This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011PC0425
Proposal for a REGULATION OF THE EUROPEAN PARLIAMENT AND OF THE COUNCIL on the Common Fisheries Policy
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žuvininkystės politikos
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žuvininkystės politikos
/* KOM/2011/0425 galutinis - 2011/0195 (COD) */
Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žuvininkystės politikos /* KOM/2011/0425 galutinis - 2011/0195 (COD) */
AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS 1. PASIŪLYMO APLINKYBĖS · Bendrosios aplinkybės 2009 m. Komisija, remdamasi Žaliąja knyga dėl
bendrosios žuvininkystės politikos reformos[1],
ištyrė, kaip veikia bendra žuvininkystės politika (BŽP). Komisija padarė
išvadą, kad, nepaisant po 2002 m. reformos padarytos pažangos, tikslas
užtikrinti tausią žuvininkystę visais aspektais (aplinkosaugos, ekonominiu ir
socialiniu) neįgyvendintas, ir žaliojoje knygoje nurodyta nemažai struktūrinių
dabartinės BŽP trūkumų. Europos Parlamentas ir ES Ministrų Taryba pritarė šiai
išvadai. Per 2009 m. balandžio mėn. – 2010 m.
lapkričio mėn. viešus debatus pateiktos nuomonės ir konkretūs tyrimai bei
vertinimai taip pat patvirtino bendrąjį vertinimą žaliojoje knygoje ir padėjo
nustatyti trūkumus, spręstinus vykdant reformą. · Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Bendrą žuvininkystės politiką reikia
reformuoti iš esmės – panaikinti šiuo metu galiojantį 2002 m. gruodžio
20 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių
apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką ir
2013 m. sausio 1 d. pakeisti jį nauja BŽP, kurią Europos Parlamentas
ir Taryba priims remdamiesi šiuo pasiūlymu. Pagrindinės BŽP problemos yra šios: –
nustatant tikslus skiriamas nepakankamas dėmesys
aplinkos, ekonominiam ir socialiniam tvarumui; –
neleistinai didelis į jūrą išmetamų žuvų kiekis; –
dėl per didelių laivynų pajėgumų, pernelyg
intensyvios žvejybos, nustatyto per didelio bendro leidžiamo sužvejoti kiekio
(BLSK, angl. TAC) ir nepakankamo BŽP taisyklių laikymosi daugelis Europos
Sąjungos išteklių pereikvoti; –
nedidelis daugelio laivynų pelningumas ir
ekonominis perspektyvumas; –
nepakankamas aplinkosaugos problemų įtraukimas į
politiką; –
patikimų duomenų, padedančių įvertinti visus
išteklius ir laivynus, stoka; –
gausi viešoji finansinė parama žuvininkystei,
nepadedanti siekti BŽP tikslų; –
mažas žvejybos veiklos patrauklumas ir kai kurių
nuo žvejybos priklausomų pakrantės bendruomenių nykimas; –
hierarchiniu principu pagrįstas mikrovaldymas
Europos Sąjungos lygmeniu, kuriam trūksta lankstumo ir prisitaikymo prie vietos
bei regioninių sąlygų; –
nepakankamas akvakultūros vystymas Sąjungoje; –
teisės aktų leidybos ir valdymo procesai brangūs ir
labai sudėtingi, o tai skatina nepakankamą jų laikymąsi; –
prekybos politikai iškilę globalizacijos ir
didesnės tarpusavio priklausomybės uždaviniai. Šis pasiūlymas dėl naujo pagrindinio
reglamento pateisinamas tuo, kad reikia: –
patikslinti BŽP tikslus; –
padidinti su BŽP susijusių politikos iniciatyvų
tarpusavio darną; –
labiau saugoti jūrų biologinius išteklius, ypač
įgyvendinant daugiamečius žuvininkystės valdymo planus, ir nutraukti sužvejotų
žuvų išmetimą į jūrą; –
remti BŽP numatytas ekosistemų ir aplinkos
politikos priemones; –
numatyti jūrų baseinų strategijos, taikomos pagal
išsaugojimo politiką, priemonių regionalizavimą; –
nuodugniau rinkti duomenis ir mokslines
rekomendacijas apsaugos politikos žinių bazei; –
visiškai integruoti į BŽP išorės politiką; –
skatinti akvakultūros vystymą; –
reformuoti su bendrąja rinka susijusias BŽP
priemones; –
iki 2014 m. parengti naujos finansinės
priemonės, skirtos BŽP ir „2020 m. Europos“ darbotvarkės tikslams remti,
teisinę sistemą; –
dar labiau padidinti ir racionalizuoti
suinteresuotųjų šalių dalyvavimą; –
įtraukti į BŽP neseniai priimtą naująją kontrolės
tvarką. Bendras pasiūlymo tikslas – užtikrinti
ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu garantuojančią
žvejybos ir akvakultūros veiklą. Šia politika siekiama gyvuosius jūrų
biologinius išteklius naudoti taip, kad ne vėliau kaip 2015 m. būtų
atkurti ir išlaikomi tokie žuvų išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti
didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Pagal BŽP žuvininkystės
valdymui taikomas atsargumo principas ir ekosisteminis metodas. Kartu su šiuo pasiūlymu Komisija priims
plataus pobūdžio komunikatą dėl būsimos bendros žuvininkystės politikos,
pasiūlymą dėl Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų
rinkų organizavimo, komunikatą dėl BŽP išorės aspekto ir ataskaitą apie
konkrečias 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EB)
Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio naudojimo pagal
Bendrąją žuvininkystės politiką dalis. · Pasiūlymo srityje galiojančios nuostatos 2002 m. gruodžio 20 d. Tarybos
reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 dėl žuvų išteklių apsaugos ir tausojančio
naudojimo pagal Bendrąją žuvininkystės politiką yra šiuo metu galiojantis
bendrasis BŽP reglamentavimo pagrindas. Tas reglamentas turėtų būti pakeistas
šiuo pasiūlymu. 1998 m. kovo 30 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 850/98 dėl žuvininkystės išteklių apsaugos, taikant technines priemones
jūrų gyvūnų jaunikliams apsaugoti[2]. 1999 m. gruodžio 17 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 104/2000 dėl bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų
organizavimo[3]. 2005 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 2187/2005 dėl žuvų išteklių apsaugos techninėmis priemonėmis Baltijos
jūroje, Beltų ir Zundo sąsiauriuose, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr.
1434/98 ir panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 88/98[4]. 2006 m. liepos 27 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1198/2006 dėl Europos žuvininkystės fondo[5]. 2006 m. gruodžio 21 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1967/2006 dėl žuvų išteklių tausojančio naudojimo Viduržemio jūroje
valdymo priemonių, iš dalies keičiantis Reglamentą (EEB) Nr. 2847/93 ir panaikinantis
Reglamentą (EB) Nr. 1626/94[6]. 2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui, tvarkymui ir
naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms rekomendacijoms dėl
bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[7]. 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią
neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos
ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr.
1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94
ir (EB) Nr. 1447/1999[8]. 2009 m. lapkričio 20 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1224/2009, nustatantis Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas
bendrosios žuvininkystės politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis
reglamentus (EB) Nr. 847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr.
768/2005, (EB) Nr. 2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr.
509/2007, (EB) Nr. 676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr.
1342/2008 ir panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir
(EB) Nr. 1966/2006[9]. 2004 m. liepos 19 d. Tarybos
sprendimas (EB) Nr. 2004/585, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas
pagal Bendrąją žuvininkystės politiką[10].
· Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Šis pasiūlymas ir jo tikslai dera su kitomis
Europos Sąjungos politikos sritimis, ypač aplinkos apsaugos, socialine,
regionų, plėtros, žemės ūkio, rinkos ir prekybos, finansų, mokslinių tyrimų ir
inovacijų, sveikatos bei vartotojų apsaugos, bei tų politikos sričių tikslais. 2. KONSULTACIJŲ SU SUINTERESUOTOSIOMIS
ŠALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMO REZULTATAI ·
Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis
Konsultacijų metodai, pagrindiniai
tiksliniai sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Per 2009 m. ir 2010 m. konsultacijas
dėl reformos internetu pateiktos nuomonės ir daugelis diskusijų su
suinteresuotosiomis šalimis parodė, kad reforma plačiai palaikoma. Europos
Parlamentas, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas ir Regionų
komitetas taip pat pateikė nuomones dėl žaliosios knygos. Ministrų Taryba kelis
kartus aptarė reformą. Viešosios konsultacijos apibendrintos Bendros
žuvininkystės politikos reformos konsultacijų sintezėje[11]. Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo
atsižvelgta Pagrindinės atsakymų temos – sprendimų
priėmimo supaprastinimas, priderinimas prie Lisabonos sutarties, ilgalaikės
išteklių išsaugojimo ir valdymo strategijos taikymas, įskaitant žuvų išmetimo į
jūrą problemos sprendimą, regionalizavimą, didesnį suinteresuotųjų šalių
dalyvavimą ir didesnę sektoriaus atsakomybę. Daugelis, ypač valstybės narės,
pagrindiniu BŽP ramsčiu laiko santykinį stabilumą. Nedidelio masto ir pakrantės
žvejyba laikoma svarbia, tačiau diferencijuotos tvarkos, taikomos po
galiojančių teisės nuostatų, idėja didelės paramos nesulaukė. Naudingais
tvarumo skatintojais daugelis laikė didesnį rinka grindžiamų strategijų taikymą
laivynų valdymo srityje ir rinkos politiką. Išorės politikos ir tarptautinių
veiksmų srityje pripažinta visiško suderinimo su BŽP principais ir tikslais
būtinybė. Išreikštas tvirtas pritarimas, kad įgyvendinant politikos tikslus
turėtų būti kryptingiau taikomas viešasis finansavimas. Akvakultūra, daugelio
nuomone, yra svarbi. Komisija, rengdama savo pasiūlymą, tinkamai
atsižvelgė į konsultacijų metu pateiktas nuomones, ypač dėl tvarumui palankių
aplinkos sąlygų sukūrimo ir didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio
tikslo svarbos, ilgalaikės perspektyvos stiprinimo, regionalizavimo, didesnio
suinteresuotųjų šalių dalyvavimo ir didesnio rinka grindžiamų priemonių
skaičiaus, kartu atsižvelgdama į konkrečias nedidelių laivynų charakteristikas.
Be to, pasiūlyme atsižvelgiama ir į akvakultūros svarbą. · Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas Rengiant pasiūlymus pasinaudota ne tik
daugeliu studijų ir mokslinių tyrimų projektų, bet ir nepriklausomais tyrimais
bei turimomis šios srities žiniomis, įskaitant metines ICES bei STECF
rekomendacijas. Viešos ekspertų rekomendacijos ir studijos skelbiamos
Žuvininkystės GD interneto svetainėje. · Poveikio vertinimas Poveikiui įvertinti pateiktos skirtingos BŽP
reformos paketo galimybės. Visos šios galimybės apima aplinkos tvarumą, kaip
išankstinę bendro tvarumo sąlygą. Metodikos atžvilgiu poveikio analizė buvo
paremta veiksmingumo rodikliais šių galimybių poveikiui išmatuoti. Ištirtas
poveikis pagal visas galimybes ir palygintas su vadinamosios status quo galimybės
analize. Tai leido nustatyti dvi pirmenybines galimybes, kaip nurodyta poveikio
vertinimo ataskaitoje. Abi galimybės panašios tuo, kad abiejose daugiausia
dėmesio skiriama aplinkos tvarumui ir tuo pačiu pakankamai lanksčiai suteikiama
žvejybos sektoriui laiko prisitaikyti prie plataus užmojo aplinkosaugos tikslų.
3. TEISINIAI PASIŪLYMO ASPEKTAI Teisinis pagrindas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo
43 straipsnio 2 dalis. Subsidiarumo principas Pasiūlymo nuostatos dėl jūrų biologinių
išteklių išsaugojimo priklauso išimtinei Europos Sąjungos kompetencijai, todėl
subsidiarumo principas toms nuostatoms netaikomas. Pasiūlymo nuostatos dėl akvakultūros ir
būtinybė nustatyti Europos Sąjungos strategines gaires dėl bendrų prioritetų ir
tikslų siekiant vystyti akvakultūros veiklą priskiriama pasidalijamajai Europos
Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Neprivalomos Europos strateginės
gairės sudarys daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindą,
atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu lygmeniu pasirinktos strategijos gali
būti susijusios su kaimyninių valstybių narių akvakultūros veiklos plėtra.
Pasiūlymo nuostatos dėl bendro rinkos organizavimo priklauso pasidalijamajai
Europos Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. Bendro rinkos organizavimo
tikslai – tai didesnis Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus
konkurencingumas, didesnis rinkų skaidrumas ir vienodų visų Sąjungoje
parduodamų produktų pardavimo sąlygų užtikrinimas. Siekiant šių tikslų reikia,
kad visoje Sąjungoje būtų suderintos šios sektoriaus organizavimo priemonės,
įskaitant rinkų stabilizavimą, prekybos standartus ir vartotojams teikiamos
informacijos reikalavimus. Todėl pasiūlyme laikomasi subsidiarumo principo. Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytų priežasčių. Bendra žuvininkystės politika yra bendra politika, todėl turėtų būti įgyvendinama taikant Europos Parlamento ir Tarybos priimtą reglamentą. Norint pasiekti pagrindinį tikslą – užtikrinti, kad žvejybos ir akvakultūros sektorius garantuotų ilgalaikes tausias ekonomines, aplinkos, bei socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą maistu – būtina ir tikslinga nustatyti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo bei naudojimo taisykles. Šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina šiam tikslui pasiekti. Taikant pasiūlytą regionalizavimo metodą, valstybės narės įgys teisę priimti apsaugos ir technines priemones, būtinas siekiant Sąjungos teisės aktų leidėjų priimtuose reglamentuose nustatytų tikslų ir tikslinių rodiklių, remiantis turimu BŽP numatytų išteklių išsaugojimo priemonių komplektu. Tai suteiks regionams galimybę lanksčiai taikyti Sąjungos teisės aktus. Be to, valstybėms narėms paliekama teisė Tarybos paskirtas žvejybos galimybes regionams ir veiklos vykdytojams skirstyti taip, kaip jos mano esant tinkama, taigi valstybės narės gali pasirinkti joms tinkamą socialinį ir ekonominį joms paskirtų žvejybos galimybių naudojimo modelį. 4. NEPRIVALOMI DUOMENYS · Išsamus pasiūlymo paaiškinimas Komisija įtraukia į pasiūlymą svarbius BŽP
pakeitimus. Šiame skirsnyje pateikiamas išsamus pasiūlymo paaiškinimas. Bendrosios nuostatos Bendras BŽP tikslas – užtikrinti, kad žvejybos
ir akvakultūros veikla garantuotų ilgalaikes tausias aplinkos sąlygas, kurios
yra ekonominiu ir socialiniu atžvilgiu tausaus žvejybos sektoriaus, padedančio
aprūpinti maistu, sukūrimo būtina sąlyga. Poveikio vertinimas rodo, kad
įgyvendinus plataus užmojo tikslą iki 2015 m. įvykdyti tarptautinį
įsipareigojimą pasiekti tokius išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti
didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, gali smarkiai pagausėti
visi ištekliai ir atitinkamai pagerėti ekonominė bei socialinė padėtis. Šie
teigiami poveikio vertinimo rezultatai patvirtina prielaidą, kad ekologinis
tvarumas yra ilgalaikio ekonominio ir socialinio tvarumo būtina sąlyga. Mažinant sužvejojamų nepageidaujamų žuvų
kiekį, panaikinant žuvų išmetimą į jūrą ir kuo labiau mažinant neigiamą poveikį
jūrų ekosistemoms, kartu taikant atsargumo principą ir ekosisteminį metodą,
pagerės jūrų aplinkos būklė, kaip nurodyta Jūrų strategijos pagrindų
direktyvoje. Galimybė naudotis vandenimis Pasiūlyme patvirtinamas vienodų galimybių
naudotis vandenimis principas, pagal kurį trečiųjų šalių laivams suteikiamos
vienodos naudojimosi Europos Sąjungos vandenimis galimybės. Komisija siūlo dabartinės nuostatos dėl teisės
žvejoti tik 12 jūrmylių zonoje galiojimą pratęsti iki 2022 m. Dėl šio
apribojimo daugelyje labiausiai biologiškai pažeidžiamų rajonų sumažėjo
žvejybos intensyvumas ir padidėjo ekonominis mažos apimties, pakrantės žvejybos
stabilumas. Komisija siūlo į šį reglamentą įtraukti
konkrečius apribojimus 100 jūrmylių zonai aplink Azorų, Madeiros ir Kanarų
salas, kurie šiuo metu nustatyti Tarybos reglamente (EB) Nr. 1954/2003[12]. Jie pateisinami tuo, kad
reikia apsaugoti pažeidžiamą biologinę šias salas supančių vandenų būklę, ir
tuo, kad remiantis Sutarties 349 straipsniu reikia atsižvelgti į
struktūrinę, socialinę ir ekonominę padėtį bei būtinybę išsaugoti šių salų
vietos ekonomiką. Jūrų biologinių išteklių išsaugojimas Jūrų biologinių išteklių išsaugojimas yra
pagrindinis ramstis siekiant BŽP tikslų. Svarbiausia išteklių išsaugojimo priemonė –
daugiamečiai išteklių valdymo planai, pagal kuriuos turi būti pasiekti tokie
išteklių dydžiai, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo
sužvejoti kiekio principą. Šie planai, kiek įmanoma, turi būti perdaryti į
žvejyba grindžiamus planus, kurie apimtų daugiau išteklių, bet pačių planų būtų
mažiau. Į planus neįtraukti ištekliai valdomi Tarybai nustatant žvejybos
galimybes ir taikant kitas priemones. Antras esminis pasiūlymo dėl išteklių
išsaugojimo elementas – nutraukti žuvų išmetimą į jūrą ir sumažinti sužvejojamų
nepageidaujamų žuvų kiekį. Pasiūlyme nustatytas įpareigojimas užtikrinti, kad
visos sužvejotos konkrečių išteklių žuvys būtų iškrautos, tiksliai laikantis
nustatyto įgyvendinimo laiko ir kartu taikant kai kurias gretutines priemones. Be to, pasiūlyme nustatyti pagrindiniai
žuvininkystei taikomų techninių išteklių išsaugojimo priemonių principai. Komisija numato, kad teisės aktų leidėjai turi
atsisakyti daugiamečių planų ir techninių išteklių išsaugojimo priemonių
mikrovaldymo. Šiems planams ir priemonėms skirtuose Europos Sąjungos teisės
aktuose reikia nurodyti tik esminius dalykus, pavyzdžiui, taikymo sritį, tikslus,
vertinimo rodiklius ir tvarkaraščius. Komisija siūlo taikyti decentralizaciją,
kai valstybėms narėms gali būti leidžiama priimti tikslams ir tiksliniams
rodikliams pasiekti būtinas išsaugojimo ir technines priemones naudojant
išteklių išsaugojimo politikos priemonių komplektą. Tai suteiks lankstumo
regionams ir supaprastins politiką. Pasiūlymas apima nuostatas, užtikrinančias,
kad suinteresuotos valstybės narės priimtų suderintas ir veiksmingas priemones.
Tiems atvejams, kai valstybės narės negali susitarti arba kai nepasiekiama
tikslų, nustatytas atsarginis Komisijos veiksmų mechanizmas. Pasiūlyme paliktos nuostatos dėl
nepaprastosios padėties priemonių, taikomų iškilus grėsmei jūrų biologiniams
ištekliams valstybės narės prašymu arba Komisijos iniciatyva, ir įtraukta nauja
nuostata dėl žuvininkystės priemonių, susijusių su Sąjungos aplinkos teisėje
nustatytais įpareigojimais. Šiuo metu valstybėms narėms taikomas leidimas imtis
išteklių išsaugojimo priemonių 12 jūrmylių zonoje ir priemonės, taikomos tik
su jų vėliavomis plaukiojantiems žvejybos laivams, pasiūlyme išsaugotos. Galimybė naudotis ištekliais Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos
įdiegimas bus svarbus laivyno pajėgumų reguliavimo veiksnys. Poveikio
vertinimas parodė neabejotinai teigiamą ir svarbų šios perleidžiamųjų žvejybos
koncesijų sistemos indėlį šalinant perteklinius pajėgumus ir gerinant
ekonominius žvejybos sektoriaus rezultatus. Pasiūlyme numatoma nuo 2014 m. visiems
laivams, išskyrus tuos, kurių ilgis nesiekia 12 metrų ir kurie žvejoja
pasyviosios žvejybos įrankiais, taikyti privalomą perleidžiamųjų žvejybos
koncesijų (susijusių su reglamentuojamų išteklių žvejybos galimybėmis) sistemą.
