30.12.2006   

LT

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

C 324/34

1.1

1979 m. taisyklės dėl gyvuliams skirtų kombinuotųjų pašarų gamybos ir apyvartos buvo ne kartą keistos, pavyzdžiui, ženklinimo ir informacijos dėl sudėties teikimo srityse (1). Todėl pusiausvyra tarp konfidencialumo (kurio pageidauja pašarų gamybos pramonė) ir visiško kiekybinės sudėties atskleidimo (už kurį pasisako žemės ūkio sektorius) keletą kartų keitėsi.

1.2

Ženklinimo taisyklės buvo suderintos 1990 m. Jose nustatyta, kad turi būti pateiktas atitinkamo pašaro sudėtinių dalių sąrašas mažėjančia tvarka pagal masės dalį, tačiau nurodyti tikslaus kiekio neprivaloma. Po GSE (galvijų spongiforminės encefalopatijos) ir užteršimo dioksinu krizės, 2002 m. buvo nuspręsta įvesti vadinamąjį „atvirąjį ženklinimą“, nurodant kiekybinius duomenis apie pašaro sudėtį ir naudotus kiekius. Pagal šias taisykles reikalaujama nurodyti pašaro sudėtinių dalių kiekį mažėjančia tvarka pagal masės dalį, leidžiant 15 proc. nuokrypį nuo deklaruojamosios vertės. Be to, buvo numatyta, klientui paprašius, paskelbti kombinuotųjų pašarų gamybai naudotų žaliavų tikslią procentinę svorio dalį (2).

1.3

Dėl šio reikalavimo buvo kreiptasi į Teisingumo Teismą, prašant priimti prejudicinį sprendimą dėl pašarų gamybos pramonės prašymų panaikinti arba sustabdyti atitinkamas nacionalines taisykles. 2005 m. gruodžio 6 d. priimtu sprendimu (3) Teisingumo Teismas iš esmės palaikė ES institucijų ginamą poziciją, ypač dėl direktyvos galiojimo. Tačiau, remdamasis proporcingumo principu, Teismas paskelbė negaliojančia pareigą informuoti vartotojus, šiems pageidaujant, apie kombinuotųjų pašarų tikslią sudėtį pagal masės dalį. Be kita ko, Teismas nusprendė, kad minėta pareiga negali būti pagrįsta siekiu apsaugoti visuomenės sveikatą ir akivaizdžiai viršija būtinas priemones.

1.4

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes, Komisija siūlo „pataisomąjį sprendimą“, taikydama principą, kad kitus aktus iš dalies keičiantys aktai neturėtų būti patys iš dalies keičiami, tačiau, nepaisant to, jie gali būti pataisyti. Pasak Komisijos, tai garantuos „Bendrijos teisės skaidrumą ir aiškumą, kartu neprimetant tiesioginės prievolės valstybėms narėms keisti savo nacionalinės teisės aktus, kadangi jos bet kuriuo atveju yra įpareigotos imtis visų deramų priemonių savo nacionalinėse teisinėse sistemose, kad užtikrintų Teismo sprendimo vykdymą“.

2.1

ES pašarų gamybos pramonė yra susipažinusi su Teisingumo Teismo sprendimu ir, turint omenyje pirmiau cituotą pastabą, Komisija pripažįsta, kad pataisymas neturi praktinių pasekmių. Vis dėlto EESRK mano, kad taisyklės privalo atspindėti dabartinę teisinę padėtį, ir todėl pritaria Komisijos siūlomam pataisymui.

2.2

EESRK taip pat remia „atvirojo ženklinimo“ principą, kuris yra naudingas vartotojams ir skatina konkurenciją. Žemės ūkio produktų gamintojams svarbu kiek įmanoma tiksliau žinoti, iš ko sudaryti kombinuotieji pašarai, ne tik jų faktinę sudėtį, bet ir dėl galimybės palyginti kainas ir kokybę. Atsižvelgiant į šiuo metu sukauptą patirtį kombinuotųjų pašarų rinkoje, pašarų pramonės pateikiami argumentai — įskaitant konfidencialumo reikalavimą siekiant geresnės konkurencijos rinkoje ir galimo patentavimo — atrodo mažiau svarbūs.

2.3

Vis dėlto EESRK pripažįsta, kad tam tikrais atvejais ir tam tikriems kombinuotiesiems pašarams, pavyzdžiui, žuvų auginimui skirtiems pašarams (4), taikomas specialus režimas. Siekiant konfidencialumo technologijų plėtros srityje, EESRK norėtų paprašyti Komisijos apsvarstyti galimybę netaikyti nedideliam specialių kombinuotųjų pašarų skaičiui reikalavimo skelbti sudėtinių dalių procentinę masės dalį mažėjančia tvarka, kad būtų galima užtikrinti pasitikėjimą technologijų plėtra. Tačiau ši išlyga turėtų būti taikoma tik išimtinais atvejais, kai ji yra neišvengiama.

2.4

Praktiniu požiūriu nuostata nurodyti pašaro sudėtinių dalių procentinę masės dalį mažėjančia tvarka, leidžiant 15 proc. nuokrypį nuo deklaruojamosios vertės, yra pagrįstas. Paaiškėjus, kad praktiškai neįmanoma labai tiksliai patikrinti mažesnių kiekių (t. y. 10 proc.), nacionalinės kontrolės institucijoms turėtų būti suteikta galimybė atlikti patikrinimus remiantis įmonės dokumentais.

2.5

Kartais teigiama, kad praktiškai neįmanoma ištirti kombinuotojo pašaro sudėties. Leidžiant taikyti pirmiau nurodytą išimtį, minėtas teiginys nėra teisingas, kadangi visose valstybėse narėse veikia laboratorijos, kurios gali tinkamai atlikti šią užduotį.

2.6

Pagaliau nemažiau svarbu ir tai, kad, EESRK nuomone, tenkinant Bendrijos vidaus prekybos interesus ir užtikrinant ES taisyklių laikymąsi šioje srityje, labai svarbu, kad valstybių narių institucijos stebėtų ir sektų atitinkamas nuostatas, — ką anksčiau jos ne visada darė. Todėl šiuo klausimu Komisija, padedama Maisto ir veterinarijos tarnybos (FVO), turėtų ryžtingiau nei iki šiol įgyvendinti savo įsipareigojimus.