EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0630
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL amending Council Regulation (EC) No 73/2009 as regards the application of direct payments to farmers in respect of the year 2013
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos, susijusios su tiesioginėmis išmokomis ūkininkams 2013 m.
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos, susijusios su tiesioginėmis išmokomis ūkininkams 2013 m.
/* COM/2011/0630 galutinis - 2011/0286 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos, susijusios su tiesioginėmis išmokomis ūkininkams 2013 m. /* COM/2011/0630 galutinis - 2011/0286 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS Komisijos 2014–2020 m. daugiametės
finansinės programos (DFP) pasiūlyme (DFP pasiūlyme)[1] nustatoma
biudžeto sistema ir pagrindinės bendros žemės ūkio politikos
(BŽŪP) kryptys. Ja remdamasi, Komisija pateikia reglamentų, kuriais
nustatoma 2014–2020 m. BŽŪP teisinė sistema, rinkinį kartu
su politikos raidos scenarijų poveikio vertinimu. Dabartiniai reformos pasiūlymai
pagrįsti komunikatu „BŽŪP artėjant 2020 m.“[2], kuriame
bendrais bruožais aprašytos pagrindinės politikos galimybės
įveikti sunkumus, ateityje kilsiančius žemės ūkiui ir kaimo
vietovėms, bei siekti BŽŪP nustatytų uždavinių, t. y.
1) gyvybingos maisto produktų gamybos; 2) tausaus gamtos išteklių
valdymo ir klimato politikos; 3) darnaus teritorinio vystymosi. Komunikate
nurodytoms reformos kryptims labai pritariama tiek tarpinstituciniuose
debatuose[3],
tiek konsultacijose su suinteresuotaisiais asmenimis, vykusiose rengiant
poveikio vertinimą. Vykstant šiam procesui, išryškėjo bendras
poreikis skatinti veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant
strategijoje „Europa 2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio
ES žemės ūkio ir kaimo vietovių augimo bei išlaikant dviejų
ramsčių, kurių bendriems tikslams įgyvendinti naudojamos
viena kitą papildančios priemonės, BŽŪP
struktūrą. I ramstis apima tiesiogines išmokas ir rinkos priemones,
kuriomis remiamos ES ūkininkų pagrindinės metinės pajamos
ir teikiama parama konkrečių rinkos sutrikimų atvejais, o II
ramstis apima kaimo plėtrą, kuriai vykdyti valstybės narės
parengia ir bendrai finansuoja daugiametes programas pagal bendrą
sistemą[4]. Nuosekliomis BŽŪP reformomis žemės
ūkis labiau orientuojamas į rinką, kartu remiant gamintojų
pajamas, tobulinamas aplinkosaugos reikalavimų integravimas ir stiprinama
parama kaimo plėtrai, visoje ES taikant integruotą kaimo
vietovių plėtros politiką. Tačiau dėl to paties
reformų proceso atsirado poreikis geriau skirstyti paramą
valstybėms narėms ir jose pačiose, taip pat tikslingiau naudoti
priemones, kuriomis sprendžiami aplinkosaugos uždaviniai, ir geriau atsižvelgti
į didėjantį rinkos nepastovumą. Anksčiau reformomis daugiausiai
būdavo sprendžiami vidaus uždaviniai nuo didžiulio pertekliaus iki maisto
saugos krizių; jos teikdavo naudą ES tiek vidaus, tiek tarptautiniu lygmeniu.
Tačiau daugelį šiandienos uždavinių lemia veiksniai, kurie
nepriklauso žemės ūkio sričiai ir todėl reikalauja
platesnio politinio atsako. Manoma, kad pajamoms iš žemės ūkio
tenkantis spaudimas augs, nes ūkininkai susiduria su daugiau pavojų,
sumažėjusiu našumu ir sumenkusia dėl kylančių
sąnaudų marža; todėl kyla būtinybė toliau
remti pajamas ir stiprinti priemones, siekiant geriau valdyti riziką ir
reaguoti į krizes. Stiprus žemės ūkis būtinas ES maisto
pramonei ir pasaulio aprūpinimui maistu. Kartu žemės ūkio sektorius ir kaimo
vietovės raginami labiau stengtis įgyvendinti strategijoje „Europa
2020“ numatytus plataus užmojo klimato srities ir energetikos tikslus ir
biologinės įvairovės strategiją. Ūkininkus, kurie
drauge su miškininkais yra pagrindiniai žemės valdytojai, reikės
remti, kad jie pradėtų taikyti ir išlaikytų tokias
ūkininkavimo sistemas ir praktiką, kuriais ypač tausojama
aplinka ir padedama siekti klimato srities tikslų, nes rinkos kainos neatitinka
tokių viešųjų gėrybių tiekimo sąnaudų. Be
to, labai svarbu kiek įmanoma geriau išnaudoti įvairiausias kaimo
vietovių galimybes ir taip prisidėti prie integracinio augimo ir
sanglaudos. Todėl būsima BŽŪP – tai ne vien
mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies poreikius tenkinanti politika,
bet ir strateginės svarbos aprūpinimo maistu, aplinkos ir
teritorinės pusiausvyros politika. Štai čia yra išties bendros ES
politikos pridėtinė vertė, kylanti iš veiksmingiausio
ribotų biudžeto išteklių panaudojimo tvariam žemės ūkiui
palaikyti visoje ES, kartu sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas, kaip
kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą, bet
nepamirštant ir lanksčiai įgyvendinti politiką atsižvelgiant
į vietos poreikius. DFP pasiūlyme nustatyta sistema numatoma
išlaikyti dviejų ramsčių BŽŪP struktūrą,
nekeičiant numatyto abiejų ramsčių 2013 m. biudžeto
nominaliojo dydžio ir aiškiai nukreipiant pastangas į pagrindinių ES
prioritetų įgyvendinimo rezultatus. Tiesioginėmis išmokomis
reikėtų skatinti tvarią gamybą, skiriant 30 % viso
šių išmokų biudžeto privalomoms priemonėms, kuriomis mažinama
klimato kaita ir tausojama aplinka. Išmokų lygiai turėtų
būti palaipsniui suvienodinti, o išmokoms stambiems paramos gavėjams
turi būti taikomas laipsniškas išmokų ribojimas. Kaimo plėtrą
reikėtų įtraukti į bendrą strateginę
programą su kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis
ES lėšomis, sustiprinant į rezultatus orientuotą
požiūrį ir taikant aiškesnes, patobulintas išankstines sąlygas.
Galiausiai rinkos priemonių finansavimą pagal BŽŪP
turėtų sustiprinti dvi į DFP neįtrauktos priemonės: 1)
neatidėliotinos pagalbos rezervas, skirtas reaguoti į krizes, ir 2)
Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo veiklos
išplėtimas. Tuo remiantis, pagrindinės
2014–2020 m. laikotarpio BŽŪP teisės aktų sistemos
nuostatos yra išdėstytos šiuose reglamentuose: –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo
nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos paramos schemas
ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų taisyklės,
(tiesioginių išmokų reglamento) pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo
nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas,
(Vieno BRO reglamento) pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl
paramos kaimo plėtrai, teikiamos Europos žemės ūkio fondo kaimo
plėtrai (EŽŪFKP) lėšomis, (kaimo plėtros reglamento)
pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl
bendros žemės ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo
(horizontaliojo reglamento) pasiūlymas; –
Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos su bendru
žemės ūkio produktų rinkų organizavimu susijusios tam
tikros pagalbos ir grąžinamųjų išmokų nustatymo
priemonės, pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš
dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl
tiesioginių išmokų ūkininkams 2013 m., pasiūlymas; –
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš
dalies keičiamos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos,
susijusios su bendrosios išmokos schema ir parama vynmedžių augintojams,
pasiūlymas. Kaimo plėtros reglamentas grįstas
2011 m. spalio 6 d. Komisijos pasiūlymu, kuriame nustatytos
visų fondų, veikiančių pagal Bendrąją
strateginę programą, bendrosios taisyklės[5]. Netrukus
bus patvirtintas reglamentas dėl labiausiai nepasiturintiems asmenims
skirtos programos, kurios finansavimas dabar priskirtas kitai DFP kategorijai. Be to, atsižvelgus į Europos
Sąjungos Teisingumo Teismo pareikštus prieštaravimus, dabar taip pat
rengiamos naujos taisyklės dėl informacijos apie paramos gavėjus
skelbimo, stengiantis rasti tinkamiausią būdą suderinti paramos
gavėjų teisę į asmens duomenų apsaugą su
skaidrumo principu. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI Remiantis dabartinės politikos sistemos
vertinimu ir būsimų uždavinių bei poreikių analize,
poveikio vertinimu vertinamas ir lyginamas trijų politikos scenarijų
poveikis. Tai dar 2010 m. balandžio mėn. prasidėjusio ilgo
proceso rezultatas; šiam procesui vadovavo tarpžinybinė grupė,
atlikusi išsamią kiekybinę ir kokybinę analizę, kuriai, be
kita ko, buvo nustatytas pradinis taškas, t. y. vidutinės
trukmės laikotarpio žemės ūkio rinkos planai ir pajamos iki
2020 m., ir modeliuotas skirtingų politikos scenarijų poveikis
sektoriaus ekonomikai. Atliekant poveikio vertinimą,
išplėtoti trys scenarijai: 1) koregavimo scenarijus, pagal kurį
toliau įgyvendinama dabartinė politinė sistema, siekiant
ištaisyti pačius svarbiausius jos trūkumus, kaip kad tiesioginių
išmokų paskirstymas; 2) integravimo scenarijus, apimantis didelius
politikos pokyčius, tokius kaip tikslingesnės tiesioginės
išmokos ir jų orientavimas į ekologiją, sustiprintą kaimo
plėtros politikos strateginį planavimą, geriau šią politiką
derinant su kitomis ES politikos sritimis, ir teisės aktų, kuriais
numatomas platesnis gamintojų bendradarbiavimas, bazės
plėtimą; 3) perorientavimo scenarijus, pagal kurį politika
perorientuojama išskirtinai į aplinką, palaipsniui atsisakant
tiesioginių išmokų ir laikantis požiūrio, jog gamybos
pajėgumą galima palaikyti be paramos ir jog socialinius ir
ekonominius kaimo vietovių poreikius gali tenkinti kitos politikos sritys. Atsižvelgiant į ekonomikos krizę ir
valstybės finansams tenkantį spaudimą, kuriems įveikti ES
priėmė strategiją „Europa 2020“ ir DFP pasiūlymą,
visuose trijuose scenarijuose skirtingai vertinami trys būsimos BŽŪP,
kuria siekiama konkurencingesnio ir tvaresnio žemės ūkio gyvybingose
kaimo vietovėse, politikos uždaviniai. Siekiant veiksmingiau
įgyvendinti strategijos „Europa 2020“ tikslus, visų pirma veiksmingo
išteklių naudojimo siekį, vis svarbiau bus gerinti žemės
ūkio našumą, pasitelkus mokslinius tyrimus, žinių perdavimą
ir skatinant bendradarbiavimą ir inovacijas (taip pat įgyvendinant
Europos žemės ūkio našumo ir tvarumo inovacijų partnerystę).
