52011DC0763

POLITINėS APLINKYBėS

Europai reikalinga strategija, kad ekonomikos krizę įveiktų dar labiau sustiprėjusi ir kad ES ūkis taptų pažangus, tvarus ir integracinis, taip pat būtų užtikrintas aukštas užimtumo lygis, našumas ir socialinė sanglauda. 2020 m. Europos strategija – XXI amžiaus Europos socialinio rinkos ūkio vizija.

Nors bendroji rinka pati nėra viena iš septynių pavyzdinių politikos sričių, laikomų svarbiausiomis strategijos „Europa 2020“ pagrindiniams tikslams pasiekti, komunikate dėl 2020 m. Europos strategijos teigiama, kad kliūtims šalinti ir 2020 m. Europos strategijos tikslams įgyvendinti bus pasitelktos ES lygio priemonės – bendroji rinka, finansiniai svertai ir išorės politikos priemonės. Strategijos „Europa 2020“ neatskiriama dalis – veiklos pasiūlymai, kuriais užtikrinama, kad šiomis priemonėmis strategija bus visapusiškai remiama.

Komunikate tvirtinama, kad augimui skatinti ir naujoms darbo vietoms kurti būtina tvirtesnė, labiau integruota ir išplėsta bendroji rinka. 2009 m. pabaigoje pirmininkas Barroso, atsižvelgdamas į naują impulsą bendrajai rinkai, paragino prof. Mario Monti parengti ataskaitą, kurioje būtų pateikta rekomendacijų ir sprendimų. Prof. Monti šią ataskaitą pateikė 2010 m. ir pastebėjo, kad bendroji rinka yra svarbi priemonė ir kitoms ES politikos formavimo sritims, kurioms tenka didelis politinis dėmesys ir kurios be tvirtos bendrosios rinkos nepajėgs pasiekti pageidaujamų rezultatų.

Kalbėdamas apie prekes prof. Monti teigė, kad norint išlaikyti dinamišką ir sparčiai augančią bendrąją prekių rinką reikia įgyvendinti visą 2008 m. patvirtintą prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinį, pirmiausiai abipusio pripažinimo principo ir rinkos priežiūros požiūriu.

Ši iniciatyva – svarbus žingsnis įgyvendinant teisės aktų sistemą, kuri buvo priimta 2008 m. liepos 9 d. ir yra prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinio dalis. 2008 m. dokumentų rinkinio tikslas buvo padidinti ES produktų saugos teisės aktų veiksmingumą, pagerinti vartotojų apsaugą, sudaryti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams ir taip paskatinti laisvą saugių prekių judėjimą.

Tai ypač svarbu šiandien – pasaulinės ekonomikos krizės akivaizdoje, nes veiksminga vidaus rinka yra lemiama sąlyga norint skatinti Europos Sąjungos konkurencingumą, augimą ir darbo vietų kūrimą – svarbiausius Europos Komisijos politikos prioritetus, kaip matyti iš pasiūlymo dėl Bendrosios rinkos akto[1].

PREKES REGLAMENTUOJANčIų DOKUMENTų RINKINYS IR JO REIKšMė VIDAUS RINKAI

Laisvas prekių judėjimas – Sutartyje numatytas ir Europos Sąjungos vystymuisi nepaprastai svarbus vidaus rinkos pamatas.

Nuo 1970 m. ES teisės aktais, skirtais užtikrinti vienodą vartotojų, darbuotojų darbo vietoje, aplinkos, energijos išteklių ir kt. apsaugą, reglamentuojamos labai įvairios prekės ir užtikrinamas jų laisvas judėjimas visoje Sąjungoje.

1985 m. priėmus naujojo požiūrio teisėkūros metodą, pagal kurį nustatomi tik esminiai teisės aktų reikalavimai, o išsamūs techniniai klausimai nagrinėjami darniuosiuose Europos standartuose, derinimo procesas paspartėjo ir laisvas prekių judėjimas tapo naudingas visiems pramonės sektoriams.

Techniniai derinamieji teisės aktai buvo sėkmingi. Prekių vidaus rinka tapo tikrove, tuo pačiu buvo užtikrinta aukšto lygio prekių sauga ir supaprastintas jų judėjimas visoje Europos Sąjungoje.

