52011DC0641

Įžanga

Pasirengimo narystei pagalbos priemonės (IPA) daugiametės preliminariosios finansinės programos (DPFP) paskirtis – teikti informaciją apie Komisijos pagal IPA reglamento (EB) Nr. 1085/2006 5 straipsnį siūlomo bendro IPA paketo preliminarų suskirstymą. Šia programa susiejama plėtros paketo politinė programa ir biudžeto sudarymo procesas. Kiekvienai pagalbą gaunančiai šaliai ir kelioms šalims gavėjoms skirtai programai parengtuose daugiamečiuose preliminariuosiuose planavimo dokumentuose (DPPD), kuriais remiantis teikiama pasirengimo narystei pagalba, atsižvelgiama į DPFP siūlomą preliminarų suskirstymą.

DPFP grindžiama pasikartojančiu trejų metų programavimo ciklu. Paprastai N, N+1 ir N+2 metų DPFP pateikiama paskutinį N-2 metų ketvirtį kaip plėtros paketo dalis ir iš jos matyti pačiame pakete nustatytų politinių prioritetų finansinė išraiška, atsižvelgiant į finansinę programą. Kadangi 2013 m. yra paskutiniai IPA biudžetiniai metai, ši DPFP apima tik pakeitimus, numatytus paskutiniams dvejiems dabartinės daugiametės finansinės programos metams, t. y. 2012–2013 m. Joje nurodomas tų metų pasirengimo narystei pagalbos paketo paskirstymas pagal šalis ir komponentus, taip pat pateikiamas preliminarus kelioms gavėjoms skirtos programos paketas bei veiklos rėmimo išlaidos.

Kaip ir ankstesniais metais, DPFP skelbiama remiantis dabartine susijusių šalių padėtimi ir šiuo etapu tai netrukdo Tarybai priimti sprendimo dėl nuomonių, kurios pateiktos su plėtros paketu, arba dėl bet kurios šalies kandidatės galimos įstojimo datos. Joje atsižvelgiama į pasikeitusį Juodkalnijos statusą – 2010 m. gruodžio mėn.[1] ji tapo šalimi kandidate – ir į planuojamą Kroatijos įstojimo datą – 2013 m. liepos 1 d. Jeigu iki kitos metinės DPFP peržiūros 2012 m. rudenį reikėtų padaryti svarbių šios DPFP pakeitimų, Komisija tinkamu laiku paskelbtų pakeistą versiją.

Bendri pasirengimo narystei politiniai prioritetai yra nurodyti Stojimo partnerystės ir Europos partnerystės dokumentuose, metinėse pažangos ataskaitose ir Europos Parlamentui bei Tarybai kasmet pateikiamo plėtros paketo plėtros strategijos dokumente.

Strateginis finansinis programavimas

Lėšų PASKIRSTYMAS PAGAL šALIS

2007 m. lėšas pradėta skirstyti Komisijai įsipareigojus užtikrinti, kad nė viena pagalbą gaunanti šalis 2007 m. negaus mažiau nei 2006 m., be to, pagalba Bosnijai ir Hercegovinai bei Albanijai turėtų būti ne mažesnė nei 2004–2006 m. kiekvienos iš šių šalių gautų lėšų metinis vidurkis. Iš pastarojo teiginio galima spręsti, kad 2004 m. finansavimas šioms šalims buvo nukeltas į laikotarpio pradžią.

2008 m. ir vėlesnių metų lėšos apskaičiuotos remiantis vienam gyventojui tenkančiomis lėšomis, anksčiau nurodytomis kaip poreikių ir poveikio rodiklis. Taikant šią priemonę, kiekvienos potencialios Vakarų Balkanų šalies kandidatės vienam gyventojui tenkantis finansavimas dabartinės finansinės programos laikotarpiu padidėjo: lėšos viršijo 2004–2006 m. pagal Bendrijos pagalbos rekonstrukcijai, vystymuisi ir stabilizacijai (CARDS) programą vidutiniškai gaunamus 23 EUR (2004 m. kainomis) vienam gyventojui. Bendro lėšų paskirstymo pagal šalis laikytasi, išskyrus Kosovą[2], kuriam IPA finansavimas padidintas. Siekiant platesniu mastu sutelkus naujas lėšas paremti Kosovo stabilumą ir vystymąsi, 2008 m. biudžeto valdymo institucija skyrė 60 mln. EUR. Šią sumą dar papildė 60 mln. EUR, pervestų iš nepanaudotų makrofinansinės pagalbos asignavimų. Po 2008 m. liepos mėn. įvykusios pagalbos teikėjų konferencijos 2009 m. įsipareigota skirti papildomus 40 mln. EUR.

