(1)

2025 m. gruodžio 11 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikros importuojamos Kinijos Liaudies Respublikos (toliau – Kinija arba nagrinėjamoji šalis) kilmės vielos iš silikomanganinio plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2025 m. spalio 29 d. bendrovių „ELBOR S.p.a.“, „Electroda Zagreb d.d.“, „Electro Portugal Lda.“, „Hermann Fliess & Co. GmbH“, „Italfil Spa“, „Multimet Sp. z o.o.“, „S.I.A.T. Società Italiana Acciai Trafilati S.p.A.“ ir „Westfälische Drahtindustrie GmbH“ (toliau – skundo pateikėjai) pateiktą skundą.

(3)

Skundas pateiktas silikomanganinės suvirinimo vielos Sąjungos pramonės, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalį, vardu. Skunde pateikta pakankamai dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų tyrimui inicijuoti.

(4)

2026 m. vasario 9 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2026/297 (toliau – registracijos reglamentas) (3) Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą.

(5)

Pranešime apie inicijavimą suinteresuotosios šalys paragintos susisiekti su Komisija, kad galėtų dalyvauti tyrime. Be to, Komisija konkrečiai pranešė skundo pateikėjams, kitiems žinomiems Sąjungos gamintojams, žinomiems eksportuojantiems gamintojams ir Kinijos Liaudies Respublikos vyriausybei, žinomiems importuotojams ir naudotojams apie tyrimo inicijavimą ir paragino juos dalyvauti.

(6)

Suinteresuotosios šalys turėjo galimybę teikti pastabas dėl tyrimo inicijavimo ir pateikti prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(7)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė, kad pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį gali vykdyti suinteresuotųjų šalių atranką.

(8)

Pranešime apie inicijavimą Komisija nurodė preliminariai atrinkusi keturis Sąjungos gamintojus. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnį vykdant atranką naudoti kriterijai buvo tipiški pagal gamybą ir pardavimą laikotarpiu nuo 2024 m. spalio 1 d. iki 2025 m. rugsėjo 30 d.

(9)

Pasiūlytiems atrinktiems Sąjungos gamintojams teko apie 29 % gamybos ir 24 % pardavimo Sąjungoje apimties. Komisija paragino suinteresuotąsias šalis teikti pastabas dėl preliminariai atrinktų bendrovių. Vienas atrinktas gamintojas pranešė Komisijai, kad jis negali bendradarbiauti atliekant tyrimą. Kiti trys atrinkti gamintojai buvo patvirtinti. Nustatyta, kad galutinai atrinktos bendrovės yra tipiškos Sąjungos pramonės bendrovės, kurioms tenka 16 % gamybos ir 17 % pardavimo Sąjungoje apimties.

(10)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina, ir, jei būtina, kad galėtų atrinkti gamintojus Komisija paprašė nesusijusių importuotojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją.

(11)

Trys nesusiję importuotojai pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Atsižvelgdama į nedidelį atsakymų skaičių Komisija nusprendė, kad atranka nebūtina.

(12)

Kad galėtų nuspręsti, ar atranka yra būtina (o jei būtina, kad galėtų atrinkti bendroves), Komisija paprašė visų Kinijos eksportuojančių gamintojų pateikti pranešime apie inicijavimą nurodytą informaciją. Be to, Komisija paprašė Kinijos atstovybės Europos Sąjungoje nurodyti kitus eksportuojančius gamintojus, kurie galbūt norėtų dalyvauti atliekant tyrimą, ir (arba) su jais susisiekti.

(13)

Trylika eksportuojančių gamintojų pateikė prašomą informaciją ir sutiko, kad gali būti atrenkami. Dėl didelio eksportuojančių gamintojų skaičiaus, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 17 straipsniu, Komisija nusprendė taikyti atrankos procedūrą.

(14)

Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 1 dalį Komisija atrinko tris eksportuojančius gamintojus, priklausančius dviem atskiroms bendrovių grupėms. Ši grupė buvo atrinkta, remiantis didžiausia nagrinėjamojo importo tipine apimtimi, kurią buvo galima pagrįstai ištirti per turimą laiką. Atrinktiems eksportuojantiems gamintojams tiriamuoju laikotarpiu teko daugiau kaip 50 % visos apskaičiuotos nagrinėjamojo produkto eksporto iš Kinijos į Sąjungą apimties. Pagal pagrindinio reglamento 17 straipsnio 2 dalį dėl atrinktų bendrovių Komisija konsultavosi su visais žinomais eksportuojančiais gamintojais ir nagrinėjamųjų šalių valdžios institucijomis. Komisija dėl atrinktų eksportuojančių gamintojų jokių pastabų negavo.

(15)

Komisija Kinijos vyriausybei nusiuntė klausimyną dėl didelių iškraipymų, apibrėžtų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, buvimo Kinijoje.

(16)

Be to, skundo pateikėjas skunde pateikė pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama nagrinėjamojo produkto žaliavų rinkos iškraipymų. Todėl, kaip paskelbta pranešime apie inicijavimą, atliekant tyrimą nagrinėti minėti žaliavų rinkos iškraipymai, kad būtų galima nustatyti, ar Kinijai reikia taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a ir 2b dalių nuostatas. Dėl šios priežasties Komisija Kinijos vyriausybei išsiuntė papildomus su šiuo klausimu susijusius klausimynus.

(17)

Klausimyno atsakymus Komisijai pateikė visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai, dvi atrinktos Kinijos eksportuojančių gamintojų grupės ir trys importuotojai. Klausimyno atsakymų nepateikė nė vienas naudotojas. Kinijos vyriausybės klausimynų atsakymų Komisija negavo.

(18)

Komisija rinko ir tikrino visą informaciją, kuri, jos manymu, buvo reikalinga preliminarioms išvadoms dėl dempingo, su juo susijusios žalos ir Sąjungos interesų padaryti. Pagal pagrindinio reglamento 16 straipsnį tikrinamieji vizitai buvo surengti šių bendrovių patalpose:

(19)

Atliekant dempingo ir žalos tyrimą nagrinėtas 2024 m. spalio 1 d. – 2025 m. rugsėjo 30 d. laikotarpis (toliau – tiriamasis laikotarpis arba TL). Tiriant žalai įvertinti svarbias tendencijas nagrinėtas laikotarpis nuo 2022 m. sausio 1 d. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos (toliau – nagrinėjamasis laikotarpis).

(20)

Tiriamasis produktas – 0,6–4 mm skerspjūvio viela iš silikomanganinio plieno, kurios sudėtyje esanti anglis sudaro ne daugiau kaip 0,2 % masės, silicis – ne mažiau kaip 0,6 %, bet ne daugiau kaip 1,4 % masės, o manganas – ne mažiau kaip 0,9 %, bet ne daugiau kaip 1,9 % masės, tačiau nėra jokių kitų elementų, kurių proporcija būtų tokia, kad plienas įgytų kito legiruotojo plieno savybių, padengta arba nepadengta variu, bronza arba vaško ar alyvos pagrindo tepalu, kurios KN kodas šiuo metu yra (ex) 7229 20 00 (TARIC kodas 7229 20 00 10, (toliau – silikomanganinė suvirinimo viela, SMSV arba tiriamasis produktas).

(21)

SMSV veikia kaip užpildo medžiaga, kuri suvirinimo metu ištirpinama ir sulydoma su netauriuoju metalu. Viela paduodama į suvirinimo vonelę, kur padeda suformuoti jungtį tarp suvirinamų gabalų. SMSV naudojama įvairiuose pramonės sektoriuose, be kita ko, statybos, automobilių, laivų statybos ir aviacijos, tvarios energijos (pvz., vėjo energijos), gynybos, elektros energijos gamybos, elektronikos ir elektros įrangos sektoriuose.

(22)

Nagrinėjamasis produktas yra Kinijos Liaudies Respublikos kilmės tiriamasis produktas.

(23)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad tokias pačias pagrindines fizines, chemines ir technines savybes ir tokią pačią naudojimo paskirtį turi šie produktai:

(24)

Todėl Komisija šiame etape nusprendė, kad šie produktai yra panašūs produktai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje.

(25)

Kadangi inicijuojant tyrimą turėta pakankamai įrodymų, kad Kinijoje esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, Komisija manė, kad būtų tikslinga tyrimą dėl šios šalies eksportuojančių gamintojų inicijuoti atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(26)

Todėl, siekdama surinkti reikiamus duomenis, kad būtų galima taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį, Komisija pranešime apie inicijavimą paragino visus Kinijos eksportuojančius gamintojus pateikti informaciją apie SMSV gamybai naudojamus gamybos išteklius. Iš trylikos eksportuojančių gamintojų, kurie pranešė apie save užpildydami atrankos formas, susijusią informaciją pateikė tik septyni eksportuojantys gamintojai.

(27)

Siekdama gauti informacijos, kurią manė esant reikalingą atliekant su įtariamais dideliais iškraipymais susijusį tyrimą, Komisija nusiuntė Kinijos vyriausybei klausimyną. Be to, pranešimo apie inicijavimą 5.3.2 punkte Komisija paragino visas suinteresuotąsias šalis per 37 dienas nuo to pranešimo apie inicijavimą paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje dienos pareikšti savo nuomonę ir pateikti informaciją bei patvirtinamuosius dokumentus dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo. Klausimyno atsakymų iš Kinijos vyriausybės negauta. Taigi Komisija pranešė Kinijos vyriausybei, kad siekdama nustatyti, ar Kinijoje esama didelių iškraipymų, ji naudosis turimais faktais, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį.

(28)

Pranešime apie inicijavimą Komisija taip pat nurodė, kad, atsižvelgiant į turimus įrodymus, pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą jai gali reikėti pasirinkti tinkamą tipišką šalį, kad galėtų nustatyti normaliąją vertę remdamasi neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais.

(29)

2026 m. balandžio 1 d. pranešimu (toliau – pranešimas apie gamybos veiksnius) Komisija suinteresuotosioms šalims pranešė apie susijusius šaltinius, kuriuos ketino naudoti normaliajai vertei nustatyti. Tame pranešime Komisija pateikė visų SMSV gaminti naudojamų gamybos veiksnių, tokių kaip žaliavos, darbas ir energija, sąrašą. Be to, remdamasi neiškraipytų kainų ar lyginamųjų dydžių pasirinkimo kriterijais, Komisija kaip tinkamą tipišką šalį nustatė Malaiziją. Į kitas galimas tipiškas šalis (Argentiną, Meksiką, Braziliją ir Turkiją) nebuvo atsižvelgta, nes vielos strypai, t. y. pagrindinis SMSV gamybos išteklius, į minėtas šalis nebuvo importuojami (Argentina, Meksika) arba iš esmės nebuvo importuojami (mažiau nei 10 tonų Brazilijoje ir Turkijoje). Komisija taip pat informavo suinteresuotąsias šalis, kad pardavimo, bendrąsias ir administracines išlaidas (toliau – PBA išlaidos) ir pelną ji nustatys remdamasi turima informacija apie Malaizijos SMSV gamintoją „KISWEL SDN. BHD“ (toliau – „Kiswel“) (4). Komisija gavo pastabų dėl pranešimo apie gamybos veiksnius, kurios nagrinėjamos 3.2.4.2 skirsnyje.

(30)

Išnagrinėjusi gautas pastabas ir informaciją Komisija padarė išvadą, kad Malaizija yra tinkama tipiška šalis, kurios neiškraipytas kainas ir sąnaudas būtų galima naudoti normaliajai vertei nustatyti. Pagrindinės šio pasirinkimo priežastys išsamiau aprašytos 3.2.3 skirsnyje.

(31)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „normalioji vertė paprastai yra nustatoma pagal kainas, kurias įprastomis prekybos sąlygomis moka arba turi mokėti nepriklausomi pirkėjai eksportuojančioje valstybėje“.

(32)

Tačiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte nustatyta: „jei <...> nustatoma, kad dėl didelių iškraipymų eksportuojančioje valstybėje pagal b punktą toje valstybėje netikslinga taikyti valstybės vidaus rinkos kainas ir sąnaudas, normalioji vertė apskaičiuojama tik remiantis gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius standartus, taikant toliau nurodytas taisykles“ ir „įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“ (administracinės, pardavimo ir bendrosios išlaidos toliau – PBA išlaidos).

(33)

Kaip išsamiau paaiškinta toliau, Komisija šiame tyrime padarė išvadą, kad, remiantis turimais įrodymais, buvo tinkama taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(34)

Neseniai atlikusi su Kinijos plieno sektoriumi susijusius tyrimus (5) Komisija nustatė, kad esama didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte.

(35)

Atlikusi tuos tyrimus Komisija nustatė, kad dėl didelio valstybės kišimosi Kinijoje iškraipomas veiksmingas išteklių paskirstymas pagal rinkos principus (6). Tiksliau Komisija padarė išvadą, kad Kinijos vyriausybė ne tik išlaiko didelę nuosavybės dalį plieno, kuris yra pagrindinė tiriamojo produkto gamybos žaliava, sektoriuje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje (7), ji taip pat gali kištis į kainas ir sąnaudas per valstybės dalyvavimą bendrovių veikloje, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje (8). Komisija taip pat nustatė, kad valstybė dalyvauja finansų rinkose ir kišasi į jas, taip pat tiekiant žaliavas ir gamybos išteklius, taip darydama papildomą rinkos iškreipiamąjį poveikį. Iš tiesų, apskritai Kinijoje planavimo sistemoje ištekliai sutelkiami sektoriams, kuriuos Kinijos vyriausybė įvardija kaip strateginius arba kitaip politiškai svarbius, o ne atsižvelgiant į rinkos jėgas (9). Be to, Komisija padarė išvadą, kad Kinijos bankroto ir nuosavybės įstatymai tinkamai neveikia pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką, dėl to atsiranda iškraipymų, visų pirma susijusių su nemokių bendrovių išlaikymu ir žemės naudojimo teisių skyrimu Kinijoje (10). Komisija taip pat nustatė, kad plieno sektoriuje esama užmokesčio sąnaudų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje (11), taip pat finansų rinkų iškraipymų, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje, visų pirma susijusių su Kinijos įmonių galimybėmis gauti kapitalo (12).

(36)

Kaip ir atlikdama ankstesnius tyrimus, susijusius su Kinijos plieno sektoriumi, Komisija šiame tyrime nagrinėjo, ar, atsižvelgiant į tai, kad esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą, buvo tikslinga naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas. Komisija tai darė remdamasi byloje turimais įrodymais, taip pat įrodymais, pateiktais skunde bei Komisijos tarnybų darbiniame dokumente dėl didelių Kinijos Liaudies Respublikos ekonomikos iškraipymų prekybos apsaugos tyrimų tikslais (13) (toliau – ataskaita), kurie pagrįsti viešai prieinamais šaltiniais. Atliekant tą analizę buvo nagrinėjamas didelis valstybės kišimasis į Kinijos ekonomiką apskritai ir konkreti rinkos padėtis susijusiame sektoriuje, įskaitant tiriamojo produkto sektorių. Be to, Komisija šiuos įrodymus papildė pati atlikusi tyrimą dėl įvairių kriterijų, tinkamų didelių iškraipymų buvimui Kinijoje patvirtinti, kaip jau buvo nustatyta ir atlikus ankstesnius tyrimus.

