14.6.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 168/1

—

atsižvelgdamas į Susitarimą dėl techninių kliūčių prekybai (TKP susitarimą), kuris priimtas 1994 m. kaip PPO derybų Urugvajaus raundo dalis (1),

—

atsižvelgdamas į 1994 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 3286/94, nustatantį Bendrijos procedūras bendros prekybos politikos srityje siekiant užtikrinti tarptautinėmis prekybos taisyklėmis, ypač sudarytomis globojant Pasaulio prekybos organizacijai (PPO), suteiktų Bendrijos teisių įgyvendinimą (2) (Prekybos kliūčių reglamentą (PKR)),

—

atsižvelgdamas į savo ankstesnes rezoliucijas, ypač į 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų (3), į 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių (4), į 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių (5), į 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą (6), į 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (7), į 2007 m. birželio 19 d. rezoliuciją dėl ES ekonominių ir prekybinių santykių su Rusija (8), į 2008 m. vasario 19 d. rezoliuciją dėl ES strategijos siekiant užtikrinti Europos įmonių patekimą į rinkas (9), į 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (10), į 2009 m. vasario 5 d. rezoliuciją dėl prekybos ir ekonominių santykių su Kinija (11), į 2009 m. kovo 26 d. rezoliuciją dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo (12), į 2010 m. spalio 21 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos prekybos ryšių (13), į 2011 m. vasario 17 d. rezoliuciją dėl Tarybos sprendimo dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Korėjos Respublikos laisvosios prekybos susitarimo projekto (14), į 2011 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl būsimosios Europos tarptautinės investicijų politikos (15), į 2011 m. gegužės 10 d. poziciją dėl pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma valstybių narių ir trečiųjų šalių dvišaliams investicijų susitarimams skirta pereinamojo laikotarpio tvarka (16), į 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl derybų dėl ES ir Indijos laisvosios prekybos susitarimo padėties (17), į 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl ES ir Japonijos prekybos santykių (18), į 2011 m. birželio 8 d. rezoliuciją dėl ES ir Kanados prekybos santykių (19), į 2011 m. rugsėjo 13 d. rezoliuciją dėl veiksmingos Europos žaliavų strategijos (20), į 2011 m. rugsėjo 27 d. rezoliuciją dėl naujos Europos prekybos politikos strategijos pagal strategiją „Europa 2020“ (21) ir į 2011 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl viešųjų pirkimų modernizavimo (22),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui „Prekyba, augimas ir tarptautinė arena. Prekybos politika – svarbiausia ES 2020 m. strategijos sudėtinė dalis“ (COM(2010)0612),

—

atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą Europos Vadovų Tarybai „2011 m. prekybos ir investavimo kliūčių ataskaita. Bendradarbiavimas su strateginiais ekonominiais partneriais siekiant geresnių patekimo į rinką sąlygų. Prekybos kliūčių šalinimo veiksmų prioritetai“ (COM(2011)0114),

—

atsižvelgdamas į įmonės „Copenhagen Economics“2009 m. lapkričio 30 d. paskelbtą pranešimą „Kliūčių prekybai ir investicijoms tarp ES ir Japonijos vertinimas“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomonę (A7-0365/2011),

A.

kadangi taisyklėmis grindžiama daugiašalė prekybos sistema, sukurta pasitelkus Pasaulio prekybos organizaciją (PPO), yra pati tinkamiausia sistema siekiant reguliuoti ir skatinti atvirą ir sąžiningą prekybą bei siekiant parengti sąžiningas ir nešališkas pasaulio prekybos taisykles; kadangi vis dar reikalingos pastangos pertvarkyti PPO, siekiant jos didesnio demokratiškumo ir efektyvumo bei norint paaiškinti jos santykius su kitomis pagrindinėmis tarptautinėmis organizacijomis;

B.

