52011AR0188

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
EUR-Lex - 52011AR0188 - EN

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 52011AR0188

Regionų komiteto nuomonė dėl energijos vartojimo efektyvumo

OL C 54, 2012 2 23, p. 49–64 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

HTML

PDF

Official Journal

23.2.2012

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 54/49

Regionų komiteto nuomonė dėl energijos vartojimo efektyvumo

2012/C 54/09

REGIONŲ KOMITETAS

—	primena, kad taikant efektyvaus energijos vartojimo priemones labai svarbu atsižvelgti į įvairių valdymo lygmenų kompetenciją ir subsidiarumo principą

—	palankiai vertina nagrinėjamą pasiūlymą dėl direktyvos ir joje numatytas energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurias Komisija siūlo tam, kad iki 2020 m. būtų pasiektas tikslas sutaupyti 20 proc. pirminės energijos;

—	mano, kad pasiūlyme dėl direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo yra tam tikrų spragų ir trūkumų, visų pirma:

—	nurodytas ribotas skaičius sektorių, kuriose bus taikomos numatytos priemonės;

—	suteiktas per menkas vaidmuo vietos ir regionų lygmens dalyviams;

—	nenumatytos piliečių sąmoningumo didinimo priemonės, išskyrus tas, kurios taikomos siekiant tikruoju laiku teikti informaciją vartotojams apie jų sunaudojamą energiją;

—	nesutinka su direktyvoje pateiktu pasiūlymu viešajam sektoriui taikyti reikalavimus kasmet renovuoti 3 proc. jam priklausančių pastatų ir pirkti aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas ir pastatus.

Pranešėjas

Jean-Louis JOSEPH (FR / ESP), La Bastidonne meras

Pamatinis dokumentas

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo, kuria panaikinamos direktyvos 2004/8/EB ir 2006/32/EB

COM(2011) 370 galutinis

I. POLITINĖS REKOMENDACIJOS

REGIONŲ KOMITETAS

A. Bendrosios pastabos

pabrėžia Europos lygmeniu vykdomų veiksmų pridėtinę vertę energijos vartojimo efektyvumo srityje, šie veiksmai būtini norint užtikrinti įvairių priemonių įgyvendinant taupymo tikslus nuoseklumą ir veiksmingumą ir užkirsti kelią valstybių narių konkurencijos iškraipymams. Be to, Komitetas pabrėžia, kad šie veiksmai, suprantama, turi būti įgyvendinami nacionaliniu, regionų ir vietos lygmeniu. Todėl Komitetas primena, kad taikant efektyvaus energijos vartojimo priemones labai svarbu atsižvelgti į įvairių valdymo lygmenų kompetenciją ir subsidiarumo principą;

mano, kad su energijos vartojimo efektyvumu susiję iššūkiai yra ypač svarbus veiksnys sprendžiant klimato kaitos problemas, kontroliuojant mūsų energijos suvartojimą ir siekiant tvaraus, atsakingo ir įtraukaus ekonomikos augimo, kurio tikslas yra ir toliau mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas ir užtikrinti energijos tiekimo saugumą;

3.	pažymi, kad Europos Sąjunga yra vis labiau priklausoma nuo energijos importo ir vis augančių jos kainų; mano, kad galimybė gauti saugių ir tvarių energijos išteklių bus vis svarbesnė ir nulems būsimą ekonomikos augimą ir tolesnį energetinio teisingumo plėtojimą;

primena, kad Regionų komitetas ne kartą pabrėžė, kad perėjimas prie efektyviai išteklius - visų pirma energijos - naudojančios ekonomikos atvers be galo dideles ekonomikos augimo ir nuo perkėlimo nepriklausančių darbo vietų kūrimo galimybes ir sudarys sąlygas plėtoti Sąjungos konkurencingumą užtikrinančias technologijas;

pabrėžia trias energetica modelio svarbą siekiant 2020 m. užsibrėžto „20-20-20“ tikslo atitinkamai šiose srityse: šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų mažinimo, energijos vartojimo efektyvumo didinimo ir atsinaujinančiųjų išteklių energijos plėtojimo. Energijos vartojimo efektyvumas ir toliau yra svarbiausias Europos klimato poveikio mažinimo politikos energijos tiekimo saugumo, energijos gamybos ir vartojimo srityse veiksnys;

6.	palankiai vertina nagrinėjamą pasiūlymą dėl direktyvos ir joje numatytas energijos vartojimo efektyvumo priemones, kurias Komisija siūlo tam, kad iki 2020 m. būtų pasiektas tikslas sutaupyti 20 proc. pirminės energijos;

vis dėlto pabrėžia, kad, kaip nurodoma 2011 m. energijos vartojimo efektyvumo plane (1), neseniai Komisijos atlikti tyrimai rodo, kad iki 2020 m. Europos Sąjungai pavyks įvykdyti tik pusę energijos vartojimo efektyvumo srityje prisiimtų įsipareigojimų. Šiuo požiūriu pasiūlymas dėl direktyvos yra ypač svarbus iššūkis;

8.	apgailestauja, kad pasiūlyme dėl direktyvos nenumatyti veiksmai po 2020 m., visų prima susiję su esminiu tikslu - iki 2050 m. sumažinti klimato kaitos poveikį (iki 2050 m. šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakas sumažinti 80–95 proc., palyginti su 1990 m.);

mano, kad pasiūlyme dėl direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo yra tam tikrų spragų ir trūkumų, visų pirma

—	jame nenustatyti privalomi nacionaliniai tiksliniai rodikliai iki 2014 m.,

—	nurodytas ribotas skaičius sektorių, kuriose bus taikomos numatytos priemonės,

—	suteiktas per menkas vaidmuo vietos ir regionų lygmens dalyviams,

—	galimybė valstybėms narėms nevykdyti įsipareigojimų parengti privalomojo pobūdžio priemones, visų pirma susijusias su energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemomis ir didelio naudingumo kogeneracijos plėtojimo planais,

—	nenumatytos piliečių sąmoningumo didinimo priemonės, išskyrus tas, kurios taikomos siekiant tikruoju laiku teikti informaciją vartotojams apie jų sunaudojamą energiją,

—	nenumatytos priemonės rinkos dalyvių, visų pirma su energijos vartojimo efektyvumu susijusių profesinių kategorijų ekspertų ir specialistų, mokymui užtikrinti ir remti;

B. Pasiūlymo dėl direktyvos dėl energijos vartojimo efektyvumo peržiūra

10.

