2009 m. kovo 11 d., trečiadienis
P6_TC1-COD(2008)0069

Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. …/2009 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais (nauja redakcija)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 255 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami Komisijos pasiūlymą ║,

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos (1),

kadangi:

(1)	Reikia tam tikrų 2001 m. gegužės 30 d. Reglamento (EB) Nr. 1049/2001 dėl galimybės visuomenei susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos dokumentais esminių pakeitimų (2). Siekiant aiškumo, turėtų būti parengta nauja šio reglamento redakcija.

(2)	Europos Sąjungos sutarties 1 straipsnio antrojoje pastraipoje įtvirtinta atvirumo sąvoka, nurodant, kad Sutartis ženklina naują glaudesnės Europos taurų sąjungos kūrimo etapą, kai sprendimai priimami kuo atviriau ir labiau priartinant juos prie piliečio.

(3)

Atvirumas leidžia piliečiams labiau dalyvauti sprendimų priėmimo procese bei garantuoja didesnį valdymo teisėtumą ir veiksmingumą bei didesnį atskaitomybės piliečiui mastą demokratinėje sistemoje. Atvirumas padeda stiprinti demokratijos principus ir pagarbą pagrindinėms teisėms, kaip numatyta ES sutarties 6 straipsnyje bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(4)

Skaidrumas taip pat turėtų sustiprinti gero administravimo ES institucijose principą, kaip numatyta Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (3) (toliau - Chartija) 41 straipsnyje. Todėl siekiant praktikoje įgyvendinti atvirumo principą, turėtų būti nustatytos atitinkamos vidaus procedūros ir skiriami reikiami finansiniai ir žmogiškieji ištekliai. [1 pakeitimas] ▐[2 pakeitimas] ▐[3 pakeitimas]

(5)

Komisijos konsultacijos parodė, kad pilietinė visuomenė plačiai palaiko Europos Parlamento raginimą priimti tikros informacijos laisvės teisės aktą, kuris būtų taikomas Europos Sąjungos institucinei sistemai, remiantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje nustatyta teise į gerą administravimą. [92 pakeitimas]

(6)

Šio reglamento tikslas yra padaryti visuomenės teisę susipažinti su dokumentais kaip galima veiksmingesne bei numatyti tokios galimybės bendruosius principus ir visuomenės arba asmens interesais grindžiamus apribojimus , reglamentuojančius šią teisę pagal EB sutarties 255 straipsnio 2 dalį ir remiantis patirtimi, įgyta pradedant įgyvendinti Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, ir 2006 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento rezoliucija su rekomendacijomis Komisijai dėl galimybės susipažinti su institucijų dokumentais pagal EB sutarties 192 straipsnį (4). Šis reglamentas nepažeidžia galiojančių valstybių narių, teisminės valdžios institucijų ar tyrimo įstaigų teisių susipažinti su dokumentais. [4 pakeitimas]

(7)	Pagal EB sutarties 255 straipsnio 2 dalį šiame reglamente nustatomi teisės susipažinti su dokumentais bendrieji principai ir visuomenės ar privačių interesų sąlygojami apribojimai, kurių turi būti laikomasi visose kitose ES taisyklėse . [16 pakeitimas]

(8)	Pagal ES sutarties 28 straipsnio 1 dalį ir 41 straipsnio 1 dalį, teisė susipažinti taip pat galioja ir dokumentams, susijusiems su bendra užsienio ir saugumo politika bei su policijos ir teismų bendradarbiavimu baudžiamosios teisės srityje. ▐ [5 pakeitimas]

(9)

Susipažinimo su dokumentais galimybės klausimas nėra reglamentuojamas Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartyje, todėl Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija, remdamiesi prie Amsterdamo sutarties Baigiamojo akto pridėta Deklaracija Nr. 41, turėtų vadovautis šiuo reglamentu, kiek tai susiję su dokumentais, kuriuose aptariama veikla, įeinanti į šios Sutarties taikymo sritį.

(10)

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006 dėl Orhuso konvencijos dėl teisės gauti informaciją, visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus ir teisės kreiptis į teismus aplinkosaugos klausimais nuostatų taikymo Bendrijos institucijoms ir organams (5). Kiek tai susiję su galimybe susipažinti su dokumentais, kuriuose yra su aplinka susijusios informacijos, šis reglamentas turėtų atitikti Reglamentą (EB) Nr. 1367/2006.

(11)

Taryba ir Komisija veikia kaip teisės aktų leidėjos, kai jos, įtraukdamos Europos Parlamentą, atitinkamų sutarčių nuostatų pagrindu, net ir naudodamosi joms deleguotais įgaliojimais, priima bendro pobūdžio taisykles, teisiškai privalomas valstybėse narėse ar valstybėms narėms, pateiktas reglamentuose, direktyvose, pagrindų sprendimuose arba sprendimuose. [6 pakeitimas]

(12)

Laikantis demokratijos principų, nustatytų ES sutarties 6 straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, platesnė susipažinimo su dokumentais galimybė turėtų būti numatyta tais atvejais, kai institucijos atlieka įstatymų leidimo funkcijas, įskaitant ir tuos atvejus, kai joms ši teisė suteikta pagal įgaliojimą . Teisės dokumentai turi būti parengti aiškiai ir suprantamai (6), jie turi būti skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje; parengiamieji dokumentai ir visa susijusi informacija, įskaitant teisines nuomones ir tarpinstitucinę procedūrą, piliečiams turėtų būti lengvai ir greitai prieinami internete . Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija pagal šio reglamento nuostatas turėtų susitarti dėl geresnių teisėkūros metodų, dokumentų parengimo modelių ir būdų, taip pat parengiamųjų dokumentų gyvavimo ciklo stebėjimo bei pasidalijimo jais su procedūroje dalyvaujančiomis institucijomis ir organais techninių sprendimų ir juos paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. [8 pakeitimas]

(13)	Tarpinstitucinis lobistų ir kitų suinteresuotų subjektų registras yra natūrali teisėkūros proceso atvirumo ir skaidrumo skatinimo priemonė. [11 pakeitimas]

(14)	Teisėkūros proceso skaidrumas nepaprastai svarbus piliečiams. Todėl institucijos turėtų aktyviai platinti dokumentus, kurie yra teisėkūros proceso dalis. Aktyvų dokumentų platinimą taip pat reikėtų skatinti kitose srityse.

