Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 52009IP0087

    Bendra Europos prieglobsčio sistema 2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities (2008/2305(INI))

    OL C 87E, 2010 4 1, p. 10–16 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    1.4.2010   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    CE 87/10


    2009 m. kovo 10 d., antradienis
    Bendra Europos prieglobsčio sistema

    P6_TA(2009)0087

    2009 m. kovo 10 d. Europos Parlamento rezoliucija dėl bendros Europos prieglobsčio sistemos ateities (2008/2305(INI))

    2010/C 87 E/03

    Europos Parlamentas,

    atsižvelgdamas į EB sutarties 63 straipsnio 1 ir 2 dalis,

    atsižvelgdamas į Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją,

    atsižvelgdamas į 1951 m. Ženevos konvenciją dėl pabėgėlių statuso ir jos papildomą 1967 m. protokolą,

    atsižvelgdamas į 2003 m. vasario 18 d. Tarybos reglamentą (EB) Nr. 343/2003 nustatantį valstybės narės, atsakingos už trečiosios šalies piliečio vienoje iš valstybių narių pateikto prieglobsčio prašymo nagrinėjimą, nustatymo kriterijus ir mechanizmus (1) (Dublino reglamentas),

    atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvą 2003/9/EB, nustatančią minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo (2) (Priėmimo direktyva),

    atsižvelgdamas į 2005 m. gruodžio 1 d. Tarybos direktyvą 2005/85/EB, nustatančią būtiniausius reikalavimus dėl pabėgėlio statuso suteikimo ir panaikinimo tvarkos valstybėse narėse (3) (Prieglobsčio direktyva),

    atsižvelgdamas į 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvą 2004/83/EB dėl trečiųjų šalių piliečių ar asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų (4),

    atsižvelgdamas į Komisijos ataskaitą dėl 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyvos 2003/9/EB, nustatančios minimalias normas dėl prieglobsčio prašytojų priėmimo, taikymo (COM(2007)0745),

    atsižvelgdamas į savo 2005 m. balandžio 14 d. rezoliuciją dėl Lampedusos (5),

    atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 6 d. rezoliuciją dėl pabėgėlių stovyklų padėties Maltoje (6),

    atsižvelgdamas į savo 2007 m. birželio 21 d. rezoliuciją dėl praktinio bendradarbiavimo, sprendimų kokybės bendrojoje Europos prieglobsčio sistemoje (7),

    atsižvelgdamas į 2008 m. rugsėjo 2 d. Europos Parlamento rezoliuciją dėl Dublino sistemos vertinimo (8),

    atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto vizitų į įvairius sulaikymo centrus siekiant patikrinti, kokios juose priėmimo sąlygos, ataskaitas,

    atsižvelgdamas į 2008 m. gegužės 6 d. Europos Bendrijų Teisingumo Teismo Bylos C-133/06, Europos Parlamentas prieš Europos Sąjungos Tarybą (9), sprendimą dėl ieškinio siekiant panaikinti Prieglobsčio direktyvą, šiuo sprendimu, be kita ko, siekiama panaikinti direktyvos nuostatas dėl saugių šalių minimalių bendrų sąrašų priėmimo ir keitimo tvarkos,

    atsižvelgdamas į 2008 m. spalio 16 d. susirinkusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos imigracijos ir prieglobsčio paktą, kurio ketvirtasis tikslas – „sukurti prieglobsčio Europą“,

    atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

    atsižvelgdamas į Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto pranešimą ir Vystymosi komiteto nuomonę (A6–0050/2009),

    A.

    kadangi Europos bendros prieglobsčio sistemos (BEPS) diegimo pirmojo etapo teisinės priemonės padėjo įdiegti bendruosius minimalius standartus, bet ne vienodas apsaugos galimybes visoje Europos Sąjungos teritorijoje ir dėl to esama tokių reiškinių kaip antrinė migracija ir vienu metu teikiamos kelios paraiškos,

    B.

