5.2.2013   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 33/134

—

atsižvelgdamas į 1995 m. rugsėjo mėn. Pekine vykusią Ketvirtąją pasaulinę moterų konferenciją, į Pekine priimtą deklaraciją ir veiksmų planą, taip pat į Jungtinių Tautų „Pekino + 5“, „Pekino + 10“ ir „Pekino + 15“ specialiosiose sesijose, atitinkamai 2000 m. birželio 9 d., 2005 m. kovo 11 d. ir 2010 m. kovo 12 d., priimtus paskesnius dokumentus dėl kitų veiksmų ir iniciatyvų siekiant įgyvendinti Pekino deklaraciją ir veiksmų planą,

—

atsižvelgdamas į 1979 m. Jungtinių Tautų konvenciją dėl visų formų moterų diskriminacijos panaikinimo,

—

atsižvelgdamas į 1948 m. Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją, ypač į jos 1, 2, 3, 4, 5, 21 ir 23 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnį, kuriame pabrėžiamos valstybėms narėms bendros vertybės, tokios kaip pliuralizmas, nediskriminavimas, tolerancija, teisingumas, solidarumas ir vyrų bei moterų lygybė,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 19 straipsnį, kuriame kalbama apie kovą su bet kokia diskriminacija dėl lyties,

—

atsižvelgdamas į Komisijos pranešimą dėl moterų ir vyrų lygybės pažangos 2011 m.,

—

atsižvelgdamas į 2010 m. spalio 27 d. Komisijos komunikatą „Kuriamas Bendrosios rinkos aktas. Siekiant labai konkurencingos socialinės rinkos ekonomikos. 50 pasiūlymų, kaip pagerinti bendrą darbą, verslą ir prekybą“ (COM(2010)0608),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. rugsėjo 21 d. Komisijos komunikatą „2010–2015 m. moterų ir vyrų lygybės strategija“ (COM(2010)0491),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 6 d. Komisijos žaliąją knygą „Bendrasis finansų įstaigų valdymas ir atlyginimų politika“ (COM(2010)0284),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. kovo 5 d. Komisijos komunikatą „Tvirtesnis įsipareigojimas siekti moterų ir vyrų lygybės. Moterų chartija“ (COM(2010)0078),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo mėn. Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos lyčių lygybės paktą ir į naują Europos lyčių lygybės paktą, Europos Vadovų Tarybos priimtą 2011 m. kovo 7 d.,

—

atsižvelgdamas į Tarybos rekomendaciją 96/694/EB dėl proporcingo moterų ir vyrų dalyvavimo sprendimų priėmimo procese,

—

atsižvelgdamas į 2011 m. sausio 26–29 d. Davose vykusį kasmetį Pasaulio ekonomikos forumą ir į programą „Moterys vadovės ir lyčių lygybė“,

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. gegužės 11 d. rezoliuciją dėl bendrojo finansų įstaigų valdymo (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2011 m. kovo 8 d. rezoliuciją dėl moterų ir vyrų lygybės Europos Sąjungoje (2010 m.) (2),

—

atsižvelgdamas į savo 1995 m. birželio 15 d. rezoliuciją dėl Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos Pekine „Kova už lygybę, vystymąsi ir taiką“ (3), savo 2005 m. kovo 10 d. rezoliuciją dėl tolesnių veiksmų po Ketvirtosios pasaulinės moterų konferencijos – veiksmų platforma (Pekinas + 10) (4) ir savo 2010 m. vasario 25 d. rezoliuciją „Pekinas + 15“ – JT veiksmų programa siekiant lyčių lygybės“ (5),

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pranešimą (A7–0210/2011),

A.

kadangi Europos Sąjungos sutartyje įtvirtintas lyčių lygybės principas yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos principų, tikslų ir uždavinių, o jo integravimas į visą veiklą – konkreti Sąjungos užduotis,

B.

