52009PC0092

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 24/02/2009

KOM(2009) 92 galutinis

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl konsultacijų su Mauritanijos Islamo Respublika pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnį užbaigimo

(pateikta Komisijos)

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

2008 m. rugsėjo 15 d. Europos Sąjunga nusprendė pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnį pradėti konsultacijas su Mauritanijos Islamo Respublika. Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad 2008 m. rugpjūčio 6 d. įvykus valstybės perversmui Mauritanijoje buvo itin šiurkščiai ir akivaizdžiai pažeistos esminės susitarimo 9 straipsnio nuostatos (demokratijos ir teisinės valstybės principų laikymasis) ir susidarė padėtis, kuri 96 straipsnio 2 dalies b punkte apibrėžiama kaip ypatingos skubos atvejis. Vykstant šioms konsultacijoms 2008 m. spalio 20 d. Paryžiuje surengtas ES, kuriai atstovavo Tarybai pirmininkaujanti valstybė narė bei Komisija, ir AKR susitikimas, kuriame dalyvavo ir neteisėtos vyriausybės, kurią suformavo Mauritanijoje valdžią paėmusi karinė chunta, atstovai.

Susitikime Mauritanija negalėjo pateikti Europos Sąjungai priimtinų pasiūlymų. Mauritanija nepasiūlė ir neįsipareigojo nedelsdama ir besąlygiškai išlaisvinti teisėtą prezidentą, jos pasiūlymai ir įsipareigojimai visiškai neatitiko konstitucijos ir buvo neteisėti, nepateikta jokių perspektyvų, kad artimiausiu metu bus atkurta konstitucinė tvarka.

Būdama atvira dialogui ir puikiai suprasdama, kad politinė padėtis Mauritanijoje sudėtinga, ES siekė atsižvelgti į teigiamus pokyčius, kurie galėtų įvykti priėmus tarptautinės bendrijos reikalavimus atitinkantį sprendimą, ir pasiūlė Mauritanijai mėnesį nenutraukti konsultacijų, kol ši galės pasiūlyti potencialiai priimtiną sprendimą.

Tačiau nuo to meto Europos Sąjunga, nuolat konsultuodamasi su tarptautine bendrija ir ypač su Afrikos Sąjunga, Mauritanijoje nepastebėjo jokių teigiamų pokyčių. 2008 m. lapkričio 10 d. Adis Abeboje surengtas Afrikos Sąjungos, Arabų valstybių lygos, Jungtinių Tautų, Islamo konferencijos organizacijos, Frankofonijos organizacijos ir Europos Sąjungos susitikimas. Susitikimo dalyviai paskelbė pranešimą, prie kurio prisijungė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatiniai nariai (išskyrus Kiniją, kuriai neatstovauta) bei Afrikos nariai, ir kuriame, be kitų dalykų, „ po valstybės perversmo valdžią paėmusios institucijos“ dar kartą „ primygtinai raginamos visapusiškai bendradarbiauti su Afrikos Sąjunga ir kitomis susijusiomis regioninėmis bei tarptautinėmis organizacijomis, siekiant rasti priimtiną politinę išeitį iš dabartinės krizės, kurios pagrindas būtų besąlyginis Prezidento Sidi Ould Cheikh Abdallahi išlaisvinimas , jo, kaip teisėtai išrinkto prezidento, indėlis sprendžiant krizę, visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, Mauritanijos konstitucijos ir tarptautinio teisėtumo principų laikymasis “ .

Minėtame susitikime dalyviams pateiktas Mauritanijos de facto valdžios institucijų krizės sprendimo pasiūlymas. Šiame pasiūlyme, kurio pagrindas – teisėto prezidento, kaip „ buvusio prezidento “ ir „ buvusio valstybės vadovo “, išlaisvinimas vadovaujant ir kontroliuojant dabartinei chuntai bei neteisėtai vyriausybei , numatyta nacionalinių konsultacijų procedūra siekiant nustatyti pereinamojo laikotarpio iki naujų prezidento rinkimų gaires ir nuostatas, tačiau jis neatitinka tarptautinės bendrijos reikalavimų, nes akivaizdžiai nesilaikoma konstitucinės tvarkos, teisėtam prezidentui nesiūlomos jokios funkcijos, įtvirtinama neteisėta po valstybės perversmo atsiradusi valdžia ir nepateikiama konstitucinės tvarkos atkūrimo artimiausiu metu perspektyvų. Pritarti tokiam pasiūlymui reikštų pripažinti, kad valstybės perversmas yra tarptautiniu mastu pripažįstamas valdžios pasikeitimo būdas.

