18.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 67/101

—

atsižvelgdamas į 2000 m. birželio 19–20 d. Santa Maria da Feiroje posėdžiavusios Europos Vadovų Tarybos priimtą Europos mažųjų įmonių chartiją,

—

atsižvelgdamas į 2000 m. kovo 23–24 d. Lisabonoje priimtas Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės išvadas dėl Lisabonos strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendaciją 2003/361/EB dėl labai mažų, mažų ir vidutinių įmonių apibrėžimo (1),

—

atsižvelgdamas į 2003 m. sausio 21 d. Komisijos komunikatą „Mažos įmonės besiplečiančioje Europoje“ (COM(2003)0026),

—

atsižvelgdamas į 2005 m. lapkričio 10 d. Komisijos komunikatą „Įgyvendinant Bendrijos Lisabonos programą. Augimą ir užimtumą skatinanti šiuolaikiška MVĮ politika“ (COM(2005)0551),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: konkuravimas pasaulyje. ES augimo ir darbo vietų kūrimo strategijos dalis“ (COM(2006)0567),

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. gegužės 22 d. rezoliuciją dėl pasaulinės Europos. Išoriniai konkurencingumo aspektai (2),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. spalio 4 d. Komisijos komunikatą „Mažosios ir vidutinės įmonės – pagrindiniai augimo ir darbo vietų kūrimo veiksniai. Šiuolaikinės MVĮ politikos vidurio laikotarpio peržiūra“ (COM(2007)0592),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. balandžio 18 d. Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: glaudesnė partnerystė siekiant užtikrinti Europos eksportuotojų patekimą į rinkas“ (COM(2007)0183),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 28 d. Komisijos (Prekybos generalinis direktoratas) pristatytą pranešimą dėl viešos konsultacijos dėl Europos rinkos prieinamumo strategijos,

—

atsižvelgdamas į 2007 m. gruodžio mėn. Komisijos (Įmonių ir pramonės GD, MVĮ konkurencingumo skatinimas) paskelbtą Ekspertų grupės galutinę MVĮ internacionalizacijos rėmimo ataskaitą (3),

—

atsižvelgdamas į 2008 m. birželio 25 d. Komisijos komunikatą Visų pirma galvokime apie mažuosius. Europos iniciatyva „Small Business Act“ (COM(2008)0394),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 6 d. Komisijos komunikatą „Globalioji Europa: Europos prekybos apsaugos priemonės besikeičiančioje pasaulio ekonomikoje. Žalioji knyga viešosioms konsultacijoms“ (COM(2006)0763),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. rugsėjo 28 d. rezoliuciją dėl Europos Sąjungos ir Indijos ekonominių ir prekybinių ryšių (4),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 25 d. rezoliuciją dėl metinės Komisijos ataskaitos Europos Parlamentui dėl trečiųjų šalių Bendrijos atžvilgiu taikomų antidempingo, antisubsidijų ir apsaugos priemonių (2004) (5),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. balandžio 4 d. rezoliuciją dėl Dohos derybų raundo įvertinimo po PPO ministrų konferencijos Honkonge (6),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. spalio 12 d. rezoliuciją dėl ekonominių ir prekybinių ES ir Mercosur santykių, siekiant sudaryti tarpregioninį asociacijos susitarimą (7),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 1 d. rezoliuciją dėl ES ir Jungtinių Amerikos Valstijų transatlantinių ekonominių santykių (8),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. spalio 13 d. rezoliuciją dėl ES ir Kinijos prekybos santykių perspektyvų (9),

—

atsižvelgdamas į savo 2005 m. rugsėjo 6 d. rezoliuciją dėl tekstilės ir drabužių sektoriaus būklės po 2005 m. (10),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. lapkričio 14 d. Komisijos tarnybų darbo dokumentą, paskelbtą kartu su Komisijos komunikatu „Ekonomikos reformos ir konkurencingumas: pagrindiniai 2006 m. Europos konkurencingumo ataskaitos aspektai“ (SEC(2006)1467),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. kovo 23–24 d. Briuselyje posėdžiavusiai Europos Vadovų Tarybai pirmininkavusios valstybės narės išvadas (7775/1/2006),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. kovo 15 d. rezoliuciją dėl indėlio į 2006 m. pavasarį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kiek tai susiję su Lisabonos strategija (11),

—

atsižvelgdamas į 2006 m. gruodžio 2 d. bendro sutarimo pagrindu priimtą deklaraciją Parlamentinės konferencijos dėl PPO metinės sesijos metu,

—

atsižvelgdamas į savo 2008 m. balandžio 24 d. rezoliuciją dėl siekio reformuoti Pasaulio prekybos organizaciją (12),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. liepos 6 d. rezoliuciją dėl kai kurių iš trečiųjų šalių importuojamų gaminių kilmės šalies žymėjimo („kilmės žymėjimas“) (13),

—

atsižvelgdamas į 2007 m. vasario 12 d. Bendrųjų reikalų ir išorės santykių tarybos išvadas dėl PPO susitarimo dėl vyriausybės viešųjų pirkimų ir MVĮ,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 45 straipsnį,

—

atsižvelgdamas į Tarptautinės prekybos komiteto pranešimą ir į Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos bei Vidaus rinkos ir vartotojų apsaugos komiteto nuomones (A6-0001/2009),

A.

kadangi ES MVĮ, nustatytos kaip įmonės, kuriose dirba mažiau kaip 250 darbuotojų ir kurių apyvarta neviršija 50 milijonų EUR, – tai sudaro 23 milijonus Europos Sąjungos įmonių (99 proc. visų įmonių) ir 75 milijonus Europos Sąjungos darbo vietų (70 proc.),

B.

kadangi daugiau kaip 96 proc. Europos Sąjungos MVĮ dirba mažiau kaip 50 darbuotojų, o jų metinė apyvarta mažesnė nei 10 milijonų EUR, taigi šių įmonių galimybės eksportuoti prekes ir paslaugas už nacionalinių sienų ribotos dėl didelių fiksuotų išlaidų, susijusių su tarptautine prekyba,

C.

kadangi jų veikla tarptautiniu mastu nėra pakankamai svari, nes tik 8 proc. Europos Sąjungos MVĮ eksportuoja už jų nacionalinių sienų ribų ir beveik 3 proc. MVĮ laiko prekių eksportą už Europos Sąjungos ribų prioritetu; kadangi, priešingai, 10 didžiausių ES įmonių sudaro 96 proc. viso ES eksporto ir tiesioginių užsienio investicijų,

D.

kadangi numatyta, kad trečiųjų šalių ekonomika augs labiau negu vidaus rinka ir dėl to MVĮ atsiras naujų eksporto galimybių,

E.

kadangi MVĮ Europos Sąjungos viduje patirs didesnę trečiųjų šalių konkurenciją,

F.

kadangi atvira rinka ir sąžininga konkurencija yra geriausios priemonės, užtikrinančios MVĮ galimybes globalioje ekonomikoje,

G.

kadangi tarptautinės kompanijos įrodė turinčios didesnių galimybių diegti naujoves; kadangi internacionalizacija ir naujovių diegimas yra pagrindiniai konkurencingumą ir augimą skatinantys veiksniai, itin svarbūs siekiant Lisabonos strategijos tikslų, susijusių su augimu ir darbo vietų kūrimu,

H.

kadangi dėl internacionalizacijos skatinamas augimas ir konkurencingumas, įmonės plečiasi, taigi didėja užimtumas, o Europos Sąjungos MVĮ sukuria 80 proc. naujų darbo vietų,

I.

kadangi MVĮ turi spręsti specifines su internacionalizacija susijusias problemas, pvz., dėl tarptautinės patirties stokos, sunkumų siekiant finansavimo, patyrusių žmogiškųjų išteklių stokos, labai sudėtingos tarptautinės norminės sistemos, ir šie sunkumai trukdo joms atlikti reikiamus struktūrinius pokyčius, kad galėtų iš internacionalizavimo gauti naudos,

J.

kadangi tarptautinę prekybą vykdančios MVĮ gali pakeisti ES ekonomikos vaizdą ir tapti naujo pobūdžio didžiosiomis įmonėmis, kurių reikia Europos Sąjungai, kad galėtų pasiekti tikslą – 3 proc. BVP investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą,

K.

kadangi ES MVĮ svarbiausios geografine ir kultūrine padėtimi artimiausios rinkos, ypač Viduržemio jūros ir Vakarų Balkanų regionų, kurie ribojasi su Europos Sąjunga,

L.

kadangi konkurencingumas taip pat priklauso nuo gebėjimo užtikrinti MVĮ apsaugą nuo nesąžiningos prekybos; kadangi Europos Sąjungos pramonė yra svarbus sektorius siekiant ekonominio augimo ir užimtumo,

1.

parėžia, kad reikia peržiūrėti PPO sistemą taip, kad joje būtų labiau atsižvelgiama į MVĮ vaidmenį ir interesus; primena, kad MVĮ reikia aiškios ir veiksmingos tarptautinės norminės sistemos;

2.

ragina Komisiją, vykstant PPO deryboms, pateikti specialias supaprastintas taisykles, skirtas laisvosios prekybos zonose veikiančioms MVĮ, ir specialias su MVĮ keliamais reikalavimais susijusias išlygas;

3.

ragina Komisiją ir valstybes nares persvarstyti savo daugiašalės struktūros prioritetus skatinant tarifinių ir netarifinių kliūčių panaikinimą ir skatinant tarptautinę prekybą tinkamai supaprastinant ir derinant normines priemones;

4.

mano, kad tarptautinės prekybos sistemą reikia paversti lengvesne MVĮ ir apsvarstyti apie galimybę sukurti tarptautinių arbitražinių teismų sistemą su greitomis ir nesunkiomis procedūromis, kad MVĮ galėtų išvengti vilkinimo ir sunkumų, kuriuos sukelia teisiniai ginčai su muitinės ar prekybinėmis trečiųjų šalių institucijomis;

5.

ragina Komisiją ir valstybes nares aktyviai siekti sudaryti pasaulinį daugiašalį prekybos palengvinimo susitarimą, kuris, be kita ko, leistų ES MVĮ pilnai pasinaudoti globalizacija ir trečiųjų šalių rinkų atvėrimu;

6.

ypač pritaria tam, kad vykstant deryboms dėl prekybos palengvinimo procedūrų būtų laikomasi tvirtos pozicijos siekiant sumažinti muitinės procedūrų išlaidas, kurios gali siekti iki 15 proc. prekių, kuriomis prekiaujama, vertės, taikant supaprastintas procedūras, suderintus tarptautinius standartus, efektyviai nustatant prekių kilmę ir modernizuojant muitų kontrolę;

7.

pabrėžia tai, kad MVĮ svarbu, jog būtų baigta derėtis dėl visų Dohos vystymosi raundo derybų klausimų;

8.

remia Komisijos pastangas parengti Europos Sąjungai pasaulinę strategiją, kuri apimtų visus išorinius Europos konkurencingumo aspektus ir padėtų užtikrinti, kad būtų pasiekti visi Lisabonos strategijos tikslai, bet apgailestauja, kad nėra specialios strategijos, skirtos MVĮ, kuriose dirba du trečdaliai Europos Sąjungos darbuotojų; ragina Komisiją ir Tarybą nedelsiant užpildyti šią spragą nustatant ambicingus, bet įgyvendinamus MVĮ interesų apsaugos tikslus ir skiriant finansavimą ir išteklius, kurių reikia jiems pasiekti; pažymi veiksmingo Prekybos kliūčių reglamento, kaip papildomos priemonės siekiant šio tikslo, svarbą;

9.

mano, kad MVĮ reikalingas visuotinis prekybos liberalizavimas ir, atsižvelgdamas į šį poreikį, mano, kad Komisija turėtų pateikti aiškų eksporto sunkumų, su kuriais susiduria ES MVĮ, šalinimo būdą ir paaiškinti, kokias nacionalines ar Europos masto priemones galėtų taikyti Europos Sąjunga, kad padėtų MVĮ pagerinti rezultatus pasaulio rinkose;

10.

džiaugiasi Komisijos sprendimu atšaukti PAP reformos pasiūlymus, išdėstytus pirmiau minėtoje Žaliojoje knygoje viešosioms konsultacijoms;

11.

mano, kad Komisijos reformos būtų buvusios ne tik nenaudingos ES pramonės išorės konkurencingumui, bet būtų dar kartą labai pakenkusios ES pramonės sektoriams, kuriems kyla pavojus dėl išorės produktų, kuriems neteisėtai skiriamos subsidijos ar kurie netinkamai remiami taikant dempingą; pabrėžia, kad prekybos apsaugos priemonių sistema (PAP sistema) ir toliau turi būti laikoma beveik teisine procedūra, grindžiama objektyviais ir faktiniais vertinimais siekiant galimybės numatyti ir užtikrinti teisinį tikrumą;

12.

mano, kad nesant tarptautiniu mastu pripažintų konkurencijos taisyklių, Europos PAP sistema yra geriausias būdas užtikrinti vienodas galimybes visiems veikėjams, ir mano, kad ES bendrovėms, ypač MVĮ, reikalingas veiksmingas mechanizmas, kuris padėtų kovoti su nesąžininga prekyba;

13.

pabrėžia, kad PAP sistema padeda apsaugoti gamintojų ir darbuotojų interesus nuo galimos žalos dėl dempingo arba neteisėtų subsidijų; atsižvelgdamas į PAP sistemą, ragina Komisiją padidinti skaidrumą, galimybę numatyti ir prieinamumą prie tyrimų, ypač MVĮ, bei paspartinti ir supaprastinti procedūras;

14.

rekomenduoja Komisijai ir valstybėms narėms pradėti taikyti informavimo ir mokymo priemones siekiant sudaryti galimybes MVĮ naudotis PAP; mano, kad Komisija, laikydamasi neutralios pozicijos, turėtų teikti tikslingą pagalbą MVĮ įvairiais prekybos apsaugos tyrimų etapais; mano, kad reikia pagerinti MVĮ PAP pagalbos tarnybų teikiamas paslaugas;

15.

apgailestauja, kad buvo atlikta mažai pramonės sektorių, kuriuose veikia daug MVĮ, tyrimų; ragina Komisiją nedelsiant reikiamai patikslinti dabartinę praktiką siekiant užtikrinti, kad MVĮ teisės būtų apsaugomos veiksmingiau ir kad jos galėtų lengviau pasinaudoti PAP suteikiama apsauga;

16.

todėl mano, kad pagal visos Bendrijos produkcijos procentinės dalies koncepciją, numatytą Prekybos kliūčių reglamente (14), MVĮ jau suteikiama galimybė paduoti skundą, tačiau taip pat ragina Komisiją užtikrinti, kad profesinėms asociacijoms, kurių veikloje dalyvauja daug MVĮ, būtų tinkamai atstovaujama Komisijoje nekeičiant dabartinės ribos;

17.

ragina Komisiją greitai ir tinkamai reaguoti į trečiąsias šalis, kurios savo nuožiūra naudojasi PAP, ypač jei šios priemonės daro įtaką ES MVĮ;

18.

pabrėžia, kad MVĮ būtina veiksminga INT apsauga, nes ji yra būtina sąlyga vystant naujas technologijas, nes tik jų pagalba MVĮ galės dalyvauti tarptautinėje veikloje; todėl pažymi, kad veiksminga ir nesudėtinga INT sistema yra pagrindinė priemonė skatinti, kad MVĮ vykdytų aktyvesnę tarptautinę veiklą;

19.

atkreipia dėmesį į tai, kad pastaraisiais metais labai padaugėjo INT pažeidimų, turinčių įtakos ES MVĮ, ir į tai, kad klastojimas daro įtaką ne tik didelėms pramonės įmonėms, bet ir MVĮ, kurios sugebėjo sukurti aukštos kokybės konkurencingus produktus ir kenčia nuo rimtų klastojimo padarinių, dėl kurių tam tikrais atvejais gali kilti grėsmė jų egzistavimui;

20.

ragina Komisiją ir valstybes nares su nauju įkarščiu imtis klastojimo reiškinio prevencijos ir kovoti su juo naudojant tinkamą vidaus politiką ir daugiašales tarptautines (pvz., Kovos su klastojimu prekyboje susitarimas (ACTA)) bei dvišales tarptautines (nauji ekonominio bendradarbiavimo susitarimai su trečiosiomis šalimis) iniciatyvas, kuriose būtų tinkamai atsižvelgiama į klastojimo poveikį MVĮ; pabrėžia, kad geografinių nuorodų ir patentų teisių apsauga MVĮ svarbi taip pat, kaip ir prekės ženklų ir autoriaus teisių apsauga, o gal net ir svarbesnė už ją; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad taikant šias priemones būtų laikomasi griežtų duomenų apsaugos Europos Sąjungoje standartų;

21.

ragina Komisiją ir valstybes nares skatinti MVĮ naudotis priemonėmis, pvz., patentais, kad galėtų apsaugoti savo praktinę patirtį ir apsisaugoti nuo kopijavimo ir klastojimo;

22.

be to, ragina Komisiją ir valstybes nares kontroliuoti intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisių pažeidimo atvejus ir į juos reaguoti bei raginti savo prekybos partnerius griežčiau laikytis Pasaulio prekybos organizacijos susitarimo dėl su prekyba susijusių intelektinės nuosavybės teisių (TRIPS susitarimas) ir nacionalinių intelektinę nuosavybę saugančių priemonių;

23.

ragina Komisiją ir valstybes nares patobulinti muitinės institucijų atliekamą importo kontrolę siekiant užtikrinti veiksmingesnę apsaugą nuo produktų, kurie pažeidžia ES įmonių intelektinės nuosavybės teises;

24.

apgailestauja, kad buvo vėlai pasiūlyta Bendrijos tam tikrų iš trečiųjų šalių importuojamų prekių (pvz., tekstilės ir avalynės) kilmės žymėjimo sistema (15) ir išreiškia susirūpinimą dėl šio aiškaus ES vartotojų teisių pažeidimo; ragina Komisiją ir valstybes nares nedelsiant panaikinti kliūtis, kurios iki šiol šiai priemonei trukdė įsigalioti ir vertinti europietišką savo produktų kilmę, kurią vartotojai dažnai laiko kokybės, saugumo ir aukštų gamybos standartų laikymosi garantija;

25.

primena, kad lengvinant MVĮ prieigą prie naujų rinkų gali būti prisidedama prie naujų darbo vietų kūrimo, jau esamų darbo vietų apsaugos ir gerinimo, ES pramonės patirties ir ypatumų išsaugojimo bei keitimosi jais ir stabilaus ir tvaraus valstybių narių ekonomikos augimo pagrindo užtikrinimo;

26.

pritaria Komisijos dedamoms pastangoms, susijusioms su MVĮ patekimu į trečiųjų šalių rinkas; ragina Komisiją ir valstybes nares užtikrinti, kad ES patekimo į rinką grupės trečiosiose šalyse, ypač naujose pramoninėse valstybėse, veiktų sėkmingai ir į savo veiklą įtrauktų atitinkamas profesines organizacijas;

27.

ragina Komisiją ir valstybes nares pagerinti informacijos apie trečiųjų šalių rinkas platinimą, ypač sukuriant MVĮ skirtas sekcijas, racionalizuojant patekimo į rinką duomenų bazę ir suteikiant lengvesnę prieigą prie jos, ypač MVĮ operatoriams;

28.

ragina Komisiją supaprastinti patekimo į rinką duomenų bazę, kad MVĮ galėtų ja geriau pasinaudoti; taip pat ragina Komisiją imtis tokių duomenų bazių viešinimo priemonių;

29.

mano, kad reikėtų sustiprinti Komisijos delegacijų į trečiąsias šalis sukurtos patekimo į rinkas grupės ir jose reikėtų sukurti tarnybą, kuri užsiimtų tik su MVĮ susijusiomis problemomis ir kurią sudarytų specialistai bendrovių klausimais;

30.

pritaria minčiai pagrindinėse Indijos ir Kinijos rinkose įsteigti Europos verslo centrus, kurie dirbtų kartu su nacionaliniais prekybos rūmais ir verslo atstovais siekiant padėti MVĮ rasti atitinkamų įgūdžių turinčius partnerius, kad jos galėtų patekti į šias vietos rinkas;

31.

mano, kad norint, jog patekimo į rinką strategija būtų sėkminga, reikia paramos informuojant už ES ribų veikiančius nacionalinius prekybos rūmus ir suteikiant jiems didesnes galias; teigiamai vertina dvišales programas, kuriomis skatinamas specialus MVĮ patekimas į trečiųjų šalių rinkas, atsižvelgiant į programų „Al Invest“ (Lotynų Amerika), „Medinvest“ (Viduržemio jūros regiono šalys) ir „Proinvest“ (AKR šalys)) sėkmę;

32.

pažymi, kad standartizacija gali skatinti naujoves ir konkurencingumą, nes taip lengvinamas patekimas į rinkas ir užtikrinamas veiksmingumas; ragina Komisiją labiau tarptautiniu lygmeniu skatinti taikyti Europos standartus;

33.

palankiai vertina Komisijos pateiktą iniciatyvą „Smulkiojo verslo aktas“, kaip svarbią galimybę rūpintis MVĮ vykdant visų sričių ES politiką; taigi mano, kad reikia, jog valstybės narės ir ES institucijos visiškai palaikytų šią iniciatyvą siekiant užtikrinti, kad būtų taikomas principas „visų pirma galvokime apie mažuosius“;

34.

pažymi, kad ES yra itin konkurencingų MVĮ, kurios pasaulyje užima lyderių pozicijas ypač specializuotose rinkose, ir atlieka labai svarbų vaidmenį remdamos Lisabonos strategiją;

35.

mano, kad MVĮ internacionalizacija yra pirminis prekybos politikos tikslas ir ji turi tapti kertiniu Europos „Smulkiojo verslo akto“, kuris yra stabili, vientisa, teisiškai įpareigojanti ir pasaulinė EB MVĮ politikos sistema, akmeniu;

36.

mano, kad siekiant išsaugoti MVĮ buvimą trečiųjų šalių rinkose MVĮ turėtų dirbti pasišventę, būtent internacionalizacijos klausimus sprendžiantys darbuotojai, o taip būna retai; ragina Komisiją ir valstybes nares siekiant įveikti šią kliūtį skatinti sudaryti paslaugų konsorciumus, kad MVĮ būtų remiamos vykstant internacionalizacijos procesui;

37.

ragina aktyviau vykdyti politiką, susijusią su naujovių diegimu MVĮ ir naujų MVĮ steigimu; pritaria tam, kad būtų steigiami Europos konkurencingumo centrai, atviri MVĮ, kurie galėtų pasiekti tokią apimtį, kad būtų galima atsilaikyti prieš tarptautinę konkurenciją; taip pat pritaria, kad būtų pratęstos ir atnaujintos programos, kurias vykdant MVĮ būtų leidžiama pasinaudoti tarptautiniu finansavimu vystymosi srityje, ir teigiamai vertina priemones, kurių tikslas – mažinti fiksuotas veiklos išlaidas; pabrėžia, kad reikėtų kuo greičiau patvirtinti bendrą Europos patentą ir Europos įmonės statutą, kad būtų skatinama pereiti prie prekybos už Bendrijos ribų;

38.

mano, kad politinė ir finansinė parama siekiant skatinti produktų ir gamybos procesų naujoves, galimybių gauti finansavimą didinimas bei mokesčių aspektai, taip pat bendradarbiavimas tyrimų tikslais ir technologijų perdavimas yra tinkamiausios MVĮ našumo didinimo – o tai bet kurios sėkmingos MVĮ internacionalizacijos strategijos pagrindas – priemonės;

39.

mano, kad vykdant vidaus rinkos politiką reikėtų rūpintis ES MVĮ padėties gerinimu, t. y. sukurti MVĮ palankią verslo aplinką ir užtikrinti, kad MVĮ galėtų visiškai išnaudoti vidaus rinkos teikiamas galimybes; be to, mano, kad prireikus vykdant tokią politiką taip pat turėtų būti stiprinamas tarptautinis MVĮ vaidmuo;

40.

ragina Komisiją apsvarstyti, kokios yra vidaus rinkos galimybės daugiau padėti ES verslo įmonėms konkuruoti tarptautiniu mastu;

41.

džiaugiasi, kad Komisija sudarė ir pasirašė sutartį, pagal kurią bus atliktas MVĮ internacionalizavimo tyrimas; mano, kad atlikus šį tyrimą bus pateikta išsami ES MVĮ internacionalizavimo apžvalga; ragina Komisiją imtis veiksmingų priemonių siekiant palengvinti MVĮ veiklą globalizacijos sąlygomis;

42.

pažymi, kad įgudę ir gerai pasirengę verslininkai atlieka svarbų vaidmenį siekdami įveikti tarptautinio verslo sunkumus; todėl ragina Komisiją ir valstybes nares verslininkams parengti daugiau mokymo apie pasaulinę verslo aplinką programų (tokių kaip Europos įmonių tinklas ar projektas „Vartai į Kiniją“); ragina MVĮ ir universitetus daugiau bendradarbiauti, siekiant pagerinti mokslinius tyrimus ir naujoves; ragina Komisiją apsvarstyti galimybę, remiantis programomis „Erasmus“ ir „Leonardo da Vinci“, parengti specialią ES jaunųjų verslininkų mainų programą;

43.

teigiamai vertina tai, kad 2009 m. gegužės mėn. įvyks Europos MVĮ savaitė, ir siūlo, kad šio renginio metu MVĮ būtų informuojamos apie eksporto plėtojimą už Europos Sąjungos ribų.

44.

ragina Komisiją įdėmiau įvertinti galimą naujosios laisvosios prekybos susitarimų, dėl kurių deramasi su trečiosiomis šalimis, kartos įtaką ES MVĮ ir atsižvelgti į šį įvertinimą derybų stadijos metu;

45.

mano, kad Komisija turėtų siekti sudaryti laisvosios prekybos susitarimų, kurie būtų palankūs visai Europos ekonomikai ir ypač MVĮ, arba kuriuose nebūtų numatyta lygiaverčių prekybos nuolaidų, išskyrus mažiausiai išsivysčiusių šalių atvejus;

46.

pabrėžia Europos Sąjungos ir trečiųjų šalių, kurios yra Centrinės Europos laisvosios prekybos susitarimo šalys, ekonominių ir prekybos santykių skatinimo svarbą ir ragina Komisiją palaikant prekybos santykius su šiomis šalimis skirti ypatingą dėmesį MVĮ;

47.

rekomenduoja Komisijai užtikrinti nuolatinę šių sutarčių kontrolę ir nedelsiant imtis veiksmų, jei nesilaikoma šalių pasirašytų įsipareigojimų;

48.

pabrėžia geografiškai artimiausių šalių rinkų svarbą MVĮ ir ragina Komisiją skirti ypatingą dėmesį MVĮ prekybiniuose santykiuose su šiomis šalimis; atsižvelgiant į tai, teigiamai vertina 2008 m. liepos 13 d. Paryžiaus aukščiausiojo lygio susitikimo bendroje deklaracijoje dėl Viduržemio jūros regiono šalių sąjungos minimą Viduržemio jūros regiono verslo vystymosi iniciatyvą;

49.

pažymi, kad MVĮ vaidmuo labai svarbus perduodant klimato kaitos technologijas ir aktyviai dalyvaujant vystymosi pagalbos veikloje.

50.

primena, kad viešieji pirkimai yra vienas iš perspektyviausių ekonomikos sektorių Europos ekonomikai ir ypač MVĮ; išreiškia susirūpinimą dėl vis išliekančių suvaržymų daugelyje trečiųjų šalių, kurios atsisako ES įmonėms užtikrinti vienodas galimybes patekti į jų viešųjų pirkimų rinkas, arba kuriose taikomos dažnai neskaidrios ir nesąžiningos normos;

51.

mano, kad viešųjų pirkimų atvejais ES MVĮ pagrindinėse pramoninėse šalyse (tarp kurių yra JAV, Kanada ir Japonija) turėtų turėti tokį patį pranašumą ir galimybes, kokios joms sudaromos Europos Sąjungos viduje; taigi ragina Komisiją užtikrinti geresnę ES MVĮ prieigą prie trečiųjų šalių viešųjų pirkimų rinkų ir vienodas konkurencijos sąlygas sektoriuose, susijusiuose su viešaisiais pirkimais, prireikus taikant abipusiškumo principą;

52.

mano, kad siekiant užtikrinti lygias ES įmonių, ypač MVĮ, teises, Europos Sąjungai reikia imtis gerai parengtų ir efektyvių veiksmų;

53.

ragina Komisiją pateikti realistiškų ir konstruktyvių pasiūlymų dėl būsimų derybų dėl PPO susitarimo dėl viešųjų pirkimų ir jo sustiprinimo;

54.

mano, kad viešieji pirkimai turėtų būti pagrindinė visų ES inicijuotų dvišalių ir regioninių prekybos derybų dalis, siekiant darniai atverti viešųjų pirkimų rinkas;

55.

pritaria Komisijos komunikate „Globalioji Europa“ pateiktam pasiūlymui taikyti Europos viešųjų pirkimų apribojimus šalims, nesuteikiančioms prieigos prie savo viešųjų pirkimų; ragina Komisiją Parlamentui pateikti ataskaitą apie iki šiol gautus rezultatus ir apie iniciatyvas, kurių ji ruošiasi imtis, siekdama, kad ES MVĮ galėtų lengviau dalyvauti trečiųjų šalių viešuosiuose pirkimuose;

56.

primena, kad svarbu, jog į žemės ūkio rinkas patektų šio sektoriaus ES MVĮ, ragina Komisiją derantis dėl būsimų daugiašalių ir dvišalių prekybos susitarimų nekeisti tarifinės apsaugos, kuri dar suteikiama šiam sektoriui, ir atvirkščiai, užtikrinti, kad konkurencingiausi Europos žemės ūkio produktai nepagrįstai nenukentėtų nuo kitų PPO narių taikomos antikonkurencinės praktikos; mano, kad siekiant proporcingų Dohos derybų raundo žemės ūkio tema rezultatų, reikia padaryti esminę pažangą geografinių nuorodų klausimu;

57.

remia Komisijos iniciatyvas, kuriomis ji siekia sukurti aiškesnę ir labiau subalansuotą tarptautinę geografinių nuorodų atskaitos sistemą; mano, kad nepagrįstas daugelio žemės ūkio produktų geografinių pavadinimų ir nuorodų naudojimas, ypač kenkiant ES MVĮ, yra nepriimtinas; ragina Komisiją ir valstybes nares griežtai imtis priemonių prieš šalis, kurios siekdamos nepagrįstai apsaugoti savo rinkas naudoja šias netarifines kliūtis;

58.

remia daugiašalio tarptautinio geografinių nuorodų registro, kuriuo remdamosi MVĮ galėtų paprastai ir nebrangiai apsaugoti savo geografines nuorodas, kūrimą, mano, kad būtina, jog saugomų geografinių nuorodų sąrašas būtų pilnas ir aprėptų visus ES produktus, kurie dėl savo pobūdžio arba gamybos vietovės ar būdo ES MVĮ užtikrina santykinį pranašumą palyginti su panašiais trečiųjų šalių produktais;

59.

ragina kitas PPO nares užtikrinti, kad geografinėmis nuorodomis saugomiems ES produktams būtų leidžiama laisvai patekti į rinką iš prekybos išimant nepagrįstai šias nuorodas naudojančius nacionalinius produktus ar bent jau būtų leidžiama laisvai patekti į rinką jau naudojamoms ar bendriniais pavadinimais tapusioms ES saugomoms geografinėms nuorodoms ir saugomiems kilmės pavadinimams;

60.

mano, kad nacionalinės arba regionų paramos programos siekiant MVĮ internacionalizacijos yra labai veiksminga priemonė, duodanti gerų rezultatų; prašo, kad jos ir toliau būtų bendrai finansuojamos naudojant Europos regioninės plėtros fondo lėšas ir kad būtų skiriama daugiau lėšų tarpvalstybiniams bendradarbiavimo projektams, parengtiems sektorinių asociacijų, siekiant skatinti MVĮ gebėjimus eksportuoti ir įsilieti į internacionalizacijos procesą, drauge atverti naujas rinkas ir plėtoti bendrą rinkodaros trečiosiose šalyse strategiją;

61.

pabrėžia, kad MVĮ reikia sudaryti geresnes galimybes gauti finansavimą, ypač mikrokreditus; mano, kad Bendrijos priemonės, pvz., Europos investicijų fondas, Konkurencingumo ir inovacijų pagrindų programa, Jungtiniai Europos ištekliai mikroįmonėms, mažosioms ir vidutinio dydžio įmonėms (JEREMIE), gali padėti parengti geresnę MVĮ, ketinančių dalyvauti internacionalizacijos procese, prieigos prie finansavimo sistemą;

62.

mano, kad bendrų įmonių steigimas ar kiti MVĮ partnerystės susitarimai turėtų būti skatinami kaip patekimo į naujas rinkas, tiesioginių investicijų trečiosiose šalyse projektų rengimo ir dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose strategija; ragina Komisiją sutelkti lėšas, ypač turint mintyje tikslą užtikrinti Europos teritorinį bendradarbiavimą, kad būtų skatinams MVĮ tarpvalstybinis bendradarbiavimas Europos Sąjungoje;

63.

mano, kad apibrėžiant ES prekybos politiką ES MVĮ vystymuisi ir internacionalizacijai reikia ypatingo dėmesio ir paramos;

64.

ragina Komisiją ir valstybes nares dabartinės finansinės krizės metu visapusiškai remti MVĮ ir užtikrinti, kad jos visada galėtų gauti jų plėtojimui reikalingas paskolas;

65.

ragina Komisiją ir valstybes nares bendradarbiauti siekiant nustatyti nuoseklią ir ambicingą politiką, kuria remdamosi ES MVĮ galėtų harmoningai vystytis ir sparčiau augti, užkariauti naujas rinkas ir, bendresne prasme, padidinti savo tikslus eksportuoti bei labiau internacionalizuotis;

66.

ragina Komisiją ir valstybes nares politine parama ir tinkamu finansavimu užtikrinti ES MVĮ vystymąsi modernizuojantis ir mokant savo vadovaujantį personalą ir darbuotojus; taigi pabrėžia MVĮ operatorių tęstinio mokymo ir sąlygų užsiimti šia veikla sudarymo svarbą; mano, kad Europos Sąjunga turi saugoti žinias, tradicijas ir patirtį, kurias MVĮ iki šiol sugebėjo išsaugoti ir vertinti;

67.

mano, kad turėtų būti užtikrintas geresnis koordinavimas Bendrijoje bei tarp jos, valstybių narių ir kitų suinteresuotų šalių; ragina, kad jam tinkamu laiku būtų pranešama apie bet kokią ateities iniciatyvą dėl MVĮ išorės konkurencingumas ir kad jis būtų įtrauktas į visas būsimas iniciatyvas, kurių imsis Europos Sąjunga;

68.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, PPO narių vyriausybėms ir parlamentams ir PPO.