    kadangi dėl Dublino sistemos pirmosios atvykimo šalies kriterijaus kai kurioms valstybėms narėms, ypač toms, kurios yra ES pasienyje, tiesiog dėl jų geografinės padėties gali tekti neproporcinga našta, ir kadangi šis reiškinys daro neigiamą poveikį ir valstybėms narėms, ir prieglobsčio prašytojams,

    C.

    kadangi Komisijai atlikus vertinimą paaiškėjo, kad 2005 m. 13 pasienio valstybių dėl Dublino sistemos patyrė vis daugiau sunkumų,

    D.

    kadangi savo ataskaitoje dėl priėmimo direktyvos Komisija pabrėžia rimtas problemas, susijusias su direktyvos įgyvendinimu, ypač tranzito zonose ir uždaruosiuose centruose, kurias Parlamento delegacijos pastebėjo savo dažnų vizitų metu,

    Bendrosios pastabos

    1.

    pažymi, kad per pastaruosius metus pabėgėlių skaičius visame pasaulyje išaugo iki daugiau kaip 12 milijonų, o šalies viduje perkeltų asmenų skaičius – iki 26 milijonų; į tai atsižvelgdamas pritaria BEPS sukūrimui ir palankiai vertina Komisijos prieglobsčio politikos planą, kuris suteikia gaires baigiant kurti BEPS;

    2.

    apgailestauja, kad dėl teisinio pagrindo pakeitimo, kuris bus įvestas įsigaliojus Lisabonos sutarčiai, ketinama iki 2012 m. pratęsti BEPS antrojo etapo, kuriuo turėtų būti panaikinti kenksmingi valstybių narių prieglobsčio sistemų skirtumai, įgyvendinimo terminą;

    3.

    atkreipia dėmesį į tai, kad trečiųjų narių piliečių prašymų suteikti pabėgėlio statusą pripažinimo lygis valstybėse narėse skiriasi apytikriai nuo 0 iki 90 proc.;

    4.

    pabrėžia, kad standartų derinimas siekiant sukurti bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą ir vienodą statusą turi padėti visoje ES pasiekti aukštesnį apsaugos lygį, o ne suvienodinti apsaugą pagal blogiausią pavyzdį, nes taip bendra prieglobsčio sistema netektų papildomos naudos;

    5.

    apgailestauja dėl to, kad prieglobsčio, kuris yra esminė demokratijos ir žmogaus teisių apsaugos dalis, sąvoka pastaraisiais metais tapo ne tokia svarbi; dar kartą pabrėžia, kad reikia visapusiškai gerbti prieglobsčio prašytojų teises ir poreikius ir laikytis negrąžinimo principo;

    6.

    primena, kad ES turi numatyti išorės sienų sistemas, kurios padėtų identifikuoti prieglobsčio prašytojus ir užtikrinti galimybę patekti į ES teritoriją asmenims, kurie turi teisę į tarptautinę apsaugą, taip pat ir vykdant išorės sienų kontrolę;

    7.

    palankiai vertina tai, kad Komisija nustatė pagrindinį BEPS tikslą – suteikti apsaugą visiems asmenims, kuriems ji reikalinga;

    8.

    ragina Europos operatyvaus bendradarbiavimo prie ES valstybių išorės sienų valdymo agentūrą (FRONTEX) pateikti tikslius duomenis apie tai, kiek prieglobsčių prašytojų jos vykdomų operacijų metu identifikuojami kaip prieglobsčių prašytojai ir ypač apie tai, kokia žmonių, kurie jos operacijų metu sulaikomi ir grąžinami į tranzito ar kilmės šalį, padėtis; ragina Komisiją pateikti pasiūlymą dėl Frontex įgaliojimų persvarstymo siekiant aiškiai pareikšti, kad apsauga ir su žmogaus teisėmis susiję dalykai sudaro neatskiriamą ES išorės sienų valdymo dalį;

    9.

