Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52011PC0603

Pasiūlymas TARYBOS SPRENDIMAS dėl Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo

/* KOM/2011/0603 galutinis - 2011/0257 (NLE) */

52011PC0603




AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

Remdamasi Tarybos suteiktu įgaliojimu[1], Europos Komisija derėjosi su Bisau Gvinėjos Respublika dėl 2008 m. kovo 17 d. Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarimo protokolo atnaujinimo. Šioms deryboms pasibaigus, 2011 m. birželio 15 d. buvo parafuotas naujasis protokolas.

Derybos dėl naujojo protokolo vėlavo dėl 2011 m. Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos konsultacijų pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį. Kadangi laiko naujajam protokolui sudaryti iki pasibaigiant senojo protokolo galiojimui buvo likę labai nedaug, abi šalys nusprendė sudaryti protokolą vieneriems metams, kad turėtų laiko įvertinti būsimojo, ilgesnio, protokolo perspektyvas.

Naujasis protokolas apima vienerių metų laikotarpį nuo 2011 m. birželio 16 d. Jame paliekamos senojo protokolo sąlygos ir įtraukiama išlyga, pagal kurią galima sustabdyti protokolo galiojimą, jei nebus laikomasi žmogaus teisių ir demokratinių principų.

Ši procedūra pradėta kartu su procedūromis, susijusiomis su Tarybos sprendimu laikinai taikyti protokolą bei su Tarybos reglamentu dėl žvejybos galimybių paskirstymo Sąjungos valstybėms narėms.

Pagrindinis susitarimo protokolo tikslas – atsižvelgiant į esamą perviršį išsaugoti Europos Sąjungos laivų žvejybos galimybes. Komisija rėmėsi ir išorės ekspertų atlikto ex-post įvertinimo rezultatais bei pagal šį susitarimą įsteigto mokslinio komiteto nuomone.

Protokolu siekiama įtvirtinti Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos Respublikos bendradarbiavimą, kad būtų sukurta partnerystės sistema tausios žuvininkystės politikai plėtoti ir žuvininkystės ištekliams atsakingai naudoti Bisau Gvinėjos Respublikos žvejybos zonoje, atsižvelgiant į abiejų šalių interesus.

Naujasis protokolas atitinka abiejų šalių norą stiprinti partnerystę ir bendradarbiavimą žuvininkystės sektoriuje tam pasitelkiant esamas finansines priemones. Tuo tikslu primenama būtinybė sukurti tinkamą investicijų plėtros sistemą.

Visas protokole numatyto finansinio įnašo dydis – 7 500 000 EUR visam laikotarpiui paskirstomas taip: a) ne daugiau kaip 27 leidimai tunų žvejybos laivams ir 8 800 BRT traleriams už 4 550 000 EUR finansinį įnašą ir b) 2 950 000 EUR parama Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės politikos plėtrai. Tokia parama dera su nacionalinės žuvininkystės politikos tikslais.

Smulkiau skirstant, šiame protokole, kaip ir ankstesniajame, numatytos tokių kategorijų žvejybos galimybės:

- 4 400 BRT krevečių traleriams šaldikliams

- 4 400 BRT žuvų ir galvakojų moliuskų traleriams šaldikliams

- 23 tunų žvejybos seineriai ir dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai

- 14 kartinėmis ūdomis žvejojančių laivų

Tuo remdamasi, Komisija siūlo, kad Taryba, Parlamentui pritariant, sprendimu patvirtintų šį naująjį protokolą.

2011/0257 (NLE)

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos protokolo, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį kartu su 218 straipsnio 6 dalies a punktu,

atsižvelgdama į Europos Komisijos pasiūlymą,

atsižvelgdama į Europos Parlamento pritarimą[2],

kadangi:

(1) 2008 m. kovo 17 d. Taryba priėmė Tarybos reglamentą (EB) Nr. 241/2008 dėl Europos bendrijos ir Bisau Gvinėjos Respublikos partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo sudarymo[3];

(2) Sąjunga derėjosi su Bisau Gvinėjos Respublika dėl naujojo protokolo, kuriuo Sąjungos laivams suteikiamos žvejybos galimybės vandenyse, į kuriuos Bisau Gvinėja turi suverenias teises arba kurie priklauso jos jurisdikcijai žuvininkystės srityje;

(3) šioms deryboms pasibaigus, 2011 m. birželio 15 d. buvo parafuotas naujasis protokolas;

(4) naujasis protokolas buvo pasirašytas remiantis Sprendimu Nr. .../2011/ES[4][5] ir laikinai taikomas nuo 2011 m. birželio 16 d.;

(5) reikėtų minėtą protokolą sudaryti,

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

1 straipsnis

Sąjungos vardu tvirtinamas Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos protokolas, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas.

2 straipsnis

Tarybos pirmininkas Sąjungos vardu padaro protokolo 14 straipsnyje numatytą Sąjungą įpareigojantį pranešimą, kuriuo išreiškiamas Sąjungos sutikimas būti protokolo saistomai[6].

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

Priimta

Tarybos vardu

Pirmininkas

PROTOKOLAS Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos protokolas, kuriuo nustatomos dabar galiojančiame abiejų šalių žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas

1 straipsnis Taikymo laikotarpis ir žvejybos galimybės

1. Nuo 2011 m. birželio 16 d. vienerių metų laikotarpiui susitarimo 5 ir 6 straipsniuose numatytos žvejybos galimybės paskirstomos taip:

- vėžiagyviai ir priedugnio rūšys

a) krevečių traleriai šaldikliai: 4 400 BRT per metus;

b) žuvų ir galvakojų moliuskų traleriai šaldikliai: 4 400 BRT per metus;

- Toli migruojančios rūšys (1982 m. Jungtinių Tautų konvencijos 1 priede išvardytos rūšys)

c) tunų seineriai šaldikliai ir ilgosiomis ūdomis žvejojantys laivai: 23 laivai;

d) tunus kartinėmis ūdomis žvejojantys laivai – 14 laivų.

2. 1 dalis yra taikoma nepažeidžiant šio protokolo 5 ir 6 straipsnių nuostatų.

3. Taikant susitarimo 6 straipsnį su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojantys laivai gali vykdyti žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonose tik turėdami žvejybos licenciją, išduotą pagal šį protokolą ir jo prieduose nurodytas sąlygas.

2 straipsnisFinansinis įnašas ir specialusis įnašas. Mokėjimo tvarka

1. Susitarimo 7 straipsnyje nurodytas finansinis įnašas protokolo 1 straipsnyje nurodytam laikotarpiui yra 7 mln. EUR.

2. Tačiau jei Sąjungos laivai šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytas žvejybos galimybes išnaudos geriau nei numatyta, Sąjunga Bisau Gvinėjai skirs papildomą šiam išnaudojimui proporcingą sumą, atsižvelgdama į šiuo protokolu nustatytas žvejybos galimybes ir ne daugiau kaip 1 mln. eurų per metus. Šalys susitaria jungtiniame komitete ne vėliau kaip per tris mėnesius po šio protokolo įsigaliojimo nustatyti referencinį laikotarpį, orientacines sumas ir konkrečią mokėjimo tvarką.

3. 1 dalis yra taikoma, nepažeidžiant šio protokolo 5, 6, 7, 8, 9, 11 ir 12 straipsnių nuostatų.

4. 1 dalyje numatytą finansinį įnašą Sąjunga sumoka ne vėliau kaip 2012 m. kovo 15 d.

5. Atsižvelgiant į šio protokolo 8 straipsnio nuostatas šio įnašo panaudojimas nustatomas pagal Bisau Gvinėjos finansų įstatymą ir yra išskirtinė Bisau Gvinėjos institucijų kompetencija.

6. Prie 1 dalyje nurodytos sumos pridedamas 500 000 eurų per metus specialusis Sąjungos įnašas, skirtas žuvininkystės produktų sanitarinės ir fitosanitarinės priežiūros sistemai įgyvendinti. Tačiau prireikus šalys gali nuspręsti šio specialiojo įnašo dalį skirti stebėjimo, kontrolės ir priežiūros sistemai Bisau Gvinėjos žvejybos zonose stiprinti. Šis įnašas panaudojamas pagal šio protokolo 3 straipsnio nuostatas.

7. Nepažeidžiant šio protokolo 3 straipsnio nuostatų, 6 dalyje numatyto specialiojo įnašo mokėjimas atliekamas ne vėliau kaip 2012 m. kovo 15 d.

8. Šiame straipsnyje numatytos sumos pervedamos į Bisau Gvinėjos centrinio banke atidarytą specialią Valstybės iždo sąskaitą, kurios duomenis kasmet pateikia Ministerija.

3 straipsnisSpecialusis įnašas žuvininkystės produktų sanitarinėms ir fitosanitarinėms sąlygoms gerinti ir žvejybos stebėjimui, kontrolei bei priežiūrai

1. Šio protokolo 2 straipsnio 6 dalyje nurodyta specialusis Sąjungos įnašas pirmiausia skiriamas žuvininkystės sektoriaus sanitarinėms normoms įgyvendinti ir prireikus – Bisau Gvinėjos stebėjimo, kontrolės ir priežiūros politikai.

2. Bisau Gvinėja atsako už šios sumos panaudojimą, remdamasi Šalių bendru sutarimu nustatytomis įgyvendintinomis priemonėmis ir susijusiomis metinėmis programomis.

3. Nepažeidžiant šalių nustatytų minėtų tikslų ir remiantis šio protokolo 8 ir 9 straipsniais Šalys susitaria daugiausia dėmesio skirti:

a) veiksmams, kuriais siekiama pagerinti žuvininkystės produktų sanitarines ir fitosanitarines sąlygas, taip pat sustiprinti kompetentingos institucijos įgaliojimus, įgyvendinti CIPA (Įgaliotų patentinių patikėtinių institutas, angl. Chartered Institute of Patent Agents) (ISO 9000) normas, apmokyti patikėtinius ir atitinkamai pritaikyti būtiną teisinę sistemą;o prireikus –

b) paramos žvejybos stebėjimui, kontrolei ir priežiūrai veiksmams, pvz., prižiūrėti Bisau Gvinėjos vandenis iš jūros ir oro, įdiegti žvejybos laivų palydovinio stebėjimo sistemą (LSS), pagerinti teisinę sistemą ir jos taikymą pažeidimų atvejais.

4. Susitarimo 10 straipsnyje numatytam jungtiniam komitetui kasmet pateikiama išsami ataskaita.

5. Tačiau Sąjunga nuo pat pirmųjų protokolo galiojimo metų pasilieka teisę sustabdyti protokolo 2 straipsnio 6 dalyje numatyto specialiojo įnašo mokėjimą, jei iškyla ginčų dėl veiksmų programų arba jei rezultatai neatitinka programų tikslų, išskyrus išskirtinių aplinkybių atvejus.

4 straipsnis Mokslinis bendradarbiavimas

1. Šalys įsipareigoja Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje siekti atsakingos žuvininkystės, paremtos tausaus išteklių valdymo principais, skatindamos regioninį bendradarbiavimą atsakingos žuvininkystės srityje ir pirmiausia Žuvininkystės paregioninėje komisijoje (pranc. CSRP).

2. Šio protokolo galiojimo laikotarpiu šalys bendradarbiauja siekdamos spręsti tam tikrus su Bisau Gvinėjos žvejybos zonos išteklių būklės raida susijusius klausimus; šiuo tikslu jungtinis mokslinis komitetas renkasi bent kartą per metus, kaip numatyta susitarimo 4 straipsnio 1 dalyje. Vienai šalių paprašius arba jei reikia pagal šį susitarimą, gali būti sušaukti ir kiti jungtinio mokslinio komiteto posėdžiai.

3. Remdamosi metinio bendro mokslinio susitikimo išvadomis ir rekomendacijomis bei rezoliucijomis, priimtomis Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (ICCAT), Žvejybos rytų vidurio Atlante komiteto (CECAF) ir kitų regioninių arba tarptautinių organizacijų, kuriose abi šalys yra narės arba turi savo atstovus, šalys tariasi susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete ir atitinkamais atvejais bendru sutarimu priima priemones žuvininkystės išteklių tausiam valdymui užtikrinti.

