2011 m. lapkričio 16 d., trečiadienis
P7_TC1-COD(2010)0253

Europos Parlamento pozicija, priimta 2011 m. lapkričio 16 d. per pirmąjį svarstymą, siekiant priimti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2011/…/ES, kuria sukuriama bendra Europos geležinkelių erdvė (nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 91 straipsnį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

perdavus įstatymo galią turinčio teisės akto projektą nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros,

kadangi:

(1)

1991 m. liepos 29 d. Tarybos direktyva 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros (3), 1995 m. birželio 19 d. Tarybos direktyva 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo (4) ir 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/14/EB dėl geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymo, mokesčių už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ėmimo (5) buvo keletą kartų iš esmės keičiamos 2004 ir 2007 m. Kadangi būtina atlikti daugiau pakeitimų ir atsižvelgiant į tai, kad šios teisės nuostatos yra susijusios, dėl aiškumo direktyvos turėtų būti išdėstytos nauja redakcija ir sujungtos į vieną teisės aktą;

(2)	glaudesnis Sąjungos transporto sektoriaus sujungimas yra pagrindinė vidaus rinkos sukūrimo sudedamoji dalis, o geležinkeliai yra gyvybiškai svarbi Sąjungos transporto sektoriaus dalis siekiant subalansuoto mobilumo tikslų;

(2a)

geležinkelių sektoriaus dalis transporto sistemoje per pastarąjį dešimtmetį nepadidėjo, nors to buvo siekiama pagal 2001 m. geležinkelių sektoriaus teisės aktų rinkinį (toliau - geležinkelių sektoriaus teisės aktų rinkinys, t. y. 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/12/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 91/440/EEB dėl Bendrijos geležinkelių plėtros  (6) , 2001 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/13/EB iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 95/18/EB dėl geležinkelio įmonių licencijavimo  (7) ir Direktyva 2001/14/EB) taigi akivaizdu, kad siekiant remti šį sektorių būtina toliau tobulinti galiojančius teisės aktus. Tai rodo, kad būtina parengti naują teisės akto redakciją; [1 pakeit.]

(2b)

nemažai prieš valstybes nares pradėtų procedūrų dėl įsipareigojimų neįvykdymo patvirtina, kad galiojantys teisės aktai aiškinami skirtingai ir kad būtina patikslinti bei patobulinti pirmąjį geležinkelių sektoriaus teisės aktų rinkinį siekiant užtikrinti veiksmingą Europos geležinkelių rinkos atvėrimą; [2 pakeit.]

(2c)	vis dar nepakankamai investuojama į geležinkelių infrastruktūros plėtrą ir priežiūrą, kad būtų vystomas sektorius ir užtikrinami konkurenciniai gebėjimai; [3 pakeit.]

(2d)	pirmąjį geležinkelių sektoriaus teisės aktų rinkinį sudarančios direktyvos neužkirto kelio didelei geležinkelių infrastruktūros mokesčių struktūros ir dydžio bei pajėgumų paskirstymo formos ir trukmės įvairovei; [4 pakeit.]

(2e)	neskaidrios rinkos sąlygos akivaizdžiai sudaro kliūtis teikti konkurencingas geležinkelių transporto paslaugas; [5 pakeit.]

(3)	geležinkelių sistemos veiksmingumas turėtų būti pagerintas, norint kad ji taptų rinkos, kurioje konkuruoja skirtingos transporto rūšys, dalimi, atsižvelgiant į specialias geležinkelių ypatybes;

(3a)	dėl skirtingų valstybių narių socialinės apsaugos sistemų geležinkelių sektoriuje kyla nesąžiningos konkurencijos tarp naujųjų ir esamų geležinkelių sektoriaus operatorių pavojus, todėl reikia suderinti šias sistemas atsižvelgiant į konkrečius sektoriaus ir valstybių narių ypatumus; [6 pakeit.]

(3b)	siekiant išvengti geležinkelio įmonių diskriminavimo ir laikytis tinkamo apmokestinimo mokesčiais principo bei apskaitos atskyrimo reikalavimo, turi būti užtikrinama, kad reguliavimo institucijos vykdytų joms pavestas priežiūros pareigas; [7 pakeit.]

(3c)

siekiant užbaigti kurti Europos geležinkelių erdvę būtinas visiškas geležinkelių sistemų suderinamumas Europos lygiu. Norint kuo greičiau pasiekti šį tikslą reikia Europos geležinkelio agentūrai suteikti atitinkamus įgaliojimus ir išteklius, inter alia, rengiant bendrus riedmenų ir saugos bei signalų sistemų sertifikavimo standartus; [8 pakeit.]

(4)

regionuose, miestuose ir priemiesčiuose teikiamoms paslaugoms ir tokiai transporto veiklai, kaip antai šaudyklinių traukinių paslaugos Lamanšo tunelyje, šios direktyvos nuostatos neturėtų būti taikomos. Paveldo ir muziejiniams geležinkeliams, naudojantiems savus bėgių kelius, šios direktyvos nuostatos taip pat neturėtų būti taikomos; [9 pakeit.]

(5)	norėdamos geležinkelių transportą padaryti veiksmingą ir sugebantį konkuruoti su kitomis transporto rūšimis, valstybės narės turėtų užtikrinti, kad geležinkelio įmonės turėtų nepriklausomo operatoriaus, veikiančio pagal komercijos dėsnius ir prisitaikančio prie rinkos poreikių, statusą;

(6)

siekiant užtikrinti geležinkelių sistemos plėtojimą ir veiksmingą funkcionavimą ateityje, transporto paslaugų teikimas turėtų būti atskirtas nuo infrastruktūros eksploatavimo. Atsižvelgiant į šią padėtį tos dvi veiklos rūšys turi būti valdomos atskirai ir turėti atskirą apskaitą užtikrinant skaidrumą, kad viešosios lėšos negalėtų būti skiriamos kitai komercinei veiklai ; [10 pakeit.]

(6a)

turi būti užtikrintas griežtas infrastruktūros valdytojo ir geležinkelio įmonės apskaitos atskyrimas. Viešosios lėšos, skiriamos vienai iš veiklos sričių, neturėtų būti perkeliamos į kitą veiklos sritį. Šis draudimas turėtų būti aiškiai nurodytas kiekvienos veiklos srities apskaitos taisyklėse. Valstybės narės ir nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų užtikrinti veiksmingą šio draudimo taikymą; [11 pakeit.]

(6b)	kad ir koks būtų geležinkelio įmonės tipas, visi geležinkelių sektoriaus operatoriai turi laikytis teisės aktų, susijusių su socialine ir sveikatos apsauga, siekiant išvengti galimo socialinio dempingo ir nesąžiningos konkurencijos; [12 pakeit.]

(6c)

siekiant užtikrinti geležinkelių transporto konkurencingumą kelių transporto atžvilgiu, nacionalinės taisyklės, tokios kaip antai geležinkelių transporto saugos taisyklės, lydymųjų dokumentų standartizavimo ir naudojimo taisyklės, traukinių formavimo ir susijusios dokumentacijos taisyklės, traukinio valdymo signalų ir ženklų norminimo, pavojingų krovinių vežimo priemonių ir kontrolės standartizavimo taisyklės ir vienodos atliekų vežimo registravimo ir kontrolės procedūros, turėtų būti standartizuotos; [13 pakeit.]

(7)	paslaugų teikimo laisvės principas turėtų būti taikomas ir geležinkelių sektoriui, atsižvelgiant į specifinius šio sektoriaus bruožus;

(8)	norint paskatinti geležinkelio paslaugų valdymo konkurenciją siekiant gerinti sąlygas ir vartotojams teikiamas paslaugas, valstybėms narėms turėtų tekti bendra atsakomybė už atitinkamos geležinkelių infrastruktūros plėtojimą.

(9)

kadangi nėra infrastruktūros išlaidų paskirstymo bendrų taisyklių, valstybės narės, pasitarusios su infrastruktūros valdytoju, turėtų nustatyti taisykles, kuriose būtų numatyta, kad geležinkelio įmonės moka už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra. Tokios taisyklės neturėtų diskriminuoti geležinkelio įmonių;

(10)	valstybės narės, tinkamai atsižvelgdamos į Sąjungos taisykles dėl valstybės pagalbos, turėtų užtikrinti, kad infrastruktūros valdytojo ir esamų valstybinių arba valstybės valdomų geležinkelio įmonių finansinė struktūra būtų pagrįsta;

(10a)

Sąjunga turėtų panaudoti alternatyvius Europos geležinkelių projektų finansavimo šaltinius, taikydama naujoviškas finansines priemones, pvz., Sąjungos projektų obligacijas, kad būtų skatinamos privačios investicijos ir pagerinta prieiga prie rizikos kapitalo. Be to, turi būti padidintas geležinkelių rinkos patrauklumas alternatyviems privatiems investuotojams nustatant aiškią ir skaidrią teisinę sistemą; [14 pakeit.]

(10b)

valstybės narės ir infrastruktūros valdytojai turėtų galėti finansuoti investicijas į infrastruktūrą ir kitais būdais, nei tiesioginis finansavimas iš valstybės biudžeto, pvz., pasitelkdami privataus sektoriaus finansavimą; [15 pakeit.]

(11)

kad keleivių ir krovinių vežimo sektorius būtų veiksmingas, ypač tuo atveju, kai kroviniai vežami kertant valstybių sienas, ir visų pirma tada, kai skirtingas vėžės plotis vis dar sudaro fizinę kliūtį konkurencijai, reikia nedelsiant imtis priemonių rinkai atskirų valstybių narių rinkoms atverti ir konkurencingumui užtikrinti ; [16 pakeit.]

(12)	siekiant užtikrinti, kad visoje Sąjungoje teisė naudotis geležinkelių infrastruktūra būtų suteikiama vienodai ir nediskriminuojant, tikslinga pradėti licencijuoti geležinkelio įmones;

(13)

kelionių su tarpiniais sustojimais atveju naujiems rinkos dalyviams turėtų būti leidžiama įlaipinti ir išlaipinti keleivius viso maršruto metu, siekiant užtikrinti, kad tokia veikla būtų ekonomiškai perspektyvi ir galimiems konkurentams nebūtų sudaryta nepalanki situacija, palyginti su veiklą jau vykdančiais ūkio subjektais;

(14)

diegiant naujas laisvos prieigos tarptautines keleivių vežimo paslaugas su tarpiniais sustojimais įdiegimas neturėtų būti naudojamas keleivių vežimo valstybės viduje paslaugų rinkai atverti, o pagrindinis dėmesys turėtų būti skiriamas papildomiems tarptautinių maršrutų sustojimams. Pagrindinis naujų tokių paslaugų tikslas turėtų būti tarptautiniu maršrutu vykstančių keleivių vežimas. Vertinant, koks yra paslaugos pagrindinis tikslas, turėtų būti atsižvelgiama į tokius kriterijus kaip antai apyvartos ir apimties vežant vidaus arba tarptautinius keleivius ir paslaugos trukmės santykis. Pagrindinio paslaugos tikslo vertinimą suinteresuotosios šalies prašymu turėtų atlikti atitinkama nacionalinė reguliavimo institucija; [17 pakeit.]

(15)

2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1370/2007 dėl viešųjų keleivių vežimo geležinkeliu ir keliu paslaugų (8) valstybėms narėms ir vietos valdžios institucijoms suteikiama teisė sudaryti viešųjų paslaugų sutartis, kuriose gali būti numatytos išimtinės teisės teikti tam tikras paslaugas. Todėl reikia užtikrinti, kad to reglamento nuostatos atitiktų tarptautinių keleivių vežimo paslaugų rinkos atvėrimo konkurencijai principą;

(15a)

pagal Reglamentą (EB) Nr. 1370/2007 valstybės narės gali užtikrinti darbuotojams jų darbo teises, atsižvelgiant į infrastruktūros valdymo ir geležinkelių transporto paslaugų atskyrimą, kuris gali būti susijęs su įmonių perdavimu; [18 pakeit.]

(16)

tarptautinių keleivių vežimo paslaugų rinkos atvėrimas konkurencijai gali turėti įtakos keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų, teikiamų pagal viešojo paslaugų pirkimo sutartis, organizavimui ir finansavimui. Valstybės narės turėtų turėti galimybę apriboti rinkos prieigos teisę, jei dėl šios teisės iškiltų pavojus šių viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai ir jei, remdamasi objektyvia ekonomine analize, kompetentingų valdžios institucijų, sudariusių viešųjų paslaugų sutartį, prašymu tam pritaria atitinkama šios direktyvos 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija ir, prireikus, reguliavimo institucijų tinklas, kaip nustatyta 57 straipsnyje; [19 pakeit.]

(17)

vertinant, ar galėtų iškilti pavojus viešųjų paslaugų sutarčių ekonominei pusiausvyrai, reikėtų atsižvelgti į iš anksto nustatytus kriterijus, pavyzdžiui, poveikį paslaugų, įtrauktų į viešųjų paslaugų sutartį, pelningumui, įskaitant poveikį sutartį sudariusios kompetentingos valdžios institucijos grynosioms išlaidoms, keleivinio transporto paklausą, bilietų kainodarą, bilietų pardavimo tvarką, stočių abiejose sienos pusėse vietą ir skaičių bei siūlomos naujos paslaugos tvarkaraštį ir dažnumą. Valstybės narės pagal tokį įvertinimą ir atitinkamos reguliavimo institucijos sprendimą gali suteikti, pakeisti arba atsisakyti suteikti prieigos teisę norimoms teikti tarptautinio keleivių vežimo paslaugoms, įskaitant naują tarptautinio keleivių vežimo paslaugą teikiančio ūkio subjekto apmokestinimą mokesčiais, atsižvelgiant į ekonominę analizę ir laikantis Sąjungos teisės bei lygybės ir nediskriminavimo principų;

(18)

siekiant padėti teikti keleivių vežimo paslaugas maršrutais, kuriais teikiamos privalomosios viešosios paslaugos, tikslinga valstybėms narėms leisti už šias paslaugas atsakingoms institucijoms imti mokestį už tų institucijų jurisdikcijai priskiriamas keleivių vežimo paslaugas. Toks mokestis turėtų prisidėti prie įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas, nustatytų viešųjų paslaugų teikimo sutartyse, finansavimo;

(18a)

iš rinkos pokyčių matyti, kad didžiausias dėmesys turi būti skiriamas reguliavimo institucijų vaidmens stiprinimui. Jeigu joms teks pagrindinis vaidmuo užtikrinant sąžiningą aplinką su teisingomis prieigos sąlygomis, jos turi būti aprūpintos finansinėmis priemonėmis bei tinkamu personalu bei logistine įranga, kad galėtų vykdyti šią funkciją; [20 pakeit.]

(18b)

nacionalinė reguliavimo institucija turi būti nepriklausoma reguliavimo institucija, kuri turėtų veikti savo iniciatyva, atlikti tyrimus, teikti nuomones, priimti vykdytinus sprendimus, siekiant užtikrinti atvirą rinką be kliūčių, kurioje būtų garantuojama laisva ir neiškraipyta konkurencija; [21 pakeit.]

(19)

nacionalinė reguliavimo institucija turėtų veikti vengdama interesų konflikto ir galimo dalyvavimo svarstomos viešųjų paslaugų sutarties sudaryme , nedarant poveikio šios institucijos galimybei būti finansuojamai iš nacionalinio biudžeto arba iš geležinkelių sektoriaus subjektų mokamų mokesčių ir šios informacijos paskelbimui viešai . Reguliavimo institucijos kompetencija turėtų būti išplėsta, kad būtų galima įvertinti tarptautinės paslaugos tikslą ir tam tikrais atvejais potencialų ekonominį poveikį esamoms viešųjų paslaugų teikimo sutartims; [22 pakeit.]

(19a)

nacionalinė reguliavimo institucija savo organizacijos, sprendimų dėl finansavimo priėmimo, teisinės struktūros ir sprendimų priėmimo atžvilgiu turėtų būti visiškai nepriklausoma nuo infrastruktūros valdytojo, mokesčius imančios įstaigos, pajėgumus paskirstančios įstaigos ar pareiškėjo. Nacionalinė reguliavimo institucija turi turėti būtinus administracinius pajėgumus, t. y. personalą bei išteklius, kad galėtų užtikrinti atvirą ir skaidrią geležinkelių rinką. Reikiamas darbuotojų skaičius turėtų būti tiesiogiai susijęs su rinkos poreikiais ir atitinkamai kisti. Ši institucija turi galėti priimti sprendimus dėl skundų, veikti savo iniciatyva, atlikti tyrimą kilus ginčui ir stebėti rinkos pokyčius. Ją turėtų remti Komisijos reguliavimo tarnyba. Be to, nacionalinė reguliavimo institucija turėtų turėti savo sprendimų projektų duomenų bazę, kuri būtų prieinama Komisijai; [23 pakeit.]

(20)	kad investuotų į paslaugas, susijusias su specialiosios infrastruktūros, pavyzdžiui, greitųjų traukinių linijų, naudojimu, pareiškėjams būtinas teisinis tikrumas atsižvelgiant į dideles ilgalaikes investicijas;

(21)

nacionalinės reguliavimo institucijos remiant Komisijai turėtų sukurti tinklą, kad galėtų stiprinti savo bendradarbiavimą rengdamos bendrus principus ir keisdamasi gerąja patirtimi bei informacijair . Prireikus atskirais atvejais jos taip pat turėtų koordinuoti vertinimo, ar yra iškilęs pavojus viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai, principus bei praktiką. Palaipsniui jos turėtų Europos lygiu parengti bendras savo patirtimi pagrįstas gaires. Remdamasi reguliavimo institucijų tinklo patirtimi Komisija turėtų pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl Europos reguliavimo institucijos įsteigimo; [24 ir 25 pakeit.]

(22)

siekiant užtikrinti sąžiningą geležinkelio įmonių konkurenciją, transporto paslaugų teikimas turėtų būti atskirtas nuo ir geležinkelių infrastruktūros objektų eksploatavimo eksploatavimas turėtų būti organizuojami skaidriai ir be diskriminacijos Atsižvelgiant į šią padėtį, būtina, kad šias dvi veiklos rūšis nepriklausomai valdytų atskiri juridiniai asmenys. Nepriklausomumo reikalavimas nereiškia, kad kiekvienam geležinkelių infrastruktūros objektui būtina steigti atskirą įstaigą arba įmonę. pagal šioje direktyvoje įtvirtintas nuostatas ; [26 pakeit.]

(22a)

be kitų reguliavimo iniciatyvų, kuriomis siekiama supaprastinti telematikos priemonių keleiviams diegimą ir vystymą, reikėtų užtikrinti geresnes galimybes gauti informaciją apie kelionę ir bilietų įsigijimo paslaugas keleivių stotyse; [138 pakeit.]

(23)	siekiant užtikrinti patikimas ir tinkamas paslaugas būtina užtikrinti, kad geležinkelio įmonės visada atitiktų tam tikrus geros reputacijos, finansinės būklės , socialinių standartų ir profesinės kompetencijos reikalavimus; [27 pakeit.]

(24)

siekiant apsaugoti vartotojus ir trečiuosius asmenis, būtina užtikrinti, kad geležinkelio įmonės būtų reikiamai apdraustos civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat turėtų būti leidžiama apdrausti jų civilinę atsakomybę nelaimingų atsitikimų atveju bankų ar kitų įmonių garantijomis su sąlyga, kad toks draudimas siūlomas rinkos sąlygomis, jam neteikiama valstybės pagalba ir jis neturi geležinkelio įmonių diskriminavimo požymių; [28 pakeit.]

(25)

taip pat turėtų būti reikalaujama, kad visos geležinkelio įmonės, teikiančios geležinkelio paslaugas, laikytųsi ir nacionalinių , ir Sąjungos taisyklių, taikomų nediskriminuojant ir skirtų užtikrinti, kad minėtos įmonės konkrečiuose visuose geležinkelio ruožuose galėtų plėtoti savo veiklą visiškai saugiai ir tinkamai visiškai atsižvelgdamos į esamas pareigas, susijusias su socialinėmis sąlygomis, sveikatos ir socialines sąlygas, taip pat apsauga bei darbuotojų ir vartotojų teisėmis; [29 ir 30 pakeit.]

(26)	geležinkelio įmonių veiklos licencijų išdavimo, tvarkymo ir dalinio pakeitimo tvarka turėtų būti skaidri ir atitikti nediskriminavimo principą;

(26a)

vis dar per dažnai nepagrįstai apsunkinamas leidimų naudoti riedmenis išdavimas geležinkelių transporto įmonėms ir taip iškreipiamas pateikimas į rinką. Atsižvelgiant į tai, Europos geležinkelio agentūrai turėtų būti suteikti platūs įgaliojimai. Todėl persvarstant 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 881/2004, įsteigiantį Europos geležinkelio agentūrą  (9) , Komisija raginama ištirti, ar būtų galima tuo klausimu išplėsti Europos geležinkelio agentūros įgaliojimus; [31 pakeit.]

(27)

siekiant visoms geležinkelio įmonėms užtikrinti skaidrumą ir nediskriminacinę prieigą prie geležinkelių infrastruktūros ir su geležinkeliais susijusių paslaugų, visa informacija, kurios reikia, kad būtų galima naudotis prieigos prie infrastruktūros teisėmis, turi būti skelbiama tinklo nuostatuose , įskaitant neįgaliesiems ar riboto judumo asmenims prieinama forma skelbiamą informaciją ; [32 pakeit.]

(28)	tinkamos geležinkelių infrastruktūros pajėgumo paskirstymo sistemos kartu su konkurencingų operatorių buvimu padės pasiekti pusiausvyrą tarp įvairių transporto rūšių;

(29)	paskatinus optimaliai panaudoti geležinkelių infrastruktūrą, sumažės transporto paslaugų kaina visuomenei;

(30)

tinkamos apmokestinimo mokesčiais už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra sistemos kartu su tinkamomis apmokestinimo mokesčiais už naudojimąsi kitomis transporto infrastruktūromis sistemomis bei konkurencingų operatorių buvimas turėtų leisti pasiekti tarp įvairių transporto rūšių optimalią pusiausvyrą tvariu pagrindu;

(31)

apmokestinimo mokesčiais ir pajėgumo paskirstymo sistemos turėtų visoms įmonėms užtikrinti vienodą ir nediskriminacinę prieigą prie infrastruktūros ir kiek galima labiau siekti teisingai ir nediskriminuojant patenkinti visų naudotojų ir transporto rūšių poreikius. Apmokestinimo mokesčiais ir pajėgumo paskirstymo sistemos turėtų sudaryti sąlygas sąžiningai konkurencijai teikiant geležinkelių paslaugas;

(33)	laikantis valstybių narių nustatytų reikalavimų, apmokestinimo mokesčiais ir infrastruktūros pajėgumo paskirstymo sistemos turėtų geležinkelių infrastruktūros valdytojus paskatinti optimizuoti jų valdomos infrastruktūros panaudojimą;

(34)	infrastruktūros pajėgumo paskirstymo sistemos turėtų suteikti geležinkelio įmonėms aiškią ir nuoseklią informaciją, padedančią priimti racionalius sprendimus;

(35)	kiekviena apmokestinimo mokesčiais sistema suteiks ekonominio pobūdžio informaciją naudotojams. Svarbu, kad geležinkelio įmonių gaunama informacija būtų nuosekli ir aiški bei skatintų jas priimti racionalius ir tvarius sprendimus; [33 pakeit.]

