52008DC0447

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 15.7.2008

KOM(2008)447 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir Meksikos strateginės partnerystės link

KOMISIJOS KOMUNIKATAS TARYBAI IR EUROPOS PARLAMENTUI

ES ir Meksikos strateginės partnerystės link

1. Meksika pasaulinėje arenoje

Meksika yra viena iš dviejų labiausiai išvystytos ekonomikos šalių Lotynų Amerikoje. Joje gyvena daugiau kaip 105 mln. gyventojų, o pajamos vienam gyventojui siekia beveik 10 000 USD. Nuo 1994 m. Meksika yra Šiaurės Amerikos laisvosios prekybos susitarimo (NAFTA) narė ir yra sudariusi laisvosios prekybos susitarimus (LPS) su didžiaisiais prekybos partneriais. Dabar Meksika yra viena iš nedaugelio sparčiai augančių šalių, pasirašiusių LPS su JAV, ES ir Japonija. Be to, ji pasirašiusi susitarimus su dauguma Lotynų Amerikos šalių, ELPA šalimis ir Izraeliu. Šis prekybos susitarimų tinklas apima labai didelę jos užsienio prekybos dalį.

Meksika yra vienintelė Lotynų Amerikos šalis, priklausanti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (OECD), prie kurios prisijungė 1994 m. Būdama sparčiai augančios ekonomikos šalimi, Meksika daro didelę įtaką OECD plėtros ir aktyvesnio dalyvavimo procesui, kuriuo siekiama įtraukti kitas sparčiai augančias ekonomikas į bendrą Heiligendamo dialogo procesą. Ji taip pat yra aktyvi Pasaulio prekybos organizacijos narė.

Meksikos makroekonominis pagrindas yra tvirtas. Jos ryšiai su tarptautinėmis finansų įstaigomis iš esmės galėtų būti pavyzdys dabartinei Lotynų Amerikai. Meksika yra viena iš pasaulio šalių, į kurias plūsta daugiausia tiesioginių užsienio investicijų (TUI). Meksika gauna didžiausią TUI kiekį iš paramą gaunančių šalių Lotynų Amerikoje (174 mlrd. EUR). Be to, Meksika tampa vienu iš nedaugelio svarbių Lotynų Amerikos TUI šaltinių trečiosioms šalims (26,7 mlrd. EUR), iš kurių didžiausios – JAV, ES ir tam tikros Lotynų Amerikos šalys.

Per pastaruosius du dešimtmečius Meksikoje įvyko esminių politinių ir socialinių bei ekonominių pokyčių, taip pat vykdyta modernizacija. Tačiau šalis vis dar susiduria su dideliais sunkumais. Pirmiausia šaliai vis dar reikia spręsti istorinę nelygybės problemą ir nepasitenkinimą keliančio turto pasiskirstymo klausimą. Be to, per pastaruosius dešimtmečius padidėjo ekonomikos augimo ir pajamų skirtumai tarp šalies šiaurės ir pietų. Iš dalies šie skirtumai lemia didelius vidaus ir išorės migracijos (pirmiausia į JAV) srautus. Apskritai vis dar reikia kelti šalies socialinės sanglaudos lygį. Be to, didesnės pažangos reiktų siekti tokiose srityse kaip valdymas ir žmogaus teisių apsauga vietos lygiu. Meksika taip pat susiduria su saugumo problema – agresyvia organizuoto nusikalstamumo banga ir plačiai paplitusia prekyba narkotikais. Ekonomikos srityje pagrindinės problemos kyla rinkos konkurencingumo ir konkurencijos srityse, pirmiausia svarbiausiuose tinklų sektoriuose, kaip antai telekomunikacijos, taip pat dėl mokesčių reformų, skirtų sumažinti biudžeto priklausomybę nuo pajamų iš naftos, įgyvendinimo.

Tačiau šios Meksikos spręstinos problemos ir sunkumai neturėtų sumenkinti pokyčių, kuriuos šalis jau pasiekė per pastaruosius du dešimtmečius, svarbos. Meksika padarė didelę pažangą visuose lygmenyse, ji vis dar turi didelį potencialą augti toliau ir ateityje atliks vis svarbesnį vaidmenį pasaulinėje arenoje.