(37)

Skunde, susijusiame su ataskaita, teigta, kad rinkos sąlygas, visų pirma sąnaudas ir kainas, Kinijos plieno pramonėje veikia ne pasiūlos ir paklausos rinkos jėgos, o valstybės kišimasis į ekonomiką.

(38)

Šiuo požiūriu, skunde pateikta elementų, iš kurių matyti, kad esama iškraipymų, nurodytų pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje–šeštoje įtraukose, pavyzdžių. Skunde taip pat nurodytos Komisijos išvados, padarytos keliuose neseniai atliktuose tyrimuose dėl Kinijos plieno sektoriaus, kuriose patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų, susijusių su Kinijos vielos strypų (14), tam tikrų plieninių vielų ir pluoštų (15) bei plieninių lynų ir kabelių sektoriais (16).

(39)

Skunde priminta apie toliau nurodytus elementus, dėl kurių atsirado didelių iškraipymų, darančių poveikį Kinijos vielos sektoriui.

(40)

Pirma, Kinijos vielos sektoriuje, įskaitant SMSV subsektorių, daugiausia veikia įmonės, priklausančios valstybės institucijoms ar jų kontroliuojamos arba strategiškai prižiūrimos, arba šios įmonės vadovaujasi Kinijos vyriausybės institucijų gairėmis.

(41)

Kinijos vyriausybėje ir Kinijos komunistų partijoje (toliau – KKP) yra struktūros, kurios užtikrina Kinijos vyriausybės ir KKP nuolatinę įtaką įmonėms ir, visų pirma, valstybės valdomoms įmonėms. Valstybė ne tik aktyviai formuluoja bendrąsias ekonominės politikos kryptis ir prižiūri, kaip jos įgyvendinamos, bet jai taip pat turi būti suteikiama teisė dalyvauti priimant sprendimus dėl atskirų bendrovių veiklos vykdant valdžios institucijų ir bendrovių darbuotojų rotaciją, KKP nariams dalyvaujant bendrovių vykdomuosiuose organuose ir formuojant jų organizacinę struktūrą. Plieno ir plieninės vielos pramonei ypač būdingas reikšmingas valstybės dalyvavimas valstybės valdomų įmonių, kurios sudaro pusę plieno gamintojų, veikloje. Pavyzdžiui, „Baowu Steel Ltd“ (toliau – „Baowu“) yra stambi Kinijos valstybės valdoma įmonė, užsiimanti plieno gamyba ir priklausanti neseniai konsoliduotai grupei „China Baowu Steel Group“. „Baowu“ taip pat yra pagrindinė didelės plieną gaminančios valstybės valdomos įmonės „Shanxi Taiyuan Iron & Steel Co. Ltd“ (toliau – TISCO), kurios kontrolinį akcijų paketą valdo centrinė Valstybės tarybos valstybės turto priežiūros ir administravimo komisija (toliau – SASAC), akcininkė (17).

(42)

Be to, skunde taip pat teigiama, kad KKP kišimasis į veiklos sprendimų priėmimo procesus taip pat tapo norma privačiose bendrovėse. Pavyzdžiui, KKP įstatų 33 straipsnyje numatyta, kad KKP veikia neviešajame sektoriuje, siekdama įgyvendinti partijos principus ir politiką, taip pat vadovauti ir prižiūrėti, kaip jos įmonės laikosi valstybės įstatymų ir kitų teisės aktų. Kinijos vyriausybė taip pat daro įtaką privačioms bendrovėms per asmeninius ryšius įmonėse, taip suteikdama galimybę valstybei kištis į kainas ar sąnaudas. Skundas grindžiamas Komisijos išvadomis, kad kelių svarbių plieno bendrovių vyresniojoje vadovybėje arba direktorių valdybose yra KKP narių (18). Be to, KKP organai tiek valstybės valdomose įmonėse, tiek privačiose bendrovėse yra dar vienas svarbus kanalas, kuriuo valstybė gali kištis į verslo sprendimus. Konkrečiai, daugelis Kinijos SMSV gamintojų aiškiai pabrėžia remiantys Kinijos vyriausybės ir KKP politikos planus, o Kinijos vyriausybė palaiko glaudžius ryšius su SMSV gamintojais per atstovaujamąsias asociacijas, pavyzdžiui, Kinijos geležies ir plieno asociaciją (toliau – CISA) (19). Skundo pateikėjas pridūrė, kad plieninės vielos bendrovės gauna subsidijas ir finansavimą iš įvairių vyriausybės agentūrų.

(43)

Antra, skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos vyriausybė įgyvendina viešąją politiką arba priemones, kuriomis diskriminuojama vietos tiekėjų naudai arba kitaip veikiama laisvoji rinka.

(44)

Kinijos ekonomikos kryptis iš esmės nustatoma taikant sudėtingą planavimo sistemą, pagal kurią suformuojami prioritetai ir iškeliami tikslai, kurių turi siekti centrinės ir vietos valdžios institucijos. Kinijos vyriausybė Kinijos plieno sektorių laiko viena iš pagrindinių pramonės šakų, kaip matyti iš 14-ojo bendrojo penkmečio plano ir 14-ojo žaliavų pramonės plėtros penkmečio plano. Be to, pagal iniciatyvą „Pagaminta Kinijoje 2025“ visa plieno pramonė, įskaitant plieninės vielos sektorių, yra skatinamas pramonės sektorius, todėl jai gali būti skiriamas didelis valstybės finansavimas. Siekiant pabrėžti Kinijos valdžios institucijų ketinimą prižiūrėti plieno pramonės raidą ir jai vadovauti, skunde pateikta panašių provincijų lygmens pavyzdžių. Skundo pateikėjas padarė išvadą, kad dėl tokios politikos paramos ir planų Kinijos plieninės vielos sektoriuje atsiranda didelių iškraipymų, kurie naudingi vidaus tiekėjams arba daro kitokią įtaką laisvosios rinkos jėgoms (20).

(45)

Trečia, dėl valstybės dalyvavimo Kinijos SMSV bendrovių veikloje Kinijos vyriausybės valdžios institucijos taip pat gali kištis į visų SMSV pramonės gamybos veiksnių kainas ir (arba) sąnaudas:

(46)

Ketvirta, skundo pateikėjas teigė, kad SMSV gamintojai gali gauti viešosios politikos tikslus įgyvendinančių ar kitaip nuo valstybės priklausomų institucijų skiriamą finansavimą (26).

(47)

Skundo pateikėjas teigė, kad Kinijos finansų sistemai būdinga stipri valstybės bankų padėtis, kai suteikiant galimybę gauti finansavimą atsižvelgiama į kitus kriterijus nei projekto ekonominis gyvybingumas. Bankai yra susiję su valstybe ne tik pagal nuosavybės teises, bet ir asmeniniais ryšiais, nes aukščiausius jų vadovus skiria KKP. Kinijos bankai reguliariai įgyvendina valstybės rengiamas viešosios politikos priemones. Iš tiesų bankai laikosi juridinės prievolės vykdyti savo veiklą atsižvelgiant į nacionalinės ekonominės ir socialinės plėtros poreikius ir laikantis valstybės pramonės politikos gairių. Be to, obligacijų ir kredito reitingai dažnai iškraipomi dėl įvairių priežasčių, įskaitant tai, kad rizikos vertinimas priklauso nuo įmonės strateginės svarbos Kinijos vyriausybei ir bet kokios netiesioginės vyriausybės garantijos dydžio (27).

(48)

Be to, dirbtinai mažinamos skolinimosi išlaidos, kad būtų skatinamas investicijų augimas. Dėl to per daug naudojama kapitalo investicijų, o investicijų grąža yra vis mažesnė. Skundo pateikėjas taip pat nurodė, kad nepaisant to, kad nominali palūkanų norma buvo liberalizuota 2015 m. spalio mėn., kainų signalai vis dar nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, o yra veikiami vyriausybės sukurtų iškraipymų (28).

(49)

Penkta, kaip ir bet kuriame kitame Kinijos ekonomikos sektoriuje, plieninės vielos sektoriuje esama iškraipymų, atsirandančių dėl diskriminacinio Kinijos bankroto, įmonių ir nuosavybės taisyklių taikymo arba netinkamo jų vykdymo užtikrinimo.

(50)

Kadangi Kinijos plieno sektorius (įskaitant plieninės vielos sektorių) yra skatinamas pramonės sektorius, keli Kinijos politikos dokumentai yra konkrečiai skirti plieno sektoriaus bendrovėms. Be to, skundas grindžiamas Komisijos išvadomis, kad Kinijos bankroto įstatymų vykdymas plieno sektoriuje, kuriam priskiriamas ir vielos sektorius, nėra griežtai užtikrinamas, todėl, išlaikant nemokias įmones ir suteikiant žemės naudojimo teises, Kinijoje atsiranda iškraipymų. Bankrotų skaičius, palyginti su šalies ekonomikos dydžiu, tebėra labai mažas. Be to, valstybės vaidmuo vykdant nemokumo bylų tyrimus tebėra stiprus ir aktyvus, dažnai turintis tiesioginės įtakos bylos tyrimo baigčiai (29).

(51)

Apibendrinant, skundo pateikėjas laikėsi nuomonės, kad dėl šių iškraipymų, susijusių su dideliu valstybės kišimusi, Kinijos sąnaudos ir kainos nėra patikimos normaliajai vertei nustatyti. Todėl normalioji vertė turėtų būti nustatoma naudojant neiškraipytas gamybos sąnaudas tinkamoje tipiškoje šalyje.

(52)

Komisijos atliktame tyrime patvirtinta, kad SMSV sektoriuje, kuris yra galutinės grandies plieno sektoriaus dalis, Kinijos vyriausybė ir toliau išlaiko didelę nuosavybės dalį, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto pirmoje įtraukoje. Tiek valstybės valdomoms įmonėms, tiek privačioms bendrovėms, veikiančioms šiame sektoriuje, taikoma politinė priežiūra ir gairės. SMSV gamintojai yra privačios bendrovės, tokios kaip „Shandong Solid Solder Co. Ltd.“ (30) arba „Tianjin Golden Bridge Welding Materials Group Co., Ltd.“ (31).

(53)

Nors Komisija nenustatė konkretesnės informacijos apie valstybės nuosavybę plieninės vielos sektoriuje, šis sektorius yra plieno sektoriaus subsektorius, todėl išvados dėl valstybės nuosavybės plieno sektoriuje yra taikomos ir SMSV sektoriui. Plieno sektoriuje veikiančių valstybės valdomų įmonių, gaminančių vielos strypus, kurie yra pagrindinis SMSV gamybos išteklius, pavyzdžiai: „Ansteel Group“ (32) ir „Baowu Steel Group“ (taip pat dažnai vadinama „Baosteel“) (33), kurios abi yra centrinės SASAC valdomos valstybės valdomos įmonės (34), taip pat „Hebei Iron and Steel Group“ (toliau – HBIS) (35), kuri yra valstybės valdoma įmonė, kurios galutinę kontrolę vykdo Hebėjaus provincijos SASAC (36).

(54)

Be to, naujausiais Kinijos politikos dokumentais, susijusiais su plieno sektoriumi, patvirtinama, kad Kinijos vyriausybė šį sektorių ir toliau laiko labai svarbiu, ir, be kita ko, ketina į šį sektorių kištis taip, kad jis atitiktų vyriausybės politiką. Tai rodo Pramonės ir informacinių technologijų ministerijos (MIIT) gairės dėl aukštos kokybės plieno pramonės plėtros skatinimo, kuriose raginama toliau konsoliduoti pramoninį pagrindą ir reikšmingai pagerinti pramonės grandinės modernizavimo lygį (37). Konkrečiai, šiose gairėse reikalaujama „[s]katinti įmonių susijungimą ir reorganizavimą. Skatinti pirmaujančias šio sektoriaus įmones vykdyti susijungimą ir reorganizavimą ir sukurti keletą pasaulinio lygio itin didelių plieno pramonės įmonių grupių. Be to, jose konkrečiai reikalaujama „[r]emti plieno bendroves, kad jos galėtų modernizuoti galutinės grandies pramonės šakas ir strateginių besiformuojančių pramonės šakų plėtros kryptį, sutelkti dėmesį į mažų partijų ir įvairių pagrindinių plieno rūšių, pavyzdžiui, aukštos kokybės specialaus plieno, specialaus legiruotojo plieno, skirto aukščiausios klasės įrangai, ir plieno, skirto pagrindinėms dalims, kūrimą“ (38).

(55)

Dar vienas Kinijos vyriausybės ketinimo kištis į plieno sektorių pavyzdys – 14-asis žaliavų pramonės plėtros penkmečio planas, pagal kurį šiame sektoriuje bus „derinama lyderystė rinkoje ir vyriausybės skatinimas“ ir bus „puoselėjama pirmaujančių bendrovių grupė, pasižyminti ekologine lyderyste ir stipriu konkurencingumu“ (39).

(56)

Be to, MIIT 2023 m. darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (40) nustatyti šie tikslai: „2023 m. <...> investicijos į ilgalaikį turtą visame sektoriuje turi ir toliau stabiliai augti, o ekonominė nauda turi būti gerokai padidinta; pramonės investicijos į MTP galiausiai turi pasiekti 1,5 %; pramonės pridėtinės vertės augimas turi pasiekti apie 3,5 %; 2024 m. bus toliau optimizuojama pramonės plėtros aplinka ir pramonės struktūra, pereinama prie aukščiausios klasės, pažangių ir ekologiškų produktų, o pramonės pridėtinė vertė augs daugiau kaip 4 %“, ir pagal kurį numatoma vyriausybės pavedimu vykdytina plieno sektoriaus įmonių konsolidacija: „[s]katinti pirmaujančias pramonės įmones vykdyti susijungimus ir įsigijimus, kurti pasaulinio lygio itin dideles geležies ir plieno įmonių grupes ir skatinti optimalų nacionalinių geležies ir plieno gamybos pajėgumų išdėstymą. Remti pirmaujančias specializuotas įmones konkrečiuose plieno rinkos segmentuose, kad būtų toliau integruojami ištekliai ir kuriama plieno pramonės ekosistema. Skatinti geležies ir plieno įmones vykdyti tarpregioninį <...> susijungimą ir reorganizavimą <...>. Apsvarstyti galimybę teikti didesnę politinę paramą pajėgumų pakeitimui geležies ir plieno įmonėse, užbaigusiose esminius susijungimo ir reorganizavimo procesus.“

(57)

Neseniai paskelbtu 2025–2026 m. MIIT darbo planu dėl stabilaus plieno pramonės augimo (41) siekiama „įgyvendinti tikslią gamybos pajėgumų ir produkcijos kontrolę“ ir „didinti aukščiausios klasės produktų tiekimo pajėgumus“ (42). Jame taip pat reikalaujama, kad „pagrindinės plieną gaminančios provincijos [atliktų] vadovaujamą vaidmenį ir paspartintų pramonės optimizavimą ir modernizavimą“, taip pat kad „pramonės asociacijos [imtųsi] aktyvių priemonių nesąžiningai konkurencijai mažinti <...> ir griežtai įgyvendintų nacionalinę pajėgumų ir produkcijos kontrolės politiką“ (43).