Pripažįstant kai kurių nedidelių laivynų specifines charakteristikas ir
socialinį bei ekonominį pažeidžiamumą, valstybėms narėms paliekama teisė
pasirinkti, ar likusiems laivams taikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų
sistemą, ar ne. Valstybės narės gali koreguoti perleidžiamųjų žvejybos
koncesijų sistemą siekdamos tinkamai ją pritaikyti žvejų bendruomenėms (pvz.,
nustatydamos, kad koncesijos gali būti perleidžiamosios tik laivyno segmento
ribose) ir išvengti spekuliacijų. Santykiniam stabilumui palaikyti galima
nustatyti, kad perleisti minėtas koncesijas būtų galima tik su ta pačia vėliava
plaukiojantiems laivams. Valstybės narės gali sukurti rezervą ir nustatyti
mokestį už koncesijas, kurias įprastomis sąlygomis valstybės narės galėtų
atšaukti tik pasibaigus jų galiojimui arba po išankstinio įspėjimo pateikimo. Žvejybos pajėgumų valdymas Pasiūlyme paliktas bendras valstybių narių
įpareigojimas laivyno pajėgumus derinti su žvejybos galimybėmis. Ir toliau
būtina bazinio laivynų valdymo politika, pagal kurią Komisija kiekvienai
valstybei narei nustato didžiausio bendrų žvejybos pajėgumų ribas. Taikant
perleidžiamąsias žvejybos koncesijas bus sparčiau mažinami laivyno pajėgumai,
todėl valstybėms narėms turėtų būti leista laivams, kurie naudojasi šiomis
koncesijomis, netaikyti viršutinės pajėgumų ribos. Tol, kol laivų
eksploatacijos nutraukimas dar bus viešai finansuojamas iš Europos
žuvininkystės fondo, nuostatos dėl laivynų pajėgumų mažinimo turi išlikti.
Valstybių narių ir Komisijos laivynų registrais bus užtikrinta informacija
grindžiama laivynų stebėsena ir valdymas. Žuvininkystės valdymo mokslinis pagrindas Kad žuvininkystė būtų valdoma gerai,
svarbiausia turėti patikimus ir išsamius duomenis, reikalingus ir mokslinei
rekomendacijai parengti, ir įgyvendinimo bei kontrolės tikslams. Pasiūlyme
nustatytos valstybėms narėms skirtos pagrindinės taisyklės ir įpareigojimai,
susiję su duomenų rinkimu, tvarkymu, prieinamumu, ir nuostatos dėl Komisijos
prieigos prie jų. Būtinybė valstybėms narėms koordinuoti duomenų rinkimą
decentralizavimo kontekste yra pagrindinė priežastis, dėl kurios Komisija
nustatė privalomą regioninį duomenų rinkimo koordinavimą. Kad pagerėtų į politiką orientuoto mokslo
veiksmų kokybė, darna ir sąveika, į pasiūlymą dar įtrauktos nuostatos apie tai,
kad valstybės narės turi priimti nacionalines žuvininkystės duomenų rinkimo,
mokslines bei inovacines programas ir tarpusavyje jas koordinuoti, ypač
atsižvelgdamos į Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei naujovių diegimo
programą. Išorės politika Išorės politika įtraukta į BŽP siekiant
užtikrinti, kad jos tikslai atitiktų bendruosius BŽP principus ir tikslus.
Europos Sąjunga aktyviai dalyvauja regioninių žuvininkystės valdymo
organizacijų (RŽVO), tarptautinių daugiašalių organizacijų (JT, FAO) darbe, kad
jas paremtų ir padėtų pasiekti geresnių rezultatų valdant bei išsaugant
tarptautinius žuvų išteklius. Europos Sąjunga palaiko geriausias turimas mokslu
grindžiamas nuomones, indėlį į mokslinių žinių raidą ir bendradarbiavimą, kad
sustiprintų atitikimą tarptautiniu lygmeniu. Dar vienas būdas tarptautiniu mastu
įgyvendinti BŽP principus ir tikslus yra santykiai su trečiosiomis šalimis
sudarant tausios žuvininkystės susitarimus (TŽS). TŽS padeda šaliai partnerei
sukurti kokybišką valdymo sistemą, laikytis plėtros politikos tikslų ir
pagrindinį dėmesį skirti tausiam ir skaidriam išteklių valdymui, stebėsenai,
priežiūrai ir kontrolei. Jais užtikrinama, kad žuvininkystės ištekliai būtų
naudojami remiantis pagrįstomis mokslinėmis rekomendacijomis, žvejojant tik
tuos perteklinius išteklius, kurių šalis partnerė pati negali ar nenori
žvejoti. Pagal TŽS šalims partnerėms atlyginama už leidimą žvejoti jų žuvų
išteklius, be to, šalims partnerėms suteikiama finansinė parama jų pačių
tausios žuvininkystės politikai įgyvendinti. Akvakultūra BŽP turėtų remti aplinkos, ekonominiu ir
socialiniu atžvilgiu tvarią akvakultūros sektoriaus plėtrą. Akvakultūra
prisideda prie pakrančių regionų ir kaimo vietovių aprūpinimo maistu, jų
ekonominio augimo ir darbo vietų kūrimo jose. Kai valstybės narės pagal Europos
Sąjungos strategines gaires parengia nacionalinius planus, skirtus tvariai
akvakultūros plėtrai palengvinti, galima pasiekti didelės pažangos verslo
saugumo, galimybių naudotis vandenimis bei erdve ir licencijų administravimo
supaprastinimo srityje. Akvakultūros vystymui akivaizdžiai būdingas Europos
Sąjungos aspektas: strategijų pasirinkimas nacionaliniu lygmeniu gali turėti
įtakos akvakultūros vystymuisi kaimyninėse valstybėse narėse. Labai svarbu, kad
valstybėms narėms būtų suteikta galimybė žinoti, kaip kitos valstybės narės
ketina ateityje vystyti akvakultūrą. Komisija mano, kad dėl specifinio akvakultūros
pobūdžio reikalinga centrinė suinteresuotųjų šalių konsultavimo įstaiga, ir tam
tikslui siūlo steigti Akvakultūros patariamąją tarybą. Bendras rinkos organizavimas Pasiekti BŽP tikslus padėtų bendras rinkų
organizavimas: būtų sudaryta galimybė sektoriui tinkamu lygmeniu taikyti BŽP,
padidėtų konkurencingumas, ypač gamintojų. Kontrolė ir vykdymo užtikrinimas Į pasiūlymą, kuris atitinka Tarybos
reglamentais Nr. 1005/2008 ir Nr. 1224/2009[13] priimtą naująją kontrolės
tvarką, įtraukti pagrindiniai Europos Sąjungos kontrolės ir vykdymo užtikrinimo
tvarkos elementai, kad būtų užtikrintas BŽP taisyklių laikymasis. Atsižvelgdama
į tai, kad į pasiūlymo dalį apie išteklių išsaugojimą įtrauktas įpareigojimas
iškrauti visas žuvis siekiant, kad būtų užkirstas kelias žuvų išmetimui į jūrą,
Komisija siūlo stebėsenos ir kontrolės įpareigojimus, ypač dėl nuodugnaus
žvejybos registravimo dokumentuose, ir bandomuosius naujų žvejybos kontrolės
technologijų, kuriomis remiama tausi žvejyba, projektus. Finansinės priemonės Kad būtų geriau laikomasi taisyklių, pasiūlyme
nustatomos Europos Sąjungos finansinės paramos, kuri gali būti suteikta BŽP
tikslams įgyvendinti, sąlygos. Finansinė parama bus suteikta, jei bus laikomasi
taisyklių, ir šis principas bus taikomas ir valstybėms narėms, ir veiklos
vykdytojams. Jei valstybės narės nesilaikys taisyklių, Europos Sąjungos
finansinė parama joms gali būti nutraukta, laikinai sustabdyta arba atitinkamai
pakoreguota. Veiklos vykdytojams padarius sunkių pažeidimų, jiems gali būti
atimta teisė į finansinę paramą arba sumažinta parama. Be to, pasiūlyme
valstybėms narėms nustatomas įpareigojimas suteikiant finansinę paramą
atsižvelgti į veiklos vykdytojų elgesį pastaruoju metu (svarbu, kad jie nebūtų
padarę didelių pažeidimų). Patariamosios tarybos Komisija siūlo
konsoliduoti ir, jei įmanoma, išplėsti ryšius su regioninėmis patariamosiomis
tarybomis pagal BŽP. Kadangi kai kurios jų nėra regioninio pobūdžio arba neturi
regioninių ribų, septynias esančias tarybas reikia pervardyti į patariamąsias
tarybas ir kartu įsteigti Akvakultūros patariamąją tarybą. Atsižvelgdama į
Juodosios jūros ypatybes, uždarą jūros baseiną, kurį dalijasi ir keturios
Sąjungai nepriklausančios valstybės, ir remdamasi vykstančiomis diskusijomis su
visomis ES nepriklausančiomis Juodosios jūros valstybėmis, Komisija ketina iki
2015 m. įsteigti Juodosios jūros patariamąją tarybą, kuri konsultuotų
išteklių išsaugojimo politikos klausimais ir padėtų išplėsti Rumunijos ir Bulgarijos
bendradarbiavimą su kaimyninėmis Juodosios jūros baseino valstybėmis. Baigiamosios nuostatos Baigiamojoje dalyje nustatytos sritys, kuriose
Komisijai gali būti perduoti įgaliojimai, nustatyta, kaip šis perdavimas
įgyvendinamas, atšaukiamas, kaip pateikiamas prieštaravimas dėl jo, taip pat
numatomas Žuvininkystės ir akvakultūros komiteto, susijusio su įgyvendinimo
aktais, įsteigimas. Be to, joje siūloma panaikinti ir (arba) iš dalies pakeisti
galiojančius teisės aktus. 2011/0195 (COD) Pasiūlymas EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS dėl bendros žuvininkystės politikos EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS
SĄJUNGOS TARYBA, atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos
veikimo, ypač į jos 43 straipsnio 2 dalį, atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą[14], teisės akto projektą perdavus nacionaliniams
parlamentams, atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir
socialinių reikalų komiteto nuomonę[15], atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę, laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros, kadangi: (1)
Tarybos reglamente (EB) Nr. 2371/2002[16] nustatyta Bendrijos žuvų
išteklių išsaugojimo ir tausojančio naudojimo pagal bendrąją žuvininkystės
politiką sistema. (2)
Bendros žuvininkystės politikos taikymo sritis
apima jūrų biologinių išteklių apsaugą, valdymą ir naudojimą. Be to, bendros
žuvininkystės politikos taikymo sritis dar susijusi ir su jos tikslams remti
skirtomis rinkos ir finansinėmis priemonėmis, gėlųjų vandenų biologiniais
ištekliais bei akvakultūra, žuvininkystės ir akvakultūros produktų perdirbimu
ir prekyba jais, kai ši veikla vykdoma valstybių narių teritorijoje arba
Europos Sąjungos vandenyse, taip pat kai ją vykdo žvejybos laivai,
plaukiojantys su trečiųjų šalių vėliavomis ir (arba) registruoti trečiosiose
šalyse, arba Europos Sąjungos žvejybos laivai, arba valstybių narių piliečiai,
nepažeidžiant vėliavos valstybės pirminės atsakomybės ir laikantis Jungtinių
Tautų jūrų teisės konvencijos 117 straipsnio. (3)
Bendra žuvininkystės politika turėtų būti
užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla padėtų kurti
ilgalaikes tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas. Be to, ją
taikant turėtų padidėti produktyvumas, turėtų būti užtikrintas geras
žuvininkystės sektoriaus atstovų gyvenimo lygis, rinkų stabilumas, išteklių
prieinamumas bei jų tiekimas vartotojams prieinama kaina. (4)
Europos Sąjunga yra 1982 m. gruodžio
10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos (toliau–UNCLOS)[17] Susitariančioji Šalis, ir yra
ratifikavusi 1995 m. rugpjūčio 4 d. Jungtinių Tautų susitarimą dėl
1982 m. gruodžio 10 d. Jungtinių Tautų jūrų teisės konvencijos
nuostatų, susijusių su vienos valstybės ribas viršijančių žuvų išteklių ir toli
migruojančių žuvų išteklių apsauga ir valdymu, įgyvendinimo (JT susitarimas dėl
žuvų išteklių)[18].
Be to, ji yra priėmusi 1993 m. lapkričio 24 d. Jungtinių Tautų Maisto
ir žemės ūkio organizacijos susitarimą dėl žvejybos laivų skatinimo laikytis
tarptautinių apsaugos ir valdymo priemonių atviroje jūroje (toliau – FAO
priemonių laikymosi susitarimas)[19].
Tose tarptautinėse priemonėse numatyti įpareigojimai dėl išsaugojimo, be kita
ko, ir įpareigojimas imtis išsaugojimo bei valdymo priemonių, skirtų išlaikyti
arba atkurti tokius jūrų išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio
tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą ir nacionalinei jurisdikcijai
priklausančiose jūrų teritorijose, ir atviroje jūroje, ir tuo tikslu
bendradarbiauti su kitomis valstybėmis narėmis, įpareigojimas plačiu mastu
taikyti atsargumo principą žuvų išteklių išsaugojimui, valdymui ir naudojimui,
įpareigojimas užtikrinti išsaugojimo ir valdymo priemonių suderinamumą, kai
jūrų ištekliai susiję su skirtingoms jurisdikcijoms priklausančiomis jūrų
teritorijomis, ir įpareigojimas tinkamai atsižvelgti į kitus teisėtus
naudojimosi jūra būdus. Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti Europos
Sąjungai tinkamai įvykdyti savus šiose tarptautinėse priemonėse numatytus
tarptautinius įsipareigojimus. Valstybės narės, priimdamos išsaugojimo ir
valdymo priemones, kurias priimti joms suteikti įgaliojimai pagal bendra
žuvininkystės politiką, turėtų veikti tokiu būdu, kuris visiškai atitinka
tarptautinius išsaugojimo ir bendradarbiavimo įpareigojimus pagal minėtas
tarptautines priemones. (5)
2002 m. Johanesburge vykusiame pasauliniame
aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais Europos Sąjunga ir
jos valstybės narės įsipareigojo kovoti su nuolatiniu daugelio žuvų išteklių
nykimu. Todėl Europos Sąjunga turėtų patobulinti savo bendrą žuvininkystės
politiką, užtikrindama, jog iki 2015 m. būtų prioritetine tvarka atkurti
ir išlaikyti tokie jūrų biologinių išteklių naudojimo lygiai, kad žvejojamų
išteklių populiacijos dydžiai būtų tokie, kad būtų galima taikyti didžiausio
tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Jei mokslinės informacijos turima
mažiau, gali tekti taikyti apytikres didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti
kiekio vertes. (6)
Žuvininkystės tikslai buvo išdėstyti Konvencijos
dėl biologinės įvairovės šalių konferencijoje priimtame Sprendime dėl
2011–2020 m. strateginio biologinės įvairovės išsaugojimo plano[20]; bendra žuvininkystės politika
turėtų užtikrinti jų darną su Europos Tarybos[21]
patvirtintais biologinės įvairovės išsaugojimo tikslais ir Komisijos komunikate
„Biologinė įvairovė – mūsų gyvybės draudimas ir gamtinis turtas. ES biologinės
įvairovės strategija iki 2020 m.“[22]
nustatytais tikslais, visų pirma iki 2015 m. pradėti taikyti didžiausio
tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. (7)
Tausus jūrų biologinių išteklių naudojimas turėtų
būti grindžiamas atsargumo metodu, kuris turi būti nustatytas remiantis
Sutarties 191 straipsnio 2 dalies pirmojoje pastraipoje nurodytu
atsargumo principu. (8)
Bendra žuvininkystės politika turėtų padėti
apsaugoti jūrų aplinką ir visų pirma ne vėliau kaip iki 2020 m. pasiekti
gerą aplinkos būklę, kaip nurodyta 2008 m. birželio 17 d. Europos
Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB, nustatančios Bendrijos veiksmų
jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų strategijos pagrindų direktyva)[23], 1 straipsnio
1 dalyje. (9)
Būtina įgyvendinti ekosistemomis grindžiamą
žuvininkystės valdymo metodą, turėtų būti apribotas žvejybos poveikis aplinkai,
o sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekiai sumažinti iki minimumo ir palaipsniui
panaikinti. (10)
Svarbu, kad bendra žuvininkystės politika būtų
įgyvendinama vadovaujantis gero valdymo principais. Tie principai apima
sprendimų priėmimą remiantis patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis,
aktyvų suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir ilgalaikę perspektyvą. Bendros
žuvininkystės politikos valdymo sėkmė priklauso ir nuo to, kaip aiškiai
apibrėžta atsakomybė Sąjungos, nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmenimis ir
ar bendros žuvininkystės politikos priemonės abipusiai suderintos su kitų
sričių Sąjungos politika. (11)
Bendroje žuvininkystės politikoje turėtų būti
atitinkamai nuodugniai atsižvelgiama į gyvūnų sveikatą, jų gerovę, maisto ir
pašarų saugą. (12)
Įgyvendinant bendrą žuvininkystės politiką reikėtų
atsižvelgti į sąveiką su kitais jūrų reikalais, sprendžiamais taikant
integruotą jūrų politiką[24],
pripažįstant, kad visi su Europos vandenynais ir jūromis susiję klausimai yra
tarpusavyje susiję, įskaitant ir jūrų erdvės planavimą. Darna ir integracija
turėtų būti užtikrinta valdant įvairių sektorių politiką Baltijos jūroje,
Šiaurės jūroje, Keltų jūrose, Biskajos įlankoje ir Pirėnų pakrantėje,
Viduržemio bei Juodosios jūrų baseinuose. (13)
Europos Sąjungos žvejybos laivams turėtų būti
suteikta vienoda galimybė naudotis Sąjungos vandenimis ir ištekliais, kuriems
taikomos BŽP taisyklės. (14)
Galiojančios taisyklės, pagal kurias ribojamos
galimybės naudotis ištekliais valstybių narių 12 jūrmylių zonose, veikė patenkinamai
ir turėjo teigiamo poveikio siekiant išsaugoti išteklius, nes jomis ribojamos
žvejybos pastangos labiausiai pažeidžiamoje Bendrijos vandenų dalyje. Be to,
šios taisyklės padėjo išsaugoti tradicinę žvejybą, nuo kurios labai priklauso
atitinkamų pakrantės bendruomenių socialinė ir ekonominė plėtra. Todėl tos
taisyklės turėtų likti galioti. (15)
Jūrų biologiniai ištekliai aplink Azorų, Madeiros
ir Kanarų salas turėtų būti ir toliau itin saugomi, nes jie padeda išsilaikyti
tų salų vietos ekonomikai, turint omenyje tų salų struktūrinę, socialinę ir
ekonominę padėtį. Todėl Azorų, Madeiros ir Kanarų salų uostuose įregistruotiems
žvejybos laivams turėtų būti tebetaikomi tam tikros žvejybos veiklos tuose
vandenyse apribojimai. (16)
Tikslo tausiai naudoti jūrų biologinius išteklius
galima siekti efektyviau, žvejybos valdymui taikant daugiametes priemones –
visų pirma parengiant daugiamečius planus, kuriuose būtų atsižvelgta į įvairių
žvejybos rūšių specifiškumą. (17)
Daugiamečiai planai turėtų, jei įmanoma, apimti
keletą išteklių, jei tie ištekliai naudojami bendrai. Daugiamečiuose planuose
turėtų būti nustatytas žvejybos galimybių ir kiekybiškai įvertinamų tausaus
žuvų išteklių ir susijusių jūrų ekosistemų naudojimo tikslų nustatymo
pagrindas, aiškiai apibrėžiant tvarkaraščius ir apsaugos mechanizmus,
taikytinus nenumatytų pokyčių atvejais. (18)
Būtina priimti priemones, skirtas sumažinti ir
panaikinti šiuo metu didelį sužvejojamų nepageidaujamų žuvų kiekį ir į jūrą
išmetamų žuvų kiekį. Dėl sužvejojamų nepageidaujamų žuvų ir į jūrą išmetamų
žuvų veltui išeikvojama didelė išteklių dalis ir daromas neigiamas poveikis
tausiam jūrų biologinių išteklių bei jūrų ekosistemų naudojimui ir finansiniam
žuvininkystės perspektyvumui. Turėtų būti nustatytas ir laipsniškai
įgyvendinamas įpareigojimas užtikrinti, kad visos valdomų išteklių žuvys,
sužvejotos vykdant žvejybos veiklą Europos Sąjungos vandenyse arba Europos
Sąjungos žvejybos laivais, būtų iškraunamos. (19)
Sužvejotų nepageidaujamų žuvų iškrovimas neturėtų
būti visiškai ekonomiškai naudingas veiklos vykdytojui. Iškrovus mažiausio
išteklių išsaugojimą užtikrinančio orientacinio dydžio nesiekiančias žuvis, jų
paskirtis turėtų būti apribota ir jos negali būti parduodamos žmonių maistui. (20)
Siekiant išsaugoti išteklius turėtų būti nustatyti aiškūs
tam tikrų techninių priemonių tikslai. (21)
Siekiant, kad išteklių, kurių išsaugojimo planai
neparengti, naudojimo lygis būtų toks, kad būtų galima taikyti didžiausio
tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, reikėtų apriboti leidžiamus
sužvejoti jų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos pastangas. (22)
Atsižvelgiant į netvirtą žuvininkystės sektoriaus
ekonominę padėtį ir tam tikrų pakrantės bendruomenių priklausomybę nuo žvejybos
veiklos, būtina užtikrinti santykinį žvejybos veiklos stabilumą paskirstant
žvejybos galimybes valstybėms narėms paskirstant taip, kad kiekvienai tektų iš
anksto numatyta išteklių dalis. (23)
Šis santykinis žvejybos veiklos stabilumas,
atsižvelgiant į laikiną išteklių biologinę padėtį, turėtų užtikrinti, kad būtų
patenkinti konkretūs regionų, kurių vietos bendruomenės ypač priklauso nuo
žuvininkystės ir su ja susijusios veiklos, poreikiai, kaip Taryba nustatė
1976 m. lapkričio 3 d. rezoliucijoje dėl 200 mylių žvejybos zonos
Bendrijoje įkūrimo tam tikrų išorinių aspektų[25],
įsigaliojusios 1977 m. sausio 1 d., ypač jos VII priede. Todėl
siekiamo santykinio stabilumo sąvoką reikėtų suprasti būtent taip. (24)
Valstybėms narėms turėtų būti suteikta galimybė
teikti Komisijai pagrįstus prašymus parengti priemones pagal bendrąją
žuvininkystės politiką, kurias valstybės narės pripažįsta būtinomis siekiant
vykdyti įsipareigojimus dėl specialių apsaugos teritorijų pagal 2009 m.
lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2009/147/EB dėl laukinių paukščių
apsaugos[26] 4 straipsnį, specialių saugomų teritorijų pagal 1992 m. gegužės
21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės
faunos bei floros apsaugos[27] 6 straipsnį ir saugomų jūrų teritorijų pagal 2008 m.
birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/56/EB,
nustatančios Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos politikos srityje pagrindus (Jūrų
strategijos pagrindų direktyva)[28],
13 straipsnio 4 dalį. (25)
Komisija turėtų galėti priimti laikinas priemones,
kai dėl žvejybos jūrų biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui
kyla rimta grėsmė, dėl kurios būtina imtis skubių veiksmų. (26)
Valstybės narės turėtų galėti priimti išsaugojimo
ir technines priemones bendros žuvininkystės politikai įgyvendinti, kad taikant
šią politiką būtų geriau atsižvelgiama į individualias žvejybos realijas bei
ypatumus ir kad ši politika būtų labiau remiama. (27)
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti
išsaugojimo ir valdymo priemones, visiems Europos Sąjungos žvejybos laivams
taikytinas jų 12 jūrmylių zonose, su sąlyga, kad tais atvejais, kai jos
taikomos Sąjungos žvejybos laivams iš kitų valstybių narių, jos nėra
diskriminacinės, kad prieš tai pasikonsultuojama su kitomis suinteresuotomis
valstybėmis narėmis ir kad Sąjunga dar nėra priėmusi būtent šios 12 jūrmylių
zonos išsaugojimui ir valdymui skirtų priemonių. (28)
Valstybėms narėms turėtų būti leidžiama priimti
Europos Sąjungos vandenų išteklių išsaugojimo ir valdymo priemones, taikomas
tik su jų vėliava plaukiojantiems Sąjungos žvejybos laivams. (29)
Ne vėliau kaip 2013 m. gruodžio 31 d.
turėtų būti įgyvendinta daugelį pagal bendrąją žuvininkystės politiką valdomų
žuvų išteklių apimanti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, taikoma
visiems 12 metrų arba ilgesniems laivams ir visiems kitiems
traukiamaisiais žvejybos įrankiais žvejojantiems laivams. Valstybės narės gali
nuspręsti laivams, kurių ilgis iki 12 metrų ir kurie nenaudoja traukiamųjų
žvejybos įrankių, netaikyti perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemos. Šia
sistema turėtų būti prisidedama prie sektoriaus jau sąlygojamo laivynų mažinimo
ir geresnių ūkinės veiklos rezultatų, kartu sukuriant teisiniu atžvilgiu
saugias ir išimtines žvejybos koncesijas, skirtas naudotis valstybės narės
metinėmis žvejybos galimybėmis. Kadangi jūrų biologiniai ištekliai yra bendras
turtas, perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis turėtų būti suteikiama
naudotojo teisė tik į dalį valstybės narės metinių žvejybos galimybių, kurios
gali būti atšauktos pagal nustatytas taisykles. (30)
Žvejybos koncesijos turėtų būti perleidžiamos arba
išnuomojamos, siekiant decentralizuoti žvejybos galimybių valdymą, dalį jo
perkeliant žvejybos sektoriui ir užtikrinant, kad sektorių paliekantiems
žvejams nereikėtų būti priklausomiems nuo valstybės finansinės paramos pagal
bendrą žuvininkystės politiką. (31)
Kai kurių nedidelių laivynų specifinės
charakteristikos ir socialinis bei ekonominis pažeidžiamumas yra priežastys,
dėl kurių privaloma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema taikoma tik
dideliems laivams. Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema turėtų apimti tuos
žuvų išteklius, kurių žvejybos galimybės yra paskirtos. (32)
Europos Sąjungos žvejybos laivams, kuriems
perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema netaikoma, gali būti taikomos
specialios priemonės, skirtos Sąjungos žvejybos laivų skaičiui ir turimų
išteklių kiekiui suderinti. Šiose priemonėse turėtų būti nustatytos privalomos
viršutinės laivyno pajėgumų ribos ir nacionalinės įtraukimo į laivyną ir (arba)
pasitraukimo iš laivyno programos, susijusios su Europos žuvininkystės fondo
teikiamu finansavimu eksploatacijos nutraukimui. (33)
Valstybės narės turėtų registruoti būtiniausią
informaciją apie Sąjungos žvejybos laivų, plaukiojančių su jos vėliava,
charakteristikas ir veiklą. Šie įrašai turėtų būti prieinami Komisijai, kad ji
galėtų stebėti valstybių narių laivynų dydį. (34)
Žuvininkystės valdymui, kuris pagrįstas patikimiausiomis
mokslinėmis rekomendacijomis, reikalingi suderinti, patikimi ir tikslūs duomenų
rinkiniai. Todėl valstybės narės turėtų rinkti duomenis apie laivynus ir jų
žvejybos veiklą, ypač biologinius duomenis apie sužvejotų žuvų kiekius, taip
pat į jūrą išmestų žuvų kiekius, informaciją apie žuvų išteklių tyrimus ir apie
galimą žvejybos veiklos poveikį aplinkai bei jūrų ekosistemoms. (35)
Turi būti renkami ir tokie duomenys, kurie
palengvintų žuvininkystės, akvakultūros ir žuvininkystės bei akvakultūros produktų
perdirbimo sektoriuose veikiančių įmonių ir tų pramonės šakų užimtumo
tendencijų ekonominį vertinimą. (36)
Valstybės narės, remdamosi Europos Sąjungos
programa, turėtų tvarkyti surinktus duomenis ir leisti jais naudotis
galutiniams mokslinių duomenų vartotojams. Be to, valstybės narės turėtų
bendradarbiauti tarpusavyje ir derinti duomenų rinkimo veiklą. Prireikus
valstybės narės turėtų bendradarbiauti ir su trečiosiomis tos pačios jūros
baseino šalimis duomenų rinkimo srityje. (37)
Į politiką orientuotas žuvininkystės mokslas turėtų
būti paremtas nacionaliniu lygmeniu priimtomis žuvininkystės mokslinių duomenų
rinkimo, mokslinių tyrimų ir naujovių diegimo programomis, suderintomis su
kitomis valstybėmis narėmis, ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų bei inovacijų
pagrindų priemonėmis. (38)
Europos Sąjunga turėtų tarptautiniu mastu
populiarinti bendros žuvininkystės politikos tikslus. Todėl Sąjunga turėtų
stengtis pagerinti regioninių ir tarptautinių organizacijų veiklos rezultatus
tarptautinių žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo srityje, remdama mokslu
pagrįstą sprendimų priėmimą ir geresnį taisyklių laikymąsi, didesnį skaidrumą
bei suinteresuotųjų šalių dalyvavimą ir kovodama su neteisėta, nedeklaruojama
ir nereglamentuojama (NNN) žvejybos veikla. (39)
Su trečiosiomis šalimis sudarytais tausios žvejybos
susitarimais turėtų būti užtikrinama, kad Europos Sąjungos žvejybos veikla
trečiųjų šalių vandenyse būtų grindžiama geriausiomis turimomis mokslinėmis
rekomendacijomis, užtikrinant tausų jūrų biologinių išteklių naudojimą. Tie
susitarimai, pagal kuriuos už Sąjungos finansinį įnašą suteikiamos išteklių
naudojimo teisės, turėtų padėti sukurti aukštos kokybės valdymo sistemą,
garantuojančią, visų pirma, veiksmingas stebėsenos, kontrolės ir priežiūros
priemones. (40)
Sąlygos dėl žmogaus teisių įtraukimas į tausios
žuvininkystės susitarimus turėtų būti visiškai suderintas su bendraisiais
Sąjungos plėtros politikos tikslais. (41)
Pagarba demokratijos principams ir žmogaus teisėms,
kaip nurodyta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose svarbiuose
tarptautiniuose žmogaus teisių dokumentuose, ir teisinės valstybės principui
turėtų būti būtinas tausios žuvininkystės susitarimų elementas, įtrauktas kaip
speciali sąlyga dėl žmogaus teisių. (42)
Akvakultūra turėtų padėti išsaugoti tvarų maisto
gamybos potencialą visoje Sąjungoje, kad būtų užtikrintas ilgalaikis Europos
piliečių aprūpinimas maistu ir prisidėta prie didėjančio vandens gyvūnų kilmės
maisto produktų poreikio pasaulyje tenkinimo. (43)
2009 m. Komisijos priimtoje Europos
akvakultūros darnios plėtros strategijoje[29],
kurią parėmė ir patvirtino Taryba ir Europos Parlamentas, pažymėta, kad
akvakultūros sektoriuje reikia sukurti vienodas veiklos sąlygas, kaip jos
tvarios plėtros pagrindą. Sąjungoje vykdomai akvakultūros veiklai turi poveikio
įvairios kaimyninių valstybių narių sąlygos, tarp jų susijusios su leidimais
veiklos vykdytojams; (44)
Bendra žuvininkystės politika turėtų būti remiama
2020 m. Europos strategija dėl pažangaus, tvaraus ir integracinio augimo
strategija[30]
ir padedama siekti šioje strategijoje nustatytų tikslų. (45)
Sąjungoje vykdomai akvakultūros veiklai turi
poveikio įvairios kaimyninių valstybių narių sąlygos, tarp jų susijusios su
leidimais veiklos vykdytojams; reikėtų parengti Sąjungos strategines gaires
nacionalinės strategijos planams sudaryti, kad padidėtų akvakultūros sektoriaus
konkurencingumas, būtų remiamas jos vystymas ir inovacijos, skatinama bei
įvairinama ekonominė veikla, gerinama pakrantės regionų ir kaimo vietovių
gyvenimo kokybė; be to, reikėtų nustatyti valstybių narių keitimosi informacija
ir geriausia patirtimi mechanizmus, taikant atvirą nacionalinių priemonių,
susijusių su verslo sauga, galimybe naudotis Europos Sąjungos vandenimis bei
erdve ir administraciniu licencijų išdavimo supaprastinimu, derinimo metodą. (46)
Dėl ypatingo akvakultūros pobūdžio turi būti
įsteigtos patariamosios tarybos, kurios konsultuotų suinteresuotasias šalis
apie Sąjungos politikos elementus, galinčius turėti poveikio akvakultūrai. (47)
Būtina padidinti Sąjungos žuvininkystės ir
akvakultūros sektoriaus konkurencingumą, raginti supaprastinti tvarką siekiant
pagerinti gamybos valdymą sektoriuje ir jo rinkodaros veiklą; bendru
žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimu turėtų būti
užtikrinamos vienodos sąlygos visiems žuvininkystės ir akvakultūros produktams,
kuriais prekiaujama Europos Sąjungoje, suteikiama geresnė galimybė vartotojams
rinktis remiantis informacija, remiamas atsakingas vartojimas ir gerinamos
ekonominės žinios ir supratimas apie Europos Sąjungos rinkas visoje tiekimo grandinėje.
(48)
Bendras rinkos organizavimas turėtų būti
įgyvendinamas laikantis Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, ypač susijusių su
Pasaulio prekybos organizacijos nuostatomis. Kad bendra žuvininkystės politika
būtų sėkminga, būtina veiksminga kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo
sistema, įskaitant kovą su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN)
žvejybos veikla. Turėtų būti sukurta tokia Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir
vykdymo užtikrinimo sistema, kuri garantuotų bendros žuvininkystės politikos
taisyklių laikymąsi. (49)
Turėtų būti skatinama taikant Sąjungos kontrolės,
tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą naudoti šiuolaikines technologijas.
Valstybėms narėms arba Komisijai turėtų būti suteikta galimybė vykdyti naujų
kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus. (50)
Kad suinteresuoti veiklos vykdytojai tikrai
dalyvautų taikant Sąjungos kontrolės, tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo sistemą,
valstybėms narėms turėtų būti suteikta teisė reikalauti, kad su jų vėliavomis
plaukiojančių 12 metrų ir ilgesnių Sąjungos žvejybos laivų žvejybos
licencijų turėtojai proporcingai prisidėtų prieš šios sistemos išlaidų
padengimo. (51)
Dėl žuvininkystės sektoriaus plėtros ir valdymo
problemų ir dėl ribotų finansinių valstybių narių išteklių valstybės narės
negali tinkamai įgyvendinti bendros žuvininkystės politikos tikslų. Todėl
siekiant padėti pasiekti šiuos tikslus turėtų būti teikiama daugiametė Sąjungos
finansinė parama, pirmiausiai skirta bendros žuvininkystės politikos
prioritetams. (52)
Sąjungos finansinė parama turėtų būti teikiama tik
tada, kai valstybės narės ir veiklos vykdytojai laikosi bendros žuvininkystės
politikos. Todėl ši finansinė parama turėtų būti nutraukta, laikinai sustabdyta
arba pakoreguota, jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės politikos
taisyklių arba veiklos vykdytojai padaro sunkių tų taisyklių pažeidimų. (53)
Pasitvirtino, kad siekiant bendros žuvininkystės
politikos tikslų labai svarbu dialogas su suinteresuotosiomis šalimis.
Atsižvelgiant į skirtingas sąlygas Sąjungos vandenyse ir didesnį bendros
žuvininkystės politikos regionalizavimą, patariamosios tarybos turėtų
integruoti į bendrą žuvininkystės politiką visų suinteresuotųjų šalių žinias ir
patirtį. (54)
Tikslinga, kad Komisija būtų įgaliota
deleguotaisiais teisės aktais sukurti naują patariamąją tarybą ir pakoreguoti
jau egzistuojančių patariamųjų tarybų kompetencijos zonas, visų pirma
atsižvelgiant į Juodosios jūros ypatybes. (55)
Siekiant bendros žuvininkystės politikos tikslų
Komisijai pagal Sutarties 290 straipsnį turėtų būti perduoti įgaliojimai
priimti teisės aktus dėl su žvejyba susijusių žvejybos veiklos poveikio specialiose
saugomose teritorijose mažinimo priemonių, įpareigojimo užtikrinti, kad visos
sužvejotos žuvys būtų iškraunamos siekiant laikytis Europos Sąjungos
tarptautinių įsipareigojimų, pritaikymo, numatytųjų išteklių išsaugojimo
priemonių pagal daugiamečius planus arba technines priemones, laivynų pajėgumų
viršutinių ribų perskaičiavimo, informacijos apie Sąjungos žvejybos laivų
charakteristikas ir veiklą apibrėžimo, naujų kontrolės technologijų ir duomenų
tvarkymo sistemų bandomųjų projektų vykdymo taisyklių nustatymo,
III priedo pakeitimų, susijusių su patariamųjų tarybų kompetencijos
zonomis, sudėtimi ir veikimu. (56)
Itin svarbu, kad Komisija, atlikdama
paruošiamuosius deleguotųjų teisės aktų priėmimo darbus, rengtų tinkamas
konsultacijas, taip pat ir su ekspertais. (57)
Rengdamasi priimti ir sudarydama deleguotuosius
teisės aktus Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų laiku ir
tinkamai perduoti Europos Parlamentui ir Tarybai. (58)
Siekiant užtikrinti vienodas techninių veiklos
reikalavimų, taikomų su žvejybos laivynų registrais ir žuvininkystės valdymo
duomenų reikalavimais susijusios informacijos perdavimui, įgyvendinimo sąlygas,
įgyvendinimo įgaliojimai turėtų būti suteikti Komisijai. Šie įgyvendinimo
įgaliojimai turėtų būti vykdomi pagal 2011 m. vasario 16 d. Europos
Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos
valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais
kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai[31]. (59)
Siekiant pagrindinio bendros žuvininkystės
politikos tikslo – žvejybos ir akvakultūros sektoriams užtikrinti ilgalaikes
tausias aplinkos, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį aprūpinimą
maistu, būtina ir tikslinga nustatyti jūrų biologinių išteklių išsaugojimo ir
naudojimo taisykles. (60)
Pagal Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje
nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina
nurodytiems tikslams pasiekti. (61)
2004 m. liepos 19 d. Tarybos sprendimas
Nr. 585/2004/EB, įsteigiantis regionines patariamąsias tarybas pagal
Bendrąją žuvininkystės politiką[32],
turėtų būti panaikintas įsigaliojus atitinkamoms taisyklėms, priimtoms pagal šį
reglamentą. (62)
2008 m. vasario 25 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 199/2008 dėl Bendrijos sistemos, skirtos duomenų rinkimui,
tvarkymui ir naudojimui žuvininkystės sektoriuje bei paramai mokslinėms
rekomendacijoms dėl bendros žuvininkystės politikos, sukūrimo[33], turėtų būti panaikintas, bet
tebetaikomas nacionalinėms programoms, priimtoms 2011–2013 m. duomenims
rinkti ir tvarkyti. (63)
Dėl pakeitimų, kuriuos reikia atlikti, kiekio ir
svarbos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 turėtų būti panaikintas, PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ: I DALIS
BENDROSIOS NUOSTATOS 1 straipsnis
Taikymo sritis 1.
Bendra žuvininkystės politika apima: (a)
jūrų biologinių išteklių saugojimą, valdymą ir
naudojimą ir (b)
gėlo vandens biologinius išteklius, akvakultūrą ir
žuvininkystės bei akvakultūros produktų perdirbimą ir prekybą jais, tai siejant
su bendrą žuvininkystės politiką remiančiomis rinkos ir finansinėmis
priemonėmis. 2.
Bendra žuvininkystės politika apima 1 dalyje
nurodytą veiklą, kai ji vykdoma: (a)
valstybių narių teritorijose, (b)
Sąjungos vandenyse, įskaitant laivais, plaukiojančiais
su trečiųjų šalių vėliavomis arba įregistruotais trečiosiose šalyse, (c)
Sąjungos laivais ne Sąjungos vandenyse arba (d)
valstybių narių piliečių, nepažeidžiant vėliavos
valstybės pirminės atsakomybės. 2 straipsnis
Bendrieji tikslai 1.
Bendra žuvininkystės politika turi būti
užtikrinama, kad su žvejyba ir akvakultūra susijusi veikla garantuotų
ilgalaikes tausias ekologines, ekonomines ir socialines sąlygas ir geresnį
aprūpinimą maistu. 2.
Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės
valdymui taikomas atsargumo metodas ir siekiama užtikrinti, jog gyvieji jūrų
biologiniai ištekliai būtų naudojami taip, kad iki 2015 m. atkurti ir
išlaikyti žvejojamų rūšių populiacijų dydžiai viršytų dydžius, kuriems jau galima
taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. 3.
Pagal bendrą žuvininkystės politiką žuvininkystės
valdymui taikomas ekosisteminis metodas, užtikrinantis, kad būtų sumažintas
žvejybos veiklos poveikis jūrų ekosistemai. 4.