kadangi ES turėtų toliau prioritetą teikti Dohos vystymosi darbotvarkės (DVD) subalansuotų rezultatų siekimui, kurie padėtų besivystančioms šalims, visų pirma mažiausiai išsivysčiusioms šalims (MIŠ), integruotis į tarptautinę prekybos sistemą ir padėtų nustatyti ir įgyvendinti sąžiningesnes ir nešališkesnes daugiašalės prekybos taisykles visose šalyse narėse;

C.

kadangi PPO tarptautinės prekybos 2000–2009 m. statistikos duomenys rodo didelį prekybos padidėjimą tuose regionuose, kurie savo rinkas atvėrė panaikindami arba gerokai sumažindami prekybai trukdančias kliūtis (23); tačiau tuo pat metu bendra Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) ir PPO ataskaita parodė, kad vykstant finansinei krizei kai kurios šalys (tiek pramoninės, tiek besivystančios), kurios vykdė atviresnę prekybai politiką, patyrė daugiau išorinių prekybos sukrėtimų, o tai lėmė didelius darbo vietų praradimus šiose šalyse (24);

D.

kadangi Komisijos 2011 m. Prekybos ir investicijų kliūčių ataskaitoje pateikiami pavyzdžiai tų atvejų, kai ES galimybės patekti į įvairių pasaulio šalių rinką, įskaitant pramonines šalis ir pagrindines sparčiai besivystančios ekonomikos šalis bei PPO nares, įvairiomis netarifinėmis kliūtimis (NTK) ribojamos labiau negu prekybos tarifais, kurie daugeliu atveju panaikinami dėl globalizacijos pažangos;

E.

kadangi ES strateginių partnerių viešųjų pirkimų procedūros dažniausiai neprieinamos užsienio dalyviams ir joms vis dar galioja palyginti mažai tarptautinių įsipareigojimų, o ES šioje srityje yra daug atviresnė negu kitos šalys;

F.

kadangi ES gamintojai patiria ilgai trunkančių sunkumų JAV registruodami ir gindami savo geografines nuorodas (GN); kadangi JAV kai kuriuos Europos vyno pavadinimus laiko pusiau bendriniais (pvz., „šampanas“), nepaisydamos galimos žalos atitinkamų ES geografinių nuorodų reputacijai ir rinkos daliai;

G.

kadangi Europos gamintojams sunku patekti į Japonijos rinką, ypač į automobilių, aviacijos ir aeronautikos sektorius, visų pirma – viešųjų pirkimų atvejais; kadangi šie sunkumai Japonijos automobilių rinkoje daugiausia yra susiję su tuo, kad Japonija lėtai įgyvendina atitinkamus tarptautinius standartus (deja, Japonija priėmė tik 40 iš 127 Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) reglamentų, kuriems taikomas 1958 m. susitarimas); vis dėlto pripažįsta, kad jie apima 30 iš 47 reglamentų, susijusių su keleiviniais automobiliais (M1 sektorius), t.y. su tuo Japonijos rinkos sektoriumi, kuris svarbiausias Europos automobilių gamintojams, o dėl to, kad Japonija tarptautinius standartus įgyvendina lėtai, ribojami 1958 m. JT EEK susitarimo abipusio pripažinimo nuostatų privalumai; kadangi 1994 m. pradėtu ES ir Japonijos dialogu dėl reguliavimo reformos (RRD) dar nepasiekta jokios reikšmingos pažangos taisyklių suderinimo arba abipusio pripažinimo srityje, o tai rodo, kad, ypač atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos padėtį, svarbu spręsti nereikalingų netarifinių kliūčių klausimą ir jas šalinti, galbūt pradedant derybas dėl ES ir Japonijos ekonominės integracijos arba laisvosios prekybos susitarimo, jei pirminė apžvalga parodys, kad tenkinamos būtinos sąlygos (tokios, kaip pirmiau nurodytos, tačiau ne vien jos), įskaitant 17 M1 sektoriaus klausimų, taip pat pastebi, kad dėl Japonijos testų ciklo, kuriuo apskaičiuojamas lengvųjų automobilių išmetamų teršalų kiekis ir kuro naudojimo efektyvumas, Europos lengviesiems automobiliams sunkiau gauti teisę naudotis Japonijos mokesčių paskatomis, grindžiamomis poveikiu aplinkai;

