52008PC0810

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 3.12.2008

KOM(2008) 810 galutinis

2008/0241 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų

(Nauja redakcija)

{SEK(2008) 2933}{SEK(2008) 2934}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS

Pasiūlymo pagrindas ir tikslai

Direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų buvo priimta 2003 m. sausio 27 d., o įsigaliojo 2003 m. vasario 13 d. Buvo reikalaujama, kad valstybės narės direktyvos reikalavimus į nacionalinę teisę perkeltų iki 2004 m. rugpjūčio 13 d. Nuo direktyvos priėmimo nepakito nei elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų surinkimo bei perdirbimo skatinimo veiksniai, nei loginis pagrindas.

EEĮ atliekų direktyvą siūloma persvarstyti dėl šių priežasčių:

- pirmaisiais EEĮ atliekų direktyvos įgyvendinimo metais įgyta patirtis parodė, kad kyla techninių, teisinių ir administracinių problemų, kurios lemia nenumatytai dideles rinkos dalyvių ir administracijų sąnaudas, nuolatinę žalą aplinkai ir dėl kurių diegiama nedaug atliekų surinkimo bei tvarkymo naujovių, sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos ar netgi iškraipoma konkurencija ir atsiranda nereikalinga administracinė našta;

- Komisija yra įsipareigojusi sukurti geresnę reglamentavimo aplinką, kad teisės aktai būtų paprasti, suprantami, veiksmingi ir įvykdomi. Komisijos komunikate „Reglamentavimo aplinkos supaprastinimo strategija“, kuriuo įgyvendinama Bendrijos Lisabonos programa, numatyta 2008 m. persvarstyti EEĮ atliekų direktyvą;

- pačioje EEĮ atliekų direktyvoje numatyta galimybė persvarstyti direktyvą remiantis jos taikymo patirtimi. Direktyvoje taip pat nustatyta, kad Komisija iki 2008 m. gruodžio 31 d. turi pasiūlyti naują privalomą EEĮ atliekų surinkimo normą, o taip pat pasiūlyti naujas atliekų naudojimo bei pakartotinio naudojimo ir (arba) perdirbimo, įskaitant neišardytų prietaisų pakartotinį naudojimą (jei prireiktų), normas ir su produktais, priskirtais IA priedo 8 kategorijai, susijusias normas.

Todėl nustatyti šie konkretūs EEĮ atliekų direktyvos persvarstymo tikslai:

- panaikinti visą nereikalingą administracinę naštą ir taip, nesusilpninant aplinkos apsaugos, sumažinti administracines išlaidas;

- pagerinti direktyvos laikymąsi bei sumažinti pasipelnymą kitų sąskaita ir taip padidinti direktyvos veiksmingumą bei geriau ją įgyvendinti;

- sumažinti EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo ir naudojimo, vykdomų taip, kad visuomenė gautų didžiausią grynąją naudą, poveikį aplinkai.

Bendrosios aplinkybės

Persvarstant EEĮ atliekų direktyvą buvo atlikta išsami analizė ir nustatytos šios su jos taikymu susijusios problemos:

- nėra visiškai aišku, kuriems produktams taikoma dabartinė EEĮ atliekų direktyva ir kokioms kategorijomis tie produktai priklauso, nes įvairios valstybės narės ir suinteresuotosios šalys skirtingai aiškina dabartines nuostatas;

- pastaruoju metu maždaug 65 % rinkai pateikiamos elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) yra surenkama atskirai, tačiau mažiau nei pusė surinktos įrangos apdorojama ir apie ją pranešama pagal šios direktyvos reikalavimus. Gali būti, kad likusioji dalis apdorojama standartų neatitinkančiais būdais ir yra neteisėtai eksportuojama į trečiasias šalis, įskaitant OECD nepriklausančias šalis. Todėl prarandama vertingų antrinių žaliavų ir didėja pavojus, kad į aplinką gali patekti pavojingų medžiagų, įskaitant labai ozono sluoksnį ardančias ir visuotinį klimato atšilimą sukeliančias medžiagas[1]. Be to, dabartinis atliekų surinkimo lygis – 4 kg privačių namų ūkių EEĮ atliekų vienam gyventojui per metus (lygiavos principas) – neatskleidžia atskirų valstybių narių ekonominės padėties, todėl remiantis tokiu principu nustatytos normos kai kurioms šalims yra neoptimalios, o kitoms – pernelyg didelės.

- Direktyvoje 2002/96/EB nėra nustatytos neišardytų prietaisų pakartotinio naudojimo normos;

- Direktyvoje 2002/96/EB nėra išsamių vykdymo užtikrinimo reikalavimų, todėl EEĮ atliekų direktyva valstybėse narėse įgyvendinama nepakankamai;

- dėl valstybėse narėse taikomų skirtingų gamintojų registravimo reikalavimų ūkinės veikos vykdytojams gali tekti taikyti 27 skirtingas gamintojų registravimo sistemas, o tai sudarytų nereikalingą administracinę naštą;

- pastebėta, kad kai kuriais atvejais EEĮ atliekų tvarkymas ES neatitinka standartų ir kad EEĮ atliekos neteisėtai išvežamos iš ES.

Jei nebus imtasi jokių priemonių, minėtos problemos liks neišspręstos.

Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos

Siūlomas teisės aktas susijęs su pačia Direktyva 2002/96/EB (su pakeitimais) ir su Komisijos priimtais sprendimais, susijusiais su ta direktyva.

Derėjimas su kitomis Europos Sąjungos politikos sritimis ir tikslais

Persvarstytos direktyvos tikslai visiškai atitinka bendrąsias Bendrijos strategijas, įskaitant Lisabonos strategiją, Darnaus vystymosi strategiją, Energetikos ir klimato problemų sprendimo priemonių paketą, Šeštąją aplinkosaugos veiksmų programą ir tarpinę jos įgyvendinimo peržiūrą, Integruotąją produktų politiką, Tausaus gamtinių išteklių naudojimo teminę strategiją ir Atliekų prevencijos bei perdirbimo teminę strategiją, produktų pardavimo priemonių paketą, neseniai Komisijos inicijuotą pirmaujančios rinkos iniciatyvą ir siūlomą naują reglamento dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų redakciją.

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis

Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas

Siekiant persvarstyti EEĮ atliekų direktyvą buvo renkami išsamūs duomenys ir atliekami išsamūs tyrimai. Per visą persvarstymo procesą nuolat buvo keičiamasi informacija su suinteresuotosiomis šalimis, įkurta MVĮ darbo grupė ir pradėtos viešos konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis internetu. Šios konsultacijos ir tyrimai padėjo apibrėžti ir išnagrinėti keletą konkrečių politikos variantų.

Persvarstant direktyvą surengtose konsultacijose dalyvavo tokios suinteresuotosios šalys, kaip valstybės narės, nevyriausybinės organizacijos, elektros ir elektroninės įrangos gamintojai, vartotojai, mažmeninės prekybos ir platinimo sektoriaus atstovai, savivaldybių atstovai, atliekų apdorojimo veiklos vykdytojai, perdirbėjai ir atliekų naudojimo veiklos vykdytojai, gamintojų atsakomybės organizacijos ir už nacionalinius gamintojų registrus atsakingi asmenys.

Atsakymų santrauka ir kaip į juos atsižvelgta

Suinteresuotųjų šalių buvo prašoma pateikti nuomonę apie siūlomus politikos variantus, kuriais siekiama išaiškinti EEĮ atliekų direktyvos taikymo sritį, persvarstyti EEĮ atliekų surinkimo bei naudojimo ir (arba) pakartotinio naudojimo normas, ir apie gamintojų registravimo ir jiems sudaromų sąlygų reikalavimus. Viešų konsultacijų dokumentas ir nuomonių santrauka paskelbti viešai. Pateiktos nuomonės susijusios su siūlomomis priemonėmis, todėl į atsiliepimus buvo visiškai atsižvelgta.

Nuo 2008 m. balandžio 11 d. iki 2008 m. birželio 5 d. vyko atviros konsultacijos internetu. Komisija sulaukė 168 atsiliepimų. Konsultacijų rezultatus galima rasti http://circa.europa.eu/Public/irc/env/weee_2008_review/library.

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas

Atitinkamos mokslo ir (arba) ekspertų žinių sritys

1. Bendrovė „Bio Intelligence Service” atliko informacijos rinkimo užduotį. Surinkus informaciją buvo įvertinti maždaug 132 su EEĮ atliekomis susiję informaciniai dokumentai, kurie kartu su apibendrinančiąja ataskaita paskelbti internete. Šioje ataskaitoje pateikta sisteminė minėtų informacinių dokumentų turinio apžvalga ir įvertinti galimi daliniai sutapimai, prieštaros ir informacijos, kurios reikia direktyvai persvarstyti, spragos. Šios užduoties rezultatais tiesiogiai naudojosi mokslinių tyrimų rangovai. Tuos rezultatus galima rasti tinklalapyje CIRCA http://circa.europa.eu/Public/irc/env/weee_2008/library.

2. Siekiant gauti daugiau direktyvai persvarstyti būtinos informacijos buvo atlikti keturi moksliniai tyrimai; jie padėjo Europos Komisijai susidaryti išsamų vaizdą apie direktyvos įgyvendinimą, nustatyti svarbiausius direktyvos persvarstymo klausimus, surinkti pakankamai informacijos, kad būtų galima išnagrinėti politikos variantus, visų pirma tuos variantus, kuriais siekiama direktyvą tobulinti ir paprastinti pagal komunikatą dėl geresnio reglamentavimo. Aptarti su gamintojų atsakomybės įsipareigojimais, EEĮ atliekų tvarkymu ir poveikiu naujovėms bei konkurencijai susiję klausimai. Daugiau informacijos apie tyrimus (tyrimo pavadinimas, rangovas ir data) galima rasti http://ec.europa.eu/environment/waste/weee/studies_weee_en.htm .

3. Pagal tyrimų atlikimo sutartį 2007 m. kovo 15 d. buvo surengtas suinteresuotųjų šalių ekspertų pasitarimas. Pasitarimo išvadas ir pristatymą galima rasti tinklalapyje CIRCA http://circa.europa.eu/Public/irc/env/weee_2008_review/library .

Naudoti metodai

Informacijos rinkimo užduotį atlikusi bendrovė „Bio Intelligence Service“ sistemingai atrinko turimą literatūrą, pagal kurią parengė apibendrinamąją ataskaitą. Kiti tyrimai, kuriuos atliko Jungtinių Tautų universitetas, Ekologijos ir politikos institutas („Ökopol“) ir „Arcadis/Ecolas“ grupė, buvo moksliniai tyrimai. Atlikdamas mokslinį tyrimą Jungtinių Tautų universitetas, naudodamasis Europos informacijos centrų tinklu, surengė ekspertų pasitarimą ir įsteigė MVĮ darbo grupę.

Pagrindinės organizacijos ir (arba) ekspertai, su kuriais konsultuotasi

„AEA Technology“, „Bio Intelligence Service“, Jungtinių Tautų universitetas ir subrangovai, „Ökopol“ ir subrangovai, „Ecolas“ ir subrangovai.

Gautų ir panaudotų rekomendacijų santrauka

Potencialiai rimtų pavojų su negrįžtamomis pasekmėmis nebuvo paminėta.

Pagal pirmiau minėtus tyrimus parengtos rekomendacijos apibendrintos tyrimų santraukose ir naudotos įvairiuose politikos variantų poveikio vertinimo etapuose; todėl poveikio vertinimo tekste daromos nuorodos į atitinkamus tyrimus.

Visuomenės supažindinimo su ekspertų rekomendacijomis priemonės

Nuomonės skelbiamos atviroje interneto svetainėje http://circa.europa.eu/Public/irc/env/weee_2008_review/library .

230

Poveikio vertinimas

Buvo vertinami keli direktyvos persvarstymo politikos variantai, įskaitant variantą, pagal kurį nesiimama jokių veiksmų. Šie variantai vertinti pagal jų ekonominį, socialinį poveikį bei poveikį aplinkai ir pagal tai, kiek juos taikant būtų supaprastinta reglamentavimo aplinka. Svarstyti variantai yra dvejopo pobūdžio: variantai, kuriuos pasirinkus galima pagerinti EEĮ atliekų direktyvos naudingumą, ir variantai, kuriuos pasirinkus galima pagerinti tos direktyvos veiksmingumą.

- Manoma, kad direktyvos naudingumą galima pagerinti pasirenkant šiuos variantus: nustatyti minimalius atliekų apdorojimo bei vežimo tikrinimo ir vykdymo užtikrinimo reikalavimus, atsižvelgiant į verslo įmonių EEĮ atliekų surinkimo lygį nustatyti gamintojams skirtas EEĮ atliekų surinkimo normas – 85 % susidarančių EEĮ atliekų (tai prilygsta 65 % rinkai pateiktos EEĮ, kuri pastaruoju metu jau surenkama atskirai), nustatyti aplinkai daugiausia poveikio turinčių atliekų srautų surinkimo reikalavimus ir atliekų surinkimo lygį, išreikštą rinkai pateiktos EEĮ funkcija. Nustatyta, kad aplinkos, ekonominiu ir socialiniu požiūriais optimaliausias sprendimas būtų rinktis tuos variantus, kuriais siekiama nustatyti minimalius tikrinimo reikalavimus ir gamintojams skirtas EEĮ atliekų surinkimo normas (65 % ankstesniais metais rinkai pateiktos EEĮ). Poveikio vertinimo rezultatai rodo, kad 65 % normą įgyvendinti įmanoma, nes tiek atliekų jau vidutiniškai atskirai surenkama ES valstybėse narėse. Toks atliekų surinkimo lygis būtų nustatytas beveik visoms didelės ir vidutinės apimties EEĮ atliekoms, kurias rinkti ekonomiška. Iš turimų duomenų galima spręsti, kad atliekų vieneto surinkimo išlaidos nepakistų, tačiau būtų mažiau kenkiama aplinkai, nes būtų tinkamai apdorojama vis daugiau EEĮ atliekų.

- Manoma, kad direktyvos veiksmingumą būtų galima pagerinti pasirenkant šiuos variantus: paaiškinti direktyvos taikymo sritį nustatant produktų sąrašą, apibrėžti Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos taikymo sritį ir pagal EB sutarties 175 straipsnį nuorodas į ją pateikti EEĮ atliekų direktyvoje bei apibrėžti privačių namų ūkių įrangos arba kitų vartotojų, išskyrus privačius namų ūkius, įrangos kategorijas (atitinkamai B2C (angl. business-to-consumer ) ir B2B (angl. business-to-business )). Atlikus poveikio vertinimą buvo padaryta išvada, kad nesiimti jokių veiksmų nėra perspektyvus sprendimas, o EEĮ atliekų direktyvos taikymo sritį geriausiai galima paaiškinti kartu taikant du paskutinius variantus. Toks pasirinkimas būtų naudingas aplinkai ir turėtų teigiamą ekonominį poveikį; gamintojams būtų suteikta daugiau aiškumo, todėl rinkos dalyviams būtų mažiau galimybių pasipelnyti kitų sąskaita.

- Sukurti sąveikiuosius valstybių narių registrus arba ES registrą ir taip suderinti gamintojų registravimo procedūras bei sumažinti nereikalingą administracinę naštą, o taip pat suderinti registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimus. Atsižvelgiant į patiriamas sąnaudas ir į tai, kad labai sumažėtų administracinė našta, perspektyviausi variantai – sąveikiųjų nacionalinių registrų sukūrimas ir registravimo reikalavimų suderinimas.

- Taip pat buvo svarstoma galimybė perdirbimo normą taikyti neišardyto prietaiso pakartotinio naudojimo atveju bei nustatyti naują medicinos prietaisams skirtą normą. Atlikus poveikio vertinimą įrodyta, kad abu šie variantai perspektyvūs.

Atliktas Komisijos teisėkūros ir darbo programoje nustatytas pasiūlymo poveikio vertinimas, kurį galima rasti ... .

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI

Siūlomų veiksmų santrauka

Siūloma imtis toliau nurodytų EEĮ atliekų direktyvos persvarstymo veiksmų.

EEĮ atliekų direktyvos taikymo sritis. Direktyvos 2002/96/EB IA ir IB priedus, kuriuose apibrėžiama EEĮ atliekų direktyvos ir Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos taikymo sritis, siūloma priskirti Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvai, kuri grindžiama Sutarties 95 straipsniu. EB sutarties 175 straipsniu grindžiamoje EEĮ atliekų direktyvoje bus nuoroda į tą taikymo sritį.