pabrėžia, kad direktyvoje nurodyta, kad valstybės narės nustato nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslinį rodiklį, išreikštą absoliučiu pirminės energijos vartojimu lygiu 2020 m. Iki 2014 m. birželio 30 d. Komisija turi įvertinti, ar iki 2020 m. Europos Sąjunga gali pasiekti savo tikslą sutaupyti 20 proc. pirminės energijos atsižvelgiant į nacionalinių rodiklių sumą. Šiuo požiūriu Komitetas

apgailestauja, kad direktyvoje ne tik nenustatyti privalomi nacionaliniai tiksliniai rodikliai, bet ir iki 2014 m. atidėtas privalomas sprendimo vykdymas. Siūlo direktyvoje visoms valstybėms narėms atsižvelgiant į jų ypatumus nustatyti nacionalinius energijos vartojimo efektyvumo tikslinius rodiklius, kuriais bus vadovaujamasi rengiant energijos vartojimo efektyvumo nacionalinius planus ir kurie 2014 m. taps privalomojo pobūdžio;

labai norėtų, kad Komisija pasiūlytų bendrą metodologiją privalomiems nacionaliniams tiksliniams rodikliams nustatyti. Pagal šią metodologiją turėtų būti galima atsižvelgti į kiekvienos valstybės narės konkrečią padėtį, visų pirma ekonominės veiklos rezultatus ir ankstesniu etapu taikytas energijos vartojimo efektyvumo priemones;

13-oje konstatuojamoje dalyje (2) nurodytą dviem etapais vyksiantį procesą, kurio pirmuoju etapu nustatomos tik orientacinės rekomendacinio pobūdžio priemonės ir tikslai, laiko nepakankamu. Šis procesas verčia abejoti, ar bus pasiekti 2020 m. užsibrėžti tikslai. Komitetas baiminasi, kad dėl šio proceso netektų suabejoti nagrinėjamos direktyvos pasiūlyme nustatytų priemonių veiksmingumu;

11.

neigiamai vertina kiekybinius tikslus, nustatytus viešajam ir privačiam energijos skirstymo ir pardavimo sektoriui, tačiau apgailestauja, kad tokio pobūdžio tikslai nenumatyti keleivių ir prekių vežimo, prekybos ir pramonės sektoriams, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema. Komitetas tikisi, kad ekonominio pagrįstumo principas bus taikomas perkamoms paslaugoms ir medžiagoms. Konkrečiau Komitetas

nesutinka su direktyvoje pateiktu pasiūlymu viešajam sektoriui taikyti reikalavimus kasmet renovuoti 3 proc. jam priklausančių pastatų ir pirkti aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas ir pastatus. Komitetas

—	pabrėžia, kad svarbu atsižvelgti į subsidiarumo principą;

—	prašo numatyti galimybę taikyti alternatyvius energijos vartojimo mažinimo būdus, jeigu juos taikant būtų suvartojama tiek pat mažiau energijos;

—	pritaria, kad būtina taikyti paskatas, kurios padėtų išvengti socialinio būsto nuomos kainų padidėjimo baigus vykdyti energijos taupymo tikslu atliktus darbus;

—

atkreipia dėmesį, kad efektyvesnio energijos vartojimo bus galima pasiekti tik taikant Europos, nacionalinio, regionų ir vietos lygmens finansines priemones, taip pat tokias priemones, kaip energijos vartojimo efektyvumo sutartys ir viešojo ir privataus sektoriaus partnerystė. Pabrėžia, kad svarbu parengti priemones, kurios skatintų valstybes nares ir vietos bei regionų valdžios institucijas pasinaudoti turimomis struktūrinių fondų lėšomis, kad paskatintų investicijas į efektyvesnio energijos vartojimo priemones, ir akcentuoja savo pritarimą gairėms, kurios yra nurodytos Komisijos pasiūlyme dėl daugiametės finansinės programos;

—	primena, kad reikia rasti taisyklių pusiausvyrą valstybių narių lygmeniu, kad būtų galima skaidriai namų savininkams ir nuomininkams paskirstyti energijos taupymo priemonių sąnaudas ir naudą; kol nebus tokių taisyklių, bus sunku paskatinti būtinas investicijas;

b.	ragina valdžios institucijas numatyti nustatyti papildomus tikslus, visų pirma viešojo apšvietimo ir viešojo transporto sektoriams, su sąlyga, kad jiems bus skirta pakankamai finansinių lėšų;

c.	rekomenduoja nustatyti privalomus tikslinius rodiklius transporto, paslaugų, prekybos ir pramonės sektoriams ir ypatingą dėmesį skirti įrenginiams, kuriems netaikoma Bendrijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema;

12.

palankiai vertina energijos taupymo įpareigojimų sistemos įvedimą ir ypač priemones, kuriomis siekiama energijos skirstytojams nustatyti reikalavimą sutaupyti energijos, kuri prilygtų 1,5 proc. per metus jų parduotos energijos (3), ir primena, kad įvedant energijos taupymo įpareigojimų sistemą svarbu atsižvelgti į subsidiarumo principą;

apgailestauja, kad

a.	valstybėms narėms suteikta galimybė siūlyti alternatyvias priemones, nes tai galėtų sudaryti sąlygas perkelti privataus sektoriaus įpareigojimą į viešąjį sektorių ir taip padidinti mokesčių mokėtojams tenkančią mokesčių naštą;

direktyvos pasiūlyme nesprendžiama esminė problema, kaip paskatinti energijos paskirstytojus ir mažmeninės prekybos bendroves kasmet sumažinti parduodamos energijos kiekį 1,5 proc., ir nuostatos, kad valstybės narės gali į nustatomus taupymo įsipareigojimus įtraukti reikalavimus su socialiniu tikslu (direktyvos 6 straipsnio 5 dalis), nepakaks apsaugoti skurdžiausius gyventojus nuo tolesnio energijos kainų augimo;

sutaupyti energijos galutinio vartojimo grandyje leidžiančios alternatyvios priemonės įtrauktos į įpareigojimų sistemos priemones, kurios turi būti taikomos nuo 2013 m. sausio 1 d. Komitetas nerimauja, kad šios priemonės - kokios jos yra apibrėžtos - gali sudaryti sąlygas išvengti įpareigojimų siekti sistemai keliamų tikslų;

13.

pabrėžia esminį regionų ir vietos dalyvių vaidmenį rengiant ir įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo programas. Būdamos vietos lygmeniu atsakingos už būsto, užimtumo, transporto ir mokymo politiką, vietos ir regionų valdžios institucijos palaiko ryšius su piliečiais ir visais vietos dalyviais ir gali parengti politiką, atitinkančią piliečių lūkesčius ir vietos bei regionų lygmeniu kylančius energijos vartojimo efektyvumo iššūkius ir yra palankiausioje padėtyje padėti keisti gyventojų energijos naudojimo įpročius atėjus mikrotermofikacijos, pažangiųjų elektros energijos tinklų technologijų ir kintančių kainų erai. Todėl Komitetas siūlo aktyviau įtraukti regionų ir vietos lygmens dalyvius numatant priemones, skatinančias

a.	valstybes nares rengiant nacionalinius planus vykdyti konsultavimosi procesą, į jį įtraukti regionų ir vietos lygmens dalyvius (principas „iš apačios į viršų“) ir taip parengti nacionalinio, regionų ir vietos lygmens tikslus ir priemones atitinkančius nacionalinius planus;