kadangi vienu Europos Sąjungos prioritetinių tikslų turėtų būti sąlygų sudarymas kompetentingoms ir kvalifikuotoms moterims užimti šiuo metu joms sunkiai prieinamas pareigas, pašalinant nuolatines kliūtis ir lyčių nelygybę, dėl kurių moterys negali kopti karjeros laiptais,

C.

kadangi, siekiant lyčių lygybės užimtumo srityje, socialinio teisingumo ir norint pilnai išnaudoti moterų įgūdžius ir taip stiprinti ekonomikos vystymąsi, vyrai ir moterys turi būti vienodai skatinami dalyvauti darbo rinkoje ir užimti visų lygmenų vadovaujamąsias pareigas; kadangi moterims ir vyrams turi būti sudaromos vienodos sąlygos atskleisti savo gebėjimus,

D.

kadangi 2008 m. 59,5 proc. visų ES išduotų universitetinių diplomų buvo suteikti moterims, kadangi verslo, vadybos ir teisės fakultetuose studijuoja daugiau moterų nei vyrų, kadangi nepaisant to, moterų dalis didžiausių biržoje kotiruojamų įmonių aukščiausio lygmens sprendimų priėmimo organuose 2009 m. siekė tik 10,9 proc.,

E.

kadangi dar viena nepakankamo atstovavimo moterims priežasčių taip pat gali būti verslo srityje vis dar gaji diskriminacija dėl lyties ir elgsenos stereotipai, dėl kurių ribojamas ugdomasis vadovavimas galimoms vadovėms,

F.

kadangi Komisijos ir privačiojo sektoriaus atliktų tyrimų rezultatai atskleidė, kad esama ryšio tarp geresnių įmonių veiklos ekonominių ir finansinių rezultatų ir moterų dalyvavimo šių įmonių sprendimus priimančiuose organuose; kadangi aiškiai matyti, kad į vadovaujamąsias pareigas paskyrus daug moterų iš tikrųjų pasiekiama gerų ekonominės veiklos rezultatų ir užtikrinamas šios veiklos konkurencingumas,

G.

kadangi dėl to labai svarbu kurti tokius metodus kaip atvejų tyrimai ir keitimasis šios srities gerąja patirtimi, taip pat vykdyti pozityvius veiksmus siekiant optimalaus moterų žmogiškųjų išteklių panaudojimo visais įmonių veiklos lygmenimis,

H.

kadangi vis dėlto šiuo metu moterys sudaro tik 10 proc. didžiausių biržoje kotiruojamų ES bendrovių valdybų narių ir vos 3 proc. valdybų pirmininkų skaičiaus, atsižvelgiant į šalių ir įvairių profesinių sektorių skirtumus; kadangi vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumas vis dar sudaro 17,5 proc., vertinant visą ES kartu, įskaitant ir vadovaujamąsias pareigas,

I.

kadangi verslo įmonių valdybos posėdžių kabinetuose moterų skaičius šiuo metu didėja tik po pusę procento per metus; kadangi esant tokiai lėtai pažangai praeis dar penkiasdešimt metų, kol verslo įmonių valdybose bus bent 40 proc. kiekvienos lyties atstovų,

J.

kadangi pramonės ir prekybos rūmuose bei profesinėse sąjungose ir darbdavių organizacijose vyrų ir moterų skaičius toli gražu nevienodas, o tai rodo, kad įmonių vadovybėje yra nedaug moterų; kadangi prekybos ir pramonės rūmai, taip pat profesinių sąjungų bei darbdavių organizacijos gali prisidėti prie gerosios patirties sklaidos ir keitimosi ja šioje srityje,

K.

kadangi politikoje, tiek ES, tiek valstybėse narėse, taip pat ir įmonėse reikia pašalinti kliūtis moterims įsitraukti į darbo rinką, ypač eiti vadovaujamąsias pareigas, ir suteikti moterims lygias galimybes, kad jos galėtų užimti atsakingas pareigas, siekiant užtikrinti veiksmingą visų esamų išteklių panaudojimą, optimizuoti moterų kompetencijos ir gerųjų savybių pritaikymą ir kuo geriau išnaudoti Europos Sąjungos žmogiškąjį potencialą ir apginti pagrindines ES vertybes, atsižvelgiant į tai, kad lygybė yra pagrindinis principas,