    džiaugiasi tuo, jog Komisija pripažįsta poreikį užtikrinti nuoseklumą su kitomis politikos sritimis, kurios turi įtakos tarptautinei apsaugai; todėl ragina Komisiją palaikyti ir siūlyti iniciatyvas persvarstyti ir pritaikyti sienų valdymo politiką ir metodus, kaip antai FRONTEX ir Europos sienų stebėjimo sistema (EUROSUR), kad pabėgėliams būtų galima užtikrinti galimybę gauti apsaugą ES ir kad prie ES išorės sienų būtų visapusiškai laikomasi negrąžinimo principo. Be to, pabrėžia, kad pareiga suteikti paramą, įtvirtinta JT Jūrų teisės konvencijoje (UNCLOS), yra teisiškai privaloma valstybėms narėms, ES ir FRONTEX;

    Galiojančių teisės aktų gerinimas

    10.

    džiaugiasi, kad minėtuoju bylos C-133/06 sprendimu Europos Bendrijų Teisingumo Teismas panaikino vadinamosios Procedūros direktyvos 29 straipsnio 1 ir 2 dalį bei 36 straipsnio 3 dalį, susijusias su bendro minimalaus saugių kilmės šalių sąrašo ir saugių trečiųjų šalių sąrašo priėmimu ir keitimu;

    11.

    pritaria teigiamoms kai kuriose valstybėse narėse vykdytoms iniciatyvoms, kurių tikslas – nuo pat tarptautinės apsaugos prašymo pateikimo priimti prieglobsčio prašytojus atvirose ir į vietos bendruomenes visiškai integruotose struktūrose;

    12.

    mano, kad prieglobsčio prašytojai – pažeidžiami asmenys, kuriems reikia sudaryti pritaikytas priėmimo sąlygas; primena, kad kalėjimo aplinka jokiu būdu negali jiems padėti pamiršti jų kilmės šalyje ar kelionės į Europą metu patirtų traumų;

    13.

    pritaria naujausiuose Komisijos pasiūlymuose nurodytoms nuostatoms, kad valstybės narės neturėtų kalinti asmens tik todėl, kad jis ar ji yra tarptautinės apsaugos prašytojas ar prašytoja; mano, kad iš viso prieglobsčio prašytojai neturėtų būti kalinami, nes jų padėtis itin pažeidžiama;

    14.

    apgailestauja dėl to, kad keliose valstybėse narėse prieglobsčio prašytojai vis dar laikomi nelaisvėje dėl neteisėto atvykimo į valstybės teritoriją ir pritaria procedūrinių garantijų sulaikytiesiems įtraukimui į Priėmimo direktyvą; atsižvelgdamas į tai, laikosi nuomonės, kad kalinti prieglobsčio prašytojus turėtų būti galima tik labai aiškiai apibrėžtomis išimtinėmis aplinkybėmis ir laikantis principo, kad toks kalinimas turi būti reikalingas ir proporcingas šio kalinimo būdo ir tikslo požiūriu; taip pat mano, kad tais atvejais, kai prieglobsčio prašytojas kalinamas, jam turėtų būti suteikiama teisė ginti savo teises nacionaliniame teisme;

    15.

    mano, kad svarbiausia, jog naujosios Priėmimo direktyvos taikymo sritis būtų patikslinta taip, kad ji apimtų sulaikymo centrus, tranzito zonas, pasienio procedūras ir vadinamuosius Dublino perkeltuosius;

    16.

    pritaria tam, kad vadinamojoje Priėmimo direktyvoje būtų įtvirtinta griežta pažeidžiamų asmenų, ypač nelydimų nepilnamečių, senyvų priklausomų žmonių, neįgaliųjų, nėščių moterų, vienišų tėvų su vaikais ir traumų (kankinimai, prievartavimas, psichologinis, fizinis ir seksualinis smurtas) patyrusių asmenų skubaus identifikavimo sistema;

    17.

    mano, kad reikėtų parengti bendrą prieglobsčio prašymo procedūrą ir bendrus standartus, pagal kuriuos asmenys būtų priskiriami pabėgėliams ar asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, ir kurie turėtų apimti visus vadinamosios tarptautinės apsaugos prašymus (pabėgėlio statusas, papildoma apsauga, laikina apsauga);

    18.

    džiaugiasi, kad Komisija ketina paaiškinti papildomos apsaugos suteikimo sąlygas ir ypač dėl to, kad ji siūlo persvarstyti asmenims, kuriems skirta ši apsauga, suteiktinas teises ir naudą; tai turėtų padėti labiau užtikrinti, kad būtų laikomasi vienodesnio požiūrio;

    19.

    palankiai vertina Komisijos ketinimus iš dalies pakeisti Prieglobsčio direktyvą ir pabrėžia, kad pagal bendrą prieglobsčio suteikimo procedūrą valdžios institucijoms turėtų būti suteikiami aiškūs, vienodi ir pakankami terminai sprendimams dėl prieglobsčio prašymų priimti, kad būtų galima išvengti ilgų ir nepagrįstų laukimo laikotarpių, kurie gali neigiamai veikti prieglobsčio prašytojų sveikatą ir gerovę; dar kartą pabrėžia, kad pabėgėlio ar kito papildomos apsaugos statuso suteikimas visada turi priklausyti nuo individualaus įvertinimo ir jokiu būdu ne vien nuo bendro pobūdžio įvertinimo (pvz., grindžiamo tautybe) ar kokių nors sąlygų (pvz., susijusių su žmogaus teisių padėtimi kilmės šalyje);

    20.

    mano, kad reikėtų dalytis įvairių valstybių narių turima informacija apie kilmės šalis ir ragina Komisiją dėti daugiau pastangų kuriant bendrą duomenų banką; pabrėžia, kad renkant ir pateikiant informaciją apie kilmės šalį bei tvarkant portalą turėtų būti užtikrinama, kad būtų įtraukiami įvairių pripažintų ekspertų pranešimai apie šalis, kad informacija būtų prieinama visuomenei ir laikoma atskirai nuo vadovų naudojamos informacijos (siekiant, kad ji liktų nešališka ir politiškai neveikiama) ir kad renkant informaciją apie kilmės šalį būtų vienodai atsižvelgiama į vyriausybinius, nevyriausybinius ir tarptautinius šaltinius;

    21.

    pritaria Dublino reglamento pertaisymui ir siūlomoms nuostatoms dėl Dublino perkėlimų nutraukimo, jei nerimaujama, kad dėl šių perkėlimų prašymų teikėjams gali būti neužtikrinti tinkami apsaugos standartai atsakingose valstybėse narėse, ypač priėmimo sąlygų ir galimybių naudotis prieglobsčio procedūromis požiūriu, taip pat tais atvejais, kai dėl šių perkėlimų būtų sudaroma papildoma našta valstybėms narėms, kurios susiduria su neproporcingu migracijos srautų spaudimu, ypač dėl jų geografinės ar demografinės padėties; vis dėlto pabrėžia, kad pagaliau šios nuostatos veikiau būtų politinis pareiškimas negu veiksminga rimtos paramos valstybėms narėms priemonė, jei nebūtų pradėta taikyti dvejopo įpareigojimo priemonės visoms valstybėms narėms, kuri padėtų užtikrinti šiuos dalykus:

    a)

    kad, prižiūrint Europos prieglobsčio pagalbos tarnybai, pareigūnai iš valstybių narių būtų komandiruojami padėti toms valstybėms narėms, kurių padėtis yra ypatinga ir probleminė;

    b)

    kad būtų sudaryta tokia sistema, pagal kurią, pasitarus su Jungtinių Tautų Vyriausiojo pabėgėlių reikalų komisaro (JTVPK) biuru ir gavus asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, sutikimą, būtų galima asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga perkelti iš tų valstybių narių, kurių padėtis ypatinga ir probleminė, į kitas valstybes nares;

    22.

    mano, kad pagal persvarstytą Dublino reglamentą prieglobsčio prašytojams turėtų būti suteikiama galimybė pateikti apeliaciją prieš sprendimą juos perkelti; gavę tokią apeliaciją teismai ar tribunolai privalėtų ex officio išnagrinėti, ar reikia laikinai nutraukti perkėlimo sprendimo įgyvendinimą;