(36)

siekiant atsižvelgti į geležinkelių infrastruktūros pajėgumo naudotojų ar potencialių naudotojų poreikį planuoti savo veiklą, taip pat į klientų ir lėšų skyrėjų poreikius, svarbu, kad infrastruktūros valdytojas užtikrintų, jog infrastruktūros pajėgumas būtų paskirstomas taip, kad atsispindėtų poreikis palaikyti ir gerinti paslaugų patikimumo lygį;

(37)	pageidautina, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojas būtų skatinami mažinti sutrikimų skaičių ir gerinti tinklo eksploatacines savybes;

(38)	valstybės narės turėtų turėti galimybę leisti geležinkelių paslaugų pirkėjams tiesiogiai dalyvauti skirstant infrastruktūros pajėgumą;

(39)	svarbu atsižvelgti ir į pareiškėjų, ir į infrastruktūros valdytojo veiklos poreikius;

(40)	svarbu padidinti infrastruktūros valdytojų lankstumą skirstant infrastruktūros pajėgumą, tačiau tai turėtų būti suderinta su pareiškėjų pagrįstų poreikių patenkinimu;

(40a)

siekiant išplėsti potencialią rinką naujiems geležinkelių klientams turi būti skatinami pareiškėjai, siūlantys keičiamo sąstato krovininių traukinių paslaugas. Todėl svarbu, kad infrastruktūros valdytojas atsižvelgtų į tuos pareiškėjus suteikdamas pajėgumus, kad būtų galima visapusiškai pasinaudoti šiuo teisiniu pagrindu ir išplėsti naujų sektorių turimą geležinkelių transporto rinkos dalį; [34 pakeit.]

(41)	pajėgumo paskirstymas turi užkirsti kelią taikyti kitoms įmonėms, turinčioms ar ketinančioms turėti teisę naudotis infrastruktūra ir norinčioms plėtoti savo verslą, nepagrįstus suvaržymus;

(42)	taikant pajėgumo paskirstymo ir apmokestinimo mokesčiais sistemas gali reikėti atsižvelgti į tai, kad įvairūs infrastruktūros tinklo komponentai galėjo būti suprojektuoti tenkinti skirtingų pagrindinių naudotojų reikmes;

(43)	skirtingi naudotojai ir naudotojų tipai dažnai darys skirtingą poveikį infrastruktūros pajėgumui, todėl įvairių paslaugų poreikiai turi būti tinkamai subalansuoti;

(44)	siekiant, kad pagal sutartį viešosios valdžios institucijai teikiamos paslaugos būtų patrauklios naudotojams, gali reikėti priimti specialias taisykles;

(45)	taikant apmokestinimo mokesčiais ir pajėgumo paskirstymo sistemas turi būti atsižvelgta į didėjančio infrastruktūros pajėgumo susikaupimo ir į pajėgumo stokos poveikį;

(46)	įvairių rūšių geležinkelių transporto planavimo laikas skiriasi, dėl to turėtų būti užtikrinta, kad jau užbaigus metų tarnybinio traukinių tvarkaraščio sudarymo procesą pateikti prašymai dėl infrastruktūros pajėgumo skyrimo galėtų būti patenkinti;

(47)	siekiant geležinkelio įmonėms užtikrinti optimalų rezultatą, pageidautina reikalauti, kad būtų tikrinamas infrastruktūros pajėgumo panaudojimas tuo atveju, kai siekiant patenkinti naudotojų poreikius reikia derinti prašymus skirti infrastruktūros pajėgumo;

(48)	atsižvelgiant į infrastruktūros valdytojų monopolistinę padėtį, turėtų būti reikalaujama, kad jie patikrintų turimą infrastruktūros pajėgumą ir jo didinimo metodus tuo atveju, kai pajėgumo paskirstymo procedūra nepatenkina naudotojų poreikių;

(49)	dėl informacijos apie kitų geležinkelio įmonių prašymus ir apie sistemoje esančius suvaržymus stokos geležinkelio įmonėms gali būti sunku optimizuoti savo prašymus skirti infrastruktūros pajėgumo;

(50)

siekiant didinti geležinkelių patrauklumą tuo atveju, kai teikiant transporto paslaugas naudojamasi kelių infrastruktūros valdytojų tinklu, ypač teikiant tarptautinio transporto paslaugas, svarbu garantuoti geresnį pajėgumo paskirstymo sistemų koordinavimą. Tokiomis aplinkybėmis būtų pageidautina galiausiai įsteigti Europos reguliavimo instituciją; [35 pakeit.]

(51)	svarbu sumažinti geležinkelių infrastruktūrų arba įvairių transporto rūšių konkurencijos iškraipymus, galinčius atsirasti dėl labai skirtingų apmokestinimo mokesčiais principų;

(52)	pageidautina nustatyti tas infrastruktūros paslaugų sudedamąsias dalis, kurios yra svarbios tam, kad operatorius galėtų teikti paslaugas ir kurios turėtų būti suteikiamos už minimalų prieigos prie infrastruktūros mokestį;

(53)

būtina daugiau investuoti į geležinkelių infrastruktūrą , ypač į esamą infrastruktūrą , o apmokestinimo infrastruktūros mokesčiais sistema turėtų būti tokia, kad skatintų infrastruktūros valdytojus skirti reikiamas investicijas, kurios būtų ekonomiškai patrauklios ir ekologiškai tvarios ; [36 pakeit.]

(54)	kad būtų galima nustatyti tinkamus ir nešališkus infrastruktūros mokesčius, infrastruktūros valdytojai turi įvertinti ir nustatyti savo turto vertę bei gerai suprasti, kokie faktoriai turi įtakos infrastruktūros eksploatacijos išlaidoms;

(55)	pageidautina užtikrinti, kad priimant su transportu susijusius sprendimus būtų atsižvelgta į išorės išlaidas, o geležinkelių infrastruktūros mokesčiais būtų galima suderintai ir subalansuotai prisidėti prie visų transporto rūšių išorės išlaidų internalizacijos;

(56)	svarbu užtikrinti, kad vidaus ir tarptautiniam susisiekimui taikomi mokesčiai būtų tokie, kad leistų geležinkeliams patenkinti rinkos poreikius; taigi už naudojimąsi infrastruktūra imamų mokesčių dydis turėtų atitikti dėl tam tikro traukinio reiso tiesiogiai atsirandančias išlaidas;

(57)

bendras išlaidų padengimo iš infrastruktūros mokesčių dydis turi įtakos būtinam valstybės įnašo dydžiui; valstybės narės gali reikalauti skirtingo bendro išlaidų padengimo. Tačiau pageidautina, kad kiekviena infrastruktūros apmokestinimo mokesčiais sistema leistų tokias geležinkelių transporto paslaugas, kad galėtų būti padengtos bent papildomos geležinkelių tinklo naudojimo išlaidos;

(58)	geležinkelių infrastruktūra yra natūralus monopolis. Dėl to infrastruktūros valdytojus reikia skatinti mažinti išlaidas ir veiksmingai valdyti jiems priklausančią infrastruktūrą;

(58a)

siekiant padidinti geležinkeliais gabenamų keleivių ir krovinių dalį, palyginti su kitomis transporto rūšimis, valstybėms narėms derėtų pasirūpinti, kad įskaičiuojant išorės sąnaudas mokesčių diferencijavimas neturėtų neigiamo poveikio infrastruktūros valdytojo finansiniam stabilumui. Jei infrastruktūros valdytojas dėl šio diferencijavimo vis dėlto patirtų nuostolių, rekomenduojama skirtumą kompensuoti valstybės lėšomis tinkamai atsižvelgiant į valstybės pagalbos teikimo taisykles; [37 pakeit.]

(59)	Geležinkelių transporto plėtra turėtų būti užtikrinta pasitelkiant, inter alia, Sąjungos turimas priemones, nepažeidžiant jau nustatytų prioritetų. [38 pakeit.]

(60)	geležinkelio įmonėms suteikiamos nuolaidos turi būti siejamos su faktiškai sutaupytomis administracinėmis išlaidomis, ypač su sutaupytomis sandorių išlaidomis. Nuolaidos taip pat gali būti taikomos siekiant paskatinti veiksmingą infrastruktūros panaudojimą;

(61)	Pageidautina, kad geležinkelio įmonės ir infrastruktūros valdytojas būtų skatinami mažinti sutrikimų tinkle skaičių. [39 pakeit.]

(62)	Skirstydamas pajėgumus, infrastruktūros valdytojas turi išlaidų, kurias turėtų būti reikalaujama apmokėti. [40 pakeit.]

(63)

kad geležinkelių infrastruktūra būtų veiksmingai valdoma bei tinkamai ir nediskriminuojant naudojama, reikia įsteigti nacionalines reguliavimo instituciją, institucijas, kurios nepaisant nagrinėjimo teismine tvarka galimybės prižiūrėtų šioje direktyvoje nustatytų taisyklių taikymą ir būtų apeliacinis organas skundų nagrinėjimo organai ; [41 pakeit.]

(64)	reikalingos konkrečios priemonės tam, kad būtų atsižvelgta į konkrečią tam tikrų valstybių narių geopolitinę ir geografinę padėtį ir geležinkelių sektoriaus organizacijos įvairiose valstybėse narėse ypatybes, kartu užtikrinant vidaus rinkos vientisumą;

(65)

Komisija turėtų būti įgaliota pritaikyti šios direktyvos priedus. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir yra skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti, jos turi būti priimtos kaip deleguotieji teisės aktai pagal Sutarties 290 straipsnį. siekiant užtikrinti tinkamą geležinkelių rinkos stebėseną ir gerą reguliavimą, kiek tai susiję su apmokestinimu mokesčiais už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra bei geležinkelių infrastruktūros pajėgumų paskirstymu, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau - SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti teisės aktus dėl kriterijų ir procedūros, susijusios su rinkos stebėsenos apimtimi, tam tikrų tinklo nuostatų elementų, tam tikrų apmokestinimo principų, laikinų nuolaidų traukiniams, kuriuose įrengta Europos traukinių kontrolės sistema (toliau - ETCS) sistema, tam tikrų veiklos rezultatų gerinimo sistemos elementų, kriterijų, kurių turi būti laikomasi nustatant reikalavimus norintiems naudotis infrastruktūra pareiškėjams, infrastruktūros pajėgumo paskirstymo grafiko, finansinių ataskaitų ir bendrų reguliavimo institucijų sprendimų priėmimo principų ir praktikos. Ypač svarbu, kad Komisija parengiamųjų darbų metu tinkamai konsultuotųsi, įskaitant konsultacijas ekspertų lygiu. Ruošdama ir rengdama deleguotuosius aktus, Komisija turėtų užtikrinti, kad susiję dokumentai būtų tuo pačiu metu tinkamai laiku persiųsti Europos Parlamentui ir Tarybai; [42 pakeit.]

(66)

Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, priimamos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką  (10) . siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai  (11) ; [43 pakeit.]

(67)

vadovaudamosi Europos Sąjungos Sutarties 5 straipsnyje įtvirtintais subsidiarumo ir proporcingumo principais, valstybės narės negali deramai pasiekti šios direktyvos tikslų, t. y. skatinti Sąjungos geležinkelių plėtrą, nustatyti bendruosius geležinkelio įmonių licencijų išdavimo principus ir koordinuoti valstybėse narėse taikomas geležinkelio infrastruktūros pajėgumo paskirstymo taisykles ir tos infrastruktūros naudojimo mokesčius, dėl tokių licencijų išdavimui svarbių geležinkelių tinklų sudedamųjų dalių eksploatavimui būdingo akivaizdžiai tarptautinio pobūdžio, ir taip pat dėl poreikio užtikrinti sąžiningas ir nediskriminacines infrastruktūros prieigos sąlygas, todėl tuos tikslus dėl jų transnacionalinio pobūdžio geriau galėtų siekti Sąjunga. Šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(68)	vykdant pareigas perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę, turėtų būti perkeliamos tik tos nuostatos, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnių direktyvų nuostatų. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas vykdomas pagal ankstesnes direktyvas;

(69)	valstybei narei, kurioje nėra geležinkelių sistemos ir artimiausiu metu nenumatoma jos sukurti, pareiga į nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti šią direktyvą būtų neproporcinga ir betikslė. Todėl tokioms valstybėms narėms turėtų būti daroma šios pareigos išimtis;

(70)	pagal Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (12) 34 punktą valstybės narės skatinamos dėl savo ir Sąjungos interesų parengti lenteles, kurios kuo geriau parodytų šios direktyvos ir jos perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių atitiktį, ir viešai jas paskelbti;

(71)	šia direktyva neturėtų būti keičiami XI priedo B dalyje nurodyti terminai, iki kurių valstybės narės turi įgyvendinti ankstesnes direktyvas;

(71a)

ryšium su 2007 m. liepos 12 d.  (13) ir 2010 m. birželio 17 d.  (14) Europos Parlamento rezoliucijomis dėl pirmojo geležinkelių transporto teisės aktų rinkinio įgyvendinimo ir Direktyvos 2001/12/EB įgyvendinimu, Komisija turėtų ne vėliau kaip 2012 m. pabaigoje pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl infrastruktūros valdytojų ir operatorių atskyrimo. Kadangi geležinkelių sektorius iki šiol nėra visiškai atviras, Komisija turėtų ne vėliau kaip tą datą pateikti teisėkūros pasiūlymą dėl rinkos atvėrimo, [44 pakeit.]

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

I   SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Šia direktyva nustatomi:

a)	taisyklės, taikomos geležinkelio infrastruktūros valdymui ir geležinkelio įmonių, įsisteigusių arba ketinančių įsisteigti kurioje nors valstybėje narėje, geležinkelių transporto veiklos rūšims, kaip nustatyta II skyriuje;

b)	kriterijai, taikomi valstybei narei išduodant, pratęsiant ar keičiant licencijas, skirtas geležinkelio įmonėms, kurios yra ar bus įsteigtos Sąjungoje, kaip nustatyta III skyriuje;

c)	principai ir procedūros, taikomi nustatant ir renkant geležinkelių infrastruktūros mokesčius bei paskirstant geležinkelių infrastruktūros pajėgumą, kaip nustatyta IV skyriuje.

2.   Ši direktyva taikoma naudojantis geležinkelių infrastruktūra teikiant vidaus ir tarptautines vežimo geležinkeliais paslaugas.

2 straipsnis

Taikymo srities išimtys

1.   II skyrius netaikomas geležinkelio įmonėms, kurios paslaugas teikia tik mieste, priemiestyje arba regione.

2.   Valstybės narės III skyriaus gali netaikyti:

a)	geležinkelio įmonėms, kurios, teikdamos tik keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas, naudojasi vietine ir regionine autonomine geležinkelių infrastruktūra;

b)	geležinkelio įmonėms, kurios teikia tik miesto arba priemiestines keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas;

c)	geležinkelio įmonėms, kurios teikia tik regioninio krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas;

d)	geležinkelio įmonėms, kurios teikia tik krovinių vežimo privačia geležinkelių infrastruktūra, kuri skirta vien tik infrastruktūros savininko krovinių vežimo reikmėms, paslaugas.

2a.     Valstybės narės gali netaikyti 6, 7, 8 ir 13 straipsnių bei IV skyriaus:

—

geležinkelio įmonėms, kurios teikia tik krovinių vežimo geležinkeliais paslaugas geležinkelių infrastruktūra, kurią valdo tos įmonės anksčiau nei …  (15) ir kurios vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio tos valstybės narės geležinkelio tinklo vėžės, kuri yra sujungta su trečiosios valstybės teritorijoje esančia geležinkelių infrastruktūra, pločio jeigu valdoma infrastruktūra nėra nurodyta 2010 m. liepos 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 661/2010/ES dėl Sąjungos transeuropinio transporto tinklo plėtros gairių  (16) . [134 ir 135 pakeit.]

3.   Valstybės narės IV skyriaus gali netaikyti:

a)	vietiniams ir regioniniams autonominiams tinklams teikiant keleivių vežimo geležinkelių infrastruktūra paslaugas;

b)	tinklams, skirtiems tik miesto ar priemiestinėms keleivių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti;

c)	regioniniams tinklams, kuriais naudojasi tik geležinkelio įmonė, kuriai netaikoma šio straipsnio 1 dalis, regioninėms krovinių vežimo paslaugoms teikti tol, kol tinklo pajėgumo nepaprašo kitas pareiškėjas;

d)	tik infrastruktūros savininko krovinių vežimo reikmėms skirtai privačiai geležinkelių infrastruktūrai;

e)	transporto veiklai teikiant tranzitinio vežimo geležinkeliais Sąjungoje paslaugas.

Valstybės narės gali nuspręsti patvirtinti kitus pajėgumų paskirstymo grafiko laikotarpius ir terminus, nei nurodytieji 43 straipsnio 2 dalyje, VIII priedo 4 punkto b papunktyje ir IX priedo 3, 4 ir 5 punktuose, kad bendradarbiaujant su trečiųjų šalių infrastruktūros valdytojais tarptautinės traukinio linijos būtų nustatytos tinkle, kurio vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelio tinklo vežės pločio. [45 pakeit.]

3a.     Valstybės narės gali netaikyti 31 straipsnio 5 dalies transporto priemonėms, naudojamoms ar numatytoms naudoti pervežimams iš trečiųjų šalių ir į jas bei važinėjančioms tinklais, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungoje geležinkelio tinklo vėžės pločio. [46 pakeit.]

4.   Ši direktyva netaikoma geležinkelio įmonėms, kurių vežimo geležinkeliais veikla apsiriboja tik šaudyklinėmis kelių transporto priemonių vežimo Lamanšo sąsiaurio tuneliu paslaugomis ir transporto veiklai, kurią vykdant teikiamos šaudyklinės kelių transporto priemonių vežimo Lamanšo tuneliu paslaugos, išskyrus 6 straipsnio 1 dalį, 10, 11, 12 ir 28 straipsnius.

5.   Valstybės narės gali netaikyti 10, 11, 12 ir 28 straipsnių bet kuriai tranzito per Sąjungos teritoriją geležinkelio paslaugai, kuri pradedama ir baigiama teikti už Sąjungos teritorijos ribų.

3 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)   geležinkelio įmonė– bet kuri pagal šią direktyvą licencijuota valstybinė arba privati įmonė, kurios pagrindinė veikla – teikti prekių ir (arba) keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas, tuo atveju, kai ta įmonė užtikrina trauką; šis terminas taip pat apima tik trauką teikiančias įmones;

2)   infrastruktūros valdytojas– bet kuri įstaiga ar įmonė, atsakinga visų pirma už geležinkelių infrastruktūros sukūrimą, valdymą ir priežiūrą, įskaitant eismo valdymą, traukinių kontrolę ir valdymą bei signalizaciją tinklo arba tinklo dalies laikantis taikomų saugos taisyklių; pagrindinės infrastruktūros valdytojo funkcijos gali būti pavestos kelioms įstaigoms ar įmonėms yra šios: priimti sprendimus dėl traukinio linijų paskirstymo, įskaitant galimybių naudotis konkrečiomis linijomis nustatymą ir įvertinimą bei jų paskyrimą, priimti sprendimus dėl apmokestinimo infrastruktūros mokesčiais, įskaitant sprendimus dėl mokesčių dydžio nustatymo ir jų surinkimo, ir dėl investicijų į infrastruktūrą ; [47 pakeit.]

2a)    reguliavimo institucija–

institucija, nedalyvaujanti sprendimų priėmimo procese ir visiškai nepriklausoma nuo įmonių, visų pirma nurodytų 1 ir 2 punktuose, kuri prižiūri, kad valstybėje narėje būtų teisingai taikomos atitinkamos taisyklės; [48 pakeit.]

3)   geležinkelių infrastruktūra– tai visi punktai, išvardyti 1970 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2598/70, nustatančio įvairių sąskaitų formų pozicijų, nurodytų 1970 m. birželio 4 d. Reglamento (EEB) Nr. 1108/70 I priede, turinį  (17) I priedo A punkte, kurie dėl aiškumo įtraukti įšios direktyvos I priede. [49 pakeit.]

4)   tarptautinio krovinių vežimo paslauga– transporto paslauga, kai traukinys kerta bent vieną valstybės narės sieną; traukinys gali būti performuotas ir (arba) įvairios jo dalys gali būti pradėjusios maršrutą skirtingose vietose ir vykti į skirtingas paskirties vietas, su sąlyga, kad visi vagonai kerta bent vieną sieną;

5)   tarptautinė keleivių vežimo paslauga– keleivių vežimo paslauga, kai traukinys kerta bent vieną valstybės narės sieną ir kurios pagrindinis tikslas - vežti keleivius tarp stočių, esančių skirtingose valstybėse narėse; traukinys gali būti performuotas ir (arba) įvairios jo dalys gali būti pradėjusios maršrutą skirtingose vietose ir vykti į skirtingas paskirties vietas, su sąlyga, kad visi vagonai kerta bent vieną sieną;

6)   mieste ir priemiesčiuose teikiamos paslaugos– transporto paslaugos, teikiamos, kad būtų patenkinti miesto arba aglomeracijos transporto poreikiai ir transporto poreikiai tarp tokio miesto arba aglomeracijos ir juos supančių rajonų;

7)   regioninės paslaugos– transporto paslaugos, teikiamos, kad būtų patenkinti vieno regiono arba pasienio regionų transporto poreikiai; [50 pakeit.]

8)   tranzitas– Sąjungos teritorijos kirtimas nepakraunant ar neiškraunant krovinių ir (arba) neįlaipinant ar neišlaipinant keleivių Sąjungos teritorijoje;

9)   licencija– valstybės narės išduotas leidimas įmonei, kuriuo pripažįstami jos įgaliojimai teikti vežimo geležinkeliais paslaugas; tie įgaliojimai gali apsiriboti specifinių paslaugų rūšių teikimu;

10)   licencijas išduodanti institucija– institucija, atsakinga už licencijų išdavimą valstybėje narėje;

11)   paskirstymas– geležinkelių infrastruktūros pajėgumo paskirstymas, kurį atlieka infrastruktūros valdytojas;

12)   pareiškėjas– geležinkelio įmonė ir kiti fiziniai arba juridiniai asmenys, pavyzdžiui, Reglamente (EB) Nr. 1370/2007 apibrėžtos kompetentingos institucijos, taip pat siuntėjai, ekspeditoriai ir kombinuoto susisiekimo operatoriai, kurie, norėdami teikti viešąsias paslaugas arba turėdami komercinių interesų, pageidauja įsigyti infrastruktūros pajėgumo;

13)   perpildyta infrastruktūra– infrastruktūros dalis, kurioje infrastruktūros pajėgumo paklausa negali būti visiškai patenkinta tam tikru metu net ir po to, kai suderinami įvairūs prašymai dėl infrastruktūros pajėgumo;

14)   pajėgumo didinimo planas– priemonė ar kelios priemonės ir jų įgyvendinimo grafikas, kuriomis siekiama sumažinti pajėgumų apribojimus, dėl kurių infrastruktūros dalis paskelbiama „perpildyta infrastruktūra“, sumažinti;

15)   derinimas– procesas, kada infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjai stengiasi rasti sprendimą, kaip suderinti konkuruojančius prašymus dėl infrastruktūros pajėgumo;

16)   pamatinis susitarimas– pagal viešąją ar privatinę teisę sudarytas teisiškai privalomas bendro pobūdžio susitarimas, nustatantis pareiškėjo ir infrastruktūros valdytojo teises ir pareigas dėl infrastruktūros pajėgumo paskirstymo ir apmokestinimo mokesčiais per ilgesnį negu vieną tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį;

17)   infrastruktūros pajėgumas– galimybė tvarkaraštyje numatyti traukinio linijas, prašomas skirti tam tikroje infrastruktūros dalyje tam tikru laikotarpiu;

18)   tinklas– visa geležinkelių infrastruktūra, kurią valdo infrastruktūros valdytojas;

19)   tinklo nuostatai– dokumentas, kuriame išsamiai išdėstomos apmokestinimo mokesčiais ir pajėgumo paskirstymo sistemų bendrosios taisyklės, galutiniai terminai, procedūros ir kriterijai, taikomi apmokestinimo mokesčiais ir pajėgumų paskirstymo sistemoms, įskaitant kitą informaciją, reikalingą norint kreiptis dėl infrastruktūros pajėgumo skyrimo;

20)   traukinio linija– infrastruktūros pajėgumas, reikalingas tam, kad konkrečiu laikotarpiu traukinys galėtų važiuoti tarp dviejų vietovių;

21)   tarnybinis traukinių tvarkaraštis– duomenys, atspindintys visą suplanuotą traukinių ir riedmenų eismą atitinkama infrastruktūra per tvarkaraščio galiojimo laikotarpį.

II   SKYRIUS

SĄJUNGOS GELEŽINKELIŲ PLĖTRA

1   SKIRSNIS

Valdymo nepriklausomumas

4 straipsnis

Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų nepriklausomumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad administracinių, ekonominių ir buhalterinės apskaitos reikalų tvarkymo, administravimo ir vidaus kontrolės srityse tiesiogiai arba netiesiogiai valstybėms narėms priklausančios arba jų kontroliuojamos geležinkelio įmonės būtų nepriklausomos, ir dėl to tvarkytų savo turtą, biudžetą ir apskaitą atskirai nuo valstybės turto, biudžeto ir apskaitos.

2.   Infrastruktūros valdytojas laikosi valstybių narių nustatytų apmokestinimo mokesčiais už naudojimąsi infrastruktūra ir infrastruktūros pajėgumo paskirstymo bendrų ir konkrečių taisyklių ir kartu atsako už savo įstaigos valdymą, administravimą ir vidaus kontrolę.

2a.     Infrastruktūros valdytojas turi savo informacinių technologijų skyrių, kad būtų tinkamai apsaugota neskelbtina komercinė informacija. [51 pakeit.]

2b.     Valstybės narės taip pat užtikrina, kad tiek geležinkelių įmonės, tiek infrastruktūros valdytojai, kurie nėra visiškai vieni nuo kitų nepriklausomi, būtų atsakingi už savo personalo valdymą. [52 pakeit.]

5 straipsnis

Geležinkelio įmonių valdymas pagal komercinius principus

1.   Valstybės narės užtikrina, kad geležinkelio įmonėms būtų suteikta galimybė savo veiklą reguliuoti pagal rinkos poreikius ir kad už šios veiklos tvarkymą būtų atsakingos tų geležinkelio įmonių vadybos organizacijos tam, kad būtų teikiamos veiksmingos ir tinkamos paslaugos kuo mažesne kaina ir reikiamos kokybės.

Geležinkelio įmonės, nepriklausomai nuo jų nuosavybės teisių, valdomos pagal komercinėms įmonėms taikomus principus. Tai taikoma ir valstybių narių geležinkelio įmonės nustatytiems įsipareigojimams teikti viešąsias paslaugas ir viešųjų paslaugų sutartims, kurias tos įmonės sudaro su valstybės kompetentingomis institucijomis.

2.   Geležinkelio įmonės parengia savo verslo planus, įskaitant investavimo ir finansavimo programas. Tokie planai rengiami tam, kad būtų užtikrinta įmonės finansinė pusiausvyra ir kiti techniniai, komerciniai bei finansiniai valdymo tikslai; planuose taip pat nurodomi būdai, kaip tuos tikslus pasiekti.

3.   Pagal kiekvienos valstybės narės nustatytas bendros politikos gaires ir atsižvelgiant į nacionalinius planus bei sutartis (kurie gali būti daugiamečiai), įskaitant investavimo bei finansavimo planus, geležinkelio įmonėms suteikiama teisė visų pirma:

a)	nustatyti savo vidaus organizavimą nedarant poveikio 7, 29 ir 39 straipsnių nuostatoms;

b)	nedarant poveikio Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 nuostatoms, kontroliuoti paslaugų teikimą bei jų pardavimą ir nustatyti šių paslaugų kainas;

c)	priimti sprendimus dėl savo darbuotojų, lėšų ir pirkimų;

d)	išplėsti savo rinkos dalį, kurti naujas technologijas ir paslaugas bei taikyti bet kokius naujoviškus vadybos būdus;

e)	pradėti kitas su geležinkelių verslu susijusias veiklas.

4.   Jei geležinkelio įmonė tiesiogiai arba netiesiogiai priklauso valstybei narei arba yra jos kontroliuojama, valstybės narės kontrolės teisės, susijusios su vadovavimu įmonei, yra ne didesnės nei suteikiamos pagal nacionalinę bendrovių teisę privačių akcinių bendrovių akcininkams su vadovavimu susijusios teisės. 3 dalyje nurodytos politikos gairės, kurias valstybė gali nustatyti įmonėms, naudodamasi savo kaip akcininkės kontrolės teisėmis, gali būti tik bendro pobūdžio ir neturi būti susijusios su konkrečiais vadovavimo įmonei sprendimais.

2   SKIRSNIS

Infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų bei įvairių kategorijų transporto paslaugų atskyrimas

6 straipsnis

Skaidrus apskaitos atskyrimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad su geležinkelio įmonių teikiamomis transporto paslaugomis susijusios veiklos ir su geležinkelių infrastruktūros valdymu susijusios veiklos pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai būtų tvarkomi ir skelbiami atskirai. Viešosios lėšos, skirtos vienai iš šių dviejų veiklos sričių, negali būti perkeltos į kitą sritį.

2.   Valstybės narės taip pat gali numatyti, kad dėl minėto atskyrimo vienoje įmonėje turės būti įsteigti atskiri padaliniai, arba kad infrastruktūrą ir transporto paslaugas valdo atskiri subjektai, siekiant užtikrinti konkurencijos plėtrą, tolesnes investicijas ir ekonominę paslaugų teikimo naudą geležinkelių sektoriuje .

3.   Valstybės narės užtikrina, kad būtų tvarkomos ir skelbiamos atskiros krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų teikimo pelno (nuostolių) ataskaitos ir balansai. Kiekvienos viešųjų paslaugų sutarties viešosios lėšos, skirtos su vežimo viešųjų paslaugų teikimu susijusiai veiklai, atitinkamose sąskaitose turi būti apskaitomos atskirai ir negali būti perkeliamos prie lėšų, skirtų veiklai, susijusiai su kitų transporto paslaugų teikimu ar su kita veikla.

4.    Siekiant užtikrinti visišką infrastruktūros išlaidų skaidrumą, skirtingų 1 ir 3 dalyse nurodytų veiklos sričių apskaita tvarkoma taip, kad būtų galima stebėti, kaip laikomasi draudimo vienos srities veiklai skirtas viešąsias lėšas skirti kitos srities veiklai tų dalių ir kaip naudojamos iš infrastruktūros mokesčių gautos pajamos, papildomos pajamos iš kitos komercinės veiklos ir infrastruktūros valdytojui skirtos viešosios ir privačios lėšos. Infrastruktūros valdytojo pajamomis jokiu būdu negali naudotis geležinkelio įmonė arba įstaiga ar įmonė, kuri kontroliuoja geležinkelio įmonę, nes dėl to gali sustiprėti jos padėtis rinkoje arba ji gali įgauti ekonominio pranašumo, palyginti su kitomis geležinkelio įmonėmis. Šia dalimi neužkertamas kelias, prižiūrint 55 straipsnyje nurodytai reguliavimo institucijai, grąžinti pagal rinkos sąlygas, panaudotą kapitalą, kurį infrastruktūros valdytojui suteikė įstaiga ar įmonė, kontroliuojanti geležinkelio įmonę, įskaitant palūkanas . [53 pakeit.]

7 straipsnis

Esminių infrastruktūros valdytojo funkcijų nepriklausomumas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad II priede išvardytos funkcijos, garantuojančios tinkamą ir nediskriminuojančią prieigą prie 3 straipsnio 3 dalyje apibrėžtos infrastruktūros, būtų pavestos įstaigoms ar įmonėms, kurios pačios neteikia jokių geležinkelių transporto paslaugų. Nepriklausomai nuo organizacinių struktūrų, turi būti įrodyta, kad šis tikslas buvo pasiektas. Vis dėlto valdant eismą tinkle itin svarbus veiksmingas geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimas.

Prireikus II priedas gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į patirtį.

Vis dėlto pareigą prisidėti prie geležinkelių infrastruktūros plėtros, pavyzdžiui, tvarkyti reikalus, susijusius su investicijomis, technine priežiūra ir finansavimu, valstybės narės gali pavesti geležinkelio įmonėms ar bet kuriai kitai įstaigai.

2.   Jei infrastruktūros valdytojas savo teisine forma, organizacija arba sprendimų priėmimo funkcijomis yra priklausomas nuo kurios nors geležinkelio įmonės, IV skyriaus 3 ir 4 skirsniuose aprašytas funkcijas vykdo atitinkamai savo teisine forma, organizacija ir sprendimų priėmimu nuo jokios geležinkelio įmonės nepriklausomos mokesčių surinkimo įstaiga ir paskirstymo įstaiga.

3.   Jei IV skyriaus 2 ir 3 skirsnių nuostatos susijusios su esminėmis infrastruktūros valdytojo funkcijomis, laikoma, kad šios nuostatos galioja atitinkamose mokesčių surinkimo įstaigos arba paskirstymo įstaigos kompetencijos srityse.

3a.     Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia pasiūlymą dėl direktyvos dėl infrastruktūros valdymo ir transporto paslaugų atskyrimo ir pasiūlymą dėl keleivių vežimo vidaus rinkos atvėrimo, nedarant neigiamo poveikio geležinkelių transporto paslaugų kokybei ir užtikrinant, kad bus laikomasi įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas. [54 ir 137 pakeit.]

3   SKIRSNIS

Finansinės padėties pagerinimas

8 straipsnis

Patikimas infrastruktūros valdytojo finansavimas

1.   Valstybės narės plėtoja savo nacionalinę geležinkelių infrastruktūrą prireikus atsižvelgdamos į bendruosius Sąjungos poreikius. Tuo tikslu jos ne vėliau kaip … (18) ir pasikonsultavusios su visomis suinteresuotosiomis šalimis ir subjektais, įskaitant atitinkamas vietos ir regionines valdžios institucijas, profesines sąjungas, sektoriaus profesines sąjungas ir naudotojų atstovus, paskelbia geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją, kad būtų patenkintas būsimas mobilumo poreikis remiantis patikimu ir stabiliu geležinkelių sistemos finansavimu. Strategija kuriama bent penkeriems septyneriems metams ir yra atnaujinama.

2.   Deramai atsižvelgdamos į Sutarties 93, 107 ir 108 straipsnius, Tuo atveju, kai pajamų nepakanka infrastruktūros valdytojo finansavimo poreikiams patenkinti, valstybės narės , nedarydamos poveikio šios direktyvos 31 ir 32 straipsniuose numatytai apmokestinimo mokesčiais sistemai ir tinkamai atsižvelgdamos į SESV 93, 107 ir 108 straipsnius, infrastruktūros valdytojui gali taip pat skirti skiria jo veiklos uždavinius, infrastruktūros apimtį ir finansinius poreikius atitinkantį finansavimą, ypač tam, kad būtų skirta lėšų naujoms investicijoms.

3.   Laikydamasis valstybės nustatytos bendrosios politikos ir atsižvelgdamas į 1 dalyje nurodytą geležinkelių infrastruktūros plėtros strategiją infrastruktūros valdytojas priima verslo planą, įskaitant investicijų ir finansines programas. Planas rengiamas siekiant užtikrinti optimalų ir veiksmingą infrastruktūros panaudojimą, suteikimą ir plėtrą, užtikrinant finansinę pusiausvyrą ir numatant priemones tiems tikslams pasiekti. Infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad prieš verslo investicijų plano patvirtinimą būtų konsultuojamasi su pareiškėjais be jokios diskriminacijos, kiek tai susiję su prieiga prie infrastruktūros ir jos naudojimo sąlygomis, taip pat su infrastruktūros pobūdžiu, suteikimu ir plėtra . 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija pateikia neprivalomą nuomonę dėl to, ar pareiškėjai nediskriminuojami pagal verslo tinkamas šiems tikslams pasiekti planą.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad esant įprastoms verslo sąlygoms irinfrastruktūros valdytojo sąskaitos ne ilgiau kaip per trejus dvejus metus būtų subalansuotos su pirma, iš infrastruktūros mokesčių gautomis pajamomis, papildomomis pajamomis iš kitos komercinės veiklos, negrąžinamomis privačiomis subsidijomis ir valstybės skirtomis lėšomis , įskaitant, jei reikia, išankstinius valstybės mokėjimus, ir, antra, infrastruktūros išlaidomis, įskaitant, prireikus, tvarų ilgalaikio turto atnaujinimo finansavimą. Jei reikia, šis reikalavimas taikomas išankstiniams valstybės mokėjimams. [55 pakeit.]

Nedarant poveikio galimai ilgalaikiam tikslui, kad visų transporto rūšių infrastruktūros išlaidas padengtų jos naudotojai esant tinkamai ir nediskriminuojančiai įvairių transporto rūšių konkurencijai, tais atvejais, kai geležinkelių transportas gali konkuruoti su kitomis transporto rūšimis, laikydamasi 31 ir 32 straipsniuose nurodytos apmokestinimo mokesčiais sistemos, valstybė narė gali pareikalauti, kad infrastruktūros valdytojas pajamas ir išlaidas subalansuotų be valstybės lėšų.

9 straipsnis

Skaidrus skolos likvidavimas

1.   Nedarant poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklėms ir laikydamosi SESV 93, 107 ir 108 straipsnių valstybės narės nustato atitinkamą mechanizmą valstybei priklausančių arba valstybės kontroliuojamų geležinkelio įmonių skoloms sumažinti iki tokio lygio, kad nebūtų kliudoma tinkamai valdyti įmonės finansus ir kad pagerėtų jų finansinė padėtis.

2.   Siekiant 1 dalyje nurodytų tikslų valstybės narės reikalauja, kad tokių įmonių buhalterinės apskaitos skyriuose būtų įkurtas atskiras laipsniško skolos grąžinimo periodiniais mokėjimais padalinys.

Į tokio padalinio buhalterinį balansą gali būti įrašytos visos įmonei suteiktos paskolos, kol jos negrąžintos, skirtos ir investicijoms finansuoti, ir veiklos išlaidų perviršiui, atsirandančiam teikiant geležinkelių transporto paslaugas arba valdant geležinkelių infrastruktūrą, padengti. Į skolas, atsiradusias dėl dukterinių įmonių veiklos neatsižvelgiama.

3.   1 ir 2 dalys netaikomos skoloms ar jų palūkanoms, jei įmonėse jos sukauptos po … (19) 2001 m. kovo 15 d. arba po valstybių narių įstojimo į Europos Sąjungą dienos, jei valstybės narės į Europos Sąjungą įstojo po 2001 m. kovo 15 d.. [56 pakeit.]

4   SKIRSNIS

Prieiga prie geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų

10 straipsnis

Prieigos prie geležinkelių infrastruktūros sąlygos

1.   Geležinkelio įmonėms, kurioms taikoma ši direktyva, suteikiama teisė lygiavertėmis, nediskriminacinėmis ir skaidriomis sąlygomis naudotis geležinkelių infrastruktūra visose valstybėse narėse visų rūšių krovinių vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti. Šis reikalavimas taip pat taikomas prieigai prie kelių į uostus ir iš jų.

2.   Geležinkelio įmonėms, kurioms taikoma ši direktyva, suteikiama prieigos prie infrastruktūros visose valstybėse narėse teisė, kad jos galėtų teikti tarptautines keleivių vežimo geležinkeliais paslaugas. Geležinkelio įmonės, teikdamos tarptautines keleivių vežimo paslaugas, turi teisę įlaipinti keleivius bet kurioje tarptautiniame maršrute esančioje stotyje bei išlaipinti kitoje, įskaitant toje pačioje valstybėje narėje esančias stotis.

Prieigos prie valstybių narių, kuriose tarptautinis keleivių vežimas traukiniais sudaro daugiau nei pusę geležinkelio įmonių keleivių vežimo apyvartos toje valstybėje narėje, infrastruktūros teisė suteikiama ne vėliau kaip 2011 m. gruodžio 31 d.

55 straipsnyje nurodyta atitinkama reguliavimo institucija arba institucijos atitinkamų kompetentingų valdžios institucijų arba suinteresuotų geležinkelio įmonių prašymu nustato, ar paslaugos pagrindinis tikslas - vežti keleivius tarp stočių, esančių skirtingose valstybėse narėse.

Jokiu būdu dėl prieigos prie geležinkelių infrastruktūros sąlygų neturi kilti kliūčių keleiviams gauti informaciją apie kelionę iš vienos vietos į kitą arba įsigyti tokį bilietą, nepriklausomai nuo geležinkelių transporto operatorių, kurie tarp šių dviejų vietovių teikia visas keleivių vežimo paslaugas arba jų dalį, skaičiaus. [57 pakeit.]

Komisija gali priimti , remdamasi reguliavimo institucijų sukaupta patirtimi ne vėliau kaip …  (20) patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiai nustatomi šios dalies taikymo tvarka ir kriterijai. Tos priemonės, skirtos užtikrinti, kad ši direktyva būtų įgyvendinta vienodomis sąlygomis, priimamos įgyvendinimo aktų forma laikantis 64 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros . [58 pakeit.]

11 straipsnis

Prieigos teisės ir teisės įlaipinti ir išlaipinti keleivius ribojimas

1.   Valstybės narės gali riboti 10 straipsnyje nustatytą prieigos teisę paslaugoms tarp išvykimo vietos ir paskirties vietos, kurioms taikoma viena ar kelios viešųjų paslaugų sutartys, atitinkančios galiojančius Sąjungos teisės aktus. Tokiais apribojimais negali būti ribojama teisė įlaipinti keleivius bet kurioje stotyje, esančioje tarptautinės paslaugos maršrute, ir juos išlaipinti kitoje, įskaitant toje pačioje valstybėje narėje esančias stotis, išskyrus atvejus, kai dėl pasinaudojimo šia teise iškiltų pavojus viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai.

2.   Tai, ar iškiltų pavojus viešųjų paslaugų sutarties ekonominei pusiausvyrai, sprendžia atitinkama reguliavimo institucija ar institucijos, nurodytos 55 straipsnyje, remdamosi objektyvia ekonomine analize ir iš anksto nustatytais kriterijais, gavusios bet kurio iš toliau išvardytų subjektų prašymą:

a)	kompetentingos valdžios institucijos arba kompetentingos valdžios institucijos, sudariusios viešųjų paslaugų sutartį;

b)	kitos suinteresuotos kompetentingos institucijos, turinčios teisę apriboti prieigą pagal šį straipsnį;

c)	infrastruktūros valdytojo;

d)	geležinkelio įmonės, vykdančios viešųjų paslaugų sutartį.

Kompetentingos institucijos ir geležinkelio įmonės, teikiančios viešąsias paslaugas, teikia atitinkamai reguliavimo institucijai ar institucijoms informaciją, kurios pagrįstai reikalaujama sprendimui priimti. Reguliavimo institucija apsvarsto pateiktą informaciją, prireikus konsultuodamasi su visomis atitinkamomis šalimis, ir informuoja atitinkamas šalis apie savo pagrįstą sprendimą per iš anksto nustatytą, pagrįstą laikotarpį ir bet kokiu atveju ne vėliau kaip praėjus dviems mėnesiams nuo visos atitinkamos informacijos vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos . [59 pakeit.]

3.   Reguliavimo institucija pateikia savo sprendimo pagrindimą ir nurodo laikotarpį bei sąlygas, kurių laikydamasis bet kuris iš toliau išvardytų subjektų gali pateikti prašymą sprendimą apsvarstyti iš naujo:

a)	atitinkama kompetentinga institucija arba kompetentingos institucijos;

b)	infrastruktūros valdytojas;

c)	geležinkelio įmonė, vykdanti viešųjų paslaugų sutartį;

d)	geležinkelio įmonė, siekianti, kad būtų suteikta prieiga.

4.   Komisija gali priimti , remdamasi reguliavimo institucijų sukaupta patirtimi, ne vėliau kaip …  (21) patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiai nustatomi šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių taikymo tvarka ir kriterijai. Tos priemonės, skirtos užtikrinti, kad ši direktyva būtų įgyvendinta vienodomis sąlygomis, priimamos įgyvendinimo aktų forma laikantis 64 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros . [60 pakeit.]

5.   Valstybės narės taip pat gali apriboti teisę įlaipinti ir išlaipinti keleivius toje pačioje valstybėje narėje esančiose tarptautinės keleivių vežimo paslaugos maršruto stotyse, jei buvo suteikta išimtinė teisė vežti keleivius tarp tų stočių pagal koncesijos sutartį, sudarytą anksčiau nei 2007 m. gruodžio 4 d., remiantis sąžiningą konkurenciją užtikrinančio konkurso tvarka ir laikantis atitinkamų Sąjungos teisės principų. Šie apribojimai gali būti taikomi sutarties galiojimo pirminiu laikotarpiu arba 15 metų laikotarpiu, atsižvelgiant į tai, kuris laikotarpis yra trumpesnis.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad 1, 2, 3 ir 5 dalyse nurodytus sprendimus būtų galima peržiūrėti teismine tvarka.

12 straipsnis

Keleivių vežimo paslaugas teikiančių geležinkelio įmonių apmokestinimas

1.   Nedarant poveikio 11 straipsnio 2 daliai, valstybės narės, laikydamosi šiame straipsnyje nustatytų sąlygų, gali įgalioti valdžios institucijas, atsakingas už keleivinį geležinkelių transportą, imti mokestį iš geležinkelio įmonių, teikiančių keleivių vežimo paslaugas, už maršrutų, kurie priklauso tos valdžios institucijos jurisdikcijai ir kurie yra tarp dviejų stočių toje valstybėje narėje, naudojimą.

Tokiu atveju, geležinkelio įmonėms, teikiančioms vietos ar tarptautines keleivinio geležinkelių transporto paslaugas, už maršrutų, kurie priklauso tos valdžios institucijos jurisdikcijai, naudojimą taikomas toks pats mokestis.

2.   Mokesčiu siekiama kompensuoti institucijos išlaidas, atsirandančias dėl įsipareigojimo teikti viešąsias paslaugas, remiantis viešųjų paslaugų sutartimis, sudarytomis pagal Sąjungos teisę. Pajamos, atsiradusios iš tokio mokesčio ir sumokėtos kaip kompensacija, negali viršyti dydžio, reikalingo padengti visoms ar daliai išlaidų, susidariusių vykdant įsipareigojimus teikti viešąsias paslaugas, atsižvelgiant į atitinkamas pajamas ir į pagrįstą su šių įsipareigojimų įvykdymu susijusį pelną.

3.   Mokestis imamas vadovaujantis Sąjungos teise, ir atitinka sąžiningumo, skaidrumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principus, ypač paslaugos kainos ir mokesčio dydžio atžvilgiu. Pareiga prisidėti kompensuojant išlaidas, atsirandančias dėl įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas, turi nekelti pavojaus tarptautinio keleivių vežimo paslaugų ekonominiam gyvybingumui.

4.   Atitinkamos valdžios institucijos saugo informaciją, būtiną nustatyti mokesčių kilmę ir jų panaudojimą. Valstybės narės teikia šią informaciją Komisijai.

Komisija parengia valstybių narių taikomų mokesčių dydžio nustatymo metodų lyginamąją analizę, kad būtų galima sukurti bendrą mokesčių dydžio apskaičiavimo būdą. [61 pakeit.]

13 straipsnis

Prieigos prie paslaugų sąlygos

1.   Geležinkelio įmonės turi teisę Infrastruktūros valdytojai turi be jokios diskriminacijos gauti visoms geležinkelio įmonėms suteikti III priedo 1 punkte nustatytą minimalų prieigos paketą.

2.   III priedo 2 punkte nurodytas paslaugas visi Prižiūrint reguliavimo institucijai, kaip nustatyta 56 straipsnyje, geležinkelių infrastruktūros objektų operatoriai teikia be jokios diskriminacijos suteikia visoms geležinkelio įmonėms prieigą (įskaitant kelių prieigą) prie III priedo 2 punkte nurodytų objektų ir tuose objektuose teikiamų paslaugų.

Jei III priedo 2 punkte nurodytas geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius priklauso įstaigai arba įmonei, taip pat veikiančiai ir dominuojančiai bent vienoje geležinkelių transporto paslaugų rinkoje, kurioje naudojami tie infrastruktūros objektai, operatorius turi būti teisiniu, organizavimo ir sprendimų priėmimo atžvilgiu nepriklausomas nuo tos įstaigos ar įmonės. Geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius ir ši įstaiga ar įmonė turi atskirą apskaitą, įskaitant atskiras pelno (nuostolių) ataskaitas ir balansus.

Į geležinkelio įmonių pateiktus prieigos prie geležinkelių infrastruktūros objektų prašymus atsakoma per nustatytą laiką, kurį nustato nacionalinė reguliavimo institucija, ir juos galima atmesti, tik jei yra perspektyvių alternatyvų atitinkamas krovinių arba keleivių vežimo paslaugas teikti tuo pačiu maršrutu ekonomiškai priimtinomis sąlygomis. Įrodyti, kad yra perspektyvių alternatyvų, turi geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius. Atmetęs prieigos prie geležinkelių infrastruktūros objektų prašymą geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius pasiūlo ekonominiu ir techniniu požiūriu perspektyvią alternatyvą ir pagrindžia savo atsisakymą raštu. Dėl atsisakymo suteikti prieigą geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius neįpareigojamas skirti investicijų ištekliams arba objektams plėsti, siekiant patenkinti visus geležinkelio įmonių prašymus.

Priešingus prašymus gavęs geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius stengiasi kuo geriau suderinti visus reikalavimus. Jei nėra perspektyvių alternatyvų ir pagal pareikštą poreikį neįmanoma suderinti visų atitinkamos infrastruktūros objektų pajėgumo prašymų, 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija savo iniciatyva arba gavusi pareiškėjo skundą imasi tinkamų veiksmų, atsižvelgdama į visų suinteresuotų subjektų poreikius ir siekdama užtikrinti, kad tinkama pajėgumo dalis būtų skirta geležinkelio įmonėms, kurios nėra įstaigos ar įmonės, kuriai priklauso geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius, dalis. Vis dėlto pastatyti nauji priežiūros arba kitokie techniniai objektai, sukurti konkretiems naujiems greitųjų traukinių riedmenims , nurodytiems 2008 m. vasario 21 d. Komisijos sprendime 2008/232/EB dėl transeuropinės greitųjų geležinkelių sistemos Geležinkelių riedmenų posistemiui skirtos sąveikos techninės specifikacijos  (22) , gali būti rezervuoti naudoti vienai geležinkelio įmonei penkerius metus dešimčiai metų nuo tų objektų eksploatavimo pradžios.

Jei geležinkelių infrastruktūros objektai nenaudojami dvejus metus iš eilės bent vienerius metus, o geležinkelio įmonės, remdamosi pareikštais poreikiais, šių infrastruktūros objektų operatoriui pareiškia pageidavimą dėl prieigos , jų savininkas paskelbia, kad objektais galima naudotis išperkamosios nuomos arba nuomos sąlygomis su geležinkelių sektoriumi susijusiai veiklai vykdyti, nebent tokių geležinkelių infrastruktūros operatorius įrodo, kad infrastruktūros objektai pertvarkomi, todėl geležinkelio įmonė negali jų naudoti.

3.   Jei geležinkelių infrastruktūros valdytojas objekto operatorius kaip papildomas paslaugas gali teikti III priedo 3 punkte aprašytas paslaugas, jis be diskriminacijos teikia jas geležinkelio įmonėms šioms jų paprašius.

4.   Geležinkelio įmonės gali prašyti infrastruktūros valdytojo ar kitų tiekėjų geležinkelių infrastruktūros objektų operatorių kitų III priedo 4 punkte išvardytų pagalbinių paslaugų. Infrastruktūros valdytojas šių paslaugų teikti neprivalo.

5.   Prireikus III priedas gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į patirtį. [62 ir 162 pakeit.]

5   SKIRSNIS

Tarpvalstybiniai susitarimai

14 straipsnis

Bendrieji tarpvalstybinių susitarimų principai

1.   Bet kokios valstybių narių sudarytų tarpvalstybinių susitarimų nuostatos, diskriminuojančios Valstybės narės užtikrina, kad pagal jų sudaromus tarpvalstybinius susitarimus nebūtų diskriminuojamos tam tikros geležinkelio įmones įmonės arba ribojančios ribojama geležinkelio įmonių laisvę laisvė teikti tarpvalstybines paslaugas yra negaliojančios. [63 pakeit.]

Apie tuos susitarimus pranešama Komisijai. Komisija išnagrinėja tokių susitarimų atitiktį šiai direktyvai ir, laikydamasi 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, nusprendžia, ar atitinkamus susitarimus galima taikyti toliau. Komisija apie savo sprendimą praneša Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms.

2.   Laikantis Sąjungos ir valstybių narių kompetencijos sričių padalijimo ir pagal Sąjungos teisės aktus derybos dėl valstybių narių ir trečiųjų šalių tarpvalstybinių susitarimų ir tokių susitarimų įgyvendinimas vykdomi laikantis valstybių narių ir Komisijos bendradarbiavimo tvarkos.

Komisija gali patvirtinti įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiai nurodyta šios dalies taikymo tvarka apibrėžiama procedūra, taikoma pirmoje pastraipoje nurodytai bendradarbiavimo tvarkai . Tos įgyvendinimo priemonės, skirtos užtikrinti, kad ši direktyva būtų įgyvendinta vienodomis sąlygomis, priimamos įgyvendinimo aktų forma laikantis 63 straipsnio 3 dalį 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros . [64 pakeit.]

6   SKIRSNIS

Su stebėsena susiję Komisijos uždaviniai

15 straipsnis

Rinkos stebėsenos apimtis

1.   Komisija imasi būtinų priemonių, kad būtų stebimos Europos geležinkelių transporto techninės , socialinės ir ekonominės sąlygos bei rinkos raida, įskaitant užimtumo pokyčius, taip pat, kaip laikomasi atitinkamų Sąjungos teisės aktų .

2.   Tokiomis aplinkybėmis Komisija į savo darbą įtraukia atitinkamų valstybių narių , įskaitant 55 straipsnyje nurodytų reguliavimo institucijų, ir sektorių atstovus, įskaitant atitinkamas vietos ir regionines valdžios institucijas, geležinkelių sektoriaus socialinius partnerius ir naudotojus, kad jie galėtų geriau stebėti geležinkelių sektoriaus plėtrą ir rinkos raidą, įvertinti priimtų priemonių poveikį ir išanalizuoti Komisijos planuojamų priimti priemonių įtaką. Prireikus, Komisija taip pat įtraukia Europos geležinkelio agentūrą.

3.   Komisija stebi tinklų panaudojimą ir bendrųjų sąlygų raidą geležinkelių sektoriuje, ypač apmokestinimą infrastruktūros mokesčiais, pajėgumo paskirstymą, investicijas į geležinkelių infrastruktūrą, geležinkelių transporto paslaugų kainų ir kokybės raidą, geležinkelių transporto paslaugas, dėl kurių sudarytos viešųjų paslaugų sutartys, licencijavimą ir valstybių narių , rinkos atvėrimo laipsnį, užimtumo ir socialines sąlygas bei suderinimo laipsnį, ypač socialinių teisių srityje, valstybėse narėse ir tarp jų . Ji užtikrina aktyvų atitinkamų reguliavimo institucijų valstybėse narėse bendradarbiavimą.

4.   Komisija reguliariai kas dvejus metus pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje praneša apie:

a)	vidaus rinkos geležinkelių paslaugų ir su geležinkeliais susijusių paslaugų sektoriuje raidą , įskaitant rinkos atvėrimo laipsnį ;

b)	bendrąsias, įskaitant viešojo keleivinio transporto paslaugų, sąlygas;

ba)	užimtumo, darbo ir socialinių sąlygų raidą sektoriuje;

c)	Europos geležinkelių tinklo būklę;

d)	prieigos prie infrastruktūros teisių panaudojimą;

e)	kliūtis, trukdančias teikti veiksmingesnes geležinkelių paslaugas;

f)	infrastruktūros ribotumus;

g)	teisės aktų poreikį.

5.   Kad Komisija galėtų stebėti rinką, valstybės narės kiekvienais metais jai pateikia šią ir IV priede nurodytą informaciją ir bei kitus reikiamus duomenis, kurių ji paprašė ir kurie susiję su:

a)	geležinkelių transporto veiklos rezultatų raida ir kompensacijomis už įsipareigojimų teikti viešąsias paslaugas vykdymą;

b)	rinkos atvėrimo laipsniu ir sąžininga konkurencija kiekvienoje valstybėje narėje ir geležinkelio įmonių dalimi bendroje transporto sistemoje;

c)	reguliavimo institucijų, kurios veikia kaip skundų nagrinėjimo institucijos, ištekliais ir veikla;

d)	svarbiais ankstesnių metų pokyčiais, susijusiais su rinkoje įsitvirtinusių geležinkelio įmonių restruktūrizavimu ir priimtomis ir (arba) įgyvendintomis nacionalinėmis transporto strategijomis;

e)	svarbiomis geležinkelių transporto srities mokymo iniciatyvomis ir (arba) priemonėmis, kurių buvo imtasi valstybėje narėje ankstesniais metais;

f)	geležinkelio įmonių, infrastruktūros valdytojų ir kitų bendrovių, veikiančių geležinkelių transporto sektoriuje, personalo užimtumo ir socialinėmis sąlygomis ankstesnių metų pabaigoje;

g)	ankstesnių metų investicijomis į greitųjų geležinkelių tinklą;

h)	geležinkelių tinklo ilgiu ankstesnių metų pabaigoje;

i)	prieigos prie kelių mokesčiais ankstesniais metais;

j)	veiklos rezultatų gerinimo sistemos sukūrimu pagal šios direktyvos 35 straipsnį;

k)	kompetentingos nacionalinės institucijos išduotų galiojančių licencijų skaičiumi;

l)	Europos geležinkelių eismo valdymo sistemos (ERTMS) įgyvendinimo būkle;

m)	ankstesniais metais tinkle įvykusiais riktais, avarijomis ir katastrofomis, kaip apibrėžta 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2004/49/EB dėl saugos Bendrijos geležinkeliuose  (23) ;

n)	kitais svarbiais pokyčiais;

o)	techninės priežiūros rinkų raida ir techninės priežiūros paslaugų rinkos atvėrimo laipsniu.

IV priedas gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje laikantis 60 a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį , kad būtų atnaujinta informacija, kurios reikia geležinkelių transporto rinkos stebėsenai atlikti . [65 pakeit.]

III   SKYRIUS

GELEŽINKELIO ĮMONIŲ LICENCIJAVIMAS

1   SKIRSNIS

Už licencijų išdavimą atsakinga institucija

16 straipsnis

Už licencijų išdavimą atsakinga institucija

Kiekviena valstybė narė paskiria instituciją, atsakingą už licencijų išdavimą ir už tai, kad būtų vykdomos šiame skyriuje nustatytos pareigos.

Paskirta institucija pati neteikia geležinkelių transporto paslaugų ir yra nepriklausoma nuo tokią veiklą vykdančių įstaigų arba įmonių.

2   SKIRSNIS

Licencijos išdavimo sąlygos

17 straipsnis

Bendrieji reikalavimai

1.   Geležinkelio įmonė gali pateikti paraišką dėl licencijos toje valstybėje narėje, kurioje įmonė yra įsisteigusi, jei valstybėms narėms arba jų piliečiams bendrai priklauso daugiau kaip 50 % tos geležinkelio įmonės ir valstybės narės ir jų piliečiai faktiškai kontroliuoja tą įmonę tiesiogiai arba netiesiogiai per vieną arba daugiau tarpinių įmonių, nebent susitarime su trečiąją šalimi, kurio Susitariančioji Šalis yra Sąjunga, būtų numatyta kitaip.

2.   Valstybės narės neišduoda licencijos arba nepratęsia jos galiojimo trukmės, jeigu nesilaikoma šio skyriaus reikalavimų.

3.   Geležinkelio įmonei, kuri įvykdo šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, leidžiama gauti licenciją.

4.   Jokiai geležinkelio įmonei neleidžiama teikti geležinkelių transporto paslaugų, kurioms taikomos šio skyriaus nuostatos, jeigu įmonei neišduota atitinkama licencija teikti paslaugas.

Vis dėlto tokia licencija savaime nesuteikia jos turėtojui teisės naudotis geležinkelių infrastruktūra.

5.   Komisija gali priimti patvirtina įgyvendinimo priemones, kuriose išsamiai nurodyta šio straipsnio taikymo tvarka, įskaitant apibrėžiama procedūra, taikoma išduodant licencijas ir nustatant bendrą licencijos formą laikantis 2 skirsnyje nustatytų reikalavimų . Tos įgyvendinimo priemonės, skirtos užtikrinti, kad ši direktyva būtų įgyvendinta vienodomis sąlygomis, priimamos įgyvendinimo aktų forma pagal 63 straipsnio 3 dalį laikantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros . [66 pakeit.]

18 straipsnis

Licencijos išdavimo sąlygos

Geležinkelio įmonė, prieš pradėdama savo veiklą, privalo įrodyti atitinkamos valstybės narės licencijas išduodančioms institucijoms, kad ji bet kuriuo metu galės atitikti geros reputacijos, finansinės būklės, profesinės kompetencijos ir civilinės atsakomybės reikalavimus, išvardytus 19–22 straipsniuose.

Tais tikslais kiekvienas pareiškėjas pateikia visą atitinkamą informaciją.

19 straipsnis

Geros reputacijos reikalavimai

Valstybės narės apibrėžia sąlygas, kuriomis remiantis nustatoma, ar laikomasi geros reputacijos reikalavimų, norint užtikrinti, kad pateikusi paraišką geležinkelio įmonė arba jai vadovaujantys pareigūnai:

a)	nebuvo teisti už sunkius nusikaltimus, įskaitant finansinius nusikaltimus;

b)	nebuvo paskelbti bankrutavusiais;

c)	nebuvo teisti už didelius konkrečių, transportui taikomų teisės aktų pažeidimus;

d)

nebuvo teisti už didelius ar pakartotinus socialinės apsaugos arba darbo teisėje numatytų pareigų pažeidimus, įskaitant įsipareigojimus, prisiimtus laikantis saugos, profesinės sveikatos ir darbo saugos teisės aktų, taip pat įsipareigojimus, prisiimtus laikantis muitinės įstatymų tuo atveju, kai bendrovė nori vykdyti tarpvalstybines krovinių vežimo operacijas, kurioms taikomos muitinės procedūros. [67 pakeit.]

20 straipsnis

Finansinės būklės reikalavimai

1.   Finansinės būklės reikalavimų yra laikomasi, jeigu paraišką pateikusi geležinkelio įmonė gali įrodyti, kad ji sugebės įvykdyti savo šiuo metu galiojančius ir potencialius įsipareigojimus, nustatytus 12 mėnesių laikotarpiui, laikydamasi realių prielaidų. Licencijas išduodančios institucijos tikrina finansinę būklę pagal geležinkelio įmonės metines finansines ataskaitas arba, jeigu geležinkelio įmonės, pareiškėjos, negali pateikti metinių finansinių ataskaitų, – pagal balansą . [68 pakeit.]

2.   Siekdamas tų tikslų kiekvienas pareiškėjas nurodo bent jau tai, kas nurodyta V priede. pateikia išsamius duomenis dėl šių aspektų:

a)	turimų lėšų, įskaitant banko sąskaitos likutį, sąskaitos likučio perviršis su užstatu ir paskolos;

b)	lėšų ir turto, kurį galima naudoti kaip užstatą;

c)	apyvartinio kapitalo;

d)	atitinkamų išlaidų, įskaitant išlaidas ir avansinius mokėjimus transporto priemonių, žemės, statinių, įrenginių ir riedmenų įsigijimui apmokėti;

e)	mokesčių, kuriais apmokestinamas įmonės turtas;

f)	mokesčių ir socialinio draudimo įmokų. [69 pakeit.]

3.     Licencijas išduodanti institucija laiko, kad pareiškėjas neatitinka finansinių reikalavimų, jeigu dėl vykdomos įmonės veiklos jis turi didelių mokesčių arba socialinio draudimo įsiskolinimų. [70 pakeit.]

4.     Licencijas išduodanti institucija visų pirma gali prašyti, kad bankas, valstybinis taupomasis bankas, apskaitininkas arba auditorius pateiktų audito ataskaitą ir atitinkamus dokumentus. Tuose dokumentuose turi būti nurodyta informacija apie šio straipsnio 2 dalies a–f punktuose nurodytus aspektus. [71 pakeit.]

V priedas gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į patirtį. [72 pakeit.]

21 straipsnis

Reikalavimai, susiję su profesine kompetencija

Reikalavimai, susiję su profesine kompetencija, įvykdomi tuomet, kai paraišką teikianti geležinkelio įmonė gali įrodyti, kad ji turi ar turės valdymo struktūrą, kurioje būtų žinių arba patirties, būtinos vykdyti saugią ir patikimą licencijoje nurodytos veiklos rūšies operatyvinę kontrolę ir priežiūrą. Teikdama paraišką įmonė turi įrodyti, kad ji turi saugos sertifikatą, kaip apibrėžta Direktyvos 2004/49/EB 10 straipsnyje. [73 pakeit.]

22 straipsnis

Civilinės atsakomybės reikalavimai

Nedarant poveikio 2007 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1371/2007 dėl geležinkelių keleivių teisių ir pareigų  (24) III skyriui, geležinkelio įmonė tinkamai apdraudžiama arba gauna atitinkamų garantijų nuostoliams padengti remiantis rinkos sąlygomis , kad galėtų vykdyti nacionalinės ir tarptautinės teisės aktų civilinės atsakomybės reikalavimus, jeigu įvyktų nelaimingas atsitikimas su kroviniu, pašto siuntomis ar trečiaisiais asmenimis. Tinkama laikoma draudimo suma gali būti diferencijuojama, siekiant atsižvelgti į paslaugų, ypač geležinkelių transporto paslaugų, teikiamų plačiajai visuomenei kultūros ar paveldo tikslais geležinkelių tinkle, ypatumus. [140 pakeit.]

3   SKIRSNIS

Licencijos galiojimas

23 straipsnis

Galiojimas vietos ir laiko atžvilgiu

1.   Licencija galioja visoje Sąjungos teritorijoje.

2.   Licencija galioja tol, kol geležinkelio įmonė vykdo šiame skyriuje nustatytas pareigas. Vis dėlto licencijas išduodanti institucija gali nustatyti, kad ji būtų reguliariai iš naujo apsvarstyta. Jei priimta tokia nuostata, licencijos persvarstomos bent kas penkerius metus.

3.   Į pačią licenciją gali būti įrašytos nuostatos dėl licencijos paskelbimo laikinai negaliojančia arba jos atšaukimo tvarkos.

24 straipsnis

Laikinoji licencija, licencijos paskelbimas laikinai negaliojančia ir patvirtinimas

1.   Jeigu yra pagrįstų abejonių, ar geležinkelio įmonė, kuriai licencijas išduodanti institucija yra išdavusi licenciją, atitinka šio skyriaus 2 ir 3 skirsnių, ir ypač jo 18 straipsnio, reikalavimus, ji gali bet kuriuo metu patikrinti, ar ta geležinkelio įmonė tikrai atitinka tuos reikalavimus.

Jeigu institucija, išduodanti licencijas, yra įsitikinusi, kad geležinkelio įmonė negali atitikti reikalavimų, ji paskelbia licenciją laikinai negaliojančia arba ją atšaukia.

2.   Jeigu valstybės narės institucija, išduodanti licencijas, yra įsitikinusi, kad kyla pagrįstų abejonių, ar geležinkelio įmonė, kuriai licenciją yra išdavusi kitos valstybės narės institucija, atitinka šiame skyriuje nustatytus reikalavimus, pirmosios valstybės narės institucija nedelsdama praneša apie tai kitos valstybės narės licencijas išduodančiai institucijai.

3.   Nepaisydama šio straipsnio 1 dalies tais atvejais, jeigu licencija yra paskelbta laikinai negaliojančia arba atšaukta todėl, kad nesilaikoma finansinės būklės reikalavimų, licencijas išduodanti institucija gali išduoti laikinąją licenciją kol geležinkelio įmonė bus pertvarkyta, jeigu nekyla grėsmė saugai. Tačiau laikinoji licencija galioja ne ilgiau kaip šešis mėnesius nuo jos išdavimo.

4.   Tais atvejais, kai geležinkelio įmonė nutraukia savo veiklą šešiems mėnesiams arba šios veiklos nepradeda per šešis mėnesius nuo licencijos išdavimo, licencijas išduodanti institucija gali nuspręsti, kad licencija būtų pakartotinai pateikta patvirtinti arba paskelbta laikinai negaliojančia.

Veiklos pradžioje geležinkelio įmonė gali prašyti, kad būtų nustatytas ilgesnis laikotarpis atsižvelgiant į konkretų numatytų teikti paslaugų pobūdį.

5.   Įvykus pokyčiams, turintiems įtakos įmonės teisinei padėčiai, ir ypač įmonių susijungimo arba įsigijimo atveju, licencijas išduodanti institucija gali nuspręsti, kad licencija būtų dar kartą pateikta patvirtinti. Geležinkelio įmonės gali nenutraukti savo veiklos, nebent licencijas išduodanti institucija nuspręstų, kad saugai keliama grėsmė. Tokiu atveju nurodomos tokio sprendimo priežastys.

6.   Jeigu geležinkelio įmonė ketina labai pakeisti arba išplėsti savo veiklą, jos licencija iš naujo pateikiama licencijas išduodančiai institucijai, kad ši galėtų ją apsvarstyti iš naujo.

7.   Licencijas išduodanti institucija neleidžia geležinkelio įmonei, kuriai pradėta bankroto arba panaši procedūra, išlaikyti savo licencijos, jeigu pirmiau minėta institucija yra įsitikinusi, kad per pagrįstą laikotarpį pertvarkyti įmonę finansiškai nėra realios galimybės.

8.   Kai licencijas išduodanti institucija išduoda licenciją, laikinai sustabdo jos galiojimą, ją atšaukia ar keičia, atitinkama valstybė narė nedelsdama apie tai praneša Komisijai. Komisija apie tai nedelsdama informuoja kitas valstybes nares.

25 straipsnis

Licencijų išdavimo tvarka

1.   Licencijas išduodanti institucija viešai paskelbia licencijų išdavimo tvarką ir apie tai praneša Europos geležinkelio agentūrai.

2.   Licencijas išduodanti institucija priima sprendimą dėl paraiškos per kuo trumpesnį laikotarpį, tačiau ne ilgesnį kaip trys mėnesiai nuo visos atitinkamos informacijos, ypač V priede išvardytos išsamios informacijos, pateikimo. Licencijas išduodanti institucija atsižvelgia į visą turimą informaciją. Sprendimas nedelsiant pranešamas paraišką pateikusiai geležinkelio įmonei. Atsisakius išduoti licenciją, nurodomos tokio sprendimo priežastys.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad licencijas išduodančios institucijos sprendimams taikoma teisminė peržiūra.

IV   SKYRIUS

APMOKESTINIMAS MOKESČIAIS UŽ NAUDOJIMĄSI GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪRA IR GELEŽINKELIŲ INFRASTRUKTŪROS PAJĖGUMO PASKIRSTYMAS

1   SKIRSNIS

Bendrieji principai

26 straipsnis

Veiksmingas infrastruktūros pajėgumo naudojimas

Valstybės narės užtikrina, kad geležinkelių infrastruktūros apmokestinimo mokesčiais ir pajėgumo paskirstymo sistemos atitiktų šioje direktyvoje nustatytus principus ir taip leistų infrastruktūros valdytojui prekiauti turimu infrastruktūros pajėgumu ir optimaliai veiksmingai jį panaudoti.

27 straipsnis

Tinklo nuostatai

1.   Pasikonsultavęs su suinteresuotomis šalimis, įskaitant 55 straipsnyje nurodytą reguliavimo instituciją, infrastruktūros valdytojas parengia ir išleidžia tinklo nuostatus, kuriuos galima įsigyti sumokėjus mokestį, kuris negali būti didesnis už tų nuostatų išleidimo sąnaudas. Tinklo nuostatai išleidžiami bent dviem oficialiosiomis Sąjungos kalbomis, iš kurių viena kalba yra anglų. Elektroniniu formatu tinklo nuostatų turinys nemokamai pateikiamas Europos geležinkelio agentūros interneto portale. [75 pakeit.]

2.   Tinklo nuostatuose aprašomas infrastruktūros, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės, pobūdis. Juose pateikiama toliau nurodyta informacija apie prieigos prie atitinkamos geležinkelių infrastruktūros ir geležinkelių infrastruktūros objektų sąlygas. Tinklo nuostatų turinys pateiktas VI priede.:

a)	skyrius, kuriame aprašomas infrastruktūros, kuria gali naudotis geležinkelio įmonės, pobūdis ir prieigos prie jos sąlygos;

b)	skyrius, kuriame aprašomi apmokestinimo mokesčiais principai ir tarifai;

c)

skyrius, kuriame aprašomi infrastruktūros pajėgumo paskirstymo principai ir kriterijai. Infrastruktūros valdytojų nekontroliuojami geležinkelių infrastruktūros objektų operatoriai teikia informaciją apie mokesčius už prieigą prie objektų ir už paslaugų teikimą, taip pat informaciją apie technines prieigos sąlygas, kurias reikia įtraukti į tinklo nuostatus;

d)	skyrius, skirtas informacijai, susijusiai su paraiška licencijai gauti, nurodyta 25 straipsnyje, ir su geležinkelio saugos sertifikatais, išduotais pagal Direktyvą 2004/49/EB;

e)	skyrius, skirtas informacijai apie ginčų sprendimo procedūras ir skundų, susijusių su prieiga prie geležinkelių infrastruktūros ir paslaugų bei su 35 straipsnyje nurodyta veiklos rezultatų gerinimo sistema, nagrinėjimo tvarka;

f)	skyrius, skirtas informacijai apie prieigą prie III priede nurodytų geležinkelių infrastruktūros objektų ir mokesčius, imamus už jų naudojimą;

g)	infrastruktūros valdytojo ir pareiškėjo pamatinio susitarimo, sudaromo pagal 42 straipsnį, pavyzdys.

Tinklo nuostatuose pateikiama informacija kasmet atnaujinama ir atitinka geležinkelių infrastruktūros registruose, kurie skelbiami pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/57/EB dėl geležinkelių sistemos sąveikos Bendrijoje  (25) 35 straipsnį, esančią informaciją arba turi būti pateikiama nuoroda į šiuos registrus. Naudotojai laiku informuojami apie netinkamai tvarkomą infrastruktūrą ir blogėjančią jos kokybę.

Komisija gali 60 a straipsnyje nurodyta tvarka keisti ir tikslinti a-g punktuose nurodytą informaciją pagal VI priedą, atsižvelgdama į sukauptą patirtį. [76 pakeit.]

VI priedas gali būti iš dalies keičiamas laikantis 60a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

3.   Tinklo nuostatai nuolat atnaujinami ir prireikus iš dalies keičiami.

4.   Tinklo nuostatai išleidžiami ne vėliau kaip prieš keturis mėnesius iki galutinio termino pateikti prašymus skirti infrastruktūros pajėgumo.

28 straipsnis

Geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų sutartys

Kiekviena geležinkelio įmonė, teikianti geležinkelių transporto paslaugas, su naudojamos geležinkelių infrastruktūros valdytojais pagal viešąją ar privatinę teisę sudaro būtinas sutartis. Tokias sutartis reglamentuojančios sąlygos turi būti nediskriminuojančios ir skaidrios, laikantis šios direktyvos nuostatų.

2   SKIRSNIS

Infrastruktūros ir paslaugų mokesčiai

29 straipsnis

Mokesčių įvedimas, nustatymas ir surinkimas

1.   Valstybės narės, laikydamosi 4 straipsnyje nustatyto valdymo nepriklausomumo principo, nustato apmokestinimo mokesčiais sistemą.

Taikydamos valdymo nepriklausomumo sąlygas, valstybės narės taip pat nustato konkrečias apmokestinimo mokesčiais taisykles arba suteikia tokius įgaliojimus infrastruktūros valdytojui.

Valstybės narės užtikrina, kad apmokestinimo mokesčiais sistema ir taisyklės būtų paskelbtos tinklo nuostatuose.

Nedarant poveikio 4 straipsnyje nustatytam valdytojų nepriklausomumo principui ir su sąlyga, kad ši teisė buvo tiesiogiai suteikta pagal konstitucinę teisę ne vėliau kaip prieš dvejus metus iki šios direktyvos įsigaliojimo dienos, nacionalinis parlamentas gali turėti teisę tikrinti infrastruktūros valdytojo nustatytus mokesčius ir, prireikus, juos persvarstyti. Tuo atveju, jei tie mokesčiai persvarstomi, užtikrinama, kad jie atitiktų šią direktyvą, nustatytą apmokestinimo mokesčiais sistemą ir taisykles. [141/rev pakeit.]

Mokesčius už naudojimąsi infrastruktūra nustato ir juos surenka infrastruktūros valdytojas.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai bendradarbiautų, kad būtų galima taikyti veiksmingas apmokestinimo mokesčiais už geležinkelių transporto paslaugas, teikiamas daugiau negu viename infrastruktūros tinkle, sistemas. Visų pirma, infrastruktūros valdytojai siekia užtikrinti optimalų tarptautinių geležinkelių paslaugų konkurencingumą ir užtikrinti veiksmingą geležinkelių tinklų panaudojimą.

Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojų, kurių apmokestinimo mokesčiais sprendimai turi įtakos kitai infrastruktūrai, atstovai drauge bendrai derintų mokesčių ėmimą arba nustatytų tarptautinio lygio mokesčius už naudojimąsi atitinkama infrastruktūra. [77 pakeit.]

3.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad visame jų tinkle būtų taikoma tais pačiais principais pagrįsta apmokestinimo mokesčiais sistema, išskyrus tuos atvejus, kai pagal 32 straipsnio 2 dalį taikomos ypatingos priemonės.

4.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad taikant apmokestinimo mokesčiais sistemą įvairioms geležinkelio įmonėms, panašioje rinkos dalyje teikiančioms lygiaverčio pobūdžio paslaugas, būtų nustatomi lygiaverčiai ir nediskriminuojantys mokesčiai ir kad faktiškai taikomi mokesčiai atitiktų tinklo nuostatuose nustatytas taisykles.

5.   Infrastruktūros valdytojas saugo pareiškėjų jam suteiktos informacijos komercinį konfidencialumą.

30 straipsnis

Infrastruktūros išlaidos ir apskaita

1.   Tinkamai atsižvelgiant į saugą bei infrastruktūros paslaugų teikimo kokybės išlaikymą ir gerinimą, infrastruktūros valdytojai skatinami mažinti infrastruktūros teikimo išlaidas ir prieigos prie geležinkelių infrastruktūros mokesčių dydį.

2.   Valstybės narės užtikrina, kad šio straipsnio 1 dalis būtų įgyvendinta kompetentingos institucijos ir infrastruktūros valdytojo sutartimi, sudaryta ne trumpesniam kaip penkerių septynerių metų laikotarpiui, kurioje būtų numatytas valstybės finansavimas.

3.   Sutarties sąlygos ir infrastruktūros valdytojui skiriamo finansavimo sutartų mokėjimų struktūra sutariamos iš anksto, kad galiotų visą sutarties galiojimo laiką.

Pagrindiniai tokių sutarčių principai ir kriterijai nustatomi VII priede, kuris gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į patirtį.

Valstybės narės konsultuojasi su suinteresuotosiomis šalimis bent prieš mėnesį iki sutarties pasirašymo ir ją paskelbia per mėnesį nuo jos sudarymo.

Infrastruktūros valdytojas užtikrina, kad jo verslo planas atitiktų sutarties nuostatas.

Bent prieš mėnesį iki sutarties pasirašymo 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija įvertina, ar pajamos, kurias per vidutinį ir ilgąjį laikotarpį planuoja gauti infrastruktūros valdytojas, atitinka sutartus veiklos rodiklius, ir pateikia susijusias rekomendacijas.

Jei kompetentinga institucija ketina nukrypti nuo šių rekomendacijų, reguliavimo institucijai ji pagrindžia savo sprendimą. [78 pakeit.]

4.   Infrastruktūros valdytojai parengia ir tvarko savo valdomo turto inventorių, kuriame nurodo savo valdomo turo esamą vertę, taip pat duomenis apie išlaidas infrastruktūrai atnaujinti ir modernizuoti.

5.   Infrastruktūros valdytojas ir geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius nustato metodą, kuriuo paskirstyti išlaidas pagal įvairias paslaugas, teikiamas pagal III priedą, ir pagal geležinkelių transporto priemones remiantis geriausiomis turimomis žiniomis apie išlaidų priežastis ir 31 straipsnyje nurodytus apmokestinimo mokesčiais principus. Valstybės narės gali pareikalauti, kad jis būtų iš anksto patvirtintas. Šis metodas periodiškai atnaujinamas, kad atitiktų geriausią praktiką tarptautiniu lygiu.

31 straipsnis

Apmokestinimo mokesčiais principai

1.   Mokesčiai už naudojimąsi geležinkelių infrastruktūra ir geležinkelių infrastruktūros objektais mokami atitinkamai infrastruktūros valdytojui ir geležinkelių infrastruktūros objektų operatoriui ir naudojami jų veiklai finansuoti.

2.   Valstybės narės reikalauja, kad infrastruktūros valdytojas ir geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius teiktų reguliavimo institucijai visą reikalingą informaciją apie taikomus mokesčius. Dėl to infrastruktūros valdytojas ir geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius privalo galėti įrodyti kiekvienai geležinkelio įmonei, kad infrastruktūros ir paslaugų mokesčiai, kuriuos geležinkelio įmonė turi jiems sumokėti pagal 30–37 straipsnius pateiktas sąskaitas, atitiktų metodologiją, taisykles ir tam tikrais atvejais tinklo nuostatuose nustatytas skaičiavimo sistemas.

3.   Nedarant poveikio šio straipsnio 4 ar 5 daliai arba 32 straipsniui už minimalų prieigos paketą nustatomi mokesčiai turi prilygti išlaidoms, tiesiogiai patirtoms dėl tam tikros vežimo geležinkeliais paslaugos pagal VIII priedo 1 punktą.

VIII priedo 1 punktas gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje laikantis 60a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

4.   Į infrastruktūros mokesčius gali būti įtrauktas mokestis, atspindintis konkrečios perpildytos infrastruktūros dalies pajėgumo stoką.

5.   Jei ES teisės aktais dėl krovinių vežimo keliais leidžiama apmokestinti už triukšmą, Infrastruktūros mokesčiai keičiami pagal VIII priedo 2 punktą siekiant atsižvelgti į eksploatuojamų traukinių keliamo triukšmo poveikį. Šie infrastruktūros mokesčių keitimai užtikrina, kad būtų mokamos kompensacijos už investicijas į geležinkelių transporto priemonių modifikavimą, įrengiant juose ekonomiškai naudingiausias mažai triukšmo keliančias stabdymo technologijas. Valstybės narės užtikrina, kad tokių diferencijuotų mokesčių nustatymas neturėtų neigiamo poveikio finansinei infrastruktūros valdytojų pusiausvyrai. Taisyklės dėl Europos bendro finansavimo turi būti pakeistos taip, kad būtų leistinas bendras finansavimas už riedmenų modifikavimą, siekiant sumažinti skleidžiamą triukšmą, kaip tai jau yra daroma ERTMS atveju.

VIII priedo 2 punktas gali būti iš dalies keičiamas, visų pirma siekiant nurodyti diferencijuotų infrastruktūros mokesčių elementus, laikantis 60 straipsnyje 60a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį , su sąlyga, kad tai neiškraipys konkurencijos geležinkelių transporto sektoriuje arba konkurencijos su kelių transporto sektoriumi geležinkelių transporto nenaudai .

Infrastruktūros mokesčiai gali būti keičiami siekiant atsižvelgti į kito poveikio aplinkai, atsirandančio dėl traukinių eksploatacijos, nenurodytos VIII priedo 2 punkte, išlaidas. Mokesčio keitimas, dėl kurio gali kilti išorės išlaidų, atsirandančių dėl eksploatuojant traukinius išmestų teršalų, internalizavimas, atliekamas atsižvelgiant į poveikio aplinkai dydį.

Vis dėlto imti kitus mokesčius išlaidoms aplinkos apsaugai padengti, kai imant tokius mokesčius padidėja bendros infrastruktūros valdytojo gaunamos pajamos, galima tik tuo atveju, jeigu tokį toks panašaus dydžio mokestį mokestis už krovinių vežimą keliais leidžiama imti taikomas pagal Sąjungos teisę. Jei pagal Sąjungos teisę tokių mokesčių išlaidoms aplinkos apsaugai padengti negalima imti už krovinių vežimą keliais, dėl tokio mokesčių pakeitimo infrastruktūros valdytojo gaunamų pajamų dydis pasikeisti negali.

Jeigu iš mokesčių išlaidoms aplinkos apsaugai padengti gaunama papildomų pajamų, sprendimą dėl tų pajamų panaudojimo transporto sistemų naudai priima valstybės narės. Atitinkamos valdžios institucijos saugo informaciją, būtiną kad būtų galima nustatyti mokesčių išlaidoms aplinkos apsaugai padengti kilmę ir jų panaudojimą. Valstybės narės reguliariai teikia šią informaciją Komisijai. [79 pakeit.]

6.   Siekiant išvengti nepageidaujamų neproporcingų svyravimų, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti mokesčiai gali būti išreikšti kaip aritmetinis vidurkis, apskaičiuotas remiantis pagrįstu traukinių reisų ir laikotarpių skaičiumi. Tačiau santykinis infrastruktūros mokesčio dydis turi būti siejamas su teikiamoms paslaugoms priskirtinomis išlaidomis.

7.   Teikiant III priedo 2 punkte nurodytas paslaugas, šis straipsnis netaikomas. Bet kuriuo atveju už tas paslaugas imamas mokestis negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas, pridėjus pagrįstą pelną.

8.   Jei III priedo 3 ir 4 punktuose išvardytas papildomas ir pagalbines paslaugas teikia tik vienas teikėjas, už tas paslaugas imamas mokestis negali būti didesnis už jų teikimo išlaidas pridėjus pagrįstą pelną.

9.   Mokesčiai gali būti imami už infrastruktūros priežiūrai panaudotus pajėgumus. Tokie mokesčiai negali būti didesni negu infrastruktūros valdytojo dėl techninės priežiūros negautos grynosios pajamos.

10.   Objektų, naudojamų III priedo 2, 3 ir 4 punktuose nurodytoms paslaugoms teikti, operatoriai infrastruktūros valdytojui pateikia informaciją apie mokesčius, kurie turi būti įrašyti į tinklo nuostatus pagal 27 straipsnį.

32 straipsnis

Apmokestinimo mokesčiais principams taikomos išimtys

1.   Siekdama visiškai kompensuoti infrastruktūros valdytojo patirtas išlaidas, valstybė narė, remdamasi veiksmingais, skaidriais ir nediskriminuojančiais principais, garantuodama optimalų geležinkelių sektoriaus konkurencingumą, ypač tarptautinio krovinių vežimo geležinkeliais, gali, jei rinka pajėgi tą pakelti, leisti infrastruktūros valdytojui taikyti antkainius. Apmokestinimo mokesčiais sistemoje turi būti atsižvelgta į geležinkelio įmonių pasiektą produktyvumo padidėjimą.

Vis dėlto neleistina, kad dėl mokesčių dydžio infrastruktūra negalėtų naudotis tie rinkos segmentai, kurie gali apmokėti bent tiesiogines suteiktos vežimo geležinkeliais paslaugos išlaidas ir dar tokį grąžos koeficientą, kokį gali pakelti rinka.

Prieš patvirtindamos tokius antkainius, valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojas įvertintų jų svarbą konkretiems rinkos segmentams. Į infrastruktūros valdytojo parengtą rinkos segmentų sąrašą turi būti įtraukti bent šie trys segmentai: krovinių vežimo paslaugos, keleivių vežimo paslaugos, kaip apibrėžta viešųjų paslaugų sutartyje, ir kitos keleivių vežimo paslaugos. Infrastruktūros valdytojai gali papildomai išskirti rinkos segmentus.

Taip pat apibrėžiami rinkos segmentai, kuriuose geležinkelio įmonės šiuo metu veiklos nevykdo, bet gali teikti paslaugas apmokestinimo sistemos galiojimo metu. Šiems rinkos segmentams infrastruktūros valdytojas antkainio į apmokestinimo sistemą neįtraukia.

Rinkos segmentų sąrašas skelbiamas tinklo nuostatuose ir persvarstomas bent kas penkerius metus.

Šie Papildomi rinkos segmentai nustatomi pagal laikantis VIII priedo 3 punkte nurodytus kriterijus, gavus išankstinį reguliavimo institucijos pritarimą. Rinkos segmentuose, kuriuose nėra eismo, antkainiai į mokesčių ėmimo sistemą neįtraukiami nustatytos tvarkos .

VIII priedo 3 punktas gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje nurodyta tvarka, atsižvelgiant į patirtį.

1a.     Perveždami krovinius į trečiąsias šalis arba iš jų tinklais, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio geležinkelių tinklo Sąjungoje vėžės pločio, infrastruktūros valdytojai gali nustatyti didesnius mokesčius, kad susigrąžintų visas patirtas išlaidas.

2.   Dėl konkrečių ateities investicinių projektų arba konkrečių investicinių projektų, kurie buvo įgyvendinti po 1988 m., remdamasis tokių projektų ilgalaikėmis išlaidomis, jei jie padidins našumą ar ekonominį efektyvumą arba juos abu, ir kurių kitaip nebūtų galima arba nebūtų buvę galima įgyvendinti, infrastruktūros valdytojas gali pradėti taikyti arba toliau taikyti didesnius mokesčius. Taikant tokią apmokestinimo mokesčiais tvarką taip pat gali būti numatyti susitarimai dėl su naujomis investicijomis susijusios rizikos pasidalinimo.

3.   Traukiniams, kuriuose įrengta ETCS, važinėjantiems linijomis, kuriose įrengtos nacionalinės kontrolės ir valdymo bei signalizacijos sistemos, laikinai taikomas mažesnis pagal VIII priedo 5 punktą apskaičiuotas infrastruktūros mokestis. Infrastruktūros valdytojas turi galėti užtikrinti, kad dėl šio sumažinimo nebūtų prarandamos pajamos. Šis sumažinimas kompensuojamas nustačius didesnius mokesčius už ta pačia geležinkelio linija važiuojančius traukinius, kuriuose neįrengta ETCS sistema.

Siekiant toliau skatinti Europos geležinkelių eismo valdymo sistemą (ERTMS), VIII priedo 5 punktas gali būti iš dalies keičiamas laikantis 60 straipsnyje 60 a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

4.   Siekiant užkirsti kelią diskriminacijai užtikrinama, kad bet kurio infrastruktūros valdytojo už lygiavertį naudojimąsi jo valdoma infrastruktūra taikomi vidutiniai ir ribiniai mokesčiai būtų panašaus dydžio ir kad už atitinkamas paslaugas, teikiamas tame pačiame rinkos segmente, būtų taikomi tokie patys mokesčiai. Infrastruktūros valdytojas tinklo nuostatuose nurodo, kad apmokestinimo mokesčiais sistema atitinka tuos reikalavimus, jei tai gali būti padaryta neatskleidžiant konfidencialios verslo informacijos.

5.   Jeigu infrastruktūros valdytojas ketina keisti esminius šio straipsnio 1 dalyje nurodytos apmokestinimo mokesčiais sistemos elementus, jis ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki 27 straipsnio 4 dalyje nurodyto tinklo nuostatų išleidimo termino apie tuos pakeitimus paskelbia viešai.

Valstybės narės gali nuspręsti paskelbti specialią apmokestinimo mokesčiais sistemą ir taisykles, taikomas tarptautinio krovinių vežimo į trečiąsias šalis arba iš jų tinklais, kurių vėžės plotis skiriasi nuo pagrindinio Sąjungos geležinkelių tinklo vėžės pločio, paslaugoms. Jei tai būtina siekiant užtikrinti sąžiningą konkurenciją, pagal šią sistemą ir taisykles gali būti numatytos skirtingos priemonės ir terminai, nei nustatyti pagal 29 straipsnio 1 dalį. [80 pakeit.]

33 straipsnis

Nuolaidos

1.   Nedarant poveikio SESV 101, 102, 106 ir 107 straipsniams ir nepaisant šios direktyvos 31 straipsnio 3 dalyje nustatyto tiesioginių išlaidų principo, visos mokesčių, kuriuos infrastruktūros valdytojas taiko geležinkelio įmonei už kiekvieną paslaugą, nuolaidos turi atitikti šiame straipsnyje nustatytus kriterijus.

2.   Nuolaidos, išskyrus 3 dalį, apsiriboja faktine infrastruktūros valdytojo administracinių išlaidų ekonomija. Nustatant nuolaidos dydį, į išlaidų ekonomiją, kuri jau įtraukta į taikomą mokestį, galima neatsižvelgti.

3.   Infrastruktūros valdytojai tam tikriems vežimo srautams gali taikyti sistemas, kuriomis galėtų naudotis visi infrastruktūros naudotojai, suteikdami terminuotas nuolaidas, kuriomis siekiama paskatinti naujų geležinkelių paslaugų atsiradimą, arba nuolaidas, skatinančias naudoti ženkliai per mažai naudojamas linijas.

4.   Nuolaidos gali būti siejamos tik su tam tikrai infrastruktūros daliai taikomais mokesčiais.

5.   Panašioms paslaugoms taikomos panašios nuolaidų sistemos. Nuolaidų sistemos be diskriminacijos taikomos visoms geležinkelio įmonėms.

34 straipsnis

Kompensacijų už neapmokėtas aplinkos apsaugos, avarijų ir infrastruktūros išlaidas sistemos

1.   Valstybės narės gali taikyti terminuotą naudojimosi geležinkelių infrastruktūra kompensacijos už aiškiai neapmokėtas konkuruojančių transporto rūšių aplinkos apsaugos, avarijų ir infrastruktūros išlaidas sistemą, jei šios išlaidos viršija atitinkamas geležinkelių išlaidas.

2.   Jei kompensaciją gaunanti geležinkelio įmonė naudojasi išskirtine teise, kartu su kompensacija naudotojams turi būti suteikiamos panašios lengvatos.

3.   Taikoma metodologija ir atliekami skaičiavimai turi būti vieši. Svarbiausia turi būti suteikta galimybė parodyti konkrečias vengiamas apmokėti nepareikalautas konkuruojančios transporto infrastruktūros išlaidas ir užtikrinti, kad įmonėms ta sistema taikoma nediskriminuojančiomis sąlygomis.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad sistema atitiktų SESV 93, 107 ir 108 straipsnius.

35 straipsnis

Veiklos rezultatų gerinimo sistema

1.   Infrastruktūros apmokestinimo mokesčiais sistemos turi skatinti geležinkelio įmones ir infrastruktūros valdytoją mažinti sutrikimų skaičių ir gerinti geležinkelių tinklo veiklą taikant veiklos rezultatų gerinimo sistemą. Šiuo tikslu gali būti numatytos baudos už tinklo darbą trikdančius veiksmus, kompensacijos dėl tokių trikdymų nukentėjusioms įmonėms ir premijos už geresnius negu buvo planuota veiklos rezultatus.

2.   VIII priedo 4 punkte išvardyti Pagrindiniai veiklos rezultatų gerinimo sistemos principai apima toliau išvardytus aspektus, kurie taikomi visame tinkle. :

a)

norint užtikrinti, kad būtų pasiektas sutartas paslaugų kokybės lygis ir nekeliamas pavojus paslaugos ekonominiam perspektyvumui, infrastruktūros valdytojas, gavęs reguliavimo institucijos sutikimą, susitaria su pareiškėjais dėl pagrindinių veiklos rezultatų gerinimo sistemos kriterijų, visų pirma dėl vėlavimų vertės ir pagal veiklos rezultatų gerinimo sistemą mokėtinų mokėjimų ribinių verčių, kurios priklauso nuo geležinkelio įmonės atskirų traukinių ir visų jos traukinių ridos per tam tikrą laikotarpį;

b)	infrastruktūros valdytojas ne vėliau kaip prieš penkias dienas iki traukinio važiavimo pateikia geležinkelio įmonei tvarkaraštį, pagal kurį bus apskaičiuojami vėlavimai;

c)	jei kyla su veiklos rezultatų gerinimo sistema susijusių ginčų, siekiant tokius ginčus skubiai išspręsti, nepažeidžiant galiojančių skundų nagrinėjimo procedūrų ir 50 straipsnio nuostatų, taikoma ginčų sprendimo tvarka. Jei taikoma tokia tvarka, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų;

d)	kartą per metus infrastruktūros valdytojas skelbia geležinkelio įmonių pasiektą aptarnavimo kokybės metinį vidutinį lygį, nustatytą pagal sutartus veiklos rezultatų gerinimo sistemos pagrindinius kriterijus. [81 pakeit.]

VIII priedo 4 punktas , kuriame pateikti tolesni aspektai, susiję su veiklos rezultatų gerinimo sistema, gali būti iš dalies keičiamas 60 straipsnyje laikantis 60 a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį. [82 pakeit.]

36 straipsnis

Mokesčiai už pajėgumo rezervavimą

Infrastruktūros valdytojai gali imti atitinkamą mokestį už paskirstytą, tačiau nepanaudotą pajėgumą. Toks mokestis turi skatinti veiksmingai panaudoti pajėgumą. Jei dėl sutampančių traukinio linijos, kuri linijų, kurios turi būti paskirstyta paskirstytos sudarant metinį tvarkaraštį, kreipėsi du ar daugiau nei vienas pareiškėjas pareiškėjų , iš pareiškėjo, kuriam buvo skirta visa traukinio linija arba jos dalis, bet kurios jis nenaudojo, imamas rezervavimo mokestis. [83 pakeit.]

Infrastruktūros valdytojas visada turi galėti kiekvieną suinteresuotą asmenį informuoti apie geležinkelio įmonėms naudotojoms paskirstytą infrastruktūros pajėgumą.

37 straipsnis

Bendradarbiavimas daugiau nei vieno tinklo apmokestinimo mokesčiais sistemų klausimais

Valstybės narės užtikrina infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą, kad daugiau nei vienu tinklu vykdomam susisiekimui būtų galima veiksmingai taikyti 32 straipsnyje nurodytus antkainius ir 35 straipsnyje nurodytas veiklos rezultatų gerinimo sistemas. Siekdami optimalaus tarptautinių geležinkelių paslaugų konkurencingumo, infrastruktūros valdytojai nustato tinkamas procedūras, kurioms privalomos šioje direktyvoje nustatytos taisyklės.

3   SKIRSNIS

Infrastruktūros pajėgumo paskirstymas

38 straipsnis

Su infrastruktūros pajėgumu susijusios teisės

1.   Infrastruktūros pajėgumą paskirsto infrastruktūros valdytojas. Pajėgumą paskyrus pareiškėjui, jo gavėjas negali jo perduoti kitai įmonei ar kitai vežimo geležinkeliais paslaugai teikti.

Bet kokia prekyba infrastruktūros pajėgumu yra draudžiama, o dėl tokios prekybos ateityje pajėgumas nebeskiriamas.

Jei vykdydama pareiškėjo, kuris nėra geležinkelio įmonė, veiklą pajėgumą naudoja geležinkelio įmonė, tai nėra pajėgumo perdavimas.

2.   Teisė naudotis konkrečiu infrastruktūros pajėgumu kaip traukinio linija pareiškėjams gali būti suteikta ne ilgesniam kaip vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpiui.

Infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti, kaip numatyta 42 straipsnyje, pamatinį susitarimą, pagal kurį tam tikros geležinkelių infrastruktūros pajėgumas būtų naudojamas ilgesnį laikotarpį negu tas, kuriam sudaromas vienas tarnybinis traukinių tvarkaraštis.

3.   Infrastruktūros valdytojų ir pareiškėjų atitinkamos teisės ir pareigos dėl pajėgumo paskyrimo nustatomi sutartyse arba valstybių narių teisės aktuose.

4.   Kai pareiškėjas ketina prašyti infrastruktūros pajėgumo, kad galėtų teikti tarptautines keleivių vežimo paslaugas, kaip apibrėžta 3 straipsnyje, jis apie tai praneša atitinkamiems infrastruktūros valdytojams ir reguliavimo institucijoms. Kad jie galėtų įvertinti, ar tarptautinės paslaugos tikslas - vežti keleivius tarp stočių, esančių skirtingose valstybėse narėse ir koks potencialus ekonominis poveikis esamoms viešųjų paslaugų sutartims, reguliavimo institucijos užtikrina, kad apie tai būtų informuojama kompetentinga valdžios institucija, kuri priskyrė geležinkelių keleivių vežimo tuo maršrutu paslaugą, apibrėžtą viešųjų paslaugų sutartyje, kitos atitinkamos kompetentingos valdžios institucijos, turinčios teisę apriboti prieigą pagal 9 straipsnio 3 dalį ir geležinkelio įmonė, vykdanti viešųjų paslaugų sutartį šios tarptautinės keleivių vežimo paslaugos maršrute.

39 straipsnis

Infrastruktūros pajėgumo paskirstymas

1.   Valstybės narės gali nustatyti infrastruktūros pajėgumo paskirstymo struktūrą, laikydamosi 4 straipsnyje nustatyto valdymo nepriklausomumo principo. Nustatomos konkrečios pajėgumo paskirstymo taisyklės. Pajėgumą paskirsto infrastruktūros valdytojas. Infrastruktūros valdytojas visų pirma užtikrina, kad infrastruktūros pajėgumas būtų paskirstomas tinkamai ir nediskriminuojant bei laikantis Sąjungos teisės.

2.   Infrastruktūros valdytojai saugo jiems suteiktos informacijos komercinį konfidencialumą.

40 straipsnis

Bendradarbiavimas daugiau negu vieno tinklo infrastruktūros pajėgumo paskirstymo klausimais

1.   Valstybės narės užtikrina infrastruktūros valdytojų bendradarbiavimą, kad būtų galima veiksmingai kurti ir paskirstyti daugiau negu vieno tinklo infrastruktūros pajėgumą, įskaitant pagal 42 straipsnyje nurodytus pamatinius susitarimus. Infrastruktūros valdytojai, laikydamiesi šioje direktyvoje nustatytų taisyklių, nustato būtinas procedūras ir atitinkamai organizuoja tarptautines traukinio linijas.

Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojų, kurių sprendimai dėl pajėgumo paskirstymo turi įtakos kitiems infrastruktūros valdytojams, atstovai drauge tarptautiniu lygiu koordinuotų infrastruktūros pajėgumo paskirstymą arba paskirstytų visą atitinkamą infrastruktūros pajėgumą, nedarant poveikio konkrečioms taisyklėms, nustatytoms Sąjungos teisėje dėl krovinio geležinkelių transporto tinklų. Minėto bendradarbiavimo dalyviai užtikrina, kad dalyvavimas bendradarbiaujant, veiklos metodai ir visi kiti svarbūs kriterijai, kuriais remiantis įvertinamas ir paskirstomas infrastruktūros pajėgumas, būtų vieši. Prie šių procedūrų gali prisijungti trečiųjų šalių infrastruktūros valdytojų atitinkami atstovai. [85 pakeit.]

2.   Komisija ir pagal 57 straipsnį bendradarbiaujančių reguliavimo institucijų atstovai informuojami apie visus posėdžius, kuriuose rengiami bendrieji bendruosius infrastruktūros paskirstymo principai principus ir tvarka, ir kviečiami juose dalyvauti stebėtojų teisėmis tvarką . Jei pajėgumui paskirstyti naudojamos informacinės sistemos, iš tokių sistemų reguliavimo institucijos gauna pakankamai informacijos, kad galėtų vykdyti savo reguliavimo priežiūros užduotis pagal 56 straipsnį. [86 pakeit.]

3.   Posėdžiuose arba atliekant kitus veiksmus, kuriais siekiama sudaryti sąlygas paskirstyti infrastruktūros pajėgumus vežimo geležinkeliais paslaugoms teikti kertant kelis infrastruktūros tinklus, sprendimus priima tik infrastruktūros valdytojų atstovai.

4.   Šio straipsnio 1 dalyje minėto bendradarbiavimo dalyviai užtikrina, kad dalyvavimas bendradarbiaujant, veiklos metodai ir visi kiti svarbūs kriterijai, kuriais remiantis įvertinamas ir paskirstomas infrastruktūros pajėgumas, būtų vieši.

5.   Kaip nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, infrastruktūros valdytojai bendradarbiaudami įvertina tarptautinių traukinio linijų poreikį, o prireikus gali siūlyti ir nustatyti tarptautines traukinio linijas, kad palengvintų vežimą prekiniais traukiniais, kuriam taikomas 48 straipsnyje nurodytas ad hoc prašymas.

Tokias iš anksto nustatytas tarptautines traukinio linijas pareiškėjams suteikia bet kuris dalyvaujantis infrastruktūros valdytojas.

41 straipsnis

Pareiškėjai

1.   Infrastruktūros pajėgumo paraiškas gali pateikti šioje direktyvoje apibrėžti pareiškėjai. Siekdami naudotis tokiais infrastruktūros pajėgumais, pareiškėjai paskiria geležinkelio įmonę, kuri sudaro sutartį su infrastruktūros valdytoju laikydamiesi 28 straipsnio. [84 pakeit.]

2.   Siekdamas užtikrinti, kad jo teisėti lūkesčiai dėl būsimų pajamų ir infrastruktūros panaudojimo būtų apsaugoti, infrastruktūros valdytojas gali pareiškėjams nustatyti tam tikrus reikalavimus. Tokiuose reikalavimuose gali būti tik finansinės garantijos, kuri negali viršyti tam tikro numatomam pareiškėjo veiklos mastui proporcingo dydžio, suteikimas ir gebėjimo parengti tinkamas paraiškas infrastruktūros pajėgumui gauti užtikrinimas.

3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kuriose būtų nurodyti išsamūs Išsamius 2 dalies taikymo kriterijai. Šios priemonės, skirtos užtikrinti, kad direktyva būtų įgyvendinta vienodomis sąlygomis, priimamos įgyvendinimo aktų forma pagal 63 straipsnio 3 dalį kriterijus galima iš dalies pakeisti laikantis 60 a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį . [87 pakeit.]

42 straipsnis

Pamatiniai susitarimai

1.   Nedarant poveikio SESV 101, 102 ir 106 straipsniams, infrastruktūros valdytojas ir pareiškėjas gali sudaryti pamatinį susitarimą. Tokiame pamatiniame susitarime nurodomos pareiškėjo prašomų skirti ir ilgesniam negu vieno tarnybinio traukinių tvarkaraščio laikotarpiui jam suteikiamų infrastruktūros pajėgumo charakteristikos. Pamatiniame susitarime traukinio linija konkrečiai neapibūdinama, tačiau juo siekiama patenkinti pagrįstus pareiškėjo komercinius poreikius. Valstybė narė gali pareikalauti, kad tokį pamatinį susitarimą iš anksto patvirtintų šios direktyvos 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija.

2.   Pamatiniai susitarimai neturi kliudyti naudoti atitinkamą infrastruktūrą kitiems pareiškėjams ar teikiant kitas paslaugas.

3.   Pamatiniame susitarime numatoma galimybė keisti arba apriboti jame nustatytas sąlygas, kad būtų sudarytos sąlygos geriau panaudoti geležinkelių infrastruktūrą.

4.   Pamatiniame susitarime gali būti numatytos baudos, taikomos atsiradus būtinybei keisti arba nutraukti susitarimą.

5.   Pamatiniai susitarimai iš esmės turėtų būti sudaromi penkeriems metams su galimybe atnaujinti tokios pačios trukmės laikotarpiams. Infrastruktūros valdytojas konkrečiais atvejais gali sutikti sudaryti susitarimą trumpesniam arba ilgesniam laikotarpiui. Kiekvienas ilgesnis negu penkių metų laikotarpis turi būti pagrindžiamas atsižvelgiant į komercines sutartis, specializuotas investicijas arba riziką.

6.   Pamatiniai susitarimai dėl paslaugų, teikiamų naudojantis specializuota infrastruktūra, nurodyta 49 straipsnyje, kurioms reikalingos tinkamai pareiškėjo pagrįstos, didelės ir ilgalaikės investicijos, gali būti sudaryti 15 metų. Sudaryti susitarimus ilgesniam negu 15 metų laikotarpiui leidžiama tik išimtiniais atvejais, ypač jeigu tai susiję su didelėmis ilgalaikėmis investicijomis ir ypač jeigu tokios investicijos numatytos sutartiniais įsipareigojimais, įskaitant daugiametį amortizacijos planą.

Tokiais išimtiniais atvejais pamatiniuose susitarimuose gali būti išsamiai apibrėžti pajėgumo, kuris pareiškėjui suteikiamas pamatinio susitarimo galiojimo laikotarpiu, ypatumai. Šie ypatumai gali apimti traukinių reisų dažnį, apimtį ir kokybę. Infrastruktūros valdytojas gali sumažinti rezervuotus pajėgumus, kurie ne trumpesniu kaip vieno mėnesio laikotarpiu buvo naudojami mažiau nei pagal 52 straipsnyje numatytą ribinę kvotą.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. pirminis pamatinis susitarimas gali būti sudaromas penkerių metų laikotarpiui ir atnaujinamas vieną kartą remiantis pajėgumo, kuriuo paslaugas teikiantis pareiškėjas naudojosi iki 2010 m. sausio 1 d., ypatumais, kad būtų atsižvelgta į specializuotas investicijas arba komercines sutartis. 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija yra atsakinga už leidimo tokiam susitarimui įsigalioti suteikimą.

7.   Kiekvienai suinteresuotai šaliai leidžiama susipažinti su kiekvieno pamatinio susitarimo turiniu, kartu išsaugant komercinį konfidencialumą.

43 straipsnis

Infrastruktūros pajėgumo paskirstymo grafikas

1.   Infrastruktūros valdytojas laikosi IX priede pateikto pajėgumo paskirstymo grafiko.

IX priedas gali būti iš dalies keičiamas laikantis 60a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

2.   Prieš pradėdami konsultacijas dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto, infrastruktūros valdytojai su kitais atitinkamais infrastruktūros valdytojais susitaria, kurios tarptautinės traukinio linijos turi būti įtrauktos į tarnybinį traukinių tvarkaraštį. Korekcijos gali būti daromos tik tada, kai iš tikrųjų to reikia , ir turi būti tinkamai pagrįstos . [88 pakeit.]

44 straipsnis

Paraiška

1.   Kaip numatyta IV skyriaus 2 skirsnyje, pagal viešąją arba privatinę teisę pareiškėjai gali kreiptis į infrastruktūros valdytoją prašydami, kad su jais būtų sudaryta sutartis, suteikianti teisę už mokestį naudotis geležinkelių infrastruktūra.

2.   Pateikiant paraiškas, susijusias su tarnybiniu nuolatinių traukinių tvarkaraščiu, laikomasi IX priede nustatytų galutinių terminų.

3.   Pareiškėjas, kuris yra pamatinio susitarimo dalyvis, paraišką pateikia pagal tą sutartį.

4.   Skirti daugiau negu vieno tinklo infrastruktūros pajėgumo pareiškėjai prašo pateikdami paraišką vienam infrastruktūros valdytojui. Tuomet minėtam infrastruktūros valdytojui leidžiama veikti pareiškėjo vardu ir kitų atitinkamų infrastruktūros valdytojų prašyti infrastruktūros pajėgumo.

5.   Infrastruktūros valdytojai užtikrina, kad dėl daugiau negu vieno tinklo infrastruktūros pajėgumo pareiškėjai gali kreiptis tiesiogiai į bet kurį jungtinį organą, kurį gali įsteigti infrastruktūros valdytojai, pavyzdžiui, į vieno langelio principu veikiančią geležinkelių koridorių tarnybą.

45 straipsnis

Traukinių tvarkaraščio sudarymas

1.   Infrastruktūros valdytojas patenkina, jei įmanoma, visus prašymus skirti infrastruktūros pajėgumo, įskaitant prašymus skirti daugiau negu vieną tinklą kertančias traukinio linijas, ir turi, jei įmanoma, atsižvelgti į visus pareiškėjų patiriamus suvaržymus, įskaitant ekonominį poveikį jų veiklai.

2.   Sudarant ir derinant traukinių tvarkaraštį infrastruktūros valdytojas konkrečioms paslaugoms gali suteikti pirmumo teisę, tačiau tik atsižvelgdamas į 47 ir 49 straipsnių nuostatas.

3.   Infrastruktūros valdytojas su suinteresuotomis šalimis konsultuojasi dėl tarnybinio traukinių tvarkaraščio projekto ir nustato bent vieno mėnesio laikotarpį, per kurį jos gali pareikšti savo nuomonę. Suinteresuotos šalys – tai visos prašymus skirti infrastruktūros pajėgumo pateikusios šalys ir kitos šalys, kurios nori turėti galimybę pareikšti savo nuomonę, kaip per tarnybinio traukinių tvarkaraščio galiojimo laikotarpį minėtas tvarkaraštis gali paveikti jų pajėgumą įsigyti geležinkelių paslaugų.

4.   Gavęs prašymą, infrastruktūros valdytojas per pagrįstą laikotarpį ir 46 straipsnyje nurodytam derinimo procesui tinkamu laiku nemokamai raštu pateikia apsvarstyti šią informaciją:

a)	traukinio linijas, kurių paprašė visi kiti to paties maršruto pareiškėjai;

b)	visiems kitiems pareiškėjams paskirtas traukinio linijas ir likusias visų kitų to paties maršruto pareiškėjų paraiškos;

c)	visiems kitiems to paties maršruto, kaip ankstesniame tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje, pareiškėjams paskirtas traukinio linijas;

d)	likusį laisvą susijusių maršrutų pajėgumą;

e)	visą informaciją apie pajėgumo paskirstymo kriterijus.

5.   Infrastruktūros valdytojas imasi tinkamų priemonių, kad išspręstų visus klausimus, dėl kurių buvo pareikštas susirūpinimas.

46 straipsnis

Derinimo procesas

1.   Kai pagal 45 straipsnį sudarant traukinių tvarkaraščius infrastruktūros valdytojas susiduria su įvairių prašymų nesuderinamumu, jis turi stengtis, derindamas tuos prašymus, užtikrinti, kad būtų geriausiai suderinti visi reikalavimai.

2.   Jei reikia suderinti prašymus, infrastruktūros valdytojas turi teisę, neperžengdamas pagrįstų ribų, siūlyti tokius infrastruktūros pajėgumus, kurie skiriasi nuo tų, kurių buvo prašyta.

3.   Konsultuodamasis su atitinkamais pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas stengiasi išspręsti visus konfliktus.

4.   Derinimą reglamentuojantys principai nustatomi tinklo nuostatuose. Jie visų pirma turi atspindėti sunkumus tvarkant tarptautines traukinio linijas ir atitinkamų pakeitimų poveikį kitų infrastruktūrų valdytojams.

5.   Jeigu prašymai skirti infrastruktūros pajėgumo negali būti patenkinti jų nesuderinus, infrastruktūros valdytojas stengiasi visus prašymus patenkinti juos derindamas.

6.   Jei kyla su infrastruktūros pajėgumo paskirstymu susiję ginčai, siekiant tokius ginčus skubiai išspręsti, nepažeidžiant esamų apeliacinių procedūrų ir 56 straipsnio, parengiama ginčų sprendimo tvarka. Ši tvarka nustatoma tinklo nuostatuose. Jei taikoma tokia tvarka, sprendimas priimamas per 10 darbo dienų.

47 straipsnis

Perpildyta infrastruktūra

1.   Jeigu, suderinęs prašymus skirti traukinio linijas ir pasikonsultavęs su pareiškėjais, infrastruktūros valdytojas negali tinkamai patenkinti prašymų skirti infrastruktūros pajėgumo, jis turi nedelsdamas pripažinti, kad ta infrastruktūros dalis, kurioje susidarė tokia padėtis, yra perpildyta. Perpildyta infrastruktūra galima pripažinti ir infrastruktūrą, kuri, kaip tikėtina, bus perpildyta artimiausioje ateityje.

2.   Pripažinus, kad tam tikra infrastruktūra yra perpildyta, jeigu dar nėra įgyvendinamas 51 straipsnyje nurodytas pajėgumo didinimo planas, infrastruktūros valdytojas atlieka 50 straipsnyje nurodytą pajėgumo analizę.

3.   Jeigu nebuvo taikomi mokesčiai pagal 31 straipsnio 4 dalį arba taikant tuos mokesčius nebuvo pasiektas teigiamas rezultatas ir paskelbta, kad infrastruktūra yra perpildyta, infrastruktūros valdytojas infrastruktūros pajėgumui paskirstyti dar gali taikyti pirmumo teisės suteikimo kriterijus.

4.   Nustatant pirmumo teisės suteikimo kriterijus atsižvelgiama į paslaugos svarbą visuomenei bet kurios kitos paslaugos, kurios bus dėl tos priežasties atsisakyta, atžvilgiu.

Siekdamos garantuoti tinkamų transporto paslaugų plėtrą pagal šias nuostatas, o ypač įvykdyti viešųjų paslaugų reikalavimus arba skatinti krovinių vežimo geležinkeliais , ypač tarptautinio vežimo, plėtrą, valstybės narės gali nediskriminuojančiomis sąlygomis imtis visų būtinų priemonių, kad užtikrintų, jog skirstant infrastruktūros pajėgumą tokioms paslaugoms būtų suteikta pirmumo teisė. [89 pakeit.]

Valstybės narės tam tikrais atvejais gali skirti infrastruktūros valdytojui kompensaciją, lygią pajamoms, prarastoms dėl poreikio atitinkamą pajėgumą paskirti tam tikroms paslaugoms, nurodytoms antroje pastraipoje.

Taikant šias priemones ir kompensaciją atsižvelgiama į sprendimo neteikti tam tikrų paslaugų poveikį kitose valstybėse narėse.

5.   Nustatant Taikant pirmumo teisės skyrimo kriterijus, deramai atsižvelgiama į krovinių vežimo paslaugų paslaugas , ypač tarptautinio krovinių vežimo paslaugų, svarbą paslaugas . [90 pakeit.]

6.   Perpildytos infrastruktūros atveju taikomos procedūros ir naudojami kriterijai nurodomi tinklo nuostatuose.

48 straipsnis

Ad hoc prašymai

1.   Infrastruktūros valdytojas į ad hoc prašymus skirti individualias traukinio linijas atsiliepia kiek galėdamas greičiau, tačiau bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per penkias darbo dienas. Galimybė susipažinti su informacija apie esamą neužimtą pajėgumą sudaroma visiems pasinaudoti šiuo pajėgumu norintiems pareiškėjams.

2.   Infrastruktūros valdytojai prireikus įvertina poreikį turėti rezervinio pajėgumo, kurį jie turi numatyti galutiniame sudarytame tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje, kad galėtų greitai reaguoti į galimus ad hoc prašymus skirti pajėgumų. Ši nuostata taip pat taikoma perpildytos infrastruktūros atveju.

49 straipsnis

Specializuotoji infrastruktūra

1.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai pripažįstama, kad infrastruktūros pajėgumu galima naudotis teikiant visų rūšių paslaugas, atitinkančias charakteristikas, būtinas norint vežti tam tikra traukinio linija.

2.   Jeigu yra tinkami alternatyvūs maršrutai, infrastruktūros valdytojas, pasikonsultavęs su suinteresuotomis šalimis, gali skirti tam tikrą infrastruktūrą nustatytų rūšių vežimui. Nedarant poveikio SESV 101, 102 ir 106 straipsniams, paskyręs infrastruktūrą tam tikrų rūšių nustatytam vežimui, infrastruktūros valdytojas, skirstydamas infrastruktūros pajėgumą, pirmumo teisę gali suteikti toms vežimo rūšims.

Toks paskyrimas neužkerta kelio tokią infrastruktūrą naudoti vykdant kitų rūšių vežimą, jeigu yra laisvo pajėgumo.

3.   Pagal šio straipsnio 2 dalį paskyrus infrastruktūrą tam tikrų nustatytų rūšių vežimui, tai nurodoma tinklo nuostatuose.

50 straipsnis

Infrastruktūros pajėgumo analizė

1.   Pajėgumo analizės tikslas - nustatyti infrastruktūros pajėgumo suvaržymus, dėl kurių negalima tinkamai patenkinti prašymų skirti pajėgumo ir pasiūlyti metodus, kuriuos pasitelkus būtų galima patenkinti papildomus prašymus. Atliekant analizę nustatomos infrastruktūros perpildymo priežastys ir kokių priemonių galėtų būti imtasi per trumpalaikį ir vidutinį laikotarpį tam perpildymui sumažinti.

2.   Atliekant analizę įvertinama infrastruktūra, eksploatacinės procedūros, įvairių teikiamų paslaugų pobūdis ir visų šių faktorių įtaka infrastruktūros pajėgumui. Priemonės, kurias reikia įvertinti: transporto paslaugų nukreipimas kitais maršrutais, kito laiko paskyrimas, traukinių judėjimo greičio keitimas ir infrastruktūros tobulinimas.

3.   Pajėgumo analizė parengiama per šešis mėnesius nuo tada, kai nustatoma, kad infrastruktūra yra perpildyta.

51 straipsnis

Infrastruktūros pajėgumo didinimo planas

1.   Per šešis mėnesius nuo pajėgumo analizės atlikimo infrastruktūros valdytojas parengia pajėgumo didinimo planą.

2.   Pajėgumo didinimo planas parengiamas pasikonsultavus su atitinkamos perpildytos infrastruktūros naudotojais.

Jame nustatoma:

a)	infrastruktūros perpildymo priežastys,

b)	tikėtinos vežimo plėtros kryptys,

c)	infrastruktūros plėtros suvaržymai,

d)	galimybės padidinti pajėgumą ir su tuo susijusios išlaidos, įskaitant galimą prieigos prie infrastruktūros mokesčių pasikeitimą.

Remiantis ekonominės naudos analize, tame plane nustatoma, kokių veiksmų būtina imtis norint padidinti infrastruktūros pajėgumą, įskaitant šių priemonių įgyvendinimo grafiką.

Valstybė narė planą gali turėti iš anksto patvirtinti. 55 straipsnyje nurodyta reguliavimo institucija gali pateikti nuomonę, ar plane numatyti veiksmai tinkami prižiūri konsultacijų procesą, siekdama užtikrinti, kad jis būtų vykdomas be jokios diskriminacijos . [91 pakeit.]

Jei transeuropinis tinklas ar jo linija, turinti didelės įtakos vienam ar keliems transeuropiniams tinklams, yra perpildyta, 57 straipsnyje įtvirtintas reguliavimo institucijos tinklas gali pateikti nuomonę apie šio plano veiksmų pagrįstumą. [92 pakeit.]

3.   Infrastruktūros valdytojas nebetaiko mokesčių, imamų už naudojimąsi atitinkama infrastruktūra pagal 31 straipsnio 4 dalį, tais atvejais, kai:

a)	neparengiamas pajėgumo didinimo planas; arba

b)	nepasiekiama pažanga įgyvendinant pajėgumo didinimo plane nustatytus veiksmus.

Tačiau, gavęs 55 straipsnyje nurodytos reguliavimo institucijos pritarimą, infrastruktūros valdytojas gali toliau tuos mokesčius taikyti, jeigu:

a)	pajėgumo didinimo planas negali būti įgyvendintas dėl priežasčių, kurių infrastruktūros valdytojas negali kontroliuoti; arba

b)	esamos pasirinkimo galimybės yra ekonomiškai arba finansiškai neperspektyvios.

52 straipsnis

Traukinio linijų panaudojimas

1.   Infrastruktūros valdytojas tinklo nuostatuose nurodo reikalavimus, pagal kuriuos pajėgumo paskirstymo tikslais nustatinėdamas pirmumo teises jis atsižvelgia į prieš tai buvusį traukinio linijų panaudojimo lygį.

2.   Ypač jei infrastruktūra perpildyta, infrastruktūros valdytojas turi reikalauti, kad būtų atsisakyta tokios traukinio linijos, kuri bent vieną mėnesį buvo naudojama mažiau negu tinklo nuostatuose nustatyta ribinė norma, nebent ta linija buvo nenaudojama ne dėl ekonominių priežasčių, kurių operatorius negalėjo kontroliuoti.

53 straipsnis

Techniniam priežiūros darbui reikalingas infrastruktūros pajėgumas

1.   Prašymai skirti infrastruktūros pajėgumo techniniam priežiūros darbui atlikti pateikiami sudarant traukinių tvarkaraščius.

2.   Infrastruktūros valdytojas tinkamai atsižvelgia į poveikį, kurį pareiškėjams turės infrastruktūros pajėgumo rezervavimas planinės kelių techninės priežiūros darbui.

3.   Infrastruktūros valdytojas laiku ne vėliau kaip prieš savaitę informuoja suinteresuotąsias šalis apie neplaninį techninį priežiūros darbą. [93 pakeit.]

54 straipsnis

Specialios priemonės, kurių reikia imtis esant sutrikimui

1.   Jeigu dėl techninių gedimų ar avarijos sutrinka traukinių eismas, infrastruktūros valdytojas privalo imtis visų būtinų priemonių, kad atkurtų įprastą padėtį. Šiuo tikslu jis parengia nenumatytų atvejų planą, išvardydamas jame visas įstaigas, kurios turi būti informuotos įvykus pavojingam eismo įvykiui ar sutrikus traukinių eismui.

1a.     Infrastruktūros valdytojai parengia veiksmų planus, skirtus nelaimingų atsitikimų arba technikos gedimo atvejams. [94 pakeit.]

2.   Susidarius avarinei situacijai ir tada, kai tai besąlygiškai būtina dėl gedimo, dėl kurio laikinai nebegalima naudotis infrastruktūra, paskirtos traukinių linijos gali būti be perspėjimo panaikintos tokiam laikotarpiui, koks yra reikalingas sistemai sutaisyti.

Infrastruktūros valdytojas gali, jei mano, kad tai yra būtina, pareikalauti, kad geležinkelio įmonės suteiktų jam išteklius, kurios, jo manymu, yra tinkamiausios kuo greičiau atkurti įprastinę padėtį.

3.   Valstybės narės gali pareikalauti, kad geležinkelio įmonės stebėtų ir kontroliuotų kaip jos pačios atitinka saugos normas ir taisykles. Išskyrus force majeure atvejus, įskaitant skubius ir saugumo sumetimais būtinus darbus, pagal šį straipsnį krovinių vežimui skirta traukinių linija negali būti panaikinta likus mažiau nei dviem mėnesiams iki jai numatyto laiko tarnybiniame traukinių tvarkaraštyje, jeigu atitinkamas pareiškėjas nepritaria tokiam panaikinimui. Tokiu atveju atitinkamas infrastruktūros valdytojas deda pastangas pasiūlyti pareiškėjui lygiavertės kokybės ir patikimumo traukinių liniją; pareiškėjas turi teisę su pasiūlymu sutikti arba nesutikti. Jei pareiškėjas pasiūlymo atsisako, jam turi būti bent grąžinamas atitinkamas mokestis. [95 pakeit.]

4   SKIRSNIS

Reguliavimo institucija

55 straipsnis

Nacionalinės reguliavimo institucija institucijos

1.   Kiekviena valstybė narė įsteigia nacionalinę geležinkelių sektoriaus reguliavimo instituciją. Ši institucija yra savarankiška institucija, kuri organizavimo, funkcijų, hierarchijos ir sprendimų priėmimo atžvilgiu teisiškai atskira ir nepriklausoma nuo kitų valdžios institucijų. Savo organizacija, sprendimų dėl finansavimo priėmimu, teisine struktūra ir sprendimų priėmimu ji taip pat yra nepriklausoma nuo bet kurio infrastruktūros valdytojo, mokesčius imančios įstaigos, pajėgumus paskirstančios įstaigos ar pareiškėjo. Be to, jos veikla nepriklauso nuo bet kurios kompetentingos valdžios institucijos, dalyvaujančios viešųjų paslaugų sutarčių sudaryme. Reguliavimo institucija tam, kad galėtų vykdyti jai pagal 56 straipsnį pavestas užduotis, turi turėti reikiamus organizacinius pajėgumus, t. y. personalą ir materialinę bazę, kurie atitiktų veiklos valstybės narės geležinkelių sektoriuje lygį, pavyzdžiui, pervežimų mastą ir tinklo dydį.

2.   Valstybės narės gali steigti reguliavimo institucijas, kurios būtų kompetentingos reguliuoti kelis sektorius, jei tokios sudėtinės reguliavimo institucijos atitinka 1 dalyje išdėstytus nepriklausomumo reikalavimus.

3.   Geležinkelių sektoriaus reguliavimo institucijos pirmininką ir valdybą paskiria nacionalinis arba kitas kompetentingas parlamentas pagal aiškias nepriklausomumo užtikrinimo taisykles nustatytos trukmės kadencijai, kuri gali būti pratęsiama. Jie renkami iš asmenų, kurie trejus turi geležinkelių srities reguliavimo žinių ir patirties arba kitų sektorių reguliavimo žinių ir patirties ir kurie, pageidautina, bent dvejus metus arba nacionalinės teisės aktuose nurodytą ilgesnį laikotarpį iki jų paskyrimo ir eidami savo pareigas tiesiogiai arba netiesiogiai nedirba, neturi jokių pareigų, interesų arba verslo ryšių reguliuojamosiose įmonėse arba subjektuose. Šie asmenys tą aiškiai patvirtina atitinkamoje interesų deklaracijoje. Pasibaigus kadencijai, šie asmenys ne mažiau kaip trejus dvejus metus arba nacionalinės teisės aktuose nurodytą ilgesnį laikotarpį nedirba, neturi jokių pareigų, interesų arba verslo ryšių reguliuojamosiose įmonėse arba subjektuose. Pirmininkas ir valdyba turi visus įgaliojimus priimti sprendimus dėl reguliavimo institucijos personalo priėmimo ir valdymo. Jie turi vykdyti savo veiklą visiškai nepriklausomai ir vyriausybių, privačių ar viešųjų įmonių nurodymai jiems negali daryti įtakos jokiomis aplinkybėmis. [96 pakeit.]

56 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijos institucijų funkcijos

1.   Nedarant poveikio 46 straipsnio 6 daliai, pareiškėjas turi teisę pateikti skundą reguliavimo institucijai, jeigu mano, kad su juo buvo neteisingai pasielgta, jis buvo diskriminuojamas arba kaip nors kitaip nukentėjo; visų pirma, pareiškėjas gali apskųsti infrastruktūros valdytojo arba atitinkamais atvejais geležinkelio įmonės arba geležinkelių infrastruktūros objektų operatoriaus priimtus sprendimus dėl:

a)	tinklo nuostatų;

b)	tinklo nuostatuose nustatytų kriterijų;

c)	pajėgumo paskirstymo ir jo rezultatų;

d)	apmokestinimo mokesčiais sistemos;

e)	infrastruktūros mokesčių, kuriuos jis turi arba gali turėti sumokėti, dydžio ar struktūros;

f)	prieigos priemonių pagal 10, 11 ir 12 straipsnius;

g)	prieigos prie paslaugų pagal 13 straipsnį ir mokesčių už jas;

ga)	licencijos suteikimo tais atvejais, kai reguliavimo institucija nėra kartu ir institucija, išduodanti licencijas pagal 16 straipsnį.

1a.     Reguliavimo institucija gali imtis veiksmų savo iniciatyva bei privalo priimti sprendimą, siekdama ištaisyti situaciją per ne ilgesnį kaip vieno mėnesio laikotarpį nuo skundo gavimo dienos. Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti infrastruktūros pajėgumo arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti pajėgumą, reguliavimo institucija arba patvirtina, kad infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas, arba reikalauja, kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos pateiktus nurodymus.

Komisija, laikydamasi 64 straipsnio 2 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos patariamosios procedūros, savo iniciatyva tikrina, kaip taikomos ir įgyvendinamos šios direktyvos nuostatos, susijusios su reguliavimo institucijų įgaliojimais ir sprendimų priėmimo terminais.

2.   Reguliavimo institucijai taip pat suteikiami įgaliojimai stebėti konkurenciją , užkirsti kelią diskriminaciniams ir rinką iškraipantiems pokyčiams geležinkelių paslaugų rinkose ir savo iniciatyva persvarstyti 1 dalies a–g a–ga punktus, kad užkirstų kelią pareiškėjų diskriminacijai , įskaitant reikiamų taisomųjų priemonių taikymą . Visų pirma ji tikrina, ar tinklo nuostatuose nėra diskriminacinių sąlygų ir ar infrastruktūros valdytojui nesuteikta tokia veiksmų laisvė, kurią turėdamas jis galėtų diskriminuoti pareiškėjus. Reguliavimo institucija šioms pareigoms atlikti turi reikiamą organizacinį pajėgumą. Šiuo tikslu reguliavimo institucija taip pat glaudžiai bendradarbiauja su nacionaline saugos institucija, atsakinga už sąveikumą užtikrinančios sistemos sudedamųjų dalių atitikties ar tinkamumo naudoti vertinimą arba už pranešimą apie „EB“ patikros procedūrą, pagal kurią atliekamas posistemių tikrinimas, kaip reikalaujama pagal Direktyvą 2008/57/EB. Nacionalinė saugos institucija, vykdydama procedūras, kurios gali turėti įtakos prieigai prie rinkos, pareiškėjų prašymu informuoja reguliavimo instituciją apie atitinkamus procedūros aspektus. Reguliavimo institucija pateikia rekomendacijas. Jei nacionalinė saugos institucija ketina nukrypti nuo tų rekomendacijų, ji pagrindžia savo sprendimą reguliavimo institucijai.

3.   Reguliavimo institucija užtikrina, kad infrastruktūros valdytojo nustatyti mokesčiai atitiktų IV skyriaus 2 skirsnį ir būtų nediskriminuojantys. Pareiškėjai ir infrastruktūros valdytojas dėl infrastruktūros mokesčių dydžio gali derėtis tik tuo atveju, jei tas derybas prižiūri reguliavimo institucija. Reguliavimo institucija įsikiša, jeigu tikėtina, kad tos derybos neatitinka šio skyriaus reikalavimų.

3a.     Reguliavimo institucija tikrina, ar geležinkelio įmonių ir infrastruktūros valdytojų apskaita vykdoma laikantis 6 straipsnio nuostatų dėl apskaitos atskyrimo.

3b.     Jei to reikalaujama pagal nacionalinės teisės aktus, reguliavimo institucija, laikydamasi 10 straipsnio 2 dalies, nustato, ar paslaugos pagrindinis tikslas - vežti keleivius tarp stočių, esančių skirtingose valstybėse narėse, ir, laikydamasi 11 straipsnio 2 dalies, nustato, ar yra iškilęs pavojus viešųjų paslaugų teikimo sutarties ekonominei pusiausvyrai, kai pagal 10 straipsnį numatytos paslaugos teikiamos tarp išvykimo vietos ir paskirties vietos, kurioms taikoma viena ar kelios viešųjų paslaugų sutartys.

3c.     Reguliavimo institucija praneša Komisijai apie bet kokį skundą dėl reguliavimo institucijos sprendimo pagal 1–3b dalis. Per dvi savaites nuo skundo gavimo dienos Komisija, prireikus, reikalauja pakeisti atitinkamą sprendimą, siekdama užtikrinti jo atitiktį Sąjungos teisei. Reguliavimo institucija iš dalies pakeičia savo sprendimą, atsižvelgdama į pakeitimus, kurių reikalauja Komisija.

3d.     Reguliavimo institucija bent kartą per metus konsultuojasi su krovinių ir keleivių vežimo geležinkeliais paslaugų naudotojų atstovais, siekdama atsižvelgti į jų nuomonę dėl geležinkelių transporto rinkos, įskaitant klausimus dėl paslaugų atlikimo, infrastruktūros mokesčių, taip pat geležinkelių paslaugų kainų dydžio ir skaidrumo. [97 pakeit.]

4.   Reguliavimo institucija turi įgaliojimus reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas, pareiškėjai ar atitinkamoje valstybėje narėje veikianti trečioji šalis suteiktų jai atitinkamą informaciją. Reikalaujama suteikti informacija turi būti pateikta nedelsiant. Tokių prašymų vykdymą reguliavimo institucija įgaliota užtikrinti taikydama tinkamas sankcijas, įskaitant pinigines baudas. Reguliavimo institucijai teikiamoje informacijoje yra visi duomenys, kurių jai reikia skundų nagrinėjimo ir konkurencijos priežiūros geležinkelių paslaugų rinkose pagal 2 dalį funkcijoms vykdyti. Tokiai informacijai priskiriami duomenys, kurie būtini statistikos ir rinkos stebėjimo tikslais.

5.   Dėl kiekvieno skundo reguliavimo institucija privalo priimti sprendimą ir per ne ilgesnį kaip dviejų mėnesių laikotarpį nuo tada, kai gavo visą informaciją imtis veiksmų situacijai ištaisyti. Jei reikia, ji savo iniciatyva nusprendžia, kokiomis tinkamomis priemonėmis pašalinti nepageidaujamus šių rinkų pokyčius, ypač atsižvelgdama į 1 dalies a–ga punktus .

Reguliavimo institucijos sprendimas privalomas visoms šalims, kurioms tas sprendimas taikomas, ir jam netaikoma kitų administracinių instancijų kontrolė. Savo sprendimų vykdymą reguliavimo institucija turi užtikrinti taikydama tinkamas sankcijas, įskaitant pinigines baudas.

Jeigu pateikiamas skundas dėl atsisakymo skirti infrastruktūros pajėgumo arba dėl sąlygų, kuriomis buvo pasiūlyta skirti pajėgumą, reguliavimo institucija arba patvirtina, kad infrastruktūros valdytojo sprendimas turi likti nepakeistas, arba reikalauja, kad tas sprendimas būtų pakeistas pagal jos pateiktus nurodymus.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijų priimtiems sprendimams būtų taikoma teisminė peržiūra. Pateikus skundą reguliavimo institucijos sprendimo vykdymas gali būti sustabdytas, tik jei nagrinėjant skundą teisme būtų nustatyta, kad reguliavimo institucijos sprendimo nedelstinas poveikis gali sukelti skundą pateikusiam asmeniui nepataisomą žalą.

7.   Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucija skelbtų informaciją apie konfliktų sprendimą ir skundų procedūras, susijusias su sprendimais, kuriuos priėmė infrastruktūros valdytojai ir III priede išvardytų paslaugų teikėjai.

8.   Reguliavimo institucija įgaliota atlikti infrastruktūros valdytojų (o prireikus ir geležinkelio įmonių) auditą arba inicijuoti jų išorės auditą, kad patikrintų atitiktį 6 straipsnio apskaitos atskyrimo nuostatoms.

Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai ir visos įmonės arba kiti subjektai, vykdantys arba integruojantys įvairių rūšių geležinkelių transporto arba infrastruktūros valdymo veiklą, kaip nurodyta 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse, pateiktų reguliavimo institucijai išsamias finansines ataskaitas, kad ji galėtų vykdyti įvairias savo užduotis. Tose finansinėse ataskaitose turi būti bent X priede išvardytos dalys. Remdamasi tomis ataskaitomis reguliavimo institucija gali padaryti išvadas valstybės pagalbos klausimais, apie kurias ji praneša už tokių klausimų sprendimą atsakingoms institucijoms.

X priedas gali būti iš dalies keičiamas laikantis 60a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį.

56a straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų įgaliojimai

1.     Kad reguliavimo institucija galėtų vykdyti 56 straipsnyje išvardytas užduotis, jai suteikiami įgaliojimai:

a)	užtikrinti savo sprendimų vykdymą taikant tinkamas sankcijas, įskaitant pinigines baudas. Reguliavimo institucijos sprendimas yra privalomas visoms šalims, kurioms tas sprendimas taikomas, ir jam netaikoma kitų nacionalinių administracinių instancijų kontrolė;

b)

reikalauti, kad infrastruktūros valdytojas, pareiškėjai ar atitinkamoje valstybėje narėje veikianti trečioji šalis suteiktų jai atitinkamą informaciją ir užtikrinti tokių reikalavimų vykdymą taikydama tinkamas sankcijas, įskaitant pinigines baudas. Reguliavimo institucijai teikiamoje informacijoje yra visi duomenys, kurių jai reikia skundų nagrinėjimo ir konkurencijos priežiūros geležinkelių paslaugų rinkose funkcijoms vykdyti. Tokiai informacijai priskiriami duomenys, kurie būtini statistikos ir rinkos stebėjimo tikslais. Prašoma informacija turi būti pateikta nedelsiant;

c)	atlikti infrastruktūros valdytojų (prireikus ir geležinkelio įmonių) auditą arba inicijuoti jų išorės auditą, kad būtų patikrinta atitiktis 6 straipsnio apskaitos atskyrimo nuostatoms.

2.     Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos priimti sprendimai galėtų būti peržiūrimi teismine tvarka. Pateikus skundą reguliavimo institucijos sprendimo vykdymas nesustabdomas.

3.     Iškilus konfliktams dėl reguliavimo institucijų sprendimų dėl tarpvalstybinio vežimo paslaugų, suinteresuotosios šalys gali kreiptis į Komisiją, kad per vieną mėnesį nuo skundo gavimo dienos ji priimtų privalomą sprendimą dėl šių sprendimų suderinamumo su Sąjungos teise.

4.     Valstybės narės užtikrina, kad reguliavimo institucijos priimti sprendimai būtų paskelbti.

5.     Valstybės narės užtikrina, kad infrastruktūros valdytojai ir visos įmonės arba kiti subjektai, vykdantys įvairių rūšių geležinkelių transporto arba infrastruktūros valdymo veiklą, įskaitant geležinkelių infrastruktūros objektų operatorius, kaip nurodyta 6 straipsnyje, pateiktų reguliavimo institucijai išsamias finansines ataskaitas, kad ji galėtų vykdyti įvairias savo užduotis. Tose finansinėse ataskaitose turi būti bent X priede išvardyti elementai. Remdamasi tomis ataskaitomis reguliavimo institucija gali padaryti išvadas valstybės pagalbos klausimais, apie kurias ji praneša už tokių klausimų sprendimą atsakingoms institucijoms.

X priedas gali būti iš dalies keičiamas laikantis 60 a straipsnyje nurodytos procedūros, atsižvelgiant į įgytą patirtį. [98 pakeit.]

57 straipsnis

Nacionalinių reguliavimo institucijų bendradarbiavimas ir Komisijos įgaliojimai

1.   Siekdamos visoje Sąjungoje suderinti sprendimų priėmimą, nacionalinės reguliavimo institucijos keičiasi informacija apie savo darbą bei sprendimų priėmimo principus ir praktiką ir kitaip bendradarbiauja. Šiuo tikslu jos dirba kartu darbo grupėje, kuri oficialiai sukurtame tinkle, kurio nariai reguliariai renkasi į posėdžius. Reguliavimo institucijų bendradarbiavimą remia Komisija. Šiems posėdžiams pirmininkauja Komisija . Šiuo tikslu Komisija užtikrina aktyvų reguliavimo institucijų bendradarbiavimą ir imasi veiksmų, jei reguliavimo institucijos neįvykdo savo įgaliojimų.

Komisijai atstovauja už transportą ir už konkurenciją atsakingų tarnybų atstovai.

Komisija sukuria duomenų bazę, į kurią nacionalinės reguliavimo institucijos siunčia duomenis apie visas skundų nagrinėjimo procedūras, pavyzdžiui, skundų datas, savo iniciatyva vykdomų procedūrų pradžią, visus sprendimų projektus ir galutinius sprendimus, dalyvaujančias šalis, procedūrų metu sprendžiamus svarbiausius klausimus ir geležinkelių teisės aiškinimo problemas bei visus savo iniciatyva atliekamus tyrimus dėl galimybės naudotis tarptautinėmis geležinkelio paslaugomis arba joms taikomų mokesčių.

2.   Reguliavimo institucijoms sudaromos sąlygos glaudžiai bendradarbiauti, taip pat ir pagal sudarytus darbo susitarimus, kad jos galėtų teikti savitarpio pagalbą vykdant rinkos stebėsenos užduotis ir nagrinėjant skundus ar atliekant tyrimus.

3.   Kai nagrinėjamas skundas arba savo iniciatyva atliekamas tyrimas dėl prieigos prie tarptautinės traukinio linijos arba jai taikomų mokesčių, taip pat vykdant konkurencijos rinkoje, susijusios su tarptautinėmis geležinkelių transporto paslaugomis, stebėseną, tai atliekanti reguliavimo institucija informuoja Komisiją ir konsultuojasi su visų valstybių narių, per kurias eina atitinkama tarptautinė traukinio linija, reguliavimo institucijomis ir, prieš priimdama sprendimą, prašo pateikti visą būtiną informaciją. Reguliavimo institucijų tinklas taip pat pateikia savo nuomonę.

4.   Reguliavimo institucijos, su kuriomis konsultuojamasi pagal 3 dalį, pateikia visą informaciją, kurios reikalauti jos pačios turi teisę pagal savo nacionalinę taisę. Šią informaciją galima naudoti tik nagrinėjant skundą arba atliekant tyrimą, nurodytus 3 dalyje.

5.   Skundą gavusi ar savo iniciatyva tyrimą vykdanti reguliavimo institucija perduoda susijusią informaciją atsakingai reguliavimo institucijai, kad toji institucija imtųsi priemonių atitinkamų suinteresuotųjų šalių atžvilgiu.

6.   Valstybės narės užtikrina, kad visi 40 straipsnio 1 dalyje nurodyti susiję infrastruktūros valdytojų atstovai nedelsdami pateiktų visą informaciją, kuri būtina šio straipsnio 3 dalyje nurodyto skundo nagrinėjimo ar tyrimo tikslais ir kurios paprašė valstybės narės, kurioje yra susijęs atstovas, reguliavimo institucija. Ši reguliavimo institucija turi teisę perduoti tokią informaciją apie atitinkamą tarptautinę traukinių liniją 3 dalyje nurodytoms reguliavimo institucijoms.

6a.     Komisija gali savo iniciatyva dalyvauti veikloje, išvardytoje 2–6 dalyse, apie kurią ji informuoja 1 dalyje minimų reguliavimo institucijų tinklą.

7.   Reguliavimo institucijos institucijų tinklas, įsteigtas pagal 1 dalį, rengia bendrus sprendimų, kuriuos jos turi teisę priimti pagal šią direktyvą, priėmimo principus ir tvarką. Komisija gali priimti įgyvendinimo priemones, kuriomis nustatomi tokie bendrieji principai ir tvarka. Tos priemonės, skirtos užtikrinti, kad direktyva bus įgyvendinta vienodomis sąlygomis, priimamos įgyvendinimo aktų forma pagal 63 straipsnio 3 dalį. ir papildyti tokius bendruosius principus ir tvarką laikantis 60 a straipsnyje nurodytos procedūros .

Reguliavimo institucijos institucijų tinklas taip pat peržiūri 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų infrastruktūros valdytojų asociacijų sprendimus ir tvarką, kuriais įgyvendinamos šios direktyvos nuostatos arba kitaip sudaromos palankesnės sąlygos tarptautiniam geležinkelių transportui. [99 pakeit.]

57a straipsnis

Europos reguliavimo institucija

Komisija, remdamasi nacionalinių reguliavimo institucijų tinklo patirtimi, ne vėliau kaip …  (26) parengia teisėkūros pasiūlymą dėl Europos reguliavimo institucijos įsteigimo. Šiai institucijai bus suteiktos kontrolės ir arbitražo funkcijos, t. y. spręsti tarpvalstybinio ir tarptautinio lygio problemas ir nagrinėti skundus dėl nacionalinių reguliavimo institucijų priimtų sprendimų. [100 pakeit.]

V   SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

58 straipsnis

Šios direktyvos nuostatomis nedaromas poveikis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2004/17/EB dėl subjektų, vykdančių veiklą vandens, energetikos, transporto ir pašto paslaugų sektoriuose, vykdomų pirkimų tvarkos derinimo (27).

59 straipsnis

Nukrypti leidžiančios nuostatos

1.   Iki 2013 m. kovo 15 d. Airija kaip saloje esanti valstybė narė, kurią geležinkelis jungia tik su viena valstybe nare, ir Jungtinė Karalystė Šiaurės Airijos atžvilgiu dėl tos pačios priežasties:

a)

neprivalo pavesti nepriklausomai institucijai funkcijų, garantuojančių nešališką ir nediskriminuojančią prieigą prie infrastruktūros, kaip numatyta 7 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje tiek, kiek pagal tą straipsnį valstybės narės įpareigojamos steigti nepriklausomas institucijas, vykdančias 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas užduotis;

b)

neprivalo laikytis reikalavimų, nustatytų 27 straipsnyje, 29 straipsnio 2 dalyje, 38, 39 ir 42 straipsniuose, 46 straipsnio 4 ir 6 dalyse, 47 straipsnyje, 49 straipsnio 3 dalyje, 50–53 straipsniuose ir 55 bei 56 straipsniuose, jeigu sprendimus dėl infrastruktūros pajėgumo paskirstymo arba apmokestinimo mokesčiais galima apskųsti geležinkelio įmonei to pareikalavus raštu nepriklausomoje institucijoje, kuri priima sprendimą per du mėnesius nuo visos būtinos informacijos pateikimo, o jos sprendimui taikoma teisminė peržiūra.

2.   Kai daugiau negu viena pagal 17 straipsnį licencijuota geležinkelio įmonė arba Airijos ir Šiaurės Airijos atveju kitur licencijuota geležinkelio bendrovė pateikia oficialų prašymą teikti konkuruojančias geležinkelių paslaugas Airijoje arba Šiaurės Airijoje arba į (iš) šių šalių, sprendimas dėl tolesnio šių nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo priimamas laikantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

1 dalyje nurodytos nukrypti leidžiančios nuostatos netaikomos, jei Airijoje arba Šiaurės Airijoje geležinkelių paslaugas teikianti geležinkelio įmonė pateikia oficialų prašymą teikti geležinkelių transporto paslaugas kitos valstybės narės teritorijoje arba į (iš) tos valstybės narės; išimtis taikoma Airijai, jei tai Šiaurės Airijoje vykdančios veiklą geležinkelio įmonės, ir Jungtinei Karalystei, jei tai Airijoje vykdančios veiklą geležinkelio įmonės.

Per vienerius metus nuo šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyto sprendimo arba nuo pranešimo apie oficialų prašymą, nurodytą šios dalies antroje pastraipoje, gavimo atitinkama valstybė narė ar atitinkamos valstybės narės (Airija arba Jungtinė Karalystė Šiaurės Airijos atžvilgiu) priima teisės aktus, kad būtų įgyvendintos šio straipsnio 1 dalyje nurodytų straipsnių nuostatos.

3.   1 dalyje nurodytų nukrypti leidžiančių nuostatų taikymas gali būti atnaujintas ne ilgiau kaip penkeriems metams. Ne vėliau kaip prieš 12 mėnesių iki tokio nukrypti leidžiančių nuostatų taikymo tuo taikymu besinaudojanti valstybė narė gali pateikti Komisijai prašymą atnaujinti tokį taikymą. Kiekvienas toks prašymas turi būti pagrindžiamas. Komisija išnagrinėja tokį prašymą ir, laikydamasi 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, priima sprendimą. Ta procedūra taikoma priimant kiekvieną su prašymu susijusį sprendimą.

Priimdama sprendimą Komisija atsižvelgia į kiekvieną geopolitinės padėties pokytį ir tendencijas leidimą pratęsti nukrypti leidžiančių nuostatų taikymą paprašiusios valstybės narės geležinkelių transporto rinkos viduje, iš jos ir į ją.

59a straipsnis

Straipsnis, pagal kurį suteikiami įgaliojimai

Komisijai pagal 60 a straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl rinkos stebėsenos apimties pagal 15 straipsnio 5 dalį, tam tikrų tinklo nuostatų elementų pagal 27 straipsnio 2 dalį, tam tikrų apmokestinimo mokesčiais principų pagal 31 straipsnio 3 ir 5 dalis, laikinų infrastruktūros mokesčio nuolaidų traukiniams, kuriuose įrengta Europos traukinių kontrolės sistema (ETCS) pagal 32 straipsnio 3 dalį, tam tikrų veiklos rezultatų gerinimo sistemos elementų pagal 35 straipsnio 2 dalį, kriterijų, kurių turi būti laikomasi nustatant reikalavimus norintiems naudotis infrastruktūra pareiškėjams pagal 41 straipsnio 3 dalį, infrastruktūros pajėgumo paskirstymo grafiko pagal 43 straipsnio 1 dalį, finansinių ataskaitų pagal 56a straipsnio 5 dalį ir bendrų reguliavimo institucijų sprendimų priėmimo principų ir praktikos pagal 57 straipsnio 7 dalį. [101 pakeit.]

60 straipsnis

Delegavimas

1.   Komisijai neribotam laikui suteikiami įgaliojimai priimti 7 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje, 13 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje, 15 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje, 20 straipsnio trečioje pastraipoje, 27 straipsnio 2 dalyje, 30 straipsnio 3 dalies antroje pastraipoje, 31 straipsnio 5 dalies antroje pastraipoje, 32 straipsnio 1 dalies trečioje pastraipoje, 32 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje ir 56 straipsnio 8 dalies trečioje pastraipoje nurodytus deleguotuosius teisės aktus.

2.   Priėmusi deleguotąjį teisės aktą, Komisija iškart apie jį vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

3.   Komisijai įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus suteikiami pagal 61 ir 62 straipsniuose nustatytas sąlygas. [102 pakeit.]

60a straipsnis

Naudojimasis įgaliojimais

1.     Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus laikantis šiame straipsnyje nustatytų sąlygų

2.     Įgaliojimai priimti 15 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 32 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje, 56a straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnio 7 dalyje nurodytus deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo …  (28) . Komisija parengia ataskaitą dėl įgaliojimų suteikimo likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos. Įgaliojimų suteikimas automatiškai pratęsiamas tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno tokio laikotarpio pabaigos.

3.     Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kuriuo metu atšaukti 15 straipsnio 5 dalyje, 27 straipsnio 2 dalyje, 31 straipsnio 3 ir 5 dalyse, 32 straipsnio 3 dalyje, 35 straipsnio 2 dalyje, 41 straipsnio 3 dalyje, 43 straipsnio 1 dalyje, 56a straipsnio 6 dalyje ir 57 straipsnio 7 dalyje nurodytų įgaliojimų suteikimą. Sprendimu dėl atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų suteikimas. Jis įsigalioja kitą dieną po sprendimo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų teisėtumui.

4.     Kai tik Komisija priima deleguotąjį aktą, apie tai ji tuo pačiu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

5.     Pagal 15 straipsnio 5 dalį, 27 straipsnio 2 dalį, 31 straipsnio 3 ir 5 dalis, 32 straipsnio 3 dalį, 35 straipsnio 2 dalį, 41 straipsnio 3 dalį, 43 straipsnio 1 dalį, 56a straipsnio 6 dalį, 57 straipsnio 7 dalį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuomet, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo apie jį Europos Parlamentui ir Tarybai dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškė prieštaravimų, arba jeigu iki to laikotarpio pabaigos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba pranešė Komisijai, kad jie nepareikš prieštaravimų. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas 2 mėnesiams. [103 pakeit.]

61 straipsnis

Deleguotų įgaliojimų atšaukimas

1.   Europos Parlamentas arba Taryba gali atšaukti 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus deleguotus įgaliojimus.

2.   Institucija, pradėjusi vidaus procedūrą, kad nuspręstų, ar atšaukti deleguotus įgaliojimus, ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki galutinio sprendimo priėmimo informuoja kitą teisės aktų leidėją ir Komisiją, nurodydama deleguotus įgaliojimus, kurie gali būti atšaukti, ir jų atšaukimo priežastis.

3.   Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiamas tame sprendime nurodytų įgaliojimų delegavimas. Jis įsigalioja nedelsiant arba jame nurodytą vėlesnę dieną. Jis neturi poveikio jau galiojančių deleguotųjų teisės aktų galiojimui. Jis skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. [104 pakeit.]

62 straipsnis

Prieštaravimai dėl deleguotųjų teisės aktų

1.   Europos Parlamentas ir Taryba gali pareikšti prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto per du mėnesius nuo pranešimo dienos. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis gali būti pratęstas vienu mėnesiu.

2.   Jei, pasibaigus šiam laikotarpiui, nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimo dėl deleguotojo teisės akto arba jei iki šios datos tiek Europos Parlamentas, tiek Taryba informuoja Komisiją apie savo sprendimą nepareikšti prieštaravimo, deleguotasis teisės aktas įsigalioja jame nurodytą dieną.

3.   Jeigu Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimą dėl deleguotojo teisės akto, jis neįsigalioja. Prieštaraujanti institucija nurodo prieštaravimo dėl deleguotojo teisės akto priežastis. [105 pakeit.]

63 straipsnis

Įgyvendinimo priemonės

1.   Valstybės narės gali atkreipti Komisijos dėmesį į bet kokį su šios direktyvos įgyvendinimu susijusį klausimą. Tinkami sprendimai priimami laikantis 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros.

2.   Valstybės narės Nacionalinės reguliavimo institucijos ir kitos kompetentingos nacionalinės valdžios institucijos prašymu arba savo pačios iniciatyva, Komisija ypatingais atvejais išnagrinėja šios direktyvos nuostatų taikymą ir vykdymą ir . Nacionalinės reguliavimo institucijos saugo Europos Komisijai prieinamą duomenų bazę, kurioje saugomi šių institucijų sprendimų projektai. Europos Komisija , laikydamasi 64 straipsnio 2 dalyje nurodytos patariamosios procedūros, per du mėnesius nuo tokio prašymo gavimo dienos nusprendžia priima sprendimą , ar susijusi priemonė gali būti taikoma toliau. Komisija praneša apie savo sprendimą Europos Parlamentui, Tarybai ir valstybėms narėms. [106 pakeit.]

Nepažeisdama Sutarties 258 straipsnio, kiekviena valstybė narė per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos gali perduoti Komisijos sprendimą Tarybai. Taryba kvalifikuota balsų dauguma, esant išimtinėms aplinkybėms, per vieną mėnesį nuo dienos, kai jai perduotas sprendimas, gali priimti kitokį sprendimą. Valstybės narės prašymu arba savo pačios iniciatyva Komisija ypatingais atvejais išnagrinėja šios direktyvos nuostatų taikymą ir vykdymą, ir priima sprendimą, laikydamasi 64 straipsnio 3 dalyje nurodytos procedūros. [107 pakeit.]

3.   Priemonės Komisija priima įgyvendinimo aktus vadovaudamasi 10 straipsnio 2 dalimi, 11 straipsnio 4 dalimi, 14 straipsnio 2 dalimi ir 17 straipsnio 5 dalimi , siekdama užtikrinti, kad direktyva būtų įgyvendinama vienodomis sąlygomis, priimamos Komisijos įgyvendinimo aktų forma pagal . Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 64 straipsnio 3 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros. [108 pakeit.]

64 straipsnis

Komiteto procedūros

1.   Komisijai padeda komitetas. Tas komitetas – komitetas, kaip apibrėžta Reglamente (EB) Nr. 182/2011. [109 pakeit.]

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Sprendimo 1999/468/EB 3 ir 7 straipsniai atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnį Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis . [110 pakeit.]

3.   Jeigu daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į minėto sprendimo 8 straipsnį Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis . [111 pakeit.]

65 straipsnis

Ataskaita

Ne vėliau kaip 2012 m. gruodžio 31 d. Komisija pateikia Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui ataskaitą dėl II skyriaus įgyvendinimo.

Šioje ataskaitoje taip pat įvertinama rinkos raida, įskaitant pasiruošimą tolesniam keleivių vežimo geležinkeliu rinkos atvėrimui. Šioje ataskaitoje Komisija taip pat analizuoja skirtingus šios rinkos organizavimo modelius ir šios direktyvos poveikį viešųjų paslaugų sutartims ir jų finansavimui. Tą darydama, Komisija atsižvelgia į Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 įgyvendinimą ir į būdingus valstybių narių skirtumus (tinklų tankumą, keleivių skaičių, vidutinį kelionės atstumą). Savo ataskaitoje Komisija, prireikus, taip pat siūlo papildomas priemones, kuriomis būtų galima palengvinti šį atvėrimą, ir įvertina bet kurios tokių priemonių poveikį.

66 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinę teisę

1.   Valstybės narės užtikrina, kad įsigaliotų įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad […] straipsnių ir […] priedų būtų laikomasi ne vėliau kaip nuo […]  (29). Jos nedelsdamos pateikia Komisijai tų teisės aktų nuostatų tekstą bei tų nuostatų ir šios direktyvos atitikties lentelę. [112 pakeit.]

Valstybės narės, priimdamos tas nuostatas, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurios panaikinamos šia direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir teiginio formuluotę nustato valstybės narės.

2.   Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų nacionalinės teisės aktų pagrindinių nuostatų tekstus.

Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę ir ją įgyvendinti netaikoma Kiprui ir Maltai, kol jų teritorijose nėra geležinkelių sistemos.

67 straipsnis

Panaikinimas

Direktyvos 91/440/EEB, 95/18/EB ir 2001/14/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis XI priedo A dalyje, panaikinamos nuo […] nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų perkėlimo į nacionalinę teisę terminais, nustatytais XI priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir aiškinamos pagal XII priede pateiktą atitikties lentelę.

68 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

Straipsniai […] ir priedai […] taikomi nuo […].

69 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

---

(1)  OL C 132, 2011 5 3, p. 99.

(2)  OL C 104, 2011 4 2, p. 53.

(3)  OL L 237, 1991 8 24, p. 25.

(4)  OL L 143, 1995 6 27, p. 70.

(5)  OL L 75, 2001 3 15, p. 29.

(6)   OL L 75, 2001 3 15, p. 1.

(7)   OL L 75, 2001 3 15, p. 26.

(8)  OL L 315, 2007 12 3, p. 1.

(9)   OL L 164, 2004 4 30, p. 1.

(10)   OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

(11)   OL L 55, 2011 2 28, p. 13.

(12)  OL C 321, 2003 12 31, p. 1.

(13)   OL C 175 E, 2008 7 10, p. 551.

(14)   OL C 236 E, 2011 8 12, p. 125.

(15)   Šios direktyvos įsigaliojimo data.

(16)   OL L 204, 2010 8 5, p. 1.

(17)   OL L 278, 1970 12 23, p. 1.

(18)  Dveji metai po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(19)   Šios direktyvos įsigaliojimo data.

(20)   18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(21)   18 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.

(22)   OL L 84, 2008 3 26, p. 132.

(23)   OL L 164, 2004 4 30, p. 44.

(24)  OL L 315, 2007 12 3, p. 14.

(25)   OL L 191, 2008 7 18, p. 1.

(26)   Dveji metai po šios direktyvos paskelbimo dienos.

(27)  OL L 134, 2004 4 30, p. 1.

(28)   Šios direktyvos įsigaliojimo data.

(29)   12 mėnesių po šios direktyvos įsigaliojimo dienos.