Kadangi ES žemės ūkio politika jau nebevykdoma prekybą
iškreipiančios politikos aplinkybėmis, planuojama, jog sektoriui kils
papildomų sunkumų dėl tolesnio liberalizavimo, ypač vykdant
Dohos vystymosi darbotvarkę arba laisvosios prekybos susitarimą su
MERCOSUR. Trys politikos scenarijai parengti
atsižvelgiant į konsultacijose, vykusiose rengiant poveikio
vertinimą, minėtus prioritetus. Suinteresuotosios šalys buvo
paragintos teikti savo nuomonę 2010 m. lapkričio 23 d.–2011 m.
sausio 25 d., o patariamojo komiteto posėdis vyko 2011 m. sausio
12 d. Toliau apibendrinami svarbiausi klausimai[6]: –
Suinteresuotosios šalys iš esmės sutaria
dėl to, kad aprūpinimo maistu, tausaus gamtos išteklių valdymo
ir teritorinio vystymosi uždaviniams įveikti reikalinga stipri dviem
ramsčiais grįsta BŽŪP. –
Dauguma respondentų mano, kad BŽŪP
turėtų padėti stabilizuoti rinkas ir kainas. –
Suinteresuotųjų šalių nuomonės
dėl tikslingo paramos skyrimo (ypač tiesioginės pagalbos
perskirstymo ir išmokų apribojimo) skiriasi. –
Sutariama, kad abu ramsčiai gali atlikti
svarbų vaidmenį spartinant klimato politikos veiksmus ir gerinant
aplinkosaugos veiklos rezultatus ES visuomenės labui. Nors daugelis
ūkininkų mano, kad šis procesas jau vyksta, plačioji
visuomenė teigia, kad I ramsčio išmokos galėtų būti
naudojamos veiksmingiau. –
Respondentai pageidauja, kad visiems ES regionams,
įskaitant ir mažiau palankias ūkininkauti vietoves, ateityje
būtų taikomi augimo ir vystymosi principai. –
Daug respondentų pabrėžia BŽŪP
integravimą į kitas politikos sritis, kaip kad aplinkosaugą,
sveikatos apsaugą, prekybą ir plėtrą. –
Siūlomi BŽŪP suderinimo su strategija
„Europa 2020“ būdai apima inovacijas, konkurencingų įmonių
vystymą ir viešųjų gėrybių tiekimą ES
piliečiams. Taigi, atliekant poveikio vertinimą, palyginti
trys politikos scenarijai: Perorientavimo scenarijus paspartintų
struktūrinį žemės ūkio sektoriaus prisitaikymą,
perkeliant gamybą į sąnaudų atžvilgiu našiausias vietoves
ir ekonomiškai naudingiausius sektorius. Nors pagal šį scenarijų
smarkiai išaugtų aplinkai skirtas finansavimas, sektoriui grėstų
didesnė rizika dėl ribotų intervencijos į rinką
galimybių. Be to, šis scenarijus turėtų didelį
neigiamą socialinį poveikį ir poveikį aplinkai, kadangi,
pagal šią politiką nebenumatant su kompleksinės paramos
reikalavimais derinamų tiesioginių išmokų atsvaros, mažiau
konkurencingos vietovės prarastų didelę dalį pajamų, o
jų aplinkos padėtis pablogėtų. Visiškai priešingas koregavimo scenarijus
geriausiai užtikrintų politikos tęstinumą, pasiekiant
ribotą, tačiau apčiuopiamą pažangą tiek žemės
ūkio konkurencingumo, tiek aplinkosaugos veiklos rezultatų atžvilgiu.
Tačiau kyla rimtų abejonių, ar įgyvendinant šią
alternatyvą būtų galima deramai išspręsti svarbius
būsimus klimato kaitos ir aplinkosaugos uždavinius, nuo kurių
sprendimo taip pat priklauso ilgalaikis žemės ūkio tvarumas. Pagal integravimo scenarijų siūlomas
inovatyvus tikslingesnio tiesioginių išmokų skirstymo ir jų
orientavimo į ekologiją būdas. Analizės rezultatai rodo,
kad išmokas orientuoti į ekologiją įmanoma ūkininkams
priimtinomis sąnaudomis, tačiau neišvengiant tam tikros
administracinės naštos. Taip pat įmanomas naujas kaimo plėtros
postūmis, jeigu valstybės narės ir regionai veiksmingai naudosis
naujomis galimybėmis, o bendra strateginė programa, apimanti ir kitas
ES lėšas, išlaikys sinergiją su I ramsčiu ir nesumenkins kaimo
plėtros išskirtinių stipriųjų pusių. Pasiekus
tinkamą pusiausvyrą, šis scenarijus geriausiai padėtų
siekti ilgalaikio žemės ūkio ir kaimo vietovių tvarumo. Tuo remiantis poveikio vertinime daroma
išvada, kad, laikantis integravimo scenarijaus, sudaromos geriausios
galimybės palaipsniui suderinti BŽŪP su ES strateginiais uždaviniais
ir pasiekti pusiausvyrą, įgyvendinant įvairias teisės aktų
pasiūlymų nuostatas. Taip pat svarbu parengti vertinimo sistemą
BŽŪP rezultatams vertinti taikant vienodus rodiklius, susietus su
politikos uždaviniais. Viso proceso metu daug dėmesio skirta
supaprastinimui, nes daugelis sričių, pavyzdžiui, kompleksinė
parama arba rinkos priemonės, taip pat smulkiųjų
ūkininkų schema, turi būti įvairiais būdais labiau
supaprastintos. Be to, tiesioginių išmokų orientavimas į
ekologiją turėtų būti sutvarkytas taip, kad kiek
įmanoma mažėtų administracinė našta, įskaitant
patikrinimų sąnaudas. 3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Siūloma išlaikyti dabartinę dviem
ramsčiais grįstą BŽŪP struktūrą, kai metines
privalomas bendrojo pobūdžio I ramsčio priemones papildo savanoriškos
priemonės, geriau pritaikytos nacionalinėms ir regionų
ypatybėms pagal II ramsčio daugiametį programavimo metodą.