Sąvokų paaiškinimas. Siūloma sąvokas paaiškinti atskiriant privačių namų ūkių EEĮ atliekas nuo ne namų ūkių EEĮ atliekų; tuo tikslu, taikant komitologijos procedūrą, įranga turėtų būti priskiriama B2C arba B2B kategorijai. Tai padės išsamiau paaiškinti, kokiems produktams taikoma EEĮ atliekų direktyva ir kokie įvairios įrangos gamintojų įpareigojimai, todėl bus lengviau kurti vienodas konkurencijos sąlygas.

Atliekų surinkimo normos. Siūloma nustatyti 65 % EEĮ (įskaitant B2B įrangos) atliekų surinkimo lygį, išreikštą per dvejus ankstesnius metus rinkai pateikto vidutinio EEĮ kiekio funkcija. Ši norma išreiškia valstybėse narėse jau atskirai surenkamų EEĮ atliekų kiekį; ją nustatant atsižvelgta į EEĮ naudojimo skirtumus atskirose valstybėse narėse. Todėl šia norma valstybės narės bus skatinamos pasiekti optimaliausią atskiro EEĮ atliekų surinkimo lygį. Siūlomą atliekų surinkimo lygį nuo 2016 m. reikėtų pasiekti kasmet. Siūlomos kelios prisitaikymo galimybės: valstybėms narėms galima taikyti pereinamojo laikotarpio priemones, o Europos Parlamentui ir Tarybai remiantis Komisijos pasiūlymu 2012 m. persvarstyti nustatytą atliekų surinkimo lygį.

Atliekų perdirbimo normos. Siekiant paskatinti pakartotinai naudoti neišardytas EEĮ atliekas siūloma 5 % padidinti bendrą atliekų perdirbimo bei pakartotinio naudojimo normą ir ją taikyti pakartotinio neišardyto prietaiso naudojimo atveju. Siūloma nustatyti tokią medicinos prietaisų (8 kategorijos įranga) perdirbimo normą, kuri atitiktų stebėjimo ir kontrolės prietaisų (9 kategorijos įranga) perdirbimo normą.

Gamintojų registravimas. Siekiant sumažinti su EEĮ atliekų direktyvos taikymu susijusią administracinę naštą siūloma suderinti gamintojų registravimo nacionaliniuose gamintojų registruose ir jų ataskaitų teikimo reikalavimus, taip pat siūloma kurti sąveikiuosius registrus.

Vykdymo užtikrinimas. Siekiant panaikinti direktyvos įgyvendinimo trūkumus siūloma nustatyti valstybėms narėms skirtus minimalius tikrinimo reikalavimus ir taip užtikrinti, kad EEĮ atliekų direktyva būtų geriau įgyvendinama. Siūloma taikyti minimalius vežamų EEĮ atliekų stebėsenos reikalavimus.

Teisinis pagrindas

Sutarties 175 straipsnis.

Subsidiarumo principas

Subsidiarumo principas taikomas tuo atveju, kai pasiūlymas nepriklauso išimtinei Bendrijos kompetencijai.

Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Aplinkos apsaugos priemonės priklauso tiek Bendrijos, tiek valstybių narių kompetencijai. EEĮ atliekų tvarkymas sukelia tarpvalstybinę taršą. Tokia dažniausiai yra oro, vandens ir dirvožemio tarša, kurią sukelia EEĮ atliekų deginimas, šalinimas sąvartynuose arba netinkamas perdirbimas. Todėl valstybės narės pačios negali deramai pagerinti EEĮ atliekų tvarkymo ir reikia imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu. Be to, dėl skirtingų nacionalinių EEĮ atliekų tvarkymo strategijų neįmanoma veiksmingai įgyvendinti atliekų perdirbimo politikos. O dėl skirtingų valstybėse narėse taikomų gamintojų registravimo ir jų ataskaitų teikimo reikalavimų susidaro nereikalinga administracinė našta. Todėl reikėtų imtis veiksmų Bendrijos lygmeniu.

Jei veiksmų imtųsi tik atskiros valstybės narės, susilpnėtų aplinkos apsauga ir padidėtų finansinė bei administracinė ūkinės veiklos vykdytojų našta.

Bendrijos veiksmais pasiūlymo tikslų bus galima geriau siekti dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Su EEĮ atliekų direktyvos persvarstymu susijusios problemos dėl jų tarpvalstybinio pobūdžio yra tinkamos spręsti ES lygmeniu; visoje ES suderinus gamintojams ir valdžios institucijoms taikomus reikalavimus padidės rentabilumas, bus skatinama paprastinti procedūras ir visoje ES bus pasiektas aukštesnis aplinkos apsaugos lygis.

Rodikliai:

4. siūlomomis priemonėmis ūkinės veiklos vykdytojams, kuriems taikomos direktyvos nuostatos, bus suteikiama tikrumo dėl sąvokų prasmės ir EEĮ atliekų direktyvos taikymo srities ir taip bus galima išvengti vidaus rinkos problemų;

5. visoje ES tinkamu lygmeniu nustačius minimalius atliekų surinkimo ir perdirbimo reikalavimus bus galima pasiekti optimalių aplinkos apsaugos rezultatų;

6. nustačius paprastesnes registravimo ir ataskaitų teikimo procedūras, taikomas daugiau kaip vienoje valstybėje narėje prekiaujančioms įmonėms, bus galima sumažinti administracinę naštą;

7. užtikrinus geresnį EEĮ atliekų direktyvos vykdymą, gamintojų stebėjimą ES lygmeniu ir atliekų tvarkymo reikalavimų laikymąsi, direktyva taps veiksmingesnė.

Direktyvoje 2002/96/EB Taryba ir Europos Parlamentas paragino persvarstyti EEĮ atliekų surinkimo normą, EEĮ atliekų perdirbimo bei naudojimo normas, jas taikant, jei reikia, neišardyto prietaiso pakartotinio naudojimo atveju, ir tų normų taikymą 8 kategorijai priskirtiems produktams (medicinos prietaisams). Šis persvarstymas yra neatskiriama geresnės ES reglamentavimo aplinkos kūrimo dalis. Tikėtina, kad jei valstybės narėss veiktų atskirai, joms nepavyktų veiksmingai paaiškinti direktyvos taikymo srities ir tam tikrų sąvokų, nustatyti normų ir kurti sąveikiųjų gamintojų registravimo sistemų.

Todėl šis pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą.

Proporcingumo principas

Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Pasiūlyme nustatyti suderintos Bendrijos EEĮ atliekų surinkimo ir perdirbimo strategijos teisiniai reikalavimai, tačiau valstybėms narėms leidžiama laisvai pasirinkti tinkamiausias nacionalines priemones, kuriomis būtų siekiama pasiūlymo tikslo. EEĮ atliekų direktyva grindžiama Sutarties 175 straipsniu, todėl ji suteikia galimybę toliau taikyti nacionalines priemones. Persvarstytoje EEĮ atliekų direktyvoje siūlomomis priemonėmis siekiama spręsti Direktyvos 2002/96/EB įgyvendinimo problemas ir klausimus, kuriuos svarstyti aiškiai pageidavo Taryba ir Europos Parlamentas.

Administracinė našta sumažė, nes:

- sumažės administracinė našta, susijusi su gamintojų, kurie savo produktais prekiauja daugiau nei vienoje valstybėje narėje, registravimo ir jų ataskaitų teikimo reikalavimais;

- dėl suderintų registravimo ir ataskaitų teikimo reikalavimų bendrai išlaidų sumažės 66,3 mln. EUR.

Pasirinkta priemonė

Siūloma priemonė – direktyva.

Kitos priemonės nebūtų tinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių).

Neseniai atliktų mokslinių tyrimų rezultatai rodo, kad nepakito nei EEĮ atliekų surinkimo ir perdirbimo problemas sukeliantys veiksniai, nei EEĮ atliekų surinkimo ir perdirbimo loginis pagrindas, todėl siūloma priemonė – esamos direktyvos persvarstymas.

POVEIKIS BIUDžETUI

Pasiūlymas Bendrijos biudžetui poveikio neturi.

PAPILDOMA INFORMACIJA

Paprastinimas

Pasiūlyme numatyta teisės aktus ir privatiems subjektams taikomas administracines procedūras paprastinti šiais būdais:

- paaiškinant EEĮ atliekų direktyvos ir Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos, kurios taikomos tos pačios rūšies įrangai, taikymo sritį;

- suderinant gamintojų registravimo ir jų ataskaitų teikimo formą ir dažnumą.

Pasiūlymas yra įtrauktas į šiuo metu Komisijos vykdomą Bendrijos acquis atnaujinimo ir paprastinimo programą bei Komisijos darbo ir teisėkūros programą (žymimasis numeris 2008/ENV/002).

Persvarstymo arba pakeitimo ar laikino galiojimo sąlyga

Į pasiūlymą įtraukta persvarstymo sąlyga.

Išdėstymas nauja redakcija

Pasiūlyme pateikiama nauja redakcija išdėstyta direktyva.

Atitikties lentelė

Valstybės narės privalo pateikti Komisijai nuostatų, kuriomis į nacionalinę teisę perkeliama direktyva, tekstus ir tų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę.

Išsamus pasiūlymo paaiškinimas

Pagrindiniai pasiūlymai išdėstyti Direktyvą 2002/96/EB nauja redakcija susiję su:

2 straipsniu. Direktyvos taikymo sritis siejama su Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos taikymo sritimi. Paaiškinama, kokiai įrangai direktyva netaikoma;

3 straipsniu. Pritaikomos esamos apibrėžtys ir įtraukiamos naujos apibrėžtys, kad būtų galima padidinti teisinį tikrumą ir užtikrinti sąsają su kitais Bendrijos teisės aktais;

7 straipsniu. Nustatomas 65 % EEĮ atliekų surinkimo lygis, išreikštas per dvejus ankstesnius metus rinkai pateiktos EEĮ funkcija. Šią normą nuo 2016 m. gamintojams reikės pasiekti kasmet. Tuo atveju, jei valstybėms narėms dėl specialių nacionalinių aplinkybių bus sudėtinga pasiekti nustatytą atliekų surinkimo lygį, taikant komitologijos procedūrą bus galima nustatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas. Europos Parlamentui ir Tarybai siūloma remiantis Komisijos ataskaita 2012 m. persvarstyti atliekų surinkimo normą, kad būtų galima nustatyti ir galimą šaldymo bei užšaldymo įrenginių atliekų atskiro surinkimo lygį;

11 straipsniu. Atliekų naudojimo ir perdirbimo normos pakeičiamos taip, kad jas būtų galima taikyti pakartotinio neišardytų prietaisų naudojimo ir medicinos prietaisų naudojimo atveju;

12 straipsniu. Valstybės narės prireikus turėtų skatinti gamintojus finansuoti visas su privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo įrenginiais susijusias išlaidas;

14 straipsniu. Leidžiama be laiko apribojimų taikyti aiškų mokestį, atitinkantį visų produktų tvaraus vartojimo bei gamybos principus;

16 straipsniu. Tam, kad būtų galima sumažinti administracinę naštą, įtraukiama nauja nuostata, kuria siekiama visoje ES suderinti gamintojų registravimo ir jų ataskaitų teikimo reikalavimus, įskaitant sąveikiųjų registrų kūrimą;

20 straipsniu. Siekiant pagerinti EEĮ atliekų direktyvos taikymą ES lygmeniu, nustatomi minimalūs tikrinimo reikalavimai.

Direktyvos 2002/96/EB I priedas panaikinamas ir pridedamas naujas priedas, kuriuo nustatomi minimalūs vežamų EEĮ atliekų stebėsenos reikalavimai.

Direktyvos 2002/96/EB II, III ir IV priedai nekeičiami, nes juos, atsižvelgiant į techninę ir mokslinę pažangą, reikia reguliariai atnaujinti taikant komitologijos procedūrą.

2008/0241 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA

dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų

(Nauja redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 175 straipsnio 1 dalį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[2],

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[3],

atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę[4],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos, atsižvelgdami į 2002 m. lapkričio 8 d. Taikinimo komiteto patvirtintą bendrąjį akto projektą[5],

kadangi:

ò naujas

(1) 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų reikia padaryti svarbių pakeitimų. Siekiant aiškumo m minėta direktyva turėtų būti išdėstyta nauja redakcija.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

(2)(1) Svarbiausi Bendrijos aplinkos √ apsaugos ∏ politikos tikslai – išsaugoti, apsaugoti ir gerinti aplinkos būklę, saugoti žmonių sveikatą bei apdairiai ir racionaliai eikvoti gamtinius išteklius. Ši politika grindžiama atsargumo principu ir nuostatomis, jog reikia imtis prevencinių veiksmų, kad žala aplinkai pirmiausia turėtų būtų atitaisoma ten, kur yra jos šaltinis, ir kad žalą atlygina teršėjas.

(3)(2) Aplinkos ir tvarios plėtros Bendrijos veiklos politikos krypčių ir veiksmų programoje (Penktojoje aplinkos apsaugos aplinkosaugos veiksmų programoje) [6] nurodoma, kad, siekiant įgyvendinti tvariąos plėtrąos, reikia ženkliai gerokai keisti dabartinius plėtotės, gamybos, vartojimo ir elgsenos modelius, bei pasisakoma už tai pritariama tam, kad, inter alia , būtų sumažinamatos gamtinių išteklių naudojimo atliekųos bei užtikrinamata taršos prevencija. Joje nurodoma, kad elektros ir elektroninės įrangos atliekos yra viena svarbiausių reguliuotinų sričių, turint omenyje atliekų √ prevencijos ∏ apsaugos, naudojimo utilizavimo ir saugaus jų šalinimo principų taikymą.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

(3) 1996 m. liepos 30 d. Komisijos komunikate dėl Bendrijos atliekų tvarkymo strategijos apžvalgos pabrėžiama, kad ten, kur atliekų susidarymo negalima išvengti, jos turėtų būti pakartotinai naudojamos arba utilizuojamos dėl jų medžiagos arba energijos.

(4) Taryba savo 1997 m. vasario 24 d. rezoliucijoje dėl Bendrijos atliekų tvarkymo strategijos[7] pabrėžė, jog būtina gerinti atliekų utilizavimą, siekiant sumažinti šalintinų atliekų kiekį ir taupyti gamtinius išteklius, visų pirma pakartotinai naudojant, perdirbant, kompostuojant ir utilizuojant energiją iš atliekų; Taryba pripažino, kad kiekvienu atveju renkantis atliekų tvarkymo būdą turi būti atsižvelgiama į aplinkos ir ekonominius padarinius, tačiau tol, kol bus pasiekta mokslo ir technikos pažanga ir atliktas išsamesnis gyvavimo ciklo tyrimas, pirmenybė turėtų būti teikiama pakartotiniam atliekų naudojimui ir medžiagų utilizavimui, kiek šie būdai yra saugiausi aplinkai. Taryba taip pat paragino Komisiją kuo greičiau parengti prioritetinių atliekų srautų, taip pat elektros bei elektroninės įrangos atliekų, programos projektų atitinkamą tolesnį tyrimą.

(5) Europos Parlamentas 1996 m. lapkričio 14 d. rezoliucijoje[8] paprašė Komisijos pateikti pasiūlymus direktyvoms dėl daugelio prioritetinių atliekų srautų, įskaitant ir elektros bei elektroninės įrangos atliekas, bei šiuose pasiūlymuose nustatyti gamintojo atsakomybės principą. Toje pačioje rezoliucijoje Europos Parlamentas prašo Tarybą ir Komisiją pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti atliekų kiekį.

