojančių parengtas
priemones ir mechanizmus bei besinaudojančių patarimais,
skaičiaus augimu. 2) Gerinti prieigą prie medicininių
žinių ir informacijos, susijusių su specialiomis būklėmis,
ir už nacionalinių sienų ribų ir parengti sveikatos
priežiūros kokybei ir pacientų saugai gerinti skirtus bendrus
sprendimus ir gaires, kad ES piliečiams būtų labiau prieinama
geresnė ir saugesnė sveikatos priežiūra; Šio tikslo įgyvendinimas bus matuojamas
sveikatos priežiūros specialistų, besinaudojančių Europos
specializuotų pavyzdinių centrų tinklų (kaip nurodyta
Direktyvoje 2011/24/ES dėl pacientų teisių į
tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo, toliau –
Europos pavyzdiniai tinklai) sukauptomis tiriamosiomis žiniomis, skaičiaus
augimu; šiais tinklais besinaudojančių pacientų skaičiaus
augimu; valstybių narių, besinaudojančių parengtomis
gairėmis, skaičiaus augimu; 3) Nustatyti, skleisti ir skatinti
ekonomiškų efektyvių prevencijos priemonių, taikomų
kovojant su pagrindiniais rizikos veiksniais, t. y. rūkymu,
piktnaudžiavimu alkoholiu ir nutukimu, taip pat ŽIV/AIDS, tinkamos patvirtintos
gerosios patirties diegimą, pagrindinį dėmesį skiriant
tarptautiniam aspektui, kad būtų išvengta ligų ir ugdoma
sveikata. Šio tikslo įgyvendinimas bus matuojamas
visų pirma valstybių narių, taikančių sveikatos ugdymo
ir ligų prevencijos priemones, besinaudojančių tinkama
patvirtinta gerąja patirtimi, skaičiaus augimu; 4) Parengti bendrus geresnės parengties
ekstremalioms situacijoms ir koordinavimo esant tokioms situacijoms metodus ir
įrodyti jų naudą, kad būtų galima apsaugoti
piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai. Šio tikslo įgyvendinimas bus matuojamas
visų pirma valstybių narių, kurios parengtus bendrus metodus
naudoja projektuodamos jų parengties planus, skaičiaus augimu. 4 straipsnis Tinkami
veiksmai 3 straipsnyje nurodytų tikslų
siekiama vykdant toliau nurodytus veiksmus ir laikantis šio reglamento 11
straipsnyje nurodytoje darbų programoje nustatytų prioritetų: 1) Pagalba kuriant naujoviškas ir tvarias
sveikatos sistemas. –
1.1. ES bendradarbiavimo sveikatos technologijų
vertinimo srityje plėtra įgyvendinant Direktyvą
2011/24/ES dėl pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos
priežiūros paslaugas įgyvendinimo; –
1.2. Sveikatos srities inovacijų ir e.
sveikatos skatinimas gerinant e. sveikatos priemonių sąveikumą; –
1.3. ES sveikatos sektoriaus darbo jėgos
tvarumo stiprinimas skatinant efektyvų prognozavimą ir
planavimą, kuriant veiksmingas įdarbinimo ir skatinimo pasilikti
dirbti strategijas; –
1.4. Tiriamųjų žinių suteikimas
padedant valstybėms narėms vykdyti sveikatos sistemos reformas; –
1.5 Parama Europos inovacijų partnerystei
aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje, bandomajam projektui pagal
strategijos „Europa 2020“ pavyzdinę Inovacijų Sąjungos
iniciatyvą[17];
–
1.6 Veiksmai, reikalingi įgyvendinant ES
teisės aktų dėl medicinos prietaisų tikslus, taip pat
tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas reglamentuojančių
teisės aktų e. sveikatos ir technologijų vertinimo nuostatas ar
prisidedant prie jų įgyvendinimo; –
1.7 Sveikatos srities žinių sistemos,
įskaitant mokslinius komitetus, stiprinimas siekiant prisidėti prie
įrodymais grindžiamo sprendimų priėmimo; 2) Geresnis piliečių prieinamumas
prie geresnės ir saugesnės sveikatos priežiūros. –
2.1. Europos pavyzdinių tinklų
akreditacija ir parama jiems; –
2.2. Parama retųjų ligų srities
priemonėms, įskaitant Europos pavyzdinių tinklų
kūrimą (pagal 2.1 punktą), informaciją ir registrus,
grindžiamus bendrais akreditacijos kriterijais; –
2.3. Bendradarbiavimo pacientų saugos ir
sveikatos priežiūros kokybės srityje stiprinimas gerinant
informacijos teikimą pacientams, keičiantis gerąja patirtimi ir
rengiant gaires; parama sergančiųjų lėtinėmis ligomis
sveikatos priežiūros ir šių ligų mokslinių tyrimų
veiksmams, įskaitant Europos gairių rengimą; –
2.4. Racionalaus antimikrobinių
medžiagų naudojimo medicinoje tobulinimo ir praktikos, kuri didina
atsparumą antimikrobinėms medžiagoms, ribojimo gairių rengimas; –
2.5. Veiksmai, reikalingi ES teisės
aktų dėl audinių ir ląstelių, kraujo, organų,
pacientų teisių į tarpvalstybines sveikatos priežiūros
paslaugas ir vaistų tikslams įgyvendinti arba prisidėti prie
jų įgyvendinimo; –
2.6. Sveikatos srities žinių sistemos
stiprinimas, siekiant prisidėti prie įrodymais grindžiamo
sprendimų priėmimo; Sveikatos ugdymas ir ligų prevencija. –
3.1 Keitimasis gerąja patirtimi esminiais
sveikatos klausimais, pavyzdžiui, rūkymo prevencija, kova su
piktnaudžiavimu alkoholiu ir nutukimu; –
3.2. Parama lėtinių ligų,
įskaitant vėžį, prevencijai dalijantis žiniomis ir gerąja
patirtimi ir plėtojant bendrus veiksmus; –
3.3. Veiksmai, reikalingi ES teisės
aktų dėl tabako produktų ir reklamos tikslams įgyvendinti
arba prisidėti prie jų įgyvendinimo; –
3.4. Sveikatos srities žinių sistemos
stiprinimas, siekiant prisidėti prie įrodymais grindžiamo
sprendimų priėmimo; Piliečių apsauga nuo tarpvalstybinių
grėsmių sveikatai. –
4.1. Parengties ir reagavimo į rimtas
tarpvalstybines grėsmes sveikatai stiprinimas; –
4.2. Rizikos vertinimo gebėjimų
stiprinimas numatant papildomus mokslinės ekspertizės atlikimo ir
esamų vertinimų apibendrinimo pajėgumus; –
4.3. Apsaugos nuo grėsmių sveikatai
gebėjimų stiprinimo valstybėse narėse rėmimas, inter
alia, gerinant parengtį ir reagavimo planavimą bei
koordinavimą, kuriant bendrus vakcinacijos metodus, rengiant bendro
medicininių priemonių įsigijimo gaires ir mechanizmus; –
4.4. Veiksmai, reikalingi ES teisės
aktų dėl užkrečiamųjų ligų kitų
grėsmių sveikatai tikslams įgyvendinti arba prisidėti prie
jų įgyvendinimo; –
4.5. Sveikatos srities žinių sistemos
stiprinimas, siekiant prisidėti prie įrodymais grindžiamo
sprendimų priėmimo. Išsamesnis šių veiksmų turinio
aprašymas pateiktas I priede. Orientacinis atitinkamų teisės
aktų sąrašas pateikiamas šio reglamento II priede. III skyrius Finansavimo nuostatos 5 straipsnis Finansavimas 1. Programos įgyvendinimo laikotarpio nuo
2014 m. sausio 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. finansinis paketas yra 446 000
000 EUR galiojančiomis kainomis. 6 straipsnis Trečiųjų
šalių dalyvavimas 1. Atsižvelgiant į išlaidas Programoje
leidžiama dalyvauti trečiosioms šalims, visų pirma: a) narystės
siekiančioms šalims, šalims kandidatėms ir galimoms kandidatėms,
gaunančioms paramą pasirengimo narystei strategijos lėšomis,
laikantis bendrųjų principų ir bendrųjų
reikalavimų ir sąlygų dėl jų dalyvavimo Sąjungos
programose, nustatytų atitinkamose bendrosiose sutartyse, Asociacijos
tarybos sprendimuose ar panašiuose susitarimuose; b) ELPA/EEE šalims
EEE susitarime nustatytomis sąlygomis; c) kaimyninėms
šalims ir šalims, kurioms taikoma Europos kaimynystės politika (ENP),
laikantis sąlygų, nustatytų atitinkamuose dvišaliuose ar
daugiašaliuose susitarimuose; d) kitoms šalims
laikantis sąlygų, nustatytų atitinkamuose dvišaliuose ar
daugiašaliuose susitarimuose. 7 straipsnis Intervencijų
rūšys 1. Laikantis finansinio reglamento
Sąjungos finansiniai įnašai gali būti teikiami subsidijų ar
viešųjų pirkimų forma arba kitomis priemonėmis,
reikalingomis siekiant Programos tikslų. 2. Subsidijos gali būti skiriamos
finansuoti: a) aiškią
papildomą naudą ES turinčius veiksmus, bendrai finansuojamus su
valstybių narių už visuomenės sveikatą atsakingomis ar
programoje pagal 6 straipsnį dalyvaujančių
trečiųjų šalių kompetentingomis institucijomis arba
nevyriausybinėmis organizacijomis, įgaliotomis šių
kompetentingų institucijų; b) aiškią
papildomą naudą ES turinčius veiksmus, bendrai finansuojamus su
kitomis viešojo sektoriaus ar privačiomis organizacijomis, kaip nurodyta 8
straipsnio 1 dalyje, įskaitant sveikatos srityje veikiančias
tarptautines organizacijas, pastarųjų veiksmus prireikus finansuojant
be kvietimo teikti pasiūlymus, tinkamai pagrindus metinėse darbų
programose; c) nevyriausybinių
organizacijų veiklą, kaip nurodyta 8 straipsnio 2 dalyje, kai
siekiant vieno ar daugiau konkrečių Programos tikslų būtina
finansinė parama. 3. Sąjungos mokamos subsidijos neviršija
šių sumų: a) 60 proc.
reikalavimus atitinkančių išlaidų, susijusių su veiksmu
įgyvendinant Programos tikslą. Ypatingo naudingumo atvejais
Sąjungos įnašas gali būti iki 80 proc. reikalavimus
atitinkančių išlaidų; b) 60 proc.
reikalavimus atitinkančių nevyriausybinės organizacijos veiklos
išlaidų. Ypatingo naudingumo atvejais įnašo tokioms organizacijoms
dydis daugiausia gali būti iki 80 proc. reikalavimus
atitinkančių išlaidų; c) 60 proc.