Tačiau įgyvendinant ir užtikrinant šių teisės aktų vykdymą atskleista keletas spragų, mažinančių jų veiksmingumą, apie tai galima spręsti iš to, kad rinkoje tebėra reikalavimų neatitinkančių prekių, kurios gali būti pavojingos. Dėl to mažėja pasitikėjimas visa sistema ir sudaromos nevienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams. Taip yra iš dalies dėl nepatenkinamos tam tikrų paskelbtųjų įstaigų veiklos ir teisės aktų nenuoseklumo, ir gamintojams bei institucijoms be reikalo apsunkinamas jų taikymas.

Nesilaikant reikalavimų prekių naudotojams gali būti padaryta žala. Taip pat mažėja reikalavimų besilaikančių įmonių konkurencingumas, nes jų nesilaikantys konkurentai nesąžiningai įgyja pranašumą, pvz., išvengdami brangių atitikties įvertinimo procedūrų.

Vienas iš didesnių nacionalinėms rinkos priežiūros institucijoms kylančių sunkumų yra tai, kad reikalavimų neatitinkančios prekės ir jas tiekę veiklos vykdytojai dažnai yra neatsekami, ypač jei prekės kilusios iš trečiųjų šalių. Be to, rinkos priežiūra valstybėse narėse ne visada atliekama taip nuosekliai ir griežtai, kaip reikėtų, todėl į apyvartą patenka prekių, kurios gali būti pavojingos. Kadangi rinkos priežiūra pirmiausiai atliekama nacionaliniu lygmeniu, siekiant užtikrinti vienodesnį saugos lygį ES, būtina pagerinti ES lygmens stebėseną, koordinavimą ir informacijos mainus.

Prekėms taikomi teisės aktų reikalavimai tampa vis sunkiau suprantami ekonominės veiklos vykdytojams. Šiuolaikinės prekės tapo technologiškai sudėtingesnės ir kelia įvairesnių pavojų tiek žmonių sveikatai ir saugai, tiek aplinkai, nei anksčiau. Todėl gamintojai ir kiti ekonominės veiklos vykdytojai dabar susiduria su vienam produktui tuo pačiu metu taikomais įvairiais teisės aktais, ir šių aktų skaičius vis didėja. Be to, produktus reglamentuojantys teisės aktai laipsniškai tapo nenuoseklūs, t. y. visiems derinamiesiems teisės aktams bendroms sąvokoms (pvz., atitikties įvertinimo procedūroms ir apsaugos sąlygoms) apibūdinti vartojami skirtingi terminai. Ši problema yra svarbesnė nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.

Dėl net ir mažiausių skirtumų ekonominės veiklos vykdytojams gali būti sunku suprasti, kaip laikytis ES teisės aktų reikalavimų. Todėl gali atsitikti taip, kad sąžiningi veiklos vykdytojai imsis didelių investicijų į sritis, kuriose investicijos iš principo nereikalingos, manydami, kad taip jie užtikrins visišką teisės aktų laikymąsi. Tuo pačiu nenuoseklūs ar dviprasmiški teisės aktai nesąžiningiems veiklos vykdytojams yra galimybė apeiti valdžios institucijų kontrolę. Nacionalinėms institucijoms dažnai neaišku, ką ir kaip reikia tikrinti. Todėl valstybės narės ar net atskiri tų valstybių regionai taiko skirtingus metodus ir dėl to rinkos priežiūros periodiškumas, atlikimo kriterijai ir griežtumas nėra vienodi. Dėl to savo ruožtu sudaromos nevienodos sąlygos ekonominės veiklos vykdytojams – tiek gamintojams, tiek importuotojams.

Remdamasi šiomis aplinkybėmis Komisija 2003 m. pateikė komunikatą Parlamentui ir Tarybai dėl 1985 m. priimto naujojo požiūrio įgyvendinimo[2]. Jame padaryta išvada, kad naujojo požiūrio teisėkūros metodą reikia peržiūrėti ir papildyti teisiniais atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo reikalavimais ir bendrosios prekių rinkos priežiūros politikos nuostatomis.

