52007DC0527

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 13.9.2007

KOM(2007) 527 galutinis

2007 M. BENDROJO BIUDŽETO PRELIMINARUS TAISOMOJO BIUDŽETO PROJEKTAS Nr. 6

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS III skirsnis – Komisija

(pateikta Komisijos)

2007 M. BENDROJO BIUDŽETOPRELIMINARUS TAISOMOJO BIUDŽETO PROJEKTAS Nr. 6

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUSIII skirsnis – Komisija

Atsižvelgdama į:

- Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 272 straipsnį,

- Europos atominės energijos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 177 straipsnį,

- 2002 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentą (EB, Euratomas) Nr. 1605/2002 dėl Europos Bendrijų bendrajam biudžetui taikomo finansinio reglamento[1], su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos reglamentu (EB, Euratomas) Nr. 1995/2006[2], ypač į jo 37 straipsnį,

dėl aiškinamajame memorandume nurodytų priežasčių Europos Komisija biudžeto valdymo institucijai pateikia 2007 m. biudžeto preliminarų taisomojo biudžeto projektą Nr. 6.

TURINYS

1. Įvadas 4

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas 4

2.1 Vokietija: uraganas Kirilas 5

2.2 Prancūzija (Reunionas): atogrąžų ciklonas Gamedas 6

2.3 Finansavimas 7

3. Pasaulio muitinių organizacija 8

4. Teisinis ginčų sprendimas 9

4.1 Pirmosios instancijos teismo sprendimas 9

4.2 Konkurencijos politika 10

5. Teisės aktų aplinkos politikos srityje priėmimas 10

SUVESTINĖ LENTELĖ PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS 11

IŠLAIDŲ SUVESTINĖ PAGAL SKIRSNIUS

Išlaidų suvestinė pagal skirsnius perduodama atskirai per SEI–BUD sistemą. Išlaidų suvestinės pagal skirsnius versija anglų kalba informacijos tikslais pateikiama biudžeto priede.

1. Įvadas

2007 m. biudžeto preliminarus taisomojo biudžeto projektas Nr. 6 (PTBP Nr. 6/2007) apima šiuos punktus:

- ES solidarumo fondo lėšų, atitinkančių 172,2 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, mobilizavimą dėl uragano Vokietijoje 2007 m. sausio mėn. ir atogrąžų ciklono Prancūzijoje (Reunionas) 2007 m. vasario mėn. Atitinkami mokėjimų asignavimai bus perskirstyti.

- Naujo 14 03 03 biudžeto straipsnio sukūrimą siekiant paremti finansinius įsipareigojimus, prisiimtus Europos Bendrijoms įstojus į Pasaulio muitinių organizaciją.

- Naujų lėšų, atitinkančių 35,5 mln. EUR įsipareigojimų asignavimų, mobilizavimą pagal 26 01 50 07 straipsnį siekiant atlyginti žalą ieškovams pagal 2007 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismo sprendimus bylose T-45/01 ( Sanders ir kt. prieš Komisiją ) ir T-144/02 ( Eagle ir kt. prieš Komisiją ). Atitinkami mokėjimų asignavimai bus perskirstyti.

- Naujo biudžeto straipsnio 03 03 02 „Prašymai atlyginti žalą, pateikti dėl teisinių procedūrų, vykdomų dėl Komisijos sprendimų konkurencijos srityje“ sukūrimą.

- Reikalingų 2007 m. biudžeto techninių patikslinimų įtraukimą, atsižvelgiant į priimtą Tarybos sprendimą 2007/162/EB, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę 2007–2013 m. laikotarpiui[3]; ir į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +)[4].

Taigi PTBP Nr. 6/2007 iš viso prašoma skirti 207,7 mln. EUR papildomų įsipareigojimų sumą. Atitinkami 207,7 mln. EUR mokėjimų asignavimų bus gauti perskirstant.

2. ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimas

Sausio 18 d. didžiojoje vidurio Europos dalyje siautęs uraganas padarė didelės žalos keliose šalyse. 2007 m. vasario 24 d. atogrąžų ciklonas Gamedas ( Gamède ) padarė didelės žalos Reuniono saloje. Vokietija ir Prancūzija per Tarybos reglamento (EB) Nr. 2012/2002[5] 4 straipsnyje nustatytą dešimties savaičių galutinį terminą pateikė paraiškas finansinei pagalbai iš ES solidarumo fondo gauti dėl atitinkamai uragano ir atogrąžų ciklono.

Komisijos tarnybos nuodugniai išnagrinėjo paraiškas, atsižvelgdamos į Reglamentą (EB) Nr. 2012/2002, ypač į jo 2, 3 ir 4 straipsnius.

Svarbiausius įvertinimo elementus galima apibendrinti taip:

2.1 Vokietija: uraganas Kirilas

1. Paraiška Komisijai pateikta 2007 m. kovo 29 d., nepasibaigus 10 savaičių galutiniam terminui po pirmosios žalos, kuri buvo užfiksuota 2007 m. sausio 18 d. Paraišką baigta pildyti 2007 m. liepos 12 d.

2. Tai – stichinė nelaimė. Bendra tiesioginė žala siekia 4 687,3 mln. EUR. Kadangi ši suma viršija nustatytą 3 267 mln. EUR ribą (t. y. 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis), nelaimė laikoma didele stichine nelaime ir todėl priskiriama pagrindinei Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 taikymo sričiai. Bendra tiesioginė žala yra finansinės pagalbos dydžio apskaičiavimo pagrindas. Kaip apibrėžta reglamento 3 straipsnyje, finansinė pagalba gali būti naudojama tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms.

3. Vokietijos valdžios institucijų teigimu, uraganas padarė didelės žalos infrastruktūrai (transporto, elektros, telekomunikacijų sektoriams), miškų ūkiui, verslui ir privatiems namų ūkiams. Labiausiai paveiktuose regionuose buvo paskelbta nepaprastoji padėtis. Viena tiesioginių uragano padarinių – žuvę vienuolika žmonių. Išvartyti medžiai ir nutraukti elektros tiekimo laidai užblokavo kelius ir geležinkelius, dėl to visoje Vokietijoje visiškai sustojo geležinkelių eismas, prireikė vykdyti plataus masto valymo operacijas. Nelaimė padarė didelės žalos miškams, dėl jos iš dalies arba visiškai sunaikinta 87 000 ha miško, vien tik miškų ūkiui padaryta žala siekia 1,9 mlrd. EUR. Nelaimė taip pat padarė didelės tiesioginės žalos privatiems namų ūkiams ir verslui, kuri, remiantis draudimo bendrovių vertinimu, siekia 2,4 mlrd. EUR. Paraiškoje pateikta detali nuostolių analizė, įskaitant visų pirma išsamų kiekvienos žemės miškams padarytų nuostolių aprašymą. Bendrą tiesioginę žalą Vokietijos valdžios institucijos paraiškoje įvertino 4 748,1 mln. EUR. Tačiau Vokietijos valdžios institucijos negalėjo atmesti galimybės, kad nurodyta 60,8 mln. EUR nuostolių elektros sektoriui suma taip pat buvo įtraukta į draudimo bendrovių pateiktus žalos privačiajam sektoriui įvertinimus, Komisija iš bendros nuostolių sumos atskaitė nuostolių elektros sektoriui sumą, kad būtų išvengta galimo dvigubo skaičiavimo. Todėl bendra tiesioginė žala, į kurią turi atsižvelgti Komisija, siekia 4 687,3 mln. EUR.

4. Vokietijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad svarbiausių gelbėjimo operacijų, kurios atitinka pagalbos reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, išlaidos siekia 1 025 mln. EUR ir šią sumą išskaidė pagal operacijų tipą. Didžiausia operacijų dalis susijusi su valymo operacijomis nelaimės ištiktoje vietovėje ir operacijomis siekiant nedelsiant atkurti transporto infrastruktūros veikimą. Remiantis Vokietijos valdžios institucijų pateikta informacija akivaizdu, kad faktinės reikalavimus atitinkančių operacijų sąnaudos gerokai viršija dotacijos, kuri gali būti suteikta iš Solidarumo fondo, sumą. Operacijų, kurios iš tikrųjų galėtų būti finansuojamos iš Fondo, tipai bus aiškiai nustatyti įgyvendinimo susitarime.

