52006PC0201

[pic] | EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA |

Briuselis, 17.5.2006

COM(2006) 201 galutinis

2006/0075 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

nustatantis Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013)

(Pateiktas Komisijos) {SEC(2006) 570}

AIŠKINAMASIS MEMORANDUMAS

PASIūLYMO APLINKYBėS |

110 | Pasiūlymo pagrindas ir tikslai Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu Nr. 253/2003 buvo nustatyta Bendrijos muitinių veiksmų programa „Muitinė 2007“, kurios galiojimas baigsis 2007 m. gruodžio 31 d. 2005 m. balandžio 6 d. Komisija priėmė Komunikatą[1], kuriame išreiškė nuomonę dėl tikslingumo tęsti „Muitinė 2007“ ir „Fiscalis 2003–2007“ programas bei patvirtinti naujas „Muitinė 2013“[2] ir „Fiscalis 2013“ programas. |

120 | Bendrosios aplinkybės Kaip numatyta atnaujintoje Lisabonos strategijoje[3], vienas svarbiausių uždavinių, kurį Europos Sąjunga turi išspręsti per ateinančius metus, – sukurti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Įgyvendinant šią strategiją svarbus vaidmuo teks 2013 m. programai, kuria bus prisidedama prie ES bendrovių konkurencingumo vidaus ir pasaulio rinkose. 2013 m. programa padės dalyvaujančių šalių muitinių administracijoms lengvinti teisėtą prekybą ir supaprastinti bei pagreitinti procedūras, taip pat užtikrinti piliečių saugumą ir saugą bei apsaugoti Bendrijos finansinius interesus. Naująja programa bus pirmiausia siekiama: remti Europos elektroninės muitinės aplinkos kūrimą ir padėti įgyvendinti atnaujintą Muitinės kodeksą; toliau stiprinti tarptautinį ES muitinių administracijų ir trečiųjų šalių muitinių institucijų bendradarbiavimą tiekimo grandinės saugumo srityje pagal tarptautinius ES įsipareigojimus; toliau remti įgaliotojo ekonominių operacijų vykdytojo koncepcijos kūrimą ir įgyvendinimą, siekiant supaprastinti reikalavimus atitinkantiems prekybininkams taikomas procedūras; užtikrinti dabartinių Europos IT sistemų priežiūrą; toliau stiprinti bendradarbiavimą ir informacijos bei geriausios praktikos mainus su trečiųjų šalių, ypač šalių kandidačių, galimų šalių kandidačių ir Europos kaimynystės politikos šalių partnerių, muitinių administracijomis. |

130 | Pasiūlymo srityje taikomos nuostatos Programa „Muitinė 2013“ keičia programą „Muitinė 2007“. |

141 | Derėjimas su kitomis Sąjungos politikos sritimis ir tikslais Netaikoma. |

KONSULTACIJOS SU SUINTERESUOTOSIOMIS šALIMIS IR POVEIKIO VERTINIMAS |

Konsultacijos su suinteresuotosiomis šalimis |

211 | Konsultacijų metodai, pagrindiniai tiriamieji sektoriai ir bendras respondentų apibūdinimas Visos dalyvaujančiosios šalys dalyvavo vidurio laikotarpio vertinimo e. tyrime ir šešiose šių valstybių vyko konkrečių atvejų tyrimo vizitai. Per šiuos vizitus buvo rengiami išsamūs pokalbiai su programos koordinatoriais, IT sistemų naudotojais, renginių dalyviais, muitinių administracijų vadovais ir ekonominių operacijų vykdytojais. Vykdant vidurio laikotarpio vertinimą taip pat buvo kalbamasi su tranzito kontaktinėje grupėje ir e. muitinės kontaktinėje grupėje dalyvavusiais ekonominių operacijų vykdytojais. Programos renginių dalyvių nuolat prašoma pateikti atsiliepimus, kurie yra neatskiriama 2007 m. programos priežiūros sistemos dalis. |

212 | Atsakymų santrauka ir kaip į juos buvo atsižvelgta Suinteresuotosios šalys mano, kad muitinės programa atitinka administracijų poreikius ir teigia, jog muitinės programa neišvengiamai reikalinga, kad ES muitų sąjunga galėtų veikti. Dalyvaujančiosios šalys visų pirma įvertino programos suteiktą lankstumą ir pageidauja, kad jis būtų išlaikytas ateityje. Jos taip pat pabrėžė, kad programa vaidina pagrindinį vaidmenį padedant dalyvaujančiosioms šalims mokytis vienai iš kitos, ir taip sudaroma galimybė išvengti brangiai kainuojančių klaidų. Vidurio laikotarpio vertinime rekomenduota suaktyvinti veiklą mokymo ir informacijos sklaidos srityje. Į šias rekomendacijas buvo atsižvelgta rengiant naująjį pasiūlymą. |

Tiriamųjų duomenų rinkimas ir naudojimas |

229 | Nepriklausomo tyrimo neprireikė. |

230 | Poveikio vertinimas Pirma politikos galimybė sustabdyti muitinės programą sukeltų staigų ir neigiamą poveikį vidaus rinkai ir visų pirma muitų sąjungos įgyvendinimui. Antroji politikos galimybė nustatyti 2013 m. programą kaip 2007 m. programos tęsinį nesuteikiant papildomų išteklių naujoms politikos iniciatyvoms remti ir (arba) prisitaikyti prie pakitusių aplinkybių, sukeltų laipsnišką esamos padėties blogėjimą. Nors ši galimybė gali atrodyti patenkinama trumpuoju laikotarpiu, greitai bus pastebėtas jos ribotumas ir nepageidaujamas poveikis, kadangi muitinių administracijoms nebus suteikti pakankami ištekliai spręsti iškilsiančias problemas. Trečiąja politikos galimybe numatoma, kad 2013 m. programa yra nustatoma kaip 2007 m. programos tęsinys ir yra sustiprinama papildomais finansiniais ištekliais naujoms politikos iniciatyvoms remti ir nedideliam visų kitų išlaidų subkategorijų biudžeto padidėjimui padengti. Naujoms politikos iniciatyvoms, kuriomis bus plačiu mastu padedama plėtoti pilnavertę elektroninės muitinės administraciją (e. muitinės iniciatyva), bus skiriama didžiausia dalis šių papildomų išteklių. Papildomo biudžeto taip pat reikia Europos IT sistemai atnaujinti, kad ji būtų pajėgi sutvarkyti padidėsiančius keitimosi informacija srautus, o mažesnioji papildomų išteklių dalis bus panaudota plėtoti iniciatyvoms, kuriomis remiamas skatinimas dalintis žiniomis e. mokymosi ir informacijos sklaidos srityse. |

231 | Komisija atliko poveikio vertinimą, pateiktą darbo programoje, kurios ataskaitą galima rasti dokumente SEC (2006) 570. |

TEISINIAI PASIūLYMO ASPEKTAI |

305 | Siūlomų veiksmų santrauka Nustato Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013). |

310 | Teisinis pagrindas Europos bendrijos steigimo sutartis, ypač jos 95 straipsnis. |

320 | Subsidiarumo principas Subsidiarumo principas taikomas tik tuomet, jeigu pasiūlymas nepriklauso išskirtinei Bendrijos kompetencijai. |

Valstybės narės negali deramai pasiekti pasiūlymo tikslų dėl šios(-ių) priežasties(-čių): |

321 | Kadangi šiame sprendime nustatytų priemonių tikslų dalyvaujančios šalys negali deramai pasiekti, o Bendrijos lygiu dėl veiksmų masto ir poveikio būtų galima juos pasiekti geriau, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą proporcingumo principą. |

Bendrijos veiksmais bus galima geriau pasiekti pasiūlymo tikslus dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). |

324 | Nors pagrindinė atsakomybė siekiant šios programos tikslų tenka dalyvaujančiosioms šalims, pagal šią programą vykdomai veiklai koordinuoti ir infrastruktūrai bei reikiamoms paskatoms užtikrinti yra reikalingi Bendrijos veiksmai. |

Taigi pasiūlymas atitinka subsidiarumo principą. |

Proporcingumo principas Pasiūlymas atitinka proporcingumo principą dėl toliau išvardytų priežasčių. |

331 | Vadovaujantis EB steigimo sutarties 5 straipsniu nustatytu proporcingumo principu, šiame sprendime nenumatom nieko, kas nėra būtina siekiant jo tikslų. |

Pasirinkta priemonė |

341 | Siūloma priemonė – kita (Bendrijos programa). |

342 | Kitos priemonės būtų netinkamos dėl toliau nurodytos (-ų) priežasties (-čių). Netaikytina |