H.

kadangi dėl to, kad Rusija nuo 2010 m. gruodžio mėnesio nuo 0 % iki 10 % padidino variui taikomus ir nuo 5 % iki 10 % – nikeliui taikomus eksporto mokesčius, ir dėl didelių medienai taikomų eksporto mokesčių padidėjo Europos pramonei svarbių žaliavų eksporto apribojimai, ypač plieno (25) ir miškininkystės sektoriuje;

I.

kadangi Gavybos pramonės šakų skaidrumo iniciatyva turėtų būti veiksminga skaidrumo užtikrinimo ir kovos su spekuliacija biržos prekių rinkose priemonė;

J.

kadangi pastaraisiais metais Kinijoje atsiranda vis daugiau netarifinių kliūčių ir jos gali stabdyti įmonių, ypač Kinijos teritorijoje įsisteigusių mažųjų ir vidutinių įmonių, plėtrą;

K.

kadangi daugiau kaip metus Kinijoje buvo beveik neįmanoma registruoti Europos kosmetikos produktų, ypač tų, kuriuose yra naujų sudedamųjų dalių, nes Kinija nebuvo parengusi tinkamo jų teisinio apibrėžimo ir aiškių pačios procedūros gairių (26);

L.

kadangi nuo 2010 m. pabaigos iškilo rūpesčių dėl Indijos telekomunikacijų reguliavimo institucijos (angl. TRAI) rekomendacijų dėl telekomunikacijų įrangos gamybos politikos, pagal kurią pirmenybė patekti į rinką būtų suteikiama šalies viduje pagamintiems produktams ar telekomunikacijų įrangai, daugiausia taikant subsidijas ir specialias su mokesčiais bei vyriausybės viešaisiais pirkimais susijusias priemones (27);

M.

kadangi Brazilija ir Argentina reguliariai priima tarifines ir netarifines priemones, turinčias nepalankų poveikį Europos įmonėms, nors abi šios šalys dalyvauja derybose dėl laisvosios prekybos susitarimo su ES kaip MERCOSUR narės; be to, kadangi ES įmonės praneša apie patenkant į Brazilijos rinką sutinkamus intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir įgyvendinimo trūkumus ir apie didelį vėlavimą registruojant patentus ir prekės ženklus, darantį poveikį įvairioms prekėms, taip pat apie papildomus diskriminacinius reikalavimus, taikomus farmacijos produktams; kadangi Brazilijos vėlavimas ratifikuoti Madrido protokolą ir tai, kad ji neprisijungia prie Pasaulinės intelektinės nuosavybės organizacijos (PINO) sutarčių, susijusių su internetu, trukdo šalyje veiksmingai veikti intelektinės nuosavybės teisių apsaugai; kadangi sankcijos nepakankamai atgraso kovojant su intelektinės nuosavybės teisių pažeidimais;

N.

kadangi ES eksportuotojai susiduria su įvairių pobūdžių apribojimais kitose rinkose, pavyzdžiui, su Vietnamo ribotais prekių įvežimo punktais ir reikalavimu pateikti papildomus dokumentus importuojant vyną, stipriuosius alkoholinius gėrimus, kosmetiką ir judriojo ryšio telefonus (28), taip pat su Ukrainos sunkia muitų vertinimo sistema, savavališku produktų perklasifikavimu ir padidėjusiu PVM mokesčiu, taikomu žemės ūkio ir maisto produktams, vynui, stipriesiems alkoholiniams gėrimams, drabužiams ir mechanizmams;

O.