5. Be pagalbos iš Solidarumo fondo Vokietijos valdžios institucijos numato panaudoti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪKP) programas (kai jas priims Komisija), skirtas miškų atželdinimui, kelių infrastruktūros atkūrimui ir miškų apsaugos priemonėms.

6. Vokietijos valdžios institucijos patvirtino, kad 4 punkte minėtos reikalavimus atitinkančios operacijos neįtrauktos į draudimo išlaidas.

Galiausiai, dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Vokietijos paraiškai dėl didelės nelaimės, susijusios su uraganu 2007 m. sausio mėn., ir siūlyti mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas.

2.2 Prancūzija (Reunionas): atogrąžų ciklonas Gamedas

7. Paraiška Komisijai pateikta 2007 m. gegužės 4 d., nepasibaigus 10 savaičių galutiniam terminui po pirmosios žalos, kuri buvo užfiksuota 2007 m. vasario 24 d. Atnaujinta informacija apie nuostolių sumas gauta 2007 m. birželio 29 d., liepos 12 ir 17 d.

8. Tai – stichinė nelaimė. Bendrą tiesioginę žalą Prancūzijos valdžios institucijos įvertino 211,6 mln. EUR. Ši suma atitinka 0,01 % Prancūzijos BNP ir 6,5 % normalios ribos, kuri taikoma Prancūzijoje Fondo mobilizavimui ir kuri sudaro 3,267 mlrd. EUR (t. y. 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis). Bendra tiesioginė žala yra finansinės pagalbos dydžio apskaičiavimo pagrindas. Kaip apibrėžta reglamento 3 straipsnyje, finansinė pagalba gali būti naudojama tik svarbiausioms gelbėjimo operacijoms.

9. Bendra žalos suma yra mažesnė nei nustatyta riba, todėl paraiška pateikta remiantis Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 2 straipsnio 2 dalies paskutinėje pastraipoje nurodytu „ypatingos nelaimės“ regione kriterijumi, kuriuo nustatomos sąlygos, kuriomis galima mobilizuoti Fondo lėšas „esant išskirtinėms aplinkybėms“. Remiantis šiuo kriterijumi regionas gali išskirtinais atvejais pasinaudoti Fondo pagalba, jeigu jis nukentėjo nuo ypatingos nelaimės, dažniausiai stichinės, kuri padarė žalos daugumai regiono gyventojų ir kurios padariniai labai dideli ir ilgai darys poveikį gyvenimo sąlygoms ir ekonominiam stabilumui regione. Reglamente ypatingas dėmesys skiriamas atokiems ar izoliuotiems regionams, pavyzdžiui, saloms ar patiems atokiausiems regionams, kaip apibrėžta Sutarties 299 straipsnio 2 dalyje.

10. Kaip nurodyta Solidarumo fondo metinėje ataskaitoje (2002–2003 m.), Komisijos nuomone, siekiant, kad regionines nelaimes apibūdinantys konkretūs kriterijai būtų prasmingi nacionaliniu požiūriu, reikia atskirti rimtus regioninius įvykius nuo tiesiog vietinės reikšmės įvykių. Pagal subsidiarumo principą už vietinės reikšmės įvykius atsakingos nacionalinės valdžios institucijos, o pagalbos iš Solidarumo fondo galima tikėtis esant rimtiems regioniniams įvykiams.

11. Pagrįsdamos savo paraišką Prancūzijos valdžios institucijos nurodo ypatingą Reuniono – atokiausio, taip pat tankiausiai apgyvendinto Europos Sąjungos periferinio regiono – padėtį. Pateikiami faktai siekiant įrodyti, kad dėl izoliuotos Reuniono padėties ir jau esamos kritinės socialinės ir ekonominės padėties saloje ciklono padarytos žalos poveikis ir ilgalaikiai padariniai yra daug rimtesni, nei būtų įprastomis sąlygomis.

12. Prancūzijos valdžios institucijos pranešė apie didelę žalą infrastruktūrai, ypač kelių, vandens tiekimo ir telekomunikacijų sektoriams (beveik 100 mln. EUR), taip pat žemės ūkiui ir žuvininkystei (daugiau kaip 61 mln. EUR).

13. Prancūzijos valdžios institucijų duomenimis, nelaimė didesniu ar mažesniu mastu paveikė visus Reuniono gyventojus – apie 784 000. Nepaprastoji padėtis (état de catastrophe naturelle) turėjo būti paskelbta 21 iš 24 salos savivaldybių.

14. Prancūzijos valdžios institucijų pateikti faktai siekiant parodyti rimtus ir ilgalaikius padarinius gyvenimo sąlygoms bei regiono ekonominiam stabilumui yra daugiausia pagrįsti problemomis, kurios kyla dėl žalos kai kuriems pagrindiniams keliams, visų pirma, dėl to, kad buvo sugriautas tiltas vieninteliame svarbiausiame kelyje, jungiančiame du ekonomiškai svarbius centrus salos šiaurėje ir pietuose. Šiuo metu naudojamasi laikina upės perėja, tačiau tiltą visiškai baigti remontuoti tikimasi tik kitais metais. Teigiama, kad dėl transporto sulėtėjimo šiuo keliu, kuriam iš esmės nėra kitos alternatyvos, pasunkėjo kasdieninis judėjimas apie 100 000 žmonių (1/3 dirbančių gyventojų) ir padarytas rimtas poveikis ekonominei veiklai. Prancūzijos valdžios institucijos mano, kad tai turės neigiamos įtakos užimtumui ir ekonomikos augimui, manoma, kad dėl šios priežasties bus uždarytos kai kurios MVĮ. Nedarbo lygis jau dabar labai aukštas ir siekia 29 %.

15. Be to, dėl audros žuvininkystės sektorius ir ypač žemės ūkis (cukranendrių ir daržovių auginimo sektoriai) patyrė didelius pajamų nuostolius, kurie sudaro daugiau nei 12 % metinės apyvartos. Pateikti turizmo sektoriaus duomenys rodo lėtėjimą pastaraisiais metais, daugiausia dėl čikungunja epidemijos (uodų perduodamo viruso). Manoma, kad dėl ciklono padarinių (t. y. tiesioginės 3,3 mln. EUR žalos turizmo infrastruktūrai, taip pat pajamų nuostolių dėl atšauktų kelionių) ši tendencija itin paspartės.

16. Prancūzijos valdžios institucijos apskaičiavo, kad svarbiausių gelbėjimo operacijų, kurios atitinka pagalbos reikalavimus pagal Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 3 straipsnio 2 dalį, išlaidos siekia 25 mln. EUR ir šią sumą išskaidė pagal operacijų tipą.

17. Prancūzija neketina naudoti finansavimo iš kitų Bendrijos priemonių su ciklonu susijusiais tikslais. Struktūrinių fondų lėšų pagal 2000–2006 m. programas nebegalima naudoti. Lėšų pagal naujojo 2007–2013 m. laikotarpio programas dar negalima naudoti.

18. Prancūzijos valdžios institucijos patvirtino, kad 9 punkte minėtos reikalavimus atitinkančios operacijos neįtrauktos į draudimo išlaidas.

Galiausiai, dėl pirmiau nurodytų priežasčių siūloma pritarti Prancūzijos paraiškai dėl didelės regioninės nelaimės, susijusios su atogrąžų ciklonu Gamedu, ir siūlyti mobilizuoti Solidarumo fondo lėšas.

2.3 Finansavimas

Bendras metinis Solidarumo fondo biudžetas sudaro 1 mlrd. EUR. 2007 m. ankstesnėms paraiškoms jau numatyta 24 370 114 EUR, liko 975 629 886 EUR.

Pagrindinė Fondo įsteigimo priežastis – solidarumas, todėl Komisija laikosi požiūrio, kad pagalba iš šio Fondo turėtų būti laipsniška. Tai reiškia, kad, remiantis ankstesne praktika, nustatytą ribą (0,6 % BNP arba 3 mlrd. EUR 2002 m. kainomis, atsižvelgiant į tai, kuri iš šių sumų yra mažesnė) viršijančiai žalai padengti reikėtų skirti didesnę pagalbą nei žalai, kuri nesiekia tos ribos. Anksčiau nustatant asignavimus didelėms nelaimėms buvo taikomas toks koeficientas: 2,5 % visos tiesioginės žalos, jei ji nesiekia maksimalios ribos, ir 6 %, jei riba viršyta. Šiuo atveju siūloma taikyti tuos pačius procentinius dydžius.

Komisijos siūlomas asignavimas iš Fondo, paremtas pareiškėjų pateikta informacija, yra toks:

(EUR) |

Tiesioginė žala | Suma, pagrįsta 2,5 % koeficientu | Suma, pagrįsta 6 % koeficientu | Visa siūlomos pagalbos suma |

Vokietija, uraganas Kirilas | 4 687 300 000 | 81 665 725 | 85 240 260 | 166 905 985 |

Prancūzija (Reunionas), ciklonas Gamedas | 211 600 000 | 5 290 000 | 0 | 5 290 000 |

Iš viso | 172 195 985 |

Išmokėjus šią kompensacijos sumą, liks dar mažiausiai 25 % Europos Sąjungos solidarumo fondo lėšų paskutinio metų ketvirčio asignavimams, kaip numatyta Reglamento (EB) Nr. 2012/2002 4 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau atsižvelgiant į tai, kad biudžeto eilutėje 13 04 01 „Sanglaudos fondas. Ankstesnių projektų pabaigimas“ nustatyti perviršiniai asignavimai, nereikės naujų mokėjimų asignavimų, skirtų išmokoms Vokietijai ir Prancūzijai (Reunionui) iš ES Solidarumo fondo finansuoti. Todėl siekiant padengti poreikius, susijusius su ES solidarumo fondo lėšų mobilizavimu, 172,2 mln. EUR iš 13 04 01 biudžeto eilutės bus paskirta į 13 06 01 biudžeto eilutę.

3. Pasaulio muitinių organizacija

2001 m. kovo 13 d. Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad Europos bendrija turėtų siekti narystės Pasaulio muitinių organizacijoje. Ji įgaliojo Komisiją vesti derybas su Pasaulio muitinių organizacija dėl Europos bendrijos narystės. Remdamasi šiuo Tarybos sprendimu 2001 m. balandžio mėn. Europos bendrija Pasaulio muitinių organizacijai pateikė prašymą tapti visateise nare.

Narystės klausimu buvo diskutuojama 2001 m. birželio mėn. Pasaulio muitinių organizacijos tarybos posėdžiuose, taip pat kituose Pasaulio muitinių organizacijos posėdžiuose 2001 m. gruodžio mėn. ir 2002 m. birželio mėn. Po diskusijų politiniu lygmeniu prašymas dar kartą pateiktas 2006 m. birželio mėn. Pasaulio muitinių organizacijos tarybos posėdyje, o 2006 m. gruodžio mėn. Pasaulio muitinių organizacijos taryba, vėliau Pasaulio muitinių organizacijos Politikos komisija, aptarė teisinius, balsavimo ir biudžeto klausimus, susijusius su Europos bendrijos naryste Pasaulio muitinių organizacijoje.

Šiuo metu Europos bendrija dalyvauja tų Pasaulio muitinių organizacijos įstaigų, kurios buvo įsteigtos kitomis tarptautinėmis konvencijomis ar susitarimais ir kurių šalis ji jau yra, darbe (pvz., Susitarimas dėl muitinio įvertinimo, Suderinta sistema, peržiūrėta Kioto konvencija ir pan.). Kitų įstaigų darbe ir posėdžiuose ji gali dalyvauti tik kaip stebėtoja, o kai kuriais atvejais reikalingas specialus pakvietimas (pvz., Politikos komisijos posėdžių atveju). Kaip Pasaulio muitinių organizacijos narė, Europos bendrija turės teisę visapusiškai dalyvauti Pasaulio muitinių organizacijos įstaigų, kurios yra atviros bendrajai narystei, darbe ir būti išrinkta įstaigose, kuriose nariai yra renkami.

Europos bendrija mokės metinį mokestį Pasaulio muitinių organizacijai, kad būtų sustiprintas organizacijos darbas ir kad būtų padengtos papildomos administracinės išlaidos. Europos bendrijos mokestis bus tokio dydžio, kad sudėjus ES valstybių narių ir Europos bendrijos mokesčius Pasaulio muitinių organizacijai jis atspindėtų Europos bendrijos svorį ir svarbą tarptautinėje prekyboje ir muitų srityje.

2007 m. birželio 19 d. Taryba priėmė Sprendimą dėl Europos bendrijos laikino teisių ir pareigų, lygiaverčių narystei Pasaulio muitinių organizacijoje, įgyvendinimo bei vykdymo. 2007 m. birželio 29 d. metiniame Pasaulio muitinių organizacijos tarybos posėdyje priimtas sprendimas iš dalies pakeisti Muitinių bendradarbiavimo tarybos steigimo konvenciją, kad galėtų įstoti muitų ir ekonominės sąjungos inter alia Europos bendrija.

Siūloma sukurti šį naują biudžeto straipsnį: 14 03 03 „Narystė tarptautinėse organizacijose, veikiančiose muitų ir mokesčių srityse“, su įrašu „p. m.“. Apskaičiuota, kad su Europos bendrijos įstojimu į Pasaulio muitinių organizaciją 2007 m. liepos 1 d. susijęs finansinis įsipareigojimas yra 0,5 mln. EUR už pusę metų. Ši suma bus skirta atlikus vidinį perkėlimą.

4. TEISINIS GINčų SPRENDIMAS

4.1 Pirmosios instancijos teismo sprendimas

2007 m. liepos 12 d. Pirmosios instancijos teismas priėmė galutinius sprendimus bylose T-45/01 ( Sanders ir kt. prieš Komisiją ) ir T-144/02 ( Eagle ir kt. prieš Komisiją ). Pagal abu sprendimus Komisija turi išmokėti dideles sumas žalai atlyginti daugiau kaip 100 ieškovų – buvusių pagal sutartis bendrojoje įmonėje JET dirbusių darbuotojų, siekusių tariamai patirtos žalos atlyginimo, nes nebuvo įdarbinti kaip Euratomo darbuotojai. Šie sprendimai yra galutiniai, priimti po 2004 m. negalutinių sprendimų, kuriuose laikytasi ieškovo reikalavimų principo, tačiau, remiantis Komisijos pateiktais argumentais, reikalavimai apribojami iki penkerių metų.

Sprendimais šalys ragintos susitarti dėl sumų. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą dėl paskutinių klausimų, dėl kurių šalys negalėjo susitarti. Pirmosios instancijos teismas pripažįsta ieškovų reikalavimus dėl žalos atlyginimo, kurie apskaičiuoti pagal negalutinius sprendimus šiais sprendimais leidžiamu penkerių metų laikotarpiu. Nors Komisija vis dar galėtų šį sprendimą apskųsti, tačiau taip vykdymas nebūtų sustabdytas, o Komisija ir toliau būtų įpareigojama išmokėti Pirmosios instancijos teismo nustatytas sumas.

Komisija apskaičiavo žalą naudodama sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytą palūkanų normą (dėl kurios šalys susitarė remdamosi įvairiais 1999–2000 m. Teismo sprendimais). Bendra abiejų bylų žalos suma yra 47 805 000 EUR, jeigu sumos bus išmokėtos 2007 m. spalio 31 d.; 47 951 000 EUR, jeigu sumos bus išmokėtos 2007 m. lapkričio 30 d. Įsipareigojimas sumokėti palūkanas galioja iki išmokėjimo, Teismo nustatyta palūkanų norma – 5,25 %, taigi mokėjimus reikia atlikti skubiai.

Atsižvelgdama į tai, kad sprendimai susiję su personalu ir administracinėmis procedūromis, Komisija siūlo žalą atlyginti iš finansinės programos 5 išlaidų kategorijos biudžeto punkto 26 01 50 07 „Žalos atlyginimas“.

2007 m. biudžete asignavimai biudžeto punktui „Žalos atlyginimas“ sudaro tik 250 000 EUR.

Komisija tinkamai išnagrinėjo galimybes papildyti biudžeto punktą perkeliant esamus 5 išlaidų kategorijos asignavimus. Ji nustatė, kad galima mobilizuoti 12,5 mln. EUR perskirstant esamus įsipareigojimų asignavimus.

Todėl prašomi papildomi įsipareigojimų asignavimai 26 01 50 07 biudžeto punktui gali būti sumažinti iki 35,5 mln. EUR, kad būtų sudarytas būtinas 48 mln. EUR paketas, nes daugiametės finansinės programos 5 išlaidų kategorijoje pagal jai nustatytą 2007 m. viršutinę ribą numatyta 172,6 mln. EUR marža. Visa suma bus visiškai įsipareigota ir išmokėta 2007 m. Mokėjimų asignavimai bus skirti perskirstant iš biudžeto punktų 02 04 01 01 „Kosmoso moksliniai tyrimai“ ir 02 04 01 02 „Saugumo tyrimai“. Mokėjimų asignavimų poreikis straipsnyje „Saugumas ir kosmoso moksliniai tyrimai“ numatytai veiklai yra mažesnis, negu buvo numatyta iš pradžių, dėl pavėluoto 7BP teisinio pagrindo priėmimo. Atsižvelgiant į laiką, kurio reikia nuo kvietimo pateikti mokslinių tyrimų pasiūlymus paskelbimo iki sutarčių pasirašymo, 2007 m. bus išmokėtos mažesnės, nei numatyta, sumos, o dalis išankstinių mokėjimų bus atidėta iki 2008 m.

Kartu su šiuo Taisomojo biudžeto projektu Komisija teikia prašymą perkelti 12,5 mln. EUR asignavimų, kad būtų perskirstyti esami įsipareigojimų asignavimai ir papildytas 26 01 50 07 biudžeto punktas.

4.2 Konkurencijos politika

Siūloma priimti atsargumo priemonę – sukurti naują biudžeto straipsnį 03 03 02 „Prašymai atlyginti žalą, pateikti dėl teisinių procedūrų, vykdomų dėl Komisijos sprendimų konkurencijos srityje“ siekiant atsižvelgti į galimą Teisingumo Teismo ir Pirmosios instancijos teismo sprendimų poveikį biudžetui. Eilutė bus pažymėta įrašu „p. m.“.

Šiuo straipsniu siekiama padengti visas išlaidas, atsirandančias dėl Teismo priteisto žalos atlyginimo ieškovams po teisinių procedūrų dėl Komisijos sprendimų konkurencijos srityje.

Kadangi iš anksto negalima pakankamai gerai įvertinti finansinio poveikio ES biudžetui, šis straipsnis pažymėtas įrašu „p. m.“. Prireikus Komisija pasiūlys panaudoti nepanaudotus asignavimus, susijusius su realiais poreikiais, perkeliant lėšas arba priimant preliminarų taisomojo biudžeto projektą.

5. Teisės aktų aplinkos politikos srityje priėmimas

Reikia pataisyti biudžeto pastabas, kad į 2007 m. biudžetą būtų įtraukti būtini techniniai patikslinimai atsižvelgiant į Tarybos sprendimą 2007/162/EB, nustatantį civilinės saugos finansinę priemonę 2007–2013 m. laikotarpiui[6] Pakeitimai daro poveikį šiems biudžeto straipsniams (punktams): 07 01 04 02, 07 04 01 ir 19 06 05.

Be to, reikia padaryti techninius patikslinimus atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 614/2007 dėl aplinkos finansinio instrumento (LIFE +)[7], taip pat į pereinamojo laikotarpio priemones, kurias biudžeto valdymo institucija patvirtino bendrojoje deklaracijoje, priimtoje kaip 2007 m. biudžeto sudarymo procedūros dalis. Pakeitimai daro poveikį šiems biudžeto straipsniams (punktams): 07 01 04 01 ir 07 03 07.

SUVESTINĖ LENTELĖ PAGAL FINANSINĖS PROGRAMOS IŠLAIDŲ KATEGORIJAS

Finansinė programa Išlaidų kategorija, išlaidų subkategorija | 2007 m. finansinė programa | 2007 m. biudžetas + TB Nr. 1/2007–5/2007 | PTBP Nr. 6/2007 | 2007 m. biudžetas + TB Nr. 1/2007–5/2007 + PTBP Nr. 6/2007 |

|ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA |ĮA |MA | | 1. TVARUSIS AUGIMAS | | | | | | | | | | 1a. Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti |8 918 000 000 | |9 367 547 511 |7 046 794 397 | |-35 500 000 |9 367 547 511 |7 011 294 397 | |1b. Sanglauda augimui ir užimtumui skatinti |45 487 000 000 | |45 486 784 504 |37 790 265 808 | |-172 195 985 |45 486 784 504 |37 618 069 823 | | Iš viso | 54 405 000 000 | |54 854 332 015 | 44 837 060 205 | | |54 854 332 015 | 44 629 364 220 | | Marža[8]

| | |50 667 985 | | | |50 667 985 | | | 2. GAMTOS IŠTEKLIŲ APSAUGA IR VALDYMAS | | | | | | | | | | Iš jų: su rinka susijusios išlaidos ir tiesioginės išmokos |45 759 000 000 | |42 713 661 000 |42 437 641 756 | | |42 713 661 000 |42 437 641 756 | | Iš viso | 58 351 000 000 | |56 250 230 036 | 54 718 545 736 | | |56 250 230 036 | 54 718 545 736 | | Marža | | |2 100 769 964 | | | |2 100 769 964 | | | 3. PILIETIŠKUMAS, LAISVĖ, SAUGUMAS IR TEISINGUMAS | | | | | | | | | | 3a. Laisvė, saugumas ir teisingumas |637 000 000 | |623 833 000 |473 683 000 | | |623 833 000 |473 683 000 | |3b. Pilietiškumas | 636 000 000 | |647 603 114 |728 272 766 |+172 195 985 |+172 195 985 |819 799 099 |90 468 751 | | Iš viso | 1 273 000 000 | |1 271 436 114 |1 201 955 766 | | |1 443 632 099 |1 374 151 751 | | Marža[9]

| | |25 934 000 | | | |25 934 000 | | | 4. ES KAIP PASAULINĖ PARTNERĖ[10]

|6 578 000 000 | | 6 812 460 000 | 7 352 746 732 | | | 6 812 460 000 | 7 352 746 732 | | Marža | | | 67 000 | | | | 67 000 | | | 5. ADMINISTRAVIMAS[11]

|7 039 000 000 | |6 942 364 030 | 6 942 264 030 | +35 500 000 | +35 500 000 | 6 977 864 030 | 6 977 764 030 | | Marža | | | 172 635 970 | | | | 137 135 970 | | | 6. KOMPENSACIJOS | 445 000 000 | |444 646 152 | 444 646 152 | | |444 646 152 | 444 646 152 | | Marža | | | 353 848 | | | | 353 848 | | | IŠ VISO | 128 091 000 000 | 123 790 000 000 | 126 575 468 347 | 115 497 218 621 | +207 695 985 | +0 |126 783 164 932 | 115 497 218 621 | | Marža | | |2 350 428 767 | 8 368 781 379 | | |2 314 928 767 | 8 368 781 379 | |

[1] OL L 248, 2002 9 16, p. 1.

[2] OL L 390, 2006 12 30, p. 1.

[3] OL L 71, 2007 3 10, p. 9.

[4] OL L 149, 2007 6 9, p. 1.

[5] OL L 311, 2002 11 14, p. 3.

[6] OL L 71, 2007 3 10, p. 9.

[7] OL L 149, 2007 6 9, p. 1.

[8] Skaičiuojant maržą pagal 1a išlaidų kategoriją, į Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondą (EGF) neatsižvelgta.

[9] Europos Sąjungos solidarumo fondo (ESSF) suma įtraukiama pagal atitinkamas išlaidų kategorijas, kaip numatyta 2006 m. gegužės 17 d. Tarpinstituciniame susitarime (OL C 139, 2006 6 14).

[10] 2007 m. 4 išlaidų kategorijos maržoje neįskaičiuoti asignavimai, susiję su Neatidėliotinos pagalbos rezervu (234,5 mln. EUR).

[11] Skaičiuojant 5 išlaidų kategorijos maržą iki numatytos viršutinės ribos, atsižvelgta į 2007–2013 m. finansinės programos 1 išnašą – 76 mln. EUR darbuotojų įnašų į pensijų sistemą.