Šalims kandidatėms Kroatijai ir buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai skirta daugiau kaip 30 EUR vienam gyventojui (2004 m. kainomis). Kroatijos atveju tokio dydžio pagalba išlaikoma visą laikotarpį. Atsižvelgiant į tikėtiną Kroatijos įstojimo į ES datą (2013 m. liepos 1 d.), pagal IPA Kroatijai skiriamas finansavimas bus sumažintas per pusę, palyginti su iš pradžių numatyta suma, išskyrus lėšas kaimo plėtrai – 2013 m. bus skirtas visas iš pradžių numatytas finansavimas. Komisija pateiks pasiūlymą peržiūrėti 2013 m. finansinę programą, kai tik bus pasirašyta Stojimo sutartis, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir patikimo finansų valdymo 29 punkte. Vertinant pagal vienam gyventojui tenkantį finansavimą, toliau didėja buvusiajai Jugoslavijos Respublikai Makedonijai skiriamos lėšos; šis finansavimas atitinka mažiausią tinkamoms administracijoms būtiną finansavimą, neatsižvelgiant į šalies dydį.

Vertinant pagal vienam gyventojui tenkantį finansavimą, Juodkalnijai skiriama daugiau lėšų nei potencialioms šalims kandidatėms; šis finansavimas atitinka mažiausią tinkamoms administracijoms būtiną finansavimą, neatsižvelgiant į šalies dydį.

Atsižvelgiant į Turkijos dydį ir lėšų įsisavinimo gebėjimą, 2007–2013 m. laikotarpiu pagalba vienam gyventojui laipsniškai didinama.

Islandijos atvejis yra išskirtinis, palyginti su kitomis šalimis kandidatėmis, dėl jos teisės aktų suderinimo su ES teisės aktais per Europos ekonominės erdvės susitarimą ir ekonominės bei socialinės plėtros lygio. Dėl šios priežasties susitarta, kad šalis gaus Komisijos valdomą IPA paramą tik pagal I komponentą. Finansavimas skirtas trejiems metams nuo 2011 m.

Lėšų PASKIRSTYMAS PAGAL KOMPONENTUS

Pagalba pagal IPA teikiama pagal tokius penkis komponentus: I – „Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas“; II – „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas“; III – „Regionų vystymasis“; IV – „Žmogiškųjų išteklių vystymasis“; V – „Kaimo plėtra“.

I komponentas „Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas“ apima visą institucijų kūrimo veiklą ir investicijas, susijusias su acquis ; pagal komponentą pagalbą gaunančioms šalims padedama stiprinti administracinius ir teisminius gebėjimus ir, atsižvelgiant į prioritetą, spręsti bendradarbiavimo priemonių, kurių kituose komponentuose specialiai nenumatyta, klausimą.

Pagal II komponentą „Tarpvalstybinis bendradarbiavimas“ remiama pagalbą gaunančių šalių tarpvalstybinio bendradarbiavimo veikla ir pagalbą gaunančių šalių bei valstybių narių tarpvalstybinio bendradarbiavimo veikla; komponentas taip pat apima pagalbos pagal IPA gavėjų dalyvavimą Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) tarpvalstybinio bendradarbiavimo programose bei atitinkamai EKPP jūrų baseinų programose.

III–V komponentais gali naudotis tik šalys kandidatės, jais siekiama parengti šias šalis struktūrinių fondų, Sanglaudos fondo ir kaimo plėtros fondų programavimui, įgyvendinimui ir valdymui įstojus į ES, pagal išorės pagalbos taisykles savo praktiką kaip galima labiau suderinant su šių fondų įgyvendinimo būdais. III komponento „Regionų vystymasis“ naudojimosi tvarka kiek įmanoma panašesnė į ERPF ir Sanglaudos fondo tvarką. Pagal IV komponentą „Žmogiškųjų išteklių vystymasis“ šalys kandidatės rengiamos naudotis Europos socialiniu fondu pagal Europos užimtumo strategiją. Pagal V komponentą „Kaimo plėtra“ teikiama pasirengimo narystei pagalba pasitelkus sistemas, kurios kiek įmanoma panašesnės į sistemas, taikomas po įstojimo, kad šalys kandidatės, tapusios narėmis, būtų pasirengusios ES finansuojamoms kaimo plėtros programoms.