2008 m. lapkričio 21 d., pasibaigus derybose pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį Mauritanijai skirtam svarstymo laikotarpiui, minėtos organizacijos dar kartą susirinko Adis Abeboje ir patvirtino, kad nepritaria chuntos pateiktiems krizės sprendimo pasiūlymams. Baigiamajame šio susitikimo pranešime partneriai kartu su Saugumo Tarybos nuolatiniais nariais – šįkart prisijungė ir Kinija – ir nenuolatiniais Afrikos nariais

1. nustatė, kad po paskutinio lapkričio 10 d. susitikimo chunta nepateikė jokios naujos informacijos;

2. dar kartą patvirtino lapkričio 10 d. pranešime pateiktas krizės sprendimo sąlygas;

3. nurodė, kad sprendžiant krizę būtų galima numatyti rengti rinkimus, laikantis lapkričio 10 d. nuostatų;

4. pritarė „galimybei“ kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, jei „pastangos neduotų rezultatų“;

5. dar kartą patvirtino, kad organizacijos padarys išvadas dėl susidariusios aklavietės ir „laikui atėjus“ imsis reikiamų priemonių, tarp kurių ir individualių;

6. nusprendė į Mauritaniją siųsti partnerių delegaciją, kuri supažindintų su partnerių pozicija ir ieškotų abi puses tenkinančio sprendimo.

Nuo 2008 m. rugpjūčio 6 d. viloje kalintas Prezidentas Sidi Ould Cheick Abdallahi lapkričio 13 d. perkeltas į jo gimtąjį kaimą (Lemdeną), 250 km į pietus nuo Nouakchotto. Stebimas kariškių, jis galėjo būti aplankytas arba susitikti su spaudos atstovais. Tačiau žiniasklaidai buvo uždrausta nušviesti lapkričio 28 d. nepriklausomybės šventėje pasakytą kalbą. Ankstų gruodžio 21 d. rytą prezidentas prieš savo valią buvo nuvežtas į Nouakchottą ir išlaisvintas savo privačioje rezidencijoje. Nedelsdamas ir be niekieno pagalbos jis grįžo į Lemdeną, nes pats norėjo nustatyti savo grįžimo datą. Iš jo buvo atimtas pasas. Nors Prezidentas Abdallahi laipsniškai išlaisvintas, konsultacijos ieškant bendru sutarimu pagrįsto krizės sprendimo dar neįvyko. Karinė chunta, deja, nemokėjo arba nenorėjo pasinaudoti šia proga ir, remiama daugumos parlamento ir senato narių, toliau stiprina savo valdžią, kartu ribodama ir malšindama protestus.

2008 m. gruodžio 6–7 d. Afrikos Sąjungos globojamoje misijoje tarptautiniai partneriai gavo Generolo Abdel Aziz pažadą, kad teisėtas prezidentas bus besąlygiškai išlaisvintas; tai buvo padaryta, tačiau partneriai pastebėjo, kad generolas nesutiko pritarti kitiems pagrindiniams krizės sprendimo pasiūlymams, o Prezidentas Abdallahi nenorėjo derėtis dėl sprendimo, kol karinė chunta nepasitrauks ir kol jis pats negrįš į valdžią. 2008 m. gruodžio 12 d. Briuselyje vyko kitas partnerių susitikimas, kuriame konstatuota, kad patekta į aklavietę, pabrėžta, kad išlaisvinimas būtų pirmasis teigiamas žingsnis, ir kartu patvirtinta, kad neįvykus jokių teigiamų pokyčių reikės imtis atitinkamų priemonių. Oficialiai išlaisvintas Prezidentas Abdallahi liko savo gimtajame kaime, aktyviai nedalyvauja šalies politiniame gyvenime ir kartu reikalauja visų savo, kaip vienintelio teisėto prezidento, teisių ir pareigų.

