52007DC0632

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 25.10.2007

KOM(2007) 632 galutinis

KOMISIJOS ATASKAITA

Europos Sąjungos solidarumo fondas 2006 m. metinė ataskaita

KOMISIJOS ATASKAITA

Euro pos Sąjungos solidarumo fondas 2006 m. metinė ataskaita

TURINYS

1. Įvadas 3

2. 2006 m. gautos naujos paraiškos 3

3. 2005 m. gautos paraiškos 6

4. Opus klausimas – valiutų kurso taikymas už euro zonos ribų 6

5. Finansavimas 7

6. Stebėsena 8

7. Paramos nutraukimas 8

8. Naujojo reglamento dėl Solidarumo fondo pasiūlymas 9

9. Išvados 10

Annex 1: European Union Solidarity Fund applications received or completed in 2006 12

Annex 2: Criteria to mobilise the EU Solidarity Fund 13

Annex 3: Determination of the amount of aid 14

Annex 4: Thresholds for major disasters applicable in 2006 15

1. ĮVADAS

Europos solidarumo fondas pradėjo veikti 2002 m. lapkričio 15 d[1]. Solidarumo fondo reglamento 12 straipsnyje nurodyta, kad ataskaita apie praėjusių metų Fondo veiklą teikiama Europos Parlamentui ir Tarybai. Šioje ataskaitoje, kaip ir ankstesnėse, pateikiama informacija apie 2006 m. Fondo veiklą trijose srityse, susijusiose su 2006 m. gautų naujų paraiškų administravimu, dotacijų naudojimo stebėsena ir įgyvendinimo ataskaitų vertinimu rengiantis nutraukti dotacijas.

Be to, ataskaitoje aptariama pažanga, susijusi su 2005 m. balandžio 6 d. Komisijos pateiktu naujojo reglamento dėl Solidarumo fondo (pasibaigus finansinės perspektyvos 2000–2006 m. galiojimui) pasiūlymu.

2. 2006 M. GAUTOS NAUJOS PARAIšKOS

2006 m. Komisija gavo keturias naujas paraiškas Solidarumo fondo paramai gauti. 1 priede išsamiai aprašomos visos paraiškos. Jos įvertintos atsižvelgiant į Reglamente nustatytus kriterijus ir informaciją, kurią pateikė paramos prašančios valstybės.

Jungtinė Karalystė

2006 m. vasario 17 d. Jungtinė Karalystė pateikė paraišką Solidarumo fondo paramai gauti dėl 2005 m. gruodžio 11 d. sprogimų ir gaisro Hardforšyre „Buncefield“ naftos produktų saugykloje. Sprogimai padarė žalos nekilnojamam turtui, infrastruktūrai, aplinkai ir sutrikdė verslo veiklą. Iš namų laikinai evakuota 2 000 žmonių. Bendra tiesioginė nelaimės žala – 730 mln. EUR. Nukentėjusioje vietovėje gyvena 138 000 gyventojų, iš kurių, Jungtinės Karalystės valdžios institucijų apskaičiavimu, ne daugiau kaip 10 000 patyrė žalą.

Reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jis dažniausiai taikomas didelių stichinių nelaimių atveju[2]. Parama gali būti skiriama ir įvykus technologinėms nelaimėms, tačiau šioms jį taikyti galima tik susiklosčius išskirtinėms aplinkybėms[3].

2006 m. įprastinė Jungtinei Karalystei taikoma riba Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) lėšoms skirti buvo 3 203 mlrd. EUR (t. y. 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis). Kadangi tiesioginė sprogimo sukelta žala buvo gerokai mažesnė už įprastinę ESSF lėšų skyrimo ribą, Jungtinė Karalystė paraišką pateikė vadovaudamasi ypatingos nelaimės regione kriterijais, pateiktais Reglamento 2 straipsnio 2 dalyje, kurioje nustatyta, kad ESSF parama pasinaudoti galima, jei tenkinami labai konkretūs reikalavimai[4]. Pagal Reglamentą Komisija privalo „labai atidžiai“ taikyti šiuos reikalavimus.

Įvertinus paraišką paaiškėjo, kad nors sprogimas sukėlė nemažai žalos vietoje, paraiška neatitiko Reglamente nustatytų reikalavimų Fondo lėšoms gauti. Žala buvo gerokai mažesnė už įprastinę Fondo lėšų skyrimo ribą (ji sudarė mažiau nei 23 % šios ribos), be to, nukentėjo tik labai nedaug šio regiono gyventojų. Atsižvelgdamos į šias aplinkybes, Jungtinės Karalystės valdžios institucijos nusprendė atsiimti paraišką ir apie šį sprendimą 2006 m. kovo 22 d. raštu pranešė Komisijai.