Į bendrą žuvininkystės politiką įtraukiami Sąjungos
aplinkos teisės aktų reikalavimai. 3 straipsnis
Specifiniai tikslai Siekiant įgyvendinti 2 straipsnyje
nurodytus bendruosius bendros žuvininkystės politikos tikslus visų pirma
būtina: (a)
panaikinti sužvejojamus nepageidaujamų komercinių
išteklių žuvų kiekius ir laipsniškai užtikrinti, kad visos sužvejotos tokių
išteklių žuvys būtų iškraunamos; (b)
sudaryti sąlygas veiksmingai žvejybos veiklai,
vystant ekonomiškai perspektyvų ir konkurencingą žvejybos sektorių; (c)
skatinti su akvakultūra susijusios veiklos vystymą
Sąjungoje, siekiant pagerinti aprūpinimą maistu ir užimtumą pakrantės
regionuose bei kaimo vietovėse; (d)
padėti užtikrinti tinkamą nuo žvejybos veiklos
priklausomų bendruomenių gyvenimo lygį; (e)
atsižvelgti į vartotojų interesus; (f)
užtikrinti, kad būtų renkami ir sistemingai bei suderintai
tvarkomi duomenys. 4 straipsnis
Gero valdymo principai Bendra žuvininkystės politika grindžiama šiais
gero valdymo principais: (a)
aiškiu Sąjungos, valstybių narių, regionų ir vietos
lygmens atsakomybės nustatymu; (b)
patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis
grindžiamų priemonių nustatymu; (c)
ilgalaike perspektyva; (d)
aktyviu suinteresuotųjų šalių dalyvavimu visais
etapais, nuo priemonių sumanymo iki įgyvendinimo; (e)
vėliavos valstybės narės pirmine atsakomybe; (f)
darna su integruota jūrų politika ir kitomis Sąjungos
politikos sritimis. 5 straipsnis
Apibrėžtys Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys: –
Europos Sąjungos vandenys – vandenys, į kuriuos
valstybės narės turi suverenias teises arba kurie priklauso jų jurisdikcijai,
išskyrus vandenis greta Sutarties II priede išvardytų teritorijų; –
jūrų biologiniai ištekliai – esamų ir galimų
naudoti jūrų vandens rūšių gyvūnai, įskaitant anadrominių ir katadrominių rūšių
gyvūnus visais jų gyvenimo ciklo etapais; –
gėlo vandens biologiniai ištekliai – esamų ir
galimų naudoti gėlo vandens rūšių gyvūnai; –
žvejybos laivas – laivas, turintis verslinei jūrų
biologinių išteklių žvejybai skirtą įrangą; –
Sąjungos žvejybos laivas – laivas, plaukiojantis su
valstybės narės vėliava ir įregistruotas Sąjungoje; –
didžiausias tausus leidžiamas sužvejoti kiekis –
didžiausias žuvų kiekis, kurį iš žuvų išteklių galima išžvejoti neribotą laiką; –
žuvininkystės valdymui taikomas atsargumo principas
– principas, pagal kurį tinkamos mokslinės informacijos trūkumas neturėtų būti
priežastimi atidėti valdymo priemones, skirtas tikslinėms rūšims, su jomis
susijusioms arba nuo jų priklausomoms rūšims ir netikslinėms rūšims bei jų
aplinkai išsaugoti, arba tų priemonių nesiimti; –
ekosisteminis žuvininkystės valdymo metodas –
metodas, kurį taikant užtikrinama didelė gyvųjų vandens išteklių nauda, o
tiesioginis ir netiesioginis žvejybos operacijų poveikis jūrų ekosistemoms yra
nedidelis ir jos nekenkia tolesniam tų ekosistemų gyvavimui, įvairovei bei
vientisumui; –
mirtingumo dėl žvejybos koeficientas – per tam tikrą
laiką sužvejotų išteklių žuvų kiekio ir vidutinio per tą laiką galimo sužvejoti
išteklių žuvų kiekio santykis; –
išteklius – išskirtinėmis savybėmis pasižymintis
jūrų biologinis išteklius konkrečioje valdymo zonoje; –
sužvejojamų žuvų kiekio apribojimas – per nustatytą
laiką iškraunamų išteklių arba išteklių grupių žuvų kiekio apribojimas; –
išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškas – žuvų
išteklių populiacijos parametrų (pvz., biomasės arba mirtingumo dėl žvejybos
koeficiento) reikšmė, naudojama žuvininkystės valdymo srityje, pvz., nustatant
priimtiną biologinės rizikos lygį arba planuojamų sužvejoti žuvų kiekį; –
apsaugos priemonė – atsargumo priemonė, skirta
apsisaugoti nuo to, kas nepageidaujama, arba užkirsti tam kelią; –
techninės priemonės – priemonės, kuriomis tuo, kad
nustatomos žvejybos įrankių naudojimo sąlygos bei jų struktūra ir ribojama
prieiga prie žvejybos rajonų, reguliuojama sužvejojamo kiekio sudėtis pagal
rūšis bei žuvų dydį ir žvejybos poveikis ekosistemų komponentams; –
žvejybos galimybės – kiekybiškai apibrėžta juridinė
teisė sužvejoti žuvis, išreikšta sužvejotų žuvų kiekius ir (arba) žvejybos
pastangomis, ir funkciškai susijusios sąlygos, būtinos kiekybiškai apibrėžti
tos teisės panaudojimo lygį; –
žvejybos pastangos– žvejybos laivo pajėgumų ir
veiklos sandauga; laivų grupės žvejybos pastangos – visų grupės laivų žvejybos
pastangų suma; –
perleidžiamoji žvejybos koncesija – atšaukti galima
teisė į tam tikrą valstybei narei paskirtų arba pagal Reglamento (EB)
Nr. 1967/2006[34]
19 straipsnį valstybės narės priimtuose valdymo planuose nustatytų
žvejybos galimybių dalį, kurią jos turėtojas gali perduoti kitiems teisėtiems
tokių perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams; –
individualios žvejybos galimybės – metinės žvejybos
galimybės, paskirtos valstybės narės perleidžiamųjų žvejybos koncesijų
turėtojams remiantis tai valstybei narei priklausančia žvejybos galimybių
dalimi; –
žvejybos pajėgumai – laivo tonažas, išreikštas GT
(bendruoju tonažu), ir jo galia, išreikšta kW (kilovatais), kaip apibrėžta
Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2930/86[35]
4 ir 5 straipsniuose; –
akvakultūra – vandens organizmų veisimas ir
auginimas naudojant metodus, kuriais siekiama, kad šių organizmų produktyvumas
būtų didesnis nei natūralioje aplinkoje, šiems organizmams per visą veisimo ir
auginimo laikotarpį iki pat produkcijos surinkimo ir ją surenkant išliekant
fizinio arba juridinio asmens nuosavybe; –
žvejybos licencija – licencija, kaip nurodyta
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 9 dalyje; –
žvejybos leidimas – leidimas, kaip nurodyta
Reglamento (EB) Nr. 1224/2009 4 straipsnio 10 dalyje; –
žvejyba – natūralioje aplinkoje gyvenančių vandens
organizmų rinkimas arba gaudymas arba sąmoningas priemonių, kuriomis juos
galima surinkti arba sugauti, naudojimas; –
žuvininkystės produktai – vandens organizmai, kurie
yra žvejybos veiklos rezultatas; –
veiklos vykdytojas – fizinis arba juridinis asmuo,
valdantis arba turintis įmonę, kuri vykdo veiklą, susijusią su bet kuriuo
žuvininkystės ir akvakultūros produktų gavybos, perdirbimo, pardavimo, platinimo
ir mažmeninės prekybos etapu; –
sunkus pažeidimas – pažeidimas, kaip apibrėžta
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1005/2008 42 straipsnio 1 dalyje ir
Tarybos reglamento (EB) Nr. 1224/2009 90 straipsnio 1 dalyje; –
galutinis mokslinių duomenų vartotojas – subjektas,
kurį mokslinių tyrimų ar valdymo tikslais domina mokslinė žuvininkystės
sektoriaus duomenų analizė; –
leidžiamo sužvejoti kiekio perteklius – ta
leidžiamo sužvejoti žuvų kiekio dalis, kurios pakrantės valstybė negali
sužvejoti dėl pajėgumų stokos; –
akvakultūros produktai – vandens organizmai, kurie
yra akvakultūros veiklos rezultatas, bet kuriuo gyvenimo ciklo etapu; –
neršianti išteklių biomasė – apskaičiuota
konkretaus ištekliaus žuvų, kurios dauginasi nustatytu metu, įskaitant tiek
patinus, tiek pateles, taip pat gyvavedes žuvis, masė; –
mišrioji žvejyba – žvejyba, kai rajone, kuriame
žvejojama, yra daugiau nei vienos rūšies žuvų ir jos gali būti sužvejotos
žvejybos įrankiais. –
tausios žvejybos susitarimai – tarptautiniai
susitarimai, sudaryti su kita valstybe siekiant už Sąjungos finansinį įnašą
gauti galimybę naudoti išteklius arba naudotis vandenimis. II DALIS
GALIMYBĖ NAUDOTIS VANDENIMIS 6 straipsnis
Bendrosios nuostatos dėl
galimybės naudotis vandenimis 1.
Sąjungos žvejybos laivai turi vienodas galimybes
naudotis visais Sąjungos vandenimis, išskyrus nurodytuosius šio straipsnio 2 ir
3 dalyse, ir juose esančiais ištekliais, taikant pagal III skyriaus
nuostatas priimtas priemones. 2.
Valstybėms narėms leidžiama nuo 2013 m. sausio
1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. 12 jūrmylių nuo bazinių linijų,
į kurias jos turi suverenias teises arba kurios priklauso jų jurisdikcijai,
zonos vandenyse apriboti žvejybą leidžiant žvejoti tik tradiciškai tuose
vandenyse žvejojantiems žvejybos laivams iš gretimos pakrantės uostų, nepažeidžiant
valstybių narių kaiminystės ryšiais grindžiamų nuostatų, taikomų su kitos
valstybės narės vėliava plaukiojantiems Sąjungos laivams, ir I priedo
nuostatų, kuriomis kiekvienai valstybei narei nustatomos kitų valstybių narių
pakrančių ruožų geografinės zonos, kuriose vykdoma žvejybos veikla, ir
leidžiamos žvejoti rūšys. Valstybės narės praneša Komisijai apie pagal šią dalį
nustatytus apribojimus. 3.
Vandenyse, esančiuose iki 100 jūrmylių atstumu nuo
Azorų salų, Madeiros ir Kanarų salų bazinių linijų, susijusios valstybės narės
gali nuspręsti nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio
31 d. leisti žvejoti tik minėtų salų uostuose registruotiems laivams. Šie
apribojimai netaikomi tradiciškai šiuose vandenyse žvejojantiems Sąjungos laivams,
jei jie neviršija tradiciškai taikomų žvejybos pastangų. Valstybės narės
praneša Komisijai apie pagal šią dalį nustatytus apribojimus. 4.
Nuostatos, kurios pakeis 2 ir 3 dalyje
nustatytas nuostatas, priimamos iki 2022 m. gruodžio 31 d. III DALIS
JŪRŲ BIOLOGINIŲ IŠTEKLIŲ IŠSAUGOJIMO PRIEMONĖS I ANTRAŠTINĖ DALIS
PRIEMONIŲ RŪŠYS 7 straipsnis
Išteklių išsaugojimo
priemonių rūšys Jūrų biologinių išteklių išsaugojimo priemonės
gali būti šios: (a)
daugiamečių planų priėmimas pagal
9–11 straipsnius; (b)
tausaus išteklių naudojimo tikslų nustatymas; (c)
priemonių, skirtų suderinti žvejybos laivų skaičių
ir (arba) žvejybos laivų rūšis su turimomis žvejybos galimybėmis, priėmimas; (d)
paskatų, kuriomis būtų skatinama selektyvesnė arba
mažesnio poveikio aplinkai žvejyba, tarp jų ir ekonominio pobūdžio paskatų,
nustatymas; (e)
žvejybos galimybių nustatymas; (f)
14 straipsnyje nurodytų techninių priemonių
priėmimas; (g)
priemonių, susijusių su įpareigojimu užtikrinti,
kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos, priėmimas; (h)
bandomųjų projektų, susijusių su alternatyviomis
žvejybos valdymo metodikos rūšimis, įgyvendinimas. 8 straipsnis
Techninių priemonių rūšys Techninės priemonės gali būti šios: (a)
tinklo akių dydžio ir žvejybos įrankių naudojimo
taisyklių nustatymas; (b)
žvejybos įrankių konstrukcijos taisyklės,
įskaitant: i) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų
įmontavimą siekiant pagerinti įrankio selektyvumą arba sumažinti jo poveikį
dugno zonoje; ii) jų modifikavimą arba papildomų įtaisų įmontavimą,
siekiant sumažinti atsitiktinai sužvejojamų nykstančių rūšių, rūšių, kurioms
gresia nykimas, ir saugomų rūšių žuvų kiekį; (c)
draudimai tam tikruose žvejybos rajonuose arba tam
tikrais laikotarpiais naudoti tam tikrus žvejybos įrankius; (d)
žvejybos veiklos draudimas arba apribojimas tam
tikrose zonose ir (arba) tam tikrais laikotarpiais; (e)
reikalavimas, kad žvejybos laivai nustatytu
privalomu laikotarpiu rajone nutrauktų žvejybą, kad būtų apsaugoti laikinai
jame susikaupę pažeidžiami jūrų ištekliai; (f)
konkrečios priemonės, skirtos žvejybos veiklos
poveikiui jūrų ekosistemoms ir netikslinėms rūšims sumažinti; (g)
kitos techninės priemonės, kuriomis siekiama
apsaugoti jūrų biologinę įvairovę. II ANTRAŠTINĖ DALIS
SĄJUNGOS PRIEMONĖS 9 straipsnis
Daugiamečiai planai 1.
Daugiamečių planų, kuriuose būtų numatytos išteklių
išsaugojimo priemonės, kuriomis siekiama išlaikyti arba atkurti tokius žuvų
išteklių dydžius, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo
sužvejoti kiekio principą, nustatymas yra prioritetas. 2.
Daugiamečiuose planuose turi būti nustatyta: (a)
pagrindas, kuriuo remiantis nustatomos atitinkamų
žuvų išteklių žvejybos galimybės, remiantis iš anksto apibrėžtais išteklių
išsaugojimo lygio atskaitos taškais, ir (b)
priemonės, kuriomis galima veiksmingai užtikrinti,
kad nebūtų peržengtos išteklių išsaugojimo lygio atskaitos taškų ribos. 3.
Daugiamečiai planai, jei įmanoma, apima tokią
žvejybą, kai žvejojamos vienų išteklių žuvys, arba tokią žvejybą, kai
žvejojamos įvairių išteklių žuvys, tinkamai atsižvelgiant į išteklių ir tokios
žvejybos sąveiką. 4.
Pagal daugiamečius planus žuvininkystės valdymui
taikomas atsargumo principas, ir moksliniu požiūriu atsižvelgiama į turimų
duomenų bei vertinimo metodų trūkumą ir visas kiekybines jų nepatikimumo
priežastis. 10 straipsnis
Daugiamečių planų tikslai 1.
Daugiamečiuose planuose numatomas mirtingumo dėl
žvejybos koeficiento modifikavimas, siekiant nustatyti tokį mirtingumo dėl
žvejybos koeficientą, kuris padėtų iki 2015 m. atkurti ir išlaikyti
išteklių dydžius, kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio
tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. 2.
Kai neįmanoma nustatyti tokio mirtingumo dėl
žvejybos koeficiento, kuris padėtų atkurti ir išlaikyti išteklių dydžius, kurie
viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo
sužvejoti kiekio principą, daugiamečiuose planuose turi būti numatytos
atsargumo priemonės, užtikrinančios panašų susijusių išteklių išsaugojimo lygį.
11 straipsnis
Daugiamečių planų turinys Daugiamečiame plane nurodoma: (a)
taikymo sritis, t. y. ištekliai, žvejybos
būdas ir jūrų ekosistemos, kuriems jis taikomas; (b)
tikslai, atitinkantys 2 ir 3 straipsniuose
nustatytus tikslus, (c)
kiekybiniai tikslai, išreikšti: i) mirtingumo dėl žvejybos koeficientu ir (arba) ii) neršiančia išteklių biomase, ir ii) sužvejotų žuvų kiekio stabilumu. (d)
tikslus kiekybinių tikslų įgyvendinimo
tvarkaraštis; (e)
techninės priemonės, įskaitant nepageidaujamų žuvų
sužvejojimo panaikinimą; (f)
kiekybiniai rodikliai, susiję su periodišku
pažangos, padarytos įgyvendinant daugiamečio plano tikslus, stebėjimu ir
vertinimu; (g)
konkrečios priemonės ir tikslai, susiję su
anadrominių ir katadrominių rūšių žuvų gyvenimo ciklo dalimi, praleista gėluose
vandenyse; (h)
žvejybos poveikio ekosistemai maksimalus mažinimas;
(i)
apsaugos priemonės ir jų panaudojimo kriterijai; (j)
visos kitos daugiamečių planų tikslams pasiekti
tinkančios priemonės. 12 straipsnis
Įsipareigojimų pagal Sąjungos
teisės aktus laikymasis 1. Specialiose saugomose
teritorijose, nustatytose Direktyvos 92/43/EEB 6 straipsnyje, Direktyvos
2009/147/EB 4 straipsnyje ir Direktyvos 2008/56/EB 13 straipsnio 4 dalyje,
valstybės narės žvejybos veiklą vykdo taip, kad žvejybos poveikis šiose
teritorijose būtų kuo mažesnis. 2. Komisija pagal 55 straipsnį
įgaliojama priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos su žvejyba
susijusios žvejybos veiklos poveikio specialiose saugomose teritorijose
mažinimo priemonės. 13 straipsnis
Komisijos priemonės,
taikomos, kai kyla didelė grėsmė jūrų biologiniams ištekliams 1.
Komisija, remdamasi informacija apie jūrų
biologinių išteklių arba jūrų ekosistemų išsaugojimui kilusią grėsmę, dėl
kurios reikia nedelsiant imtis veiksmų, gali, pagrįstu valstybės narės prašymu
arba savo iniciatyva, priimti laikinas priemones šiai grėsmei sumažinti. 2.
1 dalyje nurodytą pagrįstą prašymą valstybė
narė vienu metu išsiunčia Komisijai, kitoms valstybėms narėms ir atitinkamoms
patariamosioms taryboms. 14 straipsnis
Techninių priemonių sistemos Nustatomos techninių priemonių sistemos,
kuriomis siekiama užtikrinti jūrų biologinių išteklių apsaugą ir sumažinti
žvejybos veiklos poveikį žuvų ištekliams bei jūrų ekosistemoms. Šios techninių
priemonių sistemos turi padėti: (a)
išlaikyti arba atkurti tokius išteklių dydžius,
kurie viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus leidžiamo
sužvejoti kiekio principą, pagerinant atrankos pagal dydį, o jei reikia, ir
pagal rūšis priemones; (b)
sumažinti sužvejojamų per mažo dydžio individų
kiekį; (c)
sumažinti sužvejojamų nepageidaujamą jūrų organizmų
kiekį; (d)
sumažinti žvejybos įrankių poveikį ekosistemai ir
aplinkai, ypač siekiant apsaugoti biologiškai jautrius išteklius ir buveines. 15 straipsnis
Įpareigojimas užtikrinti, kad visos sužvejotos žuvys būtų iškraunamos 1.
Visas toliau nurodytų išteklių, kuriems taikomi
sužvejoto kiekio apribojimai, žuvų, sužvejotų Sąjungos vandenyse arba Sąjungos
žvejybos laivais ne Sąjungos vandenyse, išskyrus gyvam jaukui naudojamas žuvis,
kiekis įkeliamas į žvejybos laivą, jame laikomas, registruojamas ir iškraunamas
laikantis šio tvarkaraščio: (a)
Ne vėliau, kaip nuo 2014 m. sausio 1 d.: –
skumbres, silkes, paprastąsias staurides,
šiaurinius žydruosius merlangus, smulkiadygles saulažuves, europinius
ančiuvius, mažąsias argentinas, sardinėles, paprastąsias stintenes; –
paprastuosius tunus, durklažuves, ilgapelekius
tunus, didžiaakius tunus, kitas buriažuvines. (b)
Ne vėliau, kaip nuo 2015 m. sausio 1 d.:
menkes, europines paprastąsias jūrines lydekas, europinius jūros liežuvius; (c)
Ne vėliau, kaip nuo 2016 m. sausio 1 d.:
juodadėmes menkes, paprastuosius merlangus, paprastuosius megrimus,
velniažuves, jūrines plekšnes, paprastąsias molvas, ledjūrio menkes,
sidabrinius polakus, europines mažažiotes plekšnes, paprastuosius otus,
švelniuosius rombus, melsvąsias molvas, juoduosius kalavijus, bukasnukius
ilgauodegius grenadierius, islandinius pjūklapilvius beriksus, juoduosius
paltusus, paprastąsias brosmes, didžiuosius jūrinius ešerius ir Viduržemio
jūros priedugnio žuvis. 2.
Remiantis patikimiausiomis mokslinėmis
rekomendacijomis nustatomi 1 dalyje nurodytų žuvų išteklių mažiausi
išteklių išsaugojimą užtikrinantys orientaciniai dydžiai. Parduoti sužvejotas
mažesnes nei nustatyto mažiausio išteklių išsaugojimą užtikrinančio
orientacinio dydžio tų išteklių žuvis galima tik smulkinimui į žuvų miltus arba
naminių gyvūnų ėdalui. 3.
Žuvų, sužvejotų viršijant nustatytas žvejybos
galimybes, pardavimo standartai nustatomi pagal [Reglamento dėl bendro
žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkos organizavimo] 27 straipsnį. 4.
Valstybės narės užtikrina, kad su jų vėliavomis
plaukiojantys Sąjungos žvejybos laivai turėtų priemones, skirtas visai žvejybos
ir perdirbimo veiklai dokumentuoti, kad būtų galima stebėti, ar laikomasi
įpareigojimo iškrauti visą sužvejotų žuvų kiekį. 5.
1 dalis taikoma nepažeidžiant tarptautinių
įsipareigojimų. 6.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal
55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos šio
straipsnio 1 dalyje nurodytos priemonės, kad būtų laikomasi tarptautinių
Sąjungos įsipareigojimų. 16 straipsnis
Žvejybos galimybės 1.
Valstybėms narėms paskirtos žvejybos galimybės
kiekvienai valstybei narei užtikrina sąlyginį kiekvienų žuvų išteklių žvejybos
veiklos ir kiekvienos rūšies žvejybos veiklos stabilumą. Skiriant naujas
žvejybos galimybes atsižvelgiama į kiekvienos valstybės narės interesus. 2.
Į bendras žvejybos galimybes įtraukiamas rezervas
priegaudos žvejybos galimybėms. 3.
Žvejybos galimybės atitinka kiekybinius tikslus,
tvarkaraštį ir ribas, nustatytus pagal 9 straipsnio 2 dalies ir
11 straipsnio b, c ir h punktus. 4.
Valstybės narės gali keistis visomis joms
paskirtomis žvejybos galimybėmis arba jų dalimi, apie tai pranešusios
Komisijai. III ANTRAŠTINĖ DALIS
REGIONALIZAVIMAS I SKYRIUS
DAUGIAMEČIAI PLANAI 17 straipsnis
Pagal daugiamečius planus
priimamos išteklių išsaugojimo priemonės 1.
Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 9, 10
ir 11 straipsnius parengtuose daugiamečiuose planuose, priimti su tais
planais suderinamas priemones, kuriomis nustatomos su jų vėliava
plaukiojantiems laivams taikomos išsaugojimo priemonės, susijusios su Sąjungos
vandenų ištekliais, kurių žvejybos galimybės toms valstybėms narėms paskirtos. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad pagal šio straipsnio
1 dalį priimtos išteklių išsaugojimo priemonės: (a)
būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje
nurodytais tikslais; (b)
būtų suderinamos su daugiamečio plano taikymo
sritimi ir tikslais; (c)
padėtų įgyvendinti daugiamečiame plane nustatytus
tikslus ir kiekybinius tikslus; (d)
būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos
teisės aktuose nustatytos priemonės. 18 straipsnis
Valstybių narių pranešimas
apie išteklių išsaugojimo priemones
Išteklių išsaugojimo priemones pagal
17 straipsnio 1 dalį priimančios valstybės narės apie tas priemones
praneša Komisijai, kitoms suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms
patariamosioms taryboms. 19 straipsnis
Vertinimas Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti
valstybių narių pagal 17 straipsnio 1 dalį priimtų išteklių
išsaugojimo priemonių suderinamumą su tikslais ir veiksmingumą. 20 straipsnis
Numatytosios apsaugos
priemonės, priimtos pagal daugiamečių planų sistemą 1.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal
55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos
daugiamečiame plane numatytai žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės,
jei valstybės narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 17 straipsnį,
nepraneša Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo daugiamečio plano
įsigaliojimo. 2.
Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti
deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos daugiamečiame plane numatytai
žvejybai taikomos išteklių išsaugojimo priemonės, jei (a) remiantis pagal 19 straipsnio
nuostatas atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės laikomos nesuderinamomis
su daugiamečio plano tikslais, (b) remiantis pagal 19 straipsnio nuostatas
atliktu vertinimu, valstybės narės priemonės laikomos nepadėsiančiomis
veiksmingai pasiekti daugiamečiame plane nustatytų tikslų ir kiekybinių tikslų
arba (c) pradėtos taikyti pagal 11 straipsnio
i punktą nustatytos apsaugos priemonės. 3.
Komisijos priimtomis išsaugojimo priemonėmis
siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti daugiamečiame plane nustatyti tikslai ir
tiksliniai rodikliai. Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių
narių priemonės nustoja galioti. II SKYRIUS
TECHNINĖS PRIEMONĖS 21 straipsnis
Techninės priemonės Valstybėms narėms gali būti leidžiama pagal 14
straipsnyje numatytą sistemą priimti su ta sistema suderinamas priemones,
kuriomis nustatomos su jų vėliava plaukiojantiems laivams taikomos techninės
priemonės, susijusios su tų valstybių narių vandenų ištekliais, kurių žvejybos
galimybės joms paskirtos. Valstybės narės užtikrina, kad šios techninės
priemonės: (a)
būtų suderinamos su 2 ir 3 straipsnyje
nurodytais tikslais; (b)
būtų suderinamos su pagal 14 straipsnį priimtų
priemonių tikslais; (c)
padėtų veiksmingai įgyvendinti pagal
14 straipsnį priimtų priemonių tikslus ir (d)
būtų ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos
teisės aktuose nustatytos priemonės. 22 straipsnis
Valstybių narių pranešimas
apie technines priemones
Technines priemones pagal 21 straipsnį
priimančios valstybės narės apie tas priemones praneša Komisijai, kitoms
suinteresuotoms valstybėms narėms ir atitinkamoms patariamosioms taryboms. 23 straipsnis
Vertinimas Komisija gali bet kuriuo metu įvertinti
valstybių narių pagal 21 straipsnį priimtų techninių priemonių suderinamumą su
tikslais ir veiksmingumą. 24 straipsnis
Numatytosios priemonės,
priimtos pagal techninių priemonių sistemą 1.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal
55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus, kuriuose būtų nustatytos
techninių priemonių sistemoje numatytos techninės priemonės, jei valstybės
narės, kurioms leista imtis priemonių pagal 21 straipsnį, nepraneša
Komisijai apie tas priemones per tris mėnesius nuo techninių priemonių sistemos
įsigaliojimo. 2.
Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti
deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomos techninės priemonės, jei
valstybių narių priemonės, remiantis pagal 23 straipsnį atliktu įvertinimu,
laikomos: (b) nesuderinamomis su techninių priemonių
sistemos tikslais arba (b) nepadedančiomis veiksmingai pasiekti techninių
priemonių sistemos tikslų. 3.
Komisijos priimtomis techninėmis priemonėmis
siekiama užtikrinti, kad būtų įvykdyti techninių priemonių sistemos tikslai.
Komisijai priėmus deleguotąjį teisės aktą, valstybių narių priemonės nustoja
galioti. IV ANTRAŠTINĖ
DALIS NACIONALINĖS PRIEMONĖS 25 straipsnis
Valstybių narių priemonės,
taikomos tik su jų vėliava plaukiojantiems laivams Valstybė narė gali priimti priemones, skirtas
žuvų ištekliams Sąjungos vandenyse išsaugoti, jei tos priemonės: (a)
taikomos tik su tos valstybės narės vėliava
plaukiojantiems laivams arba, kai žvejybos veikla vykdoma ne žvejybos laivu,
jos teritorijoje įsikūrusiems asmenims; (b)
yra suderinamos su 2 ir 3 straipsniuose
nurodytais tikslais ir (c)
yra ne mažiau griežtos nei galiojančiuose Sąjungos
teisės aktuose nustatytos priemonės. 26 straipsnis
Valstybių narių priemonės,
taikomos 12 jūrmylių zonoje 1.
Valstybė narė gali imtis nediskriminuojančių žuvų
išteklių išsaugojimo ir valdymo priemonių ir mažinti žvejybos poveikį jūros
ekosistemų išsaugojimui 12 jūrmylių nuo jos bazinių linijų zonoje, jei Europos
Sąjunga dar nėra priėmusi specialiai tam rajonui skirtų išsaugojimo ir valdymo
priemonių. Valstybės narės priemonės turi būti suderinamos su 2 ir
3 straipsnyje nustatytais tikslais ir ne mažiau griežtos nei
galiojančiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytos priemonės. 2.
Jei išsaugojimo ir valdymo priemonės, kurias ketina
valstybė narė, gali turėti poveikio kitos valstybės narės laivams, tokios
priemonės priimamos tik po to, kai su Komisija, atitinkamomis valstybėmis
narėmis ir patariamosiomis tarybomis pasikonsultuojama dėl priemonių projekto,
kuriame pateiktas aiškinamasis memorandumas.
IV DALIS
IŠTEKLIŲ NAUDOJIMO GALIMYBĖ 27 straipsnis
Perleidžiamųjų žvejybos
konsecijų sistemos nustatymas 1.
Kiekviena valstybė narė ne vėliau kaip iki
2013 m. gruodžio 31 d. nustato perleidžiamųjų žvejybos koncesijų
sistemą, taikomą (a)
visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis
12 metrų arba didesnis ir (b)
visiems žvejybos laivams, kurių bendras ilgis
mažesnis nei 12 metrų, žvejojantiems traukiamaisiais žvejybos įrankiais. 2.
Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistemą valstybės
narės gali taikyti ir žvejybos laivams, kurių bendras ilgis mažesnis nei
12 metrų ir kurie naudoja ne traukiamuosius, o kitų rūšių žvejybos
įrankius; apie tai jos praneša Komisijai. 28 straipsnis
Perleidžiamųjų žvejybos
koncesijų paskyrimas 1.
Perleidžiamosiomis žvejybos koncesijomis suteikiama
teisė naudotis pagal 29 straipsnio 1 dalį paskirtomis individualiomis
žvejybos galimybėmis. 2.
Kiekviena valstybė narė, remdamasi skaidriais
kriterijais, skiria perleidžiamąsias kiekvienų išteklių ar išteklių grupės,
kurių žvejybos galimybės paskirtos pagal 16 straipsnį, išskyrus žvejybos
galimybes, paskirtas pagal tausios žuvininkystės susitarimus, žvejybos
koncesijas. 3.
Valstybės narės, skirdamos perleidžiamąsias
mišriosios žvejybos koncesijas, atsižvelgia į tikėtiną tokią žvejybą vykdančių
laivų sužvejoto kiekio sudėtį. 4.
Perleidžiamąsias žvejybos koncesijas valstybė narė
gali skirti tik su jos vėliava plaukiojančio žvejybos laivo savininkui arba
fiziniams ar juridiniams asmenims, kad jos būtų naudojamos žvejojant tokiu
laivu. Perleidžiamosios žvejybos koncesijos gali būti sujungtos į krūvą, kad
jomis galėtų bendrai naudotis fiziniai ar juridiniai asmenys arba pripažintos
gamintojų organizacijos. Valstybės narės, remdamosi skaidriais ir nešališkais
kriterijais, gali nustatyti reikalavimus, kuriuos reikia atitikti, norint gauti
perleidžiamųjų žvejybos koncesijų. 5.
Valstybės narės gali apriboti perleidžiamųjų
žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpį iki ne mažiau kaip 15 metų, kad
vėliau jos galėtų būti perskirstytos. Jei valstybės narės neapribojo
perleidžiamųjų žvejybos koncesijų galiojimo laikotarpio, jos gali atšaukti
koncesijas, pranešdamos apie tai ne vėliau kaip prieš 15 metų. 6.
Atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas
valstybės narės gali ir vėliau apie tai pranešusios, jei nustatoma, kad
koncesijų turėtojas padarė sunkų pažeidimą. Koncesijos atšaukiamos nuodugniai
laikantis bendros žuvininkystės politikos, proporcingumo principo ir, jei
būtina, nedelsiant. 7.
Nepaisydamos šio straipsnio 5 ir 6 dalių
nuostatų, valstybės narės gali atšaukti perleidžiamąsias žvejybos koncesijas,
jei trejus metus iš eilės nebuvo panaudotos žvejybos laivo veiklai. 29 straipsnis
Individualių žvejybos
galimybių paskyrimas 1.
Individualias žvejybos galimybes
28 straipsnyje nurodytų perleidžiamųjų žvejybos koncesijų turėtojams
valstybės narės skiria, atsižvelgdamos į žvejybos galimybes, paskirtas
valstybėms narėms arba nustatytas valdymo planuose, kurias valstybės narės
priėmė pagal Reglamento (EB) Nr. 1967/2006 19 straipsnį. 2.
Valstybės narės nustato tų rūšių, kurių žvejybos
galimybių nėra nustačiusi taryba, žvejybos galimybes, kurios, remiantis
patikimiausiomis mokslinėmis rekomendacijomis, gali būti skiriamos su jų
vėliavomis plaukiojantiems laivams. 3.
Žvejybos laivai imtis žvejybos veiklos tik tada,
kai turi pakankamai individualių žvejybos galimybių visam potencialiam
sužvejotam kiekiui. 4.
Valstybės narės gali rezervuoti iki 5 %
žvejybos galimybių. Jos nustato tikslus ir skaidrius kriterijus, kuriais
remiantis būtų paskirtos šios rezervinės žvejybos galimybės. Tos žvejybos
galimybės gali būti paskirtos tik teisėtiems perleidžiamųjų žvejybos koncesijų
turėtojams, nurodytiems 28 straipsnio 4 dalyje. 5.
Valstybė narė, pagal 28 straipsnio nuostatas
skirdama perleidžiamąsias žvejybos koncesijas ir pagal šio straipsnio 1 dalį
skirdama žvejybos galimybes, gali neviršydama jei paskirtų žvejybos galimybių
numatyti paskatas žvejybos laivams, naudojantiems selektyvius žvejybos
įrankius, kurie padeda išvengti nepageidaujamų žuvų sužvejojimo. 6.
Valstybės narės gali nustatyti mokestį už
naudojimąsi individualiomis žvejybos galimybėmis, skirtą su žuvininkystės
valdymu susijusioms išlaidoms padengti. 30 straipsnis
Perleidžiamųjų žvejybos koncesijų
ir individualių žvejybos galimybių registras Valstybės narės sudaro ir tvarko perleidžiamųjų
žvejybos koncesijų ir individualių žvejybos galimybių registrą. 31 straipsnis
Perleidžiamųjų žvejybos
koncesijų perleidimas 1.
Valstybės narės ribose teisėti perleidžiamųjų
žvejybos koncesijų turėtojai gali vienas kitam perleisti visas jiems priklausančias
koncesijas arba jų dalį. 2.
Valstybė narė gali leisti perleidžiamąsias žvejybos
koncesijas perleisti kitoms valstybėms narėms arba gauti iš jų. 3.
Valstybės narės gali reguliuoti perleidžiamųjų
žvejybos koncesijų perleidimą, numatydama skaidriais ir nešališkais kriterijais
grindžiamas koncesijų perleidimo sąlygas. 32 straipsnis
Individualių žvejybos
galimybių nuomojimas 1.
Visos individualios žvejybos galimybės arba jų
dalis gali būti nuomojamos valstybės narės ribose. 2.
Valstybė narė gali leisti individualias žvejybos
galimybes nuomoti kitoms šalims arba nuomotis iš jų. 33 straipsnis
Žvejybos galimybių, kurioms
netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema, paskirstymas 1.
Kiekviena valstybė nusprendžia, kaip su jos vėliava
plaukiojantiems laivams galėtų būti paskirstytos jai pagal 16 straipsnį
paskirtos žvejybos galimybės, kurioms netaikoma perleidžiamųjų žvejybos
koncesijų sistema. Apie paskirstymo būdą jos praneša Komisijai. V DALIS
ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ VALDYMAS
34 straipsnis
Žvejybos pajėgumų
reguliavimas 1.
Valstybės narės nustato priemones savo laivynų
žvejybos pajėgumui reguliuoti, kad būtų pasiekta pastovi ir ilgalaikė tų laivynų
žvejybos pajėgumų ir jos žvejybos galimybių pusiausvyra. 2.
Pasitraukti iš laivyno gaunant viešąją pagalbą iš
Europos žuvininkystės fondo 2007–2013 m. programavimo laikotarpiui
leidžiama tik tuomet, jei prieš tai buvo panaikinta žvejybos licencija ir
žvejybos leidimai. 3.
Žvejybos galimybės, atitinkančios iš laivyno su
viešąja pagalba pasitraukusių žvejybos laivų pajėgumus, nepakeičiamos kitomis. 4.
Valstybės narės užtikrina, kad nuo 2013 m.
sausio 1 d. jų laivyno žvejybos pajėgumai niekada neviršytų viršutinių
žvejybos pajėgumų ribų, nustatytos pagal 35 straipsnį. 35 straipsnis
Žvejybos pajėgumų valdymas 1.
Kiekvienos valstybės narės laivynui taikomos
viršutinės žvejybos pajėgumų ribos, nustatytos II priede. 2.
Valstybės narės gali prašyti Komisijos, kad
žvejybos laivams, kuriems taikoma pagal 27 straipsnį nustatyta perleidžiamųjų
žvejybos koncesijų sistema, nebūtų taikomos šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos viršutinės žvejybos pajėgumų ribos. Tuo atveju viršutinės žvejybos
pajėgumų ribos perskaičiuojamos atsižvelgiant tik į tuos žvejybos laivus,
kuriems netaikoma perleidžiamųjų žvejybos koncesijų sistema. 3.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 55 straipsnį
priimti deleguotuosius teisės aktus, susijusius su 1 ir 2 dalyse nurodytų
laivynų pajėgumų viršutinių ribų perskaičiavimu. 36 straipsnis
Žvejybos laivynų registrai 1.
Valstybės narės registruoja šiame reglamente
nustatytoms priemonėms valdyti reikalingą informaciją apie su jų vėliavomis
plaukiojančių Europos Sąjungos žvejybos laivų charakteristikas ir veiklą. 2.
Valstybės narės užtikrina Komisijai prieigą prie
1 dalyje nurodytos informacijos. 3.
Komisija sudaro Sąjungos žvejybos laivyno registrą,
kuriame pateikia pagal 2 dalį gaunamą informaciją. 4.
Sąjungos žvejybos laivyno registre nurodyta
informacija prieinama visoms valstybėms narėms. Komisijai suteikiami
įgaliojimai pagal 55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl
1 dalyje nurodytos informacijos apibrėžimo. 5.
Komisija nustato techninius veiklos reikalavimus,
susijusius su 2, 3 ir 4 dalyse nurodytos informacijos perdavimo būdais.
Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos
nagrinėjimo procedūros. VI DALIS
MOKSLINIS ŽUVININKYSTĖS VALDYMO PAGRINDAS 37 straipsnis
Žuvininkystės valdymui skirtų duomenų reikalavimai 1.
Valstybės narės renka biologinius, techninius,
aplinkos ir socialinius bei ekonominius duomenis, būtinus ekosistemos metodu
grindžiamam žuvininkystės valdymui, tvarko juos ir užtikrina jų prieigą
galutiniams mokslinių duomenų vartotojams, įskaitant Komisijos paskirtas
įstaigas. Tais duomenimis visų pirma suteikiama galimybė įvertinti: (a)
naudojamų jūrų biologinių išteklių būklę; (b)
žvejybos lygį ir žvejybos veiklos poveikį jūrų
biologiniams ištekliams bei jūrų ekosistemoms; ir (c)
žuvininkystės, akvakultūros ir perdirbimo sektorių
veiklos Sąjungos ir ne Sąjungos vandenyse socialinius bei ekonominius
rezultatus. 2.
Valstybės narės: (d)
užtikrina, kad surinkti duomenys būtų tikslūs ir
patikimi; (e)
vengia įvairiems tikslams renkamų duomenų
dubliavimosi; (f)
užtikrina saugų surinktų duomenų laikymą ir,
atitinkamais atvejais, tinkamą apsaugą bei konfidencialumą; (g)
užtikrina, kad Komisija arba jos paskirtos įstaigos
turėtų prieigą prie nacionalinių duomenų bazių ir surinktų duomenų apdorojimo
sistemų, kad galėtų patikrinti, ar duomenys surinkti ir ar jie kokybiški. 3.
Valstybės narės užtikrina mokslinių žuvininkystės
valdymo duomenų rinkimo ir tvarkymo koordinavimą nacionaliniu lygmeniu. Tuo
tikslu jos paskiria nacionalinius korespondentus ir rengia metinius
nacionalinio koordinavimo posėdžius. Komisijai pranešama apie nacionalinio
koordinavimo veiklą, ji kviečiama į koordinavimo posėdžius. 4.
Valstybės narės savo duomenų rinkimo veiklą derina
su kitų to regiono valstybių narių duomenų rinkimo veikla ir stengiasi
suderinti savo veiksmus su trečiosiomis šalimis, kurios turi suverenias teises
į tame pačiame regione esančius vandenis arba kurių jurisdikcijai tokie
vandenys priklauso. 5.
Nuo 2014 m. duomenys renkami, tvarkomi ir
naudojami pagal daugiametę programą. Į šią daugiametę programą įtraukiami
renkamų duomenų tikslumo tikslai ir duomenų sukaupimo lygmenys, taikomi
renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis. 6.
Komisija pagal 55 straipsnį įgaliojama priimti
deleguotuosius teisės aktus, kuriais nustatomi pagal šio straipsnio 5 dalyje
nurodytą daugiametę programą galiojantys duomenų tikslumo tikslai ir duomenų
sukaupimo lygmenys, taikomi renkant, tvarkant ir naudojant tuos duomenis. 7.
Komisija nustato techninius veiklos reikalavimus,
susijusius su surinktų duomenų perdavimo būdais. Tie įgyvendinimo aktai
priimami laikantis 56 straipsnyje nurodytos tikrinimo procedūros. 38 straipsnis
Mokslinių tyrimų
programos 1.
1. Valstybės narės priima nacionalines
žuvininkystės mokslinių duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų
programas. Savo žuvininkystės duomenų rinkimo ir mokslinių tyrimų bei inovacijų
veiklą jos derina su kitų valstybių narių ir Europos Sąjungos mokslinių tyrimų
bei inovacijų programomis. 2.
Valstybės narės užtikrina, kad mokslinio
konsultavimo procese dalyvautų pakankamai atitinkamą kompetenciją turinčių
specialistų. VII DALIS
IŠORĖS POLITIKA
I ANTRAŠTINĖ DALIS
TARPTAUTINĖS ŽUVININKYSTĖS ORGANIZACIJOS
39 straipsnis
Tikslai 1.
Sąjunga, laikydamasi tarptautinių įsipareigojimų ir
politikos tikslų, taip pat ir 2 bei 3 straipsniuose nurodytų tikslų,
dalyvauja su žuvininkyste susijusių tarptautinių organizacijų, įskaitant
regionines žuvininkystės valdymo organizacijas (RŽVO), veikloje. 2.
Sąjungos pozicija su žuvininkyste susijusiose
tarptautinėse organizacijose ir RŽVO grindžiama naujausia turima moksline
informacija, siekiant užtikrinti, jog būtų išlaikyti arba atkurti žuvų išteklių
dydžiai, kurie viršija dydžius, kuriems jau galima taikyti didžiausio tausaus
leidžiamo sužvejoti kiekio principą. 3.
Europos Sąjunga, dalyvaudama RŽVO ir tarptautinėse
organizacijose, aktyviai prisideda prie mokslinių žinių plėtros ir ją remia. 40 straipsnis
Tarptautinių nuostatų
laikymasis Europos Sąjunga bendradarbiauja su
trečiosiomis šalimis ir tarptautinėmis organizacijomis susijusiomis su
žuvininkyste, įskaitant RŽVO, kad būtų griežčiau laikomasi šių tarptautinių
organizacijų priimtų priemonių. II ANTRAŠTINĖ DALIS
TAUSIOS ŽUVININKYSTĖS SUSITARIMAI 41 straipsnis
Tausios žuvininkystės
susitarimų principai ir tikslai 1.
Tausios žuvininkystės susitarimais su trečiosiomis
šalimis nustatomas teisinio, ekonominio ir aplinkosauginio trečiųjų šalių
vandenyse Sąjungos žvejybos laivais vykdomos žvejybos veiklos valdymo
pagrindas. 2.