(15)

Komisija papildydama šį Reglamentą turėtų pasiūlyti priemonę, kurią priimtų Parlamentas ir Taryba, dėl informacijos ir institucijų turimų dokumentų pakartotinio naudojimo bendrųjų taisyklių, kurias taikant mutatis mutandis įgyvendinami 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo  (7) numatyti principai. [22 pakeitimas]

(16)

Nepažeidžiant nacionalinės teisės aktų dėl galimybės susipažinti su dokumentais, taip pat laikantis lojalaus bendradarbiavimo ir teisinio tikrumo principų, valstybės narės, įgyvendindamos ES institucijų aktus, turėtų nekliudyti siekti šio reglamento tikslų, įskaitant jame siekiamą užtikrinti skaidrumo ES lygmeniu mastą, ir, be kita ko, užtikrinti, kad taikant valstybių narių nacionalines nuostatas, pagal kurias įgyvendinami ES teisės aktai, Sąjungos piliečiai ir kiti susiję asmenys aiškiai ir teisingai suprastų savo teises ir pareigas, be to, nacionaliniai teismai galėtų užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiamos šios teisės ir pareigos. [100 pakeitimas]

(17)

Nors šiuo reglamentu nesiekiama keisti nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, tačiau yra akivaizdu, kad, remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kuriuo grindžiami santykiai tarp institucijų ir valstybių narių, valstybės narės savo piliečiams nacionaliniu lygmeniu turėtų užtikrinti bent jau tokį skaidrumo lygį, kuris užtikrinamas ES lygmeniu įgyvendinant ES taisykles. Tuo pat metu ir nepažeidžiant nacionalinių parlamentų teisės vykdyti kontrolę valstybės narės turėtų siekti nekliudyti tvarkyti ES įslaptintus dokumentus. [20 pakeitimas]

(18)

Dokumentai, susiję su procedūromis, nesusijusios su teisėkūra, pvz., privalomosios priemonėmis, kurios nėra bendrojo pobūdžio, arba priemonės, susijusiomis su vidaus organizacijos, administraciniais ar biudžeto aktais, ar neprivalomi taikyti politinio pobūdžio dokumentai (pvz., išvados, rekomendacijos ar rezoliucijos) turėtų būti lengvai prieinami laikantis Chartijos 41 straipsnyje nustatyto gero administravimo principo, tačiau tuo pačiu išsaugant institucijų sprendimų priėmimo proceso veiksmingumą. Atsakinga institucija ir, atitinkamais atvejais, kitos susijusios institucijos turėtų piliečiams suteikti galimybę susipažinti su kiekvienai dokumentų kategorijai taikytinos vidaus procedūros eiga, su organizacinių skyrių, kurie gali būti atsakingi, pavadinimais, taip pat su jų kompetencija, nustatytais terminais ir su informacija, į ką reikėtų kreiptis. Net jei galimybė visuomenei susipažinti su dokumentais negali būti užtikrinta, su procedūra suinteresuotomis šalimis galima susitarti dėl specialių priemonių. Institucijos turėtų deramai atsižvelgti į Europos ombudsmeno rekomendacijas. [9 pakeitimas]

(19)

Institucijos turėtų susitarti dėl bendrų vidaus dokumentų registravimo, klasifikavimo ir archyvavimo istoriniais tikslais gairių vadovaujantis šiame reglamente nustatytais principais. Tokiu atveju 1983 m. vasario 1 d. Tarybos reglamentas (EEB, Euratomas) Nr. 354/83 dėl Europos ekonominės bendrijos ir Europos atominės energijos bendrijos istorinių archyvų atvėrimo visuomenei (8) turėtų būti panaikintas. [10 pakeitimas]

(20)

Siekiant plėtoti institucijų veiklą srityse, kuriose būtinas tam tikras konfidencialumas, derėtų įdiegti visapusišką saugumo sistemą, taikomą ES įslaptintai informacijai. Terminas „ES įslaptinta informacija“ turėtų būti taikomas bet kokiai informacijai ir medžiagai, kurią atskleidus be leidimo, gali būti padaryta įvairaus laipsnio žalos ES interesams arba vienai ar daugiau jos valstybių narių, nepriklausomai nuo to, ar ta informacija parengta Europos Sąjungoje, ar yra gauta iš valstybių narių, trečiųjų šalių ar tarptautinių organizacijų. Pagal demokratinius principus, nustatytus ES sutarties 6 straipsnio 1 dalyje, Europos Parlamentas turėtų turėti galimybę susipažinti su ES įslaptinta informacija, ypač kai tai būtina, kad jis galėtų vykdyti jam sutartyse numatytas teisėkūros ir su teisėkūra nesusijusias užduotis. [13 pakeitimas]

(21)

Bendrijos institucijos ir įstaigos asmens duomenis turėtų tvarkyti objektyviai ir skaidriai ir jokiu būdu nepažeisdamos duomenų subjektų teisių, nustatytų2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 45/2001 dėl asmenų apsaugos Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkant asmens duomenis ir laisvo tokių duomenų judėjimo (9) ir Europos Bendrijų Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika . Institucijos turėtų nustatyti savo vidaus procedūras, deramai atsižvelgdamos į Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno rekomendacijas. Priėmus Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, Teisingumo Teismo teisminėje praktikoje ir Europos ombudsmeno bei Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno priimtuose sprendimuose ir pozicijose paaiškintas minėtojo reglamento ir Reglamento (EB) Nr. 45/2001 santykis, t. y. prašymams susipažinti su dokumentais, kuriuose yra asmens duomenų, turi būti taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001, o taisyklių, pagal kurias leidžiama susipažinti su dokumentais ir informacija, išimtys, kuriomis siekiama apsaugoti asmens duomenis, turi būti grindžiamos poreikiu apsaugoti asmens privatumą ir neliečiamybę. [7pakeitimas]

(22)

Teisė susipažinti su viešais dokumentais nepažeidžia Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytos teisės susipažinti su asmens duomenimis. Kai asmuo prašo leisti susipažinti su duomenimis apie jį, institucija turėtų savo iniciatyva apsvarstyti, ar tas asmuo turi prieigos teisę pagal Reglamentą (EB) Nr. 45/2001. [99 pakeitimas]

(23)

Pagal Europos Parlamento narių statuto 4 straipsnį Europos Parlamento narių dokumentai nepatenka į šiame reglamente naudojamos dokumento apibrėžties taikymo sritį. Šie dokumentai tebėra saugotini pagal Parlamento narių statuto 6 straipsnio nuostatą, kai jie perduodami teisėkūros procese nedalyvaujančioms institucijoms. Taigi, siekiant apsaugoti Europos Sąjungos demokratinius principus, aiškinant šį reglamentą reikėtų deramai atsižvelgti į Europos Parlamento narių politinės veiklos apsaugą, kuri numatyta Parlamento narių statute. [116 pakeitimas]

(24)	Turėtų būti nustatytos aiškios taisyklės dėl valstybėse narėse parengtų dokumentų ir trečiųjų šalių dokumentų, kurie yra teismo procesų dalis arba kuriuos institucijos gavo pasinaudojusios konkrečiais tyrimo įgaliojimais, suteiktais joms pagal EB teisę, atkleidimo.

