52009DC0034

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 28.1.2009

KOM(2009) 34 galutinisI tomas

Lisabonos strategijos struktūrinių reformų įgyvendinimas vykdant Europos ekonomikos atkūrimo planą – Metiniai šalių vertinimai Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo

Lisabonos strategijos struktūrinių reformų įgyvendinimas vykdant Europos ekonomikos atkūrimo planą – Metiniai šalių vertinimai Rekomendacija

TARYBOS REKOMENDACIJA

dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių atnaujinimo 2009 m. ir dėl valstybių narių užimtumo politikos įgyvendinimo

EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdama į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 99 straipsnio 2 dalį ir 128 straipsnio 4 dalį,

atsižvelgdama į Komisijos rekomendaciją,

atsižvelgdama į [...] Europos Vadovų Tarybos išvadas,

atsižvelgdama į Užimtumo komiteto nuomonę,

kadangi:

1. Taryba 2005 m. liepos mėn. priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2005–2008 m.)[1] bei sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[2], kurie kartu sudaro integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires. Valstybės narės buvo paragintos savo nacionalinėse reformų programose (NRP) atsižvelgti į integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires.

2. 2006 m., 2007 m. ir 2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryba nustatė keturias prioritetines sritis (moksliniai tyrimai ir plėtra (MTP) ir inovacijos, verslo aplinka, užimtumo galimybės bei integruota energetikos ir infrastruktūros politika), kuriomis grindžiama atnaujinta Lisabonos strategija. Šiose srityse Europos Vadovų Taryba susitarė dėl keleto konkrečių veiksmų ir paragino valstybes nares juos įvykdyti iki nustatytų terminų.

3. Valstybės narės kiekvienais metais teikia nacionalinių reformų programų įgyvendinimo ataskaitas (toliau – įgyvendinimo ataskaitos).

4. Remiantis Komisijos analize, kiekvienai valstybei narei 2007 ir 2008 m. buvo pateikta konkrečių rekomendacijų[3].

5. Siekiant nuosekliai ir darniai įgyvendinti Lisabonos strategiją ekonomikos augimui ir darbo vietų kūrimui, šios rekomendacijos patvirtintos kaip viena bendra priemonė. Toks požiūris atitinka NRP ir įgyvendinimo ataskaitų integruotą struktūrą ir būtiną užimtumo gairių derėjimą su 99 straipsnio 2 dalyje numatytomis bendrosiomis ekonominės politikos gairėmis, kaip pabrėžiama 128 straipsnio 2 dalyje.

6. 2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryba pradėjo antrą atnaujintos Lisabonos strategijos ciklą, kuris bus užbaigtas 2010 m. Taryba 2008 m. gegužės mėn. priėmė rekomendaciją dėl valstybių narių ir Bendrijos bendrųjų ekonominės politikos gairių (2008–2010 m.)[4], o 2008 m. liepos mėn. – sprendimą dėl valstybių narių užimtumo politikos gairių[5], kurie kartu sudaro integruotąsias ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo gaires.

7. Po to valstybės narės patvirtino, atnaujino arba parengė naujas NRP ir jas, kartu su įgyvendinimo ataskaita iki 2008 m. spalio mėn. pateikė Komisijai. Siekdama sustiprinti reformų koordinavimą ir Tarybos daugiašalės priežiūros procesą 2008 m. pavasario Europos Vadovų Taryba paprašė valstybių narių nurodyti politikos priemones, parengtas atsižvelgiant į atitinkamai šaliai skirtas rekomendacijas, bei grafikus (veiksmų planus).

8. Atsižvelgdama į dabartinį ekonomikos nuosmukį Komisija pateikė pasiūlymą dėl Europos ekonomikos atkūrimo plano (toliau – atkūrimo planas[6]), su kuriuo Europos Vadovų Taryba 2008 m. gruodžio mėn. sutiko. Pagal šį planą numatoma, laikantis Stabilumo ir augimo pakto, suteikti suderintą biudžetinę paskatą paklausai padidinti ir pasitikėjimui atkurti, atsižvelgiant į kiekvienos valstybės narės pradinę padėtį ir reaguojant į ekonomines problemas jau įvykdytas priemones. Atkūrimo plane numatoma, kad kartu su biudžetine paskata turėtų būti spartinamos Lisabonos strategija paremtos struktūrinės reformos siekiant stimuliuoti ekonomiką kartu sustiprinant Europos Sąjungos ilgalaikio augimo potencialą, visų pirma skatinant perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ir žinioms imlios ekonomikos.

9. Europos Vadovų Tarybos sutartame atkūrimo plane valstybės narės raginamos pateikti atnaujintas stabilumo arba konvergencijos programas, kurias Komisija įvertino tinkamai atsižvelgdama į būtinybę sustabdyti fiskalinės būklės blogėjimą, pagerinti biudžeto politikos formavimą ir užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą.

10. Konkrečioms šalims skirtos rekomendacijos turėtų būti atnaujintos atsižvelgiant į atkūrimo plano principus ir nuo jų priėmimo padarytą pažangą. Šios reformos turėtų būti įgyvendintos greitai. Komisija teiks paramą pagal Lisabonos partnerystę, stebės ir reguliariai teiks ataskaitas apie pažangą.

11. Siekiant iki galo įgyvendinti Lisabonos ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo strategiją, šioje rekomendacijoje taip pat turėtų būti pateiktos konkrečios rekomendacijos euro zonai priklausančioms valstybėms narėms.

12. Europos Parlamentas priėmė rezoliuciją dėl šios rekomendacijos,

REKOMENDUOJA, kad valstybės narės imtųsi atitinkamų veiksmų, vadovaudamosi priede pateiktomis gairėmis.

Priimta Briuselyje

Tarybos vardu

Pirmininkas

PRIEDAS

TURINYS

TARYBOS REKOMENDACIJA 2

BELGIJA 7

BULGARIJA 9

ČEKIJA 11

DANIJA 13

VOKIETIJA 15

ESTIJA 17

AIRIJA 19

GRAIKIJA 21

ISPANIJA 23

PRANCūZIJA 25

ITALIJA 27

KIPRAS 29

LATVIJA 31

LIETUVA 33

LIUKSEMBURGAS 35

VENGRIJA 36

MALTA 38

NYDERLANDAI 40

AUSTRIJA 42

LENKIJA 44

PORTUGALIJA 46

RUMUNIJA 48

SLOVėNIJA 50

SLOVAKIJA 52

SUOMIJA 54

ŠVEDIJA 56

JUNGTINė KARALYSTė 57

EURO ZONOS VALSTYBėS NARėS 59

BELGIJA

1. BVP augimas 2008 m. pastebimai sulėtėjo iki 1,3 %. Tam poveikį turėjo silpnėjanti išorės paklausa ir sumažėjusi vidaus paklausa, daugiausia dėl didelės infliacijos ir finansų krizės poveikio. Numatoma, kad 2009 m. ekonominė padėtis toliau smarkiai prastės. Pagal apskaičiavimus infliacija 2008 m. siekė maždaug 4,5 % – beveik dvigubai daugiau, nei 2007 m.; ją daugiausia skatino aukštos vidaus energijos kainos. Dėl mažėjančių pasaulinių energijos kainų infliacija 2009 m. turėtų sumažėti. 2008 m. numatomas maždaug 0,9 % BVP viešųjų finansų deficitas. Numatoma, kad bendroji skola 2008 m. sieks 88 % BVP. Einamosios sąskaitos perteklius 2008 m. sumažėjo ir manoma, kad 2009 m. jis dar mažės.

2. 2008 m. užimtumas didėjo, o nedarbo lygis sumažėjo iki 6,9 %. Vis dėlto 2009 m. perspektyvos kur kas prastesnės – numatomas nedarbo didėjimas. Krizė daugiausia paveikė automobilių ir plieno pramonę bei finansų sektorių.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Belgija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį Belgija neseniai paskelbė priemones, tarp kurių finansinės paramos MVĮ priemonės.

4. Komisija įvertins Belgijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Belgija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Paskelbtos priemonės dar sumažinti darbo apmokestinimą padidinant neapmokestinamas pajamas mažas ir vidutines pajamas gaunantiems darbuotojams, tačiau gali reikėti imtis ir kitų priemonių. Reikalingos papildomos darbo rinkos veikimą gerinančios priemonės, ypač skirtos vyresnio amžiaus darbuotojams ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms, taip pat priemonės ilgalaikiam viešųjų finansų tvarumui užtikrinti, konkurencijai dujų ir elektros energijos rinkose padidinti ir MTP rezultatams pagerinti.

6. Belgijos ekonomika yra orientuota į eksportą, todėl ypač svarbu išlaikyti konkurencingumą. Labai svarbu, kad vieneto darbo sąnaudų kitimas atitiktų svarbiausių prekybos partnerių darbo vieneto sąnaudų pokyčius. Vis dėlto 2008 m. sąnaudų konkurencingumo rodikliai suprastėjo. Būtų naudinga didesnė konkurencija dujų ir elektros energijos rinkose. Siekiant spartinti našumo augimą ir skatinti konkurencingumą svarbu nuolat investuoti į MTP ir įgūdžius. Dėl mažo dalyvavimo darbo rinkoje lygio, didėjančių su visuomenės senėjimu susijusių išlaidų ir didelės valstybės skolos kyla pavojus ilgalaikiam valstybės finansų tvarumui, todėl būtina padidinti pirminius perteklius ir įgyvendinti augimą ir darbo vietų kūrimą skatinančias politikos priemones. Belgija galėtų greičiau pasiekti rezultatų laikydamasi integruoto požiūrio į struktūrinių reformų įgyvendinimą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Belgijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Belgijai rekomenduojama:

- toliau mažinti darbo apmokestinimo naštą, ypač mažinant mokesčius mažą darbo užmokestį gaunantiems darbuotojams, kartu vidutiniu laikotarpiu labiau ribojant išlaidas, kad fiskalinis konsolidavimas sustiprėtų;

- didinti konkurenciją dujų ir elektros energijos rinkose priimant labiau konkurenciją skatinančią reguliavimo sistemą ir paskiriant nepriklausomas ir veiksmingas reguliavimo įstaigas, taip pat tęsti veiksmus, susijusius su perdavimo ir paskirstymo operatoriais;

- laikantis integruoto darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodo spartinti koordinuojamų darbo rinkos efektyvumą didinančių politikos priemonių įgyvendinimą, peržiūrėti nedarbo pašalpų sistemą, kad būtų skatinamas greitas bedarbių grįžimas į darbo rinką, didinti dalyvavimą (ypač vyresnio amžiaus darbuotojų ir migrantų kilmės asmenų) darbo rinkoje, mažinti regioninius skirtumus ir visuose regionuose didinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje.

BULGARIJA

1. Dėl didelės vidaus paklausos per devynis pirmuosius 2008 m. mėnesius BVP augimas Bulgarijoje padidėjo iki 7 %, o BVP vienam gyventojui pasiekė maždaug 40 % Europos vidurkio. Numatoma, kad 2009 m. augimas gerokai sulėtės, nes griežtesnės skolinimo sąlygos neskatina vidaus investicijų ir privataus vartojimo. Skatinama vidaus paklausos ir darbo užmokesčio didėjimo, kuris gerokai pranoko našumo didėjimą, infliacija 2008 m. pasiekė aukščiausią 12 % lygį ir greičiausiai išliks aukštesnė už ES vidurkį. Dėl teigiamo augimo poveikio ir pagerėjusio mokesčių surinkimo biudžeto būklė lieka tvirta – 2008 m. buvo didesnis nei 3 % BVP biudžeto perteklius. Vis dėlto didelė vidaus paklausa dar padidino jau ir taip didelį makroekonominį disbalansą. Einamosios sąskaitos deficitas yra didelis – beveik 25 % BVP, ir, atsižvelgiant į pasaulines perspektyvas ir mažėjantį Bulgarijos konkurencingumą, greičiausiai nesumažės.

2. Užimtumas 2008 m. padidėjo daugiau kaip 3 %, tačiau šis augimo lygis per ateinančius dvejus metus sumažės. Nedarbo lygis 2008 m. sumažėjo ir pasiekė 6 %, tačiau numatoma, kad 2009 m. jis šiek tiek padidės. Pastaruoju metu prastėjanti verslo aplinka ir sumažėjusi paklausa keliuose sektoriuose, visų pirma gamybos, statybos ir mažmeninės prekybos, greičiausiai smarkiai sumažins užimtumą šiuose ir susijusiuose ūkio sektoriuose.

3. Siekdama spręsti makroekonominio disbalanso problemą Bulgarija neseniai paskelbė priemones, tarp kurių konkurenciją energijos ir mažmeninės prekybos sektoriuose didinančios priemonės.

4. Komisija įvertins Bulgarijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Bulgarija turėtų toliau vykdyti griežtą fiskalinę politiką ir skubiai spręsti ekonomikos disbalanso problemą. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Bulgarija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą, nors pažanga buvo lėta. Pastaruoju metu dėl specialių vyriausybės sprendimų priemonių įgyvendinimas paspartėjo. Bulgarija toliau vykdė atsargią fiskalinę politiką, nors viešųjų išlaidų efektyvumas dar galėtų būti padidintas. Vilčių teikia priemonės, kurių imtasi švietimo organizavimui ir kokybei pagerinti, tačiau būtina toliau modernizuoti švietimo sistemą siekiant pagerinti valdymą ir rezultatus. Būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų gerokai padidintas viešojo administravimo veiksmingumas ir efektyvumas; paskelbtos funkcinės peržiūros, kurią Pasaulio bankas buvo pasirengęs atlikti, vėlinimas lėtina reformų įgyvendinimą. Taip pat dar yra daug ką daryti siekiant mažinti biurokratiją, investuoti daugiau į įgūdžius ir reformuoti viešąją MTP sistemą.

6. Atsižvelgiant į pasaulinę finansų ir ekonomikos krizę Bulgarijai būtina dar skubiau spręsti makroekonominio pažeidžiamumo (didelės infliacijos ir didelio einamosios sąskaitos deficito) problemą vykdant griežtą fiskalinę politiką ir spartinant struktūrines reformas, kad būtų sustiprintas konkurencingumas. Bulgarija turi spartinti reformų įgyvendinimą siekiant iš esmės sąnaudų pranašumu grindžiamą ekonomiką pertvarkyti į našesnę ir žinioms imlią ekonomiką. Esant dabartinėms ekonominėms ir monetarinėms aplinkybėms šios reformos taip pat būtinos Bulgarijos ekonomikos konkurencingumui išlaikyti. Veiksmingas reikiamų reformų įgyvendinimas labai priklauso nuo Bulgarijos gebėjimo skubiai pagerinti savo viešosios administracijos veiksmingumą ir efektyvumą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Bulgarijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Bulgarijai rekomenduojama:

- toliau skubiai didinti viešosios administracijos veiksmingumą ir efektyvumą, visų pirma sutelkiant dėmesį į pagrindines valdžios institucijų, tarp jų konkurencijos, priežiūros ir reguliavimo institucijų bei teismų sistemos funkcijas, ir toliau imtis visų reikiamų priemonių veiksmingai finansinei kontrolei ir patikimam struktūrinių fondų valdymui užtikrinti;

- toliau vykdyti griežtą fiskalinę politiką, pagerinti viešųjų išlaidų veiksmingumą ir kokybę, užtikrinti, kad darbo užmokesčio kitimas atitiktų našumo didėjimą ir padidinti veiksmingą konkurenciją;

- skubiai priimti ir įgyvendinti naujas priemones stipriai sumažinti biurokratizmą centriniu ir vietos lygmeniu ir mažinti vilkinimą dėl procedūrų, siekiant gerinti verslo aplinką, nes tai taip pat padės kovoti su korupcija;

- laikantis integruoto darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodo siekti padidinti darbo jėgos pasiūlos kokybę ir užimtumo lygį, aktyvios darbo rinkos politikos veiksmingumą, efektyvumą ir tikslingumą bei toliau modernizuojant ir pritaikant švietimo valdymo sistemą, siekti padidinti įgūdžius, kad šie geriau atitiktų darbo rinkos poreikius, ir mažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių.

ČEKIJA

1. 2008 m. BVP augimas sulėtėjo iki maždaug 4,2 % ir numatoma, kad 2009 m. jis dar lėtės. Infliacija 2008 m. viduryje pasiekė 6,3 %, tačiau dabar turėtų mažėti dėl mažėjančio anksčiau padidintų mokesčių poveikio ir mažesnių energijos kainų. Biudžeto deficitas kelerius metus buvo mažinamas ir 2008 m. pasiekė 1,2 % BVP. Einamosios sąskaitos deficitas 2008 m. siekė 1 % BVP ir buvo nemažas prekybos perteklius.

2. Užimtumo lygis kasmet nuo 2005 m. padidėdavo daugiau nei 1 procentiniu punktu ir 2008 m. pasiekė 66,6 %. Nedarbo lygis trečiąjį 2008 m. ketvirtį sumažėjo iki 4,3 % – tai mažiausias lygis per 12 metų. Pagal dabartines prognozes užimtumo augimas šiek tiek sumažės, o nedarbas padidės. Atsižvelgiant į mažėjančią eksporto paklausą nedarbas ypatingai turėtų paveikti automobilių pramonės ir kitų į eksportą orientuotų pramonės šakų darbuotojus.

3. Komisija įvertins Čekijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 6 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

4. Čekija toliau įgyvendino savo Nacionalinę reformų programą. Vykdyta įvairių reformų, kuriomis siekiama padidinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą, padidinti investicijas į MTP, reformuoti švietimo sistemą, užtikrinti aktyvų senėjimą, o darbo rinkos reformą grįsti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodu. Reikalingos papildomos pastangos galimybėms gauti finansavimą pagerinti, investicijoms į MTP dar padidinti, intelektinės nuosavybės teisių apsaugai sustiprinti ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančioms grupėms integruoti į darbo rinką.

5. Čekijos visuomenės senėjimo tempas vienas sparčiausių ES – tai turės didelių pasekmių pensijų ir sveikatos priežiūros sistemoms. Todėl pagrindiniai struktūriniai uždaviniai – užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir skatinti perėjimą prie žinių ekonomikos. Šių struktūrinių uždavinių sprendimas padidins augimo potencialą, padės kurti darbo vietas, o ekonomiką padarys atsparesnę išorės sukrėtimams. Tam būtina vykdyti tolesnes reformas MTP, inovacijų, švietimo ir mokymo srityse, darbo rinkos reformą labiau grįsti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodu ir toliau gerinti sąlygas verslininkystei. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

6. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Čekijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Čekijai rekomenduojama:

- pagerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą ir tęsti pensijų ir sveikatos priežiūros sistemų reformą;

- stiprinti pastangas gerinti verslo, universitetų ir viešųjų MTP įstaigų bendradarbiavimą, skatinti skirti daugiau žmogiškųjų išteklių MTP veiklai vykdyti, padidinti viešųjų MTP investicijų dydį ir efektyvumą siekiant nustatytų MTP išlaidų tikslų;

- taikant integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą toliau modernizuoti užimtumo apsaugą, didinti švietimo ir mokymo efektyvumą bei teisingumą ir ypač gebėjimą reaguoti į darbo rinkos poreikius, suteikti paskatų investuoti į mokymą (ypač vyresnių ir žemos kvalifikacijos darbuotojų).

DANIJA

1. BVP augimas 2008 m. smarkiai sulėtėjo. Dėl sumažėjusių būsto kainų susilpnėjo vidaus paklausa – tai mažino privatų vartojimą ir statybų veiklą. Dėl griežtesnių finansavimo sąlygų būsto kainos greičiausiai mažės sparčiau, didindamos pasaulinės ekonomikos sulėtėjimo poveikį šalies ekonomikai. Vidutinė infliacija, kurią skatino išaugusios energijos ir maisto kainos, 2008 m. siekė 3,5 %, tačiau jau pradėjo mažėti. Valdžios sektoriaus biudžeto perteklius 2008 m. galėtų viršyti 3 % BVP. Danijoje 2008 ir 2009 m. turėtų būti nedidelis einamosios sąskaitos perteklius.

2. Užimtumas 2008 m. didėjo, tačiau 2009 m. numatomas jo mažėjimas. Taip pat numatoma, kad nedarbo lygis, 2008 m. siekęs 3,5 %, 2009 m. didės. Nors tai trumpuoju laikotarpiu turėtų sumažinti spaudimą darbo rinkai, vis tiek bus svarbu spręsti likusias darbo jėgos trūkumo problemas ir toliau lengvinti darbo rinkos pertvarkymą. Toliau išlieka vidutinio laikotarpio užimtumo uždaviniai: padidinti bendrą darbo jėgos dydį ir įgūdžių atitikimą; pastangas šioje srityje trumpuoju laikotarpiu turėtų sustiprinti mokesčių reforma.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Danija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį Danija neseniai paskelbė priemones, tarp kurių – investicijų į ekologišką transportą ir finansinės paramos namų ūkiams priemonės.

4. Komisija įvertins Danijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5. Danija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Padaryta tolesnė pažanga pagal anksčiau paskelbtus reformų planus, visų pirma susijusius su darbo jėgos pasiūlos didinimu. Atsižvelgiant į visuomenės senėjimą rengiami tolesni mokesčių ir darbo rinkos reformos planai.

6. Danijos augimo potencialas labai priklauso nuo geriau išnaudojamų darbo jėgos išteklių ir jų kokybės didinimo bei darbo jėgos našumo didinimo, taip pat nuo investicijų į žmoniškąjį kapitalą, mokslinius tyrimus ir inovacijas grąžos didėjimo. Demografinis visuomenės senėjimas pradėjo daryti poveikį darbo jėgos pasiūlai, todėl būtinos reformos dalyvavimui darbo rinkoje skatinti ir darbo valandų skaičiui didinti. Dar vienas uždavinys – padidinti konkurenciją siekiant sumažinti gana aukštą Danijos vartotojų kainų lygį. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

VOKIETIJA

1. Dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio smarkiai sumažėjus eksporto augimui Vokietijoje BVP augimas sumažėjo nuo 2,5 % 2007 m. iki 1,3 % 2008 m. Be to, dėl griežtesnių finansavimo sąlygų ir prastesnių ekonominių perspektyvų investicijų apimtis greičiausiai sumažės. Dėl to 2009 m. numatomas smarkus ekonominės veiklos sumažėjimas. Aukštos prekių kainos 2008 m. pirmoje pusėje skatino infliacijos didėjimą – infliacija pasiekė 3,2 % aukščiausią tašką, tačiau 2009 m. ji turėtų sumažėti. 2008 m. valdžios sektoriaus biudžetas buvo beveik subalansuotas, tačiau 2009 m. numatomas beveik 3 % biudžeto deficitas. Dėl pastaraisiais metais smarkiai padidėjusio kainų konkurencingumo einamosios sąskaitos perteklius 2008 m. viršijo 7 % BVP.

2. 2008 m. užimtumas padidėjo 1,3 %, tačiau numatoma, kad ekonomikos nuosmukis paveiks darbo rinką ir 2009 m. nedarbas padidės. Ypač didelė rizika automobilių ir statybos sektoriuose. Dėl vykstančio darbo jėgos mažėjimo ir dėl demografinių pokyčių įmonės gali stengtis išlaikyti kvalifikuotus darbuotojus, todėl daugiausia būtų atleidžiami žemos kvalifikacijos ir laikini darbuotojai.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Vokietija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį neseniai Vokietija paskelbė priemones, tarp kurių – finansinės paramos namų ūkiams ir MVĮ bei investicijų į mokyklas ir infrastruktūrą priemonės.

4. Komisija įvertins Vokietijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Vokietija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Imtasi įvairių gerų priemonių, kuriomis siekiama plėtoti žinių visuomenę, skatinamos ekologinės inovacijos ir siekiama reformuoti darbo rinką. Padaryta didelė pažanga siekiant vidutinio laikotarpio biudžeto tikslo ir viešųjų finansų kokybės. Reikia papildomų priemonių paslaugų sektoriaus konkurencijai skatinti, verslo aplinkai gerinti ir struktūriniam nedarbui mažinti.

6. Išlaikyti gerus Vokietijos ekonominės veiklos rezultatus turėtų padėti našumo didinimas ir didelio mažos kvalifikacijos darbuotojų, ypač Vokietijos rytinėje dalyje, nedarbo problemos sprendimas. Tam būtų naudinga pažanga MTP ir inovacijų srityje. Vis dėlto Vokietijos ekonomikos augimo potencialą dar padidintų geresnis paslaugų, ypač profesinių paslaugų, paslaugų energetikos sektoriuje ir geležinkelio paslaugų, rinkos funkcionavimas bei verslo aplinkos pagerinimas. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Vokietijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Vokietijai rekomenduojama:

- padidinti konkurenciją paslaugų sektoriuje gerinant viešųjų pirkimų procedūras, toliau švelninant reglamentuojamiems amatams ir paslaugoms taikomas ribojamąsias taisykles ir užtikrinant veiksmingą geležinkelio infrastruktūros bei transporto paslaugų atskyrimą;

- toliau tęsti vykdyti planuojamas priemones, kuriomis didinamas įdarbinimo tarnybų veiksmingumas ir skatinti žemos kvalifikacijos darbuotojų ir ilgalaikių bedarbių integraciją į darbo rinką vadovaujantis darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodu, pagal kurį didesnės galimybės įgyti kvalifikaciją derinamos su didesnėmis paskatomis dirbti.

ESTIJA

1. Po 6,3 % BVP augimo 2007 m. ekonomikos augimas 2008 m. itin sumažėjo. Numatoma, kad 2009 m. BVP dar sumažės. Tokius pokyčius lemia didelės infliacijos sąlygomis sumažėjęs privatus vartojimas ir investicijos bei griežtesnės skolinimo sąlygos. Infliacija, mažėjant darbo užmokesčio didėjimui ir esant mažesnėms tarptautinėms prekių kainoms, mažėja. Viešųjų finansų būklė smarkiai pablogėjo ir, nepaisant smarkiai sumažintų išlaidų, 2008 m. biudžetas buvo deficitinis po beveik 2,7 % BVP biudžeto pertekliaus 2007 m. Einamosios sąskaitos deficitas 2008 m. smarkiai sumažėjo iki 10 % BVP ir numatoma, kad jis mažės toliau.

2. Ekonominės veiklos lėtėjimas veikia darbo rinką ir skatina spartų nedarbo didėjimą. Nedarbo lygis 2008 m. buvo maždaug 5 % ir pagal dabartines prognozes 2009 m. turėtų didėti. Labiausiai nedarbas turėtų paveikti statybos, būsto ir mažmeninės prekybos sektorius. Numatoma, kad smarkiai mažės darbo užmokesčio didėjimas, o privačiajame sektoriuje darbo užmokestis gali sumažėti. Darbo rinkos sąlygos yra ypač sunkios vyresnio amžiaus darbuotojams ir jaunimui.

3. Reaguodama į ekonomikos nuosmukį neseniai Estija paskelbė priemones, tarp kurių – investicijų į infrastruktūrą ir įgūdžius priemonės.

4. Komisija įvertins Estijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Į tai atsižvelgdama Estija turėtų siekti fiskalinio konsolidavimo. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Estija toliau įgyvendino savo Nacionalinę reformų programą. Imtasi kelių priemonių MTP ir inovacijų rezultatams pagerinti, konkurencijai stiprinti ir mokymuisi visą gyvenimą skatinti. Netolygūs politikos priemonių rezultatai vykdant fiskalinę politiką ir struktūrines reformas, skirtas palengvinti darbo rinkos prisitaikymą (visų pirma vykdant aktyvią darbo rinkos politiką) ir kurios galėtų padėti pažaboti infliaciją ir darbo užmokesčio infliaciją. Atsižvelgiant į esminį struktūrinių fondų vaidmenį finansuojant nacionalinės reformų programos priemones svarbu stiprinti programų įgyvendinimo administracinius gebėjimus.

6. Šalies bendri ekonominiai rezultatai labai priklauso nuo eksporto rezultatų. Būtina skubiai vykdyti struktūrines reformas siekiant paremti reikiamų išteklių perskirstymą į eksportą orientuotiems sektoriams. Reikia toliau investuoti į MTP, inovacijas ir švietimą, siekiant kompensuoti sąnaudų konkurencingumo praradimą daug darbo reikalaujančiuose sektoriuose ir užtikrinti augimą vidutiniu bei ilguoju laikotarpiu. Dėl prastėjančios darbo rinkos būklės daugiau dėmesio reikia skirti aktyviai darbo rinkos politikai ir mokymuisi visą gyvenimą, siekiant geriau atsižvelgti į besikeičiančius darbo rinkos poreikius. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – užtikrinti, kad atlyginimo pokyčiai būtų labiau susieti su našumo kitimu. Būtina toliau mažinti darbo rinkos nelankstumą. Siekiant sustiprinti makroekonominį stabilumą būtina vykdyti ryžtingą fiskalinę politiką, veiksmingą konkurencijos politiką ir gerinti energijos vartojimo efektyvumą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Estijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Estijai rekomenduojama:

- spartinti naujo darbo rinkos įstatymų paketo įgyvendinimą ir padidinti viešųjų įdarbinimo tarnybų efektyvumą, visų pirma vykdant tikslinę aktyvią darbo rinkos politiką, skirtą palengvinti darbo rinkos pertvarkymą.

AIRIJA

1. Dėl prastėjančios padėties būsto rinkoje, kurią dar pablogino finansų krizė, pagal apskaičiavimus BVP 2008 m. sumažėjo 2 % (palyginti su 6 % BVP augimu 2007 m.). Be to, Airijai ypač didelį poveikį daro pagrindinių jos prekybos partnerių mažesnio augimo perspektyvos, todėl realusis BVP 2009 m. turėtų toliau mažėti. Infliacija, 2008 m. viduryje pasiekusi beveik 4 %, dabar mažėja. Viešųjų finansų būklė suprastėjo dėl gerokai mažesnio mokesčių surinkimo, susijusio su nekilnojamojo turto rinkos korekcija ir platesniu ekonomikos nuosmukiu. Po pastaraisiais metais buvusių nedidelių biudžeto perteklių 2008 m. numatomas 6 % BVP biudžeto deficitas, ir yra pavojus, kad deficitas ateityje gali smarkiai padidėti. Dėl sąnaudų konkurencingumo praradimo išorės balansas pastaraisiais metais sumažėjo ir 2008 m. numatomas maždaug 6 % BVP einamosios sąskaitos deficitas bei šiek tiek mažesnis deficitas 2009 m.

2. Kaip rodo dabartiniai darbo rinkos duomenys, užimtumas 2008 m. mažėjo ir 2009 m. mažės toliau. Nedarbo lygis 2008 m. padidėjo iki 6 % ir turėtų dar padidėti 2009 m. 2008 m. nedarbo pašalpų prašančių žmonių skaičius padidėjo daugiau kaip 50 %. Labiausiai didėjantis nedarbas paveikė statybų sektoriaus darbuotojus, ypač jaunus vyrus.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Airija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti, kurios taip pat turėtų pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį neseniai Airija priėmė atitinkamas priemones, tarp jų – priemones būsto sektoriui paremti ir pajamų paramos priemones labiausiai pažeidžiamiems gyventojams.

4. Komisija įvertins Airijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Airija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Imtasi priemonių, kuriomis siekiama padidinti galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis ir pagerinti įgūdžius. Reikalingos didesnės pastangos pensijų reformos srityje. Įvykiai būsto rinkoje labiau nei tikėtasi neigiamai paveikė viešuosius finansus ir BVP augimą.

6. Pagrindinius sunkumus, su kuriais Airija šiuo metu susiduria, sukėlė būsto bumas ir finansų krizė. Vis dėlto Airijos ekonomika taip pat tapo pažeidžiamesnė, nes jos konkurencinė padėtis palaipsniui sumenko. Dabar reikia skubiai vėl subalansuoti augimą ir atkurti konkurencingumą. Tvarumui užtikrinti vidutiniu laikotarpiu būtina vykdyti tolesnę pensijų reformą. Kadangi biudžeto būklė taip pat gerokai pablogėjo, fiskalinio tvarumo atkūrimas turėtų būti prioritetinis uždavinys. Airijos ekonomikos gebėjimas prisitaikyti, palaipsniui siekiant tvaraus augimo vidutiniu laikotarpiu, gali būti užtikrintas kruopščiai nustatant viešųjų išlaidų prioritetus ir remiant reformas, kuriomis skatinamas našumo didėjimas plečiant ir gerinant fizinį ir žmogiškąjį kapitalą. Tam reikia stiprinti konkurenciją mažmeninės prekybos sektoriuje. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Airijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Airijai rekomenduojama:

- palaipsniui atkurti fiskalinį tvarumą;

- našumą didinančiomis priemonėmis skatinti greitą ekonomikos prisitaikymą, siekiant tvaraus augimo vidutiniu laikotarpiu.

GRAIKIJA

1. 2008 m. BVP augo šiek tiek lėčiau ir siekė kiek mažiau nei 3 % – tai daugiausia lėmė mažėjanti išorės paklausa. Tikėtina, kad dėl mažėjančio būsto sektoriaus ir mažesnių investicijų 2009 m. BVP augimas dar labiau sulėtės. Padidėjus energijos ir maisto kainoms 2008 m. infliacija viršijo 4 %, tačiau numatoma, kad 2009 m. ji sumažės. Dėl sumažėjusių įplaukų ir, kiek mažiau, dėl išlaidų perviršio, 2008 m. biudžeto deficitas pasiekė 3,4 % BVP. Numatoma, kad 2008 m. bendroji skola sieks maždaug 94 % BVP. 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas pasieks rekordinį 13,4 % BVP dydį. Prognozuojama, kad 2009 m. jis sumažės.

2. 2008 m. užimtumas padidėjo, tačiau lėčiau nei ankstesniais metais. Numatoma, kad 2009 m. užimtumo augimo norma bus neigiama. Prognozuojama, kad 2009 m. nedarbas padidės iki 9 %. Manoma, kad dėl sugriežtintų kreditų sąlygų finansų krizė visų pirma paveiks MVĮ. Jos poveikis jau juntamas statybos ir jūrų transporto sektoriuose.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Graikija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį Graikija neseniai paskelbė priemones, tarp kurių numatyta parama MVĮ.

4. Komisija įvertins Graikijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintų stabilumo programų suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Graikija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Imtasi kelių priemonių pensijų sistemai reformuoti. 2007 m. susidarius fiskaliniams nuokrypiams tapo aišku, kad labai svarbu tęsti 2004 m. pradėtą fiskalinį konsolidavimą. Teigiamai vertinama tai, kad Graikija politinį dėmesį skyrė viešojo administravimo reformai, kurios sėkmė dabar priklauso nuo efektyvaus įgyvendinimo. Norėdama išspręsti darbo rinkos problemas Graikija turi dėti daugiau politinių pastangų, visų pirma vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką ir imtis priemonių siekiant kovoti su nelegaliu darbu. Reikia sparčiau įgyvendinti švietimo ir mokymo srities reformas.

6. Esant nepalankioms tarptautinėms sąlygoms būtina dėti daugiau pastangų siekiant išspręsti Graikijos ūkio makroekonominio disbalanso ir struktūrinių trūkumų problemas. Siekiant sustiprinti konkurencingumą ir augimo potencialą, būtina tęsti struktūrinę reformą. Visų pirma Graikija privalo imtis tokios politikos, kuria būtų siekiama investuoti į žmoniškąjį kapitalą, MTP ir inovacijas, gerinama verslo aplinka, be kita ko, taikant „vieno langelio“ principą, taip pat didinamas viešojo administravimo veiksmingumas ir siekiama sukurti tvarią makroekonominę aplinką. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – užtikrinti, kad atlyginimo pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Graikijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Graikijai rekomenduojama:

- tęsti fiskalinį konsolidavimą vidutiniu laikotarpiu ir pagerinti pirminių išlaidų veiksmingumą, paspartinti vykdomas mokesčių administravimo ir biudžeto proceso reformas, sumažinti skolos ir BVP santykį ir sparčiai įgyvendinti pensijų reformą;

- imtis priemonių konkurencijai laisvųjų profesijų sektoriuje stiprinti, įgyvendinti reformas siekiant padidinti investicijas į MTP, taip pat efektyviau panaudoti struktūrinių fondų lėšas siekiant paspartinti augimą skatinančių investicijų projektų įgyvendinimą;

- įgyvendinti viešojo administravimo reformą stiprinant veiksmingus reguliavimo, kontrolės bei vykdymo užtikrinimo pajėgumus, dėmesį skiriant verslo reguliavimo aplinkos paprastinimui ir biurokratizmo mažinimui;

- taikyti integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą ir mažinti su darbo užmokesčiu nesusijusias išlaidas mažą užmokestį gaunantiems darbuotojams, stiprinti aktyvią darbo rinkos politiką ir siekti, kad nelegalų darbą keistų oficialus, taip pat paspartinti švietimo ir mokymo reformų įgyvendinimą, didinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje ir sudaryti geresnes sąlygas įsitraukti į darbo rinką, visų pirma jaunimui.

ISPANIJA

1. 2008 m. Ispanijos realiojo BVP augimas smarkiai sulėtėjo ir siekė 1,2 %. Tikėtina, kad 2009 m. augimas dar labiau sulėtės. Šį sulėtėjimą nulėmė dabartinis gyvenamojo būsto statybų apimties sumažėjimas, o dėl pasaulinės finansų krizės ir sugriežtintų kreditų sąlygų padėtis dar labiau pablogėjo, todėl smarkiai sumažėjo vidaus paklausa. 2008 m. infliacija sparčiai didėjo ir pasiekė 4 %, tačiau tikėtina, kad ji gerokai sumažės. 2008 m. nustatytas 3,4 % BVP valdžios sektoriaus biudžeto deficitas – 5 procentiniais punktais blogesnis rodiklis nei 2007 m. 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas pasiekė beveik 9,5 % BVP.

2. 2008 m. užimtumas sumažėjo ir toliau mažės 2009 m., nors dalyvavimas darbo rinkoje, ypač moterų, ir toliau buvo aktyvus. 2008 m. nedarbo lygis viršijo 11 %, tikėtina, kad 2009 m. jis toliau smarkiai didės ir viršys 16 %. Dėl to labiausiai kenčia imigrantai, jaunimas ir žemos kvalifikacijos darbuotojai, itin didelė grėsmė iškilo gyvenamojo būsto statybos sektoriui ir automobilių pramonei.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Ispanija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį Ispanija neseniai paskelbė priemones, tarp kurių – investicijos į viešuosius darbus, MVĮ finansavimo palengvinimo priemonės ir parama bedarbiams.

4. Komisija įvertins Ispanijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Ispanija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Padaryta pažanga įgyvendinant geresnio reglamentavimo darbotvarkę, didinant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis, gerinant energetikos sektoriaus veikimą, visų pirma sprendžiant sujungimo su kaimyninių šalių tinklais problemas. Norint reformuoti švietimą, reikia imtis papildomų priemonių.

6. Pagrindinis uždavinys vidutiniu laikotarpiu – tęsti struktūrines reformas siekiant ištaisyti didelį einamosios sąskaitos deficitą ir palengvinti būsto sektoriaus restruktūrizavimą. Atsižvelgiant į tai, pirmiausia reikia pagerinti konkurencingumą: skatinti inovacijas, stiprinti konkurenciją, ypač paslaugų sektoriuje, tobulinti nuomos rinkos reguliavimą ir gerinti žmogiškojo kapitalo kokybę didinant mokymosi visą gyvenimą galimybes ir tęsiant švietimo reformą. Dar vienas svarbus aspektas siekiant pagerinti konkurencingumą – plėtojant socialinį dialogą užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Pakeitus viešųjų išlaidų struktūrą ir daugiau dėmesio skiriant našumo didinimo aspektams, kaip antai MTP ir inovacijoms, būtų lengviau skatinti užimtumą ir palaikyti ekonominę veiklą. Padidėjus paslaugų sektoriaus konkurencijai, būtų lengviau išlaikyti žemą infliacijos lygį ir padidinti eksporto sąnaudų konkurencingumą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Ispanijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Ispanijai rekomenduojama:

- palengvinti greitą įsitraukimą į darbo rinką, toliau skatinant judumą, tobulinant įgūdžius ir mažinant darbo rinkos susiskaidymą;

- užtikrinti veiksmingą švietimo reformų įgyvendinimą, taip pat ir regioniniu lygmeniu, siekiant pagrindinių tikslų: sumažinti mokyklos nebaigiančių asmenų skaičių ir padidinti aukštesnįjį vidurinį išsilavinimą įgyjančių asmenų skaičių;

- gerinti konkurencingumą padidinant konkurenciją paslaugų ir elektros sektoriuose, tęsiant pastangas panaikinti mažesnius už savikainą elektros pardavimo mažmeninius ir tinklo tarifus, taip pat toliau didinti MTP veiksmingumą.

PRANCūZIJA

1. 2008 m. Prancūzijos BVP augimas pastebimai sulėtėjo iki 0,7 % – tai daugiausia nulėmė maža vidaus paklausa. Dėl blogėjančių ekonominių perspektyvų ir sugriežtintų kreditų sąlygų nebedidėja kapitalo investicijos ir investicijos į gyvenamosios paskirties nekilnojamąjį turtą. Numatoma, kad 2009 m. ekonomika irgi augs lėtai. 2008 m. infliacija padidėjo iki 3,2 %, bet 2009 m. jos tempas sulėtės. 2008 m. valstybės biudžeto deficitas buvo 3,2 % BVP. Pasaulio ekonomikos augimo sulėtėjimas turi įtakos eksportui, todėl didėja einamosios sąskaitos deficitas – numatyta, kad 2008 m. jis bus apie 3,8 % BVP ir tikėtina, kad ši tendencija įsivyraus.

2. 2008 m. užimtumas beveik neaugo, ir manoma, kad 2009 m. augimo norma bus neigiama. 2008 m. nedarbo lygis buvo apie 8 %, tačiau 2009 m. jis turėtų padidėti. Dabartinis ekonomikos augimo sulėtėjimas jau labai paveikė darbo rinką pramonės sektoriuje, itin dažnai darbo netenkama automobilių pramonėje ir statybos sektoriuje.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Prancūzija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį Prancūzija neseniai paskelbė priemones, tarp kurių – investicijos į infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir gamybą, taip pat parama MVĮ ir statybos sektoriui.

4. Komisija įvertins Prancūzijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Prancūzija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Įgyvendinant visapusišką reformų programą, imtasi kelių priemonių, visų prima tokiose srityse, kaip parama MVĮ, informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimas, MTP rezultatai, aplinkos politika, darbo rinkos reforma ir socialinio dialogo gerinimas. Reikia imtis papildomų priemonių norint pagerinti biudžeto konsolidavimą vidutiniu laikotarpiu, konkurenciją energetikos ir krovininio geležinkelio sektoriuose, taip pat reglamentuojamų profesijų srityje, labiau modernizuoti darbo teisę ir suteikti daugiau profesinio mokymo galimybių.

6. Pagrindiniai Prancūzijos uždaviniai vidutiniu laikotarpiu: tolesnis darbo rinkos modernizavimas siekiant pagerinti jos veikimą ir sumažinti darbo rinkos susiskaidymą, tolesnis bendrojo konkurencijos pagrindo gerinimas paslaugų sektoriuje, įskaitant mažmeninės prekybos sektorių. Šiuos uždavinius reikia spręsti griežtai laikantis vyriausybės paskelbto tikslo – siekti nulinio viešųjų išlaidų augimo. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Prancūzijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Prancūzijai rekomenduojama:

- paspartinti biudžeto konsolidavimo ir skolos mažinimo tempą vidutiniu laikotarpiu laikantis išlaidų tikslų, visų pirma siekti nulinės viešųjų išlaidų augimo normos. Sykiu reikėtų toliau tobulinti pensijų sistemą, kad būtų užtikrintas ilgalaikis viešųjų finansų tvarumas;

- toliau gerinti bendrąjį konkurencijos pagrindą, itin daug dėmesio skiriant: tinklų sektoriams (dujų, elektros ir krovininio geležinkelio), reglamentuojamiems amatams ir profesijoms taikomų ribojamųjų taisyklių sušvelninimui, visų pirma paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriuose, ir konkurencijos institucijos, taip pat geležinkelio priežiūros institucijos įgaliojimų didinimui;

- taikyti integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą ir toliau modernizuoti užimtumo apsaugą siekiant sumažinti darbo rinkos susiskaidymą pagal darbo sutarčių rūšis ir skatinti, visų pirma jaunimo, patekimą ir įsitraukimą į darbo rinką; gerinti mokymosi visą gyvenimą galimybes siekiant jas labiau suderinti su darbo rinkos poreikiais.

ITALIJA

1. Apskaičiuota, kad 2008 m. Italijos ekonomikos augimas sulėtėjo 0,6 %. Didelė infliacija, neigiamas poveikis turtui ir padidėjęs netikrumas suvaržė privatų vartojimą, o mažėjanti paklausa ir griežtesnės finansavimo sąlygos nulėmė mažesnes investicijas. Prastėjantys sąnaudų konkurencingumo rodikliai ir sumažėjusi pasaulinė paklausa taip pat turėjo įtakos eksportui. Numatoma, kad 2009 m. BVP sumažės dar 2 %. Trečiąjį 2008 m. ketvirtį infliacija pasiekė aukščiausią lygį, tačiau prognozuojama, kad ji mažės. 2007 m. sumažėjęs iki 1,6 % BVP, biudžeto deficitas vėl didėja. Numatoma, kad bendroji skola 2008 m. bus didesnė nei 105 % BVP, o 2009 ir 2010 m. dar labiau padidės. Numatoma, kad 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas viršys 2 % BVP, tačiau 2009 ir 2010 m. jis nedidės.

2. Apskaičiuota, kad 2008 m. užimtumas šiek tiek augo, tačiau prognozuojama, kad 2009 m. užimtumo augimo norma bus neigiama. Darbo jėgai didėjant sparčiau nei užimtumui, 2008 m. pirmą kartą per dešimtmetį padidėjo nedarbo lygis, ir numatoma, kad ši neigiama tendencija vyraus 2009 m. Pagal netipiškas darbo sutartis dirbantys žemos kvalifikacijos darbuotojai ir jaunimas priklauso toms asmenų grupėms, kurias greičiausiai paveiks krizė.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Italija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį Italija neseniai priėmė privataus vartojimo palaikymo priemones, kuriomis visų pirma siekiama paremti mažas pajamas gaunančius namų ūkius.

4. Komisija įvertins Italijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Italija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Labiausiai pastebima fiskalinio koregavimo srityje padaryta pažanga. Pradėtos taikyti tam tikros priemonės siekiant pagerinti verslo aplinką. Imtasi pirminių veiksmų siekiant įtvirtinti rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, o būsimą naujųjų priemonių poveikį švietimui ir moksliniams tyrimams dar reikia įvertinti. Norint sustiprinti konkurenciją, reikia imtis papildomų priemonių.

6. Kelerius metus Italijos ekonomikos augimą varžo menkai augantis našumas ir nuolat už BVP didesnė valstybės skola. Ši skola turi didelės įtakos fiskaliniam tvarumui. Našumo problemą reikia spręsti plėtojant pagrindinių sričių politiką, kuria skatinamos plataus masto struktūrinės reformos, taip pat ir konkurencijos pagrindo stiprinimas, toliau gerinama verslo aplinka ir mažinamas biurokratizmas visais valdžios lygmenimis, gerinamas darbo rinkos veikimas ir remiama MTP. Daugiau dėmesio turėtų būti skiriama žmogiškojo kapitalo formavimui, taip pat turėtų būti geriau panaudojamas neišnaudotas darbo jėgos potencialas, ypač šalies pietuose. Dar vienas svarbus aspektas siekiant atkurti konkurencingumą – labiau decentralizuoti darbo užmokesčio nustatymo sistemą ir taip užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai labiau atitiktų našumo pokyčius. Siekiant pasiremti 2008 m. liepos mėn. biudžeto reformų rezultatais svarbu užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu viešųjų finansų sistema nuolat būtų tvari – taip bus sudarytos palankesnės sąlygos investicijoms ir skirta daugiau lėšų žmogiškajam kapitalui ir infrastruktūrai. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Italijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Italijai rekomenduojama:

- tęsti fiskalinį konsolidavimą vidutiniu laikotarpiu siekiant pagerinti viešųjų finansų tvarumą, visų pirma apriboti einamųjų pirminių išlaidų augimą kartu didinant išlaidų veiksmingumą, ir užtikrinti, kad būsima fiskalinio federalizmo sistema visiškai atitiktų šį tikslą;

- greitai pradėti ir paremti visapusiškas reformas siekiant: sustiprinti konkurencijos pagrindą prekių ir paslaugų rinkose, visų pirma mažmeninės prekybos ir kuro tiekimo, laisvųjų profesijų bei finansinių paslaugų, dujų, oro transporto ir vietos viešųjų paslaugų rinkose, mažinti biurokratizmą visais valdžios lygmenimis, reformuojant viešojo administravimo organizavimą, taip pat gerinti našumą;

- spręsti našumo problemas, pagerinti švietimo sistemos veiksmingumą ir rezultatus, inter alia , atidžiai stebėti kokybės standartus kartu skiriant dėmesio teisingumo klausimams;

- atsižvelgiant į darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą ir siekiant mažinti regioninius skirtumus, perskirstyti socialines išlaidas, kad būtų įdiegta vienoda bedarbio pašalpų sistema, taip pat užtikrinti užimtumo tarnybų veiklos veiksmingumą, remti mokymąsi visą gyvenimą ir toliau kovoti su nelegaliu darbu.

KIPRAS

1. 2008 m. realiojo BVP augimas tik nežymiai sulėtėjo iki 3,6 %, kadangi toliau pastoviai augo vidaus paklausa, ypač privatus vartojimas. Prognozuojama, kad augimo tempas 2009 m. bus daug lėtesnis, daugiausia dėl poveikio, kurį susilpnėjusi Kipro pagrindinių prekybos partnerių ūkinė veikla turės turizmui ir užsienio būsto paklausai. Dėl didėjančio namų ūkių įsiskolinimo ir netikrumo privatus vartojimas turėtų sumažėti. Palyginti su 2007 m., infliacijos lygis 2008 m. pakilo dvigubai iki 4,4 %, daugiausia dėl didesnių importuojamos naftos ir maisto kainų. Prognozuojama, kad 2009 m. infliacija sumažės. Manoma, kad 2008 m. valdžios sektoriaus biudžeto perteklius siekė 1 % BVP. Palyginti didelis darbo užmokesčio padidėjimas neigiamai paveikė Kipro ekonomikos konkurencingumą, be to, sumažėjus išorės paklausai ir turizmo pajamoms bei smarkiai išaugus prekių kainoms, 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 13 % BVP, bet tikimasi, kad 2009 m. jis sumažės iki 12 %.

2. Kaip matyti iš dabartinių darbo rinkos įverčių, 2008 m. užimtumas augo apie 2 %, o nedarbas nežymiai sumažėjo iki 3,9 %. Prognozuojama, kad 2009 m. užimtumas augs lėčiau, todėl padidės nedarbas. Kaip matyti iš dabartinių pokyčių darbo rinkoje, krizės poveikį turėtų labiausiai pajusti turizmo ir statybos sektoriai, taip pat šiuose sektoriuose dirbantys labai žemos kvalifikacijos darbuotojai iš užsienio .

3. Reaguodamas į ekonomikos nuosmukį Kipras neseniai paskelbė priemones, tarp kurių numatyta parama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

4. Komisija įvertins Kipro priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Kipras toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. 2008 m. Kipras pasiekė gerų rezultatų daugiausia dėl mikroekonominės politikos, kuria siekiama plėtoti informacinę visuomenę ir sudaryti sąlygas tvariam augimui, taip pat dėl vykdomos socialinės įtraukties politikos. Imtasi priemonių ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui užtikrinti, ypač pensijų srityje. Kad būtų reformuota sveikatos priežiūros sistema, reikia papildomų priemonių. Kipras turi imtis papildomų priemonių, jeigu nori pagerinti MTP rezultatus. Kipras patvirtino mokymosi visą gyvenimą strategiją ir dabar turi ją įgyvendinti, be kitų dalykų, imdamasis tolesnių veiksmų vidurinio techninio mokymo bei profesinio rengimo sistemoms, taip pat gamybinės praktikos sistemai reformuoti. Mikroekonomikos srityje įgyvendintos priemonės padėjo spręsti nepakankamos konkurencijos laisvųjų profesijų sektoriuje problemą.

6. Kipro ekonomika daugiausia orientuota į prekybą, ir tai, kaip ir šalies atvirumas, mažina jos atsparumą išorės sukrėtimams. Siekiant padidinti šalies galimybes geriau atlaikyti mažesnių sąnaudų ekonomikos šalių konkurenciją, svarbu pereiti prie labiau diversifikuotos inovacijomis paremtos ekonomikos. Reikia stengtis padidinti darbo jėgos našumą: investuoti į žinias, įgūdžių ugdymą, verslo aplinkos gerinimą ir inovacijas. Neatidėliotinas politikos uždavinys 2009 m. – pagerinti šalies konkurencingumą. Atsižvelgiant į palyginti didelį išorės disbalansą, svarbu suderinti darbo užmokestį su našumu. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Kiprui tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Kiprui rekomenduojama:

- tęsti pastangas plėtoti mokymosi visą gyvenimą galimybes, ypač žemos kvalifikacijos ir palankių sąlygų neturinčių asmenų grupėms, įgyvendinant priemones pagal patvirtintą nacionalinę mokymosi visą gyvenimą strategiją, taip pat vykdyti profesinio rengimo, švietimo ir mokymo sistemų reformas bei naująją modernią gamybinės praktikos programą.

LATVIJA

1. 2008 m. Latvijos BVP augimas smarkai sulėtėjo: nuo daugiau nei 10 % 2007 m. iki numatomo maždaug 2 % lygio. Dėl prastos ekonominės padėties ir finansų krizės smarkai sumažėjus skolinimosi galimybėms, susilpnėjo privatus vartojimas ir būsto rinka. Tai turėjo itin didelį poveikį investicijoms – apskaičiuota, kad 2008 m. investuojama maždaug 9 % mažiau. Tikėtina, kad kurį laiką BVP toliau smarkiai mažės. 2008 m. infliacija sparčiai didėjo ir pasiekė 15,3 %, tačiau 2009 m. ji sumažės. Didelis nuosmukis turės neigiamą poveikį valdžios sektoriaus balansui, kurio prognozuojamas deficitas 2008 m. sieks apie 3,5 % BVP. Mažėjanti vidaus paklausa prisidėjo prie didelio išorės disbalanso susidarymo. 2008 m. labai sumažėjus importui buvo galima sumažinti einamosios sąskaitos deficitą iki maždaug 15 % BVP.

2. 2009 m. smarkai sumažės užimtumas. Nedarbas didėja ir prognozuojama, kad, palyginti su maždaug 6,5 % 2008 m., jis smarkiai išaugs. Kol kas darbo netenka daugiausia žemos kvalifikacijos darbuotojai statybos ir mažmeninės prekybos sektoriuose, tačiau su šia problema vis dažniau susiduria ir kitų grupių darbuotojai. Tikėtina, kad nukentės daug palankių sąlygų neturinčių asmenų, taip pat jaunimas, dėl to bus prarasti pastaruoju metu pasiekti teigiami rezultatai didinant šių asmenų grupių užimtumą.

3. Reaguodama į finansų krizę ir pasitelkusi tarptautinę finansinę paramą, sutartą 2008 m. gruodžio mėn., Latvija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. 2008 m. tapo akivaizdu, kad Latvijoje nuosmukis bus sunkus ir ilgas. Latvijos kapitalo ir finansų rinkos, taip pat bankų sistema, patyrė tokį spaudimą, kad valdžios institucijos buvo priverstos pripažinti, jog reikia skubios tarptautinės finansinės paramos. Šiomis aplinkybėmis 2008 m. gruodžio 12 d. parlamentas patvirtino ekonomikos stabilizavimo programą, kuri turėtų padėti išlaikyti vidaus ir tarptautinį pasitikėjimą finansų sistema, tiesiogiai ir netiesiogiai padėti sustabdyti ir iš pagrindų pakeisti sąnaudų konkurencingumo prastėjimo ir infliacinio spaudimo didėjimo tendenciją mažinant viešojo sektoriaus darbo užmokestį (tai būtų pagrindinė kur kas griežtesnės fiskalinės politikos dalis) ir sustiprinti ekonomikos augimo potencialą vykdant struktūrines reformas.

4. Komisija įvertins Latvijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Atsižvelgdama į tai, Latvija turėtų siekti ekonomikos stabilizavimo programoje nustatytų viešųjų finansų tikslų, nedelsdama šalinti makroekonominį disbalansą ir visiškai įgyvendinti savo mokėjimų balanso memorandumą. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Latvija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Vyriausybė sumažino planuotas išlaidas ir pasiūlė viešojo sektoriaus darbo užmokesčio didinimo ribojimo priemones. Imtasi priemonių MTP rezultatams pagerinti. Imtasi svarbių priemonių siekiant padidinti darbo jėgos pasiūlą vidutiniu laikotarpiu, tačiau, norint sukurti mokymosi visą gyvenimą strategiją, reikia daugiau pastangų. Dar labiau pagerinta reguliavimo aplinka. Padaryta pažangos didinant galimybes naudotis vaikų priežiūros paslaugomis.

6. Įgyvendinant ekonominę politiką Latvijai pirmiausia reikia užtikrinti makroekonominį ir finansinį stabilumą, nes esama rizikos, kad nuosmukis bus sunkus ir ilgas. Padidinus našumą investicijomis į MTP, inovacijas ir švietimą, vidutiniu laikotarpiu turi būti sudarytos palankesnės sąlygos daugiau plėtoti ne nuo vidaus paklausos priklausomus, bet į užsienio prekybą orientuotus sektorius. Nedelsiant reikia imtis struktūrinių reformų, siekiant padidinti darbo rinkos lankstumą ir remti perėjimo procesą, visų pirma taikant veiksmingesnes aktyvumo skatinimo ir mokymo priemones. Viešojo sektoriaus darbo užmokesčio politika turėtų tinkamai paskatinti darbo užmokesčio mažinimo praktiką privačiajame sektoriuje – tai padėtų suvaldyti infliaciją ir išlaikyti eksporto sąnaudų konkurencingumą. Laiku ir ryžtingai įgyvendinamos struktūrinių fondų programos turės teigiamą poveikį: padidės ūkio pasiūlos potencialas, didės užimtumas, bus užtikrinta, kad įmonės gaus finansavimą. Būtina išlaikyti administracinį gebėjimą įgyvendinti programas. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Latvijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Latvijai rekomenduojama:

- vykdyti ribojamąją fiskalinę politiką, atidžiai nustatant išlaidų prioritetus ir siekiant, kad tiek mokesčių, tiek išlaidų priemonėmis būtų didinamas ūkio pasiūlos potencialas; tam reikėtų nustatyti tvirtą vidutinės trukmės fiskalinę programą su griežtomis išlaidų ribomis;

- siekiant sumažinti infliaciją ir pagerinti konkurencingumą, skatinti darbo užmokesčio mažinimo politiką viešajame ir privačiajame sektoriuose;

- taikyti integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą ir sustiprinti pastangas padidinti darbo jėgos pasiūlą bei našumą: stiprinti aktyvumą skatinančias priemones ir didinti švietimo bei profesinio mokymo sistemų prisitaikymą prie darbo rinkos poreikių, be kitų dalykų, įgyvendinant nuoseklią mokymosi visą gyvenimą strategiją;

- labiau integruoti MTP ir inovacijų politiką, visų pirma plėtojant pagrindinių privačiojo ir viešojo sektorių veikėjų partnerystes ir papildomai skatinant privatųjį sektorių investuoti.

LIETUVA

1. 2008 m. BVP augo 3,4 %, t. y. daug mažiau negu 2007 m. (8,9 %). Dėl būsto rinkos kainų korekcijos sumažėjo investicijų. Numatoma, kad nustačius griežtesnius kredito apribojimus, sumažėjus realių pajamų ir įmonių bei vartotojų pasitikėjimui, 2009 m. vidaus paklausa mažės. 2008 m. infliacija dėl aukštų produktų kainų ir darbo užmokesčio didėjimo šoktelėjo iki 11 %, bet vėliau sumažėjo. Blogėjant ekonominei padėčiai ir dėl papildomų išlaidų valdžios sektoriaus deficitas sparčiai auga. Manoma, kad 2008 m. deficitas siekė beveik 3 % BVP, o 2009 m., jeigu nebus priimta papildomų taupymo priemonių, jis dar labiau didės. Dėl didelio darbo užmokesčio augimo sumažėjus išorės konkurencingumui ir esant menkai išorės paklausai, 2009 m. eksporto augimas turėtų mažėti. Tačiau sumažėjus vidaus paklausai importo augimas sumažės, dėl to einamosios sąskaitos deficitas, kuris 2008 m. buvo 12,6 %, turėtų mažėti.

2. Iš dabartinių darbo rinkos duomenų matyti, kad 2008 m. užimtumo augimas tapo neigiama ir, kaip numatoma, nedarbo lygis viršys 5 %. Jau dabar daugėja atvejų, kai iš karto atleidžiama daug darbuotojų, pirmiausia žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, nekvalifikuoto jaunimo, kaimo gyventojų ir vyresnio amžiaus darbuotojų. Gali labiau išryškėti regioniniai užimtumo skirtumai.

3. 2008 m. gruodžio 9 d. naujoji vyriausybė patvirtino antikrizinę vyriausybės programą, kurioje numatytos kelios fiskalinės priemonės šalies makroekonominio disbalanso problemoms spręsti ir bendram valdžios sektoriaus deficitui 2009–aisiais ir vėlesniais metais sumažinti.

4. Komisija įvertins Lietuvos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Atsižvelgdama į tai, Lietuva turėtų siekti antikrizinėje programoje nustatytų viešųjų finansų tikslų. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Lietuva toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Įgyvendintos kelios jaunimo užimtumo gerinimo ir verslumo mokymo priemonės. Reikia dėti daugiau pastangų pagrindinėse politikos srityse, kad būtų užtikrintas didesnis makrofinansinis stabilumas ir mažesnė infliacija. Be to, reikės papildomos paramos tiesioginėms užsienio investicijoms skatinti, MTP ir inovacijų veiklos rezultatams bei reguliavimo aplinkai gerinti, taip pat vaikų priežiūrai didinti, sveikatos ir saugumo sąlygoms gerinti.

6. Dėl didelio ekonomikos augimo ir emigracijos sumažėjo darbo rinka ir išaugo darbo jėgos sąnaudos – Lietuvos konkurencingumas sumažėjo. Dėl dabartinio ekonomikos augimo sulėtėjimo išaugs nedarbo lygis, todėl labai svarbu vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką. Vis dėlto šiuo metu pats svarbiausias uždavinys – sumažinti didelį makroekonominį disbalansą. Siekiant suvaldyti infliaciją ir užkirsti kelią konkurencingumo mažėjimui, darbo užmokesčio pokyčius reikia labiau derinti su našumu, taip pat reikėtų gerinti verslo aplinką ir stiprinti administracinius gebėjimus. Be to, našumo augimą reikia skatinti gerinant įgūdžius ir inovacijų veiklos rezultatus, taip pat pritraukiant tiesioginių užsienio investicijų. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Lietuvai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Lietuvai rekomenduojama:

- stiprinti makroekonominį stabilumą įgyvendinant ribojamąją fiskalinę politiką, pagal kurią būtų atidžiai nustatomi išlaidų prioritetai;

- išlaikyti išorės konkurencingumą užtikrinant, kad darbo užmokesčio kitimas atitiktų našumo didėjimą;

- užtikrinti, kad MTP ir inovacijų sistemos struktūrinės reformos įgyvendinimui toliau būtų teikiama pirmenybė ir numatomi pakankami finansiniai įsipareigojimai, taip pat daugiau dėmesio skiriama žmogiškiesiems ištekliams MTP srityje ir aktyvesnei įmonių veiklai inovacijų srityje;

- sustiprinti pastangas reformuoti švietimo ir mokymo sistemas, kad jos būtų kokybiškos ir atitiktų darbo rinkos poreikius, taip pat skatinti, pirmiausia vyresnio amžiaus darbuotojų, mokymąsi visą gyvenimą.

LIUKSEMBURGAS

1. Tarptautinės ekonomikos augimui sulėtėjus 2008 m. BVP augimas buvo tik apie 1 %, t. y. buvo daug lėtesnis nei 2007 m. (5,2 %). Numatoma, kad 2009 m. ekonomika ir toliau augs lėčiau. Pagrindinės tokios tendencijos priežastys – nedidelė užsienio paklausa ir privačios investicijos. Dėl didėjančių energijos ir maisto kainų infliacija 2008 m. viršijo 4 %, tačiau prognozuojama, kad 2009 m. ji sumažės. Manoma, kad sulėtėjus ekonomikos augimui biudžeto perteklius 2008 m. sumažėjo iki 3 % BVP. Liuksemburgo einamosios sąskaitos perteklius 2008 m. turėtų viršyti 8 % BVP, o 2009 m. jis greičiausiai šiek tiek sumažės.

2. 2008 m. užimtumas toliau didėjo, o nedarbo lygis išliko 4,1 %. Prognozuojama, kad 2009 m. padėtis bus blogesnė – užimtumo augimas lėtės, o nedarbas didės. Dėl dabartinės krizės sunkumų greičiausiai kils Liuksemburgo finansų, transporto ir plieno sektoriuose, taip pat su automobilių pramone susijusioms įmonėms.

3. Reaguodamas į finansų krizę ir laikydamasis suderinto ES požiūrio Liuksemburgas patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, Liuksemburgas neseniai paskelbė kovos su ekonomikos nuosmukiu priemones, tarp kurių – sumažinti verslo mokesčiai ir parama mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

4. Komisija įvertins Liuksemburgo priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5. Liuksemburgas toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Liuksemburgas padarė nedidelę pažangą didindamas vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumo lygį, mažindamas mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir šalindamas dirbtines kliūtis švietimo sistemoje, taip pat užtikrindamas patrauklesnę ekonominę aplinką. Reikia imtis papildomų priemonių šioms pagrindinėms problemoms spręsti.

6. Finansinis sektorius sudaro daugiau kaip ketvirtį BVP, todėl ši finansų krizė gali turėti didelį poveikį šaliai. Be to, palyginti spartus vieneto darbo sąnaudų augimas greičiausiai turės neigiamos įtakos konkurencingumui. Numatoma, kad 2008–2009 m. našumas smuks, todėl tikėtina, kad ateinančiais metais konkurencingumas toliau mažės. Ateityje reikės reformuoti pensijų sistemą, kad būtų užtikrintas jos ilgalaikis tvarumas. Gyventojų užimtumas yra žemesnis už Europos vidurkį, o vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumas yra itin žemas. Liuksemburgas taip pat turi toliau didinti verslo aplinkos patrauklumą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

VENGRIJA

1. 2007 m. BVP augimas itin sumažėjo – iki 1,1 % (pirmiausia dėl 2006 m. viduryje pradėtos fiskalinio koregavimo programos), o 2008 m. jis sulėtėjo iki 0,9 % nepaisant labai didelės žemės ūkio gamybos apimties. Atsižvelgiant į sparčiai blogėjančias išorines aplinkybes, numatomas didelis ekonomikos nuosmukis. Finansų krizė turėjo ypač neigiamą poveikį Vengrijos finansų ir užsienio valiutos rinkoms – buvo laikinai įšaldyta vyriausybės obligacijų rinka, akcijų birža patyrė didžiulį nuosmukį, taip pat labai nuvertėjo valiuta. 2008 m. infliacija viršijo 6 %, tačiau nuo 2007 m. vidurio stebėta infliacijos mažėjimo tendencija, kuri turėtų išlikti. Nepaisant ekonomikos augimo sulėtėjimo biudžeto deficitas 2008 m. sumažėjo iki 3,3 % BVP, be to, valdžios institucijos planuoja papildomus koregavimus. 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas šiek tiek padidėjo ir buvo maždaug 7 % BVP.

2. Užimtumo lygis 2008 m. sumažėjo beveik 1 %, ši tendencija išliks ir 2009 m. Nedarbo lygis 2008 m. buvo apie 7,7 % ir turėtų toliau didėti. Atsižvelgiant į ekonomikos sulėtėjimo mastą nedarbas gali išplisti ne tik tarp žemos kvalifikacijos ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančių grupių.

3. Kiek tai susiję su Vengrijos atsako į finansų rinkos svyravimus parama, Bendrija suteikė mokėjimų balanso paskolą, o 2008 m. lapkričio 19 d. valdžios institucijos pasirašė susitarimo memorandumą, kuriame nustatytos ekonominės politikos sąlygos, susijos su išmokomis, visų pirma dėl fiskalinio konsolidavimo ir fiskalinio valdymo reformos.

4. Komisija įvertins Vengrijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Todėl Vengrija turėtų visiškai įgyvendinti savo mokėjimų balanso memorandumą. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Vengrija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Vykdant fiskalinę politiką 2008 m. konsolidavimo rezultatai vėl gali būti geresni nei planuota. Reikia dėti papildomų pastangų įgyvendinant struktūrines ir darbo rinkos reformas. Struktūriniai fondai yra pagrindinė priemonė vykdant nacionalinę reformų programą ir jų lėšų įsisavinimas iš esmės vykdomas laiku. Reaguodamos į sumaištį finansų rinkose Vengrijos valdžios institucijos priėmė keletą priemonių pasitikėjimui rinka atkurti, tarp kurių – spartesnis deficito mažinimas, geresnis fiskalinis valdymas ir sustiprintas finansų sektoriaus reglamentavimas bei priežiūra.

6. Vengrijos politinis uždavinys – sušvelninti neigiamą finansų krizės poveikį išlaikant fiskalinį stabilumą ir didinant ekonominės politikos patikimumą. Todėl reikia užtikrinti, kad darbo užmokesčio didėjimas atitiktų našumo augimą, ir taip užkirsti kelią tolesniam išorės konkurencingumo mažėjimui. Vidutiniu laikotarpiu daugiausiai pastangų reikia dėti makroekonominiam ir fiskaliniam stabilumui užtikrinti. Šiuo tikslu reikia didinti viešojo ir sveikatos priežiūros sektorių veiksmingumą ir gerinti darbo rinkos veikimą. Nepaisant nedidelės pažangos viešajame sektoriuje sutaupyti galima dar daugiau. 2007 m. bendras užimtumo lygis Vengrijoje (57,3 %) buvo trečias tarp žemiausių Europos Sąjungoje, ypač žemas buvo jaunų ir vyresnio amžiaus asmenų bei kitų nepalankioje socialinėje padėtyje esančių gyventojų grupių užimtumo lygis. Reikia toliau didinti švietimo ir mokymo sistemų prisitaikymo prie darbo rinkos poreikių lygį siekiant veiksmingai mažinti įgūdžių neatitikties problemos mastą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Vengrijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Vengrijai rekomenduojama:

- remiantis fiskalinio konsolidavimo srityje padaryta didele pažanga įgyvendinti būtinas priemones, kad būtų užtikrintas ilgalaikis valdžios sektoriaus deficito ir valstybės skolos santykio mažėjimas, vis didesnę reikšmę teikiant išlaidoms;

- toliau reformuoti viešąjį administravimą, sveikatos priežiūros, pensijų bei švietimo sistemas, siekiant užtikrinti ilgalaikį fiskalinį tvarumą ir pagerinti ekonominį efektyvumą. Turėtų būti taikomos priemonės, kuriomis būtų didinamas faktinis pensinis amžius, ryžtingai įgyvendinta neįgalumo pensijų sistemos reforma ir toliau pertvarkoma sveikatos priežiūros sistema;

- toliau stiprinti ir tikslingiau vykdyti aktyvią darbo rinkos politiką, kad būtų pagerinta padėtis darbo rinkoje, visų pirma, kiek tai susiję su nepalankioje socialinėje padėtyje esančiomis grupėmis ir geografinėmis sritimis;

- toliau gerinti įgūdžius, be kita ko, didinant mokymosi visą gyvenimą programose dalyvaujančių suaugusiųjų skaičių; toliau didinti švietimo bei mokymo sistemų prisitaikymą prie darbo rinkos poreikių ir užtikrinti galimybę visiems pasinaudoti aukštos kokybės švietimo ir mokymo paslaugomis.

MALTA

1. 2008 m. BVP augo 2,1 %, t. y. mažiau negu 2007 m. (3,9 %). Numatoma, kad 2009 m. BVP augs lėčiau. Dėl tarptautinėse rinkose padidėjusių maisto bei naftos kainų 2008 m. viduryje infliacija išaugo iki 4,7 %; jos augimui įtakos taip pat galėjo turėti menka konkurencija vidaus rinkoje ir didelė priklausomybė nuo energijos importo. 2008 m. fiskalinė padėtis pablogėjo – biudžeto deficitas išaugo iki 3,5 % BVP. Dėl sumažėjusios paklausos pasaulio rinkose padidėjo einamosios sąskaitos deficitas.

2. 2008 m. užimtumo augimas sulėtėjo ir numatoma, kad 2009 m., mažėjant ekonominės veiklos spartai, jis lėtės toliau. 2007 m. šiek tiek padidėjo moterų užimtumas, tačiau jis siekia tik 36,9 % ir išlieka žemiausias Europos Sąjungoje. Tuo tarpu vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumas 2007 m. faktiškai sumažėjo (iki 28,3 %). 2008 m. nedarbas buvo 6,5 %, bet numatoma, kad jis didės; labiausiai nedarbo pavojus gresia gamybos ir turizmo sektorių žemos kvalifikacijos darbuotojams, nors ši grėsmė vis didėja ir kituose (finansinių paslaugų ir informacinių bei komunikacinių technologijų) sektoriuose.

3. Neseniai Malta paskelbė atsako į ekonominį nuosmukį priemones, tarp kurių – didesnės investicijos į infrastruktūrą, aplinką ir turizmą, taip pat mažesnis namų ūkių apmokestinimas.

4. Komisija įvertins Maltos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Malta toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Pažanga padaryta sprendžiant konkurencijos klausimus ir vykdant darbo rinkos reformą. Be kitų 2008 m. iniciatyvų, vykdytos šios teigiamos iniciatyvos: atlikti pirmieji su laivų statyklų privatizavimu susiję veiksmai, parengtas integruotas darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros modelis ir nustatytas administracinės naštos mažinimo tikslas. Reikia imtis papildomų priemonių sveikatos priežiūros sistemai, verslo aplinkai ir energetikos rinkos veikimui gerinti. 2008 m. padaryta mažesnė pažanga toliau konsoliduojant biudžetą.

6. Malta yra labai priklausoma nuo energijos importo, gamtos išteklių, gamybos priemonių ir vartojimo prekių. Maltos ekonominio vystymosi pagrindas – žmogiškieji ištekliai; šioje srityje padėtį reikia labai pagerinti, visų pirma mažinant mokyklos nebaigusių asmenų skaičių. Dėl nedidelio ekonomikos masto konkurencijos klausimai yra itin aktualūs, todėl būtina gerinti verslo aplinką, taip pat įvairinti energijos šaltinius. Siekiant užtikrinti veiksmingą viešųjų finansų naudojimą reikia vykdyti tolesnę sveikatos priežiūros sistemos reformą. Malta įvairina savo ekonomikos pagrindą, tačiau šioje srityje reikia didesnės pažangos, kad būtų išspręsta didelio priklausomumo nuo turizmo ir elektroninės įrangos gamybos problema. Siekiant užtikrinti konkurencingumą reikia tolesnių struktūrinių reformų, kuriomis būtų padidintas našumas, be to, darbo užmokesčio didėjimas turi būti derinamas su našumo didėjimu. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Maltai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Maltai rekomenduojama:

- stiprinti konkurenciją, kad būtų suvaldyta infliacija ir išlaikytas konkurencingumas, visų pirma mažinant valstybės pagalbą ir perorientuojant ją į horizontaliuosius tikslus, taip pat didinant konkurencijos institucijos įgaliojimus;

- sustiprinti pastangas pritraukti į darbo rinką daugiau žmonių, ypač moterų ir vyresnio amžiaus darbuotojų, inter alia , gerinant vaikų priežiūrą; stiprinti kovą su nedeklaruotu darbu ir skatinti dalyvavimą darbo rinkoje, taip pat griežtinant galimybių pasinaudoti pašalpų sistema sąlygas.

NYDERLANDAI

1. Realiojo BVP augimas Nyderlanduose 2008 m. sumažėjo iki 1,9 %, nors 2007 m. jis buvo 3,5 %. Numatoma, kad dėl pasaulio ekonomikos nuosmukio, mažėjančių investicijų ir labai sumažėjusio privataus vartojimo 2009 m. augimas lėtės. 2008 m. infliacija išaugo iki 2,2 % – tai lėmė ankstesnis maisto ir energijos kainų padidėjimas. 2008 m. biudžeto perteklius padidėjo iki 1,1 % BVP. Nepaisant pasaulio ekonomikos nuosmukio Nyderlandų einamosios sąskaitos perteklius 2008 m. viršijo 8 % BVP; numatoma, kad 2009 m. jis sumažės iki 6,5 %BVP.

2. 2008 m. užimtumo lygis didėjo toliau (šiek tiek mažiau kaip 2 %), tačiau prognozuojama, kad 2009 m. šis rodiklis bus neigiamas. Todėl 2008 m. nedarbas sumažėjo, o 2009 m. turėtų padidėti. Kol kas darbdaviai neskuba atleisti darbuotojų, nes bijo, kad ekonomikai atsigavus negalės rasti kvalifikuotos darbo jėgos. Prognozuojama, kad labiausiai nukentės pramonės ir finansų sektoriai.

3. Reaguodami į finansų krizę ir taikydami suderintą ES metodą Nyderlandai priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, Nyderlandai neseniai paskelbė atsako į ekonomikos nuosmukį priemones, tarp kurių – MVĮ pelno mokesčių mažinimas ir sumažintos už darbuotojus mokėtinos socialinio draudimo įmokos.

4. Komisija įvertins Nyderlandų priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Nyderlandai toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Imtasi priemonių darbo pasiūlai didinti, tačiau reikia dėti daugiau pastangų, kad būtų padidintas bendras darbo valandų skaičius. Padaryta nedidelė pažanga tobulinant valdymo struktūras ir įdiegiant nuoseklią MTP ir inovacijų strategiją, taip pat paprastinant įvairiakryptę inovacijų politiką.

6. Padidinus bendrą darbo valandų skaičių ir pagerinus MTP bei inovacijų diegimą, ateityje bus galima išlaikyti gerus ekonominės veiklos rezultatus. Uždavinys yra paversti ilgalaikę MTP strategiją nuosekliomis ir veiksmingomis politikos priemonėmis, kad būtų galima skatinti visų pirma privačiojo sektoriaus išlaidas MTP. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenė sensta ir dėl to mažėja darbo rinkos pasiūla, reikės užtikrinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Nyderlandams tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Nyderlandams rekomenduojama:

- toliau plėtoti priemones, be kita ko, sudaryti geresnes sąlygas įsitraukti į darbo rinką taikant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą, gerinti moterų, vyresnio amžiaus darbuotojų ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančių gyventojų grupių dalyvavimą darbo rinkoje, siekiant padidinti bendrą darbo valandų skaičių.

AUSTRIJA

1. BVP augimas 2008 m. sumažėjo iki 1,7 %, nors 2007 m. jis buvo 3,1 %. Numatoma, kad mažėjant eksportui ir labai sumažėjus investicijų, augimas turėtų sumažėti daugiau kaip 1 %. 2008 m. viduryje bendra infliacija siekė beveik 4 %, tačiau šiuo metu ji mažėja. 2008 m. Austrijos biudžeto deficitas buvo nedidelis – 0,6 % BVP, tačiau numatoma, kad 2009 m. jis labai padidės. 2008 m. einamosios sąskaitos perteklius viršijo 3 % BVP ir prognozuojama, kad 2009–2010 m. jis išliks panašus; išorės balansas yra teigiamas.

2. 2008 m. užimtumas didėjo 1,6 %, bet numatoma, kad 2009 m. jis sumažės, o nedarbas – išaugs. Manoma, kad labiausiai nukentės tos darbo rinkos grupės, kurių užimtumo perspektyvos paprastai yra ribotos, t. y. vyresnio amžiaus darbuotojai ir žemą kvalifikaciją turintys mokyklos nebaigę asmenys. Pramonės sektoriuje pirmiausia sumažinta gamybinės praktikos vietų ir laikinųjų darbuotojų darbo vietų. Šiuo metu labiausiai nukentėjusi ekonomikos sritis – automobilių sektorius.

3. Reaguodama į finansų krizę ir taikydama suderintą ES metodą Austrija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį neseniai Austrija paskelbė priemones, tarp kurių – mažesni mokesčiai ir papildoma finansinė parama namų ūkiams, taip pat didesnės investicijos į infrastruktūrą, energijos vartojimo efektyvumą ir MTP.

4. Komisija įvertins Austrijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Austrija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Įdėta pastangų didinant vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą, gerinant socialiai pažeidžiamų jaunų žmonių išsilavinimą, sprendžiant lyčių segregacijos darbo rinkoje problemą ir stiprinant verslumo ugdymą. Reikia imtis papildomų priemonių vidutinės trukmės fiskaliniam konsolidavimui stiprinti ir konkurencijai didinti.

6. Pagrindinis Austrijos uždavinys vidutiniu laikotarpiu – pereiti prie žinioms imlios ekonomikos. Nepaisant to, kad MTP ir inovacijoms skiriama daugiau lėšų, šis perėjimas dar nėra įgyvendintas praktiškai, todėl siūloma daugiau dėmesio skirti žmogiškojo kapitalo formavimui. Ilgalaikis darbo užmokesčio mažinimas padėjo Austrijai išsaugoti konkurencinę padėtį pasaulyje ir sukurti darbo vietų augančiai darbo jėgai. Austrijos uždavinys – užtikrinti, kad būtų geriau naudojami darbo jėgos ištekliai, visų pirma vyresnio amžiaus darbuotojų ištekliai, ir gerinti nepalankioje socialinėje padėtyje esančių grupių integraciją, švietimą bei profesinį mokymą. Socialinės rūpybos sistemos tvarumo užtikrinimas priklauso nuo ilgalaikio fiskalinio konsolidavimo, kurį reikia derinti su padidėjusiomis viešosiomis išlaidomis vidutinės trukmės augimui itin svarbiose srityse. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Austrijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Austrijai rekomenduojama:

- toliau didinti paskatas vyresnio amžiaus darbuotojams tęsti darbą, įgyvendinant visapusišką strategiją, apimančią sustiprintą su darbu susijusį mokymą, darbo sąlygų gerinimą ir ankstyvo išėjimo į pensiją sąlygų griežtinimą; taip pat gerinti socialiai pažeidžiamų jaunų žmonių išsilavinimą.

LENKIJA

1. 2008 m. Lenkijos BVP augimas sulėtėjo iki 5 %, 2007 m. jis siekė 6,7 %. Didelį augimą daugiausia skatino privatus vartojimas ir didelės investicijos. 2009 m. dėl mažesnio eksporto ir ne tokių dinamiškų investicijų BVP augimas dar lėtės. 2008 m. infliacija buvo pasiekusi apie 4¼ %, tačiau 2009 m. turėtų sulėtėti. Manoma, kad 2008 m. biudžeto deficitas šiek tiek padidėjo iki 2,5 % BVP, prognozuojama, kad 2009 m. jis dar padidės maždaug 1 procentiniu punktu. Tikėtina, kad 2008 m. 5,6 % BVP siekęs einamosios sąskaitos deficitas 2009 m. išliks nepakitęs.

2. Užimtumas 2008 m. padidėjo 3 %, nedarbas toliau mažėjo iki 7,4 %. Tačiau 2009 m. užimtumo didėjimas gerokai sulėtės, manoma, kad nedarbas padidės iki daugiau negu 8 %. Dabartiniai darbo rinkos pokyčiai rodo, kad ekonominės veiklos sulėtėjimas labiausiai pakenkė į eksportą orientuotiems sektoriams, gamybai, statybai ir transportui. Bus daugiau siekiama didinti darbo jėgos aktyvumą ir judumą tarp sektorių ir pramonės sričių, kartu po spartaus užimtumo ir darbo užmokesčio didėjimo laikotarpio padedant atkurti ekonomikos sąnaudų konkurencingumą.

3. Neseniai Lenkija paskelbė atsako į ekonomikos nuosmukį priemones, tarp kurių numatyta parama MVĮ ir mažas pajamas gaunantiems namų ūkiams.

4. Komisija įvertins Lenkijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones, vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Lenkija toliau įgyvendino nacionalinę reformų programą. Imtasi priemonių konkurencijai tinklų pramonės srityse didinti, aktyviai darbo rinkos politikai stiprinti, verslininkų teisinei aplinkai gerinti ir švietimui bei mokymui susieti su darbo rinka. Būtina dėti papildomas pastangas siekiant padidinti išlaidų kontrolę, pagerinti MTP rezultatus, peržiūrėti išmokų sistemas ir gausinti dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje.

6. Lenkijos ekonominius rezultatus menkina tarpusavyje susijusios struktūrinės problemos, nedidelis darbo našumas ir mažas darbo jėgos panaudojimas. Pastangų užbaigti socialinės apsaugos sistemų reformą derinimas su pastangomis didinti vyresnio amžiaus darbuotojų skaičių galėtų vienu metu padėti padidinti darbo pasiūlą ir ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą. Augimą ir užimtumą didinti padėtų aktyvesnės verslo aplinkos tobulinimo, infrastruktūros plėtojimo ir žmogiškojo kapitalo kokybės gerinimo priemonės. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Lenkijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Lenkijai rekomenduojama:

- išlaikyti biudžetinę drausmę vidutiniu laikotarpiu ir įdiegti papildomus išlaidų kontrolės didinimo mechanizmus, pirmiausia reformuojant Ūkininkų socialinės apsaugos sistemą;

- tęsti viešojo mokslinių tyrimų sektoriaus reformą, siekiant skatinti MTP ir inovacijas, taip pat MTP privačiajame sektoriuje;

- paspartinti investicijas į energetikos ir transporto infrastruktūrą paprastinant struktūrinių fondų procedūras ir veiksmingai šiuos fondus panaudojant;

- plėtoti integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą įgyvendinant aktyvaus senėjimo strategiją, imantis daugiau veiksmų aktyviai darbo rinkos politikai tobulinti, ypač susijusiai su nepalankioje socialinėje padėtyje esančiomis grupėmis, peržiūrint išmokų sistemas, kad sustiprėtų paskatos dirbti, ir įdiegiant mokymosi visą gyvenimą strategiją.

PORTUGALIJA

1. 2008 m. Portugalijos BVP augimas sulėtėjo iki 0,2 %, 2007 m. jis buvo beveik 2 %. Sulėtėjimą paskatino vangios investicijos ir prastesni eksporto rezultatai. Manoma, kad 2009 m. vidaus paklausa dar mažės, todėl labiau sulėtės augimas. 2008 m. infliacija padidėjo iki 2,7 %, tačiau išliko mažesnė negu euro zonos vidurkis ir turėtų dar mažėti dėl pastaruoju metu mažėjusių pasaulinių kainų ir vangios paklausos. Pastaraisiais metais Portugalijos biudžeto deficitas mažėjo, 2008 m. jis tik šiek tiek viršijo 2 % BVP. Dėl lėtesnio eksporto augimo ir didelių prekių kainų 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas padidėjo iki 11,8 % BVP. Tikėtina, kad 2009 m. einamosios sąskaitos deficitas sumažės.

2. 2007 m. užimtumas Portugalijoje šiek tiek padidėjo, užimtumo lygis stabilizavosi ir siekė maždaug 68 %. 2007 m. nedarbas šoktelėjo iki 8,1 %, tačiau 2008 m. šiek tiek sumažėjo. Pradedami jausti nedidelės užsienio paklausos padariniai užimtumui stambiame į eksportą orientuotame sektoriuje. Ekonomikos struktūrai toliau kintant, struktūrinis nedarbas toliau didės, dėl to itin nukentės žemos kvalifikacijos ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančios grupės.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Portugalija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, Portugalija neseniai paskelbė kovos su ekonominiu nuosmukiu priemonių, tarp kurių – sumažinti verslo apmokestinimą ir teikti finansinę paramą mažas pajamas gaunančioms šeimoms.

4. Komisija įvertins Portugalijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Portugalija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Imtasi svarbių žingsnių siekiant tvariai sumažinti valdžios sektoriaus deficitą, reformuoti viešąjį administravimą ir padidinti viešųjų finansų tvarumą. Imtasi priemonių viešųjų MTP tikslui pasiekti, taip pat žengta žingsnių privačioms investicijoms padidinti ir inovacijų sistemos trūkumams pašalinti. Švietimo sistema tapo veiksmingesnė, su socialiniais partneriais sutarta peržiūrėti darbo kodeksą, susitarimui jau pritarė parlamentas. Būtina dėti daugiau pastangų siekiant perorientuoti viešąsias išlaidas, kad būtų tvirčiau remiamas potencialus augimas, stebimi rezultatai ir didinama veiksminga konkurencija energetikos rinkose.

6. Dėl pažangos fiskalinio konsolidavimo srityje ir vykdant viešojo administravimo reformą, viešieji finansai tapo patikimesni. Pagerėjo verslo aplinka, taip pat švietimas ir mokymas. Nepaisant to, Portugalija vis dar turi spręsti svarbius uždavinius, kad užtikrintų didesnį našumo didėjimą ir labiau suderintą išorės padėtį. Atsižvelgiant į tai, Portugalijai būtų naudinga įgyvendinti ir stebėti labiau integruotą politikos metodą, pagal kurį būtų gerinama viešųjų išlaidų kokybė ir rinkų veikimas, didinamas švietimo ir mokymo sistemų veiksmingumas, taip pat konkurencingumas. Dar vienas svarbus aspektas siekiant kurti konkurencingumą – užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai labiau atitiktų kintantį našumą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Portugalijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Portugalijai rekomenduojama:

- vykdant fiskalinį konsolidavimą vidutiniu laikotarpiu ir viešojo administravimo reformą, tęsti pastangas perorientuoti viešąsias išlaidas į sritis, kurios padeda didinti šalies augimo potencialą ir išorės konkurencingumą išsaugant tvirtą bendrą išlaidų kontrolę;

- toliau dėti pastangas siekiant tvariai didinti bendrą švietimo sistemos veiksmingumą ir plėtoti profesinio mokymo sistemą, atitinkančią darbo rinkos poreikius ir grindžiamą Nacionaline kvalifikacijų sistema, įtraukiant atitinkamas suinteresuotąsias šalis;

- įgyvendinti teisės aktus užimtumo apsaugai modernizuoti, kad sumažėtų didelis darbo rinkos susiskaidymas, taikant darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą.

RUMUNIJA

1. 2008 m. Rumunijos BVP augimas paspartėjo iki apytikriai 7,8 %, jį daugiausia skatino rekordinis privataus vartojimo ir investicijų padidėjimas. Tačiau tikėtina, kad 2009 m. dėl daug griežtesnių skolinimo sąlygų, mažesnio vartotojų ir investuotojų pasitikėjimo bei menkesnės išorės paklausos augimas gerokai sulėtės. Nors 2008 m. infliacija padidėjo iki beveik 8 %, numatoma, kad 2009 m. ji sumažės. Valdžios sektoriaus deficitas 2008 m. pasiekė apytikriai 5,2 % BVP ir tikėtina, kad 2009 m. nepakitus politikai jis dar padidės. Nepaisant šiokio tokio einamosios sąskaitos deficito sumažėjimo sumenkus vietos paklausai, manoma, kad jis išliks didelis; 2008 m. šis deficitas siekė 13 % BVP ir planuojama, kad 2009 m. liks dviženklis.

2. Numatoma, kad 2009 m. užimtumo lygis liks mažesnis negu 60 %, o nedarbas šiek tiek padidės. Daugiau negu 20 % siekiantis jaunimo nedarbas yra vienas didžiausių ES. Numatoma, kad dėl pasaulinio nuosmukio padidės nedarbas, ypač kai kuriuose ekonomikos sektoriuose, įskaitant tuos, kuriuose pritrūko darbo jėgos (automobilių, tekstilės, naftos chemijos pramonės ir statybos srityje). Pirmiausia dėl to nukentės žemos kvalifikacijos darbuotojai ir jaunimas.

3. Komisija įvertins Rumunijos priimtas fiskalinio konsolidavimo užtikrinimo ir atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Atsižvelgdama į tai, Rumunija turėtų sparčiau vykdyti fiskalinį konsolidavimą ir nedelsdama šalinti makroekonominį disbalansą. Be to, 6 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

4. Rumunija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą, nors pažanga buvo lėta. Rumunija toliau vykdė negriežtą fiskalinę politiką, dėl to padidėjo makroekonominis ir fiskalinis disbalansas. Ji įgyvendino kai kurias švietimo kokybės gerinimo priemones ir toliau vykdė savo MTP strategiją. Būtina dėti daugiau pastangų, kad būtų gerokai padidintas viešojo administravimo veiksmingumas ir efektyvumas. Dar reikia daug pasiekti mažinant biurokratizmą ir daugiau investuoti į įgūdžius.

5. Atsižvelgdama į dabartines ekonomines aplinkybes Rumunija pirmiausia turėtų dėmesį skirti makroekonominiam ir fiskaliniam disbalansui, dėl kurio kyla pavojus jos augimo vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu tvarumui, šalinti. Kartu, menkstant Rumunijos sąnaudų pranašumui, ji turėtų paspartinti struktūrines reformas, kad sąnaudų pranašumu grindžiamą ekonomiką paverstų labiau našumu, inovacijomis ir žiniomis pagrįsta ekonomika, išnaudodama naujus augimo šaltinius. Veiksmingas reikiamų reformų įgyvendinimas labai priklauso nuo Rumunijos gebėjimo skubiai pagerinti savo viešojo administravimo veiksmingumą ir efektyvumą. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

6. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Rumunijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Rumunijai rekomenduojama:

- padidinti viešojo administravimo veiksmingumą, efektyvumą ir nepriklausomumą centriniu ir vietos lygmenimis, stiprinant veiksmingus reguliavimo kontrolės bei vykdymo pajėgumus;

- siekiant išsaugoti išorės konkurencingumą ir suvaldyti einamosios sąskaitos deficitą ir infliaciją, gerokai sugriežtinti fiskalinę politiką ir skubiai įdiegti privalomą vidutinio laikotarpio fiskalinę sistemą, peržiūrėti išlaidų struktūrą, siekiant padidinti augimo skatinimo išlaidų dalį, inter alia , sumažinant ir perorientuojant valstybės pagalbą į horizontalius tikslus, ir užtikrinti, kad darbo užmokesčio pokyčiai atitiktų našumo augimą;

- vykdant darnią geresnio reglamentavimo politiką, skubiai įgyvendinti priemones siekiant iš esmės sumažinti administracines procedūras ir vėlavimą išduodant leidimus, kad būtų pagerinta verslo aplinka ir sumažintas korupcijos šaltinių skaičius;

- pagerinti švietimo ir mokymo, įskaitant mokymosi visą gyvenimą, sistemų kokybę ir tinkamumą darbo rinkai, sumažinti mokyklos nebaigusių asmenų skaičių ir sudaryti geresnes sąlygas jaunimui įsitraukti į darbo rinką, be kita ko, rengiant darbo poreikiais pagrįstus mokymus.

SLOVėNIJA

1. Slovėnijos BVP augimas 2008 m. sulėtėjo iki 4 %, 2007 m. jis buvo 6,8 %, numatoma, kad 2009 m. toliau lėtės. Dėl didėjančių energijos ir maisto kainų bei didelės paklausos 2007 m. gerokai padidėjusi infliacija, siekusi 6½ %, mažės. Manoma, kad 2008 m. einamosios sąskaitos deficitas siekė 6 % BVP. Numatoma, kad 2009 m. jis sumažės nedaug. 2007 m. būta viešųjų finansų pertekliaus, o 2008 m., manoma, užregistruotas jų deficitas.

2. Kartu su ekonomine veikla 2008 m. sulėtėjo ir užimtumo didėjimas, kuris, planuojama, 2009 m. dar lėtės. Numatoma, kad 2008 m. nedarbo lygis sumažėjo iki 4,5 %, o 2009 m. – didės. Esama ženklų, kad didės nedarbas į eksportą orientuotų ir daug darbo reikalaujančių paslaugų srityse, dėl to daugiausia nukentės pagal terminuotą darbo sutartį dirbantys asmenys (daugiausia jaunimas ir darbuotojai iš užsienio) bei žemos kvalifikacijos darbuotojai.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Slovėnija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei išlaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, neseniai Slovėnija paskelbė kovos su ekonomikos nuosmukiu priemonių.

4. Komisija įvertins Slovėnijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Slovėnija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Imtasi reikšmingų priemonių švietimo sistemos ir darbo rinkos ryšiui sustiprinti. Būtina dėti papildomų pastangų ilgalaikiam fiskaliniam tvarumui padidinti, toliau didinti darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyrą, MTP rezultatus, konkurenciją ir tęsti energijos vartojimo efektyvumo priemones. Būta pažangos ir verslo galimybių atskleidimo srityje.

6. Slovėnija turi spręsti uždavinius pensijų reformų ir aktyvaus senėjimo srityje, kad įveiktų senėjančių gyventojų poveikį biudžetui. Struktūrinio nelankstumo darbo ir produktų rinkose pašalinimas padėtų atremti šaliai būdingus sukrėtimus ir padidinti Slovėnijos gebėjimą prisitaikyti euro zonoje. Siekiant užtikrinti tvarų augimą ir konkurencingumą taip pat svarbu, kad darbo užmokestis didėtų sparčiau negu našumas. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Slovėnijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Slovėnijai rekomenduojama:

- reformuoti pensijų sistemą ir įgyvendinti aktyvaus senėjimo priemones, siekiant didinti vyresnio amžiaus darbuotojų užimtumą ir gerinti ilgalaikį viešųjų finansų tvarumą;

- taikant integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą kovoti su darbo rinkos susiskaidymu, visų pirma peržiūrint pagal neterminuotas darbo sutartis dirbančiųjų užimtumo apsaugą ir vadinamųjų studentiškų darbų sąlygas.

SLOVAKIJA

1. Slovakijos BVP augimas nuo 10,4 % 2007 m. smuktelėjo iki 7,1 % 2008 m., daugiausia dėl sulėtėjusios išorės paklausos. Augimą skatino didelė vietos paklausa, įskaitant didelį viešą ir privatų vartojimą, bei didelės investicijos į statybą. 2009 m. Slovakijos ekonomika augs lėčiau. 2008 m. infliacija padidėjo iki 4 %, tačiau 2009 m. sumažės. Manoma, kad 2008 m. valdžios sektoriaus deficitas pasiekė 2,25 % BVP. Einamosios sąskaitos deficitas, kaip manoma, 2008 m. siekęs 6 % BVP, tikėtina, 2009 m. išliks nepakitęs.

2. 2008 m. užimtumas padidėjo 2,3 %, tačiau tikėtina, kad 2009 m. augimas sulėtės. Numatoma, kad nedarbas išliks didelis – viršys 10 %. Planuojama, kad labiausiai dėl sulėtėjimo nukentės į eksportą orientuotos – ypač automobilių sektoriaus – bendrovės ir pagal netipiškas darbo sutartis dirbantys asmenys.

3. Neseniai Slovakija priėmė reagavimo į ekonomikos nuosmukį, įskaitant paramos MVĮ, priemones.

4. Komisija įvertins Slovakijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Slovakija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Žengta žingsnių siekiant pagerinti verslo aplinką ir reformuoti švietimo bei mokymo sistemą. Būtina imtis papildomų priemonių verslumui ir konkurencijai energijos tiekimo srityje pagerinti, aktyvaus senėjimo strategijai sukurti ir jaunimo užimtumo klausimams spręsti.

6. Pagrindiniai Slovakijos vidutinio laikotarpio uždaviniai yra toliau mažinti nedarbą (pirmiausia ilgalaikį), gerinti švietimo ir mokymo sistemos kokybę, didinti tam tikrų grupių įsidarbinimo galimybes ir mažinti pajamų bei užimtumo skirtumus regionuose. MTP ir inovacijų srityje bus svarbu pagerinti rezultatų kokybę ir padidinti privataus sektoriaus dalyvavimą. Kadangi Slovakija neseniai įstojo į euro zoną, ji taip pat turi kreipti daugiau dėmesio į fiskalinę drausmę, kad užtikrintų makroekonominį stabilumą ir padidintų ekonomikos gebėjimą prisitaikyti. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja Slovakijai tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma Slovakijai rekomenduojama:

- vidutiniu laikotarpiu užtikrinti papildomų fiskalinio konsolidavimo priemonių įgyvendinimą, kad būtų išsaugotas makroekonominis stabilumas, toliau perorientuojant išlaidas į švietimą, MTP ir inovacijas, papildomai skatinant privatųjį sektorių MTP ir inovacijų srityje ir įgyvendinant nuoseklią MTP ir inovacijų strategiją, itin daug dėmesio skiriant institucijų reformai ir gerokai padidinant verslo ir mokslo bendradarbiavimą;

- įgyvendinti išsamią geresnio reglamentavimo strategiją, atlikti poveikio vertinimus ir nuolat paprastinti esamus teisės aktus, kartu mažinant įmonių, ypač MVĮ, patiriamą administravimo naštą;

- taikant integruotą darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros metodą pasiekti pažangos įgyvendinant mokymosi visą gyvenimą strategiją ir tęsti švietimo ir mokymo sistemų reformas, kad įgūdžiai labiau atitiktų darbo rinkos poreikius, kurti aktyvaus senėjimo strategiją ir didinti ilgalaikių bedarbių ir nepalankioje socialinėje padėtyje esančių grupių įsidarbinimo galimybes.

SUOMIJA

1. 2008 m. dėl menkesnės išorės paklausos ir investicijų Suomijos BVP augimas sulėtėjo iki 1,5 %. Manoma, kad 2009 m. ekonominės veiklos dar sumažės. 2008 m. dėl padidėjusių pasaulinių maisto ir kuro kainų ir palyginti daug padidėjusio darbo užmokesčio gerokai, iki 3,9 %, padidėjo infliacija. Tačiau dėl mažėjančių prekių kainų 2009 m. ji turėtų gerokai sumažėti. Suomijos biudžeto perteklius 2008 m. turėtų tebesiekti 4,5 % BVP. Manoma, kad dabartinis 4 % BVP einamosios sąskaitos deficitas šiek tiek sumažės.

2. 2008 m. užimtumas didėjo, tačiau lėčiau negu 2007 m. Numatoma, kad 2009 m. užimtumas mažės. Planuojama, kad dėl pastaruoju metu buvusių griežtų darbo rinkos sąlygų sumažės tiesioginis nuosmukio poveikis nedarbui, kuris, kaip manoma, didės eksportuojančiose pramonės srityse; taip pat numatoma, kad didės vyresnio amžiaus darbuotojų ir jaunimo nedarbas.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Suomija patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką ir palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, Suomija neseniai paskelbė atsako į ekonomikos nuosmukį priemonių, tarp kurių – finansinės paramos MVĮ ir statybų skatinimo priemonės.

4. Komisija įvertins Suomijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos stabilumo programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5. Suomija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Dėta pastangų pagal anksčiau paskelbtus reformų planus, visų pirma susijusius su peržiūrėto Konkurencijos įstatymo ir Paslaugų direktyvos įgyvendinimu. Tačiau konkurencijos užtikrinimą dar reikia stiprinti. Vykdomos reformos, kuriomis siekiama pašalinti kliūtis darbo rinkose, tačiau reikia sustiprinti priemonių, kuriomis mažinama pasiūlos ir paklausos neatitiktis darbo rinkoje, įgyvendinimą. Be to, peržiūrima socialinių išmokų sistema, pradėta nauja Klimato ir energetikos strategija, siekiant užtikrinti tvaresnę ekonominę plėtrą.

6. Suomijos į eksportą orientuotos ekonomikos srityje pastaraisiais keleriais metais pasiekta gerų rezultatų. Tačiau ekonominį augimą ir konkurencingumą varžo darbo jėgos trūkumas, kuris didės vidutiniu laikotarpiu dėl sparčiai senėjančių gyventojų. Atsižvelgiant į tai, kad užimtumo lygis jau didelis, pagrindiniai uždaviniai bus toliau didinti dalyvavimą ir mažinti struktūrinį nedarbą, kurį lemia regionų, sektorių ir įgūdžių neatitiktis. Tvarų ilgalaikį augimą užtikrinti taip pat galėtų padėti naujos inovacijų strategijos priėmimas ir įgyvendinimas. Kadangi Suomijos ūkyje suvartojama daug energijos, jo augimo ir našumo potencialą padidinti padėtų didesnis energijos vartojimo efektyvumas. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

ŠVEDIJA

1. Dėl vangios išorės paklausos, sparčiai mažėjusio vartotojų ir verslo pasitikėjimo, smukusių vertybinių popierių rinkų ir nurimusios būsto rinkos, Švedijos BVP augimas sumažėjo nuo 2,5 % 2007 m. iki maždaug 0,5 % 2008 m. 2009 m. planuojamas tolesnis lėtėjimas. 2008 m. infliacija buvo 3,3 %, tačiau 2009 m. turėtų sumažėti. 2008 m. Švedijos biudžeto perteklius siekė 2,3 % BVP. 2008 m. Švedijos einamosios sąskaitos perteklius toliau buvo didelis (6,2 % BVP).

2. Ekonomikai lėtėjant, lėčiau didėja ir užimtumas. Numatoma, kad dabar apytikriai 6 % siekiantis nedarbas gerokai padidės. Tikėtina, kad labiausiai dėl krizės nukentės gamybos ir statybos, taip pat privačių paslaugų ir mažmeninės prekybos sektoriai.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio Švedija priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, reaguodama į ekonomikos nuosmukį neseniai Švedija paskelbė priemones, tarp jų – parama automobilių ir statybos sektoriams bei mažesnis verslo apmokestinimas.

4. Komisija įvertins Švedijos priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje.

5. Švedija toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Atsižvelgdama į poreikį telkti dėmesį į konkurenciją, vyriausybė pavedė atlikti išsamų konkurencijos stokos priežasčių tyrimą. Siekiant padidinti darbo jėgos pasiūlą, paskelbtos papildomo mokesčių ir darbdavių įmokų mažinimo bei našumo ir žmonių įsidarbinimo galimybių didinimo priemonės.

6. Švedijos ekonomika tvirta, toliau įgyvendinama ekonomikos reforma, tačiau galima būtų pasiekti daugiau pažangos didinant konkurenciją ir tam tikrų grupių užimtumą. Dėl didesnės konkurencijos galėtų padidėti našumas bei augimas ir sumažėti Švedijos ir kitų ES šalių kainų skirtumas. Dėl didesnio ilgalaikių bedarbių, po laikino nedarbingumo dėl ligos grįžtančių žmonių, jaunimo ir migrantų kilmės asmenų dalyvavimo galėtų padidėti augimas ir viešųjų finansų tvarumas. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir klimato kaitos priemonių įgyvendinimui.

JUNGTINė KARALYSTė

1. Jungtinės Karalystės (JK) ekonomika gerokai sulėtėjo: 2007 m. BVP augimas siekė 3 %, 2008 m. sumažėjo iki 0,7 % ir numatoma, kad 2009 m. dar mažės. Sulėtėjimą lėmė dabartinė finansų krizė ir didelis nuosmukis būsto rinkos srityje, dėl kurių labai sumažėjo vidaus paklausa, privatus vartojimas ir investicijos. Per 2008 m. infliacija pasiekė beveik 4 %, tačiau manoma, kad 2009 m. ji itin sumažės. Dėl nuosmukio ir didelio masto savo nuožiūra taikyto fiskalinės politikos sušvelninimo sparčiai prastėja viešųjų finansų būklė. Planuojama, kad 2008–2009 finansiniais metais valdžios sektoriaus deficitas padidės iki 5,7 % BVP ir toliau didės kitais finansiniais metais. Nuo 2007 m. vidurio labai nuvertėjo valiutos kursas. Einamosios sąskaitos deficitas 2008 m. siekė apie 2,3 % BVP, manoma, kad 2009 m. jis gerokai padidės.

2. 2008 m. šiek tiek padidėjo užimtumo lygis, tačiau numatoma, kad 2009 m., sumažėjus ekonomikos augimui, jis sumažės. Per 2008 m. nedarbas padidėjo iki maždaug 6 % ir atrodo, kad 2009 m. dar didės. Daugiausia darbo vietų prarasta finansinių paslaugų ir statybos sektoriuose, tačiau tikėtina, kad nukentės visas privatusis sektorius. Jaunimo nedarbo lygis padidėjo labiau. Kadangi finansų sektorius gali nukentėti itin smarkiai, daug darbo vietų prarasti gali aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai.

3. Reaguodama į finansų krizę ir laikydamasi suderinto ES požiūrio JK priėmė finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Be to, neseniai JK paskelbė atsako į ekonomikos nuosmukį priemonių, tarp kurių – PVM mažinimo, finansinės paramos MVĮ ir investicijų didinimo priemonės.

4. Komisija įvertins JK priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins atnaujintos konvergencijos programos suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. JK toliau įgyvendino savo nacionalinę reformų programą. Imtasi priemonių įgūdžiams ugdyti ir toliau gerinti nepalankiausioje socialinėje padėtyje esančiųjų įsidarbinimo galimybes. Paskelbtos trumpalaikės priemonės asmenims ir darbdaviams padėti ugdyti savo įgūdžius nuosmukio metu. Be to, būta didelės pažangos įgyvendinant MTP ir inovacijų politiką. Nors imtasi priemonių būsto pasiūlai didinti vidutiniu laikotarpiu, sunku įvertinti, ar jos bus veiksmingos dabartinės rinkos sąlygomis.

6. Atsižvelgiant į didelį JK namų ūkių įsiskolinimą, finansinio sektoriaus svarbą ekonomikai ir besitęsiantį didelio masto koregavimą būsto rinkoje, JK itin pažeidžiama dėl labai suprastėjusių pasaulinių finansų rinkų sąlygų. Tikėtina, kad finansų krizė pakenkė augimo potencialui. Struktūrinės reformos pastaruoju metu padėjo padidinti našumą, tačiau JK vis dar turi našumo problemų. Siekiant padidinti augimo potencialą ir JK ekonomikos atsparumą ateities sukrėtimams bus itin svarbu toliau dėti reformų įgyvendinimo pastangas, be kita ko – įgyvendinti įgūdžių gerinimo, MTP ir inovacijų tobulinimo politiką, taip pat užtikrinti, kad vidutiniu laikotarpiu tvariai gerėtų JK fiskalinė būklė. Daug dėmesio reikės skirti Europos Vadovų Taryboje sutartų energetikos ir kovos su klimato kaita priemonių įgyvendinimui.

7. Atsižvelgdama į Komisijos atliktą pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja JK tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma JK rekomenduojama:

- užtikrinti tvarią fiskalinę būklę vidutiniu laikotarpiu, be kita ko, imantis fiskalinio konsolidavimo priemonių, skirtų viešųjų finansų kokybei pagerinti;

- toliau įgyvendinti planus gerokai pagerinti įgūdžius ir įdiegti suderintą požiūrį į užimtumą bei įgūdžius, siekiant didinti našumą ir nepalankioje padėtyje esančių visuomenės grupių galimybes.

EURO ZONOS VALSTYBėS NARėS

1. Pasaulinė finansų krizė smarkiai sukrėtė euro zoną, šiuo metu ji patiria nuosmukį. Tikėtina, kad finansų rinkų sąlygos išliks griežtesnės ilgiau negu tikėtasi. Namų ūkių ir įmonių pasitikėjimas gerokai sumažėjo, krizės plitimas turi neigiamų padarinių euro zonos šalių eksportui. Per 2008 m. antrąjį pusmetį infliacija labai sumažėjo – buvo mažesnė negu ECB pamatinė vertė ir tikėtina, kad per 2009 m. ji toliau mažės iki maždaug 1 %. Per pastaruosius kelerius metus padaryta daug pažangos konsoliduojant viešuosius finansus, tačiau manoma, kad dėl ekonominio nuosmukio ir finansinės pagalbos priemonių poveikio viešiesiems finansams didės biudžeto deficitas ir skola.

2. Darbo rinkos pokyčiams, be kita ko, dėl jau įgyvendintų darbo rinkos reformų iki pastarojo meto ekonomikos augimo sulėtėjimas pakenkė palyginti nedaug, tačiau artimiausiu metu jis turės neigiamos įtakos: numatoma, kad nedarbas iki 2010 m. padidės apytikriai 2½–3 procentiniais punktais. Nors kai kurios šalys žalos patiria daugiau negu kitos, manoma, kad nukentės visos euro zonos valstybės narės.

3. Reaguodamos į finansų krizę ir laikydamosi suderinto ES požiūrio, daugelis euro zonos valstybių narių patvirtino finansų sektoriaus paramos priemones bankų sektoriui stabilizuoti – jos taip pat turėtų padėti pagerinti galimybes gauti finansavimą ir taip paremti visą ekonomiką bei palaikyti makroekonominį stabilumą. Tvirtas tokių nacionalinių gelbėjimo schemų įgyvendinimas itin svarbus siekiant užtikrinti finansinį stabilumą, atkurti įprastą tarpbankinių paskolų rinkų veikimą ir palaikyti įmonių ir namų ūkių skolinimosi galimybes. Be to, atsižvelgiant į tai, kad sukrėtimų patyrė visa euro zona, taip pat į dar menkstančios ekonominės veiklos bei sparčiai mažėjančios infliacijos keliamą didelį pavojų, siekiant padidinti paklausą sušvelninta makroekonomikos politika. ECB gerokai sumažino savo pagrindinę refinansavimo normą ir taip parėmė neinfliacinį augimą bei finansinį stabilumą. Susidarius esamai padėčiai, atsižvelgiant į tai, kad dėl pablogėjusios tarpbankinės rinkos padėties mažėja pinigų politikos veiksmingumas, fiskalinės politikos vaidmuo ypatingas.

4. Komisija įvertins euro zonos valstybių narių priimtas atsako į ekonomikos nuosmukį priemones vadovaudamasi Europos Vadovų Tarybos priimtame Europos ekonomikos atkūrimo plane nustatytais principais. Komisija įvertins euro zonos valstybių narių atnaujintų stabilumo programų suderinamumą su Stabilumo ir augimo paktu viešųjų finansų srityje. Be to, 7 dalyje rekomenduojamos priemonės turėtų būti įgyvendintos greitai, siekiant visų pirma skatinti perėjimą prie mažai anglies į aplinką išskiriančių technologijų ekonomikos ir padidinti ilgalaikio augimo potencialą.

5. Euro zonos valstybės narės toliau įgyvendino reformas, atsižvelgdamos į rekomendacijas euro zonai, o valstybių narių atitinkamose nacionalinėse reformų programose paskelbtose bendrose reformų strategijose atsižvelgta – nors ir nevienodai – į euro zonos mastą. Esant pažeidžiamai ekonomikos padėčiai, svarbu šalinti likusius struktūrinius trūkumus ir produktų bei darbo rinkose, kurios svarbios darant koregavimus pinigų sąjungoje.

6. Euro zonos valstybių narių augimo potencialas itin priklauso nuo reformų, kuriomis lengvinamas įsitraukimas į darbo rinką ir didinama konkurencija paslaugų sektoriuose, stiprinimo. Be to, darbo sąnaudų pokyčiai turėtų būti vykdomi atsižvelgiant į konkurencingumo būklę – ypač į ekonominių valstybių, kurių išorės disbalansas didelis – euro zonos viduje.

7. Atsižvelgdama į Komisijos pažangos įvertinimą Taryba rekomenduoja euro zonos valstybėms narėms tęsti struktūrinių reformų įgyvendinimą. Visų pirma euro zonos valstybėms narėms rekomenduojama:

- užtikrinti, kad laiku ir nuosekliai būtų įgyvendinami visi dar neįgyvendinti ir įgyvendinami teisės aktai ES finansinių paslaugų srityje, ir būtų imamasi priemonių nacionalinių valdžios institucijų bendradarbiavimui krizių prevencijos, valdymo ir sprendimo srityse stiprinti;

- dabartinės ekonomikos krizės metu gavusios fiskalinę paskatą euro zonos valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių savo viešųjų finansų tvarumui užtikrinti. Esant reikalui, šalinti makroekonomikos disbalansą, riboti išliekančius infliacijos skirtumus arba nesubalansuoto augimo tendencijas;

- siekti pagerinti viešųjų finansų kokybę peržiūrint viešąsias išlaidas ir apmokestinimą ir modernizuojant viešąjį administravimą, siekiant didinti našumą bei inovacijų lygį – taip valstybės narės, kurioms pagrindą suteiktų dinamiška ir konkurencinga bendroji rinka, didintų ekonomikos augimą, užimtumą ir fiskalinį tvarumą;

- ryžtingai įgyvendinti ES bendruosius darbo rinkos lankstumo ir užimtumo garantijų pusiausvyros principus, pritaikytus konkrečioms kiekvienos valstybės narės aplinkybėms ir visiškai atitinkančius stabilius ir finansiškai tvarius valstybių biudžetus, taip pat įgyvendinti darbo jėgos judumo nepaisant sienų, regionų, sektorių ir profesijų skatinimo priemones ir geriau suderinti darbo užmokesčio didėjimą su našumo didėjimu bendruoju, sektorių, regionų ir profesijų lygmenimis.

8. Siekdamos kuo labiau padidinti politikos sričių sąveiką, kuri pinigų sąjungoje tvirtesnė, ir sustiprinti politikos vaidmenį vykdant reformas, euro zonos valstybės narės turėtų toliau stiprinti politikos koordinavimą euro grupėje, didinti ekspansinių priemonių veiksmingumą, vykdyti sutartą konkurencingumo pokyčių stebėseną ir toliau išlaikyti tvirtas pozicijas tarptautiniuose forumuose. Esami susitarimai dėl euro zonos išorės atstovavimo turėtų būti visapusiškai įgyvendinti.

[1] OL L 205, 2005 8 6, p. 28.

[2] OL L 205, 2005 8 6, p. 21.

[3] OL L 139, 2008 5 29, p. 57 (2008/399/EB).

[4] OL L 137, 2008 5 27, p. 13.

[5] OL L 198, 2008 7 26, p. 47.

[6] COM (2008) 800 galutinis.