5.8.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 212/23

A.

kadangi aktyvi įtrauktis neturi pakeisti socialinės įtraukties, nes pažeidžiamos grupės, negalinčios dalyvauti darbo rinkoje, turi teisę į orų gyvenimą ir visavertį dalyvavimą visuomenės veikloje, taigi ir į minimalias pajamas bei prieinamas ir įperkamas kokybiškas socialines paslaugas, nepaisant asmens gebėjimo dalyvauti darbo rinkoje,

B.

kadangi aktyvi įtrauktis susijusi ne tik su asmens gebėjimais, bet ir su visuomenės organizacija; kadangi dėl to reikia spręsti ir struktūrinių atskirties priežasčių, įskaitant diskriminaciją ir nepakankamą paslaugų teikimą, klausimus,

C.

kadangi išstūmimą iš darbo rinkos gali nulemti galimybių tinkamai įsidarbinti trūkumas, o ne nepakankamos asmeninės pastangos,

D.

kadangi integracija į darbo rinką neturi būti būtina teisės į minimalias pajamas bei į kokybiškas socialines paslaugas sąlyga; kadangi minimalios pajamos bei kokybiškų socialinių paslaugų prieinamumas yra būtinos integracijos į darbo rinką sąlygos,

E.

kadangi labiausiai nuo darbo rinkos nutolę asmenys dažnai yra žmonės, turintys įvairių ir sudėtingų poreikių, sunkumų ar trūkumų, pavyzdžiui, ilgalaikis priklausymas nuo mažų ar nepakankamų pajamų, ilgalaikis nedarbas, žemas išsilavinimo ir raštingumo lygis, augimas pažeidžiamose šeimose, negalia, prasta sveikata, gyvenimas vietovėse, kuriose yra įvairių sunkumų, pavojingos gyvenimo sąlygos ir namų neturėjimas, rasizmas bei diskriminacija, ir todėl įtraukties strategijos turi atspindėti atskirtį patiriančių asmenų įvairovę,

F.

kadangi socialinė atskirtis ir išstūmimas iš darbo rinkos turi didžiulį poveikį paveiktų žmonių psichinei sveikatai ir kadangi žmonės dėl ilgalaikio nedarbo patiria didesnę riziką susirgti depresija ir kitomis psichinės sveikatos ligomis,

G.

kadangi išstumtiems iš darbo rinkos labai reikia profesinio mokymo, nes jų mokyklinio išsilavinimo nepakanka, arba dėl to, kad jie ilgą laiką nebuvo darbo rinkoje ir nebegali veiksmingai pasinaudoti savo išsilavinimu,

H.

kadangi pažeidžiamiausius žmones dažnai veikia aktyvinimo politikos sąlygos ir kadangi tokį poveikį reikia stebėti, o neigiamo poveikio pažeidžiamoms grupėms reikia vengti,

I.

kadangi aktyvios įtraukties priemonės turi taip pat atitikti ES ir nacionalinių tikslų, susijusių su kova su skurdu ir socialine atskirtimi, raidą,

J.

kadangi už namų ūkį dažniausiai yra atsakingos moterys, dauguma vienišų tėvų ir dauguma globėjų yra moterys; kadangi dėl šios priežasties aktyvios įtraukties politika turi apimti visą apimančias priemones, kurios suteiktų galimybę moterims, labiausiai nutolusioms nuo darbo rinkos, turėti praktinės naudos iš aktyvios įtraukties strategijų; kadangi moterų padėtis darbo rinkoje yra tiesiogiai susijusi su skurdu senatvėje, kurį daugiausia patiria moterys,

K.

kadangi ekonomikos nuosmukio ir didėjančio nedarbo laikotarpiu yra rizika, kad vėl nemažai žmonių taps nereikalingi ir papildys atskirtį darbo rinkoje patiriančiųjų, ypač pažeidžiamiausių socialinių grupių, kaip antai moterų, vyresnių žmonių, žmonių su negalia, gretas; kadangi labai svarbu, kad socialinės įtraukties būtų siekiama ir atitinkama rinkos politika būtų vykdoma integruotai ir atitiktų Europos ekonomikos atkūrimo planą; kadangi dalis viešųjų lėšų turėtų būti naudojama siekiant išsaugoti ir pagerinti investicijas į socialinę sritį, sveikatos apsaugą ir švietimą bei kitas svarbias socialines paslaugas, taip pat į visuotinės svarbos paslaugas,