5 straipsnis Žvejybos galimybių persvarstymas

1. 1 straipsnyje nustatytos žvejybos galimybės bendru sutarimu gali būti padidintos, jei susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendro mokslinio susitikimo išvadomis šis padidinimas neigiamai nepaveiks tausaus Bisau Gvinėjos išteklių valdymo. Tokiu atveju 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas finansinis įnašas yra padidinamas proporcingai ir pro rata temporis . Tačiau bendra Europos Sąjungos mokamo finansinio įnašo suma negali viršyti 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos sumos daugiau nei dvigubai.

2. Priešingai, jei šalys susitaria priimti susitarimo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones, pagal kurias būtų sumažintos 1 straipsnyje nurodytos žvejybos galimybės, finansinis įnašas sumažinamas proporcingai ir pro rata temporis . Nepažeisdama šio protokolo 8 straipsnio nuostatų, finansinio įnašo mokėjimą Europos Sąjunga galėtų sustabdyti, jei nebūtų galima panaudoti šiame protokole nustatytų žvejybos galimybių.

3. Žvejybos galimybių paskirstymas įvairių kategorijų laivams taip pat gali būti abiejų šalių bendru sutarimu peržiūrėtas atsižvelgiant į visas galimas bendro metinio susitikimo rekomendacijas dėl išteklių, kurie galėtų būti paveikti tokio perskirstymo, valdymo. Šalys susitaria dėl finansinio įnašo koregavimo, jei dėl žvejybos galimybių perskirstymo tai pagrįsta.

4. Dėl 1, 2 ir 3 dalyse numatytų žvejybos galimybių peržiūros atvejų bendrai sutaria abi šalys susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

6 straipsnisNaujos žvejybos ir žvalgomosios žvejybos galimybės

1. Jei Sąjungos žvejybos laivai yra suinteresuoti šio protokolo 1 straipsnyje nenurodyta žvejybos veikla, Sąjunga, siekdama leidimo tokiai naujai veiklai, konsultuojasi su Bisau Gvinėja. Atitinkamais atvejais šalys susitaria dėl tokioms naujoms žvejybos galimybėms taikytinų sąlygų ir, jei būtina, iš dalies pakeičia šį protokolą ir jo priedą.

2. Gavusios susitarimo 4 straipsnyje numatyto jungtinio mokslinio komiteto pritarimą šalys gali vykdyti žvalgomosios žvejybos kampanijas Bisau Gvinėjos žvejybos zonose. Šiuo tikslu vienai iš šalių paprašius jos konsultuojasi tarpusavyje ir kiekvienu atveju atskirai nustato naujus išteklius, sąlygas ir kitus susijusius aspektus.

3. Žvalgomosios žvejybos leidimai suteikiami bandymams ne ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui.

4. Jei šalys nusprendžia, kad žvalgomosios žvejybos kampanijos davė teigiamų ekosistemų ir gyvųjų jūros išteklių išsaugojimo rezultatų, šio protokolo 5 straipsnyje numatyta bendro sutarimo tvarka atsižvelgiant į leidžiamas žvejybos pastangas Sąjungos laivams gali būti skiriamos naujos žvejybos galimybės, galiosiančios iki šio protokolo galiojimo pabaigos. Finansinis įnašas bus padidintas pagal šio protokolo 5 straipsnio nuostatas.

5. Žvalgomosios žvejybos metu sužvejotas kiekis yra laivo savininko nuosavybė. Draudžiama žvejoti egzempliorius, kurių dydis neatitinka nustatytų reikalavimų arba kurių Bisau Gvinėjos teisės aktais žvejoti, laikyti laive ir parduoti neleidžiama.

7 straipsnisFinansinio įnašo mokėjimo sustabdymas ir persvarstymasesant neįprastoms aplinkybėms

1. Europos Sąjunga gali sustabdyti šio protokolo 2 straipsnyje nurodytų finansinio įnašo ir specialiojo įnašo mokėjimą, jei:

1. susidaro neįprastos aplinkybės, išskyrus gamtos reiškinius, kurios trukdo žvejybos veiklai Bisau Gvinėjos išskirtinėje ekonominėje zonoje (IEE), arba

2. Europos Sąjunga konstatuoja, kad Bisau Gvinėja pažeidė esminius ir pamatinius žmogaus teisių principus, kaip numatyta Kotonu susitarimo 9 straipsnyje.

Sprendimas dėl sustabdymo priimamas abiem šalims pasikonsultavus tarpusavyje per du mėnesius nuo vienos iš šalių prašymo pateikimo ir su sąlyga, kad Europos Sąjunga mokėjimo sustabdymo metu jau yra pervedusi visą sumokėtiną sumą.

2. Šio protokolo 2 straipsnyje nurodyti finansinis įnašas ir specialusis įnašas vėl pradedami mokėti, kai tik šalys, pasikonsultavusios tarpusavyje, bendru sutarimu nusprendžia, kad žvejybos veiklai trukdžiusių aplinkybių nebėra ir (arba) kad padėtis yra tinkama žvejybos veiklai toliau vykdyti.

3. Europos Sąjungos laivams išduotų žvejybos leidimų galiojimas gali būti sustabdytas drauge su finansinio įnašo mokėjimo remiantis 2 straipsniu sustabdymu. Vėl pradėjus mokėti finansinį įnašą, žvejybos leidimų galiojimas pratęsiamas tiek, kiek buvo sustabdytas žvejybos veiklos vykdymas.

8 straipsnisPartnerystės susitarimo indėlis įgyvendinantBisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politiką

1. 35 % 2 straipsnio 1 dalyje nurodyto finansinio įnašo, t. y. 2 450 000 eurų, skiriami Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus politikai plėtoti ir įgyvendinti siekiant tausios ir atsakingos žuvininkystės jos vandenyse.

2. Už šios sumos panaudojimą atsako Bisau Gvinėja, atsižvelgdama į abiejų šalių bendru sutarimu nustatytus įgyvendintinus tikslus ir atitinkamas metines ir daugiametes programas, kuriais siekiama tinkamai valdyti žuvininkystės išteklius, stiprinti mokslinius tyrimus, didinti Bisau Gvinėjos kompetentingų institucijų kontrolės pajėgumus ir gerinti žuvininkystės produktų gamybos sąlygas.

3. Nepažeisdamos minėtų tikslų, atsižvelgdamos į Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriaus tvarios plėtros strategiją ir siekdamos, kad būtų užtikrintas tvarus ir atsakingas sektoriaus valdymas, šalys susitaria be kitų sričių daugiausia dėmesio skirti žvejybos veiklos stebėjimui, kontrolei ir priežiūrai, moksliniams tyrimams ir žuvininkystės valdymui ir priežiūrai.

9 straipsnisParamos Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektoriuiįgyvendinimo taisyklės

1. Įsigaliojus šiam protokolui, nepažeisdamos 8 straipsnio 3 dalies nuostatų, Europos Sąjunga ir Ministerija susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete susitaria dėl:

(a) metinių gairių, pirmiausia numatytųjų 8 straipsnio 2 dalyje, pagal kurias įgyvendinami Bisau Gvinėjos žuvininkystės politikos prioritetai siekiant tausios ir atsakingos žuvininkystės;

(b) įgyvendintinų metinių tikslų, taip pat kriterijų ir rodiklių pasiektiems rezultatams kasmet įvertinti. III priede nurodyti pagrindiniai tikslų ir rezultatų rodiklių aspektai, į kuriuos reikia atsižvelgti įgyvendinant protokolą.

2. Visus gairių, tikslų ir vertinimo kriterijų bei rodiklių pakeitimus priima abi šalys jungtiniame komitete.

3. Apie šio protokolo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytos finansinės paramos Bisau Gvinėjai paskirstymą pranešama Europos Sąjungai, kai tik jungtiniame komitete patvirtinami gairės, tikslai ir vertinimo kriterijai bei rodikliai.

4. Apie tokį paskirstymą Ministerija Europos Sąjungai praneša ne vėliau kaip per 4 mėnesius po šio protokolo įsigaliojimo.

5. Metinė finansuojamų programos veiksmų įgyvendinimo, pasiektų rezultatų ir iškilusių problemų ataskaita pateikiama patvirtinti susitarimo 10 straipsnyje numatytame jungtiniame komitete.

6. Tačiau Europos Sąjunga pasilieka teisę pasitarusi jungtiniame komitete pakoreguoti arba sustabdyti protokolo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos mokėjimą, jeigu tuometinis metinis žuvininkystės politikos įgyvendinimo faktinių rezultatų įvertinimas tai pagrindžia.

10 straipsnisEkonominė ES ūkinės veiklos vykdytojų integracijaį Bisau Gvinėjos žuvininkystės sektorių

1. Šalys įsipareigoja skatinti ekonominį Sąjungos ūkinės veiklos vykdytojų integravimą į Bisau Gvinėjos žuvininkystės struktūrą.

2. Šalys ypač įsipareigoja skatinti steigti laikinas Sąjungos ir Bisau Gvinėjos ūkinės veiklos vykdytojų asociacijas siekiant bendrai naudoti Bisau Gvinėjos išskirtinės ekonominės zonos žuvininkystės išteklius.

3. Laikinos įmonių asociacijos – tai Sąjungos laivų savininkų ir Bisau Gvinėjos fizinių arba juridinių asmenų laikina sutartimi paremtos asociacijos, kurių tikslas – vienu arba daugiau su Europos Sąjungos valstybės narės vėliava plaukiojančių laivų drauge žvejoti arba naudoti išteklius pagal Bisau Gvinėjos kvotas ir dalytis naudą arba nuostolius, susijusius su įmonės sutartos ekonominės veiklos išlaidomis.

4. Bisau Gvinėja suteikia leidimą, kuris būtinas, kad jūros žuvininkystės išteklių naudojimu užsiimančios laikinos įmonių asociacijos galėtų vykdyti veiklą jos žvejybos zonose.

5. Sąjungos laivai, nusprendę prisijungti prie laikinųjų įmonių asociacijų pagal galiojančio protokolo nuostatas, ir vykdyti šio protokolo 1 straipsnio 1 dalies a ir b punktuose nurodytų kategorijų žvejybos veiklą, atleidžiami nuo licencijos mokesčių. Be to, nuo trečiųjų protokolo galiojimo metų Bisau Gvinėja skirs finansinę paramą laikinoms įmonių asociacijoms steigti. Bendra šios paramos suma neviršys 20 % bendros mokesčių, kuriuos laivų savininkai moka pagal šį protokolą, sumos.

6. Jungtinis komitetas nustatys finansines ir technines taisykles, pagal kurias bus galima įgyvendinti šią paramą ir skatinti steigti laikinas įmonių asociacijas pagal galiojantį protokolą.

11 straipsnisGinčai. Protokolo taikymo sustabdymas

1. Šio protokolo įgyvendinimas gali būti sustabdytas vienos iš šalių iniciatyva po konsultacijų jungtiniame komitete, jei viena iš šalių pažeidžia esminius ir pamatinius žmogaus teisių principus ir demokratijos principus, kaip numatyta Kotonu susitarimo 9 straipsnyje.

2. Šalių ginčai dėl šio protokolo ir jo priedų nuostatų aiškinimo ir atitinkamo taikymo sprendžiami šalims konsultuojantis jungtiniame komitete; jei būtina, šaukiamas neeilinis posėdis.

3. Protokolo taikymas gali būti sustabdytas bet kurios šalies iniciatyva, jei tarp šalių kyla rimtas ginčas, o pagal 1 dalį konsultuojantis jungtiniame komitete draugiško sprendimo nebuvo pasiekta.

4. Norėdama sustabdyti protokolo taikymą, suinteresuotoji šalis raštu praneša apie savo ketinimą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki dienos, kurią šis sustabdymas turėtų įsigalioti.

5. Jei protokolo taikymas sustabdomas, šalys ir toliau konsultuojasi tarpusavyje, siekdamos draugiškai išspręsti ginčą. Kai toks sprendimas randamas, protokolas vėl pradedamas taikyti, o finansinio įnašo dalis sumažinama proporcingai ir pro rata temporis , priklausomai nuo protokolo taikymo sustabdymo trukmės.