    Administracinės struktūros

    23.

    tvirtai pritaria Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos, kuri turės glaudžiai bendradarbiauti su JTVPK biuru ir prieglobsčio srities nevyriausybinėmis organizacijomis, sukūrimui;

    24.

    mano, kad viena iš Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos užduočių turėtų būti tiksli nacionalinių prieglobsčio sistemų esamų skirtumų analizė siekiant prisidėti prie jų gerinimo;

    25.

    mano, kad Europos prieglobsčio pagalbos tarnybos veikla turėtų apimti gairių rengimą siekiant palengvinti tikslų prieglobsčio prašymų vertinimą, skatinti keistis gerąja praktika, stebėti susijusių ES teisės aktų įgyvendinimą ir taikymą (remti Komisijos, kaip sutarčių sergėtojos, veiklą);

    26.

    mano, kad reikia praktiškai stebėti, kaip elgiamasi su asmenimis, grąžintais į savo kilmės ar išvykimo šalį dėl to, kad atmesti jų prašymai apsaugoti;

    27.

    energingai ragina Komisiją tęsti savo pastangas rengiant bendrą Europos mokymo prieglobsčio klausimais programą, turint omenyje, kad šioje srityje priimamų sprendimų kokybė tiesiogiai priklauso nuo nacionalinių vadovų mokymo ir informuotumo; mano, kad, siekiant veiksmingumo, rengiant mokymo programas reikėtų konsultuotis su šiais klausimais kompetentingomis pilietinės visuomenės organizacijomis;

    28.

    mano, kad visiems vadovams turėtų būti sudaromos vienodos galimybės gauti profesionaliai ir objektyviai ieškotos informacijos apie kilmės šalį, nes ši informacija – tai pagrindinė priemonė, galinti padėti už prieglobsčio politiką atsakingoms institucijoms ir apeliacinėms instancijoms, taip pat nuo jų priklausantiems prieglobsčio prašytojams patikrinti tarptautinės apsaugos prašymų pagrįstumą;

    29.

    pabrėžia, kad laukimo laikotarpių metu institucijos turėtų atsižvelgti į skirtingus prieglobsčio prašančių asmenų, kaip antai vaikai, neįgalieji ir moterys, poreikius ir užtikrinti jiems būtiną infrastruktūrą;

    Asmenų, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, integracija

    30.

    pripažįsta, kad, atsižvelgiant į demokratijos, saugumo ir ekonomikos tikslus, svarbu integruoti asmenis, kuriems suteikta tarptautinė apsauga;

    31.

    apgailestauja, kad Dublino reglamento taisyklėse, kurios taikomos siekiant nustatyti valstybę, kuri turi nagrinėti prieglobsčio prašymą, neatsižvelgiama į prašytojų pageidavimus, ir mano, kad, nustatant prašymą nagrinėsiančią valstybę narę, siekiant skatinti prieglobsčio prašytojų integraciją reikia labiau atsižvelgti į kai kuriuos kriterijus, pvz., susijusius su šeima, kultūra ir kalba;

    32.

    ragina Tarybą pasiekti susitarimą dėl 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos Direktyvos 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (10) taikymo srities išplėtimo siekiant ją taikyti ir pabėgėliams bei asmenims, kuriems suteikiama papildoma apsauga;

    33.

    pritaria Komisijos siūlymui, pateiktame Priėmimo direktyvoje, prašymų teikėjams suteikti paprastesnę prieigą prie darbo rinkos, turint omenyje, kad jų įsitraukimas į profesinį gyvenimą yra esminė jų integracijos sąlyga ir padeda vystyti gebėjimus, kurie gali praversti ir juos priimančioje šalyje, ir, grįžimo atveju, – jų kilmės šalyje;

    34.

