a)

Siekiant veiksmingų veiksmų būtina nedelsiant nustatyti situacijas, kuriose gali būti taikoma THT. Atsakingi ES organai, įskaitant atitinkamas Tarybos darbo grupes, jų kompetencijai priskirtose srityse turėtų stebėti situacijas, kuriose gali būti taikoma THT, prireikus konsultuodamiesi dėl THT ir jos taikymo. Tam tikrais atvejais jie turėtų įvardyti ir pasiūlyti veiksmus, skirtus vadovaujantis šiomis gairėmis skatinti laikytis THT. Prireikus reikėtų konsultuotis ir keistis informacija su šios srities reikšmingais subjektais, įskaitant Tarptautinį raudonojo kryžiaus komitetą (TRKK) ir kitas atitinkamas organizacijas, pavyzdžiui, JT ir regionines organizacijas. Tam tikrais atvejais taip pat turėtų būti svarstoma galimybė pasitelkti Tarptautinę humanitarinę faktų nustatymo komisiją (THFNK), įsteigtą pagal 1949 m. Ženevos konvencijos I papildomo protokolo 90 straipsnį, kuri gali padėti skatinti laikytis THT pasinaudodama savo faktų nustatymo gebėjimais ir gerai veikiančia tarnyba.

b)

Kai tinka, ES misijų vadovai bei atitinkami ES įgaliotiniai, įskaitant ES civilinių operacijų vadovus, ES karinių operacijų vadus ir ES specialiuosius įgaliotinius, turėtų į savo ataskaitas apie atitinkamą valstybę ar konfliktą įtraukti THT situacijos vertinimą. Ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama informacijai apie padarytus rimtus THT pažeidimus. Jei įmanoma, tokiose ataskaitose taip pat turėtų būti pateikiami priemonių, kurių galėtų imtis ES, analizė ir pasiūlymai.

c)

Į ES posėdžiams parengtus dokumentus tam tikrais atvejais taip pat turėtų būti įtraukta THT taikomumo analizė, o tokiuose posėdžiuose dalyvaujančios valstybės narės taip pat turėtų užtikrinti, kad prireikus jos galėtų gauti rekomendacijas dėl su THT susijusių klausimų. Kilus ginkluoto konflikto pavojui turėtų būti informuojama Tarybos tarptautinės teisės darbo grupė (COJUR) kartu su kitomis atitinkamomis darbo grupėmis. Prireikus ir jei įmanoma, COJUR galėtų būti pavesta atitinkamiems ES organams pateikti pasiūlymus dėl būsimų ES veiksmų.

a)

Politinis dialogas: atitinkamais atvejais THT laikymosi klausimas turėtų būti iškeltas vystant dialogus su trečiosiomis šalimis. Tai yra ypač svarbu atsižvelgiant į tebevykstančius ginkluotus konfliktus, kuomet pranešama apie THT pažeidimus. Tačiau taikos metu ES taip pat turėtų raginti to dar nepadariusias valstybes laikytis svarbių THT priemonių, pavyzdžiui, 1977 m. papildomų protokolų ir Tarptautinio baudžiamojo teismo statuto, ir visiškai jas įgyvendinti. Siekiant visiškai įgyvendinti priemones, būtina priimti šių priemonių įgyvendinimui būtinus teisės aktus ir mokyti atitinkamą personalą tarptautinės humanitarinės teisės.

b)

Bendro pobūdžio vieši pareiškimai: viešuose pareiškimuose su THT susijusiais klausimais ES, kai tai yra tikslinga, turėtų pabrėžti THT laikymosi svarbą.

c)

Demaršai ir (arba) vieši pareiškimai dėl konkrečių konfliktų: gavusi informaciją apie THT pažeidimus ES turėtų svarstyti galimybę atitinkamai daryti demaršus ir viešus pareiškimus, kuriais toks elgesys būtų pasmerkiamas ir būtų reikalaujama, kad šalys įgyvendintų savo įsipareigojimus pagal THT bei imtųsi veiksmingų priemonių, kuriomis būtų užkertamas kelias tokiems pažeidimams.

d)

Ribojamosios priemonės/sankcijos: ribojamųjų priemonių (sankcijų) taikymas gali būti veiksminga priemonė, skatinanti laikytis THT. Todėl turėtų būti vertinama galimybė taikyti tokias priemones valstybėms ar nevalstybiniams subjektams, kurie yra konflikto šalis, taip pat fiziniams asmenims, kai tokios priemonės yra tikslingos ir atitinka tarptautinės teisės reikalavimus.

e)

Bendradarbiavimas su kitais tarptautiniais organais: tam tikrais atvejais, skatindama laikytis THT, ES turėtų bendradarbiauti su JT ir atitinkamomis regionų organizacijomis. Tam tikrais atvejais, siekdamos šio tikslo, ES valstybės narės taip pat turėtų veikti kaip kitų organizacijų, įskaitant Jungtines Tautas, narės. Tarptautinis Raudonojo kryžiaus komitetas (TRKK) atlieka sutartyse įtvirtintą, pripažįstamą ir seniai nusistovėjusį neutralios nepriklausomos humanitarinės organizacijos, skatinančios laikytis THT, vaidmenį.

f)

Krizių valdymo operacijos: tam tikrais atvejais turėtų būti vertinama trečiųjų šalių daromų THT pažeidimų prevencijos ir sustabdymo svarba rengiant ES krizių valdymo operacijų įgaliojimus. Atitinkamais atvejais tai gali apimti TBT (4) ar kitiems karo nusikaltimų tyrimams naudingos informacijos rinkimą.

g)

Asmeninė atsakomybė: nors pasibaigus konfliktui kartais yra sunku išlaikyti pusiausvyrą tarp bendro taikos atkūrimo tikslo ir būtinybės kovoti su nebaudžiamumu, ES turėtų užtikrinti, kad už padarytus karo nusikaltimus būtų baudžiama. Siekiant užtikrinti atgrasantį poveikį ginkluotų konfliktų metu baudžiamasis persekiojimas už karo nusikaltimus turėtų būti pastebimas ir, jei įmanoma, turėtų vykti valstybėse, kuriose tokie pažeidimai buvo padaryti. Todėl ES turėtų skatinti trečiąsias valstybes priimti baudžiamosios teisės aktus, numatančius bausmes už THT pažeidimus. Todėl taip pat turėtų būti vertinama ES parama TBT ir karo nusikaltėlių persekiojimo priemonės.

h)

Mokymas: būtina mokyti tarptautinės humanitarinės teisės siekiant užtikrinti, kad ginkluotų konfliktų metu būtų laikomasi THT. Mokyti ir šviesti taip pat būtina taikos metu. Mokomi visi gyventojai, tačiau ypač daug dėmesio turėtų būti skiriama atitinkamoms grupėms, pavyzdžiui, teisėsaugos pareigūnams. Papildomi įsipareigojimai taikomi karo personalo mokymui. ES turėtų svarstyti galimybę trečiosiose šalyse rengti ir finansuoti mokymus bei švietimą THT srityje, be kita ko, pagal platesnes programas, remiančias teisinę valstybę.

i)

Ginklų eksportas: Tarybos bendrojoje pozicijoje 2008/944/BUSP, nustatančioje bendrąsias taisykles, reglamentuojančias karinių technologijų ir įrangos eksporto kontrolę (5), nustatyta, kad prieš suteikiant licenciją eksportuoti ginklus turėtų būti įvertinama, kaip importuojanti valstybė laikosi THT.