52011DC0318

ĮžANGA

Šiame komunikate pateikiamas „Saugumo ir laisvių apsaugos pagrindų programos“ (2007–2013 m.), kurią sudaro dvi programos – „Nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu“ (ISEC) ir „Terorizmo ir kitos su saugumu susijusios rizikos prevencija, parengtis ir padarinių valdymas“ (CIPS), – laikotarpio vidurio vertinimas.

ISEC programa susijusi su organizuoto arba kitokio nusikalstamumo prevencija ir kova su nusikalstamumu, visų pirma terorizmu, prekyba žmonėmis ir nusikaltimais prieš vaikus, neteisėta prekyba narkotikais ir ginklais, korupcija ir sukčiavimu. CIPS programa susijusi su svarbios infrastruktūros objektais ir kitais saugumo klausimais, įskaitant operatyvinius klausimus tokiose srityse kaip krizių valdymas, aplinka, visuomenės sveikata, transportas, moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra.

Pagal atitinkamus Tarybos sprendimus Komisija pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai tarpinę gautų rezultatų ir kokybinių bei kiekybinių šios programos aspektų vertinimo ataskaitą[1]. Laikydamasi šio įsipareigojimo Komisija užsakė „Economisti Associati“ atlikti tyrimą[2]. Tyrimo metu atliktos apklausos ir surengti susitikimai, kuriuose dalyvavo 155 atstovai iš 23 valstybių narių, o apklausose internetu dalyvavo 190 subjektų iš visų 27 valstybių narių. Be to, Komisija atsižvelgė į „Pirmininkaujančios valstybės narės draugų“ grupės ataskaitą dėl ISEC programos. Ją 2009 m. rudenį inicijavo pirmininkaujanti Švedija ir prie jos įvairiose srityse prisidėjo 16 valstybių narių.

Šioje ataskaitoje apžvelgiamas 2007–2009 m. laikotarpis ir pirminiai su 2010 m. susiję duomenys. Ja siekiama įvertinti kiekybinius ir kokybinius programų įgyvendinimo aspektus ir gautus rezultatus. Tam reikia tiksliai nustatyti programos veiklos sritis, išnagrinėti finansuotų projektų rezultatus ir apžvelgti priemones ir įgyvendinimo mechanizmus, siekiant nustatyti, kaip galima pataisyti padėtį.

Biudžetas ir valdymo modelis

2007–2013 m. ISEC programai numatyta skirti maždaug 600 mln. EUR, o CIPS programai – 140 mln. EUR. 2007–2009 m. ISEC programai skirta 167 mln. EUR , o CIPS – 46 mln. EUR . Programos įgyvendinamos pagal metines darbo programas, kuriose nustatyti teminiai ir (arba) sektorių prioritetai. Programos įgyvendinamos vadinamuoju centralizuoto tiesioginio valdymo būdu, t. y. visą programavimo ir einamąją veiklą vykdo Europos Komisija, kuri turi visišką atsakomybę.

Reikėtų pažymėti, kad lėšos skirtos pagal nustatytą poreikį, o ne pagal išankstinį paskirstymą. Todėl biudžeto asignavimai nebūtinai atitinka Komisijos programavimo dokumentuose nustatytus prioritetus. Tai taip pat susiję su menku poreikiu kai kuriose srityse, kuriose nebuvo galima skirti visų numatytų lėšų, todėl jos buvo perskirstytos į kitas sritis, kurioms lėšų reikėjo labiau. Viena vertus, iš to matyti, kad programa valdoma pakankamai lanksčiai, kad būtų galima reaguoti į finansavimo poreikius. Kita vertus, matyti, kad ES finansavimą ne visada buvo galima visiškai suderinti su iš anksto nustatytais politikos prioritetais. CIPS ir ISEC kvietimai teikti pasiūlymus atitinka politikos prioritetus, tačiau faktinis biudžeto paskirstymas daugiausiai priklauso nuo pateiktų pasiūlymų temų ir kokybės.

Finansinės priemonės

Daugiausia finansuojama skiriant dotacijas veiksmams , kurios suteikiamos atsižvelgiant į kvietimus teikti pasiūlymus. Yra trijų rūšių dotacijos, būtent:

i) dotacijos veiksmams, kad būtų galima bendrai finansuoti konkrečias iniciatyvas pagal viešus kvietimus teikti pasiūlymus;

ii) dotacijos veiksmams, skiriamos pagal ribotus kvietimus teikti pasiūlymus, kuriuose gali dalyvauti tik viešojo sektoriaus subjektai, su kuriais sudaryti partnerystės pagrindų susitarimai; ir

iii) dotacijos veiklai, kuriomis siekiama paremti Europos mastu veikiančių nevyriausybinių organizacijų veiklą.

Kiti finansavimo kanalai: viešojo pirkimo sutartys , įskaitant viešus konkursus, ir administraciniai susitarimai su Jungtinių tyrimų centru.

ES subsidijas gaunančios ES agentūros negali pagal šias programas teikti paraiškų savo veiklos finansavimui gauti, nes tai būtų dvigubas finansavimas. Tačiau Europolas ES agentūra tapo tik 2010 m. sausio 1 d. Iki tol jis buvo kitokio tipo juridinis asmuo (tarpvyriausybinis) ir finansavimas įvairiems projektams vykdyti jam buvo skiriamas pagal šias programas. Tačiau ES agentūros gali dalyvauti projektuose, jei pasidengia išlaidas.

FINANSINė PARAMA

Veiklos rūšys

2007–2009 m. pagal programas iš viso paremta beveik 400 projektų ir finansuota maždaug 150 viešojo pirkimo sutarčių , kurių bendra vertė – 213 mln. EUR . ISEC asignavimai siekė 167 mln. EUR, o CIPS – 46 mln. EUR. Didžioji dalis lėšų skirta maždaug 280 dotacijų veiksmams (61 proc. visų išteklių), kita didelė dalis – maždaug 100 dotacijų pagal partnerystės pagrindų susitarimus (24 proc. lėšų). Viešiesiems pirkimams skirta maždaug 10 proc. lėšų.

Veiklos pobūdis

Pagal programas parama teikiama labai įvairiai veiklai – nuo mokymo iki įrangos pirkimo, nuo techninių leidinių rengimo iki pagalbos tarpvalstybinėms policijos operacijoms (įskaitant jungtines tyrimų grupes).

Pagal ISEC projektai vykdomi penkiose pagrindinėse srityse, būtent:

i) priemonės ir infrastruktūra (pagrindinis 22 proc. projektų rezultatas);

ii) parama teisėsaugos operacijoms (18 proc.);

iii) mokymo programos (17 proc.);

iv) leidiniai (17 proc.) ir

v) konferencijos (14 proc.).

Pagal CIPS :

i) 23 proc. projektų įtrauktas operatyvinio bendradarbiavimo ir koordinavimo aspektas;

ii) 15 proc. projektų tikslas – tinklų plėtojimas ir kūrimas ;

iii) 49 proc. projektų susiję su technologijų ir metodikos perkėlimu ; ir

iv) 44 proc. projektų susiję su analitine veikla .

Derėjimas su tikslais ir prioritetais

Pagal teisinį pagrindą nustatyti keturi ISEC tikslai, iš kurių du susiję su operatyvine veikla (horizontaliųjų nusikaltimų prevencijos metodų plėtojimas ir teisėsaugos agentūrų ir kitų įstaigų bendradarbiavimo plėtojimas) ir du susiję su konkrečiomis gavėjų grupėmis (liudytojų ir nusikaltimo aukų apsaugos ir rėmimo geriausios praktikos plėtojimas). Daugelis projektų turi daugiau nei vieną tikslą. Didžioji dauguma susiję su horizontaliaisiais nusikaltimų prevencijos metodais (79 proc. projektų) ir (arba) teisėsaugos agentūrų ir kitų įstaigų bendradarbiavimu (74 proc.). Nusikaltimo aukų apsaugos ir liudytojų apsaugos sritys yra gerokai mažiau populiarios ir susijusios su atitinkamai 14 proc. ir 3 proc. projektų.

CIPS programoje nurodyti septyni tikslai, suskirstyti į dvi plačias kategorijas – rizikos prevencija ir parengtis ir padarinių valdymas. Trys ketvirtadaliai projektų susiję su abiem plataus masto tikslais. Užtikrinti prevenciją ir parengtį siekiama 92 proc. projektų, o padarinių valdymas – 63 proc. projektų tikslas.

Abi programos turi ryškų tarptautinį aspektą . 80 proc. ISEC programos projektų ir 64 proc. CIPS programos projektų yra tarptautiniai. Programų tarptautinį aspektą paprastai labai vertina suinteresuotosios šalys, kurioms svarbu turėti galimybę išbandyti naujus bendradarbiavimo susitarimus arba daugeliu atveju plėtoti jau taikomus ilgalaikius bendradarbiavimo būdus. Iš apklausos rezultatų matyti, kad 90 proc. paramos gavėjų ketina ateityje tęsti tarptautinį bendradarbiavimą , neatsižvelgdami į tai, ar toliau dalyvaus programose. Tokia tendencija teigiama, nes parodo programų veiklos poveikį valstybėse narėse ir jų indėlį kuriant tarptautinį požiūrį.

Tikslinės grupės

Programos skirtos įvairiems subjektams – nuo teisėsaugos pareigūnų iki pilietinės visuomenės organizacijų, nuo mokslo darbuotojų iki praktikuojančių teisininkų.

Ir pagal ISEC, ir pagal CIPS dažniausiai prašymus gauti finansavimą teikia teisėsaugos pareigūnai , kurie sudaro atitinkamai 38 proc. ir 41 proc. visų pagal programas finansuotų projektų dalyvių. Pagal ISEC programą taip pat nemažai paraiškų sulaukta iš NVO ir kitų pilietinės visuomenės organizacijų (12 proc. visų dalyvių) ir apskritai valdžios pareigūnų (8 proc.). Valdžios pareigūnai (ypač dirbantys saugumo ar su sauga susijusiose agentūrose) taip pat teikia nemažai paraiškų pagal CIPS programą (19 proc. visų dalyvių), šiek tiek mažiau paraiškų sulaukiama iš privačiojo sektoriaus atstovų (10 proc.). Daug pagal programas finansuotų projektų buvo tuo pačiu metu skirti kelioms pareiškėjų grupėms – taip didintas tarpusavio supratimas ir dalijimasis patirtimi . Atsižvelgiant į tai, ypač svarbūs trijų tipų ryšiai:

i) teisėsaugos įstaigų ir teismų ryšys, labais dažnas ISEC projektuose;

ii) viešojo ir privačiojo sektoriaus ryšys, ypač gerai išplėtotas pagal CIPS programą; ir

iii) praktinės ir mokslinės srities specialistų ryšys, aktualus abiem programoms.

Tai visos tikslinės grupės, o pirmiau nurodyti procentai parodo faktiškai pagal kvietimus teikti pasiūlymus gautų paraiškų skaičių ir kokybę.

Geografinė aprėptis

Apskritai geografinis projektų pasiskirstymas yra gan netolygus, nes pagrindinę poziciją užima palyginti nedaug šalių. ISEC programos atveju projektai iš keturių šalių (Vokietijos, Italijos, Nyderlandų ir Jungtinės Karalystės) sudaro maždaug 48 proc. visų projektų ir 51 proc. projektų vertės. Pasiskirstymas dar mažesnis CIPS atveju – tik dviejų šalių (Italijos ir Ispanijos) projektai sudaro 48 proc. visų projektų ir 60 proc. projektų vertės.

Pateiktų ir patvirtintų projektų pobūdis yra vienas iš veiksnių, kuriuo galima paaiškinti ISEC ir CIPS iniciatyvų geografinį pasiskirstymą, visų pirma kalbant apie vertę. Pavyzdžiui, ISEC atveju veiksmams, susijusiems su Priumo sutarties įgyvendinimu (kai kartais reikia pirkti įrangą), parama jungtinėms tyrimų grupėms arba sudėtingų tinklų kūrimu (pvz., FIU.NET), paprastai skiriamos didesnės dotacijos. CIPS atveju projektų dydis daugiausia susijęs su paramos gavėjų organizacijų pobūdžiu, t. y. komerciniai subjektai ir (arba) mokslinių tyrimų institutai paprastai teikia stambesnių projektų siūlymus, o viešųjų subjektų siūlomi projektai yra palyginti mažesni.

Programų finansinės paramos tinkamumas

Diagramoje parodytas finansavimo pagal ISEC programą lygis įvairiose srityse. Nagrinėjamu laikotarpiu pagal programą vykdyta veikla gerai atitinka ES prioritetus ir politiką.

1 diagrama. ISEC dotacijos. Pasiskirstymas pagal 334 finansuotų projektų sritis.

[pic]

2008 m. ES priėmė Saugumo, susijusio su sprogmenimis, didinimo veiksmų planą, kuris buvo daugelio projektų finansavimo pagrindas. Cheminių, biologinių, radiologinių ir branduolinių (ChBRB) grėsmių srityje Komisijos siūlymu ES 2009 m. priėmė ChBRB veiksmų planą, kurio pagrindu vykdomos daugelis ISEC finansuojamų iniciatyvų (projektų ir studijų). Kadangi ChBRB veiksmų planas strategiškai svarbus, jam įgyvendinti Komisija įsipareigojo skirti iki 100 mln. EUR iki 2013 m. Be to, kovos su radikalėjimu priemonės ES yra strategiškai svarbios, kaip pabrėžta ES veiksmų plane dėl kovos su radikalizmo skatinimu ir Stokholmo programoje.

2010 m. lapkričio 22 d. komunikate „Vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas“ (Vidaus saugumo strategija) Komisija dar kartą patvirtino , kad pradiniai ISEC programos prioritetai atitinka būsimus strateginius tikslus ir prioritetinius veiksmus vidaus saugumo srityje. Komisija užtikrins, kad būsimos darbo programos kiek įmanoma atitiktų Vidaus saugumo strategiją.

Be to, šie prioritetai iš esmės atitinka Hagos veiksmų plane ir Stokholmo veiksmų plane nustatytus prioritetus. Kovos su organizuotu nusikalstamumu srityje pagal ISEC remta veikla, kuria siekta įgyvendinti „kovos su organizuotu nusikalstamumu strateginę koncepciją“, kurią Komisija priėmė 2005 m., atsižvelgdama į Hagos veiksmų planą. Pavyzdžiui, 2007 m. gegužės mėn. Komisija nusprendė pasiūlyti įvairių priemonių, siekdama užtikrinti geresnį teisėsaugos institucijų tarpusavio veiklos koordinavimą ir teisėsaugos institucijų ir privačiojo sektoriaus veiklos koordinavimą kovos su elektroniniais nusikaltimais srityje. Vėliau pagal ISEC finansuoti du elektroninių nusikaltimų tyrimo projektai, taip pat įvairios teisėsaugos pareigūnams skirtos specializuotos konferencijos ir praktiniai seminarai. Iš ISEC programos lėšų įsteigta Finansinė koalicija prieš vaikų pornografiją, kuri suteikia galimybes kredito korteles išduodantiems subjektams, teisėsaugos institucijoms ir interneto paslaugų teikėjams bendradarbiauti mokėjimo sistemų, kurios naudojamos tokioms neteisėtoms operacijoms finansuoti, srityje siekiant išnaikinti komercinę vaikų pornografiją.

Prieinamumo principo, pagal kurį vienos valstybės narės teisėsaugos institucijų turima informacija turi būti prieinama atitinkamoms kitų valstybių narių institucijoms, srityje nesulaukta tiek projektų, kiek buvo galima tikėtis. Taip yra dėl to, kad ši ataskaita apima 2007–2009 m. laikotarpį, kuris sutampa su Priumo sprendimo[3] įgyvendinimo pradžia (įgyvendinimo terminas – 2011 m. rugpjūčio mėn.). Kol kas negalima padaryti galutinių išvadų dėl ISEC finansavimo šioje srityje poveikio, visų pirma kadangi Priumo sprendimas buvo priimtas tik 2008 m. birželio mėn. ir svarbūs finansuoti projektai tebevykdomi. Tačiau iš negalutinės analizės matyti, kad vykdant ISEC programą padedama įgyvendinti Priumo sprendimą.

Vidaus saugumo strategijoje dar kartą patvirtinama, kad tarpvalstybinis policijos bendradarbiavimas, visų pirma jungtinių tyrimų grupių steigimas, yra ir bus labai svarbūs kovos su tarptautiniu organizuotu nusikalstamumu aspektai.

Pagal CIPS programą skiriamas finansavimas įvairiose srityje pasiskirsto kaip toliau nurodyta.

2 diagrama. CIPS dotacijos. Pasiskirstymas pagal 65 finansuotų projektų sritis.

[pic]

Tai atitinka nustatytus ypatingos svarbos infrastruktūros objektų srities prioritetus ir politiką[4], kurie patvirtinti Stokholmo programoje. 2010 m. lapkričio 22 d. komunikate Komisija dar kartą patvirtino, kad apskritai svarbu užtikrinti ypatingos svarbos infrastruktūros objektų, visų pirma energetikos, transporto ir IRT sektorių, apsaugą.

Komisija užtikrins, kad būsimos darbo programos toliau glaudžiai derėtų su Vidaus saugumo strategija.

REZULTATAI. PAGRINDINIAI LAIMėJIMAI

Duomenys ir pavyzdžiai

Apskritai dauguma pagal programas remiamų projektų veiksmingai pasiekiami numatyti rezultatai . Tačiau manoma, kad dviem trečdaliais projektų nebus išnaudotos visos skirtos lėšos, pirmiausia dėl to, kad numatytos per didelės pirminės sąnaudos, ir kai kuri veikla nutraukta. Be to, bendrą gautų paraiškų skaičių galėjo neigiamai paveikti palyginti ilgos administracinės paraiškų teikimo procedūros, kurios paprastai nesuderintos su administracinėmis valstybių narių biudžeto procedūromis. Taigi, kiekvienais metais pagal abi programas lieka nepanaudotų mokėjimo asignavimų .

Vis dėlto iš numatytų ir pasiektų rezultatų matyti įvairus finansuotų projektų pobūdis – vieni rezultatai susiję su operatyvine veikla (pvz., areštai, konfiskavimas ir kt.), kiti – mažiau apčiuopiami, pavyzdžiui, informavimo didinimas, naujų metodų kūrimas. Dažniausi rezultatai yra naujų priemonių ir metodų, pavyzdžiui, duomenų bazių sukūrimas ir priėmimas , taip pat geriausios patirties sklaida . Be to, daugeliu projektų prisidėta prie specifinių žinių ir (arba) sprendimų plėtojimo . Geresnis valstybių narių politikos ir teisinių bei administracinių sistemų tarpusavio supratimas retai yra pagrindinis tikslas, tačiau – dažnas ir labai vertinamas daugelio projektų „šalutinis produktas“. Tam tikrais atvejais į veiklą orientuotais projektais pasiekta labai konkrečių rezultatų (žr. tolesnius pavyzdžius). Rezultatų pasiekimo lygis yra iš esmės patenkinamas – 60 proc. projektų rezultatai atitinka pradinius lūkesčius, o 34 proc. – geresni nei tikėtasi.

Projektų rezultatų įvairiose srityse pavyzdžiai

Policijos bendradarbiavimas. Per bendrą muitinių operaciją, kurioje dalyvavo kelios valstybės, konfiskuota 4,5 tonos kokaino. Kitu projektu remta tarptautinė kovos su prekyba vaikais operacija. Operacija dar nebaigta, tačiau 2010 m. viduryje 26 iš 90 tirtų įtariamųjų jau pateikti kaltinimai. Taip pat per operaciją prieš neteisėta migracija užsiimančias Rytų Europos grupuotes sulaikyta maždaug 90 asmenų.

Tarpusavio supratimas. Tai dažnai šalutinis, tačiau svarbus rezultatas. Pavyzdžiui, tinklų (kaip antai, Europos kovos su terorizmu padalinių tinklo ATLAS ir finansinių tyrimų padalinių (FIU) tinklo) kūrimui skirti projektai buvo svarbūs didinant supratimą apie skirtingas sistemas ir teisinę tvarką įvairiose valstybėse narėse. Šiais atvejais, pirmųjų ryšių ir bandymų kurti tinklus rezultatas – tvirtos ilgalaikės struktūros. Tą patį galima pasakyti apie atliktas studijas radikalėjimo klausimais kovos su terorizmu srityje.

Tarpvalstybinis bendradarbiavimas. Jungtinės tyrimų grupės pavyzdys – projektas COSPOL FII , skirtas neteisėtos migracijos iš Rytų Europos problemai spręsti ir su tuo susijusioms nusikalstamoms grupuotėms išardyti. Projektus sudarė keturios operacijos, kurios koordinuotai vykdytos 10-yje šalių ir per kurias sulaikyta daugiau nei 90 asmenų, prie ES išorės sienų sustabdyti neteisėtai vežti imigrantai, konfiskuota grynųjų pinigų, automobiliai, suklastoti dokumentai ir įranga ir kt. Koordinuotų tarpvalstybinių veiksmų, kuriais siekiama kovoti su neteisėta prekyba narkotikais, pavyzdys – projektas MAOC-N (Jūrų analizės ir operacijų centras kovai su prekyba narkotikais), kurį vykdant nuo 2007 m. padėta sulaikyti 52 tonas kokaino ir 47 tonas kanapių. Svarbių rezultatų žvalgybos ir dalijimosi informacija srityje taip pat pasiekta vykdant įvairius su Priumo sutartimi susijusius projektus, kaip antai „ Priumo sutarties įgyvendinimas ES teisės aktuose “, „ Programinės įrangos kūrimas, siekiant įgalinti ir pagerinti automatinį keitimąsi DNR analičių duomenimis ir automobilių identifikacijos duomenimis ir jų palyginimą “ ir „ Nacionalinės ryšių sąsajos NG SIS II išplėtimas “.

Pagalba aukoms. Pagal projektą „Pagalbos nusikaltimų aukoms tinklas“ įsteigta 15 centrų projektą vykdžiusioje šalyje, kuriuose iki šiol užregistruota maždaug 37 000 suteiktos pagalbos atvejų (teisinės, psichologinės ir kt.). Taip pat projektu „ Pranešimų diegimas integruotoje stebėjimo sistemoje smurto dėl lyties ir šeiminio smurto atvejais “ padėta veiksmingai užkirsti kelią smurtui dėl lyties. Iš statistinių duomenų matyti, kad visose projektą vykdžiusiose šalyse labai sumažėjo smurto dėl lyties aukų skaičius.

Suinteresuotųjų šalių ir politikos kūrėjų informavimas konkrečiais klausimais. Daug projektų buvo skirta vien tik konferencijų, forumų ir simpoziumų (kartais kasmetinių) organizavimui. Pavyzdžiui, Tarptautinis bombas tiriančių ir neutralizuojančių darbuotojų simpoziumas, forumai elektroninių nusikaltimų tema, Kovos su korupcija vasaros mokykla. Prie šios rezultatų kategorijos taip pat galima priskirti studijas, kuriomis siekta pagilinti konkrečių sričių žinias. Didžiausios – Jungtinių tyrimų centro (JRC) studijos, būtent: i) Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir vertinimo studija; ir ii) Neteisėtai gabenamų radiacinių medžiagų nustatymo vertinimo programos studija.

Pagal CIPS programą finansuoti veiksmai, skirti Ypatingos svarbos infrastruktūros objektų įspėjamojo informacinio tinklo (CIWIN) įdiegimui ir veikimui pasirengti. Šiam tikslui per viešojo pirkimo sutartis skirta apie 0,7 mln. EUR.

Poveikis. Dauguma pagal programas finansuojamų projektų tebėra įgyvendinami arba ką tik baigti ir reikia atlikti preliminarų poveikio vertinimą. Veiklos procedūrų ir (arba) praktikos pokyčiai – dažniausias rezultatas (numatytas 87 proc. projektų atveju), tačiau vykdant daugumą projektų taip pat tikimasi sustiprinti gebėjimus ir prisidėti prie politinio dialogo formavimo . Labai svarbus daugelio projektų indėlis į konkrečios ES politikos arba teisės aktų įgyvendinimą . Tai, be kita ko, Priumo sprendimas (kuris buvo itin remtas pagal ISEC programą), Tarybos pamatinis sprendimas dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija[5] (paremtas studijomis ir veiklos projektais), Sprendimas dėl finansinės žvalgybos[6] (paremtas FIU.NET finansavimu)[7] ir Europos programa dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos[8] (prie kurios prisidėta keliais CIPS projektais).

Tvarumas . 70 proc. dotacijas gavusių paramos gavėjų mano, kad be papildomo ES finansavimo yra sudėtinga užtikrinti projektų rezultatų tvarumą. Tai daugiausia lėmė pastarojo meto finansų krizė, kelianti grėsmę daugelio viešųjų subjektų biudžetams , todėl jie gali neskirti lėšų, kurių reikia pagal programas vykdytų projektų poveikiui išlaikyti ir (arba) tobulinti.

Matomumas ir reputacija . ISEC ir CIPS yra pakankamai gerai žinomos atitinkamuose profesiniuose sluoksniuose , nors maždaug ketvirtadalis apklaustųjų mano, kad informacijos apie programas per mažai ir ji nepakankamai pasiekia galimas suinteresuotąsias šalis. 2008 ir 2009 m. surengtose Informacijos dienose pristatyta informacijos apie programas, tačiau paramos gavėjai pageidavo daugiau su informavimu susijusios veiklos.

Įgyvendinimo klausimai.

Apie 75 proc. apklaustų projektų vykdytojų nurodė įvairaus pobūdžio su įgyvendinimu susijusių sunkumų, įvairiai trukdančių siekti numatytų rezultatų, pvz., vėluojama patvirtinti projektus ir užbaigti dotacijų susitarimus – tai turėjo įtakos paramos gavėjų išteklių planavimui ir įgyvendinimo tvarkaraščiui . Taip pat paramos gavėjams kilo sunkumų dėl padidėjusių ir (arba) neplanuotų išlaidų, nepakankamai optimalaus projekto partnerių įsipareigojimo, neteisingų prielaidų ir kitų pokyčių įgyvendinimo etape, dėl kurių reikėjo peržiūrėti veiklą ir (arba) numatytus rezultatus.

Programos rezultatų tinkamumas

Numatyti ISEC ir CIPS programų rezultatai pasiekti pakankamai gerai. Toliau diagramoje nurodyti įvairūs rezultatai – pradiniai (numatyti) ar antriniai (šalutiniai).

3 diagrama. ISEC ir CIPS projektų rezultatų klasifikacija.

[pic] |

[pic] |

Procentais nurodyta projektų, pasiekusių konkretų rezultatą, dalis.

Antrinių (šalutinių) rezultatų atveju galimi sudėtiniai elementai, todėl bendra dalis nesiekia 100 proc.

ISEC programa Komisija padeda:

- valstybėms narėms visiškai įgyvendinti Priumo sprendimą (Tarybos sprendimas 2008/615/TVR ir Tarybos sprendimas 2008/616) dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje;

- gerinti teisėsaugos institucijų bendradarbiavimą, steigdama ir plėtodama policijos ir muitinės bendradarbiavimo centrus[9];

- įgyvendinti 2005–2009 m. ES planą dėl prekybos žmonėmis prevencijai ir kovai su ja skirtų geriausios praktikos, standartų ir procedūrų, vykdydama projektus, kuriais skatinami geriausios praktikos ir informacijos mainai, įvairių prekybos žmonėmis aspektų studijos ir tyrimai, visuomenės informavimo kampanijos, mokymas, duomenų rinkimas ir tarptautinio bendradarbiavimo gerinimas;

- kovoti su elektroniniais nusikaltimais ir seksualiniu vaikų išnaudojimu internete, remdama projektus, susijusius su elektroninių nusikaltimų tyrimo būdais, informavimo apie nusikaltimų aukomis tapusių vaikų apsaugą didinimo kampanijomis, dalijimusi geriausia praktika ir patirtimi tarptautiniu mastu;

- skatinti horizontalųjį požiūrį į nusikaltimų prevenciją, remdama renginius, susijusius su dalijimusi geriausia praktika, nusikaltimų prevencijos būdų tyrimais ir studijomis, žinių perdavimu ir operatyviniu bendradarbiavimu nusikaltimų prevencijos srityje;

- užkirsti kelią finansiniams nusikaltimams, įskaitant pinigų plovimą ir sukčiavimą, ir kovoti su jais, taip pat skatinti finansinių tyrimų būdus, remdama ekspertų susitikimus, kuriuose dalijamasi geriausia praktika ir informacija, operatyvinį bendradarbiavimą, finansų analizės mokymo programas ir naujų rūšių finansinių nusikaltimų ir būdų studijas ir tyrimus;

- steigti jungtines tyrimų grupes kovos su tarpvalstybiniu organizuotu nusikalstamumu srityje.

CIPS programa Komisija įvairiais būdais padeda įgyvendinti Europos programą dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos (EPCIP)[10] ir ES sektoriams skirtas taisykles, kaip antai Tarybos direktyva dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo[11].

Ir ISEC, ir CIPS programa geriau spręsta nepakankamos infrastruktūros problema, pavyzdžiui, valstybių narių pajėgų sujungimas įgyvendinant Priumo sprendimą arba (ir) SIENA[12], nei remtas operatyvinis policijos bendradarbiavimas. Tačiau šiuos neatitikimus galima pašalinti ne pakeičiant esamus programos tikslus, bet nuodugniau apsvarstant procedūrinius ir administracinius sprendimus, kuriais būtų užtikrinta, kad programų tikslai, politiniai poreikiai ir suinteresuotųjų šalių prašymai būtų integruotai ir sklandžiai įgyvendinami atsižvelgiant į turimus žmogiškuosius išteklius ir laikantis finansinių taisyklių.

PROGRAMų įGYVENDINIMO GERINIMAS

Remiantis ankstesniuose skyriuose pateiktais faktais, galima vertinti, kad abi programos įgyvendinamos pakankamai gerai. Kadangi geri programos rezultatai pirmiausia priklauso nuo įgyvendinimo priemonių, šiame skyriuje aptariami veiklos aspektai, kuriuos, Komisijos arba suinteresuotųjų šalių manymu, svarbu patobulinti, ir pateikiama teigiamų pokyčių pavyzdžių.

1. Svarbu, kad potencialūs pareiškėjai turėtų galimybę veiksmingiau planuoti paraiškų teikimą ir sutelkti žmogiškuosius išteklius, reikalingus pasiūlymui paruošti, o ypač bendram finansavimui užtikrinti. Kad tai pasiektų, Komisija geriau planuos kvietimus teikti pasiūlymus ir užtikrins, kad jie būtų paskelbti, kaip nustatyta metinėje darbo programoje. Taip turėtų būti užtikrinta, kad potencialūs pareiškėjai būtų informuoti ir galėtų parengti pasiūlymus pagal nustatytas datas ir savo planus. Apskritai reikėtų gerinti kvietimų teikti pasiūlymus terminus , kad jie nebūtų skelbiami per arti vienas kito ir kad terminai nebūtų per paskutinius metų mėnesius, kai viešosioms įstaigoms sudėtinga pateikti paraiškas. Kitaip tariant, reikėtų dėti daugiau pastangų pradinio planavimo etape ir tokio pradinio plano laikytis.

Atsižvelgiant į tai, 2008 ir 2009 m. vykusiose Informacijos dienose pristatyta informacija apie programas, ypač pabrėžti praktiniai kvietimų teikti pasiūlymus aspektai, pavyzdžiui, įgyvendinimas, finansiniai aspektai ir pan. Tačiau pripažįstama, kad vizitai į Briuselį reikalauja nemažai laiko ir sąnaudų, dėl to neišvengiamai mažiau suinteresuotų pareiškėjų iš visos ES galės dalyvauti. Atsižvelgiant į tai, geresnių rezultatų būtų galima pasiekti surengiant informacijos dienas atskirose valstybėse . Kadangi reikia labiau įtraukti valstybes nares į programų veiklą, informacijos dienos turėtų būti rengiamos glaudžiai bendradarbiaujant su valstybių narių valdžios institucijomis , kurių reikėtų paprašyti išplatinti informaciją atitinkamose grupėse, išsiųsti kvietimus konkrečiomis suinteresuotosioms šalims ir suteikti logistinę paramą.

2. Projektų biudžeto peržiūra. Iš pradžių taikyta praktika nuodugniai peržiūrėti pareiškėjų pasiūlytus biudžetus paskelbus laimėtojus ir prieš sudarant dotacijų susitarimus atimdavo labai daug laiko ir dėl to labai pailgėdavo visas nagrinėjimo procesas. Tokia projektų biudžeto peržiūros praktika turi privalumų, nes ją taikant buvo galima sumažinti kai kurias lėšas iki realistiškesnio lygio ir (arba) nustatyti reikalavimų neatitinkančias sąnaudas, ypač kadangi apie du trečdaliai projektų biudžetų buvo per dideli. Tačiau atsižvelgiant į poreikį užtikrinti sąnaudų veiksmingumą, procesas tikriausiai bus spartinamas ar net bus padaryti esminiai pokyčiai. Siekiant išspręsti šią problemą, nuo 2010 m. pradėta taikyti nauja priemonė , pagal kurią biudžetas tikrinamas per vertinimo procesą, kad paramos gavėjai gavę pranešimą apie tai, ar jų projektas patvirtintas, tuo pat metu būtų informuojami apie jų biudžeto kokybę ir (arba) būklę. Komisija pasiūlo pareiškėjui padaryti pakeitimus (ne tik praneša apie klaidas ar neatitikimus) ir, jei pareiškėjas sutinka, jie įtraukiami į dotacijos susitarimą, kuris tokiu atveju gali būti išsiunčiamas per kelias dienas ar savaites (o ne per kelis mėnesius, kaip būdavo taikant aprašytą pirminę praktiką). Taikant dabartinį vertinimo procesą sutartis su paramos gavėjais galima sudaryti per 6 mėnesius nuo kvietimo teikti pasiūlymus termino, palyginti su 12 mėn. 2008 m. ir 10 mėn. – 2009 m.

Kadangi 6 mėn. tebėra ilgas projektų, ypač mažesnių, patvirtinimo laikotarpis ir gali turėti įtakos valstybės narės galimybėms užtikrinti bendrą finansavimą, Komisija svarsto, kaip dar labiau patrumpinti nagrinėjimo laikotarpį ir sudaryti sąlygas sklandžiau įgyvendinti programų veiklą pagal suinteresuotųjų šalių lūkesčius ir patenkinti poreikį geriau koordinuoti biudžeto programavimą valstybėse narėse. Atsižvelgdama į šias aplinkybes Komisija paskelbė tikslinį kvietimą teikti pasiūlymus kai kuriose politikos srityse ir svarsto galimybę leisti taikyti paprastesnę tvarką ir pasirašyti bendruosius susitarimus su konkrečiomis suinteresuotosiomis šalimis arba nacionalinėmis administravimo institucijomis, kad palengvintų projektų finansavimą atitinkamose politikos srityse.

Be to, ateityje Komisija išnagrinės galimybes dar labiau supaprastinti paraiškų teikimo procesą, ypač kiek tai susiję su biudžetais. Kai biudžeto punktus sudaro daug smulkių papunkčių ir nepraktiška iš anksto gauti išsamią informaciją apie juos, svarstoma taikyti vienkartinių išmokų sistemą. Be to, kai pagal projektus vykdoma tam tikra įprasta veikla, pavyzdžiui, rengiami praktiniai užsiėmimai, seminarai ir konferencijos, turėtų būti įmanoma taikyti fiksuotus tarifus (t. y. tam tikrą sumą vienam dalyviui per dieną).

3. Stebėjimo sistema . Šiuo metu nėra projektų stebėjimo mechanizmo, todėl negalima laiku imtis taisomųjų veiksmų. Apsvarstyta, kad reikėtų pakeisti dotacijų susitarimus ir įtraukti įpareigojimą paramos gavėjams periodiškai teikti stebėjimo ataskaitas. Šį pakeitimą buvo galima priimti nuo 2011 m. Kad būtų pasiektas numatytas tikslas ir nesukurta papildomos naštos pareiškėjams, stebėjimo ataskaitos turėtų būti pakankamai trumpos , daugiausia skirtos esminiams aspektams aptarti ir teikiamos tik pagrįstais laikotarpiais (pvz., kasmet). Stebėjimo ataskaitas turėtų peržiūrėti Komisijos pareigūnai arba įgalioti politikos ekspertai , kad stebėjimo prievolė netaptų tiesiog administraciniu veiksmu. Tam tikriausiai reikėtų apsilankyti paramos gavėjų patalpose , siekiant geriau suprasti, kokia veikla vykdoma, plėtojama, kokių rezultatų pasiekta. Be to, Komisijos atstovas galėtų aptarti paramos gavėjams kylančius sunkumus, ir atitinkamai jiems patarti.

4. Informacija interneto svetainėje . Apskritai manoma, kad Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainė nėra informatyvi. Tą patį galima pasakyti apie finansavimui skirtą puslapį, kuriame turėtų būti pateikta informacija apie ISEC ir CIPS programas. Informacija apie abi programas tėra pranešimai apie kvietimus teikti pasiūlymus ir metinė darbo programa. Šioje srityje labai naudingi du projektai:

Kvietimų teikti pasiūlymus rezultatų paskelbimas interneto svetainėje laiku . Valstybių narių manymu, svarbu laiku paskelbti kvietimus teikti pasiūlymus, nes taip užtikrinamas didesnis programų valdymo skaidrumas. Techniškai tai gan paprasta įgyvendinti – tereikia įkelti turimą dokumentą.

Informacijos apie projektus ir paramos gavėjus paskelbimas interneto svetainėje . Daug paramos gavėjų tokią informaciją laiko naudinga, nes iš jos galima lengviau nustatyti galimus paraiškos teikimo partnerius , taip pat galimus sąveikos ar sutapimo atvejus. Praktiškai tai būtų galima padaryti į Vidaus reikalų generalinio direktorato svetainę įtraukiant projektų duomenų bazę , kurioje būtų teikiama konkreti informacija, pavyzdžiui, paramos gavėjo tapatybė, projekto aprašas, veiklos pobūdis, dalyvaujančios šalys ir kt. Šiuo metu yra pavyzdinė duomenų bazė su tokia informacija. Komisija numato patalpinti šią naudingą informaciją svetainėje per 2011 m.

5. Turimų priemonių iš esmės pakanka programų tikslams pasiekti. Tą patį galima pasakyti ir apie įvairioms priemonėms numatytus biudžeto asignavimus. Vis dėlto tam tikri dviejų ISEC priemonių pakeitimai yra tikslingi:

- ISEC dotacijų veiklai nutraukimas . Ši priemonė kol kas nebuvo taikoma labai sėkmingai – per trejus metus suteikta tik viena dotacija veiklai. O žmogiškųjų išteklių, skirtų paraiškoms išnagrinėti, sąnaudos buvo labai didelės. Iš turimų duomenų matyti, kad tik nedaugelis NVO gali atitikti tinkamumo ir pagalbos skyrimo kriterijus, todėl paklausa tikriausiai ir ateityje išliks menka. Iš to galima tikrai daryti išvadą, kad reikėtų neberengti kvietimų teikti pasiūlymus dėl dotacijų veiklai .

- Partnerystės pagrindų susitarimo koncepcijos tobulinimas. Suinteresuotosios šalys visada vertina partnerystės pagrindų susitarimo koncepciją, o paramos gavėjai ir valstybių narių atstovai beveik vieningai pabrėžia, kad svarbu sukurti ilgalaikius santykius Europos Sąjungoje. Tačiau, kai dėmesys sutelkiamas į šiuo metu priimtą veiklos tvarką, vertinimas apskritai nėra toks teigiamas ir atrodo, kad partnerystės pagrindų susitarimai niekuo nesiskiria nuo įprastų dotacijų veiksmams. 2010 m. padaryta pakeitimų (pvz., supaprastintos paraiškų formos, suteikta daugiau galimybių naudotis rangovų paslaugomis).