12 straipsnisProtokolo sustabdymas, jei Bisau Gvinėja netinkamai vykdo atsakingos ir tausios žuvininkystės įpareigojimus

Nepažeidžiant šio protokolo 4 straipsnio nuostatų, jeigu Bisau Gvinėja nevykdo atsakingos ir tausios žuvininkystės įpareigojimų, t. y. nesilaiko Bisau Gvinėjos Vyriausybės nustatytų metinių žuvininkystės valdymo planų, šio protokolo taikymas gali būti sustabdytas pagal 11 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatas.

13 straipsnisProtokolo taikymo sustabdymas dėl neatlikto nemokėjimo

Atsižvelgiant į 4 straipsnio nuostatas, Europos Sąjungai neatlikus 2 straipsnyje nurodytų mokėjimų, šio protokolo taikymas gali būti sustabdytas tokiomis sąlygomis:

a) kompetentingos Bisau Gvinėjos institucijos Europos Komisijai pateikia pranešimą apie nesumokėjimą. Europos Komisija atlieka būtinus patikrinimus ir, jei reikia, ne vėliau kaip per 30 darbo dienų nuo minėto pranešimo gavimo atlieka šį mokėjimą.

b) Jei, iki a punkte numatyto termino mokėjimas neatliekamas ir nepateikiama pateisinama priežastis, Bisau Gvinėjos kompetentingos institucijos turi teisę sustabdyti protokolo taikymą. Jos nedelsdamos apie tai informuoja Europos Komisiją.

Protokolas vėl pradedamas taikyti, kai tik atliekamas atitinkamas mokėjimas.

14 straipsnisĮsigaliojimas

1. Šis protokolas ir jo priedai įsigalioja tą dieną, kurią abi šalys praneša viena kitai apie visų tam reikiamų procedūrų įvykdymą.

2. Jie taikomi nuo 2011 m. birželio 16 d.

3. Šis protokolas ir jo priedai taikomi vienerius metus skaičiuojant nuo jo laikino taikymo pradžios. Šalys įsipareigoja kuo skubiau pradėti konsultacijas, kad būtų sudarytas naujas protokolas, pakeisiantis šį protokolą jam nustojus galioti. Šalys stengiasi pradėti tokias derybas ne vėliau kaip per 9 mėnesius, t. y. ne vėliau kaip 2012 m. kovo 15 d.

I PRIEDAS

SĄJUNGOS LAIVŲ ŽVEJYBOS BISAU GVINĖJOS ŽVEJYBOS ZONOJE SĄLYGOS

I skyrius. Licencijų paraiškų teikimo ir licencijų išdavimo formalumai

1 skirsnis Visiems laivams taikomos bendrosios nuostatos

1. Žvejybos Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje licenciją gali gauti tik reikalavimus atitinkantys laivai.

2. Kad laivas atitiktų reikalavimus, jo savininkui, kapitonui ir pačiam laivui negali būti uždrausta vykdyti žvejybos veiklos Bisau Gvinėjoje. Jie negali būti padarę pažeidimų Bisau Gvinėjos administracinės tvarkos pažeidimų, t. y. turi būti įvykdę visus ankstesnius įsipareigojimus, susijusius su Bisau Gvinėjoje pagal su Sąjunga sudarytus žvejybos susitarimus vykdoma žvejybos veikla.

3. Licencijos prašantiems Sąjungos žvejybos laivams gali atstovauti Bisau Gvinėjoje įsisteigęs agentas. Agento pavardė ir adresas nurodomi licencijos paraiškoje.

4. Atitinkamos Sąjungos kompetentingos Ministerijai per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje pateikia paraišką dėl kiekvieno laivo, pageidaujančio žvejoti pagal susitarimą, ne vėliau kaip 20 darbo dienų iki licencijos galiojimo pradžios, prašomos paraiškoje.

5. Prašymai pateikiami Ministerijai pagal šiam tikslui Bisau Gvinėjos Vyriausybės paruoštą formą, kurios pavyzdys pateikiamas 1 priedėlyje. Bisau Gvinėjos institucijos imasi visų būtinų priemonių, kad licencijos prašymuose pateikti duomenys būtų tvarkomi konfidencialiai. Šie duomenys naudojami tik žuvininkystės susitarimui įgyvendinti.

6. Prie licencijos paraiškos pridedami tokie dokumentai:

- įrodymas, kad sumokėti mokestis už licencijos galiojimo laikotarpį ir VII skyriaus 13 punkte numatyta suma.

- kiti dokumentai arba pažymėjimai, kurių reikalaujama remiantis specialiomis nuostatomis, pagal šį protokolą taikytinomis atitinkamo tipo laivams.

7. Mokestis pervedamas į Bisau Gvinėjos institucijų nurodytą sąskaitą.

8. Į šį mokestį įskaitomi visi nacionaliniai ir vietos mokesčiai išskyrus uosto ir paslaugų mokesčius.

9. Visos laivams išduotos licencijos per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kai Ministerija gauna visus 6 punkte nurodytus dokumentus, perduodamos laivų savininkams arba jų atstovams per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje.

10. Jei licencijos pasirašymo metu Europos Komisijos delegacijos tarnybos nedirba, licencija gali būti perduodama tiesiogiai laivo agentui, o jos kopija nusiunčiama delegacijai.

11. Licencija išduodama konkrečiam laivui ir negali būti perleidžiama.

12. Tačiau Europos Sąjungai paprašius įrodytu force majeure atveju vieno laivo licencija pakeičiama nauja kitam panašių savybių laivui skirta licencija nemokant naujo mokesčio. Tačiau jei naujojo laivo talpa bruto registrinėmis tonomis (BRT) didesnė nei pakeičiamo laivo, pro rata temporis išmokamas sumos skirtumas.

13. Pakeičiamo laivo savininkas arba jo atstovas per Europos Komisijos delegaciją grąžina panaikintą licenciją Ministerijai.

14. Nauja licencija įsigalioja tą dieną, kai laivo savininkas už žvejybą atsakingai Ministerijai grąžina panaikintą licenciją. Europos Komisijos delegacija Bisau Gvinėjoje informuojama apie licencijos perleidimą.

15. Licencija visą laiką turi būti laikoma laive nepažeidžiant I skyriaus 2 skirsnio 1 punkto nuostatų.

16. Šalys susitaria skatinti įgyvendinti licencijų sistemą, pagal kurią informacija ir minėtais dokumentais būtų keičiamasi tik elektroniniu būdu. Šalys susitaria siekti, kad netrukus spausdintus licenciją ir laivų, turinčių leidimą žvejoti Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje, sąrašą pakeistų elektroninės jų versijos.

17. Šalys jungtiniame komitete įsipareigoja pakeisti visas šio protokolo BRT išreikštas nuorodas GT išreikštomis nuorodomis ir pritaikyti visas su tokiu pakeitimu susijusias nuostatas. Prieš atliekant tokį pakeitimą, bus surengtos atitinkamos techninės šalių konsultacijos.

2 skirsnis Tunų žvejybos laivams ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantiems laivams taikomos specialiosios nuostatos

1. Licencija visą laiką turi būti laikoma laive. Europos Sąjunga atnaujina negalutinį laivų, kuriems pagal šio protokolo nuostatas yra paprašyta žvejybos licencijos, sąrašą. Šis negalutinis sąrašas pateikiamas Bisau Gvinėjos institucijoms iškart jį sudarius ir vėliau kaskart atnaujinus. Bisau Gvinėjos institucijoms gavus šį negalutinį sąrašą ir sumokėto avanso patvirtinimą iš Europos Komisijos, atitinkama kompetentinga Bisau Gvinėjos institucija įrašo laivą į leidimą žvejoti turinčių laivų sąrašą, kuris perduodamas už žuvininkystės kontrolę atsakingoms institucijoms ir Europos Komisijos delegacijai Bisau Gvinėjoje. Tuomet Europos Komisijos delegacija tikslią šio sąrašo kopiją nusiunčia laivo savininkui, kuris ją laiko laive vietoj licencijos, kol šią jam išduoda Bisau Gvinėjos kompetentinga institucija.

2. Licencijos galioja vienerius metus.

3 Mokesčiai už kiekvieną laivą apskaičiuojami remiantis metinėmis normomis, nustatytomis protokole pateiktose žvejybos specifikacijose. Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir prie jų pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti.

4. Licencijos yra išduodamos, kai kompetentingoms nacionalinėms institucijoms pervedamos atitinkamame techninių duomenų lape nurodytos nustatyto dydžio sumos.

5. Galutinę už einamuosius metus mokėtinų mokesčių ataskaitą Europos Komisija parengia ne vėliau kaip iki kitų metų birželio 15 d., remdamasi laivų savininkų parengtomis ir mokslo institutų, įgaliotų tikrinti valstybių narių sužvejotų kiekių duomenis, patvirtintomis sužvejotų kiekių deklaracijomis; minėti institutai – tai IRD ( Institut de Recherche pour le Développement ), IEO ( Instituto Español de Oceanografia ) ir IPIMAR ( Instituto Português de Investigaçao Maritima ) tarpininkaujant Europos Komisijos delegacijai.

6. Ši ataskaita tuo pat metu perduodama Ministerijai ir laivų savininkams.

7. Galimą papildomą mokėjimą laivų savininkai Bisau Gvinėjos nacionalinėms kompetentingoms valdžios institucijoms į 1 skirsnio 7 dalyje nuodytą sąskaitą perveda ne vėliau kaip 2012 m. liepos 31 d.

8. Jeigu galutinėje ataskaitoje nurodyta suma yra mažesnė už 3 punkte nurodytą avanso sumą, laivo savininkui skirtumas negrąžinamas.

3 skirsnis Traleriams taikomos specialiosios nuostatos

1. Be šio skyriaus 1 skirsnio 6 punkte nurodytų dokumentų prie licencijų šiame skirsnyje nurodytiems laivams paraiškų turi būti pridėta:

- valstybės narės išduoto dokumento, kuriuo patvirtinama laivo talpa bruto registrinėmis tonomis, patvirtinta kopija ir

- po VIII skyriaus 3.2 punkte nurodytos techninės apžiūros Ministerijos išduotas techninės būklės patvirtinimas.

2. Jei naujos licencijos prašoma laivui, kuris jau turėjo pagal šį protokolą išduotą licenciją ir kurio techninė būklė nepakito, licencijos paraiška per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje pateikiama Ministerijai vien su mokesčių už numatytus laikotarpius ir VII skyriaus 13 punkte nurodytos sumos sumokėjimo įrodymu. Ministerija leidžia, kad naujojoje licencijoje būtų nuoroda į pirmąją licencijos paraišką, pateiktą pagal galiojantį protokolą.

3. Licencijų galiojimo laikotarpiai nustatomi pagal šiuos metinius laikotarpius:

- pirmasis laikotarpis: 2011 m. birželio 16 d. – 2011 m. gruodžio 31 d.

- antrasis laikotarpis: 2012 m. sausio 1 d. – 2012 m. birželio 15 d.

4. Licencijos galiojimas negali prasidėti vienu laikotarpiu ir baigtis kitu 12 mėnesių laikotarpiu.

5. Trijų mėnesių licencijos galiojimo laikotarpiai prasideda sausio 1 d., balandžio 1 d., liepos 1 d. arba spalio 1 d., išskyrus pirmąjį ir paskutinįjį protokolo galiojimo laikotarpius, kuomet trijų mėnesių laikotarpis prasideda atitinkamai 2011 m. birželio 16 d. – 2011 m. rugsėjo 30 d. ir 2012 m. balandžio 1 d. – 2012 m. birželio 15 d.

6. Licencijos galioja vienerius metus, šešis mėnesius arba tris mėnesius. Elles sont renouvelables.

7. Licencija visą laiką turi būti laive.

8. Mokesčiai už kiekvieną laivą apskaičiuojami remiantis metinėmis normomis, nustatytomis protokole pateiktose žvejybos specifikacijose. Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir prie jų pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti.

