14.1.2010   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

CE 8/12

A.

kadangi aukštos kokybės švietimas ir mokymas įvairiapusiai naudingas ne tik darbo vietų kūrimo ir konkurencingumo skatinimo srityse, bet ir yra svarbi mokymosi visą gyvenimą dalis,

B.

kadangi svarbu ugdyti savarankiškus, informuotus ir socialinės sanglaudos siekiančius asmenis ir kadangi mokymo kokybė yra vienas iš svarbiausių veiksnių, nuo kurio priklauso Europos Sąjungos socialinė ir ekonominė sanglauda, darbo vietų kūrimas, konkurencingumas ir augimo galimybės globalizuotame pasaulyje,

C.

kadangi Europos socialinis fondas gali labai prisidėti prie švietimo ir mokymo plėtros ir geresnio mokytojų švietimo,

D.

kadangi mokytojų rengimo kokybė atsispindi švietimo praktikoje ir tiesiogiai veikia ne tik mokinių žinias, bet ir jų asmenybės formavimą – ypač pirmaisiais mokymosi metais,

E.

kadangi sunkumai, su kuriais susiduria mokytojai, nuolat auga, nes švietimo aplinka darosi vis sudėtingesnė ir įvairesnė; kadangi šie sunkumai – tai ir pažanga informacijos ir ryšių technologijų (IRT) srityje, ir socialinės bei šeimos struktūros pokyčiai, daugelyje mokyklų auganti mokinių įvairovė dėl padidėjusios imigracijos ir daugiakultūrės visuomenės atsiradimo, mokyklų autonomijos stiprėjimas (dėl kurios mokytojams atsiranda daugiau pareigų), būtinybė skirti daugiau dėmesio pavienių mokinių mokymosi poreikiams,

F.

kadangi nustatytas aiškus ir teigiamas ryšys tarp aukštos kokybės mokytojų rengimo ir gerų mokinių rezultatų,

G.

kadangi, atsižvelgiant į didėjantį informacijos srautą, susijusį su šiuo metu vykstančiu skaitmeninimu, turi būti didinami pajėgumai – siekiant, kad vartotojai žiniasklaida ir jos turiniu galėtų naudotis veiksmingai pagal savo tikslus ir poreikius; kadangi švietimas žiniasklaidos srityje yra pedagoginio požiūrio į žiniasklaidą elementas, kuris turėtų padėti išmokyti kritiškai ir apmąstant naudotis visomis žiniasklaidos rūšimis,

H.

kadangi Sąjungoje daugiau nei 80 proc. pradinių mokyklų mokytojų ir 97 proc. ikimokyklinio ugdymo įstaigų mokytojų yra moterys, o vidurinio švietimo įstaigose jų yra tik 60 proc.,

I.

kadangi mokytojų ugdymo kokybė gali paveikti pradinėje mokykloje įgytų žinių kokybę ir vyresnių mokinių skaitymo įgūdžius,

J.

kadangi ikimokyklinio ir pradinio švietimo poveikis itin svarbus tolesniems vaiko mokslo rezultatams,

K.

kadangi Sąjungoje esama daugiau negu 27 skirtingų mokytojų rengimo programų, tačiau sunkumai, su kuriais susiduria mokytojai, iš esmės visose valstybės narėse yra panašūs,

L.

kadangi mokytojo darbas – tai profesija iš pašaukimo, ir siekiant išlaikyti gerus darbuotojus svarbu užtikrinti didelio pasitenkinimo darbu jausmą,

M.

kadangi būtų neteisinga manyti, kad mokytojai vieninteliai atsakingi už jų vykdomą švietimo veiklą; kadangi būtina pabrėžti, kad mokytojų gebėjimas tinkamai mokyti visus savo mokinius, kurti draugišką atmosferą ir mažinti smurtą yra tiesiogiai susijęs su mokymo sąlygomis, turimomis pagalbinėmis priemonėmis, mokinių, turinčių mokymosi sunkumų, skaičiumi klasėje, socialine ir kultūrine aplinka mokykloje, šeimų bendradarbiavimu ir socialine parama; kadangi mokytojo įsipareigojimas labai priklauso nuo visuomenės įsipareigojimo švietimo srityje – šių dviejų veiksnių sąveika padeda siekti geresnio švietimo,

N.

kadangi reikia dėti visas pastangas, siekiant užtikrinti, kad visi mokytojai jaustųsi esą gerbiamos ir vertinamos profesijos atstovai – atsižvelgiant į tai, kad profesinė tapatybė labai priklauso nuo visuomenės požiūrio,

O.

kadangi siekiant pritraukti puikiai besimokančius mokinius rinktis šią profesiją reikia užtikrinti atitinkamą aukštą socialinio pripažinimo, statuso ir atlyginimo lygį,

P.

kadangi mokytojų socialinis ir lavinimo vaidmuo yra svarbus ne tik tose srityse, kurios tradiciškai siejamos su jų darbu – mokytojai gali būti pavyzdžiu,

Q.

kadangi lygių galimybių visiems tikslas įtvirtintas ES sutartyje, ypač jos 13 straipsnyje, kuris yra diskriminacijos dėl lyties, rasinės ar etninės kilmės, religijos ar tikėjimo, negalios, amžiaus ar seksualinės orientacijos panaikinimo teisinis pagrindas,

R.

kadangi mokyklų kokybė labai priklauso nuo jų autonomijos planavimo ir valdymo srityse,

S.

kadangi fizinio lavinimo mokytojų profesinė kvalifikacija labai svarbi vaikų fizinio ir protinio vystymosi, taip pat sveiko gyvenimo būdo ugdymo požiūriu,

1.

labai pritaria tyrimams, pagal kuriuos galima daryti išvadą, kad pagerinus mokytojų rengimo kokybę gerėja mokinių mokymosi rezultatai;

2.

mano, kad pagrindiniai švietimo ministerijų prioritetai turėtų būti galimybė gauti daugiau ir geresnės kokybės mokytojų švietimo paslaugų bei politika, skirta pritraukti geriausius kandidatus, kurie rinktųsi mokytojo profesiją;

3.

mano, kad išaugusios švietimo išlaidos turėtų būti skiriamos toms sritims, kuriose užtikrinama didžiausia mokinių mokymosi rezultatų pažanga;

4.

pabrėžia, kad valstybės narės turėtų skirti daugiau dėmesio ir išteklių mokytojų mokymui siekiant, kad būtų padaryta didelė pažanga vykdant Lisabonos strategijos „Švietimo ir mokymo 2010“ tikslus, t. y. kad pagerėtų švietimo kokybė ir kad visoje Sąjungoje būtų įdiegtas mokymasis visą gyvenimą;

5.

labai pritaria, kad būtų skatinamas nuolatinis ir nuoseklus mokytojų profesinis tobulėjimas per visą jų karjerą; rekomenduoja suteikti visiems mokytojams galimybes (akademines, darbo ir finansines, pvz., vyriausybės stipendijas) tobulinti ir atnaujinti savo įgūdžius, kvalifikaciją ir pedagogines žinias; mano, kad šios mokymosi galimybės turi būti parengtos taip, kad mokymo metu įgyta kvalifikacija būtų pripažįstama visose valstybėse narėse;

6.

pabrėžia, kad būtinas intensyvesnis tarpvalstybinis dialogas ir keitimasis patirtimi, ypač kalbant apie tęstinio profesinio tobulinimosi galimybių ikimokyklinio, pradinio ugdymo ir vidurinio mokymo mokytojams sudarymą ir jų veiksmingumą;

7.

ragina, kad ypatingas dėmesys būtų skiriamas naujų mokytojų pirmajam priėmimui į darbą; ragina kurti paramos tinklus ir kuravimo programas, kurias vykdant mokytojai, kurių patirtis ir kompetencija yra įrodyta, galėtų atlikti pagrindinį vaidmenį ir mokyti naujus kolegas, perduoti sėkmingos karjeros metu surinktas žinias, skatinti mokytis komandoje ir padėti spręsti problemą, kad iš darbo neišeitų daug naujų darbuotojų; mano, kad kartu dirbantys ir besimokantys mokytojai galėtų prisidėti prie mokyklos mokymosi rezultatų ir bendros mokymosi aplinkos gerinimo;

8.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad, skirdamos pagrindinį dėmesį geriausių mokytojų įdarbinimui ir išlaikymui, visų pirma padarydamos šią profesiją pakankamai patrauklią, jos taip pat siektų, kad visais mokymosi lygiais mokytojų sudėtis mokyklose atitiktų visuomenės socialinę ir kultūrinę įvairovę;

9.

pabrėžia, kad yra glaudus ryšys tarp mokytojo darbo, kaip patrauklios ir pasitenkinimą teikiančios profesijos, turinčios daug karjeros galimybių, užtikrinimo ir sėkmingo motyvuotų, puikiai besimokančių absolventų ir specialistų įdarbinimo; ragina valstybes nares imtis tolesnių priemonių siekiant skatinti, kad mokytojo karjerą rinktųsi puikiai besimokantys mokiniai;

10.

pabrėžia ypatingą lyčių politikos svarbą, taip pat pabrėžia tai, kad ypač svarbu užtikrinti ikimokyklinės ir pradinės mokyklos mokytojų kokybę ir kad jiems būtų suteikiama tinkama socialinė ir profesinė parama, kurios reikia jų pareigoms atlikti;