reikalavimus atitinkančių išlaidų 2 dalies a punkte nurodytu
atveju, išskyrus valstybes nares, kurių bendrosios nacionalinės
pajamos vienam gyventojui yra mažesnės nei 90 proc. Sąjungos vidurkio
ir kurioms skirto finansinio įnašo dydis daugiausia gali būti iki 80
proc. reikalavimus atitinkančių išlaidų. Ypatingo naudingumo
atvejais finansinis įnašas 2 dalies a punkte nurodytiems veiksmams gali
daugiausia siekti iki 80 proc. reikalavimus atitinkančių visų
valstybių narių ar Programoje dalyvaujančių
trečiųjų šalių kompetentingų institucijų
išlaidų. 4. Subsidijos gali būti mokamos vienkartinių
išmokų, standartinių vieneto įkainių ar finansavimo
nustatyto dydžio suma forma, jei tai tinka priklausomai nuo atitinkamų
veiksmų pobūdžio. 8 straipsnis Subsidijoms
gauti tinkami paramos gavėjai 1. 7 straipsnio 2 dalies a ir b punktuose nurodytiems
veiksmams finansuoti skirtos subsidijos gali būti skiriamos teisiškai
įsteigtoms organizacijoms, viešojo sektoriaus valdžios institucijoms,
viešojo sektoriaus įstaigoms, visų pirma mokslinių tyrimų
ir sveikatos įstaigoms, universitetams ir aukštojo mokslo įstaigoms
bei įmonėms. 2. Subsidijos 7 straipsnio 2 dalies c punkte
nurodytoms organizacijoms finansuoti gali būti skiriamos tik
įstaigoms, atitinkančioms šiuos kriterijus: a) jos yra
nevyriausybinės, pelno nesiekiančios, nepriklausomos nuo pramonės,
komercinių ir verslo ar kitų konfliktinių interesų; b) jos dirba
visuomenės sveikatos srityje, atlieka svarbų vaidmenį
diskutuojant su pilietine visuomene ES lygmeniu ir siekia bent vieno iš
konkrečių Programos tikslų, nurodytų 3 straipsnyje; c) jos veikia
Sąjungos lygmeniu bent pusėje valstybių narių ir jų
geografinė aprėptis Sąjungos mastu yra subalansuota. 9 straipsnis Administracinė
ir techninė pagalba Šiai Programai
finansuoti skirtos lėšos taip pat gali būti naudojamos padengti
išlaidoms, susijusioms su parengiamaisiais, stebėsenos, kontrolės,
audito ir vertinimo veiksmais, kurie yra tiesiogiai būtini Programos
valdymui ir jos uždavinių įgyvendinimui, visų pirma tyrimais,
susitikimais, informavimo ir ryšių veikla, įskaitant institucinius
pranešimus apie Europos Sąjungos politikos prioritetus tiek, kiek jie
susiję su bendrais šio reglamento tikslais, išlaidas, susijusias su
informaciniais tinklais, skirtais daugiausia keistis informacija, bei visas
kitas techninės ir administracinės pagalbos išlaidas, kurių
Komisija turės valdydama Programą. IV skyrius Įgyvendinimas 10 straipsnis Įgyvendinimo
metodai Komisija atsako už Programos
įgyvendinimą laikantis finansiniame reglamente nustatytų valdymo
būdų. 11 straipsnis Metinės
darbų programos 1. Komisija įgyvendina Programą
sudarydama metines darbų programas, kuriose nustatomi finansiniame
reglamente nustatyti dalykai, visų pirma: a) prioritetai ir
veiksmai, kurių bus imtasi, taip pat finansinių išteklių
paskirstymas; b) išsamūs
paramos gavėjų tinkamumo kriterijai pagal 8 straipsnį; c) Sąjungos
finansinio įnašo procentinės dalies nustatymo kriterijai,
įskaitant vertinimo, ar taikyti ypatingą naudingumą, ar jo
netaikyti, kriterijus ir taikytiną bendro finansavimo dalį; d) pagrindiniai
atrankos ir skyrimo kriterijai, taikomi pasiūlymams, kuriems bus skiriama
finansinė parama, atrinkti; e) numatomų
konkursų ir kvietimų teikti pasiūlymus tvarkaraštis; f) prireikus
leidimas naudoti vienkartines išmokas, standartinius vieneto įkainius ar
finansavimą nustatyto dydžio suma pagal finansinį reglamentą; g) tinkamai
pagrįsti veiksmai, finansuojami bendrai su tarptautinėmis sveikatos
srityje veikiančiomis organizacijomis neskelbiant išankstinio kvietimo
teikti pasiūlymus. 2. 1 dalyje nurodyta darbų programa
priimama taikant 16 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo
procedūrą. 3. Įgyvendinant Programą Komisija
kartu su valstybėmis narėmis užtikrina, kad būtų laikomasi
visų atitinkamų teisinių nuostatų dėl asmens
duomenų apsaugos ir prireikus taiko tokių duomenų slaptumui ir
saugumui užtikrinti reikalingas priemones. 12 straipsnis Derėjimas
su kitomis politikos sritimis ir jų papildomumas Komisija bendradarbiaudama su valstybėmis
narėmis užtikrina bendrą Programos derėjimą su kitomis
Sąjungos politikos sritimis, priemonėmis ir veiksmais ir jų
papildomumą. 13 straipsnis Rezultatų
stebėsena, vertinimas ir sklaida 1. Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su
valstybėmis narėmis, stebi programos veiksmų
įgyvendinimą atsižvelgdama į jos uždavinius ir rodiklius,
įskaitant informaciją apie su klimatu susijusias išlaidas. Ji apie
tai teikia ataskaitas 13 straipsnyje nurodytam komitetui ir informuoja Europos
Parlamentą ir Tarybą. 2. Komisijos prašymu, vengiant neproporcingai
padidinti valstybėms narėms tenkančią administracinę
naštą, valstybės narės pateikia visą turimą
informaciją apie šios Programos įgyvendinimą ir poveikį. 3. Ne vėliau kaip iki 2018 m. vidurio
Komisija parengia visų priemonių įgyvendinimo (nurodant
rezultatus ir poveikį), išteklių naudojimo efektyvumo ir gautos papildomos
naudos Europai ataskaitą, siekdama atnaujinti, pakeisti ar sustabdyti
priemonių vykdymą. Vertinime turi būti papildomai
išnagrinėta paprastinimo aprėptis, vidinis ir išorinis darnumas,
visų tikslų įgyvendinimo tęstinumo svarba, taip pat
priemonių nauda įgyvendinant Sąjungos pažangaus, tvaraus ir
integracinio augimo prioritetus. Jame atsižvelgiama į ilgalaikio
ankstesnės programos poveikio rezultatų vertinimą. Programos „Sveikata ekonomikos augimui
skatinti“ ilgalaikis poveikis ir rezultatų tvarumas turėtų
būti vertinami siekiant priimti sprendimą galimai atnaujinti,
pakeisti ar sustabdyti būsimą programą. 4. Komisija viešai paskelbia veiksmų,
atliktų pagal šį sprendimą, rezultatus ir užtikrina, kad jie
būtų plačiai skleidžiami. 14 straipsnis Nacionaliniai kontaktiniai centrai Valstybės
narės paskiria nacionalinius kontaktinius centrus, kurie padeda Komisijai
propaguoti programą, skleisti programos įgyvendinimo rezultatus ir
informaciją apie poveikį atitinkamose šalyse. 15 straipsnis Europos
Sąjungos finansinių interesų apsauga 1. Komisija tinkamomis priemonėmis
užtikrina, kad vykdant pagal šį reglamentą finansuojamus veiksmus
Europos Sąjungos finansiniai interesai būtų saugomi taikant
prevencines kovos su sukčiavimu, korupcija ir bet kuria kita neteisėta
veikla priemones, atliekant veiksmingus patikrinimus ir, jei nustatoma
pažeidimų, atgaunant nepagrįstai sumokėtas sumas ir prireikus
skiriant veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas sankcijas. 2. Komisija arba jos atstovai ir Audito
Rūmai turi įgaliojimus atlikti visų subsidijų
gavėjų, rangovų ir subrangovų, gavusių Sąjungos
lėšų, dokumentų auditą ir auditą vietoje. Europos kovos su sukčiavimu įstaiga
(OLAF) gali, laikydamasi Reglamente (Euratomas, EB) Nr. 2185/96 nustatytų
procedūrų, atlikti ūkio subjektų, tiesiogiai ar
netiesiogiai susijusių su tokiu finansavimu, patikrinimus vietoje ir inspektavimą,
siekdama nustatyti ar nebūta sukčiavimo, korupcijos ar kitos
neteisėtos veiklos atvejų, turinčių neigiamos įtakos
Europos Sąjungos finansiniams interesams, susijusiems su subsidijos
susitarimu ar sprendimu ar sutartimi dėl Sąjungos lėšų
skyrimo. Nepažeidžiant pirmos ir antros pastraipų,
bendradarbiavimo susitarimuose su trečiosiomis šalimis ir
tarptautinėmis organizacijomis ir subsidijų susitarimuose bei sprendimuose
ir sutartyse, sudaromose įgyvendinant šį reglamentą, Komisijai,
Audito Rūmams ir OLAF aiškiai suteikiama teisė atlikti tokį
auditą, patikrinimus vietoje ir inspektavimą. V skyrius Procedūrinės nuostatos 16 straipsnis Komiteto
procedūros 1. Komisijai padeda komitetas, kaip
apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. 2. Kai daroma nuoroda į pirmą
dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis. 3. Jeigu komiteto
nuomonė turi būti gaunama taikant rašytinę procedūrą,
ta procedūra turi būti užbaigta negavus rezultato, jeigu per nuomonei
priimti nustatytą terminą taip nusprendžia komiteto pirmininkas arba
to prašo paprasta komiteto narių dauguma. VI skyrius Pereinamojo laikotarpio ir baigiamosios nuostatos 17 straipsnis Pereinamojo
laikotarpio nuostatos 1. Iš Programai skirtų finansinių
lėšų gali būti finansuojamos ir administracinės ir
techninės pagalbos išlaidos, būtinos perėjimui nuo pagal
Sprendimą Nr. 1350/2007/EB patvirtintų priemonių prie
Programos vykdymo užtikrinti. 2. Prireikus
asignavimai gali būti įtraukti į biudžetą po 2020 m.
siekiant padengti 9 straipsnyje nurodytas išlaidas tam, kad būtų
galima vykdyti iki 2020 m. gruodžio 31 d. neužbaigtus veiksmus. 18 straipsnis Panaikinimo
nuostatos Sprendimas Nr. 1350/2007/EB panaikinamas nuo
2014 m. sausio 1 d. 19 straipsnis Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo
paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Šis
reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse
narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas I PRIEDAS Veiksmų
rūšys 1. Bendrų priemonių ir
mechanizmų ES lygmeniu parengimas, kad būtų galima spręsti
žmogiškųjų ir finansinių išteklių trūkumo
problemą, sudaryti daugiau galimybių įsisavinti sveikatos
priežiūros inovacijas ir taip prisidėti prie inovatyvių ir
tvarių sveikatos sistemų formavimo 1.1. Sveikatos
technologijų vertinimas: parama Europos bendradarbiavimui sveikatos technologijų
vertinimo srityje per Europos savanorišką sveikatos technologijų
vertinimo tinklą, nurodytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje
2011/24/ES[18];
pagalba diegiant mokslinių tyrimų projektų, finansuotų
pagal 7-ąją pagrindinę programą, rezultatus ir vykdant
ilgalaikę veiklą pagal būsimas mokslinių tyrimų ir
inovacijų programas 2014–2020 m. (Horizon 2020); 1.2. Sveikatos srities inovacijos ir e.