ò naujas

(4) Ši direktyva papildo bendruosius ES atliekų tvarkymo teisės aktus, tokius kaip Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/xx/EB dėl atliekų[9]. Joje remiamasi minėtos direktyvos apibrėžtimis, įskaitant atliekų ir bendros atliekų tvarkymo veiklos apibrėžtis. Direktyvoje 2008/xx/EB dėl atliekų pateikta atliekų surinkimo apibrėžtis apima preliminarų atliekų rūšiavimą ir preliminarų jų saugojimą tam, kad jos būtų nuvežtos į atliekų apdorojimo įrenginius. 2005 m. liepos 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/32/EB[10] nustatyta energiją vartojančių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema ir numatyta galimybė nustatyti specialius energiją vartojančių gaminių, kuriems taip pat gali būti taikoma ši direktyva, ekologinio projektavimo reikalavimus. Direktyva 2005/32/EB ir pagal ją priimtos įgyvendinimo priemonės nepažeidžia Bendrijos atliekų tvarkymo teisės aktų. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo[11] reikalaujama visoje elektros ir elektroninėje įrangoje, kuriai taikoma ta direktyva, draudžiamas medžiagas pakeisti kitomis medžiagomis.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

(56) 1975 m. liepos 15 d. Tarybos direktyvoje 75/442/EEB dėl atliekų[12] √ 2006 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2006/12/EB dėl atliekų[13] ∏ numatyta, kad konkrečios taisyklės ypatingiems atvejams arba taisyklės, papildančios Direktyvojes √ 2006/12/EB ∏ nurodytas 75/442/EEB dėl atskirų kategorijų atliekų rūšių tvarkymo taisykles, gali būti nustatytos atskiromis direktyvomis.

(67) Bendrijoje susidarančių elektros ir elektroninės įrangos atliekų kiekiai sparčiai didėja. ? Rinkai plečiantis ir dar labiau trumpėjant naujovių diegimo ciklams įranga keičiama sparčiau, todėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (EEĮ atliekų) srautas sparčiai didėja. Nors Direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo veiksmingai prisidedama prie pavojingų medžiagų kiekio mažinimo naujoje EEĮ, pavojingų medžiagų, tokių kaip gyvsidabris, kadmis, švinas, šešiavalentis chromas ir polichlorinti bifenilai (PCB), ir ozono sluoksnį ardančių medžiagų[14] EEĮ atliekose bus randama dar daug metų.ï Tvarkant atliekas didžiausią susirūpinimą kelia elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) pavojingų komponentų turinys bei nepakankamas EEĮ atliekų perdirbimas. ð Dėl nepakankamo perdirbimo būtų netenkama vertingų išteklių ï .

(8) Valstybėms narėms veikiant individualiai, nebus galima veiksmingai pasiekti, kad pagerėtų EEĮ atliekų tvarkymas. Visų pirma skirtingai taikant gamintojo atsakomybės principą nacionaliniu mastu, gali pasireikšti ženklūs ūkio subjektams tenkančios finansinės naštos skirtumai. Vykdant skirtingas EEĮ atliekų tvarkymo nacionalines strategijas, trukdoma veiksmingai įgyvendinti atliekų perdirbimo strategijas. Dėl to esminiai kriterijai turėtų būti nustatyti Bendrijos lygiu.

ò naujas

(7) Šia direktyva siekiama prisidėti prie tvarios gamybos ir vartojimo pirmiausia užkertant kelią elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, taip pat taip pakartotinai naudojant, perdirbant ir kitaip naudojant tas atliekas, kad sumažėtų šalinamų atliekų apimtys ir būtų veiksmingiau naudojami ištekliai. Šia direktyva taip pat siekiama gerinti visų ūkio subjektų, dalyvaujančių visuose elektros ir elektroninės įrangos gyvavimo ciklo etapuose, pavyzdžiui, gamintojų, platintojų ir vartotojų, ypač tų ūkio subjektų, kurie tiesiogiai susiję su elektros ir elektroninės įrangos atliekų surinkimu ir apdorojimu, aplinkos apsaugos veiklą. Dėl įvairiose šalyse skirtingai taikomo gamintojo atsakomybės principo visų pirma gali iš esmės skirtis ūkinės veiklos vykdytojų finansinė našta. Dėl skirtingų EEĮ atliekų tvarkymo nacionalinių strategijų neįmanoma veiksmingai įgyvendinti atliekų perdirbimo politikos. Todėl esminius kriterijus reikėtų nustatyti Bendrijos lygmeniu.

(8) Kadangi veiksmų, kurių reikia imtis, tikslų valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl problemos masto juos galima geriau pasiekti Bendrijos lygmeniu, Bendrija gali priimti priemones laikydamasi Sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo. Vadovaujantis tame straipsnyje nustatytu proporcingumo principu, šioje direktyvoje nenumatoma jokių priemonių, kurios nėra būtinos minėtiems tikslams pasiekti.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

(9) Šios direktyvos nuostatos turėtų būti taikomos produktams ir gamintojams nepriklausomai nuo pardavimo būdo, įskaitant ir nuotolinį bei elektroninį pardavimą. Šiuo atžvilgiu, siekiant, kad kitiems platinimo kanalams dėl šios direktyvos nuostatų netektų patirti su EEĮ atliekomis susijusių išlaidų, kai įranga buvo parduota nuotoliniu arba elektroniniu būdu, nuotolinio arba elektroninio pardavimo kanalus naudojančių gamintojų ir platintojų įsipareigojimai turėtų būti kiek įmanoma vienodesni ir įgyvendinami vienodai.

(10) Ši direktyva turėtų apimti visą vartotojų naudojamą elektros ir elektroninę įrangą bei profesionaliemsam naudotojamsjimui skirtą elektros ir elektroninę įrangą. Ši direktyva turėtų būti taikoma nepažeidžiant saugos ir sveikatos reikalavimus reglamentuojančių Bendrijos teisės aktų, ginančių visus su EEĮ atliekomis susiduriančius subjektus, bei nepažeidžiant konkrečių Bendrijos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų, visų pirma √ 2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų[15] ∏ 1991 m. kovo 18 d. Tarybos direktyvos 91/157/EEB dėl baterijų ir akumuliatorių, turinčių tam tikrų pavojingų medžiagų[16] ð, ir Bendrijos gaminių projektavimo teisės aktų, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/32/EB, nustatančios ekologinio projektavimo reikalavimų energiją vartojantiems gaminiams nustatymo sistemą ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 92/42/EEB bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 96/57/EB ir 2000/55/EB. ï

(11) Direktyva 91/157/EEB turi būti kuo greičiau persvarstyta, visų pirma atsižvelgiant į šią direktyvą.

(11)(12) Šia direktyva nustatoma gamintojo atsakomybė yra viena iš priemonių skatinti elektros ir elektroninės įrangos kūrimą ir gamybą visapusiškai įvertinant ir skatinant jos remontą, galimybę ją modernizuoti, pakartotinai naudoti, išardyti ir perdirbti.

(12)(13) Siekdamos užtikrinti grąžinant ir tvarkant EEĮ atliekas dalyvaujančio √ platintojo ∏ gamintojo personalo saugumą ir sveikatą, valstybės narės, remdamosi nacionaliniais ir Bendrijos teisės aktais dėl saugumo ir sveikatos apsaugos reikalavimų, turėtų nustatyti sąlygas, kuriomis platintojai gali atsisakyti priimti grąžinamas atliekasatgal.

( 14 ) Valstybės narės turėtų skatinti elektros ir elektroninės įrangos kūrimą ir gamybą, kai numatomas ir palengvinamas jos išmontavimas ir utilizavimas, ypač pakartotinis EEĮ atliekų, jų komponentų ir medžiagų naudojimas ir perdirbimas. Gamintojai neturėtų naudoti išskirtinių konstrukcinių ypatumų ar gamybos procesų, kurie neleistų pakartotinai naudoti EEĮ atliekų, nebent tokie konstrukciniai ypatumai ar gamybos procesai pasižymi išskirtiniais privalumais, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir (arba) saugumo reikalavimų srityse.

(1315) Siekiant užtikrinti specialų EEĮ atliekų apdorojimą ir perdirbimą, keliama būtina sąlyga – jas rinkti atskirai siekiant Bendrijoje užtikrinti užsibrėžtą žmonių sveikatos ir gamtos aplinkos apsaugos lygį. Vartotojai turi aktyviai prisidėti prie sėkmingo tokių atliekų surinkimo ir turėtų būti skatinami grąžinti EEĮ atliekas. Šiuo tikslu grąžinant EEĮ atliekomas grąžinti turėtų būti įdiegti patogūs tinkami įrenginiai, įskaitant surinkimo punktus viešose vietose, kad privatūs namų ūkiai galėtų grąžinti atliekas bent jau nemokamai. ð Siekiant užtikrinti sėkmingą EEĮ atliekų surinkimą svarbus vaidmuo tenka platintojams. ï

(1416) Kad Bendrijoje būtų pasiektas užsibrėžtas apsaugos lygis ir suderinti aplinkos apsaugos tikslai, valstybės narės turėtų patvirtinti atitinkamas priemones, kad EEĮ atliekos kuo rečiau būtų šalinamos kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos ir būtų pasiektas aukštas atskiro EEĮ atliekų surinkimo lygis. Siekiant užtikrinti, kad valstybės narės siektų sukurti veiksmingas tokių atliekų surinkimo sistemas, turėtų būti reikalaujama, kad jose būtų pasiektas aukštas EEĮ ð , visų pirma šaldymo ir užšaldymo įrenginių, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, atliekų surinkimo ï iš namų ūkių ð lygis atsižvelgiant į didelį jų poveikį aplinkai ir į Reglamente (EB) Nr. 2037/2000 ir Reglamente (EB) Nr. 842/2006[17] nustatytus įpareigojimus. Į poveikio vertinimą įtraukti duomenys rodo, kad jau atskirai surenkama 65 % rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos, tačiau gali būti, kad daugiau nei pusė surinktos įrangos netinkamai apdorojama ir neteisėtai eksportuojama. Todėl prarandama vertingų antrinių žaliavų ir blogėja aplinkos būklė. Siekiant išvengti tokių problemų reikia nustatyti ambicingą atliekų surinkimo normą. ï

(1517) Specialus EEĮ atliekų tvarkymas √ apdorojimas ∏ būtinas siekiant, kad teršalai nepasklistų į perdirbtą medžiagą ar atliekų srautą. Toks apdorojimas yra veiksmingiausia priemonė užtikrinti, kad bus laikomasi užsibrėžto Bendrijos aplinkos apsaugos lygio. Bet kuri organizacija ar įmonė, vykdanti ð atliekų surinkimo, ï perdirbimo ar apdorojimo operacijas, turėtų laikytis minimalių standartų, kad būtų išvengta neigiamoų EEĮ atliekų tvarkymo poveikio padarinių aplinkai. Turėtų būti naudojamios geriausiai prieinamios apdorojimo, naudojimo utilizavimo ir perdirbimo būdai technologijos, jei jais jomis užtikrinama žmonių sveikatos ir aplinkos apsauga. Geriausiai prieinamios apdorojimo, naudojimo utilizavimo ir perdirbimo būdai technologijos gali būti išsamiau apibrėžiamios Direktyvoje √ 2008/1/EB ∏ 96/61/EB[18] nustatyta tvarka.

(1618) Kai galima, pirmenybė turėtų būti teikiama EEĮ atliekų ir jųos komponentų, smulkių sudedamųjų dalių ir komplektavimo gaminių pakartotiniam naudojimui. Kai pakartotinias naudojimas yra nepageidautinas, visos atskirai surinktos EEĮ atliekos turėtų būti siunčiamos naudoti utilizuoti; šio proceso metu turi būti atliekamas aukšto lygio jų perdirbimas ir naudojimas utilizavimas. Be to, gamintojai turėtų būti skatinami integruoti perdirbtą medžiagą į naują įrangą.

ò naujas

(17) Šios direktyvos 7 straipsnyje apibrėžtos normos atliekų naudojimui, parengimui pakartotinai naudoti ir perdirbimui gali būti taikomi tik tuo atveju, jei toks naudojimas, parengimas pakartotinai naudoti arba perdirbimas neprieštarauja kitiems šiai įrangai taikomiems Bendrijos ir valstybių narių teisės aktams.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

(1819) Pagrindiniai EEĮ atliekų tvarkymo finansavimo principai turi būti nustatyti Bendrijos lygiu, o finansavimo planai turi padėti užtikrinti aukštąus atliekų surinkimo lygįius ir įgyvendinti gamintojo atsakomybės principą.

(1920) Privačių namų ūkių elektros ir elektroninės įrangos naudotojams turėtų būti sudaryta galimybė grąžinti EEĮ atliekas bent jau nemokamai. Todėl Ggamintojai turėtų finansuoti ð bent ï EEĮ atliekų surinkimą iš surinkimo įrenginių, taip pat EEĮ atliekų apdorojimą, naudojimą utilizavimą ir šalinimą. ð Valstybės narės turėtų skatinti gamintojus prisiimti visą atsakomybę už EEĮ atliekų surinkimą, visų pirma finansuoti tų atliekų surinkimą visoje atliekų, įskaitant privačių namų ūkių EEĮ atliekas, surinkimo grandinėje, kad būtų galima išvengti neoptimalaus atskirai surinktų atliekų apdorojimo ir neteisėto eksporto, sudaryti visiems vienodas konkurencijos sąlygas visoje ES suderinant gamintojų teikiamą finansavimą, ir padaryti taip, kad už EEĮ atliekų surinkimą mokėtų ne eiliniai mokesčių mokėtojai, o EEĮ naudotojai pagal principą „teršėjas moka“. ï Kad gamintojo atsakomybės samprata turėtų maksimalų efektą, kiekvienas gamintojas turėtų būti atsakingas už atliekų, gautų iš savo pagamintų produktų, tvarkymo finansavimą. Gamintojui turėtų būti leidžiama pasirinkti, kaip įgyvendinti šį įsipareigojimą – individualiai ar prisijungus prie kolektyvinio plano. Išleisdamas produktą į Pateikdamas produktą rinkaią kiekvienas gamintojas turėtų suteikti finansinę garantiją, kad neliktų „niekieno“ EEĮ produktų, kurių EEĮ atliekų tvarkymo išlaidos kaštai tenka visuomenei ar kitiems gamintojams. Atsakomybę finansuoti „istorinių“ atliekų tvarkymą turėtų prisiimti visi veikiantys esami gamintojai sudarydami kolektyvinius finansavimo planus, prie kurių proporcingai prisideda visi gamintojai, esantys rinkoje tuo metu, kai patiriama atsiranda išlaidųkaštai. Į kolektyvinius finansavimo planus taip pat turėtų būti įtraukiami ir √ specifinių produktų bei ∏ smulkūs gamintojai, importuotojai ir naujai pasirodę rinkos dalyviai. Pereinamojo laikotarpio metu gamintojams turėtų būti leidžiama parduodant naujus produktus pirkėjams savanoriškai rodyti istorinių atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo kaštus. Šia nuostata besinaudojantys gamintojai turėtų garantuoti, kad minimi kaštai neviršija faktinių sąnaudų.

(20) ð Gamintojams turėtų būti leidžiama parduodant naujus produktus pirkėjams savanoriškai atskleisti EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai nekenksmingo šalinimo išlaidas. Tai atitinka Komisijos komunikatą dėl tvaraus vartojimo bei gamybos ir tvarios pramonės politikos veiksmų plano, visų pirma atsižvelgiant į pažangesnį vartojimą ir žaliuosius viešuosius pirkimus. ï

(21) Siekiant sėkmingai rinkti EEĮ atliekas, naudotojams vartotojams būtina pranešti, kad reikalaujama neišmesti EEĮ atliekasų šalinti ne kaip į nerūšiuotas komunalines atliekas, bet jas bei rinkti EEĮ atliekas atskirai, taip pat priminti apie surinkimo sistemas bei jų vaidmenį tvarkant EEĮ atliekas. Pateikiant Kad būtų pateikta šią informacijaą turėtų būti tinkamai pažymėta elektros ir elektroninė įranga, kuri gali patekti į šiukšlių dėžes arba panašias komunalinių atliekų surinkimo vietas.

(22) Informacija apie komponentų ir medžiagų identifikavimą, kurią turi teikti gamintojai, yra svarbi skatinant EEĮ atliekų tvarkymą, ypač jų apdorojimą ir naudojimą utilizavimą arba (perdirbimą).

(23) Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tikrinimo kontrolės ir stebėsenos monitoringo infrastruktūra leistų stebėti, ar teisingai įgyvendinama ši direktyva atsižvelgiant, inter alia , į 2001 m. balandžio 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją 2001/331/EB, nustatančią minimalius aplinkosauginių tikrinimų valstybėse narėse kriterijus[19].