(58)

Panašių Kinijos vyriausybės ketinimo prižiūrėti sektoriaus pokyčius ir jiems vadovauti pavyzdžių esama provincijų lygmeniu, pavyzdžiui, Hebėjuje, kur provincijos vyriausybė 2020 m. paskelbė trejų metų klasterių plėtojimo plieno pramonės grandinėje veiksmų planą. Šiame plane reikalaujama „nuosekliai įgyvendinti organizacijų grupių plėtrą, paspartinti valstybės valdomų įmonių mišrios nuosavybės reformą, sutelkti dėmesį į tarpregioninio privačiųjų geležies ir plieno įmonių susijungimo ir reorganizavimo skatinimą ir siekti sukurti 1–2 pasaulinio lygio dideles grupes, 3–5 dideles grupes, turinčias įtaka šalies viduje“ (44). Be to, Hebėjaus plieno sektoriaus plane nurodyta: „Laikytis struktūrinio koregavimo principų ir pabrėžti produktų įvairinimą. Tvirtai skatinti geležies ir plieno pramonės struktūrinį koregavimą ir išdėstymo optimizavimą, reorganizavimą, transformaciją ir modernizavimą, taip pat visapusiškai skatinti geležies ir plieno pramonės plėtrą pereinant prie didelių įmonių, techninės įrangos modernizavimą, gamybos procesų įvairinimą ir galutinės grandies produktų įvairinimą.“ (45)

(59)

Konkrečiau kalbant apie SMSV ir jai gaminti naudojamus gamybos išteklius, Hebėjaus plane reikalaujama „[s]tiprinti vielos strypų ir juostų produktų rinkos pranašumus. Skatinti vielos strypų ir juostų gamintojus vykdyti mokslinius tyrimus, technologinę plėtrą ir gaminti 500 MPa ar didesnio stiprumo karštai valcuotus briaunotus plieno strypus, taip atnaujinant produktus. Skatinti giluminį plieno strypų ir vielos strypų produktų perdirbimą, steigti ir tobulinti perdirbimo ir platinimo centrus ir teikti statybos bendrovėms galutinių produktų, pavyzdžiui, <...> suvirinimo vielos tinklelių, perdirbimo ir platinimo paslaugas.“ (46)

(60)

Be to, Henano plieno pramonės pertvarkos ir modernizavimo 14-ojo penkmečio plano įgyvendinimo plane reikalaujama „daugiausia dėmesio skirti nacionaliniams strateginiams poreikiams, padėti įmonėms skatinti produktų struktūros optimizavimą ir modernizavimą, kurti aukštos kokybės specialų plieną, didelio našumo laivų inžinerinį plieną, aukščiausios klasės įrangai skirtą specialų legiruotąjį plieną, pagrindinėms dalims skirtą plieną ir kitų „specialių, aukščiausios klasės ir aukštos kokybės“ rūšių plieną, taip pat didinti plieno produktų pridėtinę vertę ir konkurencingumą“ (47).

(61)

Be to, juo suteikiami įgaliojimai „sukurti specializuotas plieno gamybos bazes, skatinti kvalifikuotas plieno įmones integruoti pradinės ir galutinės grandies išteklius ir vystytis kaip klasteriams, plėsti pramonės grandinę ir kurti specializuotus plieno produktus“ ir remti „aukštos kokybės specialaus plieno juostų ir vielos strypų gamybos bazės ir regioninio perdirbimo centro kūrimą“ (48).

(62)

Panašius pramonės politikos tikslus galima rasti ir kitų provincijų, tokių kaip Dziangsu (49), Šandongas (50), Šansi (51) ar Džedziangas (52), planavimo dokumentuose.

(63)

Šiuo požiūriu dar vienas Kinijos vyriausybės vykdomo veiksmingo vadovavimo taikant planus pavyzdys yra „Ansteel Group Co., Ltd.“ partijos komiteto pranešimas dėl sąmoningo 20-ojo partijos nacionalinio kongreso dvasios nagrinėjimo, viešinimo ir įgyvendinimo (53). Pranešime tvirtinama, kad „Ansteel Group“ sąžiningai įgyvendins orientacinius planus ir geriau juos pristatys partijos nariams ir visos grupės darbuotojams.

(64)

Kalbant apie Kinijos vyriausybės galimybę kištis į kainas ir sąnaudas valstybei dalyvaujant bendrovių veikloje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto antroje įtraukoje, atlikus tyrimą patvirtinta, kad ir SMSV sektoriuje vadovų pareigos sutampa su naryste KKP ir (arba) pareigomis partijoje.

(65)

Pavyzdžiui, „Shandong Solid Solder Co. Ltd.“ įstatų 11 straipsnyje nustatyta, kad „[b]endrovė įsteigia Kinijos komunistų partijos organizaciją ir vykdo partijos veiklą laikydamasi Kinijos komunistų partijos konstitucijos ir Bendrovių įstatymo nuostatų“ (54).

(66)

Panašiai „Tianjin Golden Bridge Welding Materials Group Co., Ltd.“ nurodo, kad „daug metų grupė laikosi Partijos ir įmonės integracijos principo ir nuolat naudoja Partijos stiprinimo priemones, siekdama sustiprinti valdymą. Ji visapusiškai įgyvendina sistemą, pagal kurią aukščiausias pareigas einantys Partijos ir vyriausybės vadovai yra atsakingi už pagrindines pareigas, taip užtikrinant, kad visas pagrindines pareigas eitų Partijos nariai.“ (55)

(67)

„Tianjin Golden Bridge Welding Materials Group Co., Ltd.“ valdybos pirmininkas taip pat yra partijos komiteto sekretorius (56) ir Tiandzino savivaldybės liaudies kongreso narys (57).

(68)

Be to, atsižvelgiant į tai, kad plieninės vielos, taigi ir SMSV, sektorius priskiriamas plieno sektoriaus subsektoriui, turima informacija apie plieno gamintojus taip pat yra susijusi su tiriamuoju produktu.

(69)

Pavyzdžiui, „Baosteel“ direktorių valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius taip pat atitinkamai eina bendrovės partijos komiteto sekretoriaus ir sekretoriaus pavaduotojo pareigas (58).

(70)

Be to, „Ansteel Group“ direktorių valdybos pirmininkas ir vykdomasis direktorius taip pat eina ir bendrovės partijos sekretoriaus pareigas. „Ansteel Group“ vykdomasis direktorius ir generalinis direktorius taip pat yra partijos sekretoriaus pavaduotojas (59).

(71)

Vyriausybės kontrolė ir politikos priežiūra taip pat pastebima atitinkamų pramonės asociacijų (60), visų pirma CISA (61), lygmeniu.

(72)

CISA įstatų 3 straipsnyje teigiama, kad organizacija „yra ištikima visai Kinijos komunistų partijos vadovybei ir pagal Kinijos komunistų partijos Konstitucijos nuostatas steigia Kinijos komunistų partijos organizacijas, kurios vykdo partijos veiklą ir sudaro būtinas sąlygas partijos organizacijų veiklai vykdyti. Už šios asociacijos registraciją ir valdymą atsako Kinijos Liaudies Respublikos civilinių reikalų ministerija, o už pramonės sektoriaus valdymą atsako Pramonės ir informacinių technologijų ministerija (MIIT).“ (62) CISA įstatų 36 straipsnyje taip pat teigiama, kad už asociaciją atsakingi asmenys turi atitikti tokias sąlygas kaip „[a]tsidavimas Kinijos komunistų partijos vadovybei, parama Kinijos socializmui, ryžtingai įgyvendinama partijos pozicija, principai ir politika ir geros politinės savybės“ (63).

(73)

„Ansteel Group“ ir „Baosteel“ yra CISA narės (64).

(74)

Be to, Kinijos plieno sektoriuje taikoma politika, kuria diskriminuojama vietos gamintojų naudai arba kitaip veikiama rinka, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto trečioje įtraukoje, ir ji paprastai taikoma tiriamajam produktui, nes plieninės vielos sektorius yra vienas iš plieno sektoriaus subsektorių.

(75)

Kinijos vyriausybė plieno pramonę ir toliau laiko viena iš pagrindinių pramonės šakų (65). Tai patvirtinta daugelyje nacionaliniu, regioniniu ir savivaldybių lygmenimis skelbiamų šiam sektoriui skirtų planų, direktyvų ir kitų dokumentų. Pagal 14-ąjį penkmečio planą Kinijos vyriausybė numato pertvarkyti ir atnaujinti plieno pramonę, taip pat ją optimizuoti ir struktūriškai koreguoti (66). Be to, 14-ajame žaliavų pramonės plėtros penkmečio plane, kuris taip pat taikomas plieno pramonei, šis sektorius nurodomas kaip „realiosios ekonomikos pamatas“ ir „pagrindinė sritis, kurioje formuojamas Kinijos tarptautinis konkurencinis pranašumas“, taip pat nustatomi įvairūs tikslai ir darbo metodai, kuriais būtų skatinama plieno sektoriaus plėtra 2021–2025 m. laikotarpiu – pavyzdžiui, technologiniai patobulinimai, sektoriaus struktūros gerinimas (be kita ko, toliau koncentruojant įmones) arba skaitmeninė pertvarka (67).

(76)

Be to, pirmiau minėtame darbo plane dėl stabilaus plieno pramonės augimo (žr. 55 ir 56 konstatuojamąsias dalis) nustatyta, kaip Kinijos valdžios institucijoms dėmesį šiam sektoriui skirti platesniame Kinijos vyriausybės vadovavimo Kinijos ekonomikai kontekste: „[r]emti plieno bendroves, kad jos aktyviai tenkintų naujos infrastruktūros, naujos urbanizacijos, kaimo vietovių atgaivinimo ir besiformuojančių pramonės šakų poreikius, jungtųsi prie didelių inžinerinių projektų, susijusių su 14-uoju penkmečio planu įvairiuose regionuose, ir dėtų visas pastangas, kad būtų užtikrintas plieno tiekimas. Sukurti ir stiprinti plieno ir pagrindinių plieną naudojančių sektorių, pavyzdžiui, laivų statybos, transporto, statybos, energetikos, automobilių, buitinių prietaisų, žemės ūkio technikos ir sunkiosios įrangos, bendradarbiavimo pradinės ir galutinės grandies sektoriuose mechanizmus, vykdyti gamybos ir paklausos susiejimo veiklą ir aktyviai plėsti plieno naudojimo sritis“ (68).

(77)

Vietos lygmeniu, pavyzdžiui, Šandongo provincijoje, kurioje įsikūrusi bendrovė „Shandong Solid Solder Co. Ltd.“, pagal Šandongo 14-ąjį geležies ir plieno pramonės plėtros penkmečio planą reikia sutelkti dėmesį „[į] specialaus suvirinimo plieno, spyruoklinio plieno ir mašinų gamybos plieno, be kitų specialių plieno medžiagų, kūrimą“ (69).

(78)

Be to, Liaoningo provincijoje, kurioje įsikūrusi „Ansteel Group“, taikomos priemonės, kuriomis siekiama užtikrinti lengvatinį režimą „tradicinių pramonės šakų pertvarkai ir modernizavimui skatinti“ (70). Liaoningas „aktyviai puoselėja ir kuria naujas kokybiškas gamybos jėgas, atitinkančias vietos sąlygas“ (71), o viena iš jų yra „Ansteel Group“.

(79)

Apibendrinant, Kinijos vyriausybė taiko priemones, kuriomis veiklos vykdytojai skatinami laikytis viešosios politikos tikslų remti skatinamus pramonės sektorius, įskaitant pagrindinių SMSV gaminti naudojamų žaliavų gamybą. Tokiomis priemonėmis trukdoma laisvai veikti rinkos jėgoms.

(80)

Atlikus šį tyrimą nenustatyta jokių įrodymų, kad diskriminacinis bankroto ir nuosavybės įstatymų taikymas arba netinkamas jų vykdymo užtikrinimas plieno sektoriuje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto ketvirtą įtrauką neturėtų poveikio tiriamojo produkto gamintojams.

(81)

Plieninės vielos, taigi ir SMSV, sektoriui poveikį taip pat daro darbo užmokesčio sąnaudų iškraipymai, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto penktoje įtraukoje ir taip pat nurodyta šio dokumento 35 konstatuojamojoje dalyje. Minėti iškraipymai poveikį šiam sektoriui daro ir tiesiogiai (kai gaminamas tiriamasis produktas arba jam gaminti skirti pagrindiniai gamybos ištekliai), ir netiesiogiai (kai sudaromos galimybės gauti bendrovių, kurioms taikoma ta pati Kinijos darbo sistema, gamybos išteklių).

(82)

Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad tiriamojo produkto sektoriuje nebūtų valstybės kišimosi į finansų sistemą, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkto šeštoje įtraukoje ir taip pat nurodyta 35 konstatuojamojoje dalyje. Pirmiau minėtas (žr. 55 ir 56 konstatuojamąsias dalis) darbo planas dėl stabilaus augimo taip pat labai gerai iliustruoja tokį valstybės kišimąsi: „skatinti finansų įstaigas aktyviai teikti finansines paslaugas plieno bendrovėms, vykdančioms susijungimą ir reorganizavimą, išdėstymo koregavimą, transformaciją ir modernizavimą, laikantis rizikos kontrolės ir verslo tvarumo principų“. Todėl dėl didelio valstybės kišimosi į finansų sistemą rinkos sąlygoms daromas didelis poveikis visais lygmenimis.

(83)

Galiausiai Komisija primena, kad SMSV gaminti reikalingi įvairūs gamybos ištekliai. Kai SMSV gamintojai perka šiuos gamybos išteklius ir (arba) dėl jų sudaro sutartis, jų mokamos kainos (kurios į sąskaitas įtraukiamos kaip jų sąnaudos) yra aiškiai susijusios su tais pačiais pirmiau minėtais sisteminiais iškraipymais. Pavyzdžiui, gamybos išteklių tiekėjai naudoja iškraipymų veikiamą darbo jėgą. Jie gali skolintis lėšų, kurios yra veikiamos iškraipymų finansų sektoriuje ir (arba) paskirstant kapitalą. Be to, jiems taikoma planavimo sistema, kuri taikoma visuose valdžios lygmenyse ir visuose sektoriuose.

(84)

Todėl ne tik netikslinga naudoti tiriamojo produkto pardavimo vidaus rinkoje kainų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, bet ir jokių gamybos išteklių (įskaitant žaliavas, energiją, žemę, finansavimą, darbą ir pan.) sąnaudų, kurioms poveikis taip pat yra daromas, nes jų kainodarą veikia didelis valstybės kišimasis, kaip aprašyta ataskaitos I ir II dalyse. Iš tikrųjų, valstybės kišimasis, aprašytas kalbant apie kapitalo, žemės, darbo jėgos, energijos ir žaliavų paskirstymą, matomas visoje Kinijoje. Tai reiškia, pavyzdžiui, kad pats gamybos išteklius, pagamintas Kinijoje derinant įvairius gamybos veiksnius, yra susijęs su dideliais iškraipymais. Tas pat pasakytina apie visus gamybos išteklius.

(85)

Apibendrinant, įvertinus turimus įrodymus nustatyta, kad plieninės vielos, taigi ir SMSV kainos ar sąnaudos, įskaitant žaliavų, energijos ir darbo sąnaudas, nepriklauso nuo laisvosios rinkos jėgų, nes, kaip matyti iš faktinio arba galimo vieno arba daugiau pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte nurodytų atitinkamų elementų poveikio, jas veikia didelis valstybės kišimasis, kaip apibrėžta tame punkte. Tuo remdamasi, Komisija padarė išvadą, kad šioje byloje netikslinga naudoti vidaus rinkos kainų ir sąnaudų normaliajai vertei nustatyti.

(86)

Kinijos vyriausybė nepateikė pastabų ar įrodymų, kuriais patvirtinami arba paneigiami byloje, įskaitant ataskaitą, surinkti įrodymai, taip pat papildomi skundo pateikėjo pateikti įrodymai dėl didelių iškraipymų buvimo ir (arba) dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymo šiuo atveju tinkamumo.

(87)

Komisijai iš suinteresuotųjų šalių gavo pastabų, susijusių su didelių iškraipymų buvimu Kinijoje.

(88)

Klausimyno atsakymuose „Juli Group“ teigė, kad jos žaliavų ir energijos pirkimui vidaus rinkoje iškraipymai įtakos neturėjo. Šio tvirtinimo ji išsamiau nepagrindė. Šiuo klausimu Komisija priminė, kad nustačius, jog dėl eksportuojančioje šalyje esančių didelių iškraipymų, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punkte, netikslinga naudoti eksportuojančios šalies vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, normalioji vertė kiekvienam eksportuojančiam gamintojui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiuojama remiantis neiškraipytomis kainomis arba lyginamaisiais dydžiais tinkamoje tipiškoje šalyje. Pagal 2 straipsnio 6a dalies a punktą vidaus sąnaudas leidžiama naudoti tik tuo atveju, jei aiškiai nustatoma, kad jos neiškraipytos. Tačiau atsižvelgiant į turimus įrodymus dėl atskirų eksportuojančių gamintojų gamybos veiksnių, nebuvo galima nustatyti, kad tiriamojo produkto gamybos ir pardavimo sąnaudos būtų buvusios neiškraipytos. Dėl šios priežasties šis tvirtinimas buvo atmestas.

(89)

2026 m. balandžio 10 d. „Yunhe“ savo pastabose dėl pranešimo apie gamybos veiksnius pateikė argumentų dėl didelių iškraipymų buvimo. Pirma, „Yunhe“ tvirtino, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis šiame tyrime netaikytina, nes ši nuostata nesuderinama su ES įsipareigojimais pagal PPO susitarimus ir PPO ginčų sprendimo tarybos sprendimą byloje Europos Sąjunga – Antidempingo priemonės biodyzelinui iš Argentinos.

(90)

Antra, „Yunhe“ tvirtino, kad dideli iškraipymai nebuvo tinkamai įrodyti ir kad, net jei jie egzistuotų, jie nedaro poveikio visiems SMSV gamybos sąnaudų aspektams. Bendrovė nurodė, kad skundo pateikėjai nepateikė esminių įrodymų, reikalingų siekiant įrodyti, kad Kinijos SMSV rinkoje esama didelių iškraipymų, darančių poveikį tiriamųjų eksportuojančių gamintojų gamybai ir pardavimui, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje.

(91)

Pirma, Komisijos nuomone, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nuostatos visiškai atitinka Europos Sąjungos įsipareigojimus PPO ir pirmiau nurodytą teismų praktiką. Pirmiausia Komisija pažymi, kad PPO ataskaita dėl bylos ES – biodyzelinas buvo susijusi ne su pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies taikymu, o su konkrečia pagrindinio reglamento 2 straipsnio 5 dalies nuostata. Bet kuriuo atveju pagal PPO teisę, kaip išaiškino PPO kolegija ir Apeliacinis komitetas byloje ES – biodyzelinas, leidžiama naudoti trečiosios šalies duomenis, kurie tinkamai pakoreguojami, jei toks koregavimas yra reikalingas ir pagrįstas. Kadangi eksportuojančioje šalyje yra didelių iškraipymų, jos sąnaudos ir kainos yra netinkamos normaliajai vertei apskaičiuoti. Tokiomis aplinkybėmis pagal 2 straipsnio 6a dalį numatyta gamybos ir pardavimo sąnaudas apskaičiuoti remiantis neiškraipytomis kainomis ar lyginamaisiais dydžiais, įskaitant kainas ar lyginamuosius dydžius tinkamoje tipiškoje šalyje, kurios išsivystymo lygis panašus į eksportuojančios šalies. Todėl „Yunhe“ tvirtinimai dėl pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies nesuderinamumo su ES įsipareigojimais pagal PPO susitarimus buvo atmesti.

(92)

Antra, dėl įrodymų visumos, kuria grindžiama Komisijos išvada, kad Kinijos SMSV sektoriuje esama didelių iškraipymų, Komisija pažymi, kad „Yunhe“ nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Kinijos SMSV rinkoje didelių iškraipymų nėra. Komisija taip pat priminė, kad pranešimo apie inicijavimą 3 punkte nurodyti keli Kinijos plieninės vielos sektoriaus prima facie elementai, kuriais siekiama pagrįsti, kad šiam sektoriui poveikį darė iškraipymai visoje Kinijos plieninės vielos vertės grandinėje. Komisija mano, kad pranešime apie inicijavimą pateiktų įrodymų pakako tyrimo inicijavimui pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį pagrįsti. Iš tiesų faktinis didelių iškraipymų buvimas yra nustatomas ir 2 straipsnio 6a dalies a punkte numatyta metodika yra taikoma tik pirminio ir (arba) galutinio faktų atskleidimo etapu, bet 2 straipsnio 6a dalies e punkte yra nustatyta prievolė rinkti duomenis, kurie yra būtini norint taikyti šią metodiką, kai remiantis šiuo pagrindu yra inicijuojamas tyrimas. Šioje byloje Komisija nusprendė, kad skundo pateikėjo pateiktų prima facie didelių iškraipymų įrodymų pakanka, kad jais remiantis būtų galima inicijuoti tyrimą. Tai aiškiai nustatyta pranešimo apie inicijavimą 3 punkte, atsižvelgiant į pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies e punkte įtvirtintą prievolę. Todėl Komisija ėmėsi būtinų veiksmų, kad galėtų taikyti pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalyje nustatytą metodiką, jei atliekant tyrimą būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų.

(93)

Be to, dėl ataskaitos įrodomosios vertės Komisija priminė, kad tai yra išsamus dokumentas, pagrįstas išsamiais objektyviais įrodymais, įskaitant Kinijos vyriausybės paskelbtus teisės aktus, reglamentus ir kitus oficialius politikos dokumentus, tarptautinių organizacijų trečiųjų šalių ataskaitas, akademinius tyrimus ir mokslininkų straipsnius bei kitus patikimus nepriklausomus šaltinius. Ataskaita pirmą kartą paskelbta 2017 m. gruodžio mėn., o išsamiai atnaujinta 2024 m. balandžio mėn. Visos šalys turėjo pakankamai galimybių paneigti, papildyti arba pateikti pastabas dėl ataskaitos pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies c punktą, tačiau Komisija negavo tokių pastabų ar įrodymų, dėl kurių ataskaita negaliotų.

(94)

Be to, Komisija priminė, kad didelių iškraipymų buvimas, dėl ko taikoma pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalis, nėra susijęs su tuo, ar ataskaitoje yra konkretus sektoriui skirtas skyrius ar informacija apie konkrečią rinką, aprėpiantys nagrinėjamąjį produktą ar konkrečias bendroves. Ataskaitoje aprašomi įvairūs iškraipymai KLR, kurie yra kompleksiniai ir aktualūs visoje Kinijos ekonomikoje (72) ir daro poveikį tiriamojo produkto kainoms ir (arba) žaliavoms ir gamybos sąnaudoms (73). Be to, ataskaitoje yra skyrius apie plieno sektorių, kuris yra svarbus Komisijai vertinant plieninės vielos sektorių, nes jis yra plieno pramonės sektoriaus subsektorius. Be to, ataskaita nėra vienintelis Komisijos naudojamų įrodymų šaltinis išvadai padaryti, nes šiuo tikslu naudojami papildomi įrodomieji elementai. Kaip paaiškinta 3.2.1 skirsnyje, valstybė įvairiomis formomis kišasi į SMSV sektorių (pvz., valstybė dalyvauja pagrindinių pramonės subjektų veikloje ir juos prižiūri, taikomi penkmečio planai ir kiti dokumentai, taip pat kišamasi į finansų sektorių), o tai taip pat daro poveikį SMSV gamybos sąnaudoms, be kita ko, žaliavoms, energijai, žemei, kapitalui ir darbo jėgai. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(95)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija normaliąją vertę apskaičiavo remdamasi tik gamybos ir pardavimo sąnaudomis, atitinkančiomis neiškraipytas kainas ar lyginamuosius dydžius, t. y. šioje byloje, kaip aptarta kitame skirsnyje, atitinkamomis gamybos ir pardavimo sąnaudomis tinkamoje tipiškoje šalyje pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą.

(96)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą tipiška šalis buvo pasirinkta remiantis šiais kriterijais:

(97)

Kaip paaiškinta 29 konstatuojamojoje dalyje, Komisija 2026 m. balandžio 1 d. paskelbė pranešimą apie gamybos veiksnius. Šiame pranešime aprašyti faktai ir įrodymai, kuriais grindžiami atitinkami kriterijai, o suinteresuotosios šalys informuotos apie Komisijos ketinimą šioje byloje tinkama tipiška šalimi laikyti Malaiziją, jeigu būtų patvirtinta, kad esama didelių iškraipymų pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį.

(98)

Pranešime apie gamybos veiksnius Komisija nurodė Braziliją, Meksiką, Malaiziją, Argentiną ir Turkiją kaip šalis, kurių ekonominio išsivystymo lygis, remiantis Pasaulio banko duomenimis, yra panašus į Kinijos, t. y. pagal bendrąsias nacionalines pajamas Pasaulio bankas jas visas priskiria prie didesnių vidutinių pajamų šalių, kuriose, kaip žinoma, gaminamas tiriamasis produktas.

(99)

Komisija taip pat tikrino lengvai gaunamus nagrinėjamų ir pirmiau minėtų šalių duomenis, įskaitant gamybos veiksnių importo duomenis, taip pat galimų tipiškų šalių tiriamojo produkto gamintojų finansinius duomenis.

(100)

Atlikusi analizę Komisija nustatė, kad buvo prieinami tik Malaizijos duomenys apie tipišką neiškraipytą pagrindinės žaliavos (silikomanganinės vielos strypų) kiekį, o Brazilijoje, Meksikoje, Argentinoje ar Turkijoje vielos strypų importas nebuvo nustatytas arba jis buvo nereikšmingas (mažiau nei 10 tonų). Be to, importas iš Kinijos arba kurios nors iš Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (75) I priede išvardytų šalių neturėjo reikšmingo poveikio Malaizijos vielos strypų importui ir nežinoma apie jokius ypatingus su vielos strypais susijusius prekybos iškraipymus. Be to, Malaizijoje buvo prieinami tipiškų bendrovių duomenys, iš kurių buvo galima nustatyti pagrįstą dalies tiriamojo laikotarpio pelningumo ir PBA išlaidų sumą. Taip pat pažymima, kad nė viena suinteresuotoji šalis neprieštaravo, kad Malaizija būtų pasirinkta kaip tipiška šalis.

(101)

Kalbant apie Malaizijos gamintojus ir jų duomenų prieinamumą, Komisija nustatė, kad prieinami vieno SMSV gamintojo „Kiswel“ (žr. 29 konstatuojamąją dalį) finansiniai rezultatai, iš kurių matyti pagrįsta pelno ir PGA išlaidų suma 2024 m. laikotarpiu, kuris iš dalies sutapo su tiriamuoju laikotarpiu.

(102)

Suinteresuotosios šalys buvo paragintos pateikti pastabų dėl Malaizijos, kaip tipiškos šalies, tinkamumo ir apskritai pranešime apie gamybos veiksnius aprašyto Komisijos vertinimo. Suinteresuotųjų šalių pateiktos pastabos aptariamos 3.2.4.2 skirsnyje.

(103)

Kaip paaiškinta pirmiau, Komisija iš pradžių svarstė penkias galimas tipiškas šalis: Malaiziją, Argentiną, Meksiką, Braziliją ir Turkiją. Kaip paaiškinta pirmiau nurodytoje 29 konstatuojamojoje dalyje, nustatyta, kad šiuo atveju šios šalys, išskyrus Malaiziją, nėra tinkamos tipiškos šalys, nes į minėtas šalis iš esmės nebuvo importuojama nustatyta pagrindinė žaliava. Vadinasi, Malaizija buvo vienintelė tinkama tipiška šalis.

(104)

Remiantis visais pirmiau išdėstytais elementais nustačius, kad vienintelė tinkama tipiška šalis yra Malaizija, nereikėjo atlikti socialinės ir aplinkos apsaugos lygio vertinimo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmos įtraukos paskutinį sakinį.

(105)

Atsižvelgiant į pirmiau pateiktą analizę, tik Malaizija atitiko pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkto pirmoje įtraukoje nustatytus kriterijus, kad būtų laikoma tinkama tipiška šalimi.

(106)

Pranešime apie gamybos veiksnius Komisija išvardijo gamybos veiksnius, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja SMSV gaminti, t. y. silikomanganinės vielos strypus (toliau – vielos strypai), elektros energiją ir darbą. Pranešime apie gamybos veiksnius Komisija taip pat pranešė suinteresuotosioms šalims, kad dėl nedidelės kai kurių žaliavų vertės dalies (1 %), palyginti su visomis gamybos sąnaudomis, šios nedidelės vertės žaliavos buvo priskirtos vartojamųjų priemonių kategorijai.

(107)

Komisija nurodė, kad normaliajai vertei apskaičiuoti pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą ji naudos duomenų bazėje „Global Trade Atlas“ (toliau – GTA) skelbiamus Malaizijos importo duomenis.

(108)

Komisija taip pat nurodė, kad neiškraipytoms darbo ir elektros energijos sąnaudoms nustatyti ji atitinkamai naudos Malaizijos statistikos departamento (76) ir Tenaga Nasional Berhad (didžiausios Malaizijos elektros energijos tiekimo bendrovės) (77) duomenis.

(109)

Atsižvelgiant į visą suinteresuotųjų šalių pateiktą ir tikrinamųjų vizitų metu surinktą informaciją, siekiant nustatyti normaliąją vertę pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, nustatyti šie gamybos veiksniai ir jų šaltiniai:

1 lentelė

SMSV gamybos veiksniai

(110)

Siekdama nustatyti neiškraipytą iki tipiškos šalies gamintojo gamyklos pristatomų vielos strypų kainą, Komisija rėmėsi vidutine svertine importo į tipišką šalį kaina, nurodyta GTA, prie kurios buvo pridėti muitai ir vežimo išlaidos.

(111)

Importo kaina tipiškoje šalyje buvo nustatyta kaip importo iš visų trečiųjų šalių, išskyrus Kiniją ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/755 (78) 1 priede išvardytas šalis, kurios nėra PPO narės, vieneto kainų svertinis vidurkis.

(112)

Komisija nusprendė neįtraukti importo iš Kinijos į tipišką šalį, nes 85 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad šiuo atveju netinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainų ir sąnaudų, nes esama didelių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies b punktą. Kadangi nėra įrodymų, kad tie patys iškraipymai nedaro tokio paties poveikio eksportui skirtiems produktams, Komisija laikėsi nuomonės, kad tie patys iškraipymai turėjo įtakos eksporto kainoms.

(113)

Su žaliavų tiekimu susijusias bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtas vežimo išlaidas Komisija išreiškė tokių žaliavų faktinių sąnaudų procentine dalimi ir tada tą pačią procentinę dalį pritaikė tų pačių žaliavų neiškraipytoms sąnaudoms, kad nustatytų neiškraipytas vežimo išlaidas. Komisija laikėsi nuomonės, kad atliekant šį tyrimą eksportuojančio gamintojo žaliavų ir nurodytų vežimo išlaidų santykis galėjo būti pagrįstai naudojamas kaip rodiklis siekiant įvertinti neiškraipytas iki bendrovės gamyklos pristatytų žaliavų vežimo išlaidas.

(114)

Be to, kalbant apie vartojamąsias priemones (žr. 106 konstatuojamąją dalį), Komisija apskaičiavo, kokią bendrų žaliavų sąnaudų procentinę dalį sudaro vartojamosios priemonės, ir pridėjo tą procentinę dalį prie perskaičiuotų žaliavų sąnaudų remdamasi nustatytomis neiškraipytomis kainomis.

(115)

Kalbant apie darbo sąnaudas, Komisija naudojo Malaizijos statistikos departamento duomenis apie darbo užmokestį gamybos sektoriuje, paskelbtus 2025 m. gruodžio mėn. mėnesinės gamybos statistikos ataskaitoje (79), paskelbtoje 2026 m. vasario 9 d. Malaizijos statistikos departamento ataskaitoje pateikiami mėnesio atlyginimai ir darbo užmokestis gamybos sektoriuje, kurio 25 pakategorė „metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamyba“ šioje byloje yra tinkamiausia. Vidutinė mėnesio vertė tiriamuoju laikotarpiu buvo tinkamai pakoreguota atsižvelgiant į kitus pranešime apie gamybos veiksnius nurodytus elementus.

(116)

Kalbant apie elektros energijos lyginamąjį dydį, Komisija naudojo tiriamuoju laikotarpiu Malaizijos pramoniniams naudotojams taikytas kainas, kurias skelbė didžiausia Malaizijos elektros energijos tiekimo bendrovė „Tenaga Nasional Berhad“ (80) ir kurios buvo atskleistos pranešime apie gamybos veiksnius. Tikslus kiekvienam atrinktam eksportuojančiam gamintojui nustatytas lyginamasis dydis grindžiamas tos bendrovės faktiniu elektros energijos suvartojimu ir tam tikrais atvejais išskaidytas pagal suvartojimą piko, fiksuoto tarifo ir ne piko laikotarpiais.

(117)

Pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą, „į apskaičiuotą normaliąją vertę įtraukiama neiškraipyta ir pagrįsta suma, aprėpianti administracines, pardavimo ir bendrąsias sąnaudas ir pelną“. Be to, siekiant atsižvelgti į sąnaudas, kurios nebuvo įtrauktos į pirmiau minėtus gamybos veiksnius, reikia nustatyti gamybos pridėtines išlaidas.

(118)

Bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų patirtos gamybos pridėtinės išlaidos buvo išreikštos kaip eksportuojančių gamintojų faktiškai patirtų produkto gamybos sąnaudų dalis. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie neiškraipytų produkto gamybos sąnaudų.

(119)

Siekdama nustatyti neiškreiptą ir pagrįstą PBA išlaidų ir pelno sumą, Komisija rėmėsi bendrovės „Kiswel“ 2024 m. finansiniais duomenimis, gautais iš duomenų bazės „Orbis“ (81) ir atskleistais pranešimo apie gamybos veiksnius priede.

(120)

Atsakydama į pranešimą apie gamybos veiksnius ir dėl vielos strypų lyginamojo dydžio „Yunhe“ tvirtino, kad Komisija turėjo naudoti būtent „Yunhe“ naudojamos rūšies kainas, o ne bendrą iš Malaizijos importuojamų vielos strypų kainą. „Juli“ taip pat teigė, kad, atsižvelgiant į pranešimą apie gamybos veiksnius, vielos strypų lyginamasis dydis yra nepagrįstas, nes Malaizijos importo statistikos duomenys pagal SS kodą 722720 apima ir kitų kategorijų vielos strypus, kurie nėra susiję su SMSV gamyba. Konkrečiau, „Juli“ tvirtino, kad SS kodas 722720 apima ne tik „Juli“ naudojamus anglinio plieno vielos strypus, bet ir brangesnius mažai legiruotojo plieno vielos strypus su papildomais legiruojančiaisiais elementais (pvz., Ni, Cr, Mo, Ti, V ir kt.).

(121)

Pirma, GTA lengvai prieinami pakankamai išsamūs duomenys apie vielos strypų importo kainas Malaizijoje, todėl Komisija galėjo atskirti statistinius duomenis apie silikomanganinį plieną, kurį Kinijos eksportuojantys gamintojai naudoja SMSV gaminti, nuo kitų rūšių žaliavų. Panašiai kaip ES Kombinuotojoje nomenklatūroje, Malaizijos muitinės kodas 722720 skirtas tik silikomanganiniam plienui. Strypams, kurių sudėtyje yra kitų legiruojančiųjų elementų, pavyzdžiui, chromo, priskiriamas kitas muitinės kodas, t. y. SS 722790. Antra, neiškraipytas vielos strypų importas į Malaiziją yra didelis, todėl gavus bet kokį galutinį vidurkį automatiškai sumažėja bet kokių galimai neįprastų aukštesnės ar žemesnės kainų intervalo dalies rūšių kainų poveikis. Be to, Malaizijos vielos strypų importo kainos atitinka Sąjungos SMSV gamintojų vielos strypų pirkimo kainas. Bet kuriuo atveju „Yunhe“ ir „Juli“ neįrodė, kad į Malaizijos importo statistinius duomenis pagal SS kodą 722720 būtų įtraukiami ir vielos strypai, kurių rūšys skiriasi nuo eksportuojančių gamintojų naudojamų rūšių, arba kitų rūšių vielos strypai, išskyrus silikomanganinės vielos strypus (ir kokiu mastu). Kaip teigė skundo pateikėjas, „Yunhe“ ir „Juli“ taip pat nenurodė jokių alternatyvių tinkamų kainodaros duomenų šaltinių, iš kurių būtų buvę galima išskirti silikomanganinės vielos strypus pagal rūšis.

(122)

Be to, „Yunhe“ teigė, kad Komisijos naudojama informacija apie vielos strypus atspindi vieneto kainas, apskaičiuotas remiantis Malaizijos importo duomenimis, o ne Malaizijoje gaminamų ir vidaus rinkoje parduodamų produktų vieneto kainas.

(123)

Kalbant apie vielos strypų kainų Malaizijos vidaus rinkoje naudojimą, Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punkte reikalaujama naudoti atitinkamus duomenis tinkamoje tipiškoje šalyje, „su sąlyga, kad atitinkami duomenys yra lengvai prieinami“. Šioje byloje Komisija neturėjo duomenų apie žaliavų kainas Malaizijos vidaus rinkoje ir tokie duomenys nėra lengvai prieinami. Ir priešingai, Malaizijos importo kainų duomenys yra lengvai prieinami, o Komisija kaip šių duomenų šaltinį naudojo GTA.

(124)

„Yunhe“ taip pat pasiūlė, kad Komisija iš tiesų turėtų naudoti vielos strypus į Malaiziją eksportuojančių šalių (pvz., Pietų Korėjos, kuri yra didžiausia vielos strypų importuotoja į Malaiziją) eksporto kainas, toliau pakoreguotas pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis, o ne importo į Malaiziją kainas.

(125)

Komisija pažymėjo, kad ankstesniuose antidempingo tyrimuose, siekdama nustatyti tipiškos šalies vidaus rinkoje esančių gamybos išteklių pirkimo kainą, ji nuosekliai naudojo GTA importo statistikos duomenis CIF lygmeniu, pakoreguotus atsižvelgiant į importo mokesčius. Iš tiesų šios tinkamai pakoreguotos CIF importo kainos atspindi padėtį vidaus rinkoje, nes jos tiesiogiai konkuruoja su tipiškos šalies vidaus rinkos kainomis. „Yunhe“ nepateikė jokio įtikinamo paaiškinimo, kodėl Komisija turėtų nukrypti nuo nuoseklios importo iš tipiškos šalies kainų naudojimo praktikos. „Yunhe“ taip pat nepaaiškino, kodėl reikėtų vertinti tik Pietų Korėjos eksporto kainas. Be to, vertindama tik Pietų Korėjos kilmės vielos strypų kainas, Komisija neatsižvelgtų į kitą importą į Malaiziją, visų pirma Brazilijos kilmės, ir taip be objektyvaus pagrindimo taikytų atrankinį metodą. Todėl „Yunhe“ argumentas buvo atmestas.

(126)

Galiausiai „Yunhe“ paragino Komisiją naudoti rinkos kainų informaciją, kurią Malaizijos skundo pateikėjas pateikė 2024 m. Malaizijos valdžios institucijų antidempingo byloje dėl importuojamų Kinijos kilmės vielos strypų (82).

(127)

Komisija pažymėjo, kad „Yunhe“ nurodyti konkretūs Malaizijos antidempingo tyrimo kainodaros duomenys nėra viešai prieinami. Be to, minėtas tyrimas buvo susijęs su kitu laikotarpiu nei tiriamasis laikotarpis ir, svarbiausia, kaip nurodė skundo pateikėjas, buvo susijęs su vielos strypų, kuriems priskiriami kiti muitinės kodai (83) nei tie, kurie priskiriami vielos strypams, kuriuos eksportuojantys gamintojai naudoja SMSV gaminti, importu. Todėl „Yunhe“ argumentas buvo atmestas.

(128)

Kalbant apie darbo sąnaudas, „Yunhe“ teigimu, Komisijos pasiūlytą Malaizijos lyginamąjį dydį reikėtų pakoreguoti, kad būtų atsižvelgta į visų eksportuojančių bendrovių pajėgumų naudojimo koeficientus. Komisija nustatė bendras atrinktų Kinijos gamintojų darbo sąnaudas remdamasi Malaizijoje nustatytomis valandinėmis darbo sąnaudomis, padaugintomis iš darbo valandų, susijusių su SMSV ir įvairių jos produktų gamyba, skaičiaus, kaip nurodyta ir patikrinta kiekvieno atrinkto eksportuojančio gamintojo atveju. Todėl Komisija tinkamai atsižvelgė į kiekvieno atskiro eksportuojančio gamintojo faktines darbo valandas, taigi ir į pajėgumų naudojimą. Taigi tolesnis darbo sąnaudų lyginamojo dydžio koregavimas remiantis ribotomis darbo laiko normomis yra nepagrįstas.

(129)

Galiausiai „Yunhe“ tvirtino, kad, atsižvelgiant į skirtingas Malaizijos ir Kinijos elektros energijos gamybos struktūras, kadangi Malaizijos energijos gamyba yra labiau priklausoma nuo gamtinių dujų (kurių kaina didėja) nei Kinija, elektros energijos sąnaudų lyginamojo dydžio sumažinimas yra pagrįstas.

(130)

Atlikdama šį tyrimą Komisija nustatė, kad dideli iškraipymai pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalį turėjo įtakos Kinijos suvirinimo vielos pramonei, taip pat ir energetikos sektoriuje (žr. 3.2.1 skirsnį). Todėl Komisija nemanė, kad būtų tinkama naudoti Kinijos vidaus rinkos kainas ir sąnaudas (įskaitant bet kokius lyginamųjų kainų koregavimus, kad jos faktiškai atspindėtų vidaus rinkos kainas), o elektros energijos sąnaudos buvo apskaičiuotos remiantis kaina Malaizijoje, kuri šioje byloje laikoma tipiška šalimi.

(131)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(132)

Pirmiausia Komisija nustatė neiškraipytas gamybos sąnaudas. Komisija pridėjo neiškraipytas vieneto sąnaudas prie faktinio suvartojimo pagal atskirus bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų gamybos veiksnius. Šie suvartojimo rodikliai buvo patikrinti per tikrinamąjį vizitą. Komisija padaugino panaudos koeficientus iš neiškraipytų vieneto sąnaudų, nustatytų tipiškoje šalyje, kaip aprašyta 3.2.4.1 skirsnyje. Nustačiusi neiškraipytas produkto gamybos sąnaudas Komisija pridėjo gamybos pridėtines išlaidas, kaip nurodyta 118 konstatuojamojoje dalyje.

(133)

Prie gamybos sąnaudų, nustatytų, kaip aprašyta ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje, Komisija pridėjo „Kiswel“ PBA išlaidas ir pelną, kaip paaiškinta 119 konstatuojamojoje dalyje. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštos ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtos PBA išlaidos sudarė 12,6 %. Parduotų prekių sąnaudų procentine dalimi išreikštas ir prie neiškraipytų gamybos sąnaudų pridėtas pelnas sudarė 5,6 %.

(134)

Tuo remdamasi Komisija pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 6a dalies a punktą apskaičiavo kiekvienos rūšies produkto normaliąją vertę, remdamasi gamintojo kainomis EXW sąlygomis.

(135)

Atrinkti eksportuojantys gamintojai nagrinėjamąjį produktą eksportavo tiesiogiai nepriklausomiems pirkėjams Sąjungoje. Taigi pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 8 dalį šių dviejų grupių eksporto kaina buvo už eksportui į Sąjungą parduotą nagrinėjamąjį produktą faktiškai sumokėta arba mokėtina kaina.

(136)

Pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad Komisija turi teisingai palyginti normaliąją vertę ir eksporto kainą tuo pačiu prekybos lygiu ir atsižvelgti į veiksnių, turinčių įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(137)

Atrinktų eksportuojančių gamintojų normalioji vertė ir eksporto kaina buvo lyginamos remiantis gamintojo kainomis EXW sąlygomis. Kaip paaiškinta toliau, prireikus normalioji vertė ir eksporto kaina buvo koreguojamos siekiant, kad: i) jos labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį ir ii) būtų atsižvelgta į įvairius veiksnių, kurie, kaip teigiama ir įrodyta, turėjo įtakos kainoms ir kainų palyginamumui, skirtumus.

(138)

Kaip paaiškinta 131 konstatuojamojoje dalyje, normalioji vertė buvo nustatyta gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygiu, naudojant gamybos sąnaudas kartu su PBA išlaidų ir pelno sumomis, kurios laikytos pagrįstomis esant tokiam prekybos lygiui. Todėl normaliosios vertės nereikėjo koreguoti, kad ji labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis lygį.

(139)

Komisija nenustatė jokių priežasčių, dėl kurių būtų reikėję pakoreguoti normaliąją vertę, ir nė vienas atrinktas eksportuojantis gamintojas nepaprašė atlikti tokių korekcijų.

(140)

Siekiant, kad eksporto kaina labiau atitiktų gamintojo kainų EXW sąlygomis prekybos lygį, buvo atlikti koregavimai atsižvelgiant į frachto, draudimo, aptarnavimo, krovos ir papildomas išlaidas.

(141)

Be tiesioginio pardavimo, vienas iš „Juli“ grupės gamintojų taip pat pardavinėjo nagrinėjamąjį produktą per kitą susijusį grupės gamintoją. Komisija nustatė, kad susijusi bendrovė vykdė funkcijas, panašias į komisinių pagrindu dirbančio agento funkcijas. Šis subjektas veikė kartu su eksportuojančio gamintojo pardavimo skyriumi ir už savo paslaugas gavo antkainį. Tuo tarpu eksportuojantis gamintojas taip pat pardavinėjo produktą tiesiogiai į Sąjungą, pasitelkdamas savo eksporto departamentą.

(142)

Šių sandorių eksporto kaina buvo pakoreguota pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalies i punktą, atėmus atitinkamas parduodančio subjekto PBA išlaidas ir pagrįstą pelną. Remiantis bendradarbiaujančių nesusijusių importuotojų pateikta informacija, nustatytas 3 % pelnas.

(143)

Koreguojant atsižvelgta į toliau nurodytus veiksnius, turinčius įtakos kainoms ir kainų palyginamumui: kredito išlaidas, banko mokesčius ir pakavimo išlaidas.

(144)

Vertindama atrinktus bendradarbiaujančius eksportuojančius gamintojus Komisija palygino kiekvienos rūšies panašaus produkto vidutinę svertinę normaliąją vertę su atitinkamos rūšies nagrinėjamojo produkto vidutine svertine eksporto kaina, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 ir 12 dalyse.

(145)

Neatrinktiems bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams vidutinį svertinį dempingo skirtumą Komisija apskaičiavo pagal pagrindinio reglamento 9 straipsnio 6 dalį. Taigi, tas skirtumas buvo nustatytas remiantis atrinktiems eksportuojantiems gamintojams nustatytais skirtumais, neatsižvelgiant į eksportuojantiems gamintojams, kuriems nustatyti nuliniai arba de minimis dempingo skirtumai, skirtumus ir pagrindinio reglamento 18 straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis nustatytus skirtumus.

(146)

Visiems kitiems Kinijos eksportuojantiems gamintojams Komisija dempingo skirtumą nustatė pagal pagrindinio reglamento 18 straipsnį remdamasi turimais faktais. Šiuo tikslu Komisija nustatė eksportuojančių gamintojų bendradarbiavimo lygį. Bendradarbiavimo lygis – bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksporto į Sąjungą apimtis, išreikšta viso importo iš nagrinėjamosios šalies į Sąjungą per tiriamąjį laikotarpį dalimi, nustatyta remiantis Eurostato skelbiamais statistiniais duomenimis.

(147)

Šioje byloje bendradarbiavimo lygis yra aukštas, nes bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų eksportas sudarė daugiau kaip 90 % viso importo per tiriamąjį laikotarpį. Tuo remdamasi Komisija nusprendė nebendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams nustatyti dempingo skirtumą pagal didžiausią individualiai nagrinėtai atrinktai bendradarbiaujančiai bendrovei nustatytą dempingo skirtumą.

(148)

Procentais išreikšti CIF kainos Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą laikinieji dempingo skirtumai yra tokie:

(149)

Remiantis turima informacija, panašų produktą tiriamuoju laikotarpiu Sąjungoje gamino 18 gamintojų. Jie sudaro Sąjungos pramonę, kaip nustatyta pagrindinio reglamento 4 straipsnio 1 dalyje.

(150)

Remiantis Sąjungos pramonei nusiųsto makroekonominių duomenų klausimyno (toliau – makroekonominių duomenų klausimynas) atsakymais nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos gamybos apimtis buvo maždaug 260 995 tonos.

(151)

Kaip nurodyta 9 konstatuojamojoje dalyje, visi trys atrinkti Sąjungos gamintojai pagamino 16 % viso Sąjungoje pagaminamo panašaus produkto.

(152)

Sąjungos suvartojimą Komisija nustatė remdamasi patikrintais skundo pateikėjo pateiktais makroekonominių duomenų klausimyno atsakymais ir Eurostato duomenimis.

(153)

Kaip pasiūlė skundo pateikėjas (84), Eurostato importo apimtis ir vertė buvo sumažintos 5 %, kad būtų atsižvelgta į silikomanganinę vielą, kuri gali būti importuojama pagal KN kodą 7229 2000, tačiau nėra tiriamasis produktas.

(154)

Sąjungos suvartojimo raida:

2 lentelė

Sąjungos suvartojimas (tonomis)

(155)

Sąjungos suvartojimas nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %, nes antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje, ekonominiu požiūriu sudėtingomis sąlygomis daugelio Sąjungos sektorių gamybos pramonei sumažinus savo veiklos apimtis, šiek tiek sumažėjo paklausa.

(156)

Importo apimtį Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis, pakoreguotais 5 %, kaip paaiškinta 153 konstatuojamojoje dalyje. Importo rinkos dalis buvo nustatyta remiantis suvartojimo procentine dalimi, kaip parodyta 2 lentelėje.

(157)

Importo iš Kinijos į Sąjungą raida:

3 lentelė

Importo kiekis (tonomis) ir rinkos dalis

(158)

Importo iš Kinijos apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo, nepaisant to, kad Sąjungos suvartojimas mažėjo. Todėl Kinijos kilmės importo rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo nuo 16 % iki 27 %.

(159)

Komisija importo kainas nustatė remdamasi Eurostato duomenimis. Priverstinis kainų mažinimas dėl importo buvo nustatytas remiantis patikrintais atrinktų Kinijos eksportuojančių gamintojų ir atrinktų Sąjungos gamintojų kainų duomenimis.

(160)

Importo iš Kinijos į Sąjungą vidutinės svertinės kainos raida:

4 lentelė

Importo kainos (EUR/t)

(161)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu importo iš Kinijos kainos labai sumažėjo, o 2022–2023 m. sumažėjo trečdaliu. Nors 2024 m. kainos išliko palyginti stabilios, per TL jos sumažėjo dar 7 procentiniais punktais.

(162)

Priverstinį kainų mažinimą per tiriamąjį laikotarpį Komisija nustatė lygindama:

(163)

Lygintos to paties prekybos lygio sandorių kiekvienos rūšies produkto kainos, kurios prireikus buvo tinkamai pakoreguotos ir apskaičiuotos atėmus lengvatas ir nuolaidas. Palyginus gautas rezultatas išreikštas atrinktų Sąjungos gamintojų teorinės apyvartos tiriamuoju laikotarpiu procentine dalimi. Nustatyta, kad importo iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos rinkoje priverstinio kainų mažinimo vidutinis svertinis skirtumas buvo 43,2–52,0 %. Nustatyta, kad dėl 100 % tiriamojo produkto importo apimties buvo priverstinai mažinamos Sąjungos pramonės kainos.

(164)

Be to, Komisija nustatė, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu kainos buvo slopinamos, o kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais kainos buvo smukdomos. Visais nagrinėjamojo laikotarpio metais dempingo kaina į Sąjungą importuojami produktai buvo parduodami mažesnėmis nei Sąjungos pramonės gamybos sąnaudos kainomis.

(165)

Minėto importo dempingo kaina taip pat nuolat mažėjo. Kadangi rinkoje buvo visada pigesnių dempingo kaina importuojamų produktų ir kadangi dėl tokio importo nuolat mažėjo rinkos dalis, Sąjungos gamintojai jokiais nagrinėjamojo laikotarpio metais negalėjo nustatyti tokių kainų arba jas padidinti tiek, kad jos būtų didesnės už gamybos sąnaudas. Priešingai, Sąjungos gamintojai buvo priversti toliau mažinti kainas, kad išlaikytų bent tam tikrą rinkos dalį.

(166)

Kaip parodyta 8 lentelėje, Sąjungos pramonės kainų sumažėjimas, palyginti su ankstesniais metais, buvo daug didesnis nei nuosaikesnis gamybos sąnaudų sumažėjimas. Nuo 2023 m. iki tiriamojo laikotarpio Sąjungos gamintojai buvo priversti mažinti savo kainas tiek, kad jos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, todėl jų padėtis buvo nuostolinga.

(167)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį nagrinėjant importo dempingo kaina poveikį Sąjungos pramonei buvo įvertinti visi ekonominiai rodikliai, nagrinėjamuoju laikotarpiu turėję įtakos Sąjungos pramonės padėčiai.

(168)

Kaip minėta 9 konstatuojamojoje dalyje, nustatant galimą žalą Sąjungos pramonei buvo atlikta atranka.

(169)

Siekdama nustatyti žalą Komisija atskirai nagrinėjo makroekonominius ir mikroekonominius žalos rodiklius. Makroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi makroekonominių duomenų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis. Šie duomenys buvo susiję su visais Sąjungos gamintojais.

(170)

Mikroekonominius rodiklius Komisija vertino remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų klausimyno atsakymuose pateiktais duomenimis.

(171)

Nustatyta, kad abu duomenų rinkiniai atspindi Sąjungos pramonės ekonominę padėtį.

(172)

Makroekonominiai rodikliai: gamyba, gamybos pajėgumai, pajėgumų naudojimas, pardavimo apimtis, rinkos dalis, augimas, užimtumas, našumas, dempingo skirtumo dydis ir atsigavimas nuo buvusio dempingo.

(173)

Mikroekonominiai rodikliai: vidutinės vieneto kainos, vieneto sąnaudos, darbo sąnaudos, atsargos, pelningumas, pinigų srautas, investicijos, investicijų grąža ir pajėgumas padidinti kapitalą.

(174)

Visos Sąjungos gamybos, gamybos pajėgumų ir pajėgumų naudojimo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Gamyba, gamybos pajėgumai ir pajėgumų naudojimas

(175)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu gamyba, kaip ir suvartojimas, Sąjungoje sumažėjo 11 procentinių punktų. 2022–2023 m. Sąjungos pramonė padidino gamybos pajėgumus, nes buvo atidaryta dar viena gamykla Portugalijoje. Tačiau tais pačiais metais buvo uždaryta viena gamykla Italijoje.

(176)

Kadangi gamyba sumažėjo, o pajėgumai padidėjo, Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimas taip pat sumažėjo.

(177)

Sąjungos pramonės parduoto kiekio ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

6 lentelė

Parduotas kiekis ir rinkos dalis

(178)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės Sąjungos rinkoje parduotas kiekis akivaizdžiai sumažėjo, o didžiausias sumažėjimas užfiksuotas 2022–2023 m. Nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimo sumažėjimas (–20 %) buvo gerokai didesnis nei suvartojimo sumažėjimas (–9 %) ir jis buvo susijęs su padidėjusia importo iš Kinijos skverbtimi į Sąjungos rinką (žr. 3 lentelę). Dėl tos pačios priežasties Sąjungos pramonė taip pat prarado 9 procentinius punktus rinkos dalies, kurią perėmė Kinijos kilmės importas.

(179)

Kaip paaiškinta pirmiau, Sąjungos suvartojimas sumažėjo nuosaikiau (nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 9 %). Tačiau Sąjungos pramonės veiklos rezultatų pablogėjimas buvo daug akivaizdesnis.

(180)

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %, o rinkos dalis sumažėjo 9 procentiniais punktais. Priešingai, importo iš Kinijos dempingo kaina apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 54 %, o rinkos dalis padidėjo nuo 16 % iki 27 % (t. y. +70 %).

(181)

Nors 2023 m. Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai šiek tiek padidėjo, taip atsitiko dėl to, kad buvo atidaryta tik viena gamykla, t. y. įgyvendintas projektas, kuris buvo pradėtas dar prieš tai, kai rinkai pradėjo daryti poveikį dėl importo dempingo kaina atsiradę iškraipymai.

(182)

Kaip parodyta 11 lentelėje, 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės investicijų lygis taip pat smarkiai sumažėjo, nes jos veikla tapo vis nuostolingesnė.

(183)

Tačiau, nepaisant didėjančių nuostolių (žr. 11 lentelę), Sąjungos pramonei kurį laiką pavyko išlaikyti stabilią darbo jėgą (žr. 7 lentelę). Tačiau jei nepalankios rinkos sąlygos tęsis, manoma, kad darbo jėga sumažės.

(184)

Atsižvelgdama į visus šiuos elementus, visų pirma į daug didesnį pardavimo apimties ir rinkos dalių sumažėjimą nei pastebėtas rinkos sumažėjimas, Komisija padarė išvadą, kad Sąjungos pramonė mažėjo, todėl jai buvo padaryta žala.

(185)

Užimtumo ir našumo raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

7 lentelė

Užimtumas ir našumas

(186)

Sąjungos pramonė nagrinėjamuoju laikotarpiu sugebėjo išlaikyti stabilų užimtumo lygį, kuris, palyginti su 2022 m., šiek tiek padidėjo. Šį padidėjimą daugiausia lėmė tai, kad, kaip minėta 175 konstatuojamojoje dalyje, buvo atidaryta viena nauja gamykla. Tačiau, sumažėjus gamybos apimčiai, sumažėjo našumas.

(187)

Visi dempingo skirtumai gerokai viršijo de minimis lygį. Atsižvelgiant į importo iš Kinijos apimtį ir kainas, dempingo skirtumų dydžio poveikis Sąjungos pramonei buvo reikšmingas.

(188)

Tai pirmas antidempingo tyrimas dėl nagrinėjamojo produkto. Taigi neturima duomenų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti galimo buvusio dempingo poveikį.

(189)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje vidutinių svertinių vieneto kainų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

8 lentelė

Pardavimo kainos Sąjungoje

(190)

Iš atrinktų Sąjungos gamintojų duomenų matyti, kad gamybos sąnaudos šiek tiek sumažėjo, daugiausia dėl sumažėjusių energijos ir žaliavų sąnaudų.

(191)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimo kainos Sąjungoje. Tačiau kainų sumažėjimas (–19 %) buvo daug didesnis nei gamybos sąnaudų sumažėjimas (–5 %) ir iš tiesų jis buvo susijęs su didėjančiu importu iš Kinijos vis mažesnėmis kainomis.

(192)

Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos gamintojai negalėjo kompensuoti savo gamybos sąnaudų pardavimo Sąjungoje pajamomis.

(193)

Atrinktų Sąjungos gamintojų vidutinių darbo sąnaudų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

9 lentelė

Vieno darbuotojo vidutinės darbo sąnaudos

(194)

Atrinktų Sąjungos gamintojų darbo sąnaudos nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabilios ir nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo 5 procentiniais punktais, nes padidėjo vieno iš atrinktų Sąjungos gamintojų mokamas darbo užmokestis.

(195)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargų raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

10 lentelė

Atsargos

(196)

Atrinktų Sąjungos gamintojų atsargos 2022–2024 m. padidėjo, o tiriamuoju laikotarpiu sumažėjo.

(197)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu šio pramonės sektoriaus laikotarpio pabaigos atsargos nebuvo neįprastai didelės ir sudarė nuo 4 % iki 8 % gamybos apimties.

(198)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumo, pinigų srauto, investicijų ir investicijų grąžos raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

11 lentelė

Pelningumas, pinigų srautas, investicijos ir investicijų grąža

(199)

Komisija atrinktų Sąjungos gamintojų pelningumą nustatė panašaus produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje grynąjį pelną neatskaičius mokesčių išreiškusi šio pardavimo apyvartos procentine dalimi.

(200)

Nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje atrinkti gamintojai gavo šiokį tokį pelną, tačiau 2023 m. jie pasiekė nenuostolingumo lygį, o 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu jų padėtis buvo nuostolinga. 2023–2024 m. jų padėtis labai pablogėjo – nagrinėjamojo laikotarpio pabaigoje nuostoliai sudarė 7,8 %, nes jie nebegalėjo padengti savo gamybos sąnaudų pardavimo kainomis, kurios kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais buvo mažinamos (žr. 8 lentelę).

(201)

Grynasis pinigų srautas yra Sąjungos gamintojų pajėgumas patiems finansuoti savo veiklą. 2022–2023 m. šis rodiklis sumažėjo daugiau kaip 50 %, o 2024 m. ir tiriamuoju laikotarpiu pinigų srautas tapo neigiamas dėl mažėjančių pajamų. Nuo 2024 m. iki tiriamojo laikotarpio pabaigos pinigų srautas šiek tiek padidėjo, tačiau tebebuvo neigiamas.

(202)

Atrinkti Sąjungos gamintojai galėjo investuoti į savo veiklą nagrinėjamuoju laikotarpiu, nors sumos, kurias jie galėjo investuoti, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, nes sumažėjo jų pajamos ir pinigų srautas tapo neigiamas, o dėl visų šių aplinkybių taip pat buvo apribotos jų galimybės padidinti kapitalą. Bendros investicijos tiriamuoju laikotarpiu sudarė 45 % 2022 m. investicijų.

(203)

Atsižvelgiant į ryšį tarp investicijų dydžio ir per tą laikotarpį patirtų nuostolių, investicijų grąža sumažėjo dėl didėjančių nuostolių ir mažėjančių investicijų.

(204)

Atrinktų Sąjungos gamintojų galimybėms padidinti kapitalą labai neigiamą poveikį padarė mažėjantis pelningumas ir neigiamas pinigų srautas.

(205)

4.2–4.5 skirsniuose Komisija pateikė atrinktų Sąjungos gamintojų ir visos Sąjungos pramonės pateiktus duomenis, kuriuos Komisija patikrino atlikdama tyrimą.

(206)

Duomenys buvo surinkti, kad Komisija galėtų nuspręsti, ar galima laikyti, kad nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta žala. Jei Sąjungos pramonei buvo padaryta žala, Komisija priims sprendimą dėl žalos priežasties.

(207)

Pirma, iš 3 ir 4 lentelėse pateiktų duomenų matyti, kad importo iš Kinijos kiekis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 54 %, o jo kainos per tą patį laikotarpį sumažėjo 39 %.

(208)

Nagrinėjamuoju laikotarpiu kai kurių rodiklių tendencijos buvo teigiamos. Iš 5 lentelės matyti, kad visa Sąjungos pramonė sugebėjo padidinti savo gamybos pajėgumus, nors buvo atidaryta tik viena gamykla, kurios atidarymas jau buvo inicijuotas prieš tai, kai prasidėjo rinkos iškraipymai dėl Kinijos kilmės importo dempingo kaina.

(209)

Tačiau Sąjungos pramonė negalėjo pasinaudoti šiuo pajėgumų padidėjimu, nes jos gamybos apimtis toliau mažėjo ir nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %, o jos gebėjimas išlaikyti darbo jėgą neatsispindėjo gamybos apimties ar našumo padidėjime.

(210)

Bet kuriuo atveju kitų žalos rodiklių, visų pirma gamybos ir pardavimo apimties, rinkos dalies, pardavimo kainų ir pelningumo, tendencijos buvo akivaizdžiai neigiamos. Nepaisant nedidelio sąnaudų sumažėjimo, iki nagrinėjamojo laikotarpio pabaigos pramonė patyrė didelių nuostolių, nes buvo priversta pardavinėti mažesnėmis nei gamybos sąnaudos kainomis, kad galėtų išlaikyti bent dalį rinkos.

(211)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija šiame etape padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(212)

Pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 6 dalį Komisija nagrinėjo, ar dėl Kinijos importo dempingo kaina Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala. Remdamasi pagrindinio reglamento 3 straipsnio 7 dalimi Komisija taip pat nagrinėjo, ar tuo pat metu žala Sąjungos pramonei galėjo būti daroma ir dėl kitų žinomų veiksnių. Komisija užtikrino, kad žala, kuri galėjo būti padaryta dėl kitų veiksnių nei importas dempingo kaina iš Kinijos, nebūtų priskirta importui dempingo kaina. Šie veiksniai: importas iš kitų trečiųjų šalių ir Sąjungos pramonės eksportas.

(213)

Kaip parodyta 2 lentelėje, 2022 ir 2023 m. suvartojimas Sąjungoje buvo stabilus, 2024 m. sumažėjo 7 %, tiriamuoju laikotarpiu – dar 2 procentiniais punktais, o tai rodo, kad mažėjimas buvo nuosaikus.

(214)

Kaip matyti iš 5 lentelės, Sąjungos gamybos apimtis 2023 m. sumažėjo 5 procentiniais punktais, 2023 m. – dar 7 procentiniais punktais, o tiriamuoju laikotarpiu padidėjo vos 1 procentiniu punktu dėl taip pat nedidelio eksporto veiklos rezultatų pagerėjimo makrolygmeniu (85). Nagrinėjamuoju laikotarpiu bendra Sąjungos pramonės gamybos apimtis sumažėjo 11 %.

(215)

Pardavimo Sąjungos rinkai apimties sumažėjimas, kaip parodyta 6 lentelėje, buvo dar akivaizdesnis – kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais, t. y. nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio, iš viso sumažėjo 20 %, t. y. daugiau nei dvigubai, palyginti su Sąjungos suvartojimo sumažėjimu per tą patį laikotarpį. Sąjungos pramonės rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo nuo 74 % iki 65 %.

(216)

Tačiau importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuolat didėjo. Importo iš Kinijos apimtis padidėjo 54 %, vertinant absoliučiaisiais skaičiais, o jo rinkos dalis nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio padidėjo nuo 16 % iki 27 % (t. y. beveik +70 %).

(217)

Taigi Sąjungos gamintojų ir Kinijos importo pardavimo apimties ir rinkos dalies tendencijos yra visiškai atvirkštinės ir Sąjungos pramonė prarado 9 procentinius punktus rinkos dalies dėl importo iš Kinijos.

(218)

Šio importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat mažėjo ir buvo nuolat mažesnės už Sąjungos pramonės vidutines pardavimo kainas ir vidutines vieneto gamybos sąnaudas. Šis atotrūkis taip pat didėjo; nepaisant mažėjančių gamybos sąnaudų Sąjungoje, importo iš Kinijos kainos tiriamuoju laikotarpiu buvo 25 % mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas ir net 52 % mažesnės už sąnaudas.

(219)

Taigi dėl importo iš Kinijos buvo daromas didžiulis spaudimas Sąjungos gamintojų kainoms. Kaip nustatyta 163 konstatuojamojoje dalyje, tiriamuoju laikotarpiu dėl importo iš Kinijos Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai smarkiai mažinamos. Importo iš Kinijos kainos taip pat buvo gerokai mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės pardavimo kainas ir kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo.

(220)

Todėl Sąjungos gamintojai buvo priversti toliau mažinti savo kainas, tiek, kad jos buvo mažesnės už gamybos sąnaudas, todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu jie patyrė vis didesnių nuostolių. Taigi dėl importo dempingo kaina iš Kinijos buvo slopinamos ir smukdomos Sąjungos pramonės kainos.

(221)

Apibendrinant, tiek 2022 ir 2023 m., kai paklausa buvo stabili, tiek antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje, kai paklausa šiek tiek sumažėjo, importo dempingo kaina iš Kinijos apimtis toliau didėjo ir jis buvo parduodamas į Sąjungą mažėjančiomis kainomis, kurios buvo gerokai mažesnės už Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas. Tuo pat metu sumažėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis ir Sąjungos pramonė buvo priversta dar labiau mažinti savo kainas, kad išlaikytų bent dalį rinkos, ir patyrė vis didėjančių nuostolių.

(222)

Kaip aprašyta 4.2 skirsnyje, antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje Sąjungos suvartojimas sumažėjo. Tačiau Komisija nustatė, kad toks 9 % paklausos sumažėjimas buvo nedidelis ir dėl jo priežastinis ryšys nesusilpnėjo.

(223)

Bet kuriuo atveju Sąjungos pramonės pardavimo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo daug daugiau (–20 %), o importo iš Kinijos dempingo kaina apimtis padidėjo 57 %, nepaisant to, kad rinka mažėjo, ir jo rinkos dalis siekė 11 procentinių punktų (žr. 3 lentelę).

(224)

Be to, Sąjungos pramonės veiklos rezultatai pradėjo blogėti jau 2023 m., kai paklausa dar buvo stabili; Sąjungos pramonė 2022 m. veikė pelningai, o 2023 m. jau tik šiek tiek viršijo nenuostolingumo lygį.

(225)

Importo iš kitų trečiųjų kiekio raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

12 lentelė

Importas iš trečiųjų šalių (tonomis)

(226)

Komisija nenustatė jokių įrodymų, kad Sąjungos pramonei padarytos žalos priežastis būtų buvęs importas iš kitų šalių. Vertinant pagal importo į Sąjungą iš kitų trečiųjų šalių (t. y. neįskaitant Kinijos) apimtį ir rinkos dalį, importas iš Turkijos buvo didžiausias. Tačiau kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais abu šie rodikliai mažėjo.

(227)

Vertinant importą iš Turkijos kartu su importu iš visų kitų trečiųjų šalių (išskyrus Kiniją), visas šis importas pagal kiekį ir rinkos dalį vis tiek buvo daug mažesnis nei importas iš Kinijos. Šio importo apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu nuosekliai mažėjo, jo rinkos dalis 2023 m. sumažėjo, o vėliau išliko stabili. Importas iš Kinijos taip pat perėmė 3 procentinius punktus kitų trečiųjų šalių importo rinkos dalies.

(228)

Nors šio importo kainos nagrinėjamuoju laikotarpiu taip pat sumažėjo, jos tebėra gerokai didesnės už importo iš Kinijos kainą, kaip nurodyta 4 lentelėje. Atsižvelgiant į šį faktą ir pirmiau aprašytas importo iš visų kitų trečiųjų šalių apimties ir rinkos dalies tendencijas, dėl šio importo negalėjo susilpnėti priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina iš Kinijos ir Sąjungos pramonei padarytos žalos.

(229)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

13 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksportas

(230)

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui kiekvienais nagrinėjamojo laikotarpio metais mažėjo, o nuo 2022 m. iki tiriamojo laikotarpio jis iš viso sumažėjo 44 %.

(231)

Nors atrinkti Sąjungos gamintojai prarado dalį savo eksporto, nustatyta, kad ši aplinkybė reikšmingai neprisidėjo prie Sąjungos pramonei padarytos žalos. Pardavimas eksportui sudarė apie 13 % viso Sąjungos pardavimo 2022 m. ir 10 % viso Sąjungos pardavimo tiriamuoju laikotarpiu.

(232)

Be to, iš patikrintų makroekonominių duomenų klausimyne pateiktų duomenų matyti, kad bendri Sąjungos pramonės eksporto rezultatai nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo stabilūs. Be to, Sąjungos gamintojams visais nagrinėjamojo laikotarpio metais, išskyrus 2024 m., eksporto rinkose pavyko užsitikrinti didesnę kainą nei Sąjungoje.

(233)

Nors Sąjungos SMSV paklausa antroje nagrinėjamojo laikotarpio pusėje šiek tiek sumažėjo, importo iš Kinijos apimtis ir rinkos dalis per šį laikotarpį didėjo Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies, kuri palaipsniui mažėjo, nenaudai. Sąjungos pramonė prarado 9 procentinius punktus rinkos dalies, kuriuos visus perėmė Kinijos kilmės importas.

(234)

Toks importas iš Kinijos į Sąjungą buvo vykdomas kainomis, dėl kurių buvo priverstinai mažinamos Sąjungos kainos ir kurios buvo gerokai mažesnės už jos gamybos sąnaudas, todėl kainos buvo slopinamos ir smukdomos. Dėl importo iš Kinijos dempingo kaina mažėjo Sąjungos pramonės pelningumas, o ji nagrinėjamojo laikotarpio pradžioje jau tik šiek tiek viršijo nenuostolingumo lygi.

(235)

Nenustatyta jokių kitų veiksnių, kurie darytų Sąjungos pramonei tokią žalą. Komisija nustatė visų žinomų veiksnių poveikį Sąjungos pramonės padėčiai ir jį atskyrė nuo importo dempingo kaina žalingo poveikio. Sąjungos pramonės suvartojimo sumažėjimo, importo iš kitų trečiųjų šalių ir eksporto veiklos rezultatų poveikis neigiamiems Sąjungos pramonės pokyčiams, susijusiems su sumažėjusia pardavimo apimtimi, kainomis ir mažėjančiu pelningumu, buvo nedidelis, jei jis iš viso buvo.

(236)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, šiame etape Komisija padarė išvadą, kad materialinė žala Sąjungos pramonei buvo padaryta dėl importo iš Kinijos dempingo kaina ir kad dėl kitų veiksnių, vertintų atskirai arba bendrai, priežastinis ryšys tarp importo dempingo kaina ir materialinės žalos nesusilpnėjo. Žala padaryta daugiausia dėl prarastos rinkos dalies, kainų slopinimo ir smukdymo bei mažėjančio pelningumo.

(237)

Šioje byloje skundo pateikėjai tvirtino, kad esama su žaliavomis susijusių iškraipymų, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį. Todėl, siekdama atlikti tinkamo priemonių lygio vertinimą, Komisija pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį pirmiausia nustatė muito dydį, būtiną Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, jeigu nebūtų iškraipymų. Tada ji ištyrė, ar atrinktų eksportuojančių gamintojų dempingo skirtumas būtų didesnis už jų žalos skirtumą (žr. 247 ir 248 konstatuojamąsias dalis).

(238)

Žala būtų pašalinta, jei Sąjungos pramonė galėtų gauti tikslinį pelną parduodama už tikslinę kainą, kaip ji suprantama pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c ir 2d dalis.

(239)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2c dalį, siekdama nustatyti tikslinį pelną, Komisija atsižvelgė į šiuos veiksnius: pelningumą prieš padidėjant importui iš tiriamosios šalies, pelningumą, kuris yra būtinas visoms sąnaudoms ir investicijoms, taip pat mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) ir inovacijų išlaidoms padengti, ir pelningumą, kurio galima tikėtis įprastomis konkurencijos sąlygomis. Toks pelno dydis turėtų būti ne mažesnis nei 6 %.

(240)

Pirmiausia Komisija nustatė bazinį pelną, padengiantį visas sąnaudas įprastomis konkurencijos sąlygomis. Atrinkti Sąjungos gamintojai įrodė, kad įprastomis konkurencijos sąlygomis jie gali gauti 7,5 % pelną. Konkrečiai, Sąjungos gamintojai pateikė patikimus duomenis, iš kurių matyti SMSV pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungoje pelningumas iki importo iš nagrinėjamosios šalies padidėjimo 2021 m.

(241)

Tuo remiantis, minėtą 7,5 % pelno dydį pridėjus prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu apskaičiuota nežalinga kaina.

(242)

ES pramonė pateikė įrodymų, kad jos investicijų, mokslinių tyrimų ir plėtros (MTP) bei inovacijų lygis nagrinėjamuoju laikotarpiu įprastomis konkurencijos sąlygomis būtų buvęs didesnis. Komisija patikrino šią informaciją, išnagrinėjusi dokumentus, susijusius su įmonių investicijų planais, konkretaus turto pirkimo kaina ir nusidėvėjimo grafikais, susitarimais su energijos tiekėjais ir kt. Nustatyta, kad Sąjungos pramonės tvirtinimai yra pagrįsti. Siekdama, kad tai būtų atspindėta tiksliniame pelne, Komisija apskaičiavo investicijų, MTP ir inovacijų (toliau – IMI) išlaidų įprastomis konkurencijos sąlygomis skirtumą, kaip nurodė Sąjungos pramonė ir patikrino Komisija, atsižvelgdama į faktines IMI išlaidas nagrinėjamuoju laikotarpiu. Šis skirtumas, išreikštas apyvartos procentine dalimi, siekė [0–2%]. Ši procentinė dalis buvo pridėta prie 241 konstatuojamojoje dalyje nurodytos nežalingos kainos.

(243)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2d dalį Komisija atliko galutinį veiksmą ir įvertino, kokias būsimas sąnaudas, susijusias su daugiašaliais aplinkos susitarimais ir jų protokolais, kurių šalis yra Sąjunga, bei Ia priede išvardytomis TDO konvencijomis, Sąjungos pramonė patirs priemonės taikymo laikotarpiu pagal 11 straipsnio 2 dalį. Remdamasi atrinktų Sąjungos gamintojų pateiktais įrodymais, Komisija nustatė vieno Sąjungos gamintojo papildomas išlaidas, iš kurių buvo matyti, kad jis patirs tokių išlaidų, iš kurių išskaičiavo faktines atitinkamo gamintojo atitikties tokioms konvencijoms užtikrinimo išlaidas tiriamuoju laikotarpiu, ir gavo [0–10] EUR už toną.

(244)

Tuo remdamasi Komisija apskaičiavo Sąjungos pramonei nežalingą panašaus produkto kainą – nuo 1 708 iki 4 348 EUR už toną, prie atrinktų Sąjungos gamintojų gamybos sąnaudų tiriamuoju laikotarpiu pridėjusi pirmiau minėtą tikslinį pelno dydį pagal kiekvieną rūšį ir tada pridėjusi koregavimus pagal 7 straipsnio 2d dalį.

(245)

Tuomet Komisija, remdamasi atrinktų Kinijos bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų vidutinės svertinės importo kainos, nustatytos skaičiuojant priverstinį kainų mažinimą, palyginimu su atrinktų Sąjungos gamintojų tiriamuoju laikotarpiu Sąjungos rinkoje parduoto panašaus produkto nežalinga vidutine svertine kaina, nustatė žalos skirtumą. Taip palyginus gautas skirtumas išreikštas vidutinės svertinės CIF importo vertės procentine dalimi.

(246)

Žalos pašalinimo lygis kitoms bendradarbiaujančioms bendrovėms ir visam kitam Kinijos kilmės importui apibrėžiamas taip pat kaip dempingo skirtumas toms bendrovėms ir importui.

(247)

Kaip paaiškinta pranešime apie inicijavimą, skundo pateikėjas pateikė Komisijai pakankamai įrodymų, kad nagrinėjamojoje šalyje esama žaliavų rinkos iškraipymų, susijusių su tiriamuoju produktu. Todėl, atliekant tyrimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2a dalį, buvo nagrinėjami įtariami iškraipymai siekiant nustatyti, ar (jei aktualu) žalai pašalinti pakaktų už dempingo skirtumą mažesnio muito.

(248)

Tačiau, kadangi žalai pašalinti tinkami skirtumai yra didesni už dempingo skirtumus, Komisija nusprendė, kad šiame etape padaryti išvadų dėl šio prašymo nereikia.

(249)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus laikinuosius antidempingo muitus:

(250)

Nusprendusi taikyti pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį, Komisija nagrinėjo, ar, nepaisant išvados dėl žalingo dempingo, galima padaryti aiškią išvadą, kad šiuo atveju priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos interesų pagal pagrindinio reglamento 21 straipsnį. Nustatant Sąjungos interesus įvertinti visi susiję interesai, įskaitant Sąjungos pramonės, jos tiekėjų, taip pat SMSV importuotojų ir naudotojų interesus.

(251)

Remiantis turima informacija, Sąjungos pramonę sudaro 18 gamintojų, kurių pardavimas ir rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo, o tai padarė neigiamą poveikį jos pelningumui, investicijoms, gebėjimui padidinti kapitalą ir užimtumui. Šiame etape Komisija padarė išvadą, kad dėl importo dempingo kaina iš nagrinėjamosios šalies Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala.

(252)

Gali būti, kad, nenustačius laikinųjų priemonių, dėl importo dempingo kaina susidariusio spaudimo mažinti kainas, prarastos rinkos dalies ir susikaupusių nuostolių Sąjungos pramonė bus priversta uždaryti gamyklas ir atleisti darbuotojus. Tačiau numatoma, kad nustačius laikinąsias antidempingo priemones Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir kainos Sąjungos rinkoje padidės, todėl padidės šios pramonės pelningumas ir kiti finansiniai rodikliai ir taip bus išvengta gamyklų veiklos nutraukimo.

(253)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad priemonių nustatymas atitinka Sąjungos pramonės interesus.

(254)

Trys nesusiję importuotojai bendradarbiavo atliekant šį tyrimą ir pateikė klausimyno atsakymus, kurie šiame etape nebuvo patikrinti. Tačiau net iš tokių nepatikrintų duomenų buvo matyti, kad suvirinimo vielos importas sudaro penktadalį ar mažiau visos jos apyvartos. Visi šie importuotojai tiriamuoju laikotarpiu taip pat veikė pelningai.

(255)

Be to, didelis šių bendrovių perparduodamos SMSV kiekis taip pat buvo perkamas iš Sąjungos pramonės. Pažymėtina ir tai, kad esama pakankamai kitų trečiųjų šalių kilmės suvirinimo vielos šaltinių, iš kurių taip pat galima importuoti į Sąjungos rinką. Todėl net pagal labai mažai tikėtiną scenarijų, pagal kurį importas iš Kinijos visiškai išnyktų iš rinkos, šie importuotojai vis tiek galėtų toliau plėtoti pelningą verslą.

(256)

Komisija padarė išvadą, kad muitai veikiausiai neturės didelio neigiamo poveikio Sąjungos importuotojams ir prekiautojams.

(257)

Nė vienas naudotojas nepareiškė prieštaravimo dėl šio tyrimo ar galimų priemonių. Remiantis Sąjungos gamintojų pateikta informacija, jų pirkėjai daugiausia yra didelės statybos bendrovės ir mašinų bei transporto priemonių gamintojai, didelės bendrovės, veikiančios didelės pridėtinės vertės pramonės šakose, kuriose suvirinimo viela sudaro tik nedidelę sąnaudų dalį.

(258)

Atsižvelgdama į tai ir į aplinkybę, kad nė vienas naudotojas nepranešė apie save ir nepareiškė noro dalyvauti šiame tyrime, galima daryti išvadą, kad galimi muitai Kinijos kilmės SMSV jiems nėra aktualūs. Todėl Komisija padarė išvadą, kad šios priemonės neturės neigiamo poveikio naudotojams.

7.4.   Sąjungos pramonės tiekėjų interesai

(259)

Kita vertus, aštuoni Sąjungos pramonės tiekėjai, Sąjungos gamintojams tiekiantys žaliavas, vartojamąsias priemones arba mašinas, pareiškė pritariantys šiai bylai ir, jeigu dempingas bus nustatytas, taisomųjų priemonių nustatymui. Vokietijos SMSV pramonei skirtų vartojamųjų priemonių gamintojų asociacija taip pat pareiškė pritarianti šiai bylai.

(260)

Šios šalys nurodė, kad SMSV importas iš Kinijos nesąžiningomis kainomis daro neigiamą poveikį ir jų verslui, nes dėl sudėtingos Sąjungos pramonės padėties mažėja jų produktų užsakymai.

(261)

Todėl Komisija padarė išvadą, kad muitų nustatymas atitiktų Sąjungos SMSV pramonės tiekėjų interesus.

(262)

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad šiuo tyrimo etapu nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamai Kinijos kilmės SMSV neatitiktų Sąjungos interesų.

(263)

Remiantis Komisijos padarytomis išvadomis dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų, turėtų būti nustatytos laikinosios priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(264)

Pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą mažesniojo muito taisyklę importuojamai Kinijos kilmės SMSV turėtų būti nustatytos laikinosios antidempingo priemonės. Komisija palygino žalos skirtumus ir dempingo skirtumus, o muitų dydis buvo nustatytas pagal mažesnįjį iš dempingo ir žalos skirtumų.

(265)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, laikinosios antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(266)

Šiame reglamente nurodytos individualios antidempingo muito normos bendrovėms nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl šios normos atitinka atliekant šį tyrimą nustatytą tų bendrovių padėtį. Šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamosios šalies kilmės nagrinėjamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys. Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, turėtų būti taikoma visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui nustatyta muito norma. Tokioms bendrovėms neturėtų būti taikomos jokios individualios antidempingo muito normos.

(267)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam nagrinėjamosios šalies kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(268)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualią antidempingo muito normą, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 3 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek privalo atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis mažesnės muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(269)

Jeigu nustačius susijusias priemones labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis, jeigu tenkinamos sąlygos, gali būti inicijuojamas priemonių vengimo tyrimas. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, nagrinėti, ar būtina panaikinti individualias muito normas ir nustatyti visos šalies mastu taikomą muitą.

(270)

Kaip minėta 4 konstatuojamojoje dalyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą nagrinėjamąjį produktą. Registravimas buvo vykdomas, kad būtų galima surinkti muitus atgaline data, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalyje.

(271)

Atsižvelgiant į pradiniu etapu nustatytus faktus importuojamų produktų registravimą reikėtų nutraukti.

(272)

Šiame tyrimo etape nėra priimtas joks sprendimas dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data.

(273)

Remdamasi pagrindinio reglamento 19a straipsniu Komisija pranešė suinteresuotosioms šalims apie planuojamą laikinųjų muitų nustatymą. Ši informacija taip pat paskelbta viešai Prekybos GD svetainėje. Suinteresuotosioms šalims buvo pasiūlyta per tris darbo dienas pateikti pastabas dėl konkrečiai joms atskleistų skaičiavimų tikslumo.

(274)

„Yunhe“ pateikė pastabų. Šios pastabos buvo susijusios ne su skaičiavimų aritmetiniu tikslumu, o su tariama klaida šios bendrovės pateiktuose pardavimo duomenyse, Komisijos taikyta metodika ir pakaitinių verčių nustatymu. Dar vienas neatrinktas eksportuojantis gamintojas pateikė pastabų, nesusijusių su skaičiavimais ir jų tikslumu. Į abi pastabas bus tinkamai atsižvelgta galutiniame etape.

(275)

Siekdama gero administravimo Komisija paragins suinteresuotąsias šalis per nustatytą terminą pateikti raštu pastabų ir (arba) prašymą išklausyti dalyvaujant Komisijai ir (arba) prekybos bylas nagrinėjančiam pareigūnui.

(276)

Išvados dėl laikinųjų muitų nustatymo yra preliminarios ir gali būti pakeistos galutiniame tyrimo etape,