II skyrius. Žvejybos zonos

Protokolo 1 straipsnyje nurodytiems Sąjungos laivams leidžiama vykdyti žvejybos veiklą vandenyse, esančiuose už 12 jūrmylių nuo bazinių linijų.

III skyrius. Laivų, kuriems leidžiama žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse, sužvejoto kiekio deklaravimo tvarka

1. Sąjungos laivo reiso trukmė šiame priede yra apibrėžiama taip:

- kaip laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki išplaukimo iš jos,

- laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki perkrovimo į kitą laivą,

- arba laikotarpis nuo įplaukimo į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną iki iškrovimo Bisau Gvinėjoje.

2. Laivai, kuriems leidžiama pagal susitarimą žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse, privalo Ministerijai pranešti apie sužvejotą kiekį pagal šias taisykles:

2.1 Deklaracijose pateikiamas kiekvieno reiso metu laivo sužvejotas kiekis. Jos perduodamos Ministerijai faksu, paštu arba elektroniniu paštu, kopiją per Europos Komisijos delegaciją Bisau Gvinėjoje siunčiant Komisijai, kiekvieno reiso pabaigoje ir visuomet laivui dar neišplaukus iš Bisau Gvinėjos vandenų. Jei deklaracija perduodama elektroniniu paštu, abu adresatai nedelsdami elektroniniu būdu laivui išsiunčia gavimo patvirtinimą, o vienas kitam – patvirtinimo kopiją. Tunų žvejybos laivai deklaracijas siunčia kiekvieno žvejybos sezono pabaigoje.

2.2 Spausdinti deklaracijų originalai licencijos galiojimo laikotarpiu pagal I skyriaus 2 skirsnio 2 punktą (tunų žvejybos laivų deklaracijos) ir 3 skirsnio 3 punktą (tralerių deklaracijos) faksu arba elektroniniu paštu perduodami Ministerijai per 45 dienas po paskutinio to laikotarpio reiso pabaigos. Spausdintos versijos kopijos perduodamos Komisijos delegacijai Bisau Gvinėjoje.

2.3 Tunų žvejybos laivai ir ilgosiomis dreifinėmis ūdomis žvejojantys laivai deklaruoja sužvejotą kiekį naudodami laivo žurnalą atitinkančią formą, kurios pavyzdys pateiktas 2 priedėlyje. Pildant laivo žurnalą už laikotarpius, kuriais laivas nebuvo Bisau Gvinėjos vandenyse, reikia pažymėti „Ne Bisau Gvinėjos IEZ“.

2.4 Traleriai deklaruoja sužvejotą kiekį naudodami formą, kurios pavyzdys pateiktas 3 priedėlyje, ir nurodo per kalendorinį mėnesį arba jo dalį sužvejotą bendrą kiekvienos rūšies kiekį.

2.5 Formos pildomos įskaitomai, jas pasirašo laivo kapitonas.

3. Jei nesilaikoma šio skyriaus nuostatų, Bisau Gvinėjos Vyriausybė pasilieka teisę sustabdyti laivo licencijos galiojimą, kol bus atlikti formalumai, ir laivo savininkui skirti Bisau Gvinėjoje galiojančiais teisės aktais nustatytą baudą; jei pažeidimas pasikartoja, licencijos galiojimas gali būti nebepratęsiamas. Apie tai pranešama Europos Komisijai.

Šalys susitaria įdiegti elektroninių šios informacijos mainų sistemą.

IV skyrius. Priegauda

Priegaudos kiekis kiekvienos protokole numatytos rūšies žvejybai nustatomas pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus ir kiekvienai kategorijai nurodomas techninių duomenų lapuose.

V skyrius. Jūreivių priėmimas į laivą

Laivų savininkai, turintys pagal susitarimą numatytą licenciją, prisideda prie Bisau Gvinėjos jūreivių profesinio praktinio mokymo ir darbo rinkos gerinimo pagal šias sąlygas ir apribojimus:

1. Kiekvienas tralerio savininkas įsipareigoja įdarbinti:

- tris jūreivius žvejus, jei laivo talpa mažesnė nei 250 BRT,

- keturis jūreivius žvejus, jei laivo talpa 250–400 BRT,

- penkis jūreivius žvejus, jei laivo talpa 400–650 BRT,

- šešis jūreivius žvejus, jei laivo talpa didesnė nei 650 BRT.

2. Laivų savininkai stengiasi priimti ir daugiau Bisau Gvinėjos jūreivių.

3. Laivų savininkai laisvai padedami savo atstovų renkasi jūreivius savo laivui.

4. Laivo savininkas arba jo atstovas Ministerijai praneša į laivą priimtų Bisau Gvinėjos jūreivių vardus ir pavardes, nurodydami jų pareigas įguloje.

5. Į ES žvejybos laivus priimtiems jūreiviams be apribojimų taikoma Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) pagrindinių darbo principų ir teisių deklaracija. Tai pirmiausia susiję su laisve jungtis į asociacijas, galiojančiu teisės į kolektyvines darbuotojų derybas pripažinimu ir diskriminacijos panaikinimu darbo ir profesinėje srityse.

6. Bisau Gvinėjos jūreivių darbo sutartis, kurių kopija pateikiama pasirašiusiems asmenims, sudaro laivų savininko atstovas (-ai) ir jūreiviai bei (arba) jų profesinės sąjungos arba jų atstovai derinant su Ministerija. Šiomis sutartimis jūreiviams užtikrinamos skirtinos socialinės garantijos, įskaitant draudimą mirties, ligos ar nelaimingo atsitikimo atveju.

7. Atlyginimą Bisau Gvinėjos jūreiviams moka laivų savininkai. Atlyginimas nustatomas prieš išduodant licenciją bendru laivų savininkų arba jų atstovų ir Bisau Gvinėjos institucijų sprendimu. Tačiau Bisau Gvinėjos jūreivių atlyginimo sąlygos negali būti blogesnės nei taikomos Bisau Gvinėjos laivų įguloms ir bet kokiu atveju ne blogesnės už TDO normas.

8. Visi Sąjungos laivuose įdarbinti jūreiviai dieną prieš pasiūlytą jų priėmimo į laivą datą prisistato paskirto laivo kapitonui. Jei jūreivis neatvyksta numatytą jo priėmimo į laivą dieną ir valandą, laivo savininkas savaime atleidžiamas nuo įpareigojimo priimti tą jūreivį į laivą.

9. Jei Bisau Gvinėjos jūreivis į laivą nepriimamas dėl kitų priežasčių nei nurodytosios pirmesniame punkte, to Sąjungos laivo kapitonas nedelsdamas privalo už žvejybos sezoną sumokėti į laivą nepriimto jūreivio atlyginimą atitinkančią nustatyto dydžio sumą.

10. Ši suma pervedama į Bisau Gvinėjos kompetentingų institucijų iš anksto paskirtą specialią sąskaitą ir panaudojama žuvininkystės srities profesinio mokymo viešosioms struktūroms finansuoti.

VI skyrius. Techninės priemonės

1. Laivai, žvejojantys toli migruojančių rūšių žuvis, laikosi ICCAT priimtų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių.

2. Traleriams kiekviename atitinkamame techniniame lape nurodomos specialios priemonės.

3. Bisau Gvinėja biologinio atsinaujinimo tikslais taiko žvejybos arba žvejybos tik tam tikrame žvejybos rajone draudimus, nediskriminuodama žvejyba užsiimančių laivų – nei nacionalinių, nei Sąjungos, nei plaukiojančių su trečiosios šalies vėliava.

4 . Jei būtina pagal poveikio analizę, šalys jungtiniame komitete susitaria taikyti biologiniam atsinaujinimui reikalingas korekcines priemones.

5. Jeigu Bisau Gvinėja norėtų imtis 3 punkte nenurodytų skubių žvejybos draudimo priemonių arba pailginti tame punkte numatytą draudimo trukmę, šaukiamas jungtinio komiteto susitikimas ir vertinamas šių priemonių taikymo Sąjungos laivams poveikis.

6. Jei pagal 4 ir 5 punktus pailginamas žvejybos draudimo laikotarpis, šalys tariasi jungtiniame komitete dėl finansinio įnašo dydžio pritaikymo atsižvelgiant į dėl šių priemonių taikymo Sąjungai sumažėjusias žvejybos galimybes.

VII skyrius. Stebėtojai traleriuose

1. Laivai, kuriems pagal susitarimą leidžiama žvejoti Bisau Gvinėjos vandenyse, priima Bisau Gvinėjos pagal toliau nustatytas sąlygas paskirtus stebėtojus.

1.1 Visi traleriai priima vieną už žuvininkystę atsakingos Ministerijos paskirtą stebėtoją.Įlaipinimo uostas paskiriamas bendru už žuvininkystę atsakingos Ministerijos ir laivų savininkų arba jų atstovų sutarimu.

1.2 Ministerija sudaro laivų, į kuriuos turi būti priimtas stebėtojas, sąrašą ir į laivus paskirtų stebėtojų sąrašą. Šie sąrašai nuolat atnaujinami. Sąrašai pateikiami Europos Komisijai, iš karto juos sudarius, o vėliau – kas tris mėnesius, jei jie atnaujinami.

1.3 Kai išduodama licencija, Ministerija atitinkam laivo savininkui arba jo atstovui praneša laivui paskirto stebėtojo vardą ir pavardę.

2. Stebėtojo buvimo laive trukmę nustato Ministerija, atkreipdama dėmesį, kad ši trukmė įprastais atvejais neviršytų stebėtojo užduotims įvykdyti būtino laiko. Ministerija stebėtojo buvimo laive trukmę praneša laivo savininkui arba jo atstovui tuo pat metu, kai praneša jam skirto stebėtojo vardą ir pavardę.

3. Stebėtojo priėmimo į laivą sąlygas bendru sutarimu nustato laivo savininkas arba jo atstovas ir Bisau Gvinėjos institucijos.

4. Per pirmąjį reisą stebėtojas į laivą įlaipinamas Bisau Gvinėjos uoste, o kai atnaujinama licencija – laivo savininko pasirinktame uoste.

5. Laivų savininkai per dvi savaites, ir įspėję apie tai prieš dešimt dienų, praneša stebėtojų priėmimo datas ir uostus.

6. Jei stebėtojas į laivą priimamas užsienio šalyje, stebėtojo kelionės išlaidas padengia laivo savininkas. Jei laivas, kuriame yra Bisau Gvinėjos stebėtojas, išplaukia iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos, imamasi visų būtinų priemonių, kad stebėtojas kuo greičiau galėtų sugrįžti į Bisau Gvinėją, o išlaidas padengia laivo savininkas.

7. Jeigu stebėtojas į sutartą vietą neatvyksta per dvylika valandų nuo sutarto laiko, laivo savininkas atleidžiamas nuo įsipareigojimo priimti stebėtoją į laivą.

8. Su stebėtoju laive elgiamasi kaip su pareigūnu. Kol laivas vykdo veiklą Bisau Gvinėjos vandenyse, stebėtojas atlieka tokias užduotis:

8.1 stebi laivo žvejybos veiklą,

8.2 tikrina žvejybos operacijas vykdančio laivo buvimo vietą,

8.3 atlieka biologinių bandinių ėmimo operacijas pagal mokslo programas,

8.4 registruoja naudojamą žvejybos įrangą,

8.5 tikrina į laivo žurnalą įrašytus Bisau Gvinėjos žvejybos vandenyse sužvejoto kiekio duomenis,

8.6 tikrina procentinę priegaudos dalį ir nustato į jūrą išmestą kiekį.

8.7 radijo ryšiu ne rečiau kaip kartą per savaitę praneša žvejybos duomenis, įskaitant laive esantį sužvejotą kiekį ir priegaudą.

9. Kapitonas imasi visų jam įgaliojimais suteiktų priemonių, siekdamas užtikrinti savo pareigas atliekančio stebėtojo fizinį ir psichologinį saugumą.

10. Stebėtojui suteikiama visa reikalinga įranga pareigoms vykdyti. Kapitonas jam suteikia galimybę naudotis užduočių vykdymui reikalingomis ryšio priemonėmis, susipažinti su dokumentais, tiesiogiai susijusiais su laivo žvejybos veikla, įskaitant laivo žurnalą ir navigacijos knygą ir patekti į laivo dalis, būtinas, kad būtų lengviau atlikti užduotis.