kadangi švarių ir atsinaujinančios energijos technologijų sričiai Kinijoje, Indijoje, Ukrainoje, Brazilijoje ir Nigerijoje bei panašiose šalyse vis dažniau taikomos netarifinės kliūtys, kaip antai reikalavimai dėl vietinio turinio, diskriminacija viešųjų pirkimų srityje, favoritizmas valstybės valdomų bendrovių atžvilgiu, atitinkamos valstybės pilietybės neturinčių darbuotojų judėjimo apribojimai, reikalavimai dėl vietos išteklių ir nuosavybės ir t. t.;

P.

kadangi ES turėtų, kai tik reikia, aktyviai ginti savo pramonę nuo susitartų taisyklių, PPO standartų ir principų pažeidimų, kuriuos daro jos prekybos partnerės, naudodama visas turimas priemones, įskaitant daugiašales ir dvišales ginčų sprendimo sistemas ir su PPO suderinamas prekybos apsaugos priemones;

Q.

kadangi pagal ES teisę Europos ir užsienio įmonės gali dalyvauti konkursuose dėl Europos viešojo pirkimo sutarčių be diskriminacijos ir kadangi Sąjungos partneriai turėtų padaryti viską, kas įmanoma, kad ir Europos įmonėms būtų leista sąžiningomis ir nešališkomis sąlygomis dalyvauti konkursuose dėl viešojo pirkimo sutarčių trečiosiose šalyse;

1.

mano, kad vienas iš naujos ES prekybos politikos pagal strategiją „Europa 2020“ reguliavimo prioritetų turėtų būti šalių, kurios yra ES pagrindinės strateginės partnerės, taikomų nepateisinamų netarifinių kliūčių ir kitų reguliavimo kliūčių pašalinimas arba sumažinimas vykdant dialogą reguliavimo klausimais; mano, kad jokios kliūtys, kylančios dėl nenuoseklaus dvišalės ir daugiašalės prekybos taisyklių taikymo, nėra pateisinamos; tačiau pabrėžia, kad vykdant dialogą reguliavimo klausimais derėtų atsižvelgti į visų valstybių teisę stiprinti žmogaus teises, aplinkos apsaugos taisykles, socialines taisykles ir visuomenės sveikatą;

2.

ragina Komisiją taikant sistemingai atkreipti dėmesį į netarifinių kliūčių didelę įvairovę, techninį sudėtingumą ir politinį jautrumą, taikant holistinę strategiją, įskaitant sustiprintą dialogą reguliavimo klausimais su visomis ES prekybos partnerėmis, ypač su tomis, kurios yra strategiškai svarbios; mano, kad ypač komitetai, kurie atlieka dvišalių laisvosios prekybos susitarimų (LPS) įgyvendinimo peržiūrą, atitinkami PPO komitetai ir JT standartų nustatymo agentūros yra tinkami forumai šiems reguliavimo klausimams aptarti;

3.

ragina Komisiją aiškiai atskirti netarifines kliūtis, kurios lemia nesąžiningus konkurencijos iškraipymus, nuo tų, kurios atspindi teisėtus viešosios politikos tikslus, ypač susijusius su visuomenės sveikata ir aplinkosauga; pabrėžia, kad, pavyzdžiui, Europos teisės aktai dėl genetiškai modifikuotų organizmų ir sanitarijos bei fitosanitarijos taisyklės žemės ūkio srityje negali būti laikomos nesąžiningomis netarifinėmis kliūtimis, bet, priešingai, turėtų būti ginami tarptautinės prekybos arenoje;

4.

pabrėžia, kad vykdant dvišaliuose laisvosios prekybos susitarimuose numatytus oficialius dialogus reguliavimo klausimais turi būti visapusiškai paisoma demokratinio standartų priėmimo proceso tiek ES, tiek šalyse, kurios yra jos prekybos partnerės;

5.

