52011DC0466

KOMISIJOS ATASKAITA EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI

dėl Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo 2010 m. veiklos

T URINYS

1. Įvadas 3

2. Bendra 2010 m. EGF veiklos apžvalga 3

3. 2009 m. EGF metinės veiklos ataskaitos tąsa 4

4. 2010 m. EGF veiklos analizė 4

4.1. Gautos paraiškos 4

1 lentelė. 2010 m. gautos paraiškos 5

4.1.1. Gautų paraiškų skaičius pagal valstybes nares ir sektorius 5

4.1.2. Gautų paraiškų skaičius pagal prašytą paramos dydį 6

4.1.3. Gautos paraiškos pagal paramai gauti numatytų darbuotojų skaičių 6

4.1.4. Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui 6

4.1.5. Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijus 7

4.2. Skirta parama 7

2 lentelė. Informacija apie 2010 m. skirtą paramą 8

3 lentelė. 2010 m. skirta EGF parama: darbuotojų duomenys 9

4.2.1. Su EGF parama finansuoti veiksmai 10

4.2.2. Iš struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), finansuojamų veiksmų papildymas 10

4.3. EGF finansinės paramos skyrimo sąlygų netenkinantys atvejai 11

4.4 EGF veiklos rezultatai 11

4.4.1. 2010 m. valstybių narių pateiktos galutinės finansinės paramos panaudojimo ataskaitos 11

4.4.2. 2010 m. pateiktų rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių santrauka 11

4 lentelė. 2010 m. pateiktos galutinės ataskaitos. Rezultatų santrauka 13

4.4.3. Išsami informacija apie 2010 m. įgyvendintas priemones 13

4.5. Finansinė ataskaita 17

4.5.1. Iš EGF skirtos lėšos 17

4.5.2. Techninės pagalbos išlaidos 17

4.5.3. Nustatyti arba pašalinti trūkumai 18

4.5.4. Skirtos EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas 18

6 lentelė. Paramos teikimo užbaigimo atvejai 2010 m. 19

4.6. Komisijos teikiama techninė pagalba 19

4.6.1. Informavimas ir viešumas 19

4.6.2. Susitikimai su nacionalinės valdžios institucijų atstovais ir socialiniais partneriais 20

4.6.3. EGF laikotarpio vidurio vertinimas 20

5. Tendencijos 20

6. Išvada 22

1 priedas 23

1. ĮVADAS

Siekiant solidarumo su darbuotojais, likusiais be darbo dėl esminių pasaulio prekybos sistemos struktūrinių pokyčių, ir siekiant jiems padėti, Reglamentu (EB) Nr. 1927/2006[1] įsteigtas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondas (EGF). Fondas įsteigtas kaip priemonė, skirta derinti atviros prekybos bendrą ilgalaikę naudą, augant jos apimčiai ir didėjant užimtumui, su trumpalaikiu neigiamu poveikiu, kurį gali daryti globalizacija, visų pirma pažeidžiamiausių ir mažiausiai kvalifikuotų darbuotojų užimtumui. Siekiant veiksmingiau reaguoti į pasaulio finansų ir ekonomikos krizę 2009 m. birželio 18 d. Reglamentu (EB) Nr. 546/2009[2] buvo iš dalies pakeistos jo nuostatos.

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 16 straipsnyje nustatyta, kad Komisija kasmet, ne vėliau kaip liepos 1 d. Europos Parlamentui ir Tarybai turi pateikti kiekybinę ir kokybinę praėjusių metų EGF veiklos ataskaitą. Šioje ataskaitoje didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas EGF pasiektiems rezultatams ir visų pirma turėtų būti pateikiama informacija, susijusi su pateiktomis paraiškomis, priimtais sprendimais, finansuotais veiksmais, įskaitant jų ir struktūrinių fondų, ypač Europos socialinio fondo (ESF), lėšomis finansuojamų veiksmų tarpusavio papildomumą, ir skirtos finansinės paramos teikimo užbaigimu. Joje taip pat turėtų būti nurodytos dėl asignavimų stokos ar reikalavimų neatitikimo atmestos paraiškos.

2. BENDRA 2010 M. EGF VEIKLOS APžVALGA

2010 m. Komisija gavo 31 paraišką dėl EGF paramos, t. y. viena paraiška daugiau nei 2009 m. Išsamesnė informacija apie paraiškas pateikta 4.1 dalyje ir 1 lentelėje.

2010 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 31 sprendimą skirti EGF lėšų: tai yra 300 proc. daugiau sprendimų ir 60 proc. daugiau bendro finansavimo iš EGF, palyginti su 2009 m. Išsamesnė informacija apie suteiktą paramą pateikta 4.2 dalyje ir 2 bei 3 lentelėse.

Komisija 2010 m. gavo keturias galutines EGF paramos įgyvendinimo ataskaitas. Išsamesnė informacija apie pasiektus rezultatus pateikta 4.4 dalyje ir 4 lentelėje. Baigta mokėti šešias ankstesniais metais skirtas EGF išmokas (išsami informacija pateikta 4.5.4 dalyje ir 6 lentelėje). Komisijos iniciatyva (EGF reglamento 8 straipsnio 1 dalis) buvo teikiama techninė pagalba. Išsamesnė informacija pateikta 4.6 dalyje ir 5 lentelėje.

2010 m. Komisija įgyvendino naują sprendimų priėmimo tvarką, kurią ji nustatė 2009 m. pabaigoje. Ji taip pat pradėjo ruoštis konsultacijoms dėl būsimų EGF peržiūrų pasibaigus 2011 ir 2013 m., kaip nustatyta EGF reglamento 1 straipsnyje (1a straipsnyje) ir 20 straipsnyje. Išsami informacija pateikta 3 ir 4.5.2 dalyse.

3. 2009 M. EGF METINėS VEIKLOS ATASKAITOS TąSA

Reglamentas (EB) Nr. 546/2009, kuriuo iš dalies pakeistas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, kuriuo įsteigiamas EGF

2009 m. iš dalies pakeitus Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006 buvo itin patobulintas EGF, nes buvo nustatytos geresnės sąlygos valstybėms narėms teikti paraiškas dėl EGF bendro finansavimo, kuriuo būtų remiamas jų atsakas į pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės neigiamą poveikį užimtumui. Tai rodo 2010 m. gautų paraiškų skaičius, kuris yra toks pat didelis kaip ir praėjusiais metais (2010 m. gauta 31 paraiška, palyginti su 2009 m. gautomis 30 paraiškų). Paraiškų dėl EGF paramos teikimą aiškiai palengvino laikinai taikoma nukrypti leidžianti „krizės“ nuostata, įskaitant iki 65 proc. padidintą bendro finansavimo normą, visam laikui sumažinta atleistų darbuotojų skaičiaus riba iki 500 darbuotojų bei pratęstas įgyvendinimo laikotarpis iki 24 mėnesių skaičiuojant nuo paraiškos pateikimo dienos.

Rezultatai, visų pirma EGF paramos poveikis iš darbo atleistų darbuotojų įdarbinimo srityje, bus nustatyti įgyvendinus projektus. Pirmos galutinės ataskaitos dėl pratęsto įgyvendinimo laikotarpio (24 mėnesiai nuo paraiškos pateikimo dienos) Komisijai bus pateiktos 2011 m. lapkričio–gruodžio mėn.

Palankesnės sprendimų dėl EGF paraiškų priėmimo sąlygos: pasiūlymų teikimo Tarybai ir Europos Parlamentui tvarka

2010 m. EGF paramos skyrimas buvo svarstomas pagal 2009 m. pabaigoje nustatytą naują EGF sprendimų priėmimo tvarką. Dėtos didelės pastangos siekiant pagreitinti sprendimų priėmimą pagal dabartinio reglamento taisykles. Visus metus ir ypač vykstant 2010 m. antroje pusėje prasidėjusioms konsultacijoms su valstybėmis narėmis dėl būsimų EGF peržiūrų pasibaigus 2011 ir 2013 m. svarbiausi darbotvarkės punktai buvo EGF intervencijos greitis, vaidmuo ir EGF kaip solidarumo priemonės potencialas.

4. 2010 M. EGF VEIKLOS ANALIZė

4.1. Gautos paraiškos

2010 m. Komisija gavo 31 paraišką (žr. 1 lentelę), tai yra viena paraiška daugiau nei 2009 m. 2009 m. birželio 18 d. priimto Reglamento (EB) Nr. 546/2009 nuostatos taikomos visoms paraiškoms (t. y. taikoma 65 proc. bendro finansavimo norma, 24 mėnesių nuo paraiškos pateikimo dienos skaičiuojamas įgyvendinimo laikotarpis ir t. t.).

Paraiškas pateikė 12 valstybių narių, prašydamos iš viso 169 994 542 EUR iš EGF 31 995 atleistiems darbuotojams paremti. 2010 m. paraiškas pirmą kartą pateikė šios trys valstybės narės: Čekija, Lenkija ir Slovėnija.

1 lentelė. 2010 m. gautos paraiškos

[pic]

4.1.1. Gautų paraiškų skaičius pagal valstybes nares ir sektorius

31 gauta paraiška buvo susijusi su 16 sektorių[3]. Septyni iš nurodytų sektorių yra sektoriai, dėl kurių EGF paraiška buvo pateikta pirmą kartą 2010 m. Tie sektoriai toliau pateiktame sąraše pabraukti. Kai kuriais atvejais paraiškų teikimą palengvino galimybė pasinaudoti leidžiančia nukrypti „krizės“ nuostata.

Austrija (dvi paraiškos, pagrindinių metalų , elektronikos įrangos sektoriai), Belgija (viena paraiška, automobilių sektorius), Čekija (viena paraiška, mažmeninės prekybos sektorius), Danija (keturios paraiškos, mašinų ir įrangos, laivų statybos sektoriai), Prancūzija (viena paraiška, automobilių sektorius), Vokietija (viena paraiška, mašinų ir įrangos sektorius), Airija (trys paraiškos, statybos sektorius), Nyderlandai (septynios paraiškos, elektronikos įrangos, poligrafijos, finansinių paslaugų, didmeninės prekybos sektoriai), Lenkija (trys paraiškos, automobilių, mašinų ir įrangos sektoriai), Portugalija (viena paraiška, batų gamybos sektorius), Ispanija (šešios paraiškos, automobilių, drabužių, akmens ir marmuro , mažmeninės prekybos sektoriai), Slovėnija (viena paraiška, drabužių sektorius).

4.1.2. Gautų paraiškų skaičius pagal prašytą paramos dydį

EGF paramos prašanti valstybė narė turi parengti suderintą priemonių paketą, geriausiai tinkantį tiksliniams darbuotojams, ir nuspręsti, kokios paramos prašyti iš EGF. EGF reglamente nerekomenduojama arba neribojama bendra prašoma suma, tačiau Komisijai vertinant paraišką gali kilti klausimų, dėl kurių valstybei narei gali tekti peržiūrėti siūlomą individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų rinkinį ir tai gali turėti įtakos prašomai sumai.

2010 m. prašytos EGF paramos suma kiekvienu atveju svyravo nuo 114 250 iki 38 052 069 EUR (vidurkis – 5 483 695 EUR).

4.1.3. Gautos paraiškos pagal paramai gauti numatytų darbuotojų skaičių

Atleistų darbuotojų, kuriems buvo numatyta taikyti bendrai iš EGF finansuojamas pasiūlytas priemones, skaičius buvo 31 995. Jis svyravo nuo 120 iki 2 593 darbuotojų. Trijose paraiškose buvo numatyta paramą skirti daugiau kaip 2 000 darbuotojų, keturiose paraiškose – nuo 1 000 iki 2 000 darbuotojų, o 21 paraiškoje – mažiau nei 1 000 darbuotojų[4].

Atleistų darbuotojų skaičius ir darbuotojų, kuriems ketinta skirti EGF paramą, skaičius gali skirtis, jei paraišką teikianti valstybė narė nusprendė daugiausia EGF paramos skirti konkrečioms darbuotojų grupėms, pavyzdžiui, tiems, kuriems itin sunku išsilaikyti darbo rinkoje ir (arba) kuriems labiausiai reikia padėti. Kai kurie nukentėję darbuotojai gali gauti pagalbą iš kitų nei EGF fondų, kiti gali patys susirasti naują darbą arba gali nuspręsti anksčiau išeiti į pensiją, o tai reiškia, kad jiems EGF priemonės nebus taikomos.

4.1.4. Gautos paraiškos pagal prašomos paramos dydį vienam darbuotojui

2010 m. vienam darbuotojui pasiūlytos paramos dydis buvo nuo šiek tiek daugiau kaip 600 EUR iki daugiau kaip 23 000 EUR.

Valstybės narės, laikydamosi reglamento, gali savo nuožiūra parengti susijusiems atleistiems darbuotojams siūlomų prie individualių poreikių pritaikytų paslaugų rinkinį. Todėl vienam nuo krizės nukentėjusiam darbuotojui prašoma suma gali svyruoti atsižvelgiant į atleidimo iš darbo atvejo rimtumą, padėtį nukentėjusioje darbo rinkoje, tikslinių darbuotojų asmenines aplinkybes, valstybės narės jau taikomas priemones ir paslaugų teikimo susijusioje valstybėje narėje arba regione išlaidas.

4.1.5. Gautos paraiškos pagal intervencijos kriterijus

24 paraiškos (77 proc.) iš 31 pateiktos paraiškos pateiktos siekiant paremti tiesiogiai dėl pasaulio finansų ir ekonomikos krizės atleistus darbuotojus (iš dalies pakeisto EGF reglamento 1a straipsnis), o likusios septynios paraiškos (23 proc.) pateiktos siekiant atsilaikyti prieš esminius su globalizacija susijusius struktūrinius pasaulio prekybos tendencijų pokyčius.

12 paraiškų pagrįstos EGF reglamento 2 straipsnio a punktu, 18 paraiškų – 2 straipsnio b punktu, viena paraiška pagrįsta 2 straipsnio c punktu, joje nurodytos išimtinės aplinkybės ir tai, kad 2 straipsnio a punkto sąlygos negali būti visiškai įgyvendintos.

4.2. Skirta parama

2010 m. biudžeto valdymo institucija priėmė 31 sprendimą skirti EGF paramą aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms bendrai finansuoti (žr. 2 ir 3 lenteles, kuriose pateikta santrauka ir darbuotojų duomenų analizė). Trylika susijusių paraiškų pateikta 2010 m., o aštuoniolika kitų gautos 2009 m. antroje pusėje. 2009 m. birželio 18 d. priimto Reglamento (EB) Nr. 546/2009 nuostatos taikomos visai skirtai paramai (t. y. taikoma 65 proc. bendro finansavimo norma, 24 mėnesių nuo paraiškos pateikimo dienos skaičiuojamas įgyvendinimo laikotarpis ir t. t.).

Pagal 31 paraišką skirta parama susijusi su 23 688 atleistais darbuotojais devyniose valstybėse narėse; iš EGF iš viso sumokėta 83 554 141 EUR (16,7 proc. galimos didžiausios metinės EGF sumos).

2 lentelė. Informacija apie 2010 m. skirtą paramą

[pic]

3 lentelė. 2010 m. skirta EGF parama: darbuotojų duomenys

[pic]

4.2.1. Su EGF parama finansuoti veiksmai

Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 3 straipsnyje nustatyta, kad EGF parama galima bendrai finansuoti tik aktyvias darbo rinkos priemones, kuriomis siekiama padėti atleistiems darbuotojams vėl įsidarbinti. Be to, jame nustatyta, kad EGF parama galima finansuoti valstybės narės parengiamąją, valdymo, informavimo, viešinimo ir kontrolės veiklą, susijusią su šio fondo naudojimu (techninė pagalba).

Priemonėmis, kurios patvirtintos dėl 2010 m. skirtos EGF paramos pagal 31 pateiktą paraišką, siekiama į darbo rinką grąžinti 23 688 atleistus darbuotojus. Iš esmės jas sudarė intensyvi, individualiems poreikiams pritaikyta pagalba ieškant darbo ir bylų tvarkymas, profesinis mokymas įvairiose srityse, įgūdžių gerinimo ir perkvalifikavimo priemonės, darbo paieškos metu taikomos įvairios laikinos finansinės paskatos arba išmokos, mokymo ir kitos aktyvios darbo rinkos priemonės, taikomos iki faktinio grįžimo į darbo rinką momento, ir kitų rūšių veikla, pavyzdžiui, verslumo skatinimas ir parama užimtumui.

4.2.2. Iš struktūrinių fondų, visų pirma Europos socialinio fondo (ESF), finansuojamų veiksmų papildymas

EGF įsteigtas siekiant didinti įsidarbinimo galimybes ir užtikrinti greitą atleistų darbuotojų grąžinimą į darbo rinką taikant aktyvias darbo rinkos priemones, taigi juo papildomas ESF, kuris yra pagrindinė užimtumo ES skatinimo priemonė. Iš esmės šie fondai vienas kitą papildo, nes suteikia galimybę tuos klausimus spręsti atsižvelgiant į dvi skirtingas laiko perspektyvas: iš EGF teikiama individualiems poreikiams pritaikyta parama atleistiems darbuotojams konkretaus masto masinio atleidimo iš darbo Europoje atveju, o iš ESF per daugiametes programas, nustatytas iš anksto, remiami strateginiai, ilgalaikiai tikslai (pvz., žmogiškojo kapitalo stiprinimas, pokyčių valdymas), tačiau šio fondo lėšų paprastai negalima perskirstyti norint rasti išeitį iš kritinės padėties, susiklosčiusios dėl masinio atleidimo iš darbo. Kartais EGF ir ESF naudojami vienas kitam papildyti siekiant pasiūlyti trumpalaikius ir ilgesnio laikotarpio sprendimus. Lemiamas kriterijus – galimybė esamomis priemonėmis veiksmingai padėti darbuotojams, tad valstybės narės turi pasirinkti ir planuoti priemones bei veiksmus, kurie tinkamiausi nustatytiems tikslams pasiekti.

Bendrai iš EGF finansuotino „Suderinto individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketo“ turinys turėtų būti suderintas su kitais veiksmais ir juos papildyti . EGF bendrai finansuojamos priemonės gali apimti daugiau nei tik standartinius kursus ir veiksmus, o praktika rodo, kad EGF leidžia valstybėms narėms pasiūlyti darbo netekusiems darbuotojams specialiai pritaikytą ir išsamią pagalbą, įskaitant priemones, kuriomis jie įprastai negalėtų pasinaudoti (pvz., antrosios ar trečiosios pakopos mokymą). EGF leidžia valstybėms narėms skirti daugiau dėmesio itin pažeidžiamoms žmonių grupėms, pavyzdžiui, mažiau kvalifikuotų žmonių arba migravusių žmonių grupėms, arba paramą teikti ilgesnį laiką, nei būtų įmanoma be EGF pagalbos. Visa tai gerina darbuotojų perspektyvą pagerinti savo padėtį.

Konkretūs gero ESF ir EGF papildomumo pavyzdžiai yra Nyderlandų pateiktos paraiškos EGF/2010/011 NL/NXP Semiconductors ir EGF/2010/012 NL/Šiaurės Olandijos IRT, Slovėnijos pateikta paraiška EGF/2010/014 SI/Mūras ir Vokietijos pateikta paraiška EGF/2010/018 DE/Heidelberger Druckmaschinen. Pirmuoju Nyderlandų atveju papildomumas taikytas įgyvendinant specialų ESF mokymo projektą, skirtą puslaidininkius gaminančių įmonių darbuotojams[5], kurio trukmė iš dalies sutapo su EGF įgyvendinimo laikotarpiu. Antru atveju darbo netekę darbuotojai taip pat galėjo dalyvauti dviejuose IRT sektoriui skirtuose ESF projektuose[6]. Slovėnija dėjo pastangas siekdama užtikrinti, kad EGF priemonėmis būtų papildyti įvairūs ESF remiami veiksmai[7]. Vokietijos atveju EGF individualiems poreikiams pritaikytas paslaugų paketas parengtas siekiant papildyti struktūrinių fondų remiamus veiksmus, visų pirma pagal federalinę programą ESF-BA rengiamus ESF patvirtintus mokymo kursus.

Visos valstybės narės privalo nustatyti mechanizmus, kurie būtini siekiant išvengti dvigubo finansavimo pagal ES finansines priemones, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 6 straipsnio 5 dalyje.

4.3. EGF finansinės paramos skyrimo sąlygų netenkinantys atvejai

Biudžeto valdymo institucija neatmetė nė vieno jai Komisijos pateikto pasiūlymo dėl lėšų iš EGF skyrimo. Komisijos manymu, viena paraiška (2009 m. spalio 26 d. Bulgarijos pateikta paraiška EGF/2009/022 BG/Kremikovtsi) neatitiko sąlygų[8]. Apie tai pranešta valstybei narei.

4.4 EGF veiklos rezultatai

Pagrindiniai informacijos apie EGF veiklos rezultatus šaltiniai – pagal Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 15 straipsnį valstybių narių pateiktos galutinės ataskaitos. Jas papildo informacija, kuria valstybės narės dalijasi palaikydamos tiesioginius ryšius su Komisija ir per metus rengiamuose koordinavimo susitikimuose bei konferencijose dalyvaujant valstybių narių atstovams. Rezultatų ir duomenų, kuriuos valstybės narės pateikė 2010 m., santrauka pateikta kitoje dalyje ir 4 lentelėje.

4.4.1. 2010 m. valstybių narių pateiktos galutinės finansinės paramos panaudojimo ataskaitos

2010 m. Komisija gavo keturias galutines ataskaitas dėl toliau nurodytų atvejų: EGF/2008/004 ES/Kastilija bei Leonas ir Aragonas, EGF/2008/005 ES/Katalonija, EGF/2009/001 PT/Šiaurė/Centras ir EGF/2009/002 DE/Nokia. Tai buvo paskutiniai EGF atvejai, kurių įgyvendinimo laikotarpis buvo 12 mėnesių, prieš pratęsiant šį laikotarpį iki 24 mėnesių remiantis 2009 m. birželio 18 d. Reglamento (EB) Nr. 546/2009 nuostatomis.

4.4.2. 2010 m. pateiktų rezultatų ir gerosios patirties pavyzdžių santrauka

Trijų valstybių narių pateiktose keturiose galutinėse ataskaitose nurodyta, kad EGF įgyvendinimo laikotarpio pabaigoje arba netrukus po jo įgyvendinimo naują darbą susirado arba ėmė savarankiškai dirbti 629 darbuotojai (20 proc. iš 3 146). Kiti mokėsi arba kėlė kvalifikaciją (apie 5 proc.) arba buvo bedarbiai arba neaktyvūs dėl asmeninių priežasčių.

Gerų grąžinimo į darbo rinką rezultatų pasiekti sutrukdė itin sumažėjusios įdarbinimo galimybės vietos ir regiono darbo rinkose kaip tiesioginė pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės pasekmė. Nereikėtų pervertinti grąžinimo į darbo rinką lygio svarbos, nes jis tik parodo darbuotojų užimtumo padėtį konkrečiu momentu, kai renkami duomenys. Jis neteikia jokios informacijos apie užimtumo rūšį ir darbo, kurį žmogus rado, kokybę, be to, vėliau gali greitai labai pasikeisti. Remiantis kelių valstybių narių pateikta informacija praėjus vos keliems mėnesiams nuo galutinių ataskaitų pateikimo grąžinimo į darbo rinką lygis jau pakilo, ypač tais atvejais, kai pasibaigus EGF laikotarpiui darbuotojams toliau teikiama pačių valstybių narių finansuojama arba prisidedant ESF specialiai pritaikyta pagalba.

Valstybės narės pranešė keletą įdomių faktų ir pateikė vilčių teikiančią informaciją, rodančią, kad aptariamų darbuotojų asmeninė padėtis, pasitikėjimas savimi ir įsidarbinimo galimybės akivaizdžiai pagerėjo dėl EGF pagalbos ir paslaugų net ir tais atvejais, kai jiems ne visada pavykdavo greitai įsidarbinti. EGF suteikė valstybėms narėms galimybę aktyviau veikti dėl darbuotojų atleidimo nukentėjusiuose regionuose žmonių, kuriems skirta pagalba, skaičiaus bei paramos trukmės ir kokybės atžvilgiu, nei jos būtų galėjusios tai daryti be EGF lėšų. ES fondai leido joms lanksčiau spręsti kilusias problemas ir į savo priemonių sąrašą įtraukti individualiems poreikiams ypač pritaikytus, kartais net naujoviškus veiksmus ir skirti daugiau dėmesio mažiausiai kvalifikuotiems darbuotojams. Todėl EGF bendrai finansuojama pagalba reiškia didesnes investicijas į žinias, kurios gali turėti teigiamą poveikį vidutinės ir ilgesnės trukmės laikotarpiu, kai rinkos laipsniškai išsivaduos iš krizės. Be to, buvo tikimasi, kad EGF bus naudinga priemonė biudžeto deficito ir viešojo sektoriaus mažinimo laikais, kai sumažėja nacionaliniai ištekliai ir kai valstybės narės ir įmonės kovoja siekdamos išsivaduoti iš pasaulinės krizės. 2011 m. atliekant EGF laikotarpio vidurio vertinimą, kaip nurodyta Reglamento (EB) Nr. 1927/2006 17 straipsnio 1 dalies a punkte, bus išsamiau įvertintas EGF poveikis.

4 lentelė. 2010 m. pateiktos galutinės ataskaitos. Rezultatų santrauka[9]

[pic]

4.4.3. Išsami informacija apie 2010 m. įgyvendintas priemones

EGF/2008/004 Kastilija bei Leonas ir Aragonas/Ispanija (automobilių sektorius)

Iš 534 EGF bendrai finansuojama priemone pasinaudojusių darbuotojų 184 (34,5 proc.) darbuotojai įgyvendinimo laikotarpiui baigiantis jau dirbo, o likę 350 (65,5 proc.) darbuotojų mokėsi arba kėlė kvalifikaciją, buvo bedarbiai arba nebuvo aktyvūs dėl įvairių asmeninių priežasčių. Grąžinimo į darbo rinką lygį būtina vertinti atsižvelgiant į dviejų nukentėjusių regionų aukštą nedarbo lygį, kuris 2008–2010 m. dvigubai išaugo dėl finansų ir ekonomikos krizės.

Net ir iki šiol darbo neradę žmonės nurodė, kad EGF priemonės sustiprino jų pasitikėjimą savimi ir savigarbą, didino savarankiškumą ir suteikė pagrindinių žinių ir didino gebėjimą grįžti į darbo rinką. Ispanijos valdžios institucijų manymu, EGF yra priemonė, itin tinkanti darbuotojams, turintiems mažai galimybių greitai susirasti naują darbą, į darbo rinką grąžinti, o suteikiant EGF paramą jiems pasiūlytas gausus specialiai pritaikytų ir labiau individualius poreikius atitinkančių priemonių pasirinkimas; be EGF lėšų tokios galimybės nebūtų buvę. Didelė procentais išreikšta darbuotojų, kuriems buvo skirta pagalba, dalis sėkmingai palaikė savo žinių lygį arba padidino savo įsidarbinimo galimybes taip pagerindami savo perspektyvas darbo rinkoje.

Įgyvendintos individualius poreikius atitinkančios priemonės – tai įdomus darbo paieškos, mokymo ir grįžimo į darbo rinką pagalbos bei išmokų derinys. Visiems darbuotojams, kuriems skirta parama, pritaikius standartines pradines priemones, pavyzdžiui, surengus konsultacijas ir pasiūlius individualias gaires, imtasi įvairių veiksmų, pradedant didelio masto paieška darbo rinkoje ir pastangomis parinkti darbą. Įvairių sričių specialistų pagalbos grupės aplankė beveik 3 000 įmonių (daugelis jų yra MVĮ) siekdamos dviejų tikslų: parinkti darbo vietoms tinkamą kvalifikaciją turinčius bedarbius arba suteikti jiems galimybę įgyti naujas darbo vietas atitinkančią kvalifikaciją ir informuoti apie projektą įmones. Taip EGF įgyvendinimo laikotarpiu buvo gauta daugiau kaip 400 darbo pasiūlymų ir daugiau kaip 200 darbuotojų sėkmingai įsidarbino. Darbuotojai buvo stebimi ir jiems grįžus į darbo rinką, siekiant nustatyti galimas kliūtis ir įvertinti jų asmeninį pasitenkinimą. Ispanijos valdžios institucijos pasibaigus EGF projektui toliau analizuos rinką ir darbuotojų padėtį darbo rinkoje, taip pat bus palaikomi ryšiai su įmonėmis siekiant užtikrinti EGF pasiekimų tęstinumą.

Darbuotojams pasiūlytas kvalifikacijos priemones sudarė įvairūs mokymai, kurie kai kuriais atvejais buvo siejami su įmonės įsipareigojimu grąžinti darbuotojus į darbo rinką, pavyzdžiui: žinių gilinimo kursai atsinaujinančiosios energijos technologijų ir IT, technikos, priežiūros, socialinių reikalų ir turizmo sektoriuose, apskaitos ir MVĮ valdymo, lyderystės ir komunikacijos srityse. Kai kuriems darbuotojams buvo skirtos laikinos piniginės išmokos, kuriomis kompensuotas ankstesnio ir naujo atlyginimo skirtumas (grąžinimo į darbo rinką iniciatyvos), ir (arba) darbo paieškos išmokos, įskaitant globos įsipareigojimų turintiems žmonėms skiriamas specialias išmokas.

EGF/2008/005 Katalonija/Ispanija (tekstilės sektorius)

Iš 587 EGF bendrai finansuojama priemone pasinaudojusių darbuotojų 30 (5,1 proc.) darbuotojų įgyvendinimo laikotarpiui baigiantis jau dirbo (įskaitant vieną darbuotoją, kuris pradėjo naują verslą), 17 (2,9 proc.) darbuotojų mokėsi arba kėlė kvalifikaciją, o likę 540 (92 proc.) darbuotojų buvo bedarbiai arba nebuvo aktyvūs dėl įvairių asmeninių priežasčių. Žemą grąžinimo į darbo rinką lygį būtina vertinti atsižvelgiant į regiono užimtumo rinką, susilpnėjusią dėl finansų ir ekonomikos krizės, ir vėlai gautas EGF lėšas (žr. tolesnę pastabą).

Ispanijos valdžios institucijos pranešė, kad EGF parama leido joms imtis intensyvių, specialiai pritaikytų veiksmų dėl nukentėjusių darbuotojų, kuriems kiti fondai yra mažiau tinkami. Daugelis dalyvavusių darbuotojų buvo itin pasiryžę įgyvendinti priemones ir bendra dalyvių nuomonė buvo labai teigiama. Valdymo modelis apėmė plataus institucijų tinklo panaudojimą, o vietos valdžios institucijų dalyvavimas buvo laikomas pagrindiniu sėkmingą priemonių įgyvendinimą užtikrinančiu veiksniu. Kai įmanoma, regiono valdžios institucijos EGF metodiką taikys panašioms grįžimo į darbą programoms.

Priemones sudarė profesinis orientavimas siekiant nustatyti darbo netekusių darbuotojų įsidarbinimo galimybes ir naujo darbo paieškoms kilusias kliūtis, intensyvi pagalba įdarbinant atleistuosius iš darbo arba ieškantiems darbo pasitelkiant asmeninius konsultantus, kurie padėtų darbuotojams sugrįžti į darbo rinką, ir „aktyvios klasės“, kuriose darbuotojai, vadovaujami kvalifikuoto personalo, galėjo tiesiogiai naudotis kompiuteriais ir darbo paieškos portalais. Mokymo priemones sudarė įgūdžių gerinimo kursai, pavyzdžiui, IT kursai, bendravimo žodžiu arba raštu kursai ir verslumo pagrindų kursai, atitinkantys konkrečius vyresnių nei 45 metai, mažiau kvalifikuotų arba Ispanijos pilietybės neturinčių asmenų poreikius. Taip pat pasiūlyta galimybė mokytis grupėmis tose srityse, kuriose, vietos įmonių nuomone, būtina gerinti atitinkamus įgūdžius, arba besiformuojančiuose sektoriuose, kuriuose darbo vietų gali atsirasti ateityje. Kai kuriems darbuotojams skirtos laikinos piniginės išmokos darbo paieškos laikotarpiu ir (arba) kai jie sutikdavo įsidarbinti bent šešiems mėnesiams (grąžinimo į darbo rinką iniciatyvos).

Kadangi vėlavo ES lėšų pervedimas, Ispanija pradėjo įgyvendinti pirmą priemonių paketą naudodamasi savais ištekliais. Kadangi daugumos planuojamų priemonių nebuvo galima pradėti taikyti iki paskutinių EGF įgyvendinimo laikotarpio mėnesių, Ispanija taip pat nusprendė savo lėšomis teikti individualiems poreikiams pritaikytas paslaugas dar keturis mėnesius. Pasibaigus EGF įgyvendinimo laikotarpiui Ispanijos taikytos papildomos priemonės padėjo dar 387 darbo netekusiems darbuotojams (iš 1 100 darbuotojų, kuriems iš pradžių buvo prašoma pagalbos). Praėjus pusei metų nuo EGF įgyvendinimo laikotarpio pabaigos grąžinimo į darbą lygis buvo gerokai aukštesnis nei tik baigus įgyvendinti EGF projektą.

EGF/2009/001 Šiaurė/Centras/Portugalija (tekstilės sektorius)

Iš 720 EGF bendrai finansuojama priemone pasinaudojusių darbuotojų 30 (4,2 proc.) darbuotojų įgyvendinimo laikotarpiui baigiantis jau dirbo, 9 (1,3 proc.) darbuotojai mokėsi arba kėlė kvalifikaciją, o likę darbuotojai (681 darbuotojas arba 94,6 proc.) buvo bedarbiai arba nebuvo aktyvūs dėl įvairių asmeninių priežasčių. Grąžinimo į darbo rinką lygį būtina vertinti atsižvelgiant į regiono užimtumo rinką, susilpnėjusią dėl finansų ir ekonomikos krizės. Tokį lygį taip pat paaiškina žemas išsilavinimo lygis (79 proc. pagalbą gavusių darbuotojų nebuvo baigę pagrindinės devynerių metų programos, o dar 13 proc. darbuotojų nebuvo baigę vidurinės mokyklos) ir didelis skaičius darbuotojų, kurių amžius – daugiau nei 55 metai ir kuriems skirtas laikas buvo per trumpas, kad jie galėtų veiksmingai pasinaudoti plačia švietimo srityje teikiama parama.

Portugalijos valdžios institucijos pranešė, kad dalyviai palankiai įvertino priemones, ir pripažino, kad jomis pagerinti jų profesiniai įgūdžiai, todėl pagerėjo jų galimybės įsidarbinti; priemones palankiai įvertino ir įdarbinimo tarnybos, kurios, gavusios EGF paramą, galėjo stebėti po miestelius išsibarsčiusių darbo neturinčių darbuotojų poreikius. Portugalija pripažino, kad svarbu motyvuoti darbo netekusius darbuotojus užtikrinant visapusišką regiono įdarbinimo centrų dalyvavimą ir laikantis tvarkaraščio siekiant užtikrinti, kad įgyvendinimo laikotarpiu būtų pasinaudota pačiu geriausiu būdu.

Priemones sudarė vienam trečdaliui darbuotojų skirta individuali pagalba ieškant darbo, pavyzdžiui, turimų žinių pripažinimas arba atestacija, mokymo ir grįžimo į darbą gairių rengimas ir įvairūs pagal nacionalinį kvalifikacijų sąrašą parengti ir pripažintų mokymo centrų taikomi (trumpo) mokymo ir perkvalifikavimo moduliai, skirti beveik visiems darbuotojams, kuriems skirta parama. Kitos priemonės buvo pritaikytos žmonių, kuriems kilo konkrečių sunkumų siekiant grįžti į darbą, poreikiams: jas teikė pelno nesiekiančios įstaigos, jas sudarė dalyvaujantiems darbuotojams skirti individualūs integravimo planai, integravimo pagalba ir piniginės išmokos. Taip pat buvo pasiūlytos kelios mokymosi stipendijos ir parama verslumui skatinti. Dėl daugelio taikomų priemonių darbuotojai ir paramą teikiančios arba prižiūrinčios įstaigos pasirašė bendradarbiavimo susitarimus, kuriuose išdėstyti atitinkami įsipareigojimai.

Iki 2011 m. sausio mėn. (praėjus metams nuo EGF įgyvendinimo laikotarpio pabaigos) grąžinimo į darbo rinką lygis pasiekė 200, o tai rodo, kad EGF bendrai finansuojamos priemonės kurį laiką po EGF įgyvendinimo toliau davė teigiamų rezultatų.

EGF/2009/002 Nokia/Vokietija (mobiliųjų telefonų sektorius)

Iš 1 305 EGF bendrai finansuojamomis priemonėmis pasinaudojusių darbuotojų 385 (29,5 proc.) darbuotojai per keturias savaites nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos rado naują darbą (įskaitant 36 darbuotojus, kurie ėmė savarankiškai dirbti), 121 (9,3 proc.) darbuotojas mokėsi arba kėlė kvalifikaciją, o likę darbuotojai buvo bedarbiai (737 darbuotojai, arba 56,5 proc.) arba nebuvo aktyvūs dėl įvairių asmeninių priežasčių (62 darbuotojai, arba 4,8 proc.).

Nepaisant to, kad dėl pasaulinės krizės ir kitų problemų, pavyzdžiui, dėl palyginti žemo kvalifikacijos lygio, daugelio darbuotojų senyvo amžiaus, jų menko noro apsvarstyti judumo galimybę ir nenoro dirbti naują, mažiau apmokamą darbą, susiklostė nepalanki padėtis darbo rinkoje, Vokietijos valdžios institucijų manymu, EGF projekto rezultatai yra gana geri.

Vokietijos manymu, EGF yra priemonė, kuri naudingai papildo ir sustiprina nacionalines kovos su krize pastangas, nes leidžia išplėsti siūlomų kvalifikacijų įvairovę ir pratęsti laikotarpį, kuriuo darbuotojai gali gauti pagalbą. Dauguma EGF parama pasinaudojusių darbuotojų yra buvę Nokia darbuotojai, kurie, pasinaudoję anksčiau taikytomis priemonėmis Transfergesellschaft (socialinių partnerių parengtos priemonės, taikytinos ne ilgiau nei 12 mėnesių), dar nebuvo grįžę į darbo rinką. Pagal EGF projektą jie toliau buvo intensyviai rengiami ne ilgiau nei dar šešis mėnesius, jiems buvo pasiūlyta galimybė pasinaudoti įvairiomis individualiems poreikiams pritaikytomis paslaugomis didelį dėmesį skiriant intensyviai ir individualiai pagalbai ieškant darbo ir mokymo priemonėms, kurias papildė piniginės išmokos trumpalaikių pragyvenimui skirtų išmokų forma ( Transferkurzarbeitergeld ); tokios išmokos buvo skiriamos tol, kol aptariami darbuotojai dalyvavo mokymo ir aktyvaus grįžimo į darbo rinką priemonėse, su sąlyga, kad jie visą savo laiką skirs dalyvavimui EGF projekte.

Mokymo kursai buvo atidžiai parinkti pagal tas sritis, kurios paklausios darbo rinkoje, ir buvo parengti taip, kad papildytų Europos socialinio fondo arba iš darbo atleidžiančios įmonės siūlomus kursus. Taip pat buvo siūloma pagalba įsidarbinusiems pasirengti naujam darbui, parama būsimiems verslininkams, konsultacijos ieškantiems darbo užsienyje ir sudaromos panašioje padėtyje atsidūrusių asmenų grupės siekiant sustiprinti konkrečias asmenų grupes. EGF leido Vokietijai užtikrinti žymiai geresnį darbo ieškančių asmenų ir konsultantų santykį (vienas konsultantas dirbo su 40 darbuotojų, kai paprastai vienas konsultantas konsultuodavo 200 darbuotojų), o konsultantai buvo parenkami atsižvelgiant į dalyvių kvalifikaciją. Kadangi vėlavo ES lėšų pervedimas, Vokietija pradėjo įgyvendinti pradines priemones naudodama savo ir ESF lėšas.

Todėl EGF bendrai finansuojama parama buvo itin pritaikyta individualiems poreikiams ir veiksminga.

Praėjus šešiems mėnesiams nuo įgyvendinimo laikotarpio pabaigos naują darbą rado dar 42 anksčiau nedirbę asmenys, tad grįžusių į darbo rinką darbuotojų skaičius padidėjo iki 427. Po poros mėnesių grąžinimo į darbo rinką lygis dar padidėjo, o tai rodo, kad EGF bendrai finansuojama parama ilgainiui gali daryti teigiamą poveikį.

4.5. Finansinė ataskaita

4.5.1. Iš EGF skirtos lėšos

Per 2010 m. biudžeto valdymo institucija skyrė 31 EGF paramos išmoką – iš viso 83 554 141 EUR , t. y. 16,7 proc. galimos didžiausios metinės sumos (2 lentelė). Visos 31 išmoka sumokėta iš 2010 m. biudžeto, nors devynios iš jų buvo sumokėtos 2011 m. pradžioje.

Pagal 2006 m. gegužės 17 d. tarpinstitucinio susitarimo[10], kuriame nustatyta EGF biudžeto struktūra, 28 straipsnį iš EGF leidžiama skirti didžiausia suma per metus yra 500 mln. EUR, naudojant bet kurias ankstesnių metų neišnaudotų įsipareigojimų asignavimų aukščiausių ribų maržas ir (arba) panaikintų dvejų ankstesnių metų įsipareigojimų sumas, išskyrus nurodytas finansinės programos 1B išlaidų kategorijoje. Be to, pagal EGF reglamento 12 straipsnį kiekvienų metų rugsėjo 1 d. fonde turi būti likęs bent ketvirtadalis didžiausios metinės sumos, kad būtų galima tenkinti iki metų pabaigos kilsiančius poreikius.

2010 m. suteiktoms lėšoms skirti įsipareigojimų asignavimai buvo perkelti iš rezervo į EGF biudžeto eilutę.

2010 m. mokėjimų asignavimai metų pradžioje buvo imami iš ESF biudžeto (19 881 554 EUR) remiantis dviejų fondų politikos sričių glaudumo principu. Siekdama išvengti nesusipratimų, susijusių su biudžeto išteklių naudojimu, per metus Komisija nustatė alternatyvių mokėjimų asignavimų šaltinius ir paaiškėjo mažesnio lėšų panaudojimo veiksniai. 21 381 228 EUR suma panaudota pagal biudžeto eilutę „Programos įmonėms – mažųjų ir vidutinių įmonių (MVĮ) finansinės aplinkos gerinimas – pabaigimas“. Kita 42 291 359 EUR suma nustatyta ir naudojama pagal biudžeto eilutę „Konkurencingumo ir inovacijų bendroji programa – Verslininkystės ir inovacijų programa“. Finansų krizė itin pablogino šių dviejų biudžeto eilučių investicijų prognozes.

2010 m. atlikti mokėjimai (83 554 141 EUR) buvo 60 proc. didesni nei 2009 m. mokėjimai (52 349 047 EUR). Patirtis rodo, kad dabar valstybės narės veiksmingiau rengia ir teikia EGF paraiškas nei pirmaisiais metais.

4.5.2. Techninės pagalbos išlaidos

Pagal EGF reglamento (EB) Nr. 1927/2006 8 straipsnio 1 dalį iki 0,35 proc. metams skirtų finansinių išteklių (daugiausia 175 mln. EUR) gali būti naudojami kaip techninė pagalba (Komisijos iniciatyva) tokiai veiklai, kaip informavimas, administracinė ir techninė pagalba, stebėsena, auditas, kontrolė ir vertinimas, būtinai EGF reglamentui įgyvendinti, finansuoti. 2010 m. techninei pagalbai[11], įskaitant 5 lentelėje nurodytų rūšių veiklą, skirta 1 110 000 EUR. Dėl likusių 640 000 EUR, kuriuos tais metais būtų buvę galima panaudoti techninei pagalbai, nesikreipta.

5 lentelė. 2010 m. techninės pagalbos išlaidos

Aprašymas | Biudžete numatyta suma EUR | Faktinė suma EUR |

Informavimas (pvz., EGF svetainės atnaujinimas visomis ES kalbomis, leidiniai ir garso bei vaizdo sektoriaus veikla) | 240 000 | 81 436,59 |

Administracinė ir techninė pagalba – EGF asmenų ryšiams susitikimai – konferencijos ir seminarai (įskaitant suinteresuotųjų šalių konferencijas) | 70 000 200 000 | 86 425,34 332 478,59 |

Vertinimas (EGF laikotarpio vidurio vertinimas, kaip nurodyta EGF reglamento 17 straipsnio 1 dalies a punkte) | 300 000 | 300 000 |

Stebėsena (dešimt tyrimų) | 250 000 | 0 |

Žinių bazės kūrimas | 50 000 | 0 |

Auditas ir kontrolė – šių rūšių veiklai parama nebuvo panaudota (2010 m. atliktas auditas finansuotas iš kitų Europos Komisijos išteklių) |

Iš viso | 1 110 000 | 800 340,52 |

Buvo nuspręsta per metus surengti dvi EGF suinteresuotųjų šalių konferencijas siekiant konsultuoti valstybes nares, vykdomąsias institucijas ir socialinius partnerius apie šiuo metu galiojantį EGF reglamentą ir pakeitimus, kuriuos būtina atlikti ateityje po 2011 m. (ar toliau leisti naudotis nukrypti leidžiančia „krizės“ nuostata, kuri leidžia EGF lėšomis remti dėl pasaulinės finansų ir ekonomikos krizės darbo netekusius darbuotojus ir kuria EGF parama didinama iki 65 proc. visų išlaidų) ir po 2013 m. (kai turės būti peržiūrėtas visas EGF reglamentas). Šios konsultacinės konferencijos rengiamos vietoj iš pradžių numatytų atlikti dešimties stebėsenos tyrimų. Be to, 2011 m. balandžio mėn. planuojama surengti EGF auditorių seminarą.

4.5.3. Nustatyti arba pašalinti trūkumai

2010 m. pagal EGF reglamentą Komisijai apie trūkumus nebuvo pranešta. 2010 m. pagal EGF reglamentą pašalintų trūkumų nebuvo.

4.5.4. Skirtos EGF finansinės paramos teikimo užbaigimas

EGF reglamento 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta EGF finansinės paramos teikimo užbaigimo tvarka. 2010 m. baigta mokėti antrą EGF išmokų paketą nuo fondo įkūrimo. Jį sudarė toliau nurodytos šešios išmokos:

6 lentelė. Paramos teikimo užbaigimo atvejai 2010 m.

[pic]

Iš viso Komisijai gražintinų nepanaudotų biudžeto, skirto šioms šešioms išmokoms, lėšų buvo 9 857 484,55 EUR .

Valstybės narės nepanaudojo visos skirtos EGF paramos dėl įvairių priežasčių. Nors valstybės narės raginamos sudaryti realias suderintam individualiems poreikiams pritaikytų paslaugų paketui reikalingo biudžeto sąmatas, įgyvendinant priemones visų prašytų lėšų gali neprireikti. Kai kuriais atvejais darbuotojų, kuriems reikia pagalbos, skaičius gali būti pervertintas, kai kurie darbuotojai vietoj didesnių sąnaudų reikalaujančių priemonių gali rinktis mažesnių sąnaudų reikalaujančias priemones arba kai kurie darbuotojai priemone gali naudotis trumpesnį laikotarpį, nei manyta, nes susiranda naują darbą, o dar kiti gali visai nedalyvauti, nes nusprendė anksčiau išeiti į pensiją. Kita mažesnių išlaidų priežastis gali būti vėlavimas pradėti taikyti priemones. Tikimasi, kad turėdamos daugiau patirties valstybės narės geriau parengs priemonių išlaidų sąmatas ir numatys darbuotojų dalyvavimą, be to, valstybės narės jau pradėjo naudotis įgyta patirtimi teikdamos paraiškas. Be to, dedama daug pastangų siekiant supaprastinti sprendimų priėmimo ir EGF lėšų mokėjimo procedūras, kad ateityje būtų galima optimaliai panaudoti laiką ir skirtas lėšas.

4.6. Komisijos teikiama techninė pagalba

4.6.1. Informavimas ir viešumas

Interneto svetainė

EGF reglamento (EB) Nr. 1927/2006 9 straipsnyje nustatyta, kad Komisija „parengia interneto svetainę, prieinamą visomis Bendrijos kalbomis, kurioje teikiama informacija apie EGF, paraiškų teikimo gairės, taip pat atnaujinama informacija apie priimtas ir atmestas paraiškas, pabrėžiant biudžeto valdymo institucijos vaidmenį.“

Kaip nustatyta EGF reglamento 9 straipsnyje, Komisija EGF interneto svetainę ( http://ec.europa.eu/egf ) parengė visomis 23 ES kalbomis, įskaitant airių kalbą. 2010 m. EGF svetainėje apsilankė 80 208 lankytojai, peržiūrėti 177 654 puslapiai.

2010 m. vykdyta skatinamoji veikla

2010 m. pirmą ketvirtį buvo parengtas informacinis lapelis siekiant atkreipti dėmesį į pagrindinius pakeitimus, padarytus Reglamentu (EB) Nr. 546/2009, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą. Informacinis lapelis išleistas 23 kalbomis; jis taip pat skelbiamas EGF interneto svetainėje. Popierinės kopijos anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis išplatintos valstybinėms darbo biržoms ir plačiajai visuomenei.

4.6.2. Susitikimai su nacionalinės valdžios institucijų atstovais ir socialiniais partneriais

Penktasis ir šeštasis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo asmenų ryšiams grupės, kurią sudaro valstybių narių atstovai, susitikimai įvyko Briuselyje 2010 m. kovo 11 d. ir Porte 2010 m. rugsėjo 29–30 d. Dalis Porte vykusio susitikimo buvo skirta dviem EGF reglamento vertinimams parengti, kuriuos Komisija nagrinės atitinkamai iki 2011 m. pabaigos ir 2013 m.

4.6.3. EGF laikotarpio vidurio vertinimas

Komisija atliko parengiamuosius darbus ruošdamasi fondo laikotarpio vidurio vertinimui, kaip nurodyta EGF reglamento (EB) Nr. 1927/2006 17 straipsnio 1 dalies a punkte, atlikti. Administracinės procedūros dėl vertinimo sutarties sudarymo 2010 m. pabaigoje buvo beveik baigtos.

5. T ENDENCIJOS

Daugėjant paraiškų dėl EGF paramos, surinkta daugiau duomenų, leidžiančių nustatyti paraiškų teikimo tendencijas ir susidaryti bendrą vaizdą apie fondo veiklos kryptį. Toliau pateiktų diagramų ir 1 priedo duomenys susiję su 73 paraiškomis dėl 25 ūkio sektorių, gautomis nuo 2007 m. sausio mėn. iki 2010 m. gruodžio mėn.

1 diagrama. 2007–2010 m. gautų paraiškų skaičius

[pic]

2007 m. | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | Iš viso |

dėl krizės | ------- | ------ | 23 | 24 | 47 |

dėl prekybos | 8 | 5 | 6 | 7 | 26 |

Iš viso | 8 | 5 | 29 | 31 | 73 |

%, palyginti su visu skaičiumi | 11,0 % | 6,8 % | 39,7 % | 42,5 % | 100,0 % |

2 diagrama. Darbuotojų, kuriems skirta parama, skaičius pagal valstybes nares

[pic]

Valstybių narių sąraše pirmauja Airija – paramos prašyta daugiau nei 12 600 darbuotojų, po jos – Ispanija, kuri prašo paramos daugiau nei 9 600 darbuotojų, o Čekijoje ir Bulgarijoje paramos prašyta maždaug 450 ir 650 darbuotojų.

3 diagrama. Darbuotojų, kuriems skirta parama, skaičius pagal sektorius

[pic]

*Remiantis 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis du pažymėti atvejai įtraukti į pastatų statybos sektorių (NACE 41 skyrius).

Iš labiausiai nukentėjusių sektorių pirmauja automobilių sektorius (paramos prašyta daugiau nei 18 000 darbuotojų), po jo eina tekstilės sektorius (paramos prašyta daugiau nei 11 000 darbuotojų) ir pastatų statybos sektorius (paramos prašyta šiek tiek daugiau nei 10 000)[12].

4 diagrama. Vidutinė darbuotojui skirta EGF paramos suma pagal sektorius

[pic]

*Remiantis 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis du pažymėti atvejai įtraukti į pastatų statybos sektorių (NACE 41 skyrius).

4 diagramoje pateikta vidutinė EGF paramos suma vienam įvairių sektorių darbuotojui. Didžiausią vidutinę EGF paramą (kiek daugiau kaip 15 000 EUR vienam darbuotojui) gavo laivų statybos sektoriaus darbuotojai, toliau – pagrindinių metalų sektoriaus (beveik 9 700 EUR vienam darbuotojui), orlaivių techninės priežiūros sektoriaus (daugiau kaip 8 700 EUR vienam darbuotojui) ir mašinų ir įrangos sektoriaus (daugiau kaip 7 000 EUR vienam darbuotojui) darbuotojai. Mažiausią paramą (apie 1 000 EUR vienam darbuotojui) gavo baldų, mažmeninės prekybos ir drabužių sektoriai.

6. IšVADA

Šiuo metu vyraujančios tendencijos rodo, kad sektorių, dėl kurių teikiamos EGF paraiškos, skaičius didėja; didėja ir jas teikiančių valstybių narių skaičius. Valstybės narės toliau kaupia patirtį tinkamiausių priemonių atrankos, pagalbos darbo netekusiems darbuotojams teikimo planavimo ir EGF lėšų panaudojimo išbandant naujus metodus srityse. Visapusio EGF potencialo plėtra, kuria papildomos kitos turimos priemonės ir kurią vykdant konsultuojamasi su pagrindinėmis suinteresuotosiomis šalimis, bus užtikrinama vis didesnė specialiai ir individualiems poreikiams pritaikyta pagalba darbo netekusiems darbuotojams taip gerinant jų galimybes darbo rinkoje.

1 priedas EGF paraiškos pagal ekonominės veiklos rūšis (2010 m. gruodžio 31 d.) Iš viso paraiškų: 73* |

Automobiliai (NACE – variklinių transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių gamyba, 29 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/001 | FR | Peugeot |

EGF/2007/010 | PT | Lisabona, Alentežas |

EGF/2008/002 | ES | Delphi |

EGF/2008/004 | ES | Kastilija ir Leonas |

EGF/2009/007 | SE | Volvo |

EGF/2009/009 | AT | Štirija |

EGF/2009/013 | DE | Karmann |

EGF/2009/019 | FR | Renault |

EGF/2010/002 | ES | Katalonija |

EGF/2010/004 | PL | Wielkopolskie |

EGF/2010/015 | FR | Peugeot |

EGF/2010/023 | ES | Lear |

EGF/2010/031 | BE | General Motors Belgija |

Tekstilė (NACE – tekstilės gaminių gamyba, 13 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/005 | IT | Sardinija |

EGF/2007/006 | IT | Pjemontas |

EGF/2007/007 | IT | Lombardija |

EGF/2008/001 | IT | Toskana |

EGF/2008/003 | LT | Alytaus tekstilė |

EGF/2008/005 | ES | Katalonija |

EGF/2009/001 | PT | Šiaurė / centras |

EGF/2009/004 | BE | Rytų ir Vakarų Flandrija |

EGF/2009/005 | BE | Limburgas |

EGF/2010/009 | ES | Valensija |

Drabužiai (NACE – drabužių siuvimas (gamyba), 14 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/008 | MT | Tekstilė |

EGF/2009/018 | LT | Drabužiai |

EGF/2010/003 | ES | Galisija |

EGF/2010/014 | SI | Mūras |

Poligrafijos pramonė (NACE – spausdinimas ir įrašytų laikmenų tiražavimas, 18 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/026 | NL | Šiaurės Olandija ir Utrechtas |

EGF/2009/027 | NL | Šiaurės Brabantas ir Pietų Olandija |

EGF/2009/028 | NL | Limburgas |

EGF/2009/029 | NL | Gelderlandas ir Overeiselis |

EGF/2009/030 | NL | Drentė |

EGF/2010/027 | NL | Šiaurės Brabantas, 18 skyrius |

EGF/2010/028 | NL | Overeiselis, 18 skyrius |

EGF/2010/029 | NL | Pietų Olandija ir Utrechtas, 18 skyrius |

EGF/2010/030 | NL | Šiaurės Olandija ir Flevolandas, 18 skyrius |

Mašinos ir įranga (NACE – mašinų ir įrangos gamyba, 28 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/015 | DK | Danfoss Group |

EGF/2009/031 | DK | Linak |

EGF/2010/001 | DK | Šiaurės Jutlandija |

EGF/2010/006 | PL | H. Cegielski, Poznanė |

EGF/2010/013 | PL | Pakarpatė |

EGF/2010/017 | DK | Midtjylland machinery |

EGF/2010/018 | DE | Heidelberger Druckmaschinen |

EGF/2010/022 | DK | LM Glasfiber |

Elektroninė įranga (NACE – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, 26 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/023 | PT | Qimonda |

EGF/2010/008 | AT | AT&S |

EGF/2010/011 | NL | NXP Semiconductors |

Mobilieji telefonai (NACE – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, 26 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2007/003 | DE | BenQ |

EGF/2007/004 | FI | Perlos |

EGF/2009/002 | DE | Nokia |

Pastatų statyba (NACE – pastatų statyba, 41 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/011 | NL | Heijmans |

EGF/2009/017 | LT | Statyba |

EGF/2010/019 | IE | Statyba 41 |

Specializuota statybos veikla (NACE – specializuota statybos veikla, 43 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/020 | IE | Statyba 43 |

Architektūros ir inžinerijos veikla (NACE – architektūros ir inžinerijos veikla; techniniai bandymai ir analizė, 71 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/021 | IE | Statyba 71 |

Pagrindiniai metalai (NACE – pagrindinių metalų gamyba, 24 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/022 | BG | Kremikovtsi AD (neatitinka reikalavimų) |

EGF/2010/007 | AT | Štirija, Žemutinė Austrija |

Buitiniai prietaisai (NACE – elektros įrangos gamyba, 27 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/006 | IT | Gruppo Merloni |

EGF/2009/010 | LT | AB „Snaigė“ |

Mažmeninė prekyba (NACE – mažmeninė prekyba, išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą, 47 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/010 | CZ | Unilever |

EGF/2010/016 | ES | Aragonas |

Kompiuteriai (NACE – kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių gamyba, 26 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/008 | IE | Dell |

Didmeninė prekyba (NACE – didmeninė prekyba, 46 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/012 | NL | Šiaurės Olandijos IRT |

Orlaivių techninė priežiūra (NACE – mašinų ir įrangos remontas ir įrengimas, 33 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/021 | IE | SR Technics |

Leidyba (NACE – leidybinė veikla, 58 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/024 | NL | Šiaurės ir Pietų Olandija |

Baldai (NACE – baldų gamyba, 31 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/016 | LT | Baldai |

Krištolas (NACE – kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, 23 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/012 | IE | Waterford Crystal |

Akmuo ir marmuras (NACE – kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, 23 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/005 | ES | Valensija |

Keramikos gaminiai (NACE – kitų nemetalo mineralinių produktų gamyba, 23 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/014 | ES | Valensija |

Dailidžių ir stalių dirbiniai (NACE – medienos ir produktų iš medienos ir žievės gamyba, išskyrus baldus, 16 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2009/020 | ES | Kastilija-La Manča |

Finansinės paslaugos (NACE – finansinės paslaugos, išskyrus draudimą ir pensijų lėšų kaupimą, 64 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/024 | NL | ABN Amrobank |

Laivų statyba (NACE – kitos transporto įrangos gamyba, 30 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/025 | DK | Odense Steel Shipyard |

Batų gamyba (NACE – odos ir susijusių gaminių gamyba, 15 skyrius) |

Nr. | Valstybė narė | Atvejis |

EGF/2010/026 | PT | Rohde |

*Toliau nurodytus keturis atvejus valstybės narės atšaukė (remiantis 2010 m. gruodžio 31 d. duomenimis), todėl jie nėra įtraukti į sąrašą ar statistinius duomenis: |

EGF/2007/002 | FR | Renault |

EGF/2007/009 | ES | Delphi |

EGF/2009/003 | AT | Magna Steyr |

EGF/2009/025 | NL | Šiaurės Brabantas |

[1] 2006 m. gruodžio 20 d. Reglamentas (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantis Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 406, 2006 12 30, p. 1; klaidų ištaisymas visomis kalbomis padarytas OL L 48, 2008 2 22, p. 82, tik anglų kalba – OL L 202, 2008 7 31, p. 74.

[2] 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 546/2009, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1927/2006, įsteigiantį Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą, OL L 167, 2009 6 29.

[3] Mašinų ir įrangos (6 paraiškos), automobilių (5 paraiškos), poligrafijos (4 paraiškos), elektronikos įrangos (2 paraiškos), mažmeninės prekybos (2 paraiškos), drabužių (2 paraiškos), tekstilės (1 paraiška), pastatų statybos (1 paraiška), specializuotos statybos veiklos (1 paraiška), architektūros ir inžinerijos veiklos (1 paraiška), finansinių paslaugų (1 paraiška), laivų statybos (1 paraiška), batų gamybos (1 paraiška), akmens ir marmuro (1 paraiška), didmeninės prekybos (1 paraiška), pagrindinių metalų (1 paraiška) sektoriai.

[4] Čia neatsižvelgiama į tris Airijos pateiktus su statybų sektoriumi susijusius atvejus (EGF/2010/019, EGF/2010/020, EGF/2010/021), nes analizė pateikta tik 2011 m.

[5] 2009ESFN451 Stichting Opleidings- en ontwikkelingsfonds voor semiconductor productiebedrijven .

[6] 2008ESFN226 (projektas įgyvendinamas nuo 2009 m. balandžio 1 d. iki 2010 m. kovo 31 d.) ir 2008ESFB295 (projektas įgyvendinamas nuo 2009 m. lapkričio 1 d. iki 2010 m. spalio 31 d.).

[7] Įskaitant „mokymą siekiant geresnių galimybių įsidarbinti“ ir „pasirengimą vertinti ir teikti nacionalines profesines kvalifikacijas“.

[8] SEC (2010) 993 galutinis, 2010 m. rugpjūčio 30 d.

[9] Šią lentelę sudarė Komisija, remdamasi valstybių narių įgyvendintomis priemonėmis, apie kurias jos pranešė teikdamos galutines ataskaitas. Priemonių kategorijos pagrįstos Eurostato metodika, aprašyta dokumente Darbo rinkos politikos duomenų bazė. Metodika. 2006 m. birželio redakcija , tačiau ne visiškai ją atitinka, kadangi kai kurios bendro finansavimo priemonės, pavyzdžiui, išmokos, gaunamos ieškant darbo, mokymo išlaidos, pragyvenimui skirtos išmokos taikant kitas aktyvias darbo rinkos priemones, judumo išmokos, neatitinka nė vienos Eurostato kategorijos.

[10] OL C 139, 2006 6 14, p. 1.

[11] OL L 154, 2010 6 19, p. 27.

[12] Išsamesnė klasifikacija pateikta 1 priede.