11. Būdamas laive, stebėtojas:

11.1 privalo imtis visų reikalingų veiksmų tam, kad užtikrintų, jog dėl jo priėmimo į laivą sąlygų ir buvimo laive nenutrūktų žvejybos operacijos ir nebūtų trukdoma jų vykdyti,

11.2 privalo tausoti laive esantį turtą ir įrangą, bei paisyti visų laivui priklausančių dokumentų konfidencialumo,

11.3 parengia veiklos ataskaitą, kurią perduoda Bisau Gvinėjos kompetentingoms institucijoms. Šios institucijos, išnagrinėjusios ataskaitą, jos kopiją ne vėliau kaip per savaitę išsiunčia Europos Komisijos delegacijai Bisau Gvinėjoje.

12. Pasibaigus stebėjimo laikui, prieš išvykdamas iš laivo, stebėtojas parengia veiklos ataskaitą, kuri perduodama kompetentingoms Bisau Gvinėjos institucijoms, o jos kopija – Europos Komisijai. Ataskaitą jis pasirašo stebint kapitonui, kuris gali pridėti jo manymu naudingų pastabų, arba pasirūpinti, kad tokios pastabos būtų pridėtos, ir po jomis pasirašo. Kai stebėtojas palieka laivą, jis palieka kapitonui ataskaitos kopiją.

13. Laivų savininkas savo lėšomis užtikrina, kad stebėtojas būtų apgyvendintas ir maitinamas tokiomis pat sąlygomis kaip pareigūnai, atsižvelgiant į laivo galimybes.

Stebėtojo buvimo laive išlaidų daliai padengti kiekvieno žvejybos veiklą Bisau Gvinėjos vandenyse vykdančio laivo savininkas Bisau Gvinėjos institucijoms drauge su mokesčiais pro rata temporis perveda 12 eurų už BRT per metus sumą.

14. Už stebėtojų darbo atlyginimą ir socialinio draudimo įmokas atsako Ministerija.

VIII skyrius. Stebėtojai tunų žvejybos laivuose

Šalys kuo skubiau konsultuojasi tarpusavyje ir su suinteresuotosiomis šalimis dėl regiono stebėtojų sistemos nustatymo ir kompetentingos regioninės žuvininkystės organizacijos parinkimo.

IX skyrius. Kontrolė

1. Pagal I skyriaus 2 skirsnio 1 punktą Europos Sąjunga atnaujina laivų, kuriems pagal šio protokolo nuostatas išduota žvejybos licencija, sąrašą. Šis sąrašas pateikiamas už žvejybos kontrolę atsakingoms Bisau Gvinėjos institucijoms iškart jį sudarius ir vėliau – kaskart atnaujinus.

2. Toli migruojančių rūšių žuvis žvejojantys laivai įrašomi į pirmesniame punkte nurodytą sąrašą, gavus pranešimą apie šio priedo I skyriaus 2 skirsnio 3 punkte nurodyto avanso sumokėjimą. Tuomet tiksli tunų žvejybos laivų sąrašo kopija nusiunčiama laivo savininkui, kuris ją laiko laive vietoj licencijos, kol šią jam išduoda Bisau Gvinėjos kompetentinga institucija.

3. Techninė tralerių apžiūra

3.1 Kartą per metus arba pakeitus laivo talpą, arba pasirinkus kitos kategorijos žvejybą, kuriai reikia kitokio tipo žvejybos įrankių, Sąjungos traleriai turi prisistatyti į Bisau Gvinėjos uostą, kur atliekama jų apžiūra, numatyta galiojančiais teisės aktais. Toks patikrinimas atliekamas ne vėliau kaip per 48 valandas po laivo atvykimo į uostą.

3.2 Jei nustatoma, kad laivas atitinka reikalavimus, laivo kapitonui išduodamas pažymėjimas, galiojantis visą licencijos galiojimo laikotarpį ir pratęsiamas de facto , jei laivas per metus atnaujina savo licenciją. Tačiau ilgiausia galiojimo trukmė neviršija vienerių metų. Šis pažymėjimas turi būti nuolat laikomas laive.

3.3 Techninė apžiūra reikalinga siekiant patikrinti, ar techninės laivo variklių savybės atitinka reikalavimus ir ar laikomasi su įgula susijusių nuostatų.

3.4 Apžiūros išlaidos nustatomos pagal Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytus tarifus, jas padengia laivų savininkai. Išlaidos negali viršyti sumos, kurią paprastai už tokias paslaugas moka kiti laivai.

3.5 Jei nesilaikoma 3.1 ir 3.2 punktų nuostatų, savaime sustabdomas žvejybos licencijos galiojimas, kol laivų savininkai įvykdo šiuos įpareigojimus.

4. Įplaukimas į zoną ir išplaukimas iš jos.

Visi pagal susitarimą Bisau Gvinėjos zonoje žvejybos veikla užsiimantys Europos Sąjungos laivai, kaskart įplaukę į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną ir išplaukę iš jos, už žvejybą atsakingos Ministerijos radijo stočiai praneša datą, valandą ir buvimo vietą.

Už žvejyba atsakinga Ministerija, išduodama licenciją, laivų savininkams praneša radijo šaukinio duomenis, signalo dažnį ir darbo valandas.

Jei radijo ryšiu pasinaudoti neįmanoma, laivai gali naudoti kitas ryšio priemones, pvz., teleksą, faksą (Nr. 20 11 57, 20 19 57 arba 20 69 50) arba telegrafą.

4.1 Sąjungos laivai ne vėliau kaip likus 24 valandoms Ministerijai praneša apie ketinimą įplaukti į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną arba išplaukti iš jos. Tunų žvejybos laivai apie tai praneša ne vėliau kaip likus 6 valandoms.

4.2 Pranešę apie išplaukimą, laivai taip pat praneša savo buvimo vietą ir laive turimų sužvejotų žuvų kiekį ir rūšis. Pageidautina, kad ši informacija būtų siunčiama faksu, o jei laive jo nėra, radijo ryšiu arba elektroniniu paštu.

4.3 Žvejybos operacijų vykdymas apie tai nepranešus Ministerijai yra toks pat pažeidimas, kaip žvejyba be licencijos.

4.4 Fakso ir telefono numeriai bei elektroninio pašto adresas taip pat pranešami žvejybos licencijos išdavimo metu.

5. Kontrolės procedūros

5.1 Bisau Gvinėjos žvejybos vandenyse žvejybos veiklą vykdančių Sąjungos laivų kapitonai sudaro galimybę ir padeda už žvejybos veiklos patikrinimus ir kontrolę atsakingiems Bisau Gvinėjos pareigūnams patekti į laivą ir atlikti savo užduotis.

5.2. Pareigūnai laive praleidžia ne daugiau laiko nei yra būtina užduotims atlikti.

5.3 Atlikus patikrinimą ir kontrolę, kapitonui išduodamas pažymėjimas.

6. Laivo sulaikymas patikrinimui

6.1 Ministerija Europos Komisijai per jos Delegaciją Bisau Gvinėjoje ne vėliau kaip per 48 valandas praneša apie bet kokį Sąjungos laivo sulaikymą patikrinimui ir jam taikomas sankcijas Bisau Gvinėjos žvejybos vandenyse.

6.2 Europos Komisijai taip pat pateikiamas trumpas pranešimas apie tokio sulaikymo aplinkybes ir priežastis.

7. Laivo sulaikymo patikrinimui protokolas

7.1 Laivo kapitonas turi pasirašyti pakrantės valstybės kompetentingos institucijos surašytą protokolą.

7.2 Dokumento pasirašymas neatima iš kapitono gynimosi teisių, kuriomis jis gali pasinaudoti ginčydamas pažeidimą, kuriuo jis kaltinamas.

7.3 Pagal galiojančias teisės nuostatas kapitonui gali būti liepta atplukdyti laivą į kompetentingų institucijų nurodytą uostą.

8. Informacinis susirinkimas laivo sulaikymo patikrinimui atveju

8.1 Prieš nusprendžiant imtis kokių nors priemonių laivo kapitono ar įgulos atžvilgiu, ar veiksmų dėl laivo krovinio ir įrangos, išskyrus būtinų pažeidimo įrodymų išsaugojimo veiksmus, per vieną darbo dieną nuo pirmiau minėtos informacijos gavimo sušaukiamas Europos Komisijos ir Ministerijos informacinis susirinkimas, kuriame esant galimybei dalyvauja ir atitinkamos valstybės narės atstovas.

8.2 Šiame susirinkime šalys pasikeičia dokumentais arba informacija, kurie gali padėti išsiaiškinti konstatuotų faktų aplinkybes. Laivo savininkui arba jo atstovui pranešami konsultacinio susirinkimo rezultatai ir galimos priemonės, kurių gali būti imtasi dėl laivo sulaikymo patikrinimui.

9. Laivo sulaikymo patikrinimui reguliavimas

9.1 Prieš pradedant teismo procesą, dėl įtariamo pažeidimo siekiama susitarti taikant kompromiso procedūrą. Ši procedūra baigiama ne vėliau kaip per keturias darbo dienas nuo laivo sulaikymo patikrinimui.

9.2 Jei taikoma kompromiso procedūra, mokėtina baudos suma yra nustatoma remiantis Bisau Gvinėjos teisės aktais.

9.3 Jei nepavykta susitarti kompromiso keliu ir atvejį toliau nagrinėja kompetentinga teismo institucija, laivo savininkas Ministerijos paskirtam bankui pateikia banko užstatą, nustatytą atsižvelgiant į laivo sulaikymo patikrinimui sąnaudas ir į baudų sumą bei dėl pažeidimo kaltos pusės mokėtinas kompensacijas.

9.4 Banko užstato negalima atsiimti, kol nėra pasibaigusi teismo procedūra. Jis grąžinamas, jei procedūra baigiama be nuteisimo. Ministerija skirtumą grąžina ir tuo atveju, jei paskelbiamas nuosprendis, kuriuo skiriama bauda yra mažesnė už užstatą.

9.5 Laivo sulaikymas panaikinamas ir jo įgulai leidžiama išplaukti iš uosto:

- jei įvykdomi kompromiso procedūros metu nustatyti įpareigojimai,

- jei pateikiamas 9.3 punkte nurodytas banko užstatas ir Ministerija jį priima, laukiant teismo procedūros pabaigos.

10. Reikalavimų laikymasis

Visa su Sąjungos laivų padarytais pažeidimais susijusi informacija nuolat perduodama Komisijai per jos Delegaciją.

11. Perkrovimas į kitą laivą

11.1 Sąjungos laivai, pageidaujantys perkrauti sugautas žuvis Bisau Gvinėjos vandenyse, šią operaciją atlieka Bisau Gvinėjos uostų akvatorijose.

11.2 Tokių laivų savininkai ne vėliau kaip prieš 24 valandas turi Ministerijai pateikti tokią informaciją:

- perkrovime dalyvaujančių žvejybos laivų pavadinimus;

- krovininio laivo pavadinimą;

- perkraunamų žuvų kiekį (tonomis pagal rūšis),

- perkrovimo datą.

11.3 Perkrovimas laikomas išvykimu iš Bisau Gvinėjos žvejybos zonos. Todėl laivai kompetentingoms institucijoms turi pateikti sužvejoto kiekio deklaracijas ir pranešti apie savo ketinimą tęsti žvejybą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje arba iš jos išplaukti.

11.4 Visos pirmiau išdėstytuose punktuose nenumatytos sugautų žuvų perkrovimo operacijos Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje yra draudžiamos. Už šios nuostatos pažeidimą taikomos galiojančiais Bisau Gvinėjos teisės aktais numatytos sankcijos.

12. Sąjungos žvejybos laivų, vykdančių iškrovimo arba perkrovimo operacijas Bisau Gvinėjos uoste, kapitonai leidžia ir padeda Bisau Gvinėjos inspektoriams tikrinti šias operacijas. Atlikus patikrinimą ir kontrolę uoste, laivo kapitonui įteikiama pažyma.

X skyrius. Žvejybos laivų palydovinis stebėjimas

Nustačiusios technines sąlygas, šalys jungtiniame komitete susitaria dėl pagal susitarimą žvejojančių Sąjungos žvejybos laivų palydovinio stebėjimo taisyklių.

PRIEDėLIAI

1 – Žvejybos licencijos paraiškos forma

2 – Sužvejoto kiekio ir žvejybos pastangų statistiniai duomenys

3 – Tunų žvejybos laivo žurnalas

1 priedėlis

ŽVEJYBOS

LEIDIMO

PARAIŠKOS FORMA

Užpildo administracija | Pastabos |

Pilietybė…………………………………….. Licencijos numeris ……………………………. Data ir parašas ……………………………… Išdavimo data …………………. | ……………………………………………….. ……………………………………………….. ……………………………………………….. ………………………………………………... |

PAREIŠKĖJAS

Bendrovės pavadinimas

Prekybos registro numeris

Atsakingo asmens vardas ir pavardė

Gimimo data ir vieta

Profesija

Adresas

Darbuotojų skaičius

Pasirašiusio asmens vardas, pavardė ir adresas

LAIVAS

Laivo tipas Registracijos numeris

Naujas pavadinimas Ankstesnis pavadinimas

Laivo pastatymo data ir vieta

Pirmoji registravimo valstybė

Ilgis Plotis Gylis

Bruto talpa Neto talpa

Laivo statybinė medžiaga

Pagrindinio variklio modelis Tipas Galia (AG)

Sraigtas Stacionarusis ( Keičiamasis ( Movinis (

Greitis

Radijo šaukinys Dažniai

Žuvų aptikimo, navigacijos ir ryšio priemonių sąrašas

Radaras ( Sonaras ( Prie viršutinės dalies pritvirtintas echolotas, tinklo zondas (

Labai aukšto dažnio (VHF) ( Vienos šalinės juostos (VŠJ, angl. SSB) ( Hidroakrytinių tinklo zondų palydovas ( Kiti

Jūreivių skaičius

KONSERVAVIMO BŪDAS

Ledas ( Ledas ir atšaldymas (

Užšaldymas Sūryme ( sausai ( atšaldytame jūros vandenyje (

Bendra atšaldymo galia

Užšaldymo pajėgumas, t per 24 val.

Talpyklos tūris

ŽVEJYBOS TIPAS

A. Priedugnio rūšių žvejyba

Pakrantės priedugnio rūšių žvejyba ( Giliavandenė priedugnio rūšių žvejyba (

Tralo tipas

galvakojų moliuskų ( krevečių ( žuvų (

Tralo ilgis Viršutinės tralo pavaros ilgis

Tralo maišo tinklinio audeklo akių dydis

Tralo sparnų tinklinio audeklo akių dydis

Tralo traukimo greitis

B. Stambiųjų pelaginių rūšių žvejyba (tunų žvejyba)

Kartinėmis ūdomis ( Kartinių ūdų skaičius (

Velkamaisiais tinklais ( Tinklo ilgis Tinklo statymo gylis

Cisternų skaičius Talpa tonomis

C. Žvejyba ilgosiomis ūdomis ir dugninėmis gaudyklėmis:

Paviršiuje ( priedugnyje (

Ūdos ilgis Kabliukų skaičius

Ūdų skaičius

Dugninių gaudyklių skaičius

ĮRENGINIAI KRANTE

Adresas ir leidimo numeris

Bendrovės pavadinimas

Veikla

Vidaus didmeninė prekyba žuvimi ( Eksportas (

Didmeninės prekybos licencijos tipas ir numeris

Perdirbimo ir laikymo įrenginių aprašymas

Darbuotojų skaičius

N.B. Pažymėkite tinkamo atsakymo langelius.

Techninės pastabos

Valstybinės ministerijos leidimas

2 priedėlis

ŽUVININKYSTĖS MINISTERIJA SUŽVEJOTO KIEKIO IR ŽVEJYBOS PASTANGŲ STATISTINIAI DUOMENYS Mėnuo Metai

Laivo pavadinimas | Variklio galia | Žvejybos būdas |

Įregistravimo valstybė | Bruto talpa (t) | Iškrovimo uostas |

Data | Žvejybos zona | Žvejybos įrankio panaudojimų skaičius | Žvejybos valandų skaičius | Žuvų rūšys |

TUNŲ ŽVEJYBOS LAIVO ŽURNALAS | Ilgoji ūda |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai |

Leidžiama žvejoti tradiciniais tralais su kėtoklėmis ir kitais atrankiais įrankiais. Leidžiami ir autrigeriniai tralai. Žvejojant visais žvejybos įrankiais draudžiama naudoti bet kokias tinklo akių užkimšimo arba įrankių atrankumo mažinimo priemones arba prietaisus. Tačiau siekiant išvengti įrankio nudėvėjimo arba suplėšymo prie dugninio tralo maišo apatinės dalies galima pritvirtinti tinklines arba kitokios medžiagos apsaugas. Šios apsaugos tvirtinamos tik prie priekinių ir šoninių tralo maišo kraštų. Viršutinei tralo daliai apsaugas galima naudoti tik su sąlyga, kad jas sudarytų vientisas tokios pat medžiagos kaip ir maišas gabalas, kurio akių dydis būtų ne mažesnis kaip 300 mm. Draudžiama padvigubinti tralo maišo verpalą, tiek vientisą, tiek sudėtinį. |

3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis |

70mm |

4. Biologinis atsikūrimas |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Jei atitinkamų Bisau Gvinėjos teisės aktų nuostatų nėra, Šalys, remdamosi patikimiausia turima moksline informacija, jungtiniame komitete susitaria dėl biologiniam atsikūrimui tinkamiausio laikotarpio, kuriam turi būti pritarta bendrame moksliniame susitikime. |

5. Priegauda |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Žuvų žvejybos laivuose vėžiagyviai ir galvakojai moliuskai kiekvieni atskirai negali sudaryti daugiau nei 9 % viso kiekio, sugauto Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir turimo laive žvejybos reiso, apibrėžto šio protokolo priedo III skyriuje, pabaigoje. Galvakojų moliuskų gaudymo laivuose vėžiagyviai negali sudaryti daugiau nei 9 % viso kiekio, sugauto Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir turimo laive žvejybos reiso, apibrėžto šio protokolo priedo III skyriuje, pabaigoje. Viršijus nustatytą priegaudos procentinę dalį taikomos Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytos sankcijos. Norėdamos pakeisti leidžiamus kiekius, Šalys tariasi jungtiniame komitete. |

6. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Leidžiamas kiekis (bruto registrinėmis tonomis) per metus | 4400 |

Mokestis eurais už vieną bruto registrinę toną per metus | 229 EUR už bruto registrinę toną per metus Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir prie jų pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti. |

7. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos protokolo priede. |

2 LAPAS – 2 ŽVEJYBOS KATEGORIJA: KREVEČIŲ TRALERIAI |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai |

Leidžiama žvejoti tradiciniais tralais su kėtoklėmis ir kitais atrankiais įrankiais. Leidžiami ir autrigeriniai tralai. Žvejojant visais žvejybos įrankiais draudžiama naudoti bet kokias tinklo akių užkimšimo arba įrankių atrankumo mažinimo priemones arba prietaisus. Tačiau siekiant išvengti įrankio nudėvėjimo arba suplėšymo prie dugninio tralo maišo apatinės dalies galima pritvirtinti tinklines arba kitokios medžiagos apsaugas. Šios apsaugos tvirtinamos tik prie priekinių ir šoninių tralo maišo kraštų. Viršutinei tralo daliai apsaugas galima naudoti tik su sąlyga, kad jas sudarytų vientisas tokios pat medžiagos kaip ir maišas gabalas, kurio akių dydis būtų ne mažesnis kaip 300 mm. Draudžiama padvigubinti tralo maišo verpalą, tiek vientisą, tiek sudėtinį. |

3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis |

40 mm. Bisau Gvinėja įsipareigoja ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo šio protokolo įsigaliojimo dienos pakeisti savo teisės aktus ir pagal paregionyje galiojančius teisės aktus pradėti taikyti 50 mm tinklinio audeklo akių dydį visų laivynų laivams, žvejojantiems vėžiagyvius ir vykdančius veiklą Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje. |

4. Biologinis atsikūrimas |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Jei atitinkamų Bisau Gvinėjos teisės aktų nuostatų nėra, Šalys, remdamosi patikimiausia turima moksline informacija, jungtiniame komitete susitaria dėl biologiniam atsikūrimui tinkamiausio laikotarpio, kuriam turi būti pritarta bendrame moksliniame susitikime. |

5. Priegauda |

Pagal Bisau Gvinėjos teisės aktus. Krevečių gaudymo laivuose galvakojai moliuskai ir žuvys negali sudaryti daugiau nei 50 % viso kiekio, sugauto Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje ir turimo laive žvejybos reiso, apibrėžto šio protokolo priedo III skyriuje, pabaigoje. Viršijus nustatytą priegaudos procentinę dalį taikomos Bisau Gvinėjos teisės aktais nustatytos sankcijos. |

6. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Leidžiamas kiekis (bruto registrinėmis tonomis) per metus | 4400 |

Mokestis eurais už vieną bruto registrinę toną per metus | 307 EUR už vieną bruto registrinę toną per metus Trijų mėnesių arba pusės metų licencijų mokesčiai skaičiuojami pro rata temporis ir prie jų pridedami atitinkamai 3 % arba 2 % licencijų išdavimo išlaidoms padengti. |

7. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos protokolo priede. |

3 LAPAS – 3 ŽVEJYBOS KATEGORIJA: TUNUS KARTINĖMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. Tunus kartinėmis ūdomis žvejojantiems laivams leidžiama gaudyti gyvą jauką savo žvejybos sezonui Bisau Gvinėjos žvejybos zonoje. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai ir techninės priemonės |

Kartinės ūdos. Gaubiamieji tinklai su gyvu jauku: akių dydis 16 mm. Laivai, žvejojantys toli migruojančių rūšių žuvis, laikosi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) priimtų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių. |

3. Priegauda |

Remiantis atitinkamomis TATAK ir MŽŪO rekomendacijomis milžinryklių (Cetorhinus maximus), baltųjų ryklių (Carcharodon carcharias), australinių smėlryklių (Carcharias taurus) ir paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus) žvejyba draudžiama. |

4. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Mokestis už sugautą toną | 25 EUR už toną |

Nustatyto dydžio metinis mokestis | 500 EUR už 20 tonų |

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius | 14 |

5. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos protokolo priede. |

4 LAPAS – 4 ŽVEJYBOS KATEGORIJA: TUNŲ SEINERIAI ŠALDIKLIAI IR ILGOSIOMIS ŪDOMIS ŽVEJOJANTYS LAIVAI |

1. Žvejybos zona |

Už 12 jūrmylių nuo bazinės linijos, įskaitant Bisau Gvinėjos ir Senegalo bendro valdymo zoną, kuri tęsiasi į šiaurę iki 268° azimuto. |

2. Leidžiami žvejybos įrankiai ir techninės priemonės |

Gaubiamieji tinklai ir dreifinės ilgosios ūdos. Laivai, žvejojantys toli migruojančių rūšių žuvis, laikosi Tarptautinės Atlanto tunų apsaugos komisijos (TATAK) priimtų priemonių ir rekomendacijų dėl žvejybos įrankių, jų techninių reikalavimų ir visų kitų žvejybos veiklai taikytinų techninių priemonių. |

3. Mažiausias leidžiamas tinklo akių dydis |

TATAK rekomenduojamas dydis. |

4. Priegauda |

Remiantis atitinkamomis TATAK ir MŽŪO rekomendacijomis milžinryklių (Cetorhinus maximus), baltųjų ryklių (Carcharodon carcharias), australinių smėlryklių (Carcharias taurus) ir paprastųjų sriubinių ryklių (Galeorhinus galeus) žvejyba draudžiama. |