Sąjungos žvejybos laivai gali žvejoti tik leidžiamo
sužvejoti kiekio, kurį nustato trečioji šalis, kaip nurodyta Jungtinių Tautų
jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalyje, ir kuris nustatomas
remiantis patikimiausia moksline informacija ir atitinkama informacija apie
bendras konkrečių išteklių žvejybos pastangas, kuria keičiasi Sąjunga ir
atitinkama trečioji šalis, perviršį, siekiant užtikrinti, kad žuvininkystės
išteklių dydžiai ir toliau viršytų dydžius, kuriems jau galima taikyti
didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. 42 straipsnis
Finansinė parama 1. Europos Sąjunga,
įgyvendindama tausios žuvininkystės susitarimus, teikia trečiosioms šalims
finansinę paramą, kuria siekiama: (a)
padengti dalį prieigos prie žuvininkystės išteklių
trečiosios šalies vandenyse išlaidų; (b)
nustatyti valdymo pagrindą, įskaitant būtinų mokslo
ir mokslinių tyrimų institucijų plėtrą ir išlaikymą, stebėjimo, kontrolės bei
priežiūros ir kitų gebėjimų, svarbių trečiosios šalies įgyvendinamos tausios
žuvininkystės politikos plėtrai, stiprinimą. Tokia finansinė parama skiriama su
sąlyga, kad pasiekiama konkrečių rezultatų. VIII DALIS AKVAKULTŪRA 43 straipsnis
Akvakultūros plėtros
skatinimas 1.
Komisija, skatindama tvarią plėtrą, geresnį
aprūpinimą maistu, ekonominį augimą ir užimtumą, iki 2013 m. nustato
neprivalomas Sąjungos strategines gaires dėl bendrų akvakultūros veiklos
plėtros prioritetų ir tikslų. Šiose strateginėse gairėse atsižvelgiama į
atitinkamą įvairių Sąjungos valstybių narių pradinę būklę ir skirtingas
aplinkybes, gairės yra daugiamečių nacionalinių strateginių planų pagrindas ir
jomis siekiama: (a)
padidinti akvakultūros sektoriaus konkurencingumą
ir paremti jos vystymą bei naujovių diegimą joje; (b)
skatinti ekonominę veiklą; (c)
įvairinti ir gerinti pakrantės regionų ir kaimo
vietovių gyvenimo kokybę; (d)
užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams
vienodas galimybes naudotis vandenimis ir erdve. 2.
Valstybės narės rengia daugiamečius nacionalinius
strateginius planus, skirtus akvakultūros veiklai jų teritorijoje išvystyti iki
2014 m. 3.
Daugiamečiame nacionaliniame strateginiame plane
nustatomi valstybių narių tikslai ir priemonės jiems pasiekti. 4.
Daugiamečiais nacionaliniais strateginiais planais
visų pirma siekiama: (a)
supaprastinti administracinę tvarką, ypač dėl
licencijų; (b)
užtikrinti akvakultūros veiklos vykdytojams
galimybes naudotis vandenimis ir erdve; (c)
nustatyti aplinkos, ekonominio ir socialinio
tvarumo rodiklius; (d)
įvertinti kitą galimą tarpvalstybinį poveikį
kaimyninėms valstybėms narėms. 5.
Valstybės narės, taikydamos atvirą daugiamečiuose
strateginiuose planuose numatytų priemonių derinimo metodą, dalijasi
informacija ir geriausia praktika. 44 straipsnis
Patariamųjų tarybų
konsultacijos Pagal 53 straipsnio nuostatas įkuriama
Akvakultūros patariamoji taryba. IX DALIS
BENDRAS RINKOS ORGANIZAVIMAS 45 straipsnis
Tikslai 1.
Bendro žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų
organizavimu siekiama: (a)
padėti siekti 2 ir 3 straipsniuose nustatytų
tikslų; (b)
sudaryti žuvininkystės ir akvakultūros sektoriui
sąlygas tinkamu lygiu taikyti bendrą žuvininkystės politiką; (c)
stiprinti Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus,
ypač gamintojų, konkurencingumą; (d)
didinti rinkų skaidrumą, ypač susijusį su
ekonominėmis žiniomis, Sąjungos žuvininkystės ir akvakultūros produktų rinkų
visoje tiekimo grandinėje supratimu ir vartotojų informuotumu; (e)
padėti užtikrinti vienodas visų Sąjungoje
parduodamų produktų pardavimo sąlygas skatinant tausų žuvininkystės išteklių
naudojimą. 2.
Bendras žuvininkystės ir akvakultūros produktų
rinkos organizavimas taikomas [Reglamento dėl bendro žuvininkystės ir
akvakultūros produktų rinkos organizavimo] I priede išvardytiems
žuvininkystės ir akvakultūros produktams, kuriais prekiaujama Sąjungoje. 3.
Bendrą rinkų organizavimą visų pirma sudaro: (a)
sektoriaus organizavimas, įskaitant rinkos
stabilizavimo priemones; (b)
bendrieji prekybos standartai. X DALIS
KONTROLĖ IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS 46 straipsnis
Tikslai
1.
Bendros žuvininkystės politikos taisyklių laikymąsi
užtikrina veiksminga Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema, apimanti ir kovą
su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama (NNN) žvejyba. 2.
Europos Sąjungos žuvininkystės kontrolės sistema
visų pirma turi būti grindžiama: (a)
visuotiniu ir integruotu metodu; (b)
šiuolaikinių kontrolės technologijų naudojimu
žuvininkystės duomenų prieinamumui ir kokybei užtikrinti; (c)
rizika grindžiama strategija, kurioje daugiausia
dėmesio skiriama sistemingiems ir automatiniams visų turimų susijusių duomenų
kryžminiams patikrinimams; (d)
taisyklių laikymosi kultūros diegimu veiklos
vykdytojams; (e)
veiksmingų, proporcingų ir atgrasomųjų sankcijų
nustatymu. 47 straipsnis
Naujų kontrolės technologijų
ir duomenų tvarkymo sistemų bandomieji projektai 1.
Komisija ir valstybės narės gali įgyvendinti naujų
kontrolės technologijų ir duomenų tvarkymo sistemų bandomuosius projektus. 2.
Komisijai suteikiama teisė pagal 55 straipsnį
priimti deleguotuosius teisės aktus dėl naujų kontrolės technologijų ir duomenų
tvarkymo sistemų bandomųjų projektų įgyvendinimo taisyklių. 48 straipsnis
Prisidėjimas prie kontrolės,
tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo išlaidų padengimo Valstybės narės gali reikalauti, kad su jų vėliavomis
plaukiojančių žvejybos laivų, kurių bendras ilgis 12 metrų arba didesnis,
licencijų turėtojai proporcingai prisidėtų prie Sąjungos žuvininkystės
kontrolės sistemos įgyvendinimo išlaidų padengimo. XI DALIS
FINANSINĖS PRIEMONĖS 49 straipsnis
Tikslai Gali būtų teikiama Sąjungos finansinė parama,
padėsianti siekti 2 ir 3 straipsnyje nurodytų tikslų. 50 straipsnis
Finansinės paramos teikimo
valstybėms narėms sąlygos
1.
Sąjungos finansinė parama valstybėms narėms
suteikiama su sąlyga, kad valstybės narės laikosi bendros žuvininkystės
politikos taisyklių. 2.
Jei valstybės narės nesilaiko bendros žuvininkystės
politikos taisyklių, pagal bendrą žuvininkystės politiką skiriamos Sąjungos
finansinės paramos išmokų mokėjimas gali būti nutrauktas, laikinai sustabdytas
arba joms gali būti taikomas finansinis koregavimas. Šios priemonės turi būti
proporcingos atsižvelgiant taisyklių nesilaikymo pobūdį, dydį, trukmę ir
dažnumą. 51 straipsnis
Finansinės paramos teikimo
veiklos vykdytojams sąlygos
1.
Sąjungos finansinė parama veiklos vykdytojams
suteikiama, su sąlyga, kad jie laikosi bendrosios žuvininkystės politikos
taisyklių. 2.
Veiklos vykdytojams padarius sunkių bendros
žuvininkystės politikos taisyklių pažeidimų, jie laikinai arba visam laikui
netenka galimybės gauti Sąjungos finansinę paramą ir (arba) ta parama jiems
gali būti sumažinta. Šios priemonės turi būti proporcingos atsižvelgiant į
pažeidimo pobūdį, dydį, trukmę ir dažnumą. 3.
Valstybės narės užtikrina, kad Sąjungos finansinė
parama būtų skirta tik tais atvejais, jei per paskutiniuosius vienerius metus
iki Sąjungos finansinės paramos paraiškos pateikimo dienos veiklos vykdytojui
nebuvo taikytos sankcijos už sunkius pažeidimus. XII DALIS
PATARIAMOSIOS TARYBOS 52 straipsnis
Patariamosios tarybos 1.
Siekiant paskatinti proporcingą visų
suinteresuotųjų šalių atstovavimą ir prisidėti prie 2 ir 3 straipsnyje
nurodytų tikslų įgyvendinimo, steigiamos patariamosios tarybos kiekvienai
III priede nurodytai kompetencijos zonai. 2.
Komisijai pagal 55 straipsnį suteikiami
įgaliojimai priimti deleguotuosius teisės aktus dėl to priedo pakeitimų, skirtų
kompetencijos zonoms koreguoti, naujoms patariamųjų tarybų kompetencijos zonoms
nustatyti arba naujoms patariamosios taryboms steigti. 3.
Kiekviena patariamoji taryba nustato savo darbo
tvarkos taisykles. 53 straipsnis
Patariamųjų tarybų
užduotys 1.
Patariamosios tarybos gali: (a)
teikti Komisijai ar suinteresuotoms valstybėms
narėms rekomendacijas ir pasiūlymus žuvininkystės valdymo bei akvakultūros
klausimais; (b)
informuoti Komisiją ir valstybes nares apie
žuvininkystės valdymo bei akvakultūros problemas, iškilusias jų kompetencijos
zonose; (c)
glaudžiai bendradarbiaudamos su mokslininkais
padėti rinkti, teikti ir nagrinėti duomenis, kurie reikalingi išsaugojimo
priemonėms plėtoti. 2.
Komisija ir, atitinkamais atvejais, suinteresuotos
valstybės narės per tinkamą laikotarpį atsiliepia į kiekvieną pagal šio
straipsnio 1 dalį gautą rekomendaciją, pasiūlymą arba informaciją. 54 straipsnis
Patariamųjų tarybų sudėtis,
veikimas ir finansavimas 1.
Patariamąsias tarybas sudaro organizacijos,
atstovaujančios žuvininkystės veiklos vykdytojus ir kitas interesų grupes,
susijusias su bendra žuvininkystės politika. 2.
Kiekviena patariamoji taryba susideda iš
generalinės asamblėjos ir vykdomojo komiteto; ji priima priemones, reikalingas
jos organizavimui ir skaidrumui bei įsiklausymui į visas pareikštas nuomones
užtikrinti. 3.
Patariamosios tarybos, kaip bendro Europos intereso
siekiančios organizacijos, gali prašyti Europos Sąjungos finansinės paramos. 4.
Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal
55 straipsnį priimti deleguotuosius teisės aktus dėl patariamųjų tarybų
sudėties ir veikimo. XIII DALIS
PROCEDŪRINĖS NUOSTATOS 55 straipsnis
Įgaliojimų perdavimas 1.
Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti
deleguotuosius teisės aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų. 2.
12 straipsnio 2 dalyje,
15 straipsnio 6 dalyje, 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
24 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 35 straipsnio 3 dalyje,
36 straipsnio 4 dalyje, 37 straipsnio 6 dalyje,
47 straipsnio 2 dalyje, 52 straipsnio 2 ir 54 straipsnio 4
dalyje nurodyti įgaliojimai gali būti perduodami nuo 2013 m. sausio
1 d. neterminuotam laikotarpiui. 3.
Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada
atšaukti 12 straipsnio 2 dalyje, 15 straipsnio 6 dalyje,
20 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse,
35 straipsnio 3 dalyje, 36 straipsnio 4 dalyje,
37 straipsnio 6 dalyje, 47 straipsnio 2 dalyje,
52 straipsnio 2 ir 54 straipsnio 4 dalyje nurodytų įgaliojimų
perdavimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų
įgaliojimų perdavimas. Sprendimu dėl atšaukimo tame sprendime nurodytų galių
perdavimas nutraukiamas. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos
Sąjungos oficialiajame leidinyje arba tame sprendime nurodytą vėlesnę
dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. 4.
Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart
apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai. 5.
Pagal 12 straipsnio 3 dalį,
15 straipsnio 4 dalį, 20 straipsnio 1 ir 2 dalis,
24 straipsnio 1 ir 2 dalis, 35 straipsnio 3 dalį,
36 straipsnio 4 dalį, 37 straipsnio 7 dalį,
47 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnio 2 dalį ir 54 straipsnio
4 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tada, jei nei Europos
Parlamentas, nei Taryba per du mėnesius nuo pranešimo apie tą aktą dienos
nepareiškia prieštaravimų dėl jo arba jei, prieš pasibaigiant tam laikotarpiui,
ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad jie jam
neprieštarauja. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis
pratęsiamas dviems mėnesiams. 56 straipsnis
Įgyvendinimas Įgyvendinant bendros žuvininkystės politikos
taisykles Komisijai padeda Žuvininkystės ir akvakultūros komitetas. Tai
komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (ES) Nr. 182/2011. Kai daroma nuoroda
į šią pastraipą (dalį), taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011
5 straipsnis. XIV DALIS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS 57 straipsnis
Panaikinimas 1.
Reglamentas (EB) Nr. 2371/2002 panaikinamas. Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos
nuorodomis į šį reglamentą. 2.
Sprendimas (EB) Nr. 2004/585 panaikinamas ir
panaikinimas įsigalioja įsigaliojus pagal 51 straipsnio 4 dalį ir
52 straipsnio 4 dalį priimtoms taisyklėms. 3.
Reglamento (EB) Nr. 1954/2003
5 straipsnis išbraukiamas. 4.
Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 panaikinamas. 5.
Reglamentas (EB) Nr. 639/2004 panaikinamas. 58 straipsnis
Pereinamojo laikotarpio
priemonės Nepaisant 57 straipsnio 4 dalies,
Reglamentas (EB) Nr. 199/2008 toliau taikomas nacionalinėms programoms,
priimtoms 2011–2013 m. duomenims rinkti ir tvarkyti. 59 straipsnis
Įsigaliojimas Šis reglamentas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo
Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Jis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.
Šis reglamentas yra privalomas visas
ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse. Priimta Europos Parlamento vardu Tarybos
vardu Pirmininkas Pirmininkas PRIEDAS I
GALIMYBĖS ŽVEJOTI PAKRANTĖS
VANDENYSE PAGAL 6 STRAIPSNIO 2 DALIES NUOSTATAS 1. JUNGTINĖS KARALYSTĖS PAKRANTĖS VANDENYS A. PRANCŪZIJOS
GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į rytus nuo Beriko prie Tvido Į rytus nuo Coquet salos || Silkės || Neribojama 2. Į rytus nuo Flamboro kyšulio Į rytus nuo Spurn kyšulio || Silkės || Neribojama 3. Į rytus nuo Loustofto Į pietus nuo Laim Ridžiso || Visos rūšys || Neribojama 4. Į pietus nuo Laim Ridžiso Į pietus nuo Edistouno || Priedugnio || Neribojama 5. Į pietus nuo Edistouno Į pietvakarius nuo Longships || Priedugnio Šukuotės Omarai Vėžiai || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama 6. Į pietvakarius nuo Longships Į šiaurės vakarus nuo Hartlando kyšulio || Priedugnio Vėžiai Omarai || Neribojama Neribojama Neribojama 7. Nuo Hartlando kyšulio iki Landžio salos šiaurės linijos || Priedugnio || Neribojama 8. Nuo linijos į vakarus nuo Landžio salos iki Kardihano uosto || Visos rūšys || Neribojama 9. Į šiaurę nuo Point Lynas Į rytus nuo Morecambe Light Vessel || Visos rūšys || Neribojama 10. Dauno grafystė || Priedugnio || Neribojama 11. Į šiaurės rytus nuo New Island Į pietvakarius nuo Sanda salos || Visos rūšys || Neribojama 12. Į šiaurę nuo Portstiuarto Į vakarus nuo Baros kyšulio || Visos rūšys || Neribojama 13. 57°40' šiaurės platumos Į vakarus nuo Luiso kyšulio || Visos rūšys Išskyrus kiaukutinius || Neribojama 14. St. Kilda, Flannan sala || Visos rūšys || Neribojama 15 Į vakarus nuo linijos, jungiančios Luiso kyšulio švyturį su tašku 59°30'šiaurės platumos, 5°45' vakarų ilgumos || Visos rūšys || Neribojama B. AIRIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės || || Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) || 1. Į šiaurę nuo Point Lynas Į pietus nuo Mull of Galloway || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama Neribojama || 2. Į vakarus nuo Mull of Oa Į vakarus nuo Baros kyšulio || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama Neribojama C. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į rytus nuo Šetlendo salų ir Fair salos tarp linijų, nubrėžtų į pietvakarius nuo Sumbrugh kyšulio švyturio į šiaurės rytus nuo Skroo švyturio ir į pietvakarius nuo Skadan švyturio || Silkės || Neribojama 2. Į rytus nuo Beriko prie Tvido, į rytus nuo Whitby High švyturio || Silkės || Neribojama 3. Į rytus nuo North Foreland švyturio, į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio || Silkės || Neribojama 4. Zona aplink St. Kilda || Silkės Skumbrės || Neribojama Neribojama 5 Į vakarus nuo linijos, jungiančios Luiso kyšulio švyturį su tašku 59°30' šiaurės platumos, 5°45'vakarų ilgumos || Silkės || Neribojama 6. Zona aplink North Rona ir Sulisker (Sulasgeir) || Silkės || Neribojama D. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į rytus nuo Šetlendo salų ir Fair salos, tarp linijų, nubrėžtų į pietryčius nuo Sumburgh kyšulio švyturio, ir į pietvakarius nuo Skadan švyturio || Silkės || Neribojama 2. Į rytus nuo Beriko prie Tvido, į rytus nuo Flamboro kyšulio || Silkės || Neribojama 3. Į rytus nuo North Foreland, į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio || Silkės || Neribojama E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Jungtinės Karalystės pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į rytus nuo Beriko prie Tvido Į rytus nuo Coquer salos || Silkės || Neribojama 2. Į šiaurę nuo Kromerio Į rytus nuo North Foreland || Priedugnio || Neribojama 3. Į rytus nuo North Foreland Į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio || Priedugnio Silkės || Neribojama Neribojama 4. Į pietus nuo naujojo Dandženeso švyturio, į pietus nuo Selsio kyšulio || Priedugnio || Neribojama 5. Į pietryčius nuo Straight Point, į šiaurės vakarus nuo South Bishop || Priedugnio || Neribojama 2. AIRIJOS PAKRANTĖS VANDENYS A. PRANCŪZIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į šiaurės vakarus nuo Erris Head Į vakarus nuo Sybil Point || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama Neribojama 2. Į pietus nuo Mizen Head Į pietus nuo Stags || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) Skumbrės || Neribojama Neribojama Neribojama 3. Į pietus nuo Stags Į pietus nuo Korko || Priedugnio Norveginiai omarai (Nephrops) Skumbrės Silkės || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama 4. Į pietus nuo Korko, į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Visos rūšys || Neribojama 5. Į pietus nuo Karnsoro kyšulio, į pietryčius nuo Haulbowline || Visos rūšys, Išskyrus kiaukutinius || Neribojama B. JUNGTINĖS KARALYSTĖS GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į pietus nuo Mine Head Huko kyšulys || Priedugnio Silkės Skumbrės || Neribojama Neribojama Neribojama 2. Huko kyšulys Karlingfordo įlanka || Priedugnio Silkės Skumbrės Norveginiai omarai (Nephrops) Šukuotės || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama C. NYDERLANDŲ GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į pietus nuo Stags Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Silkės Skumbrės || Neribojama Neribojama D. VOKIETIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į pietus nuo Old Head of Kinsale Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Silkės || Neribojama 2. Į pietus nuo Korko Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Skumbrės || Neribojama E. BELGIJOS GALIMYBĖS ŽVEJOTI Geografinis rajonas || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Airijos pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) 1. Į pietus nuo Korko Į pietus nuo Karnsoro kyšulio || Priedugnio || Neribojama 2. Į rytus nuo Viklou kyšulio Į pietryčius nuo Karlingfordo įlankos || Priedugnio || Neribojama 3. BELGIJOS PAKRANTĖS VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Nuo 3 iki 12 jūrmylių || Nyderlandai || Visos rūšys || Neribojama || Prancūzija || Silkės || Neribojama 4. DANIJOS PAKRANTĖS VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Šiaurės jūros pakrantė (Danijos ir Vokietijos siena iki Hanstholmo) (nuo 6 iki 12 mylių) || Vokietija || Plekšniažuvės Krevetės || Neribojama Neribojama Danijos ir Vokietijos siena iki Blåvands Huko || Nyderlandai || Plekšniažuvės Giliavandeniai sykai || Neribojama Neribojama Nuo Blåvands Huko iki Bovbjergo || Belgija || Menkės || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais || || Juodadėmės menkės || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais || Vokietija || Plekšniažuvės || Neribojama || Nyderlandai || Jūrinės plekšnės || Neribojama || Jūrų liežuviai || Neribojama Nuo Thyborøno iki Hanstholmo || Belgija || Paprastieji merlangai || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais || || Jūrinės plekšnės || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais || Vokietija || Plekšniažuvės || Neribojama || Šprotai || Neribojama || Menkės || Neribojama || Ledjūrio menkės || Neribojama || Juodadėmės menkės || Neribojama || Skumbrės || Neribojama || Silkės || Neribojama || Paprastieji merlangai || Neribojama || Nyderlandai || Menkės || Neribojama || Jūrinės plekšnės || Neribojama || Jūrų liežuviai || Neribojama Skagerakas (nuo Hanstholmo iki Skageno) (nuo 4 iki 12 mylių) || Belgija Vokietija Nyderlandai || Jūrinės plekšnės Plekšniažuvės Šprotai Menkės Ledjūrio menkės Juodadėmės menkės Skumbrės Silkės Paprastieji merlangai Menkės Jūrinės plekšnės Jūrų liežuviai || Neribojama tik birželio ir liepos mėnesiais Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama Kategato sąsiauris (nuo 3 iki 12 mylių) || Vokietija || Menkės || Neribojama || || Plekšniažuvės || Neribojama || Norveginiai omarai (Nephrops) || Neribojama || Silkės || Neribojama Į šiaurę nuo Zelandijos iki lygiagretės, einančios per Forsnæs švyturį || Vokietija || Šprotai || Neribojama Baltijos jūra (įskaitant Beltų ir Zundo sąsiaurius, Bornholmo salą) nuo 3 iki 12 jūrmylių || Vokietija || Plekšniažuvės || Neribojama || || Menkės || Neribojama || Silkės || Neribojama || Šprotai || Neribojama || Unguriai || Neribojama || Lašišos || Neribojama || Paprastieji merlangai || Neribojama || Skumbrės || Neribojama Skagerakas (nuo 4 iki 12 mylių) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama Kategato sąsiauris (3 (nuo 3 (*) iki 12 mylių) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama Baltijos jūra (nuo 3 iki 12 mylių) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama (*) Matuojama nuo kranto linijos. 5. VOKIETIJOS PAKRANTĖS VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Šiaurės jūros pakrantė (nuo 3 iki 12 mylių) Visa pakrantė || Danija || Priedugnio || Neribojama || || Šprotai || Neribojama || Tobiniai || Neribojama || Nyderlandai || Priedugnio || Neribojama || Krevetės || Neribojama Danijos ir Vokietijos siena iki Amrumo šiaurinio galo ties 54°43′30'šiaurės platumos || Danija || Krevetės || Neribojama Zona aplink Helgolandą || Jungtinė Karalystė || Menkės || Neribojama || || Jūrinės plekšnės || Neribojama Baltijos pakrantė (nuo 3 iki 12 mylių) || Danija || Menkės || Neribojama || || Jūrinės plekšnės || Neribojama || Silkės || Neribojama || Šprotai || Neribojama || Unguriai || Neribojama || Paprastieji merlangai || Neribojama || Skumbrės || Neribojama 6. PRANCŪZIJOS IR JOS UŽJŪRIO DEPARTAMENTŲ PAKRANČIŲ VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės || Šiaurės rytų Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) || Belgijos ir Prancūzijos siena į rytus nuo Manšo departamento (Vire-Grandcamp les Bains žiotys 49° 23' 30" šiaurės platumos, į šiaurės rytus nuo 1° 2 'vakarų ilgumos) || Belgija || Priedugnio || Neribojama || || || Šukuotės || Neribojama || Nyderlandai || Visos rūšys || Neribojama Nuo Dunkerko (2° 20' rytų ilgumos) iki Cap d'Antifer (0° 10' rytų ilgumos) (Kap d‘Antifero arba Antifero kyšulio) || Vokietija || Silkės || Neribojama tik nuo spalio iki gruodžio mėn. || Belgijos ir Prancūzijos siena į vakarus nuo Cap d'Alprech (50° 42 30" šiaurės platumos — 1° 33' 30" rytų ilgumos) (Kap d' Alprecho arba Alprecho kyšulio) || Jungtinė Karalystė || Silkės || Neribojama || Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) || Ispanijos ir Prancūzijos siena iki 46° 08′ šiaurės platumos || Ispanija || Ančiuviai || Specializuota žvejyba, neribojama ti nuo kovo 1 d. iki birželio 30 d. || || || Žvejyba gyvam jaukui tik nuo liepos 1 d. iki spalio 31 d. || Sardinės || Neribojama tik nuo sausio 1 d. iki vasario 28 d. ir nuo liepos 1 d. iki gruodžio 31 d. || Be to, su pirmiau išvardytomis rūšimis susijusi veikla turi būti vykdoma atsižvelgiant į 1984 m. vykdytą veiklą ir laikantis jos ribų. Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) || Ispanijos siena Cap Leucate || Ispanija || Visos rūšys || Neribojama || 7. ISPANIJOS PAKRANTĖS VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Atlanto pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) Prancūzijos ir Ispanijos siena iki Cap Mayor švyturio (3° 47' vakarų ilgumos) || Prancūzija || Pelaginės || Neribojama atsižvelgiant į 1984 m. vykdytą veiklą ir laikantis jos ribų Viduržemio jūros pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) Prancūzijos siena / Kreuso kyšulys || Prancūzija || Visos rūšys || Neribojama 8. NYDERLANDŲ PAKRANTĖS VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Visa pakrantė (nuo 3 iki 12 jūrmylių) || Belgija || Visos rūšys || Neribojama || Danija || Priedugnio Šprotai Tobiniai Stauridės || Neribojama Neribojama Neribojama Neribojama || Vokietija || Menkės Krevetės || Neribojama Neribojama Visa pakrantė (nuo 6 iki 12 jūrmylių) || Prancūzija || Visos rūšys || Neribojama Tekselio pietinis taškas, į vakarus nuo Olandijos ir Vokietijos sienos || Jungtinė Karalystė || Priedugnio || Neribojama 9. SUOMIJOS PAKRANTĖS VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 jūrmylių) (*) || Švedija || Visos rūšys || Neribojama (*) nuo 3 iki 12 mylių aplink Bogskär salas. 10. ŠVEDIJOS PAKRANTĖS VANDENYS Geografinis rajonas || Valstybė narė || Rūšys || Svarba arba ypatingos savybės Skagerakas (nuo 4 iki 12 jūrmylių) || Danija || Visos rūšys || Neribojama Kategatas (nuo 3 (*) iki 12 mylių) || Danija || Visos rūšys || Neribojama Baltijos jūra (nuo 4 iki 12 mylių) || Danija || Visos rūšys || Neribojama || Suomija || Visos rūšys || Neribojama (*) Matuojama nuo kranto linijos || || || PRIEDAS II
VIRŠUTINĖ ŽVEJYBOS PAJĖGUMŲ RIBA Viršutinė pajėgumų riba (remiantis 2010 m. gruodžio 31 d. situacija) || || Valstybė narė || Bruto tonos || kW Belgija || 18 911 || 51 585 Bulgarija || 8 448 || 67 607 Danija || 88 528 || 313 341 Vokietija || 71 114 || 167 089 Estija || 22 057 || 53 770 Airija || 77 254 || 210 083 Graikija || 91 245 || 514 198 Ispanija (įskaitant atokiausius regionus) || 446 309 || 1 021 154 Prancūzija (įskaitant atokiausius regionus) || 219 215 || 1 194 360 Italija || 192 963 || 1 158 837 Kipras || 11 193 || 48 508 Latvija || 49 067 || 65 196 Lietuva || 73 489 || 73 516 Malta || 15 055 || 96 912 Nyderlandai || 166 384 || 350 736 Lenkija || 38 376 || 92 745 Portugalija (įskaitant atokiausius regionus) || 115 305 || 388 054 Rumunija || 1 885 || 6 716 Slovėnija || 1 057 || 10 974 Suomija || 18 187 || 182 385 Švedija || 42 612 || 210 744 Jungtinė Karalystė || 235 570 || 924 739 || || Atokiausi ES regionai || Bruto tonos || kW Ispanija Kanarų salos: ilgis < 12 m, ES vandenys || 2 649 || 21 219 Kanarų salos: ilgis > 12 m, ES vandenys || 3 059 || 10 364 Kanarų salos: ilgis > 12 m, tarptautiniai ir trečiųjų šalių vandenys || 28 823 || 45 593 Prancūzija Reunjono sala: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 1 050 || 19 320 Reunjono sala: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 10 002 || 31 465 Prancūzijos Gajana: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 903 || 11 644 Prancūzijos Gajana: krevetes žvejojantys laivai || 7 560 || 19 726 Prancūzijos Gajana: pelaginės rūšys, atviros jūros laivai || 3 500 || 5 000 Martinika: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 5 409 || 142 116 Martinika: pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 1 046 || 3 294 Gvadelupa priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis < 12 m || 6 188 || 162 590 Gvadelupa pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 500 || 1 750 Portugalija Madeira: priedugnio rūšys, ilgis < 12 m || 617 || 4 134 Madeira: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 4 114 || 12 734 Madeira: pelaginės rūšys, velkamasis tinklas, ilgis > 12 m || 181 || 777 Azorų salos: priedugnio rūšys, ilgis < 12 m || 2 626 || 29 895 Azorų salos: priedugnio ir pelaginės rūšys, ilgis > 12 m || 12 979 || 25 721 Ilgis – bendras ilgis || || III PRIEDAS
PATARIAMOSIOS TARYBOS Patariamosios tarybos pavadinimas || Kompetencijos zona Baltijos jūra || ICES[36] IIIb, IIIc ir IIId zonos Viduržemio jūra || Viduržemio jūros vandenys į rytus nuo linijos 5 36' vakarų ilgumos Šiaurės jūra || ICES IV ir IIIa zonos Šiaurės Vakarų vandenys || ICES V zona (išskyrus Va zoną ir tik Vb zonos Europos Sąjungos vandenys), VI ir VII zonos Pietvakarių vandenys || ICES VIII, IX ir X zonos (vandenys palei Azorų salas) ir CECAF[37] 34.1.1, 34.1.2 ir 34.2.0 zonos (vandenys palei Madeirą ir Kanarų salas) Pelaginės (šiauriniai žydrieji merlangai, atlantinės skumbrės, paprastos stauridės, atlantinės silkės) || Visos kompetencijos zonos (išskyrus Baltijos jūrą, Viduržemio jūrą ir akvakultūrą) Atvira jūra/tolimojo plaukiojimo laivynas || Visi Europos Sąjungai nepriklausantys vandenys Akvakultūra || Akvakultūra, kaip apibrėžta 5 straipsnyje FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos) pavadinimas 1.2. Atitinkama
(-os) politikos sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje 1.3. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pobūdis 1.4. Tikslas
(-ai) 1.5. Pasiūlymo
(iniciatyvos) pagrindas 1.6. Trukmė
ir finansinis poveikis 1.7. Numatomas
(-i) valdymo metodas (-ai) 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros
ir atskaitomybės taisyklės 2.2. Valdymo
ir kontrolės sistema 2.3. Sukčiavimo
ir pažeidimų prevencijos priemonės 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama
(-os) daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto
išlaidų eilutė (-s) 3.2. Numatomas
poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms suvestinė 3.2.2. Numatomas
poveikis veiklos asignavimams 3.2.3. Numatomas
poveikis administracinio pobūdžio asignavimams 3.2.4. Suderinamumas
su dabartine daugiamete finansine programa 3.2.5. Trečiųjų
šalių finansinis įnašas 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms FINANSINĖ
TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA 1. PASIŪLYMO (INICIATYVOS) STRUKTŪRA 1.1. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pavadinimas Europos
Parlamento ir Tarybos reglamento dėl bendros žuvininkystės politikos pasiūlymas 1.2. Atitinkama (-os) politikos
sritis (-ys) VGV / VGB sistemoje[38] 11
politikos sritis: Jūrų reikalai ir žvejyba 1.3. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pobūdis ¨ Pasiūlymas (iniciatyva)
susijęs (-usi) su nauja priemone ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su nauja priemone, kuri bus priimta įgyvendinus
bandomąjį projektą ir (arba) parengiamuosius veiksmus[39] ¨ Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su esamos priemonės pratęsimu ý Pasiūlymas
(iniciatyva) susijęs (-usi) su priemone, perorientuota į naują priemonę 1.4. Tikslai 1.4.1. Komisijos daugiametis (-čiai)
strateginis (-iai) tikslas (-ai), kurio (-ių) siekiama šiuo pasiūlymu (šia
iniciatyva) Tausiai
išteklius naudojanti Europa 1.4.2. Konkretus (-ūs) tikslas (-ai)
ir atitinkama VGV / VGB veikla Konkretūs tikslai Padėti
siekti Sutarties dėl ES veikimo 39 straipsnyje nustatytų tikslų. 1.
Padidinti suinteresuotųjų šalių dalyvavimą. 2.
Užtikrinti galimybę gauti mokslines rekomendacijas. 3.
Modernizuoti ir stiprinti kontrolę visoje Europos Sąjungoje. 4.
Vykdyti valstybėse narėse vykdomos kontrolės ir inspektavimo veiklos auditą. 5.
Padėti geriau koordinuoti valstybių narių kontrolės veiklą pasitelkus Bendrijos
žuvininkystės kontrolės agentūrą. Atitinkama VGV / VGB veikla VGB
veikla 11 04 01, 11 07 02, 11 08 01, 11 08 02, 11 08 05 1.4.3. Numatomas (-i) rezultatas
(-ai) ir poveikis Nurodyti poveikį, kurį
pasiūlymas (iniciatyva) turėtų turėti tiksliniams gavėjams / grupėms. Siūlomos
BŽP reformos centre – tvarumas; pagrindinis su juo susijęs tikslas – žuvų
išteklius naudoti taip, kad iki 2015 m. būtų galima pradėti taikyti
didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą. Tausi žvejyba,
leisianti padidinti sužvejojamų žuvų kiekį ir pelno dydį, išlaisvins žvejybos
sektorių nuo priklausomybės nuo viešosios paramos ir padės jam lengviau siekti
pastovių kainų skaidriomis sąlygomis, duos naudos vartotojams. 1.4.4. Rezultatų ir poveikio
rodikliai Nurodyti pasiūlymo
(iniciatyvos) įgyvendinimo stebėjimo rodiklius. Poveikis
aplinkai: išteklių grupės, kurių žvejybos intensyvumas yra toks, kad galima
taikyti didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą, perteklinių
pajėgumų mažinimas ir pažanga įgyvendinant perleidžiamųjų žvejybos koncesijų
sistemą. Ekonominis
poveikis: žvejybos sektoriaus subjektų pajamos, bendroji pridėtinė vertė (BPV),
pajamų ir atperkamųjų pajamų santykis ir grynasis pelningumas. Socialinis
poveikis: Užimtumas (išreikštas visos darbo dienos ekvivalentu [angl. FTE]) ir
įgulos darbo užmokestis pagal visos darbo dienos ekvivalentą. 1.5. Pasiūlymo (iniciatyvos)
pagrindas 1.5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai
poreikiai BŽP
siekiama aplinkos, ekonominio ir socialinio tvarumo, susijusio su žuvininkystės
išteklių naudojimu. Teisiniu atžvilgiu šie tikslai vienodai svarbūs ir nė vieno
negali būti siekiama atskirai. Tačiau poveikio vertinimas, atliktas rengiantis
įgyvendinti BŽP reformą, patvirtina, kad jei išteklių būklė žymiai nepagerės,
ekonominis ir socialinis tvarumas išliks ribotas. 1.5.2. Papildoma Europos Sąjungos
dalyvavimo nauda Pagal
Sutarties dėl ES veikimo 3 straipsnio d punktą Sąjungai priklauso
išimtinė kompetencija išsaugant jūrų biologinius išteklius. Pagal
4 straipsnio 2 dalies d punktą likusieji BŽP klausimai priklauso
bendrai Sąjungos ir valstybių narių kompetencijai. ES dalyvavimo pridėtinė
vertė susijusi su tuo, kad BŽP taikoma bendrų išteklių naudojimui. 1.5.3. Panašios patirties išvados Žaliojoje
knygoje dėl bendrosios žuvininkystės politikos reformos[40] padaryta išvada, kad BŽP
nepavyksta pasiekti pagrindinių tikslų: žuvų ištekliai pereikvojami, kai kurių
laivynų ekonominė padėtis silpna nepaisant didelių subsidijų, darbo vietos
žvejybos sektoriuje nepatrauklios, o daugelio nuo žuvininkystės priklausomų
pakrančių bendruomenių padėtis nesaugi. Nuodugnių konsultacijų proceso, vykusio
priėmus Žaliąją knygą, rezultatai patvirtino šią analizę[41]. Pagrindinė
dabartinės BŽP problema – aplinkos tvarumo trūkumas, nes žuvų ištekliai
pereikvojami. Visos kitos problemos didina šią problemą. Pertekliniai laivynų
pajėgumai, nukrypimas nuo mokslinių rekomendacijų nustatant bendrus leidžiamus
sužvejoti kiekius ir prioritetinių tikslų stoka yra pagrindiniai išteklių
pereikvojimą lemiantys veiksniai. Antra problema yra prastas žvejybos
sektoriaus ekonominis tvarumas. Daugelis laivynų dirba nepelningai ir yra
neatsparūs išoriniams sukrėtimams, pavyzdžiui, kuro kainų padidėjimui. Trečia,
žvejybos sektoriui ir nuo žvejybos priklausomoms sritims kenkia socialinis
netvarumas. 1.5.4. Suderinamumas ir galima
sąveika su kitomis atitinkamomis priemonėmis Tikslas
žuvų išteklius naudoti taip, kad būtų galima taikyti didžiausio tausaus
leidžiamo sužvejoti kiekio principą, yra nustatytas JT jūrų teisės konvencijoje
ir patvirtintas 2002 m. vykusiame pasauliniame
aukščiausiojo lygio susitikime darnaus vystymosi klausimais
kaip tikslas, jei įmanoma pasiektinas iki 2015 m. Šis tikslas, reformavus
BŽP, padės lengviau pasiekti gerą jūrų aplinkos būklę pagal Jūrų strategijos
pagrindų direktyvą[42]. 1.6. Trukmė ir finansinis poveikis ¨ Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė ribota –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) galioja nuo –
¨ Finansinis poveikis nuo MMMM iki MMMM ý Pasiūlymo (iniciatyvos) trukmė
neribota –
Įgyvendinimo pradinis laikotarpis – nuo MMMM iki
MMMM, –
po to – visavertis taikymas. 1.7. Numatytas (-i) valdymo būdas
(-ai)[43] ý Komisijos vykdomas tiesioginis
centralizuotas valdymas ¨ Netiesioginis centralizuotas valdymas vykdymo užduotis perduodant: –
¨ vykdomosioms įstaigoms –
¨ Bendrijų įsteigtoms įstaigoms [44] –
¨ nacionalinėms viešojo sektoriaus arba viešąsias paslaugas
teikiančioms įstaigoms –
¨ asmenims, atsakingiems už konkrečių veiksmų vykdymą pagal Europos
Sąjungos sutarties V antraštinę dalį ir nurodytiems atitinkamame pagrindiniame
teisės akte, apibrėžtame Finansinio reglamento 49 straipsnyje ý Pasidalijamasis valdymas kartu su valstybėmis
narėmis ¨ Decentralizuotas valdymas kartu su trečiosiomis šalimis ¨ Jungtinis valdymas kartu
su tarptautinėmis organizacijomis (nurodyti) Jei nurodomas daugiau
kaip vienas valdymo būdas, išsamią informaciją pateikti šio punkto pastabų
skiltyje. 2. VALDYMO PRIEMONĖS 2.1. Priežiūros ir atskaitomybės
taisyklės Nurodyti dažnumą ir
sąlygas. 2.2. Valdymo ir kontrolės sistema 2.2.1. Nustatyta rizika 2.2.2. Numatomas (-i) kontrolės
metodas (-ai) 2.3. Sukčiavimo ir pažeidimų
prevencijos priemonės Nurodyti dabartines
arba numatytas prevencijos ir apsaugos priemones. 3. NUMATOMAS PASIŪLYMO (INICIATYVOS)
FINANSINIS POVEIKIS 3.1. Atitinkama (-os) daugiametės
finansinės programos išlaidų kategorija (-os) ir biudžeto išlaidų eilutė (-s) · Dabartinės biudžeto išlaidų eilutės Daugiametės finansinės programos išlaidų
kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas………………………...……….] || DA / NDA([45]) || ELPA[46] šalių || Šalių kandidačių[47] || Trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą 2 || 11 04 01 Glaudesnis dialogas su žvejybos sektoriumi ir tais, kurie susiję su bendra žuvininkystės politika || DA || NDA || NDA || NDA || NDA 2 || 11 07 02 Parama žuvininkystės išteklių valdymui (mokslinių rekomendacijų tobulinimas) || DA || NDA || NDA || NDA || NDA 2 || 11 08 01 Finansinė parama valstybėms narėms už išlaidas kontrolės srityje || DA || NDA || NDA || NDA || NDA 2 || 11 08 02 Žvejybos veiklos Europos Sąjungos vandenyse ir kitur tikrinimas ir priežiūra || DA || NDA || NDA || NDA || NDA 2 || 11.08.05.01. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (CFCA). Įnašas pagal 1 ir 2 antraštinę dalį || DA || NDA || NDA || NDA || NDA 2 || 11.08.05.02. Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūra (CFCA). Įnašas pagal 3 antraštinę dalį || DA || NDA || NDA || NDA || NDA · Prašomos sukurti naujos biudžeto eilutės Daugiametės finansinės
programos išlaidų kategorijas ir biudžeto eilutes nurodyti eilės tvarka. Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija || Biudžeto eilutė || Išlaidų rūšis || Įnašas Numeris [Aprašymas………………………………..] || Difer. / Nedifer. || ELPA šalių || Šalių kandidačių || Trečiųjų šalių || pagal Finansinio reglamento 18 straipsnio 1 dalies aa punktą || [XX.YY.YY.YY] || || TAIP/NE || TAIP /NE || TAIP /NE || TAIP/NE 3.2. Numatomas poveikis išlaidoms 3.2.1. Numatomo poveikio išlaidoms