Vis dėlto naujuoju tiesioginių išmokų modeliu siekiama geriau
išnaudoti sąveiką su II ramsčiu, o šiuo pagal bendrą
strateginę programą siekiama geriau koordinuoti veiklą su
kitomis pagal pasidalijamojo valdymo principą valdomomis ES lėšomis. Tuo remiantis išlaikoma ir dabartinė
keturių pagrindinių teisės aktų struktūra, nors
finansavimo reglamento taikymo sritis išplečiama sutelkiant
bendrąsias nuostatas vadinamajame horizontaliajame reglamente. Šie pasiūlymai atitinka subsidiarumo
principą. BŽŪP yra iš esmės bendra politika: tai ES ir
valstybių narių pasidalijamosios kompetencijos sritis, tvarkoma ES
lygmeniu, siekiant palaikyti tvarų ir įvairų žemės
ūkį visoje ES, spręsti svarbias tarpvalstybines problemas,
tokias kaip klimato kaita, ir stiprinti valstybių narių
solidarumą. Atsižvelgiant į būsimus aprūpinimo maistu,
aplinkos ir teritorinės pusiausvyros uždavinius, BŽŪP išlieka
strateginės svarbos politika, kuria siekiama užtikrinti efektyviausią
atsaką į politikos uždavinius ir veiksmingiausią biudžeto
išteklių naudojimą. Be to, siūloma išlaikyti dabartinę
dviem ramsčiais grįstą priemonių struktūrą, kuria
valstybėms narėms suteikiama daugiau veikimo laisvės pritaikyti
sprendimus prie specifinių vietos poreikių ir bendrai finansuoti II
ramsčio priemones. Į II ramstį taip pat įtraukiama naujoji
Europos inovacijų partnerystė ir rizikos valdymo priemonių
rinkinys. Kartu politika bus patobulinta, supaprastinta ir geriau suderinta su
strategija „Europa 2020“ (įskaitant bendrą programą, apimančią
ir kitas ES lėšas). Galų gale poveikio vertinimui atlikta
analizė aiškiai rodo neveiklumo kainą – neigiamas ekonomines,
aplinkos ir socialines pasekmes. Siekiant nuo
2014 m. sausio 1 d. pradėti taikyti tiesioginių išmokų
reglamentą, šiuo reglamentu nustatomos 2013 kalendorinių
metų tiesioginių išmokų grynosios viršutinės ribos,
sukuriant moduliavimą primenantį patikslinimo mechanizmą, kuriuo
užtikrinamas išmokų lygio tęstinumas, tuo pačiu atsižvelgiant
į laipsnišką išmokų didinimą naujosioms valstybėms
narėms. 4. POVEIKIS BIUDŽETUI DFP pasiūlyme numatyta toliau skirti
didelę dalį ES biudžeto žemės ūkiui, nes tai
strateginės svarbos bendra politika. Taigi, remiantis dabartinėmis
kainomis, 2014–2020 m. laikotarpiui BŽŪP pagrindinėms veiklos
sritims siūloma skirti 317,2 mlrd. EUR I ramsčio priemonėms
ir 101,2 mlrd. EUR II ramsčio priemonėms. I ir II ramsčiui skirtų
lėšų pridedamas papildomas finansavimas: 17,1 mlrd. EUR, iš
kurių 5,1 mlrd. EUR skirti moksliniams tyrimams ir inovacijoms,
2,5 mlrd. EUR maisto saugai ir 2,8 mlrd. EUR paramai maistu
labiausiai nepasiturintiems asmenims pagal kitas DFP kategorijas, taip pat 3,9
mlrd. EUR naujajam rezervui žemės ūkio krizėms įveikti ir
iki 2,8 mlrd. EUR Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių
fondo veiklai, neįtrauktai į DFP; iš viso 2014–2020 m. laikotarpio
biudžetas siekia 435,6 mlrd. EUR. Kalbant apie paramos paskirstymą
valstybėms narėms, visoms valstybėms narėms, kurių
tiesioginės išmokos nesiekia 90 % ES vidurkio, siūloma šią
spragą sumažinti trečdaliu. Šiuo pagrindu tiesioginių
išmokų reglamente apskaičiuojamos nacionalinės viršutinės
ribos. Kaimo plėtros paramos paskirstymas yra
grįstas objektyviais kriterijais, susietais su politikos tikslais,
atsižvelgiant į dabartinį paskirstymą. Kaip ir dabar, mažiau
išsivysčiusiems regionams ir toliau turėtų būti taikoma
didesnė bendro finansavimo norma, taip pat nustatyta tam tikroms
priemonėms, kaip kad žinių perdavimui, gamintojų grupėms,
bendradarbiavimui ir LEADER programai. Numatoma galimybė perkelti išmokas iš
vieno ramsčio į kitą (iki 5 % tiesioginių
išmokų): iš I ramsčio į II ramstį tam, kad valstybės
narės galėtų stiprinti savo kaimo plėtros politiką, ir
iš II ramsčio į I ramstį toms valstybėms narėms,
kuriose tiesioginių išmokų lygis nesiekia 90 % ES vidurkio. Išsamūs BŽŪP reformos
pasiūlymų finansinio poveikio duomenys nurodyti su pasiūlymais
pateiktoje finansinėje pažymoje. 2011/0286 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos
reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos, susijusios su tiesioginėmis
išmokomis ūkininkams 2013 m. EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl
Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[7], perdavę įstatymo galią
turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[8], atsižvelgdami į Regionų komiteto
nuomonę[9], laikydamiesi įprastos
teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES)
Nr. , kuriuo nustatomos pagal bendros žemės ūkio politikos
paramos schemas ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų
taisyklės[10]
(naujajame BŽŪP reglamente), numatytos paramos schemos turi būti
pradėtos taikyti nuo 2014 m. sausio 1 d. Vadinasi, remiant ūkininkų pajamas 2013 m.
kalendoriniais metais reikėtų toliau vadovautis 2009 m. sausio
19 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 73/2009, nustatančiu
bendrąsias tiesioginės paramos schemų ūkininkams pagal
bendrą žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiu
tam tikras paramos schemas ūkininkams, iš dalies keičiančiu
Reglamentus (EB) Nr. 1290/2005, (EB) Nr. 247/2006, (EB)
Nr. 378/2007 ir panaikinančiu Reglamentą (EB) Nr. 1782/2003[11]; (2)
Reglamentu (EB) Nr. 73/2009 nustatyta privaloma
laipsniško tiesioginių išmokų mažinimo (moduliavimo) sistema, kuria
numatoma išimtis iki 2012 kalendorinių metų netaikyti moduliavimo ne
didesnėms nei 5 000 EUR tiesioginėms išmokoms. Todėl bendra grynoji tiesioginių
išmokų suma (toliau – grynosios viršutinės ribos), kuri gali
būti skirta valstybei narei ėmus taikyti moduliavimą nustatyta
iki 2012 m. kalendorinių metų. Siekiant išlaikyti
2013 kalendorinių metų tiesioginių išmokų lygį
panašų į 2012 m. lygį ir tinkamai atsižvelgti į
laipsnišką išmokų didinimą naujosioms valstybėms
narėms, reikėtų 2013 metams sukurti patikslinimo
mechanizmą, kurio poveikis būtų lygiavertis moduliavimo ir
grynųjų viršutinių ribų daromam poveikiui. Dėl
paramos, pagal bendrą žemės ūkio politiką skiriamos
atokiausiems regionams, specifiškumo toks patikslinimo mechanizmas
neturėtų būti taikomas šių regionų ūkininkams; (3)
sklandžiam tiesioginių išmokų
mokėjimui 2013 kalendoriniais metais užtikrinti būtina 2013 metams
taikyti 2012 metams nustatytas grynąsias viršutines ribas ir prireikus jas
patikslinti, visų pirma atsižvelgiant į laipsnišką
tiesioginių išmokų didinimą naujosioms valstybėms
narėms ir nutraukiamą savanorišką moduliavimą,
numatytą 2007 m. kovo 27 d. Tarybos reglamente (EB)
Nr. 378/2007, nustatančiame tiesioginių išmokų,
numatytų Reglamente (EB) Nr. 1782/2003, nustatančiame
bendrąsias tiesioginės paramos schemų pagal bendrą
žemės ūkio politiką taisykles ir nustatančiame tam tikras
paramos schemas ūkininkams, savanoriško moduliavimo taisykles, ir iš
dalies keičiančiame Reglamentą (EB) Nr. 1290/2005[12]; (4)
laikantis laipsniško išmokų didinimo
mechanizmo, numatyto 2005 m. Stojimo akte, Bulgarijos ir Rumunijos
ūkininkams skiriamų tiesioginių išmokų lygis ir toliau
nesiekia kitoms valstybėms narėms 2013 m. taikomo tiesioginių
išmokų lygio po to, kai atliktas išmokų ūkininkams pereinamuoju
laikotarpiu patikslinimas. Todėl patikslinimo mechanizmas
neturėtų būti taikomas Bulgarijos ir Rumunijos ūkininkams; (5)
Europos žemės ūkio fondui kaimo
plėtrai pervedamos lėšos, numatytos Reglamento (EB) Nr. 73/2009
134, 135 ir 136 straipsniuose, yra susijusios su 2007–2013 m.
daugiametėmis finansinėmis programomis. Tačiau
2013 kalendoriniai metai sutampa su 2014 finansiniais metais, kuriems
taikoma kita daugiametė finansinė programa, kurioje patvirtinamos
nuolatinės sumos, skiriamos kaimo plėtros programoms. Taigi toks
lėšų pervedimas nereikalingas; (6)
todėl Reglamentas (EB) Nr. 73/2009
turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas, PRIĖMĖ ŠĮ
REGLAMENTĄ: 1 straipsnis Reglamentas (EB) Nr. 73/2009 iš dalies
keičiamas taip: (1)
8 straipsnis iš dalies keičiamas taip: a) 1 dalis pakeičiama taip: „1. Nepažeidžiant šio reglamento 11
straipsnio, bendra tiesioginių išmokų, kurios gali būti skirtos
valstybėje narėje, grynoji suma bet kuriais
kalendoriniais metais iki 2013 m., pritaikius šio reglamento 7 ir
10 straipsnius ir Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnį, arba
2013 m., taikant šio reglamento 10a straipsnį, išskyrus tiesiogines
išmokas, skirtas pagal Reglamentus (EB) Nr. 247/2006 ir (EB)
Nr. 1405/2006, neturi viršyti šio reglamento IV priede nustatytų
viršutinių ribų. Prireikus valstybės narės taiko
linijinį tiesioginių išmokų, kurioms bet kuriais kalendoriniais
metais iki 2013 m. taikomas šio reglamento 7 ir 10 straipsniuose ir
Reglamento (EB) Nr. 378/2007 1 straipsnyje numatytas mažinimas, o 2013
kalendoriniais metais taikomas šio reglamento 10a straipsnyje numatytas
mažinimas, mažinimą, kad būtų laikomasi šio reglamento IV priede
nustatytų viršutinių ribų.“ b) 2 dalies d punktas panaikinamas. (2)
Įterpiamas šis 10a straipsnis: „10 straipsnis 2013 m.
tiesioginių išmokų patikslinimas 1. Tiesioginių išmokų, kurios turi
būti skiriamos ūkininkui 2013 kalendoriniais metais, sumos,
didesnės nei 5000 EUR, mažinamos 10 %. 2. Didesnėms nei 300 000 EUR
sumoms 1 dalyje numatytas mažinimas didinamas 4 procentiniais punktais. 3. 1 ir 2 dalys netaikomos Bulgarijos ir
Rumunijos, Prancūzijos užjūrio departamentų, Azorų
salų, Madeiros, Kanarų salų ir Egėjo salų
ūkininkams skiriamoms tiesioginėms išmokoms. 4. Nukrypstant nuo 1 dalies, toje dalyje
minimas mažinimas naujosioms valstybėms narėms, išskyrus
Bulgariją ir Rumuniją, lygus 0 %.“ (3)
11 straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa: „Vis dėlto 2014 m. pirmoje pastraipoje
minimas patikslinimas nustatomas, atsižvelgiant į priemonių, nustatytų
pirmoje pastraipoje minimo Tarpinstitucinio susitarimo I priedo 2 kategorijoje,
finansavimo prognozes iki 10a straipsnyje numatyto tiesioginių išmokų
patikslinimo, tačiau neatsižvelgiant į 300 mln. EUR maržą.“ (4)
11a straipsnis papildomas šia 3 dalimi:
„3. Siekdama užtikrinti optimalų
2013 m. tiesioginių išmokų patikslinimo taikymą ir
finansinę drausmę, Komisija deleguotaisiais aktais gali priimti
taisykles, pagal kurias valstybės narės apskaičiuotų ūkininkams
dėl 2013 m. išmokų patikslinimo ir finansinės drausmės
taikomą išmokų mažinimą, kaip numatyta 10a ir 11
straipsniuose.“ (5)
134, 135 ir 136 straipsniai išbraukiami. (6)
IV priede pridedamas šis stulpelis: „2013 569 903 964,3 5 372,2 101,2 1 255,5 2 344,5 5 055,2 7 853,1 4 128,3 53,5 146,4 379,8 34,7 1 313,1 5,5 830,6 715,7 3 043,4 566,6 144,3 385,6 539,2 717,5 3 650“ 2 straipsnis Šis reglamentas įsigalioja
[septintąją] dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos
oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d. Šis reglamentas yra privalomas visas
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Briuselyje Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas FINANSINĖ TEISĖS AKTO
PASIŪLYMO PAŽYMA
1.
PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA
1.1.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas
- Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomos pagal bendros žemės
ūkio politikos paramos schemas ūkininkams skiriamų
tiesioginių išmokų taisyklės, pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatomas bendras žemės
ūkio produktų rinkų organizavimas, (Vieno BRO reglamento)
pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl paramos kaimo plėtrai, teikiamos
Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP)
lėšomis, pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žemės ūkio
politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos
reglamento (EB) Nr. 73/2009 nuostatos dėl tiesioginių išmokų
ūkininkams 2013 m., pasiūlymas; - Tarybos
reglamento, kuriuo nustatomos su bendru žemės ūkio produktų
rinkų organizavimu susijusios tam tikros pagalbos ir
grąžinamųjų išmokų nustatymo priemonės,
pasiūlymas; - Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo iš dalies keičiamos Tarybos
reglamento (EB) Nr. 1234/2007 nuostatos, susijusios su bendrosios išmokos
schema ir parama vynmedžių augintojams, pasiūlymas.
1.2.
Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB
sistemoje[13]
Politikos
sritis – 2 išlaidų kategorijos 05 antraštinė dalis
1.3.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis
(BŽŪP teisės aktų sistema po 2013 m.)
x Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta
įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) atlikus
parengiamuosius veiksmus[14] x Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės galiojimo
pratęsimu x Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į
naują priemonę
1.4.
Tikslai
1.4.1.
Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis
(-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva)
Skatinant
veiksmingą išteklių naudojimą, siekiant strategijoje „Europa
2020“ užsibrėžto pažangaus, tvaraus ir integracinio ES žemės
ūkio ir kaimo vietovių augimo, BŽŪP tikslai: -
gyvybinga maisto produktų gamyba; -
tausus gamtos išteklių ir klimato politikos valdymas; -
darnus teritorinis vystymasis.
1.4.2.
Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama
VGV / VGB veikla
Konkretūs 05 politikos srities tikslai: 1 konkretus tikslas – teikti
aplinkos viešąsias gėrybes 2 konkretus tikslas – kompensuoti
gamybos sunkumus regionuose, kuriuose esama specifinių gamtinių
kliūčių 3 konkretus tikslas – vykdyti
veiksmus klimato kaitai sušvelninti ir prie jos prisitaikyti 4 konkretus tikslas – tvarkyti
(BŽŪP) ES biudžetą, laikantis aukšto lygio finansų valdymo
standartų Konkretus VGB 05 02 tikslas – intervencijos žemės ūkio
rinkose: 5 konkretus tikslas – didinti
žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto
grandinėje vertę Konkretus VGB 05 03 tikslas – tiesioginė pagalba 6 konkretus tikslas – remti
ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą Konkretūs VGB 05 04 tikslai – kaimo plėtra: 7 konkretus tikslas – skatinti
ekologišką augimą diegiant inovacijas 8 konkretus tikslas – remti
užimtumą kaimo vietovėse ir išlaikyti kaimo vietovių
socialinę struktūrą 9 konkretus tikslas – gerinti
kaimo ekonomiką ir skatinti įvairinimą 10 konkretus tikslas – atsižvelgti
į ūkininkavimo sistemų struktūrinę įvairovę
1.4.3.
Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis
Šiame
etape neįmanoma nustatyti kiekybinių poveikio rodiklių
tikslų. Nors vykdoma politika galima pakreipti
vystymąsi kuria nors linkme, pagal šiuos rodiklius vertinami svarbiausi
ekonominiai, aplinkos ir socialiniai rezultatai galiausiai priklausys ir nuo
įvairių išorinių veiksnių poveikio, o šie veiksniai,
remiantis pastarųjų metų patirtimi, įgyja vis daugiau
svarbos ir yra neprognozuojami. Toliau vykdoma analizė bus parengta
laikotarpiui po 2013 m. Tiesioginių
išmokų atžvilgiu valstybės narės turės galimybę
priimti kai kuriuos sprendimus dėl tam tikrų tiesioginių
išmokų schemų elementų. Kaimo
plėtros srityje šie planuojami rezultatai ir poveikis priklausys nuo
valstybių narių kaimo plėtros programų, pateiktų
Komisijai. Valstybės narės bus paprašytos savo
programose nustatyti tikslus.
1.4.4.
Rezultatų ir poveikio rodikliai
Pasiūlymuose
numatoma sukurti bendrą stebėjimo ir vertinimo sistemą bendros
žemės ūkio politikos rezultatams vertinti. Į
ją įtraukiamos visos priemonės, susijusios su BŽŪP
priemonių, visų pirma tiesioginių išmokų, rinkos
priemonių, kaimo plėtros priemonių ir kompleksinės paramos
susiejimo, stebėjimu ir vertinimu. Šių
BŽŪP priemonių poveikis vertinamas pagal šiuos tikslus: a) perspektyvią maisto gamybą, daugiausia dėmesio
skiriant žemės ūkio pajamoms, žemės ūkio produktyvumui ir
kainų stabilumui; b) tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato kaitos
prevenciją, daugiausia dėmesio skiriant šiltnamio efektą
sukeliančių išmetamųjų dujų kiekio mažinimui,
biologinei įvairovei, dirvožemiui ir vandeniui; c) darnų teritorinį vystymąsi, daugiausia
dėmesio skiriant kaimo užimtumo didinimui, augimo skatinimui ir skurdo
mažinimui kaimo vietovėse. Komisija
įgyvendinimo aktais apibrėžia specifinius tikslų ir
sričių rodiklius. Be
to, kaimo plėtrai siūloma sustiprinta bendra stebėjimo ir
vertinimo sistema. Šia sistema siekiama a) parodyti kaimo
plėtros politikos pažangą ir laimėjimus, įvertinti kaimo
plėtros politikos intervencijos poveikį, veiksmingumą,
našumą ir aktualumą, b) padėti tiksliau nukreipti
paramą kaimo plėtrai, c) remti bendrą mokymosi procesą,
susijusį su stebėjimu ir vertinimu. Komisija įgyvendinimo aktu
nustatys bendrų rodiklių, susietų su politikos prioritetais,
sąrašą.
1.5.
Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas
1.5.1.
Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai
Siekiant
įgyvendinti daugiamečius strateginius BŽŪP tikslus, kuriais
kaimo vietovėse tiesiogiai įgyvendinama strategija „Europa 2020“, ir
įvykdyti atitinkamus Sutarties reikalavimus, pasiūlymais siekta
nustatyti bendros žemės ūkio politikos po 2013 m. teisės
aktų sistemą.
1.5.2.
Papildoma ES dalyvavimo nauda
Būsima
BŽŪP – tai ne vien mažos, nors ir esminės, ES ekonomikos dalies
poreikius tenkinanti politika, bet ir strateginės svarbos aprūpinimo
maistu, aplinkos ir teritorinės pusiausvyros politika. Taigi vykdant BŽŪP – šią išties bendrą ES politiką
– veiksmingiausiai panaudojami riboti biudžeto ištekliai tvariam žemės
ūkiui palaikyti visoje ES, sprendžiant svarbias tarpvalstybines problemas,
kaip kad klimato kaita, ir stiprinant valstybių narių solidarumą. Kaip
nurodoma Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“[15],
BŽŪP yra tikroji Europos politika. Valstybės
narės nevykdo 27 nacionalinių žemės ūkio politikų ir
nevaldo 27 biudžetų, bet sutelkusios išteklius vykdo vieną Europos
lygmens politiką ir valdo vieną Europos biudžetą. Natūralu,
kad BŽŪP sudaro didelę ES biudžeto dalį. Vis dėlto vykdyti
bendrą politiką yra veiksmingiau ir ekonomiškiau nei vykdyti
nekoordinuotą nacionalinę politiką.
1.5.3.
Panašios patirties išvados
Remiantis
dabartinės politikos sistemos vertinimu, išsamiomis konsultacijomis su
suinteresuotaisiais asmenimis ir būsimų uždavinių bei
poreikių analize, atliktas nuodugnus poveikio vertinimas. Daugiau informacijos galima rasti teisės aktų
pasiūlymuose pateikiamuose poveikio vertinime ir aiškinamajame memorandume.
1.5.4.
Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis
atitinkamomis priemonėmis
Teisės
aktų pasiūlymai, apžvelgiami šioje finansinėje pažymoje,
turėtų būti vertinami platesniame kontekste, t. y.
atsižvelgiant į suvestinio pagrindų reglamento pasiūlymą,
kuriame nustatytos bendros strateginės programos fondų (EŽŪFKP,
ERPF, ESF, Sanglaudos fondo ir EJRŽF) bendrosios nuostatos. Šiuo pagrindų reglamentu bus iš esmės padedama mažinti
administracinę naštą, leisti ES lėšas veiksmingai ir
supaprastinti politikos įgyvendinimą. Juo taip pat grindžiamos
bendroje strateginėje programoje nustatytos naujos koncepcijos, taikomos
visiems šiems fondams ir būsimoms partnerystės sutartims, kuriomis
šie fondai bus irgi reguliuojami. Sukurtoje
bendroje strateginėje programoje strategijos „Europa 2020“ tikslai ir
prioritetai paverčiami EŽŪFKP, taip pat ERPF, ESF, Sanglaudos fondo
ir EJRŽF prioritetais, užtikrinsiančiais integruotą lėšų
naudojimą bendriems tikslams įgyvendinti. Bendroje
strateginėje programoje taip pat bus nustatyti koordinavimo su kitomis
Sąjungos politikos sritimis ir priemonėmis mechanizmai. Be
to, derinant ir vienodinant pirmo (EŽŪGF) ir antro (EŽŪFKP) BŽŪP
ramsčio valdymo ir kontrolės taisykles, bus pasiektas reikšmingas
BŽŪP sinergijos ir supaprastinimo poveikis. Stiprų
EŽŪGF ir EŽŪFKP ryšį reikia išlaikyti, o valstybėse
narėse jau veikiančias struktūras toliau stiprinti.
1.6.
Trukmė ir finansinis poveikis
x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
ribota (taikoma tiesioginių išmokų schemos reglamento, kaimo
plėtros ir pereinamojo laikotarpio reglamentų projektams) –
x Pasiūlymas
(iniciatyva) galioja nuo 2014 01 01 iki 2020 12 31 –
x Finansinis poveikis
tolesniu daugiametės finansinės programos laikotarpiu. Kaimo
plėtros atžvilgiu – poveikis išmokoms iki 2023 m. x Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota (taikoma vieno BRO reglamento ir horizontaliojo reglamento projektams) –
Įgyvendinimas nuo 2014 m.
1.7.
Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)[16]
x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas
valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[17] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų
vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį
ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame
Finansinio reglamento 49 straipsnyje x Pasidalijamasis valdymas kartu su
valstybėmis narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas
kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Pastabos Be
didelių pokyčių lyginant su dabartine padėtimi, t. y.
valstybės narės pasidalijamuoju būdu valdys dalį
išlaidų, susijusių su teisės aktų pasiūlymais dėl
BŽŪP reformos. Vis dėlto labai nedidelei daliai
išlaidų toliau bus taikomas Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas
valdymas.
2.
VALDYMO PRIEMONĖS
2.1.
Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės
Kas
4 metus Komisija teiks BŽŪP stebėjimo ir vertinimo ataskaitą
Europos Parlamentui ir Tarybai; pirmoji ataskaita
pateikiama vėliausiai 2017 m. pabaigoje. Šią
ataskaitą papildo pagal konkrečias visoms BŽŪP sritims taikomas
nuostatas vykdomi išsamūs ataskaitų teikimo ir pranešimų
reikalavimai, kurie bus apibrėžti įgyvendinimo taisyklėse. Kaimo
plėtros srityje numatytos programos lygmens stebėjimo taisyklės,
kurios bus suvienodintos su kitų fondų taisyklėmis ir susietos
su ex ante, pažangos ir ex post vertinimais.
2.2.
Valdymo ir kontrolės sistema
2.2.1.
Nustatyta rizika
Esama
daugiau nei septynių milijonų BŽŪP gavėjų,
gaunančių paramą pagal pačias įvairiausias pagalbos
schemas, kurių atrankai taikomi išsamūs ir kartais sudėtingi
atitikties kriterijai. Ryškėja
tendencija bendros žemės ūkio politikos srityje mažinti klaidų
dažnį. Taigi dabartinis šiek tiek didesnis nei
2 proc. klaidų dažnis leidžia teigiamai vertinti ankstesnių
metų vertinimus. Ketinama toliau siekti mažinti klaidų dažnį,
kad jis nesiektų 2 proc.
2.2.2.
Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)
Teisės
aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės ūkio
politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu, numatoma
išlaikyti ir stiprinti dabartinę sistemą, nustatytą Reglamentu
(EB) Nr. 1290/2005. Šiuose teisės aktuose
numatoma privaloma valstybių narių lygmens administracinė
struktūra, kurios pagrindą sudaro akredituotos mokėjimo
agentūros, atsakingos už galutinių paramos gavėjų
kontroliavimą pagal 2.3 skirsnyje nustatytus principus. Kasmet kiekvienos
mokėjimo agentūros vadovas privalo pateikti patikinimo
pareiškimą, kuriuo užtikrinamas mokėjimo agentūros
ataskaitų išsamumas, tikslumas ir teisingumas, tinkamas jos vidaus
kontrolės sistemų veikimas, pagrindinių jos sandorių
teisėtumas ir tvarkingumas. Nepriklausoma audito institucija turi pateikti
šių trijų sričių vertinimo išvadas. Komisija
ir toliau tikrins žemės ūkio išlaidas, taikydama rizikos vertinimo
metodiką ir siekdama sutelkti didžiausią auditorių
dėmesį į didžiausios rizikos sritis. Kai
šiais auditais nustatoma, kad išlaidos patirtos, pažeidus Sąjungos
taisykles, Komisija pagal atitikties patikrinimo sistemą nefinansuos
susijusių sumų Sąjungos lėšomis. Išsami
kontrolės sąnaudų analizė pateikiama poveikio vertinimo,
įtraukto į teisės aktų pasiūlymus, 8 priede.
2.3.
Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos
priemonės
Teisės
aktų paketu, visų pirma reglamento dėl bendros žemės
ūkio politikos finansavimo, valdymo ir stebėjimo pasiūlymu,
numatoma išlaikyti ir stiprinti dabartinę išsamią kontrolės ir
baudų, skiriamų mokėjimo agentūrų, sistemą,
pritaikant bendrąsias pagrindines savybes ir specifines taisykles kiekvienos
pagalbos programos ypatybėms. Apskritai sistemoje
numatyta atlikti nuodugnų 100 proc. paramos paraiškų
administracinį patikrinimą, prireikus kryžminę patikrą su
kitomis duomenų bazėmis, išankstinių mokėjimų
patikrinimus vietoje, tikrinant mažiausią sandorių skaičių,
priklausomai nuo konkrečiai programai priskiriamo rizikos laipsnio. Jei
vykdant šiuos patikrinimus vietoje išaiškinama daug pažeidimų, turi
būti vykdomas papildomas patikrinimas. Šiame kontekste pati svarbiausia –
Integruota administravimo ir kontrolės sistema (IACS), kuri per 2010
finansinius metus patikrinto apie 80 proc. visų išlaidų pagal
EŽŪGF ir EŽŪFKP. Komisijai bus suteikti įgaliojimai sumažinti
patikrinimų vietoje skaičių valstybėse narėse, kuriose
veikia tinkamos kontrolės sistemos ir randama mažai klaidų. Be
to, teisės aktų paketu numatoma, kad valstybės narės vykdys
pažeidimų ir sukčiavimo prevenciją, juos aiškinsis ir taisys,
taikys veiksmingas, atgrasančias ir proporcingas sankcijas, kaip nustatyta
Sąjungos teisės aktuose ir nacionaliniuose įstatymuose, ir
išieškos visas neteisėtai išmokėtas sumas su palūkanomis. Jame nustatytas automatinis neteisėtai išmokėtų
sumų neišieškojimo patvirtinimo mechanizmas, pagal kurį atvejais, kai
išieškojimas neatliekamas per ketverius metus nuo išieškojimo prašymo arba per
aštuonerius metus teismo proceso atveju, neišieškotas sumas apmoka atitinkama
valstybė narė. Šis mechanizmas taps stipria paskata valstybėms
narėms kuo greičiau išieškoti neteisėtai išmokėtas sumas.
3.
NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS
Šioje finansinėje pažymoje nurodomos sumos,
išreikštos dabartinėmis kainomis ir įsipareigojimais. Be toliau pateikiamose lentelėse
nurodytų pokyčių, teisės aktų pasiūlymuose
nustatoma ir daugiau pakeitimų, neturinčių finansinio poveikio. Nė vieneriems metams 2014–2020 m.
laikotarpiu nedaroma išimtis finansinės drausmės taikymo atžvilgiu. Tačiau tą lemia ne patys reformos pasiūlymai, o kiti
veiksniai, pavyzdžiui, tiesioginės pagalbos vykdymas arba žemės
ūkio rinkų vystymasis ateityje. Tiesioginės pagalbos srityje padidintos
2014 m. (2013 kalendorinių metų) grynosios viršutinės
ribos, nurodytos pasiūlyme dėl pereinamojo laikotarpio, viršija
sumas, skirtas tiesioginei pagalbai ir pateiktas tolesnėse lentelėse. Šiuo ribų padidinimu siekta užtikrinti dabartinių
teisės aktų vykdymo tęstinumą, jei visi kiti elementai
liktų nepakitę, nedarant poveikio galimybei prireikus taikyti
finansinės drausmės mechanizmą. Reformos pasiūlymuose nustatytos nuostatos,
kuriomis valstybėms narėms suteikiamas tam tikras lankstumas
skirstant tiesioginę pagalbą kaimo plėtrai.
Jei valstybės narės nutars pasinaudoti šiuo lankstumu, tai turės
finansinių pasekmių nustatytoms lėšų sumoms, kurių
šiuo metu įvertinti neįmanoma. Šioje finansinėje pažymoje neatsižvelgta
į galimą rezervo krizėms įveikti panaudojimą. Reikėtų pabrėžti, kad sumos, į kurias atsižvelgta
nustatant su rinka susijusias išlaidas, yra apskaičiuotos, neatsižvelgiant
į valstybės intervencinį supirkimą ir kitas su krizės
sąlygomis susijusias priemones bet kuriame sektoriuje.
3.1.
Atitinkama (-os) daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė
(-ės)
1 lentelė. BŽŪP
sumos, įskaitant papildomas DFP pasiūlymuose ir BŽŪP reformos
pasiūlymuose numatytas sumas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. || || || || || || || || || || Įtraukta į DFP || || || || || || || || || || 2 išlaidų kategorija || || || || || || || || || || Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (2) (3) (4) || 44 939 || 45 304 || 44 830 || 45 054 || 45 299 || 45 519 || 45 508 || 45 497 || 45 485 || 317 193 Numatomos asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 672 || 4 704 P1. Tiesioginė pagalba ir su rinka susijusios išlaidos (įskaitant asignuotas įplaukas) || 45 611 || 45 976 || 45 502 || 45 726 || 45 971 || 46 191 || 46 180 || 46 169 || 46 157 || 321 897 P2. Kaimo plėtra (4) || 14 817 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 14 451 || 101 157 Iš viso || 60 428 || 60 428 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054 1 išlaidų kategorija || || || || || || || || || || Bendrijos paramos sistemos. Moksliniai tyrimai ir inovacijos žemės ūkio srityje || Netaikoma || Netaikoma || 682 || 696 || 710 || 724 || 738 || 753 || 768 || 5 072 Labiausiai nepasiturintys asmenys || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818 Iš viso || Netaikoma || Netaikoma || 1 061 || 1 082 || 1 104 || 1 126 || 1 149 || 1 172 || 1 195 || 7 889 3 išlaidų kategorija || || || || || || || || || || Maisto sauga || Netaikoma || Netaikoma || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 350 || 2 450 || || || || || || || || || || Neįtraukta į DFP || || || || || || || || || || Žemės ūkio sektoriaus krizių rezervas || Netaikoma || Netaikoma || 531 || 541 || 552 || 563 || 574 || 586 || 598 || 3 945 Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas || || || || || || || || || || Iš kurio didžiausia žemės ūkiui skiriama suma: (5) || Netaikoma || Netaikoma || 379 || 387 || 394 || 402 || 410 || 418 || 427 || 2 818 || || || || || || || || || || IŠ VISO || || || || || || || || || || IŠ VISO: Komisijos pasiūlymai (DFP + neįtraukta į DFP) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 62 274 || 62 537 || 62 823 || 63 084 || 63 114 || 63 146 || 63 177 || 440 156 IŠ VISO: DFP pasiūlymai (t. y. išskyrus rezervą ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą) + asignuotos įplaukos || 60 428 || 60 428 || 61 364 || 61 609 || 61 877 || 62 119 || 62 130 || 62 141 || 62 153 || 433 393 Pastabos. (1) Atsižvelgiant į jau suderintus
teisės aktų pakeitimus, t. y. savanorišką moduliavimą
Jungtinėje Karalystėje ir 136 straipsnį, pasibaigus 2013 m.
bus nebetaikomos „nepanaudotos lėšos“. (2) Sumos susijusios su pirmajam
ramsčiui siūlomomis metinėmis viršutinėmis ribomis. Tačiau
taip pat reikėtų pažymėti, kad neigiamas išlaidas iš
sąskaitų patvirtinimo eilutės (šiuo metu įrašytos į
biudžeto punktą 05 07 01 06) siūloma perkelti į asignuotų
įplaukų eilutę (įrašytą į biudžeto punktą 67
03). Daugiau informacijos galima rasti tolesniame puslapyje pateiktoje
numatomų įplaukų lentelėje. (3) 2013 m. duomenys apima
veterinarijos ir fitosanitarijos priemonėms, taip pat žuvininkystės sektoriuje
taikomoms rinkos priemonėms skiriamas sumas. (4) Pirmiau pateiktoje lentelėje
nurodytos sumos atitinka Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“
biudžetas“ (COM(2011) 500 final, 2011 06 29) nustatytas sumas. Tačiau
dar reikia nuspręsti, ar DFP turi atsispindėti pasiūlymas nuo
2014 m. vienos valstybės narės nacionalinės medvilnės
sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinį paketą pervesti
kaimo plėtrai, nes tai reikštų, kad turi būti atitinkamai
pakoreguotos EŽŪGF tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio
sumos (4 mln. EUR per metus). Tolesniuose skirsniuose pateiktose
lentelėse nurodytos pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos
atsispindės DFP. (5) Pagal Komisijos komunikatą
„Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final),
siekiant suteikti papildomą paramą nuo globalizacijos padarinių
nukentėjusiems ūkininkams, bus galima pasinaudoti iš Europos
prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo skiriama suma, kuri
2011 m. kainomis iš viso sudaro iki 2,5 mlrd. EUR. Pirmiau pateiktoje
lentelėje dabartinėmis kainomis išreikštų lėšų
paskirstymas pagal metus yra tik orientacinis. Europos Parlamento,
Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl bendradarbiavimo
biudžeto klausimais ir patikimo finansų valdymo pasiūlyme (COM(2011) 403
final, 2011 06 29) bendra didžiausia metinė Europos prisitaikymo
prie globalizacijos padarinių fondui 2011 m. kainomis nustatyta suma
– 429 mln. EUR.
3.2.
Numatomas poveikis išlaidoms
3.2.1.
Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė
2 lentelė. 2
išlaidų kategorijos 05 politikos srityje numatomos įplaukos ir
išlaidos Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. ĮPLAUKOS || || || || || || || || || || 123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 123 || 123 || || || || || || 246 || || || || || || || || || || 67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 187 iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 Iš viso || 795 || 795 || 864 || 864 || 741 || 741 || 741 || 741 || 741 || 5 433 IŠLAIDOS || || || || || || || || || || 05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || 2 622 || 2 641 || 2 670 || 2 699 || 2 722 || 2 710 || 2 699 || 18 764 05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 43 081 || 43 297 || 43 488 || 43 454 || 43 454 || 43 454 || 303 105 05 03 – Tiesioginė pagalba (pritaikius apribojimą) || 42 170 || 42 535 || 42 876 || 42 917 || 43 125 || 43 303 || 43 269 || 43 269 || 43 269 || 302 027 || || || || || || || || || || 05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 14 455 || 101 185 05 04 – Kaimo plėtra (pritaikius apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 14 455 || 14 619 || 14 627 || 14 640 || 14 641 || 14 641 || 14 641 || 102 263 || || || || || || || || || || 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 Iš viso || 60 229 || 60 229 || 59 953 || 60 177 || 60 423 || 60 642 || 60 631 || 60 620 || 60 608 || 423 054 GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || 59 212 || 59 436 || 59 682 || 59 901 || 59 890 || 59 879 || 59 867 || 417 867 Pastabos. (1) 2013 m. preliminari sąmata grindžiama
2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus,
2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių
ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių
krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų
sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų
metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos
priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių. (2) Į 2013 m. sumą įtraukta suma,
kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m. 3 lentelė. BŽŪP
reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su įplaukomis
ir BŽŪP išlaidomis, apskaičiavimas pagal biudžeto skyrius Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || 2013 || 2013 m. (patikslinta) || || IŠ VISO 2014–2020 m. || || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || ĮPLAUKOS || || || || || || || || || || 123 – Cukraus gamybos mokestis (nuosavi ištekliai) || 123 || 123 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || 0 || || || || || || || || || || 67 03 – Asignuotos įplaukos || 672 || 672 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 iš jų: ex 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || 0 || 0 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 Iš viso || 795 || 795 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 IŠLAIDOS || || || || || || || || || || 05 02 – Rinkos (1) || 3 311 || 3 311 || -689 || -670 || -641 || -612 || -589 || -601 || -612 || -4 413 05 03 – Tiesioginė pagalba (prieš pritaikant apribojimą) (2) || 42 170 || 42 535 || -460 || -492 || -534 || -577 || -617 || -617 || -617 || -3 913 05 03 – Tiesioginė pagalba – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos kaimo plėtrai || || || 0 || -164 || -172 || -185 || -186 || -186 || -186 || -1 078 05 04 – Kaimo plėtra (prieš pritaikant apribojimą) || 14 817 || 14 451 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 4 || 28 05 04 – Kaimo plėtra – Apribojus paramą numatomos gauti lėšos, pervestinos iš tiesioginės pagalbos priemonių || || || 0 || 164 || 172 || 185 || 186 || 186 || 186 || 1 078 05 07 01 06 – Sąskaitų patvirtinimas || -69 || -69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 69 || 483 Iš viso || 60 229 || 60 229 || -1 076 || -1 089 || -1 102 || -1 115 || -1 133 || -1 144 || -1 156 || -7 815 GRYNASIS BIUDŽETAS, atėmus asignuotas įplaukas || || || -1 145 || -1 158 || -1 171 || -1 184 || -1 202 || -1 213 || -1 225 || -8 298 Pastabos. (1) 2013 m. preliminari sąmata grindžiama
2012 m. biudžeto projektu, atsižvelgiant į jau suderintus,
2013 m. nustatytus teisinius patikslinimus (pvz., viršutinių
ribų nustatymą vyno sektoriuje, priemokos už bulvių
krakmolą panaikinimą, patikslinimą sausųjų pašarų
sektoriuje) ir kai kuriuos numatomus pokyčius. Sudarant visų
metų sąmatas daroma prielaida, kad papildomo finansavimo paramos
priemonėms nereikės dėl rinkos sutrikimų ar krizių. (2) Į 2013 m. sumą įtraukta suma,
kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m. 4 lentelė. BŽŪP
reformos pasiūlymų finansinio poveikio su rinka susijusioms BŽŪP
išlaidoms apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || || 2013 (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. Išskirtinės priemonės. Teisinio pagrindo taikymo srities supaprastinimas ir praplėtimas || || 154, 155, 156 straipsniai || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm Intervencijos kietiesiems kviečiams ir sorgui panaikinimas || || ex 10 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || - Maisto programos labiausiai nepasiturintiems asmenims || (2) || Reglamento (EB) Nr. 1234/2007 ex 27 straipsnis || 500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -500.0 || -3 500.0 Privatus sandėliavimas (pluoštiniai linai) || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || Pm Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (3) || Reglamento (EB) Nr. 637/2008 ex 5 straipsnis || 10.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -4.0 || -28.0 Įsikūrimo pagalba vaisių ir daržovių augintojų grupėms || || ex 117 straipsnis || 30.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || -15.0 || -15.0 || -30.0 || -30.0 || -90.0 Vaisių vartojimo skatinimo mokyklose programa || || 21 straipsnis || 90.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 60.0 || 420.0 Pagalbos apynių augintojų organizacijoms panaikinimas || || ex 111 straipsnis || 2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -2.3 || -15.9 Neprivalomas privatus nugriebto pieno miltelių sandėliavimas || || 16 straipsnis || Netaikoma || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm || pm Pagalbos už nugriebto pieno ir (arba) nugriebto pieno miltelių naudojimą pašarams ir (arba) pagalbos už kazeiną ir už kazeino naudojimą panaikinimas || || ex 101, 102 straipsniai || pm || - || - || - || - || - || - || - || - Neprivalomas privatus sviesto sandėliavimas || (4) || 16 straipsnis || 14.0 || [-1.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-14.0] || [-85.0] Pieno skatinamojo mokesčio panaikinimas || || ex 309 straipsnis || pm || - || - || - || - || - || - || - || - IŠ VISO 05 02 || || || || || || || || || || || Grynasis reformos pasiūlymų poveikis (5) || || || || -446.3 || -446.3 || -446.3 || -461.3 || -461.3 || -476.3 || -476.3 || -3 213.9 Pastabos. (1) 2013 m. poreikiai apskaičiuojami remiantis
2012 m. Komisijos biudžeto projektu, išskyrus a) vaisų ir
daržovių sektorius, kurių poreikiai grindžiami atitinkamų
reformų finansinėmis pažymomis ir b) visais jau suderintais
teisiniais pakeitimais. (2) 2013 m. suma atitinka Komisijos pasiūlymą
COM(2010) 486. Nuo 2014 m. priemonė bus finansuojama pagal 1
išlaidų kategoriją. (3) Nuo 2014 m. Graikijai skirtos medvilnės
sektoriaus restruktūrizavimo programos finansinis paketas (4 mln. EUR
per metus) bus pervestas kaimo plėtrai. Nuo 2018 m. Ispanijai skirtas
finansinis paketas (6,1 mln. EUR per metus) bus pervestas bendrosios
išmokos schemai (jau priimtas sprendimas). (4) Numatomas poveikis priemonės netaikymo atveju. (5) Numatoma, kad be skyriuose 05 02 ir 05 03 numatytų
išlaidų skyriuose 05 01, 05 07 ir 05 08 numatytos tiesioginės
išlaidos bus padengiamos įplaukomis, asignuotomis EŽŪGF. 5 lentelė. BŽŪP
reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesiogine
pagalba, apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) (2) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. || || || || || || || || || || || || Tiesioginė pagalba || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 341.0 || 381.1 || 589.6 || 768.0 || 733.2 || 733.2 || 733.2 || 4 279.3 - Pakeitimai, dėl kurių jau priimtas sprendimas: || || || || || || || || || || || || Laipsniškas išmokų didinimas ES 12 || || || || || 875.0 || 1 133.9 || 1 392.8 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 1 651.6 || 10 008.1 Medvilnės sektoriaus restruktūrizavimas || || || || || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 0.0 || 6.1 || 6.1 || 6.1 || 18.4 BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3 || -64.3 || -64.3 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -90.0 || -552.8 Ankstesnės reformos || || || || || -9.9 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -32.4 || -204.2 || || || || || || || || || || || || - Pakeitimai, susiję su naujais BŽŪP reformos pasiūlymais || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3 iš jų: paramos apribojimas || || || || || 0.0 || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7 || || || || || || || || || || || || IŠ VISO 05 03 || || || || || || || || || || || || Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || -459.8 || -656.1 || -706.5 || -761.3 || -802.2 || -802.2 || -802.2 || -4 990.3 IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 42 169.9 || 42 535.4 || 42 876.4 || 42 916.5 || 43 125.0 || 43 303.4 || 43 268.7 || 43 268.7 || 43 268.7 || 302 027.3 Pastabos. (1) Į
2013 m. sumą įtraukta suma, kurią numatoma skirti už
vynmedžių išnaikinimą 2012 m. (2) Atsižvelgiant
į jau suderintus teisės aktų pakeitimus, t. y.
savanorišką moduliavimą Jungtinėje Karalystėje ir 136
straipsnį, pasibaigus 2013 m. bus nebetaikomos „nepanaudotos
lėšos“. 6 lentelė. Tiesioginės
pagalbos sudėtinės dalys Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || || || || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. II priedas || || || || || 42 407.2 || 42 623.4 || 42 814.2 || 42 780.3 || 42 780.3 || 42 780.3 || 256 185.7 Išmoka už klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą (30 %) || || || || || 12 866.5 || 12 855.3 || 12 844.3 || 12 834.1 || 12 834.1 || 12 834.1 || 77 068.4 Didžiausia išmokai jauniesiems ūkininkams galima skirti suma (2 %) || || || || || 857.8 || 857.0 || 856.3 || 855.6 || 855.6 || 855.6 || 5 137.9 Bazinės išmokos schema, išmoka už vietoves, kuriose esama gamtinių kliūčių, savanoriška susietoji parama || || || || || 28 682.9 || 28 911.1 || 29 113.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 29 090.6 || 173 979.4 Didžiausia smulkiųjų ūkininkų schemai finansuoti skirtina suma, kuri gali būti paimta iš pirmiau nurodytų eilučių (10 %) || || || || || 4 288.8 || 4 285.1 || 4 281.4 || 4 278.0 || 4 278.0 || 4 278.0 || 25 689.3 Parama vynmedžių augintojams, įtraukta į II priedą[18] || || || || || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 159.9 || 959.1 Pagalbos apribojimas || || || || || -164.1 || -172.1 || -184.7 || -185.6 || -185.6 || -185.6 || -1 077.7 Medvilnė || || || || || 256.0 || 256.3 || 256.5 || 256.6 || 256.6 || 256.6 || 1 538.6 POSEI ir (arba) Mažosios Egėjo jūros salos || || || || || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 417.4 || 2 504.4 7 lentelė. BŽŪP
reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su tiesioginės
pagalbos teikimo 2014 m. pereinamojo laikotarpio priemonėmis,
apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Numatomi poreikiai || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || 2013 (1) || 2013 m. (patikslinta) || 2014 (2) Tarybos reglamento (EB) Nr. 73/2009 IV priedas || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 541.9 Laipsniškas išmokų didinimas ES 10 || || || || || 616.1 BŽŪP padėties patikrinimas || || || || || -64.3 Ankstesnės reformos || || || || || -9.9 IŠ VISO 05 03 || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || 40 165.0 || 40 530.5 || 41 072.4 Pastabos. (1) Į 2013 m. sumą įtraukta suma,
kurią numatoma skirti už vynmedžių išnaikinimą 2012 m. (2) Į praplėstas grynąsias viršutines ribas
įtraukta paramos vynmedžių augintojams suma, numatoma pervesti
bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių
priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais. 8 lentelė. BŽŪP
reformos pasiūlymų finansinio poveikio, susijusio su kaimo
plėtra, apskaičiavimas Mln. EUR (dabartinėmis kainomis) Biudžetiniai metai || || Teisinis pagrindas || Kaimo plėtrai skiriamos lėšos || Pokyčiai, palyginti su 2013 m. || || || || 2013 || 2013 m. (patikslinta) (1) || 2014 || 2015 || 2016 || 2017 || 2018 || 2019 || 2020 || IŠ VISO 2014–2020 m. Kaimo plėtros programos || || || 14 788.9 || 14 423.4 || || || || || || || || Pagalba už medvilnę. Restruktūrizavimas || (2) || || || || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 4.0 || 28.0 Apribojus tiesioginę pagalbą gautos lėšos || || || || || || 164.1 || 172.1 || 184.7 || 185.6 || 185.6 || 185.6 || 1 077.7 Kaimo plėtros finansinis paketas, išskyrus techninę pagalbą || (3) || || || || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -8.5 || -59.4 Techninė pagalba || (3) || || 27.6 || 27.6 || 8.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 3.5 || 29.4 Premija už vietos inovacinius bendradarbiavimo projektus || (4) || || Netaikoma || Netaikoma || 0.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 5.0 || 30.0 IŠ VISO 05 04 || || || || || || || || || || || || Grynasis reformos pasiūlymų poveikis || || || || || 4.0 || 168.1 || 176.1 || 188.7 || 189.6 || 189.6 || 189.6 || 1 105.7 IŠ VISO IŠLAIDŲ (prieš pritaikant apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 14 455.1 || 101 185.5 IŠ VISO IŠLAIDŲ (pritaikius apribojimą) || || || 14 816.6 || 14 451.1 || 14 455.1 || 14 619.2 || 14 627.2 || 14 639.8 || 14 640.7 || 14 640.7 || 14 640.7 || 102 263.2 Pastabos. (1) Patikslinimai atlikti atsižvelgiant į
galiojančius teisės aktus ir taikomi tik iki 2013 finansinių
metų pabaigos. (2) 1 lentelėje (3.1 skirsnyje) nurodytos sumos atitinka
Komisijos komunikate „Strategijos „Europa 2020“ biudžetas“ (COM(2011) 500 final)
nustatytas sumas. Tačiau dar reikia nuspręsti, ar DFP turi
atsispindėti pasiūlymas nuo 2014 m. vienos valstybės
narės nacionalinės medvilnės sektoriaus restruktūrizavimo
programos finansinį paketą pervesti kaimo plėtrai, nes tai
reikštų, kad turi būti atitinkamai pakoreguotos EŽŪGF
tarpinės viršutinės ribos ir 2 ramsčio sumos
(4 mln. EUR per metus). Pirmiau pateiktoje 8 lentelėje nurodytos
pervestos sumos nepriklausomai nuo to, ar jos atsispindės DFP. (3) 2013 m. techninei pagalbai skiriama suma nustatyta
remiantis pradiniu kaimo plėtros finansiniu paketu (į ją
neįtrauktos iš 1 ramsčio pervestos lėšos). 2014–2020 m. techninei pagalbai nustatytos sumos dydis sudaro
0,25 % bendro kaimo plėtros finansinio paketo. (4) Padengiama techninei pagalbai skiriamomis lėšomis. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Pastaba. Apskaičiuota,
kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio
administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę
sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais
ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO AGRI GD || Žmogiškieji ištekliai || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986 Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928 IŠ VISO AGRI GD || Asignavimai || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914 IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914 mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || || || N metai[19] || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą metų skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || || || || || || || || Mokėjimai || || || || || || || ||
3.2.2.
Numatomas poveikis veiklos asignavimams
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai
nenaudojami –
x Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. EUR
(tūkstantųjų tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato rūšis || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 5 KONKRETUS TIKSLAS: didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą ir jo dalies maisto grandinėje vertę || || || || || || || || || || || || || || || || - Vaisiai ir daržovės: Pardavimas per gamintojų organizacijas (GO)[20] || Produkcijos, parduodamos per GO, vertės dalis procentais lyginant su visos produkcijos verte || || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 830.0 || || 5 810.0 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Restruktūrizavimas20 || Hektarų skaičius || || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || 54 326 || 475.1 || || 3 326.0 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Investicijos20 || || || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || 1 147 || 178.9 || || 1 252.6 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Šalutinių produktų distiliavimas20 || Hektolitrai || || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || 700 000 || 98.1 || || 686.4 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Geriamasis alkoholis20 || Hektarų skaičius || || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || 32 754 || 14.2 || || 14.2 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Koncentruotos misos naudojimas20 || Hektolitrai || || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || 9 || 37.4 || || 261.8 - Vynas: Nacionalinis finansinis paketas – Reklama20 || || || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 267.9 || || 1 875.3 - Kita || || || || 720.2 || || 739.6 || || 768.7 || || 797.7 || || 820.3 || || 808.8 || || 797.1 || || 5 452.3 5 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2 621.8 || || 2 641.2 || || 2 670.3 || || 2 699.3 || || 2 721.9 || || 2 710.4 || || 2 698.7 || || 18 763.5 6 KONKRETUS TIKSLAS: remti ūkių pajamas ir apriboti jų kintamumą || || || || || || || || || || || || || || || || - Parama tiesioginėms pajamoms[21] || Hektarų, už kuriuos sumokėta, skaičius (mln.) || || 161.014 || 42 876.4 || 161.014 || 43 080.6 || 161.014 || 43 297.1 || 161.014 || 43 488.1 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 43 454.3 || 161.014 || 303 105.0 6 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 42 876.4 || || 43 080.6 || || 43 297.1 || || 43 488.1 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 43 454.3 || || 303 105.0 IŠ VISO IŠLAIDŲ || || || || || || || || || || || || || || || || Pastaba. 1–4 ir 7–10
konkrečių tikslų rezultatai dar turi būti nustatyti (žr.
skirsnį 1.4.2).
3.2.3.
Numatomas poveikis administracinio pobūdžio
asignavimams
3.2.3.1.
Suvestinė
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai
asignavimai nenaudojami –
x Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti administraciniai asignavimai naudojami taip: mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai[22] || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 136.998 || 958.986 Kitos administracinės išlaidos || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 9.704 || 67.928 Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || || Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinio pobūdžio išlaidos || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || || || || || || || || IŠ VISO || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 146.702 || 1 026.914
3.2.3.2.
Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai
–
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
x Pasiūlymui
(iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami taip: Pastaba. Apskaičiuota,
kad teisės aktų pasiūlymai neturės jokio poveikio
administracinio pobūdžio asignavimams, t. y. teisinę
sistemą ketinama įgyvendinti su dabartiniais žmogiškaisiais
ištekliais ir administracinėmis išlaidomis. 2014–2020 m. laikotarpio
sumos grįstos 2011 m. duomenimis. Sąmatą nurodyti sveikaisiais
skaičiais (arba ne smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || XX 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 || 1 034 XX 01 01 02 (Delegacijos) || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 || 3 XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE))[23] || XX 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 || 78 XX 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || || || || || || || XX 01 04 mm || - būstinėje || || || || || || || - delegacijose || || || || || || || XX 01 05 02 (CA, INT, SNE - netiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE - tiesioginiai moksliniai tyrimai) || || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || || || || || || || IŠ VISO[24] || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 || 1 115 XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų
išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus
priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus
finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali
būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo
procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Vykdytinų
užduočių aprašymas: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Išorės personalas ||
3.2.4.
Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine
programa
–
x Pasiūlymas
(iniciatyva) atitinka 2014–2020 m. daugiametės finansinės
programos pasiūlymus –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą),
reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos
išlaidų kategorijos programavimą –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą (iniciatyvą) būtina
taikyti lankstumo priemonę arba patikslinti daugiametę finansinę
programą
3.2.5.
Trečiųjų šalių įnašai
–
Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatytas bendras
su trečiosiomis šalimis finansavimas –
X Kaimo plėtros
(EŽŪFKP) pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas bendras finansavimas
apskaičiuojamas taip: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų
tikslumu) || 2014 metai || 2015 metai || 2016 metai || 2017 metai || 2018 metai || 2019 metai || 2020 metai || Iš viso Nurodyti bendrą finansavimą teikiančią įstaigą || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN || VN IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų[25] || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta || Turi būti nustatyta
3.3.
Numatomas poveikis įplaukoms
–
x Pasiūlymas
(iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
x nuosaviems ištekliams –
x įvairioms
įplaukoms mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis[26] N metai || N+1 metai || N+2 metai || N+3 metai || ... atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 skirsnį) || || || || || || || || Įvairių
asignuotųjų įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų
eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas poveikis. Žr.
3.2.1 skirsnio 2 ir 3 lenteles [1] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „2020 m. Europos biud˛etas“, COM(2011) 500 final,
2011 6 29. [2] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui, Tarybai,
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų
komitetui „BŽŪP artėjant 2020 m. Su aprūpinimu
maistu, gamtos ištekliais ir teritorine pusiausvyra susijusių būsimų
uždavinių sprendimas“, COM(2010) 672 final, 2010 11 18. [3] Visų pirma žr. 2011 m. birželio 23 d.
Europos Parlamento rezoliuciją 2011/2015(INI) ir 2011 m. kovo
18 d. pirmininkaujančios valstybės narės išvadas. [4] Dabartinę teisės aktų sistemą sudaro
Tarybos reglamentas (EB) Nr. 73/2009 (tiesioginės išmokos), Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1234/2007 (rinkos priemonės), Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 1698/2005 (kaimo plėtra) ir Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1290/2005 (finansavimas). [5] Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo
nustatomos Europos regioninės plėtros fondui, Europos socialiniam
fondui, Sanglaudos fondui, Europos žemės ūkio fondui kaimo
plėtrai ir Europos jūros reikalų ir žuvininkystės fondui,
kurių veiklos gairės pateiktos Bendroje strateginėje programoje,
bendros nuostatos ir Europos regioninės plėtros fondui, Europos
socialiniam fondui ir Sanglaudos fondui taikytinos bendrosios nuostatos, ir
panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1083/2006, pasiūlymas. [6] 517 gautų nuomonių apžvelgiama poveikio vertinimo
9 priede. [7] OL C , , p. . [8] OL C , , p. . [9] OL C , , p. . [10] OL C , , p. . [11] OL L 30, 2009 1 31, p. 16. [12] OL L 95, 2007 4 5, p. 1. [13] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [14] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies
a arba b punkte. [15] COM(2011) 500 final, 2011 6 29. [16] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į
Finansinį reglamentą pateikiamos svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html. [17] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [18] 2014–2020 m. laikotarpio tiesioginė pagalba
apima paramos vynmedžių augintojams sumą, numatomą pervesti
bendrosios išmokos schemos priemonėms, remiantis valstybių narių
priimtais, 2013 m. skirtais sprendimais. [19] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo
pradžios metai. [20] Remiantis ankstesniais rezultatais ir apskaičiavimais
iš 2012 m. biudžeto projekto. Vaisių ir daržovių sektoriaus
gamintojų organizacijų sumos atitinka to sektoriaus reformą ir,
kaip jau nurodyta 2012 m. biudžeto projekto veiklos ataskaitose,
rezultatai bus žinomi tik 2011 m. pabaigoje. [21] Remiantis 2009 m. reikalavimus galinčiais
atitikti regionais. [22] Remiantis pareigūnų ir laikinųjų
darbuotojų etatų plano pareigybių įsteigimo
127 000 EUR vidutine suma. [23] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per
agentūrą įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED –
jaunesnysis delegacijos ekspertas („Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis
darbuotojas („Local Agent“); SNE – deleguotasis nacionalinis ekspertas
(„Seconded National Expert“). [24] Į šią sumą neįtrauktos 05.010404
biudžeto eilutėje nurodytos tarpinės viršutinės ribos. [25] Šios sumos bus nustatytos valstybių narių
pateiktinose kaimo plėtros programose. [26] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus
mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros
sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.