L.

kadangi požiūris, kad geriausias būdas įveikti atskirtį yra darbas, yra teisingas tik tuomet, kai darbas yra tvarus, kokybiškas ir tinkamai apmokamas; kadangi vienodo atlyginimo už vienodą darbą principas vis dar nepakankamai įgyvendintas,

M.

kadangi šeimos globėjai teikia pagrindines priežiūros, ugdymo ir paramos paslaugas, neįeinančias į įdarbinimo sistemą, už kurias jie negauna pajamų ar socialinių teisių ir neturi teisės grįžti į darbo rinką nei teisės į tai, kad būtų pripažinti jų įgūdžiai, įgyti tuo metu, kai jie globojo šeimą,

1.

teigiamai vertina tai, kad Komisija savo Rekomendaciją 2008/867/EB grindžia Rekomendacija 92/441/EEB, kurioje pripažįstama pagrindinė asmens teisė į pakankamus išteklius ir teisė gauti paramą, kad galėtų gyventi žmogaus orumo nemenkinantį gyvenimą, ir apibrėžiami bendrieji šios teisės įgyvendinimo principai; remia bendruosius principus ir praktines gaires, numatytus Rekomendacijoje 2008/867/EB dėl aktyvios įtraukties strategijos, pagrįstos trimis ramsčiais, t. y. tinkamu pajamų rėmimu, įtraukiąja darbo rinka ir galimybėmis naudotis kokybiškomis paslaugomis; ypač pažymi, kad visos aktyvios įtraukties strategijos turi būti pagrįstos asmens teisių, pagarbos žmogaus orumui bei nediskriminavimo, lygių galimybių ir lyčių lygybės principais, integracijos į darbo rinką visapusiškai dalyvaujant visuomenės gyvenime skatinimu, lygybės, tinkamumo ir prieinamumo principų įgyvendinimu visų trijų ramsčių srityse;

2.

pritaria Tarybai, kad Rekomendacijos 92/441/EEB įgyvendinimą reikia gerinti minimalių pajamų ir socialinių išmokų srityse, kad socialinė parama turėtų suteikti deramas minimalias pajamas užtikrinti oriam gyvenimui, bent tokio lygio, kuris būtų aukštesnis už skurdo ribą, ir būti pakankama, kad žmones išlaisvintų iš skurdo, ir kad reikėtų pagerinti išmokų panaudojimą;

3.

teigiamai vertina Europos Bendrijų Teisingumo Teismo 2008 m. liepos 17 d. bylos C-303/06 dėl globėjų, patiriančių diskriminaciją dėl žmonių su negalia priežiūros, sprendimą; ragina Komisiją ir valstybes nares imtis tinkamų priemonių vertinant darbo rinką ir siekiant užtikrinti, kad globėjai būtų nuo šios diskriminacijos apsaugoti, ir skatina valstybes nares imtis reikiamų veiksmų siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi Teismo sprendimo;

4.

ragina valstybes nares įgyvendinti tinkamą pajamų rėmimo politiką siekiant įveikti skurdą ir socialinę atskirtį; pabrėžia būtinybę nustatyti tinkamo dydžio minimalias pajamas, remiantis rekomendacijomis 92/441/EEB ir 2008/867/EB, kurios turi būti skaidrios, visiems prieinamos ir tvarios ilgą laiką;

5.

mano, kad Komisija ir valstybės narės privalo veiksmingai įgyvendinti Direktyvą 2000/78/EB, kurioje nustatomi vienodo požiūrio užimtumo ir profesinėje srityje bendrieji pagrindai, siekiant kovoti šioje srityje su diskriminacija dėl religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos;

6.

atkreipia dėmesį į savo prašymą Tarybai pritarti ES tikslui dėl minimalių pajamų sistemų ir įmokinės kompensuojamųjų pajamų sistemos teikiant finansinę paramą, prilygstančią bent jau 60 proc. vidutinių nacionalinių pajamų, taip pat susitarti dėl grafiko, kada šį tikslą turėtų pasiekti visos valstybės narės;

7.