Nustatant lėšų paskirstymą pagal komponentus, tinkamai atsižvelgta į decentralizuoto valdymo sistemų, būtinų III, IV ir V komponentams dabartinėse šalyse kandidatėse įgyvendinti, parengtį, taip pat finansavimo pagal II komponentą, susijusį su tarpvalstybiniu valstybių narių bendradarbiavimu, poreikį, kad šis finansavimas būtų suderintas su atitinkamu ERPF finansavimu pagal 1b išlaidų kategoriją.

KITI ASIGNAVIMAI

Veiklos rėmimo išlaidos

Iš šio paketo dengiamos tiesiogiai su IPA įgyvendinimu susijusios administracinės sąnaudos.

Asignavimai kelioms šalims gavėjoms skirtai programai

Kelioms šalims gavėjoms skirtos programos pagal I komponentą rengiamos, siekiant papildyti Vakarų Balkanų šalių ir Turkijos nacionalines programas ir stiprinti daugiašalius ryšius. Strategijoje pabrėžiamos Europos integracijai ir stabilumui regione svarbios sritys ir klausimai, kuriais šalims reikia bendradarbiauti. Iš šio paketo finansuojamos programos, kuriomis daromas poveikis regionams ir (arba) kurios gali duoti naudos dėl masto ekonomijos arba dėl apimties, kai taikomos horizontaliai keliose pagalbą gaunančiose šalyse.

Kelioms šalims gavėjoms skirtomis programomis, be kita ko, remiama Regioninė viešojo administravimo mokykla, Vidurio Europos laisvosios prekybos susitarimas, Regioninio bendradarbiavimo taryba, kova su organizuotu nusikalstamumu, ERASMUS stipendijos ir aukštasis mokslas. Jos taip pat yra Pilietinės visuomenės priemonės, kuri apima paramą tiek pagal nacionalines, tiek pagal kelioms šalims gavėjoms skirtas IPA programas, pagrindas. Institucijų kūrimas Vakarų Balkanuose, Turkijoje ir Islandijoje remiamas TAIEX priemone, o asignavimai skiriami regioninių ir nacionalinių programų auditui ir vertinimui bei informacijos ir komunikacijos veiklai. Investicijų į MVĮ, energijos vartojimo efektyvumą ir infrastruktūros vystymą poreikiai, kurie tenkinami glaudžiai bendradarbiaujant su Europos investicijų banku ir kitomis tarptautinėmis finansų įstaigomis, toliau bus remiami nemaža regioninių ir horizontaliųjų asignavimų dalimi. Ši parama bus derinama pagal 2009 m. pabaigoje parengtą Vakarų Balkanų investicijų programą, kuria siekiama, kad Vakarų Balkanuose aktyviai veiklą vykdantys pagalbos teikėjai ir tarptautinės finansų įstaigos glaudžiau derintų veiksmus ir bendradarbiautų. Nuo 2010 m. II komponento dalis, t. y. šalių dalyvavimas ERPF tarptautinėse programose „Viduržemio jūros regionas“ ir „Pietryčių Europa“, taip pat įgyvendinama kelių šalių gavėjų atžvilgiu, kad įgyvendinimas būtų paprastesnis.

Duomenų pateikimas

Toliau pateiktoje lentelėje pirmiau paminėtos lėšos nurodytos galiojančiomis kainomis eurais . Lentelėje pateikiamos šalims pagal komponentus skiriamos lėšos, taip pat kelioms šalims gavėjoms skirtos programos bei veiklos rėmimo išlaidos. Kad būtų aiškiau, įtraukti ankstesnių metų galutiniai ir 2011 m. atnaujinti duomenys.