NAUJOJI TEISėS AKTų SISTEMA IR JOS įGYVENDINIMAS

Po šio peržiūros proceso Komisija pateikė priemonių rinkinį, kuris tapo žinomas prekes reglamentuojančių dokumentų rinkinio pavadinimu. Naujosios teisės aktų sistemos tekstai (Reglamentas (EB) Nr. 765/2008 ir Sprendimas 768/2008/EB) buvo priimti kaip rinkinio dalis (rinkinyje taip pat buvo komunikatas dėl automobilių registravimo ir reglamento dėl abipusio pripažinimo pasiūlymas). Šie tekstai nėra vien tik naujojo požiūrio peržiūra – jais sukuriamas naujas teisinis suderintos srities pagrindas.

Minėtieji du naujosios teisės aktų sistemos tekstai – tai didelis politinis laimėjimas kalbant apie prekių vidaus rinkos veikimą, nes jais ne tik nustatomas bendras ir nuoseklus produktų saugos politikos techninio derinimo metodas, bet ir atveriamas kelias realiai ir veiksmingai visų rinkai pateiktų prekių (tiek ES, tiek trečiųjų šalių kilmės) rinkos priežiūros politikai.

Naujosios teisės aktų sistemos tekstai skirti sveikatos ir saugos bei kitų visuomenės interesų apsaugos teisės aktų veiksmingumui sustiprinti:

- užpildant ES politikos spragas trūkstamomis dalimis, pvz., akreditavimu ir rinkos priežiūra, taip pat prekių iš trečiųjų šalių kontrole;

- šalinant dabartinės sistemos trūkumus atsižvelgiant į dvidešimties metų naujojo požiūrio įgyvendinimo patirtį ir lyginant ją su tradiciniais teisės aktais;

- derinant teisės aktus, kuriais reglamentuojama vis daugiau sektorių.

Šiais dviem tekstais skirtingai atsižvelgiama į šias reikmes, o teisės aktų kokybės grandinė papildoma tokiomis grandimis: (esminiais) reikalavimais, susijusiais su sveikatos ir saugos bei kitų visuomenės interesų apsauga, kokybės reikalavimais gamintojams ir atitikties vertinimo įstaigoms, akreditavimo sistema, skirta atitikties vertinimo įstaigų kokybei užtikrinti, skaidriomis atitikties įvertinimo procedūromis, griežta rinkos priežiūra ir prekių iš trečiųjų šalių kontrole. Jeigu šioje grandinėje vienos grandies trūktų arba ji būtų silpna, į rinką galėtų patekti nesaugios prekės ir pasiekti galutinį naudotoją – atskirą asmenį arba specialistą. Naujosios teisės aktų sistemos tekstai yra papildomi, tarpusavyje neatskiriamai susiję dokumentai, turintys labai glaudų ryšį su sektorių teisės aktais, kuriuos jie remia arba papildo.

Reglamente nustatyti principai, taisyklės, teisės ir prievolės. Jo nuostatos tiesiogiai taikomos nuo 2010 m. sausio 1 d.; jas įgyvendina nacionalinės institucijos, o Komisija padeda užtikrinti, kad tai būtų vykdoma koordinuotai.

Sprendime numatytos pavyzdinės nuostatos, pagrįstos esančiomis daugelyje Sąjungos derinamųjų teisės aktų, bet neturinčios jokio teisinio poveikio. Kadangi tai yra sui generis sprendimas, juo ES teisės aktų leidėjas įpareigojamas jo nuostatas kuo sistemingiau taikyti visiems produktus reglamentuojantiems teisės aktams, kurie buvo priimti anksčiau, galioja dabar arba bus priimti ateityje, ir taip palengvinti visoms susijusioms šalims jų įgyvendinimą.

Ar reglamentas bus visiškai veiksmingas, tam tikru mastu priklauso nuo to, kaip sprendimo nuostatos įtraukiamos į sektorių teisės aktus.

Naujosios teisės aktų sistemos tekstai taikomi siejant su Sąjungos derinamaisiais teisės aktais:

- sektorių teisės aktuose nustatomas sveikatos ir saugos bei kitų visuomenės interesų apsaugos lygis, reikalavimai ekonominės veiklos vykdytojams ir nacionalinėms institucijoms, parenkamos tinkamos atitikties įvertinimo procedūros ir numatomos apsaugos priemonės;

- Reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatytos atitikties vertinimo įstaigoms, kurios teikia atitikties vertinimo paslaugas pagal sektorių teisės aktus, taikomos taisyklės ir rinkos priežiūros institucijų prievolės, susijusios su sektorių teisės aktuose nustatytų prievolių vykdymu ir prekių iš trečiųjų šalių kontrole.