(24) Kad būtų galima stebėti, kaip įgyvendinami šios direktyvos tikslai, reikalinga informacija apie išleistos į Bendrijos rinkaią pateiktos elektros ir elektroninės įrangos svorį arba, jei to negalima nurodyti, apie jos vienetų skaičių bei EEĮ atliekų, surinktų sukauptų laikantis šios direktyvos, surinkimo, pakartotinio naudojimo (kiek įmanoma nurodant ir neišardytų prietaisų galimo pakartotinio naudojimo), naudojimo utilizavimo arba (perdirbimo) ir eksportavimo mastą.

(25) Valstybės narės gali nuspręsti įgyvendinti tam tikras šios direktyvos nuostatas leisdamos remdamosi susitarimais tarp kompetentingomsų institucijomsų ir atitinkamų ekonomikos sektorių atstovams sudaryti susitarimus, jei įvykdomi tam tikri reikalavimai.

(26) Šios direktyvos tam tikrų nuostatų, IA priede pateiktoms kategorijoms priskirtų produktų sąrašo, EEĮ atliekų medžiagų ir komponentų atrankinio apdorojimo, EEĮ atliekų ð surinkimo, ï saugojimo ir apdorojimo √ techninių ∏ reikalavimų bei EEĮ žymėjimo ženklo suderinimą su mokslo ir technikos pažanga turėtų vykdyti Komisija, taikydama komitologijos procedūrąkomitetuose nustatyta tvarka.

(27) Priemonės, reikalingos šiai direktyvai įgyvendinti, turėtų būti priimtos laikantis 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimo 1999/468/EB, nustatančio Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[20]. ð Komisijai turėtų būti suteikta teisė pritaikyti priedus ir nustatyti stebėjimo, kaip laikomasi reikalavimų, taisykles. Kadangi tos priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos neesminėms Direktyvos 2002/96/EB nuostatoms iš dalies keisti, inter alia , ją papildant naujomis neesminėmis nuostatomis, šios priemonės turi būti priimtos taikant Sprendimo1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. ï

ò naujas

(28) Pareiga perkelti šią direktyvą į nacionalinę teisę turėtų apsiriboti tomis nuostatomis, kurios iš esmės skiriasi nuo ankstesnės direktyvos. Pareiga perkelti iš esmės nepakeistas nuostatas atsiranda pagal anksčiau priimtas direktyvas.

(29) Ši direktyva neturėtų pažeisti valstybių narių pareigų, susijusių su direktyvų, nurodytų V priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę ir taikymo pradžios terminais,

ê 2002/96/EB

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

ê 2002/96/EB

1 straipsnis

ò naujas

Dalykas

Šia direktyva nustatomos priemonės, kuriomis siekiama apsaugoti aplinką ir žmonių sveikatą vengiant elektros bei elektroninės įrangos atliekų susidarymo ir jų tvarkymo neigiamo poveikio arba tą poveikį mažinant, o taip pat mažinant bendrą išteklių naudojimo poveikį bei veiksmingiau naudojant tuos išteklius.

ê 2002/96/EB

ð naujas

Tikslai

Šia direktyva pirmiausia siekiama užkirsti kelią elektros ir elektroninės įrangos atliekoms, taip pat siekiama pakartotinai naudoti, perdirbti ir kitaip utilizuoti tokias atliekas, kad būtų sumažintos šalinamų atliekų apimtys. Šia direktyva taip pat siekiama gerinti visų ūkio subjektų, dalyvaujančių bet kuriame elektros ir elektroninės įrangos naudojimo etape, aplinkosaugos veiklą, pavyzdžiui, gamintojų, platintojų ir vartotojų, ypač tų ūkio subjektų, kurie tiesiogiai susiję su elektros ir elektroninės įrangos atliekų apdorojimu.

2 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma ð Direktyvos 20xx/xx/EB (Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyva) I priede ï IA priede nurodytoms kategorijoms priklausančiai elektros ir elektroninei įrangai, jeigu ši įranga nepriklauso tai įrangos rūšiai, kuriai ši direktyva nėra taikoma. IB priede pateiktas sąrašas produktų, kurie priklauso IA priede nurodytoms kategorijoms.

2. Ši direktyva taikoma nepažeidžiant ð reikalavimų, nustatytų ï Bendrijos saugumo ir sveikatos apsaugos teisės aktuoseų ð , su cheminėmis medžiagomis susijusiuose teisės aktuose, visų pirma Reglamente (EB) Nr. 1907/2006, ï bei konkrečiuose Bendrijos teisės aktuoseų, reglamentuojančiuoseų atliekų tvarkymą ð arba produktų projektavimą ï .

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

3. √Ši direktyva netaikoma tokiai įrangai: ∏

a) Į šią direktyvą neįtraukiama įrangai, ðkuri būtina ï susijusi su valstybių narių saugumo pagrindinių interesų apsaugai, įskaitant taip pat ginklusai, amunicijąa ir karo reikmeniys., Tačiau ši nuostata netaikoma gaminiams, kurie nėra skirtusi išskirtinai karo reikmėms;.

√b) įrangai, kuri išskirtinai suprojektuota kaip kitos rūšies įrangos, kuriai netaikoma ši direktyva, dalis ∏ ð ir kuri gali veikti tik kaip tos įrangos dalis; ï

ò naujas

ð c) įrangai, kurios neketinama pateikti rinkai kaip atskiro funkcinio arba komercinio vieneto; ï

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

√ d) volframinėms lemputėms; ∏

√ e) implantuotiems ar infekuotiems medicinos prietaisams. ∏

ò naujas

4. EEĮ atliekos skirstomos į privačių namų ūkių EEĮ atliekas arba atliekas, gaunamas iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius. Nustatoma EEĮ atliekų rūšių klasifikacija pagal minėtas kategorijas. Ši priemonė, skirta neesinėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies keisti ją papildant, patvirtinama taikant 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. Ši klasifikacija, be kitų dalykų, grindžiama privatiems namų ūkiams arba komercinėms įmonėms parduotos įrangos dalies vertinimu.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

3 straipsnis

Sąvokos

Šioje direktyvoje vartojamos tokios sąvokos:

a) „elektros ir elektroninė įranga“, arba „(EEĮ)“ – įranga, kuriai tinkamai funkcionuoti veikti reikalinga elektros srovė arba elektromagnetiniai laukai, ir bei įranga, skirta tokioas srovėes ar laukųus generavimo, perdavimo ir matavimo įranga, kurti, perduoti arba išmatuoti tokias sroves ar laukus, priklausanti ð Direktyvos 20xx/xx/EB (Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos) ï ð I priede ï IA priede nurodytoms kategorijoms ir skirta naudoti esant su ne didesnei kaip 1000 V kintamosiosajai srovėsei įtampaiesant kintamajai srovei ir su ne didesnei kaip 1500 V nuolatinėsei srovėsei įtampaiesant nuolatinei srovei;

b) „elektros ir elektroninės įrangos atliekos“, arba „(EEĮ atliekos)“ – √ Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 1 dalyje ∏ pateiktą atliekų apibrėžtį atitinkanti elektros arba elektroninė įranga, kuri, kaip apibrėžta Direktyvos 75/442/EEB 1 straipsnio a punkte yra atliekos, įskaitant visus komponentus, smulkias sudedamąsias dalis ir komplektavimo gaminius, kurie laikomi išmetamo sudaro produkto dalimisįjį išardant;

c) „prevencija“ – ð kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 12 dalyje; ï priemonės, kuriomis siekiama sumažinti EEĮ atliekų bei jose esančių medžiagų ir komponentų kiekį bei jų daromą žalą aplinkai;

d) „pakartotinis naudojimas“ – ð kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 13 dalyje ï bet kuri operacija, kai EEĮ atliekos arba jų komponentai naudojami toms pačioms reikmėms, kurioms jie buvo numatyti, įskaitant ir įrangos ar jos komponentų, grąžintų į surinkimo punktus, platintojams, perdirbėjams ar gamintojams, tolesnį naudojimą;

ò naujas

e) parengimas pakartotinai naudoti – kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 16 dalyje;

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

fe) „perdirbimas“ – ð kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 17 dalyje ï atliekų medžiagų pakartotinis perdirbimas gamybos proceso metu, kad jos būtų naudojamos pirminėms arba kitokioms reikmėms, tačiau nenaudojant energijos gavybos, kuomet naudojamos degiosios atliekos, kurias tiesiogiai deginant su kitomis arba be kitų atliekų išsiskyrusi šiluma yra būdas energijai išgauti;

gf) „utilizavimas naudojimas“ – ð kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 15 dalyje ï bet kuri Direktyvos 75/442/EEB IIB priede nurodyta operacija;

hg) „šalinimas“ – ð kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 19 dalyje ï bet kuri Direktyvos 75/442/EEB IIA priede nurodyta operacija;

ih) „apdorojimas“ – ð kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 14 dalyje ï bet kuri veikla, vykdoma po to, kai EEĮ atliekos buvo perduotos į teršalų valymo, išrinkimo, smulkinimo, utilizavimo arba paruošimo šalinti įrenginius, ir bet kuri kitokia operacija, vykdoma siekiant utilizuoti ir (arba) pašalinti EEĮ atliekas;

ji) „gamintojas“ – bet kurisfizinis arba juridinis asmuo, kuris, nepriklausomai nuo pardavimo būdo, įskaitant ir 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvojes 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis[21], numatytasą nuotolinioų ryšioų priemonesnaudojimą:

i) gamina ir parduoda elektros ir elektroninę įrangą ð savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą ï su savo firminiu ženklu ð arba kuris užsako suprojektuoti ar pagaminti elektros ir elektroninę įrangą ir ją parduoda savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą ï ;

ii) √ savo vardu arba naudodamas savo prekės ženklą ∏ perparduoda su savo firminiu ženklu iš kitų tiekėjų gautą įrangą; perpardavėjas nelaikomas gamintoju, jei, kaip nurodyta i papunktyje, ant įrangos yra gamintojo firminis ženklas; arba

iii) ð yra įsisteigęs Bendrijoje ir ï kurio užsiima profesinėonaliu veikla – ð trečiojoje šalyje pagamintos ï elektros ir ar elektroninės įrangos importu ar eksportu ð pateikimas Bendrijos rinkai ï į valstybę narę.

Asmenys, kurie pagal bet kurias finansavimo sutartis užsiima tik finansavimu, nelaikomi gamintojais, išskyrus atvejus, kai jie veikia ir kaip gamintojai, kaip numatyta i – iii papunkčiuose;

kj) „platintojas“ – bet kuris ð tiekimo grandinėje veikiantis fizinis arba juridinis ï asmuo, ð kuris elektros ir elektroninę įrangą tiekia rinkai; ï komerciniais pagrindais tiekiantis elektros ar elektroninę įrangą ją besirengiančiai naudoti šaliai asmuo,

lk) „privačių namų ūkių EEĮ atliekosiš privačių namų ūkių“ – EEĮ atliekos, gaunamos iš privačių namų ūkių ir bei iš komercinių, pramoninių, institucinių ir kitų šaltinių, kurios savo pobūdžiu ir kiekiu yra panašios į atliekas, gautas iš privačių namų ūkių;

ò naujas

m) pavojingos atliekos – kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 2 dalyje;

ê 2002/96/EC

ð naujas

l) „pavojinga medžiaga ar preparatas“ – bet kuri medžiaga ar preparatas, kurie pagal Tarybos direktyvą 67/548/EEB[22] arba Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 1999/45/EB[23] turi būti laikomi pavojingais;

nm) „finansavimoinė sutartis“ – bet kuri sutartis ar susitarimas, susiję su bet kokia įranga dėl paskolos, nuomos, išperkamosios nuomosjimo arba atidėto mokėjimo, nepriklausomai nuo to, ar šios sutarties ar susitarimo arba bet kurios antrinės sutarties ar susitarimo sąlygose numatytao, kad ši įranga bus ar gali būti perduodama kito asmens nuosavybėn.

ò naujas

o) tiekimas rinkai – produkto, skirto platinti ar naudoti Bendrijos rinkoje, tiekimas vykdant komercinę veiklą už atlygį arba be jo;

p) pateikimas rinkai – produkto tiekimas Bendrijos rinkai pirmą kartą;

q) atskyrimas – apdirbimas rankiniu, mechaniniu, metalurginiu būdu arba apdorojimas cheminiu būdu taip, kad pavojingos medžiagos, preparatai ir sudedamosios dalys apdorojimo proceso pabaigoje sudarytų aiškiai atskiriamą atliekų srautą ar aiškiai atskiriamą atliekų srauto dalį. Medžiaga, preparatas arba sudedamoji dalis laikomi aiškiai atskiriamais, jei juos galima stebėti siekiant įrodyti, kad jie apdoroti aplinkai nekenksmingu būdu;

r) surinkimas – kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 10 dalyje;

s) atskiras surinkimas – kaip apibrėžta Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 11 dalyje.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

4 straipsnis

Produktųo projektavimas

Valstybės narės ð , laikydamosi Bendrijos produktus reglamentuojančių teisės aktų, įskaitant Direktyvą 2005/32/EB dėl ekologinio projektavimo, ï skatina ð priimti priemones, kuriomis skatinamas ï tokią elektros ir elektroninės įrangos projektavimasą ir gamybaą ð , visų pirma siekiant palengvintiï kad būtų numatytas ir palengvintas EEĮ atliekų, jų komponentų ir medžiagų √ pakartotinį naudojimą ∏, išmontavimąas ir naudojimą utilizavimas, ypač jų pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas. ð Šios priemonės neturi kliudyti Bendrijos rinkai tinkamai veikti. ï Tokiu atveju valstybės narės imasi adekvačių priemonių, kad gamintojai, taikydami išskirtinius projektavimo ypatumus arba vykdydami gamybos procesus, neužkirstų kelio pakartotiniam EEĮ atliekų panaudojimui, išskyrus atvejus, kai tokie išskirtiniai projektavimo ypatumai ar gamybos procesai turi išskirtinių privalumų, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos ir (arba) saugumo reikalavimų srityje.

5 straipsnis

Atskiras surinkimas

1. Valstybės narės patvirtina atitinkamas priemones, kad EEĮ atliekos kuo rečiau būtų šalinamos kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos ir būtų pasiektas aukštas atskiro EEĮ ð , visų pirma šaldymo ir užšaldymo įrenginių, kuriuose yra ozono sluoksnį ardančių medžiagų ir fluorintų šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų, ï atliekų surinkimo lygis.

2. Dėl EEĮ atliekų, gautų iš privačių namų ūkių, atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad iki 2005 m. rugpjūčio 13 d.:

a) būtų įdiegtos sistemos, leisiančios galutiniams atliekų turėtojams ir platintojams grąžinti tokias atliekas bent jau nemokamai. Valstybės narės, visų pirma atsižvelgdamos į gyventojų tankumą, užtikrina, kad būtų įrengti ir gyventojams prieinami reikalingi surinkimo įrenginiai;

b) pristatantiems naują produktą platintojams tenka atsakomybė užtikrinti, kad tokias atliekas bus galima grąžinti platintojui bent jau nemokamai pagal principą „vienas už vieną“, jei tik įranga yra tos pačios rūšies ir atlieka tas pačias funkcijas kaip ir pristatytoji įranga. Valstybės narės gali nesilaikyti šios nuostatos, jei jos užtikrina, kad dėl to galutiniam EEĮ atliekų turėtojui nebus sunkiau jas grąžintimas galutiniam jų turėtojui nebus apsunkintas ir kad galutinis turėtojas galės naudotis šiomis atliekų surinkimo sistemomis bent jau nemokamai. Pasinaudojusios šia nuostata valstybės narės apie tai praneša Komisijai;

c) nepažeidžiant a ir b punktų nuostatų, gamintojams leidžiama įdiegti ir tvarkyti individualias ir (arba) kolektyvines EEĮ atliekų iš privačių namų ūkių EEĮ atliekų grąžinimo sistemas, jei jos atitinka šioje direktyvoje nustatytus tikslus;

d) atsižvelgiant į Bendrijos sveikatos apsaugos ir saugumo standartus, √ grąžinamos ∏ EEĮ atliekos, kurios dėl užterštumo kelia grėsmę personalo saugumui ir sveikatai, pagal a ir b punktus gali būti nepriimamos. Tokioms EEĮ atliekoms valstybės narės parengia konkrečią √ specialią ∏ tvarką.