primygtinai nurodo, kad netarifinės kliūtys yra kelių tarnybų uždavinys, kurį sprendžiant turėtų dalyvauti įvairūs Komisijos generaliniai direktoratai, ir turėtų būti laikomos Komisijos reguliavimo paramos darbotvarkės prioritetu, ypač derinant technines taisykles pagal tarptautinius standartus;

6.

prašo Komisijos sistemingai naudotis atitinkamais bendradarbiavimo su bendraminčiais partneriais kanalais siekiant spręsti netarifinių ir kitų reglamentavimo kliūčių trečiosiose šalyse klausimus ir parengti bendras šių kliūčių šalinimo strategijas;

7.

laikosi nuomonės, kad reikalavimas taikyti patekimo į rinką abipusiškumo principą pramoninėms ir sparčiai besivystančioms valstybėms turėtų sudaryti neatskiriamą ES prekybos strategijos dalį – lygiai tokią pat, kaip ir netarifinių kliūčių šalinimas arba mažinimas;

8.

ragina Komisiją spręsti šiuos daugeliu atvejų svarbius ir nuolat iškylančius klausimus sudarant visus daugiašalius ir dvišalius prekybos susitarimus, ypač laisvosios prekybos susitarimus, ir užtikrinti, kad netarifinėms kliūtims būtų skiriama bent jau tiek dėmesio, kiek atitinkamuose forumuose reguliavimo klausimais šiuo metu jo skiriama tarifų panaikinimui, ypač Komisijai derantis su pramoninėmis ir sparčiai besivystančios ekonomikos šalimis; pabrėžia, kad bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis, ypač MIŠ ir mažų salų besivystančiomis šalimis (MSBŠ), srityje pirmenybė turi būti teikiama pagalbai prekybos srityje ir techninei bei finansinei paramai siekiant padėti tokioms šalims pagerinti jų reguliavimo aplinką, kartu atsižvelgiant į specialius jų poreikius plėtojant vidaus rinkas ir apsaugant naujas pramonės šakas ir žemės ūkio struktūras, kurios dažnai yra pažeidžiamos;

9.

mano, kad ateityje Europos Parlamentas, vertindamas prekybos susitarimus, kuriais užtikrinama Europos eksportuotojų ir investuotojų, ypač MVĮ, prieiga prie trečiųjų šalių rinkų, turėtų daugiau dėmesio skirti būdui, kuriuo sprendžiamas netarifinių, ypač nepateisinamų, kliūčių klausimas, kartu atsižvelgdamas į poreikį taikyti specialų ir diferencijuotą režimą besivystančioms šalims, kaip numatyta PPO nuostatose;

10.

ragina Komisiją ir toliau tvarkyti nuolat atnaujinamą pagrindinių kliūčių, su kuriomis susiduria ES eksportuotojai arba investuotojai svarbiose trečiųjų šalių, ypač laisvosios prekybos susitarimų partnerių, rinkose, sąrašą, įskaitant valstybių narių ir bendrovių pateiktų nusiskundimų skaičių ir pobūdį, kad būtų galima įvertinti padėtį trečiosiose šalyse;

11.

primena Komisijai, kad Europos intelektinės nuosavybės teisių (INT) politika besivystančių šalių atžvilgiu turėtų atitikti TRIPS sutartyje numatytus įsipareigojimus ir ją vykdant turi būti laikomasi visų 2001 m. Dohos deklaracijos dėl TRIPS sutarties ir visuomenės sveikatos, ypač generinių vaistų ir visuomenės sveikatos srityje, nuostatų, kad besivystančioms šalims būtų duota daugiau politinių veiksmų laisvės spręsti visuomenei svarbias problemas;

12.

mano, kad, nors šiuo metu negalima nustatyti jokio konkrečių netarifinių kliūčių ir kitų reguliavimo kliūčių, su kuriomis ES bendrovės susiduria bandydamos patekti į užsienio rinkas, tiesioginio ryšio su dabar ES valstybėse narėse prarandamomis darbo vietomis, kad Komisija turėtų konsultuodamasi su kitomis susijusiomis tarptautinėmis organizacijomis ištirti, ar konkrečios netarifinės kliūtys ES ir trečiosiose šalyse yra susijusios su šiuo metu ES sukuriamomis ar prarandamomis darbo vietomis;

