18.3.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 67/91

—

atsižvelgdamas į tarptautinius, Europos ir nacionalinius dokumentus dėl žmogaus teisių, pagrindinių laisvių ir dėl nesankcionuoto sulaikymo, prievartinių dingimų ir kankinimų draudimo, pvz., į Tarptautinį pilietinių ir politinių teisių paktą ir 1984 m. gruodžio 10 d. Konvenciją prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminamą elgesį ir baudimą,

—

atsižvelgdamas į transatlantinį JAV ir ES bei jos valstybių narių bendradarbiavimą, ypač kovos su terorizmu srityje,

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. birželio 13 d. rezoliuciją dėl kalinių padėties Gvantaname (1),

—

atsižvelgdamas į savo 2006 m. vasario 16 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo (2),

—

atsižvelgdamas į savo 2004 m. kovo 10 d. rekomendaciją Tarybai dėl Gvantaname esančių sulaikytųjų teisės į teisingą teismą (3),

—

atsižvelgdamas į savo 2002 m. vasario 7 d. rezoliuciją dėl Gvantanamo įlankos centre kalinamų asmenų (4),

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos rezoliucijas,

—

atsižvelgdamas į 2006 m. vasario 15 d. JT Žmogaus teisių komisijos ataskaitą,

—

atsižvelgdamas į JT specialiųjų pranešėjų pareiškimus,

—

atsižvelgdamas į JT Kovos su kankinimu komiteto išvadas ir rekomendacijas, susijusias su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis,

—

atsižvelgdamas į Europos Parlamento pirmininko 2009 m. sausio 20 d. pareiškimą;

—

atsižvelgdamas į Europos Tarybos žmogaus teisių komisaro 2009 m. sausio 19 d. pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į ES kovos su terorizmu koordinatoriaus pareiškimą,

—

atsižvelgdamas į Europos Komisijos nario, atsakingo už laisvės, saugumo ir teisingumo klausimus, ir ES pirmininkaujančios valstybės pareiškimus,

—

atsižvelgdamas į savo 2007 m. vasario 14 d. rezoliuciją dėl tariamo CŽV vykdyto Europos šalių panaudojimo gabenti kalinius ir juos neteisėtai kalinti (5) ir į Europos Tarybos veiklą šiuo klausimu,

—

atsižvelgdamas į Darbo tvarkos taisyklių 103 straipsnio 4 dalį,

A.

kadangi po 2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų išpuolių JAV 2002 m. sausį Gvantanamo įlankoje (Kuba) įkūrė sustiprintos apsaugos sulaikymo centrą, kuriame buvo kalinami įtariamieji terorizmu,

B.

kadangi įkalintiesiems Gvantanamo įlankoje nebuvo leista naudotis pagrindinėmis žmogaus teisėmis, visų pirma teise į teisingą bylos nagrinėjimą, ir juos tardant buvo taikomi šiurkštūs metodai, pvz., jie buvo kankinami vandeniu, o tai prilyginama kankinimui ir žiauriam, nežmoniškam ar žeminamam elgesiui,

C.

kadangi daugelis JAV teismų, įskaitant Aukščiausiąjį Teismą, savo sprendimais pripažino dalines ir ribotas įkalintųjų teisės, įskaitant galimybę būti teisiamiems JAV civiliniuose teismuose,

D.

kadangi JAV valdžios institucijų paskelbtame sąraše nurodomi 759 buvę ir šiuo metu Gvantaname kalinami kaliniai; kadangi 525 kaliniai buvo paleisti, o 5 mirė įkalinimo metu; kadangi šiuo metu Gvantaname laikoma apie 250 kalinių:

E.

kadangi įrodymai, surinkti kankinant ir taikant kitas neteisėtas priemones, nėra leistini teismuose ir dėl to neįmanoma asmenims iškelti baudžiamųjų bylų ir teisti jų už terorizmą,

F.

kadangi JAV institucijos teigia, kad 61 Gvantaname anksčiau kalėjęs asmuo po to, kai buvo paleistas, dalyvavo teroristinėje veikloje;

1.

labai pritaria JAV prezidento Baracko Obamos sprendimui uždaryti sulaikymo centrą Gvantanamo įlankoje ir susijusiems vykdomiesiems potvarkiams, kurie rodo svarbų JAV politikos pokytį, turint mintyje humanitarinės ir tarptautinės teisės laikymąsi, ir skatina naująją administraciją imtis tolesnių veiksmų šia linkme;

2.

primena, kad didžiausia atsakomybė už visą Gvantanamo įlankos sulaikymo centro uždarymo procesą ir jo kalinių ateitį tenka JAV; vis dėlto patvirtina, kad atsakomybė dėl tarptautinės teisės normų laikymosi ir pagrindinių teisių gerbimo tenka visoms demokratinėms valstybėms, ypač ES ir jos valstybėms narėms, kurios kartu sudaro vertybių bendriją;

3.

ragina JAV užtikrinti, kad įkalintiesiems Gvantaname būtų suteikta galimybė naudotis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis, remiantis tarptautine ir konstitucine JAV teise, ir kad:

4.

ragina valstybes nares, jei JAV administracija paprašytų, bendradarbiauti ieškant sprendimų, būti pasirengusias priimti įkalintuosius Gvantaname ES siekiant padėti stiprinti tarptautinę teisę ir taip visų pirma visiems užtikrinti sąžiningas ir žmoniškas sąlygas; primena valstybėms narėms, kad jos turi lojaliai bendradarbiauti ir konsultuotis tarpusavyje galimo poveikio visuomenės saugumui Europos Sąjungoje klausimais;

5.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai, Komisijai, Vyriausiajam įgaliotiniui bendrai užsienio ir saugumo politikai (BUSP), valstybių narių parlamentams, NATO generaliniam sekretoriui, Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos generaliniam sekretoriui ir pirmininkui, Jungtinių Tautų Generaliniam Sekretoriui ir Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentui ir Kongresui.