11.

pripažįsta, kad svarbu, jog mokytojai nuolat dalyvautų su jų mokymo veikla susijusiose darbo ir diskusijų grupėse; vykdyti šią veiklą turėtų padėti ekspertai ir švietimo institucijos; mano, kad dalyvavimas kritiškuose mokymo proceso aptarimuose turėtų skatinti didesnį mokytojų susidomėjimą savo darbu – dėl to turėtų pagerėti jų darbo kokybė;

12.

mano, kad mokykla turi būti svarbi vaikų socialinio gyvenimo ir mokymosi veikėja, taip pat teikti jiems dalyvavimo demokratinėje visuomenėje žinias ir įgūdžius; pabrėžia, kad svarbu, jog rengiant mokytojams skirtus veiksmingus mokinių ugdymo metodus dalyvautų kvalifikuoti, kompetentingi ir patyrę mokytojai;

13.

ragina valstybes nares užtikrinti, kad valstybinėse švietimo sistemose fizinio lavinimo pamokas vestų tik kvalifikuoti fizinio lavinimo mokytojai;

14.

pabrėžia didelius mokytojų vidutinės algos skirtumus ne tik skirtingose valstybėse narėse, bet ir palyginti su vidutinėmis nacionalinėmis pajamomis ir vienam gyventojui tenkančiu BVP; mano, kad mokytojai galėtų gauti gerą užmokestį, kuris atitiktų jų svarbą visuomenei ir ragina vykdyti veiksmus, kurie padėtų užkirsti kelią geriausių mokytojų vadinamajam protų nutekėjimui į geriau mokamas privataus sektoriaus darbo vietas, ypač mokslo ir technologijos srityse;

15.

pabrėžia, kad mokytojai turėtų būti geriau pasirengę atitikti jiems keliamus naujus reikalavimus; pripažįsta, kad IRT pažanga mokytojams kelia sunkumų, tačiau taip pat suteikia naujų galimybių; ragina, kad IRT švietimas būtų laikomas prioritetu pirmuoju ir po jo einančiu mokymo etapu siekiant užtikrinti naujausias technologinės plėtros ir jos pritaikymo švietimo srityje žinias ir būtinus mokytojų įgūdžius naudotis jomis pamokose;

16.

mano, kad mokymu, be kitų dalykų, turi būti siekiama supažindinti mokytojus su reikiamomis naujovėmis, kad į jų veiklą ir naujus dalykus būtų įtrauktas aplinkos aspektas; palankiai vertina teritorinius seminarus, skirtus su konkrečia aplinka susijusiems poreikiams nustatyti ir mokyklose rengiamus kursus, skirtus konkrečios mokymo įstaigos darbuotojams padėti įgyvendinti konkrečius projektus, pagal kuriuos atsižvelgiama į jų poreikius ir į jų konkrečią aplinką;

17.

pabrėžia, kad mokytojų judumas, aktyvesnis bendradarbiavimas ir komandinis darbas gali padėti skatinti mokymo metodų kūrybingumą ir naujoviškumą, o taip būtų palengvinamos sąlygos pažangiausia patirtimi grindžiamam mokymui diegti;

18.

ragina Komisiją stiprinti turimus finansinius išteklius siekiant remti mokytojų švietimą pasitelkus Mokymosi visą gyvenimą programą, ypač skatinti kaimyninių šalių ir regionų mokyklų mokytojų mainus; pabrėžia, kad judumas sudaro sąlygas tarp mokytojų skleisti idėjas ir geriausią patirtį, taip pat skatinti užsienio kalbų įgūdžių tobulinimą ir kitų kultūrų supratimą; pabrėžia, kad mokytojai savo karjeros metu turėtų naudotis didesnėmis kalbų mokymosi galimybėmis, o tai, inter alia, sudarys sąlygas maksimaliai pasinaudoti Sąjungos judumo programose numatytomis galimybėmis;

19.

ragina mokytojų rengimo procese pirmenybę teikti žiniasklaidos studijoms, o žiniasklaidos studijų programas padaryti svarbiu pagrindinio mokytojų ugdymo dalyku;

20.

pabrėžia, kad, kalbant apie šias mokytojų judumo programas, ypač svarbios mokyklų partnerystės programos „Comenius“ ir „Comenius – regio“;

21.

labai pritaria tam, kad užsienio kalbų būtų pradedama mokytis labai anksti ir kad kalbų pamokos būtų įtrauktos į pradinių mokyklų mokymo programas; pabrėžia, kad siekiant įdarbinti ir mokyti užsienio kalbų mokytojus ypač svarbu užtikrinti pakankamas investicijas;

22.