pripažįsta, kad socialinės paramos ir veiklos darbo rinkoje sąveika yra sudėtingas dalykas, ypač kai siūlomas trumpalaikis, sezoninis, pavojingas darbas ar darbas ne visą darbo dieną, nustatytos sąlygos ir socialinės apsaugos sistemos arba ribinės mokesčių normos neskatina imtis apmokamo darbo, o socialinės paramos sistema pernelyg nelanksti, kad į tai būtų atsižvelgiama; taigi ragina kurti tokias sistemas, kurias taikant asmenys ir toliau būtų veiksmingai remiami pereinamuoju laikotarpiu, o ne baudžiami ar neskatinami, arba netenka paramos iš karto, kai tik pradeda dirbti;

8.

atkreipia dėmesį į tai, kad svarbu numatyti socialines išmokas asmenims, pažeidžiamiems darbo rinkos aspektu; tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad pagal subsidiarumo principą šias išmokas turi nustatyti valstybės narės;

9.

atkreipia dėmesį į tai, kad tinkamos pajamų paramos gavėjai ir jų šeimos nariai turės galimybę išvengti skurdo grėsmės ir tapti aktyviais piliečiais, dalyvaujančiais socialiniame ir ekonominiame gyvenime, taip pat prisidėti prie tarpusavio solidarumo;

10.

pataria valstybėms narėms aktyviai nagrinėti minimaliojo darbo užmokesčio politiką siekiant spręsti vis didėjančio skurstančių dirbančiųjų skaičiaus problemą, kad darbas nutolusiems nuo darbo rinkos asmenims būtų viliojanti perspektyva;

11.

mano, kad siekiant aktyvios įtraukties reikia sumažinti Bendrijos regionų ir sričių nelygybę ir spartinti ekonominės krizės paveiktų sričių atgaivinimą ir kaimo vietovių raidą;

12.

ragina valstybes nares imtis veiksmų kovojant su nelegaliu darbu arba juodąja darbo rinka, dėl kurių ten dirbantys asmenys netenka tam tikrų socialinių priemonių ir paslaugų;

13.

reikalauja, kad aktyvios įtraukties politika:

14.

ragina Komisiją apsvarstyti galimybę aktyvios ir socialinės įtraukties srityje naudoti visomis išlaidomis pagrįstą apskaitą, kadangi patirtis rodo, jog ankstyva investicija ir prevenciniai veiksmai gali sumažinti bendras visuomenės išlaidas ilgalaikėje perspektyvoje; teigiamai vertina tai, kad Rekomendacijoje 2008/867/EB siūloma atitinkamai didinti investicijas į socialinę įtrauktį;

15.

mano, kad valstybės narės turėtų teikti tikslines papildomas pašalpas nepalankioje padėtyje esančioms grupėms (pvz., žmonėms su negalia, lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims, vienišiems tėvams arba daugiavaikėms šeimoms), kurios būtų skirtos papildomoms išlaidoms, inter alia, asmeninės paramos, specialių priemonių, medicininės ir socialinės slaugos išlaidoms, kompensuoti, taip pat turėtų būti nustatytos priimtinos vaistų kainos nepalankesnėje padėtyje esančioms socialinėms grupėms; pabrėžia poreikį užtikrinti tinkamą negalios ir senatvės pensijų lygį;

16.

pritaria, ypač atsižvelgdamas į dažnai sudėtingus žmonių poreikius, kad reikia parengti ir įgyvendinti individualiai pritaikytas aktyvios įtraukties priemones, apimančias minimalias pajamas, įtrauktį į darbo rinką ir socialines paslaugas, kad reikia sutelkti dėmesį į ankstyvą nustatymą bei prevencinius veiksmus ir kad pirmiausia reikėtų dėmesį skirti pažeidžiamiausiems asmenims;

17.

mano, kad rengiant ir įgyvendinant tokias priemones reikėtų atsižvelgti į tų žmonių, kuriems jos skirtos, nuomonę; ragina valstybes nares skatinti suteikti galių socialinėms nevyriausybinėms organizacijoms siekiant, kad joms būtų lengviau dalyvauti formuojant ir įgyvendinant įtraukties politiką;

18.

ragina valstybes nares parengti konstruktyvesnę kovos su narkotikais politiką, pabrėžiant prevenciją, švietimą žalingų įpročių ir jų gydymo klausimais, o ne baudžiamąsias sankcijas;

19.

ragina atsisakyti stereotipų, susijusių su psichikos sveikatos ir mokymosi sutrikimų turinčiais asmenimis, skatinti psichikos sveikatą ir gerą savijautą, užkirsti kelią psichikos sutrikimams ir didinti gydymo ir slaugos išteklius;