Peržiūrėta daugiametė preliminarioji finansinė programa. 2012–2013 m. pasirengimo narystei pagalbos priemonės paketo lėšų paskirstymas pagal šalis ir komponentus

Komponentas | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Šalys kandidatės |

KROATIJA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 49 611 775 | 45 374 274 | 45 601 430 | 39 483 458 | 39 959 128 | 39 969 161 | 19 256 943 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 9 688 225 | 14 725 726 | 15 898 570 | 15 601 136 | 15 869 158 | 16 442 542 | 8 499 192 |

Regionų vystymasis | 45 050 000 | 47 600 000 | 49 700 000 | 56 800 000 | 58 200 000 | 57 578 127 | 31 000 000 |

Žmogiškųjų išteklių vystymasis | 11 377 000 | 12 700 000 | 14 200 000 | 15 700 000 | 16 000 000 | 16 040 000 | 9 000 000 |

Kaimo plėtra | 25 500 000 | 25 600 000 | 25 800 000 | 26 000 000 | 26 500 000 | 26 151 182 | 27 700 000 |

IŠ VISO | 141 227 000 | 146 000 000 | 151 200 000 | 153 584 594 | 156 528 286 | 156 181 012 | 95 456 135[3] |

BUVUSIOJI JUGOSLAVIJOS RESPUBLIKA MAKEDONIJA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 41 641 613 | 41 122 001 | 39 310 500 | 36 917 068 | 28 803 410 | 27 209 161 | 27 941 228 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 4 158 387 | 4 077 999 | 4 371 501 | 4 467 526 | 5 124 876 | 5 033 373 | 5 243 041 |

Regionų vystymasis | 7 400 000 | 12 300 000 | 20 800 000 | 29 400 000 | 39 300 000 | 41 038 532 | 51 800 000 |

Žmogiškųjų išteklių vystymasis | 3 200 000 | 6 000 000 | 7 100 000 | 8 400 000 | 8 800 000 | 10 380 000 | 11 200 000 |

Kaimo plėtra | 2 100 000 | 6 700 000 | 10 200 000 | 12 500 000 | 16 000 000 | 18 221 815 | 21 028 000 |

IŠ VISO | 58 500 000 | 70 200 000 | 81 782 001 | 91 684 594 | 98 028 286 | 101 882 881 | 117 212 269 |

Komponentas | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

ISLANDIJA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 12 000 000 | 12 000 000 | 6 000 000 |

IŠ VISO | 12 000 000 | 12 000 000 | 6 000 000 |

JUODKALNIJA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 27 490 504 | 28 112 552 | 29 832 179[4] | 29 838 823 | 29 843 599 | 16 346 471 | 5 238 958 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 3 909 496 | 4 487 448 | 4 667 821 | 3 682 690 | 4 310 344 | 4 588 551 | 4 418 687 |

Regionų vystymasis | 8 000 000 | 15 200 000 |

Žmogiškųjų išteklių vystymasis | 2 800 000 | 2 957 077 |

Kaimo plėtra | 3 300 000 | 7 600 000 |

IŠ VISO | 31 400 000 | 32 600 000 | 34 500 000 | 33 521 513 | 34 153 943 | 35 035 022 | 35 414 722 |

TURKIJA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 256 702 720 | 256 125 297 | 239 550 810 | 217 809 826 | 231 268 023 | 227 499 161 | 246 281 891 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 2 097 280 | 2 874 709 | 3 049 190 | 3 090 174 | 5 131 977 | 2 174 617 | 2 218 109 |

Regionų vystymasis | 167 500 000 | 173 800 000 | 182 700 000 | 238 100 000 | 293 400 000 | 356 836 341 | 378 000 000 |

Žmogiškųjų išteklių vystymasis | 50 200 000 | 52 900 000 | 55 600 000 | 63 400 000 | 77 600 000 | 83 930 000 | 96 000 000 |

Kaimo plėtra | 20 700 000 | 53 000 000 | 85 500 000 | 131 300 000 | 172 500 000 | 189 785 003 | 213 000 000 |

IŠ VISO | 497 200 000 | 538 700 006 | 566 400 000 | 653 700 000 | 779 900 000 | 860 225 122 | 935 500 000 |

Potencialios šalys kandidatės |

ALBANIJA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 54 318 790 | 65 237 756[5] | 71 360 000 | 84 200 000[6] | 84 301 650 | 84 290 995 | 87 446 037 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 6 681 210 | 8 582 244 | 9 822 921 | 9 973 173 | 10 126 636 | 10 283 169 | 10 666 232 |

IŠ VISO | 61 000 000 | 73 820 000 | 81 182 921 | 94 173 173 | 94 428 286 | 94 574 164 | 98 112 269 |

BOSNIJA IR HERCEGOVINA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 58 136 394 | 69 854 783 | 83 900 000 | 100 688 099 | 102 681 861 | 102 670 995 | 106 870 228 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 3 963 606 | 4 945 217 | 5 207 746 | 4 696 495 | 4 746 425 | 5 197 353 | 4 942 041 |

IŠ VISO | 62 100 000 | 74 800 000 | 89 107 746 | 105 384 594 | 107 428 286 | 107 868 348 | 111 812 269 |

SERBIJA |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 181 496 352 | 179 441 314 | 182 551 643 | 186 206 679 | 190 556 810 | 190 000 995 | 203 101 005 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 8 203 648 | 11 458 686 | 12 248 357 | 11 751 753 | 11 322 790 | 12 097 244 | 11 630 694 |

IŠ VISO | 189 700 000 | 190 900 000 | 194 800 000 | 197 958 432 | 201 879 600 | 202 098 239 | 214 731 699 |

KOSOVAS |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 68 300 000 | 184 700 000 | 106 100 000 | 66 100 000 | 66 900 000 | 65 870 995 | 70 712 269 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 0 | 0 | 0 | 1 200 000 | 1 800 000 | 2 929 148 | 2 987 731 |

IŠ VISO | 68 300 000 | 184 700 000 | 106 100 000 | 67 300 000 | 68 700 000 | 68 800 143 | 73 700 000 |

Komponentas | 2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

IŠ VISO PROGRAMOMS PAGAL ŠALIS |

1 109 427 000 | 1 311 720 006 | 1 305 072 668 | 1 397 306 900 | 1 553 046 687 | 1 638 664 931 | 1 687 939 363 |

KELIOMS ŠALIMS GAVĖJOMS SKIRTOS PROGRAMOS |

Pereinamojo laikotarpio pagalba ir institucijų kūrimas | 129 571 000[7] | 137 736 644[8] | 188 867 536[9] | 141 706 551[10] | 186 269 100 | 176 246 613 | 177 845 477 |

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas | 0 | 0 | 0 | 4 921 679 | 5 293 313 | 5 672 378 | 6 059 026 |

VEIKLOS RĖMIMO IŠLAIDOS |

44 793 000 | 51 950 000 | 47 648 000 | 47 393 000 | 52 183 900 | 55 410 600 | 84 500 000 |

BENDRA SUMA |

1 263 200 000 | 1 501 406 650 | 1 541 588 204 | 1 591 328 130 | 1 796 793 000 | 1 875 994 522 | 1 956 343 866 |

Lėšos nurodytos galiojančiomis kainomis eurais.

[1] Galimybė naudotis III, IV ir V komponentais Juodkalnijai suteikiama su sąlyga, kad Taryba ir Parlamentas priims Reglamento Nr. 1085/2006 pakeitimą, kaip pasiūlė Komisija (2011 m. liepos 20 d. COM(2011) 446).

[2] Pagal Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją Nr. 1244/99.

[3] 50 proc. pradinio finansavimo 2013 m. pagal I ir IV komponentus ir 100 proc. pradinio finansavimo pagal V komponentą.

[4] Įskaitant 1,2 mln. EUR papildomų lėšų, susigrąžintų iš ankstesnių programų.

[5] Įskaitant 3,12 mln. EUR papildomų lėšų, susigrąžintų iš ankstesnių programų.

[6] Įskaitant 1,5 mln. EUR papildomų lėšų, susigrąžintų iš ankstesnių programų.

[7] Įskaitant 20,6 mln. EUR papildomų lėšų, susigrąžintų iš ankstesnių programų.

[8] Įskaitant 2,0 mln. EUR papildomų lėšų, susigrąžintų iš ankstesnių programų.

[9] Įskaitant 22,8 mln. EUR papildomų lėšų, susigrąžintų iš ankstesnių programų.

[10] Į šią sumą įtrauktas aprūpinimo maistu saugumo priemonės sumažinimas 29 mln. EUR, kurie bus grąžinti 2011 m. (14 mln. EUR), 2012 m. (6 mln. EUR) ir 2013 m. (9 mln. EUR). Tais metais grąžinamos lėšos bus panaudotos asignavimams Islandijai. Šią sumą taip pat sudaro 2,7 mln. EUR papildomų lėšų, susigrąžintų iš ankstesnių programų.