(25)

Europos Bendrijų Teisingumo Teismas išaiškino, kad pareiga konsultuotis su valstybėmis narėmis dėl prašymų susipažinti su jose parengtais dokumentais nesuteikia valstybėms narėms teisės neleisti susipažinti su šiais dokumentais arba remtis nacionaliniais įstatymais ar nuostatomis ir kad institucija, kuriai pateikiamas prašymas, gali atsisakyti suteikti galimybę susipažinti su dokumentais tik remdamasi šiame reglamente išdėstytomis išimtimis. Vis dėlto reikia aiškiau apibrėžti trečiųjų šalių parengtų dokumentų statusą, kad būtų galima užtikrinti, jog su trečiosiomis šalimis (įskaitant trečiųjų valstybių administracines institucijas) nebūtų dalijamasi su teisėkūros procedūromis susijusia informacija didesniu mastu negu su Sąjungos piliečiais, kuriems taikomi teisės aktai. [93 ir 110 pakeitimai]

(26)	Vadovaujantis EB sutarties 255 straipsnio 1 dalimi, Komisija turėtų nedelsdama sudaryti visuomenei galimybę susipažinti su visais dokumentais, susijusiais su vykstančiomis tarptautinėmis derybomis dėl Kovos su klastojimu prekyboje susitarimo (angl. ACTA). [109 pakeitimas]

(27)

Siekiant, kad institucijų darbas būtų kuo atviresnis, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų sudaryti galimybę susipažinti ne tiktai su šių institucijų parengtais dokumentais, bet ir su jų gaunamais dokumentais. ▐ ė narė turi teisę prašyti Europos Parlamento, Komisijos arba Tarybos neperduoti be jos išankstinio sutikimo tos valstybės parengto dokumento trečiosioms šalims , nesančioms pačiose institucijose . Jei toks prašymas nepatenkinamas, prašymą gavusi institucija turi pateikti atsisakymo priežastis. Pagal EB sutarties 296 straipsnį jokia valstybė narė neprivalo teikti informacijos, kurios atskleidimą ji laiko prieštaraujančiu gyvybiniams savo saugumo interesams. [14 pakeitimas]

(28)	Iš esmės visi institucijų parengti ir gauti dokumentai , susiję su jų veikla, turėtų būti registruojami ir prieinami visuomenei Tačiau, nepažeidžiant Europos Parlamento teisės vykdyti kontrolę, galimybė susipažinti su visu dokumentu arba jo dalimi gali būti atidėta . [15 pakeitimas]

(29)	Institucijos turėtų užtikrinti, kad plėtojant informacines technologijas būtų lengviau naudotis prieigos teise ir dėl to nesumažėtų visuomenei prieinamos informacijos kiekis. [17 pakeitimas]

(30)	Siekiant visiškai užtikrinti teisę susipažinti su dokumentais , turėtų būti taikoma dviejų lygių administracinė procedūra, numatanti papildomą teisminio nagrinėjimo arba kreipimosi su skundu į ombudsmeną galimybę.

(31)	Institucijos turėtų darniai ir koordinuotai informuoti visuomenę apie priemones, priimtas siekiant įgyvendinti šį reglamentą, bei apmokyti savo personalą teikti pagalbą piliečiams, šiems naudojantis pagal šį reglamentą suteikiama teise. ▐ [19 pakeitimas] ▐[21 pakeitimas]

(32)	Pagal EB sutarties 255 straipsnio 3 dalį ir šiame reglamente nustatytus principus ir taisykles kiekviena institucija savo darbo tvarkos taisyklėse numato specialias nuostatas, reglamentuojančias galimybę susipažinti su jų dokumentais (10)  (11)  (12). [23 pakeitimas]

(33)

Siekiant garantuoti, kad šis reglamentas būtų visapusiškai taikomas visoje Europos Sąjungos veikloje, visos agentūros, kurias įsteigia institucijos, turėtų laikytis šiame reglamente numatytų principų. Visos kitos ES institucijos raginamos priimti panašias priemones laikydamosi ES sutarties 1 straipsnio nuostatų, [12 pakeitimas]

PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

I     ANTRAŠTINĖ DALIS

Bendrieji principai

1 straipsnis

Tikslas

Šio reglamento tikslas yra:

a)

remiantis EB sutarties 255 straipsniu, nustatyti teisės susipažinti su Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos (toliau – institucijos) , taip pat visų agentūrų ir įstaigų, kurias šios institucijos įsteigė, dokumentais principus, sąlygas bei visuomenės ar privačių interesų sąlygojamus apribojimus, kad ▐ būtų suteikta kaip galima platesnė galimybė susipažinti su tokiais dokumentais; [24 pakeitimas]

b)	numatyti taisykles, kurios leistų kuo labiau palengvinti naudojimąsi šia teise;

c)	skatinti skaidrią ir gerą administracinę patirtį institucijose siekiant pagerinti galimybę susipažinti su jų dokumentais. [25 pakeitimas]

2 straipsnis

Naudos gavėjai ▐ [27 pakeitimas]

1.   Bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba bet kuri juridinių ar fizinių asmenų asociacija turi teisę, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų principų, sąlygų ir apribojimų, susipažinti su institucijų dokumentais. [28 pakeitimas]

▐ [29, 30, 31, 32, 33 ir 34 pakeitimai]

2.     Šis reglamentas netaikomas dokumentams, nurodytiems Europos Parlamento narių statuto 4 straipsnyje. [114 pakeitimas]

3.     Siekiant užtikrinti visapusišką institucijų skaidrumo principo taikymą, piliečiai gali nevaržomai susipažinti su dokumentais, susijusiais su nuostatomis dėl pažeidimų ir su pažeidimo procedūra. [108 pakeitimas]

3 straipsnis

Taikymo sritis

1.     Šis reglamentas taikomas visiems institucijos turimiems dokumentams, t. y. parengtiems arba gautiems ir esantiems jos žinioje, susijusiems su visomis Europos Sąjungos veiklos sritimis.

2.     Dokumentai yra pateikiami visuomenei elektroniniu būdu Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba institucijos oficialiame registre, arba pateikus raštišką paraišką.

Pagal 11 straipsnį tiesiogiai prieinami teisėkūros procese parengti arba gauti dokumentai.

3.     Šis reglamentas nepažeidžia didesnės visuomenės teisės susipažinti su institucijų turimais dokumentais, kurie gali būti parengti pagal tarptautinės teisės dokumentus arba juos įgyvendinančius institucijų aktus, arba valstybių narių teisės aktus. [35 pakeitimas]

4 straipsnis

Sąvokų apibrėžtys

Šiame reglamente:

a)   „dokumentas“- bet kuria forma (raštu popieriuje, elektroninėje laikmenoje arba garso, vaizdo ar audiovizualiniame įraše) pateikti duomenys arba turinys, susiję su politika, veikla ir sprendimais, įeinančiais į institucijos atsakomybės sritį ; elektroninėje laikmenoje, tvarkymo ir paieškos sistemose (įskaitant institucijų darbui naudojamas išorės sistemas) esanti informacija yra dokumentas (-ai). Institucija, ketinanti sukurti naują elektroninių laikmenų sistemą arba iš esmės pakeisti turimą sistemą, įvertina galimą poveikį šiame reglamente numatytai teisei susipažinti su dokumentais ir imasi reikiamų priemonių skaidrumo tikslui pasiekti.