20.

kadangi su atskirtimi susijusios problemos dažnai reiškiasi nuo pirmųjų gyvenimo metų, mano, kad labai svarbu imtis prevencinių veiksmų nuo ankstyvo amžiaus, nustatant didžiausią riziką patiriančius vaikus ir jaunuolius, prieš šiems iškrentant iš švietimo ir mokymo sistemų; pažymi, kad mokyklos nelankantys jaunuoliai labiau linkę į asocialų ir nusikalstamą elgesį, dar labiau apsunkinantį jų galimybes įsilieti į darbo rinką ateityje; mano, kad platus suinteresuotųjų šalių dialogas ir parama prevenciniams veiksmams bei socialinėms paslaugoms, siekiant padidinti pažeidžiamų vaikų ir jaunų suaugusiųjų galimybes, yra esminė atskirties politikos sėkmės sąlyga; taip pat pabrėžia, kad labai svarbios atskirties problemos, su kuriomis susiduria netekę darbo ir negalintys vėl įsilieti į darbo rinką vyresni žmonės;

21.

mano, kad reikia rimtai atsižvelgti į jaunų pirmo darbo ieškančių žmonių poreikius ir kad nacionaliniu lygmeniu reikėtų laikytis politikos ir priimti priemones, kurios padėtų nuo mokymosi pereiti į darbo rinką; be to, mano, kad struktūrinis dialogas su jaunimo organizacijomis turėtų nuolat būti susijęs su ES institucijų ir valstybių narių darbu;

22.

ragina valstybes nares spręsti problemas, su kuriomis susiduria globėjai, įskaitant jų teisę nevaržomai rinktis, ar jie norėtų dirbti šį darbą, ir tai, kaip jie norėtų teikti šias paslaugas, galimybę derinti globą ir mokamą darbą bei užimtumą, naudotis socialinės apsaugos programomis, gauti pensiją ir išvengti skurdo, kurio pavojus priešingu atveju kiltų dėl specialaus jų darbo pobūdžio;

23.

palankiai vertina tai, kad pagrindine žmogaus teise ir viena iš pagrindinių Europos socialinio modelio dalių pripažintas visuotinai prieinamų ir kokybiškų socialinių paslaugų poreikis siekiant žmones išlaikyti darbe, taip pat Rekomendacijoje 2008/867/EB išdėstyti principai; mano, kad tokios socialinės paslaugos apima užtikrintą aprūpinimą įperkamu būstu, prieinamą viešąjį transportą, pagrindinį profesinį mokymą ir sveikatos apsaugą, taip pat galimybę naudotis įperkamomis energijos ir kitų tinklų paslaugomis; pažymi, kad reikėtų labiau pasistengti užtikrinti įpareigojimo teikti universaliąsias paslaugas visuotinės svarbos paslaugų srityje vykdymą, mano, kad reikia parengti veiksmų planą, pagal kurį būtų priimama ES pagrindų direktyva dėl visuotinės svarbos paslaugų, užtikrinanti šias pareigas; pažymi, kad pažanga siekiant Barselonos tikslų – įperkamos ir kokybiškos vaikų priežiūros – nepakankama ir kad reikėtų dėti daugiau pastangų ir apimti visus pradinių klasių moksleivius; be to, pažymi, kad kitų išlaikomų asmenų priežiūros poreikiai taip pat nėra tinkamai patenkinti, todėl ir čia reikėtų taikyti panašius procesus;

24.

mano, kad kova su diskriminacija, su kuria susiduria žmonės siekdami prieigos prie prekių, paslaugų ir priemonių, labai svarbi siekiant įtraukties, taigi džiaugiasi išsamiu direktyvos, skirtos kovai su diskriminacija, kuri patiriama neturint darbo, dėl amžiaus, negalios, seksualinės orientacijos ir religijos ar įsitikinimų;

25.

skatina valstybes nares apsvarstyti mokesčių nuolaidas pažeidžiamoms asmenų grupėms, pavyzdžiui, energetikos ir viešojo transporto srityse, ir sudaryti sąlygas gauti mikrokreditus, kad būtų skatinama aktyvi integracija, taip pat skatinama užtikrinti nemokamą sveikatos priežiūrą ir švietimą asmenims, susiduriantiems su materialiniais sunkumais;

26.