5. Leidžiamas kiekis, mokestis |

Mokestis už sugautą toną | 35 EUR už toną |

Nustatyto dydžio metinis mokestis | 3 150 EUR už 90 tonų |

Laivų, kuriems leidžiama žvejoti, skaičius | 23 |

6. Pastabos |

Laivų veiklos sąlygos nustatytos protokolo priede. |

III priedas

Pagal šio protokolo 3, 8 ir 9 straipsnius nustatytų tikslų ir rezultatų rodiklių pagrindiniai aspektai

Strateginės ašys ir tikslai | Rodikliai |

1. Sanitarinių sąlygų gerinimas plečiant žuvininkystės sektorių |

Pasirengimas eksporto sutikimui gauti. | Parlamento parengti (priimti) teisės aktai dėl būtiniausių higienos ir sveikatos apsaugos sąlygų, taikomų pramoniniams laivams, pirogoms ir žuvininkystės įmonėms, ir jų įgyvendinimas. Kompetentingos institucijos įsteigimas. Atitiktis CIPA normoms (ISO 9000). Laboratorija, pajėgi atlikti mikrobiologines ir chemines analizes. Priimtas ir į teisės aktus įtrauktas krevečių priežiūros ir analizės planas (PNVAR 2008). Apmokytų sanitarijos inspektorių skaičius. Higienos normų srityje apmokytų sanitarijos ir Žuvininkystės ministerijos darbuotojų skaičius. Gautas eksporto į Europos Sąjungos sutikimas. |

1.1 Sanitarinių pramoninio laivyno ir smulkiosios žvejybos laivų sąlygų atnaujinimas ir pagerinimas. | Normas atitinkančių pramoninių laivų skaičius. Medžio pirogų, pakeistų tinkamesnių medžiagų pirogomis, skaičius (absoliučioji vertė ir procentinė dalis). Pirogų su šaldymo įranga skaičius. Iškrovimo taškų padaugėjimas. Smulkiosios ir pakrantės žvejybos laivų, atitinkančių sanitarines normas, skaičius (absoliučioji vertė ir procentinė dalis). |

1.2 Infrastruktūrų plėtra, ypač uostuose. | Bisau uosto atkūrimas ir žvejybos uosto plėtra. Uosto žuvų turgus, skirtas per normas atitinkančią smulkiąją ir pramoninę žvejybą sugautiems kiekiams iškrauti. Pagal tarptautines normas atnaujintas Bisau uostas (OLAS konvencijos ratifikavimas). Nuolaužų surinkimas iš uosto. |

1.3 Žuvininkystės produktų populiarinimas (sanitarinės ir fitosanitarinės iškraunamų ir perdirbamų produktų sąlygos). | Speciali veikianti žuvininkystės produktų tikrinimo sistema. Darbuotojų supažindinimas su higienos taisyklėmis (organizuotų mokymų ir apmokytų asmenų skaičius). Analizės laboratorija. Iškrovimui ir nepramoniniam perdirbimui įrengtų vietų skaičius. Techninės ir prekybinės partnerystės su privačiais užsienio subjektais skatinimas. Pradėtas Bisau Gvinėjos produktų ekologinis ženklinimas. |

2. Žvejybos zonos stebėjimo, kontrolės ir priežiūros pagerinimas. |

Geresnė teisinė sistema. | Priimtas Žuvininkystės ir Gynybos ministerijų priežiūros ir kontrolės susitarimas. Priimtas ir įgyvendinamas nacionalinis stebėjimo, kontrolės ir priežiūros planas. |

2.1 ŽSC sustiprinimas. | Nepriklausomų prisiekusių kontrolierių pajėgos (įdarbintų ir apmokytų asmenų skaičius) ir pagal finansų įstatymą nustatytas biudžetas. Priežiūros jūroje dienų skaičius: 250 dienų per metus protokolo galiojimo pabaigoje. Patikrinimų uoste ir jūroje skaičius. Patikrinimų iš oro skaičius. Paskelbtų statistikos suvestinių skaičius. Radaro aprėpties lygis. Viso laivyno LSS aprėpties lygis. Taikomų priežiūros metodų mokymo programa (mokymo valandų skaičius, apmokytų specialistų skaičius ir kt.). |

2.2 Laivų sulaikymo patikrinimui stebėjimas. | Sulaikymo patikrinimui, sankcijų ir baudų mokėjimo sistemos skaidrumo pagerinimas. Teisės aktai dėl geresnio baudų mokėjimo ir draudimo mokėti kitokias nei įvestas finansines baudas. Baudų rinkimo sistemos pagerinimas. Metinės surinktų baudų statistikos skelbimas. Laivų, kuriems taikytos sankcijos, sąrašo sudarymas. Kasmetinis sankcijų statistikos sudarymas ir skelbimas. Skalbiama metinė FISCAP ataskaita. |

3. Žuvininkystės valdymo pagerinimas. |

Krevečių ir galvakojų moliuskų žvejybos pastangų valdymas. | Su trečiosiomis šalimis ir Europos Sąjunga sudarytų susitarimų pratęsimas 2007 m. Tačiau jei trečiosioms šalims galiojančios žvejybos galimybės 2007 m. sausio 1 d. lieka neišnaudotos, jos negali būti kaupiamos 2008 ir vėlesniems metams. Frachtavimui žvejybos galimybių nebus skiriama. Visų susitarimų su Europos bendrovėmis arba asociacijomis (įmonėmis) galutinis nutraukimas ir denonsavimas per trisdešimt dienų nuo šio protokolo įsigaliojimo dienos. |

3.1 Žuvininkystės mokslinių tyrimų modernizavimas ir aktyvinimas. | Sustiprinti CIPA mokslinių tyrimų pajėgumai. |

3.2 Geresnės žuvininkystės srities žinios. | Metinė žvejyba tralais. Įvertintų išteklių skaičius. Mokslinių tyrimų programų skaičius. Rekomendacijų dėl pagrindinių išteklių būklės skaičius (ypač priemonių pernelyg intensyviai naudojamų išteklių žvejybai sustabdyti ir jiems išsaugoti). Žuvų rūšių, kurioms taikomas išteklių priežiūros planas, metinių žvejybos pastangų įvertinimas. Veikianti žvejybos pastangų valdymo sistema (duomenų bazės sukūrimas, statistinio stebėjimo priemonės, už laivyno valdymą atsakingų tarnybų tinklo sukūrimas, statistikos suvestinių skelbimas ir kt.). |

3.3 Reguliuojama žuvininkystės plėtra. | Metinio pramoninės žvejybos valdymo plano priėmimas prieš atitinkamų metų pradžią. Pereikvotų išteklių priežiūros plano priėmimas ir įgyvendinimas. IEZ esančių laivų, įskaitant smulkiosios žvejybos, registro tvarkymas. Parengtų, įgyvendintų ir įvertintų išteklių priežiūros planų skaičius. |

3.4 Žuvininkystės ir jūros ekonomikos ministerijos techninių tarnybų ir kitų sektoriaus valdyme dalyvaujančių tarnybų darbo veiksmingumo pagerinimas. | Sustiprinti administraciniai pajėgumai. Parengta ir taikoma mokymo ir perkvalifikavimo programa (apmokytų darbuotojų skaičius, mokymo valandų skaičius ir pan.). Sustiprintos koordinavimo, bendro sutarimo ir bendradarbiavimo su partneriais priemonės. Sustiprinta žvejybos duomenų rinkimo ir statistinio stebėjimo sistema. |

3.5 Licencijų administravimo ir laivų stebėjimo sistemos stiprinimas. | Specialistų mokymo valandų skaičius. Apmokytų specialistų skaičius. Paslaugų ir statistikos tinklo sukūrimas. |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) PAGRINDAS

1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

1.2. Atitinkama (-os) politinė (-s) sritis (-ys)

1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

1.4. Tikslas (-ai)

1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

1.6. Trukmė ir finansinis poveikis

1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai)

2. VALDYMO PRIEMONĖS

2.1. Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

2.2. Valdymo ir kontrolės sistema

2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

3.1. Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

3.2. Numatomas poveikis išlaidoms

3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

3.2.2. Numatomas poveikis veiklos asignavimams

3.2.3. Numatomas poveikis administracinio pobūdžio asignavimams

3.2.4. Suderinamumas su dabartine daugiamete finansine programa

3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai

3.3. Numatomas poveikis pajamoms

PASIŪLYMO (INICIATYVOS) PAGRINDAS

Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas

Tarybos sprendimo dėl naujojo protokolo, kuriuo nustatomos Europos bendrijos ir Gvinėjos Bisau Respublikos žuvininkystės sektoriaus partnerystės susitarime numatytos žvejybos galimybės ir finansinis įnašas, sudarymo pasiūlymas.

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGBS sistemoje[7]

11. – Jūrų reikalai ir žuvininkystė

11.03 - Tarptautinė žuvininkystė ir jūrų teisė

Pasiūlymo (iniciatyvos) pobūdis

( Pasiūlymas / iniciatyva susijęs (-usi) su nauja priemone.

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus[8]

X Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu

( Pasiūlymas (iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę

Tikslai

Komisijos daugiametis (-čiai) strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia iniciatyva)

Derybos dėl žuvininkystės susitarimų ir jų sudarymas su trečiosiomis šalimis atitinka pagrindinį tikslą – toliau vykdyti ir išsaugoti ES laivyno, įskaitant tolimosios žvejybos laivyno, žuvininkystės veiklą, ir plėtoti partnerystės ryšius siekiant sustiprinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą ne Sąjungai priklausančiuose vandenyse.

Žuvininkystės partnerystės susitarimais (ŽPS) taip pat užtikrinama bendrą žuvininkystės politiką reguliuojančių principų ir kitose Europos politikos srityse prisiimtų įsipareigojimų (tausus trečiųjų šalių išteklių naudojimas, kova su nelegalia, nedeklaruota ir nereguliuojama žvejyba (NNN), šalių partnerių integravimas į pasaulio ekonomiką, geresnis žvejybos rajonų valdymas politiniu ir finansiniu lygmeniu) darna.

Konkretus (-ūs) tikslas (-ai) ir atitinkama VGV / VGBS veikla

Konkretus tikslas Nr. 1[9]

Suderinant su kitomis Europos politikos sritimis, prisidėti prie tausios žvejybos ne Sąjungos vandenyse, išlaikyti Europos galimybę žvejoti tolimuose žvejybos rajonuose ir ginti Europos sektoriaus žuvininkystės ir vartotojų interesus, su pakrantės valstybėmis derantis dėl ŽPS ir juos sudarant.

Atitinkama VGV / VGBV veikla

Jūrų reikalai ir žuvininkystė, tarptautinė žuvininkystė ir jūrų teisė, tarptautiniai žuvininkystės susitarimai (biudžeto eilutė 11.0301)

Numatomas (-i) rezultatas (-ai) ir poveikis

Nurodyti poveikį, kurį pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams / grupėms.

Sudarius protokolą, bus galima išlaikyti buvusį ES laivų žvejybos Gvinėjos Bisau vandenyse galimybių lygį.

Be to, teikiant finansinę paramą (parama sektoriui) šalies partnerės nacionaliniu lygmeniu priimtoms programoms įgyvendinti, protokolu prisidedama prie geresnio žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo.

Rezultatų ir poveikio rodikliai

Žvejybos galimybių išnaudojimo lygis (panaudotų žvejybos leidimų procentinė dalis, lyginant su protokolo teikiamomis galimybėmis);

sužvejoto kiekio ir susitarimo komercinės vertės duomenų rinkimas ir analizė;

įnašas kuriant darbo vietas ir pridėtinę vertę Sąjungoje ir stabilizuojant Sąjungos rinką (bendru kitų ŽPS lygmeniu);

techninių ir jungtinio komiteto susitikimų skaičius.

Pasiūlymo (iniciatyvos) pagrindas

Trumpalaikiai arba ilgalaikiai poreikiai

2007–2011 m. protokolas baigė galioti 2011 m. birželio 15 d. Naujasis protokolas apima laikotarpį nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2012 m. birželio 15 d. Kartu su dabartine procedūra pradėta Tarybos sprendimo dėl protokolo laikino taikymo priėmimo procedūra.