Institucijų elektroninių duomenų saugojimo sistemose saugomos informacijos paieškos funkcijos pritaikomos taip, kad būtų galima patenkinti daugkartinius visuomenės prašymus, kurių negalima patenkinti šiuo metu turimomis sistemos naudojimo priemonėmis; [36 pakeitimas]

b)     „įslaptinti dokumentai“ -

dokumentai, kuriuos atskleidus gali būti pažeisti esminiai Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesai, ypač susiję su visuomenės saugumu, gynyba ir kariniais reikalais, ir kurie gali būti visiškai arba iš dalies įslaptinti; [37 pakeitimas]

c)     „teisėkūros dokumentai“ -

iš esmės tai dokumentai, parengti arba gauti priimant teisės aktus (įskaitant aktus, priimamus suteikus įgaliojimus), kurie teisiškai privalomi valstybėse narėse ar valstybėms narėms ir kuriuos priimant pagal Sutartį Europos Parlamentas reiškia nuomonę arba dalyvauja; išimties tvarka, bendrojo pobūdžio priemonės, kurias pagal sutartis priima Taryba ir Komisija nedalyvaujant Europos Parlamentui, taip pat laikomos teisėkūros priemonėmis; [101 pakeitimas]

d)     „su teisėkūra nesusiję dokumentai“ -

dokumentai, kurie parengti arba gauti priimant neprivalomojo pobūdžio ES teisės aktus, pvz., išvadas, rekomendacijas ar rezoliucijas, arba aktus, kurie teisiškai privalomi valstybėse narėse ar valstybėms narėms, tačiau kurie nėra bendro pobūdžio, kaip paminėtieji c punkte; [39 pakeitimas]

e)     „administraciniai dokumentai“ -

dokumentai, susiję su institucijų sprendimų priėmimo procesu, arba priemonės, susijusios su atitinkamos institucijos vidiniais organizacijos, administravimo ar biudžeto klausimais; [40 pakeitimas]

f)     „archyvas“ -

institucijos priemonė, skirta struktūriškai valdyti visus institucijos dokumentus, susijusius su vykdoma arba neseniai baigta procedūra; [41 pakeitimas]

g)     „istoriniai archyvai“ -

institucijos archyvų dalis, kuri, remiantis a punkte išdėstytomis sąlygomis, buvo atrinkta nuolatiniam saugojimui; [42 pakeitimas]

h)   „trečioji šalis“- bet kuris fizinis ar juridinis asmuo arba kitas subjektas, nepriklausantis atitinkamai institucijai, įskaitant valstybes nares, kitas Bendrijos arba ne Bendrijos institucijas ir įstaigas bei trečiąsias valstybes.

Išsamus visų aktų rūšių, kurios taikomos a– e punktuose pateiktos apibrėžtys, skelbiamas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ir institucijų interneto tinklapiuose. Institucijos taip pat turi susitarti dėl bendrų jų archyvavimo kriterijų ir juos paskelbti. [43 pakeitimas]

5 straipsnis

Įslaptinti dokumentai

1.     Jei pagal 6 straipsnio 1 dalį yra viešasis pagrindas, taip pat nepažeidžiant parlamentų teisės vykdyti kontrolę ES ir nacionaliniu lygmenimis, institucija įslaptina dokumentą, kurį atskleidus gali būti pažeisti esminiai Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesai.

Įslaptintos informacijos rūšys:

a)    „ES VISIŠKAI SLAPTA“:

taip klasifikuojama tik ta informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo gali būti padaryta ypatingai didelė žala esminiams Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesams;

b)    „ES SLAPTA“:

taip klasifikuojama tik ta informacijai ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo gali būti labai pakenkta esminiams Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesams;

c)    „ES KONFIDENCIALI“:

taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurią atskleidus be leidimo gali būti pakenkta esminiams Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesams;

d)    „ES RIBOTO NAUDOJIMO“:

taip klasifikuojama informacija ir medžiaga, kurios atskleidimas be leidimo gali būti nenaudingas Europos Sąjungos arba vienos ar daugiau jos valstybių narių interesams.

2.     Informacija įslaptinama tik tuomet, kai tai būtina.

Jei įmanoma, ant įslaptinto dokumento jo autoriai nurodo datą arba terminą, kada slaptumo laipsnis gali būti sumažintas arba dokumentas išslaptintas.

Priešingu atveju jie peržiūri dokumentus ne rečiau kaip kas penkerius metus, kad užtikrintų, jog būtina toliau taikyti pradinę įslaptinimo rūšį.

Slaptumo rūšis turi būti aiškiai ir teisingai nurodyta ir taikoma tik tol, kol informaciją reikia apsaugoti.

Tik ta institucija, kuri slaptą dokumentą parengė arba gavo iš trečiosios šalies ar kitos institucijos, atsakinga už informacijos įslaptinimą ir tolesnį jos slaptumo laipsnio sumažinimą ar išslaptinimą.

3.     Nepažeidžiant kitų ES institucijų teisės susipažinti su dokumentais, įslaptinti dokumentai trečiosioms šalims paviešinami tiktai dokumento rengėjui davus sutikimą.

Tačiau institucija, kuri atsisako suteikti teisę susipažinti su dokumentais, turi pagrįsti savo sprendimą taip, kad nebūtų pakenkta interesams, saugomiems pagal 6 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Jei slaptą dokumentą tvarko daugiau negu viena institucija, jam suteikiamas toks pat slaptumo lygis, o jei institucijų nuomonės dėl apsaugos lygio, kurį reikėtų suteikti, nesutampa, kreipiamasi į tarpininką.

Su teisėkūros procedūra susiję dokumentai neįslaptinami; įgyvendinimo priemonės įslaptinamos prieš jas priimant, jei įslaptinti būtina siekiant išvengti neigiamo poveikio pačiai priemonei. Europos Sąjungos arba Bendrijos vardu sudaryti tarptautiniai susitarimai, susiję su konfidencialios informacijos dalijimusi, trečiosioms šalims arba tarptautinėms organizacijoms negali suteikti teisės neleisti Europos Parlamentui susipažinti su konfidencialia informacija.

4.     Paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais, įslaptintais pagal 17 ir 18 straipsniuose numatytą tvarką, gali tvarkyti tiktai tie asmenys, kurie turi teisę susipažinti su tais dokumentais. Šie asmenys taip pat nustato, kokią nuorodą į slaptus dokumentus galima būtų pateikti viešajame registre.

5.     Įslaptinti dokumentai registruojami institucijos registre ir paviešinami tiktai dokumento rengėjui davus sutikimą.

6.     Institucija, nusprendusi neduoti leidimo susipažinti su slaptu dokumentu, nurodo tokio savo sprendimo priežastis, nepažeisdama 6 straipsnio 1 dalyje nustatytomis išimtimis ginamų interesų.

7.     Nepažeidžiant nacionalinių parlamentų teisės vykdyti kontrolę, valstybės narės imasi reikiamų priemonių siekdamos užtikrinti, kad, tvarkant su ES slaptais dokumentais susijusias paraiškas, būtų laikomasi šiame reglamente nustatytų principų.

8.     Institucijų saugumo taisyklės, susijusios su slaptais dokumentais, skelbiamos viešai.

9.     Europos Parlamentas gali susipažinti su slaptais dokumentais tarpininkaujant specialiam priežiūros komitetui, sudarytam iš jo pirmininkų sueigos paskirtų narių. Šie nariai atitinka specialios patikimumo patikrinimo kriterijus ir iškilmingai prisiekia jokiais būdais neatskleisti informacijos, su kuria jie susipažįsta, turinio.