regionų ir vietos valdžios institucijas parengti regionų ir vietos lygmens energijos vartojimo efektyvumo planus, kuriais būtų skatinama, pavyzdžiui, decentralizuota energijos gamyba, viešųjų pastatų renovavimo programos arba tvaraus vietos transporto planai. Be to, Komitetas primena europinės Merų pakto iniciatyvos ir Salų pakto iniciatyvos svarbą ir siūlo direktyvoje numatyti valstybių narių priemones šioms iniciatyvoms remti ir skatinti;

c.	regionų valdžios institucijas remti vietos lygmens dalyvius padedant jiems įgyti žinių ir nagrinėti galimybes ir kliūtis įdiegti energijos vartojimo efektyvumo priemones dedant pastangas didinti piliečių sąmoningumą ir remiant dalyvių vietos lygmens programas ir projektus bei jų mokymą;

d.	regionų ir vietos valdžios institucijas įdiegti energijos ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų stebėsenos ir apskaitos mechanizmus (kai tokių nėra) siekiant padidinti politinių sprendimų poveikį;

e.	regionų valdžios institucijas remti arba stiprinti tarpregioninio bendradarbiavimo programas sudarant sąlygas perduoti energijos vartojimo efektyvumo srityje regionų sukauptą patirtį;

14.

primena piliečių sąmoningumo didinimo ir informavimo svarbą. Individualūs veiksmai yra vienas iš pagrindinių pagarbos aplinkai ir piliečių gyvenimui svarbių energijos vartojimo efektyvumo priemonių teisingo taikymo veiksnių. Taigi jų sąmoningumo didinimas ir informavimas ir toliau yra labai svarbūs. Todėl Komitetas

a.	pritaria priemonėms, kurios taikomos siekiant tikruoju laiku teikti informaciją vartotojams apie jų sunaudojamą energiją ir apie energijos sąskaitas faktūras (elektros energija, dujos, šiluma);

b.	atkreipia dėmesį į asmens duomenų apsaugos svarbą, visų pirma turint omenyje tiekėjus, ir pabrėžia, kad galutinis vartotojas šiuos duomenis turi gauti nemokamai ir jie turi būti nesudėtingai prieinami, suprantami ir lengvai naudojami;

c.	rekomenduoja įvesti apskaitos sistemą, kurioje būtų funkcijos, leidžiančios galutiniam vartotojui valdyti savo išlaidas ir mažinti vartojimą pasirenkant energijos tiekėjo pasiūlytus tarifus;

d.	šiuo požiūriu apgailestauja, kad direktyvoje neapibrėžtos papildomos priemonės, skirtos informuoti piliečius, kaip suvartoti mažiau energijos;

15.

palankiai vertina pasiūlymą skatinti energijos vartojimo auditą įmonėse ir audito programas už prieinamą kainą galutiniams klientams ir vidutinėms įmonėms. Vis dėlto, siekiant užtikrinti kuo geresnę audito kokybę, rekomenduoja

a.	pasiūlyti ekspertų mokymą, po kurio jie įgytų patvirtintą kvalifikaciją ir jų kompetencija būtų oficialiai pripažinta,

b.	pateikti aiškią nuorodą į su energijos valdymo sistemomis susijusius Europos techninius standartus (EN 16001), ir taip skatinti juose numatytą energetinio efektyvumo sertifikavimą,

c.	šią priemonę taikyti viešąjai paslaugai.

d.	įgyvendinti auditorių siūlomas priemones.

16.

Palankiai vertina pasiūlytas energetikos paslaugų plėtojimo priemones. Vis dėlto Komitetas

a.	rekomenduoja neapsiriboti tik energijos vartojimo efektyvumo sutartimis ir skatinti visas energetikos paslaugas, pavyzdžiui, reguliariai atlikti privalomą šildymo ir vėsinimo sistemų priežiūrą arba įdiegti šilumos valdymo sistemą;

b.	apgailestauja, kad nenustatytos konkrečios priemonės, skirtos mažinti administracines ir teisines kliūtis sudarant energijos vartojimo efektyvumo sutartis, kaip padaryta energijos vartojimo efektyvumo priemonių atveju;

17.	primena su mokymu susijusių aspektų svarbą. Šiuo požiūriu pabrėžia, kad siekiant įveikti nagrinėjamoje direktyvoje iškeltus uždavinius svarbu, kad valstybės narės ir regionų ir vietos dalyviai užtikrintų mokymą, parengtų sektoriaus ekspertus ir specialistus.

II. REKOMENDUOJAMI PAKEITIMAI

1 pakeitimas

1 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Šioje direktyvoje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje sistema, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pasiektas Europos Sąjungos tikslinis rodiklis sutaupyti 20 proc. pirminės energijos ir sudarytos sąlygos vėliau energiją vartoti dar efektyviau.	Šioje direktyvoje nustatoma bendra energijos vartojimo efektyvumo skatinimo Europos Sąjungoje sistema, siekiant užtikrinti, kad iki 2020 m. būtų pasiektas Europos Sąjungos tikslinis rodiklis sutaupyti 20 proc. pirminės energijos ir sudarytos sąlygos vėliau energiją vartoti dar efektyviau,

Paaiškinimas

2011 m. kovo 8 d. Komisija patvirtino „Konkurencingos mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos sukūrimo iki 2050 m. planą“ (4), kuriame pabrėžė, kad būtina daugiau dėmesio skirti energijos vartojimo efektyvumui. Direktyvoje numatytos energijos vartojimo efektyvumo priemonės nepadeda nei pasiruošti įgyvendinti tikslus po 2020 m., nei pasirengti pačios Komisijos numatytai 2050 m. perspektyvai.

2 pakeitimas

2 straipsnio 7 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
energijos skirstytojas– fizinis ar juridinis asmuo (įskaitant skirstymo sistemos operatorių), atsakingas už energijos transportavimą siekiant ją pateikti galutiniams vartotojams arba skirstymo stotims, energiją parduodančioms galutiniams vartotojams;	energijos skirstytojas– fizinis ar juridinis asmuo (įskaitant skirstymo sistemos operatorių), energijos transportavim siekiant ją pateikti galutiniams vartotojams arba skirstymo stotims, energiją parduodančioms galutiniams vartotojams;

Paaiškinimas

Šis pakeitimas ir su juo susijęs 2 straipsnio 9 dalies pakeitimas padeda geriau apibrėžti „energijos skirstytoją“ ir „mažmeninės prekybos energija įmonę“ taip siekiant išvengti galimų nenumatytų pasekmių.

Pavyzdžiui, nuomininkai už energiją gali atsiskaityti įvairiais būdais. Daugelyje vietų energijos tiekimo bendrovei už energiją tiesiogiai moka nuomininkas, tačiau kitur sąskaitą arba tik už energiją, arba už bendras komunalines paslaugas, apimančias daug elementų, kuriuos būtų galima atskirti ir surašyti papunkčiui, pateikia savininkas.