Derinimo procesu viso Sprendimo 768/2008/EB dėl apibrėžčių, ekonominės veiklos vykdytojų prievolių, atsekamumo reikalavimų, konsoliduotųjų kriterijų, atitikties vertinimo įstaigų paskelbimo procedūrų ir konsoliduotųjų atitikties įvertinimo procedūrų nuostatos buvo įtrauktos į sektorių teisės aktus, tokiu būdu Reglamento (EB) Nr. 765/2008 nuostatų dėl rinkos priežiūros poveikis galėjo būti visavertis.

PRIDERINIMO PROCESAS IR šIS DOKUMENTų RINKINYS

Komisija sistemingai tikrins teisės aktus, kurie bus priimti ateityje, sieks išsiaiškinti, ar sprendimo nuostatas įmanoma perimti į sektorių teisės aktus, ir kuo dažniau bei kuo išsamiau juos derins. Jeigu ji nuspręs nuostatų nederinti, sprendimo nuostatų netinkamumas turės būti kuo išsamiau paaiškintas. Šis procesas vyksta padarius sektorių teisės aktų pakeitimus.

Nuo sprendimo priėmimo buvo peržiūrėtas tam tikras teisės aktų skaičius. Žaislų direktyva buvo pakeista 2009 m. birželio 18 d. Direktyva 2009/48/EB[3] – tai pirmoji direktyva, kuri buvo visiškai priderinta prie Sprendimo 768/2008/EB. Kitos dar bus derinamos.

Kyla klausimas, ką daryti, jei netolimoje ateityje peržiūra arba pakeitimai nenumatyti. Kuo nuoseklesni produktus reglamentuojantys teisės aktai, tuo lengviau juos suprasti, vadinasi – ir atitikti jų reikalavimus bei juos vykdyti. Horizontalūs nesektoriniai suderinti sprendimai, žinoma, padeda geriau suprasti, pvz., atitikties įvertinimo procedūras, paskelbtųjų įstaigų taisykles ir kt.

Todėl būtina peržiūrėti tam tikras direktyvas, kurios įprastine tvarka greitai netūrėtų būti keičiamos, kad su rinkos priežiūra susijusių nuostatų poveikis būtų kuo greičiau juntamas susijusiuose sektoriuose.

Todėl siūloma prie sprendimo priderinti kelių direktyvų, kurios dar neturėjo būti keičiamos, bet kurioms būtų naudingos nuostatos dėl rinkos priežiūros ir kitų įvairių sektorių klausimų, rinkinį, nenagrinėjant grynai su sektoriais susijusių veiksnių.

Todėl šis dokumentų rinkinys skirtas iš dalies pakeisti atrinktas direktyvas siekiant vien tik įtraukti horizontaliąsias sprendimo nuostatas vienu kartu per supaprastintą procesą, nekeičiant su atskirais sektoriais susijusių klausimų, kad naująja teisės aktų sistema kuo greičiau galėtų pasinaudoti kuo daugiau sektorių.

Siekdama didžiausio teisinio aiškumo Komisija pasirinko naujos redakcijos teisėkūros metodą. Tai ir Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinis susitarimas turėtų padėti pagrindinį dėmesį bendro sprendimo priėmimo diskusijoje skirti horizontaliam tekstų priderinimui prie Sprendimo 768/2008/EB ir vengti iš naujo pradedamų diskusijų dėl su konkrečiais sektoriais susijusių klausimų.

Direktyvos taip pat turėtų būti priderintos prie Lisabonos sutarties terminijos ir nuostatų. Visų pirma būtina numatyti naujas nuostatas dėl komiteto procedūros, nes tam tikromis direktyvomis buvo įsteigti komitetai.

SUSIJUSIų DIREKTYVų ATRANKA

2008 m. liepos mėn. priėmus naująją teisės aktų sistemą Komisijos tarnybos patikrino produktus reglamentuojančius teisės aktus, kad nustatytų, kurie iš jų turės būti keičiami per kitus 3–5 metus (t. y. iki 2013 m.) dėl su konkrečiais sektoriais susijusių priežasčių (pvz., paaiškinti arba išplėsti jų taikymo sritį, atnaujinti saugos reikalavimus ir kt.). Daugumą galiojančių teisės aktų reikia atnaujinti dėl su konkrečiais sektoriais susijusių priežasčių; šie atskiri pakeitimai įtraukti į Komisijos darbo programą. Prie sprendimo bus derinama atsižvelgiant į šiuos pakeitimus.