Europos Parlamentas savo vidaus taisyklėse ir laikydamasis jam sutartimis suteiktų įpareigojimų nustato saugumo standartus ir nuobaudas, lygiaverčius nustatytiesiems Tarybos ir Komisijos vidaus saugumo taisyklėse. [44 pakeitimas]

6 straipsnis

Bendrosios teisės susipažinti su dokumentais išimtys [45 pakeitimas]

1.    Nepažeidžiant nuostatų, susijusių su 5 straipsnyje numatytais atvejais, institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga: visuomenės intereso, susijusio su: [46 pakeitimas]

a)	Europos Sąjungos arba vienos ar kelių jos valstybių narių vidaus visuomenės saugumu ; [47 pakeitimas]

b)	gynybos ir kariniais reikalais;

c)	asmens privatumu ir neliečiamybe, laikantis Bendrijos teisės aktų dėl asmens duomenų apsaugos ir visų pirma institucijoms taikomų taisyklių, kaip numatyta EB sutarties 286 straipsnyje, taip pat šio reglamento 1 straipsnio c punkte nustatyto skaidrumo ir gero administravimo principo; [49 pakeitimas]

d)	tarptautiniais santykiais;

e)	Bendrijos arba valstybės narės finansine, pinigų ar ekonomine politika;

f)	aplinka, pvz., retų rūšių reprodukcijos vietomis.

2.   Institucijos nesuteikia galimybės susipažinti su dokumentais, dėl kurių atskleidimo nukentėtų apsauga: visuomenės ar privačių interesų, susijusių su: [48 pakeitimas]

a)	fizinių arba juridinių asmenų komercinių interesų;

b)	intelektinės nuosavybės teisių;

c)	teisinės pagalbos ir teismo proceso procedūromis , išskyrus teisines konsultacijas , susijusias su teisės akto arba bendrai taikomo su teisėkūra nesusijusio akto rengimo procedūromis; [50 pakeitimas]

d)	tikrinimo, tyrimų ir audito tikslų;

e)	viešųjų pirkimų procedūrų objektyvumu ir nešališkumu iki tol, kol institucija užsakovė priima sprendimą, arba atrankos komisijų objektyvumui ir nešališkumui vykstant personalo įdarbinimo procedūroms iki tol, kol skiriančioji institucija priima sprendimą . [51 pakeitimas]

▐ [52 pakeitimas]

3.   Išimtys pagal 2 ▐ dalį taikomos, nebent atskleidimo reikalautų svarbesnis viešasis interesas. Didelis visuomenės interesas atskleisti dokumentus yra tuomet , jeigu jie parengti arba gauti ES teisės aktų arba bendro taikymo su teisėkūra nesusijusių aktų priėmimo procese . Vertinant visuomenės interesą atskleisti dokumentus, ypatingą svarbą reikia teikti faktui, kad atitinkami dokumentai susiję su pagrindinių teisių apsauga ar teise gyventi sveikoje aplinkoje. [53 pakeitimas]

4.     Apibrėžiant svarbesnį viešą interesą atskleisti informaciją, deramai atsižvelgiama į Europos Parlamento narių politinės veiklos ir nepriklausomumo apsaugą, ypač vadovaujantis Parlamento narių statuto 6 straipsnio 2 dalimi. [115 pakeitimas]

5.     Dokumentai, kurių atskleidimas keltų pavojų su aplinkos apsauga susijusioms vertybėms, pvz., retų rūšių dauginimosi vietoms, atskleidžiami tik vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 1367/2006. [54 pakeitimas]

6.    Asmens duomenys neatskleidžiami, jei juos atskleidus būtų pažeistas atitinkamo asmens privatumas ar neliečiamumas. Nelaikoma, kad daromas minėtasis pažeidimas:

—	jeigu duomenys susiję tik su atitinkamo asmens profesine veikla, nebent ypatingomis aplinkybėmis esama priežasčių manyti, kad atskleidus duomenis asmeniui būtų daromas neigiamas poveikis,

—	jeigu duomenys susiję tik su viešuoju asmeniu, nebent ypatingomis aplinkybėmis esama priežasčių manyti, kad atskleidus duomenis asmeniui ar kitiems su juo susijusiems asmenims būtų daromas neigiamas poveikis,

—	jeigu duomenys jau paskelbti sutikus atitinkamam asmeniui.

Nežiūrint į tai, asmens duomenys atskleidžiami, jeigu tai būtina vardan visuotinės svarbos viešojo intereso. Šiuo atveju atitinkama institucija ar organizacija konkrečiai įvardija viešąjį interesą. Ji nurodo priežastis, dėl kurių tam tikru atveju viešasis interesas svarbesnis negu atitinkamo asmens interesas.

Jeigu institucija ar įstaiga atsisako suteikti prieigą prie dokumento remdamasi 1 dalies nuostatomis, ji svarsto, ar galima leisti iš dalies susipažinti su minėtuoju dokumentu. [90+96+102 pakeitimai]

7.   Jei kuri nors iš išimčių yra taikoma tiktai kai kurioms dokumento dalims, likusios dokumento dalys paviešinamos.

8.   Šiame straipsnyje numatytos išimtys netaikomos dokumentams, perduodamiems pagal procedūras, susijusias su teisės akto arba bendrai taikomo su teisėkūra nesusijusio akto priėmimu. Išimtys taikomos tiktai tokiam laikotarpiui, kai toks draudimas yra pateisinamas, atsižvelgiant į dokumento turinį. Išimtys gali būti taikomos ne ilgiau kaip 30 metų. Kalbant apie dokumentus, kuriems išimtis taikoma dėl asmens privatumo ir neliečiamybės , ši išimtis, jei reikia, gali būti taikoma ir pasibaigus šiam laikotarpiui. [55 pakeitimas]

9.     Šiame straipsnyje numatytos išimtys neturi būti aiškinamos kaip susijusios su viešojo intereso informacija apie Europos Sąjungos lėšų gavėjus, su kuria galima susipažinti vadovaujantis finansinio skaidrumo sistema. [56 pakeitimas]

7 straipsnis

Konsultacijos su trečiosiomis šalimis [57 pakeitimas]

1.   Kalbant apie trečiųjų šalių dokumentus, institucijos juos atskleidžia nesikonsultuodamos su dokumento rengėju, jei yra aišku, kad netaikytina jokia šiame reglamente numatyta išimtis. Su trečiąja šalimi konsultuojamasi tuomet , jei perduodama dokumentą ji paprašė, kad jis būtų tvarkomas specialiu būdu, siekiant nustatyti, ar taikytina šiame reglamente numatyta išimtis. Institucijoms pateikti dokumentai, kurių tikslas – įtaka politikos formavimui, turėtų būti vieši. [58 pakeitimas]

2.   Jeigu prašymas susijęs su dokumentu, kurį parengė valstybė narė ir

—	kurio ši valstybė narė, kaip Tarybos narė, neperdavė, arba

—	kuris nesusijęs su Komisijai pateikta informacija apie EB politikos ir teisės aktų įgyvendinimą,

konsultuojamasi su tos valstybės narės valdžios institucijomis. Dokumentą turinti institucija atskleidžia jį, išskyrus atvejus, kai valstybė narė pateikia priežastis, dėl kurių jis turėtų likti neatskleistas, remdamasi išimtimis, nurodytomis 4 straipsnyje, arba lygiavertėmis savo teisės nuostatomis, ar prieštarauja remdamasi EB sutarties 296 straipsnio 1 dalies a punktu, nes atskleidimas pažeidžia esminius jos saugumo interesus . Institucija įvertina valstybės narės pateiktų priežasčių tinkamumą ▐. [91 pakeitimas]

3.    Nepažeidžiant nacionalinių parlamentų teisės vykdyti kontrolę, jei valstybė narė gauna paraišką dėl jos turimo dokumento iš jį parengusios institucijos, ta valstybė narė, nebent būtų akivaizdu, kad dokumentas gali arba negali būti atskleistas, konsultuojasi su susijusia institucija, kad galėtų priimti sprendimą, kuris nepakenktų šio reglamento tikslams. Arba valstybė narė gali nukreipti paraišką į tą instituciją. [60 pakeitimas]

