15.2.2011   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 48/2

1.2.1

turi būti atvira ir visa apimanti, joje turi būti atsižvelgiama į socialinius, ekonominius ir aplinkosaugos aspektus, nepamirštant pasiūlymų, kuriuos pateikė pilietinės visuomenės organizacijos, ir pasinaudojant šių organizacijų patirtimi;

1.2.2

atsižvelgiant į tai, kad atitinkami klausimai yra sudėtingi ir susiję tarpusavyje, ji gali būti veiksminga tik tuo atveju, jeigu bus nuosekliai laikomasi kompleksinio, o ne sektorių požiūrio, ir bus pabrėžiama būtinybė siekti atitinkamų suinteresuotųjų subjektų tikslų;

1.2.3

joje turi būti atsižvelgiama į bendradarbiavimą nekarinio saugumo srityse ir siekiama jį skatinti, pavyzdžiui, pagalbos tarnybų darbas išvien įvykus stichinėms nelaimėms, darbuotojų judumas, įmonės ir kt., nenumatytų atvejų planų rengimas ekologinių nelaimių padariniams šalinti;

1.2.4

turi padėti geriau pasinaudoti Lisabonos sutartyje numatytomis galimybėmis, pavyzdžiui, dalyvaujamosios demokratijos principo nuoseklaus taikymo srityje;

1.2.5

turi būti tinkama priemonė:

1.2.6

turi atspindėti ES makroregioninę politiką ir aktyvų, konstruktyvų organizuotos pilietinės visuomenės vaidmenį ir jos indėlį;

1.2.7

turi padėti koordinuoti jau įvairiais lygmenimis ir įvairiose regiono vietovėse veikiančių bendradarbiavimo sistemų darbą, kad jis taptų veiksmingesnis ir būtų vengiama jo dubliavimosi;

1.2.8

turi turėti aiškią, paprastą ir skaidrią valdymo sistemą, pagrįstą organizuotai pilietinei visuomenei taikomu principu „iš apačios į viršų“; valdymo rezultatai turėtų būti vertinami metinėse konferencijose;

1.2.9

turi būti įgyvendinama kaip procesas, suteikiantis lankstumo galimybę ir leidžiantis periodiškai atlikti peržiūras, o, kai galima, skirti papildomus finansinius išteklius;

1.2.10

turi būti nustatyti realistiški tikslai, o siekiant užtikrinti sėkmingą jos įgyvendinimą, nustatyti prioritetai; turėtų būti parengtas vidutinės trukmės veiksmų planas šiems tikslams pasiekti; tame veiksmų plane turi būti aiškiai pasakyta, kad aktyvus visų suinteresuotųjų subjektų dalyvavimas pagal partnerystės principą yra pagrindinė sėkmės sąlyga;

1.2.11

turi pasiekti akivaizdžių ir apčiuopiamų rezultatų visuomenei ir piliečiams, kad piliečiams, įskaitant jaunimą, būtų sudarytos geresnės darbo ir gyvenimo sąlygos;

1.2.12

turi atspindėti socialinio ir pilietinio dialogo svarbą;

1.2.13

joje turi būti pripažįstama susisiekimo svarba Dunojaus regione;

1.2.14

joje turi būti atsižvelgiama į ES Baltijos jūros regiono strategijos įgyvendinimo patirtį.

1.3.1

turėtų būti sukurtas pilietinės visuomenės organizacijų regioninis tinklas (Dunojaus pilietinės visuomenės forumas), kad, be kita ko, būtų rengiami bendrieji veiksmai ir projektai; tinklo nariai galėtų kartą per metus susitikti įvairiose regiono vietose;

1.3.2

renginiai (susitikimai, festivaliai, vizitai, parodos, mugės, kt.), būtini sustiprinti Dunojaus regiono žmonių solidarumo jausmą, ugdyti regioninį sąmoningumą ir puoselėti kultūrų įvairovę, pirmiausia jaunimo; regioninės kultūros peržiūros taip pat padėtų siekti šio tikslo;

1.3.3

Dunojaus savaitė kasmet turėtų būti rengiama vis kitoje vietoje; tai galėtų būti tinkamas forumas aptarti su Dunojaus strategija susijusius aktualius klausimus ir supažindinti su rezultatais;

1.3.4

nuolatinei piliečių ir organizuotos pilietinės visuomenės paramai ir Europos Sąjungoje, ir kaimyninėse ES nepriklausančiose valstybėse užtikrinti reikalinga veiksminga nuolatinė Dunojaus strategijos komunikacijos strategija;

1.3.5

rengiant Dunojaus strategijos programas, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas nepalankioje padėtyje atsidūrusioms ir marginalizaciją patiriančioms grupėms, pirmiausia romams;

1.3.6

turėtų būti stiprinami reguliarūs regiono suinteresuotųjų subjektų ryšiai, o jų bendradarbiavimas turėtų tapti glaudesnis, kartu turėtų vykti socialinis ir pilietinis dialogas; nacionalinio lygio ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos galėtų svariai prisidėti šioje srityje;