    mano, kad nustatant atsakingą valstybę narę, taikant prieglobsčio sistemą turėtų būti lengvinama integracija, pagal šią sistemą atsižvelgiant, be kita ko, į prieglobsčio prašytojo socialines, kultūrines, kalbų žinias, išsilavinimo pasiekimų, profesinės kvalifikacijos ir gebėjimų, atitinkančių priimančios valstybės narės ekonominius poreikius, pripažinimą;

    35.

    rekomenduoja neskirti pabėgėliams ir papildomą apsaugą turintiems asmenims suteikiamų teisių; ypač pabrėžia, kad būtina pagerinti asmenų, kuriems suteikta papildoma apsauga, galimybes turėti socialinių ir ekonominių teisių, atsižvelgiant į tai, kad jos būtinos šių asmenų integracijai;

    Solidarumo mechanizmai

    36.

    mano, kad vienas iš BEPS tikslų turi būti veiksmingų solidarumo sistemų įdiegimas siekiant pagerinti padėtį šalių, kurioms tenka didesni prieglobsčio prašytojų srautai ir kurios susiduria su sunkumais siekdamos juos tinkamai priimti, laiku pagal nustatytas procedūras išnagrinėti jų prašymus ar integruoti prašytojus, kuriems suteiktas pabėgėlio statusas;

    37.

    mano, kad solidarumo negali būti siekiama tik suteikiant finansinių priemonių ir ragina veiksmingiau diegti vidinio persikėlimo ir perkėlimo pagal savanoriškumo principą sistemas, kaip numatyta Europos imigracijos ir prieglobsčio pakte; mano, kad tai padėtų asmenims, kuriems suteikta tarptautinė apsauga, būti priimtiems kitoje valstybėje narėje negu ta, kuri jiems suteikė šią apsaugą;

    38.

    mano, kad reikėtų išnagrinėti galimybę išplėsti Direktyvos Nr. 2001/55/EB (11) taikymo sritį, ypač siekiant priimti konkrečių kategorijų asmenis, kuriems reikalinga laikina tarptautinė apsauga, net tais atvejais, kai nėra masinio antplūdžio;

    39.

    ragina prižiūrint būsimajai Europos prieglobsčio paramos tarnybai sukurti prieglobsčio ekspertų grupes, kurios galėtų padėti toms valstybėms narėms, kurioms tenka staigūs ir masiniai prieglobsčio prašytojų srautai, su kuriais jos negali susitvarkyti;

    40.

    prašo Komisijos išnagrinėti galimybę prižiūrint būsimajai Europos prieglobsčio paramos tarnybai įdiegti Europos tarptautinės apsaugos perkėlimo sistemą siekiant pabėgėlių prašymu suteikti jiems galimybę judėti Europoje ir palengvinti kai kurių valstybių narių naštą;

    41.

    džiaugiasi tuo, kad Komisija ketina pradėti tyrimą siekdama persvarstyti priemones, kuriomis galima būtų Europos Sąjungoje pagerinti finansinį solidarumą, ir susidomėjęs laukia šiuo klausimu parengtų pasiūlymų;

    42.

    palaiko nacionalinių valdžios institucijų, JTPVK ir ES nevyriausybinių organizacijų (NVO) sienų stebėsenos susitarimus ir šiam tikslui reikalingų lėšų skyrimui iš ES Europos išorės sienų fondo;

    Bendradarbiavimas su trečiosiomis šalimis

    43.

    pabrėžia, kad BEPS turėtų visapusiškai atitikti ES tikslus ir veiklą pabėgėlių apsaugos srityje, kurią ji vykdo pasitelkusi ES bendradarbiavimo su besivystančiomis šalimis priemones (pvz., Europos plėtros fondą, Vystomojo bendradarbiavimo priemonę (VBP), Europos kaimynystės ir partnerystės priemonę ir Europos priemonę demokratijai ir žmogaus teisėms remti) bei ES ir besivystančių šalių partnerystės ir kitus susitarimus (pvz., Kotonu susitarimą bei Afrikos ir ES strateginės partnerystės susitarimą);

    44.

    pritaria Komisijos požiūriui, kad prieglobsčio klausimai yra sudėtinė vystomojo bendradarbiavimo su trečiosiomis šalimis dalis, o ne krizių valdymo priemonė; be to, dar kartą pabrėžia, kad vystomasis bendradarbiavimas, ypač krizių prevencija, žmogaus teisių priežiūra, konfliktų sprendimas ir taikos kūrimas galėtų padėti užkirsti kelią gyventojų perkėlimams; todėl pažymi, kad BEPS turėtų būti glaudžiai susieta su Europos vystymosi ir humanitarine politika;

    45.

    laukia regioninės apsaugos programų įvertinimo, kuris turi būti atliktas 2009 m.; pabrėžia, kad tokios programos turėtų būti kuriamos stengiantis jas visapusiškai sieti su nacionaliniais ir regioniniais veiksmų planais, su migracijos ir prieglobsčio temine programa, vykdoma pagal vystomojo bendradarbiavimo priemonę, ir apskritai šiomis programomis neturi būti naudojamasi kaip priemone panaikinti valstybių narių ir ES įsipareigojimus; ragina Komisiją geriau koordinuoti įvairių tarnybų šioje srityje atliekamus veiksmus, siekiant gerinti jų sąveiką, ir pranešti Europos Parlamentui apie siekiant šio tikslo dedamas pastangas;

    46.

    pripažįsta, kad svarbu stiprinti pradinį prieglobstį suteikiančių šalių priėmimo pajėgumus, ir Europos lygmeniu, bendradarbiaujant su JTPVK, vykdyti persikėlimo programą, kurioje būtų nustatomi bendri kriterijai ir koordinavimo sistemos;

    47.

    taip pat prašo įvertinti turimų lėšų tinkamumą su trečiosiomis šalimis susijusioms priemonėms (pvz., apsauga regione), ypač atsižvelgiant į Parlamento deklaruojamą požiūrį, kad šias priemones reikia papildomai finansuoti, o ne perskirstyti plėtrai skiriamas lėšas;

    48.

    ragina Komisiją skatinti valstybes nares aktyviau dalyvauti su pabėgėlių persikėlimu susijusioje pasaulinio masto veikloje;

    49.

    labai susidomėjęs atkreipia dėmesį į sumanymą nustatyti saugaus atvykimo į šalį procedūras ir labai skatina Komisiją parengti konkrečius šios rūšies priemonių taikymo mechanizmus ir apsvarstyti jų praktinį poveikį;

    50.

    susidomėjęs laukia bendro prieglobsčio prašymų nagrinėjimo už Bendrijos ribų tyrimo, kurį Komisija ketina atlikti 2009 m., rezultatų ir įspėja nepasiduoti pagundai perkelti prieglobsčio prašytojų ir jų prašymų nagrinėjimo naštą ant trečiųjų šalių ar JTPVK pečių;

    *

    * *

    51.

    paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms, FRONTEX ir Jungtinių Tautų Vyriausiajam pabėgėlių reikalų komisarui.


    (1)  OL L 50, 2003 2 25, p. 1.

    (2)  OL L 31, 2003 2 6, p. 18.

    (3)  OL L 326, 2005 12 13, p. 13.

    (4)  OL L 304, 2004 9 30, p. 12.

    (5)  OL C 33 E, 2006 2 9, p. 598.

    (6)  OL C 293 E, 2006 12 2, p. 301.

    (7)  OL C 146 E, 2008 6 12, p. 364.

    (8)  Priimti tekstai, P6_TA(2008)0385.

    (9)  OL C 158, 2008 6 21, p. 3.

    (10)  OL L 16, 2004 1 23, p. 44.

    (11)  2001 m. liepos 20 d. Tarybos direktyva 2001/55/EB dėl minimalių normų, suteikiant perkeltiesiems asmenims laikiną apsaugą esant masiniam srautui, ir dėl priemonių, skatinančių valstybių narių tarpusavio pastangų priimant tokius asmenis ir atsakant už tokio veiksmo padarinius pusiausvyrą (OL L 212, 2001 8 7, p. 12).


    Top