EUR-Lex Access to European Union law
This document is an excerpt from the EUR-Lex website
Document 52011DC0424
COMMUNICATION FROM THE COMMISSION TO THE EUROPEAN PARLIAMENT, THE COUNCIL, THE EUROPEAN ECONOMIC AND SOCIAL COMMITTEE AND THE COMMITTEE OF THE REGIONS on External Dimension of the Common Fisheries Policy
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto
/* KOM/2011/0424 galutinis */
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI, TARYBAI, EUROPOS EKONOMIKOS IR SOCIALINIŲ REIKALŲ KOMITETUI IR REGIONŲ KOMITETUI dėl bendros žuvininkystės politikos išorės aspekto /* KOM/2011/0424 galutinis */
TURINYS 1........... Įvadas............................................................................................................................ 5 2........... Indėlis užtikrinant
ilgalaikį tvarumą visame pasaulyje......................................................... 5 2.1........ Mūsų dialogo vertimas
bendradarbiavimu........................................................................ 5 2.2........ Žuvininkystės pasaulinio
valdymo sistemos išlaikymas ir tobulinimas.................................. 7 2.3........ Indėlis siekiant užtikrinti
veiksmingesnę RŽVO veiklą....................................................... 8 3........... Siekiant sudaryti tausius
žuvininkystės susitarimus........................................................... 10 3.1........ Dabartinių žuvininkystės
partnerystės susitarimų trūkumai............................................... 10 3.2........ Veiksmingesnis ilgalaikio
išteklių išsaugojimo ir tausumo užtikrinimo skatinimas............... 11 3.3........ Dvišalių žuvininkystės
susitarimų valdymo gerinimas....................................................... 12 3.4........ Veiksmingesnė parama šalių
partnerių tausiai žuvininkystei.............................................. 13 4........... Darnumas su kitų
sričių ES politika................................................................................ 14 I PRIEDAS................................................................................................................................ 16 II PRIEDAS............................................................................................................................... 17 SANTRAUKA Remiantis paskutiniu JT Maisto ir žemės
ūkio organizacijos[1]
atliktu vertinimu laikoma, kad beveik 85 % pasaulio žuvų
išteklių, apie kuriuos turima informacijos, visiškai išnaudoti arba
naudojami pernelyg intensyviai. Įgyvendindama neatidėliotinas
ryžtingas iniciatyvas ES turi siekti šią padėtį pakeisti. ES yra viena iš vos kelių pagrindinių
šalių, aktyviai plėtojančių veiklą pasaulio
vandenynuose ir tuo tikslu naudojančių laivynus, investicijas,
dvišalius susitarimus su trečiosiomis šalimis ir dalyvavimą
svarbiausių regioninių žuvininkystės valdymo organizacijų
(toliau – RŽVO) veikloje. Be to, ES yra viena iš pagrindinių
žuvininkystės produktų rinkų (vertinant suvartojimą ir
importą). ES suvartoja 11 % pasaulio žuvininkystės išteklių
(skaičiuojant kiekį) ir importuoja 24 % žuvininkystės
produktų (skaičiuojant vertę). Dėl minėtų
priežasčių ES tenka didelė atsakomybė veiksmingiau
prisidėti užtikrinant tarptautinių žuvininkystės išteklių
išsaugojimą ir tausų valdymą. Indėlis užtikrinant ilgalaikį
tausumą visame pasaulyje Siekdama užtikrinti tausų žuvininkystės
išteklių valdymą, juos išsaugoti ir gerinti RŽVO veiklą, ES
turėtų: ·
įgyvendinti pasaulinę ir daugiašalę
darbotvarkę, kuria diegiant būtų skatinama tausi
žuvininkystė visame pasaulyje, o dialogas su partneriais peraugtų
į darbinį bendradarbiavimą siekiant spręsti esminius
klausimus, pvz., neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos
žvejybos panaikinimą ar perteklinių pajėgumų mažinimą; ·
vadovauti RŽVO veiklos tobulinimui siekiant šioms
organizacijoms suteikti daugiau galimybių išsaugoti ir valdyti
jūrų gyvuosius išteklius naudojantis savo kompetencija ir tuo
tikslui: –
pateikti daugiau sprendimų priėmimą
pagrindžiančių patikimų ir mokslinių duomenų; –
gerinti atitiktį ir kontrolę; –
mažinti žvejybinius pajėgumus, kad jie
būtų geriau suderinti su ištekliais; –
gerinant sprendimų priėmimo procesą
užtikrinti veiksmingesnę RŽVO veiklą; –
įvesti mokesčius už RŽVO narių
patekimą į atvirą jūrą; ·
tinkamiau integruoti žuvininkystės,
plėtros, aplinkos, prekybos ir kitą politiką siekiant tausaus ir
atsakingo valdymo tikslų. Dvišaliai žuvininkystės susitarimai ES laivyno žvejybos veikla trečiųjų
šalių vandenyse toliau turėtų būti grindžiama ES
tarptautiniais susitarimais su pavienėmis trečiosiomis šalimis.
Siekdama prisidėti prie ilgalaikio išteklių išsaugojimo, tinkamo
dvišalių žuvininkystės santykių valdymo ir tvarios
valstybių partnerių žuvininkystės sektoriaus plėtros,
būsimuose žuvininkystės susitarimuose ES turėtų: ·
atsižvelgti į geriausias turimas mokslines
rekomendacijas ir informaciją apie bendras žvejybos pastangas
atitinkamuose vandenyse; ·
atlikti dėl įvairių rūšių
žuvų sudarytų susitarimų („mišriųjų“ susitarimų)
mokslinį vertinimą; ·
užtikrinti, kad pagarba žmogaus teisėms
būtų viena iš esminių žuvininkystės susitarimų
sudarymo ir jų vykdymo sąlygų; ·
siekti laipsniškai užtikrinti didesnį
laivų savininkų indėlį apmokant išlaidas už teisę
žvejoti; ·
užtikrinti, kad žuvininkystės susitarimai
padėtų siekti geresnio žuvininkystės valdymo valstybėje
partnerėje, visų pirma tobulinant priežiūros, tikrinimo,
administracinius ir mokslinius pajėgumus; ·
užtikrinti pagrįstą ir veiksmingą
susitarimuose numatytų paramos sektoriui lėšų finansinį
valdymą ir numatyti mokėjimo sustabdymą, jei rezultatai
nebūtų pasiekti. Kai kurie iš šių elementų jau
turėtų būti įtraukti į pereinamojo laikotarpio
susitarimus, dėl kurių susiderėta iki bendros žuvininkystės
politikos reformos patvirtinimo. Pradėjus įgyvendinti reformą
visose derybose bus atsižvelgiama į naująsias politikos kryptis.
Proceso pabaigoje bus remiamasi naujos kartos tausios žuvininkystės
susitarimais.
1.
Įvadas
Šiame komunikate išdėstomos bendros
žuvininkystės politikos (toliau – BŽP)[2]
išorės aspekto naujos politikos kryptys; jis grindžiamas vykdant
reformą Komisijos tarnybų surengtomis gausiomis konsultacijomis ir
vertinimais. Vykdant BŽP siekiama užtikrinti tausų gyvųjų
jūros išteklių naudojimą, tačiau taip pat laiduoti gerus
ekonominius pakrantės regionų rodiklius, integracinį augimą
ir didesnę sanglaudą. Įgyvendinant reformuotos BŽP išorės
aspekto naujas politikos kryptis, šiuos principus siekiama diegti tarptautiniu
lygmeniu, prisidėti užtikrinant atsakingesnį tarptautinį
žuvininkystės valdymą, pasirūpinti tausiu žuvų
išteklių naudojimu visame pasaulyje ir iki 2015 m. užtikrinti, kad
mirtingumo lygis būtų suderinamas su didžiausio
tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principu[3], taip pat mažinti žvejybos
veiklos poveikį jūrų ekosistemai. Šitaip Europos ir
trečiųjų šalių žvejams įmanoma užtikrinti
perspektyvią ateitį. Šiomis politikos kryptimis taip pat užtikrinama
geresnė sąveika su integruota jūrų politika, kurią
taikant užtikrinama, kad žuvininkystės valdymo atžvilgiu ES
galėtų laikytis labiau į ekosistemą orientuoto
požiūrio ir imtis spręsti poveikio tarptautiniams žuvų
ištekliams svarbiausius klausimus, pvz., klimato kaitos ir taršos.
2.
Indėlis užtikrinant ilgalaikį tvarumą visame
pasaulyje
2.1.
Dialogo keitimas darbine partneryste
ES yra užmezgusi dvišalį dialogą su
pagrindiniais tarptautiniais partneriais, pvz., Jungtinėmis Amerikos
Valstijomis, Kanada, Japonija, Australija, Naująja Zelandija, Rusija ir
Kinija. Tokio dialogo tikslas – užtikrinti žuvininkystės tvarumą
visame pasaulyje, susitarti dėl žuvininkystės valdymo klausimų
ir juos spręsti remiantis dvišaliu pagrindu. ES palaiko tradiciškai glaudžius ryšius su savo
Šiaurės kaimynėmis, visų pirma Norvegija, pagal vadinamuosius
Šiaurės susitarimus. Šiuose susitarimuose numatytas bendras išteklių
valdymas Šiaurės Atlante, Arktyje, Baltijos ir Šiaurės jūrose.
Visai neseniai, 2009 m., įsigaliojo ES ir Rusijos dvišalis
susitarimas dėl bendro valdymo Baltijos jūroje. ES su tais
pačiais Šiaurės kaimynais Pakrančių valstybių
forumuose bendradarbiauja dėl Šiaurės Rytų Atlante toli
migruojančių ir tarp įvairių zonų
migruojančių žuvų rūšių išteklių (įskaitant
skumbres ir šiaurinius žydruosius merlangus). Komisija nagrinėja
tinkamiausius šio bendradarbiavimo gerinimo metodus, siekdama atsižvelgti
į regioninių procesų pokyčius, kuriais norima išteklius
valdyti jūros baseino lygmeniu. Be to, ES santykiai su artimaisiais kaimynais
toliau grindžiami Europos kaimynystės politikos (toliau – EKP) principais,
kuriuos taikydama ES savo kaimynams siūlo ypatingus santykius,
plėtojamus abipusiu įsipareigojimu užtikrinti bendras vertybes
(demokratiją ir žmogaus teises, teisinę valstybę, gerą
valdymą, rinkos ekonomikos principus ir tvarią plėtrą). Be to, EKP – kaimyninėms šalims
partnerėms, kurioms taikomos EKP nuostatos, tinkamai pritaikytos ES
integruotos jūrų politikos priemonė, kuria Baltijos jūros,
Viduržemio ir Juodosios jūros regionų šalys skatinamos kurti ir
tobulinti lygiaverčio keitimosi informacija mechanizmus, dėl
kurių ES gali imtis iniciatyvos ir teikti paramą. Neteisėtos žvejybos panaikinimas Siekdama veiksmingai spręsti pagrindines
žuvininkystės problemas, pvz., panaikinti neteisėtą,
nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą ir sumažinti
perteklinių pajėgumų, ES turi užsitikrinti kitų pasaulinio
lygmens veikėjų paramą. Komisija siūlo iki 2013 m. pabaigos
pradėti diskusijas su kitomis didžiausiomis žuvininkystės produktus
importuojančiomis valstybėmis, visų pirma JAV ir Japonija[4], kad būtų nustatytas
bendras požiūris, kurio laikantis būtų užkertamas kelias
neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos produktams
patekti į minėtas rinkas. Ši iniciatyva galėtų
būtų grindžiama ES neteisėtos, nedeklaruojamos ir
nereglamentuojamos žvejybos reglamentu[5]
ir taip būtų sudarytos sąlygos per kitą dešimtmetį
panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą
žvejybą, ypač jei prisijungtų kiti pagrindiniai subjektai.
Komisija artimoje ateityje būtų pasirengusi su savo partneriais
įdiegti bendrus keitimosi informacija ir nuostatų derinimo
neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos subjektų
(vėliavos valstybių ar laivynų) atžvilgiu mechanizmus. PRIEMONĖ · Bendradarbiavimas su pagrindiniais subjektais siekiant suformuluoti bendrą kovos su neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba požiūrį. Pertekliniai pajėgumai – pasaulinė
problema Siekdama ne vėliau nei iki 2015 m.
užtikrinti, kad mirtingumas dėl žvejybos atitiktų didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą,
Komisija ketina skelbti aukšto lygio politinę iniciatyvą aptarti,
kaip iki 2013 m. visame pasaulyje sumažinti pajėgumus. Skelbiant
šią iniciatyvą būtų atsižvelgiama į besivystančių
valstybių siekius; be to, ji būtų suderinama su BŽP pertvarka,
pagal kurią teisėmis pagrįstas valdymas bus pasiūlytas kaip
vienas iš būdų mažinti pagrindinių pajėgumų. PRIEMONĖ · Iki 2013 m ES ketina sušaukti aukšto lygio konferenciją, kurioje būtų aptariami pajėgumų sumažinimo būdai, siekiant pradėti visame pasaulyje spręsti perteklinių pajėgumų klausimą.
2.2.
Pasaulinio žuvininkystės valdymo
sistemos išlaikymas ir tobulinimas
Pasauliniu lygmeniu ES dalyvauja Jungtinių
Tautų Organizacijos veikloje, t. y. ES yra Jungtinių Tautų
jūrų teisės konvencijos[6]
ir Jungtinių Tautų susitarimo dėl žuvų išteklių[7] šalis. Be to, ES yra aktyvi
Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO)
narė ir prisideda prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros
organizacijos (OECD) veiklos. Pastarosios yra pagrindinės organizacijos,
kuriose galima svarstyti gyvųjų jūros išteklių išsaugojimo
ir apsaugos klausimus. Pasiekus susitarimus šiuose forumuose (pvz.,
Jungtinių Tautų Organizacijoje – dėl pažeidžiamų
jūrų ekosistemų apsaugos), pastarosios priemonės
sėkmingai įdiegtos veiklos lygmeniu – regioninės
žuvininkystės valdymo organizacijos priėmė išsaugojimo
priemones. Todėl dalyvaudama šiuose forumuose ES dėmesį
turėtų sutelkti į šias sritis: –
toliau teikti iniciatyvas, kuriose pabrėžiamas
uosto valstybių ir vėliavos valstybių vaidmuo prisidedant prie
FAO veiklos, kuria siekiama kovoti su neteisėtos, nedeklaruojamos ir
nereglamentuojamos žvejybos veikla, kaip antai 2009 m. Uosto
valstybių susitarimas ar techninės konsultacijos dėl
vėliavos valstybės veiklos rodiklių; –
toliau siekti, kad JT lygmeniu būtų
keliami pagrindiniai susirūpinimą keliantys klausimai, pvz.,
perteklinių pajėgumų, į jūrą išmestų
sužvejotų žuvų, priegaudos ar tam tikrų žvejybos įrankių
poveikio jūrų ekosistemoms; –
siekti, kad RŽVO ir trečiųjų
šalių vandenyse žvejojantiems laivams būtų nustatytos vienodos
sąlygos, siekiant išvengti „padėties blogėjimo“, kai dėl
piktnaudžiavimo netinkama valdymo sistema galėtų būti daroma
žala ištekliams. Šios priemonės būtų imamasi nepažeidžiant
vėliavos valstybių pirminės atsakomybės už deramą
jų laivų veiklą. PRIEMONĖS Komisija siūlo Tarybai: · vėl pateikti plataus užmojo pasiūlymus kasmetinei JT Generalinės Asamblėjos rezoliucijai dėl tausios žuvininkystės; · didinti paramą žuvų išteklių išsaugojimo ir valdymo tarptautinių priemonių rengimui, kuris atliekamas vykdant FAO veiklą; · JT lygmeniu paskelbti iniciatyvą dėl Pasaulinės sertifikavimo sistemos siekiant panaikinti neteisėtą, nedeklaruojamą ir nereglamentuojamą žvejybą; · skatinti trečiąsias šalis laikytis aukštų tvarumo standartų atviroje jūroje ir trečiųjų šalių vandenyse.
2.3.
Indėlis siekiant užtikrinti
veiksmingesnę RŽVO veiklą
RŽVO yra pagrindinis bendrai naudojamų
žuvų išteklių ir migruojančių žuvų išteklių
išsaugojimo ir valdymo forumas. Pagal Jungtinių Tautų jūrų
teisės konvenciją ir JT žuvų išteklių susitarimą ES
yra įsipareigojusi dalyvauti įvairių RŽVO veikloje, jei ES
tikrieji interesai[8]
yra susiję su žuvininkystės rajonais, kuriuos valdo minėtos
žuvininkystės organizacijos, o ES veikia kaip žvejybos veiklą
vykdanti valstybė arba rinkos valstybė. ES įtaka šiuose
forumuose gerokai padidėjo nuo 1999 m., kai buvo paskelbtas
paskutinis Komunikatas dėl Bendrijos dalyvavimo regioninių žvejybos
organizacijų (RŽO) veikloje[9]. Tačiau, nepaisant RŽVO pastangų tausiai
valdyti jų kompetencijai priskirtus išteklius, žuvų išteklių
būklė ir toliau blogėjo. Remiantis naujausiu JT Maisto ir
žemės ūkio organizacijos[10]
atliktu vertinimu, laikoma, kad beveik 85 % pasaulio žuvų
išteklių, apie kuriuos turima informacijos, visiškai išnaudoti arba
naudojami pernelyg intensyviai. Ši tendencija fiksuojama keletą
dešimtmečių; ji liudija intensyvų žuvų išteklių
naudojimą, visų pirma siekiant patenkinti padidėjusią
žuvininkystės produktų paklausą. Trumpuoju ir vidutinės trukmės
laikotarpiu ES turėtų siekti šalinti pagrindines kliūtis,
trukdančias RŽVO naudotis savo įgaliojimais, ir šiuo tikslu imtis
veiksmų šiose politikos srityse: ·
RŽVO veikla turėtų būti gerinama
sistemingai persvarstant veiklos rezultatus pagal atitinkamas JT rezoliucijas; ·
RŽVO organizacijoms turėtų turėti
galimybę naudotis patikimesniais moksliniais duomenimis ir
rekomendacijomis; šiam tikslui ES turi skirti daugiau lėšų duomenims
rinkti, taikomiesiems moksliniams tyrimams ir mokslinei RŽVO veiklai vykdyti;
be to, ES turi skatinti kitus RŽVO narius imtis panašios veiklos. ES taip pat
turėtų skatinti plėsti mokslinių rekomendacijų
aprėptį, visų pirma diegiant atsargumo ir ekosistemos principus
ir juos papildant socialinės ir ekonominės analizės priemonėmis; ·
siekdama taisyti padėtį, kai tam tikros
valstybės narės nevykdo RŽVO nustatytų išsaugojimo ir valdymo
priemonių, ES turėtų skatinti: –
atitinkamose RŽVO periodiškai persvarstyti
kiekvienos pavienės šalies atitikties duomenis; –
nustatyti neatitikties (pvz., pajėgumų
trūkumo besivystančiose šalyse) priežastis ir jas sutelktai tinkamai
šalinti; –
nustatyti ir taikyti skaidrias nediskriminacines
sankcijas, jei šalys akivaizdžiai nesiekia užtikrinti atitikties ar nesistengia
dalyvauti politiniu lygmeniu. Kartu su šiuo procesu būtų galima
skelbti reikalavimų besilaikančių ir skaidrių subjektų
(vėliavos valstybių arba laivynų) apdovanojimo iniciatyvas. ·
perteklinių pajėgumų klausimas turi
būti sprendžiamas ir daugiašaliu lygmeniu (ES iniciatyvą skelbia
kartu su savo pagrindiniais partneriais), ir RŽVO lygmeniu. ES pirmenybę
turėtų teikti tiems perteklinių pajėgumų problemos
nagrinėjimo būdams, kuriuos taikant būtų persvarstomos
patikimiausios turimos mokslinės rekomendacijos dėl tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio ir nagrinėjamos
šio klausimo sprendimo priemonės. Šios priemonės turėtų
aprėpti pajėgumų apribojimą ar mažinimą atsižvelgiant
į besivystančių šalių siekius plėtoti savo žuvininkystės
sektorių; ·
patikimiausia priemonė užtikrinti
aukščiausią reikalavimų laikymosi lygį – su valdymu
susijusių priemonių priėmimas pasiekus bendrą
sutarimą. Tačiau ES turėtų remti RŽVO sprendimų
priėmimo sistemų reformą, visų pirma, leisti balsuoti, jei
reikia, taikant pažangiausią ir veiksmingiausią procedūrą,
neseniai priimtą Konvencijoje dėl Pietinės Ramiojo vandenyno
dalies RŽVO[11]; ·
siekiant stiprinti finansines RŽVO galimybes ir dar
kartą paskatinti, kad laivynai išteklius naudotų atsakingiau, ES
turėtų remti koncepciją, kad veiklos vykdytojai, kurių
laivai plaukioja su RŽVO narės vėliava, RŽVO mokėtų
mokestį už teisę žvejoti atviros jūros žvejybos rajonuose.
Aiškiai suvokiama mokėjimo už galimybę žvejoti tvarka, parengta
visiškai atsižvelgiant į Jungtinių Tautų jūrų
teisės konvencijos nuostatas, būtų papildomas veiksnys, užkertantis
kelią problemai, susijusiai su bendru ištekliu naudojimu[12]. PRIEMONĖS Komisija siūlo Tarybai: · skatinti RŽVO veiklos rodiklių persvarstymą siekiant užtikrinti, kad visos organizacijos pirmuosius savo persvarstymo veiksmus užbaigtų iki 2013 m. pabaigos, o po to juos rengtų reguliariai (kas 3–5 metus); · skleisti mokesčio už galimybę žvejoti tvarkos koncepciją ir šiam tikslui tam tikrose RŽVO įvesti mokestį už laivų įtraukimą į RŽVO patvirtintų laivų sąrašus; · nuosekliai ir struktūriškai remti šiame skyriuje apibūdintus veiksmus, siekiant šioms organizacijoms suteikti galimybę veiksmingai naudotis jų įgaliojimais. Šiais veiksmais būtų užtikrinamas tausi ir kontroliuojama žvejybos veikla (taikant didžiausio tausaus leidžiamo sužvejoti kiekio principą), kurios imamasi naudojant RŽVO kompetencijai priklausančius išteklius, ir apsaugoma jūrų sistemos biologinė įvairovė.
3.
tausios žuvininkystės susitarimų kūrimas
3.1.
Dabartinių žuvininkystės
partnerystės susitarimų trūkumai
Dvišaliai žuvininkystės susitarimai, kuriuos
ES sudarydavo su trečiosiomis šalimis, jau seniai tapo bendros
žuvininkystės politikos dalimi. 2002 m. pradėjus BŽP
pertvarką padaryti esminiai dvišalių susitarimų pakeitimai,
t. y. dėmesys skirtas požiūriui į partnerystę ir
tausaus žuvininkystės sektoriaus kūrimą šalyse partnerėse.
Dabartiniais žuvininkystės partnerystės susitarimais siekiama
suteikti galimybę ES laivams žvejoti reguliuojamoje ir teisinėmis
priemonėmis apsaugotoje aplinkoje, naudoti perteklinius išteklius[13] tam tikrų
trečiųjų šalių[14]
išskirtinėse ekonominėse zonose. Žuvininkystės partnerystės susitarimais
siekiama paremti šalių partnerių tausios žuvininkystės
sektoriaus plėtrą. Todėl susitarimai turi teigiamą
ekonominį ir socialinį poveikį. Be to, jais skatinama vietos
ekonomika, t. y. juos sudarius įdarbinami jūrininkai, vykdomas
iškrovimas į krantą, užsakymų sulaukia žuvų perdirbimo
sektoriaus įmonės; be to, jie taip pat padeda užtikrinti maisto tiekimą
šalyse partnerėse. Nepaisant kelių patobulinimų, esminiai
trūkumai žuvininkystės partnerystės susitarimų neleidžia
išnaudoti tinkamai; ši padėtis neseniai buvo apibūdinta
konsultacijose dėl 2009 m. Žaliosios knygos[15]: ·
mokslinės žinios apie tam tikrus užsienio
valstybių vandenyse esančius išteklius nepakankamos norint nustatyti
bendrą perteklinių išteklių dydį; ·
ES paprastai nėra žinomos žuvininkystės
susitarimų, kuriuos šalys partnerės sudaro su kitomis (ne ES)
šalimis, nuostatos ir sąlygos; ·
todėl dažnai neįmanoma įvertinti su
ištekliais susijusių bendrų žvejybos pastangų ir apytiksliai
apskaičiuoti perteklinę ištekliaus dalį, kurią ES laivynui
turėtų būti leidžiama tausiai žvejoti; ·
daugelis šalių partnerių tik iš dalies
sugeba veiksmingai panaudoti žuvininkystės partnerystės
susitarimų lėšas, skirtas sektoriui paremti. Komisija mano, kad dabartiniai žuvininkystės
partnerystės susitarimai turėtų būti pertvarkyti į
tausios žuvininkystės susitarimus, kuriuose pagrindinis dėmesys
skiriamas išteklių išsaugojimui, aplinkos tvarumui ir pagerintam valdymui,
taip pat sektoriui numatytos paramos naudojimo veiksmingumui.
3.2.
Veiksmingesnis ilgalaikės išteklių
išsaugojimo ir tvarumo užtikrinimo skatinimas
Tausios žuvininkystės susitarimai
turėtų būti grindžiami geriausiomis turimomis mokslinėmis
rekomendacijomis, kurioms kaip pamatinė sąvoka pasitelkiama
didžiausio tausią žvejybą užtikrinančio sužvejotų žuvų
kiekio koncepcija. Komisija atlieka galiojančių dėl
įvairių rūšių žuvų sudarytų susitarimų
mokslinius vertinimus, kuriuos sudaro turimų mokslinių duomenų
nepriklausomi vertinimai. Remdamasi minėtais dalykais ir atsižvelgdama
į ekosistemų reikmes, Komisija sprendžia, ar būtina šiuos
susitarimus visų pirma sudaryti dėl tų žuvų
rūšių, apie kurias pakanka mokslinių žinių ir kurioms
taikomos bendros žvejybos pastangos yra žinomos[16]. Su tunų susitarimais
susijusios atitinkamos RŽVO pateikti moksliniai duomenys naudojami laikantis
griežtesnių reikalavimų. Valstybės narės be jokių
išlygų privalo laikytis pranešimo apie sužvejotų žuvų kiekį
nuostatų. Komisija nedelsdama ir teisingai nagrinėja įtarimus
dėl neatitikties. Komisija taip pat siekia į tausios
žuvininkystės susitarimus įtraukti skaidrumo nuostatą, pagal
kurią apie bendras žvejybos pastangas tam tikroje šalyje partnerėje
būtų pranešama ES. PRIEMONĖS Komisija: · sistemingai imsis mokslinių vertinimų, kuriais nustatoma išteklių būklė prieš pradedant derėtis dėl naujų protokolų, pridedamų prie susitarimų dėl įvairių rūšių žuvų; · užtikrins valstybių narių atitiktį pranešimo apie laimikį taisyklėms, taikomoms šalių partnerių vandenyse, įskaitant išsamų turimų teisinių priemonių naudojimą, pvz., Neteisėtos, nedeklaruojamos ir nereglamentuojamos žvejybos reglamentą; · sieks didinti skaidrumą, susijusį su visuotinėmis žvejybos pastangomis trečiosios šalies vandenyse, ir tuo tikslu į dvišalius susitarimus įtrauks konkrečius straipsnius ir palaikys ryšius su kitomis trečiosiomis šalimis.
3.3.
Dvišalių žuvininkystės
susitarimų valdymo gerinimas
Dabartiniai žuvininkystės partnerystės
susitarimai turi būti atnaujinti siekiant sukurti išsamią ES laivų
žvejybos veiklos trečiųjų šalių vandenyse valdymo
sistemą. Susitarimų įgyvendinimas turi būti paprastinamas,
juose numatomi veiksmingesni veiksmai, kurių imamasi pažeidus žmogaus
teises, ir mažinamos viešosios lėšos su galimybės žvejoti suteikimu
susijusioms išlaidoms padengti. Tausios žuvininkystės susitarimus
įgyvendinti ir jų nuostatų laikytis turi būti lengviau.
Todėl jie turėtų būti grindžiami pavyzdiniais susitarimais,
be to, turėtų būti įvedami standartiniai straipsniai. Pagal
susitarimus išduodamų ir valdomų žvejybos leidimų administravimo
tvarka turėtų būti paprastinama. Komisija 2012 m. pateiks
pasiūlymą persvarstyti žvejybos leidimų reglamentą[17]. Į visus būsimus susitarimus
turėtų būti įtraukiama sąlyga dėl žmogaus
teisių (ji įtraukiamas į pastaruoju metu parafuotus protokolus),
kad dėl esminių ir pagrindinių žmogaus teisių ir
demokratijos principų pažeidimo būtų numatytas susitarimo
protokolo galiojimo sustabdymas. Įtraukiant šį straipsnį turėtų
būti remiamasi Kotonu susitarimo[18]
nuostatų pavyzdžiu, jei reikia, ar kitomis atitinkamomis
tarptautinėmis priemonėmis ir susitarimais. Dėl išimties sąlygos, įtrauktos
į dabartinius žuvininkystės partnerystės susitarimus, ES laivai
negali žvejoti nesilaikydami susitarime išvardytų reguliavimo
nuostatų, jei ši nuostata įtraukta ir jei pagal ją numatoma, kad
visiems ES laivams taikomos tokios pačios taisyklės. Siekiant
užtikrinti, kad išimties sąlygos nebūtų galima apeiti
perregistruojant laivą kitoje šalyje, būsimuose žuvininkystės
susitarimuose turėtų būti nustatoma, kad ES laivui,
įregistruotam kitoje valstybėje mėginant išvengti
įpareigojimų arba užsitikrinti papildomų žvejybos
galimybių, nebebūtų leidžiama žvejoti šalies partnerės
išskirtinėse ekonominėse zonose. ES žuvininkystės sektorius turėtų
prisiimti pakankamą išlaidų, susijusių su galimybės žvejoti
trečiųjų šalių perteklinius išteklius suteikimu, dalį.
Atitinkamai turėtų būti mažinamas įnašas iš ES biudžeto. PRIEMONĖS Komisija: · iki 2012 m. pateiks pasiūlymą persvarstyti Žvejybos leidimų reglamentą, kad būtų paprastinama žvejybos leidimų valdymo tvarka; · sieks užtikrinti, kad pagarba žmogaus teisėms būtų būtina sąlyga sudarant tausios žuvininkystės susitarimus ir bendradarbiaujant žuvininkystės sektoriuje su trečiosiomis šalimis; · sieks įvesti dvišalių susitarimų nuostatas, kurias taikant būtų užkirstas kelias perregistravimui kitoje šalyje siekiant piktnaudžiauti; · ragins didinti laivų savininkų įnašą apmokant išlaidas už galimybę žvejoti trečiųjų šalių vandenyse.
3.4.
Veiksmingesnė parama šalių
partnerių tausiai žuvininkystei
ES finansinė parama trečiųjų
šalių sektoriaus politikai turėtų užtikrinti konkrečią
apčiuopiamą naudą šalims partnerėms, įskaitant tausios
vietos žuvininkystės srityje. Šia parama turėtų būti
siekiama plėtoti jų administracinius ir mokslinius pajėgumus; be
to, ji visų pirma turėtų būti skiriama stebėsenos,
kontrolės ir priežiūros veiklai, įskaitant kovą su
neteisėta, nedeklaruojama ir nereglamentuojama žvejyba. Vienas iš Europos
Sąjungos paramos, skiriamos šalims partnerėms pagal tausios
žuvininkystės susitarimus, prioritetų turėtų būti
mokslinių rekomendacijų tobulinimas ir pajėgumų
plėtojimas. Tačiau parama sektoriui taip pat
turėtų būti veiksmingesnė, tikslingesnė ir reguliariai
įvertinama. Turėtų būti reikalaujama, kad šalys partnerės
pasiektų nustatytus rezultatus; taip pat reikėtų griežtinti
sąlygas, t. y. kad nebūtų skiriamos jokios įmokos, jei
šalis partnerė neįvykdo reikalavimų. Komisija parengia
bendrąsias pagal žuvininkystės susitarimus įsteigtų
sektoriaus paramos lėšų stebėjimo rekomendacijas, kurias galima
pritaikyti konkretiems susitarimams. Be to, Komisija siekia padidinti šalių
partnerių žuvininkystės sektoriaus tvariai plėtrai skiriamos
paramos pridedamąją vertę ir šiuo tikslu ketina geriau
atsižvelgti į kiekvienoje iš šių šalių apibrėžtą
bendrąją strategiją ir prioritetus. PRIEMONĖS Komisija: · siūlys išmokas sektoriaus paramai visais atvejais atskirti nuo įmokų už teisę naudoti žuvininkystės išteklius ir paramą sektoriui apibrėžia atsižvelgdama į šalių partnerių poreikius bei įsisavinimo pajėgumus; · sektoriui sieks kelti griežtesnes sąlygas, kad mokėjimai būtų siejami su pažanga panaudojant sektoriui skirtą paramą. · rems šalių partnerių pastangas gerinti duomenų rinkimą ir tikslių mokslinių rekomendacijų teikimą.
4.
Darnumas su kitų sričių ES politika
Siekiant šiame komunikate iškeltų tikslų
ES vaidmuo turi būti svaresnis įvairiuose pasauliniuose forumuose;
šiuo tikslu turi būti užtikrinama didesnė jos veiksmų ir
politikos sričių sąveika valdant tarptautinę
žuvininkystę, taip pat plėtros, prekybos, aplinkos, mokslinių
tyrimų, naujovių, užsienio politikos ir kitose srityse. Siekiant
šių tikslų, be kita ko, bus: –
koordinuojama žuvininkystės ir plėtros
politika, siekiant užtikrinti, kad besivystančių šalių siekio
sukurti savo žuvininkystės sektorių pripažinimas būtų
siejamas su pastangomis gerinti jų supratimą apie būtinybę
užtikrinti tausų žuvininkystės valdymą; –
užtikrinama būsimų žuvininkystės
susitarimų sąveika su plėtros politika ir priemonėmis
(visų pirma Europos plėtros fondu (EPF) ir kitomis politikos
sritimis, pvz., mokslinių tyrimų ir naujovių politika); –
vykdydama išorės veiksmus ir
įgyvendindama savo bendrąsias partnerystės ir bendradarbiavimo
strategijas, ES toliau rems su žuvininkyste susijusias strategijas ir
programas, tokias kaip laivybos saugumas ir kova su piratavimu; –
kaip svarbi žuvininkystės produktų
importuotoja ES jau dabar užtikrina, kad neteisėtos, nedeklaruojamos ir
nereglamentuojamos žvejybos produktai nepatektų į jos rinką.
Įgyvendinant ES prekybos politiką taip pat gali būti prisidedama
prie tausios žuvininkystės visame pasaulyje ir tuo tikslu skatinama
laikytis atitinkamų tarptautinių žuvininkystės valdymo
konvencijų ir susitarimų reikalavimų pagal lengvatinės prekybos
susitarimus; –
aplinkos ir žuvininkystės politikos darnumas
užtikrinamas tarptautinių aplinkos institucijų parengtos politikos ir
konvencijų nuostatas reguliariai įtraukiant į RŽVO priimamus
išsaugojimo ir valdymo sprendimus. PRIEMONĖS Komisija: · parengs ir įgyvendins vandenynų ir jūrų regionams skirtas tausios žuvininkystės strategijas, pvz., Ramiojo ir Indijos vandenynų, taip pat Viduržemio jūros. · iki 2011 m. pabaigos pateiks teisinės sistemos pasiūlymą, įskaitant su prekyba susijusias priemones, siekiant užtikrinti tausų žuvininkystės išteklių naudojimą. I PRIEDAS Regioninės žuvininkystės
valdymo organizacijos II PRIEDAS Dvišaliai žuvininkystės
susitarimai SUSITARIMO TIPAS || šalis partnerė || protokolas galioja iki || es metinis finansinis įnašas Dėl įvairių rūšių žuvų sudaryti („mišrieji“) susitarimai || Grenlandija || 2012 m. gruodžio 31 d. || 14 307 244 EUR Gvinėja Bisau || 2011 m. birželio 15 d. || 7 500 000 EUR Mauritanija || 2012 m. liepos 31 d. || Nuo 86 000 000 EUR (1-aisiais metais) iki 70 000 000 EUR (4-aisiais metais) Marokas || 2012 m. vasario 27 d. || 36 100 000 EUR Susitarimai dėl tunų – Vakarų Afrika || Žaliojo Kyšulio Respublika || 2011 m. rugpjūčio 31 d. || 385 000 EUR Gabonas || 2011 m. gruodžio 2 d. || 860 000 EUR Dramblio Kaulo Kranto Respublika || 2013 m. birželio 30 d. || 595 000 EUR San Tomė ir Prinsipės Demokratinė Respublika || 2013 m. pabaiga || 682 500 EUR Susitarimai dėl tuno – Indijos vandenynas || Komorų Sąjunga || 2013 m. gruodžio 31 d. || 615 250 EUR Madagaskaras || 2012 m. gruodžio 31 d. || 1 197 000 EUR Mozambikas || 2011 m. gruodžio 31 d. || 900 000 EUR Seišeliai || 2014 m. sausio 17 d. || 5 600 000 EUR Susitarimai dėl tuno – Ramusis vandenynas || Kiribatis || 2012 m. rugsėjo 15 d. || 478 400 EUR Mikronezija || 2010 m. vasario 25 d. (naujas penkerių metų trukmės protokolas ratifikuojamas) || 559 000 EUR Saliamono Salos || 2012 m. spalio 8 d. || 400 000 EUR Susitarimai be įsigaliojusio ar ratifikuojamo protokolo || || || Gambija || Nėra galiojančio protokolo || Gvinėja || Nėra galiojančio protokolo || Pusiaujo Gvinėja || Nėra galiojančio protokolo || Mauricijus || Nėra galiojančio protokolo || Senegalas || Nėra galiojančio protokolo || [1] Pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros
būklė 2010 m., FAO, Roma, 2010 m., p. 35. Laikoma, kad
iš jūros išteklių, kuriuos stebi JT Maisto ir žemės ūkio
organizacija, daugiau nei pusė (53 %) visiškai išnaudoti, 28 %
naudojami pernelyg intensyviai, 3 % išeikvoti ir 1 % atsikuriantys po
išeikvojimo, 3 % neišnaudojami, o 12 % – naudojami vidutiniškai. [2] Integruotos jūrų politikos tarptautinio
lygmens kryptys išdėstytos Komisijos komunikate Europos
parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir
Regionų komitetui „Europos Sąjungos integruotos jūrų
politikos tarptautinio lygmens plėtojimas“ (COM(2009) 0536 galutinis). [3] Didžiausias leidžiamas tausios žvejybos laimikis yra
didžiausias sužvejojamas laimikis, kurį galima sužvejoti iš žuvų
rūšies ištekliaus per neapibrėžtą laikotarpį. Taikant
didžiausio leidžiamo tausios žvejybos laimikio principą, kuris yra vienas
iš esminių tausios žvejybos aspektų, siekiama išlaikyti tokį
populiacijos dydį, kad ji galėtų augti sparčiausiu tempu,
kai žvejojami paprastai priaugantys populiacijos atstovai, taip užtikrinant
nuolatinį populiacijos gebėjimą atsikurti. [4] Šioms
šalims ir ES tenka du trečdaliai pasaulinės žuvininkystės
produktų rinkos; žr. Pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros
būklė 2010 m., FAO, Roma, 2010 m. [5] 2008 m.
rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1005/2008,
nustatantis Bendrijos sistemą, kuria siekiama užkirsti kelią
neteisėtai, nedeklaruojamai ir nereglamentuojamai žvejybai, atgrasyti nuo
jos ir ją panaikinti, iš dalies keičiantis reglamentus (EEB)
Nr. 2847/93, (EB) Nr. 1936/2001 ir (EB) Nr. 601/2004 bei
panaikinantis reglamentus (EB) Nr. 1093/94 ir (EB) Nr. 1447/1999. [6] Jungtinių
Tautų jūrų teisės konvencija, 1982 m., dar vadinama
Montego Bėjaus Konvencija. [7] Jungtinių
Tautų jūrų teisės konvencijos nuostatų
įgyvendinimo susitarimas, susijęs su toli migruojančių ir tarp
įvairių zonų migruojančių žuvų rūšių
išteklių išsaugojimo ir valdymo, UNFSA, 1995 m. (taip pat vadinamas
Niujorko susitarimu). [8] Tikrasis
interesas gali būti susijęs su žvejyba atviroje jūroje, su
pakrantės valstybės, kurios išimtinė ekonominė zona yra
RŽVO kompetencijos rajone, statusu arba su svarbaus RŽVO valdomame rajone
sužvejotų žuvininkystės produktų importuotojo statusu. [9] COM(1999) 613
galutinis, 1999 12 8. [10] Pasaulio žuvininkystės ir akvakultūros
būklė 2010 m., FAO, Roma, 2010, p. 35. Laikoma, kad iš
jūros išteklių, kuriuos stebi JT Maisto ir žemės ūkio
organizacija, daugiau nei pusė (53 %) yra visiškai išnaudoti, 28 %
naudojami pernelyg intensyviai, 3 % išeikvoti ir 1 % atsikuriantys po
išeikvojimo, 3 % neišnaudojami, o 12 % – vidutiniškai naudojami. Iš
tunų ir tuninių rūšių žuvų išteklių, kurių
naudojimo būklė žinoma, turbūt iki 60 % išteklių yra
visiškai išnaudoti, iki 35 % – pernelyg išnaudoti ar išeikvoti ir
greičiausiai tik keli ištekliai nėra pernelyg išnaudoti (daugiausiai
dryžųjų tunų). [11] Konvencija dėl Pietų Ramiojo vandenyno atviros
jūros žuvininkystės išteklių išsaugojimo ir valdymo, 16 ir 17
straipsniai. [12] Problema, susijusi su bendru išteklių naudojimu, kyla
dėl to, kad įvairūs nepriklausomai veikiantys ir savo
interesų paisantys asmenys galiausiai išeikvoja ribotus išteklius net jei
jie visi supranta, kad tai neatitinka niekieno interesų. [13] Leidžiamo sužvejoti kiekio, kurio pakrantės
valstybė pati negali ar nenori naudoti, dalis, žr. Jungtinių
Tautų jūrų teisės konvencijos 62 straipsnio 2 dalį. [14] Žr.
2 priede pateiktą dabartinių ES dvišalių žuvininkystės
susitarimų ir jų pagrindinių ypatybių apžvalgą. Kad
dvišaliai žuvininkystės susitarimai visiškai įsigaliotų, prie
jų turi būti pridedamas protokolas, kuriame apibrėžiamos
žvejybos galimybių ir finansinio indėlio konkrečios
sąlygos. Laikoma, kas susitarimai be įsigaliojusio ar ratifikuojamo
protokolo yra neįsigalioję susitarimai. [15] Konsultacijų dėl bendrosios žuvininkystės
politikos pertvarkos santrauka, SEC(2010) 428 galutinis, 2010 4 16. [16] Dabartinius žuvininkystės partnerystės susitarimus
galima skirstyti į a) taikomus vien tunams ir susijusioms toli
migruojančių rūšių žuvims (tuno susitarimai) ir b) taikomus
ir kitų rūšių žuvims (mišrieji susitarimai). Kadangi juos taiko
RŽVO, mokslinė informacija apie tunų išteklius apskritai yra
išsamesnė nei apie kitų rūšių žuvis. [17] 2008 m. rugsėjo 29 d. Tarybos reglamentas
(EB) Nr. 1006/2008 dėl Bendrijos žvejybos laivų žvejybos veiklos
ne Bendrijos vandenyse leidimų ir trečiųjų šalių
laivų žvejybos galimybių Bendrijos vandenyse, iš dalies
keičiantis reglamentus (EEB) Nr. 2847/93 ir (EB) Nr. 1627/94 bei
panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 3317/94. [18] Kotonu susitarimas yra išsamiausias ES partnerystės
susitarimas su besivystančiomis šalimis. Nuo 2000 m. šiuo susitarimu
grindžiami ES santykiai su 79 Afrikos, Karibų jūros ir Ramiojo
vandenyno šalimis.