Dėl naujojo protokolo bus galima reglamentuoti Europos žvejybinio laivyno veiklą, o laivų savininkai nuo 2011 m. birželio 16 d. ir toliau galės gauti žvejybos leidimus Bisau Gvinėjos žvejybos zonose. Be to, naujuoju protokolu sustiprinamas Europos Sąjungos ir Bisau Gvinėjos bendradarbiavimas siekiant skatinti tausios žvejybos politikos plėtojimą.

Papildoma ES dalyvavimo nauda

Jei Sąjunga šio naujojo protokolo nesudarytų, paplistų privatūs susitarimai, kuriais tausi žuvininkystė neužtikrinama. Europos Sąjunga taip pat tikisi, kad šiam protokolui galiojant Bisau Gvinėja ir toliau veiksmingai bendradarbiaus su Sąjunga tausios žuvininkystės srityje.

Dėl protokole numatytų lėšų Bisau Gvinėja galės toliau vykdyti strateginį planavimą įgyvendindama žuvininkystės politiką.

Panašios patirties išvados

Šalys nusprendė priimti protokolą metų laikotarpiui; per jį jos įvertins būsimojo ilgiau galiojančio protokolo perspektyvas. Todėl žvejybos galimybių keisti nereikėjo; pagal mokslinę informaciją tokie pakeitimai nebuvo būtini. Todėl finansinis įnašas taip pat buvo paliktas toks pat, kaip ir ankstesniame protokole.

Suderinamumas ir galima sąveika su kitomis finansinėmis priemonėmis

Lėšos, sumokamos pagal ŽPS, sudaro trečiųjų šalių partnerių biudžeto pakeičiamas pajamas. Tačiau dalies šių lėšų paskyrimas šalies sektoriaus politikos priemonėms įgyvendinti yra sąlyga, kad ŽPS bus sudaryti ir stebimas jų įgyvendinimas. Šie finansiniai ištekliai suderinami su kitais finansavimo šaltiniais iš kitų tarptautinių fondų nacionalinio lygmens žuvininkystės projektams ir (arba) programoms įgyvendinti.

Trukmė ir finansinis poveikis

X Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota

X Pasiūlymas / iniciatyva galioja nuo 2011 m. birželio 16 d. iki 2012 m. birželio 15 d.

X Finansinis poveikis nuo 2011 m. iki 2012 m.

( Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė neribota

- Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo [MMMM] iki [MMMM],

- po to – taikymas visa apimtimi.

Numatytas (-i) valdymo būdas (-ai) [10]

x Komisijos vykdomas tiesioginis centralizuotas valdymas

( Netiesioginis centralizuotas valdymas, vykdymo užduotis perduodant:

- ( vykdomosioms įstaigoms

- ( Bendrijų įsteigtoms įstaigoms[11]

- ( nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas teikiančioms įstaigoms

- ( asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje

( Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis narėmis

( Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis valstybėmis

( Bendras valdymas kartu su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti)

Jei nurodomas daugiau kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų skiltyje.

Pastabos

[…]

VALDYMO PRIEMONĖS

Priežiūros ir atskaitomybės taisyklės

Nurodyti dažnumą ir sąlygas.

Komisija (Žuvininkystės GD, bendradarbiaudamas su savo žuvininkystės atašė Dakare ir Europos Sąjungos delegacija Bisau) užtikrins nuolatinį šio protokolo įgyvendinimo, ypač ūkinės veiklos vykdytojų naudojimosi žvejybos galimybėmis ir sužvejoto kiekio duomenų, stebėjimą.

Be to, ŽPS numatytas ne mažiau kaip vienas metinis jungtinio komiteto susitikimas, per kurį Komisija ir trečioji šalis įvertins susitarimo ir jo protokolo įgyvendinimą ir, jei reikia, pakoreguos programavimą, o esant reikalui – ir finansinį įnašą.

Valdymo ir kontrolės sistema

Nustatyta rizika

Įgyvendinant žuvininkystės protokolą gali kilti tam tikrų pavojų, pavyzdžiui: lėšos sektoriaus politikai finansuoti gali nebūti priskirtos, kaip numatyta (nesilaikoma planavimo).

Numatomas (-i) kontrolės metodas (-ai)

Numatytas glaudus su planavimu ir sektoriaus politikos įgyvendinimu susijęs dialogas. 2.1 punkte nurodyta bendra rezultatų analizė taip pat yra šių kontrolės metodų dalis.

Be to, protokole numatytos specialios išlygos jo galiojimui sustabdyti, esant tam tikroms sąlygoms ir susiklosčius konkrečioms aplinkybėms.

Sukčiavimo ir pažeidimų prevencijos priemonės

Nurodyti dabartines arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones.

Komisija įsipareigoja siekti užmegzti nuolatinį politinį dialogą ir rengti konsultacijas, kad būtų galima pagerinti susitarimo vykdymą ir sustiprinti Sąjungos įnašą tausiai valdant išteklius. Bet kokiam Bendrijos mokėjimui pagal ŽPS yra taikomos Komisijos taisyklės ir biudžetinė bei finansinė tvarka. Taip galima tiksliai identifikuoti trečiųjų šalių banko sąskaitas, į kurias pervedamos finansinio įnašo sumos. Šio protokolo atveju 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad visas šiame protokole nurodytas finansinis įnašas turi būti pervedamas į valstybinio iždo sąskaitą Bisau Gvinėjos valdžios institucijų nurodytoje finansų įstaigoje.

NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS) FINANSINIS POVEIKIS

Atitinkama (-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s)

- Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Registracijos numeris………………………………………...] | DA/ NDA[12] | ELPA šalių[13] | [14]šalių kandidačių | trečiųjų šalių | Pagal Finansinio reglamento 18.1 straipsnio 1 dalies aa punktą. |

2 | 11.0301 Tarptautiniai žuvininkystės susitarimai | DA | NĖRA | NĖRA | NĖRA | NĖRA |

- Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės

(netaikoma)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka.

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Įnašas |

Numeris [Registracijos numeris………………………………………...] | DA/NDA | ELPA šalių | šalių kandidačių | trečiųjų šalių | Pagal Finansinio reglamento 18.1 straipsnio 1 dalies aa punktą. |

[…] | [XX.YY.YY.YY.] […] | […] | TAIP/NE | TAIP/NE | TAIP/NE | TAIP/NE |

Numatomas poveikis išlaidoms

Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė

millions d'euros (à la 4ème décimale)

Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija | 2 | Gamtos išteklių apsauga ir valdymas |

mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

( Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) |

xx 01 01 01 (Būstinė ir Komisijos atstovybės) | 0,5 | 0,5 |

XX 01 01 02 (Delegacijos) |

XX 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) |

10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

( Išorės darbuotojai (visos darbo dienos ekvivalentas) [26] |

XX 01 02 01 (AC, END, INT finansuojami iš bendrojo biudžeto) | 0 | 0 | 0 | 0 |

XX 01 02 02 (AC, AL, END, INT ir JED delegacijose) | 0,1 | 0,1 |

10 01 05 02 (AC, END, INT - tiesioginiai moksliniai tyrimai) |

11010404 (AC, už paramos sektoriui įgyvendinimo priežiūrą atsakingas atašė) | 0,25 | 0,25 |

IŠ VISO | 0,85 | 0,85 |

- XX – atitinkama politikos sritis arba antraštinė dalis

Žmogiškųjų išteklių poreikiai bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir (arba) perskirstytus generaliniame direktorate, ir prireikus finansuojami iš papildomų lėšų, kurios atsakingam GD gali būti skiriamos pagal metinę asignavimų skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus.

Vykdytinų užduočių aprašymas:

Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai/pagal sutartį dirbantys darbuotojai | ŽPS derybų ir derybų rezultatų tvirtinimo institucijose proceso administravimas ir priežiūra; galiojančio ŽPS administravimas, įskaitant nuolatinę finansinę ir veikimo priežiūrą. Licencijų administravimas. |

Išorės personalas | Paramos sektoriui priežiūra |

Derėjimas su dabartine daugiamete finansine programa

- x Pasiūlymas (iniciatyva) atitinka dabartinę finansinę programą.

- ( Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą) reikės pakeisti daugiametės finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą.

Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas.

[…]

- ( Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikia taikyti lankstumo priemonę arba peržiūrėti daugiametę finansinę programą[29].

Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas biudžeto išlaidų kategorijas, biudžeto eilutes ir sumas.

[…]

Trečiųjų šalių įnašai

- X Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis finansavimo

- Pasiūlyme numatytas bendras finansavimas apskaičiuojamas taip:

asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Metai N | Metai N+2 | Metai N+2 | Metai N+3 | atsižvelgiant į poveikio trukmę įterpti reikiamą stulpelių skaičių (žr. 1.6 punktą) | Iš viso |

Metai N | Metai N+2 | Metai N+2 | Metai N+3 | ... įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) |

Straipsnis …. | | | | | | | | | |Nurodyti įvairių įplaukų, kurioms bus daromas poveikis, išlaidų biudžeto eilutę (-es).

[…]

Nurodyti poveikio įplaukoms apskaičiavimo metodą.

[…]

[1] Priimtas 2010 m. rugsėjo 27 d. Žemės ūkio ir žuvininkystės taryboje

[2] OL C…

[3] OL L 75, 2008 3 18, p. 49.

[4] OL C …

[5] OL: nuorodos į dok.

[6] Protokolo įsigaliojimo datą Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje paskelbs Tarybos Generalinis sekretoriatas.

[7] VGV – veikla grindžiamas valdymas ( Activity Based Management ); VGB – veikla grindžiamo biudžeto sudarymas ( Activity Based Budgeting )

[8] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio 6 dalies a arba b punktuose.

[9] p.m.: „Activity statements“, sudarytuose 2010 m. biudžetui, tai yra konkretus tikslas Nr. 2 žr. http://www.cc.cec/budg/bud/proc/adopt/_doc/_pdf/2010/apb2010-working-documents-part1-11-mare.pdf

[10] Išsamią informaciją apie valdymo būdus ir nuorodas į Finansinį reglamentą galima rasti svetainėje „BudgWeb“ http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_fr.html

[11] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje.

[12] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA – nediferencijuotieji asignavimai.

[13] ELPA – ELPA – Europos laisvosios prekybos asociacija.

[14] Šalys kandidatės ir, jei taikoma, potencialios šalys kandidatės iš Vakarų Balkanų.

[15] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[16] Kadangi mokėjimą galima atlikti tik gavus Parlamento patvirtinimą, gali būti, kad jis bus atliktas tik 2012 m.

[17] Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos Sąjungos programoms ir (arba) priemonėms įgyvendinti (buvusios BA eilutės), taip pat netiesioginiams ir tiesioginiams moksliniams tyrimams atlikti.

[18] Finansinis įnašas apima: a) 4 550 000 EUR už teisę įplaukti į Bisau Gvinėjos žvejybos zoną ir b) 2 950 000 EUR parama Bisau Gvinėjos Respublikos žuvininkystės politikos plėtrai.

[19] Kadangi protokolas apima 2011 m. birželio mėn.–2012 m. birželio mėn. laikotarpį, administracinės išlaidos išmokamos per 2 biudžetinius metus. Išlaidos žmogiškiesiems ištekliams apskaičiuojamos proporcingai kiekvienais metais.

[20] Su stebėjimu vietoje susijusių vizitų išlaidų įvertinimas.

[21] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[22] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz., finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt).

[23] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (ūs) tikslas (-ai)...“

[24] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai.

[25] Techninė ir (arba) administracinė pagalba ir išlaidos Sąjungos programoms ir (arba) priemonėms įgyvendinti (buvusios BA eilutės), taip pat netiesioginiams ir tiesioginiams moksliniams tyrimams atlikti.

[26] AC – pagal sutartį dirbantis darbuotojas; AL – vietinis darbuotojas; END – deleguotasis nacionalinis ekspertas; INT – pavaduojantis darbuotojas; JED – jaunesnysis ekspertas delegacijoje

[27] Neviršijant ribos, nustatytos išorės darbuotojams, finansuojamiems iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių).

[28] Struktūriniai fondai, Europos žemės ūkio fondas kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondas (EŽF).

[29] Žr. Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus.

[30] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai) turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.

Top