2008 m. gruodžio 26 d.–2009 m. sausio 6 d. chunta surengė generalinę demokratijos asamblėją, kurioje daugiausia dalyvavo parlamento nariai, ypač perversmą palaikantys „nepriklausomi“ deputatai, ir daug organizacijų. Nors viskas vyko gana padrikai, kalbas sakė dauguma dalyvių. Svarbiausia šiame forume pateikta rekomendacija – gegužės 30 d. surengti prezidento rinkimus. Konsultacijų dėl valdžioje esančių kariškių galimų kandidatūrų išvadose pateikiama argumentų ir už, ir prieš, tačiau matyti, kad iš esmės aktyviai palaikoma Generolo Aziz kandidatūra, ir kad nekyla abejonių dėl jo tinkamumo dalyvauti rinkimuose, jei jis atsisakys kariškio statuso.

Demokratijos gynybos pajėgų koordinacinė grupė (CFDD), kurios veikloje dalyvauja trylika su valstybės perversmu kovojančiam Nacionaliniam demokratijos gynybos frontui priklausančių partijų, šešios profesinių sąjungų organizacijos ir trisdešimt pilietinės visuomenės organizacijų, boikotavo generalinę asamblėją. Ahmed Ould Daddah ir jo partija, RFD, iš pradžių dalyvavę generalinėje asamblėjoje, kritikavo nevykusį asamblėjos organizavimą bei padrikus susirinkimus ir nepritarė išvadoms, kurios labiau atspindi perversmo privalumus, o ne bendru sutarimu pagrįstą sprendimą dėl konstitucinės tvarkos atkūrimo.

Taigi generalinė asamblėja nepateikė bendru sutarimu pagrįsto sprendimo, jos politiškai neparėmė tokios svarbios partijos kaip opozicijoje esanti RFD ir, aišku, tos, kurios palaiko teisėtą prezidentą. Asamblėjoje daugiau išreikšta nepriklausomų parlamento narių ir senatorių, kuriems įtaką daro perversmininkai ir įprastinė valdžios garbintojų minia, nuomonė. Generalinės asamblėjos pasiūlyti sprendimai – tai iš esmės parama perversmui siekiant jį padaryti teisėtu. Jie beveik nesiskiria nuo pasiūlymų, kuriuos atmetė Afrikos Sąjunga ir tarptautiniai partneriai, o prieš tai, spalio mėn. Paryžiuje vykusiame konsultacijų pagal 96 straipsnį susitikime, ir Europos Sąjunga. Afrikos Sąjunga aukščiausiu lygiu nustatė vasario 5 d. terminą, kuriam pasibaigus numatyta imtis sankcijų, jei konstitucinė tvarka nebus atkurta.

Remiantis išdėstytais faktais, Europos Sąjungai belieka tik išreikšti savo nepritarimą ir atmesti Mauritanijos karinio režimo iniciatyvas. Todėl ji priversta nutraukti pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį pradėtas oficialias konsultacijas. Europos Sąjunga ir toliau stebės įvykius Mauritanijoje, tikėdamasi, kad padėtis pagerės.

Kad atsirastų daugiau galimybių atkurti konstitucinę tvarką ir demokratiją, ES ir jos valstybės narės, remdamosi skirtingomis kompetencijos sritimis, turėtų imtis atitinkamų priemonių, įskaitant individualias sankcijas valstybės perversmo organizatoriams, artimiausiems pagalbininkams bei šeimų nariams ir ekonominio pobūdžio sankcijas, itin sumažinant tiesioginės pagalbos vyriausybei, valstybinėms arba valstybės valdomoms įstaigoms ir įmonėms sumą.

Prie šio sprendimo pridedamame rašte smulkiau išdėstytos ribojamosios bendradarbiavimo priemonės neturės daryti įtakos humanitarinei pagalbai, tiesioginei paramai gyventojams ir pilietinei visuomenei, svarbiausios problemos – maisto sauga, pabėgėlių sugrįžimas, žmogaus teisės, migracija, demokratijos kultūros ugdymas ir reikiamas pasirengimas laipsniškam bendradarbiavimo atkūrimui, kai tam ateis laikas – nebus pamirštos.

Dabartinio partnerystės žuvininkystės sektoriuje susitarimo ateitis priklausys nuo to, kaip Mauritanija įgyvendins sektorinę paramą, nuo Europos laivyno prekybos prioritetų, išteklių būklės ir šalies politinės bei ekonominės padėties.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, ir remdamasi peržiūrėto Kotonu susitarimo 9 ir 96 straipsniais Komisija siūlo Tarybai užbaigti konsultacijas su Mauritanijos Islamo Respublika ir priimti pridedamą sprendimą.

Pasiūlymas

TARYBOS SPRENDIMAS

dėl konsultacijų su Mauritanijos Islamo Respublika pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnį užbaigimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį,

atsižvelgdama į 2000 m. birželio 23 d. Kotonu pasirašytą AKR ir EB partnerystės susitarimą[1] (toliau – Kotonu susitarimas), iš dalies pakeistą 2005 m. birželio 25 d. Liuksemburge pasirašytu susitarimu[2], ypač į jo 96 straipsnį,

atsižvelgdama į Vidaus susitarimą dėl priemonių, kurių reikia imtis, ir tvarkos, kurios reikia laikytis, siekiant įgyvendinti Kotonu susitarimą[3], ypač į jo 3 straipsnį,

atsižvelgdama į Komisijos pasiūlymą,

kadangi:

(1) Pažeistos esminės Kotonu susitarimo 9 straipsnio nuostatos.

(2) Remiantis Kotonu susitarimo 96 straipsniu, 2008 m. spalio 20 d. pradėtos konsultacijos su AKR šalimis ir Mauritanijos Islamo Respublika, kurioms vykstant valdžią paėmusios karinės chuntos atstovai nepateikė priimtinų pasiūlymų ir įsipareigojimų. Nepaisant suteikto papildomo vieno mėnesio termino, nepateikta jokios naujos informacijos,

NUSPRENDŽIA:

1 straipsnis

Konsultacijos su Mauritanijos Islamo Respublika pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį užbaigiamos.

2 straipsnis

Kotonu susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punkte numatytos atitinkamos priemonės yra tokios, kokios apibrėžtos priede pateikiamame laiške.

3 straipsnis

Šis sprendimas įsigalioja jo priėmimo dieną.

Jis galioja dvidešimt keturis mėnesius nuo tos dienos, kurią Taryba jį priėmė. Jis reguliariai peržiūrimas ne rečiau kaip kartą per 6 mėnesius, atsižvelgiant į bendras Europos Sąjungai pirmininkaujančios valstybės narės ir Komisijos stebėjimo misijas.

4 straipsnis

Šis sprendimas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Priimta Briuselyje […].

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

Rašto projektas

Pone Generole,

Europos Sąjunga teikia didelę reikšmę peržiūrėto Kotonu susitarimo 9 straipsnio nuostatoms. Minėto susitarimo nuostatų esmė, taigi ir mūsų santykių pagrindas, yra žmogaus teisių, demokratijos ir teisinės valstybės principų, kuriais grindžiama AKR ir ES partnerystė, laikymasis.

Todėl po 2008 m. rugpjūčio 6 d. įvykdyto karinio perversmo Europos Sąjunga nedelsdama pasmerkė perversmą ir ne kartą ragino laikytis demokratijos principų bei 2007 m. sukurtos teisėtos institucinės sistemos, kartu reikalaudama išlaisvinti teisėtai išrinktą prezidentą ir leisti jam toliau eiti savo pareigas.

Taikydama peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnį ir laikydamasi nuomonės, kad valstybės perversmu šiurkščiai pažeistos esminės šio susitarimo 9 straipsnio nuostatos, Europos Sąjunga užmezgė politinį dialogą su šalies valdžia, po kurio pradėtos konsultacijos siekiant išnagrinėti padėtį ir galimus konstitucinės tvarkos atkūrimo artimiausiu metu būdus.

2008 m. spalio 20 d. Paryžiuje vykusiame susitikime, kuriuo pradėtos šios konsultacijos, Mauritanija negalėjo pateikti Europos Sąjungai priimtinų pasiūlymų. Būdama atvira dialogui ir puikiai suprasdama, kad politinė padėtis Mauritanijoje sudėtinga, Europos Sąjunga pasiūlė mėnesį nenutraukti konsultacijų, kartu nurodydama, kad Mauritanijai pateikus potencialiai priimtiną sprendimą būtų galima surengti naują konsultacinį susitikimą. Ji taip pat pranešė AKR šalims ir Mauritanijai, kad per mėnesį negavus naujos informacijos konsultacijos bus baigtos ir bus imtasi atitinkamų priemonių.

2008 m. lapkričio 10 d. Adis Abeboje vykusiame susitikime, kuriam pirmininkavo Afrikos Sąjunga, Europos Sąjunga ir penkios dalyvavusios tarptautinės organizacijos buvo supažindintos su krizės sprendimo pasiūlymais, kuriuos prieš keletą dienų Mauritanijos chunta buvo perdavusi Afrikos Sąjungai. Šių pasiūlymų, labai panašių į spalio 20 d. konsultaciniame susitikime pateiktus pasiūlymus, negalima laikyti priimtinais. Juose nenumatytas nedelsiamas ir besąlyginis teisėto prezidento išlaisvinimas, pasiūlymai neatitinka konstitucinės sistemos ir yra neteisėti, nepateikta jokių perspektyvų, kad artimiausiu metu bus atkurta konstitucinė tvarka. Po šio lapkričio 10 d. susitikimo šešios regioninės organizacijos paskelbė pranešimą, kuriame, be kitų dalykų, primenamos esminės bendru sutarimu pagrįsto politinio krizės sprendimo nuostatos:

- besąlyginis Prezidento Sidi Ould Cheikh Abdallahi išlaisvinimas;

- jo, kaip teisėtai išrinkto prezidento, indėlis sprendžiant krizę;

- visų suinteresuotųjų šalių dalyvavimas;

- Mauritanijos konstitucijos ir tarptautinio teisėtumo principų laikymasis.

2008 m. lapkričio 21 d., pasibaigus derybose pagal Kotonu susitarimo 96 straipsnį Mauritanijai skirtam svarstymo laikotarpiui, minėtos organizacijos dar kartą susirinko Adis Abeboje ir patvirtino, kad nepritaria chuntos pateiktiems krizės sprendimo pasiūlymams. Baigiamajame šio susitikimo pranešime partneriai kartu su visais nuolatiniais JTO Saugumo Tarybos nariais ir nenuolatiniais Afrikos nariais

(1) nustatė, kad po paskutinio lapkričio 10 d. vykusio susitikimo chunta nepateikė jokios naujos informacijos;

(2) dar kartą patvirtino lapkričio 10 d. pranešime pateiktas krizės sprendimo sąlygas;

(3) nurodė, kad sprendžiant krizę būtų galima numatyti surengti rinkimus, laikantis lapkričio 10 d. nuostatų;

(4) pritarė „galimybei“ kreiptis į Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą, jei „pastangos neduotų rezultatų“;

(5) dar kartą patvirtino, kad organizacijos padarys išvadas dėl susidariusios aklavietės ir „laikui atėjus“ imsis reikiamų priemonių, tarp kurių ir individualių.

Deja, kiti ryšiai ir misijos siekiant priimti Mauritanijos nacionalinius ir tarptautinius įsipareigojimus bei pareigas atitinkantį sprendimą nedavė jokių rezultatų, nors viena iš minėtų esminių nuostatų – teisėto prezidento išlaisvinimas – ir buvo įvykdyta.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Europos Sąjunga nusprendė užbaigti konsultacijų laikotarpį ir pagal peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnio 2 dalies c punktą imtis tokių atitinkamų priemonių:

- Kiekviena Europos Sąjungos valstybė narė gali nuspręsti taikyti individualias sankcijas valstybės perversmo organizatoriams ir artimiausiems jų pagalbininkams, be to, imamasi ekonominio pobūdžio sankcijų, itin sumažinant tiesioginės Bendrijos pagalbos sumą vyriausybei ir valstybinėms įstaigoms bei įmonėms. Šios ribojamosios bendradarbiavimo priemonės nedarys įtakos nei humanitarinei pagalbai, nei tiesioginei Mauritanijos gyventojams ir pilietinei visuomenei skiriamai paramai;

- Europos Komisija pasilieka teisę nedelsdama savo pačios iniciatyva perimti EPF nacionalinės įgaliojimus suteikiančios institucijos funkcijas;

- Kadangi de facto , tačiau ne de jure esančios valdžios įgyvendinamų sektorinės politikos pokyčių ir sprendimų stebėjimas daro įtaką šiuo metu dar vykstančiam bendradarbiavimui, Komisijos tarnybos, tikėdamosi galimo bendradarbiavimo atnaujinimo priėmus tarptautinei bendrijai priimtiną krizės sprendimą, ir toliau dalyvaus techniniu lygmeniu vykstančiame politiniame ir sektoriniame dialoge su Mauritanija, nors šis dialogas ir negali būti laikomas po 2008 m. rugpjūčio 6 d. valstybės perversmo atėjusios valdžios teisėtumo pripažinimu;

- Mokėjimai pagal jau vykdomas sutartis bus atlikti remiantis atitinkamais finansavimo sprendimais. Kalbama apie šiuos projektus:

- Rosso–Boghé ir Kaedi–Gouaraye keliai bei techninė pagalba Transporto ministerijai;

- projektas „Adraro oazės kūrimas“ (baigiami vykdyti einamieji įsipareigojimai);

- projektas „Vilties vanduo“ (projekto užbaigimas);

- vandens infrastruktūros priemonė: tęsiamos trys šiuo metu vykdomos sutartys;

- nacionalinės įgaliojimus suteikiančios institucijos paramos programa: programai užbaigti reikalingos priemonės;

- regioninė saulės energijos programa: Mauritanijoje vykdomos sutartys tęsiamos;

- pilietinės visuomenės paramos programa: pagal Europos Komisijos tiesiogiai administruojamus kvietimus teikti pasiūlymus toliau įgyvendinama su valdymu susijusi veikla;

- nacionalinės kelių priežiūros įmonės paramos programa (ENER): toliau vykdomi tik sutartiniai įsipareigojimai;

- pagal regioninį B paketą pasirašyta dotacijos sutartis dėl užtvindytų Senegalo upės regiono vietovių atstatymo;

- parama vietos valdžiai (skiriama ne pagal EPF): Nouakchotto savivaldybės vandens valdymo gerinimo projektas ir partnerystė dėl paramos Boustilla savivaldybės mokyklų sistemai.

- Laikantis finansavimo susitarimų bus galima pasirašyti naujas sutartis įgyvendinant šias programas:

- kvietimų teikti vietines paraiškas nevalstybinių subjektų ir demokratijos bei žmogaus teisių srityje (ne pagal EPF) skelbimas. Kvietimai teikti paraiškas vietos valdžiai remti laikinai neskelbiami;

- migracijos srautų valdymo paramos projekto įgyvendinimas iš 9-ojo EPF AKR regioninių lėšų;

- Zazou valymo projekto pakeitimai (ne pagal EPF, bendrai finansuojama NVO);

- pabėgėlių grįžimo paramos projekto įgyvendinimas koordinuojant ir derinant su Europos Komisijos humanitarinės pagalbos tarnyba (ECHO) bei jos dabartine parama, tačiau tik tuo atveju, jei projektą bus galima įgyvendinti dėl padėties Mauritanijoje ir jei bus laikomasi sutartinių sąlygų;

- Nauji projektai galės būti vykdomi šiose srityse:

- kovos su maisto krize srityje siūloma sutelkti 10-ojo EPF regioninio B paketo lėšas, siekiant planuoti tikslinę 2,08 mln. EUR paramą gyventojams, kurią įgyvendintų tarptautinė organizacija ir (arba) NVO, tačiau šia veikla nebūtų suteikta jokia tiesioginė parama administracijai, valstybei ar jos įstaigoms;

- pagal naują maisto priemonę ir teminę maisto saugos eilutę bus galima planuoti Mauritanijai skirtą paketą, vykdant žemės ūkio paramos projektus, kuriuos įgyvendinti galės tarptautinės arba nevyriausybinės organizacijos.

Kiti dabartiniai projektai ir orientacinė 10-ojo EPF programa, išskyrus išvardytas išimtis, laikinai nevykdomi iki laipsniško bendradarbiavimo atkūrimo toliau nurodytomis sąlygomis.

Nacionalinėje orientacinėje 10-ojo EPF programoje numatyta skirti orientacinę 40 mln. EUR sumą bendrai biudžeto paramai įgyvendinant skurdo mažinimo strategiją. Šis projektas galės būti įgyvendinamas tik tuomet, kai toliau išvardytomis sąlygomis bus visiškai atkurtas bendradarbiavimas ir jei bus laikomasi bendrų tokio tipo programų įgyvendinimo atitikties kriterijų.

Tačiau orientacinė šios programos suma sumažinta iki 25 mln. EUR. Iš 15 mln. EUR, kurie nebus panaudoti, 10 mln. EUR bus įtraukti į rezervą galimai paramai rinkimams, siekiant konstitucinio krizės sprendimo būdo, atitinkančio tarptautinės bendrijos reikalavimus. Kiti 5 mln. EUR bus įtraukti į rezervą rimtoms humanitarinėms krizėms, kurios galėtų kilti dėl 2008 m. rugpjūčio 6 d. valstybės perversmo sukeltos krizės.

Migracijos srautų valdymo paramos programa, kuriai pagal nacionalinę orientacinę programą numatyta skirti 8 mln. EUR, išimties tvarka bus įgyvendinama prieš atkuriant bendradarbiavimą, remiantis tikslais ir prioritetais, kuriuos dar reikia nustatyti.

- Kai tik visos konflikto šalys pritars krizės sprendimui, atitinkančiam esmines tarptautinės bendrijos pasiūlytas nuostatas – ypač vykstant plačiam ir atviram politiniam dialogui sukurti rinkimų sistemą, kuri sudarytų sąlygas surengti laisvus, skaidrius ir atstovaujamuosius rinkimus, bus leista įgyvendinti šiuos projektus:

- derybos dėl Nouadhibou rūdos uosto renovavimo sutarties ir jos pasirašymas, jei tai bus įmanoma dėl galiojančių teisės aktų ir kvietimo dalyvauti konkurse rezultatų. Jei vėliausiai iki 2009 m. kovo mėn. sutartis nebus pasirašyta, darbams skirtos EPF sumos (45 mln. EUR) Mauritanija nebegalės panaudoti;

- senų laivų laužo pašalinimo iš Nouadhibou uosto projekto programos pakeitimas, nes nuo 2008 m. gruodžio 31 d. tam skirtos STABEX lėšos (23 mln. EUR) pervestos į 10-ąjį EPF. Jei nebūtų įvykęs valstybės perversmas, šio projekto sutartis būtų buvusi pasirašyta 2008 m. pabaigoje;

- anksčiau nepaskelbtų kvietimų teikti paraiškas vietos valdžiai remti skelbimas.

- Kai tik minėtas krizės sprendimas (bendru sutarimu skiriama nauja pereinamojo laikotarpio vyriausybė, bendru sutarimu priimamos gairės, kariškių pasitraukimas iš valdžios) bus faktiškai ir galutinai įgyvendintas, bus atnaujintas papildomas bendradarbiavimas. Jis galėtų apimti:

- paramą naujiems parlamento ir prezidento rinkimams;

- tolesnį teisingumo paramos programos įgyvendinimą;

- ES programos, susijusios su vietos savivaldybių institucijų ir jų tarnybų stiprinimu, įgyvendinimą;

- visų pagal 8-ąjį ir 9-ąjį EPF pasirašytų arba numatytų programų ir projektų, su kuriais susijusios sutartys dar nebuvo sudarytos, įgyvendinimą.

- Mauritanijoje visiškai atkūrus konstitucinę tvarką, remiantis peržiūrėto Kotonu susitarimo 96 straipsnio 2 dalies a punkto paskutine pastraipa bus galima panaikinti visus išvardytus apribojimus. Tokia padėtis susidarys tada, kai savo pareigas eis teisėtai išrinkti valstybės ir asamblėjų vadovai ir kai galios konstitucija. Tai sudarys sąlygas įgyvendinti visą orientacinę 10-ojo EPF programą (156 mln. EUR), kartu atsižvelgiant į galimus poreikius peržiūrėti šią programą dėl 2008 m. rugpjūčio 6 d. valstybės perversmo sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių ir politinių pasekmių.

Europos Sąjunga ir toliau atidžiai stebės padėties Mauritanijoje pokyčius ir prireikus galės paremti bendru sutarimu pagrįsto politinio krizės sprendimo įgyvendinimą, jei sprendime bus atsižvelgta į tarptautinės bendrijos nustatytas esmines nuostatas. Europos Sąjunga pasilieka teisę peržiūrėti ir keisti minėtas priemones, jei padėtis Mauritanijoje pasikeistų.

Pagarbiai

Priimta Briuselyje [...]

Komisijos vardu | Tarybos vardu |

[1] OL L 317, 2000 12 15, p. 3.

[2] OL L 287, 2005 10 28, p. 4.

[3] OL L 317, 2000 12 15, p. 356, iš dalies pakeistas 2006 m. balandžio 10 d. vidaus susitarimu, OL L 247, 2006 9 9, p. 48.