suvestinė Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 2 || Gamtos išteklių išsaugojimas ir valdymas ŽUVININKYSTĖS GD || || || 2013[48] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || Metai N+7 || Metai N+8 || Metai N+9 || IŠ VISO Veiklos asignavimai || || || || || || || || || || || 11 04 01 || Įsipareigojimai || (1) || 6,400 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (2) || 5,950 || || || || || || || || || || 11 07 02 || Įsipareigojimai || (1a) || 4,500 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || 3,500 || || || || || || || || || || 11 08 01 || Įsipareigojimai || (1a) || 47,430 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || 25,200 || || || || || || || || || || 11 08 02 || Įsipareigojimai || (1a) || 2,300 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || 2,300 || || || || || || || || || || 11.08.05.01 || Įsipareigojimai || (1a) || 7,413 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || 7,413 || || || || || || || || || || 11.08.05.02 || Įsipareigojimai || (1a) || 1,711 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (2a) || 2,711 || || || || || || || || || || Administracinio pobūdžio asignavimai, finansuojami konkrečių programų rinkinio lėšomis [49] || || || || || || || || || || || || || (3) || || || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų Žuvininkystės GD || Įsipareigojimai || =1+1a +3 || 69,754 || || || || || || || || || || Mokėjimai || =2+2a +3 || 47,074 || || || || || || || || || || IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 69,754 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (5) || 47,074 || || || || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 2 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || Įsipareigojimai || =4+ 6 || 69,754 || || || || || || || || || || Mokėjimai || =5+ 6 || 47,074 || || || || || || || || || || Jei pasiūlymas (iniciatyva) daro poveikį kelioms
išlaidų kategorijoms: IŠ VISO veiklos asignavimų || Įsipareigojimai || (4) || 69,754 || || || || || || || || || || Mokėjimai || (5) || 47,074 || || || || || || || || || || IŠ VISO administracinio pobūdžio asignavimų, finansuojamų konkrečių programų rinkinio lėšomis || (6) || || || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–4 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS (Orientacinė suma) || Įsipareigojimai || =4+ 6 || || || || || || || || || || || Mokėjimai || =5+6 || || || || || || || || || || || Daugiametės finansinės programos išlaidų kategorija: || 5 || „Administracinės išlaidos“ Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) || || || 2013 || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || Metai N+7 || Metai N+8 || Metai N+9 || IŠ VISO GD: || Žmogiškieji ištekliai || 9,404 || || || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos 11 01 02 11 || 0,210 || || || || || || || || || || IŠ VISO GD || Asignavimai || 9,614 || || || || || || || || || || IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || (Iš viso įsipareigojimų = Iš viso mokėjimų) || 9,614 || || || || || || || || || || Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) || || || Metai 2013[50] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || Metai N+4 || Metai N+5 || Metai N+6 || Metai N+7 || Metai N+8 || Metai N+9 || IŠ VISO IŠ VISO asignavimų pagal daugiametės finansinės programos 1–5 IŠLAIDŲ KATEGORIJAS || Įsipareigojimai || 79,368 || || || || || || || || || || Mokėjimai || 56,688 || || || || || || || || || || 3.2.2. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami
taip: Įsipareigojimų asignavimai mln. eurų (tūkstantųjų
tikslumu) Nurodyti tikslus ir rezultatus ò || || || 2013 || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO REZULTATAI Rezultato tipas[51] || Vidutinės rezultato išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Rezultatų skaičius || Išlaidos || Bendras rezultatų skaičius || Iš viso išlaidų 1. KONKRETUS TIKSLAS[52]… || Pagausinti suinteresuotųjų subjektų šalių Visu pajėgumu veikiančios RPT || Skaičius || 0,280 || 8 || 2,240 || || || || || || || || || || || || || || Nauji interneto svetainės skyriai ir Žuvininkystės GD interneto svetainės. || Skaičius || 0,040 || 5 || 0,200 || || || || || || || || || || || || || || Žurnalo „Europos žuvininkystė ir akvakultūra“ rengimas ir platinimas 23 kalbomis (5 leidiniai per metus) || Nr. || 0,114 || 5 || 0,580 || || || || || || || || || || || || || || Kokybiškos informacinės medžiagos, skirtos žiniasklaidai, plačiajai visuomenei ir suinteresuotosioms šalims, įskaitant garsinę ir vaizdinę, rengimas ir platinimas. Ryšių kampanija prioritetų klausimais, pvz., BŽP reformos klausimu. || Skaičius || 0,310 || 6 || 1,860 || || || || || || || || || || || || || || Daugiakalbių leidinių rengimas ir leidimas. || Skaičius || 0,025 || 20 || 0,500 || || || || || || || || || || || || || || Žuvininkystės GD dalyvavimas mugėse. || Skaičius || 0,200 || 1 || 0,200 || || || || || || || || || || || || || || „Europos jūrų dienos“ organizavimas kiekvienais metais, gegužės mėn. || Skaičius || 0,400 || 1 || 0,400 || || || || || || || || || || || || || || Konferencijos ir seminarai BŽP ir IJP klausimais, susijusiais, pvz., su BŽP reforma. || Skaičius || 0,050 || 4 || 0,200 || || || || || || || || || || || || || || Kiti (reklaminė medžiaga, emblemos, Leidinių biuro saugoma ir platinama medžiaga). || Skaičius || 0,110 || 2 || 0,220 || || || || || || || || || || || || || || 1 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 6,400 || || || || || || || || || || || || || || 2. KONKRETUS TIKSLAS || Užtikrinti mokslinių rekomendacijų prieinamumą Parama duomenų rinkimo programai įgyvendinti, ypač koordinuojant ir organizuojant STECF veiklą, tvarkant aktualias svetaines ir parama ataskaitai „Metiniai ekonominiai Europos Sąjungos žvejybos laivyno veiklos rodikliai“ rengti pagal Komisijos ir JRC administracinį susitarimą. || Administraciniai susitarimai || 1,400 || 1 || 1,400 || || || || || || || || || || || || || || Pasikartojančių konsultacijų dėl išteklių padėties, valdomos BLSK ir kvotų pagalba, užtikrinimas Nepasikartojančių konsultacijų, pvz., daugiamečių planų vertinimo arba žvejybos kontrolės taisyklių, reguliavimas ir užtikrinimas remiantis Komisijos ir JRC susitarimo memorandumu. || Memorandumas || 1,500 || 1 || 1,500 || || || || || || || || || || || || || || Ekspertų konsultacijų dėl žuvininkystės išteklių biologinių, techninių, ekonominių ir ekosisteminių aspektų STECF ir jo pogrupių posėdžiuose. || Posėdžių skaičius || 0,024 || 25 || 0,6 || || || || || || || || || || || || || || Mokslinės konsultacijos ir kitos paslaugos, skirtos bendrai žuvininkystės politikai Viduržemio jūros regione įgyvendinti. || || 1,0 || 2 || 1,0 || || || || || || || || || || || || || || 2 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 4,500 || || || || || || || || || || || || || || 3. KONKRETUS TIKSLAS … || Modernizuoti ir stiprinti kontrolę visoje Europos Sąjungoje IT sistemos ir duomenų analizė. || || || – || 10,000 || || || || || || || || || || || || || || Atsekamumo priemonės ir variklio galios matavimo prietaisai. || || || 1600 || 8,000 || || || || || || || || || || || || || || Bandomieji projektai (įsk. CCTV nuo 2011 m.). || || || – || 2,000 || || || || || || || || || || || || || || Automatinė buvimo vietos nustatymo įranga, laivų stebėjimo sistemos /Automatinio identifikavimo sistemos (LSS/IAS). || || || 3000 || 3,800 || || || || || || || || || || || || || || Elektroniniai laivo žurnalai, laikomi laivuose. || || || 3300 || 7,400 || || || || || || || || || || || || || || Žvejybos stebėjimo centro (ŽSC) modernizavimas || || || 22 || 11,400 || || || || || || || || || || || || || || Investavimas į kontrolės įrangą (i.a. patruliniai laivai ir orlaiviai). || || || – || 3,700 || || || || || || || || || || || || || || Kontroliuojančiam personalui skirti mokymo kursai ir mainų programos. || || || 30 || 0,600 || || || || || || || || || || || || || || Seminarai, kurių tikslas – geriau informuoti apie būtinybę įgyvendinti BŽP taisykles. || || || 5 || 0,530 || || || || || || || || || || || || || || 3 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 47,430 || || || || || || || || || || || || || || 4. KONKRETUS TIKSLAS || Tikrinti valstybių narių kontrolės ir inspektavimo veiklą Stebėti valstybių narių kontrolės veiklą – Misijos, skirtos kontroliuoti, kaip taikomos BŽP taisyklės – Inspektorių įranga || || || 250 || 0,800 || || || || || || || || || || || || || || Padėti įgyvendinti BŽP taisykles – Žuvininkystės kontrolės ekspertų grupės posėdžiai, skirti žvejybos kontrolės klausimams svarstyti – Tyrimai || || || 30 || 0,400 || || || || || || || || || || || || || || IT aparatinė ir programinė įranga ir parama kontrolei (duomenys, duomenų kryžminis patikrinimas, tvarkymas, prieiga prie duomenų bazių ir t. t.) || || || – || 1,100 || || || || || || || || || || || || || || 4 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 2,300 || || || || || || || || || || || || || || 5. KONKRETUS TIKSLAS || Padėti geriau koordinuoti valstybių narių kontrolės veiklą pasitelkus Bendrijos žuvininkystės kontrolės agentūrą Dirbantys darbuotojai || || || – || 5,634 || || || || || || || || || || || || || || Kitos su personalu susijusios išlaidos || || || – || 0,440 || || || || || || || || || || || || || || Administravimo išlaidos || || || – || 1,320 || || || || || || || || || || || || || || Gebėjimų stiprinimas || || || – || 0,720 || || || || || || || || || || || || || || Veiklos koordinavimas (apima jungtinės veiklos planus) || || || – || 1,010 || || || || || || || || || || || || || || 5 konkretaus tikslo tarpinė suma || || 9,124 || || || || || || || || || || || || || || IŠ VISO IŠLAIDŲ || || 69,754 || || || || || || || || || || || || || || 3.2.3. Numatomas poveikis veiklos
asignavimams 3.2.3.1. Santrauka –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti veiklos asignavimai naudojami
taip: Įsipareigojimų
asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || 2013[53] || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || IŠ VISO Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJA || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || 9,404 || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || 0,210 || || || || || || || Daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJOS tarpinė suma || 9,614 || || || || || || || Neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5[54] IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || Žmogiškieji ištekliai || || || || || || || || Kitos administracinės išlaidos || || || || || || || || Tarpinė suma, neįtraukta į daugiametės finansinės programos 5 IŠLAIDŲ KATEGORIJĄ || || || || || || || || IŠ VISO || 9,614 || || || || || || || 3.2.3.2. Numatomi žmogiškųjų išteklių
poreikiai –
¨ Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai
nenaudojami –
ý Pasiūlymui (iniciatyvai) įgyvendinti žmogiškieji ištekliai naudojami
taip: Sąmatą nurodyti sveikais skaičiais (arba ne
smulkiau nei dešimtųjų tikslumu) || 2013 || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) Etatų plano pareigybės (pareigūnai ir laikinieji darbuotojai) || 11 01 01 01 (Komisijos būstinė ir atstovybės) || 66 || || || || || || 11 01 01 02 (Delegacijos) || 0 || || || || || || 11 01 05 01 (Netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || || 10 01 05 01 (Tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || || Išorės personalas (visos darbo dienos ekvivalento vienetais (FTE)[55] || 11 01 02 01 (CA, INT, SNE finansuojami iš bendrojo biudžeto) || 14 || || || || || || 11 01 02 02 (CA, INT, JED, LA ir SNE delegacijose) || 0 || || || || || || 11 01 04 yy [56] || – būstinėje[57] || 0 || || || || || || – delegacijose || 0 || || || || || || 11 01 05 02 (CA, INT, SNE – netiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || || 10 01 05 02 (CA, INT, SNE – tiesioginiai moksliniai tyrimai) || 0 || || || || || || Kitos biudžeto eilutės (nurodyti) || 0 || || || || || || IŠ VISO || 80 || || || || || || XX yra
atitinkama politikos sritis arba biudžeto antraštinė dalis. Žmogiškųjų išteklių poreikiai
bus tenkinami panaudojant GD darbuotojus, jau paskirtus priemonei valdyti ir
(arba) perskirstytus GD viduje, ir prireikus finansuojami iš papildomų
asignavimų, kurie atsakingam GD galėtų būti skiriami pagal metinę asignavimų
skyrimo procedūrą ir atsižvelgiant į biudžeto apribojimus. Toliau nurodyta, kaip
Komisijoje šiuo metu paskirstytos užduotys: Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai || Tvarkantys prie 2013 m. nurodytus veiklos asignavimus ir darbinę veiklą Išorės personalas || Tvarkantys prie 2013 m. nurodytus veiklos asignavimus ir darbinę veiklą 3.2.4. Suderinamumas su dabartine
daugiamete finansine programa –
ý Pasiūlymas / iniciatyva atitinka dabartinę daugiametę finansinę
programą. –
¨ Atsižvelgiant į pasiūlymą (iniciatyvą), reikės pakeisti daugiametės
finansinės programos atitinkamos išlaidų kategorijos programavimą. Paaiškinti, kaip reikia pakeisti programavimą, ir
nurodyti atitinkamas biudžeto eilutes bei sumas. –
¨ Įgyvendinant pasiūlymą / iniciatyvą būtina taikyti lankstumo priemonę
arba patikslinti daugiametę finansinę programą [58]. Paaiškinti, ką reikia atlikti, ir nurodyti atitinkamas
biudžeto išlaidų kategorijas, eilutes ir sumas. 3.2.5. Trečiųjų šalių įnašai –
ý Pasiūlyme (iniciatyvoje) nenumatyta bendro su trečiosiomis šalimis
finansavimo –
¨ Pasiūlyme (iniciatyvoje) numatytas toks bendras finansavimas: Asignavimai mln. EUR (tūkstantųjų tikslumu) || Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) || Iš viso Nurodyti bendrai finansuojančią įstaigą || || || || || || || || IŠ VISO bendrai finansuojamų asignavimų || || || || || || || || 3.3. Numatomas poveikis įplaukoms –
ý Pasiūlymas (iniciatyva) neturi finansinio poveikio įplaukoms. –
¨ Pasiūlymas (iniciatyva) turi finansinį poveikį: –
¨ nuosaviems ištekliams –
¨ įvairioms įplaukoms Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) Biudžeto įplaukų eilutė: || Asignavimai, skirti einamųjų metų biudžetui || Pasiūlymo (iniciatyvos) poveikis [59] Metai N || Metai N+1 || Metai N+2 || Metai N+3 || … įterpti tiek metų, kiek reikia poveikio trukmei perteikti (žr. 1.6 punktą) ………….straipsnis || || || || || || || || Įvairių asignuotųjų
įplaukų atveju nurodyti biudžeto išlaidų eilutę (-es), kuriai (-oms) daromas
poveikis. Nurodyti poveikio
įplaukoms apskaičiavimo metodą. [1] COM(2009)163 galutinis,
2009 m. balandžio 22 d. [2] OL L 125, 1998 4 27, p. 1. [3] OL L 17, 2000 1 21, p. 22. [4] OL L 349, 2005 12 31, p. 1. [5] OL L 223, 2006 8 15, p. 1. [6] OL L 409, 2006 12 30, p. 11. [7] OL L 60, 2008 3 5, p. 1. [8] OL L 286, 2008 10 29, p. 1. [9] OL L 343, 2009 12 22, p. 1. [10] OL L 256, 2004 8 3, p. 17. [11] SEC(2010)428 galutinis,
2010 m. balandžio 16 d. [12] Tarybos reglamentas (EB)
Nr. 1954/2003 dėl su tam tikromis Bendrijos žvejybos vietomis ir
ištekliais susijusios žvejybinės pastangos valdymo ir pakeičiantis Reglamentą
(EB) Nr. 2847/93 bei panaikinantis Reglamentus (EB) Nr. 685/95 bei
(EB) Nr. 2027/95. [13] Tarybos reglamentas (EB) Nr.
1005/2008, nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią
neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo jos
ir ją panaikinti, ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009, nustatantis
Bendrijos kontrolės sistemą, kuria užtikrinamas bendrosios žuvininkystės
politikos taisyklių laikymasis, iš dalies keičiantis reglamentus (EB) Nr.
847/96, (EB) Nr. 2371/2002, (EB) Nr. 811/2004, (EB) Nr. 768/2005, (EB) Nr.
2115/2005, (EB) Nr. 2166/2005, (EB) Nr. 388/2006, (EB) Nr. 509/2007, (EB) Nr.
676/2007, (EB) Nr. 1098/2007, (EB) Nr. 1300/2008, (EB) Nr. 1342/2008 ir
panaikinantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1627/94 ir (EB) Nr.
1966/2006. [14] OL [15] OL [16] OL L 358, 2002 12 31, p. 59. [17] OL L 189, 1998 7 3, p. 14. [18] OL L 179, 1998 6 23, p. 1. [19] OL L 177, 1996 7 16, p. 24. [20] ŠK sprendimas X/2. [21] EU CO 7/10, 2010 m. kovo 26 d. [22] COM(2011)244. [23] OL L 164, 2008 6 25, p. 19. [24] Komisijos komunikatas Europos
Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir
Regionų komitetui dėl integruotos jūrų politikos Europos Sąjungai, COM(2007)575
galutinis. [25] OL C 105, 1981 5 7, p.1. [26] OL L 103, 1979 4 25, p. 1. [27] OL L 206, 1992 7 22, p. 7. [28] OL L 164, 2008 6 25, p. 19. [29] COM(2009)162 galutinis. [30] COM(2010) 2020 galutinis. [31] OL L 55, 2011 2 28, p. 13. [32] OL L 256, 2004 8 3, p. 17. [33] OL L 60, 2008 3 53, p. 1. [34] OL L 409, 2006 12 30, p. 11. [35] OL L 274, 1986 9 25, p. 1. [36] ICES (Tarptautinė jūrų tyrinėjimo tarybos) zonos
–Reglamente (EB) Nr. 218/2009 apibrėžtos zonos. [37] CECAF (Žvejybos rytų vidurio Atlante komitetas) zonos
(rytų vidurio Atlanto arba FAO 34 pagrindinė žvejybos zona) – Reglamente (EB)
Nr. 216/2009 apibrėžtos zonos. [38] VGV – veikla grindžiamas valdymas, VGB – veikla
grindžiamas biudžeto sudarymas. [39] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 49 straipsnio
6 dalies a arba b punkte. [40] 2009 m.
balandžio 22 d. COM(2009)163 galutinis. [41] Taip pat žr. 2010 m. balandžio 16 d.
SEC(2010)428 galutinis. Konsultacijų dėl bendros žuvininkystės politikos
reformos sintezė. [42] 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2008/56/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų jūrų aplinkos
politikos srityje pagrindus. [43] Informacija apie valdymo būdus ir nuorodos į Finansinį
reglamentą pateikiamos svetainėje BudgWeb http://www.cc.cec/budg/man/budgmanag/budgmanag_en.html [44] Kaip nurodyta Finansinio reglamento 185 straipsnyje. [45] DA – diferencijuotieji asignavimai / NDA –
nediferencijuotieji asignavimai. [46] ELPA
– Europos laisvosios prekybos asociacija. [47] Šalių
kandidačių ir, kai taikoma, Vakarų Balkanų potencialių šalių kandidačių. [48] N
metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios metai. [49] Techninė
ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES programų ir (arba) veiksmų
įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės), netiesioginiai moksliniai tyrimai,
tiesioginiai moksliniai tyrimai. [50] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios
metai. [51] Rezultatai – tai būsimi produktai ir paslaugos (pvz.,
finansuotų studentų mainų skaičius, nutiestų kelių kilometrai ir kt.). [52] Kaip apibūdinta 1.4.2 skirsnyje. „Konkretus (ūs) tikslas
(-ai)...“ [53] N metai yra pasiūlymo (iniciatyvos) įgyvendinimo pradžios
metai. [54] Techninė ir (arba) administracinė pagalba bei išlaidos ES
programų ir (arba) veiksmų įgyvendinimui remti (buvusios BA eilutės),
netiesioginiai moksliniai tyrimai, tiesioginiai moksliniai tyrimai. [55] CA – sutartininkas („Contract Agent“); INT – per agentūrą
įdarbintas darbuotojas („Intérimaire“); JED – jaunesnysis delegacijos ekspertas
(„Jeune Expert en Délégation“); LA – vietinis darbuotojas („Local Agent“); SNE
– deleguotasis nacionalinis ekspertas („Seconded National Expert“); [56] Neviršijant viršutinės ribos, nustatytos išorės
personalui, finansuojamam iš veiklos asignavimų (buvusių BA eilučių). [57] Būtina struktūriniams fondams, Europos žemės ūkio fondui
kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Europos žuvininkystės fondui (EŽF). [58] Žr.
Tarpinstitucinio susitarimo 19 ir 24 punktus. [59] Tradiciniai nuosavi ištekliai (muitai, cukraus mokesčiai)
turi būti nurodomi grynosiomis sumomis, t. y. iš bendros sumos atskaičius 25 %
surinkimo išlaidų.