L.

kadangi paaiškėjo, kad veiklos iniciatyvų ir priemonių, kurių privačiajame sektoriuje imtasi siekiant padidinti atstovavimą moterims, pvz., geriau panaudoti žmogiškuosius išteklius įmonėse, siekiant geresnės moterų karjeros stebėsenos, arba už įmonių ribų sukurti tinklus, skatinančius moterų dalyvavimą ir kilimą karjeros laiptais bei reguliarų keitimąsi gerąja patirtimi, naudinga ir skatintina, nors dar nepakankama esamai padėčiai įmonėse pakeisti, ir kadangi moterims nepakankamai atstovaujama įmonių vadovybėje,

M.

kadangi Komisija pranešė, kad pateiks teisėkūros priemones, kurios užtikrins, kad biržoje kotiruojamos bendrovės imtųsi veiksmingų priemonių, kad valdybose būtų lygiai atstovaujamos moterys ir vyrai, jei to per ateinančius 12 mėnesių nepavyks pasiekti savireguliacijos būdu,

1.

palankiai vertina priemones, apie kurias 2011 m. kovo 1 d. pranešė Komisija, ypač ketinimą 2012 m. pasiūlyti priimti Europos lygmens teisės aktą, jei įmonės savanoriškai iki 2015 m. nepadidins moterų skaičiaus įmonių valdymo organuose iki 30 proc., o iki 2020 m. – iki 40 proc.;

2.

primygtinai ragina įmones iki 2015 m. padidinti moterų skaičių valdymo organuose iki 30 proc. minimalios ribos, o iki 2020 m. – iki 40 proc.;

3.

konstatuoja, kad nuo tada, kai 2003 m. Norvegijoje priimtas teisės aktas, kuriuo nustatoma, kad daugiau kaip 500 darbuotojų turinčių biržoje kotiruojamų bendrovių valdybų sudėtyje turi būti bent 40 proc. abiejų lyčių asmenų, ir kuriame numatytos veiksmingos sankcijos už nesilaikymą, ten pasiekta akivaizdi atstovavimo moterims pažanga;

4.

primygtinai tvirtina, kad įmonės privalo užtikrinti vienodą požiūrį į vyrus ir moteris ir lygias jų galimybes darbe, ir kad šiuo tikslu reikia imtis priemonių, skirtų išvengti bet kokios diskriminacijos;

5.

pritaria valstybių narių, kaip antai Prancūzijos, Nyderlandų ir Ispanijos, iniciatyvoms nustatyti mažiausias moterų skaičiaus vadovaujančiuosiuose organuose ribas, kurių turi būti laikomasi įmonėse, ir stebi diskusijas dėl atstovavimo moterims kitose valstybėse narėse, pvz., Belgijoje, Vokietijoje ir Italijoje; pažymi, kad politinės valios išraiška yra vienintelis būdas paspartinti procesą siekiant priimti privalomąsias priemones, kuriomis siekiama prisidėti prie lygiateisio atstovavimo vyrams ir moterims įmonių valdymo organuose;

6.

palankiai vertina Suomijos įmonių valdymo kodeksą, pagal kurį sprendimus priimančiuose įmonių valdymo organuose turi dirbti abiejų lyčių atstovai, o jei šio reikalavimo nesilaikoma, reikia viešai paaiškinti atitinkamas priežastis; konstatuoja, kad nuo tada, kai buvo pranešta apie šio kodekso taikymą, Suomijoje sprendimus priimančiuose įmonių valdymo organuose moterų dalis padidėjo iki 25 proc., o įmonių, kurių akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje, stebėtojų taryboje ar valdyboje moterų dalis nuo 51 proc. padidėjo iki maždaug 70 proc.;

7.

pabrėžia, kad pareigos įmonių vadovybėje turi būti skiriamos remiantis reikiama kompetencija, t. y. įgūdžiais, kvalifikacija ir patirtimi, ir kad įmonių darbuotojų atranka turi būti vykdoma vadovaujantis skaidrumo, objektyvumo, integracijos, veiksmingumo, nediskriminavimo ir lyčių lygybės principais;

8.

mano, jog reikia apsvarstyti galimybę numatyti veiksmingas taisykles dėl to, kad būtų užkirstas kelias tiems patiems asmenims eiti keletą pareigų direktorių valdyboje, tokiu būdu siekiant atlaisvinti šias vietas moterims ir užtikrinti veiksmingą ir nepriklausomą vidutinių ir didelių įmonių valdybos narių darbą;

9.

pabrėžia, kad biržoje kotiruojamos viešosios įmonės turėtų parodyti pavyzdį ir pradėti taikyti proporcingą atstovavimą vyrams ir moterims valdančiosiose tarybose ir vadovaujančiose pareigose visais lygmenimis;

10.

ragina valstybes nares ir Komisiją įgyvendinti naują politiką, kurią vykdant būtų sudarytos sąlygos moterims aktyviau dalyvauti valdant įmones, būtent:

11.

pabrėžia nevienodų atlyginimų įmonių viduje problemą, ypač nevienodų vadovaujamas pareigas užimančių moterų ir tokias pat pareigas užimančių vyrų atlyginimų problemą; ragina valstybes nares ir Komisiją imtis priemonių siekiant kovoti su visiška atlyginimų nelygybe, susijusia su nusistovėjusiais stereotipais, kurie daro įtaką karjerai ir mažam atstovavimui moterims įmonių vadovybėje;

12.

ypač laikosi nuomonės, kad išsamias pelno ir nuostolio ataskaitas privalančios pateikti įmonės turėtų per priimtiną laikotarpį pasiekti proporcingą vyrų ir moterų atstovavimą savo valdančiose tarybose;

13.

ragina bendroves priimti ir įgyvendinti bendrovių valdymo kodeksus, kuriais būtų skatinama lyčių lygybė bendrovių valdybose, pasinaudoti kolegų spaudimu siekiant daryti įtaką organizacijoms iš vidaus ir nustatyti taisyklę, kurios bendrovės turi laikytis arba pasiaiškinti, kodėl jos nesilaikoma, t. y. kodėl jų valdyboje nėra bent vienos moters;

14.

mano, kad valstybės narės ir Komisija turėtų kurti iniciatyvas, kuriomis būtų sprendžiama, kaip sąžiningiau dalytis šeimos priežiūros įsipareigojimais ne tik pačioje šeimoje, bet ir šeimos ir visuomenės santykiuose, ir kaip mažinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, kai jie dirba tą patį darbą; mano, kad reikėtų imtis šių specialių priemonių:

15.

ragina įmonių vadovus geriau informuoti savo personalą apie vyrų ir moterų karjeros galimybes ir asmeniškai įsipareigoti vykdyti moterų vadovių karjeros stebėjimo ir rėmimo programas savo įmonėse;

16.

ragina Komisiją:

17.

ragina Komisiją pateikti veiksmų planą, kuriame būtų nustatyti konkretūs, įvertinami ir įgyvendinami tikslai, siekiant užtikrinti atstovavimo pusiausvyrą visų dydžių įmonėse, ir ragina Komisiją parengti specialias gaires, skirtas mažosioms ir vidutinėms įmonėms;

18.

ragina Komisiją sukurti šios srities gerajai praktikai skirtą specialų tinklalapį, kuriame būtų galima skleisti gerąją patirtį ir ja keistis; pabrėžia, jog būtina sukurti informavimo strategiją, kad visuomenė ir socialiniai partneriai būtų veiksmingai informuojami apie šių priemonių svarbą; taigi ragina Komisiją ir valstybes nares pradėti vykdyti tikslingas informavimo kampanijas;

19.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai ir valstybių narių vyriausybėms.