8 straipsnis

Dokumentų atgaminimas

Šiuo reglamentu nepažeidžiamos jokios galiojančios autorių teisių normos, kurios gali riboti trečiosios šalies teisę ▐atgaminti arba naudoti paviešintus dokumentus. [82 pakeitimas]

9 straipsnis

Gero administravimo principas

Institucijos geros administracinės elgsenos kodekso pagrindu patvirtina ir paskelbia bendras gaires dėl EB sutarties 287 straipsnyje numatytų konfidencialumo ir profesinės paslapties prievolių, prievolių, susijusių su pagrįstu ir skaidriu administravimu, bei Reglamente (EB) Nr. 45/2001 numatytų asmens duomenų apsaugos prievolių masto. Šiose gairėse taip pat numatomos nuobaudos pagal Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatus ir kitų Europos Bendrijų tarnautojų įdarbinimo sąlygas bei institucijų vidaus taisykles, taikytinos, jei nesilaikoma šio reglamento. [107 pakeitimas]

II     ANRAŠTINĖ DALIS

Teisėkūros ir kitas skaidrumas

10 straipsnis

Teisėkūros skaidrumas

1.     Laikantis demokratinių principų, nustatytų ES sutarties 6 straipsnio 1 dalyje, ir atsižvelgiant į Teisingumo Teismo praktiką įgyvendinant Reglamentą (EB) Nr. 1049/2001, institucijos, atliekančios teisėkūros funkcijas, įskaitant ir tuos atvejus, kai joms ši teisė suteikta pagal įgaliojimą, suteikia kuo platesnę galimybę susipažinti su jų veikla.

2.     Dokumentai, susiję su jų teisėkūros programomis, išankstinėmis konsultacijomis su pilietine visuomene, poveikio vertinimais, ir kiti parengiamieji dokumentai, susiję su teisėkūros procesu, turi būti lengvai prieinami tarpinstituciniame tinklapyje ir skelbiami Europos Sąjungos oficialiojo leidinio specialiojoje serijoje.

3.     Teisėkūros pasiūlymai ir kiti ES teisės dokumentai rengiami aiškiai ir suprantamai, o institucijos susitaria dėl bendrų dokumentų rengimo gairių ir modelių, siekdamos padidinti teisinį tikrumą pagal atitinkamą Teisingumo Teismo praktiką.

4.     Vykstant teisėkūros procedūrai, kiekviena sprendimų priėmimo procese dalyvaujanti institucija ar įstaiga Europos Sąjungos oficialiojo leidinio specialiojoje serijoje, taip pat bendrame interneto tinklapyje, kuriame atspindimas visas atitinkamos procedūros vykdymo ciklas, skelbia savo parengiamuosius dokumentus ir visą susijusią informaciją, įskaitant teisines nuomones.

5.     Viešai skelbiamos bet kokios iniciatyvos ar dokumentai, kuriuos pateikia suinteresuoti subjektai, siekdami kokiu nors būdu daryti įtaką sprendimų priėmimo procesui.

6.     Po to, kai teisėkūros aktai priimami, jie skelbiami Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, kaip numatyta 12 straipsnyje.

7.     Remiantis lojalaus bendradarbiavimo principu, kuriuo grindžiami santykiai tarp institucijų ir valstybių narių, taip pat siekiant, kad nebūtų sukliudyta įgyvendinti šio reglamento tikslus, valstybės narės siekia užtikrinti lygiavertį nacionalinių priemonių, priimtų įgyvendinant Europos Sąjungos institucijų aktus, skaidrumo lygį, ypač aiškiai skelbdamos nacionalinių priemonių nuorodas. Siekiama, kad piliečiai aiškiai ir teisingai suprastų savo teises ir pareigas, susijusias su konkrečiomis ES taisyklėmis, ir kad nacionaliniai teismai galėtų užtikrinti, kad, vadovaujantis teisinio tikrumo ir asmens apsaugos principais, nebūtų pažeidžiamos šios teisės ir pareigos. [103 pakeitimas]

11 straipsnis

Skelbimas Oficialiajame leidinyje

1.    Laikantis šiame reglamente nustatytų principų, institucijos, atsižvelgdamos į esamą tarpinstitucinį susitarimą, susitaria dėl Europos Sąjungos oficialiojo leidinio struktūros ir formos.

Be EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei Euratomo sutarties 163 straipsnio pirmoje pastraipoje minimų teisės aktų, Oficialiajame leidinyje, laikantis šio reglamento 6 straipsnio nuostatų, skelbiami šie dokumentai:

▐

a )	Tarybos bendros pozicijos, priimtos pagal EB sutarties 251 ir 252 straipsniuose nurodytą procedūrą bei šias bendras pozicijas pagrindžiančios priežastys, taip pat Europos Parlamento pozicijos šiose procedūrose;

b)	direktyvos, išskyrus nurodytas EB sutarties 254 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sprendimai, išskyrus nurodytus EB sutarties 254 straipsnio 1 dalyje, rekomendacijos ir nuomonės; ▐

c)	valstybių narių pasirašytos konvencijos EB sutarties 293 straipsnio pagrindu;

d )	Bendrijos arba pagal ES sutarties 24 straipsnį sudaryti tarptautiniai susitarimai; ▐

e )	ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje minimos bendros pozicijos;

f)	pagrindų sprendimai bei ES sutarties 34 straipsnio 2 dalyje nurodyti sprendimai;

g)	Tarybos sudarytos konvencijos pagal ES sutarties 34 straipsnio 2 dalį;

2.     Kiti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje spausdintini dokumentai nustatomi bendru Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu pasiūlius ES leidinių biuro valdymo komitetui (13). [74+105 pakeitimai]

12 straipsnis

Administracinio skaidrumo patirtis institucijose [77 pakeitimas]

1.   Institucijos plėtoja gerą administracinę patirtį , siekdamos padėti įgyvendinti šiuo reglamentu garantuojamą teisę susipažinti su dokumentais. Institucijos taip tvarko ir prižiūri turimą informaciją, kad visuomenei be didelių kliūčių būtų galima suteikti prieigą prie informacijos. [78 pakeitimas]

2.     Siekdamos užtikrinti, kad skaidrumo ir gero administravimo principai būtų veiksmingai taikomi, šios institucijos susitaria dėl dokumentų pateikimo, įslaptinimo, išslaptinimo, registravimo ir platinimo bendrų įgyvendinimo taisyklių ir procedūrų.

Siekdamos palengvinti tikras subjektų, susijusių su sprendimų priėmimo procesu, diskusijas ir nepažeisdamos skaidrumo principo institucijos paaiškina piliečiams, kad tam tikrais sprendimų priėmimo etapais negalima suteikti tiesioginės prieigos prie dokumentų ir kodėl negalima. Šie apribojimai netaikomi priėmus minėtą sprendimą. [79 pakeitimas]

3.     Institucijos sąžiningai ir skaidriai informuoja piliečius apie savo organizacinę struktūrą ir nurodo vidinių skyrių funkcijas, vidinę darbo tvarką ir jiems pagal kompetenciją priskirtų procedūrų orientacinius vykdymo terminus, apie tai, į kurias tarnybas piliečiai gali kreiptis, kai jiems reikalinga pagalba, informacija ar kai jie pageidauja pasinaudoti administracine teisių gynimo procedūra. [80 pakeitimas]

4.   Institucijos įsteigia tarpinstitucinį 255 straipsnio komitetą, kuris nustatytų geriausią administracinę patirtį ir ja dalintųsi , nustatytų kliūtis susipažinti su informacija ir nepaskelbtais duomenų šaltiniais ir jais naudotis, spręstų galimus konfliktus , skatintų sąveiką, registrų pakartotiną naudojimą ir sujungimą, standartizuotą dokumentų kodavimą remiantis Europos standartų organizacijomis, sukurtų vieną bendrą ES portalą siekiant užtikrinti galimybę susipažinti su visais ES dokumentais, bei aptartų tolesnį visuomenės teisės susipažinti su dokumentais plėtojimą. [81 pakeitimas]

13 straipsnis

Finansinis skaidrumas

Su ES biudžetu, jo vykdymu ir ES lėšų bei dotacijų gavėjais susijusi informacija yra vieša ir prieinama piliečiams.

Tokią informaciją taip pat galima gauti tam tikroje interneto svetainėje arba duomenų bazėje, kurioje galima ieškoti pagal minėtąją informaciją, susijusią su finansiniu ES skaidrumu. [85 pakeitimas]

III     ANTRAŠTINĖ DALIS

Susipažinimo būdas

14 straipsnis

Susipažinimas su dokumentais tiesiogiai

1.     Institucijos sudaro visas įmanomas galimybes, kad visuomenė tiesiogiai prieitų prie dokumentų elektroniniu būdu arba naudodamasi registru, kaip numatoma pagal atitinkamos institucijos taisykles. [71 pakeitimas]

2.    Institucijos sudaro galimybes, kad dokumentai būtų tiesiogiai prieinami visuomenei elektroniniu būdu arba per registrą , ypač dokumentai, parengti arba gauti ES teisės aktų arba bendro taikymo teisinės galios neturinčių aktų priėmimo procese. [72 pakeitimas]

3.   Kur įmanoma, užtikrinama tiesioginė elektroninė prieiga prie dokumentų, ypač susijusių su politikos arba strategijos plėtojimu.

4.   Kai per registrą nesuteikiama galimybė tiesiogiai susipažinti su dokumentais, registre, jei įmanoma, nurodoma dokumento buvimo vieta.

5.    Institucijos parengia bendrą savo dokumentų registrų sąsają ir visų pirma užtikrina, kad vienoje vietoje būtų tiesiogiai prieinami dokumentai, parengti arba gauti vykstant teisės aktų arba bendro taikymo su teisėkūra nesusijusių aktų priėmimo procedūrai . [73 pakeitimas]

15 straipsnis

Registrai

1.   Siekiant užtikrinti piliečių teisių pagal šį reglamentą veiksmingumą, kiekviena institucija suteikia visuomenei galimybę susipažinti su jos dokumentų registru. Registras turėtų būti prieinamas elektroniniu būdu. Nuorodos į dokumentus registre įrašomos nedelsiant.

2.   Prie kiekvieno dokumento registre pateikiamas nuorodos numeris (įskaitant, kur tinka, ir tarpinstitucinę nuorodą), dokumento tema ir (arba) trumpas jo turinio aprašymas bei data, kada jis buvo gautas arba surašytas ir įtrauktas į registrą. Įrašai daromi tokiu būdu, kad nepakenktų 6 straipsnyje nurodytų interesų apsaugai.

3.    Nepažeidžiant institucijų vidaus taisyklių, kiekvienos institucijos registre arba registrų sistemoje (tais atvejais, kai institucijoje yra keletas registrų), be kita ko, nurodoma:

—	gaunami ir siunčiami dokumentai, taip pat oficialus institucijos paštas, jei šis paštas atitinka 4a straipsnio apibrėžtį,

—	posėdžių darbotvarkės bei protokolai ir prieš posėdžius rengti ir pateikti informaciniai dokumentai, taip pat kiti dokumentai, pateikti per posėdžius.

Kiekviena institucija:

—	iki … (14) patvirtina ir paskelbia dokumentų registravimo vidaus taisykles,

—	iki … (15) užtikrina, kad jos registras veikia visu pajėgumu. [70 pakeitimas]

16 straipsnis

Paraiškos

1.   Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentais pateikiama bet kuria raštiška forma, įskaitant elektroninę, viena iš EB sutarties 314 straipsnyje minimų kalbų, ir formuluojama pakankamai tiksliai, kad institucija galėtų dokumentą identifikuoti. Pareiškėjas nebūtinai turi nurodyti paraiškos pateikimo priežastį.

2.   Jei paraiška nėra pakankamai konkreti ▐, institucija per 15 darbo dienų kreipiasi į pareiškėją, kad patikslintų paraišką, bei padeda jam tai padaryti, pavyzdžiui, suteikdama informaciją, kaip naudotis viešuoju dokumentų registru. ▐ [62 pakeitimas]

3.   Tuo atveju, kai paraiškoje prašoma labai ilgo dokumento, arba ji susijusi su labai dideliu skaičiumi dokumentų, atitinkama institucija gali neformaliai pasitarti su pareiškėju, kad būtų surastas teisingas ir praktiškas sprendimas.

4.   Institucija teikia informaciją bei pagalbą piliečiams apie tai kaip ir kur pateikti paraiškas dėl galimybės susipažinti su dokumentais.

17 straipsnis

Pirminės paraiškos tvarkymas

1.   Paraiška dėl galimybės susipažinti su dokumentu nagrinėjama nedelsiant. Pareiškėjui išsiunčiamas patvirtinimas apie paraiškos gavimą. Ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų nuo paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį bei informuoja jį apie jo teisę pateikti pakartotinę paraišką pagal šio straipsnio 4 dalį. [63 pakeitimas]

2.   Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 15 darbo dienų, su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys. [64 pakeitimas]

3.   Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali per 15 darbo dienų nuo institucijos atsakymo gavimo pateikti pakartotinę paraišką, prašydamas, kad institucija dar kartą peržiūrėtų savo poziciją arba, jei pareiškėjas abejoja, ar bus tikrai pažeisti atitinkami interesai, ir (arba) teigia, jog atskleidimas reikalingas dėl svarbesnių interesų, pareiškėjas gali prašyti Europos ombudsmeno pateikti nepriklausomą ir objektyvią nuomonę interesų pažeidimo ir (arba) svarbesnio viešojo intereso klausimu .

Kol Europos ombudsmenas pateikia nuomonę, 1 dalyje nurodytas terminas atidedamas iki ne daugiau kaip 30 darbo dienų.

