16.2.2008   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 44/103

1.1

Komitetas pritaria siūlomam reglamentui ir jo teisiniam pagrindui. Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, kartu padeda rinkti statistinius duomenis, naudingus įgyvendinant Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategiją, kuriai akivaizdžiai prireikė aiškaus teisinio pagrindo.

1.2

Komitetas pabrėžia bendrų pripažinimo sistemų ir apibrėžčių svarbą (visų pirma atsižvelgiant į darbuotojų judumą) šiais klausimais:

1.3

Komitetas mano, kad, renkant statistinius duomenis apie tokius asmenis pagal įvykių kategorijas, būtų naudinga atsižvelgti į nukentėjusiųjų lytį ir amžių bei, kiek įmanoma, į jų sutartinių santykių pobūdį. Ypatingą dėmesį reikėtų skirti surinktų asmeninių duomenų konfidencialumui.

1.4

Komitetas mano, kad reikėtų vystyti bendradarbiavimą su Tarptautine darbo organizacija (TDO) ir Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Komiteto nuomone, siūlomas reglamentas yra viena naudingiausių priemonių suderinti išsaugotinų duomenų pobūdį ir apibrėžtis bei šių duomenų rinkimo metodus ir analizę.

2.1

Šiame reglamente dėmesys kreipiamas tik į su statistika susijusią veiklą, vykdomą pagal Europos bendrijos steigimo sutarties 285 straipsnį. Juo nesiekiama įgyvendinti šias dvi visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos bei saugos politikos kryptis, kadangi tai numatyta atitinkamai Sutarties 152 ir 137 straipsniuose.

2.2

Bendrijos statistikos rengimą reglamentuoja taisyklės, nustatytos 1997 m. vasario 17 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 322/97, iš dalies pakeistu Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1882/2003 (1).

2.3

1995 m. spalio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 95/46/EB dėl asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo (2) bei 2000 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 45/2001 (3) leidžia Bendrijos institucijoms ir įstaigoms tvarkyti, taikant tinkamas apsaugos priemones, su sveikata susijusius asmens duomenis vadovaujantis svarbiais visuomeniniais interesais.

2.4

Bendrijos ir nacionalinės politikos veiksmai bei strategijos visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos bei saugos srityse priskiriami visuotinės svarbos interesams, o Reglamento (EB) Nr. 322/97 ir 1990 m. birželio 11 d. Reglamento Nr. 1588/90 (Euratomas, EEB) dėl duomenų, kuriems taikomas statistinių duomenų konfidencialumo reikalavimas, perdavimo Europos bendrijų statistikos biurui (Eurostatui) nuostatos (4) suteikia tinkamas apsaugos priemones asmeniui rengiant Bendrijos statistinius duomenis apie visuomenės sveikatą ir darbuotojų sveikatą bei saugą.

2.5

Iš esmės, 2002 m. rugsėjo 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 1786/2002/EB, patvirtinančiame Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programą (2003-2008 m.) (5), 2002 m. birželio 3 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujos Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategijos 2002-2006 m. (6) ir 2004 m. balandžio 20 d. Komisijos komunikate „Socialinės apsaugos modernizavimas plėtojant aukštos kokybės, prieinamą ir tvarią sveikatos priežiūrą bei ilgalaikę priežiūrą: parama nacionalinėms strategijoms, taikančioms atvirą koordinavimo metodą“ (7), reikalaujama aukštus standartus atitinkančios statistinės informacijos sistemos, kuri padėtų įvertinti politikos krypčių pasiekimus ir vystyti bei stebėti tolesnius veiksmus abejose srityse. Ši veikla bus tęsiama ir plėtojama tolesnėmis programomis ir strategijomis.

2.6

Įstatymo galios neturinčiame komunikate SEC(2007) 214, 215, 216 (8)„2007-2012 m. Bendrijos darbuotojų sveikatos ir saugos strategija: gerinti darbo kokybę ir našumą“ Komisija pabrėžia, kad darbuotojų sveikata ir sauga Bendrijos politinėje darbotvarkėje turi būti tarp pirmųjų klausimų; darbuotojų sveikatai ir saugai tenka svarbiausias vaidmuo siekiant didinti įmonių konkurencingumą ir našumą, padeda užtikrinti socialinės apsaugos sistemų gyvybingumą mažinant dėl nelaimingų atsitikimų ir ligų susidarančias išlaidas. Šiuo komunikatu Komisija siekia, kad gera savijauta darbe taptų Europos piliečių realybe ir kad tai padėtų įgyvendinti 2006 m. gegužės 10 d. priimtą Piliečių darbotvarkę.

2.7

Iki šiol statistiniai duomenys buvo renkami remiantis „džentelmeniškais susitarimais“ su valstybėmis narėmis pagal penkerių metų Bendrijos statistikos programas (šiuo metu 2002 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 2367/2002/EB dėl 2003-2007 m. Bendrijos statistikos programos (9)) ir kasmetine papildoma veikla.

2.8

Plėtra ir įgyvendinimas trijose visuomenės sveikatos statistikos kryptyse (mirčių priežastys, sveikatos priežiūra ir sveikatos tyrimų apklausos, invalidumas ir sergamumas) yra reguliuojami ir organizuojami taikant partnerystės struktūrą tarp Eurostato, kuriam padeda pirmaujančios valstybės (šiuo metu Jungtinė Karalystė — pagrindinė koordinatorė, o atitinkamose srityse pirmaujančios valstybės — Danija, Estija ir Liuksemburgas) ir valstybių narių. Šioje struktūroje jau atlikta daug metodinio darbo, įskaitant gairių rengimą, ir pradėtas duomenų rinkimas.

2.9

Tačiau šiuo metu pastebima tam tikrų trūkumų. Visų pirma, nors jau pagerėjo surenkamų duomenų kokybė ir palyginamumas, valstybėms narėms turėtų būti suteiktas tvirtas pagrindas rinkti duomenis.

2.10

Teisinė sistema leistų paspartinti pažangą siekiant geresnės kokybės ir didesnio palyginamumo standartų visiems susijusiems sisteminiams duomenų rinkiniams. Ji užtikrintų didesnį Europos vidutinės trukmės laikotarpio reikalavimų tvarumą ir stabilumą bei nurodytų aiškius siektinus tikslus dėl standartų, leidžiančių visoje ES palyginti duomenis.

2.11

Be to, absoliuti dauguma naujųjų valstybių narių pareiškė vis dėlto negalinčios įvykdyti ES reikalavimų visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos bei saugos srityje, kol nebus Europos teisinės sistemos.

2.12

Visoms valstybėms narėms būtinas aiškesnis grafikas ir gairės dėl šiuo metu kuriamų naujų statistikos priemonių ir kokybės gerinimo veiksmų įgyvendinimo. Siūlomas reglamentas bus tinkamas pagrindas rengiant tikslius planus įvairiose sveikatos ir saugos statistikos srityse bei kryptyse.

2.13

Todėl Komisija (Eurostatas) nusprendė, kad dabar būtina sukurti tvirtą pagrindą — pagrindinį teisės aktą visuomenės sveikatos ir darbuotojų sveikatos bei saugos statistikos srityse. Sritys, kurias apima pasiūlymas priimti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, yra susijusios su darbu ir veiksmais, vykdomais bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis įvairiose Eurostato grupėse, arba visuomenės sveikatos srityje — pagal partnerystę rengiant visuomenės sveikatos statistiką. Pagrindinis tikslas yra konsoliduoti jau renkamus statistinius duomenis arba tuos duomenis, kurių rinkimo metodika šiuo metu kuriama arba ruošiama įgyvendinti.

2.14

Bendrijos veiksmų visuomenės sveikatos srityje programoje (2003-2008 m.) (10) teigiama, kad visuomenės sveikatos informacijos sistemos statistinis elementas bus plėtojamas (skatinant sinergiją ir išvengiant dubliavimo) bendradarbiaujant su valstybėmis narėmis, jei būtina, naudojantis Bendrijos statistikos programa.

2.15

Iš dalies pakeistame pasiūlyme dėl Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo, įkuriančio antrąją Bendrijos veiksmų programą sveikatos apsaugos srityje (2007-2013 m.) (11), teigiama, kad dabartinis darbas plėtojant ES sveikatos stebėsenos sistemą turi būti intensyvinamas, jei būtina, naudojantis Bendrijos statistikos programa. Savo ruožtu Bendrijos sveikatos ir saugumo darbe strategijoje 2002-2006 m. (12) Komisija ir valstybės narės raginamos kartu derinti statistinius duomenis apie nelaimingus atsitikimus darbe ir profesines ligas, kad būtų galima naudotis palyginamaisiais duomenimis ir jais remiantis atlikti objektyvų priemonių, pradėtų taikyti pagal naująją Bendrijos strategiją, poveikio ir veiksmingumo vertinimą.

3.1

Komitetas pritaria siūlomam reglamentui ir jo teisiniam pagrindui. Pasiūlymas atitinka subsidiarumo ir proporcingumo principus, kartu padeda rinkti statistinius duomenis, naudingus įgyvendinant Bendrijos sveikatos ir saugos darbe strategiją, kuriai akivaizdžiai prireikė aiškaus teisinio pagrindo.

3.2

Komitetas pabrėžia bendrų apibrėžčių ir pripažinimo sistemų svarbą (visų pirma atsižvelgiant į darbuotojų judumą) šiais klausimais:

3.3

Komitetas mano, kad, renkant statistinius duomenis apie tokius asmenis pagal įvykių kategorijas, būtų naudinga atsižvelgti į nukentėjusiųjų lytį ir amžių, ekonomikos sektorių, bei, kiek įmanoma, į jų teisinį santykį su darboviete (nuolatinio darbo sutartys, nestandartinės darbo sutartys, pavadavimas, savarankiškai dirbantys asmenys). Ypatingą dėmesį reikėtų skirti surinktų asmeninių duomenų konfidencialumui vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

3.4

Komitetas mano, kad reikėtų vystyti bendradarbiavimą su TDO ir PSO, kadangi toks bendradarbiavimas statistinių duomenų rinkimo ir metodikos srityje gali būti labai naudingas teoriškai (ligų kilmės ir nelaimingų atsitikimų moksliniai tyrimai, ergonomika ir reabilitacija) ir metodiškai.

3.5

Komiteto nuomone, siūlomas reglamentas yra viena naudingiausių priemonių palaipsniui suderinti išsaugotinų duomenų pobūdį ir apibrėžtis bei šių duomenų rinkimo ir analizės metodus, siekiant nuolat gerinti jų kokybę, suderinamumą ir palyginamumą.