POVEIKIS BIUDžETUI |

401 | Bendrijos veiklos išlaidos gali būti suskirstytos į dvi pagrindines kategorijas – bendri veiksmai ir IT veiksmai. Bendri veiksmai apima lyginamąją analizę, seminarus, praktinius užsiėmimus, projektų grupes, darbo vizitus, stebėjimą, mokymą ir bet kokią kitą veiklą, kuri gali būti vykdoma pagal 1 straipsnio 2 dalies h punktą. IT veiksmai yra susiję su dabartinių Europos sistemų veikimu bei vystymu ir naujų sistemų kūrimu bei diegimu. Taigi visa išlaidų suma, kuri bus finansuojama iš Bendrijos biudžeto, yra 323,8 mln. 2013 m. programa – tai šešerių metų programa, kurios trukmė buvo suderinta su 2007–2013 m. finansinių perspektyvų galiojimo trukme. Šiai Bendrijos programai įgyvendinti reikia samdyti paslaugų teikėjus sudarant techninės ir administracinės paramos sutartis. Komisija pasilieka galimybę išsiaiškinti, ar vykdomajai agentūrai būtų galima patikėti kai kurias šios programos įgyvendinimo užduotis. |

PAPILDOMA INFORMACIJA |

520 | Galiojančių teisės aktų panaikinimas Priėmus šį pasiūlymą, galiojantys teisės aktai bus panaikinti. |

570 | Išsamus pasiūlymo paaiškinimas 7 straipsnis: Ryšių ir informacijos mainų sistemos Europos ryšių ir informacijos mainų sistemos yra gyvybiškai svarbios tam, kad muitinių administracijos galėtų veikti taip, lyg jos būtų viena administracija, ir ypač kad būtų užtikrintas jų darbo veiksmingumas ir našumas. 2013 m. programa bus remiamos šiuo metu kuriamos arba šio sprendimo įsigaliojimo metu veikiančios muitinių sistemos ir bet kokių naujų su muitinių veikla susijusių Bendrijos teisės aktais patvirtintų sistemų kūrimas. 2013 m. programa bus remiama elektroninės muitinės iniciatyva. Kaip nustatyta 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendime Nr. 2004/387/EB dėl suderinto paneuropinių e. valdžios paslaugų teikimo valstybės valdymo institucijoms, verslo subjektams ir piliečiams (IDABC)[4], Europos e. valdžios veiklai vykdyti reikia priemonių muitinės priežiūros organizavimo veiksmingumui didinti ir vientisam duomenų srautui užtikrinti, siekiant kad muitinės formalumai būtų veiksmingesni, kad būtų sumažinta administracinė našta, padedama kovoti su sukčiavimu, organizuotu nusikalstamumu ir terorizmu, tenkinami mokestiniai interesai, saugoma intelektinė nuosavybė ir kultūros paveldas, didinama prekių sauga ir tarptautinės prekybos saugumas bei skatinama sveikatos bei aplinkos apsauga. Šiuo tikslu labai svarbu muitines aprūpinti informacijos ir ryšių technologijomis (IRT), todėl Komisija paskelbė iniciatyvą sukurti elektroninę kompiuterizuotą Bendrijos muitinės aplinką[5]. Kaip parodė patirtis, įgyta įgyvendinant ankstesniąsias programas, siekiant sklandaus minėtų transeuropinių IT sistemų valdymo labai svarbu, kad suinteresuotosios šalys glaudžiai koordinuotų savo veiksmus. Taip pat labai svarbu, kad ir Komisija, ir dalyvaujančios šalys rodytų ryžtą (kiekviena jai pavestoje srityje) užtikrinti esamų sistemų veikimą ir naujos Europos programinės įrangos kūrimą. Pasiūlyme aiškiai atskirtos Komisijos ir dalyvaujančių šalių atsakomybės sritys. Komisija gali leisti, kad ryšių ir informacijos mainų sistemomis muitinės arba su ja nesusijusiais tikslais naudotųsi ir kitos viešosios tarnybos, jeigu jos prisideda prie programos finansavimo. 8 straipsnis: Lyginamoji analizė Lyginamoji analizė yra reikalinga siekiant tobulinti muitinės administracijos veiklą lyginant darbo metodus. Vidurio laikotarpio vertinime pabrėžiama lyginamosios analizės nauda. 9 straipsnis: Seminarai ir praktiniai užsiėmimai Dalyvaudamos seminaruose, dalyvaujančios šalys turi galimybę skleisti ir keistis informacija, kurti ir analizuoti naujas idėjas, keistis žiniomis ir profesine patirtimi. Prireikus, bus kviečiami ypač naudingų žinių turintys verslo atstovai arba ypatingos patirties įgiję delegatai. Siekiant įsipareigojimo ir užtikrinti bendrą strateginę viziją, gali būti surengtas aukšto lygio seminaras, skirtas svarbiai naujai veiklai pradėti. Nuodugniau nagrinėti tam tikras technines sritis dalyvaujančiosios šalys gali praktiniuose užsiėmimuose, kurie gali būti rengiami kaip seminaro dalis arba atskirai. 10 straipsnis: Projektų grupės ir valdymo grupės Projektų grupės sukuriamos iš anksto nustatytiems tikslams ir laukiamiems rezultatams pasiekti, o jų skaičius ir egzistavimo laikas ribojamas. Šiose grupėse verslo ekspertai keičiasi informacija bei nuomonėmis ir taip plečia savo žinias. Taip vos kelių valstybių narių įgyta vertinga patirtis gali būti perduota visoms dalyvaujančiosioms šalims. Svarbus 2013 m. programos uždavinys yra įvairių pagal ją numatytų veiksmų koordinavimas sukuriant valdymo grupes, kuriose susitinka visų dalyvaujančių šalių atstovai. 11 straipsnis: Darbo vizitai Darbo vizitais siekiama kitoje muitinės administracijoje sužinoti apie konkrečią administracinę praktiką arba rasti strateginės ar praktinės problemos sprendimo būdą. 12 straipsnis: Mokymas Įgyvendinus ankstesnes muitinės programas neliko abejonių, kad yra būtinas bendras mokymo metodas, skirtas užtikrinti, kad visų dalyvaujančių šalių pareigūnai įgytų bendrų būtinų profesinių įgūdžių ir žinių. 2013 m. programa dar bus pagrįsta ir patirtimi, įgyta įgyvendinant 2007 m. programą, ypač dėl suderintų mokymosi metodų ir bendro turinio rengimo. 13 straipsnis: Stebėsena Dalyvaudami stebėjimo veikloje, Komisijos ir dalyvaujančiųjų šalių pareigūnai kartu tikrina, kokia apimtimi nacionaliniu lygiu įgyvendinama Bendrijos teisė ir su kokiomis kliūtimis susiduriama. Taip gaunama informacijos, kuri yra naudinga siekiant padidinti tolesnę paramą arba imtis padėčiai ištaisyti skirtų veiksmų. 1 straipsnio 2 dalies h punktas: Kita veikla Įgyvendinant 2007 m. programą paaiškėjo, kad tam tikromis aplinkybėmis gali tekti imtis specialių veiksmų, skirtų konkrečiam poreikiui patenkinti. Pagal 2013 m. programą bus galima imtis bet kokios kitos veiklos, kuri bus būtina programos tikslams pasiekti. 3 straipsnis: Dalyvavimas programoje Dalyvaujančiosios šalys – tai Europos Sąjungos valstybės narės ir šalys kandidatės, galimos šalys kandidatės ir kai kurios šalys partnerės pagal Europos kaimynystės politiką (EKP), jeigu susitarta dėl būtinų sąlygų. 14 straipsnis: Dalyvavimas pagal programą vykdomoje veikloje Tarptautinių organizacijų, trečiųjų šalių administracijų, ekonominių operacijų vykdytojų ir jų organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal programą organizuojamoje veikloje, kai to iš esmės reikia siekiant programos tikslų. 15 straipsnis: Keitimasis informacija 2007 m. programos vidurio laikotarpio vertinime buvo patvirtintas poreikis sistemingiau organizuoti keitimąsi informacija ir žiniomis tarp administracijų, taip pat tarp administracijų ir Komisijos, ir įgyvendinant programą sukauptų žinių konsolidavimą. Todėl 2013 m. programoje ypatingas dėmesys bus skiriamas keitimuisi informacija ir žinių valdymui. |

1. 2006/0075 (COD)

Pasiūlymas

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS SPRENDIMAS

nustatantis Bendrijos muitinių veiksmų programą (Muitinė 2013)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Europos bendrijos steigimo sutartį, ypač į jos 95 straipsnį,

atsižvelgdami į Komisijos pasiūlymą[6],

atsižvelgdami į Europos Ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę[7],

laikydamiesi Sutarties 251 straipsnyje nustatytos tvarkos,

kadangi:

(1) Remiantis atnaujinta Lisabonos strategija, svarbiausias Bendrijos uždavinys, kurį ji turi išspręsti per ateinančius metus, – užtikrinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Anksčiau muitinės srityje įgyvendintos programos, ypač 2003 m. vasario 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 253/2003/EB, nustatantis muitinių veiksmų programą Bendrijoje (Muitinė 2007)[8], labai padėjo įgyvendinti tuos tikslus bei bendruosius muitinės politikos tikslus. Todėl reikėtų tęsti pagal šias programas pradėtą veiklą. Ši programa turėtų būti nustatyta šešerių metų laikotarpiui, kad jos trukmė būtų suderinta su ( įtarpti datą ) Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos institucijų susitarime dėl biudžetinės drausmės ir sklandaus finansų valdymo[9] nustatytu daugiametės finansavimo programos laikotarpiu.

(2) Muitinių administracijos vaidina gyvybiškai svarbų vaidmenį saugant Bendrijos interesus, visų pirma finansinius. Jos taip pat tinkamai apsaugo Bendrijos piliečius ir ekonominių operacijų vykdytojus visose Bendrijos muitų teritorijos vietose, kuriose atliekami muitinio įforminimo formalumai. Atsižvelgiant į tai, Muitų politikos darbo grupės nustatyta strategine politika yra siekiama užtikrinti, kad nacionalinės muitinių administracijos veiktų taip veiksmingai bei našiai ir taip reaguotų į kiekvieną besikeičiančios muitinės aplinkos nulemtą poreikį, lyg jos būtų viena bendra administracija. Taigi svarbu, kad ši programa būtų suderinta su bendra muitų politika bei padėtų ją įgyvendinti ir kad pagal šią programą būtų padedama sukurti Muitų politikos darbo grupę, sudarytą iš muitinių administracijų vadovų ir jų pavaduotojų. Komisija ir valstybės narės koordinuoja ir organizuoja programos įgyvendinimą remdamosi Muitų politikos darbo grupės nustatyta bendra politika.

(3) Būtina, kad muitinių veiksmais pirmiausia būtų siekiama gerinti muitinį tikrinimą ir kovą su sukčiavimu, mažinti ekonominių operacijų vykdytojų išlaidas, kurias jie patiria laikydamiesi muitų teisės aktų, veiksmingai administruoti prekių tikrinimą prie išorės sienų ir apsaugoti Bendrijos piliečių interesus, susijusius su tarptautinės tiekimo grandinės sauga ir saugumu. Todėl Bendrija privalo turėti galimybę neviršydama savo įgaliojimų remti valstybių narių muitinių administracijų veiksmus, ir būtina pasinaudoti visomis Bendrijos taisyklėse numatytomis administracinio bendradarbiavimo ir abipusės administracinės paramos galimybėmis.

(4) Remiant šalių kandidačių stojimo procesą, tų šalių muitinių administracijoms turi būti suteikta reikalinga parama, kad nuo įstojimo dienos jos būtų pajėgios vykdyti visas Bendrijos teisės aktuose nustatytas užduotis, įskaitant būsimų išorės sienų priežiūrą. Todėl ši programa bus vykdoma šalyse kandidatėse ir galimose šalyse kandidatėse.

(5) Remiant Europos kaimynystės politikoje dalyvaujančių šalių muitinės reformas, nustačius tam tikras sąlygas reikėtų suteikti galimybę joms dalyvauti kai kuriose atrinktose pagal programą vykdomose veiklos srityse.

(6) Dėl vis didesnės prekybos globalizacijos, naujų rinkų atsiradimo ir pasikeitusių prekių judėjimo būdų ir tempo, muitinių administracijos turi stiprinti Bendrijos muitinių administracijų ryšius, taip pat ryšius su verslo, teisės bei mokslo atstovais ir su kitais užsienio prekybos dalyviais. Jei reikia, pagal šią programą minėtiesiems atstovams ar įstaigoms suteikiama galimybė dalyvauti programos veikloje.

(7) Pagal 2007 m. programą finansuotos Europos saugios kompiuterizuotos ryšių ir informacijos mainų sistemos yra neišvengiamai reikalingos muitinių veiklai Bendrijoje, nes jomis naudodamosi muitinių administracijos keičiasi informacija, todėl jos turi būti ir toliau remiamos pagal šią programą.

(8) Bendrijos įgyta patirtis įgyvendinant ankstesnes muitinės programas rodo, kad programos tikslus daug lengviau pasiekti tada, kai įvairių nacionalinių administracijų pareigūnams sudaromos galimybės kartu dalyvauti profesinėje veikloje pasitelkiant įvairias priemones, pavyzdžiui, lyginamąją analizę, projektų grupes, seminarus, praktinius užsiėmimus, darbo vizitus, mokymą ir stebėjimą. Todėl ši veikla turi būti tęsiama, tuo pat metu sudarant galimybę kurti naujas priemones, kai reikia dar veiksmingiau reaguoti į poreikius.

(9) Kad galėtų bendradarbiauti ir dalyvauti muitinės programoje, muitinės pareigūnai turi pakankamai gerai mokėti kalbas. Valstybės narės privalo pasirūpinti, kad jų pareigūnai būtų mokomi kalbų.

(10) 2007 m. programos vidurio laikotarpio vertinime buvo patvirtintas poreikis sistemingiau organizuoti keitimąsi informacija ir žiniomis tarp administracijų, taip pat tarp administracijų ir Komisijos, ir įgyvendinant programą sukauptų žinių konsolidavimą. Todėl šioje programoje ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas keitimuisi informacija ir žinių valdymui.

(11) Nors pagrindinė atsakomybė siekiant šios programos tikslų tenka dalyvaujančiosioms šalims, pagal šią programą vykdomai veiklai koordinuoti ir infrastruktūrai bei reikiamoms paskatoms užtikrinti yra reikalingi Bendrijos veiksmai. Kadangi šiame sprendime nustatytų priemonių tikslų dalyvaujančios šalys negali deramai pasiekti, o Bendrijos lygiu dėl veiksmų masto ir poveikio būtų galima juos pasiekti geriau, Bendrija gali priimti priemones pagal Sutarties 5 straipsnyje nurodytą proporcingumo principą. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šis sprendimas neapima didesnės srities nei būtina šiems tikslams pasiekti.

(12) Šiuo sprendimu visai programos įgyvendinimo trukmei nustatomos bendrosios finansinės nuostatos, tampančios pagrindiniu biudžeto valdymo institucijos orientyru, kaip apibrėžta 1999 m. gegužės 6 d. Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos tarpinstitucinio susitarimo dėl biudžeto vykdymo tvarkos ir biudžetinės procedūros gerinimo[10] 33 punkte.

(13) Priemonės, kurių reikia šiam sprendimui įgyvendinti, turėtų būti priimtos pagal 1999 m. birželio 28 d. Tarybos sprendimą Nr. 1999/468/EB, nustatantį Komisijos naudojimosi jai suteiktais įgyvendinimo įgaliojimais tvarką[11].

PRIĖMĖ ŠĮ SPRENDIMĄ:

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis

Programos patvirtinimas

1. Nustatoma daugiametė 2008 m. sausio 1 d. – 2013 m. gruodžio 31 d. Bendrijos veiksmų programa „Muitinė 2013“ (toliau – programa), skirta padėti įgyvendinti ir papildyti veiksmus, kurių valstybės narės imasi muitinės srityje.

2. Pagal programą vykdoma veikla apima:

a) ryšių ir informacijos mainų sistemas;

b) lyginamąją analizę;

c) seminarus ir praktinius užsiėmimus;

d) projektų grupes ir valdymo grupes;

e) darbo vizitus;

f) mokymą;

g) stebėseną;

h) bet kurią kitą veiklą, būtiną programos tikslams pasiekti.

2 straipsnis

Apibrėžtys

Šiame sprendime naudojamos sąvokos apibrėžiamos taip:

(1) „administracija“ – dalyvaujančių šalių valdžios institucijos ir kitos įstaigos, kurioms pavesta administruoti muitinės ir su muitine susijusią veiklą;

(2) „pareigūnas“ – administracijos narys.

3 straipsnis

Dalyvavimas programoje

1. Dalyvaujančiosios šalys yra valstybės narės ir 2 dalyje nurodytos šalys.

2. Programoje dalyvauja:

a) šalys kandidatės, kurioms taikoma pasirengimo narystei strategija pagal bendruosius principus ir šių šalių prisijungimo prie Bendrijos programų bendrosios nuostatos ir sąlygos, nustatytos atitinkamu pagrindų susitarimu ir Asociacijos tarybos sprendimais;

b) galimos valstybės kandidatės pagal nuostatas, kurios priimamos kartu su šiomis valstybėms po pagrindų susitarimų dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose sudarymo;

3. Programoje taip pat gali dalyvauti kai kurios Europos kaimynystės politikos šalys partnerės, jei jos pasiekė pakankamą atitinkamų teisės aktų ir administravimo metodų suderinimo su Bendrijos teisės aktais ir administravimo metodais lygį ir pagal nuostatas, priimtas kartu su šiomis šalimis po pagrindų susitarimų dėl jų dalyvavimo Bendrijos programose sudarymo.

4. Dalyvaujančiosioms šalims atstovauja atitinkamos administracijos nariai.

4 straipsnis

Bendrieji tikslai

1. Programa parengta taip, kad būtų pasiekti tokie bendrieji tikslai:

a) užtikrinti, kad muitinės veikla atitiktų vidaus rinkos poreikius, įskaitant tiekimo grandinės saugumą;

b) sąveikauti ir vykdyti muitinės administracijų pareigas taip veiksmingai, lyg jos būtų viena administracija, užtikrinti lygiavertį muitinį tikrinimą kiekvienoje Bendrijos muitų teritorijos vietoje ir remti teisėtą verslą;

c) pakankamai apsaugoti Bendrijos finansinius interesus;

d) stiprinti piliečių saugumą ir saugą;

e) pasirengti plėtrai, įskaitant keitimąsi patirtimi ir žiniomis su susijusių šalių muitinių administracijomis.

2. Bendrą požiūrį dėl muitų politikos reikia nuolat taikyti prie naujų aplinkybių bendradarbiaujant Komisijai ir valstybėms narėms Muitų politikos darbo grupėje, kurią sudaro Komisijos ir valstybių narių muitinių administracijų vadovai arba jų atstovai. Komisija reguliariai informuoja Muitų politikos darbo grupę apie programos įgyvendinimo priemones.

5 straipsnis

Konkretūs tikslai

1. Konkretūs programos tikslai:

a) labiau standartizuoti ir supaprastinti muitinės sistemas ir muitinį tikrinimą, ypač duomenų įvedimo bei rizikos valdymo požiūriu, ir taip sumažinti administracinę naštą bei ekonominių operacijų vykdytojų patiriamas išlaidas dėl teisės aktų laikymosi;

b) nustatyti, parengti ir taikyti geriausią darbo praktiką, visų pirma prieš muitinį įforminimą ir po jo atliekamo audito tikrinimo, rizikos analizės, muitinio tikrinimo ir supaprastintų procedūrų srityse;

c) siekiant geresnių darbo rezultatų, toliau taikyti valstybių narių muitinių administracijų darbo rezultatų vertinimo sistemą;

d) pasienio muitinės postams skubiai perduoti tikrinti svarbią informaciją ir taip remti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pažeidimams;

e) kurti sąveikiąsias ryšių ir informacijos mainų sistemas ir atlikti būtinus teisės aktų bei administracinius pakeitimus ir taip remti Europos elektroninės muitinės aplinkos kūrimą;

f) išsaugoti esamas ryšių ir informacijos sistemas ir, jei reikia, kurti naujas;

g) imtis veiksmų, kuriais būtų teikiama parama narystei besiruošiančių šalių muitinių tarnyboms;

h) padėti kurti aukštos kokybės muitinių administracijas trečiosiose šalyse;

i) pagerinti Bendrijos ir trečiųjų šalių, visų pirma Europos kaimynystės politikos šalių partnerių, muitinių administracijų bendradarbiavimą;

j) plėtoti ir stiprinti bendrąjį mokymą.

6 straipsnis

Darbo programa

19 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka Komisija kasmet nustato darbo programą.

II SKYRIUS

PROGRAMOS VEIKLOS SRITYS

7 straipsnis

Ryšių ir informacijos mainų sistemos

1. Komisija ir dalyvaujančiosios šalys užtikrina, kad veiktų 2 dalyje nurodytos ryšių ir informacijos mainų sistemos.

2. Ryšių ir informacijos mainų sistemos apima:

a) bendrąjį ryšių tinklą/bendrąją sistemų sąsają (CCN/CSI);

b) naująją kompiuterizuotą tranzito sistemą (NCTS/NSTI);

c) tarifų sistemas;

d) elektroninės muitinės sistemas;

e) sistemas daliniams saugumo pakeitimams;

f) bet kokias naujas su muitinės reikalais susijusias ryšių ir informacijos mainų sistemas, nustatytas pagal Bendrijos teisės aktus ir pateiktas 6 straipsnyje nurodytoje darbo programoje.

3. Ryšių ir informacijos mainų sistemų Komisijos sudėtinę dalį sudaro aparatinė įranga, programinė įranga ir tinklų jungtys, kurios yra bendros visoms dalyvaujančiosioms šalims. Komisija Bendrijos vardu sudaro reikiamas sutartis, kad būtų užtikrintas šių sudėtinių dalių veikimas.

4. Ne Bendrijos ryšių ir informacijos mainų sistemų sudėtinės dalys – tai nacionalinės duomenų bazės, sudarančios šių sistemų dalį, tinklų jungtys tarp Bendrijos ir ne Bendrijos sudėtinių dalių ir tokia aparatinė bei programinė įranga, kokią kiekviena dalyvaujanti šalis mano esant tinkamą visiškam šių sistemų veikimui visoje jos administracijoje užtikrinti. Dalyvaujančiosios šalys užtikrina ne Bendrijos sudėtinių dalių veikimą ir jų sąveiką su Bendrijos sudėtinėmis dalimis.

5. Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, Komisija koordinuoja 2 dalyje nurodytų sistemų ir infrastruktūros Bendrijos ir ne Bendrijos sudėtinių dalių diegimo ir funkcionavimo aspektus, kad užtikrintų jų veikimą, tarpusavio ryšį ir nuolatinį tobulinimą. Šiam tikslui sudaryti tvarkaraščiai ir nustatyti terminai derinami su dalyvaujančiomis šalimis.

6. Komisija gali leisti, kad ryšių ir informacijos mainų sistemomis muitinės arba su ja nesusijusiais tikslais naudotųsi ir kitos viešosios tarnybos, jeigu jos prisideda prie programos finansavimo.

8 straipsnis

Lyginamoji analizė

Lyginamąją analizę, kurios tikslas pasitelkus sutartus rodiklius nustatyti geriausią praktiką lyginant darbo metodus, tvarką ar procesus, gali vykdyti dvi ar daugiau dalyvaujančių šalių.

9 straipsnis

Seminarai ir praktiniai užsiėmimai

Komisija ir dalyvaujančios šalys kartu rengia seminarus bei praktinius užsiėmimus ir užtikrina tokių seminarų ir praktinių užsiėmimų rezultatų sklaidą.

10 straipsnis

Projektų grupės ir valdymo grupės

Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, gali sudaryti projektų grupes, kurioms pavedama per nustatytą terminą atlikti konkrečias užduotis, ir valdymo grupes, atliekančias koordinavimo darbą.

11 straipsnis

Darbo vizitai

1. Dalyvaujančios šalys organizuoja pareigūnų darbo vizitus. Darbo vizitai negali trukti ilgiau nei vieną mėnesį. Kiekvienas darbo vizitas turi būti susijęs su konkrečia profesine veikla, gerai parengtas, o vėliau įvertintas atitinkamų pareigūnų ir administracijų. Darbo vizitai gali būti bendro pobūdžio arba skirti konkrečioms prioritetinėms veiklos sritims.

2. Dalyvaujančios šalys sudaro sąlygas su darbo vizitu atvykusiems pareigūnams veiksmingai įsilieti į priimančiosios administracijos darbą. Šiuo tikslu pareigūnams leidžiama atlikti užduotis, susijusias su pareigomis, kurias jiems priimančioji administracija patiki pagal savo teisės sistemą.

3. Per darbo vizitą pareigūno civilinė atsakomybė, susijusi su jo vykdomomis užduotimis, prilyginama priimančiosios administracijos pareigūnų civilinei atsakomybei. Su darbo vizitu atvykę pareigūnai laikosi tų pačių profesinės paslapties taisyklių kaip nacionaliniai pareigūnai.

12 straipsnis

Mokymas

1. Komisija, bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, palengvina sistemingą nacionalinių mokymo įstaigų ir už mokymą muitinių administracijose atsakingų pareigūnų bendradarbiavimą visų pirma tokiomis priemonėmis:

a) nustatydama mokymo reikalavimus, tobulindama esamas ir, prireikus, naujas mokymo programas, kad būtų sukurtas bendras pareigūnų mokymo pagrindas, apimantis visas muitų taisykles ir procedūras, kad tie pareigūnai įgytų būtinų profesinių įgūdžių ir žinių;

b) prireikus, tardamasi dėl galimybės visų dalyvaujančių šalių pareigūnams dalyvauti su muitinės klausimais susijusiuose kursuose, kai tokius kursus savo pareigūnams rengia dalyvaujančioji šalis;

c) prireikus, kurdama būtiną bendro mokymo muitų srityje ir tokio mokymo valdymo infrastruktūrą ir priemones;

d) vertindama galimybes rengti mokymus kartu su kitomis viešosiomis tarnybomis.

2. Dalyvaujančios šalys užtikrina, kad bendro mokymo programos ir 1 dalies c punkte nurodyta bendra mokymo muitų srityje infrastruktūra būtų visiškai integruota į jų nacionalines mokymo programas.

Be to, dalyvaujančios šalys užtikrina, kad jų pareigūnams būtų suteiktas pradinis ir tęstinis mokymas, būtinas bendriems profesiniams įgūdžiams ir žinioms įgyti pagal mokymo programas, taip pat kalbų mokymas, kuris yra būtinas tam, kad jie pasiektų dalyvauti programoje reikalingą kalbinių įgūdžių lygį.

13 straipsnis

Stebėsena

1. Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, Komisija nusprendžia, kurios konkrečios Bendrijos muitų teisės aktų sritys gali būti stebimos.

2. Šioje veikloje dalyvauja bendros valstybių narių muitinių pareigūnų ir Komisijos pareigūnų grupės. Taikydamos teminį arba regioninį metodą, tos grupės lankosi įvairiose Bendrijos muitų teritorijos vietose, kuriose veikia muitinių administracijos. Grupės nagrinėja muitinių darbo praktiką nacionaliniu lygiu, nustato sunkumus, su kuriais susiduriama įgyvendinant stebimas taisykles ir, jei reikia, rengia pasiūlymus, kaip pakeisti Bendrijos taisykles ir darbo metodus, kad pagerėtų muitinių veiklos veiksmingumas apskritai. Jų ataskaitos perduodamos valstybėms narėms ir Komisijai.

14 straipsnis

Dalyvavimas pagal programą vykdomoje veikloje

Tarptautinių organizacijų, trečiųjų šalių administracijų, ekonominių operacijų vykdytojų ir jų organizacijų atstovai gali dalyvauti pagal programą organizuojamoje veikloje, kai to iš esmės reikia siekiant 4 ir 5 straipsniuose nurodytų tikslų.

15 straipsnis

Keitimasis informacija

Bendradarbiaudama su dalyvaujančiomis šalimis, Komisija plėtoja sistemingą ir struktūrišką keitimąsi informacija, sukauptą įgyvendinant programą.

III SKYRIUS

FINANSINĖS NUOSTATOS

16 straipsnis

Finansinis paketas

1. Šiuo dokumentu programai įgyvendinti per laikotarpį nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2013 m. gruodžio 31 d. skiriamas 323,8 milijonų eurų finansinis paketas.

2. Metinius asignavimus tvirtina biudžeto valdymo institucija, atsižvelgdama į daugiamečių finansinių perspektyvų ribas.

17 straipsnis

Išlaidos

1. Programos įgyvendinimo išlaidas apmoka Bendrija ir dalyvaujančios šalys laikydamosi 2–6 dalių nuostatų.

2. Bendrija apmoka šias išlaidas:

a) 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų ryšių ir informacijos mainų sistemų Bendrijos sudėtinių dalių įsigijimo, kūrimo, diegimo, techninės priežiūros ir naudojimo išlaidas;

b) dalyvaujančių šalių pareigūnų kelionės ir gyvenimo išlaidas, susijusias su lyginamosios analizės veikla, darbo vizitais, dalyvavimu seminaruose, praktiniuose užsiėmimuose ir projektų grupių, mokymo bei stebėsenos veikloje;

c) seminarų ir praktinių užsiėmimų organizacines išlaidas, taip pat nepriklausomų ekspertų ir 14 straipsnyje nurodytų dalyvių su dalyvavimu susijusias kelionės ir gyvenimo išlaidas;

d) mokymo sistemų ir modulių įsigijimo, kūrimo, diegimo ir priežiūros išlaidas, jeigu tos sistemos ir moduliai bendri visoms dalyvaujančioms šalims;

e) bet kurios kitos veiklos, nurodytos 1 straipsnio 2 dalies h punkte, išlaidas.

3. Dalyvaujančios šalys bendradarbiauja su Komisija, kad asignavimai būtų naudojami pagal gero finansų valdymo principą.

Pagal finansinį reglamentą Komisija nustato išlaidų apmokėjimo taisykles ir apie jas praneša dalyvaujančioms šalims.

4. 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka Komisija priima visas programos biudžetui valdyti reikiamas priemones.

5. Šios programos finansinis asignavimas taip pat gali būti skiriamas išlaidoms, susijusioms su programai valdyti ir jos tikslams pasiekti tiesiogiai būtina pasirengimo, stebėjimo, priežiūros, audito ir vertinimo veikla, visų pirma su tyrimais, susitikimais, informavimo ir skelbimo veikla, išlaidoms, susijusioms su informacijos mainams skirtais informaciniais tinklais ir visoms kitoms techninės ir administracinės paramos išlaidoms, kurias Komisija gali skirti programai valdyti.

6. Dalyvaujančios šalys dengia šias išlaidas:

a) 7 straipsnio 4 dalyje nurodytų ryšių ir informacijos mainų sistemų ne Bendrijos sudėtinių dalių kūrimo, įsigijimo, diegimo, techninės priežiūros ir naudojimo išlaidas;

b) savo pareigūnų pradinio ir tęstinio mokymo, įskaitant kalbų mokymą, išlaidas.

18 straipsnis

Finansų priežiūra

Sprendimai dėl finansavimo ir visi kiti su šiuo sprendimu susiję susitarimai ar sutartys yra finansų kontrolės objektas, ir, prireikus, juos gali vietoje tikrinti Komisija, pirmiausia Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (OLAF) ir Europos Audito Rūmai. Pagal šį sprendimą teikiamą finansinę paramą iš anksto raštu tvirtina naudos gavėjai. Toks patvirtinimas reiškia, kad naudos gavėjai sutinka, jog Europos Audito Rūmai tikrintų, kaip naudojama finansinė parama.

IV SKYRIUS

KITOS NUOSTATOS

19 straipsnis

Komitetas

1. Komisijai padeda Muitinė 2013 m. komitetas (toliau – Komitetas).

2. Darant nuorodą į šią dalį, taikoma Sprendimo Nr. 1999/468/EB 4 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į jo 7 ir 8 straipsnius. Sprendimo 1999/468/EB 4 straipsnio 3 dalyje nustatytas laikotarpis – trys mėnesiai.

3. Komitetas patvirtina darbo tvarkos taisykles.

20 straipsnis

Tolesnė veikla

Dalyvaujančios šalys ir Komisija kartu nuolat prižiūri, kaip įgyvendinama programa.

21 straipsnis

Vidurio laikotarpio ir galutinis vertinimas

1. Atlikti programos vidurio laikotarpio ir galutinį vertinimą pavedama Komisijai, kuri naudojasi šio straipsnio 2 dalyje nurodytomis dalyvaujančių šalių ataskaitomis ir bet kokia kita svarbia informacija. Programa vertinama atsižvelgiant į 4 ir 5 straipsniuose nurodytus tikslus.

Atliekant vidurio laikotarpio vertinimą, apžvelgiami tarpiniai programos įgyvendinimo rezultatai veiksmingumo ir našumo požiūriu, taip pat įvertinama, ar vis dar aktualūs pradiniai programos tikslai. Be to, įvertinamas lėšų naudojimas, taip pat tolesnės veiklos ir įgyvendinimo pažanga.

Atliekant galutinį vertinimą dėmesys sutelkiamas į programos veiklos produktyvumą ir veiksmingumą.

2. Dalyvaujančios šalys Komisijai teikia šias vertinimo ataskaitas:

a) ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. – vidurio laikotarpio programos aktualumo, veiksmingumo ir našumo ataskaitą;

b) ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. – galutinę vertinimo ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys, be kita ko, skiriamas programos veiksmingumui ir našumui.

3. Remdamasi 2 dalyje išvardytomis ataskaitomis ir bet kokia kita svarbia informacija, Komisija teikia Europos Parlamentui ir Tarybai tokias ataskaitas:

a) ne vėliau kaip 2011 m. rugsėjo 30 d. – vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą ir komunikatą dėl tikslingumo tęsti programą;

b) ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 – galutinę vertinimo ataskaitą.

4. Informavimo tikslu tos ataskaitos taip pat siunčiamos Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui bei Regionų komitetui.

22 straipsnis

Panaikinimas

Nuo 2008 m. sausio 1 d. panaikinamas Sprendimas Nr. 253/2003/EB.

Tačiau kol veikla bus baigta, pagal tą sprendimą toliau vykdomi finansiniai įsipareigojimai, susiję su veikla, vykdoma pagal tą sprendimą.

23 straipsnis

Įsigaliojimas

Šis sprendimas įsigalioja dvidešimtąją dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje .

Jis taikomas nuo 2008 m. sausio 1 d.

24 straipsnis

Adresatai

Šis sprendimas skirtas valstybėms narėms.

Priimta Briuselyje,

Europos Parlamento vardu Tarybos vardu

Pirmininkas Pirmininkas

FINANSINĖ TEISĖS AKTO PASIŪLYMO PAŽYMA

1. PASIŪLYMO PAVADINIMAS:

Europos Parlamento ir Tarybos sprendimo dėl Bendrijos programos Muitinė 2013 pasiūlymas.

2. VALDYMO IR BIUDŽETO SUDARYMO PAGAL VEIKLOS RŪŠIS SISTEMA

Atitinkama (-os) politikos sritis (-ys) ir susijusi (-ios) veiklos rūšis (-ys):1404 Muitų politika

3. BIUDŽETO EILUTĖS

3.1. Biudžeto eilutės (veiklos eilutės ir atitinkamos techninės ir administracinės pagalbos eilutės (buvusios BA eilutės)), įskaitant pavadinimus:

- 140403 Programa Muitinė 2013

- 14010405 programa Muitinė 2013 – Administracinio valdymo išlaidos.

- Sprendimas dėl galutinės biudžeto sandaros programai Muitinė 2013 bus priimtas vėliau.

3.2. Priemonės ir jos finansinio poveikio trukmė:

- Teisinio pagrindo galiojimo laikotarpis trunka nuo 2008 01 01 iki 2013 12 31.

- Mokėjimai tęsis po 2013 12 31

3.3. Biudžeto ypatybės:

Biudžeto eilutė | Išlaidų rūšis | Nauja | ELPA įnašas | Šalių kandidačių įnašai | Finansinės perspektyvos išlaidų kategorija |

140403 | NPI | DIF[12] | TAIP | NE | TAIP | 1a |

14010405 | NPI | NDIF[13] | TAIP | NE | TAIP | 1a |

4. IŠTEKLIŲ APŽVALGA

4.1. Finansiniai ištekliai

4.1.1. Įsipareigojimų asignavimų (ĮA )ir mokėjimų asignavimų (MA) suvestinė

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

ORIENTACINĖ SUMA IŠ VISO |

Iš viso ĮA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | A+c+d+e | 47 104 | 53 732 | 55 682 | 60 132 | 64 932 | 67 482 | 349 064 |

Iš VISO MA, įskaitant išlaidas žmogiškiesiems ištekliams | b+c+d+e | 20 653 | 40 640 | 52 732 | 56 617 | 60 497 | 64 692 | 53 233 | 349 064 |

Išsami informacija apie bendrą finansavimą

Nėra.

4.1.2. Suderinamumas su finansiniu programavimu

x Pasiūlymas atitinka esamą finansinį programavimą.

Šis sprendimas atitinka daugiametę finansinę struktūrą, pridėtą prie Europos Parlamento, Tarybos ir Komisijos institucijų susitarimo dėl biudžetinės drausmės ir sklandaus finansų valdymo. Jis priskirtas 1 a išlaidų paantraštei – Konkurencingumas augimui ir užimtumui skatinti.

4.1.3. Finansinis poveikis įplaukoms

x Nors modernizavus muitinės administraciją nuosavi ištekliai turėtų būti renkami veiksmingiau ir ekonomiškiau, pasiūlymas neturi tiesioginio finansinio poveikio pajamoms.

4.2. Žmogiškųjų išteklių visos darbo dienos ekvivalentas (įskaitant pareigūnus, laikinuosius ir išorės darbuotojus). Išsami informacija pateikta 8.2.1 punkte

Metų poreikiai | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

Iš viso žmogiškųjų išteklių | 47 | 49 | 49 | 49 | 49 | 49 |

5. YPATYBĖS IR TIKSLAI

5.1. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai poreikiai

Informacijos apie išsamesnį tyrimą galima rasti programos Muitinė 2013 poveikio vertinimo 4 dalyje.

Muitinės programos tikslas spręsti esamus ir būsimus su muitine susijusius klausimus. Todėl bus akcentuojamas saugos ir saugumo stiprinimas Bendrijos erdvėje ir prie išorės sienų taip didinant Europos bendrovių konkurencingumą ir toliau stiprinant vidaus rinkos veikimą. Be to, programa bus remiamas elektroninės kompiuterizuotos muitinės kūrimas.

Tolesne programa bus toliau remiamas saugus Europos elektroninis ryšių tinklas tarp muitinių administracinių ir, kur reikia, plėtojama infrastruktūra. Muitinės programa bus tęsiamas muitinių administracijų ir jų pareigūnų bendradarbiavimo vystymas dalijantis žiniomis ir geriausia patirtimi. Taip valstybės narės galės mokytis viena iš kitos, o ne pradėti kaupti patirtį iš naujo. Muitinės programoje bus atsižvelgiama į tai, kad kiekviena administracija turi nevienodos patirties. Programa bus lanksti, ir bus sudaryta galimybė valstybėms narėms kurti joms tinkamus veiksmų planus ir spręsti joms būdingas problemas.

Muitinės programos poveikis kasdieniam darbui yra didelis, nes esančios IT sistemos teikia kasdien atnaujinamą informaciją maždaug 100 000 muitinės pareigūnų. Muitinės programa taip pat labai padedama muitinės pareigūnams kovoti su klastotėmis ir organizuoti priežiūrą.

5.2. Papildoma nauda, sukurta dalyvaujant Bendrijai, pasiūlymo suderinamumas su kitomis finansinėmis priemonėmis ir galima sinergija

Žr. Muitinė 2013 ir Fiscalis 2013 programų poveikio vertinimo 2 skirsnį.

Informacijos apie išsamesnį tyrimą galima rasti programos Muitinė 2013 poveikio vertinimo 6 dalyje.

Jei muitinės programos nebūtų, valstybėms narėms vis tiek reikėtų gerinti bendradarbiavimą ir siekti suderintai vykdyti Europos Sąjungos muitinės politikos tikslus. Tai reikštų, pavyzdžiui, kad nebūtų 25 valstybes nares jungiančio saugaus tinklo ir kad būtų neįmanoma IT sistemų sąveika bei sąsaja. Be Bendrijos programos paramos reikėtų daug daugiau laiko šiems tikslams pasiekti. Tai daugiau kainuotų biudžeto ir žmogiškųjų išteklių požiūriu, rezultatas būtų žemesnės kokybės ir, svarbiausia, organizavimas nebūtų toks veiksmingas. Vidurio laikotarpio vertinimas parodė, kad visi programos dalyviai vienas kitą supranta, kad Bendrijos programa yra neišvengiamai reikalinga, kad galėtų veikti ES Muitų sąjunga.

Muitinės programoje nustatyta sistema, pagal kurią muitinės pareigūnai organizuotai keisis žiniomis ir patirtimi. Dėl šių sistemų muitinės programa tapo standartinio bendradarbiavimo forma Europos Sąjungos muitinės politikos įgyvendinimo srityje. Programa yra lanksti, ir bus sudaryta galimybė valstybių narių administracijoms kurti joms tinkamus veiksmų planus ir taip spręsti joms būdingas problemas. Jei nebūtų Muitinė 2013 programos, būtų neįmanoma sistemingai rengti informacijos ir žinių mainų tarp visų muitinių administracijų visose muitinės politikos srityse. Jei muitinės programa būtų sustabdyta, sukurtos sistemos ir kontaktai išnyktų, kadangi nebebūtų juos vienijančios jėgos. Tokiu atveju muitinių administracijos labiau užsiimtų savų problemų sprendimu ir nebeskatintų keitimosi žiniomis bei nebesimokytų viena iš kitos.

5.3. Pasiūlymo tikslai, numatomi rezultatai ir susiję rodikliai atsižvelgiant į valdymo pagal veiklos rūšis sistemą

Programa parengta taip, kad būtų pasiekti tokie bendrieji tikslai:

a) užtikrinti, kad muitinės veikla atitiktų vidaus rinkos poreikius, įskaitant tiekimo grandinės saugumą;

b) sąveikauti ir vykdyti muitinės administracijų pareigas taip veiksmingai, lyg jos būtų viena administracija, užtikrinti lygiavertį muitinį tikrinimą kiekvienoje Bendrijos muitų teritorijos vietoje ir remti teisėtą verslą;

c) pakankamai apsaugoti Bendrijos finansinius interesus;

d) stiprinti piliečių saugumą ir saugą;

e) pasirengti plėtrai, įskaitant keitimąsi patirtimi ir žiniomis su susijusių šalių muitinių administracijomis.

Konkretūs programos tikslai:

a) labiau standartizuoti ir supaprastinti muitinės sistemas ir muitinį tikrinimą, ypač duomenų įvedimo bei rizikos valdymo požiūriu, ir taip sumažinti administracinę naštą bei ekonominių operacijų vykdytojų patiriamas išlaidas dėl teisės aktų laikymosi;

b) nustatyti, parengti ir taikyti geriausią darbo praktiką, visų pirma prieš muitinį įforminimą ir po jo atliekamo audito tikrinimo, rizikos analizės, muitinio tikrinimo ir supaprastintų procedūrų srityse;

c) siekiant geresnių darbo rezultatų, toliau taikyti valstybių narių muitinių administracijų darbo rezultatų vertinimo sistemą;

d) pasienio muitinės postams skubiai perduoti tikrinti svarbią informaciją ir taip remti veiksmus, kuriais siekiama užkirsti kelią pažeidimams;

e) kurti sąveikiąsias ryšių ir informacijos mainų sistemas ir atlikti būtinus teisės aktų bei administracinius pakeitimus ir taip remti Europos elektroninės muitinės aplinkos kūrimą;

f) išsaugoti esamas ryšių ir informacijos sistemas ir, jei reikia, kurti naujas;

g) imtis veiksmų, kuriais būtų teikiama parama narystei besiruošiančių šalių muitinių tarnyboms;

h) padėti kurti aukštos kokybės muitinių administracijas trečiosiose šalyse;

i) pagerinti Bendrijos ir trečiųjų šalių, visų pirma Europos kaimynystės politikos šalių partnerių, muitinių administracijų bendradarbiavimą;

j) plėtoti ir stiprinti bendrąjį mokymą.

Kasmet Komisija nustatys darbo programą.

Rodikliai

Rodikliai bus nustatyti prieš pradedant veikti Muitinė 2013 programai.

5.4. Įgyvendinimo metodai (orientaciniai).

X Centralizuotas valdymas

Tiesioginis, vykdomas Komisijos

6. STEBĖSENA IR VERTINIMAS

6.1. Stebėsenos sistema

Bus nustatyti tokie rodikliai, kad būtų įmanoma nuolat stebėti vykdomą pažangą.

Administracijos Komisijai pateikia visus reikalingus duomenis, kad būtų galima kaip įmanoma geriau parengti tolesnės priežiūros ataskaitas.

6.2. Vertinimas

6.2.1. Poveikio vertinimas

Buvo parengtas poveikio vertinimas, kuris bus pridėtas prie pasiūlymo.

6.2.2. Ex-ante vertinimas

Ex-ante vertinimas buvo pakeistas poveikio vertinimu.

6.2.3. Priemonės, kurių buvo imtasi atlikus tarpinį arba ex-post vertinimą (panašios ankstesnės veiklos patirtis)

6.2.4. Būsimų vertinimų sąlygos ir dažnumas

Vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitoje bus pateiktas pirminis įpusėjus įgyvendinti programą pasiektų rezultatų vertinimas veiksmingumo ir našumo požiūriu. Be to, bus įvertintas pirminių programos tikslų aktualumas siekiant nustatyti, ar antrajame programos įgyvendinimo etape reikės ką nors keisti ar koreguoti. Tarpinė ataskaita bus pagrįsta dalyvaujančių šalių pateiktomis ataskaitomis ir bet kokia kita turima informacija. Ją parengs Komisija.

Galutinė vertinimo ataskaita bus pagrįsta vidurio laikotarpio tarpiniu vertinimu, dalyvaujančių šalių galutinėmis ataskaitomis ir bet kokia kita turima informacija. Joje bus pateiktas galutinis programos veiksmingumo ir našumo vertinimas pasiektus rezultatus lyginant su programos tikslais. Gali būti nustatyti ir kiti vertinimo kriterijai, pavyzdžiui, naudingumas ir tvarumas.

1. Atlikti programos vidurio laikotarpio ir galutinį vertinimą pavedama Komisijai, kuri naudojasi 2 dalyje nurodytomis dalyvaujančių šalių ataskaitomis ir bet kokia kita svarbia informacija.

Atliekant vidurio laikotarpio vertinimą, apžvelgiami tarpiniai programos įgyvendinimo rezultatai veiksmingumo ir našumo požiūriu, taip pat vertinama, ar vis dar aktualūs pirminiai programos tikslai. Be to, įvertinamas lėšų naudojimas, taip pat tolesnės veiklos ir įgyvendinimo pažanga.

Atliekant galutinį vertinimą pagrindinis dėmesys, be kita ko, skiriamas pagal programą vykdytos veiklos veiksmingumui ir našumui.

2. Dalyvaujančios šalys Komisijai nusiunčia:

a) ne vėliau kaip 2011 m. kovo 31 d. – vidurio laikotarpio programos aktualumo, veiksmingumo ir našumo ataskaitą;

b) ne vėliau kaip 2014 m. kovo 31 d. – galutinę vertinimo ataskaitą, kurioje pagrindinis dėmesys, be kita ko, skiriamas programos veiksmingumui ir našumui.

3. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia:

a) ne vėliau kaip iki 2011 m. rugsėjo 30 d. – 1 dalyje nurodytą vidurio laikotarpio vertinimo ataskaitą ir komunikatą dėl tikslingumo tęsti programą;

b) ne vėliau kaip 2014 m. rugsėjo 30 d. – 1 dalyje nurodytą galutinę vertinimo ataskaitą.

7. Kovos su sukčiavimu priemonės

Saugios Europos kompiuterizuotos infrastruktūros kūrimo ir kitos pagal programą vykdomos veiklos išlaidos vykdomos sutartiniu pagrindu pagal nustatytą Komisijos tarnybų vykdomą tikrinimo tvarką prieš mokėjimus bei atsižvelgiant į sutartinius įsipareigojimus ir į sklandų finansų ir bendrąjį valdymą. Kovos su sukčiavimu priemonės (kontrolė, ataskaitos ir t. t.) yra nustatytos visose Komisijos ir išmokų gavėjų sutartyse.

Bendrieji veiksmai (su žmogiškaisiais ištekliais susijusios priemonės) apmokami iš Muitinės 2013 programos „Bendrųjų veiksmų“ biudžeto. Pareigūnams išmokos išmokamos tokia tvarka:

Kiekviena valstybė narė turi muitinės ryšių palaikymo centrą, kuris avansu gauna lėšas, iš kurių išmokamos muitinės programos veikloje dalyvaujančių pareigūnų kelionės ir gyvenimo išlaidos pagal programoms nustatytas finansines taisykles. Šie ryšių palaikymo centrai taip pat apmoka organizacines išlaidas, aiškiai nurodytas programos finansų vadove. Dalyvaujančiosios šalys rengia ataskaitas, naudodamosi ataskaitų apie veiklą teikimo priemone, todėl mažiausiai penkerius metus nuo biudžetinių metų, per kuriuos buvo padarytos išlaidos, pabaigos jos turi saugoti įrodomuosius dokumentus vietos archyve.

Trečiųjų šalių, tarptautinių organizacijų ar privataus sektoriaus dalyvių išlaidas tiesiogiai apmoka Komisija pagal nustatytą tvarką.

Patikrinimus valstybėse narėse atlieka Komisijos finansų tarnybos, kad būtų užtikrinta atitiktis programos valdymui taikomoms finansinėms taisyklėms.

8. IŠSAMI INFORMACIJA APIE IŠTEKLIUS

8.1. Pasiūlymo tikslai pagal jų finansines išlaidas

(Nurodyti tikslų, priemonių ir rezultatų pavadinimus) | Rezultato rūšis | Vid. išlaidos | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 metai | IŠ VISO |

2008 metai | 2009 metai | 2010 metai | 2011 metai | 2012 metai | 2013 metai |

Pareigūnai arba laikinieji darbuotojai[18] (14 01 01) | A*/AD | 14 | 14 | 14 | 14 | 14 | 14 |

B*, C*/AST | 14 | 14 | 14 | 14 | 14 | 14 |

Darbuotojai, finansuojami[19] pagal 14 01 02 str. | 12 | 14 | 14 | 14 | 14 | 14 |

Kiti darbuotojai, finansuojami[20] pagal 14 01 04/05 str.* | 7 | 7 | 7 | 7 | 7 | 7 |

IŠ VISO | 47 | 49 | 49 | 49 | 49 | 49 |

*Žmogiškieji ištekliai apima tuos darbuotojus, kurie buvo išvardyt i Sprendimo dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos pasiūlyme (COM(2005) 609) ir Reglamento, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą pasiūlyme (COM(2005) 608) bei darbuotojus, paskirtiems valdyti programą (2A*, 2.B*/C*, 1 NDE).

8.2.2. Užduočių, susijusių su priemone, aprašymas

Reikalingas pareigybių skaičiaus padidinimas išdėstomas šitaip:

2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. |

A* | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

B* /C* | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

DNE | 3 | 2 | 0 | 0 | 0 | 0 |

Ekspertai | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 | 0 |

*Pareigybių skaičiaus padidinimas taikomas tiems darbuotojams, kurie buvo išvardyti Sprendimo dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos pasiūlyme (COM(2005) 609) ir Reglamento, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą pasiūlyme (COM(2005) 608).

8.2.3. Žmogiškųjų išteklių šaltiniai (numatyti teisės aktuose)

x Šiuo metu programos valdymui skirtų darbo vietų, kurias reikia pakeisti arba pratęsti: dabar skirtos 9 darbo vietos šiai veiklai vykdyti toliau bus naudojamos e. muitinės ir atnaujinto muitinės kodekso srityse, o dar 8 darbo vietos šiai veiklai iš anksto buvo numatytos 2006 m. biudžeto procedūroje.

x Darbo vietų, pagal MPS (metinę politikos strategiją)/PBP (preliminarų biudžeto projektą) iš anksto skirtų 2007 m: reikalingos 8 pareigybės e. muitinės ir atnaujinto muitinės kodekso srityje

( Darbo vietų, kurių prašoma kitos MPS/PBP procedūros metu.

( Darbo vietų, kurios bus perskirstytos naudojant valdymo tarnybos išteklius (vidinis perskirstymas):

( Darbo vietų, reikalingų n-tiesiems metams, tačiau nenumatytų tų metų MPS/PBP.

8.2.4. Kitos administracinės išlaidos, įskaičiuotos į orientacinę sumą (14 01 04/05 – Administracinės valdymo išlaidos)

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Biudžeto eilutė (numeris ir pavadinimas) | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

Kita techninė ir administracinė pagalba | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

– intra muros* | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 6 792 |

– extra muros | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

Iš viso techninei ir administracinei pagalbai | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 1 132 | 6 792 |

*Techninė ir administracinė pagalba skiriama tik tiems darbuotojams, kurie buvo išvardyti Sprendimo dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos pasiūlyme (COM(2005) 609) ir Reglamento, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą pasiūlyme (COM(2005) 608).

8.2.5. Finansinės išlaidos žmogiškiesiems ištekliams ir kitos susijusios išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu)

Žmogiškųjų išteklių rūšis | 2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

Pareigūnai ir laikinieji darbuotojai (14 01 01) | 3 024 | 3 024 | 3 024 | 3 024 | 3 024 | 3 024 | 18 144 |

Darbuotojai, finansuojami pagal 14 01 02 str. (pagalbiniai darbuotojai, deleguotieji nacionaliniai ekspertai, pagal sutartis dirbantys darbuotojai ir kt.) (nurodyti biudžeto eilutę) | 0,768 | 0,896 | 0,896 | 0,896 | 0,896 | 0,896 | 5 248 |

Iš viso žmogiškųjų išteklių ir susijusių išlaidų (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 3 792 | 3 920 | 3 920 | 3 920 | 3 920 | 3 920 | 23 392 |

Apskaičiuota – Pareigūnai ir laikinieji tarnautojai

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

108 000 EUR per metus vienam pareigūnui arba laikinajam darbuotojui

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal 14 01 02 str.

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

64 000 EUR per metus kiekvienam pagal 14 01 02 str. finansuojamam darbuotojui

Apskaičiuota – Darbuotojai, finansuojami pagal 14 01 04/05 str.

Prireikus pateikti nuorodą į 8.2.1 punktą.

161 700 EUR per metus kiekvienam pagal 14 01 04/05 str. finansuojamam darbuotojui

8.2.6. Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą Mln. eurų (tūkstantųjų tikslumu) |

2008 m. | 2009 m. | 2010 m. | 2011 m. | 2012 m. | 2013 m. | IŠ VISO |

14 01 02 11 01 – Komandiruotės | 0,300 | 0,300 | 0,300 | 0,300 | 0,300 | 0,300 | 1 800 |

14 01 02 11 02 – Posėdžiai ir konferencijos | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

14 01 02 11 03 – Komitetai[22] | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,012 | 0,072 |

14 01 02 11 04 – Tyrimai ir konsultacijos | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

14 01 02 11 05 – Informacinės sistemos | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

2 Iš viso kitų valdymo išlaidų (14 01 02 11) | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 1 872 |

3 Kitos administravimui priskiriamos išlaidos (patikslinti, nurodant biudžeto eilutę) | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. | p.m. |

Iš viso administracinių išlaidų, nepriskiriamų žmogiškiesiems ištekliams ir susijusioms išlaidoms (NEĮSKAIČIUOTŲ į orientacinę sumą) | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 0,312 | 1 872 |

*Posėdžiai buvo išvardyti Sprendimo dėl kompiuterizuotos muitinės ir prekybos aplinkos pasiūlyme (COM(2005) 609) ir Reglamento, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą pasiūlyme (COM(2005) 608).

Apskaičiuota – Kitos administracinės išlaidos, neįskaičiuotos į orientacinę sumą

1 000 EUR kiekvienai komandiruotei

Komitetai: Komitologijos komitetas: Muitinės komitetas, vienas posėdis per metus, 27 ekspertų kelionės išlaidos.

[1] 2005 m. balandžio 6 d. COM/2005/11 (Poveikio vertinimas – SEC 2005/423).

[2] Tekste žodžiai „muitinės programa“ reiškia muitinės programą, neatsižvelgiant į tai, apie kurių metų programą kalbama, – 2000, 2002, 2007 ar 2013 m. Jeigu kalbama apie konkrečią programą, ji vadinama 2007 m. programa arba 2013 m. programa.

[3] 2005 m. liepos 20 d. COM(2005) 330 ir 2005 m. gegužės 2 d. SEC (2005)622/3.

[4] OL L 144, 2004 4 30, ištaisyta versija OL L 181, 2004 5 18, p. 2.

[5] COM (2005)609 galutinis, 2005 11 30.

[6] OL C , , p. .

[7] OL C , , p. .

[8] OL L 36, 2003 2 12, p. 1.

[9] Įterpti per derybas.

[10] OL C 172, 1999 6 18, p. 1, susitarimas su paskutiniais pakeitimais, padarytais Sprendimu 2003/429/EB (OL L 147, 2003 6 14, p. 25).

[11] OL L 184, 1999 7 17, p. 23.

[12] Diferencijuoti asignavimai.

[13] Nediferencijuoti asignavimai.

[14] Išlaidos, nepriklausančios atitinkamos 14 antraštinės dalies 14 01 skyriui.

[15] Išlaidos pagal 14 antraštinės dalies 14 01 04 straipsnį.

[16] Administravimo išlaidų eilutėje numatomos galimos išlaidos, reikalingos veiklai pagal programą vykdyti. Biudžeto duomenys bus pateikti tik 2006 m. atlikus galimybių studiją.

[17] Išlaidos pagal 14 01 skyrių, nepriskiriamos 14 01 04 ar 14 01 05 straipsniams.

[18] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[19] Kurių išlaidos NEĮSKAIČIUOTOS į orientacinę sumą.

[20] Kurių išlaidos įskaičiuotos į orientacinę sumą.

[21] Prie atitinkamos (-ų) vykdomosios (-ųjų) agentūros (-ų) reikėtų pateikti nuorodą į konkrečią finansinę teisės akto pažymą.

[22] Nurodyti komiteto rūšį ir kuriai grupei jis priklauso.