Pakeitimu siekiama didesnio teisinio aiškumo, kad už pastatui tiekiamą energiją mokančių nuomininkų nesusaistytų ne jiems skirti direktyva nustatyti įsipareigojimai. Išimtis (6 straipsnio 8 dalis) mažoms energijos skirstymo įmonėms ir mažoms mažmeninės prekybos energija įmonėms nėra pakankamas saugiklis.

3 pakeitimas

2 straipsnio 9 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
mažmeninės prekybos energija įmonė– fizinis arba juridinis asmuo, kuris parduoda energiją galutiniams vartotojams;	mažmeninės prekybos energija įmonė– fizinis arba juridinis asmuo, energij galutiniams vartotojams;

Paaiškinimas

4 pakeitimas

3 straipsnio 1 dalis

Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės nustato nacionalinį energijos vartojimo efektyvumo tikslinį rodiklį, išreikštą absoliučiu pirminės energijos vartojimu lygiu 2020 m.

Nustatydamos šiuos tikslinius rodiklius, valstybės narės atsižvelgia į Europos Sąjungos 20 proc. energijos taupymo tikslinį rodiklį, šioje direktyvoje numatytas priemones, priemones, patvirtintas norint pasiekti nacionalinius energijos taupymo tikslinius rodiklius, patvirtintus pagal Direktyvos 2006/32/EB 4 straipsnio 1 dalį, ir kitas energijos vartojimo efektyvumo skatinimo valstybėse narėse ir Europos Sąjungoje priemones.

Paaiškinimas

Esant dabartinei padėčiai, iki 2020 m. Europos Sąjungai pavyks įvykdyti tik pusę energijos vartojimo efektyvumo srityje numatytų įsipareigojimų. Komitetas siūlo direktyvoje nustatyti nacionalinius tikslus, kurie nuo 2014 m. taptų privalomojo pobūdžio. Be to, Komitetas norėtų, kad keleivių vežimo ir prekių gabenimo, prekybos ir pramonės sektoriai, kuriems netaikoma apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema, kaip ir kiti sektoriai, būtų įtraukti į valstybių narių įgyvendinimo planus, kuriais turi būti siekiama nacionalinių tikslų.

Iš tiesų reikia remti Europos Komisijos tikslą iki 2020 m. energijos vartojimą sumažinti 20 proc. Likęs laikotarpis iki 2020 m. yra sąlyginai trumpas, todėl būtina nedelsiant pradėti įgyvendinti trumpalaikes ir vidutinės trukmės priemones. Galiausiai siūlome kiekvienos valstybės narės pažangos, pasiektos efektyvaus energijos vartojimo srityje, įvertinimo metodiką. Europos Komisija Direktyvoje 2009/28 dėl atsinaujinančių išteklių energijos nustatė bendrą 20 proc. tikslą, kurį kiekviena valstybės narė įgyvendina pagal savo gebėjimus. Siūlome tokį patį modelį taikyti efektyviam energijos vartojimui ir šioje srityje taip pat atsižvelgti į kiekvienos šalies padėtį.

Be to, reikėtų pabrėžti, kad energijos vartojimas pirminiame sektoriuje (žemės ūkio, gyvulininkystės, žuvininkystės) didžiąja dalimi yras susijęs su iškastiniais energijos šaltiniais, iš esmės importuotais. Toks veiksmų poveikis ekonomikai ir aplinkai yra pakankama priežastis, kad šiame dokumente būtų kalbama apie pirminį sektorių.

5 pakeitimas

4 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Nepažeisdamos Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. kasmet būtų renovuojama 3 proc. viso jų viešosioms organizacijoms priklausančių patalpų ploto, kad būtų įvykdyti bent būtinieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, kuriuos atitinkama valstybė narė nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį. 3 proc. norma apskaičiuojama pagal atitinkamos valstybės narės viešosioms organizacijoms priklausančių pastatų, kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 250 m2, visą plotą, kuris kiekvienų metų sausio 1 d. neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių būtinųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų.

2. Valstybės narės gali savo viešosioms organizacijoms leisti į metinę renovavimo normą įskaičiuoti konkrečiais metais renovuotą perteklinį pastato patalpų plotą, tarsi jis būtų buvęs renovuotas kuriais nors iš dviejų praėjusių ar ateinančių metų.

3. Taikant šio straipsnio 1 dalį valstybės narės iki 2014 m. sausio 1 d. sudaro ir viešai paskelbia savo viešosioms organizacijoms priklausančių pastatų inventorių, kuriame nurodo:

a)	plotą m2 ir

b)	kiekvieno pastato energinį naudingumą.

4. Valstybės narės viešąsias organizacijas skatina:

a)	patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo planą, kuris būtų atskiras arba platesnės klimato ar aplinkos apsaugos plano dalis ir kuriame būtų nustatyti konkretūs energijos taupymo tikslai, kad būtų nuolat gerinamas organizacijos energinis naudingumas;

b)	įgyvendinant minėtą planą nustatyti energijos valdymo sistemą.

1. Nepažeisdamos Direktyvos 2010/31/ES 7 straipsnio, valstybės narės užtikrina, kad nuo 2014 m. sausio 1 d. būtų renovuojam jų viešosioms organizacijoms priklausanči patalp, kad būtų įvykdyti bent būtinieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, kuriuos atitinkama valstybė narė nustatė taikydama Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį. atitinkamos valstybės narės viešosioms organizacijoms priklausan pastat, kurių bendras naudingasis patalpų plotas viršija 250 m2, visą plotą, kuris neatitinka taikant Direktyvos 2010/31/ES 4 straipsnį nustatytų nacionalinių būtinųjų energijos vartojimo efektyvumo reikalavimų.

3. Taikant šio straipsnio 1 dalį valstybės narės iki 2014 m. sausio 1 d. sudaro ir viešai paskelbia savo viešosioms organizacijoms priklausančių pastatų inventorių, kuriame nurodo:

a)	plotą m2 ir

b)	kiekvieno pastato energinį naudingumą.

4. Valstybės narės vieš organizacijų prašo:

a)	patvirtinti energijos vartojimo efektyvumo planą, kuris būtų atskiras arba platesnės klimato ar aplinkos apsaugos plano dalis ir kuriame būtų nustatyti konkretūs energijos taupymo tikslai, kad būtų nuolat gerinamas organizacijos energinis naudingumas;

b)	įgyvendinant minėtą planą nustatyti energijos valdymo sistemą.

Paaiškinimas

Esant dabartinei padėčiai, Europos Sąjungai pavyks pasiekti tik pusę savo efektyvaus vartojimo tikslų. Reikėtų stiprinti veiksmus, visų pirma nustatyti nacionalinius privalomus rodiklius. Jei nėra nacionalinių privalomų rodiklių, labai svarbu skatinti nustatyti sektorių rodiklius, visų pirma pastatų sektoriuje, kuris turi didžiausias energijos taupymo galimybes.

Toliau pateikti punktai pagrindžia pritarimą Komisijos siūlomam tekstui:

Europos Sąjunga sukūrė finansinius mechanizmus (ELENA, JESSICA ir kt.) ir efektyvaus energijos vartojimo fondą, 2014–2020 m. finansinę programą, kurioje iki šiol numatyta skirti nemažą dalį struktūrinių fondų lėšų efektyviam energijos vartojimui. Yra ir kitų finansinių priemonių, pavyzdžiui, energijos vartojimo efektyvumo sutartys, viešojo ir privataus sektorių partnerystė, nacionaliniai arba regioniniai efektyvaus energijos vartojimo fondai – visos šios priemonės padeda vykdyti su efektyviu energijos vartojimu susijusius darbus laikotarpiu, kai trūksta viešųjų išteklių.

2.	Galimi ir mažiau sąnaudų reikalaujantys sprendimai, susiję su investicijomis į greitą rezultatą užtikrinančius veiksmus, pavyzdžiui, šildymo ir vėsinimo, temperatūros pastatuose reguliavimo sistemų pertvarkymas, tokių sprendimų atveju galimos laipsniškos investicijos.

3.	Direktyvoje dėl pastatų energinio naudingumo atsižvelgta į pastatų įvairovę ir daromos kai kurios išimtys (pvz., istorinę vertę turintys, laikini pastatai arba angarai ir t.t.). Joje taip pat atsižvelgta į klimato sąlygų skirtumus Šiaurės ir Pietų valstybėse.

Efektyvaus energijos vartojimas pastatų sektoriuje naudingas ir nedelokalizuotam užimtumui vietos lygmeniu. Pavyzdžiui, RK pranešėjo Alain Hutchinson parengtoje nuomonėje „Europos socialinio būsto darbotvarkės kūrimas“ teigiama, kad „keturių būstų renovacija energijos vartojimo tikslais prilygsta vienai darbo vietai, todėl atkreipia dėmesį į šio sektoriaus teigiamą ir struktūriniu požiūriu svarbią įtaką užimtumui“.

5.	Siekiant įgyvendinti direktyvą dėl pastatų energinio naudingumo, valstybėms narėms pristatytos amatininkų mokymo rekomendacijos.

Vis dėlto pasiūlymas dėl direktyvos turėtų būti pagerintas atsižvelgiant į šiuos punktus:

1.	Labai svarbu priminti, kad direktyva dėl pastatų energinio naudingumo (2010/31) suteikia galimybę valstybėms narėms pasirinkti renovuoti arba nerenovuoti pastatus, kurie oficialiai saugomi kaip tam tikros aplinkos dalis.

2.	Reikėtų remtis Europos valdymo ir energijos apskaitos standartais.

3.	Reikėtų sudaryti palankesnes sąlygas naudotis energijos vartojimo efektyvumo sutartimis ir stiprinti šią priemonę.

4.	Valstybės narės turi remti regionus ir vietos ir regionų valdžios institucijas teikdamos finansinę ar bet kurio kito pobūdžio paramą.

5.	Galiausiai, atrodytų teisinga skatinti viešosios valdžios institucijas sukurti geram pastatų valdymui ir priežiūrai skirtas mokymo ir informavimo priemones, taip pat vartotojams skirtas tausiai energiją vartoti mokančias priemones.

Šie veiksniai yra labai svarbūs siekiant efektyvaus energijos vartojimo tikslų 2020 m.

6 pakeitimas

5 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Viešųjų organizacijų vykdomi pirkimai

Valstybės narės užtikrina, kad viešosios organizacijos pirktų tik III priede nurodytus aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas ir pastatus.

Viešųjų organizacijų vykdomi pirkimai

, alstybės narės užtikrina, kad viešosios organizacijos pirktų tik III priede nurodytus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas ir pastatus.

Paaiškinimas

Reikalavimas, kad viešosios institucijos pirktų tik aukštus energijos vartojimo efektyvumo rodiklius atitinkančius produktus, paslaugas ir pastatus, kelia susirūpinimą dėl ES pastangų naudotis viešaisiais pirkimais siekiant strateginių politinių tikslų. Sprendimą, ar įtraukti energijos naudojimo efektyvumo kriterijų į viešųjų pirkimų sąlygas, turėtų priimti pačios vietos arba regionų valdžios institucijos, o visi susiję ES reikalavimai turėtų likti tik savanoriško pobūdžio.

Siekiant teisinio tikrumo ir vidaus rinkos vientisumo, labai svarbu, kad ši direktyva derėtų su kitomis galiojančių ES viešųjų pirkimų teisės aktų nuostatomis. Sakinio pradžioje grąžinama pradinė Komisijos formuluotė, nes valstybės narės atsako už tai, kad vykdant viešuosius pirkimus būtų atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo tikslus, kurių negalima kitaip pasiekti. Galbūt vertėtų reikalauti ne aukštų, o aukščiausių energijos vartojimo efektyvumo rodiklių, ko, beje, savo pranešimo projekte pareikalavo ir Europos Parlamentas.

Kalbant apie paslaugas, kurias teikiant energija būtų vartojama efektyviai, ir kartu galvojant apie viešąsias išlaidas, reikėtų pasakyti, kad pasiūlyme dėl direktyvos minimos tik paslaugos, kurias teikiant naudojami efektyviai energiją vartojantys produktai. Būtų geriau paslaugas apibrėžti plačiau, įskaitant ir efektyvaus energijos vartojimo paslaugas taip, kaip jos apibrėžiamos 2 straipsnyje.

7 pakeitimas

6 straipsnio 9 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

9. Ieškodamos alternatyvos 1 daliai, valstybės narės gali pasirinkti kitas priemones, kad užtikrintų energijos taupymą galutinio vartojimo grandyje. Taikant šį metodą per metus sutaupomas energijos kiekis yra lygus energijos kiekiui, kurį reikalaujama sutaupyti 1 dalyje.

Šį variantą pasirenkančios valstybės narės ne vėliau kaip 2013 m. sausio 1 d. praneša Komisijai apie alternatyvias priemones, kurias jos planuoja priimti, įskaitant 9 straipsnyje nurodytų sankcijų taisykles, ir nurodo, kaip jos ketina sutaupyti reikiamą energijos kiekį. Komisija gali atmesti tokias priemones arba siūlyti jas pakeisti per 3 mėnesius po pranešimo. Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė alternatyvaus metodo netaiko tol, kol Komisija aiškiai nepritaria pakartotinai pateiktoms ar pakeistoms priemonėms.

9. Kaip alternatyvą 1 daliai valstybės narės gali

Paaiškinimas

Valstybėms narėms siūloma taikyti kitas priemones, kad sutaupytų energijos. Gali būti, kad, jei valstybėms narėms nepavyks įtraukti privataus sektoriaus, šios priemonės bus įgyvendinamos tik viešosiomis lėšomis, taigi, su šių priemonių įgyvendinimu susijusi našta teks piliečiams. Siekiant išvengti bet kokios dviprasmybės primygtinai rekomenduojame šį punktą panaikinti.

Įmanoma numatyti alternatyvią priemonę, kaip kad siūloma Europos Parlamento pranešimo projekte dėl direktyvos dėl efektyvaus energijos vartojimo, kuri leistų remti finansuoti efektyvaus energijos vartojimo priemones.

8 pakeitimas

6 straipsnio 10 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

10. Jei taikytina, Komisija, laikydamasi 18 straipsnio, deleguotajame akte nustato pagal nacionalines energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemas sutaupytos energijos abipusio pripažinimo sistemą. Pagal tokią sistemą įpareigotosioms šalims leidžiama konkrečioje valstybėje narėje sutaupytos ir sertifikuotos energijos kiekį įskaičiuoti į savo įpareigojimus kitoje valstybėje narėje.

Paaiškinimas

Sutaupytos energijos abipusio pripažinimo sistemos, leidžiančios įpareigotosioms šalims konkrečioje valstybėje narėje sutaupytos energijos kiekį įskaičiuoti į savo įpareigojimus kitoje valstybėje narėje, galima didžiausia pasekmė yra tai, kad ji gali turėti neigiamos įtakos susijusių valstybių užimtumui vietos lygmeniu. Siekiant išvengti tokio pobūdžio pasekmių, primygtinai rekomenduojame šį punktą panaikinti.

9 pakeitimas

8 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos, gamtinių dujų, centralizuotai tiekiamos šilumos ar vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kuriais būtų galima tiksliai matuoti galutinio vartotojo faktiškai suvartotą energiją ir pateikti šiuos duomenis, taip pat nurodyti informaciją apie energijos suvartojimo faktinį laiką, laikantis VI priede nustatytos tvarkos.

Jei valstybės narės įgyvendina pažangiųjų skaitiklių diegimo tvarką, numatytą direktyvose 2009/72/EB ir 2009/73/EB dėl elektros energijos ir dujų rinkų, jos užtikrina, kad nustatant būtinąsias skaitiklių funkcijas ir rinkos dalyviams tenkančius įpareigojimus, būtų visapusiškai atsižvelgiama į energijos vartojimo efektyvumo tikslus ir naudą galutiniams vartotojams

Galutinio vartotojo prašymu skaitiklių eksploatuotojai užtikrina, kad naudojant skaitiklį būtų galima apskaičiuoti galutinio vartotojo patalpose pagamintą ir į tinklą perduotą elektros energiją. Valstybės narės užtikrina, kad, galutiniams vartotojams paprašius, skaitiklių užfiksuoti tikruoju laiku grindžiamos gamybos arba vartojimo duomenys būtų pateikiami galutinio vartotojo vardu veikiančiam trečiajam asmeniui.

Jei pastatas aprūpinamas iš centralizuoto šildymo tinklo, prie pastato įėjimo įrengiamas šilumos skaitiklis. Daugiabučiuose taip pat įrengiami individualūs suvartotos šilumos skaitikliai, kuriais būtų matuojama kiekviename bute suvartota šiluma ar vėsuma. Jei individualių suvartotos šilumos skaitiklių naudoti neįmanoma dėl techninių priežasčių, kiekviename radiatoriuje suvartotai šilumai matuoti naudojami individualūs šilumos sąnaudų skirstytuvai, laikantis VI priedo 1.2 dalies specifikacijų.

Valstybės narės nustato centralizuotai šildomuose ar vėsinamuose daugiabučiuose suvartotos šilumos sąnaudų paskirstymo taisykles. Tokiose taisyklėse pateikiamos rekomendacijos dėl pataisos koeficientų, kad būtų atspindėtos pastato ypatybės, kaip antai šilumos perdavimas iš vieno buto į kitą.

1. Valstybės narės užtikrina, kad elektros energijos, centralizuotai tiekiamos šilumos ar vėsumos ir buitinio karšto vandens tiekimui galutiniams vartotojams būtų pateikiami individualūs skaitikliai, kuriais būtų galima tiksliai matuoti galutinio vartotojo faktiškai suvartotą energiją ir pateikti šiuos duomenis, taip pat nurodyti informaciją apie energijos suvartojimo faktinį laiką, laikantis VI priede nustatytos tvarkos.

Paaiškinimas

Kadangi nuomonės projekte pranešėjas pabrėžia subsidiarumo principą, valstybės narės privalo turėti tam tikro lankstumo įgyvendinti pasiūlymą, nes pastatų statybos skirtumai gali turėti įtakos tam, kaip galutiniai vartotojai vartoja šilumą.

Be to, būtina atsižvelgti į pasiūlymo ekonomines ir ekologines sąnaudas, nes tik taip užtikrinsime jo bendrą efektyvumą. Todėl reikėtų įvertinti priežiūros, tvarkymo ir pakeitimo sąnaudas.

Viena vertus, siūlomi, kad išmanieji skaitikliai apimtų visas kuro rūšis. Kita vertus, siekiant nuoseklumo, atrodytų pagrįsta paminėti, kad galutiniam vartotojui turi būti suteikta galimybė valdyti savo išlaidas ir mažinti energijos vartojimą. Taip pat svarbu patikslinti, kad apskaitos sistemų įvedimo sąnaudų našta neturi tekti galutiniam vartotojui.

10 pakeitimas

8 straipsnio 3 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas
Informacija apie individualiai suvartotos energijos matavimus ir sąskaitas, taip pat kita šio straipsnio 1, 2 bei 3 dalyse ir VI priede nurodyta informacija galutiniams vartotojams pateikiama nemokamai.	Informacija apie individualiai suvartotos energijos matavimus ir sąskaitas, taip pat kita šio straipsnio 1, 2 bei 3 dalyse ir VI priede nurodyta informacija galutiniams vartotojams pateikiama nemokamai.

Paaiškinimas

Siekiant išvengti bet kokių nesusipratimų būtų tikslinga šiame punkte patikslinti, kad tik galutinio vartotojo vardu veikiantys asmenys gali turėti prieigą prie asmens duomenų. Pereinant nuo esamų matavimų ir sąskaitų išrašymo būdų prie pažangiųjų skaitiklių bus generuojami skaitmeniniai asmens duomenys. Ši informacija turi būti saugoma siekiant užtikrinti galutinio vartotojo duomenų apie suvartotą energijos kiekį konfidencialumą ir apsaugą.

11 pakeitimas

8 straipsnis 4 dalis - naujas punktas

Europos Komisijos siūlomas tekstas	RK pakeitimas

Paaiškinimas

Direktyvoje nepakankamai pabrėžiama kiekvieno piliečio individualių veiksmų nauda. Taikant energijos vartojimo efektyvumo priemones neturėtų būti užmirštas individualus lygmuo, o piliečių sąmoningumo didinimas yra svarbus veiksnys, galintis padėti siekti 2020 m. tikslo.

12 pakeitimas

10 straipsnio 1 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

1. Valstybės narės iki 2014 m. sausio 1 d. nustato ir pateikia Komisijai nacionalinį šildymo ir vėsinimo planą, kad būtų galima plėtoti didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo taikymo galimybes, ir jame pateikia VII priede nurodytą informaciją. Planai atnaujinami ir Komisijai pateikiami kas penkerius metus. Valstybės narės savo teisės aktais užtikrina, kad į nacionalinius šildymo ir vėsinimo planus būtų atsižvelgiama vietos ir regioniniuose plėtros planuose, įskaitant miesto ir kaimo teritorijų planus, ir kad būtų laikomasi VII priede nustatytų jų rengimo kriterijų.

1. Valstybės narės, iki 2014 m. sausio 1 d. nustato ir pateikia Komisijai nacionalinį šildymo ir vėsinimo planą, kad būtų galima plėtoti didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus centralizuoto šildymo ir vėsinimo taikymo galimybes, ir jame pateikia VII priede nurodytą informaciją. Planai atnaujinami ir Komisijai pateikiami kas penkerius metus. Valstybės narės savo teisės aktais užtikrina, kad į nacionalinius šildymo ir vėsinimo planus būtų atsižvelgiama vietos ir regioniniuose plėtros planuose, įskaitant miesto ir kaimo teritorijų planus, ir kad būtų laikomasi VII priede nustatytų jų rengimo kriterijų.

Paaiškinimas

Valstybės narės, rengdamos ir įgyvendindamos vietinius šildymo ir vėsinimo planus, turėtų konsultuotis su regionų ir vietos valdžios institucijomis.

13 pakeitimas

10 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

4. Valstybės narės gali nustatyti šio straipsnio 3 dalies netaikymo sąlygas, jei:

a)	neįvykdytos VIII priedo 1 punkte nustatytos ribinės sąlygos, susijusios su įrenginių dydžiu ir šilumos apkrovos prieinamumu; ir

b)	šio straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimas, susijęs su įrenginio buvimo vieta, negali būti įvykdytas dėl poreikio pastatyti įrenginį šalia geologinio saugojimo vietos, leidžiamos pagal Direktyvą 2009/31/EB; arba

c)	sąnaudų ir naudos analizė rodo, kad sąnaudos viršija naudą, palyginti su viso gyvavimo ciklo sąnaudomis (įskaitant investicijas į infrastruktūrą), kai tiekiamas toks pat elektros energijos ir šilumos kiekis (šildymas ar vėsinimas tiekiami atskirai).

Valstybės narės iki 2014 m. sausio 1 d. praneša Komisijai apie tokias išimties taikymo sąlygas. Komisija gali atsisakyti jas pripažinti arba pateikti siūlymus dėl jų pakeitimo per 6 mėnesius nuo pranešimo dienos. Tokiais atvejais atitinkama valstybė narė netaiko išimties sąlygų, kol Komisija aiškiai pripažįsta iš naujo pateiktas arba pakeistas sąlygas.

4. Valstybės narės gali nustatyti šio straipsnio 3 dalies netaikymo sąlygas, jei:

a)	neįvykdytos VIII priedo 1 punkte nustatytos ribinės sąlygos, susijusios su įrenginių dydžiu ir šilumos apkrovos prieinamumu; ir

b)	šio straipsnio 3 dalies b punkto reikalavimas, susijęs su įrenginio buvimo vieta, negali būti įvykdytas dėl poreikio pastatyti įrenginį šalia geologinio saugojimo vietos, leidžiamos pagal Direktyvą 2009/31/EB; arba

c)	sąnaudų ir naudos analizė rodo, kad sąnaudos viršija naudą, palyginti su viso gyvavimo ciklo sąnaudomis (įskaitant investicijas į infrastruktūrą), kai tiekiamas toks pat elektros energijos ir šilumos kiekis (šildymas ar vėsinimas tiekiami atskirai).

Paaiškinimas

Kartu su didelio naudingumo kogeneracijos įrenginiais, valstybėms narėms turi būti leidžiama eksploatuoti ir didelio naudingumo dujas arba anglį naudojančius įrenginius, jei tai reikalinga dėl ekonominių priežasčių arba siekiant užtikrinti tinklo stabilumą. Direktyvos projekte numatyto išimties reglamentavimo, pagal kurį Komisija turi galimybę apsvarstyti, neužtenka. Įrenginių ekonominės naudos ir indėlio užtikrinant tinklo stabilumą apskaičiavimas ir toliau turi išlikti valstybių narių kompetencijoje.

14 pakeitimas

19 straipsnio 4 dalis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Komisija įvertina metines ataskaitas ir papildomas ataskaitas ir nusprendžia, kokią pažangą valstybės narės padarė, siekdamos nacionalinių energijos vartojimo efektyvumo tikslų, kurių reikalaujama siekti 3 straipsnio 1 dalyje, ir įgyvendindamos šią direktyvą. Vertinimą Komisija siunčia Europos Parlamentui ir Tarybai. Remdamasi ataskaitų įvertinimu, Komisija gali teikti rekomendacijas valstybėms narėms.

Paaiškinimas

Regionų komitetas savo politinių rekomendacijų 1 straipsnio 14 dalyje pabrėžia lemiamą vietos ir regionų subjektų vaidmenį įgyvendinant energijos vartojimo efektyvumo programas. Todėl siūloma padidinti dalyvavimo mastą taikant tam tikras priemones, įskaitant nurodytąsias d punkte, kuriomis vietos ir regionų valdžios institucijos skatinamos sukurti stebėsenos ir energijos bei šiltnamio efektą sukeliančių dujų apskaitos mechanizmus, kurie padėtų padidinti politinių sprendimų veiksmingumą. Norint sukurti šiuos stebėsenos ir apskaitos mechanizmus, kuriais naudojantis vėliau, kartu su valstybėmis narėmis, bus rengiamos metinės ir papildomos ataskaitos ir kuriuos galiausiai įvertins Komisija, reikia numatyti priemones, kurios leistų gauti daugiau informacijos, nei šiuo metu teikia energetikos operatoriai.

15 pakeitimas

19 straipsnio 8–9 dalys

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

8. Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia 6 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Po šios ataskaitos, jei taikytina, pateikiamas teisės akto pasiūlymas, kuriuo siekiama vieno ar daugiau iš šių tikslų:

a)	pakeisti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą taupymo normą;

b)	nustatyti papildomus bendrus reikalavimus, visų pirma susijusius su 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais klausimais;

9. Komisija iki 2018 m. birželio 30 d. įvertina valstybių narių pažangą šalinant 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis; po šio įvertinimo, jei taikytina, pateikiamas teisės akto pasiūlymas.

8. Komisija iki m. birželio 30 d. Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia 6 straipsnio įgyvendinimo ataskaitą. Po šios ataskaitos, jei taikytina, pateikiamas teisės akto pasiūlymas, kuriuo siekiama vieno ar daugiau iš šių tikslų:

a)	pakeisti 6 straipsnio 1 dalyje nurodytą taupymo normą;

b)	nustatyti papildomus bendrus reikalavimus, visų pirma susijusius su 6 straipsnio 5 dalyje nurodytais klausimais;

9. Komisija iki m. birželio 30 d. įvertina valstybių narių pažangą šalinant 15 straipsnio 1 dalyje nurodytas reguliavimo ir su reguliavimu nesusijusias kliūtis; po šio įvertinimo, jei taikytina, pateikiamas teisės akto pasiūlymas.

Paaiškinimas

Nurodyti netinkami tarpiniai terminai. 2018 m. terminas atrodo pernelyg artimas 2020 m., kad būtų galima įgyvendinti svarbius veiksmus. Be to, Komitetas rekomenduoja sutrumpinti šiuos terminus ir numatyti, kad 2016 m. būtų perduota energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistemos įdiegimo ataskaita, o 2014 m. įvertinta valstybių narių pasiekta pažanga šalinant reglamentavimo ir kitokias kliūtis.

16 pakeitimas

Naujas 15 straipsnis

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Paaiškinimas

Energijos vartojimo efektyvumo sektoriaus ekspertų ir specialistų mokymas yra būtinas siekiant tikslo - diegti energijos vartojimo efektyvumo priemones, taip pat siekiant užtikrinti vykdomų operacijų kokybę ir veiksmingumą. Vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo būtinas organizuojant ir užtikrinant šį mokymą.

17 pakeitimas

III priedas

Europos Komisijos siūlomas tekstas

RK pakeitimas

Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, taikomi produktus, paslaugas ir pastatus perkančioms viešosioms organizacijoms

Produktus, paslaugas ar pastatus perkančios viešosios organizacijos:

jei produktui taikomas deleguotasis aktas, priimtas pagal Direktyvą 2010/30/ES arba Komisijos direktyvą, kuria įgyvendinama Direktyva 92/75/EEB, perka tik tokius produktus, kurie atitinka priskyrimo aukščiausiai energijos vartojimo efektyvumo klasei kriterijų, atsižvelgdama į rentabilumą, ekonominį pagrįstumą ir techninį tinkamumą, taip pat pakankamos konkurencijos aspektą;

b)	kai produktui, kuriam netaikomas a punktas, taikoma Direktyvoje 2009/125/EB numatyta įgyvendinimo priemonė, priimta jau įsigaliojus šiai direktyvai, perka tik produktus, kurie atitinka toje įgyvendinimo priemonėje nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

c)	perka biuro įrangos produktus, kuriems taikomas Tarybos sprendimas [2006/1005/EB] ir kurie atitinka ne mažiau griežtus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus nei išvardytieji prie minėto sprendimo pridėto susitarimo C priede;

perka tik padangas, kurios atitinka aukščiausios kuro energijos vartojimo efektyvumo klasės kriterijų, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 1222/2009. Šis reikalavimas viešosioms organizacijoms nedraudžia pirkti aukščiausios sukibimo su šlapia danga klasės arba išorinio riedėjimo triukšmo klasės padangų, jei tai pateisinama saugos ar visuomenės sveikatos sumetimais;

e)	konkurso dėl paslaugų sutarčių dokumentuose reikalauja, kad atitinkamoms paslaugoms teikti paslaugų teikėjai naudotų tik tuos produktus, kurie atitinka a–d punktuose nurodytus reikalavimus;

f)	perka arba nuomojasi tik tuos pastatus, kurie atitinka bent 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus būtinuosius energinio naudingumo reikalavimus. Ar šių reikalavimų laikomasi, tikrinama pagal Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnyje nurodytus energinio naudingumo sertifikatus.

Energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai, taikomi produktus, paslaugas ir pastatus perkančioms viešosioms organizacijoms

Produktus, paslaugas ar pastatus perkančios viešosios organizacijos:

b)	kai produktui, kuriam netaikomas a punktas, taikoma Direktyvoje 2009/125/EB numatyta įgyvendinimo priemonė, priimta jau įsigaliojus šiai direktyvai, perka tik produktus, kurie atitinka toje įgyvendinimo priemonėje nustatytus efektyvaus energijos vartojimo kriterijus;

c)	perka biuro įrangos produktus, kuriems taikomas Tarybos sprendimas [2006/1005/EB] ir kurie atitinka ne mažiau griežtus energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus nei išvardytieji prie minėto sprendimo pridėto susitarimo C priede;

f)	perka arba nuomojasi tik tuos pastatus, kurie atitinka bent 4 straipsnio 1 dalyje nurodytus būtinuosius energinio naudingumo reikalavimus. Ar šių reikalavimų laikomasi, tikrinama pagal Direktyvos 2010/31/ES 11 straipsnyje nurodytus energinio naudingumo sertifikatus.

Paaiškinimas

Šiuo papunkčiu norima, kad viešosios organizacijos direktyvą taikytų ir paslaugų teikėjams, t. y. siekiama multiplikatoriaus efekto. Visa tai suprantama, tačiau priėmus šią nuostatą labai padaugėtų administracinio darbo ir išlaidų, nes reikėtų kruopščiai tikrinti, ar paslaugų teikėjai atitinka reikalavimus, o toks patikrinimas būtų daug sudėtingesnis nei paprastas, sveiku protu paremtas patikrinimas, kad paslauga suteikta taip, kaip nurodyta konkurso sąlygose.

2011 m. gruodžio 14 d., Briuselis

Regionų komiteto pirmininkė

Mercedes BRESSO

(1) COM(2011) 109 galutinis, „2011 m. efektyvaus energijos vartojimo planas“.

(2) Konstatuojamoje dalyje (13) aprašoma, kaip bus įvedamos nacionalinės priemonės siekiant įgyvendinti 20 proc. energijos vartojimo efektyvumo tikslą. Jei šiam tikslui pasiekti prireiks sustiprinti politinį pagrindą, bus pradėtas dviejų etapų procesas, kuriuo įvedama privalomų tikslinių rodiklių sistema: 1. Valstybės narės apibrėš privalomus arba rekomendacinius tikslinius rodiklius, energijos vartojimo efektyvumo nacionalines sistemas ir programas; 2. Komisija įvertins galimybę įgyvendinti tikslą atsižvelgiant į iš anksto apibrėžtus tikslus. Jei šis įvertinimas būtų neigiamas, Komisija turėtų 2020 m. apibrėžti nacionalinius tikslinius rodiklius atsižvelgdama į valstybių narių pradines pozicijas, jų ekonominės veiklos rezultatus ir įgyvendintus išankstinius veiksmus.

(3) Energijos vartojimo efektyvumo įpareigojimų sistema, kaip ji apibrėžta direktyvos pasiūlymo 6 straipsnio 1 dalyje, yra visuma priemonių, kurios taikomos užtikrinant, kad visi valstybės narės teritorijoje veikiantys energijos tiekėjai arba visos mažmeninio energijos pardavimo įmonės per metus sutaupytų energijos, kuri prilygsta 1,5 proc. ankstesniais kalendoriniais metais toje valstybėje narėje parduotos energijos (pagal kiekį), neįskaitant transporte suvartotos energijos.

(4) COM(2011) 112 galutinis.

Top

Choose the experimental features you want to try