13.

pabrėžia, kad Komisija turėtų ištirti, ar būtų galima sukurti ir įdiegti išankstinio įspėjimo sistemą, pagal kurią būtų galima nustatyti netarifines kliūtis, ir turėtų stiprinti savo turimas analitines šių kliūčių kokybinio vertinimo priemones bei aiškiau apibrėžti nepagrįstas netarifines kliūtis; siūlo šią sistemą taikyti pasitelkiant trečiosiose šalyse veikiančias ES delegacijas, joms bendradarbiaujant su valstybių narių jau įsteigtomis tarnybomis;

14.

ragina Komisiją gerinti tarptautinį bendradarbiavimą reguliavimo srityje, taip pat ir daugiašaliuose forumuose, ir labiau suvienodinti reguliavimo reikalavimus remiantis tarptautiniais standartais, taip pat, kai galima, pradėti dialogą reguliavimo klausimais siekiant kovoti su esamomis ir ateityje galinčiomis atsirasti prekybos kliūtimis, kad būtų galima sumažinti ginčus ir susijusias prekybos sąnaudas;

15.

ragina Komisiją tarp Viešųjų pirkimų susitarimo (VPS) šalių propaguoti viešųjų pirkimų nuostatas, grindžiamas tarptautiniais standartais, kaip numatyta VPS, ir naudoti ar plėsti esamus dialogus reguliavimo klausimais siekiant stiprinti bendradarbiavimą reguliavimo sistemos srityje, taip pat keisti ir, jei reikia, šalinti tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos praktiką ES santykiuose su pramoninėmis valstybėmis, kurios yra jos partnerės;

16.

mano, kad vienas iš netarifinių prekybos ir investavimo kliūčių mažinimo būdų yra persvarstyti Viešųjų pirkimų susitarimą PPO, deramai atsižvelgiant į daugiafunkcinį viešųjų pirkimų politikos pobūdį; ragina didžiąsias sparčiai besivystančios ekonomikos šalis dalyvauti šiame procese ir nedelsiant pasirašyti bei ratifikuoti būsimąjį susitarimą;

17.

prašo Komisijos išlaikyti pozityvią ir tvirtą poziciją derybose dėl Kinijos Viešųjų pirkimų susitarimo (VPS) pasirašymo siekiant, kad Kinija atvertų savo viešuosius pirkimus tiek pat, kiek ir ES, ir vienodai traktuotų savo ir Europos įmones ir nustatytų joms nuspėjamas sąlygas;

18.

rekomenduoja apsvarstyti galimybę imtis reguliavimo priemonių, skirtų užtikrinti, kad viešųjų pirkimų sutartys dėl projektų, finansuojamų ES subsidijomis, nebūtų sudaromos su trečiųjų šalių, kurios nepasirašė nei Viešųjų pirkimų susitarimo (VPS), nei dvišalių abipusio rinkos atvėrimo susitarimų, valstybinėmis įmonėmis arba kad tokiais atvejais ES galėtų pareikalauti subsidijas grąžinti;

19.

primena tiesioginių užsienio investicijų svarbą Europos ekonomikai ir tai, kad Europoje investuojantiems užsienio investuotojams reikia sukurti stabilią ir patrauklią aplinką bei visoje Europoje skatinti atvirą investicijų aplinką; tačiau mano, kad siekiant abipusės naudos reikėtų Europos lygmeniu apsvarstyti galimybę įvertinti šių investicijų poveikį vidaus rinkai, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam galimam neigiamam poveikiui Europos inovacijai ir praktinėms žinioms kai kuriuose strateginiuose sektoriuose;

20.

ragina ES įmones ir eksportuotojus naudotis esamais būdais, įskaitant skundus pagal Prekybos kliūčių reglamentą ar Patekimo į rinką duomenų bazės skundų registrą, siekiant Komisijai pranešti apie esminę žalą, patiriamą dėl įvairių prekybos kliūčių, o Komisija turėtų ją įvertinti ir imtis visų būtinų priemonių kovojant su nepateisinamomis prekybos kliūtimis;

21.

mano, kad, kalbant apie žaliavas, Komisija turėtų laikytis tvarios, išsamios ir įvairias politikos sritis apimančios strategijos, kartu pripažindama, kad MIŠ, MSBŠ ir kitose besivystančiose šalyse, išskyrus BRIC šalis, eksporto apribojimai ir eksporto mokesčiai gali būti laikomi svarbiomis priemonėmis remiant vystymosi uždavinius, aplinkos apsaugą arba tvarų gamtos išteklių naudojimą; pastebi, kad dauguma PPO valstybių narių, kurios taiko eksporto mokesčius, yra besivystančios ir mažiausiai išsivysčiusios šalys; ragina ES nesistengti PPO ir sudarant dvišalius prekybos ir ekonominės partnerytės susitarimus uždrausti MIŠ, MSBŠ ir kitoms besivystančioms šalims, išskyrus BRIC šalis, taikyti eksporto mokesčius, kadangi tai apribotų jų politines laisvę taikyti šią priemonę sprendžiant pridėtinės vertės, įvairinimo, naujų pramonės šakų apsaugos, aprūpinimo maistu saugumo, įplaukų ir aplinkosaugos klausimus, kol jos nepasiekė aukštesnio išsivystymo lygio;

22.

daro išvadą, kad siekdamos visapusiškai naudotis visais prekybos liberalizavimo tose šalyse, kurios atveria savo rinkas ir panaikina tarifus ir netarifines kliūtis, privalumais, prekybos partnerės turi tarpusavyje susitarti dėl laipsniško perėjimo prie naujos sistemos laikotarpių, numatytų prieigai prie rinkos tam tikruose jautriuose sektoriuose ir prie investavimo į juos, arba, išskirtiniais atvejais, visiškai juos išskirtų;

23.

remdamasis ES ir JAV prekybos informacijos ir ryšių technologijų (IRT) paslaugomis principais (pasirašytais su JAV Transatlantinės ekonomikos tarybos (TET) susitikime), ragina Komisiją peržiūrėti ir keisti visas prieš IRT tinklus ir paslaugas nukreiptas diskriminuojančias arba neproporcingas taisykles, įsipareigojimus ir kitus teisėkūros metodus, kuriais apribojamas atviras informacijos srautas, galimybės patekti į paslaugų rinką ir didinamas skaitmeninis atotrūkis;

24.

mano, kad derėtų teikti pirmenybę prekybos ir investicijų kliūtims, su kuriomis susiduria Europos paslaugų sektoriai, be kita ko, IRT ir telekomunikacijų, profesinių ir verslo paslaugų, finansinių paslaugų, statybos, mažmeninės prekybos bei platinimo sektoriai; šios netarifinės priemonės, įskaitant nacionalines taisykles, nuosavybės apribojimus ir įvairias krizės priemones (taip pat diskriminacines nuostatas viešųjų pirkimų srityje), yra itin svarbios atsižvelgiant į didesnę paslaugų sektoriaus pridėtinę vertę ir ES, kaip didžiausios paslaugų eksportuotojos, padėtį;

25.

laikosi nuomonės, kad PPO derėtų sukurti tarpininkavimo mechanizmą, kuris padėtų konstruktyviai, veiksmingai, greitai ir nekonfrontuojant šalinti netarifines kliūtis, kaip pavyzdį panaudojant SOLVIT sistemą, remiantis ankstesniais panašiais ES ir Indijos siūlymais;

26.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai.