(1)

2024 m. rugpjūčio 8 d. Europos Komisija (toliau – Komisija), remdamasi pagrindinio reglamento 5 straipsniu, inicijavo antidempingo tyrimą dėl tam tikrų importuojamų Egipto, Indijos, Japonijos ir Vietnamo (toliau – nagrinėjamosios šalys) kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno. Komisija Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje (2) paskelbė pranešimą apie inicijavimą (toliau – pranešimas apie inicijavimą).

(2)

Komisija tyrimą inicijavo gavusi 2024 m. birželio 24 d. Europos plieno gamintojų asociacijos (toliau – EUROFER arba skundo pateikėjas) pateiktą skundą. Skundas pateiktas Sąjungos tam tikrų plokščių karštojo valcavimo produktų iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno pramonės vardu, kaip nurodyta pagrindinio reglamento 5 straipsnio 4 dalyje. Skunde pateikta dempingo ir jo daromos materialinės žalos įrodymų, kurių pakako tyrimo inicijavimui pagrįsti.

(3)

Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2024/2719 (3) (toliau – registracijos reglamentas) nustatė reikalavimą registruoti tam tikrus importuojamus Egipto, Indijos, Japonijos ir Vietnamo kilmės plokščius karštojo valcavimo produktus iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno.

(4)

Pagal pagrindinio reglamento 19a straipsnį 2025 m. kovo 14 d. Komisija šalims pateikė siūlomų muitų santrauką ir išsamią informaciją apie dempingo skirtumų ir skirtumų, tinkamų Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti, apskaičiavimą. Suinteresuotosios šalys buvo paragintos per tris darbo dienas pateikti pastabų dėl skaičiavimų tikslumo. Komisija pastabų dėl skaičiavimų tikslumo negavo.

(5)

2025 m. balandžio 7 d. Komisija Įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/670 (4) (toliau – laikinasis reglamentas) tam tikriems importuojamiems Egipto, Japonijos ir Vietnamo kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams iš geležies, nelegiruotojo plieno ar kito legiruotojo plieno nustatė laikinuosius antidempingo muitus.

(6)

Atskleidus esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remiantis buvo nustatytas laikinasis antidempingo muitas, (toliau – pirminis faktų atskleidimas), skundo pateikėjai, t. y. eksportuojantys gamintojai „Daido Steel Co., Ltd.“ (toliau – „Daido“), „Formosa Ha Tinh Steel Corporation“ (toliau – FHS), „Al Ezz Dekheila Steel Company S.A.E“ (toliau – „Ezz Steel“), „Nippon Steel Corporation“ (toliau – „Nippon Steel“), „JFE Steel Corporation“ (toliau – JFE) ir „Hoa Phat Group“, taip pat Egipto vyriausybė ir Japonijos vyriausybė per laikinojo reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą raštu pateikė pastabų, kuriose išdėstė savo nuomonę dėl preliminarių išvadų.

(7)

Šalims, kurios to prašė, buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai su „Ezz Steel“, Egipto vyriausybe, „Nippon Steel“ ir Japonijos vyriausybe.

(8)

Komisija toliau rinko ir tikrino visą informaciją, kurią manė esant reikalingą galutinėms išvadoms padaryti. Priimdama galutines išvadas Komisija apsvarstė suinteresuotųjų šalių pateiktas pastabas ir, kai tinkama, patikslino savo negalutines išvadas.

(9)

Komisija visoms suinteresuotosioms šalims pranešė apie esminius faktus ir aplinkybes, kuriais remdamasi ji ketino nustatyti galutinį antidempingo muitą tam tikriems importuojamiems Egipto, Japonijos ir Vietnamo kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams (toliau – galutinis faktų atskleidimas). Visoms šalims buvo suteiktas laikotarpis, per kurį jos galėjo teikti pastabas dėl šio galutinio faktų atskleidimo.

(10)

Šalims, kurios to prašė, taip pat buvo suteikta galimybė būti išklausytoms. Buvo surengti klausymai su Egipto vyriausybe, „Ezz Steel“ (EZDK ir EFS), Japonijos vyriausybe ir „Nippon Steel“.

(11)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisijai pastabų pateikė „Daido“, FHS, „Hoa Phat Group“, „Nippon Steel“, JFE, Japonijos vyriausybė ir EUROFER.

(12)

Tam tikros „Nippon Steel“ pateiktos pastabos buvo priimtos ir tai turėjo įtakos šiam eksportuojančiam gamintojui ir neatrinktiems Japonijos bendradarbiaujantiems eksportuojantiems gamintojams apskaičiuotam žalos skirtumui. Nauji skirtumai buvo vėl atskleisti visoms šalims 2025 m. rugpjūčio 7 d. papildomame galutinio faktų atskleidimo dokumente ir joms buvo suteikta galimybė pateikti pastabų.. Pastabų negauta.

(13)

Po galutinio faktų atskleidimo Komisija nustatė, kad Sąjungos pramonės pardavimas susijusioms šalims neuždarojoje rinkoje buvo dvigubai įtrauktas į suvartojimo ir pardavimo duomenis, pateiktus bendrojo faktų atskleidimo dokumento 1, 3 ir 4 lentelėse. 2 ir 6 lentelėse apskaičiuotos importo iš nagrinėjamųjų šalių ir kitų trečiųjų šalių rinkos dalys buvo atitinkamai patikslintos. Šis pakeitimas neturi poveikio svarbioms tendencijoms, taigi ir galutinio faktų atskleidimo metu nustatytiems faktams. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad kai kurios vertės šiek tiek skyrėsi nuo kartu su galutiniais faktais atskleistų verčių, 2025 m. rugpjūčio 18 d. buvo paskelbtas papildomas galutinio faktų atskleidimo dokumentas, kuriuo suinteresuotosios šalys buvo informuotos apie šiuos patikslinimus. Atsižvelgiant į tyrimo laikotarpį, suinteresuotosioms šalims buvo suteikta galimybė per 2 dienas pateikti pastabų pagal pagrindinio reglamento 20 straipsnio 5 dalies paskutinį sakinį. Pastabų negauta.

(14)

Bendrovė „Formosa Ha Tinh Steel Corporation“ (toliau – FHS) tvirtino, kad Komisija tinkamai neišnagrinėjo jos tvirtinimų dėl procedūros, nes šie tvirtinimai viršijo pagrindinio reglamento 5 straipsnio 3 ir 7 dalyse ir PPO antidempingo susitarimo 5 straipsnio 5.2 ir 5.3 dalyse nustatytą pakankamų įrodymų reikalavimą. FHS nurodė šiuos tris aspektus: i) skunde nebuvo nurodyti pagrindiniai ekonominiai rodikliai, ii) nekonfidenciali versija buvo neišsami ir iii) Komisija neišnagrinėjo Sąjungos pramonės struktūrinių trūkumų, didėjančių dekarbonizacijos išlaidų ir rekordiškai aukštų elektros energijos kainų. FHS laikėsi nuomonės, kad kai kurie veiksniai, kuriuos Komisija nurodė skyriuje dėl priežastinio ryšio, patvirtino jos tvirtinimus, kad skundo pateikėjas neatitiko skunde nurodyto inicijavimo standarto. FHS tvirtino, kad Komisija pažeidė savo pareigą atlikti objektyvų tyrimą remiantis tiesioginiais įrodymais, nes procedūrinius įtarimus vertino atskirai, o skundo pateikėjų pateiktus įrodymus pažymėjo kaip „nepakankamus“, tinkamai neišnagrinėjusi nurodytų problemų. Šio eksportuojančio gamintojo inicijavimo metu pateikti tvirtinimai, kad nebuvo tiesioginių įrodymų, kuriais remiantis buvo galima inicijuoti tyrimą pagal PPO antidempingo susitarimo 5 straipsnio 5.2 ir 5.3 dalis, buvo išsamiai išnagrinėti laikinojo reglamento 12–18 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad aspektai, kurie, šio eksportuojančio gamintojo teigimu, buvo neišsamūs arba pateikti siekiant klaidingai parodyti faktinę Sąjungos pramonės padėtį, buvo tinkamai pagrįsti dokumentais laikinajame reglamente. Šie veiksniai ir rodikliai buvo susiję su šiais Sąjungos pramonės padėties aspektais:

(15)

Kaip minėta laikinojo reglamento 16 konstatuojamojoje dalyje, manyta, kad skundo suinteresuotosioms šalims susipažinti pateiktoje bylos versijoje buvo pateikti visi esminiai įrodymai ir nekonfidencialios duomenų, kurie pateikti konfidencialiai, santraukos, kad suinteresuotosios šalys galėtų naudotis savo teisėmis į gynybą viso tyrimo metu. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(16)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS pakartojo, kad jos nurodyti konkretūs pavyzdžiai, tokie kaip „nepateiktos PKN lentelės; autorių teisėmis apsaugoti rinkos tyrimai; neįskaitomi pajėgumų lapai)“, ir tai, kad nepateiktas pagrįstas paaiškinimas, kodėl šie elementai galėjo būti neatskleisti, pažeidė PPO ADS 6 straipsnį ir pagrindinio reglamento 19 straipsnio 2 dalį, tačiau nepateikė papildomų argumentų. Kadangi naujų elementų nepateikta ir kaip minėta 15 konstatuojamojoje dalyje, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(17)

Kadangi pastabų dėl atrankos negauta, laikinojo reglamento 27–35 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(18)

Kadangi pastabų dėl šio skirsnio negauta, laikinojo reglamento 36 konstatuojamoji dalis buvo patvirtinta.

(19)

Papildomas tikrinamasis vizitas buvo surengtas EUROFER patalpose Briuselyje (Belgija).

(20)

FHS teigė, kad laikinojo reglamento 45 konstatuojamojoje dalyje pripažinusi, kad 2021 m. pajėgumų naudojimo rodikliai buvo išskirtinai žemo lygio, taip pat pripažindama, kad per tą patį laikotarpį po COVID-19 pandemijos kainos pakilo, Komisija neturėjo naudoti šių „neįprastų metų“ rodiklių kaip lyginamųjų dydžių. Pasirinkusi 2021 m. kaip indekso bazinius metus, Komisija sukūrė geriausios sutapties liniją iškreipiantį šališkumą.

(21)

Komisija į šį tvirtinimą atsakė laikinojo reglamento 42 konstatuojamojoje dalyje, kurioje nurodė, kad nagrinėjamasis laikotarpis neturėtų būti nustatytas nuo 2020 m., nes rinką ir Sąjungos pramonės veiklos rezultatus labai paveikė išskirtinės aplinkybės, susidariusios dėl COVID-19 pandemijos krizės. Toks išplėtimas neturėtų pridėtinės vertės, visų pirma dėl to, kad 2020 m. pramonė patyrė didelių nuostolių, visų pirma susijusių su COVID-19 pandemijos poveikiu. Rinkos padėtis pasiūlos ir paklausos atžvilgiu pradėjo normalizuotis, o taip galima paaiškinti, kodėl pagerėjo Sąjungos pramonės ekonominė padėtis, tačiau tuo pat metu Sąjungos pramonė vėl patyrė spaudimą dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, dėl kurio sumažėjo rinkos dalis ir pelnas, ir šis sumažėjimas 2023 m. ir per TL buvo dar didesnis. Be to, nagrinėjamojo laikotarpio trukmė atitiko standartinę tyrimo praktiką.

(22)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į jos pasiūlymą tiriamąjį laikotarpį pradėti nuo 2019 m., o ne nuo 2021 m., todėl buvo pažeistas Komisijos įsipareigojimas taikyti objektyvaus nagrinėjimo standartą pagal Antidempingo susitarimo 3 straipsnio 3.1 dalį. Papildomos pastabos, kurias eksportuojantys gamintojai pateikė po galutinio faktų atskleidimo ir kurios susijusios tiek su nagrinėjamojo laikotarpio pradžia, tiek su žalos analize, nagrinėjamos 4 skirsnyje.

(23)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl tiriamojo laikotarpio (toliau – TL) ir nagrinėjamojo laikotarpio negauta, laikinojo reglamento 40–45 konstatuojamosios dalys buvo patvirtintos.

(24)

Vienas eksportuojantis gamintojas („Daido“) paprašė neįtraukti visų jo gaminamų plokščių karštojo valcavimo plieno produktų rūšių, remdamasis tuo, kad pramonėje šie produktai žinomi kaip įrankinis plienas ir greitapjovis plienas, nors ir neatitinka įrankinio plieno aprašymo, įtraukto į ES Kombinuotąją nomenklatūrą (KN).

(25)

Laikinajame reglamente Komisija patvirtino, kad įrankinis plienas ir greitapjovis plienas nepateko į šio tyrimo produkto apibrėžtąją sritį. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad „Daido“ tvirtinimas, jog reikėtų neįtraukti visų jos plokščių karštojo valcavimo plieno produktų rūšių nebuvo pakankamai konkretus, todėl kyla rizika, kad jis galėtų apimti ir daugelį įprastų plokščių karštojo valcavimo plieno produktų, skirtų naudoti ne tik įrankiams, bet ir kitiems tikslams. Tuo remdamasi Komisija atmetė „Daido“ prašymą neįtraukti visų šio gamintojo produktų, tačiau patvirtino, kad įrankinis plienas nebuvo įtrauktas, kaip nustatyta laikinojo reglamento 2.1 skirsnyje. Komisija taip pat laikėsi nuomonės, kad už atitinkamų KN kodų naudojimą atsako importuotojas, deklaruodamas prekes muitinei.

(26)

Nustačius laikinąsias priemones, „Daido“ tvirtino, kad net jei jos įrankiniam plienui netaikoma įrankinio plieno apibrėžtis ir todėl jam netaikomi specialūs įrankinio plieno KN kodai (5), jos įrankinis plienas vis tiek konkuravo su šiuo plienu. Todėl Komisija turėtų pripažinti, kad „bendrovės „Daido“ įrankinio plieno“ fizinės ir cheminės savybės skiriasi nuo šiame tyrime nagrinėjamų plokščių karštojo valcavimo plieno produktų fizinių ir cheminių savybių, ir neįtraukti jo į produkto apibrėžtąją sritį.

(27)

„Daido“ laikėsi nuomonės, kad savo pastabose ji nustatė objektyvius ir konkrečius kriterijus, kuriais tinkamai pagrindė savo prašymą neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. Be to, „Daido“ buvo įsitikinusi, kad tiek įrankinio plieno galutinis naudojimas, tiek jo fizinės savybės buvo pakankamai konkretūs, kad šios nuostatos būtų galima netaikyti neįrankinio plieno produktams, kuriuos reikėtų įtraukti į šį tyrimą (t. y. siekiant užkirsti kelią priemonių vengimui).

(28)

Komisija padarė išvadą, kad, remiantis byloje surinkta informacija ir bendrovei „Daido“ nepateikus priešingos informacijos, „Daido“ įrankinio plieno produktai iš esmės nesiskiria nuo plokščių karštojo valcavimo produktų ir galėtų apimti daugelį įprastų plokščių karštojo valcavimo plieno produktų, skirtų naudoti ne įrankiams, o kitiems produktams gaminti. Todėl Komisija nemanė, kad būtų pagrįsta į produkto apibrėžtąją sritį aiškiai neįtraukti būtent bendrovės „Daido“ įrankinio plieno produktų.

(29)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovė „Daido“ pateikė papildomų techninių dokumentų (patikrinimo sertifikatą ir cheminių medžiagų specifikacijų lapą), kad pagrįstų savo prašymą neįtraukti į produkto apibrėžtąją sritį. „Daido“ taip pat pabrėžė, kad prašymo neįtraukti „Daido“ įrankinio plieno atmetimas reiškė, kad nors šios bendrovės įrankinio plieno produktai pagal DIN standartus buvo apibrėžiami kaip įrankinis plienas, Komisija jų nelaikė įrankiniu plienu vien dėl to, kad jiems netaikoma ES klasifikavimo sistemoje nustatyta apibrėžtis. „Daido“ nuomone, šio argumento nepakanka, kad „Daido“ įrankinio plieno nebūtų galima laikyti įrankiniu plienu. Galiausiai „Daido“ atkreipė dėmesį į tai, kad, importuojant „Daido“ įrankinį plieną į ES, muitinei pateikiamas patikrinimo kokybės sertifikatas, kuriame aiškiai nurodomas „Daido“ pavadinimas ir „Daido“ įrankinio plieno rūšys. Todėl muitinės turėtų turėti galimybę atskirti ir patikrinti, ar „Daido“ įrankinio plieno produktai nėra plokšti karštojo valcavimo produktai.

(30)

Tačiau „Daido“ vis tiek nepateikė objektyvių techninių charakteristikų pagal specialiuose KN koduose naudojamą įrankinio plieno apibrėžtį, kuriomis remiantis būtų galima patvirtinti, kad jos plieno produktai atitinka ES įrankinio plieno klasifikavimo sistemoje nustatytą apibrėžtį, ir kuriomis remdamosi muitinės galėtų atskirti „Daido“ įrankinio plieno produktus nuo bet kurių kitų plieno produktų, kuriems taikomos priemonės. Numanomo suvokimo rinkoje nepakanka, kad šių produktų būtų galima neįtraukti. Nuoroda į DIN standartus, pagal kuriuos galima apibrėžti įrankinio plieno produktus, buvo atmesta remiantis tuo, kad į ES kombinuotąją nomenklatūrą (KN) įtrauktame įrankinio plieno aprašyme pateiktas labai tikslus atskirų elementų, kurių reikalaujama pagal ES kombinuotosios nomenklatūros reglamento 72 skirsnio papildomą pastabą, derinys. Kaip pažymėta 24 konstatuojamojoje dalyje ir kaip patvirtino „Daido“, jos įrankinis plienas nėra tikras įrankinis plienas, kaip apibrėžta ES kombinuotojoje nomenklatūroje. Iš tiesų Komisija pažymėjo, kad 72 skirsnio 1 papildomoje pastaboje pateikta aiški įrankinio plieno apibrėžtis. Jei produktui, kurio prašoma neįtraukti, netaikoma įrankiniam plienui nustatyta apibrėžtoji sritis, jis neturėtų būti laikomas tokiu produktu ir todėl jis turėtų būti nagrinėjamas šiame tyrime.

(31)

Todėl Komisija atmetė prašymą neįtraukti „Daido“ gaminamo įrankinio plieno. Kalbant apie poveikį prašančiajai šaliai, Komisija nesuprato, kodėl toks neįtraukimas turės „katastrofiškų padarinių“, kaip tvirtino šalis, atsižvelgiant į tai, kad „Daido“ gali deklaruoti savo produktus muitinėje pagal teisingą KN kodą arba prašyti suteikti konkretų KN kodą.

(32)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl produkto apibrėžtosios srities negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 52 ir 53 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(33)

Nustačius laikinąsias priemones, Komisija gavo Egipto eksportuojančio gamintojo „Ezz Steel“, Egipto vyriausybės ir EUROFER rašytinių pastabų dėl preliminarių išvadų dėl Egipto vykdomo dempingo. Be to, „Ezz Steel“ ir Egipto vyriausybė pateikė pastabų po galutinio faktų atskleidimo. Šios pastabos nagrinėjamos tolesniuose atitinkamuose skirsniuose.

(34)

Išsami informacija apie normaliosios vertės apskaičiavimo metodiką pateikta laikinojo reglamento 54–65 konstatuojamosiose dalyse.

(35)

Kadangi tvirtinimų, susijusių su normaliosios vertės apskaičiavimu, negauta, šios konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(36)

Išsami informacija apie eksporto kainos skaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 66 konstatuojamojoje dalyje.

(37)

Pirminio faktų atskleidimo etape „Ezz Steel“ nustatė penkis pardavimo eksportui sandorius, apie kuriuos ši bendrovė pranešė klausimyno atsakymuose, tačiau jie nebuvo įtraukti apskaičiuojant dempingą. Komisija atliko atitinkamus pataisymus.

(38)

Paskelbus laikinąjį reglamentą, „Ezz Steel“ ir Egipto vyriausybė teigė, kad Komisija, konvertuodama pardavimo eksportui į Sąjungą vertę JAV doleriais į vietos valiutą, turėjo naudoti sąskaitos faktūros datą kaip valiutos keitimo kurso datą, o ne naudoti pradinės pardavimo sutarties datą. „Ezz Steel“ taip pat tvirtino, kad jei Komisija nukryptų nuo sąskaitos faktūros datos, ji turėtų naudoti ne pradinės pardavimo sutarties datą, o atitinkamo pardavimo eksportui akredityvo išdavimo datą, kai sutartis tapo galutinė. Šiuo tikslu bendrovė, remdamasi keliais per patikrinimą Komisijos atrinktais eksporto sandoriais, pasiūlė vidutinį 20 dienų laikotarpį nuo sąskaitos faktūros datos iki pardavimo sutarties datos, todėl faktiškai būtų taikomas ne daugiau kaip 30 dienų nuo tos dienos, kai pardavimo teisinės sąlygos tapo galutinės, galiojęs vidutinis valiutos kursas.

(39)

„Ezz Steel“ teigė, kad pardavimo sąskaitos faktūros datą Komisija taip pat turėtų naudoti pardavimui vidaus rinkoje, nes nuo pardavimo sutarties sudarymo dienos iki sąskaitos faktūros išrašymo datos taip pat praėjo nuo vieno iki dviejų mėnesių ir kad kainos tomis dienomis buvo skirtingos.

(40)

Kalbant apie pardavimą eksportui, šalys neįrodė ir įvertinus atrinktus pardavimo sandorius nebuvo atskleista struktūrinių sutartų pardavimo sąlygų (pvz., dėl kainos, apimties ar kokybės) skirtumų lyginant pradinę pardavimo sutarties dieną ir akredityvų išdavimo dieną, išskyrus tai, kad nedaugeliui iš 18 nagrinėjamų eksporto sandorių, kurie nebuvo tipiški tiriamosios visumos atžvilgiu, buvo būdingas laiko tarpas. Be to, 38 konstatuojamojoje dalyje nurodytas 30 dienų vidurkis neturi reikšmės, nes standartinis imties nuokrypis yra didelis. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(41)

Dėl pirminio faktų atskleidimo etape pateikto tvirtinimo, kad pardavimo vidaus rinkoje sąlygos yra panašios ir kad vertinant pardavimą vidaus rinkoje vietoj pardavimo sąskaitos faktūros datos turėtų būti naudojama pardavimo sutarties data, Komisija padarė išvadą, kad, be to, jog šis tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais įrodymais, taip pat nebuvo pagrindo nukrypti nuo pardavimo vidaus rinkoje sąskaitos faktūros datos, nes šis pardavimas nebuvo susijęs su valiutų kursų problemomis, kadangi visas pardavimas vidaus rinkoje buvo vykdomas Egipto svarais. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(42)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ezz Steel“ ir Egipto vyriausybė pirminiame etape išsamiau paaiškino savo tvirtinimą, kad perskaičiuodama pardavimą eksportui iš USD į EGP Komisija naudojo neteisingą datą ir nurodė dvi priežastis: devalvaciją ir dieną, kai nustatomos reikšmingos pardavimo sąlygos.

(43)

„Ezz Steel“ teigimu, Komisija laikinajame reglamente nepaaiškino, kaip, remiantis EGP valiutos kurso svyravimais ir bendru sumažėjimu JAV dolerio atžvilgiu, buvo galima padaryti išvadą, kad atskaitos taškas turi būti pardavimo sutarties data, o ne sąskaitos faktūros data.

(44)

Tačiau priežastys, dėl kurių vietoj sąskaitos faktūros datos buvo naudojama pardavimo sutarties data, buvo aiškiai nurodytos laikinojo reglamento 72 konstatuojamojoje dalyje. Kaip paaiškinta toje konstatuojamojoje dalyje, tai, kad bendrovė veikė esant didelei EGP devalvacijai JAV dolerio ir euro atžvilgiu, kartu su tuo, kad pardavimo sąlygos, įskaitant pardavimo kainą, buvo nustatytos pirkimo-pardavimo sutarties metu, t. y. tuo metu, kai buvo žinomas tik tuometinis valiutos kursas, pateisina tai, kad kaip teisinga pardavimo atskaitos data buvo naudojama pardavimo sutarties data, o ne sąskaitos faktūros data.

(45)

Bendrovė taip pat teigė, kad pagal Komisijos naudotą mišrią metodiką, pagal kurią atsižvelgiama į valiutos kursą pardavimo eksportui dieną ir valiutos kursą pardavimo vidaus rinkoje sąskaitos faktūros dieną, nebuvo galima teisingai palyginti normaliosios vertės ir eksporto kainos. Taip buvo dėl to, kad į EGP devalvaciją buvo atsižvelgta tik vidaus rinkoje, o vertinant eksportą tai nebuvo padaryta, nes buvo naudojama pirkimo-pardavimo sutarties data. Siekdama pagrįsti savo argumentą bendrovė rėmėsi konsultanto parengta ataskaita, kurios santraukoje buvo nurodyta, kad toks metodas „<...> reiškia, jog vidaus rinkos kainos tinkamai atspindi 1–2 mėnesių infliacijos (nuo užsakymo iki sąskaitos faktūros) poveikį, o į atitinkamą EGP vertės padidėjimą JAV dolerio atžvilgiu per tą patį laikotarpį neatsižvelgiama“ (6).

(46)

EGP devalvacija JAV dolerio atžvilgiu buvo nustatyta ir patvirtinta, kad ji egzistuoja, todėl į ją buvo atsižvelgta. Tačiau bendrovė nepateikė svarių įrodymų šiam tvirtinimui pagrįsti, iš kurių būtų matyti, kad laikui bėgant reikia nuosekliai koreguoti vidaus rinkos kainas atsižvelgiant į infliaciją. Be to, atliekant tyrimą nustatyta, kad vertinant pardavimą vidaus rinkoje, bendrovė negalėjo susieti konkrečių pardavimų su konkrečiais mokėjimais. Klientai gali atsiimti produktą bendrovės „Ezz Steel“ sandėliuose, gavę einamąsias sąskaitas kontroliuojančio skyriaus leidimą. Tačiau bendrovės „Ezz Steel“ vidaus kontrolės procedūrose nėra pakankamos ir tinkamos informacijos apie tai, kada tiksliai buvo apmokėta konkreti sąskaita faktūra. Todėl nebuvo įmanoma nustatyti tikslios mokėjimo už kiekvieną pardavimo vidaus rinkoje sandorį datos ir taip įvertinti arba kiekybiškai nustatyti įtariamą EGP devalvacijos poveikį vidaus rinkos kainoms. Be to, šis tvirtinimas dėl infliacijos poveikio pardavimui vidaus rinkoje yra susijęs su infliacija apskritai ir nepatikslinta, kuris indeksas buvo naudojamas. Todėl nežinoma, ar jis susijęs su bendruoju infliacijos indeksu, kuris apima daugelį su tyrimu nesusijusių ir dėl to nereikšmingų elementų. Svarbi yra tik panašaus produkto kainų vidaus rinkoje raida, o EZDK ir EFS finansinėse ataskaitose teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai nenagrinėjo jokių pagrindinių su infliacija susijusių audito klausimų. Bendrovės finansinėse ataskaitose taip pat nėra nuorodos į 29-ąjį TAS „Finansinė atskaitomybė hiperinfliacijos sąlygomis“. Todėl šis prašymas atlikti koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 10 dalį buvo atmestas kaip nepagrįstas.

(47)

„Ezz Steel“ taip pat pakartojo tvirtinimą, kad pardavimo eksportui sąlygos buvo nustatytos tik tada, kai pirkėjas pasirašė sutartį arba kai buvo išduotas akredityvas. Taikydama šį metodą, „Ezz Steel“ padarė išvadą, kad atrinktų vietoje patikrintų pardavimo eksportui sandorių vidutinis dienų skaičius nuo pardavimo sutarties dienos iki akredityvo išdavimo grupei siekė apie 20 dienų. Todėl, bendrovės teigimu, Komisija turėjo remtis akredityvo išdavimo data.

(48)

Be to, kad akredityvas šiuo atveju neturi reikšmės, nes iš esmės jis turi atspindėti pardavimo susitarime, t. y. sutartyje, nurodytas sąlygas, Komisija šį tvirtinimą atmetė dėl 40 konstatuojamojoje dalyje išdėstytų priežasčių.

(49)

Pirminiame ir galutiniame etapuose „Ezz Steel“ teigė, kad ši byla turėtų būti atskirta nuo išgaubtųjų profilių (7) ir keraminių plytelių (8) bylų, kurios buvo susijusios su eksportu iš Turkijos ir kuriose Komisija naudojo sutarties datą, o ne sąskaitos faktūros datą, faktų ir aplinkybių, nes šių bylų aplinkybės šioje byloje nėra aktualios. Kadangi Komisija atliko nepriklausomą šios bylos faktų ir skaičių vertinimą ir nenustatė jokių panašumų, lyginant su minėtomis bylomis, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(50)

Bendrovė „Ezz Steel“ taip pat teigė, kad Komisija per TL vykdytiems sandoriams, susijusiems su pardavimo sutartimis, sudarytomis per tris mėnesius iki TL, t. y. 2023 m. sausio–kovo mėn., taikė neteisingus valiutos kursus. Bendrovė tvirtino, kad Komisija turėjo naudoti auditu patvirtintoje bendrovės finansinėje ataskaitoje, kuri Komisijai buvo pateikta tyrimo metu, nurodytus valiutos kursus.

(51)

Komisija įvertino ir priėmė bendrovės tvirtinimą dėl 2023 m. kovo mėn. valiutos kurso. Tačiau dėl 2023 m. sausio ir vasario mėn. Komisija nustatė, kad oficialus valiutos kursas buvo taikomas teisingai, nes Egipto svaro keitimo problema, susijusi su normalia prieiga prie USD valiutos rinkoje, atsirado tik nuo 2023 m. kovo mėn., kaip patvirtinta keliose pačios bendrovės parengtose finansinėse ataskaitose (9). Nėra jokių piniginių priežasčių netaikyti oficialaus valiutos kurso, kai pinigų rinka veikia įprastai, kaip buvo iki 2023 m. vasario mėn.(imtinai), kaip nurodyta bendrovės „Ezz“ 2023 m. finansinėse ataskaitose. Be to, 2023 m. finansinėse ataskaitose neatskleidžiami konkretūs 2023 m. sausio ir vasario mėn. valiutos kursai.

(52)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ezz Steel“ tvirtino, kad 51 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas Komisijos teiginys dėl 2023 m. sausio ir vasario mėn. oficialaus valiutos kurso taikymo yra neteisingas ir šiam tvirtinimui pagrįsti pateikė šiuos dokumentus: „Deloitte“ ataskaitą dėl EZDK kainodaros 2023 m. balandžio mėn. – 2024 m. kovo mėn., Pasaulio banko Egipto ekonomikos 2022 m. gruodžio mėn. stebėsenos biuletenį, Audito komiteto 2023 m. IV ketv. protokolą ir 2024 m. liepos 20 d.„Moore Egypt Public Accountants and Consultants“ paskelbtą ataskaitą. Tačiau paskutinėje ataskaitoje pateiktas toks pranešimas dėl atsakomybės ir apimties ribojimo: „<...> Šios procedūros nėra auditas ar ribota peržiūra pagal Egipto audito standartus arba Egipto apskaitos standartus, todėl mes neteikiame jokio patikinimo ar nuomonės dėl esminės finansinės informacijos. <...> Šia ataskaita <...> taip pat neturėtų remtis jokia kita šalis, išskyrus tą, kuriai ji konkrečiai skirta“. 2023 m. IV ketv. Audito komiteto protokolas yra tokio pat riboto pobūdžio, nes tai yra tik vidaus dokumentas. Kalbant apie „Deloitte“ ir Pasaulio banko ataskaitas, pažymėtina, kad jos nėra konkrečios ir išsamios, kiek tai susiję su „Ezz Steel“ sandoriais, kuriems buvo aktualūs 2023 m. pirmųjų dviejų mėnesių valiutų kursai. Todėl 51 konstatuojamojoje dalyje pateikta preliminari išvada buvo patvirtinta.

(53)

Be pirmiau aprašytų pataisymų, jokių kitų palyginimo metodikos pakeitimų, kaip aprašyta 67–72 konstatuojamosiose dalyse, neatlikta. Todėl jie patvirtinami.

(54)

Kaip aprašyta 36 ir 37 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus, Komisija peržiūrėjo dempingo skirtumus.

(55)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(56)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Komisija gavo EUROFER rašytinių pastabų, kurios išnagrinėtos 3.2.4 skirsnyje.

(57)

Kadangi jokių pastabų dėl normaliosios vertės negauta, laikinojo reglamento 78–90 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(58)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 91–93 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(59)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 94–100 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(60)

EUROFER nesutiko su Komisijos išvada, kad plokščių karštojo valcavimo plieno produktų importas iš Indijos dempingo kaina nebuvo vykdomas ir teigė, kad išvada buvo iškraipyta ir turėtų būti įvertinta iš naujo.

(61)

EUROFER teigė, kad 2023 m. II ketv. eksporto iš Indijos į Sąjungą apimtis ir kainos buvo neįprastai didelės, todėl, jos nuomone, dempingo skaičiavimas buvo iškraipytas. EUROFER duomenimis, šie dideli kiekiai iš esmės buvo susiję su kvotų perkėlimu pagal ES plieno sektoriaus apsaugos mechanizmą: iš 2022 m. IV ketv. į 2023 m. I ketv. perkelta 334 000 tonų, o iš 2023 m. I ketv. į II ketv. perkelta 422 000 tonų, todėl bendras eksportas II ketv., palyginti su kitais ketvirčiais, iš viso sudarė 555 000 tonų. Be to, 2023 m. II ketv. kainos pasiekė 740 EUR už toną, o tai buvo neįprastai daug, atsižvelgiant į įprastą Indijos praktiką perteklinį plieną užsienyje parduoti mažesnėmis kainomis, patenkinus vidaus paklausą. EUROFER teigimu, šiam šuoliui galėjo turėti įtakos 15 % eksporto muito panaikinimas ir kitos skatinamosios priemonės. Asociacija teigia, kad skaičiuojant dempingą per visą laikotarpį šio laikino iškraipymo galima nepastebėti, ir vietoje jo reikia naudoti mėnesio ar ketvirčio vidurkius, o tokį metodą Komisija jau taikė anksčiau nagrinėtose bylose, susijusiose su rinkos nepastovumu.

(62)

EUROFER tvirtino, kad prie neįprastai didelio eksporto į Sąjungą prisidėjo sezoniniai veiksniai: nors Sąjungos paklausa ir kainos antrąjį ketvirtį iki vasarą pastebimo sumažėjimo paprastai yra didesnės, Indijos vidaus paklausa paprastai yra mažesnė dėl musonų sezono pradžios, todėl eksportuotojai skatinami daugiau eksportuoti į Sąjungą. Kadangi nuo 2025 m. kovo mėn. kvotų perkėlimo sistema nebetaikoma, EUROFER pabrėžė, kad 2023 m. II ketv. stebėtas iškraipymas buvo vienkartinis ir jo nereikėtų skaičiuojant viso tiriamojo laikotarpio vidurkį.

(63)

EUROFER tvirtino, kad apskaičiuodama normaliąją vertę Komisija neteisingai vertino geležies rūdos sąnaudas. EUROFER tvirtino, kad Indijos gamintojai, siekdami vykdyti vyriausybės nurodymus, pardavinėjo geležies rūdą iš uždarojo naudojimo kasyklų, patirdami nuostolių. Tačiau Komisija šiuos sandorius vertino kaip teisėtas viešųjų pirkimų išlaidas, nepritaikydama jų atsižvelgiant į rinka pagrįstus vertinimus. EUROFER primygtinai reikalavo, kad sąnaudų koregavimas atspindėtų kainas, kurios būtų taikomos įprastomis prekybos sąlygomis, įskaitant pagrįstą pelną. Naudojant iškraipytas žaliavų kainas, tokias kaip mažesnė nei sąnaudos geležies rūdos pardavimo kaina, normalioji vertė įvertinama nepakankamai, todėl ir dempingo skirtumas nustatomas klaidingai.

(64)

Todėl EUROFER paprašė, kad, pirma, Indijos plokščių karštojo valcavimo produktų dempingo skirtumas būtų perskaičiuotas pašalinus 2023 m. II ketv. duomenų poveikį arba nustačius kiekvieno mėnesio arba ketvirčio vidurkius. Antra, normaliosios vertės nustatymo metodika turėtų būti peržiūrėta, kad būtų atsižvelgta į sąžiningas rinka grindžiamas geležies rūdos kainas, įskaitant pagrįstą pelno dydį, laikantis tarptautinių prekybos standartų.

(65)

Komisija atidžiai išnagrinėjo šiuos tvirtinimus. Pirma, ji padarė išvadą, kad EUROFER tinkamai nepaaiškino, kodėl trečiasis ketvirtis buvo kitoks nei kiti ketvirčiai. Komisija nustatė, kad eksporto muitai Indijoje buvo panaikinti dar 2022 m. lapkričio mėn. ir daugiau nebuvo nustatyti. Neaišku, kodėl jie būtų turėję įtakos tik trečiąjį ketvirtį. Galiausiai Komisija pažymėjo, kad panaikinus šiuos muitus Indijos eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę nustatyti mažesnes eksporto kainas arba padidinti kainas. Jie nusprendė padidinti kainas (ir pelną). Todėl Komisija negali manyti, kad 2023 m. II ketv. pardavimo duomenys neatspindėjo faktinių komercinių sandorių, įvykdytų tiriamuoju laikotarpiu. Be to, dviejų eksportuojančių gamintojų pardavimo eksportui apimtis 2023 m. II ketv. nebuvo išskirtinai didelė, o abiejų eksportuojančių gamintojų pardavimas buvo tipiškas visais ketvirčiais. Todėl šie duomenys yra tipiški ir tinkami, kad juos būtų galima įtraukti apskaičiuojant dempingo skirtumą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(66)

Komisija taip pat atmetė EUROFER argumentus dėl sezoniškumo ir iškreiptų geležies rūdos žaliavų kainų. Kalbant apie sezoniškumą, Komisija laikėsi nuomonės, kad, nepaisant EUROFER tvirtinimų dėl išskirtinio kiekio ir kainodaros, susijusių su kvotų perkėlimu ir sezonine rinkos dinamika, 2023 m. II ketv. duomenys atspindi faktinius komercinius sandorius tiriamuoju laikotarpiu. Todėl ji nenustatė jokio teisinio pagrindo pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį, kuriuo vadovaujantis būtų galima nukrypti nuo standartinės metodikos, pagal kurią visas tiriamasis laikotarpis laikytas tipišku.

(67)

Kalbant apie EUROFER tvirtinimą dėl geležies rūdos žaliavų kainų, Komisija nustatė, kad nėra pakankamai įrodymų, kad vietoje nurodytų sąnaudų būtų galima naudoti alternatyvias rinkos vertes. Pirma, EUROFER nenurodė reikalaujamo koregavimo teisinio pagrindo. Antra, Komisija pažymi, kad EUROFER nurodytas geležies rūdos „pardavimas“ iš tiesų yra vidaus perdavimas, o ne nuostolingas pardavimo sandoris tarp susijusių bendrovių. Laikinojo reglamento 84 konstatuojamojoje dalyje pateiktas teiginys susijęs su geležies rūdos pardavimu nesusijusiems pirkėjams atvirojoje rinkoje, o ne su sandoriais bendrovių viduje. Siekdama atspindėti faktines tiriamojo produkto gamybos sąnaudas, Komisija kaip viešųjų pirkimų sąnaudas prie gamybos sąnaudų priskyrė patirtus geležies rūdos pardavimo nuostolius. Todėl, priešingai, nei tvirtino EUROFER, apskaičiuojant dempingą buvo teisingai atsižvelgta į nuostolius, patirtus parduodant geležies rūdą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(68)

Abiem atvejais Komisija patvirtino preliminariai nustatytus faktus ir padarė išvadą, kad naudota metodika atitiko pagrindinio reglamento teisinius reikalavimus.

(69)

Kadangi nebuvo priimta jokių tvirtinimų dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo, laikinojo reglamento 102 konstatuojamoji dalis patvirtinama, taigi nenustatyta, kad plokščių karštojo valcavimo plieno produktų importas iš Indijos būtų vykdytas dempingo kainomis.

(70)

Po galutinio faktų atskleidimo EUROFER dar kartą pateikė pastabų, kuriose užginčijo Komisijos išvadą, kad Indijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų importas nebuvo vykdomas dempingo kainomis. EUROFER teigė, kad dempingo skirtumo skaičiavimas greičiausiai buvo iškraipytas dėl:

(71)

Dėl a punkto EUROFER tvirtino, kad 2023 m. II ketv. eksporto kainos ir apimtis buvo neįprastai didelės dėl politikos priemonių ir su rinka susijusių veiksnių, be kita ko, apsauginių kvotų perkėlimų, sezoninės paklausos modelių, eksporto muitų panaikinimo 2022 m. lapkričio mėn. ir eksporto paskatų schemų, tokių kaip RoDTEP, išplėtimo, konvergencijos. EUROFER teigė, kad dėl šių elementų atsirado laikinas iškraipymas, kuris turėjo būti pašalintas neįtraukus 2023 m. II ketv. į dempingo skaičiavimą arba taikant ketvirčių ar mėnesių palyginimo metodiką pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalį.

(72)

Komisija išnagrinėjo šiuos tvirtinimus ir nustatė, kad dėl jų nebuvo pagrindo peržiūrėti jos preliminarias išvadas. Nors eksporto muitas buvo panaikintas 2022 m. lapkričio mėn., šis pokytis buvo susijęs su visu tiriamuoju laikotarpiu ir nebuvo būdingas tik 2023 m. II ketv. Kalbant apie apsauginį kvotų perkėlimą ir tariamą sezoninę paklausą, atrinkti eksportuojantys gamintojai turėjo galimybę atitinkamai pakoreguoti savo komercines strategijas. Komisija nenustatė jokių įrodymų, kad 2023 m. II ketv. sandoriai neatspindėjo tikrų prekybos veiksmų.

(73)

Be to, dėl dviejų atrinktų eksportuojančių gamintojų Komisija patvirtino, kad 2023 m. II ketv. eksporto apimtis nebuvo neįprastai didelė ir kad pardavimas eksportui buvo tipiškas visais tiriamojo laikotarpio ketvirčiais. Komisija taip pat priminė, kad dempingo skirtumas apskaičiuojamas remiantis patikrintais atrinktų eksportuotojų duomenimis, laikantis standartinės Sąjungos praktikos, ir kad EUROFER nurodyta apibendrinta vieša importo statistika negali sukelti abejonių dėl išvadų, grindžiamų išsamiais atrinktų bendrovių duomenimis.

(74)

Dėl alternatyvios metodikos teisinio pagrindo Komisija pažymėjo, kad pagrindinio reglamento 2 straipsnio 11 dalyje nustatyta, kad, atlikus teisingą palyginimą, dempingo egzistavimas paprastai turėtų būti nustatomas remiantis viso tiriamojo laikotarpio svertinių vidurkių palyginimu. Taip neužkertamas kelias pateisinamiems nukrypimams, tačiau Komisija nenustatė įtikinamų priežasčių, kurios pateisintų ketvirčio ar mėnesio vidurkių naudojimą šioje byloje. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(75)

Dėl b punkto EUROFER pakartojo savo nuomonę, kad geležies rūdos gamybos sąnaudos, naudotos normaliajai vertei nustatyti, nebuvo grindžiamos rinka, nes Indijos gamintojai, vykdydami vyriausybės nurodymus rūdą pirko iš uždarojo naudojimo kasyklų, patirdami nuostolių. EUROFER tvirtino, kad šios kainos turėjo būti pakeistos vertėmis, atspindinčiomis sandorius įprastomis prekybos sąlygomis, įskaitant pagrįstą pelno dydį.

(76)

Komisija įvertino šį tvirtinimą ir nustatė, kad jis nebuvo pagrįstas. Nebuvo įrodyta, kad minėtiems geležies rūdos gamybos ištekliams daromas vyriausybės įgaliojimų poveikis buvo toks, kad būtų galima pateisinti nurodytų sąnaudų nepaisymą. Neturėdama patikrinamų įrodymų, patvirtinančių iškraipymą arba nekomercinę kainodarą, Komisija padarė išvadą, kad nurodytos sąnaudos tiksliai atspindėjo faktines gamintojų gamybos sąnaudas ir kad jų koreguoti nereikia.

(77)

Todėl Komisija nepriėmė papildomų EUROFER pastabų. Komisijos naudojama metodika atitinka aktualias pagrindinio reglamento nuostatas, įskaitant reikalavimą atlikti sąžiningą palyginimą ir 2 straipsnio 11 dalį. Todėl laikinojo reglamento 102 konstatuojamojoje dalyje išdėstytos išvados buvo patvirtintos.

(78)

Nustačius laikinąsias priemones, Komisija gavo Japonijos vyriausybės ir vieno atrinkto eksportuojančio gamintojo („Nippon Steel“) rašytinių pastabų dėl preliminarių išvadų dėl Japonijos vykdomo dempingo. Kitos pastabos, kurias pateikė šios šalys arba kitos bendrovės, tokios kaip „Daido“ ir JFE, dėl kitų tyrimo aspektų išnagrinėtos atitinkamuose skirsniuose (pvz., 2.1, 4.3.2 ir 4.4 skirsniuose).

(79)

Japonijos vyriausybė ir „Nippon Steel“ tvirtino, kad kai kurios bendrovės, kurias Komisija pirminiame etape laikė susijusiomis bendrovėmis, neturėtų būti laikomos susijusiomis, atsižvelgiant į mažą vieno iš akcininkų įtaką ir kontroliuojamo subjekto dydį, kaip išsamiai paaiškinta toliau. Tai Japonijos bendrovės „Marubeni-Itochu Steel Inc.“ (toliau – MISI) ir „Sumitomo Corporation Global Metals Co., Ltd.“ (toliau – SCGM). Laikinajame reglamente buvo laikoma, kad abi bendrovės yra susijusios su „Nippon Steel“, nes kiekviena iš jų turėjo bendro trečiojo subjekto mažumos dalį. Šiuo atžvilgiu Komisija pateikia toliau išdėstytas pastabas.

(80)

Pirma, pati „Nippon Steel“ nuo pat tyrimo pradžios pranešė, kad MISI ir SCGM yra susiję subjektai. Dar 2024 m. rugsėjo 16 d., t. y. praėjus penkioms savaitėms nuo tyrimo inicijavimo ir iki klausimyno atsakymų pateikimo termino pabaigos, „Nippon Steel“ e. paštu informavo Komisiją apie ryšius tarp įvairių bendrovių ir nurodė, kad šie susiję subjektai pateiks klausimyno atsakymus. Vėliau buvo pateikti klausimyno atsakymai ir atsakymai apie trūkumus, taip pat buvo surengti tikrinamieji vizitai, remiantis prielaida, kad šios bendrovės buvo tarpusavyje susijusios.

(81)

Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ nurodė, kad šios bendrovės buvo nurodytos kaip susiję subjektai, siekiant kad Komisija nepritaikytų pagrindinio reglamento 18 straipsnio (nebendradarbiavimo).

(82)

Tačiau, jei tai buvo vienintelė priežastis pranešti apie šiuos subjektus, „Nippon Steel“ turėjo pakankamai galimybių per visą tyrimą pateikti prašymą ir įrodyti, kad ji nebuvo susijusi su tais subjektais, pvz., klausimyne, atsakymų apie trūkumus pateikimo etape ir tikrinamojo vizito metu. Nepaisant to, „Nippon Steel“ visais šiais etapais bendroves laikė susijusiomis bendrovėmis ir šį tvirtinimą pateikė tik nustačius laikinąsias priemones. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(83)

Antra, pagrindinio reglamento 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „[s]iekiant nustatyti, ar dvi šalys yra susijusios, galima atsižvelgti į susijusių šalių apibrėžimą, pateiktą Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (10) 127 straipsnyje“. To 127 straipsnio g punkte nustatyta, kad asmenys laikomi susijusiais, jeigu „abu šie asmenys tiesiogiai arba netiesiogiai valdo trečiąjį asmenį“.

(84)

Kalbant apie MISI, „Nippon Steel“ ir MISI kartu turėjo beveik 100 % trečiojo subjekto (11) akcijų, abi šios bendrovės kartu paskyrė beveik visus to subjekto direktorius, įskaitant pirmininką. Kalbant apie SCGM, „Nippon Steel“ ir SCGM tiesiogiai arba per „Nippon Steel“ (neginčijamą) susijusį subjektą „Nippon Steel Trading Corporation“ (toliau – NTL) kartu valdė (beveik) 100 % dviejų atskirų subjektų (12) akcijų. „Nippon Steel“ ir SCGM kartu paskyrė (beveik) visus direktorius, įskaitant pirmininką.

(85)

„Nippon Steel“ tvirtino, kad kiekvienu atveju vienas iš dviejų akcininkų turėjo mažesnę įtaką trečiajam subjektui nei kitas akcininkas arba mažiau jį kontroliavo. Todėl, bendrovės teigimu, vien aplinkybės, kad trečiasis subjektas buvo bendrai valdomas, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą dėl ryšių buvimo. Tačiau dėl to, kad vienas akcininkas galėjo turėti mažesnę įtaką kasdienei trečiojo subjekto veiklai nei kitas akcininkas, nesumažėja objektyvi aplinkybė, kad „Nippon Steel“ ir MISI, atitinkamai SCGM, kartu visiškai kontroliavo šį trečiąjį subjektą.

(86)

Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ nurodė prejudicinį sprendimą (13), kuriame Teisingumo Teismas paaiškino, kad „vienas asmuo laikomas kontroliuojančiu kitą, kai pirmasis teisėtai ir faktiškai gali suvaržyti antrąjį arba jam vadovauti“. Ši formuluotė taip pat pakartota 83 konstatuojamojoje dalyje nurodytame straipsnyje „laikoma, kad vienas asmuo kontroliuoja kitą, kai pirmasis teisėtai ir faktiškai gali suvaržyti antrąjį arba jam vadovauti“. „Nippon Steel“ teigimu, trečiąsias įmones kontroliavo tik MISI arba SCGM (bendrovę „NST Coil Centre“ kontroliavo NST ir NSC).

(87)

Tačiau pirmiau nurodytas Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnio g punktas susijęs ne su vienu asmeniu, kontroliuojančiu kitą subjektą, o su susijusiais subjektais (šiuo atveju dviem), kurie kartu kontroliuoja kitą subjektą. Nors vieno iš akcininkų (MISI, SCGM, „Nippon Steel“ ar NST) kontrolės ar įtakos lygis tariamai buvo nedidelis, palyginti su kitu (-ais) akcininku (-ais), tai nėra pagrindas paneigti ankstesnėje konstatuojamojoje dalyje padarytą išvadą, kad subjektai kartu visiškai kontroliavo tą subjektą.

(88)

Be to, „Nippon Steel“ pateikė prieštaringą informaciją apie tai, kuri iš bendrovių buvo pagrindinė akcininkė – „Nippon Steel“ ar MISI ir atitinkamai SCGM. 2024 m. rugsėjo 16 d. e. laiške nurodytos akcijų procentinės dalys skyrėsi nuo bendrovės po pirminio faktų atskleidimo pateiktose pastabose nurodytų procentinių dalių. Be to, 2024 m. rugsėjo 16 d. e. laiške nurodytas trečiasis subjektas, kurį kartu valdė bendrovės „Nippon Steel“ ir SCGM, po laikinųjų priemonių paskelbimo pateiktose „Nippon Steel“ pastabose nebebuvo paminėtas. Remiantis viešai prieinama informacija, tiriamuoju laikotarpiu šis trečiasis subjektas visiškai priklausė SCGM ir „Nippon Steel“ ir (arba) NST (14).

(89)

Po galutinio faktų atskleidimo NSC pateikė daugiau informacijos apie šį trečiąjį subjektą („NST Coil Center“, kaip nurodyta 10 išnašoje). NSC tvirtino, kad su šiuo subjektu taip pat nėra susijusi, kaip nurodyta 84, 85 ir 96 konstatuojamosiose dalyse, ir pateikė argumentų dėl mažumos dalies trečiajame subjekte, kontrolės ar lemiamos įtakos per jo vadovus nebuvimo ir trečiojo subjekto dydžio, kiek tai susiję su NSC verslu.

(90)

Be to, kas išdėstyta pirmiau, 83 konstatuojamojoje dalyje nurodytame 127 straipsnio b punkte taip pat nurodyta, kad asmenys laikomi susijusiais, jei „jie yra juridiškai pripažinti verslo partneriai“. Aplinkybė, kad „Nippon Steel“ ir MISI arba SCGM bendrai valdo trečiąsias įmones, savaime įrodo, kad egzistuoja juridiškai pripažinta verslo partnerystė.

(91)

Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ taip pat teigė, kad pagal Japonijos teisę „Nippon Steel“ nebuvo juridiškai pripažinta verslo partnerė, kaip būtų tuo atveju, jei, pavyzdžiui, skirtingi subjektai būtų sudarę susitarimą sudaryti vadinamąjį kumiai (15).

(92)

Tačiau Komisija pažymėjo, kad atitinkamai „Nippon Steel“ ir MISI arba SCGM kartu (tiesiogiai arba netiesiogiai) bendrai valdė 100 % trečiojo subjekto akcijų. Neatsižvelgiant į Japonijos teisėje vartojamą susijusių bendrovių teisinę apibrėžtį, pagal pirmiau nurodytą Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 127 straipsnį, kuris paprastai taikomas nustatant ryšius Europos Sąjungos prekybos apsaugos tyrimuose, tos šalys laikomos verslo partnerėmis kaip trečiosios įmonės bendrasavininkės, taigi ir susijusiomis šalimis.

(93)

Be to, „Nippon Steel“ pažymėjo, kad kitame tyrime dėl Kinijos kilmės elektrinių transporto (16) priemonių Komisija tam tikrų Kinijos subjektų nelaikė susijusiais, nepaisant to, kad jie visi turėjo bendrų įmonių su trečiuoju subjektu.

(94)

Bet koks šalių ryšių nustatymas turėtų būti grindžiamas kiekvienos bylos faktais ir aplinkybėmis. Komisijos neprivalo vadovautis ankstesne praktika. Elektrinių transporto priemonių byla buvo susijusi su subsidijų tyrimu, kuriame pateikti konkretūs faktai, į kuriuos buvo atsižvelgta vertinant visus svarbius tos bylos faktus ir aplinkybes, įskaitant konkrečius bendrovės „Nippon Steel“ nurodytus subjektus ir jų sutartimis įformintus susitarimus. Kita vertus, šis tyrimas yra antidempingo tyrimas, susijęs su kita šalimi (Japonija) ir ekonomine realybe, kitokiu produktu ir (arba) sektoriumi ir kitais faktais, t. y. su kitokiomis aplinkybėmis nei elektrinių transporto priemonių byloje.

(95)

Pažymėtina, kad kai kurie „Nippon Steel“ teisiniai atstovai šioje byloje buvo tie patys kaip ir grupės „SAIC Group“ atstovai antisubsidijų tyrime dėl Kinijos Liaudies Respublikos kilmės importuojamų elektrinių transporto priemonių, kaip nurodyta „Nippon Steel“ pastabose. Taip būtų galima paaiškinti, kodėl šioje byloje buvo pateikta išsami informacija apie grupės „SAIC Group“ nuosavybės struktūrą, nors tos informacijos negalima rasti su ta byla susijusiuose įgyvendinimo reglamentuose, nes ji buvo pateikta kaip konfidenciali verslo informacija elektrinių transporto priemonių byloje. Taip pat būtų galima paaiškinti, kodėl „Nippon Steel“ neatsižvelgė į tai, kad tame pačiame tyrime dėl elektrinių transporto priemonių Komisija tam tikrus kitos grupės subjektus laikė susijusiais dėl jų dalyvavimo bendros įmonės veikloje (17). Vis dėlto šių faktų negalima išsamiai aptarinėti už šio tyrimo ribų, nes jie susiję su konfidencialia ir privačia informacija, kuri turėtų būti prieinama tik atitinkamoms šiame tyrime dalyvaujančioms šalims ir jų teisiniams atstovams. Komisijai nebuvo suteiktas joks atitinkamų duomenų savininkų leidimas naudoti šią informaciją atliekant šį tyrimą. Bet kuriuo atveju tai, ką Komisija darė ar nedarė kitose bylose, neturi įtakos šiuo metu vykdomam tyrimui.

(96)

Trečia, „Nippon Steel“ taip pat tvirtino, kad trečiųjų subjektų dydis (pagal apyvartą arba darbuotojų skaičių) buvo labai mažas, palyginti su „Nippon Steel“, ir kad iš to matyti, jog „Nippon Steel“ dalyvavimas šių subjektų veikloje buvo ribotas. Tačiau dydis negalėjo būti laikomas lemiamu argumentu, kuriuo remiantis būtų galima įrodyti ryšį arba jo nebuvimą.

(97)

Ketvirta, tiriamuoju laikotarpiu „Nippon Steel“ palaikė panašius ryšius su kitu subjektu „Metal One“. Kaip 2024 m. rugsėjo 16 d. e. laiške nurodė „Nippon Steel“, šioms dviem bendrovėms kartu priklausė 100 % trečiojo subjekto akcijų (18). Vis dėlto, nors atrodė, kad padėtis buvo tokia pati kaip MISI ir SCGM atveju, tyrimo metu „Nippon Steel“ netvirtino, kad ji neturi jokių ryšių su „Metal One“.

(98)

Penkta, nors „Nippon Steel“ teisiniai atstovai tikrinamojo vizito vietoje metu paminėjo, kad nesutinka, jog MISI turėtų būti laikoma susijusiu subjektu, tuo metu tai buvo tik pastaba. Šiuo klausimu nebuvo pateikta jokių oficialių pretenzijų, taip pat nepateikta jokių argumentų ar patvirtinamųjų įrodymų, kol nebuvo nustatytos laikinosios priemonės. Pažymėtina, kad ne Komisija, o pati „Nippon Steel“ nuo pat šio tyrimo pradžios nurodė, kad bendrovės MISI ir SCGM yra susiję subjektai, ir užtikrino, kad šie subjektai pateiktų prašomą informaciją kaip susiję subjektai. Tik susipažinusi su dempingo skaičiavimų rezultatais ir, tikėtina, bendrovių ryšių poveikiu šiems skaičiavimams, „Nippon Steel“ nusprendė pateikti tvirtinimą dėl tų ryšių.

(99)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija padarė išvadą, kad tarp „Nippon Steel“ ir MISI, atitinkamai ir SCGM, egzistuoja ryšys, grindžiamas bendra trečiojo subjekto, kurį bendrovės kartu kontroliavo ir dėl kurio atsirado juridiškai pripažinta šių bendrovių verslo partnerystė. Todėl Komisija atmetė tvirtinimą, kad šios bendrovės neturėtų būti laikomos susijusiais subjektais.

(100)

„Nippon Steel“ tvirtino, kad jos pardavimas eksportui susijusioms bendrovėms buvo vykdomas įprastomis rinkos sąlygomis. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą, „Nippon Steel“ teigė, kad jos pardavimas bendrovėms NST, MISI ir SCGM buvo vykdomas pagal panašias preliminariąsias sutartis, kad susiję subjektai galėjo laisvai pirkti iš kitų tiekėjų ir kad pardavimas šiems subjektams buvo vykdomas panašiomis kainomis. Be to, bendrovės MISI pardavimas susijusiai bendrovei Sąjungoje „Marubeni-Itochu Steel Europe GmbH“ (toliau – MISEA) buvo vykdomas įprastomis rinkos sąlygomis, nes MISI pardavimas MISEA, esą, atitiko pardavimą nesusijusiems pirkėjams ES, o MISEA nagrinėjamąjį produktą taip pat pirko iš nesusijusių subjektų. Be to, MISEA pardavimas susijusiai Sąjungos bendrovei A (19) turėtų būti laikomas pardavimu įprastomis rinkos sąlygomis, nes bendrovė A nagrinėjamąjį produktą taip pat pirko iš nesusijusių subjektų. Šiems teiginiams pagrįsti „Nippon Steel“ pateikė įrodymų, kad bendrovės galėjo laisvai pirkti iš kitų subjektų, taip pat pardavimo kainų palyginimus EXW sąlygomis pagal PKN.

(101)

Pirma, Komisija atkreipė dėmesį, kad šį tvirtinimą, jog nagrinėjami sandoriai buvo vykdomi įprastomis rinkos sąlygomis, „Nippon Steel“ pateikė nustačius laikinąsias priemones. Kai kurie subjektai buvo nurodyti kaip susijusios bendrovės, todėl pradiniame etape Komisija su tomis bendrovėmis sudarytus sandorius atitinkamai laikė susijusiais sandoriais.

(102)

Antra, Komisija neginčijo, kad skirtingi susiję subjektai iš tiesų galėjo laisvai parduoti kitoms nesusijusioms bendrovėms ir iš jų pirkti. Taip pat tiesa, kad preliminariųjų susitarimų su susijusiais subjektais, kurie buvo pateikti Komisijai, turinys ir sąlygos buvo panašūs. Tačiau pateiktose preliminariosiose sutartyse nebuvo nurodyta, kaip buvo nustatomos galutinės kainos, kaip buvo mokami komisiniai (jei jų buvo) ar kitų duomenų, kurie yra svarbūs nustatant sandorius įprastomis rinkos sąlygomis.

(103)

Be to, remiantis pačios bendrovės tvirtinimais, pateiktais po laikinųjų priemonių paskelbimo, derybos dėl kainų, kuriose dalyvavo susiję prekiautojai, praktiškai vyko tarpininkaujant prekiautojui arba tiesiogiai su pirkėju, o tai reiškia, kad prekiautojas šiose derybose turėjo įtakos tik kaip tarpininkas arba „tarpusavio“ įtaką. Todėl galutinė kaina daugiausia priklausė nuo „Nippon Steel“ ir galutinio pirkėjo sąveikos. Atsižvelgiant į ribotą (jeigu jos apskritai būta) susijusio prekiautojo įtaką nustatant kainas, susijusių subjektų mokama kaina buvo laikoma nepatikima.

(104)

Trečia, „Nippon Steel“ tvirtino, kad kainos, kurias „Nippon Steel“ mokėjo susijusiems subjektams arba jiems tarpininkaujant, atitiko nesusijusiems pirkėjams nustatytas kainas. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą, „Nippon Steel“ pateikė lenteles, kuriose nurodytos gamintojo kainos EXW sąlygomis susijusiems ir nesusijusiems subjektams už pačios „Nippon Steel“ ir su ja susijusių subjektų MISI ir MISEA parduodamus produktus. Tačiau neaišku, kokias kainas „Nippon Steel“ naudojo kaip gamintojo kainas EXW sąlygomis. Lyginant pardavimo kainas, reikėtų palyginti sąskaitose faktūrose nurodytas kainas, atėmus atitinkamas transporto išlaidas (taip siekiant atsižvelgti į pristatymo sąlygų skirtumus) ir, kai aktualu, atėmus importo muitus. Atlikus tokį palyginimą nustatyta, kad labai skiriasi susijusių ir nesusijusių pardavimo sandorių kainos, nes pardavimo kaina susijusiems prekiautojams daugeliu atvejų (20) buvo mažesnė nei nesusijusiems prekiautojams (iki 50 % mažesnės kainos pagal produkto rūšį). Todėl negalima daryti išvados, kad sandorių su susijusiais subjektais kainos atitiko nesusijusiems subjektams taikomas kainas. Bet kuriuo atveju „Nippon Steel“ nepateikė jokių argumentų ar įrodymų, kad susijusių subjektų tarpusavio kainos atspindėjo rinkos kainas.

(105)

Japonijos vyriausybės teigimu, po galutinio faktų atskleidimo pateiktose pastabose PPO antidempingo susitarimo 2 straipsnio 2.3 dalies taikymas nebuvo pagrįstas mažesnėmis atitinkamų sandorių pardavimo kainomis, nes tame straipsnyje nagrinėjami sunkumai, susiję su dempingo skirtumų apskaičiavimu esant „nepatikimoms“ (nepagrįstai didelėms) eksporto kainoms.

(106)

Tačiau 2 straipsnio 2.3 dalyje nenurodyta, ar susijusių subjektų tarpusavio kainos turėtų būti didesnės ar mažesnės, kad jas būtų galima taikyti, o tik reikalaujama, kad turi egzistuoti ryšys, dėl kurio eksporto kaina galėtų būti nepatikima. Bet kuriuo atveju šioje konkrečioje byloje buvo didelių skirtumų tarp „Nippon Steel“ ir su ja susijusių subjektų bei „Nippon Steel“ ir su ja nesusijusių subjektų pardavimo kainų, todėl Japonijos vyriausybės tvirtinimas yra neteisingas ir faktiškai.

(107)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija atmetė „Nippon Steel“ tvirtinimą ir padarė išvadą, kad nėra įrodymų, jog kainos, kurias susiję subjektai taikė vieni kitiems, atitiko įprastas rinkos sąlygas arba kad jos atspindėjo rinkos kainas.

(108)

Išsami informacija apie normaliosios vertės apskaičiavimo metodiką pateikta laikinojo reglamento 104–116 konstatuojamosiose dalyse. Kadangi jokių konkrečių tvirtinimų, susijusių su normaliosios vertės apskaičiavimu, negauta, šios konstatuojamosios dalys patvirtinamos.

(109)

Išsami informacija apie eksporto kainos apskaičiavimą pateikta laikinojo reglamento 117–119 konstatuojamosiose dalyse.

(110)

Po pirminio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ pateikė du tvirtinimus, susijusius su eksporto kainos apskaičiavimu. Šie tvirtinimai buvo susiję su pelno iš pardavimo per susijusius subjektus atskaitymu ir dividendų bei kitų pajamų neįtraukimu į PBA išlaidas.

(111)

Pirma, bendrovė tvirtino, kad pardavimo per susijusius subjektus (importuotojus Sąjungoje ar prekiautojus už Sąjungos ribų) pelno suma turėtų būti atskaitoma tik vieną kartą, atsižvelgiant į ankstesnius tyrimus, pavyzdžiui, dėl paprasto popieriaus kopijavimo aparatų (21) ir poliesterių štapelio pluoštų (22). Pavyzdžiui, atlikus tyrimą dėl paprasto popieriaus kopijavimo aparatų, 70 konstatuojamojoje dalyje nurodytame galutiniame reglamente buvo nustatyta, kad turi būti taikomas vienas 5 % pelno dydis, neatsižvelgiant į pardavimo grandinėje dalyvaujančių patronuojamųjų įmonių skaičių.

(112)

Komisija pažymi, kad „Nippon Steel“ tvirtinimas sutapo su eksporto kainos koregavimu pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, kai produktai parduodami per susijusius importuotojus, ir koregavimais, atliktais siekiant užtikrinti sąžiningą palyginimą pagal 2 straipsnio 10 dalį dėl pardavimo per susijusius prekiautojus, veikiančius kaip agentai Japonijoje. Tačiau skiriasi šių koregavimų faktinis ir teisinis pagrindai, todėl jų negalima vertinti kartu.

(113)

Komisija pažymi, kad taikytas metodas (susijęs tik su 2 straipsnio 9 dalimi) atspindėjo konkrečias tų bylų aplinkybes tuo metu, visų pirma produkto rūšį ir pardavimo srautus. „Nippon Steel“ nepaaiškino, kodėl minėtose bylose taikytas metodas būtų aktualus nagrinėjamu atveju, visų pirma tais atvejais, kai šios bendrovės tvirtinimas buvo susijęs ir su koregavimu, atliktu pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą. Todėl šiose bylose padarytos išvados negali būti taikomos atliekant šį tyrimą.

(114)

Šioje byloje Komisija pagal 2 straipsnio 9 dalį atliko 2 % koregavimą dėl pelno, kurį kiekvienas susijęs Sąjungos subjektas gavo iki perpardavimo pirmam nepriklausomam Sąjungos pirkėjui. „Nippon Steel“ netvirtino, kad koregavimas pagal 2 straipsnio 9 dalį buvo nepagrįstas, o tik kad kartu su koregavimu pagal 2 straipsnio 10 dalies i punktą jis buvo per didelis.

(115)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija pirmąjį „Nippon Steel“ tvirtinimą atmetė.

(116)

Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ paaiškino, kad nesutinka su tuo, kad Komisija atliko dvigubą koregavimą pagal 2 straipsnio 9 dalį dėl pardavimo per MISEA ir bendrovę A. Bendrovės teigimu, tai būtų buvusi visiškai tokia pati padėtis, kaip abiejose 111 konstatuojamojoje dalyje nurodytose bylose.

(117)

Komisija nesutiko. Tose dviejose nurodytose bylose Komisija nusprendė naudoti vieną bendrą pelno dydį, neatsižvelgdama į susijusių subjektų skaičių. Tose bylose, siekiant atspindėti susijusių importuotojų pelną, kai srautas yra sudėtingas ir apima kelis subjektus, buvo naudojamas 5 % pelno dydis.

(118)

Šioje byloje dviejų susijusių importuotojų srautas buvo palyginti paprastas ir kiekvienam iš jų Komisija nusprendė pakoreguoti eksporto kainą, atsižvelgdama į abiejų susijusių šalių vaidmenį ir funkcijas. Šiuo atžvilgiu, priklausomai nuo sandorio, jie dalyvavo ir importo, ir tolesnio perpardavimo Sąjungos rinkoje procesuose. Reikėtų pažymėti, kad toks požiūris iš tikrųjų buvo naudingas bendrovei. Jei Komisija būtų nusprendusi vadovautis senesnių „Nippon Steel“ nurodytų bylų pavyzdžiais ir būtų taikiusi 5 % pelną, nepriklausomai nuo patronuojamųjų įmonių skaičiaus, ji būtų sumažinusi eksporto kainą ir taip padidinusi dempingo skirtumą. Dėl aplinkybės, kad, kaip teigė „Nippon Steel“, produktas galutiniam nesusijusiam pirkėjui buvo parduotas tik vieną kartą, negalima paneigti fakto, kad tam tikrais atvejais prekės buvo parduodamos du kartus: vieną kartą MISEA jas parduodavo bendrovei A, o kitą – bendrovė A nepriklausomam pirkėjui. Tiek MISEA, tiek bendrovė A turėjo tikėtis gauti pelno iš šių pardavimų, todėl šis pelnas turėjo būti atskaitytas du kartus. Ši išvada atitinka pagrindinio reglamento 2 straipsnio 9 dalį, pagal kurią, be kita ko, galima koreguoti sukauptą pelną.

(119)

Antra, „Nippon Steel“ tvirtino, kad tam tikri dividendai, susiję su nagrinėjamuoju produktu, turėjo būti įtraukti į PBA išlaidas. Siekdama pagrįsti šį tvirtinimą, „Nippon Steel“ paaiškino, kad visos atitinkamos MISEA, MISI, NST ir NSC sumos buvo susijusios su dividendais, gautais iš prekybą plienu vykdančių susijusių bendrovių. Tačiau Komisija laikėsi nuomonės, kad šios sumos yra pelno perskirstymas susijusiems subjektams ir todėl jos nėra PBA išlaidų dalis. Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ tvirtino, kad šie dividendai buvo investicijų, siejamų su susijusių šalių nagrinėjamojo produkto perpardavimu, grąža, todėl į juos reikėjo atsižvelgti kaip į PBA išlaidas. Tačiau, nepriklausomai nuo to, ar šios sumos buvo susijusios su nagrinėjamuoju produktu, dėl investicijų į tokius susijusius subjektus, šie subjektai jas mokėjo vieni kitiems. Todėl šios sumos negalėjo būti laikomos PBA išlaidų dalimi, o tik pelno perskirstymu tarp tų susijusių subjektų. Be to, bet kuriuo atveju „Nippon Steel“ neįrodė, kad dividendai buvo tiesiogiai susiję su nagrinėjamojo produkto gamyba ir pardavimu. Todėl Komisija „Nippon Steel“ tvirtinimą atmetė.

(120)

Nustačius laikinąsias priemones, „Nippon Steel“ pateikė tris tvirtinimus dėl eksporto kainos ir normaliosios vertės palyginimo.

(121)

Pirma, kaip nurodyta 111 konstatuojamojoje dalyje, „Nippon Steel“ tvirtino, kad pardavimo per susijusius subjektus (importuotojus Sąjungoje ar prekiautojus už Sąjungos ribų) pelno suma turėtų būti atskaitoma tik vieną kartą. Tačiau, kaip pažymėta 112 konstatuojamojoje dalyje, bendrovė sumaišė koregavimus, kurie buvo atlikti remiantis skirtingais faktiniais ir teisiniais pagrindais, todėl, kaip paaiškinta 113–115 konstatuojamosiose dalyse, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(122)

„Nippon Steel“ tvirtino, kad nagrinėdama pardavimą į Sąjungą per nesusijusius prekiautojus Komisija turėtų pridėti tų nesusijusių prekiautojų PBA išlaidų ir pelno sumą prie CIF kainų, kurias atliekant tyrimą šie prekiautojai patys nurodė Komisijai. „Nippon Steel“ teigimu, Teisingumo Teismo Sprendimas Hansol (23) reiškė, kad konkurencija prie ES sienos vyksta tuomet, kai produktai perparduodami pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungoje, o ne Japonijoje ar kitur.

(123)

Komisija pažymėjo, kad šis tvirtinimas pirmą kartą pateiktas tik po pirminio faktų atskleidimo, o pradiniame etape pati bendrovė pateikė klausimyno atsakymus, kuriuose buvo nurodyta ir apskaičiuota Sąjungos pardavimo per nesusijusius prekiautojus CIF kaina. Bendrovė niekada nesiūlė ir neprašė į tą CIF kainą įtraukti nesusijusių prekiautojų PBA išlaidas ir pelną, nors ji turėjo pakankamai laiko tai padaryti. „Nippon Steel“ prašė atlikti koregavimus tik tuomet, kai buvo nustatytos laikinosios priemonės.

(124)

Vis dėlto, atsižvelgdama į konkrečias šios bylos aplinkybes, visų pirma į tai, kad „Nippon Steel“ eksportavo į Sąjungą ir per susijusius prekiautojus, kurių atitinkamos CIF kainos, kaip buvo patikrinta, apėmė PBA išlaidas ir pelną, Komisija išimties tvarka sutiko, kad būtų pagrįsta atspindėti nesusijusių prekiautojų PBA išlaidų ir pelno sumą CIF kainose, susijusiose su eksporto sandoriais, sudarytais per atitinkamus nesusijusius prekiautojus. Kartu su pateikta informacija „Nippon Steel“ pateikė keturių iš penkių nesusijusių prekiautojų, tiriamuoju laikotarpiu vykdžiusių pardavimą Sąjungoje, nekonsoliduotas finansines ataskaitas. Tačiau tai nebuvo visų prekiautojų išlaidos ir pelnas, nors buvo įtrauktos tų prekiautojų operacijos, susijusios su kita nei nagrinėjamasis produktas verslo sritimi ir kitais produktais. Be to, tų nesusijusių prekiautojų PBA išlaidų rūšis nebuvo pakankamai konkreti, kad būtų galima išvengti, pavyzdžiui, transporto ar kitų išlaidų dvigubos apskaitos. Todėl Komisija nemanė, kad šios išlaidos ir pelnas buvo pagrįsti.

(125)

Kaip alternatyvą „Nippon Steel“ pasiūlė kaip pakaitinį rodiklį naudoti patikrintas PBA išlaidas ir pelną, kuriuos nurodė susiję prekiautojai MISI arba NST. Komisija laikėsi nuomonės, kad susijusių prekiautojų MISI ir NST susijusių ir patikrintų PBA išlaidų svertinis vidurkis iš tiesų būtų pagrįstas nesusijusių prekiautojų PBA išlaidų pakaitinis rodiklis. Tačiau, kalbant apie pelną, laikyta, kad susijusių prekiautojų pelno duomenys buvo nepatikimi, nes tam pelnui turėjo įtakos ryšiai su „Nippon Steel“.

(126)

Todėl Komisija svarstė naudoti 2 % sąlyginį pelno dydį, atitinkantį pelno dydį, panaudotą pagal 2 straipsnio 9 dalį Sąjungos pardavimui per susijusias bendroves nustatyti, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 119 konstatuojamojoje dalyje ir konkrečiame „Nippon Steel“ faktų atskleidimo dokumente laikotarpiu, kai buvo taikomos laikinosios priemonės. Komisijos nuomone, tai buvo pagrįstas pakaitinis rodiklis. Tuo remdamasi Komisija perskaičiavo dempingo ir žalos skirtumus.

(127)

Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ tvirtino, kad sąskaitose faktūrose už pardavimą eksportui per nesusijusius Japonijos prekiautojus nurodyti PVM mokesčiai neturėtų būti atskaitomi. „Nippon Steel“ teigimu, PVM, kurį nesusiję prekiautojai mokėjo „Nippon Steel“ po pardavimo vidaus rinkoje šiems nesusijusiems prekiautojams, galima įtraukti į tų prekiautojų mokesčių deklaracijoje nurodytą dedukcinę vertę. Tačiau iš šios bylos faktų matyti, kad šiuos parduotus produktus „Nippon Steel“ eksportavo ne tiesiogiai nesusijusiam ES pirkėjui, o per nesusijusį vidaus prekiautoją. Tokiomis aplinkybėmis Komisijos taikytas metodas buvo patvirtintas, nes tokia atskaita būtų suteikiama nesusijusiam prekiautojui, o ne „Nippon Steel“. „Nippon Steel“ nepateikė jokių įrodymų, kad šis PVM elementas turėjo įtakos nesusijusiam prekiautojui nustatytai kainai, ir nebuvo pateikta jokių įrodymų, kad atitinkamos sumokėtos PVM sumos iš tiesų buvo grąžintos, atskaitytos ar kad buvo kitaip kompensuota už nesusijusių prekiautojų atliktus eksporto sandorius. Todėl Komisija šio tvirtinimo nepriėmė.

(128)

Trečia, „Nippon Steel“ tvirtino, kad Komisija neturėtų atskaityti kredito išlaidų iš susijusių pardavimo subjektų Sąjungoje eksporto kainos. Komisija šį tvirtinimą priėmė.

(129)

Kaip aprašyta 120–128 konstatuojamosiose dalyse, atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių tvirtinimus Komisija patikslino dempingo skirtumus.

(130)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(131)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Komisija gavo rašytinių EUROFER ir „Hoa Phat Group“ pastabų.

(132)

EUROFER dar kartą pateikė pastabų dėl ypatingos rinkos padėties Vietname, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje. EUROFER tvirtino, kad Vietnamo vyriausybė vidaus plieno gamintojams tiekė gamybos išteklius iškraipytomis, dirbtinai mažomis kainomis, todėl šie iškraipymai kartu su žaliavų eksporto apribojimais pateisina sąnaudų koregavimą pagal pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalį. Siekdama pagrįsti šiuos argumentus, EUROFER pirmiausia rėmėsi Vietnamo darbiniuose dokumentuose arba teisės aktuose pateiktais tvirtinimais, kuriuose minimas plieno pramonės plėtros ir paramos vidaus plieno gamintojams poreikis. Antra, EUROFER nurodė, kad anglims, metalų laužui ir geležies rūdai taikomi eksporto mokesčiai arba apribojimai.

(133)

„Hoa Phat Group“ paneigė EUROFER argumentus, teigdama, kad Vietname nebuvo jokios ypatingos rinkos padėties ar žaliavų rinkos iškraipymų ir kad, palyginti su informacija, pateikta skundo nagrinėjimo etape ir prieš priimant laikinąjį reglamentą, EUROFER nepateikė jokių papildomų įrodymų.

(134)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 286 ir 287 konstatuojamosiose dalyse, Komisija priminė, kad nebuvo galima nustatyti, ar esama žaliavų kainos iškraipymų. Kadangi Vietname nagrinėjamojo produkto gamybai reikalingos kokybės žaliavų nebuvo arba jų buvo tik nedideli kiekiai, eksportuojantys gamintojai importavo žaliavas iš kelių skirtingų tiekėjų ir šalių. Todėl nebuvo galima nustatyti, kad žaliavų kainos buvo dirbtinai mažos, nes šių žaliavų kainoms įtakos neturėjo vidaus rinkos kainos ir jos negalėjo būti iškraipytos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(135)

Po galutinio faktų atskleidimo EUROFER pakartojo, kad nepaisant to, jog dalis Vietnamo gamybos išteklių buvo importuojami, jų kainos vis tiek galėjo būti netiesiogiai iškraipomos dėl platesnės rinkos struktūros ir valstybės kišimosi, eksporto apribojimų ir muitų. Kainos taip pat galėjo būti iškraipomos dėl mažomis kainomis iš Kinijos importuojamų plokščių karštojo valcavimo produktų ir dėl aiškių vyriausybės strategijų, kuriomis siekiama skatinti ir remti vidaus plieno pramonę. EUROFER teigė, kad iš visų šių elementų matyti, jog Vietnamo rinkoje buvo susidariusi ypatinga padėtis. EUROFER taip pat laikėsi nuomonės, kad net jei, remiantis turima informacija, kurią Komisijai pateikė EUROFER, nebuvo patvirtinta, jog rinkoje yra susidariusi ypatinga padėtis, apskaičiuojant normaliąją vertę nebuvo galima remtis Vietnamo pardavimo vidaus rinkoje kainomis. Todėl EUROFER paprašė Komisijos iš naujo išnagrinėti šį vertinimą.

(136)

Po galutinio faktų atskleidimo „Hoa Phat Group“ teigė, kad Komisija pagrįstai padarė išvadą, jog skundo pateikėjo tvirtinimai dėl ypatingos padėties Vietnamo rinkoje, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 2 straipsnio 3 dalyje, buvo nepagrįsti ir kad skunde pateikti įrodymai dėl tariamos ypatingos padėties Vietnamo rinkoje buvo netinkami ir netikslūs. Bendrovė laikėsi nuomonės, kad Vietnamo žaliavoms negalėjo daryti įtakos iškraipymai, nes toms žaliavoms vidaus rinkos kainos neturėjo jokio poveikio.

(137)

Komisija laikėsi nuomonės, kad EUROFER tvirtinimas nebuvo pagrįstas jokiais naujais įrodymais dėl konkrečios padėties Vietname, ir kad nebuvo galima nustatyti, jog gamybos išteklių kainos buvo iškraipytos. Priešingai, buvo nustatyta, kad kainos Vietname atitiko tarptautines kainas. Todėl nebuvo tikslinga pakeisti šias išlaidas. Todėl Komisija šį tvirtinimą atmetė.

(138)

Kadangi jokių pastabų dėl eksporto kainos negauta, laikinojo reglamento 150 ir 151 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(139)

Kadangi jokių pastabų dėl palyginimo negauta, laikinojo reglamento 152–156 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(140)

Kadangi nebuvo patvirtinti jokie tvirtinimai dėl dempingo skirtumo apskaičiavimo nepriimta, laikinojo reglamento 161 konstatuojamoji dalis patvirtinama.

(141)

Galutiniai dempingo skirtumai, išreikšti CIF kainos (kaina, draudimas ir frachtas) Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą procentine dalimi, yra tokie:

(142)

Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos pramonės apibrėžties negauta, laikinojo reglamento 162–167 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(143)

Terminas „uždarasis suvartojimas“ apėmė ir „uždarąjį pardavimą“ (t. y. perdavimą grupėje ne rinkos kainomis (t. y. ne įprastomis rinkos sąlygomis)) ir „uždarąjį naudojimą“ (t. y. plokščių karštojo valcavimo produktų vidaus perdavimą galutinės grandies plieno produktų, pavyzdžiui, vamzdeliams, gaminti). Kadangi jokių pastabų dėl Sąjungos uždarojo suvartojimo negauta, laikinojo reglamento 172–178 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(144)

Per EUROFER patalpose surengtą tikrinamąjį vizitą, nurodytą 19 konstatuojamojoje dalyje, buvo nustatyta, kad į tam tikrą pardavimą tarp susijusių šalių, kuris buvo vykdomas įprastomis rinkos sąlygomis ir todėl negalėjo būti laikomas uždaruoju vieno iš 22 Sąjungos gamintojų pardavimu per TL, per klaidą nebuvo atsižvelgta kaip į pardavimą atvirojoje rinkoje. Todėl, siekiant įtraukti tą neuždarojo pardavimo apimtį, laikinojo reglamento 4, 5, 6 ir 10 lentelės buvo peržiūrėtos ir atskleistos šalims bendrajame faktų atskleidimo dokumente.

(145)

Atlikdama tolesnę analizę Komisija peržiūrėjo savo vertinimą, pagal kurį laikinajame reglamente pateikta suvartojimo Sąjungos neuždarojoje rinkoje apskaičiavimo metodika iš tikrųjų buvo teisinga, nes neuždarasis pardavimas įprastomis rinkos sąlygomis susijusioms šalims, pavyzdžiui, prekiautojams ir plieno paslaugų centrams, buvo teisingai įtrauktas į laikinojo reglamento 5 lentelėje pateiktą visų Sąjungos gamintojų suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje vertinimą ir patvirtintas 3 lentelėje.

(146)

Bet kuriuo atveju buvo išnagrinėta ir patvirtinta, kad toks pardavimas neuždarojoje rinkoje iš tiesų yra pardavimas rinkos kainomis ir kad susijęs pirkėjas galėjo laisvai rinktis tiekėją, nepriklausomai nuo to, ar šis tiekėjas buvo susijęs, ar ne.

(147)

Šiuo atžvilgiu Komisija, be Sąjungos gamintojų pardavimo nesusijusiems pirkėjams ir importo iš trečiųjų šalių, įtraukė visus pardavimo Sąjungos neuždaroje rinkoje duomenis. Kaip paaiškinta toliau, šis nedidelis pakeitimas neturėjo esminio poveikio laikinajame reglamente išdėstytoms išvadoms.

(148)

Bendrovės „Nippon Steel“ ir JFE teigė, kad visą tyrimo laikotarpį Sąjungos gamintojai į ES importavo didelius kiekius tiriamojo produkto. Ši pastaba išsamiai aptarta 4.3.2 skirsnio 173–180 konstatuojamosiose dalyse. Komisija pažymėjo, kad sutikrindama informaciją apie plokščių karštojo valcavimo produktų importą ji laikinojo reglamento 191 konstatuojamojoje dalyje nustatė korektūros klaidą, susijusią su visos importo iš nagrinėjamųjų šalių į Sąjungą rinkos dalies pokyčiais. Nors rinkos dalis iš tiesų padidėjo beveik 4,1 procentinio punkto, rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 87 %, o ne, kaip klaidingai nurodyta, 56 %, (žr. 2 lentelę).

(149)

Atsižvelgiant į 146 konstatuojamojoje dalyje aprašytus pataisymus, bendra suvartojimo lentelė buvo patikslinta, o bendras suvartojimas (įskaitant pardavimą neuždarojoje rinkoje) nagrinėjamuoju laikotarpiu kito taip:

1 lentelė

Bendras Sąjungos suvartojimas (pardavimas atvirojoje rinkoje (įskaitant susijusių šalių neuždarąjį pardavimą) ir uždarojo suvartojimo rinka) (tonomis)

(150)

Bendras suvartojimas Sąjungoje 2022 m., palyginti su 2021 m., sumažėjo 13 %. Tiriamuoju laikotarpiu uždarasis suvartojimas sudarė 49,9 % bendro suvartojimo Sąjungoje ir sumažėjo 16 %.

(151)

Nustačius laikinąsias priemones, FHS nurodė, kad norėdama gauti Eurostato importo duomenis, Komisija turėtų naudoti tuos pačius KN kodus, kurie buvo naudojami EUROFER gamybos duomenims nustatyti. FHS teigė, kad taikydama tokį asimetrinį požiūrį Komisija dirbtinai padidino vartojimo vardiklį ir automatiškai sumažino apskaičiuotą Sąjungos pramonės ir nagrinėjamųjų šalių rinkos dalį.

(152)

Plokščių karštojo valcavimo produktų importo statistinius duomenis Komisija nustatė remdamasi Eurostato duomenimis ir taikydama KN kodus, kurie būtų priskiriami panašiam produktui. Komisija taip pat užtikrino, kad, skelbdami mikroekonominius ir makroekonominius rodiklius (visų pirma, gamybos apimtį), atrinkti Sąjungos gamintojai ir EUROFER naudotų tą patį konkretų KN kodą.

(153)

FHS teigė, kad reikėtų atsižvelgti į uždarojo suvartojimo dalį (t. y. vidaus pervedimus tolesniam tiriamojo produkto perdirbimui be sąskaitų faktūrų ir patekimo į atvirąją rinką, ir uždarąjį pardavimą įprastomis rinkos sąlygomis susijusioms bendrovėms tolesniam perdirbimui) visoje plokščių karštojo valcavimo plieno produktų gamyboje. Šio eksportuojančio gamintojo nuomone, beveik trys ketvirtadaliai bendro tikrojo vartojimo sumažėjimo buvo susiję su vertikaliai integruotomis grupėmis. FHS teigimu, paklausa uždarojoje rinkoje sumažėjo daugiau kaip 6 mln. tonų, o atvirojoje rinkoje – mažiau kaip 2 mln. tonų.

(154)

Todėl, šio eksportuojančio gamintojo nuomone, prieš priskirdama bet kokią žalą importui iš nagrinėjamųjų šalių, Komisija pirmiausia turėjo įrodyti, kad, bendrai mažėjant paklausai rinkoje, šio importo dalis buvo neproporcinga. Šio eksportuojančio gamintojo nuomone, tai turėtų didelį poveikį galutiniam žalos nustatymui.

(155)

Komisija atidžiai išnagrinėjo uždarojo suvartojimo (žr. 143 konstatuojamąją dalį) ir uždarojo pardavimo klausimus, kurie yra labai svarbūs šiam tyrimui. Laikinajame reglamente vertindama žalą ji pardavimą atvirojoje rinkoje (neįskaitant pardavimo neuždarojoje rinkoje, kaip paaiškinta 146 konstatuojamojoje dalyje), Komisija uždarąjį suvartojimą nagrinėjo atskirai, nes laikyta, kad pastarajam nebuvo taikomos laisvosios rinkos sąlygos.

(156)

Komisija pažymi, kad nors kai kurie Sąjungos gamintojai turi susijusių bendrovių, kurios prekiauja panašiu produktu arba jį perdirba, jos taip pat parduoda šiems susijusiems subjektams įprastomis rinkos sąlygomis ir šiems susijusiems subjektams leidžiama pirkti iš visų tiekėjų, įskaitant nagrinėjamose šalyse įsikūrusius tiekėjus, o ne tik iš susijusių pirminio plieno gamintojų, ir visi šie pirkimai vykdomi rinkos kaina. Taigi visas pardavimas neuždaroje rinkoje susijusioms šalims buvo įtraukimas į jo apimtį arba vertę.

(157)

Tvirtinimai, kad bendras ES suvartojimo sumažėjimas beveik trimis ketvirtadaliais buvo susijęs su vertikaliai integruotomis grupėmis, buvo teisingi, tačiau jie neturėjo įtakos išvadoms, kad ES pardavimo apimtis, įskaitant pardavimą neuždarojoje rinkoje susijusioms šalims, sumažėjo 15 %, kaip parodyta patikslintoje 2 lentelėje (šio reglamento 4 lentelė).

(158)

FHS tvirtino, kad nuo 2021 m. iki TL 13 % sumažėjęs bendras suvartojimas Sąjungoje, kaip nurodyta laikinojo reglamento 5 lentelėje, sutapo su išsamiai dokumentuose aprašytu sulėtėjimu ES statybos, automobilių ir vamzdynų sektoriuose, prasidėjusiu po 2022–2023 m. įvykusio energijos kainų sukrėtimo.

(159)

Tačiau nebuvo pateikta jokių pagrindžiamųjų įrodymų dėl to, kad plokšti karštojo valcavimo produktai naudojami tik tuose sektoriuose ir kokie buvo jų kiekiai. FHS teigimu, šis didelis sukrėtimas vienodai paveikė kiekvieną tiekėją. Prieš priskirdama bet kokią žalą importui iš tikslinių šalių, Komisija pirmiausia turėjo įrodyti, kad šio importo dalis buvo neproporcinga, palyginti su mažėjančiu bendru importu, o tai, FHS nuomone, nebuvo padaryta remiantis laikinojo reglamento 6 lentelėje pateiktais duomenimis.

(160)

Komisija nesutiko su šiuo teiginiu. Pirma, iš laikinojo reglamento 6 lentelėje pateiktų statistinių duomenų matyti, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių tendencijos nesikeitė taip pat, kaip bendra Sąjungos pramonės gamybos apimtis, kuri, kaip parodyta laikinojo reglamento 9 lentelėje, sumažėjo 16 % dėl bendro pardavimo laisvosiose rinkose sumažėjimo. Antra, FHS nepateikė jokių įrodymų dėl šio tariamai dokumentais pagrįsto po 2022–2023 m. energijos kainų sukrėtimo įvykusio sulėtėjimo ES statybos, automobilių ir vamzdynų sektoriuose arba dėl to, kad plokšti karštojo valcavimo produktai buvo naudojami tik šiuose sektoriuose. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(161)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS atkreipė dėmesį į tai, kad Komisija pasiūlė „bent tris skirtingus Sąjungos pramonės rinkos dalies netekimo įverčius“ ir teigė, kad Komisija turėtų atskleisti „persvarstytą skaičiuoklę, kuria grindžiamos bendrojo faktų atskleidimo dokumento 2–4 lentelės, ir aiškiai nurodyti, kokią rinkos dalį ji laiko patikima“.

(162)

Pirma, dėl, kaip įtariama, nepakankamo aiškumo apskaičiuojant atitinkamas Sąjungos pramonės ir trečiųjų šalių rinkos dalis naudotos metodikos išsamiai paaiškinta laikinojo reglamento 189 konstatuojamojoje dalyje ir galutinio bendrojo faktų atskleidimo dokumento 4.2 skirsnyje. Antra, siekiant užtikrinti su kitomis šalimis, įskaitant kitus Vietnamo kilmės eksportuojančius gamintojus, susijusių duomenų konfidencialumą, tam tikros informacijos nebuvo galima atskleisti ir ji turėjo būti pateikta naudojant intervalus. Bet kuriuo atveju iš visų pateiktų duomenų buvo matyti panaši Sąjungos pramonės rinkos dalies mažėjimo tendencija. Todėl FHS argumentai buvo atmesti.

(163)

144 konstatuojamojoje dalyje nurodyti pakeitimai, susiję su Sąjungos suvartojimu, neturėjo poveikio laikinojo reglamento 168–182 konstatuojamosiose dalyse išdėstytoms išvadoms.

(164)

Nustačius laikinąsias priemones ir po galutinio faktų atskleidimo „Ezz Steel“ tvirtino, kad importas iš Egipto į Europos Sąjungą turėtų būti laikomas nereikšmingu tiek apimties, tiek rinkos dalies atžvilgiu, nes nuo 2021 m. iki TL jis padidėjo vos 4 %. Be to, skyrėsi importo iš Egipto ir Sąjungos pramonės gaminamų plokščių karštojo valcavimo produktų konkurencijos sąlygos, nes, šio eksportuojančio gamintojo teigimu, turėtų būti laikoma, kad Egiptas prisitaiko prie kainų, nes nuo 2022 m. iki TL jo vidutinės importo kainos buvo didžiausios, palyginti su Japonija ir Vietnamu, o dėl importo iš Egipto per TL ES pardavimo kainos nebuvo priverstinai mažinamos. „Ezz Steel“ taip pat teigė, kad rinkos dalys turėtų būti apskaičiuojamos remiantis bendru Sąjungos suvartojimu, nurodytu laikinojo reglamento 5 lentelėje, kurioje pateikiami suvartojimo atvirojoje ir uždarojoje rinkose duomenys.

(165)

Komisija pažymėjo, kad kai kuriuos iš šių tvirtinimų, susijusių su pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalyje nustatytomis sąlygomis ir bendru importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikio vertinimu, „Ezz Steel“ jau buvo pateikusi ir Komisija juos išnagrinėjo pirminiame etape, visų pirma 183–188 konstatuojamosiose dalyse.

(166)

Pirma, Komisija pažymėjo, kad šiuo konkrečiu atveju nagrinėjamųjų šalių kilmės tiriamojo produkto importo rinkos dalis tiriamuoju laikotarpiu atskirai sudarė ne mažiau kaip [2,2–2,9] % ir [7,6–10,1] %, vertinant kartu, kaip nurodyta 2 lentelėje. Be to, Komisija nesutiko su „Ezz Steel“ tvirtinimu, kad jos rinkos dalys turėtų būti apskaičiuojamos remiantis bendru Sąjungos suvartojimu, o ne bendru suvartojimu Sąjungos atvirojoje rinkoje. Komisija laikėsi nuomonės, kad importas iš Egipto turėtų būti lyginamas su visa atvirąja rinka, išskyrus uždarojo suvartojimo dalį, kuriai netaikomos tokios pačios konkurencijos sąlygos kaip atvirojoje rinkoje.

(167)

Vadovaudamasi įprasta antidempingo tyrimų praktika, Sąjungos suvartojimą atvirojoje rinkoje Komisija nustatė remdamasi: a) visų žinomų Sąjungos gamintojų pardavimu Sąjungos rinkoje ir b) importu į Sąjungą iš visų trečiųjų šalių pagal Eurostato duomenis, taip pat atsižvelgdama į nagrinėjamųjų šalių bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų pateiktus duomenis. Kadangi pastabose dėl bendrojo faktų atskleidimo dokumento naujų tvirtinimų nepateikta, šios išvados paliktos galioti.

(168)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ezz Steel“ atkreipė dėmesį į Komisijos metodo neatitikimą apskaičiuojant nagrinėjamojo produkto importo iš Egipto tiriamuoju laikotarpiu rinkos dalį. Šio eksportuojančio gamintojo teigimu, Komisijos metodas, pagal kurį apskaičiuojant importo iš Egipto rinkos dalį remiamasi bendru suvartojimu Sąjungos atvirojoje rinkoje, o ne bendru suvartojimu, neatitiko apsaugos priemonių reglamente (24) nustatytos metodikos, pagal kurią nustatydama visų kategorijų produktų, be kita ko, plokščių karštojo valcavimo produktų, suvartojimą ji įtraukė pardavimą uždarojoje rinkoje.

(169)

Šiame tyrime Komisija atliko išsamią Sąjungos rinkos analizę ir įvertino tiek atvirąją, tiek uždarąją plokščių karštojo valcavimo produktų rinkas. Todėl klaidinga manyti, kad šioje byloje Komisija neatsižvelgė į padėtį bendroje rinkoje. Tokio paties požiūrio buvo laikomasi atliekant ankstesnius antisubsidijų ir antidempingo tyrimus dėl Brazilijos, Kinijos, Rusijos, Irano, Turkijos ar Ukrainos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(170)

„Ezz Steel“ nurodė informaciją, kurią ji pateikė anksčiau inicijavimo etape, apimančią duomenis, pateiktus CRU ataskaitoje (25) dėl karštai valcuotų ritinių suvartojimo ES rinkoje, teigdama, kad, neišnagrinėjusi šios „Ezz Steel“ pateiktos pastabos, Komisija pažeidė savo pareigą motyvuoti. Tačiau, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 162–164 ir 171 konstatuojamosiose dalyse, taip pat šio reglamento 152 konstatuojamojoje dalyje, Komisija, kad galėtų gauti duomenis apie visą panašaus produkto suvartojimą Sąjungoje, naudojo ne mažiau kaip 22 panašų produktą gaminančių bendrovių patikrintus pardavimo duomenis, kurie buvo susieti su Eurostato duomenimis apie importą iš trečiųjų šalių. Todėl nebuvo reikalo tikrinti kitų komercinių nepatikrintų šaltinių, kad ir kokie patikimi jie bebūtų.

(171)

Be to, „Ezz Steel“ tvirtino, kad naudojant bendro suvartojimo duomenis „Ezz Steel“ rinkos dalis būtų ne didesnė kaip 1,25 %. Bendrovė taip pat tvirtino, kad Komisijos metodas lėmė netikslius rezultatus, kurie neatspindi įprastų rinkos sąlygų, nes šios rinkos dalys iš esmės priklausytų nuo ES plokščių karštojo valcavimo produktų pirminio plieno gamintojų vienašališkų veiksmų, t. y. nuo to, ar jie perimtų galutinės grandies perdirbimo bendroves, ar nuspręstų parduoti su jais susijusias galutinės grandies perdirbimo bendroves. Todėl Komisija dirbtinai padidino Egipto plokščių karštojo valcavimo produktų importo dalį ES rinkoje, nors iš tikrųjų tai galėjo būti laikoma pagrindu baigti tyrimą, kaip buvo Serbijos atveju ankstesniame antidempingo tyrime (26).

(172)

Pirma, remdamasi savo įprasta praktika, Komisija įvertino importą iš nagrinėjamųjų šalių atvirojoje rinkoje, kurioje jos konkuruoja su Sąjungos pramone. Atsižvelgdama į pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodomas importo iš nagrinėjamųjų šalių poveikis, Komisija nesuprato, kodėl importo iš nagrinėjamųjų šalių dalis neturėtų būti lyginama su Sąjungos pramonės, su kuria jos konkuruoja, pardavimu atvirojoje rinkoje, kai siekiama įvertinti importo iš nagrinėjamųjų šalių kumuliaciją ir poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams. Komisija nustatė, kad Egipto padėtis nebuvo tokia kaip Serbijos toje byloje. Byloje dėl Serbijos (27) Komisija nustatė, kad 1,04 % reikšmė vis dar buvo nereikšminga pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 4 dalį, nes 0,04 procentinio punkto reikėtų laikyti nereikšmingu, ypač kai, santykinai vertinant, importo iš Serbijos apimtis buvo gerokai mažesnė nei importo iš kiekvienos iš keturių kitų šalių apimtis. Ir priešingai, šioje byloje, taikydama tą pačią suvartojimo apskaičiavimo metodiką, kaip ir byloje dėl Serbijos, Komisija nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu Egiptui teko [2,2–2,9] % rinkos dalis, t. y. daugiau nei dvigubai didesnė už 5 straipsnio 7 dalyje nustatytą ribą; todėl negalima laikyti, kad ji yra „nereikšminga“. Be to, šioje byloje importo dempingo kaina iš kitų dviejų nagrinėjamųjų šalių, visų pirma Vietnamo, rinkos dalis buvo panaši ([2,3–3,3] %). Taigi, priešingai nei tvirtino „Ezz Steel“, padėtis abiejose bylose akivaizdžiai skyrėsi ir Egipto negalima traktuoti taip pat kaip Serbijos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(173)

Kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, laikinojo reglamento 6 lentelė turėjo būti atnaujinta, kad būtų atsižvelgta į vieno iš Sąjungos gamintojų pardavimo neuždarojoje rinkoje susijusioms šalims apimtį per TL.

(174)

Be to, kaip minėta 19 konstatuojamojoje dalyje, laikinojo reglamento 191 konstatuojamojoje dalyje buvo nustatyta korektūros klaida, susijusi su visos nagrinėjamųjų šalių importo į Sąjungą rinkos dalies raida, kuri padidėjo 3,5 procentinio punkto, t. y. 74 % per nagrinėjamąjį laikotarpį.

2 lentelė

Importo apimtis (tonomis) ir rinkos dalis

(175)

Bendrovės „Nippon Steel“ ir JFE tvirtino, kad rinkos dalių sumažėjimas tik 2 procentiniais punktais per nagrinėjamąjį laikotarpį neturėtų būti laikomas „Sąjungos plieno gamintojų konkurencinės padėties pablogėjimo rodikliu“, kaip nurodyta laikinojo reglamento 212 konstatuojamojoje dalyje. Abi šalys visų pirma atkreipė dėmesį į tai, kad Sąjungos pramonė išlaikė dominuojančią padėtį ES rinkoje ir iki TL pabaigos užėmė 70,2 % rinkos, o nuo 2023 m. ši dalis sumažėjo tik 0,6 procentinio punkto.

(176)

Kaip paaiškinta laikinojo reglamento 212 konstatuojamojoje dalyje, pardavimo apimtis Sąjungos atvirojoje rinkoje ir Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo gerokai daugiau nei sumažėjo suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje, o tai rodo, kad Sąjungos plieno gamintojų konkurencinė padėtis pablogėjo. Be to, kaip paaiškinta šio reglamento 190 konstatuojamojoje dalyje, Sąjungos pramonės rinkos dalis atvirojoje rinkoje sumažėjo 3,4 procentinio punkto, kaip nurodyta patikslintoje 5 lentelėje, o ne 2 procentiniais punktais, kaip nurodyta laikinajame reglamente.

(177)

„Nippon Steel“ ir JFE pažymėjo, kad iš tiesų nuo tyrimo inicijavimo Sąjungos gamintojai toliau importavo į ES karštojo valcavimo ritinius ir plokštes, nepaisant skunde pateikto teiginio, kad importas iš Japonijos, Egipto ir Vietnamo trukdė jiems didinti gamybą. Šių dviejų šalių teigimu, Sąjungos pirminio ir antrinio plieno gamintojai importavo daugiau kaip 220 000 tonų karštojo valcavimo ritinių, o 2023 m. Sąjungos pramonė iš nagrinėjamųjų šalių importavo beveik 4 mln. iš 8 mln. tonų iš kitų pasaulio šalių. Šios šalys nepateikė jokių įrodymų dėl Sąjungos pirminio plieno gamintojų importuojamų plokščių, o atlikus tyrimą nebuvo gauta jokios informacijos šiuo klausimu.

(178)

FHS teigė, kad dėl 20 ir 151 konstatuojamosiose dalyse nurodytų, esą, metodinių klaidų buvo pervertintas importo iš Vietnamo mastas ir poveikis konkurencijai. FHS pakartojo, kad pasirinkus 2021 m. kaip indekso bazinius metus vaizdas buvo iškraipytas, nes tais metais užregistruota neįprastai sumažėjusi importo apimtis, nes tiekimas iš Rusijos ir Turkijos vis dar vyko laisvai, o Azijos gamyklos patyrė su pandemija susijusių krovinių vežimo kliūčių. Todėl nagrinėjamuoju laikotarpiu 56 % padidėjęs importas atspindėjo tik prekybos srautų iš šių dviejų šalių, iš kurių pirmajai buvo taikomos sankcijos pagal anksčiau nustatytas priemones, o antrajai – antidempingo priemonės, pakeitimą.

(179)

Komisija tvirtino, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių iš tiesų galėjo pasikeisti dėl priemonių, kurių buvo imtasi Rusijos ir Turkijos atžvilgiu. Tačiau nustatyta, kad šio importo iš nagrinėjamųjų šalių kiekis labai padidėjo, o tai neigiamai paveikė Sąjungos pramonę, jis buvo vykdomas dempingo kaina ir padarė žalos Sąjungos pramonei.

(180)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 189–191 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(181)

Laikinojo reglamento 192–197 konstatuojamosiose dalyse Komisija išsamiai išdėstė priverstinio kainų mažinimo nustatymo metodiką ir padarė išvadą, kad dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos ir smukdomos.

(182)

Nustatyta, kad dėl daugumos atrinktų nagrinėjamųjų eksportuojančių gamintojų importo dempingo kaina Sąjungos pramonės kainos buvo priverstinai mažinamos nuo 3,3 % iki 10,1 %, kaip matyti laikinojo reglamento 8 lentelėje.

(183)

Nustačius laikinąsias priemones „Ezz Steel“ laikėsi nuomonės, kad vidutinės importo iš Egipto kainos buvo palyginti didelės ir dėl to ES pardavimo kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Todėl šis importas negalėjo padaryti žalos Sąjungos gamintojams. Atsižvelgiant į šių pastabų pobūdį į jas atsakyta 5.1 skirsnyje.

(184)

FHS teigė, kad jos importui nustatytas 3,3 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas atitiko frachto skirtumą ir valiutos svyravimus, dėl kurių FOB pasiūlymai Azijoje buvo reguliariai atskiriami nuo ES plieno gamyklų kainų, todėl negalima laikyti, kad dėl tokio importo Sąjungos pramonei buvo daroma žala. Po galutinio faktų atskleidimo FHS taip pat teigė, kad Komisija nepateikė išsamios analizės, kodėl toks FHS nustatytas 3,3 % priverstinio kainų mažinimo skirtumas buvo ekonomiškai reikšmingas ES plokščių karštojo valcavimo produktų rinkoje.

(185)

Kaip minėta 242 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos, inter alia, dėl Egipto kilmės importo mažomis kainomis. Atsižvelgiant į kainų smukdymą, nenuostabu, kad priverstinis kainų mažinimas nėra reikšmingas, nes Sąjungos pramonė negali didinti savo kainos dėl patiriamo spaudimo kainoms.

(186)

Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 194 konstatuojamojoje dalyje, priverstinis kainų mažinimas tiriamuoju laikotarpiu buvo vertinamas lyginant: pagal gamintojo kainas EXW sąlygomis pakoreguotas vidutines svertines trijų Sąjungos gamintojų kiekvienos rūšies produkto pardavimo nesusijusiems pirkėjams Sąjungos atvirojoje rinkoje kainas ir bendradarbiaujančių nagrinėjamųjų šalių gamintojų kiekvienos rūšies importuoto produkto atitinkamas vidutines svertines CIF Sąjungos pasienyje lygio kainas, taikomas pirmam nepriklausomam pirkėjui Sąjungos rinkoje, nustatytas remiantis CIF kaina (kaina, draudimas ir frachtas) ir tinkamai pakoreguotas siekiant atsižvelgti į muitus ir išlaidas po importo. Nors priverstinio kainų mažinimo priežastys gali būti įvairios, priverstinis kainų mažinimas buvo apskaičiuotas remiantis patikrintais FHS pateiktais duomenimis.

(187)

Tuo remdamasi Komisija patvirtino laikinojo reglamento 196 konstatuojamojoje dalyje nustatytą priverstinio kainų mažinimo skirtumą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(188)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių negauta, laikinojo reglamento 192–197 konstatuojamosios dalys patvirtintos.

(189)

Laikinajame reglamente (4.4 skirsnyje) Komisija išsamiai išdėstė nagrinėjamojo laikotarpio Sąjungos pramonės makroekonominius ir mikroekonominius rodiklius. Laikinojo reglamento 238 konstatuojamojoje dalyje ji padarė išvadą, kad Sąjungos pramonei padaryta materialinė žala, kaip tai suprantama pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalį.

(190)

Kaip minėta 19 ir 131–142 konstatuojamosiose dalyse, EUROFER patalpose surengto tikrinamojo vizito metu paaiškėjo, kad vieno iš skundo pateikėjų pardavimo susijusioms šalims neuždarojoje rinkoje duomenys nebuvo įtraukti į bendrus pardavimo neuždarojoje rinkoje duomenis, susijusius su TL. Komisija taip pat šiek tiek pakoregavo atitinkamas lenteles, kad į suvartojimą atvirojoje rinkoje įtrauktų pardavimą neuždarojoje rinkoje. Dėl to reikėjo pakoreguoti laikinojo reglamento 5 ir 6 lenteles, kaip minėta pirmiau, ir laikinojo reglamento 4 ir 10 lenteles. Laikinojo reglamento uždarojo suvartojimo lentelė išliko tokia pati.

(191)

Po galutinio faktų atskleidimo, cituodama PPO Antidempingo susitarimo 3 straipsnio 3.2 dalį, FHS tvirtino, kad Komisija turėjo įtraukti uždarosios rinkos apimtį į visus žalos rodiklius arba juos perskaičiuoti nuosekliai remdamasi tik laisvosios rinkos principu. Be to, FHS teigimu, Komisija nesilaikė skaidrumo ir informacijos atskleidimo įsipareigojimų pagal PPO Antidempingo susitarimo 6 straipsnio 6.5.1 dalį ir pagrindinio reglamento 3 straipsnio 2 dalį, nes neatskleidė tikslios pakeistos sumos ir procentinių dalių.

(192)

Komisija pirmiausia pažymėjo, kad ji laikėsi to paties nuoseklaus požiūrio, kaip ir ankstesniame tyrime dėl plokščių karštojo valcavimo produktų, pagal kurį į uždarosios rinkos apimtį buvo atsižvelgta tik pagrįstais atvejais, t. y. kai, atsižvelgiant į rodiklio pobūdį, nebuvo galima atskirti produktų paskirties vietos. Taigi, kadangi investicijos arba gamyba yra susijusios ir su uždarojoje, ir su atvirojoje rinkoje vykdoma veikla, jos galėjo būti vertinamos tik bendrai, neatsižvelgiant į produktų paskirties vietą. Ir priešingai, pelningumas buvo vertinamas remiantis pardavimu atvirojoje rinkoje, siekiant atspindėti laisvosios rinkos mechanizmus ir atsižvelgti į konkurenciją, su kuria susiduria Sąjungos gamintojai dėl į Sąjungos rinką importuojamų trečiųjų šalių produktų. Antra, Komisija dėl konfidencialumo priežasčių negalėjo pateikti tikslių skaičių, tačiau pateikė visų būtinų duomenų intervalus ir indeksus. Be to, kaip paaiškinta 194 konstatuojamojoje dalyje, atsakydama į bendrovių NSC ir JFE pastabas, Komisija pateikė papildomų paaiškinimų.

(193)

Sąjungos pramonės pardavimo apimties ir rinkos dalies raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

3 lentelė

Suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje, įskaitant pardavimą neuždarojoje rinkoje (tonomis)

4 lentelė

Sąjungos pramonės pardavimo apimtis ir rinkos dalis Sąjungos atvirojoje rinkoje

(194)

Po galutinio faktų atskleidimo bendrovės NSC ir JFE nesutiko su Komisijos išvada dėl kai kurių žalos veiksnių, susijusių su ekonomine padėtimi 2020 ir 2021 m. Dėl to Komisija dar kartą peržiūrėjo padėtį, susijusią su suvartojimu Sąjungos rinkoje ir Sąjungos pramonės pardavimo apimtimi bei rinkos dalimi Sąjungos atvirojoje rinkoje. Komisija pripažino, kad 19 konstatuojamojoje dalyje nurodyta klaida neturėjo jokio poveikio 2, 3 ir 4 lentelėms ir kad iš tikrųjų buvo atliktas dvigubas pardavimo neuždarojoje rinkoje skaičiavimas, kaip pažymėta 146 konstatuojamojoje dalyje. Iš tiesų į šiose laikinojo reglamento lentelėse pateiktus duomenis jau buvo įtrauktas pardavimas neuždarojoje rinkoje. Todėl po galutinio faktų atskleidimo atitinkamos lentelės ir turinys buvo peržiūrėti, atsižvelgiant į ankstesnį kiekį, išskyrus vieno iš 22 Sąjungos gamintojų duomenis, kurie išliko panašūs į tuos, kurie buvo naudoti bendrojo faktų atskleidimo dokumente.

(195)

Kalbant apie NSC ir JFE pastabas dėl padėties 2020 ir 2021 m., šios bendrovės teigė, kad 2021 m. buvo išskirtiniai ir labai specifiniai dėl COVID-19 pandemijos krizės, kuri turėjo įtakos rinkos paklausai ir kainoms ankstesniais metais. Todėl, nors Sąjungos pramonei buvo naudingas ekonomikos atsigavimas po COVID-19 pandemijos krizės, naudojant tų metų duomenis kaip pagrindą Sąjungos pramonės ekonominės padėties raidai nustatyti būtų automatiškai ir dirbtinai sukurta žalinga padėtis.

(196)

Bendrovės NSC ir JFE visų pirma nurodė ankstesnę priemonių galiojimo termino peržiūros bylą, susijusią su Kinija (28). Pateiktose pastabose jos pažymėjo, kad pagal bendrojo faktų atskleidimo dokumente nurodytą pardavimo apimtį: „šiame tyrime Komisijos nustatyta 30 578 495 tonų pardavimo apimtis 2021 m. yra puikus rezultatas – 21 % daugiau, palyginti su 2019 m. (29)“. Tačiau po galutinio faktų atskleidimo atlikus pataisymą, kaip paaiškinta 194 konstatuojamojoje dalyje, Komisija patvirtino, kad, kitaip nei suma, kurią iš tiesų galima atskaityti iš bendrojo faktų atskleidimo dokumente atskleistų skaičių, 4 lentelėje nurodyta teisinga 27 729 413 tonų pardavimo apimtis 2021 m., palyginti su 2019 m., buvo didesnė tik 9,2 %, o ne 21 %, kaip teigė bendrovės NSC ir JFE. Taigi buvo matyti, kad 2021 m. iš tikrųjų atitiko įprastas rinkos sąlygas, nes negalėjo būti laikoma, kad 2020 m. iki 20 020 000 tonų sumažėjusi pardavimo apimtis, kaip nustatyta priemonių galiojimo termino peržiūros byloje dėl Kinijos, buvo „puikus rezultatas“, kaip tvirtino NSC ir JFE. Be to, suvartojimas atvirojoje rinkoje per TL siekė 33,268 mln. tonų, o tai taip pat atitiko 2019 m. nustatytą suvartojimo intervalą. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(197)

Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje (t. y. išskyrus pardavimą uždarojoje rinkoje) apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 15 % – nuo 27,729 mln. iki 23,570 mln. tonų.

(198)

Sąjungos pramonės rinkos dalis, vertinant pagal Sąjungos suvartojimą, nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,44 procentinio punkto – nuo 74,29 % iki 70,85 %. Pardavimo apimtis Sąjungos atvirojoje rinkoje ir Sąjungos pramonės rinkos dalis sumažėjo gerokai daugiau nei sumažėjo suvartojimas Sąjungos atvirojoje rinkoje, o tai rodo, kad Sąjungos plieno gamintojų konkurencinė padėtis pablogėjo.

(199)

FHS tvirtino, kad, kadangi Sąjungos pramonės gamybos pajėgumai nagrinėjamuoju laikotarpiu nepakito, Komisija klaidingai priskyrė pajėgumų naudojimo sumažėjimą dėl mažesnio gamybos lygio importui iš nagrinėjamųjų šalių, nepripažinusi, kad gamybos sumažėjimas buvo susijęs su bendru tiriamojo produkto paklausos sumažėjimu. Be to, šis nuosmukis buvo labiausiai juntamas uždarojo naudojimo segmente, kuris sumažėjo 16 % (nuo 39,2 iki 33,1 mln. tonų), o suvartojimas atvirojoje rinkoje sumažėjo tik 6 %. FHS taip pat laikėsi nuomonės, kad iš duomenų matyti, jog pardavimo apimtis sumažėjo dėl ES rinkos susitraukimo visų pirma jos uždarojo naudojimo segmente, o ne dėl to, kad nagrinėjamųjų šalių tiekėjai perėmė Sąjungos gamintojų verslą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Sąjungos pramonė kontroliavo apie 70 % atvirosios rinkos ir daugiau kaip 85 % viso suvartojimo, rinkos dalies sumažėjimas dviem procentais turėtų būti laikomas įprastu konkurencijos pokyčiu ir pagrįstai negalėtų būti vertinamas kaip importo padaryta žala.

(200)

Kaip parodyta 4 lentelėje ir priešingai, nei klaidingai tvirtino FHS, nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonės pardavimas Sąjungos atvirojoje rinkoje (peržiūrėtas nustačius laikinąsias priemones) ir Sąjungos pramonės uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo atitinkamai 15 % ir 16 %, kaip ir bendra Sąjungos pramonės gamyba, kaip nurodyta laikinojo reglamento 9 lentelėje. Tačiau uždarojo suvartojimo procentinė dalis, palyginti su bendra gamyba, nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko stabili ir svyravo nuo 55,7 % iki 56,1 %, o tai patvirtino, kad nagrinėjamųjų šalių eksportuojantys gamintojai, kurių rinkos dalis didėjo tuo metu, kai mažėjo bendra paklausa, perėmė Sąjungos gamintojų pardavimus atvirojoje rinkoje. Šią tendenciją patvirtino ir staigesnis pardavimo atvirojoje rinkoje sumažėjimas, palyginti su uždarąja rinka, dėl kurio rinkos dalis sumažėjo 3,4 procentinio punkto. Be to, Sąjungos pramonės pardavimo atvirojoje rinkoje sumažėjimas gerokai viršijo suvartojimo Sąjungos atvirojoje rinkoje sumažėjimą, kuris, kaip minėta 212 konstatuojamojoje dalyje, buvo Sąjungos plieno gamintojų konkurencinės padėties pablogėjimo rodiklis.

(201)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS pakartojo savo tvirtinimą, kad panašus tiek Sąjungos pramonės pardavimo Sąjungos atvirojoje rinkoje, tiek Sąjungos pramonės uždarojo pardavimo Sąjungos rinkoje apimties sumažėjimas visų pirma buvo susijęs su sumažėjusia paklausa Sąjungos atvirojoje rinkoje, o ne su importu iš nagrinėjamųjų šalių.

(202)

Nors FHS rėmėsi šiuo argumentu, kad rinkos dalims apskaičiuoti kaip vardiklį reikėtų naudoti bendrą Sąjungos suvartojimą, kuris apėmė tiek uždarosios, tiek atvirosios rinkos sandorius, ji neatsižvelgė į tai, kad Sąjungos gamintojų pardavimą atvirojoje rinkoje pakeitė nagrinėjamųjų šalių eksportuojančių gamintojų pardavimas, kurio rinkos dalis padidėjo tuo metu, kai bendra paklausa mažėjo, kaip parodyta 2 lentelėje. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šis tvirtinimas buvo atmestas.

(203)

Atsižvelgdama į tai, kad Sąjungos pramonė kontroliavo apie 70,8 % atvirosios rinkos ir daugiau kaip 85 % viso suvartojimo, Komisija patvirtino savo išvadas, kad 3,4 % rinkos dalies sumažėjimo nebuvo galima laikyti įprastu konkurencijos pokyčiu. Atnaujinus duomenis patvirtinta, kad Sąjungos pramonė neturėjo kitos išeities, kaip derintis prie kainų lygio, kurį lėmė importas dempingo kaina, kad išvengtų dar didesnės rinkos dalies praradimo. Dėl to pablogėjo Sąjungos pramonės padėtis, kaip matyti iš įvairių makroekonominių ir mikroekonominių rodiklių, kaip antai pelningumo, pardavimo apimties, rinkos dalies, užimtumo ir pinigų srauto. Remiantis tuo, kas išdėstyta, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(204)

„Nippon Steel“ ir JFE pažymėjo, kad pagal laikinojo reglamento 12 lentelę Sąjungos pramonės užimtumo lygis nuo 2023 m. iki TL padidėjo 3,4 %, tačiau Komisija pabrėžė tik 7,0 % sumažėjimą nagrinėjamuoju laikotarpiu.

(205)

„Nippon Steel“ ir JFE atkreipė dėmesį į Sąjungos pramonės pateiktą informaciją, iš kurios matyti, kad vidutinės darbo sąnaudos pradėjo stabilizuotis ir gerokai sumažėjo nuo 2023 m. pasiekto piko.

(206)

Komisija pirmiausia laikėsi nuomonės, kad, siekiant nustatyti, ar Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, tam tikri žalos rodikliai neturėtų būti aiškinami atskirai. Priešingai, žala turėtų būti nustatoma įvertinus visus žalos rodiklius. Be to, ne visi žalos rodikliai turėtų rodyti prastėjančius Sąjungos pramonės veiklos rezultatus, kad būtų galima padaryti išvadą, jog ji patyrė materialinę žalą.

(207)

Dėl užimtumo Komisija laikėsi nuomonės, kad 3,4 % padidėjimas nuo 2023 m. iki TL daugiausia buvo susijęs su kai kurių Sąjungos gamintojų po COVID-19 pandemijos krizės atliktais koregavimais, kurie labai paveikė rinkos paklausą ir kainas.

(208)

Komisija paminėjo laikinojo reglamento 45 ir 224–226 konstatuojamąsias dalis, kuriose paaiškino, kad 2020 m. visus Sąjungos pramonės, kaip ir daugelio kitų pramonės sektorių, rodiklius paveikė COVID-19 pandemija. Laikina palankesnė padėtis 2021 ir 2022 m. atsirado dėl neįprasto pasiūlos ir paklausos disbalanso po COVID-19 pandemijos. Kai pasiūlos ir paklausos padėtis tapo labiau subalansuota, Sąjungos gamintojai vėl patyrė spaudimą dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių, o tai turėjo įtakos jų rinkos daliai ir ekonominės veiklos rezultatams.

(209)

Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(210)

Kadangi patikslintose lentelėse, kurios buvo pakeistos po galutinio faktų atskleidimo, buvo nustatytos tos pačios tendencijos, išvados dėl žalos galutinai patvirtintos.

(211)

Išnagrinėjus pirmiau pateiktus patikslintus duomenis, susijusius su neuždaruoju pardavimu atvirojoje rinkoje susijusioms šalims, buvo patvirtinta, kad visa Sąjungos pramonė negalėjo išlaikyti gamybos ir pardavimo apimties ir pagerinti savo pajėgumų naudojimo koeficiento. Gamybos ir pardavimo apimtis faktiškai sumažėjo daugiau nei suvartojimas Sąjungos rinkoje. Kai Sąjungos pramonės padėtis pradėjo blogėti, atsižvelgdama į mažėjančią gamybą, Sąjungos pramonė ėmėsi konkrečių veiksmų gamybai didinti, griežtai mažindama gamybos sąnaudas (daugiausia žaliavų ir darbo sąnaudas) ir didindama vieno darbuotojo gamybos apimtį. Nepaisant to, nagrinėjamuoju laikotarpiu gamybos sąnaudos padidėjo 18 %, o vieneto pardavimo kaina išliko stabili (išskyrus 2022 m.). Todėl Sąjungos pramonės pelningumas labai pablogėjo – nuo 12 % 2021 ir 2022 m., kai Sąjungos pramonė gavo naudos iš ekonomikos atsigavimo po COVID-19 pandemijos krizės, iki nuostolingos padėties 2023 m. ir per TL. Atrinkti Sąjungos gamintojai vis tiek galėjo investuoti per visą nagrinėjamąjį laikotarpį, o tai rodo jų dinamiškumą net ir blogėjant finansinei padėčiai.

(212)

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma galutinė išvada, kad iš pateiktų duomenų matyti, jog nagrinėjamuoju laikotarpiu Sąjungos pramonei buvo padaryta materialinė žala, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 3 straipsnio 5 dalyje.

(213)

Laikinojo reglamento 265 konstatuojamojoje dalyje Komisija padarė išvadą, kad materialinę žalą Sąjungos pramonei padarė nagrinėjamųjų šalių kilmės nagrinėjamojo produkto importas dempingo kaina.

(214)

Po pirminio ir galutinio faktų atskleidimo Japonijos vyriausybė ir FHS nurodė nesutinkančios su laikinojo reglamento 5.1 skirsnyje išdėstytomis išvadomis.

(215)

Japonijos vyriausybė tvirtino, kad dėl apsaugos priemonių tarifinių kvotų bendras karštai valcuoto plieno importo kiekis nepadidėjo, todėl importuojamų produktų kilmė buvo pakeista tik tiek, kiek leidžiama pagal tarifinę kvotą. Tuo remdamasi Japonijos vyriausybė laikėsi nuomonės, kad Japonijos kilmės importas negalėjo padaryti materialinės žalos ES vidaus pramonei. Japonijos vyriausybė taip pat tvirtino, kad importo iš Japonijos rinkos dalis nuolat buvo mažesnė nei 4 % ir kad net viso aptariamo importo rinkos dalis buvo maža – apie [8,0–8,5 %].

(216)

Galiausiai Japonijos vyriausybė teigė, kad dėl 2024 m. birželio mėn. nustatytos didžiausios 15 % viršutinės ribos vienai šaliai (30) 2024 m. antrąjį pusmetį produktų importo iš Japonijos apimtis, palyginti su ankstesniais metais, sumažėjo 51,2 %. Todėl Japonijos vyriausybė suabejojo žalos analize, kurioje nebuvo tinkamai atsižvelgta į pirmiau minėtas aplinkybes ir kurios negalima laikyti objektyviu tyrimu, kaip apibrėžta Antidempingo susitarimo 3 straipsnio 3.1 dalyje.

(217)

Komisija pažymėjo, kad apsaugos ir antidempingo priemonės taikomos skirtingomis aplinkybėmis. Šioje byloje apsaugos priemonės iš tiesų buvo nustatytos kaip tarifinės kvotos, apskaičiuotos remiantis tradiciniais prekybos srautais ir siekiant išvengti prekybos srautų nukreipimo į kitas šalis. Tačiau ši apsaugos priemonė netrukdo nustatyti priemones nesąžiningos prekybos praktikos poveikiui pašalinti, visų pirma neviršijant tarifinės kvotos, t. y. prieš pradedant taikyti bet kokį apsaugos muitą. Taigi nuoroda į apimties viršutines ribas, kurioms papildomas apsaugos muitas nedaro poveikio, negali paneigti priežastinio ryšio tarp aptariamo importo ir Sąjungos pramonei padarytos žalos. Komisija taip pat priminė, kad atlikdama analizę ji nagrinėjo tiriamąjį laikotarpį, kuris baigėsi 2024 m. birželio 30 d. Todėl į priežastinio ryšio analizę įtraukiant po TL atsiradusius elementus, tokius kaip importo sumažėjimas 2024 m. antrąjį pusmetį, nebūtų užtikrintas objektyvus faktų nagrinėjimas. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(218)

Kaip minėta 194 konstatuojamojoje dalyje, FHS tvirtino, kad neigiamas poveikis makroekonominiams ir mikroekonominiams rodikliams, tokiems kaip pajėgumų naudojimas, gamybos pajėgumai, gamyba, pardavimo apimtis ir rinkos dalis, negalėjo būti susijęs su importu iš Vietnamo, nes jo kiekiai buvo per maži.

(219)

Komisija atmetė šį argumentą remdamasi tuo, kad importo iš nagrinėjamųjų šalių vertinimo sąlygos buvo bendrai įvykdytos, todėl importas dempingo kaina iš Vietnamo buvo vertinamas kartu su importu iš kitų nagrinėjamųjų šalių.

(220)

FHS teigė, kad nors ir galima pripažinti, jog pastaruoju metu Sąjungos pramonės pelningumo ir pinigų srautų rezultatai buvo prasti, nebuvo nustatyta, ar nuostoliai, patirti dėl mažesnės paklausos, didesnių energijos ir gamybos sąnaudų, plataus užmojo investicijų tvarkaraščio ar kitų struktūrinių veiksnių, turėjo neigiamos įtakos šiems mikroekonominiams rodikliams.

(221)

Komisija nesutiko su šia nuomone. Komisija jau buvo išnagrinėjusi FHS nurodytų veiksnių sąrašą, kaip nurodyta laikinojo reglamento 240 konstatuojamosiose dalyse ir 5.7 skirsnyje. Tačiau FHS nepateikė jokios naujos informacijos, kuria remiantis būtų buvę galima paneigti Komisijos atliktos analizės dėl šių veiksnių poveikio mikroekonominiams rodikliams rezultatus. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(222)

FHS nurodė, kad Komisija objektyviai neišnagrinėjo kiekvieno iš kelių elementų, o tai prisidėjo prie Sąjungos pramonės patirtų sunkumų, tokių kaip sumažėjusi paklausa visame pasaulyje.

(223)

Kadangi tikslesnių ir pagrįstų tvirtinimų dėl tariamo Komisijos vertinimo neobjektyvumo nepateikta, Komisija rėmėsi laikinojo reglamento 5 skirsniu, o konkrečiau – 5.8 skirsniu, kuriame visų pirma nagrinėjamas šis veiksnys.

(224)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ezz Steel“ tvirtino, kad Egiptas negalėjo padaryti žalos Sąjungos pramonei, nes jo gamybos pajėgumai buvo nedideli, palyginti su kitomis trečiosiomis šalimis, tokiomis kaip Japonija, Indija ar Vietnamas. Be to, bendrovė nurodė, kad negalėjo padidinti savo eksporto į ES dėl apsaugos priemonių įgyvendinimo ir kad ji tiekė plokščius karštojo valcavimo produktus tik pagal konkrečius pirkimo užsakymus sąžiningomis ir skaidriomis sąlygomis.

(225)

Komisija laikėsi nuomonės, kad šie elementai nėra svarbūs vertinant importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių poveikį. Nors Egipto gamybos pajėgumai gali būti mažesni nei kitų nagrinėjamųjų šalių, vertinant padarytą žalą, į atskirus gamybos pajėgumai neatsižvelgiama. Be to, teiginys, kad Egiptas tariamai negali padidinti eksporto į Sąjungą dėl apsaugos priemonių, yra faktiškai neteisingas, nes priemonėmis neuždraudžiama importuoti į Sąjungos rinką net ir išnaudojus Egiptui nustatytą kvotą. Siekdama įvertinti importo dempingo kaina poveikį, Komisija išnagrinėjo, inter alia, Egipto ir kitų nagrinėjamųjų šalių kilmės importo dempingo kaina rinkos dalies padidėjimą ir kainų lygį po to, kai buvo įvykdytos bendro importo poveikio vertinimo sąlygos, kaip nustatyta laikinojo reglamento 4.3.1 skirsnyje.

(226)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 241 ir 242 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(227)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS tvirtino, kad pajėgumų naudojimas sumažėjo dėl sumažėjusios paklausos uždarojoje ir atvirojoje rinkose, o tai negalėjo įvykti automatiškai dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių. FHS taip pat pažymėjo, kad jos importas uždarojoje rinkoje nekonkuravo su Sąjungos pramone.

(228)

Komisija su šia nuomone nesutiko, nes iš tiesų Sąjungos pirminė ir antrinė pramonė tiesiogiai konkuravo su nesusijusiais Sąjungos plieno prekiautojais ir perdirbimo bendrovėmis, kurios perka plokščius karštojo valcavimo produktus nagrinėjamosiose šalyse. Todėl buvo logiška, kad pajėgumų naudojimas sumažėjo, o šią tendenciją buvo galima susieti tik su nagrinėjamomis šalimis, nes importas dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių turėjo panašų poveikį Sąjungos pramonės produkcijai, nepriklausomai nuo to, ar suvartojimas vyko uždarojoje, ar atvirojoje rinkoje, ir tai buvo matyti iš prarastos rinkos dalies.

(229)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 243 ir 244 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(230)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimties raida nagrinėjamuoju laikotarpiu:

5 lentelė

Atrinktų Sąjungos gamintojų pardavimas eksportui

(231)

Atrinktų Sąjungos gamintojų eksporto apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu sumažėjo 20 %, o per TL išliko mažesnė nei 600 000 tonų. Apskritai Sąjungos pramonės eksportuotas kiekis tiriamuoju laikotarpiu sudarė tik apie 2,3 % viso pardavimo atvirojoje rinkoje ir dar mažesnę visos gamybos dalį per tą patį laikotarpį.

(232)

Japonijos vyriausybė tvirtino, kad nors pardavimas eksportui tiriamuoju laikotarpiu, palyginti su 2021 m., sumažėjo 20 %, kaip parodyta laikinojo reglamento 17 lentelėje ir šio reglamento 5 lentelėje, 2023 m. Sąjungos gamintojai gerokai padidino savo investicijas, kaip parodyta laikinojo reglamento 16 lentelėje. Japonijos vyriausybės nuomone, pelno dydis sumažėjo būtent dėl tokios gamintojų verslo strategijos.

(233)

FHS tvirtino, kad prie įtariamos materialinės žalos prisidėjo prastėjantys Sąjungos gamintojų eksporto rezultatai, visų pirma sumažėjusi apimtis, mažesnės tarptautinės kainos ir prarasta masto ekonomija.

(234)

Komisija išnagrinėjo šiuos tvirtinimus ir patvirtino laikinajame reglamente padarytas išvadas, kad pardavimas eksportui sudarė nedidelę viso pardavimo dalį. Jo sumažėjimas negalėjo turėti didelio poveikio visos Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(235)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 245–247 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(236)

Importo iš kitų trečiųjų šalių apimtis nagrinėjamuoju laikotarpiu buvo pakartotinai įvertinta iš naujo įvertinus bendrą suvartojimą atvirojoje rinkoje, įtraukus pardavimą susijusioms šalims neuždarojoje rinkoje, kaip paaiškinta 189 ir 190 konstatuojamosiose dalyse. Šio importo raida buvo tokia:

6 lentelė

Importo iš trečiųjų šalių apimtis, vieneto kainos ir rinkos dalys

(237)

Atlikus tyrimą nustatyta, kad importo iš Indijos, Pietų Korėjos, Taivano ir Vietnamo (bendrovės „Hoa Phat Group“) rinkos dalis nagrinėjamuoju laikotarpiu, išskyrus Indiją, padidėjo vertinant tiek absoliučiaisiais, tiek santykiniais skaičiais. Priešingai, Komisija pažymėjo, kad importas iš kitų trečiųjų šalių per tą patį laikotarpį nepadidėjo, o faktiškai sumažėjo 11 %. Tuo pat metu labai padidėjo importas iš nagrinėjamųjų šalių. Tačiau importo iš nagrinėjamųjų šalių dalis visose trečiosiose šalyse nagrinėjamuoju laikotarpiu padidėjo 53 %, o tai rodo, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių padidėjo palyginti daugiau nei importas iš visų šalių, kuris padidėjo tik 14 %.

(238)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS tvirtino, kad Komisija neįvertino fakto, jog tiriamuoju laikotarpiu Indijos, Pietų Korėjos ir Taivano eksportuojantys gamintojai Sąjungos rinkai kartu tiekė apie 3,2 mln. tonų plokščių karštojo valcavimo produktų, t. y. daugiau kaip tris kartus didesnis nei bendras Egipto arba bendrovės FHS tiektas kiekis. FHS taip pat pabrėžė, kad Komisija nepateikė nei priverstinio kainų mažinimo analizės, nei CIF kainų tendencijų, o nagrinėjamųjų šalių ir kitų trečiųjų šalių elgesys rinkoje nebuvo diferencijuotas.

(239)

Komisija pažymėjo, kad nepaisant to, jog buvo atlikta išsami importo iš kitų trečiųjų šalių lygio ir kainų analizė, nebuvo teisinio įsipareigojimo atlikti šalių, kurios nebuvo įtrauktos į šį tyrimą, priverstinio kainų mažinimo arba CIF kainų analizės. Nors Komisija įvertino importą iš šių šalių, o šių šalių gamintojai nebuvo šio tyrimo suinteresuotosios šalys, Komisija negalėjo prašyti, kad jie pateiktų tokią informaciją ir tai nebuvo šio tyrimo tikslas.

(240)

Komisija taip pat analizavo importo iš trečiųjų šalių kainų raidą. Išskyrus 2021 m., vidutinės importo iš kiekvienos iš keturių šalių ir iš visų viso pasaulio trečiųjų šalių kainos buvo vidutiniškai didesnės už importo iš nagrinėjamųjų šalių kainas. Tuo remdamasi Komisija laikėsi nuomonės, kad importo iš trečiųjų šalių raida nesusilpnino priežastinio ryšio.

(241)

Nustačius laikinąsias priemones, FHS laikėsi nuomonės, kad, neatlikus jokios struktūrizuotos šių oficialiai ne dempingo, bet akivaizdžiai žalinga kaina vykdyto kitų trečiųjų šalių kilmės importo kiekio priskyrimo analizės, laikinajame reglamente buvo pervertintas priežastinis importo iš Egipto, Japonijos ir Vietnamo vaidmuo, kartu nepakankamai įvertinant platesnės rinkos dinamiką, kuri akivaizdžiai turi daugiau įtakos kainų tendencijoms ir konkurenciniam spaudimui. Komisija priminė, kad šie aspektai išsamiai išnagrinėti laikinojo reglamento 248–252 konstatuojamosiose dalyse. Šis tvirtinimas buvo atmestas.

(242)

Kaip pažymėta 183 konstatuojamojoje dalyje, „Ezz Steel“ laikėsi nuomonės, kad vidutinės importo iš Egipto kainos buvo palyginti didelės ir dėl to ES pardavimo kainos nebuvo priverstinai mažinamos. Todėl šis importas negalėjo padaryti žalos Sąjungos gamintojams.

(243)

Po galutinio faktų atskleidimo „Ezz Steel“ taip pat tvirtino, kad Komisija neatsižvelgė į Tarybos reglamente (EB) Nr. 1420/2007 (31), nustatančiame galutinį antidempingo muitą importuojamam Kinijos Liaudies Respublikos ir Kazachstano kilmės silikomanganui ir nutraukiančiame tyrimą dėl importuojamo Ukrainos kilmės silikomangano, taikytą metodą, pagal kurį importo iš Ukrainos poveikis turėtų būti vertinamas atskirai, atsižvelgiant į tai, kad priverstinis kainų mažinimas nevykdomas. Pirma, Komisija pažymėjo, kad minėtas reglamentas buvo priimtas 2007 m., kai kainų smukdymo sąvoka, kuri reiškia, kad išlaikomos dirbtinai mažos kainos, tuo metu nebuvo nagrinėjama, ir, antra, kaip minėta laikinojo reglamento 197 konstatuojamojoje dalyje, atlikus tyrimą taip pat nustatyta, kad Sąjungos pramonės kainos buvo smukdomos dėl Egipto kilmės importo mažomis kainomis, kurio tendencijos ir prekybos modeliai buvo panašūs. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(244)

Kaip pažymėta laikinojo reglamento 197 konstatuojamojoje dalyje, Komisija padarė išvadą, kad nepaisant to, jog dėl plokščių karštojo valcavimo produktų importo Sąjungos pramonės kainos nebuvo priverstinai mažinamos, kainos buvo smukdomos, o tai turėjo neigiamą poveikį Sąjungos pramonės veiklos rezultatams.

(245)

Bendrovės „Nippon Steel“ ir JFE laikėsi nuomonės, kad gamybos duomenys negali būti laikomi įrodymu, jog Sąjungos pramonė patyrė materialinę žalą, atsižvelgiant į tai, kad buvo atsisakyta didinti gamybą net ir esant ypač palankioms aplinkybėms, kurios atsirado atlikus tyrimą, ir kad importas neabejotinai buvo svarbus tiekimo ES rinkai šaltinis, įskaitant pačius Sąjungos gamintojus.

(246)

Dėl importo apimties Komisija laikėsi nuomonės, kad „Nippon Steel“ ir JFE pervertino importo iš nagrinėjamųjų šalių apimtį, nes į savo analizę įtraukė importą iš Indijos, nors Komisijos atlikta priežastinio ryšio analizė buvo susijusi tik su Egipto, Japonijos ir Vietnamo kilmės importo dempingo kaina apimtimi. Iš atrinktų ES gamintojų gauta patikrinta informacija patvirtino, kad 220 000 tonų plokščių karštojo valcavimo produktų iš tikrųjų nedideliais kiekiais importavo su Sąjungos pirminiais gamintojais susiję Sąjungos plieno antriniai gamintojai. Didžiąją dalį importo iš nagrinėjamųjų šalių vykdė nesusijęs Sąjungos prekiautojas ir perdirbėjai. Remdamasi laikinojo reglamento 253 konstatuojamąja dalimi, Komisija pakartojo, kad Sąjungos gamintojų susiję subjektai neprivalo pirkti produktų iš savo susijusių bendrovių ir gali juos įsigyti įprastomis rinkos sąlygomis. Kaip minėta laikinojo reglamento 313 konstatuojamojoje dalyje, antidempingo muitais siekiama atkurti sąžiningos prekybos sąlygas panaikinant žalingo dempingo poveikį, o ne uždaryti Sąjungos rinką importui. Todėl tikimasi, kad importas iš nagrinėjamųjų šalių nenutrūks, o toliau bus vykdomas sąžiningomis kainomis.

(247)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS laikėsi nuomonės, kad Komisija negalėjo padaryti išvados, jog nustačius muitus naudotojai vis tiek galėtų importuoti plokščius karštojo valcavimo produktus iš įvairių šaltinių ir kartu padidinti Sąjungos pramonės rinkos dalį ir pelningumą. Komisija nesutiko su šia analize ir priminė, kad laikinojo reglamento 313–325 konstatuojamosiose dalyse ji išsamiai paaiškino, kodėl muitų nustatymo poveikis nebūtų didelis ir nenusvertų teigiamo priemonių poveikio Sąjungos pramonei. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(248)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio, išskyrus tas, kurios jau aptartos 177–179 konstatuojamosiose dalyse, negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 253 konstatuojamojoje dalyje išdėstytas išvadas.

(249)

Kadangi jokių pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 254–256 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(250)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS tvirtino, kad Komisija, remdamasi viešai prieinama informacija apie energijos kainas, neatliko kiekybinio energijos kainų vertinimo, nes šis kainų sukrėtimas turėjo būti įvertintas ir į jį turėjo būti atsižvelgta prieš nustatant, kad žala buvo daroma dėl importo iš nagrinėjamųjų šalių. FHS nuomone, šis spaudimas sąnaudoms ir kainoms buvo tiesioginė pelningumo sumažėjimo priežastis, o Komisija jį klaidingai priskyrė importui iš nagrinėjamųjų šalių.

(251)

Komisija priminė, kad ji atliko elektros energijos sąnaudų padidėjimo analizę, kuri buvo aprašyta laikinojo reglamento 259 konstatuojamojoje dalyje. Komisija, vietoj viešai prieinamos informacijos, kuri nebūtų atitikusi tikrosios atrinktų Sąjungos gamintojų padėties, naudojo Sąjungos gamintojų pateiktą ir patikrintą informaciją. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(252)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 257–262 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(253)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio, išskyrus tas, kurios aptartos 158 ir 160 konstatuojamosiose dalyse, negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 263–264 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(254)

Atsižvelgdama į suinteresuotųjų šalių pastabas, Komisija įvertino visų kitų žinomų veiksnių poveikį ir padarė išvadą, kad šie veiksniai nesusilpnino priežastinio ryšio. Todėl Komisija patvirtino laikinojo reglamento 265–267 konstatuojamosiose dalyse pateiktas išvadas, kad tarp Sąjungos pramonei padarytos žalos ir importo dempingo kaina iš nagrinėjamųjų šalių esama priežastinio ryšio ir kad pirmiau minėti veiksniai jo nesusilpnino.

(255)

Laikinajame reglamente (272–287 konstatuojamosios dalys) Komisija išsamiai paaiškino, pagal kokią metodiką buvo nustatyti skirtumai, tinkami Sąjungos pramonei padarytai žalai pašalinti.

(256)

Po pirminio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ tvirtino, kad nustatant iškrautų produktų eksporto kainą žalos skirtumui apskaičiuoti turėtų būti pridėta pagal apsaugos priemones sumokėtų nekvotinių muitų suma, kaip ir bet kurie kiti įprasti muitai.

(257)

Komisija nesutiko su „Nippon Steel“. Komisija priminė, kad, priešingai nei konvenciniai muitai, antidempingo priemonės ir apsaugos muitai nėra kaupiamojo pobūdžio. Priešingai, antidempingo priemonės taikomos importui, kuriam taikoma muitais neapmokestinama tarifinė kvota, t. y. importui, kuriam netaikoma apsauginė tarifinio reguliavimo priemonė. Importui, vykdomam išnaudojus atitinkamą tarifinę kvotą, būtų taikomas bendras muito dydis (išskyrus konvencinį muitą), lygus atitinkamai didesnei apsauginei tarifinio reguliavimo priemonei arba antidempingo priemonei. Kitaip tariant, jeigu antidempingo muitas viršija apsaugos priemonės dydį, apsaugos priemonė faktiškai atimama iš taikomo surinktino antidempingo muito. Įdiegus mechanizmą, kuriuo siekiama išvengti apsaugos priemonių ar antidempingo priemonių sumavimo viršijant didesnę iš dviejų priemonių, bendrovės „Nippon Steel“ iškrautų produktų importo kainą padidinus pridedant per tiriamąjį laikotarpį mokėtinomis apsauginėmis tarifinio reguliavimo priemones, siekiant nustatyti antidempingo muito dydį, antidempingo muitas būtų sumažintas iki tokio lygio, kurio nepakaktų dėl minėto importo dempingo kaina padarytai žalai pašalinti, nes apsaugos priemonė nebūtų taikoma arba būtų faktiškai atimama iš taikomo antidempingo muito. Dėl šių priežasčių Komisija padarė išvadą, kad „Nippon Steel“ tvirtinimas buvo faktiškai ir konceptualiai neteisingas. Bet kuriuo atveju buvo nustatyta, kad tiriamuoju laikotarpiu apsaugos muitai buvo sumokėti už mažiau nei 6 % importuotų Japonijos kilmės plokščių karštojo valcavimo produktų kiekio, todėl šiuo konkrečiu atveju apsaugos muitų netaikymo poveikis buvo nedidelis, t. y. apie 0,1 procentinio punkto. Tuo remiantis šis tvirtinimas buvo atmestas.

(258)

Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ pakartojo, kad, siekiant laikytis pagrindinio reglamento, iškrautų produktų kainos turėtų būti nustatomos remiantis tiriamojo laikotarpio aplinkybėmis (t. y. bendrovės NSC pardavimo kainos, pritaikius apsaugos muitus, konkuruoja su Sąjungos pramonės kainomis). Šis tvirtinimas jau buvo išnagrinėtas bendrojo faktų atskleidimo dokumente, todėl jis atmetamas.

(259)

„Nippon Steel“ taip pat teigė, kad apskaičiuojant žalos skirtumą nebuvo atsižvelgta į pristatymo laiką. Bendrovė tvirtino, kad ES pirkėjai, nors ir nėra galimybės įvertinti jų skaičių, yra pasirengę mokėti didesnę kainą už trumpą pristatymo laiką. „Nippon Steel“ teigimu, siuntos iš Japonijos iki Sąjungos pasienio atvežamos vidutiniškai per maždaug 43 dienas. Be to, dėl ES plieno sektoriaus apsaugos priemonės taikymo gali reikėti papildomai palaukti iki kito ES plieno apsaugos priemonės ketvirčio pradžios, kad būtų galima atlikti importo muitinį įforminimą. Eksportuojantis gamintojas taip pat teigė, kad taip galima paaiškinti, kodėl priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai buvo laipsniškai didesni, kai eksporto kilmės šalis buvo toliau nuo ES – didžiausi žalos skirtumai buvo nustatyti Japonijos eksportuotojams.

(260)

Komisija pritarė nuomonei, net jei būtų įrodyta, kad tokia „didesnė kaina už trumpą pristatymo laiką“ egzistavo, jos nebūtų buvę galima įvertinti kiekybiškai. Be to, jei trumpas pristatymo laikas buvo veiksnys, dėl kurio didėjo pardavimo kaina, Komisija nesuprato, kaip dėl to galėjo palaipsniui didėti priverstinio kainų mažinimo ir priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumai, kai eksportas buvo vykdomas iš vienos iš ES šalių. „Nippon Steel“ argumentų taip pat nepatvirtino JFE, t. y. kitam nagrinėjamojoje šalyje įsikūrusiam Japonijos eksportuojančiam gamintojui, nustatytas mažas priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumas.

(261)

Kaip minėta 100 konstatuojamojoje dalyje, „Nippon Steel“ nesutiko dėl metodo, taikyto vertinant tam tikrų sandorių CIF vertę. Kaip paaiškinta 101–104 konstatuojamosiose dalyse, šis tvirtinimas buvo iš dalies priimtas po to, kai buvo patikslintos tam tikrų sandorių CIF vertės, naudotos kaip vardiklis. Todėl „Nippon Steel“ apskaičiuotas žalos skirtumas buvo atitinkamai pakoreguotas.

(262)

Po galutinio faktų atskleidimo „Nippon Steel“ tvirtino, kad Komisija prie šios CIF kainos nepridėjo išlaidų po importo, susijusių su pardavimu per dvi susijusias bendroves, todėl kaina, taikyta priverstinio pardavimo mažesnėmis kainomis skirtumui apskaičiuoti, nebuvo „visiškai iškrovus produktus ES“, nes šios išlaidos po importo nebuvo įtrauktos į CIF kainą. Komisija priėmė šį tvirtinimą ir patikslino savo skaičiavimus, įtraukusi tų dviejų bendrovių išlaidas po importo. Todėl bendrajame faktų atskleidimo dokumente apskaičiuotas „Nippon Steel“ žalos skirtumas buvo atitinkamai pakoreguotas.

(263)

Kaip aprašyta 261 konstatuojamojoje dalyje, Komisija peržiūrėjo žalos skirtumus. Todėl galutinis bendradarbiaujančių eksportuojančių gamintojų ir visų kitų bendrovių žalos pašalinimo lygis yra toks:

(264)

Kadangi jokių kitų pastabų dėl šio skirsnio negauta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 272–289 konstatuojamosiose dalyse išdėstytas išvadas.

(265)

Atlikus minėtą vertinimą, pagal pagrindinio reglamento 7 straipsnio 2 dalį reikėtų nustatyti toliau nurodytus galutinius antidempingo muitus:

(266)

Paskelbus laikinąsias priemones, pastabų dėl Sąjungos interesų pateikė eksportuojantys gamintojai FHS ir „Ezz Steel“, Egipto vyriausybė ir Japonijos vyriausybė.

(267)

Kadangi jokių susijusių tvirtinimų ar pastabų dėl Sąjungos pramonės interesų negauta, laikinojo reglamento 291–295 konstatuojamosiose dalyse pateiktos išvados patvirtintos.

(268)

Po pirminio faktų atskleidimo Japonijos vyriausybė tvirtino, kad antidempingo priemonių nustatymas nagrinėjamosioms šalims neatitiktų Sąjungos interesų. Ji tvirtino, kad antidempingo priemonės neatitiktų importuotojų ir plieno paslaugų centrų interesų, nes priemonės turėtų neigiamo poveikio konkurencijai (Sąjungos gamintojai padidintų savo kainas), be to, Sąjungos gamintojai negamina tam tikrų plokščių šaltai valcuotų plieno produktų.

(269)

Šie tvirtinimai jau buvo išnagrinėti 296–305 konstatuojamosiose dalyse dėl antikonkurencinio poveikio ir laikinojo reglamento 306–325 konstatuojamosiose dalyse dėl tvirtinimo, kad Sąjungos pramonė negamino tam tikrų konkrečių kategorijų plokščių karštojo valcavimo produktų. Kadangi po pirminio faktų atskleidimo nepateikta jokios esminės papildomos informacijos apie tokius įtarimus, šie tvirtinimai buvo atmesti.

(270)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija toliau laikėsi nuomonės, kad bendra priemonių nauda nusveria galimą neigiamą poveikį importuotojams ir naudotojams, todėl buvo patvirtintos laikinojo reglamento 296–325 konstatuojamosiose dalyse išdėstytos išvados.

(271)

„Ezz Steel“ ir Egipto vyriausybė tvirtino, kad vertindama, ar priemonių nustatymas Egiptui atitinka Sąjungos interesus, laikinajame reglamente Komisija iš esmės neatsižvelgė į keletą svarbių aplinkybių.

(272)

Visų pirma šios šalys nurodė, kad:

(273)

pirma, Sąjunga palaiko abipusiškai naudingus prekybos santykius su Egiptu. Dėl Egipto ir Sąjungos prekybos balanso 2023 m. Sąjungoje susidarė 10,4 mlrd. USD perteklius. Konkrečiai plokščių karštojo valcavimo produktų importo iš Egipto į Sąjungą apimtis per TL sudarė tik 1,25 % viso Sąjungos suvartojimo uždarojoje ir neuždarojoje plokščių karštojo valcavimo produktų suvartojimo rinkose. Palyginti, Egiptas atvėrė savo sienas plokščių karštojo valcavimo produktų importui iš Sąjungos, kuris 2021–2023 m. sudarė [9–14] % Egipto suvartojimo. Be to, priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos teikiamos pagalbos Egiptui pasitelkiant trumpalaikes makrofinansines paskolas. Antidempingo priemonių nustatymas Sąjungos importuojamiems plokštiems karštojo valcavimo produktams ne tik pakenktų nacionalinei Egipto plieno pramonei ir jos tarptautiniam konkurencingumui, bet ir darytų neigiamą poveikį visai nacionalinei ekonomikai, o tai akivaizdžiai prieštarauja tikslams, kurių siekiama Sąjungos Egiptui teikiamomis makrofinansinėmis paskolomis.

(274)

Antra, „Ezz Steel“ taip pat teigė, kad Egipto eksporto kainos yra didžiausios iš visų šalių, dėl kurių atliekamas tyrimas, ir kad Komisija nenustatė jokių įrodymų, kad dėl Egipto kilmės importo būtų priverstinai mažinamos kainos.

(275)

Trečia, Sąjungos tiekėjai labai priklauso nuo Egipto plieno gamintojų perkamų žaliavų. Be to, nuo pat įsteigimo 1994 m. „Ezz Steel“ daug investavo į Sąjungos tiekėjų gaminamą įrangą. „Ezz Steel“ taip pat teigė, kad nuo 2019 iki 2024 m. vidurio ji iš Sąjungos importavo daug brangių žaliavų ir atsarginių dalių.

(276)

Ketvirta, priemonių nustatymas neatitiktų Sąjungos pramonės naudotojų, „Ezz Steel“, gaminančios daug aukštos kokybės plokščių karštojo valcavimo produktų, kurie labai reikalingi Sąjungos pirkėjams, interesų.

(277)

Penkta, nustačius priemones Sąjungos naudotojai negalėtų naudoti Egipto plieno gamintojų gaminamo „švaraus“ plieno, o tai trukdytų siekti pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) tikslų (32). Todėl nustatydama, ar antidempingo priemonių nustatymas Egiptui atitinka Sąjungos interesus, Komisija turėtų atsižvelgti į teigiamą „Ezz Steel“ gaminamo plieno poveikį aplinkai.

(278)

Dėl pirmojo punkto, susijusio su „Ezz Steel“ tvirtinimais dėl neigiamo poveikio visai nacionalinei ekonomikai ir tikslų, kurių siekiama Sąjungos Egiptui suteiktomis makrofinansinėmis paskolomis, nesilaikymo, Komisija laikėsi nuomonės, kad antidempingo priemonių nustatymas negali daryti poveikio bendradarbiavimui prekybos ir investicijų srityje, kuris yra esminis ES ir Egipto strateginės partnerystės aspektas. Europos Sąjunga toliau rems Egipto pastangas vykdyti ekonomines reformas, be kita ko, gerinant prekybos ir verslo aplinką, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tvariam Egipto ekonomikos augimui, neiškraipytai prekybai ir investicijų srautams bei žaliajai energetikos pertvarkai. Todėl šie tvirtinimai buvo atmesti.

(279)

Dėl antrojo punkto nustatyta, kad šis įtarimas buvo teisingas, tačiau vidutinės eksporto kainos vis dar buvo gerokai mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės kainas ir abiem atvejais jos buvo gerokai mažesnės už vidutines Sąjungos pramonės gamybos sąnaudas už toną. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(280)

Dėl trečiojo punkto ir įtarimų, kad Sąjungos tiekėjai labai priklauso nuo Egipto plieno gamintojų žaliavų pirkimo, Komisija pažymėjo, kad antidempingo tyrimas nėra konkrečiai susijęs su kitų susijusių Sąjungos pramonės šakų, tiekiančių žaliavas ir kitas vartojamąsias priemones ar gamybos mašinas, ekonomine padėtimi. Be to, vykstant tyrimui apie save nepranešė nė vienas iš šių tiekėjų, todėl šių įtarimų nebuvo galima patikrinti.

(281)

Ketvirtajame punkte aprašytas klausimas buvo išsamiai išnagrinėtas laikinojo reglamento 307 konstatuojamojoje dalyje.

(282)

Dėl penkto punkto ir „Ezz Steel“ tvirtinimo, kad nustačius priemones Sąjungos naudotojai negalėtų naudoti Egipto plieno gamintojų gaminamo „švaraus“ plieno. Tai pakenktų pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (PADKM) tikslams. Pirma, Komisija priminė, kad PADKM įsigaliojo 2023 m. spalio 1 d. ir šiuo metu jam taikomas pereinamasis laikotarpis iki 2026 m., kai bus nustatyta galutinė tvarka. Be to, atliekant šį tyrimą nebuvo siekiama patikrinti, ar eksportuojantis gamintojas tiekia „švarų“ plieną, todėl šie įtarimai nebuvo laikomi svarbiais šiame tyrime ir negalėjo būti patikrinti. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(283)

FHS tvirtino, kad nors naudotojai išreiškė konkretų, dokumentais pagrįstą susirūpinimą dėl realaus muitų poveikio, Komisija pateikė tik kokybinius patikinimus, kad esama alternatyvių tiekimo šaltinių, kaip nurodyta laikinojo reglamento 315 konstatuojamojoje dalyje, ir neatliko jokio tikslaus elgsenos rinkoje, tiekimo grandinės pajėgumų ar kainų elastingumo modeliavimo.

(284)

Komisija šį argumentą atmetė remdamasi tuo, kad, pirma, šie naudotojai nepateikė jokio konkretaus elgsenos rinkoje, tiekimo grandinės pajėgumų ar alternatyvių tiekimo šaltinių kainų elastingumo modeliavimo, nepaisant to, kad Sąjungos pramonės elgesys šiems naudotojams buvo gerai žinomas, ir, antra, kaip minėta laikinojo reglamento 316 konstatuojamojoje dalyje, kalbant apie pramonės specializuotus šaltinius, nustačius priemones nebūtų apribota nagrinėjamojo produkto / panašaus produkto pasiūla.

(285)

Tarptautinis naudotojų konkurencingumas taip pat buvo gerai pagrįstas laikinojo reglamento 317–320 konstatuojamosiose dalyse pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad esant konkurencingai rinkai ir Sąjungos gamintojams turint nepanaudotų pajėgumų, priešingai, nei teigė naudotojai, plokščius metalų produktus perdirbančių arba su tiriamojo produkto perpardavimu susijusių bendrovių veikla ir toliau turėtų būti konkurencinga, nepaisant konkurencijos ES rinkoje sąlygų.

(286)

Galiausiai FHS teigė, kad plokščiuosius metalo produktus perdirbančioms bendrovėms, plieno paslaugų centrams, kuriems taip pat priskiriami su pirminio plieno gamintojais susiję plieno paslaugų centrai, priemonės turėtų didesnį poveikį nei Sąjungos pirminio plieno gamintojams, o dėl to atsiranda persiduodančio poveikio įvairiems strateginiams ES ekonomikos sektoriams, tokiems kaip automobilių, statybos ar buitinių prietaisų gamybos sektoriai, rizika.

(287)

Be laikinojo reglamento 312–325 konstatuojamosiose dalyse išdėstytų išvadų, pažymėta, kad 2025 m. balandžio mėn. paskelbtame bendrame pareiškime (33) tiek skundo pateikėjas, tiek Europos plieno platintojų ir perdirbėjų asociacija (EUROMETAL) tvirtino, kad dėl plieno vartotojų grandies silpnėjimo „tiekimo grandinėje atsiranda pavojus 13,6 mln. tiesioginių darbo vietų ES plieno perdirbimo, tarpinių tiekėjų ir gamybos sektoriuose ir grėsmė platesnei Europos deindustrializacijai“. Skundo pateikėjo teigimu (34), plieno sektoriuje tiesiogiai dirba 306 000 žmonių ir sukuriama iki 2,5 mln. netiesioginių darbo vietų.

(288)

Be 247 konstatuojamojoje dalyje nurodyto punkto, po galutinio faktų atskleidimo FHS tvirtino, kad nepanaudoti pajėgumai negali būti vienu metu naudojami žalai įrodyti pagal pagrindinio reglamento 3 straipsnį ir kaip argumentas atliekant Sąjungos interesų tyrimą pagal to reglamento 21 straipsnį. FHS nurodė PPO apeliacinio komiteto sprendimą byloje US – Hot-Rolled Steel (35), kuriuo Apeliacinis komitetas pareikalavo, kad institucijos taikytų nuoseklią žalos ir priežastinio ryšio analizės sistemą. FHS teigimu, tai, jog Komisija nepanaudotus pajėgumus vertino ir kaip žalą, ir kaip naudą, buvo akivaizdus šio principo pažeidimas, todėl jos išvada dėl Sąjungos interesų buvo teisiškai nepagrįsta.

(289)

Komisija dėl šio tvirtinimo nesutiko. Pirma, PPO apeliacinio komiteto sprendime šis klausimas nebuvo konkrečiai nagrinėjamas, o veikiau buvo priminta, kad „tyrimą atliekančios institucijos turi objektyviai ir remdamosi tiesioginiais įrodymais nustatyti kiekvieno potencialiai svarbaus veiksnio svarbą ir jam suteiktiną reikšmę. Kiekvieno tyrimo metu ši išvada priklauso nuo to, ar svarbūs veiksniai yra susiję su [vidaus] pramonės būkle“ (36). Antra, nebuvo jokių prieštaravimų, susijusių su neigiamo importo dempingo kaina poveikio Sąjungos pramonės pajėgumų naudojimui ir žemo pajėgumų naudojimo lygio (63 % per TL) vertinimu. Pastarasis veiksnys tikrai galėtų būti laikomas teigiamu elementu vertinant Sąjungos interesus nustatant muitus ir kartu nepagrįstai nesumažinant nustatytos žalos. Todėl šis tvirtinimas buvo atmestas.

(290)

Po galutinio faktų atskleidimo FHS teigė, kad pirmiau minėtas bendras EUROMETAL ir EUROFER pareiškimas gali būti suprantamas ne tik kaip pramonės prašymas apsaugoti pirmines plieno gamyklas, bet ir atkreipti dėmesį į poreikį išlaikyti ekonomiškai efektyvią galutinės grandies gamintojų galimybę naudotis gamybos ištekliais. FHS tvirtino, kad „cituodama su kontekstu nesusijusią ištrauką“ Komisija nepastebėjo „tikrosios ekonominės tarpusavio priklausomybės tarp pradinės ir galutinės grandies sektorių“. Komisija priminė, kad, kaip paaiškinta laikinojo reglamento 178 ir 312 konstatuojamosiose dalyse, keli Sąjungos gamintojai turi susijusių bendrovių, kurios prekiauja panašiu produktu arba jį perdirba. Taigi pirminio plieno gamintojai ir plieno perdirbėjai konkuruoja ne tik tarpusavyje, bet ir su iš trečiųjų šalių importuojamais pradinės ir galutinės grandies plieno produktais ir patiria tokių pačių iššūkių ir problemų, susijusių su pertekliniais pajėgumais visame pasaulyje. Komisija laikėsi nuomonės, kad citata tiksliai paaiškina padėtį, kai visi Sąjungos plieno vertės grandinės segmentai, pradedant nuo pirminių plieno gamyklų iki plieno perdirbėjų ir prekiautojų ir baigiant galutiniais naudotojais, yra suinteresuoti pasinaudoti sąžiningomis konkurencijos sąlygomis. Todėl šis argumentas buvo atmestas.

(291)

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, Komisija patvirtino laikinojo reglamento 326 konstatuojamojoje dalyje pateiktas išvadas, kad nėra įtikinamų priežasčių manyti, jog priemonių nustatymas importuojamiems nagrinėjamųjų šalių kilmės plokštiems karštojo valcavimo produktams neatitiktų Sąjungos interesų.

(292)

Atsižvelgiant į padarytas išvadas dėl dempingo, žalos, priežastinio ryšio, priemonių lygio ir Sąjungos interesų ir remiantis pagrindinio reglamento 9 straipsnio 4 dalimi, turėtų būti nustatytos galutinės antidempingo priemonės, kad būtų apsisaugota nuo tolesnės nagrinėjamojo produkto importo dempingo kaina Sąjungos pramonei daromos žalos.

(293)

Remiantis tuo, kas išdėstyta, galutinės antidempingo muito normos, išreikštos CIF kaina Sąjungos pasienyje prieš sumokant muitą, turėtų būti tokios:

(294)

Šiame reglamente nurodytos konkrečioms bendrovėms taikomos antidempingo muito normos nustatytos remiantis šio tyrimo išvadomis. Todėl jos atitinka šių bendrovių padėtį, nustatytą atliekant šį tyrimą. Taigi šios muitų normos taikomos tik tam importuojamam nagrinėjamųjų šalių kilmės tiriamajam produktui, kurį pagamino konkretūs nurodyti juridiniai asmenys.

(295)

Importuojamam nagrinėjamajam produktui, pagamintam bet kurios kitos bendrovės, kuri konkrečiai nepaminėta šio reglamento rezoliucinėje dalyje, įskaitant subjektus, susijusius su konkrečiai paminėtomis bendrovėmis, šios normos negali būti taikomos, todėl tokiam produktui turėtų būti taikoma visam kitam Egipto, Japonijos ar Vietnamo kilmės importui nustatyta muito norma.

(296)

Pasikeitus pavadinimui bendrovė gali prašyti taikyti šias individualias antidempingo muito normas. Prašymas turi būti teikiamas Komisijai (37). Prašyme turi būti pateikta visa susijusi informacija, kuria remiantis galima įrodyti, kad šis pasikeitimas nedaro poveikio bendrovės teisei naudotis jai jau taikoma muito norma. Jeigu bendrovės pavadinimo pakeitimas nedaro poveikio jos teisei naudotis jai taikoma muito norma, pranešimas apie pavadinimo pakeitimą bus paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

(297)

Siekiant sumažinti priemonių vengimo riziką, kylančią dėl muitų normų skirtumų, reikia specialių priemonių, kad būtų užtikrintas tinkamas individualių antidempingo muitų taikymas. Individualūs antidempingo muitai taikomi tik jei valstybių narių muitinėms pateikiama galiojanti komercinė sąskaita faktūra. Ši sąskaita faktūra turi atitikti šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus. Kol tokia sąskaita faktūra nepateikiama, importuojamiems produktams turėtų būti taikomas visam kitam Egipto, Japonijos ar Vietnamo kilmės importui taikytinas antidempingo muitas.

(298)

Nors tokią sąskaitą faktūrą būtina pateikti valstybių narių muitinėms, kad jos importuojamiems produktams pritaikytų individualią antidempingo muito normą, ji nėra vienintelis elementas, į kurį muitinės turėtų atsižvelgti. Iš tikrųjų, net jeigu valstybių narių muitinės gauna šią sąskaitą faktūrą, atitinkančią visus šio reglamento 1 straipsnio 4 dalyje nustatytus reikalavimus, jos vis tiek turi atlikti įprastas patikras ir, kaip visais kitais atvejais, gali reikalauti papildomų dokumentų (vežimo dokumentų ir kt.), kad patikrintų deklaracijos duomenų tikslumą ir užtikrintų, kad tolesnis muito normos taikymas būtų pagrįstas ir atitiktų muitų teisės reikalavimus.

(299)

Jeigu, visų pirma nustačius susijusias priemones, labai padidėtų vienos iš bendrovių, kurioms taikomos mažesnės individualios muito normos, eksporto apimtis, tokį padidėjimą būtų galima laikyti prekybos pobūdžio pasikeitimu dėl nustatytų priemonių, kaip apibrėžta pagrindinio reglamento 13 straipsnio 1 dalyje. Tokiomis aplinkybėmis galima inicijuoti vengimo tyrimą, jei tenkinamos inicijavimo sąlygos. Atliekant šį tyrimą galima, inter alia, išnagrinėti, ar reikia panaikinti individualią (-ias) muito normą (-as) ir atitinkamai nustatyti muitą visos šalies mastu.

(300)

Siekiant užtikrinti, kad antidempingo muitai būtų tinkamai taikomi, visam kitam Egipto, Japonijos ar Vietnamo kilmės importui nustatytas antidempingo muitas turėtų būti taikomas ne tik atliekant šį tyrimą nebendradarbiavusiems eksportuojantiems gamintojams, bet ir tiems gamintojams, kurie tiriamuoju laikotarpiu į Sąjungą neeksportavo.

(301)

Eksportuojantys gamintojai, kurie tiriamuoju laikotarpiu neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, turėtų turėti galimybę prašyti Komisijos, kad jiems būtų taikoma neatrinktoms bendradarbiaujančioms bendrovėms nustatyta antidempingo muito norma. Komisija turėtų patenkinti tokį prašymą, jei vykdomos trys sąlygos. Naujas eksportuojantis gamintojas turėtų įrodyti, kad: i) tiriamuoju laikotarpiu jis neeksportavo nagrinėjamojo produkto į Sąjungą, ii) jis nėra susijęs su eksportuojančiu gamintoju, kuris tai darė, ir iii) jis vėliau eksportavo nagrinėjamąjį produktą arba prisiėmė neatšaukiamą sutartinį įsipareigojimą jį eksportuoti dideliais kiekiais.

(302)

Atsižvelgiant į nustatytus dempingo skirtumus ir į Sąjungos pramonei padarytos žalos dydį, garantijomis užtikrintos laikinųjų antidempingo muitų, nustatytų laikinuoju reglamentu, sumos turėtų būti galutinai surenkamos, neviršijant šiuo reglamentu nustatytų lygių.

(303)

Kaip nurodyta 1.2 skirsnyje, Komisija nustatė reikalavimą registruoti importuojamą tiriamąjį produktą.

(304)

Kaip nurodyta laikinojo reglamento 336 konstatuojamojoje dalyje, Komisija tame tyrimo etape negalėjo priimti sprendimo dėl galimo antidempingo priemonių taikymo atgaline data. Todėl Komisija, vadovaudamasi pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalimi, turi nuspręsti, ar registracijos laikotarpiu importui taikytos galutinės antidempingo priemonės turi būti taikomos atgaline data.

(305)

Tyrimo galutiniame etape buvo vertinami registruojant importą surinkti duomenys. Komisija analizavo, ar tenkinami pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies kriterijai, kad būtų galima atgaline data surinkti galutinius muitus.

(306)

Iš Komisijos analizės matyti, kad, be importo lygio, dėl kurio tiriamuoju laikotarpiu buvo padaryta žala, importas toliau reikšmingai nedidėjo, kaip numatyta pagrindinio reglamento 10 straipsnio 4 dalies d punkte. Atlikdama šią analizę Komisija palygino vidutinę mėnesinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu (2 skiltis) su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki paskutinio viso mėnesio prieš laikinųjų priemonių nustatymą (3 skiltis). Be to, lyginant mėnesinę vidutinę nagrinėjamojo produkto importo apimtį tiriamuoju laikotarpiu su mėnesine vidutine importo apimtimi per laikotarpį nuo mėnesio, einančio po šio tyrimo inicijavimo, iki mėnesio, kurį buvo nustatytos laikinosios priemonės, imtinai (4 skiltis), nebuvo pastebėtas joks tolesnis žymus padidėjimas, priešingai, importas labai sumažėjo:

(307)

Todėl buvo laikoma, kad muitų surinkimo atgaline data sąlygos neįvykdytos.

(308)

Atsižvelgiant į Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2024/2509 (38) 109 straipsnį, jei suma turi būti kompensuojama remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu, delspinigiai skaičiuojami taikant normą, kurią Europos Centrinis Bankas taiko savo pagrindinėms refinansavimo operacijoms, paskelbtą Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje ir galiojusią kiekvieno mėnesio pirmą kalendorinę dieną.

(309)

Šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka pagal Reglamento (ES) 2016/1036 15 straipsnio 1 dalį įsteigto komiteto nuomonę,