ragina valstybes nares skatinti kredito unijų vaidmenį, siekiant padėti fiziniams asmenims užtikrinti saugią ir reglamentuojamą aplinką, kuri padėtų taupyti pinigus, jų skolintis ir atsikratyti vis didėjančių asmeninių skolų; ragina valstybes nares užtikrinti asmenims teises atsidaryti banko sąskaitas už prieinamą kainą, kadangi tai itin svarbi dalyvavimo ir ekonominėje, ir socialinėje veikloje priemonė;

27.

ragina valstybes nares dar labiau remti žmones su negalia jiems bandant patekti į darbo rinką ir jau dirbant; ragina valstybes nares, kurios to dar nepadarė, pasirašyti ir ratifikuoti Jungtinių Tautų konvenciją dėl žmonių su negalia teisių ir jos fakultatyvinį protokolą; pažymi, kad valstybės narės turėtų nustatyti tinkamą tvarką ir sistemą, kad jų teritorijoje ta konvencija galėtų būti veiksmingai įgyvendinama;

28.

mano, kad jaunimas susiduria su specifinėmis aktyvios įtraukties kliūtimis, įskaitant nepateisinamą su amžiumi susijusią diskriminaciją ir sunkumus gauti įperkamą profesinį mokymą;

29.

palankiai vertina tai, kad atsisakoma žmonių su negalia priežiūros specialiose įstaigose praktikos, tačiau pažymi, kad tokiu atveju būtina veiksminga bendruomeninių paslaugų teikimo sistema, kuria naudodamiesi žmonės su negalia būtų skatinami gyventi savarankiškai, taip pat užsitikrintų teisę gauti asmeninę pagalbą ir ugdyti ekonominį savarankiškumą bei visapusiškai dalyvauti valstybių narių visuomeniniame gyvenime;

30.

ragina Komisiją ir valstybes nares rasti pakankamai išteklių patogesnei prieigai prie mokymosi visą gyvenimą programų užtikrinti, nes, be kita ko, taip būtų ribojama vyresnio amžiaus asmenų atskirtis užimtumo požiūriu, ir pakankamai išteklių juos skatinti toliau dalyvauti socialiniame, kultūriniame ir pilietiniame gyvenime;

31.

mano, kad turėtų būti aktyviau kovojama su smurtu šeimoje, taip pat smurtu prieš vaikus ir vyresnio amžiaus asmenis;

32.

ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad galiojantys Bendrijos teisės aktai lyčių lygybės, bendros lygybės ir nediskriminavimo srityse būtų visaverčiai, išsamiai ir veiksmingai įgyvendinami; ragina juos išplėtoti ir įgyvendinti siekiant pašalinti struktūrines užimtumo ir profesinio lavinimo ir mokymo kliūtis;

33.

mano, kad kokybiškas lavinimas yra būtina sėkmingo ateities darbo ir integracijos prielaida; ragina valstybes nares išplėsti teisės aktus, kad jie apimtų viešąjį mokslą, siekiant pašalinti visas ir bet kokias kliūtis siekti mokslo, užtikrinant integruotą mokymąsi ir prieigą visiems; mano, kad tie, kurie buvo išstumti iš darbo rinkos ilgą laiką, turi turėti didesnes galimybes gauti mokymosi visą gyvenimą finansavimą, ypač tais atvejais, kai kalbama apie pagrindinius gebėjimus;

34.

ragina Komisiją ir valstybes nares taikyti lyčių lygybės aspekto principą visoje aktyvios įtraukties strategijoje;

35.

mano, kad teikiant mokymo paslaugas reikėtų atsižvelgti į atitinkamų asmenų poreikius ir jas jiems pritaikyti; ragina parengti tikslinį mokymą, o ne standartinį mokymą bei integracijos priemones, kurie dažnai neatsižvelgia į žmonių su negalia, žmonių, kuriems tenka rūpintis kitais, bei sveikatos problemų turinčių žmonių poreikius; atkreipia dėmesį į Europos socialinio fondo (ESF) bei „Equal“ pažangiąją patirtį labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių žmonių tikslinio ir poreikiais grįsto mokymo srityje, pripažįstant dokumentais nepatvirtintus įgūdžius ir neformaliojo mokymo metu įgytus įgūdžius;

36.

rekomenduoja pagerinti mokymo kokybę ir integruoti švietimo sistemas į darbo rinką ir į socialinės įtraukties rodiklius, taip pat sumažinti nelygybę siekiant visų formų mokymo ir siūlomo mokymo kokybės;

37.

mano, kad vykstant mokymams taip pat turėtų būti užtikrinama, kad asmenys būtų informuojami apie savo teises ir pareigas darbe, įskaitant tinkamą parengimą sveikatos bei saugos srityje ir teisę stoti į profesines sąjungas, taip pat jų teisę gauti informaciją ir konsultacijas, ir visą gyvenimą trunkantį mokymąsi bei ugdymą;

38.

pažymi, kad esama rizikos, kad kūrybingesniems labiausiai nuo darbo rinkos nutolusių asmenų parengimo darbo rinkai metodams finansavimas gali būti neteikiamas, vietoj jų pasirenkant siauresnį požiūrį, paremtą lengviau apskaičiuojamais rezultatais; todėl ragina Komisiją geriau finansuoti vadinamuoju iš apačios į viršų principu pagrįstus metodus iš struktūrinių fondų, ypač ESF, ir parengti rodiklius, kuriais būtų matuojama socialinės ir aktyvios įtraukties pažanga, taip remiant naujoviškas iš paprastų piliečių kylančias iniciatyvas, skirtas skatinti aktyvią įtrauktį, kuri yra viena iš socialinės įtraukties tikslų, nurodytų siekiant Lisabonos uždavinių panaudojant struktūrinių fondų lėšas, taip pat iš numatytų socialinių inovacijų finansavimo lėšų bei panaudojant kitus finansavimo šaltinius;

39.

pažymi, kad dėl kintančios demografinės padėties numatoma, kad iki 2030 m. aktyvių ir neaktyvių žmonių santykis bus 2 su 1; ragina Komisiją ir valstybes nares numatyti aktyvios įtraukties politiką siekiant užtikrinti, kad globėjams, kurių daugeliui dėl slaugos įsipareigojimų tenka pasitraukti iš darbo rinkos, ji nedarytų neigiamo poveikio vėlesniais metais;

40.

pažymi, kad reikia sukurti įtraukią darbo rinką, kuri yra kiekvienos aktyvios įtraukties strategijos ašis, darbo rinką, kurioje būtų užtikrinamos tinkamos darbo sąlygos ir darbo įvairovė visiems darbuotojams, atsižvelgiant į skirtingus darbo vietų poreikius, indvidualius darbuotojų reikalavimus, darbo ir laiko modelius, skirtingus įgūdžių lygius ir į skirtingus šeiminio, asmeninio ir profesinio darbo suderinimo poreikius; pažymi, kad skatinant išsaugoti darbą būtina kokybiškai įdarbinti;

41.

ragina valstybes nares skatinti konkurencingą darbo rinką, pagrįstomis sąnaudomis plėtojant viešąją ir privačią socialinės apsaugos sistemas ir sudarant galimybę susijusiems asmenims, įskaitant etninių mažumų narius, sumažinti pavojų būti išstumtiems iš darbo rinkos;

42.

ragina valstybes nares imtis priemonių skatinti visus rinkos dalyvius kurti įtraukią darbo rinką ir gerinti labiausiai nuo jos nutolusių asmenų dalyvavimą; atkreipia dėmesį į priemones, pagrįstas socialiniu vietos dialogu, finansines paskatas, mokesčių lengvatas bei socialinės ekonomikos plėtrą; džiaugiasi Komisijos rekomendacija remti socialinę ekonomiką, nes tai yra pagrindinis nepalankioje padėtyje esančių asmenų darbo garantijos šaltinis;

43.

atkreipia dėmesį į tai, kad vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo skatinant aktyvią įtrauktį yra triplanis: kaip darbdavių, ekonominės plėtros ir įdarbinimo skatintojų ir viešųjų paslaugų, įskaitant paslaugas labiausiai pažeidžiamoms grupėms, teikėjų; ragina valstybes nares regionų ir vietos lygmenimis įsteigti tinklus, skirtus patarti žmonėms ir nukreipti, kur jiems būtų padedama patekti į darbo rinką ir teikiamos specialios socialinės paslaugos (t. y. socialinės išmokos, sveikatos, psichinės sveikatos ir socialinės priežiūros paslaugos ir profesinis mokymas) atsižvelgiant į jų konkrečią padėtį;

44.

yra įsitikinęs, kad reikia labiau stengtis kovojant su tomis įtraukties kliūtimis, su kuriomis susiduria prieglobsčio ieškotojai; ragina valstybes nares stengtis neleisti prieglobsčio ieškotojams daugiau priklausyti nuo pašalpų, leisti jiems dirbti ir svarstyti teisėtos imigracijos galimybes;

45.

ragina visas valstybes nares užtikrinti žmogaus teisėmis pagrįstos prieglobsčio suteikimo politikos pagal Konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir kitus susijusius žmogaus teisių apsaugos teisės aktus taikymą;

46.

pripažįsta, kad žala ir socialinė atskirtis, kurios kyla dėl prekybos žmonėmis, yra didžiulės, ir ragina valstybes nares griežtinti kovos su prekyba žmonėmis ir diskriminacija teisės aktus, pasirūpinti prekybos žmonėmis aukų grįžimu į įprastą visuomenės gyvenimą ir pasirašyti, ratifikuoti bei įgyvendinti Europos Tarybos konvenciją dėl kovos su prekyba žmonėmis;

47.

ragina Komisiją ir valstybes nares nepainioti ekonominės migracijos su prieglobsčio paieškomis, o ekonominės migracijos ir prieglobsčio paieškų nepainioti su neteisėta imigracija;

48.

mano, kad dėl asmenų įkalinimo nesuteikiant jiems tinkamos reabilitacijos ir švietimo sukuriama įtraukties kliūčių ir dažnai lemiama dar didesnė socialinė atskirtis, nedarbas ir nusikalstamumas;

49.

mano, kad dėl to, jog išsaugomas privalomas senatvės pensijos amžius, sudaromos aktyvios įtraukties kliūtys ir daug žmonių, kurie dar galėtų dirbti, verčiama palikti darbo rinką;

50.

ragina Komisiją atidžiai koordinuoti aktyvios įtraukties politinį procesą, visų pirma kokybiškų socialinių paslaugų srityje, nuolat plėtojant savanorišką kokybiškų socialinių paslaugų sistemą, pagrįstą bendrais interesais, ir nedelsiant išnagrinėti visas galimybes išsiaiškinti teisinį kontekstą, kuriomis socialinės paslaugos veikia bendrais interesais, ir parengti jam teisinę bazę, kuria būtų galima vadovautis, ypač priimti teisines priemones, įskaitant pagrindų direktyvą;

51.

pabrėžia, kad neseniai prašė Komisijos ir Tarybos nustatyti skurdo (skurdo apskritai, vaikų skurdo, dirbančių asmenų skurdo ir nuolatinio ilgalaikio skurdo) mažinimo tikslus siekiant minimalaus pajamų lygio, kurį užtikrina pensija, ir galimybės naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis bei jų kokybės (kai siekiama sumažinti naujagimių mirtingumą, pagerinti sveikatos būklę, padidinti gyvenimo trukmę ir kt.); pakartoja savo prašymą nustatyti ES tikslus iki 2012 m. sumažinti vaikų skurdą 50 proc. ir iki 2015 m. užkirsti kelią benamių vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų reiškiniui;

52.

ragina parengti konkretų aktyvios įtraukties strategijos, pagal kurią būtų įtraukta pilietinė visuomenė ir kitos suinteresuotosios šalys, įskaitant skurdą patiriančius žmones, įgyvendinimo strategiją; mano, kad plane turėtų būti numatyti terminai ir tikroviški kokybiniai bei kiekybiniai uždaviniai, kurie turėtų būti nustatyti po nuoseklaus suinteresuotųjų šalių dialogo; taip pat mano, kad plane turėtų būti nurodyta, kaip bus įgyvendinama aktyvi įtrauktis ir kaip ji bus įgyvendinama ir stebima panaudojant atvirąjį koordinavimo metodą socialinės apsaugos ir socialinės įtraukties srityse, ypač vietos, regionų ir nacionaliniu lygmenimis; taigi teigiamai vertina Komisijos iniciatyvą įtraukti vietos valdžios institucijas į aktyvios įtraukties strategijos įgyvendinimo stebėseną ir finansuoti vietos valdžios institucijų stebėsenos centrų tinklą iš programos Progress lėšų; ragina Komisiją ir valstybes nares būsimos politikos kūrimo procese suteikti šiems stebėjimo centrams plačius įgaliojimus ir aktyvios įtraukties programas skatinti pagal nacionalines reformų programas, parengtas pagal persvarstytą Lisabonos strategiją ir Europos užimtumo strategiją;

53.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams.