3.4.2012   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 99/31

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos sutarties 2, 3, 6 ir 21 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 153, 191, 207 ir 218 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 12, 21, 28, 29, 31 ir 32 straipsnius,

—

atsižvelgdamas į Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją (1948 m.) ir kitus Jungtinių Tautų dokumentus žmogaus teisių klausimais, ypač į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą (1966 m.), Tarptautinį ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių paktą (1966 m.), Konvenciją dėl visų formų rasinės diskriminacijos panaikinimo (1965 m.), Konvenciją dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims (1979 m.), Vaiko teisių konvenciją (1989 m.), JT deklaraciją dėl vietos gyventojų teisių (2007 m.) ir į 2010 m. rugsėjo 20–22 d. Niujorke vykusio Jungtinių Tautų Tūkstantmečio aukščiausiojo lygio susitikimo išvadas,

—

atsižvelgdamas į Marakešo sutartį, įsteigiančią Pasaulio prekybos organizaciją, ir deklaraciją, priimtą 2001 m. lapkričio mėn. Dohoje vykusioje ketvirtoje ministrų konferencijoje, ypač į jos 31 dalį,

—

atsižvelgdamas į savo 1996 m. rugsėjo 20 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato dėl pagarbos demokratijos principams ir žmogaus teisėms įtraukimo į Bendrijos ir trečiųjų šalių susitarimus (COM(1995)0216) (1) ir į savo 2006 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl žmogaus teisių ir demokratijos išlygos Europos Sąjungos susitarimuose (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2001 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl atvirumo ir demokratijos tarptautinėje prekyboje (3), kurioje PPO buvo raginama laikytis pagrindinių Tarptautinės darbo organizacijos (TDO) socialinių standartų, o Europos Sąjunga – paklusti TDO sprendimams, įskaitant galimus raginimus taikyti sankcijas sunkiai pažeidus pagrindinius socialinius standartus,

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. balandžio 25 d. rezoliuciją dėl Komisijos komunikato Tarybai ir Europos Parlamentui „ES vaidmuo skatinant žmogaus teises ir demokratizaciją trečiosiose šalyse“ (COM(2001)0252) (4),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Socialinis globalizacijos aspektas. ES politikos indėlis užtikrinant jos naudą visiems“ (COM(2004)0383),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. lapkričio 15 d. rezoliuciją dėl socialinio globalizacijos aspekto (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. liepos 5 d. rezoliuciją dėl vaikų išnaudojimo besivystančiose šalyse, ypatingą dėmesį skiriant vaikų darbui (6),

—

atsižvelgdamas į 2010 m. birželio 14 d. Tarybos išvadas dėl vaikų darbo (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl sąžiningos prekybos ir plėtros (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (9), kuria reaguojama į Komisijos komunikatą Tarybai ir Europos Parlamentui „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—

atsižvelgdamas į Komisijos komunikatą „Skatinti padorų darbą visiems. Europos Sąjungos indėlis įgyvendinant padoraus darbo pasaulyje darbotvarkę“ (COM(2006)0249),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos priimtą ministrų deklaraciją dėl visiško užimtumo ir deramo darbo, kurioje pripažįstama, kad visiškas ir produktyvus užimtumas ir deramas darbas visiems – tai esminis tvarios plėtros elementas,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 23 d. rezoliuciją dėl deramo darbo visiems skatinimo (10), kurioje raginama skatinant deramą darbą įtraukti socialinius standartus į Europos Sąjungos prekybos susitarimus, ypač į dvišalius susitarimus,

—

atsižvelgdamas į 2009 m. birželio 19 d. Tarptautinėje darbo konferencijoje visuotiniu susitarimu patvirtintus TDO deramo darbo darbotvarkę ir TDO visuotinį darbo vietų paktą ir į 2008 m. TDO deklaraciją dėl socialinio teisingumo siekiant sąžiningos globalizacijos,

—

atsižvelgdamas į 1968 m. Briuselio konvenciją, konsoliduotą 2000 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 44/2001 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (11),

—

atsižvelgdamas į nuo 2006 m. sausio 1 d. galiojančią bendrąją lengvatų sistemą (BLS), pagal kurią didesniam prekių skaičiui netaikomi muitai arba taikomi sumažinti muitai ir kuri apima ir naują skatinamąją priemonę, skirtą pažeidžiamoms šalims, turinčioms ypatingų prekybinių, finansinių ar vystymosi poreikių,

—

atsižvelgdamas į visus Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių susitarimus,

—

atsižvelgdamas į partnerystės susitarimą tarp Afrikos, Karibų jūros bei Ramiojo vandenyno grupės valstybių (AKR) ir Europos Sąjungos, pasirašytą 2000 m. birželio 23 d. Kotonu ir pataisytą 2005 m. ir 2010 m.,

—

atsižvelgdamas į savo rezoliucijas dėl ekonominės partnerystės susitarimų su AKR regionais ir šalimis, ypač į 2002 m. rugsėjo 26 d. (12), 2007 m. gegužės 23 d. (13) ir 2007 m. gruodžio 12 d. rezoliucijas (14),

—

atsižvelgdamas į tarptautines konvencijas dėl aplinkos, pvz., Monrealio protokolą dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų (1987), Bazelio konvenciją dėl pavojingų atliekų tarpvalstybinio pervežimo bei jų tvarkymo kontrolės (1989), Kartachenos protokolą dėl biologinės saugos (2000) ir Kioto protokolą (1997),

—

atsižvelgdamas į 2009 m. spalio mėn. pasirašyto Europos Sąjungos ir Pietų Korėjos laisvosios prekybos susitarimo 13 skyrių,

—

atsižvelgdamas į užbaigtas derybas dėl ES ir Kolumbijos bei Peru daugiašalio prekybos susitarimo pasirašymo,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento 2010 m. sausio 14 d. surengtą klausymą „Socialinių ir aplinkos apsaugos standartų taikymas prekybos derybose“,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 48 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir Užsienio reikalų komiteto, Vystymosi komiteto, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto ir Aplinkos, visuomenės sveikatos ir maisto saugos komiteto nuomones (A7-0312/2010),

A.

kadangi ryšys tarp prekybos, žmogaus teisių ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų tapo esminiu ekonominių ir prekybinių santykių aspektu ir yra sudedamoji derybų dėl laisvosios prekybos susitarimų dalis,

B.

kadangi vis dažniau ir dažniau iškraipoma konkurencija ir kyla aplinkosauginio ir socialinio dempingo rizika, o dėl to ypač nukenčia Europos Sąjungoje veikiančios įmonės ir darbuotojai, kurie privalo laikytis aukštesnių socialinių, aplinkos apsaugos ir mokesčių standartų,

C.

kadangi ES, palaikydama santykius su trečiosiomis šalimis, atsižvelgdama į savo prekybos partnerių išsivystymo lygį turi patvirtinti abipusiškumu paremtą prekybos strategiją ir dėl savo reikalavimų socialinėje ir aplinkos apsaugos srityse, ir dėl prekybos liberalizavimo, kad būtų sudarytos sąlygos, palankios teisingai ir sąžiningai tarptautinei konkurencijai,

D.

kadangi dvišaliai forumai tapo pagrindine vieta politiniams tikslams siekti, nes nėra daug žadančios perspektyvos, kad bus nustatytos daugiašalės taisyklės, kuriose PPO būtų reglamentuojami ryšiai tarp prekybos, darbo ar aplinkos apsaugos,

E.

kadangi vis dėlto labai svarbu, kad būtų nauja pusiausvyra tarp prekybos teisės ir pagrindinių teisių ir stiprinamas pagrindinių tarptautinių organizacijų dialogas, ypač tarp TDO ir PPO, siekiant nuoseklesnės tarptautinės politikos ir geresnės pasaulinės valdysenos,

F.

kadangi esama daug priežasčių, kodėl reikėtų įtraukti žmogaus teisių nuostatas ir socialinius bei aplinkos apsaugos standartus į tarptautinius prekybos susitarimus: pradedant siekiu sukurti teisingą ir sąžiningą prekybą ir užtikrinti atitinkamą prekybos sąžiningumą (angl. level playing field) ir baigiant normatyvesniu siekiu ginti visuotines Europos Sąjungos puoselėjamas vertybes bei toliau plėtoti nuoseklią įvairių krypčių ES politiką,

G.

primena, kad 1986 m. JT deklaracijoje dėl teisės į vystymąsi patvirtinama, kad teisė į vystymąsi yra neatsiejama žmogaus teisių dalis, kurią įgyvendinant kiekvienas asmuo ir tauta turi teisę dalyvauti ekonominio, socialinio ir kultūrinio vystymosi procesuose, prisidėti prie jų ir naudotis jais; taigi mano, kad ES įpareigota nepažeisti šios teisės, o kaip tik ją įtraukti į tarptautinius susitarimus ir vadovautis ja įgyvendinant Europos politiką,

H.

kadangi Lisabonos sutartyje vėl įtvirtinta, kad Europos Sąjungos išorės veiksmai, kurių neatskiriama dalis yra prekyba, turi būti įgyvendinami vadovaujantis tais pačiais principais, kuriais grindžiamas pačios Sąjungos sukūrimas; kadangi Europos socialiniu modeliu, kuris apima tvarų ekonomikos augimą ir geresnes darbo ir gyvenimo sąlygas, gali taip pat vadovautis kiti partneriai; kadangi prekybos susitarimai turi derėti ir su kitomis pareigomis ir tarptautiniais susitarimais, kurių valstybės narės įsipareigojo laikytis vadovaudamosi savo nacionaline teise,

I.

kadangi svarbu išsaugoti tokio pat lygio socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, galiojančius ES, ir svarbu, kad užsienio įmonės, veikiančios bendrojoje Europos rinkoje, laikytųsi šių standartų,

J.

kadangi žmogaus teisių nuostatų ir socialinių bei aplinkos apsaugos standartų įtraukimas į prekybos susitarimus gali būti naudingas tokiems susitarimams, nes rastųsi didesnė pilietinės visuomenės narių tarpusavio sąveika, didesnė parama politiniam ir socialiniam stabilumui ir sykiu būtų sudaryta prekybai palankesnė aplinka,

K.

kadangi prekybos ir pagarbos žmogaus teisių, socialinių ir aplinkos apsaugos standartams sritys yra svarbūs elementai užtikrinant taiką ir gerovę pasaulyje, tačiau vien jais negalima išspręsti visų santykiuose tarp įvairių pasaulio valstybių kylančių problemų; vis dėlto manydamas, kad politinės aklavietės problemą galima išspręsti stiprinant prekybos santykius ir taip užtikrinant, jog siekiant išspręsti konfliktus būtų apibrėžiami bendri interesai, visų pirma aplinkos apsaugos srityje,

L.

kadangi kitos šalys parodė teigiamus socialinių standartų įtraukimo į prekybos susitarimus pavyzdžius,

M.

kadangi bendroji lengvatų sistema grindžiama tuo, kad pagal šią sistemą lengvatas gaunančios šalys turi laikytis tarptautinėse žmogaus teisių konvencijose įtvirtintų principų ir pagrindinių darbo standartų, ir kadangi ši sistema apima specialų papildomų tarifinių lengvatų režimą, kuriuo siekiama skatinti ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti pagrindines tarptautines konvencijas žmogaus ir darbo teisių, aplinkos apsaugos ir geros valdysenos klausimais; kadangi nesilaikant šių sąlygų gali būti sustabdytas tokio prekybos režimo taikymas,

1.

ragina, kad būsimoje Europos Sąjungos prekybos strategijoje prekyba būtų laikoma ne pati savaime tikslu, bet priemone, kuri padėtų skatinti europines vertybes ir prekybos interesus bei teisingą prekybą ir įtvirtinti nuolatinę praktiką veiksmingai įtraukti ir įgyvendinti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus palaikant santykius su visomis ES prekybos partnerėmis; mano, kad derybose Europos Sąjunga turėtų vadovautis teigiamu, bet sykiu ir teisiškai privalomu požiūriu; pabrėžia, kad tvarų vystymąsi reglamentuojančių nuostatų įtraukimas, ypač į dvišalius susitarimus, bus naudingas visoms šalims;

2.

primena, kad prekybos politika – tai priemonė, padedanti siekti bendrųjų Europos Sąjungos tikslų, kad pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 207 straipsnį Europos Sąjungos prekybos politika vykdoma „vadovaujantis Sąjungos išorės veiksmų principais ir tikslais“ ir remiantis Europos Sąjungos sutarties 3 straipsniu ji turi prisidėti prie „tvaraus planetos vystymosi, tautų tarpusavio solidarumo ir pagarbos, laisvos ir sąžiningos prekybos, skurdo panaikinimo ir žmogaus, ypač vaiko, teisių apsaugos, taip pat prie griežto tarptautinės teisės, įskaitant Jungtinių Tautų Chartijos principus, laikymosi ir jos plėtojimo“;

3.

ragina PPO ir pagrindines Jungtinių Tautų institucijas labiau bendradarbiauti daugiašaliu lygmeniu žmogaus teisių srityje; mano, kad glaudesni ryšiai su JT vyriausiuoju žmogaus teisių komisaru ir su ekspertais, dirbančiais pagal specialiąsias procedūras, būtų itin naudingi siekiant sukurti daugiašalę prekybos sistemą, kuri prisidėtų prie to, kad būtų laikomasi žmogaus teisių; mano, kad į Vyriausiojo komisaro patirtį galėtų atsižvelgti PPO ekspertų grupės ir apeliacinė institucija tais atvejais, kai būtų nustatyti sunkūs žmogaus teisių pažeidimai;

4.

mano, kad nuolatinė visuotinė Žmogaus teisių tarybos atliekama peržiūra turėtų būti naudinga priemonė kontroliuojant, kaip tarptautiniuose prekybos susitarimuose laikomasi žmogaus teisių nuostatų;

5.

pabrėžia, kad labai svarbu stiprinti bendradarbiavimą su TDO, t. y. organizacija, kuri apibrėžia tarptautinius darbo standartus, derasi dėl jų ir prižiūri, kaip jie taikomi teisėje ir praktikoje, ir labai svarbu, kad TDO visapusiškai dalyvautų PPO veikloje;

6.

dar kartą tvirtina, kad tikslai išsaugoti ir apsaugoti atvirą ir nediskriminuojamąją daugiašalės prekybos sistemą ir veikti siekiant apsaugoti aplinką ir skatinti tvarų vystymąsi turėtų būti abipusiškai stiprinami; pabrėžia, kad pagal GATT susitarimo 20 straipsnį valstybės narės gali priimti prekybos priemones, skirtas aplinkai apsaugoti, jeigu šios priemonės nebus taikomos taip, kad jos taps savavališkos arba nepateisinamos diskriminacijos priemone; ragina valstybes nares visapusiškai taikyti šią nuostatą;

7.

džiaugiasi, kad yra įsteigtas PPO Prekybos ir aplinkos komitetas, nes tai turėtų būti pagrindinis forumas, kuriame galima tęsti integraciją ir stiprinti ryšį tarp aplinkos apsaugos ir prekybos; tikisi, kad šio komiteto vaidmuo ir veikla taps svaresni, kad būtų galima tinkamai įveikti svarbiausius prekybos ir aplinkos apsaugos iššūkius, su kuriais susiduria tarptautinė bendruomenė;

8.

pabrėžia, kaip svarbu gerinti galimybes naudotis ekologiškomis prekėmis ir technologijomis siekiant tvaraus vystymosi tikslų ir ragina visas derybose dalyvaujančias šalis dėti daugiau pastangų siekiant kuo greičiau užbaigti derybas dėl tarifinių ir netarifinių barjerų ekologiškoms prekėms ir paslaugoms sumažinimo arba panaikinimo, kad būtų skatinamos naujos užimtumo politikos formos, darbo vietų, atitinkančių TDO deramo darbo standartus, kūrimas ir Europos šalių pramonės bei MVĮ augimo galimybės;

9.

pabrėžia, kad būtina siekti pažangos derantis dėl kitų Dohos deklaracijos 31 straipsnio punktų, susijusių su ryšiu tarp esamų PPO taisyklių ir specialiųjų prekybos pareigų, numatytų daugiašaliuose tarptautiniuose susitarimuose aplinkos apsaugos srityje, ir skatinti glaudesnį Daugiašalių tarptautinių susitarimų aplinkos apsaugos srityje sekretoriatų ir PPO komitetų bendradarbiavimą, kuris yra pagrindinis veiksnys siekiant užtikrinti, kad prekybos ir aplinkos apsaugos sistemos būtų plėtojamos nuosekliai;

10.

mano, kad daugiašalis susitarimas dėl klimato būtų geriausia priemonė siekiant atsižvelgti į neigiamus išorės veiksnius aplinkai, susijusius su CO2, tačiau toks susitarimas artimiausioje ateityje gali nebūti sudarytas; todėl mano, kad Europos Sąjunga turėtų ir toliau svarstyti galimybes pramonės sektoriams, kuriuose yra reali anglies dioksido nutekėjimo rizika, nustatyti atitinkamas aplinkos apsaugos priemones, papildančias ES šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos CO2 leidimų pardavimus aukciono būdu, ypač vadinamąjį anglies dioksido įtraukimo mechanizmą, kuris, nepažeidžiant PPO taisyklių, leistų kovoti su CO2 išlakų šaltinio perkėlimu į trečiąsias šalis;

11.

siūlo, kai bus baigtos derybos ir pasirašytas tarptautinis susitarimas dėl klimato, sukurti tikrą Pasaulio aplinkos apsaugos organizaciją, kuri priverstų laikytis įsipareigojimų, kurie bus prisiimti, ir taikyti aplinkos apsaugos standartus; į šią būsimą organizaciją, pvz., būtų privaloma kreiptis aplinkosauginio dempingo atvejais;

12.

tvirtai remia teisiškai privalomų žmogaus teisių išlygų įtraukimo į Europos Sąjungos tarptautinius susitarimus praktiką, tačiau primena, kad yra didelių sunkumų, susijusių su šių išlygų kontrole ir įgyvendinimu; patvirtina, kad šios išlygos taip pat turi būti įtraukiamos į visus prekybos ir sektorių susitarimus nustatant aiškų ir tikslų konsultacijų mechanizmą, pagrįstą Kotonu susitarimo 96 straipsnyje numatytu pavyzdžiu; šiuo klausimu džiaugiasi, kad tokia išlyga buvo įtraukta į naujos kartos laisvosios prekybos susitarimus;

13.

pabrėžia, kad toks pat nuolatinio įtraukimo metodas turėtų būti taikomas į dvišalius susitarimus įtraukiant skyrius dėl tvaraus vystymosi;

14.

pažymi, kad būsimi prekybos susitarimai gali būti sudaromi tebesitęsiant dabartinei finansų krizei; mano, kad dėl šios priežasties socialiniai ir aplinkos apsaugos standartai, visų pirma susiję su išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekiu ir pavojingų atliekų tvarkymu, neturi būti pamirštami siekiant kitų tikslų;

15.

atsižvelgdamas į pirmiau minėtus tikslus, ragina Europos Komisiją į visus laisvosios prekybos susitarimus, dėl kurių ji derasi su trečiosiomis šalimis, nuolat įtraukti socialinius ir aplinkos apsaugos standartus, apimančius:

16.

pabrėžia, kad šių standartų laikymasis turi būti suprantamas kaip jų ratifikavimas, perkėlimas į nacionalinę teisę ir faktinis įgyvendinimas visoje šalies teritorijoje;

17.

reikalauja, kad visuose būsimuose prekybos susitarimuose būtų numatytas draudimas išnaudoti vaikų darbą, ypač atliekant gamtinių akmenų gavybos ir apdirbimo darbus, taip pat kad į juos būtų įtraukta bendra Europos sertifikavimo sistema, kurią taikant užtikrinama, jog importuojamas gamtinis akmuo ir gamtinio akmens gaminiai būtų pagaminti tokioje vertės kūrimo grandinėje, kurioje jokiu etapu neišnaudojamas vaikų darbas pagal TDO 182 konvencijos nuostatas;

18.

pabrėžia, kad laisvosios prekybos susitarimuose galima būtų numatyti sąlyginį liberalizavimą, apimantį trumpesnį apribojimų panaikinimo tvarkaraštį arba galimybę patekti į papildomą rinką, jei laikomasi aplinkos apsaugos ir socialinių standartų;

19.

pabrėžia, kad svarbu nuolat kontroliuoti, kaip įgyvendinamas susitarimas, visais etapais taikant atvirą ir įtraukųjį metodą:

20.

ragina, kad įgyvendinant ES prekybos susitarimus būtų veiksmingai užtikrinamas didžiausias skaidrumas, numatyti griežti viešųjų pirkimų reikalavimai ir kiekvienai šaliai atskirai teikiamos įmonių ataskaitos išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, siekiant kovoti su neteisėtu kapitalo nutekėjimu;

21.

primygtinai ragina Sąjungą derybose dėl prekybos susitarimų ginti teisę naudotis gamtiniais ištekliais, taip pat ginti čiabuvių ir vietos gyventojų teises naudotis svarbiausiais gamtiniais ištekliais; ragina Komisiją į derybas ir tarptautinius prekybos susitarimus įtraukti žemės įsigijimo ir nuosavybės trečiosiose šalyse, ypač mažiausiai išsivysčiusiose ir besivystančiose šalyse, problemą;

22.

pripažįsta, kad į dvišalius susitarimus, dėl kurių šiuo metu vyksta derybos, privaloma įtraukti skyrius dėl tvaraus vystymosi, tačiau jie galėtų būti patobulinti, jei juose būtų numatyta:

23.

pabrėžia, kaip svarbu papildyti susitarimus papildomosiomis priemonėmis (įskaitant techninės pagalbos priemones ir bendradarbiavimo programas), kuriomis būtų siekiama pagerinti įgyvendinimo, ypač pagrindinių konvencijų žmogaus teisių klausimais ir socialinių ir aplinkos apsaugos standartų, galimybes;

24.

mano, kad 27 konvencijos, kurias prašoma ratifikuoti ir veiksmingai įgyvendinti, kad būtų galima naudotis BLS+ sistema, – tai išskirtinis žmogaus teises, darbo teisę, aplinkosaugos ir geros valdysenos standartus reglamentuojančių konvencijų rinkinys; pabrėžia, kad iki šiol BLS+ sistema turėjo juntamą teigiamą poveikį šių konvencijų ratifikavimo klausimu, tačiau ne itin teigiamą turint mintyje jų įgyvendinimą, ir todėl norėtų labiau akcentuoti papildomas priemones, kuriomis būtų siekiama pagerinti įgyvendinimo galimybes; taip pat mano, kad, siekdama užtikrinti BLS+ sistemos patikimumą, Komisija turi rengti tyrimus ir prireikus panaikinti lengvatas, jei iš atitinkamų įrodymų matyti, kad kai kurios šalys neįgyvendina 27 konvencijų;

25.

mano, kad galėtų būti sukurtas glaudesnis ryšys tarp žmogaus teisių išlygų ir BLS+ sistemos Europos Sąjungos susitarimuose su trečiosiomis šalimis, ypač turint mintyje stebėseną;

26.

ragina Komisiją persvarstant BLS tvarką užtikrinti, ji būtų naudinga visų pirma šalims, kurioms to labiausiai reikia, ir supaprastinti kilmės taisykles, kad įgyvendinant iniciatyvą „Visi produktai, išskyrus ginklus“ ir pagal BLS+ tvarką lengvatas gaunančios šalys turėtų iš jų kuo daugiau naudos; ragina nustatyti lengvatų pagal šią sistemą suteikimo ir panaikinimo mechanizmus, lyginamuosius standartus ir skaidrius kriterijus; tai pat prašo, kad Europos Parlamentas visapusiškai dalyvautų viso proceso metu, ypač turint mintyje Tarybos pasiūlymą dėl lengvatas gaunančių šalių sąrašų, tyrimų pradėjimą ar laikiną BLS+ sistemos netaikymą;

27.

primygtinai ragina Komisiją kuo greičiau pateikti pasiūlymą dėl reglamento, pagal kurį būtų uždrausta importuoti į Sąjungą prekes, pagamintas naudojant šiuolaikines vergovės formas, prievartinį darbą, visų pirma ypač pažeidžiamų grupių darbą, ir pažeidžiant pagrindinius žmogaus teisių principus;

28.

ragina Komisiją remiantis pamatiniu susitarimu dėl Europos Parlamento ir Komisijos santykių teikti Parlamentui išsamią informaciją apie visus svarbius klausimus visuose derybų dėl tarptautinių prekybos susitarimų etapuose;

29.

ragina Komisiją, atsižvelgiant į Parlamento įgaliojimus, išplėstus pagal Lisabonos sutartį, užtikrinti veiksmingą informacijos srautą ir suteikti Parlamento atstovams stebėtojų statusą, taigi sudaryti jiems galimybę bet kuriuo metu dalyvauti visuose svarbiuose posėdžiuose ir susipažinti su visais svarbiais dokumentais;

30.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.