Didelis Meksikos, kaip Lotynų Amerikos šalies, privalumas yra jos strategiškai svarbi geografinė padėtis prie sienos su JAV. Meksika turi didelę politinę, ekonominę ir kultūrinę įtaką Lotynų Amerikoje, be to, manoma, kad jos vaidmuo sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus ilgainiui didės. Jos ekonomika iki galo integruota į NAFTA, o jos kultūrine patirtimi remiamasi visoje Lotynų Amerikoje. Meksika tikrai yra kultūrinis, politinis ir fizinis tiltas tarp Šiaurės Amerikos ir Lotynų Amerikos ir iš dalies – tarp pramoninių šalių ir sparčiai augančių šalių. Meksikos „jungiamoji“ padėtis yra vienas iš jos didžiausių privalumų kuriant stiprią daugiašalę ir daugiakultūrę tarptautinę bendruomenę. Dabar, kai ekonominė šalies svarba vis akivaizdesnė, Meksika tampa vis atkaklesnė ir vis labiau siekia aktyvesnio vaidmens dabartinėje greitai kintančioje tarptautinėje aplinkoje.

Šis naujas atkaklumas rodo didelę pažangą, palyginti su praeitimi, nes dėl istorinių ir geopolitinių priežasčių Meksika tradiciškai laikydavosi atsargios pozicijos tarptautiniais klausimais. Tačiau net ir praeityje Meksika sistemiškai pabrėždavo daugiašalio bendradarbiavimo svarbą – tai buvo Meksikai būdinga pozicija, kuri bėgant laikui tapo dar tvirtesnė. Meksika visada buvo aktyvi ir palaikanti JT narė. Ji yra dešimta pasaulyje pagal įnašo į JT biudžetą dydį. Iš tiesų Meksikos finansinis įnašas Jungtinėms Tautoms yra didžiausias Lotynų Amerikoje ir sudaro apie 50 % visų regiono finansinių įnašų šiai organizacijai.

2. ES ir Meksika

Praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio viduryje Europos Sąjunga su Meksika derėjosi dėl Ekonominės partnerystės, politinio koordinavimo ir bendradarbiavimo susitarimo ir jį pasirašė 1997 m., o jis įsigaliojo 2000 m. Susitarime (toliau – visuotinis susitarimas) nustatyta tinkama ES ir Meksikos politinių santykių gilinimo ir stiprinimo sistema (žr. 1 priedą). Susitarimas grindžiamas trimis ramsčiais: politinio dialogo, prekybos ir bendradarbiavimo. Tai taip pat leido ES sustiprinti jos ekonomines ir komercines pozicijas Meksikoje, kurios buvo labai susilpnėjusios 1994 m. įsigaliojus NAFTA.

Nuo 2004 m. pabaigos, remdamosi stiprėjančiais ES ir Meksikos ekonominiais ryšiais, ES institucijos ir Meksika nutarė sutelkti savo išteklius, kad sustiprintų aukšto lygio bendravimą. Šis procesas aukščiausią tašką pasiekė 2007 m. balandžio mėn., kai ES ir Meksikos jungtinėje taryboje šalys pripažino, kad jų dvišaliuose santykiuose įvyko didelių kokybinių pokyčių ir kad abipusiai ryšiai tapo daug glaudesni. Per 2007 ir 2008 m. skirtingų ES valstybių narių ir Europos Komisijos atstovai vyko oficialaus vizito į Meksiką, įskaitant 2008 m. gegužės mėn. Europos Komisijos pirmininko vizitą. Per tą patį laiką prezidentas F. Calderónas buvo du kartus atvykęs į Europą. Jis aplankė kai kurias Europos sostines, o 2007 m. birželio mėn. – ES institucijas Briuselyje. Kai kurie Meksikos ministrai taip pat lankėsi Europoje.