1.3.7

Dunojaus verslo forumo, kurį sudarytų socialiniai ir ekonominiai subjektai, sukūrimas galėtų būti svarbi bendradarbiavimo ir ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Dunojaus regione priemonė; turėtų būti sudarytos galimybės darbdavių organizacijoms dalyvauti šio forumo rengimui skirtose finansavimo programose ir skatinamas jų dalyvavimas;

1.3.8

tolesnis kliūčių laisvam judėjimui mažinimas arba panaikinimas, taikant tinkamo darbo ir teisingo atlyginimo principus, turėtų padėti suartinti žmones;

1.3.9

įgyvendinant Dunojaus strategiją, turėtų būti pasinaudota informacinės visuomenės laimėjimais ir paslaugomis;

1.3.10

galėtų būti sudaryta tarptautinė mokslinių tyrimų grupė mokslinei analizei atlikti ir Dunojaus regiono strateginiams klausimams analizuoti; šios grupės darbą turėtų remti stipendijų programa;

1.3.11

mums reikėtų apsvarstyti, kaip Europos metų ir teminės programos galėtų būti susietos su Dunojaus strategija;

1.3.12

turėtų būti remiamos regiono kalbų mokymosi iniciatyvos;

1.3.13

EESRK turėtų įsteigti nuolat veikiančią observatoriją ar tyrimo grupę Dunojaus strategijos klausimais;

1.3.14

Dunojaus strategijos nuostatas ir jos veiksmų planą turėtų įgyvendinti ir stebėti valdymo komitetas, į kurio sudėtį įeitų organizuotos pilietinės visuomenės atstovai ir kuris galėtų rengti metines ataskaitas, apibendrinančias komiteto išvadas;

1.3.15

priimdama Dunojaus strategiją, Europos Komisija turėtų paremti ir keletą bandomųjų projektų pradinei patirčiai patikrinti ir įgyti;

1.3.16

Dunojaus strategijos ir veiksmų plano įgyvendinimą galėtų finansuoti įvairūs šaltiniai: be ES finansavimo (pirmiausia iš struktūrinių fondų), finansuoti taip pat galėtų regiono šalys, privatus sektorius ir tarptautinės finansų įstaigos. Paramai iš šių šaltinių gauti rekomenduotume sukurti specialų fondą.

1.3.17

EESRK Dunojaus strategiją, kurią planuojama priimti 2011 m. pirmąjį pusmetį, Vengrijos pirmininkavimo laikotarpiu, laiko ryžtinga dinamiško, konkurencingo, įtraukaus ir klestinčio Dunojaus regiono vystymo priemone.

—

ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos aspektus,

—

upės vaidmenį transporto ir infrastruktūros srityje, ypatingą dėmesį skiriant visos Europos VII transporto koridoriui, kuris turi įtakos Dunojui ir į susijusias galimybes vystyti ekonominę veiklą apskritai; atsižvelgti į būtinybę remti farvaterio priežiūros priemones, kurios svarbios transportui, ir pašalinti TEN-T prioritetų projekte Nr. 18 nurodytas laivybos kliūtis (šiuo tikslu reikėtų vadovautis Bendro pareiškimo projektu, parengtu remiant Tarptautinei Dunojaus upės apsaugos komisijai, ir praktiškai jį įgyvendinti); į būtinybę tęsti įvairiarūšio transporto projektus (konteinerių terminalų statybą uostuose) ir papildomus kelių transporto projektus Dunojaus regione (prekių transporto srautams svarbius tiltus); galiausiai į būtinybę įgyvendinti projektus, kurie turėtų didelį poveikį vystymuisi, pavyzdžiui, Dunojaus–Bukarešto kanalą, kuris būtų naudingas Europos ekonomikai;

—

Dunojų kaip geriamojo vandens ir energijos šaltinį ir gamtinę aplinką, kurią reikia saugoti, o svarbiausia sudedamoji dalis yra tvarus vystymasis, reikėtų remti energetikos infrastruktūros projektus, pavyzdžiui hidroelektrines,

—

inovacijų, mokslinių tyrimų ir švietimo vaidmenį regione,

—

turizmo poreikius Dunojaus regione ir kaimo plėtros potencialą; kalbant apie potencialą, reikėtų apsvarstyti galimybę finansuoti tuos projektus, kurie skatintų veiklą tose šalyse, kurių žemės ūkio tradicijos yra gilios; grūdų krovimo infrastruktūros projektų finansavimas padėtų atskleisti vietos žemės ūkio galimybes, visų pirma senas ūkininkavimo tradicijas turinčiose šalyse,

—

upės vaidmenį ugdant bendrą su Dunojumi susijusį sąmoningumą ir identitetą, papildančius europinį sąmoningumą ir visos ES identitetą; didelė svarba šioje srityje tenka kultūrų dialogui ir ES solidarumui su ES nepriklausančiomis regiono valstybėmis,

—

tai, kad padidėję transporto srautai neturėtų kenkti aplinkai,

—

tai, kad būtina sudaryti konfliktų sprendimo galimybes įtampai, kuri jau nuo seno tvyro šiame regione, panaikinti.