pabrėžia, kad kiekvienas mokytojas turėtų pavyzdingai mokėti savo gimtąją kalbą, nes ji yra pagrindinė tinkamo žinių perdavimo priemonė, palengvina mokiniams mokytis kitus dalykus ir ugdo jų gebėjimą bendrauti – tai labai svarbus daugelio profesijų veiksnys;

23.

pabrėžia, kad visose valstybėse narėse mokytojai turėtų turėti pažymėjimą, kad moka bent vieną plačiau vartojamą užsienio kalbą;

24.

ragina, kad į mokytojų tobulinimąsi mokykloje, taip pat pomokyklinį ir neakivaizdinį tobulinimąsi būtų įtrauktas žiniasklaidos pažinimas – bendradarbiaujant valdžios institucijoms ir privačiam sektoriui turi būti vykdomos žiniasklaidos studijos ir šio dalyko mokymas visą gyvenimą;

25.

pabrėžia, kad nieko nėra geriau už laiką, kurį mokytojai praleidžia klasėje su mokiniais, ir išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daugėjant administracijos ir raštvedybos užduočių, mokytojas galbūt mažiau laiko praleis klasėje ir rengdamasis pamokoms;

26.

ragina pilietinį švietimą padaryti privalomą ir mokytojų rengimo ir mokyklos programų dalyku, kad mokytojai ir mokiniai žinotų pagrindinius dalykus apie piliečių teises ir pareigas, Sąjungą, galėtų analizuoti ir kritiškai vertinti svarbiausias politines ir socialines realijas ir procesus;

27.

mano, kad kiekviena mokykla turi ypatingą ryšį su vietos bendruomene, todėl mokyklų vadovams turėtų tekti didesnė atsakomybė priimant sprendimus, nes tai leistų jiems kartu su tėvais ir vietos suinteresuotosiomis šalimis spręsti švietimo problemas ir vykdyti mokymo reikalavimus, kurie būdingi jų aplinkai; pabrėžia, kad atsiradus labai įvairių imigrantų mokytojai privalo išmanyti įvairias kultūrines realijas ir procesus, vykstančius ne tik mokykloje, bet ir imigrantų šeimose ir jų gyvenamojoje aplinkoje (kurioje klesti įvairovė);

28.

pabrėžia programos „Comenius“ naudą mokytojams ir mažoms bendruomenėms, ypač socialiai ir ekonomiškai atsilikusioms teritorijoms, nes skatina integraciją ir suteikia žinių apie europinį švietimą;

29.

pritaria valstybių narių susitarimui veikti kartu siekiant stiprinti mokytojų švietimo politikos koordinavimą, ypač pasitelkiant atvirą koordinavimo metodą; ragina valstybes nares iki galo pasinaudoti šia galimybe mokytis vienoms iš kitų ir prašo, kad būtų konsultuojamasi dėl šios srities tvarkaraščio ir raidos;

30.

pabrėžia, kad reikia pateikti geresnę statistiką apie mokytojų mokymą visoje Sąjungoje, kad būtų skatinama dalytis informacija, daugiau bendradarbiauti ir keistis geriausia patirtimi; siūlo, kad valstybės narės, bendradarbiaudamos su Komisija, numatytų sistemą, pagal kurią būtų užtikrinama galimybė iš karto pasinaudoti lyginamaisiais duomenimis apie ikimokyklinių įstaigų, pradinių ir vidurinių mokyklų mokytojų rengimą;

31.

mano, kad siekiant kovoti su smurtu mokyklose būtinas glaudesnis mokyklų vadovų ir tėvų bendradarbiavimas, taip pat būtina sukurti priemones ir procedūras, kuriomis ši problema būtų veiksmingai sprendžiama;

32.

pabrėžia, kad mokymo, taip pat mokytojų rengimo procesuose svarbu atsižvelgti į lyčių aspektą;

33.

ragina Komisiją skleisti žinias apie valstybių narių gerąją patirtį, kai, vykdant mokyklų projektus, pagerėjo bendrosios žinios, pvz., žinios apie sveiką mitybą ir sportą, namų ūkio ir asmeninių finansų planavimą;

34.

ragina valstybes nares į mokytojų rengimo programas įtraukti konfliktų sprendimo dalykus, kad mokytojai išmoktų naujų visų rūšių konfliktų klasėse sprendimo būdų ir kovos su smurtu ir agresija strategijų;

35.

ragina valstybes nares į mokytojų rengimo programas įtraukti pagrindines žinias apie Europos Sąjungą, jos institucijas ir jų veikimą ir rengti mokytojų stažuotojų apsilankymus Sąjungos institucijose;

36.

paveda Pirmininkui perduoti šią rezoliuciją Tarybai ir Komisijai bei valstybių narių vyriausybėms ir parlamentams, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), UNESCO ir Europos Tarybai.