Graikija

2006 m. gegužės 22 d. Graikijos valdžios institucijos pateikė paraišką dėl 2006 m. kovo mėn. potvynio Evros upės rajone prie rytinės Graikijos sienos. 2006 m. liepos ir lapkričio mėn. pateikta papildomos informacijos. Dėl šios informacijos graikų kalba vertimo itin užtruko paraiškos vertinimas. Tai buvo antroji per 13 mėnesių laikotarpį pateikta paraiška dėl potvynio Evros upės regione. 2005 m. pateikta pirmoji paraiška pripažinta neatitinkanti reikalavimų, todėl ji buvo atmesta[5].

2006 m. potvynis sukėlė tiesioginės žalos už maždaug 372 mln. EUR – beveik tris kartus daugiau nei ankstesniais metais, tačiau vis tiek mažiau už įprastinę Solidarumo fondo lėšų skyrimo ribą (1,004 mlrd. EUR, t. y. 0,6 % Graikijos bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP). Todėl paraiška buvo nagrinėjama remiantis ypatingos nelaimės regione kriterijais.

Patvirtinta, kad iš maždaug 180 000 užtvindytos vietovės gyventojų tiesiogiai nukentėjo daugiau nei 70 %. Itin didelė žala vietos tinklams ir infrastruktūrai paralyžiavo regiono ūkinę veiklą. Palei upės krantus užlieta apie 100 mln. m² žemės ūkio naudmenų, žuvo apytiksliai 2000 gyvulių. Potvyniai visiškai sunaikino žemės ūkio produkciją, o dėl lėtai vykusio potvynio apsemtos vietovės nusausinimo nebeliko jokių galimybių pasodinti naujų pasėlių. Dėl žemės ūkio produkcijos stokos daug vietos pramonės įmonių nevykdė jokios su žemės ūkiu susijusio perdirbimo ar komercinės veiklos regione, kuriame 90 % gyventojų pagrindinis užsiėmimas yra žemės ūkis. Dėl didelės žalos drėkinimo ir vandens tiekimo tinklui kai kuriose savivaldybėse reikėjo tiekti išpilstytą vandenį. Manoma, kad dėl vandens tiekimo tinklų remonto, alternatyvių hidrologinio baseino neužterštų gręžinių nustatymo ir naujų šaltinių paieškos didesnėje teritorijos dalyje ilgiau negu metus išliks kritinė padėtis. Pažymėtina, kad šių potvynių neigiamas poveikis ekonominei veiklai – didžiausias per praėjusius 50 metų, be to, ši vietovė jau buvo patyrusi didelę žalą dėl 2005 m. potvynių. Šis bendras poveikis labai smarkiai paveikė vietos ekonomikos gebėjimą greitai atsigauti.

Todėl 2007 m. pradžioje Komisija nusprendė pasiūlyti skirti Fondo lėšų ir išmokėti 9,3 mln. EUR dotaciją.

Vengrija

Po 2006 m. balandžio – gegužės mėn. didžiulių potvynių Vengrijoje, birželio 9 d. šios šalies valdžios institucijos Komisijai pateikė paraišką Solidarumo fondo paramai gauti. Paraiška pateikta anglų kalba, todėl nereikėjo vertimo, kad Komisijos tarnybos galėtų atlikti vertinimą. Rugsėjo 21 d. Komisijos prašymu buvo gauta papildomos informacijos, reikalingos vertinimui atlikti. Kaip apibrėžta Reglamente, potvynis laikomas didele nelaime, nes tiesioginė apytikriai 560 mln. EUR siekianti žala viršijo nustatytą ribą Fondo lėšoms gauti ( 459 494 mln. EUR, t. y. 0,6 % Vengrijos BNP).

Nelaimė paveikė daugiau nei 1,5 mln. gyventojų 8-iose iš 20-ies šalies apskričių Dunojaus ir Tisos upių baseinuose. Vengrijos valdžios institucijos pranešė apie didelę žalą infrastruktūrai, visų pirma vandens ir kanalizacijos sektoriui (136 mln. EUR), apsaugai nuo potvynių (85 mln. EUR), transporto sektoriui (93 mln. EUR) ir žemės ūkiui (daugiau negu 61 mln. EUR), kultūros paveldui ir keliems gamtos parkams.

2006 m. gruodžio 1 d. Komisija nusprendė skirti Solidarumo fondo lėšų ir pasiūlė suteikti 15 mln. EUR finansinę paramą. 2007 m. įvertinus Graikijos paraišką buvo pateiktas atitinkamas biudžeto pakeitimo pasiūlymas, susijęs su Vengrijos ir Graikijos paraiškomis.

Ispanija

Po 2006 m. rugpjūčio mėn. miškų gaisrų Galisijoje spalio 6 d. Ispanijos valdžios institucijos Komisijai pateikė paraišką Solidarumo fondo paramai gauti. Paraiška pateikta ispanų kalba, o vertimas užtruko daugiau nei 4 savaites.

Remiantis Ispanijos valdžios institucijų pateikta informacija, visa gaisrų padaryta žala siekė apie 91 mln. EUR – 3 % mažesnę sumą už Ispanijai taikomą įprastinę ribą Solidarumo fondo lėšoms gauti (3,203 mlrd. EUR, t. y. 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis). Kadangi visa padaryta žala buvo mažesnė už šią įprastinę ribą, paraiška buvo nagrinėjama remiantis „ypatingos nelaimės regione“ kriterijais.

Ispanijos paraiška susijusi su visu Galisijos regionu, kuriame iš viso gyvena 2 760 mln. gyventojų. Iš viso užfiksuoti 1908 gaisrai 128 savivaldybių teritorijoje – daugiausia vakarinėje Galisijos dalyje (kurioje gyvena 1,5 mln. gyventojų), įskaitant pagrindinius miestus – Santjago de Kompostela, Ourensę ir Vigą. Nors paraiškoje pateikta įrodymų apie didelę miškų ūkiui ir aplinkai padarytą žalą, apie tiesioginę žalą gyventojams buvo mažai įrodymų. Įvertinus pateiktus įrodymus Komisija negalėjo priimti išvados, kad dauguma regiono, su kuriuo susijusi ši paraiška, gyventojų patyrė tiesioginę žalą.

Paraiškoje paminėta galimybė, kad dauguma gaisrų buvo nestichinė nelaimė, išsamiau nenagrinėta.

Atlikusi vertinimą Komisija padarė išvadą, kad, remiantis Ispanijos valdžios institucijų pateiktais įrodymais, aplinkai buvo padaryta didelė žala, turėsianti neigiamo poveikio gyvenimo sąlygoms, tačiau nelaimė nepaveikė didžiosios gyventojų dalies, be to, nebuvo pateikta įrodymų apie ilgalaikius padarinius regiono ekonominiam stabilumui. Pastarasis teiginys grindžiamas faktu, kad žala sudaro tik 0,2 % Galisijos BVP.

Todėl 2007 m. vasario 20 d. Komisija nusprendė paraišką atmesti ir apie savo sprendimą pranešė Ispanijos valdžios institucijoms.

3. 2005 M. GAUTOS PARAIšKOS

2006 m. sausio 12 d. iš Austrijos valdžios institucijų gavus papildomos informacijos, buvo įvertinta šios šalies 2005 m. spalio 19 d. pateikta paraiška dėl 2005 m. rugpjūčio mėn. potvynių Forarlbergo ir Tirolio žemėse.

Visa tiesioginė žala buvo įvertinta 591,94 mln. EUR, o tai sudaro maždaug 0,27 % Austrijos GNI arba 45 % Austrijai taikomos įprastinės ribos ESSF lėšoms gauti (0,6 % BNP). Nustatyta, kad iš 98 000 nuo potvynių nukentėjusios vietovės gyventojų daugiau nei 60 % patyrė rimtą žalą.

Įrodyta, kad potvynis padarė didelės ir ilgalaikės žalos infrastruktūrai, ypač transporto, vandens ir kanalizacijos bei elektros energijos tiekimo srityje, turėsiančios ilgalaikių padarinių visiems ekonominės veiklos sektoriams, įskaitant ir žemės ūkį. Kalbant apie privačiam sektoriui padarytą žalą, sugriauta daug namų (vien Tirolyje daugiau nei 1 200); smarkiai nukentėjo įvairios verslo sritys, ypač turizmas, kuris yra pagrindinis regiono pajamų šaltinis. Manoma, kad potvynio padariniai bus juntami ilgiau nei metus. Atsižvelgiant į ypatingą žalą, kurią potvynis padarė regione, kuriame gyvena beveik 100 000 gyventojų, jos negalima vertinti kaip tiesiog vietinės reikšmės, todėl Komisija nusprendė skirti Solidarumo fondo lėšų ir pasiūlė suteikti 14,8 mln. EUR finansinę paramą.

2005 m. gruodžio 29 d. Komisijos prašymu Rumunijos valdžios institucijoms pateikus informacijos, 2006 m. pradžioje buvo įvertinta 2005 m. Rumunijos pateikta paraiška dėl dviejų potvynių. Kovo 10 d. Komisija nusprendė skirti Solidarumo fondo lėšų ir pasiūlyti 18,8 mln. EUR paramą dėl pavasario ir 52,4 mln. EUR – dėl vasaros potvynių.

2005 m. gruodžio 23 d. Komisija pasiūlė suteikti Bulgarijai finansinę paramą dviejų 2005 m. potvynių: pavasario – 9,7 mln. EUR ir vasaros – 10,6 mln. EUR, – žalai atlyginti.

2006 m. balandžio 27 d. Taryba ir Parlamentas priėmė Komisijos biudžeto pakeitimo pasiūlymą, į kurį buvo įtrauktos penkios dotacijos Austrijai, Rumunijai ir Bulgarijai. Atitinkami sprendimai dėl dotacijos Bulgarijai priimti birželio 19 d., Austrijai – birželio 29 d. ir Rumunijai – liepos 26 d.

4. OPUS KLAUSIMAS – VALIUTų KURSO TAIKYMAS Už EURO ZONOS RIBų

Gavus ne euro zonos valstybių pateiktas paraiškas Solidarumo fondo paramai gauti, kilo klausimas, kokį valiutos kursą taikyti keičiant dotacijos sumą į nacionalinę valiutą. Reglamente apie euro naudojimą konkrečios nuostatos nėra.

Šis klausimas itin opus esant valiutos kurso svyravimams, pavyzdžiui, nuo paraiškos teikimo datos ir datos, kada dotacija pervedama į valstybės paramos gavėjos banko sąskaitą. Jei atitinkama valiutos perskaičiavimo data sutampa su paraiškos teikimo data ir per laikotarpį iki mokėjimo datos euro atžvilgiu perskaičiuojama nacionalinės valiutos vertė, paramos suma nacionaline valiuta bus mažesnė. Žinoma, valiutos kurso pasikeitimų, vykstančių tarp paraiškos teikimo ir mokėjimo dienų, poveikis gali būti ir teigiamas, ir neigiamas.

Iki šiol perskaičiavimas eurais vyko pagal valiutos kursą paraiškos teikimo dieną. Siekdama supaprastinti finansinį dotacijos naudojimą, Komisija iki šiol valstybių paramos gavėjų prašė dotacijų naudojimo laikotarpiu taikyti šį vienintelį valiutos kursą, juo pagrįsti galutinę įgyvendinimo ataskaitą bei ataskaitą apie finansinį dotacijos panaudojimą. Komisija, manydama, kad ESSF neturėtų būti biurokratinė priemonė, ketina tęsti šią praktiką.

Be to, Komisija ketina tęsti šią praktiką ir valstybių paramos gavėjų prašyti kaip etaloninį valiutos kursą taikyti Bendrijos finansinės apskaitos kursą. Šiam tikslui naudojami kursai yra skelbiami Oficialiajame leidinyje, juos galima rasti šiuo elektroniniu adresu:

http://europa.eu.int/comm/budget/inforeuro .

5. FINANSAVIMAS

Penkių 2005 m. paraiškų (potvynių Rumunijoje, Bulgarijoje ir Austrijoje), kurioms procedūra nebuvo baigta iki metų pabaigos, atžvilgiu buvo priimtas vienas biudžeto pakeitimas. 2006 m. balandžio 27 d. biudžeto valdymo institucija patvirtino preliminarų biudžeto pakeitimo projektą Nr. 1/2006[6]. Mokėjimą galima atlikti, priėmus sprendimą dėl dotacijos ir pasirašius įgyvendinimo susitarimą. Mokėjimas, susijęs su visomis penkiomis paraiškomis, buvo atidėtas dėl to, kad valstybės naudos gavėjos vėlai pateikė dotacijų panaudojimo pasiūlymus, kuriuos reikėjo įtraukti į įgyvendinimo susitarimą (išsamiau žr. 1 priedą)

Kiekvienos paraiškos paramos sumos apskaičiuotos remiantis standartiniu anksčiau Komisijos parengtu metodu ir išsamiai pagrįstos metinėje 2002–2003 m. ataskaitoje (žr. taip pat šios ataskaitos 3 priedą). 2006 m. skirtos šios paramos sumos:

Valstybė naudos gavėja | Nelaimė | Kategorija | Paramos suma (EUR) |

Austrija | potvynis | regioninė | 14 798 589 |

Rumunija | pavasario potvynis | didelė | 18 797 800 |

Rumunija | vasaros potvynis | didelė | 52 406 870 |

Bulgarija | pavasario potvynis | didelė | 9 722 183 |

Bulgarija | vasaros potvynis | didelė | 10 632 185 |

Iš viso: | 106°357°627 |

Dėl didelės lėšų sumos, reikalingos penkiose paraiškose nurodytų potvynių žalai padengti, ir dėl atitinkamų laisvų mokėjimo asignavimų nebuvimo biudžeto procedūros vykdymo metu, prireikė į preliminarų biudžeto pakeitimo projektą Nr. 1/2006 įtraukti prašymą dėl papildomų mokėjimų asignavimų.

Į 2006 m. gautas Graikijos ir Vengrijos paraiškas Komisija atsižvelgė pateikdama preliminarų biudžeto pakeitimo projektą Nr. 2/2007[7], kurį 2007 m. birželio 7 d. patvirtino biudžeto valdymo institucija. Informacija apie tai bus pateikta kitų metų metinėje ataskaitoje.

6. STEBėSENA

2006 m. Komisija stebėsenos tikslais septynis kartus apsilankė šiose valstybėse: pirmąjį – birželio mėn. Slovakijoje (dėl audros Tatruose), kitus – keturiose valstybėse (Švedijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje), kurios 2005 m. sausio mėn. nukentėjo nuo didelės audros. Spalio mėn. apsilankyta Rumunijoje, o lapkričio mėn. – Bulgarijoje. Abu šie apsilankymai susiję su Solidarumo fondo dotacijų, skirtų dėl dviejų 2005 m. pasikartojusių potvynių, naudojimu.

Kaip ir anksčiau, šių apsilankymų metu sulaukta atitinkamų valdžios institucijų paramos. Be to, buvo suteikta galimybė išspręsti techninius klausimus, pavyzdžiui, susijusius su išlaidų tinkamumu ir kontrolės problemomis. Slovakijos valdžios institucijos iškėlė klausimą, kokį valiutos kursą turi taikyti ne prie euro zonos priklausantys paramos gavėjai. Priimtas sprendimas (žr. pirmiau pateiktą 4 punktą) buvo svarbus ir kitiems paramos gavėjams, gavusiems dotacijas 2005 ir 2006 m., todėl jis buvo taikomas visiems. Be to, apsilankymų metu Komisija galėjo įsitikinti Solidarumo fondo pridėtine verte ir gauti informacijos apie įgyvendinimo sistemas. Paaiškėjo, kad įdiegtos įgyvendinimo sistemos valstybėse yra nevienodos, tačiau iš esmės jas galima laikyti veiksmingomis ir skaidriomis, nes dauguma valstybių naudoja jau įdiegtas struktūriniams fondams skirtas struktūras ir procedūras. Nustatyta, kad įgyvendinimo proceso pažanga vyksta tinkamu tempu ir kad dauguma valstybių ėmėsi reikiamų veiksmų, siekdamos užtikrinti stebėsenos ir kontrolės įsipareigojimų laikymąsi. Valstybėms, kurios neužtikrino šių įsipareigojimų, Komisija priminė, kad stebėsena ir kontrolė nuo pat pradžių yra neatsiejama įgyvendinimo sistemų dalis.

7. PARAMOS NUTRAUKIMAS

Reglamento 2012/2002 8 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad ne vėliau kaip po šešių mėnesių, praėjus vieneriems metams nuo dotacijos išmokėjimo, valstybė naudos gavėja pateikia ataskaitą apie finansinį dotacijos panaudojimą (toliau – ataskaita apie panaudojimą) bei ataskaitą, pagrindžiančią išlaidų panaudojimą (toliau − pagrindimo ataskaita). Pasibaigus šiai procedūrai, Komisija nutraukia paramos iš Fondo teikimą.

Kalbant apie paramos, susijusios su dviem Italijos paraiškomis (dėl žemės drebėjimo Molizėje ir Apulėje bei Etnos ugnikalnio išsiveržimo), nutraukimą, kurių įgyvendinimo ataskaita buvo pateikta 2005 m. lapkričio 18 d., Komisija pažymėjo, kad Italijos valdžios institucijos panaudojo visą ESSF dotacijų sumą (t. y. 16 798 000 EUR Etnos ugnikalnio išsiveržimo ir 30 826 000 EUR žemės drebėjimų Molizėje ir Apulėje nuostoliams padengti). Komisija paprašė Italijos valdžios institucijų pateikti paaiškinimų dėl pagrindimo ataskaitos, susijusios su finansiniu dotacijos panaudojimu (pagal įgyvendinimo susitarimo 9 straipsnį). Šie paaiškinimai pateikti 2006 m. lapkričio 22 d. Išsamiai išnagrinėjusi papildomą informaciją, Komisija nutraukė paramą 2007 m. balandžio 30 d.

Kalbant apie Portugalijai skirtą paramą (dėl 2003 m. miškų gaisrų), kurios įgyvendinimo ataskaita buvo pateikta 2005 m. birželio mėn., 2006 m. gegužės 8 d. ir 2006 m. rugpjūčio 25 d. Komisija iš Portugalijos valdžios institucijų gavo papildomos informacijos. Portugalijos valdžios institucijos nurodė, kad 42 359 112,21 EUR suma (iš visos 48 539 000 EUR dotacijos sumos) buvo veiksmingai panaudota. Todėl 6 179 887,79 EUR likutis turės būti grąžintas. Be to, ataskaitoje apie paramos nutraukimą Portugalijos valdžios institucijos nurodė, kad, atlikus auditą, nebuvo galima patvirtinti, jog 211 613,80 EUR panaudota laikantis į Solidarumo fondo reikalavimų. Todėl šią sumą irgi reikės grąžinti. Baigiantis šioje metinėje ataskaitoje minimam laikotarpiui, parama nebuvo nutraukta, nes vis dar laukiama patvirtinimo dėl paraiškoje nurodytos apskaičiuotos žalos. Reglamento 10 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu įvertinus paaiškėja, kad padaryta žala žymiai mažesnė, Komisija reikalauja valstybės paramos gavėjos grąžinti atitinkamą dotacijos sumą. Todėl Portugalijos valdžios institucijų buvo paprašyta patvirtinti tiesioginės žalos sumą. 2007 m. balandžio 16 d. Portugalijos valdžios institucijos raštu patvirtino tiesioginės žalos sumą, kuri buvo tiksliai apskaičiuota (1302 mln. EUR, priešingai nei paraiškoje nurodyti 1228 mln. EUR). Todėl bendra grąžintina suma yra 6 391 501,59 EUR. Šios sumos grąžinimo procedūros jau pradėtos.

2006 m. Komisija gavo galutines įgyvendinimo ataskaitas dėl dotacijų, panaudotų 2004 m. Ispanijoje (dėl miškų gaisrų Portugalijos pasienyje) ir Maltoje (dėl potvynio). Gauta papildomos informacijos apie įgyvendinimo ataskaitą, susijusią su parama, skirta prie Ispanijos krantų išsiliejus „Prestige“ tanklaivio naftos produktams. Baigiantis šioje ataskaitoje minimam laikotarpiui šios įgyvendinimo ataskaitos dar buvo vertinamos. Kalbant apie Prancūzijai skirtą 19,625 mln. EUR paramą dėl 2004 m. potvynių Ronos deltoje, kurios įgyvendinimo ataskaita gauta taip pat 2006 m., parama buvo nutraukta 2006 m. lapkričio 29 d. Kadangi 135 492,09 EUR suma buvo nepanaudota, Komisija pradėjo grąžinimo procedūrą.

8. NAUJOJO REGLAMENTO DėL SOLIDARUMO FONDO PASIūLYMAS

Jungtinės Karalystės pirmininkavimo ES metu Tarybos patarėjų finansų klausimais grupė pradėjo nagrinėti Komisijos pateiktą naujojo reglamento dėl Solidarumo fondo pasiūlymą. Šis darbas suintensyvėjo 2006 m. pirmaisiais Austrijos pirmininkavimo ES mėnesiais. Kelios valstybės nepritarė, kad ši priemonė būtų taikoma plačiau, o dauguma delegacijų suabejojo dėl beveik visų pasiūlyme pateiktų naujų aspektų. Siekdama įtikinti, kad šios abejonės, visų pirma, dėl peržiūrėto fondo finansavimo, nėra pagrįstos, Komisija pateikė kelis darbinius dokumentus, tačiau pažangos nepasiekta. Kovo 15 d. vykusiame posėdyje ES pirmininkaujanti Austrija priėjo išvadą kol kas šio pasiūlymo toliau nenagrinėti.

Beje, gegužės 18 d. Europos Parlamentas priėmė labai palankų Berendo pranešimą, kurį parengė Regioninės plėtros komitetas. Nors pranešime prašyta atlikti keletą pakeitimų, jame iš esmės pritarta visiems Komisijos pasiūlymo aspektams. Priėmus Berendo pranešimą, šis punktas buvo vėl grąžintas į Tarybos darbo grupės gegužės 30 d. posėdžio darbotvarkę, nors tai neturėjo įtakos valstybių narių nuomonei.

Komisija ėmėsi įvairių iniciatyvų, taip pat ir Komisijos pirmininko atžvilgiu, kad įtikintų valstybes nares ir, visų pirma, ES pirmininkausiančias Suomiją ir 2006 m. pabaigoje – Vokietiją, kad šios iš naujo pradėtų diskusijas dėl pasiūlymo. Tačiau iki 2006 m. pažangos nepasiekta.

9. IšVADOS

2006 m. iš viso gautos keturios naujos paraiškos Solidarumo fondo paramai gauti. Tai, palyginti su trimis ankstesniais metais, yra mažai. Vienintelė Vengrijos paraiška susijusi su didele stichine nelaime – pagrindine Solidarumo fondo lėšų skyrimo sritimi, – dėl kurios Komisija galėjo pasiūlyti jas skirti. Vėliau šį pasiūlymą patvirtino biudžeto valdymo institucija.

Kitos trys paraiškos pateiktos remiantis nelaimės regione kriterijais. Vieną iš jų – dėl sprogimo „Buncefield“ naftos produktų saugykloje – atsiėmė ją pateikusi Jungtinės Karalystės vyriausybė, nes suabejota, ar ši paraiška atitinka Reglamento kriterijus. Reglamente iš esmės nenumatyta teikti paramą įvykus technologinėms nelaimėms (pastaba: naujojo reglamento dėl Solidarumo fondo pasiūlyme pateikiama aiški nuoroda į technologines nelaimes). Pripažinta, kad remiantis papildoma informacija, susijusia su Graikijos paraiška dėl potvynio Evros upėje, t. y. antrąja 2006 m. pateikta paraiška dėl nelaimės regione, kriterijai buvo patenkinti, todėl pasiūlyta skirti Fondo lėšų. Paraiška dėl miškų gaisrų Galisijoje neatitiko Reglamento kriterijų, todėl ji buvo atmesta.

Atsižvelgdama į 2006 m. paraiškas, Komisija pasiūlė skirti iš viso 24,4 mln. EUR paramos iš Fondo sumą. Po 2004 m. tai – antra mažiausia metinė suma nuo Fondo įsteigimo (2002 m.).

Nors paraiškų pateikta mažiau nei ankstesniais metais, 2006 m. patirtis rodo bendrą tendenciją: dauguma paraiškų Solidarumo fondo paramai gauti teikiamos ne dėl didelių nelaimių, kurios sudaro pagrindinę Fondo lėšų skyrimo sritį, o vadovaujantis ypatingos nelaimės regione kriterijais. Šiuos kriterijus – kuriuos pagal Reglamentą Komisija privalo „labai atidžiai“ nagrinėti – ir toliau bus pakankamai sudėtinga tenkinti. Procentinė atmestų paraiškų, pateiktų remiantis regioniniais (ypatingais) kriterijais, dalis (maždaug 60 %) lieka didelė. Iki šiol teigiamai įvertintų paraiškų dėl didelių nelaimių, kurioms taikomas tik vienas kiekybinis kriterijus, buvo 100 %.

Komisija ir toliau mano, kad, naudojant bendrą kriterijų Fondo paramai gauti nustačius žemesnes nei šiandien naudojamas kiekybines ribas ir panaikinus dabartinius (nekiekybinius) ypatingos nelaimės regione kriterijus, Solidarumo fondo lėšos būtų naudojamos veiksmingiau. Tai taip pat padėtų išvengti nusivylimo atmetus paraiškas, nes ypatingus kriterijus labai sunku atitikti.

Remiantis ankstesniais faktais, tokie pokyčiai iš esmės neturėtų poveikio, turint omeny, kad tie patys sprendimai skirti Fondo lėšų būtų priimami remiantis naujais kriterijais. Tačiau patikslinus dabartinio Reglamento kriterijus ir panaikinus sudėtingus regioninius kriterijus, paramos prašančios valstybės tiksliau žinotų, ar verta investuoti didelius išteklius ESSF paraiškai rengti. Naujieji kriterijai būtų konkretus indėlis siekiant geresnio reglamentavimo.

Todėl Komisija tikisi, kad Taryba bus pasirengusi iš naujo svarstyti 2005 m. balandžio 6 d. Komisijos pasiūlytą naujojo reglamento dėl Solidarumo fondo projektą, kuriame pateiktos atitinkamos nuostatos. Be to, išplečiant Fondo naudojimo aprėptį, ir įtraukiant ne tik gamtines, bet ir kitas nelaimes, Bendrija turėtų galimybę parodyti solidarumą ištikus ne tik gamtinėms nelaimėms.

ANNEX 1 European Union Solidarity Fund applications received or completed in 2006

Country | GNI 2004 | 0.6% of GNI | Major disaster threshold 2006 |

AT | ÖSTERREICH | 234 184 | 1 405.103 | 1 405.103 |

BE | BELGIQUE-BELGIË | 290 703 | 1 744.220 | 1 744.220 |

BG | BALGARIJA | 18 927 | 113.563 | 113.563 |

CY | KYPROS | 12 297 | 73.784 | 73.784 |

CZ | ČESKA REPUBLIKA | 82 560 | 495.358 | 495.358 |

DE | DEUTSCHLAND | 2 216 000 | 13 296.000 | 3 202.578* |

DK | DANMARK | 195 471 | 1 172.825 | 1 172.825 |

EE | EESTI | 8 456 | 50.733 | 50.733 |

EL | ELLADA | 167 356 | 1 004.137 | 1 004.137 |

ES | ESPAÑA | 827 642 | 4 965.852 | 3 202.578* |

FI | SUOMI/FINLAND | 149 197 | 895.182 | 895.182 |

FR | FRANCE | 1 657 132 | 9 942.792 | 3 202.578* |

HR | HRVATSKA | 27 623** | 165.739 | 165.739 |

HU | MAGYARORSZÁG | 76 582 | 459.494 | 459.494 |

IE | IRELAND | 125 714 | 754.285 | 754.285 |

IT | ITALIA | 1 343 620 | 8 061.718 | 3 202.578* |

LT | LIETUVA | 17 591 | 105.543 | 105.543 |

LU | LUXEMBOURG (G-D) | 22 643 | 135.855 | 135.855 |

LV | LATVIJA | 10 945 | 65.667 | 65.667 |

MT | MALTA | 4 203 | 25.220 | 25.220 |

NL | NEDERLAND | 489 791 | 2 938.746 | 2 938.746 |

PL | POLSKA | 186 029 | 1 116.176 | 1 116.176 |

PT | PORTUGAL | 140 465 | 842.788 | 842.788 |

RO | ROMÂNIA | 58 947** | 353.681 | 353.681 |

SE | SVERIGE | 281 444 | 1 688.665 | 1 688.665 |

SI | SLOVENIJA | 25 905 | 155.429 | 155.429 |

SK | SLOVENSKÁ REPUBLIKA | 32 790 | 196.738 | 196.738 |

TR | TÜRKIYE | 24 1373 | 1 448.237 | 1 448.237 |

UK | UNITED KINGDOM | 1 754 367 | 10 526.204 | 3 202.578* |

* ~ EUR 3 billion in 2002 prices

** GDP (GNI not available)

[1] 2002 m. lapkričio 11 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2012/2002, įsteigiantis Europos Sąjungos solidarumo fondą, OL L 311/3, 2002 11 14, toliau − Reglamentas.

[2] 2 straipsnio 1 dalyje teigiama: „Valstybės narės arba šalies, dalyvaujančios stojimo derybose su Europos Sąjunga, toliau – valstybė naudos gavėja, prašymu parama iš Fondo gali būti teikiama iš esmės tada, kai tos valstybės teritorijoje įvyksta didelė nelaimė, kuri padaro rimtos žalos vieno ar daugiau regionų ar vienos ar kelių šalių gyvenimo sąlygoms, aplinkai ar ekonomikai“.

[3] Vienintelis toks atvejis, kai įvykus nestichinei nelaimei buvo panaudotos ESSF lėšos, susijęs su „Prestige“ naftos tanklaiviu, nuskendusiu prie Ispanijos krantų.

[4] „ ... jei jis nukentėjo nuo ypatingos nelaimės, dažniausiai nuo stichinės, padariusios žalos daugumai jo gyventojų, kurios padariniai labai dideli ir ilgai atsilieps gyvenimo sąlygoms regione bei jo ekonominiam stabilumui.“

[5] Išsamiau žr. 2005 m. metinę ataskaitą COM (2006) 444 galutinis.

[6] SEC (2006) 325 galutinis, 2006 3 10.

[7] COM (2007) 148 galutinis, 2007 3 28.