(1)

Galiojančią elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemą sudaro šios ║ direktyvos: 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/19/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir susijusių priemonių sujungimo ir prieigos prie jų (Prieigos direktyva) (5), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/20/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų leidimo (Leidimų direktyva) (6), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva) (7), 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/22/EB dėl universaliųjų paslaugų ir paslaugų gavėjų teisių, susijusių su elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis (Universaliųjų paslaugų direktyva) (8), ir 2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (9). Komisija turi reguliariai persvarstyti jų veikimą, siekdama visų pirma nustatyti, ar reikia jas pakeisti atsižvelgiant į technologijų ir rinkos pokyčius.

(2)

Šiuo atžvilgiu Komisija pateikė savo išvadas 2006 m. birželio 29 d. Komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui dėl ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos persvarstymo.

(3)

ES elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų reguliavimo sistemos reforma, apimanti neįgaliems paslaugų gavėjams skirtų nuostatų sustiprinimą, yra esminis žingsnis siekiant bendros Europos informacijos erdvės ir tuo pat metu įtraukiosios informacinės visuomenės. Šie tikslai įtraukti į strateginį informacinės visuomenės plėtros planą, aprašytą ║ 2005 m. birželio 1 d. Komisijos komunikate Tarybai, Europos Parlamentui, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“.

(4)

Universaliosios paslaugos – tai apsauginė sistema žmonėms, kurie dėl finansinių išteklių, gyvenamosios vietos geografinių ypatybių ar ypatingų socialinių poreikių negali pasinaudoti pagrindinėmis paslaugomis, kurios prieinamos didžiajai daliai piliečių. Direktyvoje 2002/22/EB numatyti pagrindinių universaliųjų paslaugų įsipareigojimai apima reikalavimą paslaugų gavėjų prašymu teikti jiems sujungimą su viešuoju telefono ryšio tinklu fiksuotoje vietoje prieinama kaina. Taigi, tai nesusiję nei su judriojo ryšio paslaugomis, nei su plačiajuoste prieiga prie interneto. Šis pagrindinis įsipareigojimas dabar prieštarauja technologinei ir rinkos plėtrai, nes judrusis ryšys gali būti svarbiausia prieigos daugumoje vietovių priemonė, o tinklai vis dažniau naudoja technologiją, susijusią su judriuoju ir plačiajuosčiu ryšiu. Dėl tokios raidos kyla poreikis įvertinti, ar esama techninių, socialinių ir ekonominių sąlygų, pagrindžiančių judriojo ryšio ir plačiajuostės prieigos įtraukimą į universaliųjų paslaugų įsipareigojimus, taip pat ir finansiniu požiūriu. Todėl Komisija ne vėliau kaip 2008 m. rudenį pristatys universaliųjų paslaugų įsipareigojimų apimties persvarstymą ir pasiūlymus, kaip pagerinti Direktyvą 2002/22/EB siekiant patenkinti atitinkamus visuomenės interesus. Persvarstant bus atsižvelgiama į ekonominį konkurencingumą ir bus įtraukta socialinių, komercinių ir technologinių sąlygų bei socialinės atskirties rizikos analizė. Taip pat bus svarstomi visų iš naujo nustatytų universaliųjų paslaugų įsipareigojimų techninio ir ekonominio įgyvendinamumo, apskaičiuotų išlaidų, išlaidų paskirstymo ir finansavimo modeliai. Kadangi klausimai, susiję su universaliųjų paslaugų įsipareigojimų apimtimi bus sprendžiami taikant atskirą procedūrą, ši direktyva susijusi tik su kitais Direktyvos 2002/22/EB aspektais.

(5)

Aiškumo ir paprastumo sumetimais šiame teisės akte nagrinėjami tik direktyvų 2002/22/EB ir 2002/58/EB pakeitimai.

(6)

Nepažeidžiant 1999 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 1999/5/EB dėl radijo ryšio įrenginių ir telekomunikacijų galinių įrenginių bei abipusio jų atitikties pripažinimo  (10) ir ypač jos 3 straipsnio 3 dalies f punkte nustatytų reikalavimų, siekiant palengvinti prieigą prie tinklų ir naudojimąsi paslaugomis, į Direktyvos 2002/22/EB taikymo sritį turi būti įtraukti tam tikri su galiniais įrenginiais, įskaitant įrenginius, skirtus paslaugų gavėjams, turintiems negalią, susiję aspektai. Tokie įrenginiai šiuo metu apima tik imtuvinius radijo ryšio įrenginius ir galinius televizijos įrenginius bei specialius paslaugų gavėjams, turintiems klausos negalią, skirtus galinius įrenginius .

(7)

Valstybės narės turėtų pasiūlyti priemones, skatinančias plačiai prieinamų produktų ir paslaugų, įskaitant paslaugas neįgaliems gavėjams, rinkos kūrimą. Tai gali būti pasiekta, inter alia, darant nuorodą į Europos standartus, nustatant elektroninio prieinamumo reikalavimus viešųjų pirkimų procedūroms ir paslaugų, susijusių su kvietimais dalyvauti konkursuose, teikimui atsižvelgiant į teisės aktus, remiančius neįgaliųjų teises.

(8)

Reikia pakoreguoti apibrėžtis, kad jos atitiktų technologijų neutralumo principą ir neatsiliktų nuo technologijų plėtros. Visų pirma paslaugos teikimo sąlygos turėtų būti atskirtos nuo veiksnių, kuriais faktiškai apibrėžiama viešoji telefono ryšio paslauga, t. y. visuomenei prieinama elektroninių ryšių paslauga, skirta tiesiogiai arba netiesiogiai individualaus pasirinkimo arba išankstinio pasirinkimo būdu arba perkant perpardavėjų paslaugas inicijuoti ir gauti nacionalinius ir (arba) tarptautinius skambučius ir ryšių priemones, skirtas paslaugų gavėjams, turintiems negalią, naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane , kai tokia paslauga pagrįsta grandžių arba paketo jungimo technologija. Ši paslauga yra dvikrypčio pobūdžio, suteikianti galimybę abiems šalims užmegzti ryšį . Visų šių sąlygų neatitinkanti paslauga , pvz., „pelės spustelėjimo“ programa klientų aptarnavimo tinklavietėje, nėra viešoji telefono ryšio paslauga.

(9)

Būtina paaiškinti tam tikrų nuostatų taikymą, kad būtų atsižvelgta į situacijas, kai paslaugos teikėjas perparduoda arba parduoda kitu pavadinimu kitos įmonės teikiamas viešąsias telefono ryšio paslaugas.

(10)

Dėl technologijų ir rinkos raidos tinklų srityje vis labiau pereinama prie „interneto protokolo“ (IP) technologijos, o vartotojai gali vis labiau pasirinkti iš įvairių konkuruojančių balso paslaugų teikėjų. Todėl valstybės narės turėtų galėti atskirti universaliųjų paslaugų įpareigojimus, susijusius su prisijungimo fiksuotoje vietoje prie viešojo ryšių tinklo teikimu, nuo viešosios telefono ryšio paslaugos teikimo (įskaitant skambučius skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms numeriu „112“). Toks atskyrimas neturėtų turėti poveikio Bendrijos lygmeniu apibrėžtų ir persvarstytų universaliųjų paslaugų įpareigojimų apimčiai. Valstybės narės, kurios naudoja ne tik numerį „112“, bet ir kitus nacionalinius skubios pagalbos iškvietimo tarnybų numerius, įmonėms gali nustatyti panašius įpareigojimus, susijusius su galimybe naudotis tais nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo tarnybų numeriais.

(11)

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų galėti stebėti į universaliųjų paslaugų įpareigojimų taikymo sritį patenkančių paslaugų mažmeninių tarifų pokyčius ir dydį net tuo atveju, jei valstybė narė dar nepaskyrė įmonės universaliajai paslaugai teikti.

(12)

Reikėtų išbraukti nereikalingus įpareigojimus, kurie buvo skirti perėjimui nuo senos 1998 m. reguliavimo sistemos prie 2002 m. sistemos palengvinti, kartu su kitomis nuostatomis, kurios iš dalies sutampa su nustatytosiomis Direktyvoje 2002/21/EB ir jas dubliuoja.

(13)

Reikalavimas teikti minimalų skirtųjų linijų rinkinį mažmeniniu lygmeniu, kuris buvo būtinas siekiant užtikrinti tolesnį 1998 m. reguliavimo sistemos nuostatų taikymą skirtųjų linijų srityje, kuri dar nebuvo pakankamai konkurencinga įsigaliojant 2002 m. sistemai, nebėra būtinas ir turėtų būti panaikintas.

(14)

Tolesnis operatoriaus individualaus pasirinkimo ir išankstinio pasirinkimo nustatymas tiesiogiai Bendrijos teisės aktais galėtų trukdyti technologijų pažangai. Būtų geriau, jei šias priemones nustatytų nacionalinės reguliavimo institucijos, remdamosi Direktyvoje 2002/21/EB nustatyta tvarka atliktu rinkos tyrimu.

(15)

Tam tikrų nuostatų taikymas sutartims galioja ne tik vartotojams, bet ir kitiems galutiniams paslaugų gavėjams, pirmiausia mikroįmonėms ir mažomis bei vidutinėms įmonėms (MVĮ), kurios gali teikti pirmenybę sutarčiai, pritaikytai prie vartotojų poreikio. Siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos teikėjams ir painiavos, susijusios su MVĮ apibrėžtimi, tam tikrų nuostatų taikymas sutartims nėra automatinis kitiems galutiniams paslaugų gavėjams, jeigu jie to nepaprašo. Valstybės narės turėtų imtis tinkamų priemonių MVĮ informuotumui apie šią galimybę skatinti.

(16)

Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų abonentai būtų tinkamai informuojami apie tai, ar jiems suteikta galimybė naudotis skubios pagalbos iškvietimo ir skambinančiojo vietos nustatymo duomenų paslaugomis, ir kad jiems būtų suteikiama aiški ir skaidri informacija paslaugų teikimo sutartyje ir reguliariai po to, pavyzdžiui, pateikiant abonentui informaciją su sąskaita. Ši informacija, remiantis planuojamais techniniais paslaugos veikimo parametrais ir prieinama infrastruktūra, apima visus teritorinės aprėpties apribojimus. Kai paslauga neteikiama perjungiamuoju telefono tinklu, informacija turėtų taip pat apimti prieigos ir skambinančiojo vietos nustatymo duomenų patikimumo lygį lyginant su perjungiamuoju telefono tinklu, atsižvelgiant į dabartinius technologijos ir kokybės standartus bei Direktyvoje 2002/22/EB nustatytų paslaugos parametrų kokybę. Balso skambučiai išlieka tvirčiausia ir patikimiausia prieigos prie skubios pagalbos iškvietimo forma. Kiti susisiekimo būdai, pvz., teksto pranešimai, gali būti mažiau patikimi ir neužtikrinantys tiesioginio ryšio. Vis dėlto, jeigu valstybės narės mano, kad tai tinkama, jos gali skatinti kitų prieigos prie skubios pagalbos iškvietimo būdų, kuriais galima užtikrinti balso skambučiams lygiavertę prieigą, plėtotę ir įgyvendinimą. Klientai taip pat turėtų būti gerai informuojami apie galimus veiksmus , kurių gali imtis elektroninių ryšių paslaugų teikėjas, kad užkirstų kelią grėsmėms saugumui arba reaguodamas į saugumo arba vientisumo incidentus, nes tokios priemonės gali turėti tiesioginio arba netiesioginio poveikio kliento duomenims, privatumui arba kitiems teikiamos paslaugos aspektams.

(17)

Galinių įrenginių atžvilgiu paslaugų teikimo sutartyje nurodomi visi teikėjo nustatyti vartotojui taikomi galinių įrenginių naudojimo apribojimai, pvz., judriojo ryšio įranga, kuri veikia tik su tam tikro operatoriaus SIM kortele, visi mokesčiai, kuriuos reikės sumokėti nutraukus sutartį, nepriklausomai nuo to, ar nustatytas terminas bus pasibaigęs ar ne, įskaitant kainą, kurią reikės sumokėti norint išlaikyti įrangą.

(18)

Teikėjui nekeliant jokių reikalavimų imtis veiksmų, viršijančių Bendrijos teisės reikalavimus, paslaugų teikimo sutartyje taip pat turėtų būti nurodomi veiksmai, kurių teikėjas galėtų imtis reaguodamas į saugumo arba vientisumo incidentus, ir priemonės, kurių teikėjas imasi siekdamas kompensuoti įvykus tokiems incidentams.

(19)

Siekiant išspręsti viešojo intereso klausimus, susijusius su naudojimusi ryšių paslaugomis, ir paskatinti kitų teisių ir laisvių apsaugą, atitinkamos nacionalinės valdžios institucijos turi turėti galimybę su paslaugų teikėjų pagalba parengti ir skleisti visuomenės intereso informaciją, susijusią su naudojimusi ryšių paslaugomis. Ši informacija turėtų apimti visuomenės intereso perspėjimus dėl autoriaus teisių pažeidimų, kitokio neteisėto naudojimosi ir žalingo turinio skleidimo, patarimus ir apsaugos priemones, susijusius su asmens saugumui, privatumui ir asmens duomenims kylančiais pavojais, pvz., dėl asmeninės informacijos atskleidimo atitinkamomis aplinkybėmis. Informaciją galima būtų koordinuoti pagal Direktyvos 2002/22/EB 33 straipsnio 2 a dalyje nurodytą bendradarbiavimo procedūrą. Tokia visuomenės intereso informacija turėtų būti atnaujinama, kai reikia, ir ji turėtų būti pateikiama lengvai suprantamu spausdintu ir elektroniniu formalu, kurį nustato kiekviena valstybė narė, ir nacionalinėse valstybinių institucijų interneto svetainėse. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti galimybę įpareigoti teikėjus skleisti šią standartizuotą informaciją visiems savo klientams tokiu būdu, koks atrodo tinkamas nacionalinėms reguliavimo institucijoms. Dėl didelių papildomų išlaidų, kurias dėl tokios informacijos platinimo patiria paslaugų tiekėjai, turėtų sutarti tiekėjai ir atitinkamos valdžios institucijos ir šias išlaidas turėtų padengti minėtosios institucijos. Informacija taip pat turėtų būti įtraukta į sutartis.

(20)

Abonentų teisė be nuobaudų nutraukti sutartį susijusi su situacija, kai elektroninių ryšių tinklų ir (arba) paslaugų teikėjai pakeičia sutarties sąlygas.

(21)

Bendrijos vartotojų apsaugos taisyklės ir su Bendrijos teise suderintos nacionalinės taisyklės be išimčių taikomos Direktyvai 2002/22/EB.

(22)

Galutiniai paslaugų gavėjai turėtų nuspręsti, kokį teisėtą turinį jie gali siųsti ir gauti ir kokias paslaugas, programas, techninę ir programinę įrangą jie nori naudoti tokiais tikslais, nepažeidžiant tinklų ir paslaugų vientisumo ir saugumo reikalavimų. Konkurencinėje rinkoje su skaidriais siūlymais, kaip numatyta Direktyvoje 2002/22/EB, turėtų būti užtikrinta, kad galutiniai paslaugų gavėjai turėtų prieigą prie bet kokio teisėto turinio bei galėtų jį platinti ir naudotis bet kokiomis savo pasirinktomis teisėtomis prietaikomis ir (arba) paslaugomis, kaip nurodyta Direktyvos 2002/21/EB 8 straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, kad elektroniniai ryšiai tampa vis svarbesni vartotojams ir įmonėms, paslaugų gavėjai visais atvejais turėtų būti visapusiškai informuojami apie bet kokius paslaugų ir (arba) tinklo teikėjo nustatytus elektroninių ryšių paslaugų naudojimo apribojimus ir (arba) suvaržymus. Tokia informacija teikėjo pasirinkimu turėtų apimti arba atitinkamo turinio, programos ar paslaugos rūšį, arba atskirų programų ar paslaugų, arba abiejų, rūšį. Priklausomai nuo naudojamų technologijų ir apribojimų ir (arba) išlygų, siekiant taikyti tokius apribojimus ir (arba) tokias išlygas reikia paslaugų gavėjo sutikimo, kaip numatyta Direktyvoje 2002/58/EB.

(23)

Konkurencinėje rinkoje taip pat turėtų būti užtikrinta, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų gauti pageidaujamos kokybės paslaugą, tačiau tam tikrais atvejais gali būti būtina užtikrinti, kad viešieji ryšių tinklai būtų minimalaus kokybės lygio ir būtų užkirstas kelias paslaugos blogėjimui, naudojimosi apribojimams ir (arba) išlygoms bei srauto lėtėjimui. Jei veiksmingos konkurencijos nėra, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų naudoti direktyvose dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos joms numatytas priemones, kad užtikrintų, jog paslaugų gavėjų prieiga prie tam tikros rūšies turinio arba programų nebūtų nepagrįstai ribojama. Nacionalinės reguliavimo institucijos taip pat turėtų turėti galimybę rengti gaires, kuriose būtų nustatomi minimalūs paslaugos kokybės reikalavimai pagal Direktyvą 2002/22/EB ir imtis kitų priemonių, kai tokios numatytos priemonės, jų nuomone, pasirodė neveiksmingos siekiant užtikrinti paslaugų gavėjų interesus ir atsižvelgiant į kitas atitinkamas aplinkybes. Tokios gairės ar priemonės galėtų apimti neribojamų paslaugų pradinės pakopos užtikrinimą.

(24)

Kadangi nesama atitinkamų Bendrijos teisės taisyklių, turinys, taikymas ir paslaugos turėtų būti laikomi teisėtais arba pažeidžiančiais teisę pagal nacionalinę materialinę ir procedūrinę teisę. Užduotis laikantis tam tikros procedūros nuspręsti, ar turinys, taikymas ar paslaugos yra ar nėra teisėti arba pažeidžiantys teisę tenka atitinkamoms valstybių narių valdžios institucijoms, o ne elektroninių ryšių tinklų ar paslaugų teikėjams. Direktyva 2002/22/EB nepažeidžia 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)  (11) , kurioje, be kita ko, įtraukta tarpiniams paslaugų teikėjams skirta taisyklė, kad duomenys turi būti tik persiunčiami. Pagal Direktyvą 2002/22/EB nereikalaujama, kad paslaugų teikėjai stebėtų jų tinklais perduodamą informaciją arba imtųsi baudžiamųjų veiksmų ar pradėtų teisminį savo klientų persekiojimą dėl tokios informacijos, taip pat teikėjai neįpareigojami būti atsakingi už šią informaciją. Atsakomybė už bet kokį baudžiamąjį veiksmą arba teisminį persekiojimą tenka atitinkamoms teisėsaugos institucijoms .

(25)

Direktyva 2002/22/EB nepažeidžiamas paslaugų teikėjų vykdomas pagrįstas ir nediskriminuojamas tinklų valdymas.

(26)

Kadangi nenuoseklios priemonės gali labai susilpninti vidaus rinkos pasiekimus, Komisija turėtų įvertinti visas nacionalinių reguliavimo institucijų parengtas galimo reguliavimo įsikišimo Bendrijoje gaires ar kitas priemones ir, prireikus, priima technines įgyvendinimo priemones siekiant užtikrinti nuoseklų taikymą visoje Bendrijoje.

(27)

Galimybė gauti informaciją apie skaidrius, naujausius ir palyginamus tarifus - svarbiausias veiksnys vartotojams konkurencinėse rinkose, kuriose paslaugas siūlo keli paslaugų teikėjai. Elektroninių ryšių paslaugų vartotojai turėtų galėti lengvai palyginti įvairių rinkoje siūlomų paslaugų kainas remdamiesi lengvai prieinama forma skelbiama informacija apie tarifus. Kad jie galėtų lengvai palyginti kainas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti įgaliojimus reikalauti iš operatorių didesnio tarifų skaidrumo ir užtikrinti, kad trečiosios šalys turėtų teisę be jokio mokesčio naudotis elektroninių ryšių paslaugas teikiančių įmonių skelbiamais viešais tarifais. Nacionalinės reguliavimo institucijos pačios ar per trečiąsias šalis turėtų nemokamai ar už pagrįstą kainą paskelbti kainų gaires, jei šios nebuvo pateiktos rinkoje. Operatoriai neturėtų turėti teisės gauti jokio atlygio už tokį naudojimąsi tarifais, jeigu jie jau buvo paskelbti ir todėl yra vieši. Be to, paslaugų gavėjai turėtų būti tinkamai informuojami apie kainą arba siūlomos paslaugos rūšį prieš jiems perkant paslaugą, ypač jei nemokamo telefono ryšio numeriui taikomi papildomi mokesčiai. Nacionalinės reguliavimo institucijos turi turėti galimybę reikalauti, kad tokia informacija būtų teikiama bendrai ir, tam tikrų jų nustatytų paslaugų kategorijų atveju, prieš sujungiant skambutį. Nustatydamos skambučių, kurių kainų informacija skelbiama iš anksto, kategorijas, nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų tinkamai atsižvelgti į paslaugos pobūdį, taikomas kainodaros sąlygas ir į tai, ar juos siūlo teikėjas, kuris nėra elektroninių ryšių paslaugų teikėjas.

(28)

Klientai turėtų būti informuojami apie jų teises, susijusias su jų asmeninės informacijos naudojimu abonentų sąrašuose, ypač apie tokių sąrašų rengimo tikslą ar tikslus, ir apie teisę nemokamai nebūti įtrauktiems į viešuosius abonentų sąrašus, kaip numatoma Direktyvoje 2002/58/EB. Kai esama sistemų, kurios leidžia įtraukti informaciją į sąrašų duomenų bazes, tačiau jos neatskleisti sąrašų paslaugos gavėjams, klientus reikėtų informuoti ir apie šią galimybę.

(29)

Valstybės narės turėtų įsteigti po vieną informacijos centrą visoms vartotojų užklausoms. Šie informacijos centrai, kuriuos galėtų administruoti nacionalinės reguliavimo institucijos kartu su vartotojų asociacijomis, taip pat galėtų teikti teisinę pagalbą ginčų su operatoriais atvejais. Turėtų būti užtikrinta galimybė nemokamai naudotis šiais centrais, o vartotojai turėtų būti informuoti apie jų veikimą reguliariai rengiant informacines kampanijas, kuriose, be to, būtų pateikiama ir informacija apie elektroninių ryšių paslaugų vartotojų chartiją.

(30)

Ateities IP tinkluose paslaugos teikimas gali būti atskirtas nuo tinklo teikimo. Valstybės narės turėtų nustatyti tinkamiausias priemones, kurių turi būti imtasi, siekiant užtikrinti galimybę naudotis viešosiomis telefono ryšio paslaugomis, teikiamomis naudojantis viešaisiais ryšių tinklais, ir galimybę nepertraukiamai naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis katastrofiškais tinklo gedimo arba force majeure atvejais.

(31)

Operatoriaus pagalbos paslaugos apima įvairias galutiniams paslaugų gavėjams skirtas paslaugas. Kaip ir bet kokios kitos pagalbos klientams paslaugos atveju, dėl tokių paslaugų teikimo turėtų būti susitarta komercinėse viešųjų ryšių tinklų ir operatoriaus pagalbos paslaugų teikėjų derybose, todėl nereikia ir toliau pavesti jų teikti. Taigi atitinkamas įpareigojimas turėtų būti panaikintas.

(32)

Informacijos apie abonentus teikimo paslaugos turėtų būti ir dažnai yra teikiamos konkurencijos sąlygomis, remiantis 2002 m. rugsėjo 16 d. Komisijos direktyvos 2002/77/EB dėl konkurencijos elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkose  (12) 5 straipsniu. Turėtų būti taikomos didmeninės priemonės, kuriomis būtų užikrinamas duomenų apie galutinius paslaugų gavėjus (ir fiksuotojo, ir judriojo ryšio) įtraukimas į duomeų bazes, į sąnaudas orientuotas tų duomenų teikimas paslaugų teikėjams ir prisijungimo prie tinklo suteikimas į sąnaudas orientuotomis, prieinamomis ir skaidriomis sąlygomis, kad paslaugų gavėjai galėtų visapusiškai naudotis konkurencija, galiausiai siekiant panaikinti mažmeninį šių paslaugų reguliavimą.

(33)

Galutiniai paslaugų gavėjai turėtų galėti paskambinti skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms ir gauti jų teikiamas paslaugas naudodamiesi bet kokia telefono ryšio paslauga, skirta inicijuoti balso skambučius naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane. Skubios pagalbos iškvietimo tarnybos turėtų galėti tvarkyti skambučius numeriu „112“ ir atsiliepti į juos bent jau taip pat greitai ir veiksmingai kaip ir į skambučius kitais nacionaliniais skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriais. Siekiant pagerinti Europos Sąjungoje keliaujančių piliečių apsaugą ir saugumą, svarbu padidinti numerio „112“ žinomumą. Šiuo tikslu piliečiams turėtų būti suteikta visa informacija, kad numeris „112“ gali būti naudojamas kaip vienas skubios pagalbos iškvietimo telefono numeris keliaujant bet kurioje valstybėje narėje, visų pirma pateikiant informaciją tarptautiniuose autobusų terminaluose, traukinių stotyse, uostuose arba oro uostuose ir telefonų abonentų kataloguose, taksofonų kabinose, abonentams skirtoje informacijoje ir pateikiant abonentui informaciją su sąskaita. Už tai pirmiausia atsako valstybės narės, tačiau Komisija turėtų toliau remti ir papildyti valstybių narių iniciatyvas, kuriomis siekiama didinti informuotumą apie numerį „112“ ir reguliariai vertinti visuomenės žinias apie numerį „112“. Įpareigojimas teikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis turėtų būti sugriežtintas, kad būtų padidinta Europos Sąjungos piliečių apsauga. Visų pirma operatoriai turėtų automatiškai pateikti skambinančiojo vietos nustatymo duomenis skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms (angl. „push“ mode). Kad būtų galima reaguoti į technologijų pokyčius, taip pat ir lemiančius vis didesnį vietos nustatymo duomenų tikslumą, Komisija turėtų galėti priimti technines įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų veiksmingą numerio „112“ diegimą Bendrijoje Europos Sąjungos piliečių naudai.

(34)

Valstybės narės turėtų imtis specialių priemonių, kad užtikrintų, jog neįgalieji, ypač kurtieji, paslaugų gavėjai su klausos arba kalbos negalia bei kurti ir akli paslaugų gavėjai turėtų lygias galimybes naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis, taip pat ir numeriu „112“. Tai galėtų apimti specialius paslaugų gavėjams su klausos negalia skirtus galinius įrenginius, teksto perdavimo per operatorių paslaugas arba kitus specialius įrenginius.

(35)

Tarptautinio kodo „3883“ ( Europos telefonijos numeracijos erdvė (ETNS) ) plėtrai šiuo metu trukdo paklausos stoka, per daug biurokratinių procedūrinių reikalavimų ir nepakankamas jo žinomumas . Siekiant paskatinti ETNS plėtrą, Komisija turėtų patikėti atsakomybę už jos valdymą, numerių skyrimą ir skatinimą Europos telekomunikacijų reguliuotojų institucijai (ETRI) arba kaip.eu aukščiausio lygio domeno įdiegimo atveju, atskirai organizacijai, kurią skirtų Komisija taikydama atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą ir kurios darbo taisyklės būtų Bendrijos teisės dalis.

(36)

Pagal savo 2007 m. vasario 15 d. sprendimą 2007/116/EB dėl nacionalinio skaitmenimis 116 prasidedančio numerių intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams  (13) Komisija rezervavo numeravimo intervalo, prasidedančio 116, numerius tam tikroms socialinę vertę turinčioms paslaugoms. Minėtajame sprendime nurodytų numerių negalima naudoti kitiems nei jame išdėstytiems tikslams, tačiau valstybės narės neprivalo užtikrinti, kad su rezervuotais numeriais susietos paslaugos būtų iš tikrųjų teikiamos. Atitinkamos sprendimo 2007/116/EB nuostatos turėtų atsispindėti Direktyvoje 2002/22/EB siekiant jas labiau įtraukti į elektroninių komunikacijos tinklų ir paslaugų reglamentavimo sistemą ir užtikrinti galimybę neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams naudotis minėtomis paslaugomis. Atsižvelgiant į specialius aspektus, susijusius su pranešimu apie dingusius vaikus ir su tuo, kad ši paslauga šiuo metu teikiama ribotai, valstybės narės turėtų ne tik rezervuoti numerį, bet taip pat užtikrinti, kad paslauga, skirta pranešti apie dingusius vaikus, būtų iš tikrųjų teikiama jų teritorijose numeriu 116000.

(37)

Viena bendra rinka reiškia, kad galutiniai paslaugų gavėjai gali naudotis visais numeriais, įtrauktais į kitų valstybių narių nacionalinius numeracijos planus, ir gauti paslaugas, įskaitant informacinės visuomenės paslaugas, naudodamiesi negeografiniais numeriais Bendrijoje, įskaitant, be kitų, nemokamo telefono ryšio ir padidinto tarifo numerius. Galutiniai paslaugų gavėjai taip pat turėtų galėti naudotis ║ ETNS ║ numeriais ir nemokamo tarptautinio telefono ryšio numeriais (UIFN). Neturėtų būti užkertamas kelias galimybei naudotis numeracijos ištekliais ir susijusiomis paslaugomis tarpvalstybiniu mastu, išskyrus objektyviai pagrįstais atvejais, pavyzdžiui, kai tai būtina kovojant su sukčiavimu ir netinkamu naudojimu, pavyzdžiui, tam tikrų padidinto tarifo paslaugų atveju, arba kai apibrėžiama, kad numeris tik nacionalinis (pvz., nacionalinis trumpasis numeris). Paslaugų gavėjai turėtų būti išsamiai ir aiškiai iš anksto informuojami apie visus nemokamo telefono ryšio numeriams taikomus mokesčius, pavyzdžiui, apie tarptautinių skambučių, siunčiamų standartiniais tarptautiniais kodais, mokesčius. Komisija turėtų galėti priimti įgyvendinimo priemones, kad užtikrintų, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų veiksmingai naudotis numeriais ir paslaugomis Bendrijoje. Be to, galutiniai paslaugų gavėjai turėtų turėti galimybę susisiekti su bet kuriuo kitu galutiniu paslaugų gavėju (ypač naudojant interneto protokolo (IP) numerius), kad galėtų keistis duomenimis, nesvarbu, kokį operatorių jie pasirinko.

(38)

Siekiant visapusiškai pasinaudoti konkurencinės aplinkos teikiamais privalumais, vartotojai, remdamiesi turima informacija ir kai jiems tai naudinga, turėtų galėti rinktis ir keisti paslaugų teikėjus. Būtina užtikrinti, kad jie galėtų tai daryti netrukdomi teisinių, techninių arba praktinių kliūčių, įskaitant sutartines sąlygas, procedūras, mokesčius ir t. t. Tai netrukdo reikalauti nustatyti pagrįsto minimalaus sutarties laikotarpio vartojimo sutartyse. Numerio perkeliamumas yra pagrindinė priemonė, padedanti užtikrinti vartotojo pasirinkimo galimybes ir veiksmingą konkurenciją konkurencinėse elektroninių ryšių rinkose, ir turėtų būti įgyvendinamas kuo mažiau delsiant , paprastai ne ilgiau kaip per vieną dieną nuo vartotojo prašymo pateikimo. Tačiau kai kurių valstybių narių patirtis rodo, kad iškyla pavojus, jog perkėlimas gali būti atliktas be vartotojų sutikimo. Nors šį klausimą turi spręsti visų pirma teisėtvarkos institucijos, valstybės narės turėtų galėti įvesti tokias minimalias proporcingas priemones, susijusias su perkėlimo procesu, kadangi būtina kiek galima sumažinti tokias rizikas nesumažinant proceso patrauklumo vartotojams. Kad būtų galima numerio perkeliamumą pritaikyti prie rinkos ir technologijų raidos, įskaitant ir galimą abonento asmeninių adresinių ir tinkle saugomų profilių duomenų perkėlimą, Komisija turėtų galėti imtis techninių įgyvendinimo priemonių šioje srityje. Įvertinant, ar technologinės ir rinkos sąlygos sudaro galimybę perkelti numerius tarp tinklų, teikiančių paslaugas fiksuotoje vietoje, ir judriojo ryšio tinklų, reikėtų visų pirma atsižvelgti į kainas paslaugų gavėjams ir keitimo sąnaudas fiksuotoje vietoje paslaugas teikiančioms įmonėms bei judriojo ryšio tinklams.

(39)

▐ Teisiniai privalomojo programų siuntimo įpareigojimai gali būti taikomi ▐ nurodyto žiniasklaidos paslaugų teikėjo teikiamoms nurodytoms radijo ryšio, garso ir vaizdo arba papildomoms paslaugoms. Garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos apibrėžiamos 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2007/65/EB, iš dalies keičiančioje Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo  (14). Valstybės narės turėtų aiškiai pagrįsti privalomojo programų siuntimo įpareigojimus ▐, kad užtikrintų, jog tokie įsipareigojimai būtų skaidrūs, proporcingi ir deramai apibrėžti. Šiuo atžvilgiu privalomojo programų siuntimo taisyklės turėtų būti parengtos taip, kad jos suteiktų pakankamai paskatų veiksmingai investuoti į infrastruktūrą. Privalomojo programų siuntimo taisyklės turėtų būti reguliariai persvarstomos siekiant, kad jos neatsiliktų nuo technologijų ir rinkos raidos ir taip būtų užtikrinta, kad jos būtų nuolat proporcingos siekiamiems tikslams. Papildomos paslaugos apima , pavyzdžiui, videoteksto paslaugą , subtitravimo paslaugą , garsinį apibūdinimą arba gestų kalbą , kuriomis pagerinamos neįgalių paslaugų gavėjų naudojimosi galimybės , bet jomis neapsiribojama .

(40)

Siekiant pašalinti esamus konsultavimosi su vartotojais trūkumus ir tinkamai atsižvelgti į piliečių interesus, valstybės narės turėtų įdiegti tinkamą konsultacijų mechanizmus. Tokie mechanizmai galėtų būti įstaiga, kuri nepriklausomai nuo nacionalinės reguliavimo institucijos ir paslaugų teikėjų atliktų tyrimus su vartotojais susijusiais klausimais, pavyzdžiui, vartotojų įpročių ir paslaugų teikėjų keitimo mechanizmų klausimais, ir kuri veiktų skaidriai bei prisidėtų prie esamų konsultacijų su suinteresuotosiomis šalimis mechanizmų. Be to, galėtų būti nustatytas mechanizmas siekiant sudaryti sąlygas tinkamai bendradarbiauti dėl klausimų, susijusių su teisėto turinio skatinimu. Tačiau pagal bendradarbiavimo procedūras, dėl kurių sutarta pagal tokį mechanizmą, neleidžiama sistemingai stebėti interneto naudojimo. Kai reikia spręsti neįgalių paslaugų gavėjų prieigos prie elektroninių ryšių paslaugų ir galinių įrenginių ir naudojimosi jais palengvinimo klausimą ir nepažeidžiant ║Direktyvos 1999/5/EB ║, ypač su neįgaliaisiais susijusių reikalavimų pagal jos 3 straipsnio 3 dalies f punktą, Komisija turėtų galėti priimti įgyvendinimo priemones.

(41)

Neteisminės procedūros ginčams spręsti turėtų būti sustiprintos užtikrinant, kad ginčus spręstų nepriklausomos ginčų sprendimo institucijos ir kad procedūra atitiktų bent jau minimalius principus, nustatytus 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacijoje 98/257/EB dėl atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą institucijoms taikomų principų  (15). Valstybės narės gali šiam tikslui panaudoti veikiančias ginčų sprendimo institucijas, jei jos atitinka taikomus reikalavimus, arba įsteigti naujas institucijas.

(42)

Komisijai reikėtų pranešti apie įmonei, paskirtai teikti universaliąsias paslaugas, nustatytus įpareigojimus.

(43)

Direktyvoje 2002/58/EB derinamos valstybių narių nuostatos, reikalingos siekiant užtikrinti vienodą pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos lygį ir ypač teisę į privatumą ir teisę į informacijos technologijos sistemos konfidencialumą ir saugumą atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymą elektroninių ryšių sektoriuje ir užtikrinti laisvą tokių duomenų ir elektroninių ryšių įrangos ir paslaugų judėjimą Bendrijoje.

(44)

Srauto duomenų tvarkymas siekiant tinklų ir informacijos saugumo, užtikrinant saugomų ar perduodamų duomenų prieigą, autentiškumą, integralumą ir konfidencialumą, sudarys sąlygas šių duomenų tvarkymui įgyvendinant teisėtus duomenų valdytojo interesus siekiant, kad būtų užkirstas kelias neteisėtai prieigai ir kenksmingų kodų platinimui ir kompiuterių bei elektroninių ryšių sistemos pažeidimams ir sustabdyti išpuoliai, dėl kurių sutrinka paslaugų teikimas. Europos tinklų ir informacijos apsaugos agentūra (ENISA) turėtų reguliariai skelbti tyrimus, kad būtų paaiškintos duomenų tvarkymo rūšys, kurios leidžiamos pagal Direktyvos 2002/58/EB 6 straipsnį.

(45)

Nustatant tvarkymo saugumo įgyvendinimo priemones pagal reguliavimo procedūrą su tikrinimu, Komisija turėtų konsultuotis su visomis atitinkamomis Europos institucijomis ir organizacijomis (ENISA, Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir pagal 29 straipsnį įsteigta darbo grupe) ir visomis kitomis atitinkamomis suinteresuotosiomis šalimis, ypač siekiant informacijos apie geriausius turimus techninius ir ekonominius sprendimus, tinkamus pagerinti Direktyvos 2002/58/EB įgyvendinimą.

(46)

Direktyvos 2002/58/EB nuostatomis sukonkretinama ir papildoma 1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo  (16) bei numatomi teisėti abonentų (fizinių ar juridinių asmenų) interesai.

(47)

Elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų rinkų liberalizavimas ir sparti technologijų plėtra kartu paskatino konkurenciją ir ekonomikos augimą bei lėmė didelę galutiniams paslaugų gavėjams skirtų paslaugų, kurias galima gauti viešaisiais ir privačiais elektroninių ryšių tinklais ir viešai prieinamais privačiais tinklais , įvairovę.

(48)

IP adresai yra itin svarbūs interneto veikimui. Jie nurodo tinkle esančius įrenginius, pvz., kompiuterius ar mobiliuosius pažangiomis technologijos pagrįstus prietaisus pagal jų numerį. Atsižvelgiant į įvairius IP adresų naudojimo būdus ir į susijusias technologijas, kurios plėtojamos labai sparčiai, kyla klausimų apie jų, kaip asmens duomenų, naudojimą tam tikromis aplinkybėmis. Todėl Komisija turėtų atlikti atitinkamą IP adresų ir jų naudojimo tyrimą ir pateikti tinkamus pasiūlymus.

(49)

Dėl technologijų pažangos galima kurti naujas prietaikas, pagrįstas duomenų rinkimo ir atpažinimo įrenginiais, kurie gali būti radijo dažnius naudojantys bekontakčiai įrenginiai. Pavyzdžiui, radijo dažninio atpažinimo įrenginiai (RFID) naudoja radijo dažnius duomenims nuskaityti iš vienareikšmiškai identifikuojamų žymenų, o duomenys po to gali būti perduodami esamais ryšių tinklais. Platus tokių technologijų naudojimas gali suteikti pastebimos ekonominės ir socialinės naudos ir tokiu būdu reikšmingai prisidėti prie vidaus rinkos plėtros, jei piliečiai pritaria jų naudojimui. To siekiant būtina užtikrinti, kad būtų apsaugotos visos pagrindinės asmens teisės, įskaitant teisę į privatumą ir duomenų apsaugą. Kai tokie įrenginiai prijungiami prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų arba naudojasi elektroninių ryšių paslaugomis kaip pagrindine infrastruktūra, turėtų būti taikomos atitinkamos Direktyvos 2002/58/EB nuostatos, įskaitant susijusiąsias su saugumu, srauto ir vietos nustatymo duomenimis ir konfidencialumu.

(50)

Viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turėtų imtis tinkamų techninių ir organizacinių priemonių savo paslaugų saugumui užtikrinti. Šiomis priemonėmis, nepažeidžiant Direktyvos 95/46/EB ir 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/24/EB dėl duomenų, generuojamų arba tvarkomų teikiant viešai prieinamas elektroninių ryšių paslaugas arba viešuosius ryšių tinklus  (17) 1 nuostatų, reikėtų užtikrinti, kad su asmens duomenimis galės susipažinti tik tam teisę turintys darbuotojai tik tais tikslais, kurie leidžiami pagal įstatymus, taip pat užtikrinti saugomų ar perduodamų asmens duomenų, tinklo ir paslaugų apsaugą. Be to, reikėtų įtvirtinti saugumo politiką asmens duomenų tvarkymo srityje, siekiant nustatyti pažeidžiamas sistemos vietas; turėtų būti vykdomas nuolatinis stebėjimas ir imamasi prevencinių, taisomųjų ir švelninančių veiksmų .

(51)

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų stebėti, kaip viešųjų elektroninio ryšio paslaugų teikėjai taiko priemones ir skleidžia gerąją patirtį.

(52)

Jei saugumo pažeidimas, dėl kurio prarandami asmens arba abonento asmens duomenys arba jiems kyla pavojus, tinkamai ir laiku nesprendžiamas, jis gali lemti didelius ekonominius nuostolius ir socialinę žalą, įskaitant su asmens tapatybe susijusį sukčiavimą. Todėl atitinkamas paslaugos teikėjas apie kiekvieną saugumo pažeidimą nedelsiant praneša nacionalinei reguliavimo institucijai arba kitai kompetentingai nacionalinei institucijai. Kompetentinga institucija nustato pažeidimo svarbą ir pareikalauja, kad atitinkami paslaugos teikėjai be nereikalingo delsimo tinkamai apie tai praneštų pažeidimo paveiktiems asmenims. Be to, tais atvejais, kai vartotojų teisėms ir interesams kyla neišvengiamas ir tiesioginis pavojus (pvz., nesankcionuotos prieigos prie elektroninio pašto žinučių, kredito kortelės įrašų ir t. t. atvejais), atitinkamas paslaugos teikėjas, be kompetentingos nacionalinės institucijos, turėtų nedelsdamas tiesiogiai pranešti ir paveiktiems naudotojams. Galiausiai, teikėjai paveiktiems naudotojams kiekvienais metais praneša apie visus saugumo pažeidimus, kaip nurodoma Direktyvoje 2002/58/EB, kurie įvyko per atitinkamą laikotarpį. Į pranešimus nacionalinėms institucijoms ir naudotojams turėtų būti įtraukta informacija apie priemones, kurių ėmėsi paslaugų teikėjas, kad išsiaiškintų pažeidimą, bei saugumo rekomendacijos paslaugų gavėjams, kuriuos jis paveikė.

(53)

Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų remti Europos Sąjungos piliečių interesus inter alia prisidėdamos prie asmens duomenų ir privatumo aukšto lygio apsaugos užtikrinimo. Šiuo tikslu jos privalo turėti būtinas priemones savo pareigoms atlikti, įskaitant išsamius ir patikimus duomenis apie faktinius saugumo incidentus, dėl kurių kilo pavojus žmonių asmens duomenims.

(54)

Įgyvendindamos direktyvos 2002/58/EB perkėlimo priemones, valstybių narių valdžios institucijos bei teismai privalėtų ne tik aiškinti savo nacionalinę teisę pagal minėtą direktyvą, bet ir neturėtų remtis tokiu šios direktyvos aiškinimu, kuris prieštarautų kitoms pagrindinėms teisėms arba bendriesiems Bendrijos teisės principams, pavyzdžiui, proporcingumo principui.

(55)

Turėtų būti numatyta su įgyvendinimo priemonėmis susijusi nuostata nustatyti bendrus reikalavimus siekiant tinkamo privatumo apsaugos ir asmens duomenų, kurie perduodami arba tvarkomi vidaus rinkoje naudojantis elektroninių ryšių tinklais, saugumo lygio.

(56)

Nustatant išsamias su formatu ir procedūromis susijusias taisykles, taikomas pranešimui apie saugumo pažeidimus, turėtų būti tinkamai atsižvelgiama į pažeidimo aplinkybes, įskaitant tai, ar asmens duomenys buvo apsaugoti juos užšifruojant arba kitais būdais, veiksmingai ribojančiais su asmens tapatybe susijusio sukčiavimo arba kitokio netinkamo naudojimo galimybę. Be to, tokiomis taisyklėmis ir procedūromis reikėtų atsižvelgti į teisėtus teisėsaugos institucijų interesus tais atvejais, kai ankstyvu atskleidimu galėtų būti nereikalingai trukdoma pažeidimo aplinkybių tyrimui.

(57)

Programinė įranga, slapta stebinti naudotojo veiksmus ir (arba) trukdanti naudotojo galinio įrenginio veikimui trečiosios šalies naudai (vadinamosios šnipinėjimo programos), kelia rimtą grėsmę naudotojų privatumui. Reikia užtikrinti aukštą ir vienodą naudotojų privataus gyvenimo apsaugos lygį nepriklausomai nuo to, ar nepageidaujamos šnipinėjimo programos yra parsisiunčiamos netyčia elektroninių ryšių tinklais, ar yra pristatomos ir slapta įdiegiamos į programinę įrangą, platinamą per kitas išorines duomenų saugojimo laikmenas, pavyzdžiui, kompaktinius diskus, tik skaitomos atminties kompaktinius diskus (CD-ROM) ir USB raktus. Valstybės narės turėtų skatinti galutinius naudotojus imtis reikiamų veiksmų ir apsaugoti savo galinius įrenginius nuo virusų ir šnipinėjimo programų.

(58)

Elektroninių ryšių paslaugų teikėjai turi nemažai investuoti kovodami su nepageidaujamais komerciniais pranešimais (nepageidaujamais elektroninio pašto laiškais). Jų padėtis geresnė nei galutinių paslaugų gavėjų, nes jie turi žinių ir išteklių, kurie būtini nepageidaujamo elektroninio pašto platintojams aptikti ir nustatyti. Todėl elektroninio pašto paslaugų teikėjai ir kiti paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę dėl tokių pažeidimų imtis teisinių veiksmų prieš nepageidaujamo elektroninio pašto platintojus ir taip apginti savo klientų bei savo teisėto verslo interesus.

(59)

Kai gali būti tvarkomi vietos nustatymo duomenys, kurie skiriasi nuo srauto duomenų, tokie duomenys turėtų būti tvarkomi tik tokiu atveju, jei jie pakeisti taip, kad taptų anoniminiais, arba išankstiniu atitinkamo vartotojo arba abonento, kurie turėtų būti aiškiai ir išsamiai informuoti apie galimybę bet kada atšaukti duotą sutikimą srauto duomenims tvarkyti, sutikimu.

(60)

Siekiant užtikrinti tinkamą privatumo ir asmens duomenų, kurių perdavimas ir tvarkymas susijęs su elektroninių ryšių tinklų naudojimu Bendrijoje, apsaugos lygį reikia veiksmingų įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų, kad būtų tinkamai skatinama laikytis reikalavimų. Nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų turėti pakankamai įgaliojimų ir išteklių, kad galėtų veiksmingai tirti reikalavimų nesilaikymo atvejus, įskaitant galimybę gauti bet kokią susijusią informaciją, kurios joms gali reikėti, priimti sprendimus dėl skundų ir reikalavimų nesilaikymo atvejais taikyti sankcijas.

(61)

Turėtų būti sustiprintas tarpvalstybinis bendradarbiavimas ir vykdymo užtikrinimas laikantis dabartinių tarpvalstybinių vykdymo užtikrinimo mechanizmų, tokių kaip nustatytasis 2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo (Reglamentas dėl bendradarbiavimo vartotojų apsaugos srityje) (18), iš dalies pakeičiant šį reglamentą.

(62)

Direktyvai 2002/22/EB ir Direktyvai 2002/58/EB įgyvendinti būtinos priemonės turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgaliojimais įgyvendinimo tvarką (19).

(63)

Komisija, jei įsigalios Lisabonos sutartis, iš dalies keičianti Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį  (20) , turėtų pateikti Tarybai ir Europos Parlamentui naują pasiūlymą dėl teisės akto dėl privatumo ir duomenų saugumo elektroninių ryšių srityje pagal naują teisinį pagrindą.

(64)

Visų pirma Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti su tarifų skaidrumu, minimaliais paslaugos kokybės reikalavimais, veiksmingu numerio „112“ paslaugų diegimu, faktine galimybe naudotis numeriais ir paslaugomis, neįgalių galutinių paslaugų gavėjų naudojimosi galimybių gerinimu bei su pakeitimais, kuriais priedai suderinami su technikos pažanga arba rinkos paklausos pokyčiais, susijusias įgyvendinimo priemones. Taip pat turėtų būti suteiktas įgaliojimas priimti įgyvendinimo priemones, susijusias su informavimo ir pranešimo reikalavimais bei su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu. Kadangi šios priemonės yra bendro pobūdžio ir skirtos papildyti Direktyvą 2002/22/EB įrašant naujas neesmines nuostatas, jos turi būti patvirtintos laikantis Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Atsižvelgiant į tai, kad reguliavimo procedūra su tikrinimu, laikantis įprastų terminų, tam tikrais išskirtiniais atvejais galėtų trukdyti laiku priimti įgyvendinimo priemones, Europos Parlamentas, Taryba ir Komisija turėtų skubiai veikti, siekdami užtikrinti, kad šios priemonės būtų priimtos laiku .

(65)

Direktyvos 2002/22/EB tikslas – užtikrinti vartotojų ir individualių paslaugos gavėjų teisių aukšto lygio apsaugą telekomunikacijų paslaugų teikimo srityje. Šios apsaugos nereikalaujama pasaulinių telekomunikacijų paslaugų atveju. Tai – įmonių duomenys ir balso paslaugos, teikiamos kaip paketas didelėms įmonėms įvairiose ES priklausančiose ir jai nepriklausančiose šalyse esančiose vietovėse, remiantis vienodos galios šalių derybomis individualiai pasiektomis sutartimis.

(66)

Todėl direktyvas 2002/22/EB ir 2002/58/EB reikėtų atitinkamai iš dalies pakeisti,

(1)

1 straipsnis pakeičiamas taip:

„1 straipsnis

Dalykas ir taikymo sritis

1.   Pagal Direktyvą 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) ši direktyva skirta elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų teikimui galutiniams paslaugų gavėjams. Tikslas - užtikrinti, kad visoje Bendrijoje būtų teikiamos geros kokybės viešosios paslaugos veiksmingos konkurencijos ir laisvo pasirinkimo sąlygomis, ir reglamentuoti tokius atvejus, kai rinka nepakankamai tenkina galutinių paslaugų gavėjų poreikius. Į šią direktyvą taip pat įtrauktos su vartotojų patalpose esančiais galiniais įrenginiais susijusios nuostatos ypatingą dėmesį skiriant ypatingų poreikių turintiems vartotojams, įskaitant neįgaliuosius ir senyvo amžiaus žmones, pritaikytiems galiniams įrenginiams .

2.   Šioje direktyvoje nustatomos galutinių paslaugų gavėjų teisės ir atitinkami viešuosius elektroninių ryšių tinklus bei paslaugas teikiančių įmonių įpareigojimai. Siekiant užtikrinti universaliųjų paslaugų teikimą atvirų ir konkurencinių rinkų aplinkoje, šioje direktyvoje apibrėžiamas nustatytos kokybės paslaugų minimumas, kurį gali gauti visi galutiniai paslaugų gavėjai priimtinomis kainomis atsižvelgiant į konkrečias nacionalines sąlygas ir neiškraipant konkurencijos. Šioje direktyvoje taip pat nustatomi įpareigojimai teikti tam tikras privalomas paslaugas.

3.     Šios direktyvos nuostatos taikomos nepažeidžiant Bendrijos taisyklių dėl vartotojų apsaugos, ypač Direktyvų 93/13/EEB ir 97/7/EB, ir nacionalinių taisyklių, suderintų su Bendrijos teise. “

2)

║ 2 straipsnis keičiamas taip:

(3)

4 straipsnis pakeičiamas taip:

„4 straipsnis

Prieigos fiksuotoje vietoje teikimas ir telefono ryšio paslaugų teikimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visus pagrįstus prašymus dėl prisijungimo fiksuotoje vietoje prie viešojo ryšių tinklo tenkintų bent viena įmonė.

2.   Teikiamas prisijungimas turi duoti galimybę paremti balso, faksimilės ir duomenų perdavimą tokiu pajėgumu, kokio pakanka veiksmingai interneto prieigai atsižvelgiant į daugumos abonentų naudojamas technologijas ir technologines galimybes.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad visus pagrįstus prašymus suteikti viešai prieinamą telefono ryšio paslaugą 1 dalyje nurodytu tinklo ryšiu, leidžiančią inicijuoti ir gauti nacionalinius ir tarptautinius skambučius ir skambučius skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms numeriu „112“ arba kitu nacionaliniu skubios pagalbos numeriu , tenkintų bent viena įmonė.“

(4)

5 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Laikantis Direktyvos 2002/58/EB 12 straipsnio nuostatų, į abonentų knygas turi būti įrašyti visi viešųjų telefono ryšio paslaugų abonentai.“

(5)

6 straipsnis keičiamas taip:

(6)

7 straipsnis pakeičiamas taip:

„7 straipsnis

Neįgaliems paslaugų gavėjams skirtos priemonės

1.   Valstybės narės imasi neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams skirtų priemonių, kad jiems užtikrintų tokias pačias galimybes, kokias turi ir kiti galutiniai paslaugų gavėjai, gauti elektroninių ryšių paslaugas , kurios būtų jiems prieinamos kainos, įskaitant galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis, informacijos apie abonentus teikimo paslaugomis bei abonentų knygomis.

2.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas ir su neįgaliaisiais susijusius reikalavimus , gali imtis specialių priemonių , kurių reikalingumą įrodė nacionalinių reguliavimo institucijų įvertinimas , kad užtikrintų, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai, ▐ kaip ir dauguma kitų galutinių paslaugų gavėjų, galėtų rinktis įmones ir paslaugų teikėjus , ir skatintų atitinkamų galinių įrenginių prieinamumą. Jos garantuoja, jog bet kokiu atveju konkrečių paslaugų gavėjų, turinčių negalią, grupių poreikius tenkintų bent viena įmonė .

3.     Imdamosi minėtų priemonių, valstybės narės ragina laikytis atitinkamų ir standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 17, 18 ir 19 straipsnius.

4.     Tam, kad galėtų priimti ir įgyvendinti specialias neįgaliems paslaugų gavėjams skirtas priemones, valstybės narės skatina galinių įrenginių, sudarančių sąlygas pasiūlyti reikalingas paslaugas ir funkcijas, gamybą ir prieinamumą. “

(7)

8 straipsnis papildomas šia 3 dalimi:

„3.   Kai pagal 1 dalį paskirtas operatorius ketina perleisti visą savo vietinio prieigos tinklo nuosavybę arba didelę jo dalį atskiram juridiniam asmeniui, priklausančiam kitam savininkui, jis iš anksto laiku apie tai praneša nacionalinei reguliavimo institucijai, kad ši galėtų įvertinti planuojamo sandorio poveikį 4 straipsnyje nurodytam prieigos fiksuotoje vietoje ir telefono ryšio paslaugų teikimui. Nacionalinė reguliavimo institucija gali nustatyti sąlygas pagal Direktyvos 2002/20/EB (Leidimų direktyva) 6 straipsnio 2 dalį.“

(8)

9 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

„1.   Nacionalinės reguliavimo institucijos kontroliuoja 4, 5, 6 ir 7 straipsniuose nurodytų paslaugų, kurioms taikomi universaliųjų paslaugų įpareigojimai ir kurias teikia paskirtosios įmonės, o jeigu toms paslaugoms teikti nėra paskirta įmonių - kitu būdu teikiamų rinkoje, mažmeninių tarifų pokyčius ir dydį, ypač lygindamos su nacionalinėmis vartotojų kainomis ir pajamomis.

2.   Valstybės narės, atsižvelgdamos į nacionalines sąlygas, gali reikalauti, kad paskirtosios įmonės paslaugų gavėjams pateiktų tarifų pasirinkimo galimybes arba paslaugų paketus, kurie skiriasi nuo įprastomis komercinėmis sąlygomis taikomų tarifų, visų pirma siekdamos užtikrinti, kad mažas pajamas gaunantys ar specialiųjų socialinių poreikių asmenys turėtų 4 straipsnio 1 dalyje nurodytą prieigą prie tinklo arba galėtų ja naudotis arba galėtų gauti 4 straipsnio 3 dalyje ir 5, 6 bei 7 straipsniuose nurodytas paslaugas, kurioms taikomi universaliųjų paslaugų įpareigojimai ir teikiamomis universaliąsias paslaugas teikti paskirtų įmonių.

3.   Numatydamos, kad paskirtosios įmonės privalo suteikti specialių tarifų pasirinkimo galimybes arba laikytis nustatytų didžiausių arba vidutinių pagal geografinius rajonus kainų arba kitų panašių reikalavimų, valstybės narės taip pat užtikrina , kad, nustačius, jog tam tikri vartotojai gauna mažas pajamas, turi negalią ar yra specialių socialinių poreikių, jiems būtų teikiama parama.“

(9)

10 straipsnio 2 dalis keičiama taip:

„ 2.     Valstybės narės užtikrina, kad [ …] įmonės [ …], siūlančios telekomunikacijų paslaugas, apibrėžtas Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyvos) 2 straipsnyje, teiktų specifines šios direktyvos I priedo A dalyje nurodytas priemones ir paslaugas, kad abonentai galėtų stebėti ir kontroliuoti išlaidas ir išvengti nepagrįsto paslaugos nutraukimo. “

(10)

11 straipsnio 1 dalis keičiama taip:

„ 1.     Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad visos paskirtosios įmonės, turinčios įpareigojimus pagal 4, 5, 6 ir 7 straipsnius ir 9 straipsnio 2 dalį, skelbtų pakankamą ir naujausią informaciją apie savo veiklos, susijusios su universaliosiomis paslaugomis, rezultatus, kurioje apibūdintų paslaugos kokybės parametrus, nustatymus ir vertinimo metodus, nurodytus III priede. Paskelbta informacija [ …] pateikiama nacionalinei reguliavimo institucijai, kai ji to prašo. “

(11)

III skyriaus antraštinė dalis pakeičiama taip:

(12)

16 straipsnis išbraukiamas.

(13)

17 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(14)

18 ir 19 straipsniai išbraukiami.

(15)

20 ir 21 straipsniai pakeičiami taip:

„20 straipsnis

Sutartys

▐

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, užsisakydami paslaugas, teikiančias prisijungimą prie viešojo ryšių tinklo ir (arba) elektroninių ryšių paslaugų, vartotojai ir kiti to prašantys galutiniai paslaugų gavėjai turėtų teisę su įmone arba įmonėmis, teikiančiomis tokias paslaugas ir (arba) prisijungimą, sudaryti sutartį. Sutartyje aiškia, išsamia ir lengvai prieinama forma nurodoma bent ši informacija:

Sutartyje taip pat nurodoma bet kokia atitinkamos valdžios institucijos pateikta informacija dėl neteisėto naudojimosi elektroninių ryšių tinklais ir paslaugomis siekiant dalyvauti neteisėtoje veikloje ar skleisti žalingą turinį bei asmens saugumo, privatumo bei asmens duomenų, nurodytų 21 straipsnio 4 dalyje ir susijusių su teikiama paslauga, apsaugos nuo galimų pavojų priemonės.

▐

2.   Gavę pranešimą apie operatorių siūlomus sutarties sąlygų pakeitimus, abonentai turi teisę be nuobaudų nutraukti sutartį. Apie planuojamus tokius pakeitimus abonentams tinkamai pranešama iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, ir kartu pranešama apie jų teisę be nuobaudų nutraukti sutartį, jei naujosios sąlygos jiems nepriimtinos.

21 straipsnis

Skaidrumas ir informacijos skelbimas

▐

1.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įpareigoti prisijungimą prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiančias įmones pagal II priedo nuostatas skelbti skaidrią, palyginamą, pakankamą ir naujausią informaciją apie kainas ir tarifus ir sutarties nutraukimą bei naudojimo standartines sąlygas , taikomas už galutiniams paslaugų gavėjams ir vartotojams teikiamą galimybę gauti jų paslaugas ir naudojimąsi jomis. Tokia informacija skelbiama aiškia, išsamia ir lengvai prieinama forma. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali nustatyti papildomų reikalavimų, susijusių su skelbiamos informacijos pateikimo forma.

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos skatina teikti palyginamą tikslingą informaciją sąveikiaisiais vadovais arba panašiomis priemonėmis, kad galutiniai paslaugų gavėjai ir vartotojai galėtų savarankiškai įvertinti alternatyvių naudojimosi galimybių kainą. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos pačios arba per trečiąsias šalis pateiktų tokius vadovus arba priemones nemokamai arba už priimtiną kainą . Trečiosios šalys turi teisę nemokamai naudoti elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančių įmonių skelbiamą informaciją pardavimo arba tokių sąveikiųjų vadovų arba panašių priemonių pateikimo naudoti tikslais.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įpareigoti prieigą prie viešųjų elektroninių ryšių tinklų ir (arba) elektroninių ryšių paslaugas teikiančias įmones , inter alia:

Prieš nustatydamos prievoles, nacionalinės reguliavimo institucijos, gali skatinti savireguliavimo ir bendro reguliavimo priemones, jeigu mano, kad jos tinka.

4.     Prireikus, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų įpareigoti 3 dalyje nurodytas įmones dabartiniams ir naujiems abonentams persiųsti visuomenei svarbią informaciją. Ši standartinio formato informacija, kurią parengia atitinkamos valstybės institucijos, inter alia, susijusi su:

Bet kokias papildomas didesnes įmonės išlaidas, susijusias su šių reikalavimų vykdymu, padengia atitinkamos viešosios valdžios institucijos. “

(16)

22 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(17)

23 straipsnis pakeičiamas taip:

„23 straipsnis

Galimybė naudotis paslaugomis

Valstybės narės imasi visų būtinų priemonių, kad užtikrintų kuo geresnę galimybę naudotis viešosiomis telefono ryšio paslaugomis ▐ katastrofiškais tinklo gedimo arba force majeure atvejais. Valstybės narės užtikrina, kad įmonės, teikiančios viešąsias telefono ryšio paslaugas, imtųsi visų reikiamų priemonių, kad būtų užtikrinta galimybė nenutrūkstamai naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis visoje ES teritorijoje ir iš bet kurios vietovės .“

(18)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(19)

26 ir 27 straipsniai pakeičiami taip:

„26 straipsnis

Skubios pagalbos iškvietimo paslaugos ir vienas Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeris

1.   Valstybės narės užtikrina, kad, be nacionalinių reguliavimo institucijų nurodytų kitų nacionalinių skubios pagalbos iškvietimo telefono numerių, visi 2 dalyje nurodytų paslaugų galutiniai gavėjai, įskaitant taksofonų naudotojus, galėtų nemokamai ir be jokios mokėjimo priemonės paskambinti skubios pagalbos iškvietimo tarnyboms vienu Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu „112“

2.   Valstybės narės , bendradarbiaudamos su nacionalinėmis reguliavimo institucijomis, skubios pagalbos tarnybomis ir teikėjais, užtikrina, kad įmonės, teikiančios nacionalinių ir (arba) tarptautinių skambučių inicijavimo elektroninių ryšių paslaugą naudojant numerį arba numerius, nurodytus nacionaliniame arba tarptautiniame telefono ryšio numeracijos plane, suteiktų galimybę naudotis patikimomis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad, surinkus vieną Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerį „112“, skubios pagalbos tarnybos galėtų tinkamai atsakyti į skambučius ▐ ir juos tvarkyti taip, kad geriausiai atitiktų nacionalinius skubios pagalbos iškvietimo tarnybų sistemos organizacinius reikalavimus. Į tokius skambučius atsiliepiama ir jie tvarkomi mažiausiai taip pat greitai ir veiksmingai, kaip ir skambučiai nacionaliniu skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu arba numeriais, jei šie ir toliau naudojami.

4.   Valstybės narės užtikrina, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai turėtų tokią pat galimybę naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis , kaip ir kiti galutiniai paslaugų gavėjai . Siekiant užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis skubios pagalbos iškvietimo paslaugomis keliaudami kitose valstybėse narėse, priemonės, kurių imamasi, apima atitinkamų standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnio nuostatas, laikymosi užtikrinimą.

5.   Valstybės narės užtikrina, kad , remiantis techninėmis galimybėmis, skubios pagalbos iškvietimo tarnybos nemokamai gautų visų skambinančiųjų vietos nustatymo duomenis. Ši nuostata taikoma ir skambučiams bendru Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numeriu „112“.

▐

6.   Valstybės narės užtikrina, kad visi Sąjungos piliečiai , be informacijos apie jų valstybėje veikiančius telefono numerius, būtų pakankamai informuoti apie vieną Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerį „112“ ir jo naudojimą, visų pirma priemonėmis, konkrečiai skirtomis asmenims, keliaujantiems iš vienos valstybės narės į kitą ▐.

7.   Pasikonsultavusi su ETRI , Komisija gali priimti technines įgyvendinimo priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingas numerio „112“ paslaugų diegimas valstybėse narėse ▐.

Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.▐

27 straipsnis

Europos telefono prieigos kodai

1.   Valstybės narės užtikrina, kad kodas „00“ būtų standartinis tarptautinės prieigos kodas. Skambučiams tarp kaimyninių vietovių, esančių skirtingose valstybėse narėse, galima nustatyti naują arba toliau taikyti tą pačią specialią tvarką. Galutiniai paslaugų gavėjai tose vietovėse turi būti apie tokią tvarką išsamiai informuoti.

2.   Tos valstybės narės, kurioms ITU skyrė tarptautinį kodą „3883“, patiki pagal Bendrijos teisės aktus numatytai atskirai organizacijai, kurią skirtų Komisija taikydama atvirą, skaidrią ir nediskriminacinę atrankos procedūrą, arba ETRI, kuriai tektų išskirtinė atsakomybė už Europos telefonijos numeracijos erdvės valdymą (ENISA) , įskaitant numerių skyrimą ir skatinimą .

3.   Valstybės narės užtikrina, kad visos viešąsias telefono ryšio paslaugas teikiančios įmonės tvarkytų visus į Europos telefonijos numeracijos erdvę (ENISA) siunčiamus ir iš jos gaunamus skambučius nustatydamos tarifus, neviršijančius didžiausio tarifo, kurį jos taiko skambučiams į kitas valstybes nares ir iš jų.“

(20)

Įterpiamas šis straipsnis

„27a straipsnis

Suderintų socialinių paslaugų, įskaitant karštosios linijos pranešimams apie dingusius vaikus numerį, suderinti numeriai

1.     Valstybės narės skatina specialius numeravimo intervalo, prasidedančio skaitmenimis 116, numerius, nustatytus Komisijos 2007 m. vasario 15 d. sprendime 2007/116/EB dėl nacionalinio skaitmenimis 116 prasidedančio numeravimo intervalo rezervavimo suderintų socialinių paslaugų suderintiems numeriams (21). Jos skatina savo teritorijose teikti paslaugas, kurioms rezervuoti tokie numeriai.

2.     Valstybės narės užtikrina, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis paslaugomis, kurios teikiamos numeriais, prasidedančiais skaitmenimis 116. Siekiant užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai galėtų naudotis tokiomis paslaugomis keliaudami kitose valstybėse narėse, priemonės, kurių imamasi, apima atitinkamų standartų arba specifikacijų, paskelbtų pagal Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 17 straipsnio nuostatas, laikymosi užtikrinimą.

3.     Valstybės narės užtikrina, kad piliečiai būtų pakankamai informuoti apie paslaugų, kurios teikiamos numeriais, prasidedančiais skaitmenimis 116, buvimą ir naudojimą, įskaitant informaciją, skirtą iš vienos valstybės narės į kitą keliaujantiems asmenims.

4.     Valstybės narės, be priemonių, bendrai taikomų visiems numeriams, prasidedantiems 116, kurių imamasi pagal 1, 2 ir 3 dalies nuostatas, užtikrina, kad piliečiai galėtų naudotis karštosios linijos, skirtos pranešti apie dingusius vaikus, paslaugomis. Karštajai linijai suteikiamas numeris 116000.

5.     Pasikonsultavusi su ETRI], Komisija gali priimti technines įgyvendinimo priemones, kad būtų užtikrintas veiksmingas numerių, prasidedančių skaitmenimis 116, intervalo, ypač karštosios linijos pranešimams apie dingusius vaikus numerio, paslaugų diegimas valstybėse narėse, įskaitant neįgalių galutinių paslaugų gavėjų galimybę jomis naudotis keliaujant kitose valstybėse narėse.

Tos priemonės, skirtos neesminėms šios direktyvos nuostatoms iš dalies pakeisti ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu.

(21)

28 straipsnis pakeičiamas taip:

„28 straipsnis

Galimybė naudotis numeriais ir paslaugomis

1.   Valstybės narės tais atvejais, kai tai techniškai ir ekonomiškai įmanoma, išskyrus atvejus, kai asmuo, kuriam skambinama, dėl komercinių priežasčių yra apribojęs prieigą skambinantiesiems, esantiems tam tikrose geografinėse teritorijose, užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos imtųsi visų būtinų priemonių siekdamos užtikrinti:

▐

Nacionalinės reguliavimo institucijos gali kiekvienu atskiru atveju blokuoti galimybę naudotis numeriais arba paslaugomis, kai tai pagrįsta dėl sukčiavimo arba netinkamo naudojimo. Be to, užtikrinti, kad tais atvejais, kai tyrimas dar tebevyksta, elektroninių ryšių paslaugų operatoriai sulaiko užmokestį už atitinkamus skambučius ir kitas paslaugas.

2.   Siekiant užtikrinti, kad galutiniai paslaugų gavėjai galėtų faktiškai naudotis numeriais ir paslaugomis Bendrijoje, Komisija ▐ gali priimti technines įgyvendinimo priemones. Tos priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 37 straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. ▐

Tokia techninė įgyvendinimo priemonė gali būti periodiškai persvarstoma, siekiant atsižvelgti į rinkos ir technologijų pokyčius.

3.     Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų reikalauti, kad viešuosius ryšių tinklus teikiančios įmonės teiktų informaciją apie jų tinklų valdymą, susijusią su galutiniams paslaugų gavėjams skirtais galimybės gauti tam tikras paslaugas, turinį arba programas apribojimais arba draudimais. Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų reikiamą įgaliojimą ištirti atvejus, kai įmonės nustato galutiniams paslaugų gavėjams skirtus galimybės naudoti tam tikras paslaugas, turinį arba programas apribojimus arba draudimus. “

(22)

29 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

(23)

30 straipsnis pakeičiamas taip:

„30 straipsnis

Paprastesnis paslaugų teikėjo pakeitimas

1.   Valstybės narės užtikrina, kad visi abonentai, kurie to pageidauja, galėtų išlaikyti savo telefono numerius, nurodytus nacionaliniame numeracijos plane, pagal I priedo C dalies nuostatas, nepriklausomai nuo to, kokia įmonė teikia paslaugą.

2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos užtikrina, kad su numerių perkėlimu susijusios operatorių kainos būtų pagrįstos sąnaudomis ir kad tiesioginiai abonentų mokesčiai, jei taikomi, neatgrasytų nuo naudojimosi šiomis priemonėmis.

3.   Nacionalinės reguliavimo institucijos mažmeninių tarifų už numerių perkėlimą netaiko tokiu būdu, kuris iškreiptų konkurenciją, pavyzdžiui, nustatydamos specialius arba bendrus mažmeninius tarifus.

4.   Numerių perkėlimas ir jų aktyvavimas po perkėlimo vykdomi kuo greičiau, ne vėliau kaip viena darbo diena nuo abonento pirminio prašymo pateikimo. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali pratęsti vienos darbo dienos terminą ir, jei reikia, numatyti atitinkamas priemones, kurios užtikrintų, kad paslaugos nebūtų aktyvuotos prieš abonentų valią. Nacionalinės reguliavimo institucijos gali paslaugų teikėjams taikyti atitinkamas sankcijas, įskaitant įpareigojimą išmokėti vartotojams kompensaciją už nuostolius, patirtus dėl numerių perkėlimo vilkinimo arba jų netinkamo perkėlimo dėl paslaugų teikėjų arba jų įgaliotinių kaltės .

5.     Valstybės narės užtikrina, kad paslaugos gavėjų ir elektroninio ryšio paslaugas teikiančių įmonių sutartyse nustatytas sutarčių galiojimo laikas neviršytų 24 mėnesių. Be to, jos užtikrina, kad įmonės paslaugų gavėjams pasiūlytų galimybę sudaryti daugiausia 12 mėnesių galiojančią sutartį dėl visų rūšių paslaugų ir galinių įrenginių.

6.    Valstybės narės užtikrina, kad sutarčių nutraukimo ▐ procedūros neatgrasytų nuo paslaugų teikėjų keitimo.“

(24)

31 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės savo jurisdikcijoje esančioms įmonėms, teikiančioms elektroninių ryšių tinklus , kuriais radijo arba garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugos teikiamos visuomenei, gali nustatyti pagrįstus privalomojo programų siuntimo įpareigojimus teikti nustatytas radijo bei garso ir vaizdo žiniasklaidos taip pat papildomas paslaugas, jeigu didelė dalis tokių tinklų galutinių paslaugų gavėjų naudojasi jais kaip pagrindine priemone gauti radijo arba garso ir vaizdo žiniasklaidos paslaugas . Tokius įpareigojimus galima nustatyti tik tais atvejais, kai jie yra būtini bendrojo intereso tikslams, kuriuos aiškiai ir konkrečiai apibrėžia kiekviena valstybė narė ▐, pasiekti, ir jie turi būti proporcingi ir skaidrūs.

Valstybės narės persvarsto pirmoje pastraipoje nurodytus įpareigojimus ne vėliau kaip per vienerius metus nuo [keičiančiojo teisės akto įgyvendinimo terminas], išskyrus atvejus, kai valstybės narės atliko tokį persvarstymą per praėjusius dvejus metus.

Valstybės narės reguliariai persvarsto privalomojo programų siuntimo įpareigojimus.“

(25)

Įterpiamas šis straipsnis:

„31a straipsnis

Lygiavertės prieigos sąlygos neįgaliems galutiniams paslaugų gavėjams

Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos galėtų apibrėžti tinkamus įpareigojimus viešųjų elektroninių ryšių paslaugas teikiančioms įmonėms, siekiant užtikrinti, kad neįgalūs galutiniai paslaugų gavėjai:

(26)

Įterpiamas šis straipsnis:

„32a straipsnis

Galimybė naudotis turiniu, paslaugomis ir programomis

Valstybės narės užtikrina, kad visi naudotojų teisių naudotis turiniu, paslaugomis ir programomis apribojimai, jeigu jie būtini, įgyvendinami taikant tinkamas priemones ir vadovaujantis proporcingumo, veiksmingumo bei atgrasymo principais. Šios priemonės nekliudo kurti informacinės visuomenės, kaip nurodoma 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (22) ir neprieštarauja piliečių pagrindinėms teisėms, įskaitant teisę į privatumą ir į tinkamą teismo procesą.

(27)

33 straipsnis pakeičiamas taip:

(28)

34 straipsnio 1 dalis pakeičiama taip:

„1.   Valstybės narės užtikrina, kad nepriklausomos institucijos sudarytų galimybę naudotis skaidriomis, paprastomis ir nebrangiomis neteisminėmis procedūromis vartotojų ir elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas teikiančių įmonių ▐ ginčams dėl tokių tinklų arba paslaugų teikimo sutarčių sąlygų ir (arba) sutarčių vykdymo spręsti. Šios procedūros sudarytų galimybes ginčus spręsti sąžiningai ir greitai ir turėtų visiškai atsižvelgti į 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendaciją 98/257/EB dėl atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą institucijoms taikomų principų  (23), o pateisinamais atvejais gali nustatyti sumokėtų sumų grąžinimo ir (arba) kompensavimo sistemą. Valstybės narės šiuos įpareigojimus gali skirti ir ginčams su kitais galutiniais paslaugų gavėjais.

Valstybės narės užtikrina, kad už tokių ginčų nagrinėjimą atsakingos įstaigos (bendri centrai) Komisijai ir institucijoms pateiktų susijusią informaciją statistikos tikslais.

Valstybės narės užtikrina patikimas neteismines procedūras, ypač garso ir vaizdo bei elektroninių ryšių sričių sąveikos atveju.

(29)

35 straipsnis pakeičiamas taip:

„35 straipsnis

Priedų derinimas

Priemones, būtinas I, II, III ir VI priedams priderinti prie technologijų plėtros arba rinkos paklausos pokyčių ir skirtas iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas, tvirtina Komisija pagal 37 straipsnio 2 dalyje nurodytą reguliavimo procedūrą su tikrinimu.“

(30)

36 straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

„2.   Nacionalinės reguliavimo institucijos praneša Komisijai apie įpareigojimus, nustatytus įmonėms, paskirtoms teikti universaliąsias paslaugas. Komisijai nedelsiant pranešama apie pakeitimus, turinčius įtakos įmonėms nustatytiems įpareigojimams arba įmonėms, kurioms turi poveikio šios direktyvos nuostatos.“

(31)

37 straipsnis pakeičiamas taip:

„37 straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsniu.

2.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1-4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

▐“

(32)

I, II ir III priedai pakeičiami šios direktyvos I, II ir III priedais.

(33)

VI priede 1 punktas pakeičiamas taip:

„ 1.     Įprastas kodavimo algoritmas ir laisvas priėmimas

Visa vartotojams skirta įranga skaitmeniniams televizijos signalams (t. y. antžeminiam, kabeliniam, satelitiniam transliavimui, pirmiausia skirtam fiksuotam programų priėmimui, pvz., DVB-T, DVB-C arba DVB-S būdu) priimti, parduodama, nuomojama ar kitaip teikiama Bendrijoje, kuri gali iškoduoti skaitmeninius televizijos signalus, turi galėti:

(34)

VII priedas išbraukiamas.

1.

1 straipsnio 1 ir 2 dalys keičiamos taip:

„ 1.     Šioje direktyvoje derinamos valstybių narių nuostatos, reikalingos siekiant užtikrinti vienodą pagrindinių teisių ir laisvių apsaugos lygį ir ypač teisę į privatumą ir teisę į informacijos technologijos sistemos konfidencialumą ir saugumą atsižvelgiant į asmens duomenų tvarkymą elektroninių ryšių sektoriuje ir užtikrinti laisvą tokių duomenų ir elektroninių ryšių įrangos ir paslaugų judėjimą Bendrijoje.

2.     Šios direktyvos nuostatos smulkiau išaiškina ir papildo Direktyvą 95/46/EB pirmoje dalyje nurodytais tikslais. Be to, jos numato abonentų, kurie yra fiziniai ar juridiniai asmenys, teisėtų interesų apsaugą. “

2.

2 straipsnio e dalis pakeičiama taip:

3.

3 straipsnis pakeičiamas taip:

„3 straipsnis

Paslaugos

Ši direktyva taikoma asmens duomenų tvarkymui, susijusiam su viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimu viešaisiais ir privačiais ryšių tinklais ir viešai prieinamais privačiais tinklais Bendrijoje, įskaitant viešuosius ir privačius elektroninių ryšių tinklus ir viešai prieinamus privačius tinklus , palaikančius duomenų rinkimo ir atpažinimo įrenginius.“

4.

4 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5.

5 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„3.   Valstybės narės užtikrina, kad informacijos saugojimas arba galimybė gauti abonento arba naudotojo galiniame įrenginyje jau saugomą informaciją, nepriklausomai nuo to, ar informacija saugoma tiesiogiai ar netiesiogiai ir panaudojant bet kokią saugojimo laikmeną būtų draudžiamas, išskyrus atvejus, kai yra gautas atitinkamo abonento arba naudotojo išankstinis sutikimas, atsižvelgiant į tai, kad atitinkami naršyklės nustatymai sudaro išankstinį sutikimą, ir jam yra pateikiama aiški ir išsami informacija inter alia apie tokio duomenų tvarkymo tikslus pagal Direktyvą 95/46/EB ir kad jam suteikta teisė atsisakyti tokio duomenų valdytojo vykdomo tvarkymo. Tai neužkerta kelio techniniam saugojimui arba tokiai naudojimosi informacija galimybei, kurios vienintelis tikslas yra perduoti informaciją elektroninių ryšių tinklu ▐ arba kuri yra būtina siekiant teikti informacinės visuomenės paslaugas, kurių aiškiai paprašo abonentas arba naudotojas.“

6.

6 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

7.

13 straipsnis pakeičiamas taip:

8.

14 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

„ 3.     Jeigu reikia, gali būti patvirtintos priemonės, kurios užtikrintų, kad galinis įrenginys būtų suprojektuotas taip, jog jis būtų suderinamas su naudotojų teise apsaugoti ir kontroliuoti savo asmens duomenų naudojimą pagal Direktyvą 1999/5/EB ir 1986 m. gruodžio 22 d. Tarybos sprendimą 87/95/EEB dėl standartizacijos informacinių technologijų ir telekomunikacijų srityje (26). Patvirtinant tokias priemones turi būti atsižvelgiama į technologijų neutralumo principą.

9.

Įterpiamas šis ║ straipsnis:

„14a straipsnis

Komiteto procedūra

1.   Komisijai padeda Ryšių komitetas, įsteigtas Direktyvos 2002/21/EB (Pagrindų direktyva) 22 straipsniu.

2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1–4 dalys ir 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.

3.   Darant nuorodą į šią dalį, taikomos Sprendimo 1999/468/EB 5a straipsnio 1, 2, 4 ir 6 dalys bei 7 straipsnis, atsižvelgiant į to sprendimo 8 straipsnio nuostatas.“

10.

15 straipsnis papildomas šia dalimi:

„ Viešųjų ryšių paslaugų ir informacinės visuomenės paslaugų teikėjai turi nedelsdami pranešti nepriklausomoms duomenų apsaugos institucijoms apie visus pagal 1 dalį gautus prašymus dėl prieigos prie naudotojo asmens duomenų, įskaitant pateiktą teisinį pagrindą ir kiekvienam prašymui taikomą teisinę procedūrą; jei atitinkama nepriklausoma duomenų apsaugos institucija mano, kad nebuvo laikomasi atitinkamų nacionalinės teisės nuostatų, ji turi apie šiuos atvejus pranešti atitinkamoms teisminėms institucijoms. “

(11)

Įterpiamas šis straipsnis:

„15a straipsnis

Įgyvendinimas ir vykdymo užtikrinimas

1.   Valstybės narės nustato už pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių nuostatų pažeidimus taikomų sankcijų , įskaitant, jei prireikia, baudžiamąsias sankcijas, taisykles ir imasi visų būtinų priemonių jų įgyvendinimui užtikrinti. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios. Valstybės narės ne vėliau kaip iki [keičiančiojo teisės akto įgyvendinimo terminas] praneša Komisijai apie šias nuostatas ir nedelsdamos praneša apie bet kokius vėlesnius joms poveikio turinčius pakeitimus.

2.   Nepažeisdamos teisių gynimo priemonių, kuriomis galima būtų pasinaudoti, valstybės narės užtikrina, kad nacionalinė reguliavimo institucija turėtų įgaliojimus liepti nutraukti 1 dalyje nurodytus pažeidimus.

3.   Valstybės narės užtikrina, kad nacionalinės reguliavimo institucijos turėtų visus įgaliojimus atlikti tyrimą ir išteklius, įskaitant galimybę gauti visą reikiamą informaciją, būtinus pagal šią direktyvą priimtoms nacionalinėms nuostatoms kontroliuoti ir užtikrinti jų įgyvendinimą.

4.   Siekdama garantuoti veiksmingą tarpvalstybinį bendradarbiavimą užtikrinant pagal šią direktyvą priimtų nacionalinių įstatymų vykdymą ir sukurti suderintas paslaugų, susijusių su tarpvalstybiniais duomenų srautais, teikimo sąlygas, Komisija, pasikonsultavusi su ENISA, pagal 29 straipsnį įsteigta darbo grupę ir susijusiomis reguliavimo institucijomis, gali priimti technines įgyvendinimo priemones.

Priemonės, skirtos iš dalies pakeisti neesmines šios direktyvos nuostatas ją papildant, priimamos laikantis 14a straipsnio 2 dalyje nurodytos reguliavimo procedūros su tikrinimu. Dėl neišvengiamų skubos priežasčių Komisija gali taikyti 14a straipsnio 3 dalyje nurodytą skubos procedūrą.“

12.

18 straipsnis pakeičiamas taip:

„18 straipnis

Persvarstymas

Iki … (27) Komisija, pasikonsultavusi su pagal 29 straipsnį įsteigta darbo grupe ir Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, pateikia Europos Parlamentui ir Tarybai ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip taikoma ši direktyva ir koks jos poveikis ūkinės veiklos vykdytojams ir vartotojams, ypač atsižvelgiant į nuostatas, pagal kurias reglamentuojami nepageidaujami pranešimai, pranešimai apie pažeidimus ir atvejai, kai asmens duomenis naudoja viešosios ar privačios trečiosios šalys šioje direktyvoje nenurodytais tikslais, atsižvelgiant į tarptautinę aplinką. Šiuo tikslu Komisija gali prašyti iš valstybių narių informacijos, kurią jos nedelsdamos pateikia. Jei reikia, Komisija teikia pasiūlymus, siekdama iš dalies pakeisti šią direktyvą ir atsižvelgdama į minėtos ataskaitos rezultatus, sektoriaus raidą bei Lisabonos sutartį, iš dalies keičiančią Europos Sąjungos sutartį ir Europos bendrijos steigimo sutartį (28), ypač į 16 straipsnyje numatytus naujus įgaliojimus duomenų apsaugos srityje, ir bet kokį kitą pasiūlymą, kuris, Komisijos nuomone, būtinas siekiant didinti šios direktyvos veiksmingumą.

Ne vėliau kaip … (28) Komisija, pasikonsultavusi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir su darbo grupe, įsteigta pagal 29 straipsnį, bei kitomis susijusiomis šalimis, įskaitant ir pramonės atstovus, pateikia Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ataskaitą, pagrįstą nuodugniu tyrimu, su rekomendacijomis dėl standartinio IP adresų naudojimo ir e. privatumo bei duomenų apsaugos direktyvų taikymo šių adresų rinkimo ir tolesnio tvarkymo klausimais.