Todėl reikia patobulinti partnerystės pagrindų susitarimą, kad būtų užtikrintos lankstesnės galimybės dėl veiklos rūšių ir išteklių naudojimo. Ši priemonė galėtų būti taikoma viešojo sektoriaus organizacijų grupės projektams, kai šios organizacijos nori atlikti tam tikrus tarpvalstybinius tyrimus ir jau gali būti laikomos programos partnerėmis. Lankstesnės sąlygos taip pat turėtų būti numatytos sutartyse, kuriomis turėtų būti aiškiai numatyta:

i) plati veiklos apimtis, kad būtų galima greitai padaryti pakeitimus atsižvelgiant į besikeičiančius poreikius;

ii) taip pat plačiai apibrėžti biudžeto punktai, kad būtų paprasčiau perskirstyti lėšas;

iii) orientacinis lėšų paskirstymas tarp partnerių, vėlgi kad būtų paprasčiau jas perskirstyti atsižvelgiant į poreikius; ir

iv) galimybė laisvai keisti operacijose dalyvaujančio personalo sąrašą.

ATEITIES PERSPEKTYVOS

Iki šiol finansinė parama pagal ISEC ir CIPS programas buvo teikiama įvairiose srityse. Teikiant šią paramą pabrėžiama vis didesnė Sąjungos laisvės, saugumo ir teisingumo srities politikos svarba, atsižvelgiant į galiojančią Lisabonos sutartį ir Stokholmo programa bei jos veiksmų planu nustatytas gaires. 2010 m. lapkričio 22 d. Komisijos komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“ ateinantiems ketveriems metams siūlomi penki strateginiai vidaus saugumo tikslai ir su kiekvienu šių tikslų susiję konkretūs veiksmai. Visų pirma vadovaujantis šiuo komunikatu bus nustatyti Sąjungos finansinės paramos pagal dabartines ISEC ir CIPS programas prioritetai.

Atsižvelgdama į priimtinus abiejų programų rezultatus, Komisija siūlo likusiu laikotarpiu iki 2013 m. pabaigos nepakeitus dabartinio teisinio pagrindo tęsti programas ir kartu spręsti vertinimo ataskaitoje iškeltas problemas, taip pat tobulinti dotacijų patvirtinimo procedūrą ir vertinimo procesą siekiant gerinti programų biudžeto naudojimą ir skatinti teikti kokybiškus projektus.

Tačiau svarstant kitą daugiametę 2014–2020 m. finansinę programą ir naujus uždavinius, kuriuos teks vykdyti turint ribotus žmogiškuosius išteklius, reikės numatyti naujus veikimo būdus. Šiuo metu Komisija svarsto būsimą ES finansavimą vidaus reikalų srityje, visų pirma finansavimo prioritetus, finansavimo teikimo mechanizmus ir biudžeto asignavimus. Svarstant įvairias būsimo ES finansavimo nuo 2014 m. galimybes, reikėtų atsižvelgti į vykdant ISEC ir CIPS programas įgytą patirtį ir rastus sprendimus programų įgyvendinimo trūkumams pašalinti. Šiuo metu Komisija ketina toliau vykdyti dabartines programas, atsižvelgdama į šią vertinimo ataskaitą, ir sutelkti dėmesį į naujus vidaus reikalų politikos prioritetus, visų pirma nustatytus komunikate „ES vidaus saugumo strategijos įgyvendinimas. Penki žingsniai kuriant saugesnę Europą“, tiek kiek tie prioritetai neįtraukti į kitų konkrečių sektorių finansavimo priemonių ir programų taikymo sritį.

[1] Sprendimo 2007/125/TVR 15 straipsnio 3 dalies c punktas ir Sprendimo 2007/124/EB, Euratomas, 14 straipsnio 3 dalies c punktas (OL L 58, 2007 2 24).

[2] Žr. 2010 m. rugsėjo 21 d. ataskaitą.

[3] 2008 m. birželio 23 d. Tarybos sprendimas 2008/615/TVR dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo gerinimo, visų pirma kovos su terorizmu ir tarpvalstybiniu nusikalstamumu srityje.

[4] Pvz., 2008 m. gruodžio 8 d. Tarybos direktyva 2008/114/EC dėl Europos ypatingos svarbos infrastruktūros objektų nustatymo ir priskyrimo jiems bei būtinybės gerinti jų apsaugą vertinimo.

[5] 2003 m. gruodžio 22 d. Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR dėl kovos su seksualiniu vaikų išnaudojimu ir vaikų pornografija.

[6] 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/60/EB dėl finansų sistemos apsaugos nuo jos panaudojimo pinigų plovimui ir teroristų finansavimui.

[7] FIU.NET – saugus decentralizuotas finansinės žvalgybos padalinių (FŽP) kompiuterių tinklas ES, skirtas duomenims apie subjektus keistis. FIU.NET skatinamas bendradarbiavimas ir suteikiama galimybė FŽP sparčiai, saugiai ir veiksmingai keistis žvalgybine informacija. Pagrindinis tokio bendradarbiavimo tikslas – sustiprinti kovą su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu.

[8] 2006 m. gruodžio 12 d. Komisijos komunikatas dėl Europos programos dėl ypatingos svarbos infrastruktūros objektų apsaugos, COM(2006) 786 galutinis.

[9] Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui „Europos Sąjungos policijos ir muitinės bendradarbiavimo gerinimas“, COM(2004) 347 galutinis.

[10] COM(2006) 786 galutinis.

[11] TARYBOS DIREKTYVA 2008/114/EB.

[12] SIENA remiamos Europos paskirstytojo duomenų apdorojimo infrastruktūros iniciatyvos ir Europos Komisijos pastangos sukurti būsimas e. infrastruktūros gaires, kurios bus suderintos su Europos ir nacionalinių iniciatyvų poreikiais.