Valstybės narės gali numatyti specialią EEĮ atliekų grąžinimo pagal a ir b punktus tvarką, jei įrangoje nėra pagrindinių komponentų arba įrangoje yra kitokių negu EEĮ atliekų.

3. Jei yra kitokių EEĮ atliekų nei EEĮ atliekos iš privačių namų ūkių EEĮ atliekos, valstybės narės, nepažeisdamos 139 straipsnio, užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys pasirūpintų tokių atliekų surinkimu.

4. Valstybės narės užtikrina, kad visos pagal šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalis surinktos EEĮ atliekos būtų gabenamos į apdorojimo įrenginius, kurių veikla reglamentuojama 6 straipsniu, išskyrus tuos atvejus, kai pakartotinai naudojami neišardyti prietaisai. Valstybės narės užtikrina, kad pakartotinai naudojant atliekas, kaip yra numatyta, nebūtų apeinama ši direktyva, ypač jos 6 ir 7 straipsniai. Atskirai sukauptos EEĮ atliekos surenkamos ir gabenamos taip, kad būtų pasirinktas tinkamiausias tų komponentų ar visų prietaisų, kurie gali būti pakartotinai naudojami ar perdirbami, pakartotinis naudojimas ar perdirbimas,.

ò naujas

6 straipsnis

Surinktų EEĮ atliekų vežimas ir šalinimas

1. Valstybės narės uždraudžia neapdorotų atskirai surinktų EEĮ atliekų šalinimą.

2. Valstybės narės užtikrina, kad atskirai surenkamos EEĮ atliekos būtų renkamos ir vežamos taip, kad jas būtų kuo lengviau pakartotinai naudoti bei perdirbti ir kad kuo geriau būtų izoliuojamos pavojingos medžiagos.

ò naujas

7 straipsnis

Surinkimo lygis

1. Nepažeisdamos 5 straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys pasiektų minimalų 65 % atliekų surinkimo lygį. Surinkimo lygis apskaičiuojamas remiantis atitinkamais metais toje valstybėje pagal 5 ir 6 straipsnius surinktų EEĮ atliekų bendru svoriu, išreikštu elektros ir elektroninės įrangos, per dvejus ankstesnius metus pateiktos tos valstybės narės rinkai, vidutinio svorio procentine dalimi. Šis atliekų surinkimo lygis nuo 2016 m. pasiekiamas kasmet.

2. Taikant 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą procedūrą galima nustatyti pereinamojo laikotarpio tvarką, kad būtų galima išspręsti sunkumus, kuriuos valstybė narė, siekdama laikytis minėtų reikalavimų, patiria dėl specialių nacionalinių aplinkybių.

3. Nustatoma nacionalinei rinkai pateiktos elektros ir elektroninės įrangos bendro svorio apskaičiavimo bendra metodika.

Ši priemonė, kuria siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinama taikant 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4. Ne vėliau kaip iki 2012 m. gruodžio 31 d. Europos Parlamentas ir Taryba, remdamiesi Komisijos ataskaita ir prireikus kartu su ja pateiktu pasiūlymu, persvarsto atliekų surinkimo lygį ir 1 dalyje minimą planuojamą datą, siekdami nustatyti ir galimą šaldymo ir užšaldymo įrenginių atliekų atskiro surinkimo normą.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

5. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies, valstybės narės užtikrina, kad vėliausiai iki 2006 m. gruodžio 31 d. per metus iš privačių namų ūkių būtų vidutiniškai surenkama ne mažiau kaip po keturis kilogramus EEĮ atliekų vienam gyventojui.

Atsižvelgdami į techninę ir ekonominę valstybių narių patirtį, Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos pasiūlymu nustato naują privalomą surinktinų atliekų kiekio normą iki 2008 m. gruodžio 31 d. Ji gali būti išreikšta ankstesniais metais privatiems namų ūkiams parduotos elektros ir elektroninės įrangos kiekio procentiniu dydžiu.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

86 straipsnis

Apdorojimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad ð visos atskirai surinktos EEĮ atliekos būtų apdorojamos ï.

√ 2. Apdorojant atliekas ∏ ð , išskyrus tuos atvejus, kai jos parengiamos pakartotinai naudoti ï , turi būti bent pašalinami visi skysčiai ir vykdomas atrankinis apdorojimas, kaip numatyta šios tos direktyvos II priede.

3. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys, naudodamiesi geriausiais prieinamais būdais, įdiegtų įrengtų EEĮ atliekų ð naudojimo ï √sistemas, taikančias optimaliausius metodus. Šias sistemas gamintojai gali įdiegti individualiai arba kolektyviai. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri surinkimo arba apdorojimo operacijas vykdanti organizacija ar įmonė saugotų ir apdorotų EEĮ atliekas pagal III priede nurodytus techninius reikalavimus. ∏ gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys pagal Bendrijos teisės aktų reikalavimus įrengtų EEĮ atliekų apdorojimo sistemas, taikančias optimaliausius apdorojimo, utilizavimo ir perdirbimo metodus. Šias sistemas gamintojai gali įdiegti individualiai ir (arba) kolektyviai. Pagal Direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnį apdorojimo metu turi būti bent pašalinami visi skysčiai ir vykdomas atrankinis apdorojimas, kaip numatyta tos direktyvos II priede.

ê 2008/34/EB 1 straipsnio 1 dalis (pritaikytas)

4. II priedas gali būti iš dalies keičiamas siekiant įtraukti kitas apdorojimo technologijas, užtikrinančias bent tokį pat žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos lygį.

TŠios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 184 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu. √Komisija prioritetine tvarka įvertina, ar įrašai dėl mobiliųjų telefonų spausdintinių schemų plokštelių ir skystųjų kristalų ekranų turi būti iš dalies keičiami. ∏

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

5. Siekdamos užtikrinti aplinkos apsaugą valstybės narės gali nustatyti surinktų EEĮ atliekų apdorojimo minimalius kokybės standartus.

Valstybės narės, nusprendusios parengti tokius kokybės standartus, apie tai praneša Komisijai, kuri šiuos standartus paskelbia.

√ 6. Valstybės narės skatina organizacijas ar įmones, vykdančias apdorojimo operacijas, įdiegti patvirtintas aplinkosaugos vadybos sistemas ∏ pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos Rreglamentą (EB) Nr. √ xx/20xx ∏ 761/2001 √ dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS). ∏

√9 straipsnis ∏

√ Leidimai ir tikrinimas ∏

ê 2002/96/EB 6 straipsnis (pritaikytas)

21. Valstybės narės užtikrina, kad, kaip numatyta √ Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 23 straipsnyje ∏ Direktyvos 75/442/EEB 9 ir 10 straipsniuose, bet kuri apdorojimo operacijas atliekanti organizacija ar įmonė gautų kompetentingų institucijų leidimą.

2. Nuo √ Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 24 straipsnio b dalyje ∏ Direktyvos 75/442/EEB 11 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto reikalavimo gauti leidimą nukrypti leidžiančią nuostatą galima taikyti EEĮ atliekų naudojimo utilizavimo operacijoms, jei prieš registravimą kompetentingos institucijos atlieka patikrinimą ir užtikrina, kad būtų laikomasi √ Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų ∏Direktyvos 75/442/EEB 4 13 straipsnio.

Patikrinimo metu patikrinama:

a) numatomų apdoroti atliekų rūšys ir kiekiai;

b) bendrieji techniniai reikalavimai, kurių turi būti laikomasi;

c) atsargumo priemonės, kurių turi būti imtasi.

Patikrinimai atliekami ne rečiau kaip kartą per metus, o apie jų rezultatus valstybės narės praneša Komisijai.

3. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuri apdorojimo operacijas vykdanti organizacija ar įmonė saugotų ir apdorotų EEĮ atliekas pagal III priede nurodytus techninius reikalavimus.

43. Valstybės narės užtikrina, kad išduodant šio straipsnio √ 1 ir ∏ 2 dalysje nurodytus leidimus arba registruojant būtų laikomasi visų sąlygų, reikalingų įvykdyti √ 8 straipsnio 2, 3 ir 5 dalių ∏ šio straipsnio 1 ir 3 dalies reikalavimus ir siekiant 117 straipsnyje išdėstytų naudojimo utilizavimo normų tikslų.

√10 straipsnis ∏

√ EEĮ atliekų vežimas ∏

ê 2002/96/EB 6 straipsnis (pritaikytas)

ð naujas

15. Apdorojimo operacijos gali būti atliekamos ir už atitinkamos valstybės narės ar Bendrijos teritorijos ribų, jei vežant transportuojant EEĮ atliekas laikomasi √ 2006 m. birželio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo[24] ∏ 1993 m. vasario 1 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93 dėl atliekų vežimo Europos bendrijos viduje, į Bendriją ir iš jos priežiūros ir kontrolės[25].

2. Manoma, kad Iš Bendrijos eksportuojamos EEĮ atliekos laikantis √ Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 dėl atliekų vežimo ∏ Tarybos reglamento (EEB) Nr. 259/93, √ ir 2007 m. lapkričio 29 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1418/2007 dėl tam tikrų Reglamento (EB) Nr. 1013/2006 III arba IIIA priede išvardytų naudojimui skirtų atliekų eksporto į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas dėl atliekų tarpvalstybinio vežimo kontrolės[26] ∏ 1999 m. balandžio 29 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1420/1999[27], nustatančio bendrąsias taisykles ir tvarką, taikytinas kai kurių rūšių atliekų vežimui į kai kurias EBPO nepriklausančias šalis, ir 1999 m. liepos 12 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1547/1999[28], pagal Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 259/93 nustatančio kontrolės tvarką, reglamentuojančią tam tikrų rūšių atliekų vežimą į tam tikras šalis, kurioms netaikomas EBPO sprendimas C(92)39 (galutinis), iš Bendrijos eksportuojant atliekas įskaitomos tik vykdant šios direktyvos 117 straipsnyjeio nustatyti 1 ir 2 dalių įsipareigojimaius bei surinkimo normoas įvykdomi tik tuo atveju, jei eksportuotojas gali įrodyti, kad atliekų ð apdorojimas ï utilizavimo, pakartotinio naudojimo ir (arba) perdirbimo operacija buvo vykdomas laikantis šios direktyvos reikalavimams lygiaverčių sąlygų.

6. Valstybės narės skatina organizacijas ar įmones, vykdančias apdorojimo operacijas pagal 2001 m. kovo 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 761/2001 dėl organizacijų savanoriško dalyvavimo Bendrijos aplinkosaugos vadybos ir audito sistemoje (EMAS) [29].

ò naujas

3. Nustatomos išsamios šio straipsnio 1 ir 2 dalių įgyvendinimo taisyklės, visų pirma lygiaverčių sąlygų vertinimo kriterijai.

Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujass

117 straipsnis

Naudojimo Utilizavimas √ normos ∏

1. Valstybės narės užtikrina, kad gamintojai arba jų vardu veikiančios trečiosios šalys laikydamosi Bendrijos teisės aktų reikalavimų individualiai ar kolektyviai įrengtų pagal 5 straipsnį atskirai sukauptų EEĮ atliekų utilizavimo sistemas. Valstybės narės pirmenybę teikia pakartotiniam neišardytų prietaisų naudojimui. Iki šio straipsnio 4 dalyje nustatytos datos tokie prietaisai neįtraukiami skaičiuojant 2 dalyje nustatytas surinkimo normas.

12. Pagal 6 8, 9 ir 10 straipsniųo nuostatas ð visų atskirai surinktų ir ï išsiųstų apdoroti EEĮ atliekų ð arba išsiųstų parengti pakartotinai naudoti EEĮ atliekų ï atžvilgiu valstybės narės užtikrina, kad iki ð 2011 m. ï 2006 m. gruodžio 31 d. gamintojai įvykdytų tokias ð minimalias ï normas:

a) ð Direktyvos 20xx/xx/EB (Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos) ï IA priedo √ 1 ir 10 ∏ 1–10 kategorijoms priskirtųoms EEĮ atliekųoms

8. ? panaudojama 85 % ï utilizavimo norma didinama iki ne mažiau kaip 80 % vidutinio svorio, ir

9. ð parengiama pakartotinai naudoti ir perdirbama 80 %; ï komponentų, medžiagų ir turinio pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas didinamas iki ne mažiau kaip 75 % vieno prietaiso vidutinio svorio;

b) ð Direktyvos 20xx/xx/EB (Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos) ï IA priedo 3 ir 4 kategorijoms priskirtųoms EEĮ atliekųoms

10. ? panaudojama 80% ï utilizavimo norma didinama iki ne mažiau kaip 75 % vieno prietaiso vidutinio svorio, ir

11. ð parengiama pakartotinai naudoti ir perdirbama 70%; ï komponentų, medžiagų ir turinio pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas didinamas iki ne mažiau kaip 65 % vieno prietaiso vidutinio svorio;

c) ð Direktyvos 20xx/xx/EB (Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos) ï IA priedo 2, 5, 6, 7, ð 8 ï ir 9 kategorijoms priskirtųoms EEĮ atliekųoms

12. ? panaudojama 75% ï utilizavimo norma didinama iki ne mažiau kaip 75 % vieno prietaiso vidutinio svorio, ir

13. ð parengiama pakartotinai naudoti ir perdirbama 55%; ï komponentų, medžiagų ir turinio pakartotinis panaudojimas ir perdirbimas didinamas iki ne mažiau kaip 50 % vieno prietaiso vidutinio svorio;

d) ð parengiama pakartotinai naudoti ir perdirbama 85 % ï dujošvyčių lempųkomponentų, medžiagų ir turinio pakartotinio panaudojimo ir perdirbimo norma siekia ne mažiau kaip 80 % lempų svorio.

ò naujas

2. Šios normos apskaičiuojamos kaip atskirai surinktų EEĮ atliekų, kurios siunčiamos į naudojimo įrenginius, svorio procentinė dalis.

ê 2002/96/EB

3. Kad būtų galima apsuskaičiuoti šias normas, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai ar jų vardu veikiančios trečiosios šalys apskaitytų EEĮ atliekų masę, komponentus, medžiagas ar turinį, kai jie patenka (įvedami) į apdorojimo įrenginį ir grįžta (išimami) iš jo ir (arba) kai patenka (įvedami) į naudojimo utilizavimo ar perdirbimo įrenginį.

ê 2008/34/EB 1 straipsnio 2 dalis

Nustatomos išsamios taisyklės, pagal kurias bus stebima, kaip valstybės narės laikosi 2 dalyje nustatytų normų, taip pat medžiagų aprašymo reikalavimų. Šios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 14 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ê 2002/96/EB

ð naujas

4. Europos Parlamentas ir Taryba Komisijos pasiūlymu nustato naujas atliekų utilizavimo ir pakartotinio naudojimo (perdirbimo) normas, taip pat atitinkamų neišardytų prietaisų bei IA priedo 8 kategorijai priskirtų produktų pakartotinio naudojimo normas iki 2008 m. gruodžio 31 d. Tai daroma įvertinus naudojamos elektros ir elektroninės įrangos teigiamą poveikį aplinkai, kaip antai dėl pažangos medžiagų ir technologijų srityse pasiektą našesnį išteklių įsisavinimą. Taip pat atsižvelgiama į pakartotinio naudojimo, utilizavimo ir perdirbimo, produktų ir medžiagų srityje pasiektą techninę pažangą bei valstybių narių bei pramonės įgytą patirtį.

45. Valstybės narės skatina naujų naudojimo utilizavimo, perdirbimo ir apdorojimo technologijų kūrimą.

128 straipsnis

EEĮ atliekų iš Pprivačių namų ūkių EEĮ atliekų tvarkymo finansavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. gamintojai numatytų bent jau pagal 5 straipsnio 2 dalį įrengtuose surinkimo įrenginiuose sukauptų EEĮ atliekų iš privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo utilizavimo ir aplinkai tinkamo šalinimo finansavimą. Valstybės narės prireikus skatina gamintojus finansuoti visas su privačių namų ūkių EEĮ atliekų surinkimo įrenginiais susijusias išlaidas.