sveikata: pacientų registrų ir kitų e. sveikatos priemonių
sąveikumo gerinimas; parama Europos bendradarbiavimui e. sveikatos
srityje, visų pirma registrų ir sveikatos priežiūros
specialistų žinių panaudojimo klausimais. Tai padės Europos
savanoriškam e. sveikatos tinklui, nurodytam Europos Parlamento ir Tarybos
direktyvoje 2011/24/ES; 1.3. Sveikatos priežiūros darbuotojai:
veiksmingo sveikatos priežiūros darbo jėgos prognozavimo ir planavimo
plėtra numatant sveikatos priežiūros specialistų
skaičių, praktikos aprėptį ir įgūdžius, stebint
jų mobilumą (Sąjungos viduje) ir migraciją, parengiant
veiksmingas įdarbinimo ir skatinimo pasilikti dirbti strategijas bei
stiprinant gebėjimus. 1.4. Sprendimų dėl sveikatos
sistemos reformų priėmimas: tiriamųjų žinių kaupimo ES
lygmeniu mechanizmo sukūrimas, pripažintos ir įrodymais grindžiamos
konsultacijos dėl efektyvių ir rentabilių investicijų
į visuomenės sveikatą ir sveikatos sistemas. Pagalba diegiant
mokslinių tyrimų projektų, finansuotų pagal 7-ąją
pagrindinę programą, rezultatus ir vykdant ilgalaikę veiklą
pagal būsimas mokslinių tyrimų ir inovacijų programas
2014–2020 m.(Horizon 2020); 1.5. Parama Europos inovacijų partnerystei
aktyvaus ir sveiko senėjimo srityje pagal jos tris temas: perspėjimo
apie ligas, jų prevencijos ir ankstyvos diagnostikos inovacijos; ligų
gydymo ir ligonių priežiūros bei aktyvaus senėjimo ir
savarankiško gyvenimo sričių inovacijos; 1.6. Veiksmai, reikalingi įgyvendinant
Sąjungos teisės aktus dėl medicinos prietaisų ir
tarpvalstybinių sveikatos priežiūros paslaugų (e. sveikatos ir
sveikatos technologijų vertinimo) ar prisidedant prie jų įgyvendinimo.
Prie tokių veiksmų gali būti priskiriama veikla, kuria siekiama
užtikrinti minėtų teisės aktų įgyvendinimą,
taikymą, stebėseną ir persvarstymą; 1.7. Sveikatos srities žinių sistemos
kūrimas siekiant prisidėti prie įrodymais pagrįsto
sprendimų priėmimo, įskaitant sveikatos srities duomenų
rinkimą ir analizę bei programos įgyvendinimo rezultatų
plačią sklaidą ir paramą moksliniams komitetams,
sudarytiems pagal Komisijos sprendimą 2008/721/EB. 2. Prieigos prie medicininių
žinių ir informacijos, susijusių su specialiomis būklėmis,
plėtimas ir už nacionalinių sienų ribų ir sveikatos
priežiūros kokybei ir pacientų saugai gerinti skirtų bendrų
sprendimų ir gairių rengimas, kad ES piliečiams būtų
labiau prieinama geresnė ir saugesnė sveikatos priežiūra 2.1. Prieinamumas: parama Europos
pavyzdinių tinklų sistemos kūrimui, kad būtų galima, inter
alia, užtikrinti medicinos tiriamųjų žinių apie
pacientus, kurių būklės susijusios su labai specializuotos
sveikatos priežiūros poreikiu, mobilumą ir ypač išteklių ar
žinių sutelkimą, pavyzdžiui, retųjų ligų atvejais,
remiantis kriterijais, kurie turi būti nustatyti pagal direktyvą
dėl pacientų teisių gauti tarpvalstybines sveikatos
priežiūros paslaugas įgyvendinimo (Direktyva 2011/24/ES)[19]; 2.2 Retosios
ligos: parama valstybėms narėms, pacientų organizacijoms ir
suinteresuotosioms šalims koordinuotais veiksmais Sąjungos lygmeniu, kad
būtų galima veiksmingai padėti retosiomis ligomis sergantiems
pacientams. Tai apima pavyzdinių
tinklų kūrimą (pagal 2.1 punktą), informaciją apie
retąsias ligas ir jų registrus, grindžiamus bendrais akreditacijos
kriterijais; 2.3. Kokybė ir sauga: bendradarbiavimo
pacientų saugos ir sveikatos priežiūros kokybės klausimais
stiprinimas, inter alia, Tarybos rekomendacijos dėl
pacientų saugos ir su sveikatos priežiūra siejamų infekcijų
prevencijos ir kontrolės įgyvendinimas; keitimasis kokybės
užtikrinimo sistemų gerąja patirtimi; pacientų saugos ir
sveikatos priežiūros paslaugų kokybės skatinimo gairių ir
priemonių rengimas; pacientų prieigos prie informacijos apie
saugą ir kokybę gerinimas, geresnis grįžtamasis ryšys ir
sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų ir pacientų
tarpusavio ryšiai; parama lėtinių ligų sveikatos priežiūros
gerosios patirties ir žinių apie ją keitimosi veiklai, sveikatos sistemos
reagavimo į jas ir mokslinių tyrimų veiksmams, įskaitant
Europos gairių rengimą; 2.4. Sauga: racionalaus antimikrobinių
medžiagų naudojimo medicinoje gerinimas ir praktikos, kuri žinoma kaip
skatinanti atsparumo antimikrobinėms medžiagoms plitimą, ribojimas;
atsparių ir su sveikatos priežiūra susijusių infekcijų
keliamos naštos mažinimas ir aprūpinimo veiksmingais antibiotikais
užtikrinimas; 2.5. Veiksmai, reikalingi Sąjungos
teisės aktams dėl audinių ir ląstelių, kraujo,
organų, vaistų ir pacientų teisių gauti tarpvalstybines
sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinti arba prisidėti prie
jų įgyvendinimo. Prie tokių veiksmų gali būti
priskiriama veikla, kuria siekiama užtikrinti minėtų teisės
aktų įgyvendinimą, taikymą, stebėseną ir
persvarstymą; 2.6. Sveikatos srities žinių sistemos
kūrimas prisidedant prie įrodymais pagrįsto sprendimų
priėmimo, įskaitant sveikatos srities duomenų rinkimą ir
analizę bei plačią programos įgyvendinimo rezultatų
sklaidą. 3. Ekonomiškai efektyvių prevencijos
priemonių kovojant su pagrindiniais rizikos veiksniais, t y. rūkymu,
piktnaudžiavimu alkoholiu ir nutukimu, taip pat ŽIV/AIDS, tinkamos patvirtintos
gerosios patirties nustatymas, sklaida ir diegimas, pagrindinį
dėmesį skiriant tarptautiniam aspektui, kad būtų išvengta
ligų ir ugdoma sveikata 3.1. Ekonomiškai efektyvios sveikatos ugdymo
ir ligų prevencijos priemonės: tai bus veiksmai, skirti Europos masto
tinklams ir partnerystėms kurti, įtraukiant didelį
įvairių asmenų skaičių į komunikacijos bei
informuotumo gerinimo pagrindiniais sveikatos probleminiais klausimais,
pavyzdžiui, rūkymo prevencijos, piktnaudžiavimo alkoholiu, nutukimo,
veiklą ir daugiausia dėmesio skiriant tarptautiniam veiklos aspektui
ir valstybėms narėms, kuriose šiais klausimais nedirbama arba dirbama
mažai; 3.2. Lėtinės ligos: parama Europos
bendradarbiavimui ir tinklų kūrimui siekiant išvengti
lėtinių ligų, įskaitant vėžį, ir gerinti
reagavimą į jas – dalijantis žiniomis, gerąja patirtimi ir
rengiant bendrus prevencijos veiksmus. Kova su vėžiu: jau atlikto darbo
tęsimas; Europos vėžio informacinės sistemos su palyginamais
duomenimis sukūrimas; parama atrankinei patikrai dėl vėžio,
įskaitant savanoriškos akreditacijos priemones; parama Europos gairių
dėl prevencijos esant dideliems skirtumams rengimui; 3.3. Veiksmai, reikalingi ES teisės
aktams dėl tabako produktų ir reklamos įgyvendinti arba
prisidėti prie jų įgyvendinimo. Prie tokių veiksmų
gali būti priskiriama veikla, kuria siekiama užtikrinti minėtų
teisės aktų įgyvendinimą, taikymą, stebėseną
ir persvarstymą; 3.4. Sveikatos srities žinių sistemos
kūrimas prisidedant prie įrodymais pagrįsto sprendimų
priėmimo, įskaitant sveikatos srities duomenų rinkimą ir
analizę bei plačią programos įgyvendinimo rezultatų
sklaidą. 4. Bendrų geresnės parengties
ekstremalioms sveikatai situacijoms ir koordinavimo esant tokioms situacijoms
metodų parengimas ir jų naudos įrodymas, kad būtų
galima apsaugoti piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių
sveikatai 4.1. Parengtis ir reagavimas į rimtas
tarpvalstybines grėsmes sveikatai atsižvelgiant į pasaulines
iniciatyvas ir jas koordinuojant: patvirtintos bendrosios ir specialios
parengties planavimo bendros priemonės, įskaitant pandeminiam gripui
skirtas priemones, ir reguliarus parengties planų įgyvendinimo
ataskaitų teikimas. 4.2. Rizikos vertinimo gebėjimai: rizikos
vertinimo gebėjimų spragų šalinimas numatant papildomus
mokslinės ekspertizės ir esamų vertinimų apibendrinimo
pajėgumus, kad būtų galima pagerinti suderinamumą
Sąjungos lygmeniu; 4.3. Parama gebėjimų reaguojant
į grėsmes sveikatai stiprinimui valstybėse narėse: parengties
ir reagavimo planavimas, visuomenės sveikatos sistemos reagavimo
koordinavimas, bendri vakcinacijos metodai; rekomendacijų dėl
apsaugos priemonių ekstremalių situacijų atvejais, informacijos
gairių ir gerosios patirties gairių parengimas; naujos bendro medicininių
priemonių įsigijimo tvarkos nustatymas; bendrų komunikacijos
strategijų parengimas. 4.4. Veiksmai, reikalingi Sąjungos
teisės aktams dėl užkrečiamųjų ligų ir kitų
grėsmių sveikatai, įskaitant sukeltų biologinių ir
cheminių incidentų, aplinkos ir klimato kaitos, įgyvendinti ar
prisidėti prie jų įgyvendinimo. Prie tokių veiksmų
gali būti priskiriama veikla, kuria siekiama užtikrinti minėtų
teisės aktų įgyvendinimą, taikymą, stebėseną
ir persvarstymą; 4.5. Sveikatos srities žinių sistemos
kūrimas prisidedant prie įrodymais pagrįsto sprendimų
priėmimo, įskaitant sveikatos srities duomenų rinkimą ir
analizę bei plačią programos įgyvendinimo rezultatų
sklaidą. Šis sąrašas gali būti papildytas
papildomais panašaus tipo ir poveikio veiksmais, kuriais siekiamas 3
straipsnyje nurodytų konkrečių tikslų. II PRIEDAS 4
straipsnyje ir I priede nurodytas orientacinis atitinkamų teisės
aktų sąrašas 1. Kraujas, organai, audiniai ir
ląstelės 1.1. 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2002/98/EB, nustatanti žmogaus kraujo ir kraujo
komponentų surinkimo, ištyrimo, perdirbimo, laikymo bei paskirstymo
kokybės ir saugos standartus bei iš dalies keičianti Direktyvą
2001/83/EB (OL L 33, 2003 2 8, p. 30). 1.2. 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2010/45/ES dėl transplantacijai skirtų žmogaus
organų kokybės ir saugos standartų nustatymo (OL L 207, 2010 8
6, p. 14). 1.3. 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2004/23/ES dėl žmogaus audinių ir
ląstelių donorystės, įsigijimo, ištyrimo, apdorojimo,
konservavimo, laikymo bei paskirstymo kokybės ir saugos standartų
nustatymo (OL L 102, 2004 4 7, p. 48). Čia išvardyti tik pagrindiniai svarbiausi
teisės aktai; kitus su krauju, organais, audiniais ir ląstelėmis
susijusius teisės aktus rasite: http://ec.europa.eu/health/blood_tissues_organs/key_documents/index_en.htm#anchor3 2. Užkrečiamosios ligos 2.1. 1998 m. rugsėjo 24 d. Europos
Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2011/98/EB dėl užkrečiamųjų ligų
epidemiologinės priežiūros ir kontrolės tinklo Bendrijoje
sukūrimo (OL L 268, 1998 10 3, p. 1). 2.2. 2004 m. balandžio 21 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 851/2004, steigiantis Europos ligų prevencijos ir
kontrolės centrą (OL L 142, 2004 4 30, p. 1). Čia išvardyti tik pagrindiniai svarbiausi
teisės aktai; kitus teisės aktus, susijusius su ligomis, rasite
čia: http://ec.europa.eu/health/communicable_diseases/key_documents/index_en.htm#anchor1 3. Tabako produktai ir reklama 3.1. 2001 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2001/37/EB dėl valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų, taikomų tabako
gaminių gamybai, pateikimui ir pardavimui, suderinimo (OL L 194, 2001 7
18, p. 26). 3.2. 2003 m. gegužės 26 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/33/EB dėl valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų,
reglamentuojančių tabako produktų reklamą ir
rėmimą, suderinimo (OL L 152, 2003 6 20, p. 16). Čia išvardyti tik pagrindiniai svarbiausi
teisės aktai; kitus teisės aktus, susijusius su tabaku, rasite
čia: http://ec.europa.eu/health/tobacco/law/index_en.htm 4. Pacientų teisės į
tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas 4.1. 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2011/24/ES dėl pacientų teisių į
tarpvalstybines sveikatos priežiūros paslaugas įgyvendinimo (OL L 88,
2011 4 4, p. 45). 5. Farmacijos produktai 5.1. 2004 m. kovo 31 d/ Europos Parlamento ir
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 726/2004, nustatantis Bendrijos leidimų dėl
žmonėms skirtų ir veterinarinių vaistų išdavimo ir
priežiūros tvarką ir įsteigiantis Europos vaistų
agentūrą (OL L 136, 2004 4 30, p. 1). 5.2. 1995 m. vasario 10 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 297/95 dėl mokesčių,
mokėtinų Europos vaistų agentūrai (OL L 35, 1995 2 15, p.
1). 5.3. 2001 m. lapkričio 6 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/83/EB dėl Bendrijos kodekso,
reglamentuojančio žmonėms skirtus vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p.
67). 5.4. 1999 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 141/2000 dėl retųjų vaistų (OL L
18, 2000 1 22, p. 1). 5.5. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1901/2006 dėl pediatrijoje naudojamų
vaistų, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 1768/92,
Direktyvą 2001/20/EB, Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą (EB)
Nr. 726/2004 (OL L 378, 2006 12 27, p. 1). 5.6. 2007 m. lapkričio 13 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1394/2007 dėl pažangiosios terapijos vaistinių
preparatų, iš dalies pakeičiantis Direktyvą 2001/83/EB ir Reglamentą
(EB) Nr. 726/2004 (OL L 324, 2007 12 10, p. 121). 5.7. 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 2001/20/EB dėl valstybių narių
įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su geros
klinikinės praktikos įgyvendinimu atliekant žmonėms skirtų
vaistų klinikinius tyrimus, suderinimo (OL L 121, 2001 5 1, p. 34). 5.8. 2001 m. lapkričio 6 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/82/EB dėl Bendrijos kodekso,
reglamentuojančio veterinarinius vaistus (OL L 311, 2001 11 28, p. 1). 5.9. 2009 m. gegužės 6 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 470/2009, nustatantis Bendrijos farmakologiškai
aktyvių medžiagų leistinų liekanų kiekių nustatymo
gyvūninės kilmės maisto produktuose tvarką, panaikinantis
Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 2377/90 ir iš dalies keičiantis
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2001/82/EB ir Europos Parlamento
ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 726/2004 (OL L 152, 2009 6 16, p. 11). Čia išvardyti tik pagrindiniai svarbiausi
teisės aktai; kitus teisės aktus, susijusius su farmacijos
produktais, rasite čia: žmonėms skirti vaistai: http://ec.europa.eu/health/documents/eudralex/vol-1/index_en.htm veterinariniais vaistai: http://ec.europa.eu/health/documents/eudralex/vol-5/index_en.htm 6. Medicinos prietaisai 6.1. 1990 m. birželio 20 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 90/385/EB dėl valstybių narių įstatymų,
reglamentuojančių aktyviuosius implantuojamus medicinos prietaisus,
suderinimo (OL L 189, 1990 7 20, p. 17). 6.2. 1993 m. birželio 14 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 93/42/EB dėl medicinos prietaisų (OL L 169,
1993 7 12, p. 1). 6.3. 1998 m. spalio 27 d. Europos Parlamento
ir Tarybos direktyva 98/79/EB dėl in vitro diagnostikos medicinos
prietaisų (OL L 331, 1998 12 7, p. 1). Čia išvardyti tik pagrindiniai svarbiausi
teisės aktai; kitus teisės aktus, susijusius su medicinos
prietaisais, rasite čia: http://ec.europa.eu/health/medical-devices/documents/index_en.htm
FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama (-os)
politikos sritis (-ys) VGV ir VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas (-i)
valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO
(INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os)
ir biudžeto išlaidų eilutė(-s) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis pajamoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA
6.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
6.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
PROGRAMA
„SVEIKATA EKONOMIKOS AUGIMUI SKATINTI“ (2014–2020 M.)
6.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys)
VGV ir VGB sistemoje
VISUOMENĖS
SVEIKATA
6.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[20]
þPasiūlymas (iniciatyva) susijęs
(-usi) su esamos priemonės pratęsimu ¨ Pasiūlymas /
iniciatyva susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę.
6.4.
Tikslai
6.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Programa
„Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ būtų siekiama prisidėti
prie dviejų pagrindinių strateginių tikslų
įgyvendinimo: INOVACIJOS kur
vykdant programą būtų siekiama padėti politikos
formuotojams ir visuomenės sveikatos specialistams diegti inovatyvius
technologinius ir organizacinius sprendimus sveikatos sistemų kokybei ir
tvarumui gerinti ir geresnės bei saugesnės sveikatos priežiūros
prieinamumui didinti. PREVENCIJA kur
vykdant programą būtų siekiama ugdyti sveikatą ir
užtikrinti ligų prevenciją ES lygmeniu, padedant valstybėms
narėms ir papildant jų pastangas didinti savo piliečių
sveikų gyvenimo metų skaičių. Įgyvendinant
programą bus prisidedama prie bendrųjų būsimos
visuomenės sveikatos politikos tikslų įgyvendinimo.
6.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla
1 konkretus tikslas Bendrų priemonių ir mechanizmų ES lygmeniu parengimas,
kad būtų galima spręsti žmogiškųjų ir finansinių
išteklių trūkumo problemą, sudaryti daugiau galimybių
įsisavinti sveikatos priežiūros inovacijas ir taip prisidėti
prie inovatyvių ir tvarių sveikatos sistemų formavimo. 2 konkretus tikslas Prieigos prie medicininių žinių ir informacijos,
susijusių su specialiomis būklėmis, plėtimas ir už
nacionalinių sienų ribų ir sveikatos priežiūros kokybei ir
pacientų saugai gerinti skirtų bendrų sprendimų ir
gairių rengimas, kad ES piliečiams būtų labiau prieinama
geresnė ir saugesnė sveikatos priežiūra 3 konkretus tikslas Ekonomiškai efektyvių prevencijos priemonių kovojant su
pagrindiniais rizikos veiksniais, t y. rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu
ir nutukimu, taip pat ŽIV/AIDS, tinkamos gerosios patirties nustatymas, sklaida
ir diegimas, pagrindinį dėmesį skiriant tarptautiniam aspektui,
kad būtų išvengta ligų ir ugdoma sveikata 4 konkretus tikslas Bendrų geresnės parengties ekstremalioms sveikatai
situacijoms ir koordinavimo esant tokioms situacijoms metodų parengimas ir
jų naudos įrodymas, kad būtų galima apsaugoti
piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai Atitinkama VGV / VGB veikla: VISUOMENĖS
SVEIKATOS POLITIKA įgyvendinant visus pirmiau minėtus konkrečius
tikslus.
6.4.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
1 konkretus tikslas Bendrų priemonių ir mechanizmų ES lygmeniu parengimas,
kad būtų galima spręsti žmogiškųjų ir finansinių
išteklių trūkumo problemą, sudaryti daugiau galimybių
įsisavinti sveikatos priežiūros inovacijas ir taip prisidėti
prie inovatyvių ir tvarių sveikatos sistemų formavimo Poveikis programos lygmeniu: pasiekti
didžiausią valstybių narių, besinaudojančių
parengtomis priemonėmis, tvarka ir gairėmis (rekomendacijomis),
skaičių (veikiant per jų politikos formuotojus, sveikatos
priežiūros specialistus, sveikatos įstaigas) Poveikis politikos lygmeniu: valstybės
narės (politikos formuotojai, sveikatos priežiūros specialistai,
sveikatos sistemos institucijos) gauna veiksmingą paramą: *diegdamos
sveikatos srities ir inovacijas savo sveikatos sistemose; *siekdamos tinkamo aprūpinimo sveikatos priežiūros
specialistais valstybėse narėse; * siekdamos ekonomiškai efektyvaus medicinos
technologijų naudojimo; * tobulindamos sprendimų priėmimą, sveikatos
sistemų valdymą organizaciniu požiūriu ir jų veikimą. Paramos gavėjai: Valstybės
narės per sveikatos politikos formuotojus, sveikatos priežiūros
specialistus, sveikatos įstaigas. 2 konkretus tikslas Prieigos prie medicininių žinių ir informacijos,
susijusių su specialiomis būklėmis, plėtimas ir už
nacionalinių sienų ribų ir sveikatos priežiūros kokybei ir
pacientų saugai gerinti skirtų bendrų sprendimų ir
gairių rengimas, kad ES piliečiams būtų labiau prieinama
geresnė ir saugesnė sveikatos priežiūra Poveikis programos lygmeniu: turimas
didžiausias sveikatos priežiūros specialistų,
besinaudojančių veikiančių Europos pavyzdinių
tinklų sukauptomis tiriamosiomis žiniomis, skaičius. turimas
didžiausias valstybių narių, besinaudojančių parengtomis
gairėmis, skaičius (veikiant per jų politikos formuotojus,
sveikatos priežiūros specialistus, sveikatos įstaigas) Poveikis politikos lygmeniu: valstybėms
narėms padedama gerinti diagnostikos ir paslaugų teikimo visiems
pacientams, kuriems reikia labai specializuotos sveikatos priežiūros
dėl konkrečios ligos ar ligų grupės, prieinamumą. valstybėms
narėms padedama mažinti sergamumą ir mirtingumą, susijusius su
sveikatos priežiūros kokybe, ir didinti pacientų (piliečių)
pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema. Paramos gavėjai: valstybės
narės per sveikatos politikos formuotojus, sveikatos priežiūros
specialistus ir būtinai pacientai bei piliečiai. 3 konkretus tikslas Ekonomiškai efektyvių prevencijos priemonių kovojant su
pagrindiniais rizikos veiksniais, t y. rūkymu, piktnaudžiavimu alkoholiu
ir nutukimu, taip pat ŽIV/AIDS, tinkamos patvirtintos gerosios patirties
nustatymas, sklaida ir diegimas pagrindinį dėmesį skiriant
tarptautiniam aspektui, kad būtų išvengta ligų ir ugdoma
sveikata Poveikis programos lygmeniu: pasiekti
didžiausią valstybių narių, besinaudojančių tinkama
patvirtinta gerąja patirtimi, skaičių (veikiant per jų
politikos formuotojus, sveikatos priežiūros specialistus, sveikatos
įstaigas ir suinteresuotąsias šalis iš organizacijų,
susijusių su gyvensena). Poveikis politikos lygmeniu: valstybėms
narėms padedama mažinti lėtinių ligų rizikos veiksnius Paramos gavėjai: valstybės
narės per sveikatos politikos formuotojus, sveikatos priežiūros
specialistus, sveikatos įstaigas. NVO, prisidedančios prie sveikatos
ugdymo, ir būtinai piliečiai. 4 konkretus tikslas Bendrų geresnės parengties ekstremalioms sveikatai
situacijoms ir koordinavimo esant tokioms situacijoms metodų parengimas ir
jų naudos įrodymas, kad būtų galima apsaugoti
piliečius nuo tarpvalstybinių grėsmių sveikatai Poveikis programos lygmeniu: pasiekti
didžiausią valstybių narių, įtraukusių parengtus
bendrus metodus rengiant jų parengties planus, skaičių (veikiant
per jų politikos formuotojus, sveikatos priežiūros specialistus,
sveikatos įstaigas) Poveikis politikos lygmeniu: valstybėms
narėms padedama kurti stiprią koordinuojamų visuomenės
sveikatos priemonių sistemą ES lygmeniu, kad būtų galima
padėti kuo labiau sumažinti tarpvalstybinių grėsmių
sveikatai (gali būti nuo masinio cheminių incidentų sukelto užterštumo
iki epidemijų ar pandemijų) pasekmes visuomenės sveikatai. Paramos gavėjai: valstybės
narės per sveikatos sistemos institucijas, sveikatos priežiūros
specialistus, sveikatos įstaigas ir kitas su vidaus reikalais ir civiline
sauga susijusias kompetentingas organizacijas.
6.4.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
1 konkretus tikslas Rezultatų rodiklis Priemonių
ir mechanizmų, parengtų iki 2017, 2020 ir 2023 m. skaičius. Gairių
(rekomendacijų, patarimų), suteiktų nuo 2015 m., o tada kasmet,
skaičius. Poveikio rodikliai Valstybių
narių, besinaudojančių parengtomis priemonėmis ir
mechanizmais bei patarimais, skaičius iki 2018, 2021 ir 2024 m. (veikiant
per jų politikos formuotojus, sveikatos priežiūros specialistus,
sveikatos įstaigas). 2 konkretus tikslas Rezultatų rodiklis Veikiančių
Europos pavyzdinių tinklų skaičius iki 2017, 2020 ir 2023 m. Gairių,
parengtų iki 2017, 2020 ir 2023 m., skaičius. Poveikio rodikliai Sveikatos
priežiūros specialistų, besinaudojančių
veikiančių Europos pavyzdinių tinklų sukauptomis
tiriamosiomis žiniomis, skaičius iki 2018, 2021 ir 2024 m. Valstybių
narių, besinaudojančių parengtomis gairėmis, skaičius
iki 2018, 2021 ir 2024 m. (veikiant per jų politikos formuotojus,
sveikatos priežiūros specialistus, sveikatos įstaigas). Pacientų,
besinaudojančių Europos pavyzdiniais tinklais (kitoje valstybėje
narėje nei jie gyvena), skaičius. 3 konkretus tikslas Rezultatų rodikliai Tinkamos
gerosios patirties nustatytų atvejų skaičius iki 2017, 2020 ir
2023 m. Padidėjęs
sveikatos priežiūros specialistų naudojimosi atrankinės
vėžio patikros gairėmis atvejų skaičius. Poveikio rodiklis Valstybių
narių besinaudojančių patvirtinta tinkama gerąja patirtimi
per jų politikos formuotojus, sveikatos priežiūros specialistus,
sveikatos įstaigas ir suinteresuotąsias šalis iš organizacijų,
susijusių su sveikatos ugdymu ir ligų prevencija, skaičius iki
2018, 2021 ir 2024 m. 4 konkretus tikslas Rezultatų rodiklis Bendrų
metodų, parengtų iki 2017, 2020 ir 2023 m., skaičius. Poveikio rodiklis Valstybių
narių, kurios taiko parengtus bendrus metodus projektuodamos jų
parengties planus (per jų sveikatos sistemos institucijas, sveikatos
priežiūros specialistus ir kitas kompetentingas su vidaus reikalais ir
civiline sauga susijusias organizacijas) skaičius iki 2018, 2021 ir 2024
m.
6.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
6.5.1.
Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai
Vykdant
programą po 2013 m. „Sveikata ekonomikos augimui skatinti“ bus remiamas
Komisijos veiksmų visuomenės sveikatos politikos srityje
įgyvendinimas po 2014 m. Nauja programa bus grindžiama dabartiniu
2008–2013 m. laikotarpiu pasiektais rezultatais, atsižvelgiant į ex
post 2003–2007 m. programos vertinimo ir tarpinio 2008–2013 m. programos
vertinimo rekomendacijas. Programa
bus siekiama remti Komisijos, valstybių narių ir
suinteresuotųjų šalių veiksmus numatant, koordinuojant ir
įgyvendinant veiksmingą politiką, kurios tikslas yra
spręsti šias ilgalaikes problemas: *finansinį
Europos sveikatos sistemų tvarumą atsižvelgiant į gyventojų
senėjimą ir dabartinę viešųjų finansų
būklę valstybėse narėse; *sveikatos
priežiūros darbo jėgos trūkumą dėl darbingo amžiaus
gyventojų mažėjimo ir didėjančio šios darbo jėgos
poreikio; *būtinumą
gerinti pacientų saugą ir sveikatos priežiūros kokybę, nes
daugiau kaip pusė ES piliečių bijo nukentėti nuo sveikatos
priežiūros paslaugų; *stabilios
pažangos kontroliuojant lėtines ligas, dėl kurių netenkama
produktyviausių gyvenimo metų, ir vykdant jų prevenciją
trūkumą; *sveikatos
skirtumų visos Europos mastu didėjimą; *parengtį
globalioms ir tarptautinėms grėsmėms sveikatai (gali būti
nuo cheminių incidentų sukelto masinio užterštumo iki epidemijų
ar pandemijų, kaip antai neseniai sukeltų E.coli, H1N1 ar
SŪRS (sunkus ūmus respiracinis sindromas)). Artimuoju
laikotarpiu pagal Programą bus įgyvendinami ir šie veiksmai: *parama
įgyvendinant sveikatos srities teisės aktus ir vykdant Komisijos
įsipareigojimus vaistų ir medicinos prietaisų srityse; *būtinumas
sukurti ES patikimą, palyginamą ir prieinamą įrodymų,
statistikos ir rodiklių sistemą.
6.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
Siūlomoje
Programoje numatytos finansinės galimybės kurti ir stiprinti
valstybių narių bendradarbiavimo mechanizmus ir koordinavimo procesus
siekiant nustatyti bendras priemones ir gerąją patirtį, kurios
gali kurti sinergijas, suteikti ES papildomos naudos ir pasiekti masto
ekonomiją. Programa negali pakeisti valstybių narių
veiksmų. Priešingai, kaip nurodyta Sutarties dėl Europos
Sąjungos veikimo 168 straipsnyje, ES veiksmai turi papildyti nacionalinę
politiką ir skatinti valstybių narių bendradarbiavimą.
Taigi, vykdant programą galima būtų prisidėti tik tais
atvejais, kai valstybės narės negali veikti atskirai arba kai
koordinavimas yra geriausias kelias judėti pirmyn. Pripažinta, kad sveikatos
problemos įvairiose valstybėse narėse skiriasi, o jų
pajėgumas jas spręsti nebūtinai gali būti vienodas. Šiuo
požiūriu bendradarbiavimas gali ne visuomet būti savaime suderinamas
natūralus procesas. Todėl vykdant programą pirmiausia bus
imamasi priemonių ten, kur įmanoma skatinti ir palaikyti šį
koordinavimą Europos lygmeniu, tuo pačiu remiant valstybių
narių interesus ir platesnę visuomenės sveikatos
darbotvarkę. Pasiūlytos
programos tikslai atspindi sritis, kuriose aiškiai patikrinta ir patvirtinta,
kad vykdant programą ES teikiama papildoma nauda. Tai yra šios sritys:
valstybių narių skatinimas keistis gerąja patirtimi; žinių
mainams ar savitarpio mokymuisi skirtų tinklų rėmimas;
tarpvalstybinių grėsmių sveikatai problemų sprendimas siekiant
mažinti jų riziką ir pasekmes; tam tikrų su vidaus rinka
susijusių klausimų sprendimas, kai ES turi didelius įgaliojimus
užtikrinti kokybiškus sprendimus visoses valstybėse narėse;
inovacijų sveikatos srityje galimybių atskleidimas; veiksmai, kuriais
galima formuoti lyginamosios analizės sistemą; masto ekonomijos
gerinimas vengiant išteklių švaistymo dėl veiklos dubliavimo ir
finansinių išteklių naudojimo optimizavimas.
6.5.3.
Panašios ankstesnės patirties pamokos
Visuomenės sveikatos 2003–2007 m. programos ex post vertinimo ir
sveikatos 2008–2013 m. programos tarpinio vertinimo suvestinė Sveikatos
programos vertinimuose pripažįstamas jos stiprus galimas poveikis
rengiant, plėtojant ir įgyvendinant ES sveikatos politiką. Nors
sveikatos programa yra palyginti nedidelės apimties, ji yra veiksminga
kuriant ir palaikant profesionalią visuomenės sveikatos
bendruomenę Europos lygmeniu, kuri keičiasi žiniomis ir patirtimi. Ji
turi reikšmingą poveikį visuomenės sveikatos specialistų
atliekamam darbui visoje ES, siekiant tam tikro, nors ir nuosaikaus, pasaulinio
rezonanso, kuris yra svarbus bendram pripažinimui. Tiesą sakant,
dabartinės kuklios, tačiau pastebimos valstybių narių
pastangos rinkti duomenis ir jais keistis nebūtų įmanomos be
sveikatos programos paramos. Parama
sveikatos programos lėšomis leido plėtoti veiklą, pavyzdžiui,
susijusią su sveikatą lemiančiais veiksniais ir palyginamais
sveikatos duomenimis, naujose valstybėse narėse, kuriose sunki
ekonominė padėtis ir biudžetiniai apribojimai būtų
neleidę to laikyti prioritetu. Vykdant
dabartinę sveikatos programą atkreiptas dėmesys į svarbias
problemas ES lygmeniu ir nacionalinės politikos darbotvarkėse,
pavyzdžiui, retąsias ligas ir atrankinės vėžio patikros gaires,
ji turėjo poveikį politikos formavimui ir įgyvendinimui
nacionaliniu lygmeniu. Valdymo
požiūriu per pirmą penkerių metų ciklą gerokai
patobulintas programos vykdymas, daugiausia dėl valdymo perdavimo
Sveikatos ir vartotojų reikalų vykdomajai agentūrai.
Veiksmų, kurie numatomi finansuoti, atranka sugriežtinta siekiant
užtikrinti, kad finansavimui gauti būtų atrenkami tinkami
pareiškėjai. Nauji finansiniai mechanizmai apskritai įvertinti
teigiamai ir visi buvo panaudoti. Tačiau
suinteresuotosios šalys ir programos komiteto nariai mano, kad tikslai yra
pernelyg platūs ir kai kada netgi neaiškūs, o metinėse darbų
programose pernelyg daug prioritetų. Vertinimuose rekomenduota
persvarstyti sveikatos programos tikslus, kad jie taptų pasiekiamesni ir
labiau orientuoti į tam tikras visuomenės sveikatos problemas,
ypač tas, kurias valstybėms narėms vienoms sunku įgyvendinti. Vertinimuose
taip pat rekomenduota sumažinti prioritetinių sričių
skaičių metinėse darbų programose ir pagrįsti jas
poreikiais ir ES teikiama papildoma nauda. Atvejų
tyrimai rodo aiškų programos tikslų ir finansuojamų
projektų ryšį ir kaip tie projektai gali prisidėti siekiant
programos tikslų. Tačiau tikslų pasiekimo vertinimas yra
sudėtingas dėl aiškių vykdymo rodiklių nebuvimo. Taip
pat buvo rekomenduota nustatyti aiškius vykdymo rodiklius, norint palengvinti
tolesnius veiksmus ir pasiekimų vertinimą, ir patarta, kad pažanga
gali būti matuojama tikslų įgyvendinimo požiūriu. Siekiant
užtikrinti efektyvų sveikatos programos įgyvendinimą
rekomenduota parengti ilgalaikių programos siekinių įgyvendinimo
planą. Siejant su kitomis politikos įgyvendinimo priemonėmis
galėtų būti nustatyti atitinkami politikos veiksmai, parinkti
finansiniai mechanizmai ir užtikrintas atitinkamas išteklių paskirstymas
pagal tikslus ir prioritetus. Sveikatos
programos rezultatų sklaida matoma kaip dar viena tiesiogiai su pagrindimo
logika susijusi sritis, kuri galėtų būti patobulinta: su
sveikatos politikos formavimu ES ir nacionaliniu bei regioniniu lygmenimis
susijusių finansuotų veiksmų rezultatai nėra pakankamai
žinomi ir nėra pripažinti nacionalinių suinteresuotųjų
šalių ir politikos formuotojų. Tačiau tai yra svarbu norint
užtikrinti rezultatų tvarumą ir padėti stebėti pagal
programą vykdomų veiksmų poveikį. Taigi
abiejuose vertinimuose rekomenduojama, kad reikia dėti daugiau
pastangų skleidžiant gautus rezultatus įvairiais kanalais. Audito Rūmų rekomendacijų suvestinė Šios
rekomendacijos atitinka pirmiau apibendrintų vertinimų išvadas, juose
nurodyti šie dalykai: *bet
kuri vėlesnė programa turėtų turėti geriau
suformuluotus programos tikslus, kurie atitiktų jos biudžeto galimybes; * priemonę
pagrindžianti logika turėtų būti aiškiai išdėstyta,
turėtų būti nustatyti SMART tikslai politikos ir programos
lygmeniu, nurodant jų sąsajas ir rodiklius įgyvendinimui
matuoti; *
reikalingas apibendrinimas, kad būtų galima įvertinti jau
vykdytus projektus ir jų rezultatus, nustatyti esamą
dubliavimąsi ir likusias spragas; * metinių
veiksmų sričių skaičius turėtų būti
gerokai sumažintas, o dėmesys sutelktas į strateginius prioritetus; *
Komisija turėtų šalinti projektų rengimo ir įgyvendinimo
trūkumus: – derindama
projekto tikslus su programos tikslais ir persvarstytais metiniais prioritetais,
kaip rekomenduota; –
subsidijų susitarimuose turėtų būti nustatyta ne tik,
kurių veiksmų imtis, bet ir numatomi planuojami šių veiksmų
rezultatai, tikslinės grupės ir kaip rezultatai bus tvariai
panaudojami užbaigus projektą; – nustatydama
kiekybinius tikslus ir vykdymo rodiklius, kai tik įmanoma, kad
būtų galima geriau stebėti pažangą įgyvendinant
tikslus; – vertindama
projektus ex post, kad būtų galima tobulinti
būsimų projektų (ir galimų būsimų programų)
planavimą įvertinus patirtį; *
Komisija turėtų visiškai išnaudoti tinklų finansavimo pagal
esamą sveikatos programą (2008–2013 m.) galimybes (t. y. veiklos
subsidijas), kadangi jos yra tinkamesnės tokiai veiklai finansuoti, ir
paslaugų sutartis, pagal kurias vykdoma politikai
plėtoti reikalinga veikla. Tačiau tam reikia nustatyti griežtesnes
sąlygas specifikacijose, o ne kvietime teikti pasiūlymus. *
Audito Rūmai taip pat rekomenduoja, kad „laikotarpiui po 2013 m.
Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų persvarstyti ES
visuomenės sveikatos veiksmų mastą ir požiūrį į
ES finansavimą šioje srityje. Tai galėtų būti padaryta
atsižvelgiant į turimas biudžeto lėšas ir į tai, kad egzistuoja
kiti bendradarbiavimo mechanizmai (pavyzdžiui, atviras koordinavimo metodas),
leidžiantys palengvinti bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija
tarp suinteresuotųjų šalių visoje Europoje.“
6.5.4.
Derėjimas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Vykdant
programą turėtų būti skatinamos sinergijos kartu vengiant
šios ir kitų susijusių Sąjungos programų ir veiksmų
dubliavimosi. Atitinkamai bus naudojamasi kitų Sąjungos fondų ir
programų teikiamomis galimybėmis, visų pirma: *
dabartinių ir būsimų Sąjungos pagrindinių
mokslinių tyrimų ir inovacijų programų ir jų
rezultatų, *
struktūrinių fondų, *
socialinių pokyčių ir inovacijų programos, *
Europos solidarumo fondo, *
Europos darbuotojų sveikatos strategijos, *konkurencingumo
ir inovacijų programos, *
pagrindinės aplinkos ir klimato srities veiksmų programos (LIFE), *
Sąjungos veiksmų programos vartotojų politikos srityje
(2014–2020 m.), *
teisingumo programos (2014–2020 m.), *
Sąjungos statistikos programos ir pagal ją vykdomos atitinkamos
veiklos, *kasdienį
gyvenimą palengvinančios bendros programos, *
programos „Švietimas Europoje“.
6.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota –
ý Pasiūlymas / Iniciatyva galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31 –
ý Finansinis poveikis nuo 2014 iki 2023 m. tik mokėjimų
asignavimams ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM
iki MMMM, –
po to – visavertis taikymas.
6.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[21]
ý Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas ý Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
ý vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[22] –
¨ nacionalinei (-ėms) viešojo sektoriaus įstaigai (-oms) ar
įstaigai (-oms), teikiančiai (-čioms) viešąsias paslaugas –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę
dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte,
apibrėžtame finansinio reglamento 49 straipsnyje ¨ Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ý Jungtinis valdymas kartu su
tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Pastabos Sveikatos ir
vartotojų reikalų vykdomoji agentūra (EAHC) Pagal 2002 m.
gruodžio 19 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 58/2003, nustatantį
vykdomųjų įstaigų, kurioms pavedamos tam tikros Bendrijos
programų valdymo užduotys, įstatus[23],
Komisija įgaliojo[24]
Sveikatos ir vartotojų vykdomąją agentūrą vykdyti
Bendrijos sveikatos srities veiksmų programos įgyvendinimo valdymo
užduotis 2008–2013 m. Todėl Komisija gali nuspręsti patikėti
vykdomajai įstaigai ir 2014–2020 m. programos „Sveikata ekonominiam
augimui skatinti“ valdymo įgyvendinimo užduotis. Jungtinis
valdymas su tarptautinėmis organizacijomis : Numatyta
plėtoti bendradarbiavimą su atitinkamomis tarptautinėmis
organizacijomis – Jungtinėmis Tautomis ir jos specializuotomis
agentūromis, visų pirma PSO, Europos Taryba ir Ekonominio
bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, siekiant įgyvendinti
Programą pagerinant veiksmų, susijusių su sveikata,
efektyvumą Sąjungos ir tarptautiniu lygiu, atsižvelgiant į
įvairių organizacijų specifinius pajėgumus ir
vaidmenį.
7.
VALDYMO PRIEMONĖS
7.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Programa
bus kasmet stebima siekiant įvertinti pažangą, padarytą, palyginti
su rezultatais ir poveikio rodikliais, siekiant konkrečių
tikslų, taip pat siekiant sudaryti galimybes prireikus koreguoti politikos
ir finansavimo prioritetus. Taip
pat turės būti atliekamas Programos laikotarpio vidurio ir ex post
vertinimas. Laikotarpio vidurio vertinimu bus siekiama įvertinti
pažangą įgyvendinant programos tikslus, nustatyti ar ištekliai
naudoti efektyviai ir įvertinti Europai teikiamą papildomą
naudą. Dabartinės
2008–2013 m. programos ex post vertinime, kurį numatyta
pateikti iki 2015 m. pabaigos, bus taip pat pateikti 2014–2020 m. programai
įgyvendinti naudingi dalykai. Į metines darbų programas, taip pat į visų
lygmenų vertinimus ir metines, laikotarpio vidurio ir ex post
vertinimo ataskaitas bus įrašyta speciali informacija apie su klimatu
siejamų išlaidų sumą, apskaičiuotą pagal Rio
rodikliais grindžiamą metodiką, kaip nurodyta 2011 m.
daugiametės finansinės programos komunikate.
7.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
7.2.1.
Nustatyta rizika
Biudžeto
vykdymas susijęs su subsidijų skyrimu ir paslaugų sutartimis. Paslaugų
sutartys bus sudarytos dėl tyrimų, duomenų rinkimo, vertinimo,
mokymo, informavimo kampanijų, IT ir ryšių paslaugų,
patalpų bei įrangos priežiūros ir pan. Rangovai yra daugiausia
sveikatos įstaigos, laboratorijos, konsultacinės firmos ir kitos
privačios bendrovės, kurių dauguma MVĮ. Kasmet
sutarčių sudarymui numatyta skirti vidutiniškai apie 14 milijonų
EUR ir planuojama sudaryti apie 30 sutarčių per metus. Subsidijos
daugiausia bus skiriamos paremti nevyriausybinių organizacijų,
nacionalinių agentūrų, universitetų ir pan. veiklą.
Subsidijuojamų projektų vykdymo laikotarpis paprastai yra nuo
vienerių iki trejų metų. Kasmet subsidijoms numatyta skirti
vidutiniškai apie 37 milijonus EUR ir planuojama suteikti apie 50
subsidijų per metus. Pagrindiniai
pavojai: *
prasta atrinktų projektų kokybė ir blogas techninis projekto
įgyvendinimas, mažinantis programos poveikį dėl netinkamų
atrankos procedūrų, patirties trūkumo ar nepakankamos
stebėsenos; *
neefektyvus ar neekonomiškas paskirtų lėšų naudojimas
subsidijoms (atitinkančių reikalavimus faktinių išlaidų
kompensavimo sudėtingumas ir ribotos galimybės patikrinti pagal
dokumentus reikalavimus atitinkančias išlaidas) ir pirkimams (kartais
nedidelis ūkinės veiklos vykdytojų, turinčių reikiamų
specializuotų žinių, skaičius lemia nepakankamas
siūlomų kainų palyginimo galimybes); *
pavojus Komisijos reputacijai, jei nustatomas sukčiavimas ar nusikalstama
veikla; trečiųjų šalių vidaus kontrolės sistemos gali
padėti užkirsti kelią tik iš dalies dėl labai didelio
įvairių rangovų ir paramos gavėjų skaičiaus,
kurių kiekvienas turi savo kontrolės sistemą, dažnai nelabai
didelę.
7.2.2.
Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
Biudžetas
bus vykdomas centralizuoto tiesioginio valdymo būdu, nors dalis programos
įgyvendinimo uždavinių gali būti deleguota esamai vykdomajai
įstaigai EAHC. Ši agentūra turi savo vidaus kontrolės
sistemą, yra prižiūrima Sveikatos ir vartotojų reikalų GD
ir audituojama Komisijos vidaus auditorių ir Audito Rūmų. Sveikatos
ir vartotojų reikalų GD ir EAHC turi patvirtintas vidaus
procedūras, kuriomis užkertamas kelias pirmiau minėtiems pavojams.
Vidaus procedūros visiškai atitinka finansinį reglamentą, jose
atsižvelgiama į ekonominį efektyvumą. Pagal šią
sistemą Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinis direktoratas
toliau nagrinėja galimybes sustiprinti kontrolės sistemos
valdymą ir dar labiau ją supaprastinti. Toliau pateikiami
pagrindiniai kontrolės sistemos bruožai. Projektų atrankos proceso charakteristikos: kiekvienas kvietimas teikti pasiūlymus ir (arba) konkursas
grindžiamas metine darbų programa, priimta Komisijos. Kiekviename kvietime
skelbiami pasiūlymų ir (arba) paraiškų atmetimo, atrankos ir
skyrimo kriterijai. Pagal šiuos kriterijus vertinimo komitetas, galimai
padedamas išorės ekspertų, vertina kiekvieną pasiūlymą
(paraišką) laikydamasis nepriklausomumo, skaidrumo, proporcingumo,
lygybės ir nediskriminavimo principų. Dėl atrinktų
pasiūlymų konsultuojamasi su kitomis tarnybomis Komisijos viduje, kad
būtų išvengta dvigubo finansavimo. Išorinės komunikacijos strategija: Sveikatos
ir vartotojų reikalų GD gerai parengė komunikacijos
strategiją, kuria siekiama užtikrinti, kad rangovai ir (arba) paramos
gavėjai visiškai suprastų sutarčių reikalavimus ir
nuostatas. Naudojamos šios priemonės: programos svetainė EUROPA
portale, „dažnai užduodamų klausimų“ rubrika, pagalbos tarnyba,
išsamios instrukcijos ir informaciniai susitikimai su paramos gavėjais
(rangovais). * Kontrolė prieš įgyvendinant projektus ir jų
įgyvendinimo metu: –
Sveikatos ir vartotojų reikalų GD ir EAHC planuoja naudoti Komisijos
rekomenduotus pavyzdinius subsidijų susitarimus ir paslaugų sutartis.
Juose numatyta keletas kontrolinių nuostatų, pavyzdžiui, audito
sertifikatai, finansinės garantijos, auditai vietoje ir OLAF atliekami tikrinimai.
Išlaidų atitikimą reikalavimams reglamentuojančios
taisyklės bus supaprastintos, pavyzdžiui, tam tikram išlaidų
kategorijų skaičiui taikant vienkartines išmokas. Tai taip pat
padės geriau organizuoti patikrinimus ir kontrolę. Tikimasi, kad
partnerystės sutartys pagerins darbinius ryšius su paramos gavėjais
ir atitikimo reikalavimams taisyklių išmanymą. –
Visi darbuotojai pasirašo gero administracinio elgesio kodeksą.
Darbuotojai, kurie dalyvauja atrankos procedūroje ar subsidijų susitarimų
ir (arba) sutarčių valdyme, pasirašo ir interesų konflikto
nebuvimo deklaraciją. Personalas reguliariai mokomas ir naudojasi tinklais
pasikeisti gerąja patirtimi. –
Techninis projekto įgyvendinimas tikrinamas reguliariai pagal dokumentus
remiantis rangovo techninės pažangos ataskaitomis; be to, numatyti
rangovų susirinkimai ir vizitai vietoje konkrečiais atvejais. –
Sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato ir EAHC
finansinės procedūros taikomos naudojant Komisijos IT priemones, o
pareigos aiškiai atskiriamos: visi finansiniai sandoriai, susiję su
sutartimis ir (arba) susitarimais dėl subsidijų tikrinami dviejų
nepriklausomų asmenų prieš juos pasirašant už veiklą
atsakingiems leidimus suteikiantiems pareigūnams. Veiklos inicijavimas ir
patikra atliekami dviejų skirtingų politikos sričių
darbuotojų. Mokėjimai atliekami remiantis keliais iš anksto
apibrėžtais patvirtinamaisiais dokumentais, pavyzdžiui, patvirtintomis
techninėmis ataskaitomis ir patikrintais prašymais apmokėti išlaidas
bei sąskaitomis faktūromis. Tam tikrų sandorių atvejais
centrinis finansų padalinys atlieka antro lygmens ex ante
dokumentų tikrinimą; kiekvienu konkrečiu atveju, įskaitant ex
ante tikrinimą, gali būti atliekamas finansinis patikrinimas
vietoje prieš galutinį mokėjimą. * Patikrinimai projekto pabaigoje Sveikatos
ir vartotojų reikalų GD ir EAHC turi centrines audito grupes, kurios
tikrina vietoje prašymų apmokėti išlaidas atitikimą
reikalavimams. Šių patikrinimų tikslas yra išvengti esminių
klaidų, susijusių su finansinių sandorių teisėtumu ir
tvarkingumu, jas aptikti ir pataisyti. Siekiant didelio kontrolės poveikio
rangovų, kurie bus audituojami, atliekant atranką numatoma: a)
derinti rizika grindžiamą atranką su atsitiktine atranka ir b)
kreipti dėmesį į veiklos aspektus, jei tik įmanoma, audito
vietoje metu. * Patikrinimų išlaidos ir nauda Programos
valdymo ir kontrolės priemonės planuojamos remiantis ankstesne
patirtimi: per paskutinius trejus metus patvirtinta vidaus kontrolės
sistema užtikrino, kad vidutinės liekamosios paklaidos dydis
būtų mažesnis nei 2 proc. ir būtų laikomasi finansiniame
reglamente nustatytų subsidijų ir pirkimų procedūrų.
Tai yra pagrindiniai du ankstesnės ir naujosios visuomenės sveikatos
programų kontrolės tikslai. Pagrindiniai
naujos programos planavimo ypatumai labai nesiskiria nuo ankstesnės,
todėl su programos įgyvendinimu siejami pavojai laikomi gana
stabiliais. Taigi planuojama tęsti nustatytas valdymo ir kontrolės
priemones; nepaisant to, jos bus toliau paprastinamos kiek bus įmanoma ir
kai tik bus galima pagal naują finansinį reglamentą. Bendros
finansinėje pažymoje numatytos valdymo išlaidos (3.2.3 punktas) yra 45,4
milijonai EUR, skirti valdyti 446 milijonų EUR sumą nuo 2014 iki 2020
m.; o valdymo išlaidų ir valdomų lėšų santykis, kuris
turėtų būti vertinamas atsižvelgiant į politikos
sritį, kuri nėra tiek orientuota į išlaidas, kiek kitos ES
politikos sritys, yra apie 10,2 proc. Derinant
subsidijas ir pirkimus, rizika grindžiamą ex ante ir ex
post tikrinimą, taip pat dokumentų patikrinimus ir auditus
vietoje kontrolės tikslai bus pasiekiami esant pagrįstam išlaidų
lygiui. Pasiektos vidutinės mažesnės nei 2 proc. liekamosios
paklaidos ir atitikties finansinio reglamento nuostatoms nauda laikoma pakankamai
svarbiu pasiekimu pagrindžiant pasirinktas valdymo ir kontrolės priemones.
7.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Nurodyti dabartines ar
numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. Be
visų kontrolės reguliavimo mechanizmų taikymo, Sveikatos ir
vartotojų reikalų GD derins kovos su sukčiavimu strategiją
su naująja Komisijos kovos su sukčiavimu strategija, priimta 2011 m.
birželio 24 d., siekdamas užtikrinti, inter alia, kad visos jo
vidinės kovos su sukčiavimu priemonės būtų visiškai
suderintos su minėta Komisijos strategija ir kad sukčiavimo rizikos
valdymo sistema būtų nukreipta sukčiavimo rizikos sritims
nustatyti ir į tai adekvačiai reaguoti. Prireikus bus sukurtos
tinklų naudotojų grupės ir atitinkamos IT priemonės su
visuomenės sveikatos programa susijusiems sukčiavimo atvejams
analizuoti, visų pirma šios priemonės: –
su sveikatos programos įgyvendinimu susijusiuose sprendimuose,
susitarimuose ir sutartyse Komisijai, įskaitant OLAF, ir Audito
Rūmams bus aiškiai suteikta teisė atlikti auditus, patikrinimus
vietoje ir inspektavimą; –
kvietimo teikti pasiūlymus ir (arba) konkurso vertinimo etapo metu
siūlytojai ir konkurso dalyviai būtų tikrinami pagal paskelbtus
atmetimo kriterijus remiantis deklaracijomis ir Ankstyvo perspėjimo
sistema (EWS); –
išlaidų atitikimą reikalavimams reglamentuojančios
taisyklės bus supaprastintos pagal finansinio reglamento nuostatas; –
visiems darbuotojams, susijusiems su sutarčių valdymu, auditoriams ir
kontrolieriams, kurie tikrins paramos gavėjų deklaracijas vietoje,
bus organizuojami mokymai su sukčiavimu ir pažeidimais susijusiais
klausimais.
8.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS
POVEIKIS
8.1.
Atitinkama (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-s)
· Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Pagal daugiametės finansinės programos
išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris || DA / NDA ([25]) || ELPA[26] šalių || šalių kandidačių[27] || trečiųjų šalių || Pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 3: 3. saugumas ir pilietybė || 17 03 06 ES veiksmai sveikatos srityje || Dif. || TAIP || TAIP || NE || NE 3: 3. saugumas ir pilietybė || 17 01 04 Europos Sąjungos sveikatos srities veiksmų programa – administravimo išlaidos || NDIF || TAIP || TAIP || NE || NE Neprašoma
naujų biudžeto eilučių.
8.2.
Numatomas poveikis išlaidoms
8.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)
einamosiomis kainomis Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Numeris 3 || Saugumas ir pilietybė GD: Sveikatos ir vartotojų reikalų || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || Vėlesni metai || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || 17 03 06 || Įsipareigojimai || (1) || 54,465 || 56,281 || 57,188 || 58,096 || 59,004 || 60,819 || 59,004 || || 404,857 Mokėjimai || (2) || 5,000 || 16,000 || 32,000 || 49,000 || 54,000 || 57,000 || 57,000 || 134,857 || 404,857 Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis[28] || 17 01 04 || || (3) || 5,535 || 5,719 || 5,812 || 5,904 || 5,996 || 6,181 || 5,996 || || 41,143 VISO asignavimų, skirtų Sveikatos ir vartotojų reikalų GD || Įsipareigojimai || =1+1a+3 || 60,000 || 62,000 || 63,000 || 64,000 || 65,000 || 67,000 || 65,000 || || 446,000 Mokėjimai || =2+2a +3 || 10,535 || 21,719 || 37,812 || 54,904 || 59,996 || 63,181 || 62,996 || 134,857 || 446,000 IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 54,465 || 56,281 || 57,188 || 58,096 || 59,004 || 60,819 || 59,004 || || 404,857 Mokėjimai || (5) || 5,000 || 16,000 || 32,000 || 49,000 || 54,000 || 57,000 || 57,000 || 134,857 || 404,857 IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || 5,535 || 5,719 || 5,812 || 5,904 || 5,996 || 6,181 || 5,996 || || 41,143 IŠ VISO asignavimų pagal 3 kategoriją Saugumas ir piliečiai || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 60,000 || 62,000 || 63,000 || 64,000 || 65,000 || 67,000 || 65,000 || || 446,000 Mokėjimai || =5+ 6 || 10,535 || 21,719 || 37,812 || 54,904 || 59,996 || 63,181 || 62,996 || 134,857 || 446,000 Komisija gali numatyti programos „Sveikata
ekonomikos augimui skatinti" įgyvendinimo perdavimą vykdomajai
įstaigai. Numatomų išlaidų sumos ir galimas padalijimas turi
būti patikslinti pagal galutinai atlikto perdavimo laipsnį. . Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)
einamosiomis kainomis Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || 5 || Administracinės išlaidos || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO GD: Sveikatos ir vartotojų reikalų || Sveikatos ir vartotojų reikalų GD žmogiškieji ištekliai (17 01 01) || 1,088 || 1,110 || 1,132 || 1,155 || 1,178 || 1,202 || 1,226 || 8,091 GD: Sveikatos ir vartotojų reikalų || Kitos administracinės išlaidos (17 01 02 01) || 2,125 || 2,168 || 2,211 || 2,255 || 2,300 || 2,346 || 2,300 || 15,705 IŠ VISO Sveikatos ir vartotojų reikalų GD || Asignavimai || 3,213 || 3,278 || 3,343 || 3,410 || 3,478 || 3,548 || 3,526 || 23,796 IŠ VISO asignavimų pagal 5 daugiametės finansinės programos IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 3,213 || 3,278 || 3,343 || 3,410 || 3,478 || 3,548 || 3,526 || 23,796 || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 išlaidų kategorijas || Įsipareigojimai || 63,213 || 65,278 || 66,343 || 67,410 || 68,478 || 70,548 || 68,526 || 469,796 Mokėjimai || 13,748 || 24,997 || 41,155 || 58,314 || 63,475 || 66,729 || 66,522 || 334,939
8.2.2.
Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami
taip: –
Įsipareigojimų
asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || Metai 2014 || Metai 2015 || Metai 2016 || Metai 2017 || Metai 2018 || Metai 2019 || Metai 2020 || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis || || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1 KONKRETUS TIKSLAS || 3 || 26,143 || 7 || 27,015 || 11 || 27,450 || 11 || 27,886 || 11 || 28,322 || 11 || 29,193 || 11 || 28,322 || 65 || 194,331 2 KONKRETUS TIKSLAS || 2 || 11,982 || 4 || 12,382 || 6 || 12,581 || 6 || 12,871 || 6 || 12,981 || 6 || 13,380 || 6 || 12,981 || 36 || 89,069 3 KONKRETUS TIKSLAS || 2 || 11,438 || 5 || 11,819 || 8 || 12,010 || 8 || 12,200 || 8 || 12,391 || 8 || 12,772 || 8 || 12,391 || 47 || 85,020 4 KONKRETUS TIKSLAS || 1 || 4,902 || 3 || 5,065 || 5 || 5,147 || 5 || 5,229 || 5 || 5,310 || 5 || 5,474 || 5 || 5,310 || 29 || 36,437 IŠ VISO IŠLAIDŲ || 9 || 54,174 || 19 || 55,980 || 30 || 56,882 || 30 || 57,785 || 30 || 58,688 || 30 || 60,494 || 30 || 58,688 || 178 || 404,857 2021 ir 2022 m. laukiami rezultatai: pagal 1
tikslą– 12; pagal 2 tikslą– 6; pagal 3 tikslą– 9; pagal 4
tikslą– 6, taigi 32 pagal visą programą. Iš viso orientacinis
numatomas rezultatų skaičius yra 210. Rezultatus sudaro: pagal 1 konkretų tikslą–
parengtų priemonių ir mechanizmų skaičius; pagal 2 konkretų tikslą–
veikiančių Europos pavyzdinių tinklų ir parengtų
gairių skaičius; pagal 3 konkretų tikslą– ekonomiškai
efektyvių prevencinių priemonių tinkamos gerosios patirties
nustatytų ir paskleistų atvejų skaičius; pagal 4 konkretų tikslą–
parengtų bendrų metodų (dėl tarpvalstybinių grėsmių
sveikatai) skaičius. Per metus planuojamas paskirstymas yra
vidutinis ir tik orientacinis, kadangi tai yra viso rinkinio, kuris yra
didesnis nei skirta programai, paskirstymas. Vis dėlto visiškai
įmanoma, kad vienais metai reikės daugiau pastangų konkrečiam
tikslui pasiekti nei kitais. Metinis orientacinis išlaidų paskirstymas bus
pateiktas vadovaujantis daugiamečiu strateginiu požiūriu. Galutinis
sprendimas bus priimamas rengiant metinę darbų programą.
8.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
8.2.3.1.
Suvestinė
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
naudojami taip Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)
2011 m. kainomis || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 5 daugiametės finansų programos išlaidų kategorija žmogiškieji ištekliai (BE 17 01 01) || 1,026 || 1,026 || 1,026 || 1,026 || 1,026 || 1,026 || 1,026 || 7,182 Kitos administracinės išlaidos (BE 17 01 02 01) || 2,025 || 2,025 || 2,025 || 2,025 || 2,025 || 2,025 || 2,025 || 14,175 Daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijos tarpinė suma || 3,051 || 3,051 || 3,051 || 3,051 || 3,051 || 3,051 || 3,051 || 21,357 Suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją Administracinės paramos programai išlaidos (BE 17 01 04) || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 37,240 Išlaidų, neįtrauktų į daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategoriją, tarpinė suma || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 5,320 || 37,240 IŠ VISO || 8,371 || 8,371 || 8,371 || 8,371 || 8,371 || 8,371 || 8,371 || 58,597
8.2.3.2.
Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
naudojami taip: Etatų skaičius, išreikštas visos darbo
dienos ekvivalentais || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 · Sveikatos ir vartotojų reikalų GD etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) 17 01 01 01 Komisijos būstinėse ir jos atstovybėse valstybėse narėse (AD ir AST) || 5,7 || 5,7 || 5,7 || 5,7 || 5,7 || 5,7 || 5,7 2,375 || 2,375 || 2,375 || 2,375 || 2,375 || 2,375 || 2,375 Iš viso pareigybių Sveikatos ir vartotojų reikalų GD etatų plane || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 IŠ VISO || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 || 8,075 Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir
prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD
gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Sveikatos ir vartotojų reikalų GD: Programos, daugiametės darbų programos, metinių darbų programų parengimas, programos įgyvendinimo priežiūra, vertinimas, auditai ir kt. Koordinavimas su vykdomąja įstaiga, jei nuspręsta dėl programos valdymo perdavimo.
8.2.4.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
–
ý Pasiūlymas/iniciatyva atitinka 2014–2020 m. daugiametę
finansinę programą, kaip pasiūlyta Komisijos komunikate
COM(2011)500. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą[29]
8.2.5.
Trečiųjų šalių įnašai
–
ý Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis
šalimis finansavimo –
¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas
apskaičiuojamas taip:
8.3.
Numatomas poveikis išlaidoms
–
ý Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio
įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: [1] COM(2011) 500 final. [2] COM(2010) 2020 final. [3] Šaltinis – ištrauka iš Eurostato internetinės
duomenų bazės 2011 m. liepos mėn. „Bendrosios išlaidos pagal
funkciją „sveikata“, palyginti su visomis išlaidomis“. 2009: 14, 63 proc.;
http://appsso.eurostat.ec.europa.eu/nui/show.do?dataset=gov_a_exp&lang=en
. [4] TVF 2011 m. ir Jounard et al., 2010 m., t. y. visuomenės
sveikatos išlaidų augimas viršija BVP augimą dėl gyventojų
senėjimo ( šis papildomas išlaidų augimas vertinamas vidutiniškai
kaip 1 proc. OECD šalyse). [5] 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/24/ES. [6] OL C , , p. . [7] OL C , , p. . [8] Komisijos komunikatas COM (2010) 2020 final. [9] OL L 271, 2002 10 9, p. 1-12. [10] OL L 301, 2007 11 20, p. 3–13. [11] 2009 m. gegužės 3 d. Europos Audito rūmų
specialioji ataskaita Nr. 212009 „Europos Sąjungos 2003–2007 m.
visuomenės sveikatos programa: ar ši programa yra veiksminga priemonė
sveikatai gerinti ?“ [12] Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras
buvo įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 851/2004. [13] Moksliniai komitetai buvo sudaryti pagal Komisijos
sprendimą 2008/721/EB, OL nuoroda. [14] OL L, p. [15] OL L 248, 2002 9 16, p. 1. [16] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [17] COM(2010) 546 final. [18] OL L 88, 2011 4 4, p. 45. [19] OL L 88, 2011 4 4, p. 45. [20] Kaip nurodyta finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies
a arba b punktuose. [21] Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir
nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti biudžeto
svetainėje: http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html
[22] Nurodytoms finansinio reglamento 185 straipsnyje. [23] OL L 11, 2003 1 16, p. 1 [24] 2008 m. rugsėjo 9 d. Komisijos sprendimas
C (2008) 4943. [25] DA – diferencijuotieji asignavimai, NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [26] ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija. [27] Šalių kandidačių ir, kai taikoma,
Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [28] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei
išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti
(buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai
moksliniai tyrimai. [29] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.