Komisija taip pat stengėsi atrinkti teisės aktus, kurių struktūra ir nuostatų samprata būtų panaši į Sprendimo 768/2008/EB, kad galėtų jas tik priderinti prie sprendimo. Tokiu būdu buvo atrinktos tik pagal naują požiūrį priimtos direktyvos, nes kiti teisės aktai (ypač senosios ir tradicinės direktyvos) turėtų būti išsamiau pritaikomi, vadinasi, tai nebebūtų priderinimas.

Tokiu būdu Komisija nustatė dešimt tokių naujojo požiūrio direktyvų, skirtų įtraukti į šį priderinti skirtų dokumentų rinkinį:

- Civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų direktyva – Direktyva 93/15/EEB dėl civiliniam naudojimui skirtų sprogmenų pateikimo į rinką ir jos priežiūros nuostatų suderinimo;

- Direktyva dėl sprogioje aplinkoje naudojamos įrangos (ATEX) – Direktyva 94/9/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su potencialiai sprogioje aplinkoje naudojama įranga ir apsaugos sistemomis, suderinimo;

- Liftų direktyva – Direktyva 95/16/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su liftais, suderinimo;

- Slėginės įrangos direktyva – Direktyva 97/23/EB dėl valstybių narių įstatymų dėl slėginės įrangos suderinimo;

- Matavimo priemonių direktyva – Direktyva 2004/22/EB dėl matavimo priemonių;

- Elektromagnetinio suderinamumo direktyva (EMC) – Direktyva 2004/108/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektromagnetiniu suderinamumu, suderinimo;

- Žemosios įtampos direktyva (LVD) – Direktyva 2006/95/EB dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su elektrotechniniais gaminiais, skirtais naudoti tam tikrose įtampos ribose, suderinimo;

- Pirotechnikos gaminių direktyva – Direktyva 2007/23/EB dėl pirotechnikos gaminių pateikimo į rinką;

- Neautomatinių svarstyklių direktyva – Direktyva 2009/23/EB dėl neautomatinių svarstyklių;

- Paprastų slėginių indų direktyva – Direktyva 2009/105/EB dėl paprastų slėginių indų.

Pagrindinis šių direktyvų bendras bruožas – panaši struktūra: apibrėžtys, esminiai sveikatos ir saugos reikalavimai, nuorodos į darniuosius Europos standartus, reikalavimai gamintojams, atsekamumo reikalavimai ir atitikties vertinimo reikalavimai (visose direktyvose yra atitikties įvertinimo procedūros, aštuoniose – reikalaujama, kad dalyvautų paskelbtosios įstaigos) ir apsaugos priemonės.

Kai kurios iš šių direktyvų yra svarbios keliems sektoriams (visų pirma, žemosios įtampos, EMC, matavimo instrumentų, sprogioje aplinkoje naudojamos įrangos ir slėginės įrangos direktyvos), todėl nauda, kurios, jas priderinus, tikimasi ekonominės veiklos vykdytojams ir už rinkų priežiūrą atsakingoms nacionalinėms institucijoms, bus dar didesnė.

Susiję sektoriai – itin svarbūs pramonės sektoriai, patiriantys smarkią tarptautinę konkurenciją, todėl teisės aktų supaprastinimas jiems bus naudingas ir užtikrins vienodas sąlygas ES rinkoje.

Kai kurių iš šių sektorių pagrindinius duomenis galima apibendrinti taip:

Žemosios įtampos ir elektromagnetinio suderinamumo direktyvos paprastai taikomos visiems buitiniams ir profesionaliems elektriniams prietaisams, o tai sudaro 235,59 mlrd. EUR (įrenginiai, kuriems taikoma žemosios įtampos direktyva) ir 200,12 mlrd. EUR (įrenginiai, kuriems taikoma elektromagnetinio suderinamumo direktyva) gamybą. Prekybos balansas yra neigiamas (žemosios įtampos direktyva – 103,93 mlrd. EUR importas ir 83,09 mlrd. EUR eksportas. Vidaus suvartojimas yra apytikriai 256,42 mlrd. EUR; elektromagnetinio suderinamumo direktyva – 100,78 mlrd. EUR importas ir 76,07 mlrd. EUR eksportas. Vidaus suvartojimas yra apytikriai 224,83 mlrd. EUR).

ATEX įrangos direktyva taikoma produktams, kurie gali būti naudojami sprogioje aplinkoje (elektriniai, mechaniniai ar slėgiu varomi, pvz., minos, naftos chemijos įranga, gamyklos, degalinės ir kt.). Gamyba sudaro apie 2,2 mlrd. EUR, o prekybos balansas yra teigiamas: importas siekia 400 mln. EUR, o vidaus suvartojimas – apytikriai 1,9 mlrd. EUR, t. y. 86 % vidaus gamybos.

Matavimo priemonių (įskaitant neautomatines svarstykles) sektorius gamina visus vandens, dujų, elektros, benzino ir kitų skysčių matavimo skaitiklius bei visas mažmeninei prekybai skirtas svarstykles; jo gamyba sudaro apie 5,75 mlrd. EUR. Dauguma priemonių gaminama ES, o importas sudaro mažiau nei ketvirtį ES gamybos.

Pirotechnikos (ne tik fejerverkų, bet ir saugos oro pagalvių automobiliuose technologijos) gamyba sudaro 4,2 mlrd. EUR, iš jų 2,8 mlrd. EUR – saugos oro pagalvių gamyba. Atsižvelgiant į tai, kad 95 % fejerverkų pagaminama ne ES, tampa aišku, jog būtina nustatyti griežtus atsekamumo reikalavimus.

Slėginė įranga (įskaitant paprastuosius slėginius indus) gali būti gaminama įvairių sektorių, nes ji dažniausiai naudojama kaip didesnio gatavo produkto sudedamoji dalis. Gaminiai su slėgine įranga gali būti ir vartojimo (pvz., greitviriai, buitinės oro kondicionavimo sistemos, ugnies gesintuvai ir kt.), ir pramoninės prekės (pvz., slėginiai indai, vamzdynai chemijos įmonėse, įvairių tipų mašinos ir kt.).

Iš to aiškiai matyti, kokie svarbūs minėtieji sektoriai ir kad padidinus teisinį nuoseklumą bei rinkos priežiūros (visų pirma trečiųjų šalių kilmės prekių) veiksmingumą poveikis būtų labai teigiamas.

PASIūLYMų TURINYS

Pagal šią iniciatyvą pateiktų pasiūlymų turinys – tik priderinimas prie Sprendimo 768/2008/EB ir naujos Lisabonos sutarties terminijos (įskaitant nuostatas dėl komiteto procedūros). Tiksliau – bus priderintos apibrėžtys, atsekamumo reikalavimai, ekonominės veiklos vykdytojų prievolės, atitikties vertinimo įstaigų (paskelbtųjų įstaigų) atrankos kriterijai bei procedūros ir atitikties vertinimo reikalavimai.

Sprendimo nuostatų kalba buvo kiek įmanoma išlaikyta, tačiau tam tikrais atvejais ji buvo pritaikyta taip, kad įtraukimas į direktyvas būtų tikslus ir prasmingas. Vadinasi, vienos ar kitos direktyvos terminija gali skirtis, bet prasmė ir teisinės prievolės bus tos pačios.

Direktyvų priderinimo esmę galima apibendrinti taip:

1. Priemonės, skirtos reikalavimo nesilaikymų problemai spręsti:

2. Importuotojų ir platintojų prievolės tikrinti, kad ant prekių būtų CE ženklas, su jomis būtų pateikiami reikiami dokumentai ir atsekamumo informacija. Importuotojams nustatomos papildomos prievolės.

3. Gamintojų prievolės teikti vartotojams ir galutiniams naudotojams lengvai suprantama kalba parengtas instrukcijas bei saugos informaciją, tirti bandinius ir stebėti produktus.

4. Atsekamumo visoje platinimo grandinėje reikalavimai – gamintojai ir importuotojai ant produktų turi užrašyti savo pavadinimą ir adresą; visi ekonominės veiklos vykdytojai privalo turėti galimybę valdžios institucijoms pateikti informaciją apie tai, iš ko produktas pirktas ir kas jį pateikė.

5. Apsaugos sąlygos procedūros pertvarkymas (rinkos priežiūra) , siekiant paaiškinti, kaip atitinkamos vykdymą užtikrinančios institucijos informuojamos apie pavojingas prekes ir užtikrinama, kad dėl to produkto visose valstybėse narėse būtų imamasi tokių pačių priemonių.

6. Priemonės, skirtos paskelbtųjų įstaigų darbo kokybei užtikrinti:

7. Paskelbtųjų įstaigų (subrangovų ir pavaldžiųjų įstaigų) paskelbimo reikalavimų sugriežtinimas : nešališkumas, kompetencija vykdant savo veiklą ir koordinavimo grupių parengtų gairių taikymas.

8. Pakeistas paskelbimo proces as – įstaigą skelbiančios valstybės narės turi pateikti informaciją apie tos įstaigos kompetencijos vertinimą. Kitos valstybės narės per tam tikrą laikotarpį gali paprieštarauti paskelbimui.

9. Reikalavimai skelbiančiosioms institucijoms (t. y. nacionalinėms institucijoms, atsakingoms už paskelbtųjų įstaigų vertinimą, skelbimą ir stebėseną): objektyvumas ir nešališkumas vykdant savo veiklą.

10. Informavimo prievolės : paskelbtosios įstaigos turi informuoti skelbiančiąsias institucijas apie atsisakymą išduoti sertifikatą, sertifikato galiojimo apribojimą, laikiną sustabdymą ar panaikinimą.

11. Priemonės, skirtos direktyvų suderinamumui užtikrinti:

12. bendrų apibrėžčių ir terminų priderinimas,

13. atitikties įvertinimo procedūrų tekstų priderinimas.

Reikėtų pabrėžti, kad su ES standartizavimo politika susiję klausimai, kurie galėtų turėti pasekmių įgyvendinant šiame dokumente nagrinėjamas direktyvas, bus svarstomi atskiroje iniciatyvoje (standartizacijos dokumentų rinkinys).

IšVADOS

Komisija šiems pasiūlymams skiria daug dėmesio, nes jais reikšmingai prisidedama siekiant politinio tikslo – deramo vidaus rinkos veikimo vartotojams, specialistams ir visiems ekonominės veiklos vykdytojams. Priderinus direktyvas bus sustiprintas Europos įmonių konkurencingumas ir užtikrintos vienodos sąlygos visiems, o įstatymų besilaikantys veiklos vykdytojai bus apsaugoti nuo tų, kurie mažiau paiso įstatymų.

Ši iniciatyva taip pat visapusiškai dera su Komisijos geresnio reglamentavimo ir supaprastinimo tikslu, nes ja užtikrinamas daugelio skirtingų pramonės sektorių darnumas bei teisinis vienodumas ir padedama lengviau suprasti ir įgyvendinti ES teisės aktus, jų laikytis ir užtikrinti jų vykdymą.

Komisija atrinko tik tokias šio dokumentų rinkinio priemones, kurių pakeitimai susiję tik su priderinimu prie naujosios teisės aktų sistemos nuostatų. Atskirų susijusių sektorių teisės aktų esminiai techniniai aspektai nebuvo keisti[4]. Todėl Komisija kreipiasi į Europos Parlamentą ir Tarybą prašydama šiuos pasiūlymus nagrinėti kaip rinkinį, kad būtų užtikrintas su naujos redakcijos metodu susijęs bendras nuoseklumas ir išvengta skilimo į atskirų sektorių diskusijas.

[1] COM(2011) 206 galutinis, 2011 m. balandžio 13 d.

[2] Komisijos komunikatas Europos Parlamentui ir Tarybai. Naujojo požiūrio direktyvų įgyvendinimo tobulinimas, COM(2003) 240 galutinis, 2003 m. gegužės 7 d.

[3] OL L 170, 2009 6 30, p. 1.

[4] Išimtis – pirotechnikos gaminių direktyva. Komisija siūlo šiek tiek pataisyti I priedo 4 punktą, kad būtų išvengta nenumatyto saugos oro pagalvių ir tam tikrų kitų pirotechnikos gaminių draudimo po 2013 m. liepos 4 d. Tam tereikia padaryti palyginti nedidelį dabartinio teksto pakeitimą. Todėl manoma, kad tikslingiau ir veiksmingiau yra palikti direktyvą rinkinyje, nei pradėti atskirą keitimo procesą.