Įsigaliojus visuotiniam susitarimui ir ypač per pastaruosius kelerius metus ES ir Meksika išvystė aktyvų ir atvirą politinį dialogą abiem pusėms svarbiais klausimais. Dėl to ES ir Meksikos santykių atmosfera buvo draugiška ir buvo sukurtos politinės sąlygos pradėti glaudesnį dialogą pasaulinės svarbos klausimais. Todėl imtas jausti poreikis ES ir Meksikai sukurti daugiau apimančią ir ryžtingesnę politinę sistemą, kad politinis dialogas taptų veiksminga pozicijų pasaulinės svarbos klausimais bei kitais abiem pusėms svarbiais klausimais daugiašaliuose forumuose ir tarptautinėse organizacijose koordinavimo priemone.

Bendradarbiavimas yra vienas iš visuotinio susitarimo ramsčių, todėl ES ir Meksika vykdo svarbią ir naujovišką vystomojo bendradarbiavimo veiklą. Politinis dialogas pradėtas tokiose srityse kaip aplinka ir klimato kaita bei socialinė sanglauda. Šiuo dialogu siekiama tinkamai nukreipti bendradarbiavimo veiklą ir kartu juo pasinaudoti kaip pagrindine ES ir Meksikos nuomonių koordinavimo jautriais pasaulinės svarbos klausimais priemone. Beje, nagrinėdama klimato kaitos klausimą Meksika laikėsi pozicijos, labai panašios į ES poziciją. Iki metų galo tikriausiai taip pat bus pradėtas politinis dialogas švietimo ir kultūros klausimais, pagrįstas esamomis programomis jaunimo ir aukštojo mokslo srityse ir neseniai kultūros srityje sukurtomis bendradarbiavimo priemonėmis.

Dėl nemažų Meksikos mokslo ir technologijų pajėgumų ir turimų žinių įvairovės ši šalis patraukli Europai kaip bendradarbiavimo partnerė. Įsigaliojus 2004 m. ES ir Meksikos sektoriniam mokslo ir technologijų susitarimui, mokslinis ir technologinis ES ir Meksikos bendradarbiavimas tapo daug glaudesnis. Kartu pradėtos kelios programos ir iniciatyvos, pvz., žmogaus teisių, kultūros, MVĮ vystymosi, prekybos lengvinimo ir kitose srityse.

Vis labiau stiprėjantys ES ir Meksikos dvišaliai santykiai galiausiai padėjo ES ir Meksikai aiškiai suvokti poreikį įtvirtinti glaudesnius dvišalius ryšius ir pirmiausia sukurti strateginę partnerystę. Meksikai ryšiai su ES ypač svarbūs dėl politinės įvairovės ir pusiausvyros išlaikymo tarptautiniuose santykiuose.

3. ES ir Meksikos strateginės partnerystės pagrindimas

Yra keletas svarbių priežasčių, kodėl Meksika turėtų tapti ES strategine partnere. Meksika veikia pasaulinėje arenoje, ji aktyviai dalyvauja G8 ir G5 grupių susitikimuose ir Heiligendamo procese[1]. Jos svarba ir įtaka tikriausiai ilgainiui didės, net ir už Lotynų Amerikos ribų. ES su Meksika sieja glaudūs dvišaliai ryšiai, ir pastaraisiais metais tai leido pasiekti svarbių rezultatų ir laimėjimų. Be to, sutampa pačios svarbiausios ES ir Meksikos vertybės, jas taip pat sieja glaudūs istoriniai ir kultūriniai ryšiai.

Visuotinis susitarimas yra ypatingą potencialą turinti dvišalė priemonė, o strateginio partnerio statusu konkrečiai siekiama, remiantis šalies partnerės gebėjimais, daryti reikšmingą įtaką sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus. Todėl Europos Komisija tiki, kad visas G5 grupės nares verta laikyti strateginėmis partnerėmis.

Remiantis tik politiniais argumentais, dvišalių santykių statuso pakeitimas į strateginę partnerystę leistų perkelti santykius į aukštesnį lygį ir iš naujo paskatintų mūsų bendradarbiavimo dinamiškumą. Vis dėlto pagrindinė strateginės partnerystės su Meksika sukūrimo priežastis – galimybė toliau stiprinti mūsų veiksmų koordinavimą svarbiausiuose daugiašaliuose forumuose ir institucijose. Strateginė partnerystė labai sustiprintų ES ir Meksikos bendradarbiavimą pasaulinės svarbos klausimais. Veiksmų koordinavimas su Meksika galėtų būti ypač naudingas, turint omenyje įvairialypes šios šalies jungiamąsias savybes. Meksika išvystė gebėjimą suderinti OECD nuomonę su sparčiai augančios šalies rūpesčiais, ir tai galėtų būti iš tiesų svarbus pranašumas siekiant vieningos nuomonės pasauliniu lygiu. Glaudesni ryšiai su Meksika taip pat padėtų siekti vieningos ES ir jos Lotynų Amerikos partnerių nuomonės svarbiausiais regioniniais klausimais.

Todėl remdamosi daugiašaliu principu ES ir Meksika turėtų siekti bendro pasaulinės ir regioninės svarbos klausimų supratimo ir kartu imtis praktinių veiksmų, siekdamos bendromis pastangomis geriau valdyti globalizaciją.

4. STRATEGINė PARTNERYSTė. DVIEJų LYGIų PARTNERYSTė

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą informaciją, pagrindinis strateginės partnerystės tikslas – siekti, kad Meksika ir ES veiktų kaip pasaulinės sąjungininkės visuose svarbiausiuose daugiašaliuose forumuose ir institucijose.

Praktiškai strateginė partnerystė turės padarinių dviem lygiais. Pirmiausia ji sustiprins ES ir Meksikos veiksmų koordinavimą daugiašaliu lygiu pasaulinės svarbos klausimais. Antra, ji taps papildoma politine paskata vystyti dvišalius santykius ir iniciatyvas.

Galiausiai strateginės partnerystės veikimas bus pagrįstas savaime stiprėjančiu dviejų lygių mechanizmu: dvišaliai dialogai ir bendradarbiavimas bus tęsiami remiantis esamo susitarimo teisine bei veiklos sistema ir bus sustiprinti naujai sukurta politine sistema ir iš jos kilsiančiu dinamiškumu. Šie dialogai ir bendradarbiavimas leis glaudžiau bendradarbiauti ekspertams, valstybės tarnautojams ir politikos formuotojams ir jiems bus paprasčiau keistis patirtimi. Tai kartu sustiprins atitinkamų sričių veiksmų koordinavimą pasaulinės svarbos klausimais.

Dėl strateginės partnerystės nulemtų politinių aplinkybių ES ir Meksika turės daugiau naujų galimybių iki galo išnagrinėti jautrius, net ir šalių vidaus klausimus. Tai leis šalims lengviau ir su didesne energija siekti bendrų vertybių, kaip antai žmogaus teisių apsaugos, demokratijos, teisinės valstybės, gero valdymo ir teisinio saugumo.

5. PRIDėTINė VERTė. ES IR MEKSIKOS VEIKSMų KOORDINAVIMAS PASAULINėS SVARBOS KLAUSIMAIS

ES ir Meksikos vertybės, suvokimas ir vizija jau dabar yra vienodi. ES nuomone, Meksika yra „taip pat mąstanti šalis“. Daugiašaliuose forumuose Meksika dažnai laikosi pozicijų, kurios labai panašios į ES poziciją. Strateginė partnerystė turėtų padėti toliau stiprinti šią tendenciją, sukuriant stiprią politinę sistemą ir taip stiprinant dialogą bei geriau koordinuojant ES ir Meksikos veiksmus.

Strategine partneryste su Meksika bus ne tik siekiama nustatyti bendrą darbotvarkę ar sukurti konkretų veiksmų planą, bet ir skatinama priimti konsultacijų ir veiksmų koordinavimo metodologiją. Tai turėtų padėti sukurti naują abipusį jautrumą, t. y. kad šalys visada, kai ginamos pozicijos pasaulinės svarbos klausimais, atkreiptų deramą dėmesį į viena kitos interesus ir rūpesčius.

Pasaulinės svarbos klausimų darbotvarkėse vis daugėja. Pastaraisiais metais tarptautinė bendruomenė turėjo spręsti nemažai visame pasaulyje susirūpinimą keliančių klausimų – nuo terorizmo iki klimato kaitos, nuo svyravimų tarptautinėse finansų rinkose iki kylančių naftos ir maisto produktų kainų ir pan. Šiame etape neužtenka tik paprastai nurodyti bendradarbiavimo sritis, svarbiausia – skatinti konsultavimosi ir veiksmų koordinavimo įprotį, išvystyti gebėjimą atsižvelgti į kitų požiūrį ir rūpesčius, rengiant pozicijas konkrečiais pasaulinės svarbos klausimais ir jų laikantis. Yra keli pasaulinės svarbos klausimai, kuriuos norint išspręsti jau dabar reikia veiksmingai koordinuoti ES ir Meksikos veiksmus. Be to, sprendžiant kai kuriuos klausimus veiksmai jau dabar tam tikru lygiu koordinuojami pagal esamą susitarimą. Tačiau dėl pirmiau paaiškintų priežasčių šis sąrašas nėra ir negali būti galutinis. Šiuo metu pagrindinės sritys, kuriose veiksmus reikia koordinuoti, yra šios:

1. Politiniai klausimai , kaip antai daugiašalis bendradarbiavimas, demokratija, žmogaus teisės, teisinė valstybė, kultūrinis dialogas, Lotynų Amerika, regionų integracija, Rio grupė.

2. Saugumo klausimai , kaip antai kova su terorizmu, silpnos valstybės, organizuotas nusikalstamumas, prekyba narkotikais ir žmonėmis.

3. Aplinkos klausimai , kaip antai klimato kaita, stichinės nelaimės, kova su žuvų išteklių pereikvojimu.

4. Socialiniai ir ekonominiai klausimai , kaip antai vystymosi politika, investicijos ir socialinė atsakomybė, inovacijos ir intelektinės nuosavybės teisės, atviros rinkos, socialinė politika, deramas darbas ir derama socialinė apsauga, migracija, skurdas, pasaulinis makrofinansinis stabilumas, geras mokesčių srities valdymas, energetinis saugumas, tvarumas ir didesnis veiksmingumas, maisto produktų kainos, žuvininkystė, jūrų politika ir vandenynų valdymas, bendros svarbos transporto klausimai.

6. TEIGIAMA įTAKA DVIšALIAMS KLAUSIMAMS

Tikėtina, kad sukūrus ES ir Meksikos strateginę partnerystę atsiradęs naujas politinis dinamiškumas teigiamai paveiks ir konkrečius ES ir Meksikos dvišalius klausimus. Manoma, kad pažanga pirmiausia bus padaryta socialinio ir ekonominio bendradarbiavimo, bendradarbiavimo žmogaus teisių klausimais, kultūrinių mainų, bendradarbiavimo mokslo, prekybos, konkurencijos ir civilinės aviacijos srityse. Tai taip pat turėtų padėti geriau išnaudoti prekybos ir investicijų sričių potencialą, kurį suteikia visuotinis susitarimas.

7. Instituciniai susitarimai

Esama institucinė struktūra, sukurta remiantis ES ir Meksikos visuotiniu susitarimu, pasirodė esanti gyvybinga ir veiksminga. Remiantis šia struktūra padaryta didelė pažanga, kurią labiausiai įrodo esami geri santykiai.

Strateginė partnerystė turėtų naujai įkvėpti pagal esamą sistemą vykdomą veiklą. Šalys neturėtų kurti papildomų komitetų ar struktūrų, nebent tai tikrai būtina. Jungtinės tarybos ir jungtiniai komitetai yra tinkami veiksmų koordinavimo mechanizmai. Įsigaliojus ES ir Meksikos strateginei partnerystei reikės tik pataisyti darbotvarkes, kad jose daugiau dėmesio būtų skiriama veiksmų koordinavimui sprendžiant pasaulinės svarbos klausimus. Be to, siekiant užtikrinti tęstinumą ir tinkamus tolesnius veiksmus, jungtiniame komitete reikėtų sukurti veiksmingą nuolatinį tiesioginio dialogo vyresniųjų pareigūnų lygiu mechanizmą. Taip pat turėtų išlikti galimybė sušaukti specialius ad hoc koordinavimo susitikimus , kai reikia suderinti pozicijas, kurių bus laikomasi tarptautiniuose forumuose.

ES ir Meksikos prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimai turėtų vykti, laikantis esamos praktikos, kas dvejus metus ir turėtų būti oficialiai įtvirtinti. Jų darbotvarkė ir trukmė turėtų būti ilgesnės, kad būtų įmanomas visapusiškas politinis dialogas ir užtikrintas tinkamas politinis svarbių to meto klausimų koordinavimas.

Be ES ir Meksikos aukščiausiojo lygio susitikimų oficialaus įtvirtinimo, pagrindinis pakeitimas, kurį reikia įgyvendinti – dažnesnis keitimasis patirtimi veiklos lygiu. ES ir Meksikos ambasadoriai turėtų įprasti dažniau bendrauti šalyse, kuriose reziduoja, net jeigu jie dirba už Lotynų Amerikos ar Europos regionų ribų. Ambasadoriai, misijų vadovai ir ekspertai, dirbantys JT sostinėse, turėtų ypač siekti veiksmų koordinavimo JT forumuose ir diskusijose. Ilgainiui diplomatų dialogas ambasadų lygiu ir ekspertų dialogas konkrečiais klausimais padės siekti gilesnių žinių ir suformuoti vienodą požiūrį į problemas. Tai taikoma ir ryšiams bei keitimuisi patirtimi valstybės tarnautojų ar ekspertų lygiu pagal esamą ES ir Meksikos bendradarbiavimo sistemą.

8. IšVADOS

Remdamasi pirmiau pateiktais svarstymais ir argumentais, Komisija rekomenduoja sukurti Europos Sąjungos ir Meksikos strateginę partnerystę.

1 PRIEDAS

ES IR MEKSIKOS TEISINĖ, INSTITUCINĖ

IR VEIKLOS SISTEMA

Teisiškai dvišaliai santykiai reguliuojami remiantis visuotiniu susitarimu, kuriame oficialiai įtvirtintas reguliarus aukšto lygio politinis dialogas. Meksika ir Europos Sąjunga dalyvauja dviejų tipų forumuose, kuriuose jų santykiai gali būti koordinuojami, stebimi ir politiškai skatinami – jungtinėse tarybose ministrų lygiu (renkasi kas dvejus metus) ir jungtiniuose komitetuose ministrų pavaduotojų ar vyresniųjų pareigūnų lygiu (renkasi kartą per metus).

Be to, siekdamos padidinti savo dvišalių santykių politinę svarbą ir išlaikyti reguliarius ryšius aukščiausiu lygiu, ES ir Meksika laikosi praktikos kas dvejus metus rengti prezidentų aukščiausiojo lygio susitikimus .

ES ir Meksika taip pat sukūrė aktyvų tarpparlamentinį dialogą ES ir Meksikos tarpparlamentiniame jungtiniame komitete, kuris renkasi du kartus per metus.

Visuotiniu susitarimu sukurta visapusiška Meksikos ir ES laisvosios prekybos prekėmis ir paslaugomis zona. Per laikotarpį nuo susitarimo įsigaliojimo dvišalė ES ir Meksikos prekyba išaugo daugiau kaip 100 %. Dėl šios priežasties Meksika tapo viena iš svarbiausių ES komercinių partnerių Lotynų Amerikoje ir turi didelį augimo potencialą. ES yra antra pagal dydį Meksikos prekybos partnerė po JAV.

Be prekybos, į ES ir Meksikos visuotinį susitarimą įtraukta daug ekonominių klausimų. ES tiesioginių užsienio investicijų srautai išaugo 120 %, ir ES dabar yra antra pagal dydį investuotoja Meksikoje po JAV. Naujas Meksikos ir EIB bendrasis susitarimas pasirašytas 2006 m. Jame nustatyta bendradarbiavimo infrastruktūros ir aplinkos srityse sistema.

Be to, susitarime peržiūrėtos kai kurios nuostatos, siekiant toliau liberalizuoti prekybinius ES ir Meksikos santykius paslaugų, investicijų ir žemės ūkio prekių srityse. 2004 m. lapkričio mėn. šalys nutarė pradėti derybas, kad šiuos planus įgyvendintų. Kai derybos bus baigtos, bus sukurta dinamiškesnė aplinka verslo subjektams ir naudingai prisidėta gerinant dabartines rinkos prieinamumo galimybes.

ES ir Meksika sukūrė aktyvų vystomąjį bendradarbiavimą. 2007–2013 m., atsižvelgiant į tai, kad Meksika dabar yra šalis, kurios gyventojai gauna didesnes nei vidutines pajamas, Jai preliminariai numatyta skirti 55 mln. EUR pagal vystomojo bendradarbiavimo finansinę priemonę (DCI). Nustatyti trys pagrindiniai bendradarbiavimo sektoriai: socialinė sanglauda, tvari ekonomika ir konkurencingumas bei švietimas ir kultūra. Šie trys pagrindiniai sektoriai susiję su įtrauktinais skirtingais horizontaliaisiais klausimais, ypač žmogaus teisėmis, lyčių klausimais ir aplinkos klausimais. ES ir Meksikos bendradarbiavime didžiausias dėmesys skiriamas naujai politinių dialogų priemonei ir siekiama kokybiškai prisidėti prie Meksikos vystymosi ir jį paremti keičiantis svarbia patirtimi ir ją perduodant, taip pat keičiantis gerąja patirtimi, kurią reikia pritaikyti pagal konkrečias vietos sąlygas. 2007 m. birželio 6 d. pasirašytas susitarimo memorandumas, skirtas bendradarbiavimui 2007–2013 m. įgyvendinti.

2 PRIEDAS

Oficialus pavadinimas: | Jungtinės Meksikos Valstijos |

Sostinė: | Meksiko miestas (Distrito Federal) |

Plotas: | 1 972 55 km2 |

Gyventojų skaičius: | 105 790 725 (2007 m.) |

Oficiali kalba: | Ispanų kalba ir 56 vietos kalbos |

Valiuta: | Pesas |

Šalies valdymo tipas: | Federacinė Respublika |

Administracinis suskirstymas: | 31 valstija ir 1 federalinė apygarda |

Vyriausybės vadovas (prezidentas): | Felipe Calderónas (PAN partija) |

Prezidento ir parlamento rinkimai: | Parlamento – 2009 m. liepos mėn., prezidento – 2012 m. liepos mėn. |

BVP vienam gyventojui: | 9 669 USD (2007 m.) |

Bendras BVP: | 1022,93 mlrd. USD |

BVP augimas: | 3,2 % |

Infliacija: | 3,8 % |

[1] Heiligendame Didžiojo aštuoneto (G8) ir Brazilijos, Kinijos, Indijos, Meksikos ir Pietų Afrikos, priklausančių „Outreach 5“ grupei (anksčiau vadintai O5, dabar G5), lyderiai nutarė pradėti naujos formos oficialų ir struktūrizuotą dialogą konkrečiais klausimais. Heiligendamo procesu pavadintu dialogu siekiama sustiprinti bendrą supratimą apie esmines pasaulinės ekonomikos valdymo sritis ir nustatyti sąlyčio taškus bei praktinius veiksmus siekiant bendromis pastangomis geriau valdyti globalizaciją . G8 ir O5 nutarė, remdamosi šiuo dialogu, nagrinėti keturis klausimus: inovacijas ir intelektinės nuosavybės teises (skatinti ir apsaugoti inovacijas), investicijas ir socialinę atsakomybę (skatinti tarptautines investicijas ir atsakingumą versle), vystymąsi (bendras supratimas, pagalbos veiksmingumas), energijos vartojimo efektyvumą (dalijimasis žiniomis siekiant pagerinti energijos vartojimo efektyvumą ir technologinį bendradarbiavimą ir taip prisidėti mažinant išmetamųjų CO2 dujų kiekį).