2. Produktų, kurie bus pateikti išleisti į rinkaią po 2005 m. rugpjūčio 13 d., atžvilgiu kiekvienas gamintojas yra atsakingas už šio straipsnio 1 dalyje nurodytų operacijų, vykdomų su jo produktų atliekomis, finansavimą. Gamintojas gali nuspręsti, ar šį įsipareigojimą jis vykdys individualiai, ar prisijungdamas prie kolektyvinio plano.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienas gamintojas pateikdamas išleisdamas produktą į rinkaią pateiktų garantiją, rodančią, kad visų EEĮ atliekų tvarkymas bus finansuojamas, ir kad gamintojai aiškiai žymėtų savo produktus, kaip numatyta 151 straipsnio 2 dalyje. Šia garantija užtikrinama, kad šio straipsnio 1 dalyje nurodytos ir su šiuo produktu susijusios operacijos bus finansuojamos. Garantija gali būti suteikiama tokiomis formomis: gamintojui dalyvaujant atitinkamuose EEĮ atliekų tvarkymo finansavimo planuose, apdraudžiant perdirbimo procesus arba užblokuojant banko sąskaitą.

Atliekų surinkimo, apdorojimo arba aplinkai tinkamo šalinimo kaštai parduodant naujus produktus atskirai pirkėjams nepateikiami.

3. Iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. šio straipsnio 1 dalyje nurodytos datos į rinkaią pateiktų EEĮ išleistų produktų EEĮ atliekų („istorinių“ atliekų) tvarkymo išlaidų kaštų finansavimo atsakomybę užtikrina viena ar kelios sistemos, prie kurių visi tuo metu, kai atsiranda atitinkamųi išlaidųkaštai, rinkoje dalyvaujantys gamintojai prisideda proporcingai, pavyzdžiui, proporcingai jų užimamai tam tikros įrangos rūšies rinkos daliai.

Valstybės narės užtikrina, kad aštuonerių metų (10 metų IA priede nurodytai 1 kategorijai) pereinamuoju laikotarpiu nuo šios direktyvos įsigaliojimo parduodant naujus produktus gamintojams būtų leidžiama parodyti pirkėjams atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai tinkamo šalinimo kaštus. Minėtieji kaštai neviršija faktiškai patirtų kaštų.

4. Valstybės narės užtikrina, kad nuotolinėmis ryšių priemonėmis elektros ir elektroninę įrangą pristatantys gamintojai taip pat laikytųsi šiame straipsnyje išdėstytų reikalavimų įrangai, tiekiamai į valstybę narę, kurioje gyvena šios įrangos pirkėjas.

ê 2003/108/EB 1 straipsnis

139 straipsnis

Iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų finansavimas

1. Valstybės narės užtikrina, kad iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. iš kitų naudotojų, išskyrus privačius namų ūkius, gautų EEĮ atliekų, kurios susidaro iš produktų, pateikta išleistų į rinkaią po 2005 m. rugpjūčio 13 d., atliekų surinkimo, apdorojimo, naudojimo utilizavimo ir aplinkai tinkamo šalinimo finansavimą garantuotų gamintojai.

Valstybės narės užtikrina, kad iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. EEĮ atliekų, kurios susidaro iš produktų, išleistų į rinką iki 2005 m. rugpjūčio 13 d. (istorinės atliekos), tvarkymo kaštų finansavimas atitinka trečiame ir ketvirtame papunkčiuose išdėstytą tvarką.

Už „istorinių“ atliekų, kurias pakeičia nauji ekvivalentiški produktai ar tas pačias funkcijas atliekantys nauji produktai, išlaidų kaštų finansavimą atsakingi tų produktų gamintojai, juos tiekdami. Valstybės narės gali alternatyviai nustatyti, kad naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, taip pat gali būti iš dalies ar visiškai atsakingi už šį finansavimą.

Už kitų „istorinių“ atliekų išlaidų kaštų finansavimą atsakingi naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius.

2. Nepažeisdami šios direktyvos, gamintojai ir naudotojai, išskyrus privačius namų ūkius, gali sudaryti susitarimus, kuriuose numatomiančius kitius finansavimo būdaius.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

1410 straipsnis

Informacija naudotojams

1. ð Valstybės narės užtikrina, kad parduodant naujus produktus gamintojams būtų leidžiama pirkėjams savanoriškai atskleisti EEĮ atliekų surinkimo, apdorojimo ir aplinkai nekenksmingo šalinimo išlaidas. Minėtosios išlaidos neviršija faktiškai patirtų išlaidų. ï

21. Valstybės narės užtikrina, kad elektros ir elektroninės įrangos naudotojams privačiuose namų ūkiuose būtų suteikiama reikalinga informacija apie:

a) reikalavimą nešalinti neatsikratyti EEĮ atliekųomis kaip nerūšiuotųomis komunaliniųėmis atliekųomis ir kaupti tokias EEĮ atliekas atskirai;

b) atliekų grąžinimo ir surinkimo sistemas, kuriomis jie gali naudotis;

c) jų vaidmenį prisidedant prie EEĮ atliekų pakartotinio naudojimo, perdirbimo ir kitų naudojimo utilizavimo formų;

d) galimą poveikį potencialius padarinius aplinkai gamtai ir žmonių sveikatai dėl elektros ir elektroninėje įrangoje esančių pavojingų medžiagų;

e) IV priede pateikto ženklo reikšmę.

32. Valstybės narės imasi atitinkamų priemonių, kad vartotojai dalyvautų kaupiant EEĮ atliekas, ir skatina juos prisidėti prie atliekų pakartotinio naudojimo, apdorojimo ir naudojimo utilizavimo.

43. Siekdamos, kad kuo mažiau EEĮ atliekų būtų šalinama kaip nerūšiuotos komunalinės atliekos, ir skatindamos jasų rinkti atskiraią kaupimą, valstybės narės užtikrina, kad gamintojai IV priede parodytu ženklu tinkamai ð – laikydamiesi Europos standarto EN 50419[30] – ï pažymėtų po 2005 m. rugpjūčio 13 d. į rinkaią pateikiamą išleidžiamą elektros ir elektroninę įrangą. Išskirtiniais atvejais, kai to reikalauja produkto dydis ar funkcinė paskirtis, ženklas spausdinamas ant elektros ir elektroninės įrangos pakuotės, naudojimo instrukcijos ir garantijos.

54. Valstybės narės gali reikalauti, kad šio straipsnio 2–41–3 dalyse nurodytą visą ar kai kurią informaciją gamintojai ir (arba) pateiktų platintojai pateiktų, pavyzdžiui, naudojimo instrukcijoje arba pardavimo vietoje.

1511 straipsnis

Informacija apdorojimo įrenginiusams eksploatuojantiems subjektams

1. Siekdamos, kad būtų skatinamas palengvintas ð EEĮ atliekų parengimas ï EEĮ atliekų pakartotinaiis panaudotijimas bei teisingas ir aplinkai tinkamas jų apdorojimas, taip pat jų priežiūra, patobulinimas, atnaujinimas ir perdirbimas, valstybės narės imasi reikalingų priemonių užtikrinti, kad gamintojai ant kiekvienos naujos į rinką išleistos EEĮ rūšies per vienerius metus po to, kai kiekvienos naujos rūšies EEĮ įrangaos pateikiama rinkai, išleidimo į rinką pateiktų informaciją apie jos pakartotinį naudojimą ir apdorojimą. Priklausomai nuo to, kiek tokia informacija reikalinga pakartotinio panaudojimo centrams, apdorojimo ir perdirbimo įrenginiams, kad būtų laikomasi šios direktyvos nuostatų, šioje informacijoje nurodomi skirtingi EEĮ komponentai ir medžiagos, taip pat pavojingų medžiagų ir preparatų buvimo vieta EEĮ. EEĮ gamintojai pateikia šią informaciją pakartotinio naudojimo centrams, apdorojimo ir perdirbimo įrenginiams žinynų forma arba per elektroninėmises komunikacijos priemonėmises (pavyzdžiui, pastoviosios atminties kompaktiniuose diskuose (CD-ROM), taip pat operatyviąsias paslaugas internetu).

2. Valstybės narės užtikrina, kad ant rinkai pateikiamo elektros ar elektroininio prietaiso, išleisto į rinką po 2005 m. rugpjūčio 13 d., būtų aiškus prietaiso gamintojoą identifikavimouojantis ženklas. Be to, siekiant nustatyti tikslią datą, kada prietaisas buvo pateiktas išleistas į rinkaią, ant prietaiso esančioje žymoje turi būti nurodyta, kad jis buvo pateiktas išleistas į rinkaią po 2005 m. rugpjūčio 13 d. Šiuo tikslu √ taikomas Europos standartas EN 50419 ∏ Komisija remia Europos standartų rengimą.

1612 straipsnis

ð Registravimas, ï iInformacijos ir ataskaitų teikimas

ò naujas

1. Valstybės narės pagal šio straipsnio 2 dalį sudaro gamintojų registrą, kuriame registruojami ir nuotolinio ryšio priemonėmis elektros bei elektroninę įrangą tiekiantys gamintojai.

Tas registras skirtas stebėti, ar laikomasi 12 ir 13 straipsniuose nurodytų finansavimo įsipareigojimų.

2. Valstybės narės užtikrina, kad bet kuris jų teritorijose įsisteigęs gamintojas į nacionalinį registrą galėtų įtraukti visą atitinkamą informaciją, įskaitant ataskaitų teikimo reikalavimus bei mokesčius, pagal kuriuos galima spręsti apie visose kitose valstybėse narėse gamintojo vykdomą veiklą.

Kad būtų galima keistis tokia informacija, įskaitant informaciją apie nacionalinei rinkai pateikiamos elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir apie pinigų, susijusių su produktų arba EEĮ atliekų perdavimu Bendrijoje, pervedimą, registrai turi būti sąveikūs.

3. Nustatoma registravimo ir ataskaitų teikimo forma bei ataskaitų teikimo dažnumas. Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

4. Registras gali būti tvarkomas pagal kolektyvinius gamintojų atsakomybės planus, nustatytus remiantis 12 straipsnio 2 dalimi.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

51. Valstybės narės kasmet sudaro gamintojų registrą ir renka informaciją, taip pat pagrįstus apskaičiavimus apie į jų rinkomsą tiekiamos išleistą elektros ir elektroninės įrangos kiekį ir kategorijas, surinktoas visais įmanomais būdais, pakartotinai panaudotoas, perdirbtoas ir panaudotos utilizuotas valstybėjeių narėjeių teritorijoje, kiekį ir kategorijas bei informaciją apie √ atskirai ∏ surinktas sukauptas eksportuotas EEĮ atliekas nurodant jų svorį, arba, jei tai neįmanoma, jų skaičių.

Valstybės narės užtikrina, kad elektros ir elektroninę įrangą nuotolinių ryšių priemonėmis tiekiantys gamintojai pateiktų informaciją, kad laikomasi 8 straipsnio 4 dalies reikalavimų, bei apie elektros ir elektroninės įrangos kiekius, kurie buvo pateiktį į rinką toje valstybėje narėje, kurioje gyvena tos įrangos pirkėjas.

Valstybės narės užtikrina, kad reikalinga informacija būtų perduodama Komisijai kas dvejus metus per aštuoniolika mėnesių pasibaigus atskaitos laikotarpiui. Pirmasis informacijos komplektas apima 2005 ir 2006 metus. Informacija perduodama tokia forma, kuri nustatoma per metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka atsižvelgiant į siekiamas sukurti EEĮ atliekų ir jų apdorojimo duomenų bazes.

Valstybės narės numato atitinkamai keistis informacija, kad būtų laikomasi šios dalies nuostatų, ypač, kaip nurodyta 6 straipsnio 5 dalyje, apdorojimo operacijų atžvilgiu.

62. Nepažeisdamos šio straipsnio 1 dalies reikalavimųVvalstybės narės kas trejus metus siunčia Komisijai šios direktyvos įgyvendinimo ð ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytos informacijos ï ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą. Įgyvendinimo aAtaskaita parengiama pagal √ Komisijos sprendime 2004/249/EB[31] ir Komisijos sprendime 2005/369/EB[32] nurodytą ∏ klausimyną. ar planą, Komisijos sudarytą 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB, standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą[33], 6 straipsnyje nustatyta tvarka. Klausimynas ar planas persiunčiamas valstybėms narėms prieš šešis mėnesius iki atskaitos laikotarpio pradžios. Ataskaita pateikiama Komisijai per devynis mėnesius pasibaigus nustatytam trejų metų laikotarpiui.

Pirmoji trejų metų ataskaita apima laikotarpį nuo 20xx04 iki 20xx06 m.etų.

Komisija, gavusi iš valstybių narių ataskaitas, per devynis mėnesius paskelbia šios direktyvos įgyvendinimo ataskaitą apie šios direktyvos įgyvendinimą.

ê 2008/34/EB 1 straipsnio 3 dalis (pritaikytas)

ð naujas

1713 straipsnis

Derinimas su mokslo ir technikos pažanga

Siekiant ð 16 straipsnio 6 dalį ï 7 straipsnio 3 dalį, IB priedą (ypač atsižvelgiant į galimybę įtraukti buitines fluorescencines lemputes, volframines lemputes, fotoįtampos produktus, t. y. saulės pultus), II priedą (ypač atsižvelgiant į naujus technikos pasiekimus apdorojant EEĮ atliekas) ir III bei IV priedus suderinti su mokslo ir technikos pažanga, ð prireikus gali būti ï priimami visi reikalingi pakeitimai. TŠios priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas, patvirtinamos taikant 184 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

Prieš keisdama priedus, Komisija inter alia konsultuojasi su elektros ir elektroninės įrangos gamintojais, perdirbėjais, apdorojimo operacijų vykdytojais operatoriais bei aplinkosaugos organizacijomis, darbuotojų ir vartotojų asociacijomis.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

1814 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda √ Direktyvos 2008/xx/EB 39 ∏ Direktyvos 75/442/EEB 18 straipsniu įkurtas komitetas.

2. Kai daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomi Sprendimo 1999/468/EB 5 ir 7 straipsniai, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

Sprendimo 1999/468/EB 5 straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis yra trys mėnesiai.

ê 2008/34/EB 1 straipsnio 4 dalis

3. Kai Jei daroma nuoroda į šią straipsnio dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į jo 8 straipsnį.

ê 2002/96/EB

1915 straipsnis

Nuobaudos

Valstybės narės nustato nuobaudas, taikytinas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal šią direktyvą, pažeidimus. Taip numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

ò naujas

Valstybės narės nustato nuobaudų, taikytinų tais atvejais, kai pažeidžiami pagal šią direktyvą priimti nacionalinės teisės aktai, taikymo taisykles ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad tos taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos nuobaudos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasios. Valstybės narės apie tokias nuostatas praneša Komisijai ne vėliau kaip iki 21 straipsnyje nurodytos datos ir nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius toms nuostatoms įtakos turinčius pakeitimus.

ê 2002/96/EB

2016 straipsnis

Tikrinimas ir stebėsena monitoringas

Valstybės narės užtikrina, kad tikrinimų ir monitoringo pagalba būtų galima kontroliuoti, kad ši direktyva būtų tinkamai įgyvendinama.

ò naujas

1. Valstybės narės, siekdamos patikrinti, ar tinkamai įgyvendinama ši direktyva, atlieka atitinkamą tikrinimą ir stebėseną.

Tikrinamas bent jau EEĮ atliekų eksportas iš Bendrijos pagal Atliekų vežimo reglamentą ir apdorojimo įrenginiuose atliekamos operacijos pagal Direktyvą 2008/xx/EB dėl atliekų ir šios direktyvos II priedą.

2. Valstybės narės vežamas EEĮ atliekas stebi pagal I priede nustatytus minimalius stebėsenos reikalavimus.

3. Gali būti nustatomos papildomos tikrinimo ir stebėsenos taisyklės.

Tos priemonės, kuriomis siekiama iš dalies pakeisti šios direktyvos neesmines nuostatas ją papildant, patvirtinamos taikant 18 straipsnio 3 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

2117 straipsnis

Perkėlimas į nacionalinės teisės aktus

1. Valstybės narės priima įstatymus ir kitus teisės aktus, kurie, įsigalioję ne vėliau kaip ð [per 18 mėnesių nuo direktyvos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje ] ï iki 2004 m. rugpjūčio 13 d., įgyvendina ð 2, 3, 5, 6, 7, 11, 14, 16, 19, 20 straipsnius ir I priedą. ï šią direktyvą. Apie tai Jjos nedelsdamos ð pateikia Komisijai priimtų nuostatų tekstus ir minėtų nuostatų bei šios direktyvos atitikties lentelę ï praneša Komisijai.

Valstybės narės, tvirtindamos šias priemones, daro jose nuorodą į šią direktyvą arba tokia nuoroda daroma jas oficialiai skelbiant. Nuorodos darymo tvarką nustato valstybės narės. ð Jos taip pat įtraukia teiginį, kad galiojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose pateiktos nuorodos į direktyvas, kurias panaikina ši direktyva, laikomos nuorodomis į šią direktyvą. Nuorodos darymo tvarką ir minėto teiginio redakciją nustato valstybės narės. ï

2. Valstybės narės pateikia Komisijai šios direktyvos taikymo srityje priimtų ð pagrindinių ï nacionalinės teisės aktų nuostatų tekstus.

3. Jei šioje direktyvoje išdėstyti tikslai pasiekiami, valstybės narės gali perkelti į nacionalinę teisę 86 straipsnio 6 dalies, 14 10 straipsnio 21 dalies ir 1511 straipsnio nuostatas sudarydamos susitarimus tarp kompetentingų institucijų ir atitinkamų ekonomikos sektorių atstovų susitarimus. Tokie susitarimai turi atitikti šiuos reikalavimus:

a) susitarimai yra įgyvendinami;

b) susitarimuose nurodomi tikslai ir jų įgyvendinimo terminai;

c) susitarimai skelbiami nacionaliniame oficialiajame leidinyje arba oficialiame dokumente, kuris vienodai prieinamas visuomenei, ir perduodami Komisijai;

d) susitarime nustatytomis sąlygomis pasiekti rezultatai susitarime nustatytomis sąlygomis nuolat stebimi, apie juos pranešama kompetentingoms institucijoms irbei Komisijai, ir leidžiama susipažinti visuomenei;

e) kompetentingos institucijos užtikrina, kad būtų analizuojama pažanga, pasiekta vykdant susitarimą;

f) jei susitarimo nesilaikoma, valstybės narės teisinėmis, kontrolės arba administracinėmis priemonėmis turi įgyvendinti atitinkamas šios direktyvos nuostatas.

4. a) Graikija ir Airija, kurios dėl bendro:

14. atliekų perdirbimo infrastruktūros deficito,

15. geografinių veiksnių, tokių kaip didelio mažų salų skaičiaus bei kaimiškų ir kalnuotų vietovių,

16. mažo gyventojų tankumo ir

17. žemo EEĮ naudojimo lygio

negali pasiekti 5 straipsnio 5 dalies 1 pastraipoje nurodytų atliekų surinkimo normų arba 7 straipsnio 2 dalyje nurodytų utilizavimo normų ir kurios, kaip numatyta 1999 m. balandžio 26 d. Tarybos direktyvos 1999/31/EB dėl atliekų sąvartynų[34] 5 straipsnio 2 dalies trečioje pastraipoje, gali kreiptis su prašymu pratęsti tame straipsnyje nurodytą terminą, gali pratęsti šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius iki 24 mėnesių.

gali pratęsti šios direktyvos 5 straipsnio 5 dalyje ir 7 straipsnio 2 dalyje nurodytus laikotarpius iki 24 mėnesių.

Šios valstybės narės apie savo sprendimus Komisijai praneša vėliausiai tada, kai perkelia šią direktyvą į nacionalinės teisės aktus.

b) Apie šiuos sprendimus Komisija informuoja kitas valstybes nares ir Europos Parlamentą.

5. Per penkerius metus nuo šios direktyvos įsigaliojimo Komisija perduoda Europos Parlamentui ir Tarybai šios direktyvos taikymo patirtimi paremtą ataskaitą apie visų pirma atliekų atskirą surinkimą, apdorojimą, utilizavimą ir finansavimo sistemas. Be to, ataskaitoje atsižvelgiama į technologijų plėtrą, įgytą patirtį, aplinkosaugos reikalavimus bei vidaus rinkos funkcionavimą. Kur tikslinga, su ataskaita pateikiami ir pasiūlymai dėl šios direktyvos atitinkamų nuostatų persvarstymo.

ò naujas

22 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2002/96/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, nurodytomis V priedo A dalyje, yra panaikinama kitą dieną po 21 straipsnyje nustatytos datos nepažeidžiant valstybių narių įsipareigojimų, susijusių su direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę ir jos taikymo pradžios terminais, numatytais V priedo B dalyje.

Nuorodos į panaikintas direktyvas laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal VI priede pateiktą atitikmenų lentelę.

ê 2002/96/EB (pritaikytas)

ð naujas

2318 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja ð dvidešimtą dieną nuo ï jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dieną.

2419 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

IA PRIEDAS

Į šią direktyvą įtrauktos elektros ir elektroninės įrangos kategorijos

1. Stambūs namų apyvokos prietaisai

2. Smulkūs namų apyvokos prietaisai

3. IT ir telekomunikacinė įranga

4. Vartojimo įranga

5. Apšvietimo įranga

6. Elektriniai ir elektroniniai įrankiai (išskyrus stambius stacionarius pramoninius prietaisus)

7. Žaislai, laisvalaikio ir sporto įranga

8. Medicinos aparatai (išskyrus implantuotus ar sanitarinius produktus)

9. Stebėjimo ir kontrolės prietaisai

10. Automatiniai daiktų išdavimo įtaisai

IB PRIEDAS

Produktų, į kuriuos atsižvelgiama taikant šią direktyvą ir kurie patenka į IA priede išvardytas kategorijas, sąrašas

1. STAMBūS NAMų APYVOKOS PRIETAISAI

Stambūs šaldymo prietaisai

Šaldytuvai

Šaldymo kameros

Kiti stambūs maisto šaldymo, konservavimo ir saugojimo prietaisai Skalbimo mašinos

Drabužių džiovintuvai

Indaplovės

Maisto ruošimo prietaisai

Maisto ruošimo prietaisai

Elektrinės viryklės

Elektrinės viryklėlės

Mikrobangų krosnelės

Kiti stambūs maisto ruošimo ir kitokio maisto apdorojimo prietaisai

Elektriniai šildymo prietaisai

Elektriniai radiatoriai

Kiti stambūs kambarių, lovų, sėdimųjų baldų šildymo prietaisai

Elektriniai ventiliatoriai

Oro kondicionavimo prietaisai

Kita ventiliavimo, oro traukos ir kondicionavimo įranga

2. SMULKūS NAMų APYVOKOS PRIETAISAI

Dulkių siurbliai

Kilimų valymo prietaisai

Kiti valymo prietaisai

Siuvimo, mezgimo, audimo ir kitokie tekstilės gaminių apdorojimo prietaisai

Lygintuvai ir kiti skalbinių lyginimo, gręžimo bei kitokios priežiūros prietaisai

Skrudintuvai

Keptuvės

Smulkintuvai, kavamalės ir talpyklų ar pakuočių atidarymo ar sandarinimo įranga

Elektriniai peiliai

Plaukų kirpimo, dažymo, dantų valymo, skutimosi ir masažavimo prietaisai bei kiti kūno priežiūros prietaisai

Rankiniai ir staliniai laikrodžiai bei laiko matavimo, rodymo ar fiksavimo įranga

Svarstyklės

3. IT IR TELEKOMUNIKACINė įRANGA

Centralizuoto duomenų apdorojimo:

Universalieji komplektai

Minikompiuteriai

Spausdintuvų blokai

Asmeninio kompiuterių naudojimo:

Asmeniniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele ir klaviatūra)

Portatyviniai kompiuteriai (kartu su centriniu procesoriumi, pele ir klaviatūra)

Nešiojamieji atverčiami kompiuteriai

Delninukai

Spausdintuvai

Kopijavimo įranga

Elektrinės ir elektroninės rašomosios mašinėlės

Kišeninės ir stalinės skaičiavimo mašinėlės

bei kita elektroninio informacijos rinkimo, saugojimo, apdorojimo, pateikimo ar perdavimo įranga ir produktai

Vartotojų terminalai ir sistemos

Faksimiliniai aparatai

Teleksai

Telefonai

Taksofonai

Bevieliai telefonai

Mobilieji telefonai

Atsakiklių sistemos

ir kiti garso, vaizdo ar kitos informacijos perdavimo telekomunikacinėmis priemonėmis produktai ar įranga

4. VARTOJIMO įRANGA

Radijo aparatai

Televizoriai

Vaizdo kameros

Vaizdo magnetofonai

Aukštos kokybės garso magnetofonai

Garso stiprintuvai

Muzikos instrumentai

ir kiti garso ar vaizdo įrašymo ar atkūrimo įtaisai ar įranga, įskaitant signalus ar kitas garso ar vaizdo paskirstymo technologijas, išskyrus telekomunikacijų

5. APšVIETIMO įRANGA

Fluorescencinių lempų lemputės, išskyrus buityje naudojamas lemputes

Tiesioginės fluorescencinės lempos

Kompaktinės fluorescencinės lempos

Didelio ryškumo išlydžio lempos, įskaitant suslėgto natrio lempas ir metalų halidų lempas

Žemo slėgio natrio lempos

Kita apšvietimo įranga arba įranga, skirta šviesai skleisti ar reguliuoti, išskyrus volframines lemputes

6. ELEKTRINIAI IR ELEKTRONINIAI įRANKIAI (IšSKYRUS STAMBIUS STACIONARIUS PRAMONINIUS PRIETAISUS)

Grąžtai

Pjūklai

Siuvimo mašinos

Tekinimo, malimo, šlifavimo, smulkinimo, pjovimo, kapojimo, kirpimo, gręžimo, skylių darymo, perforavimo, lankstymo, lenkimo ar panašaus medžio, metalo ar kitų medžiagų apdorojimo įranga

Kniedijimo, kalimo, veržimo arba kniedžių, vinių, varžtų ištraukimo ar panašios paskirties įrankiai

Virinimo, litavimo ar panašios paskirties įrankiai

Skystų ar dujinių medžiagų purškimo, skleidimo, paskirstymo ar kitokio apdorojimo kitomis priemonėmis įranga

Vejos pjovimo ar kitų sodo darbų įrankiai

7. ŽAISLAI, LAISVALAIKIO IR SPORTO įRANGA

Elektriniai traukinukai ar lenktyninių automobilių komplektai

Rankiniai vaizdo žaidimų pultai

Vaizdo žaidimai

Dviračių, nardymo, bėgimo, irklavimo ir kiti kompiuteriai

Elektrinių ar elektroninių komponentų turinti sporto įranga

Monetiniai aparatai

8. MEDICINOS APARATAI (IšSKYRUS IMPLANTUOTUS AR SANITARINIUS PRODUKTUS)

Radioterapijos įranga

Kardiologiniai aparatai

Dializės aparatai

Plaučių respiratoriai

Branduolinės medicinos aparatai

Laboratorinė įranga in vitro diagnozėms

Analizatoriai

Šaldymo kameros

Vaisingumo testai

Kiti ligos, sužeidimo ar negalios nustatymo, apsaugojimo nuo jų, stebėjimo, gydymo, palengvinimo aparatai

9. STEBėJIMO IR KONTROLėS PRIETAISAI

Dūmų detektoriai

Šilumos reguliatoriai

Termostatai

Matavimo, svėrimo ar derinimo prietaisai, naudojami kaip buitinė ar laboratorijų įranga

Kiti stebėjimo ir kontrolės prietaisai, naudojami pramoniniuose įrenginiuose (pavyzdžiui, valdymo pultuose)

10. AUTOMATINIAI DAIKTų IšDAVIMO įTAISAI

Automatiniai karštų gėrimų išdavimo įtaisai

Automatiniai karštų ar šaltų butelių ar skardinių išdavimo įtaisai

Automatiniai kietų produktų išdavimo įtaisai

Automatiniai pinigų išdavimo įtaisai

Visi įtaisai, automatiškai išduodantys bet kuriuos produktus

ò naujas

I PRIEDAS

Minimalūs vežamų EEĮ atliekų stebėsenos reikalavimai

1. Kad galėtų atskirti elektros ir elektroninę įrangą nuo jos atliekų, tais atvejais, kai objekto turėtojas tvirtina ketinąs vežti ar vežąs ne EEĮ atliekas, o naudotą elektros ir elektroninę įrangą, valstybės narės valdžios institucijos tokiam tvirtinimui pagrįsti pareikalauja:

a) važtaraščio ir elektros bei elektroninės įrangos pardavimo ir (arba) nuosavybės teisių perdavimo sutarties, kurioje nurodyta, kad įranga skirta tiesiogiai pakartotinai naudoti ir gerai veikia, kopijų;

b) su kiekvienu siuntoje esančiu objektu susijusių įrodymų, kad tas objektas įvertintas ar išbandytas: dokumentų (išbandymo sertifikato, funkcinę gebą įrodančio dokumento) kopijų ir protokolo, kuriame pagal 2 punktą pateikiama visa su dokumentais susijusi informacija;

c) objekto turėtojo, organizuojančio elektros ir elektroninės įrangos vežimą, pareiškimo, kad jokios siuntoje esančios medžiagos arba įranga nelaikomos atliekomis pagal Direktyvos 2008/xx/EB dėl atliekų 3 straipsnio 1 dalyje pateiktą apibrėžtį, ir

d) kad vežami produktai būtų supakuoti taip, jog būtų apsaugoti nuo apgadinimo juos vežant, pakraunant ir iškraunant.

2. Kad galėtų įrodyti, jog vežamos ne EEĮ atliekos, o naudota elektros ir elektroninė įranga, valstybės narės reikalauja atlikti tokias naudotos elektros bei elektroninės įrangos išbandymo ir dokumentavimo procedūras:

1 procedūra. Išbandymas

a) Turėtų būti išbandoma įrangos funkcinė geba ir vertinamos pavojingos medžiagos. Išbandymas, kurį reikia atlikti, priklauso nuo elektros ir elektroninės įrangos rūšies. Daugeliu atvejų užtenka išbandyti naudotos elektros ir elektroninės įrangos pagrindines funkcijas;

b) vertinimo ir išbandymo rezultatus reikėtų registruoti.

2 procedūra. Dokumentai

a) Dokumentai tvirtai, bet ne visam laikui turėtų būti tvirtinami ant pačios elektros ir elektroninės įrangos (jei nesupakuota) arba ant pakuotės, kad juos būtų galima perskaityti neišpakuojant įrangos;

b) dokumentuose pateikiama tokia informacija:

- objekto pavadinimas (įrangos pavadinimas pagal II priedą ir kategorija pagal Direktyvos 20xx/xx/EB (Pavojingų medžiagų naudojimo apribojimo direktyvos) I priedą);

- objekto atpažinties numeris (tipo numeris);

- gamybos metai (jei žinomi);

- už įrangos funkcinės gebos įrodymus atsakingos bendrovės pavadinimas ir adresas;

- pirmiau aprašyto išbandymo rezultatai;

- atlikto išbandymo rūšis.

3. Be dokumento, kurio reikalaujama pagal 1 punktą, prie kiekvieno naudotos elektros ir elektroninės įrangos krovinio (pvz., vežimo konteinerio, sunkvežimio) turi būti pridedama:

a) CMR dokumentas;

b) atsakingo asmens pareiškimas apie jo atsakomybę.

4. Jei nepateikiami pagal 1 ir 3 punktus reikalaujami dokumentai ir jei įranga netinkamai supakuota, valstybės narės valdžios institucijos daro prielaidą, kad objektas yra pavojingos EEĮ atliekos ir kad krovinys vežamas neteisėtai. Tokiu atveju apie tai pranešama atitinkamoms kompetentingoms institucijoms ir su kroviniu elgiamasi taip, kaip nurodyta Atliekų vežimo reglamento 24 ir 25 straipsniuose. Daugeliu atvejų už vežamą krovinį atsakingi asmenys savo lėšomis turės atliekas vežti atgal į išsiuntimo šalį, ir jiems gali būti taikomos baudžiamosios sankcijos. Tikėtina, kad valstybėse narėse, kurių valdžios institucijoms tenka pareiga įrodyti, kad objektai yra ne elektros ir elektroninė įranga, o EEĮ atliekos, dėl nepateiktų tinkamų dokumentų ir netinkamo pakavimo būdo labai sulėtės tolesnis atliekų gabenimas, nes bus atliekami būtini tyrimai siekiant nustatyti, kas yra vežama.

ê 2002/96/EB

II PRIEDAS

68 straipsnio 21 dalyje nurodytas elektros ir elektroninės įrangos atliekų medžiagų ir komponentų atrankinis apdorojimas

1. Iš bet kurių atskirai sukauptų EEĮ atliekų būtinai turi būti pašalintos bent šios medžiagos, preparatai ir komponentai:

- laikantis 1996 m. rugsėjo 16 d. Tarybos direktyvos 96/59/EB dėl polichlorintų bifenilų ir polichlorintų terfenilų šalinimo[35], kondensatoriaipolichlorinti bifenilai (PCB), kuriuose yra polichlorintų bifenilų (PCB)kondensatorių,

- gyvsidabrio turintys komponentai, tokie kaip jungikliai arba lempos,

- baterijos,

- mobiliųjų telefonų ir kitų prietaisų spausdintinėsių schemų plokštelės, jei spausdintinių schemų plokščiųtelių plotas yra didesnis kaip 10 kvadratinių centimetrų,

- dažųtonerių kasetės, skystos ir tirštos, taip pat spalviniai toneriaispalvoti dažomieji milteliai,

- plastmasės, kuriose yra bromintų liepsnos lėtiklių,

- asbesto atliekos ir asbesto turintys komponentai,

- elektroniniai vamzdžiai,

- chlorfluorangliavandeniliai (CFC), hidrochlorfluorangliavandeniliai (HCFC) arba hidrofluorangliavandeniliai (HFC), angliavandeniliai (HC),

- dujošvytės lempos,

- skystųjų kristalų ekranai (kurjei reikia, kartu su jų gaubtais), kurių paviršius didesnis kaip 100 kvadratinių centimetrų, bei visi dujošvyčių lempų ekranai,

- išoriniai elektros kabeliai,

- refraktoriniųugniai atsparių keraminių pluoštų turintys komponentai, kaip apibrėžta 1997 m. gruodžio 5 d. Komisijos direktyvoje 97/69/EB, su technikos pažanga derinančioje Tarybos direktyvą 67/548/EEB dėl pavojingų medžiagų klasifikavimą, pakavimą ir ženklinimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų suderinimo[36],

- radioaktyviųjų medžiagų turintys komponentai, išskyrus komponentus, kuriems netaikomosi šie nereguliuojamos veiklos ribinės vertės reikalavimai, nurodytosų 1996 m. gegužės 13 d. Tarybos direktyvos 96/29/Euratomas, nustatančios pagrindinius darbuotojų ir gyventojų sveikatos apsaugos nuo jonizuojančiosios spinduliuotės saugos standartus[37], 3 straipsnyje ir I priede,

- elektrolitiniai kondensatoriai, turintys pavojingų medžiagų (> 25 mm aukščio, > 25 mm skersmens arba atitinkamai panašaus tūrio).

Šios medžiagos, preparatai ir komponentai šalinami arba naudojami utilizuojami laikantis Tarybos direktyvos 75/442/EEB 4 straipsnio.

2. Šie atskirai sukauptų EEĮ atliekų komponentai turi būti apdoroti, kaip nurodyta:

- nuo elektroniniųai vamzdžiųai: turi būti pašalinta fluorescencinė danga,

- įrangosa, turinčiosti ozonoą sluoksnį ardančių dujų arba dujų, kurių visuotinio klimato globalinio atšilimo skatinimo potencialas viršija 15,: esančių pvz., putose ir šaldymo kontūruose, esančios dujos turi būti tinkamai ištraukiamos ir atitinkamai apdorojamos. Ozonoą sluoksnį ardančios dujos turi būti apdorotos pagal 2000 m. birželio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2037/2000 dėl ozono sluoksnį ardančių medžiagų[38],

- iš dujošvyčiųtės lempųos: pašalinamas gyvsidabris.

3. Atsižvelgiant į aplinkosaugos aspektus bei pageidautiną medžiagų ir komponentų pakartotinį naudojimą ir perdirbimą, šio priedo 1 ir 2 dalys taikomos taip, kad nebūtų trukdoma aplinkai tinkamu būdu pakartotinai panaudoti arba perdirbti komponentus ar neišardytus visus prietaisus.

ê 2008/34/EB 1 straipsnio 5 dalis (pritaikytas)

4. Laikydamasi 14 straipsnio 3 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu, Komisija pirmiausia įvertina, ar įrašai dėl mobiliųjų telefonų spausdintinių schemų plokštelių ir skystųjų kristalų ekranų turi būti iš dalies keičiami.

ê 2002/96/EB

III PRIEDAS

Techniniai reikalavimai, nurodyti 86 straipsnio 3 dalyje

1. EEĮ atliekų prieš jas apdorojant saugojimo (taip pat laikino saugojimo) vietos (nepažeidžiant Tarybos direktyvos 1999/31/EB reikalavimų):

18. atitinkamų vietų nepralaidūs paviršiai, kur įdiegti išsiliejusių skysčių surinkimo įrenginiai ir prireikus nusodinimotuvai ir riebalų šalinimo bei valymo įrenginiai,

19. atitinkamų vietų orų pokyčiams atspari danga.

2. EEĮ atliekų apdorojimo vietos:

20. svarstyklės apdorotų atliekų svoriui matuoti,

21. atitinkamų vietų nepralaidūs ir orų pokyčiams atsparūs paviršiai, kur įdiegti išsiliejusių skysčių surinkimo įrenginiai ir prireikus nusodinimo ir riebalų šalinimo bei valymo įrenginiai,

22. išrinktų atsarginių dalių atitinkami saugojimo įrenginiai,

23. baterijų, kondensatorių, kuriuose yra polichlorintų bifenilų bei polichlorintų terfenilų, kuriuose yra kondensatorių ir kitų pavojingų atliekų, pavyzdžiui, radioaktyviųjų atliekų, atitinkami saugojimo konteineriai,

24. vandens valymo įranga, atitinkanti sveikatos apsaugos ir aplinkosaugos reikalavimus.

IV PRIEDAS

Elektros ir elektroninės įrangos žymėjimo ženklas

Ženklas, rodantis, kad elektros ir elektroninė įranga turi būti kaupiama renkama atskirai – perbraukta ratukinė šiukšlių dėžė, kaip parodyta toliau. Šis ženklas turi būti spausdinamas matomai, aiškiai ir neištrinamai.

[pic]

ń

V PRIEDAS

A dalis

Panaikinta direktyva ir jos vėlesni pakeitimai

(nurodyti 22 straipsnyje)

Direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų | (OL L 37, 2003 2 13, p. 24) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/108/EB | (OL L 345, 2003 12 31, p. 106) |

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/34/EB | (OL L 81, 2008 3 20, p. 65) |

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminų sąrašas

(nurodytas 22 straipsnyje)

Direktyva | Perkėlimo terminas |

2002/96/EB | 2004 m. rugpjūčio 13 d. |

2003/108/EB | 2004 m. rugpjūčio 13 d. |

2008/34/EB | - |

VI PRIEDAS

Atitikmenų lentelė

Direktyva 2002/96/EB | Ši direktyva |

1 straipsnis | - |

- | 1 straipsnis |

2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 1 dalis |

2 straipsnio 2 dalis | 2 straipsnio 2 dalis |

- | 2 straipsnio 3 dalies įžanginė formuluotė |

2 straipsnio 3 dalis | 2 straipsnio 3 dalies a punktas |

Iš dalies 2 straipsnio 1 dalis | 2 straipsnio 3 dalies b punktas |

- | 2 straipsnio 3 dalies c punktas |

IB priedo 5 punktas | 2 straipsnio 3 dalies d punktas |

IB priedo 8 punktas | 2 straipsnio 3 dalies e punktas |

- | 2 straipsnio 4 dalis |

3 straipsnio a – d punktai | 3 straipsnio a – d punktai |

- | 3 straipsnio e punktas |

3 straipsnio e punktas | 3 straipsnio f punktas |

3 straipsnio f punktas | 3 straipsnio g punktas |

3 straipsnio g punktas | 3 straipsnio h punktas |

3 straipsnio h punktas | 3 straipsnio i punktas |

3 straipsnio i punktas | 3 straipsnio j punktas |

3 straipsnio j punktas | 3 straipsnio k punktas |

3 straipsnio k punktas | 3 straipsnio l punktas |

3 straipsnio l punktas | - |

- | 3 straipsnio m punktas |

3 straipsnio m punktas | 3 straipsnio n punktas |

- | 3 straipsnio o–s punktai |

4 straipsnis | 4 straipsnis |

5 straipsnio 1–3 dalys | 5 straipsnio 1–3 dalys |

- | 6 straipsnio 1 dalis |

5 straipsnio 4 dalis | 6 straipsnio 2 dalis |

5 straipsnio 5 dalis | - |

- | 7 straipsnis |

- | 8 straipsnio 1 dalis |

6 straipsnio 1 dalies pirma bei antra pastraipos ir 3 dalis | 8 straipsnio 2, 3 dalys, 4 dalies pirma pastraipa ir antros pastraipos 1 sakinys |

II priedo 4 punktas | 8 straipsnio 4 dalies antros pastraipos antras sakinys |

6 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 8 straipsnio 5 dalis |

6 straipsnio 6 dalis | 8 straipsnio 6 dalis |

6 straipsnio 2 dalis | 9 straipsnio 1 ir 2 dalys |

6 straipsnio 4 dalis | 9 straipsnio 3 dalis |

6 straipsnio 5 dalis | 10 straipsnio 1 ir 2 dalys |

- | 10 straipsnio 3 dalis |

7 straipsnio 1 dalis | - |

7 straipsnio 2 dalis | 11 straipsnio 1 dalis |

- | 11 straipsnio 2 dalis |

7 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | 11 straipsnio 3 dalis |

7 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | - |

7 straipsnio 4 dalis | - |

7 straipsnio 5 dalis | 11 straipsnio 4 dalis |

8 straipsnio 1 dalis | 12 straipsnio 1 dalis |

8 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos | 12 straipsnio 2 dalies pirma ir antra pastraipos |

8 straipsnio 2 dalies trečia pastraipa | - |

8 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa | 12 straipsnio 3 dalies pirma pastraipa |

8 straipsnio 3 dalies antra pastraipa | - |

8 straipsnio 4 dalis | - |

9 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 13 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

9 straipsnio 1 dalies antra pastraipa | - |

9 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa | 13 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

9 straipsnio 1 dalies ketvirta pastraipa | 13 straipsnio 1 dalies trečia pastraipa |

9 straipsnio 2 dalis | 13 straipsnio 2 dalis |

- | 14 straipsnio 1 dalis |

10 straipsnio 1 dalis | 14 straipsnio 2 dalis |

10 straipsnio 2 dalis | 14 straipsnio 3 dalis |

10 straipsnio 3 dalis | 14 straipsnio 4 dalis |

10 straipsnio 4 dalis | 14 straipsnio 5 dalis |

11 straipsnis | 15 straipsnis |

- | 16 straipsnio 1–4 dalys |

12 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa | 16 straipsnio 5 dalis |

12 straipsnio 1 dalies trečia ir ketvirta pastraipos | - |

12 straipsnio 2 dalis | 16 straipsnio 6 dalis |

13 straipsnis | 17 straipsnis |

14 straipsnis | 18 straipsnis |

15 straipsnis | 19 straipsnis |

16 straipsnis | 20 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa |

- | 20 straipsnio 1 dalies antra pastraipa |

- | 20 straipsnio 2 ir 3 dalys |

17 straipsnio 1–3 dalys | 21 straipsnio 1–3 dalys |

17 straipsnio 4 dalis | - |

- | 22 straipsnis |

18 straipsnis | 23 straipsnis |

19 straipsnis | 24 straipsnis |

IA priedas | - |

IB priedas | - |

- | I priedas |

II–IV priedai | II–IV priedai |

- | V priedas |

- | VI priedas |

FINANSINĖ TEISĖS AKTO, KURIO POVEIKIS BIUDŽETUI SUSIJĘS TIK SU PAJAMOMIS, PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų, panaikinanti Direktyvą 2002/96/EB .

2. BIUDŽETO EILUTĖS

Skyrius ir straipsnis:

Atitinkamais metais biudžete numatyta suma:

3. FINANSINIS POVEIKIS

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio.

( Pasiūlymas neturi finansinio poveikio išlaidoms, bet turi tokį finansinį poveikį įplaukoms:

(mln. EUR dešimtųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė | Įplaukos[39] | 12 mėnesių laikotarpis, prasidedantis (metai-mėnuo-diena) | [n metai] |

Straipsnis ... | Poveikis nuosaviems ištekliams |

Straipsnis ... | Poveikis nuosaviems ištekliams |

Padėtis pradėjus taikyti priemonę |

[n+1] | [n+2] | [n+3] | [n+4] | [n+5] |

Straipsnis ... |

Straipsnis ... |

4. KOVOS SU SUKČIAVIMU PRIEMONĖS

5. KITOS PASTABOS

[1] COM(2008) 505 ir SEC(2008) 2367.

[2] OL C 365 E, 2000 12 19, p. 184 ir OL C 240 E, 2001 8 28, p. 298. Ö OL C , , p. . Õ

[3] OL C 116, 2001 4 20, p. 38. Ö OL C , , p. . Õ

[4] OL C 148, 2001 5 18, p. 1. Ö OL C , , p. . Õ

[5] OL L 37, 2003 2 13, p. 24.

[6] OL C 138, 1993 5 17, p. 5.

[7] OL C 76, 1997 3 11, p. 1.

[8] OL C 362, 1996 12 2, p. 241.

[9] OL C , , p. .

[10] OL L 191, 2005 7 22, p. 29–58.

[11] OL L 37, 2003 2 13, p.19–23.

[12] OL L 194, 1975 7 25, p. 47. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos sprendimu 96/350/EB (OL L 135, 1996 6 6, p. 32).

[13] OL L 114, 2006 4 27, p. 9–21.

[14] COM(2008)505 ir SEC(2008)2367.

[15] OL L 266, 2006 9 26, p. 1–14. Direktyva su pakeitimais, padarytais Direktyva 2008/12/EB (OL L 76, 2008 3 19, p. 39).

[16] OL L 78, 1991 3 26, p. 38. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 98/101/EB (OL L 1, 1999 1 5, p. 1).

[17] COM(2008)505 ir SEC(2008)2367.

[18] OL L 24, 2008 1 29, p. 8 OL L 257, 1996 10 10, p. 26–40.

[19] OL L 118, 2001 4 27, p. 41.

[20] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[21] OL L 144, 1997 6 4, p. 19.

[22] OL 196, 1967 8 16, p. 1. Direktyva su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/59/EB (OL L 225, 2001 8 21, p. 1).

[23] OL L 200, 1999 7 30, p. 1. Direktyva su pakeitimais, padarytais Komisijos direktyva 2001/60/EB (OL L 226, 2001 8 22, p. 5).

[24] OL L 190, 2006 7 12, p. 1–98. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1379/2007 (OL L 309, 2007 11 27, p. 7.).

[25] OL L 30, 1993 2 6, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2557/2001 (OL L 349, 2001 12 31, p. 1).

[26] OL L 316, 2007 12 4, p. 6.

[27] OL L 166, 1999 7 1, p. 6. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2243/2001 (OL L 303, 2001 11 20, p. 11).

[28] OL L 185, 1999 7 17, p 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Komisijos reglamentu (EB) Nr. 2243/2001.

[29] OL L 114, 2001 4 24, p. 1.

[30] Šį standartą 2006 m. kovo mėn. priėmė Europos elektrotechnikos standartizacijos komitetas (CENELEC).

[31] OL L 78, 2004 3 16, p. 56.

[32] OL L 119, 2005 5 11, p. 13.

[33] OL L 377, 1991 12 31, p. 48.

[34] OL L 182, 1999 7 16, p. 1.

[35] OL L 243, 1996 9 24, p. 31.

[36] OL L 343, 1997 12 13, p. 19.

[37] OL L 159, 1996 6 29, p. 1.

[38] OL L 244, 2000 9 29, p. 1. Reglamentas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Reglamentu (EB) Nr. 2039/2000 (OL L 244, 2000 9 29, p. 26).

[39] Tradicinių nuosavųjų išteklių atveju (žemės ūkio mokesčiai, cukraus mokesčiai, muitai) turi būti nurodytos grynosios sumos, t. y. bendros sumos atskaičius 25 % surinkimo išlaidų.