Europos ombudsmenui pateikus nuomonę arba vėliausiai pasibaigus 30 darbo dienų laikotarpiui, pareiškėjas gali ne ilgiau kaip per 15 darbo dienų pateikti pakartotinę paraišką, prašydamas, kad institucija persvarstytų savo poziciją. [104 pakeitimas]

4.   Institucijai neatsiuntus atsakymo per nurodytą laikotarpį, pareiškėjas turi teisę pateikti kartotinę paraišką.

18 straipsnis

Pakartotinės paraiškos tvarkymas

1.   Pakartotinė paraiška nagrinėjama nedelsiant. Per 15 darbo dienų nuo tokios paraiškos užregistravimo, institucija arba duoda leidimą susipažinti su dokumentu ir per tą laikotarpį suteikia tokią galimybę pagal 10 straipsnį, arba pareiškėjui raštu nurodo visiško arba dalinio atsisakymo priežastį. Visiško arba dalinio atsisakymo atveju institucija informuoja pareiškėją apie tai, kokiomis priemonėmis jis gali ginti savo teises. [66 pakeitimas]

2.   Ypatingais atvejais, pavyzdžiui, jei prašoma labai ilgo dokumento arba paraiška susijusi su labai dideliu dokumentų skaičiumi, straipsnio 1 dalyje numatytas terminas gali būti ne ilgiau kaip 15 darbo dienų pratęstas su sąlyga, kad pareiškėjui pranešama iš anksto ir nurodomos konkrečios priežastys. [67 pakeitimas]

3.   Visiško arba dalinio atsisakymo atveju pareiškėjas gali pateikti ieškinį prieš instituciją Pirmosios instancijos teismui ir (arba) paduoti skundą Europos ombudsmenui atitinkamai EB sutarties 230 ir 195 straipsniuose nustatytomis sąlygomis.

4.   Jei institucija per nurodytą laikotarpį neatsiunčia atsakymo, tai laikoma neigiamu atsakymu, ir pareiškėjas turi teisę pradėti teisminį procesą prieš instituciją ir (arba) paduoti skundą ombudsmenui pagal atitinkamas EB sutarties nuostatas.

▐ [68 pakeitimas]

19 straipsnis

Galimybės susipažinti su dokumentais realizavimas pateikus paraišką

1.   Pareiškėjui suteikiama galimybė susipažinti su dokumentais, leidžiant juos peržiūrėti vietoje arba atsiunčiant kopiją, įskaitant ir, jei įmanoma, elektroninę kopiją, pagal pareiškėjo pasirinkimą.

2.   Jei dokumentas viešai prieinamas ir pareiškėjas gali jį lengvai gauti, institucija gali įvykdyti savo pareigą užtikrinti galimybę susipažinti su dokumentais informuodama pareiškėją, kaip gauti prašomą dokumentą.

3.   Dokumentai pateikiami turima versija ir forma (įskaitant elektroniniu būdu), arba alternatyviu formatu, pavyzdžiui, Brailio raštu, stambiais rašmenimis arba įrašo forma, visiškai atsižvelgiant į pareiškėjo pageidavimus.

4.   Kopijų gamybos ir siuntimo išlaidos gali būti pateikiamos apmokėti pareiškėjui. Šis mokestis neturi viršyti realių kopijų gamybos ir persiuntimo išlaidų. Susipažinimas su dokumentu vietoje, mažiau nei dvidešimt puslapių A4 formato kopijų ir tiesioginis priėjimas prie dokumentų elektroniniu būdu arba per registrą yra nemokamas. Tikrosios dokumento (-ų) paieškos ir gavimo išlaidos gali taip pat būti pateikiamos apmokėti pareiškėjui, jei naudojant informaciją, esančią saugojimo, tvarkymo ir paieškos elektroninėse sistemose, dokumentai išspausdinami arba pateikiami elektronine forma. Papildomo mokesčio neimama, jei institucija jau parengė atitinkamą (-us) dokumentą (-us). Pareiškėjas iš anksto informuojamas apie mokesčio dydį ir jo skaičiavimo metodą. [69 pakeitimas]

5.   Šiuo reglamentu nenukrypstama nuo konkrečių sąlygų, reglamentuojančių galimybę susipažinti su dokumentais, nustatytų EB arba nacionalinės teisės aktuose, pvz., mokesčio mokėjimo.

20 straipsnis

Informacija

1.   Kiekviena institucija imasi reikalingų priemonių informuoti visuomenę apie teises, kuriomis ji gali naudotis pagal šį reglamentą.

2.   Valstybės narės bendradarbiauja su institucijomis, teikdamos informaciją piliečiams.

21 straipsnis

Informacijos pareigūnas

1.     Kiekvienas kiekvienos institucijos generalinis direktoratas paskiria informacijos pareigūną, kurio pareigos užtikrinti, kad atitinkamame generaliniame direktorate būtų laikomasi šio reglamento nuostatų ir būtų vykdomas geras administravimas.

2.     Informacijos pareigūnas nustato, kokią informaciją dera pateikti visuomenei atsižvelgiant į:

a)	šio reglamento įgyvendinimą,

b)	pažangiąją patirtį.

Jis taip pat užtikrina, kad ši informacija būtų paskleista tinkama forma ir būdu.

3.     Informacijos pareigūnas įvertina, ar jo generalinio direktorato tarnybos remiasi pažangiąja patirtimi.

4.     Informacijos ieškantį asmenį informacijos pareigūnas gali nukreipti į kitą direktoratą, jei ieškoma informacija neįeina į jo kompetencijos sritį, bet įeina į kito tos pačios institucijos direktorato kompetencijos sritį, jei jam tokia informacija žinoma. [106 pakeitimas]

IV     ANTRAŠTINĖ DALIS

Baigiamosios nuostatos

22 straipsnis

Ataskaitos

1.    Kiekviena institucija kasmet spausdina praėjusių metų ataskaitą, kur taip pat nurodytas atvejų, kai institucija nesuteikė galimybės susipažinti su dokumentais, skaičius, tokio atsisakymo priežastys bei į registrą neįtrauktų slapto pobūdžio dokumentų skaičius.

2.     Ne vėliau kaip iki …* Komisija paskelbia šio reglamento principų įgyvendinimo ataskaitą ir pateikia rekomendacijas, įskaitant, jei reikia, pasiūlymus dėl šio reglamento keitimo, kurių gali prireikti dėl dabartinės padėties pokyčių, taip pat priemonių, kurių turi imtis institucijos, veiksmų programą. [83 pakeitimas]

23 straipsnis

Panaikinimas

Reglamentas (EB) Nr. 1049/2001 panaikinamas nuo […].

Nuorodos į panaikintą reglamentą laikomos nuorodomis į šį reglamentą ir skaitomos pagal priede pateikiamą atitikčių lentelę.

24 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

---

(1)  …

(2)  OL L 145, 2001 5 31, p. 43.

(3)   OL C 303, 2007 12 14, p. 1.

(4)   OL C 293 E, 2006 12 2, p. 151.

(5)  OL L 264, 2006 9 25, p. 13.

(6)   1998 m. gruodžio 22 d. Tarpinstitucinis susitarimas dėl bendrųjų Bendrijos teisės aktų rengimo kokybės gairių (OL C 73, 1999 3 17, p. 1).

(7)   OL L 345, 2003 12 31, p. 90.

(8)   OL L 43, 1983 2 15, p. 1.

(9)  OL L 8, 2001 1 12, p. 1.

(10)  OL L 340, 1993 12 31, p. 43. ║

(11)  OL L 46, 1994 2 18, p. 58. ║

(12)  OL L 263, 1997 9 25, p. 27.

(13)   Žr. SEC(2008)2109 7 straipsnį.

(14)   Šeši mėnesiai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.

(15)   Vieneri metai nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos.