(1)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/138/EB (3) sukurtos labiau rizika pagrįstos ir geriau suderintos prudencinės taisyklės draudimo ir perdraudimo sektoriui. Kai kurioms tos direktyvos nuostatoms taikomos peržiūros nuostatos. Tos direktyvos taikymas labai prisidėjo prie finansų sistemos stiprinimo Sąjungoje, o draudimo ir perdraudimo įmonės tapo atsparesnės įvairiai rizikai. Nors minėta direktyva yra labai išsami, ja reaguojama į ne visus nustatytus trūkumus, turinčius įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms;

(2)

COVID-19 pandemija padarė didžiulę socialinę ir ekonominę žalą, todėl būtinas tvarus, įtraukus ir teisingas Sąjungos ekonomikos atsigavimas. Be to, vis dar jaučiamos ekonominės ir socialinės Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą pasekmės. Todėl reikia dar skubiau siekti Sąjungos politinių prioritetų, visų pirma užtikrinti, kad ekonomika tarnautų žmonėms, ir įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus. Draudimo ir perdraudimo sektorius gali suteikti privačių finansavimo šaltinių Europos įmonėms ir padidinti ekonomikos atsparumą, suteikdamas apsaugą nuo įvairios rizikos. Tokiu dvejopu vaidmeniu šis sektorius turi daug galimybių prisidėti prie Sąjungos prioritetų įgyvendinimo;

(3)

kaip pabrėžta 2020 m. rugsėjo 24 d. Komisijos komunikate „Kapitalo rinkų sąjunga žmonėms ir įmonėms“, institucinių investuotojų, visų pirma draudikų, skatinimas daugiau investuoti ilgam laikotarpiui prisidės prie grįžimo prie nuosavo kapitalo dalies didinimo įmonių sektoriuje. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas draudikams prisidėti prie Sąjungos ekonomikos atsigavimo finansavimo, reikėtų pakoreguoti prudencinę sistemą, kad būtų geriau atsižvelgta į ilgalaikį draudimo veiklos pobūdį. Visų pirma, apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą pagal standartinę formulę, turėtų būti suteikta galimybė taikyti palankesnį standartinį parametrą ilgalaikėms investicijoms į nuosavą kapitalą, jei draudimo ir perdraudimo įmonės laikosi patikimų ir griežtų kriterijų, kuriais užtikrinama draudėjų apsauga ir finansinis stabilumas. Tokiais kriterijais turėtų būti siekiama užtikrinti, kad draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų išvengti priverstinio ilgalaikio nuosavo kapitalo pardavimo, įskaitant pardavimą nepalankiomis rinkos sąlygomis. Kadangi draudimo ir perdraudimo įmonės turi daug įvairių rizikos valdymo priemonių, kad galėtų išvengti tokio priverstinio pardavimo, pagal tuos kriterijus turėtų būti pripažįstama tokia įvairovė ir nereikalaujama teisiškai ar pagal sutartį rezervuoti ilgalaikį investicinį turtą, kad draudimo ir perdraudimo įmonės galėtų pasinaudoti palankesniu standartiniu investicijų į nuosavą kapitalą parametru. Be to, draudimo ar perdraudimo įmonės vadovybė turėtų įsipareigoti laikytis minimalaus nuosavo kapitalo, į kurį įmonė investuoja, laikymo laikotarpio taikydama rašytinę politiką ir įrodyti įmonės gebėjimą išlaikyti tą nuosavą kapitalą tuo laikymo laikotarpiu;

(4)

korekcijoms, kuriomis labiau atsižvelgiama į ilgalaikį draudimo veiklos pobūdį, gali būti padidintas laisvas turimas kapitalas dėl mokumo kapitalo reikalavimo sumažinimo. Tokiu atveju draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų apsvarstyti galimybę neskirti atlaisvinto kapitalo išmokoms akcininkams ar vadovybės premijavimui, bet turėtų stengtis nukreipti atlaisvintą kapitalą produktyvioms investicijoms į realiąją ekonomiką, kad būtų remiamas ekonomikos atsigavimas ir platesni Sąjungos politikos tikslai;

(5)

draudimo ir perdraudimo įmonės gali laisvai investuoti bet kurioje pasaulio vietoje ir neapsiriboja Sąjunga. Investicijos trečiosiose valstybėse taip pat gali būti palankios Sąjungos arba valstybių narių bendrai paramos vystymuisi politikai. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų užtikrinti, kad jų investicijų politika atspindėtų atnaujinto mokesčių tikslais nebendradarbiaujančių jurisdikciją turinčių subjektų ES sąrašo ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/849 (4) tikslus didelės rizikos trečiųjų valstybių atžvilgiu;

(6)

2019 m. gruodžio 11 d. komunikate dėl Europos žaliojo kurso Komisija įsipareigojo į Sąjungos prudencinę sistemą geriau integruoti rizikos klimato kaitai ir aplinkai valdymą. Europos žaliasis kursas – tai Sąjungos nauja ekonomikos augimo strategija, kuria siekiama pertvarkyti Sąjungą į modernią, efektyviai išteklius naudojančią ir konkurencingą ekonomiką, kurioje ne vėliau kaip 2050 m. bus visiškai sumažintas grynasis išmetamas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Šiuo kursu bus padedama siekti tikslų, susijusių su žmonėms tarnaujančios ekonomikos sukūrimu, Sąjungos socialinės rinkos ekonomikos stiprinimu, pagalba užtikrinant, kad ji būtų pasirengusi ateities iššūkiams ir sudarytų sąlygas stabilumui, darbo vietų kūrimui, augimui bei investicijoms. 2020 m. kovo 4 d. pasiūlyme dėl Europos klimato teisės akto Komisija pasiūlė, kad poveikio klimatui neutralumo ir atsparumo klimato kaitai tikslo įgyvendinimas ne vėliau kaip 2050 m. Sąjungoje būtų privalomas. Tą pasiūlymą Europos Parlamentas ir Taryba priėmė ir jis įsigaliojo 2021 m. liepos 29 d. (5). Komisijos siekis užtikrinti Sąjungos pasaulinę lyderystę siekiant 2050 m. tikslų buvo pakartotas 2021 m. strateginio prognozavimo ataskaitoje, kurioje atsparių ir ateities iššūkiams parengtų ekonomikos ir finansų sistemų kūrimas įvardytas kaip strateginė veiklos sritis;

(7)

ES tvaraus finansavimo sistema bus labai svarbi siekiant Europos žaliojo kurso tikslų, o aplinkosaugos reglamentavimą turėtų papildyti tvaraus finansavimo sistema, pagal kurią finansavimas būtų nukreipiamas į investicijas, mažinančias su klimatu ir aplinka susijusią riziką. Savo 2021 m. liepos 6 d. komunikate „Perėjimo prie tvarios ekonomikos finansavimo strategija“ Komisija įsipareigojo pasiūlyti Direktyvos 2009/138/EB dalinius pakeitimus, kad tvarumo rizika būtų nuosekliai integruota į draudikų rizikos valdymą reikalaujant, kad draudikai atliktų klimato kaitos scenarijų analizę;

(8)

pastaruoju metu pasiūlyta ir priimta daug teisėkūros procedūra priimamų teisės aktų siekiant sustiprinti atsparumą ir kuriais prisidedama prie tvarumo, visų pirma, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimu, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/2088 (6), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2022/2464 (7) bei Direktyvą dėl įmonių tvarumo išsamaus patikrinimo, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2019/1937 – visi šie teisės aktai turi įtakos draudimo ir perdraudimo sektoriui;

(9)

vienas pagrindinių šios iš dalies keičiančios direktyvos tikslų yra tolesnė Sąjungos vidaus draudimo rinkos integracija. Vidaus draudimo rinkos integracija didina konkurenciją ir draudimo produktų prieinamumą visose valstybėse narėse, o tai yra naudinga įmonėms ir vartotojams. Nuo tada, kai buvo pradėta taikyti Direktyva 2009/138/EB, draudimo įmonių žlugimo atvejai Sąjungos vidaus draudimo rinkoje aiškiai rodo poreikį visoje Sąjungoje užtikrinti didesnį priežiūros nuoseklumą ir konvergenciją. Draudimo ir perdraudimo įmonių, veikiančių naudojantis laisve teikti paslaugas ir įsisteigimo teise, priežiūra turėtų būti toliau gerinama nekenkiant tikslui toliau integruoti vidaus draudimo rinką, kad visoje vidaus rinkoje būtų užtikrinta nuosekli vartotojų apsauga ir apsaugota sąžininga konkurencija;

(10)

į Direktyvos 2009/138/EB taikymo sritį tam tikros įmonės dėl jų dydžio nėra įtrauktos. Atsižvelgiant į kelerių pirmųjų Direktyvos 2009/138/EB taikymo metų patirtį ir siekiant užtikrinti, kad ji nebūtų nepagrįstai taikoma mažesnėms įmonėms, tikslinga peržiūrėti šias išimtis, padidinant tas ribas, kad ta direktyva nebūtų taikoma mažosioms įmonėms, kurios atitinka tam tikras sąlygas. Kaip jau yra draudimo įmonių, kurioms netaikoma Direktyva 2009/138/EB, atveju, įmonės, kurios naudojasi tokiomis didesnėmis ribomis, turėtų turėti galimybę išlaikyti leidimą arba prašyti leidimo pagal tą direktyvą, kad galėtų pasinaudoti joje numatytu vienu leidimu, o valstybės narės turėtų turėti galimybę draudimo įmonėms, kurioms netaikoma Direktyva 2009/138/EB, taikyti nuostatas, kurios yra panašios į toje direktyvoje numatytas nuostatas arba yra joms identiškos;

(11)

Direktyva 2009/138/EB netaikoma pagalbos veiklai, jei tenkinamos tos direktyvos 6 straipsnio 1 dalies sąlygos. Pirmoje sąlygoje nurodyta, kad pagalba turi būti susijusi su kelių transporto priemone susijusioms avarijomis arba gedimais, kurie įvyksta draudimo apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje. Ta nuostata galėtų reikšti, kad pagalbos kelių transporto priemonės avarijos arba gedimo, įvykusio vos kirtus sieną, atveju teikėjams būtų taikomas reikalavimas turėti draudiko veiklos leidimą, taip nepagrįstai sutrikdant pagalbos teikimą. Dėl šios priežasties tą sąlygą tikslinga peržiūrėti. Todėl Direktyvos 2009/138/EB 6 straipsnio 1 dalies a punkto sąlyga turėtų būti taikoma su kelių transporto priemone susijusioms avarijoms arba gedimams, kurie įvyksta draudimo apsaugą suteikusios įmonės valstybės narės teritorijoje;

(12)

informacija apie visus prašymus išduoti leidimą pradėti verslą valstybėje narėje ir tokių paraiškų vertinimo rezultatus galėtų suteikti esminės informacijos vertinant paraiškas kitose valstybėse narėse. Todėl pareiškėjas turėtų informuoti atitinkamą priežiūros instituciją apie ankstesnius prašymų išduoti leidimą atmetimo arba leidimo panaikinimo atvejus kitoje valstybėje narėje;

(13)

prieš suteikdama leidimą draudimo ar perdraudimo įmonei, kuri yra kitoje valstybėje narėje esančios įmonės patronuojamoji įmonė arba kurią kontroliuos tas pats juridinis ar fizinis asmuo, kaip ir kita draudimo ar perdraudimo įmonė, esanti kitoje valstybėje narėje, leidimą išduodanti valstybės narės priežiūros institucija turėtų konsultuotis su atitinkamų valstybių narių priežiūros institucijomis. Atsižvelgiant į suaktyvėjusią draudimo grupių veiklą įvairiose valstybėse narėse, būtina stiprinti darnų Sąjungos teisės taikymą ir keitimąsi informacija tarp priežiūros institucijų, visų pirma prieš išduodant leidimus. Todėl tais atvejais, kai reikia konsultuotis su keliomis priežiūros institucijomis, atitinkamai priežiūros institucijai turėtų būti leidžiama prašyti valstybės narės, kurioje vyksta leidimo grupės būsimai draudimo ar perdraudimo įmonei išdavimo procesas, priežiūros institucijos bendrai įvertinti prašymą išduoti leidimą. Sprendimas išduoti leidimą ir toliau priklauso buveinės valstybės narės, kurioje atitinkama įmonė prašo leidimo, priežiūros institucijos kompetencijai. Tačiau priimant tą sprendimą reikėtų atsižvelgti į bendro vertinimo rezultatus;

(14)

Direktyva 2009/138/EB turėtų būti taikoma laikantis proporcingumo principo. Siekiant palengvinti proporcingą direktyvos taikymą mažesnėms ir mažiau sudėtingoms įmonėms, palyginti su vidutine įmone, ir užtikrinti, kad joms nebūtų taikomi neproporcingai apsunkinantys reikalavimai, būtina nustatyti rizika grindžiamus kriterijus, pagal kuriuos būtų galima tokias įmones identifikuoti;

(15)

turėtų būti galima rizika grindžiamus kriterijus atitinkančias įmones klasifikuoti kaip mažąsias ir nesudėtingas įmones taikant paprastą pranešimo procesą. Jei per apibrėžtą laikotarpį po tokio pranešimo priežiūros institucija neprieštarauja tokiam klasifikavimui dėl tinkamai pagrįstų priežasčių, susijusių su atitinkamų kriterijų vertinimu, ta įmonė turėtų būti laikoma mažąja ir nesudėtinga įmone. Klasifikavus įmonę kaip mažąją ir nesudėtingą įmonę, jai iš esmės automatiškai turėtų būti taikomos nustatytos proporcingumo priemonės, susijusios su ataskaitų teikimu, informacijos atskleidimu, valdymu, rašytinės politikos peržiūrėjimu, techninių atidėjinių apskaičiavimu, savo rizikos bei mokumo vertinimu ir likvidumo rizikos valdymo planais;

(16)

nukrypstant nuo automatinio proporcingumo priemonių taikymo, kai priežiūros institucijoms kyla rimtų abejonių dėl atskiros mažosios ir nesudėtingos įmonės rizikos profilio, jos turėtų turėti įgaliojimus reikalauti, kad atitinkama įmonė nesiimtų vienos ar kelių proporcingumo priemonių. Priežiūros institucijos gali naudotis tokiais įgaliojimais tais atvejais, kai jos nustato, kad nebesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo, esama reikalavimo nesilaikymo rizikos, kai įmonės rizikos profilis iš esmės pasikeičia, arba kai įmonės valdymo sistema yra neveiksminga;

(17)

tikslinga, kad proporcingumo priemonės galėtų būtų taikomos ir įmonėms, kurios nėra klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės, tačiau joms laikytis kai kurių Direktyvos 2009/138/EB reikalavimų yra pernelyg brangu ir sudėtinga, atsižvelgiant į tokių įmonių vykdomos veiklos riziką. Toms įmonėms turėtų būti leidžiama taikyti proporcingumo priemones, remiantis kiekvieno konkretaus atvejo analize ir gavus išankstinį jų priežiūros institucijų pritarimą;

(18)

tinkamas proporcingumo principo įgyvendinimas yra labai svarbus siekiant išvengti pernelyg didelės naštos draudimo ir perdraudimo įmonėms. Dėl tos priežasties draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų savo priežiūros institucijoms teikti informaciją tik tuo atveju, kai pasikeičia jų taikomų proporcingumo priemonių mastas;

(19)

priklausomoms draudimo įmonėms ir priklausomoms perdraudimo įmonėms, kurios draudžia tik riziką, susijusią su pramonine ar komercine grupe, kuriai jos priklauso, būdingas ypatingas rizikos profilis, į kurį reikėtų atsižvelgti nustatant kai kuriuos reikalavimus, visų pirma, susijusius su savo rizikos ir mokumo vertinimu, informacijos atskleidimu ir susijusiais įgaliojimais Komisijai toliau tikslinti tokių reikalavimų taisykles. Be to, priklausomoms draudimo įmonėms ir priklausomoms perdraudimo įmonėms taip pat turėtų būti suteikta galimybė pasinaudoti proporcingumo priemonėmis, kai jos klasifikuojamos kaip mažosios ir nesudėtingos įmonės;

(20)

svarbu, kad draudimo ir perdraudimo įmonių finansinė būklė išliktų gera. Šiuo tikslu Direktyvoje 2009/138/EB numatyta finansinė priežiūra, susijusi su įmonės mokumo būkle, techninių atidėjinių sudarymu, jos turtu ir tinkamomis nuosavomis lėšomis. Tačiau įmonės valdymo sistema taip pat yra svarbus veiksnys užtikrinant, kad įmonė išsaugotų savo finansinį patikimumą. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad priežiūros institucijos, vykdydamos draudimo ir perdraudimo įmonių finansinę priežiūrą, reguliariai peržiūrėtų valdymo sistemą;

(21)

priežiūros institucijos turėtų turėti teisę iš kiekvienos prižiūrimos draudimo ir perdraudimo įmonės ir jų grupių bent kas trejus metus gauti reguliarią aprašomąją ataskaitą su informacija apie veiklą ir rezultatus, valdymo sistemą, rizikos profilį, kapitalo valdymą ir kitą mokumo tikslais aktualią informaciją. Siekiant supaprastinti tą draudimo ir perdraudimo grupėms taikomą ataskaitų teikimo reikalavimą, tam tikromis sąlygomis turėtų būti galima pateikti su grupe ir jos patronuojamosiomis įmonėmis susijusią visos grupės apibendrintą reguliariosios priežiūros ataskaitos informaciją;

(22)

reikėtų užtikrinti, kad priežiūros institucijos, suteikdamos leidimą taikyti ataskaitų teikimo išimtis ir apribojimus, pirmenybę teiktų mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms. Tokios rūšies subjektų atveju pranešimo procesas, taikomas klasifikuojant juos kaip mažąsias ir nesudėtingas įmones, turėtų užtikrinti pakankamą tikrumą dėl ataskaitų teikimo išimčių ir apribojimų taikymo;

(23)

Direktyvoje 2009/138/EB turėtų būti aiškiai nustatyti ataskaitų teikimo ir informacijos atskleidimo terminai. Tačiau reikėtų pripažinti, kad dėl išimtinių aplinkybių, t. y. ekstremaliųjų sveikatos situacijų, gaivalinių nelaimių ir kitų ekstremalių įvykių, draudimo ir perdraudimo įmonės gali nebegalėti pateikti tokių ataskaitų ir atskleisti informacijos per nustatytus terminus. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai tokiomis aplinkybėmis pratęsti terminus, pasikonsultavus su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (8) įsteigta Europos priežiūros institucija (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucija) (toliau – EIOPA);

(24)

Direktyvoje 2009/138/EB nustatyta, kad priežiūros institucijos turi įvertinti, ar visi nauji asmenys, paskirti vadovauti draudimo ar perdraudimo įmonei arba vykdyti pagrindines funkcijas, yra kompetentingi ir tinkami. Tačiau asmenys, kurie vadovauja įmonei arba vykdo pagrindines funkcijas, turėtų visada būti kompetentingi ir tinkami. Jei nesilaikoma kompetencijos ir tinkamumo reikalavimų, priežiūros institucijoms turėtų būti suteikti įgaliojimai imtis priemonių, pavyzdžiui, kai tinkama, pašalinti atitinkamą asmenį iš atitinkamų pareigų;

(25)

kadangi draudimo veikla galėtų sukelti arba padidinti riziką finansiniam stabilumui, draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų įtraukti makroprudencinius aspektus ir analizę į savo draudimo, investicijų ir rizikos valdymo veiklą. Tai galėtų apimti atsižvelgimą į galimą kitų rinkos dalyvių elgesį, makroekonominę riziką, pavyzdžiui, kredito ciklo nuosmukius ar sumažėjusį rinkos likvidumą, arba pernelyg didelę koncentraciją rinkos lygmeniu tam tikrose turto rūšyse, sandorio šalyse ar sektoriuose;

(26)

nacionalinės priežiūros institucijos prašymu turėtų būti reikalaujama, kad draudimo ir perdraudimo įmonės, atlikdamos savo rizikos ir mokumo vertinimą, atsižvelgtų į visą svarbią priežiūros institucijų pateiktą makroprudencinę informaciją. Siekiant užtikrinti nuoseklų tokių papildomų makroprudencinių reikalavimų taikymą, EIOPA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų, kuriuose būtų nurodyti kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti priežiūros institucijos identifikuodamos įmones, kurioms taikoma priemonė, projektus. Priežiūros institucijos turėtų analizuoti jų jurisdikcijai priklausančių draudimo ir perdraudimo įmonių, kurių prašoma atsižvelgti į makroprudencinius aspektus, savo rizikos ir mokumo vertinimo rezultatus, juos apibendrinti ir pateikti draudimo bei perdraudimo įmonėms informaciją apie elementus, į kuriuos reikėtų atsižvelgti ateityje atliekant savo rizikos ir mokumo vertinimą, ypač makroprudencinės rizikos atžvilgiu. Valstybės narės turėtų užtikrinti, kad tais atvejais, kai jos patiki institucijai ar įstaigai makroprudencinius įgaliojimus, priežiūros institucijų makroprudencinių vertinimų rezultatais ir išvadomis būtų dalijamasi su tokia makroprudencine institucija ar įstaiga;

(27)

vadovaudamosi Tarptautinės draudimo priežiūros institucijų asociacijos 2011 m. priimtais pagrindiniais draudimo principais, nacionalinės priežiūros institucijos turėtų gebėti nustatyti, stebėti ir analizuoti rinkos bei finansinius pokyčius, kurie galėtų turėti įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms bei draudimo ir perdraudimo rinkoms, ir turėtų naudoti šią informaciją prižiūrėdamos atskiras draudimo ar perdraudimo įmones. Atlikdamos šias užduotis, priežiūros institucijos, kai tinkama, turėtų naudotis kitų priežiūros institucijų pateikta informacija ir įžvalgomis;

(28)

makroprudencinius įgaliojimus turinčios įstaigos ar institucijos yra atsakingos už savo nacionalinės draudimo ir perdraudimo rinkos makroprudencinę politiką. Makroprudencinę politiką gali vykdyti priežiūros institucija arba kita institucija ar įstaiga, kuriai pavesta ta užduotis;

(29)

siekiant nustatyti, stebėti ir analizuoti galimą riziką finansų sistemos stabilumui, kuri galėtų turėti įtakos draudimo ir perdraudimo įmonėms, ir imtis priemonių, kad ši rizika būtų veiksmingai ir tinkamai pašalinta, svarbu gerai koordinuoti priežiūros institucijų ir atitinkamų makroprudencinius įgaliojimus turinčių įstaigų ir institucijų veiklą. Bendradarbiaudamos institucijos taip pat turėtų siekti, kad būtų vengiama veiksmų dubliavimo ar nenuoseklumo;

(30)

priežiūros institucijoms ir mokesčių administratoriams neturėtų būti kliudoma keistis informacija. Toks keitimasis informacija turėtų vykti pagal nacionalinę teisę ir, jei informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ja turėtų būti keičiamasi tik gavus aiškų atitinkamos institucijos, iš kurios informacija gaunama, sutikimą;

(31)

Direktyvoje 2009/138/EB reikalaujama, kad draudimo ir perdraudimo įmonės periodiškai atliktų savo rizikos ir mokumo vertinimą, kuris yra sudėtinė jų verslo strategijos dalis. Kai kurią riziką, pavyzdžiui, klimato kaitos riziką, sunku įvertinti kiekybiškai arba ji materializuojasi ilgesniu laikotarpiu nei tas, kuris taikomas mokumo kapitalo reikalavimui kalibruoti. Į šią riziką galima geriau atsižvelgti atliekant savo rizikos ir mokumo vertinimą. Jei draudimo ir perdraudimo įmones veikia reikšminga klimato kaitos rizika, turėtų būti reikalaujama, kad jos atitinkamais laiko tarpais, atlikdamos savo rizikos ir mokumo vertinimą, atliktų ilgalaikių klimato kaitos rizikos scenarijų poveikio jų veiklai analizę. Tokia analizė turėtų būti proporcinga įmonių veiklai būdingos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Visų pirma, nors turėtų būti reikalaujama, kad visos draudimo ir perdraudimo įmonės įvertintų klimato kaitos rizikos poveikio reikšmingumą, neturėtų būti reikalaujama, kad mažosios ir nesudėtingos įmonės atliktų ilgalaikių klimato kaitos scenarijų analizę;

(32)

įmonės turėtų parengti konkrečius planus, skirtus finansinei rizikai, kylančiai dėl tvarumo veiksnių, mažinti, ir stebėti jų įgyvendinimą. Kai reikalaujama, kad grupė parengtų tokį planą grupės lygmeniu, turėtų būti užtikrinta, kad grupės draudimo ir perdraudimo patronuojamosioms įmonėms nebūtų taikomas reikalavimas rengti planus individualiu lygmeniu, jei plane grupės lygmeniu atsispindi visi svarbūs tų patronuojamųjų įmonių aspektai;

(33)

Direktyvoje 2009/138/EB reikalaujama bent kartą per metus atskleisti esminę informaciją, pateikiant mokumo ir finansinės padėties ataskaitą. Tos ataskaitos yra skirtos draudėjams bei naudos gavėjams ir analitikams bei kitiems rinkos specialistams. Siekiant atsižvelgti į šių dviejų skirtingų grupių poreikius ir lūkesčius, ataskaitos turinys turėtų būti suskirstytas į dvi dalis. Pirmoje dalyje, skirtoje daugiausia draudėjams ir naudos gavėjams, turėtų būti pateikta pagrindinė informacija apie verslą, veiklos rezultatus, kapitalo valdymą ir rizikos profilį. Antroje dalyje, skirtoje rinkos specialistams, turėtų būti pateikta išsami informacija apie verslą ir apie valdymo sistemą, konkreti informacija apie techninius atidėjinius ir kitus įsipareigojimus, mokumo būklę ir kiti specializuotiems analitikams svarbūs duomenys;

(34)

draudimo ir perdraudimo įmonės gali koreguoti atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, kuri naudojama apskaičiuojant tiksliausią įvertį, atsižvelgdamos į savo turto kredito skirtumų pokyčius po priežiūros institucijų patvirtinimo (toliau – suderinimo korekcija) arba pagal vidutinius draudimo ir perdraudimo įmonių turimo turto kredito skirtumų pokyčius tam tikra valiuta ar atitinkamoje šalyje (toliau – svyravimų korekcija). Draudėjams ir naudos gavėjams skirtoje mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalyje turėtų būti pateikta tik ta informacija, kuri, kaip tikimasi, bus svarbi vidutiniam draudėjui ar naudos gavėjui priimant sprendimus. Nors draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų viešai atskleisti suderinimo korekcijos, svyravimų korekcijos ir pereinamojo laikotarpio priemonių netaikymo nerizikingoms palūkanų normoms ir techniniams atidėjiniams poveikį jų finansinei būklei, neturėtų būti laikoma, kad toks atskleidimas yra svarbus vidutiniam draudėjui ar naudos gavėjui priimant sprendimus. Todėl tokia atskleidžiama informacija turėtų būti įtraukta į mokumo ir finansinės padėties ataskaitos dalį, skirtą rinkos specialistams, o ne draudėjams ir naudos gavėjams skirtą dalį;

(35)

informacijos atskleidimo reikalavimai neturėtų pernelyg apsunkinti draudimo ir perdraudimo įmonių. Todėl į Direktyvą 2009/138/EB reikėtų įtraukti kai kuriuos supaprastinimus ir proporcingumo priemones, visų pirma, kai jos nekelia pavojaus draudimo ir perdraudimo įmonių pateiktų duomenų aiškumui. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/34/ES (9) turėtų būti iš dalies pakeista, kad mažosios ir nesudėtingos įmonės galėtų apriboti savo informacijos apie tvarumą teikimą pagal toje direktyvoje nustatytus supaprastintus MVĮ informacijos apie tvarumą teikimo standartus;

(36)

siekiant užtikrinti didžiausią visuomenei atskleidžiamos informacijos tikslumą, turėtų būti atliekamas mokumo ir finansinės padėties ataskaitos tam tikrų elementų auditas. Toks audito reikalavimas turėtų būti taikomas bent balansui, vertinamam pagal Direktyvoje 2009/138/EB nustatytus vertinimo kriterijus;

(37)

kadangi nesitikima, jog mažosios ir nesudėtingos įmonės bus svarbios Sąjungos finansiniam stabilumui, į proporcingumo priemones, taikomas mažosioms ir nesudėtingoms įmonėms, tikslinga įtraukti reikalavimo atlikti mokumo ir finansinės padėties ataskaitos auditą išimtį. Be to, dėl priklausomų draudimo įmonių ir priklausomų perdraudimo įmonių ypatingo rizikos profilio ir specifiškumo tikslinga joms netaikyti audito reikalavimo. Tačiau valstybėms narėms, kurios audito reikalavimus jau taiko visoms įmonėms arba kitiems nei balansas mokumo ir finansinės padėties ataskaitos elementams, turėtų būti suteikta galimybė toliau taikyti tokius reikalavimus;

(38)

reikėtų pripažinti, kad, nors audito reikalavimas yra naudingas, jį taikant visoms įmonėms tektų papildoma našta. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonių bei draudimo ir perdraudimo grupių metinės atskaitomybės ir informacijos atskleidimo terminai turėtų būti pratęsti, kad jos turėtų pakankamai laiko audituotoms ataskaitoms parengti;

(39)

EIOPA gairėse dėl ataskaitų teikimo finansinio stabilumo tikslais jau nustatyti kriterijai, pagal kuriuos identifikuojamos draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios yra svarbios Sąjungos finansų sistemų stabilumui;

(40)

reikėtų užtikrinti, kad sutarčių su pasirinkimo galimybėmis ir garantijomis techninių atidėjinių apskaičiavimo metodai būtų proporcingi draudiko patiriamos rizikos pobūdžiui, mastui ir sudėtingumui. Šiuo atžvilgiu reikėtų numatyti kai kurių supaprastinimų;

(41)

kapitalo sąnaudos turėtų būti sumažintos, palyginti su lygiu, nustatytu priimant Direktyvą 2009/138/EB ir deleguotuosius aktus, priimtus pagal tą direktyvą, kartu išlaikant pakankamą prudencinį ir draudėjų apsaugos lygį. Be to, apskaičiuojant rizikos maržą turėtų būti atsižvelgiama į rizikos priklausomybę nuo laiko ir sumažinama rizikos maržos suma, ypač ilgalaikiams įsipareigojimams, taip sumažinant rizikos maržos jautrumą palūkanų normų pokyčiams. Todėl turėtų būti nustatytas eksponentinis ir nuo laiko priklausantis elementas;

(42)

pagal Direktyvą 2009/138/EB reikalaujama, kad rizikos maržos apskaičiavimo tikslais būtų nustatyta tinkamų nuosavų lėšų suma, reikalinga draudimo ir perdraudimo įsipareigojimams paremti, ir kad kapitalo sąnaudų norma būtų lygi papildomai normai, viršijančiai atitinkamą nerizikingų palūkanų normą, kurią draudimo ar perdraudimo įmonė patirtų turėdama tą tinkamų nuosavų lėšų sumą. Pagal Direktyvą 2009/138/EB taip pat reikalaujama, kad kapitalo sąnaudų norma būtų periodiškai peržiūrima. Tuo tikslu peržiūrint kapitalo sąnaudų normą turėtų būti užtikrinta, kad ji ir toliau būtų grindžiama rizika ir neviršytų 5 %;

(43)

nustatant atitinkamą nerizikingų palūkanų normų struktūrą pagal terminą, turėtų būti subalansuotas informacijos, gautos iš atitinkamų finansinių priemonių, naudojimas ir draudimo ir perdraudimo įmonių galimybė apsidrausti nuo palūkanų normų, gautų iš finansinių priemonių, rizikos. Visų pirma gali atsitikti taip, kad mažesnės draudimo ir perdraudimo įmonės neturės galimybių apsidrausti nuo palūkanų normos rizikos kitomis priemonėmis nei obligacijos, paskolos ar panašus turtas su fiksuotais pinigų srautais. Todėl atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą turėtų būti ekstrapoliuojama terminams, kai obligacijų rinkos nebėra gilios, likvidžios ir skaidrios. Tačiau taikant ekstrapoliavimo metodą turėtų būti naudojama informacija, gauta iš atitinkamų finansinių priemonių, išskyrus obligacijas, jei tokia informacija yra gauta giliose, likvidžiose ir skaidriose rinkose, kai obligacijų rinkos nebėra gilios, likvidžios ir skaidrios. Siekdama užtikrinti tikrumą ir suderintą taikymą, taip pat sudaryti sąlygas laiku reaguoti į rinkos sąlygų pokyčius, Komisija turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodyta, kaip turėtų būti taikomas naujasis ekstrapoliavimo metodas. Atsižvelgiant į dabartines rinkos sąlygas, euro ekstrapoliavimo atskaitos taškas šios iš dalies keičiančios direktyvos įsigaliojimo dieną turėtų išlikti tokio paties lygio kaip 2023 m. gruodžio 31 d., t. y. 20 metų terminas;

(44)

atitinkamos nerizikingų palūkanų normos struktūros pagal terminą nustatymas turi didelę įtaką mokumo būklei, ypač gyvybės draudimo įmonėms, turinčioms ilgalaikių įsipareigojimų. Siekiant išvengti esamos draudimo veiklos sutrikdymo ir sudaryti sąlygas sklandžiai pereiti prie naujojo ekstrapoliavimo metodo, būtina numatyti laipsniško įgyvendinimo mechanizmą. Tokiu laipsniško įgyvendinimo mechanizmu turėtų būti siekiama išvengti rinkos sutrikimų ir užtikrinti skaidrų perėjimą prie galutinio ekstrapoliavimo metodo;

(45)

Direktyvoje 2009/138/EB numatyta svyravimų korekcija, kuria siekiama sušvelninti pernelyg didelių obligacijų pajamingumo skirtumų poveikį ir kuri grindžiama draudimo ir perdraudimo įmonių atitinkamų valiutų orientaciniais portfeliais, o euro atveju – nacionalinių draudimo rinkų orientaciniais portfeliais. Vienodos svyravimų korekcijos taikymas bendrai valiutoms ar šalims gali duoti naudos, viršijančios pernelyg didelių obligacijų pajamingumo skirtumų poveikio švelninimą, ypač tais atvejais, kai tų draudimo ir perdraudimo įmonių atitinkamo turto jautrumas kredito skirtumo pokyčiams yra mažesnis nei atitinkamo tiksliausio įverčio jautrumas palūkanų normų pokyčiams. Siekiant išvengti tokios pernelyg didelės naudos iš svyravimų korekcijos, svyravimų korekciją turėtų tvirtinti priežiūros institucijos, o ją apskaičiuojant turėtų būti atsižvelgiama į konkrečios įmonės ypatybes, susijusias su turto jautrumu skirtumui ir techninių atidėjinių tiksliausio įverčio jautrumu palūkanų normai. Be to, kaip papildoma apsaugos priemonė turėtų būti nustatytos būtiniausios svyravimų korekcijos taikymo sąlygos. Valstybės narės, kuriose svyravimų korekcijai taikyti jau būtina gauti priežiūros institucijų patvirtinimą, turėtų turėti galimybę išplėsti patvirtinimo sąlygas įtraukiant vertinimą pagal svyravimų korekciją pagrindžiančias prielaidas. Atsižvelgiant į papildomas apsaugos priemones, draudimo ir perdraudimo įmonėms turėtų būti leidžiama prie pagrindinių nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą pridėti iki 85 % didesnę dalį pagal riziką pakoreguoto skirtumo, gauto iš tipinių portfelių;

(46)

kai draudimo ar perdraudimo įmonė investuoja į skolos priemones, kurių kredito kokybė yra geresnė nei skolos priemonių, įtrauktų į svyravimų korekcijos apskaičiavimui skirtą tipinį portfelį, svyravimų korekcija galėtų lemti perviršinį nuosavų lėšų nuostolių, patirtų dėl didėjančių obligacijų pajamingumo skirtumų, kompensavimą ir sukelti netinkamus nuosavų lėšų svyravimus. Siekiant išlyginti dirbtinius svyravimus, kuriuos lemia tokie perviršinio kompensavimo atvejai, draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų turėti galimybę tokiais atvejais prašyti svyravimų korekcijos pakeitimo, kuriuo būtų atsižvelgta į informaciją apie įmonei būdingas investicijas į skolos priemones;

(47)

Direktyvoje 2009/138/EB numatytas svyravimų korekcijos komponentas pagal šalis, kuriuo siekiama užtikrinti, kad būtų sumažintas konkrečios šalies obligacijų pajamingumo skirtumų perviršis. Tačiau šalies komponento aktyvavimas grindžiamas absoliučia riba ir santykine riba pagal riziką pakoreguoto šalies skirtumo atžvilgiu, o tai gali sukelti skardžio efektą ir taip padidinti draudimo ir perdraudimo įmonių nuosavų lėšų kintamumą. Siekiant užtikrinti, kad konkrečios valstybės narės, kurios valiuta yra euro, pernelyg didelių obligacijų pajamingumo skirtumų poveikis būtų veiksmingai sušvelnintas, šalies komponentas turėtų būti pakeistas makrolygio komponentu, kuris turi būti apskaičiuojamas pagal skirtumą tarp pagal riziką pakoreguoto skirtumo eurais ir pagal riziką pakoreguoto skirtumo šalyje. Kad būtų išvengta skardžio efekto, atliekant skaičiavimus reikėtų vengti pertrūkių įvesties parametrų atžvilgiu;

(48)

siekiant atsižvelgti į draudimo ir perdraudimo įmonių investavimo praktikos pokyčius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais būtų nustatyti turto, įtrauktino į priskirtą turto portfelį, tinkamumo kriterijai, kai dėl turto pobūdžio gali skirtis praktika, susijusi su suderinimo korekcijos taikymo ir apskaičiavimo kriterijais;

(49)

siekiant užtikrinti, kad visoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, apskaičiuojančioms svyravimų korekciją, būtų taikoma vienoda tvarka, arba siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriuose būtų nurodytas įmonei būdingų svyravimų korekcijos elementų apskaičiavimas. Kitų nei euro valiutų atveju apskaičiuojant konkrečiai valiutai būdingus svyravimų korekcijos elementus reikėtų atsižvelgti į galimybę suderinti pinigų srautus tarp valstybių narių susietų valiutų porų, su sąlyga, kad taip nuosekliai sumažinama valiutos rizika;

(50)

apskaičiuojant nuosavas lėšas pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 575/2013 (10), įstaigoms, priklausančioms finansiniams konglomeratams, kuriems taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/87/EB (11), galėtų būti leidžiama neatskaityti jų reikšmingų investicijų į draudimo ar perdraudimo įmones, jei laikomasi tam tikrų kriterijų. Reikia užtikrinti, kad draudimo ar perdraudimo įmonėms ir kredito įstaigoms taikytinomis prudencinėmis taisyklėmis būtų sudarytos tinkamos vienodos sąlygos bankų valdomoms ir draudimo valdomoms finansinėms grupėms. Todėl draudimo ar perdraudimo įmonėms taip pat turėtų būti leidžiama neatskaityti iš tinkamų nuosavų lėšų dalyvavimo kredito ir finansų įstaigose, laikantis panašių sąlygų. Visų pirma grupei, apimančiai draudimo ar perdraudimo įmonę ir susijusią įstaigą, turėtų būti taikoma grupės priežiūra pagal Direktyvą 2009/138/EB arba papildoma priežiūra pagal Direktyvą 2002/87/EB. Be to, dalyvavimas įstaigoje turėtų būti strateginio pobūdžio draudimo ar perdraudimo įmonės investicija į nuosavą kapitalą, o priežiūros institucijos turėtų įsitikinti, kad integruoto valdymo, rizikos valdymo ir vidaus kontrolės lygis, susijęs su subjektais, kuriems taikoma grupės priežiūra arba papildoma priežiūra, yra tinkamas;

(51)

esami simetrinio tikslinimo lygiui nustatyti apribojimai riboja tokio tikslinimo galimybes sušvelninti galimą neigiamą finansų sistemos procikliškumo poveikį ir išvengti to, kad draudimo ir perdraudimo įmonės dėl nepalankių procesų finansų rinkose, pavyzdžiui, tokių, kokius sukėlė COVID-19 pandemija, būtų nepagrįstai priverstos didinti papildomą kapitalą arba parduoti savo investicijas. Todėl simetrinis tikslinimas turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad būtų galimi didesni standartinių nuosavo kapitalo reikalavimų pokyčiai ir toliau švelninamas staigaus padidėjimo ar sumažėjimo akcijų rinkose poveikis;

(52)

siekiant padidinti kiekybinių reikalavimų proporcingumą, draudimo ir perdraudimo įmonėms turėtų būti suteikta galimybė apskaičiuoti kapitalo reikalavimą nereikšmingai rizikai pagal standartinę formulę taikant supaprastintą metodą ne ilgesniam kaip trejų metų laikotarpiui. Toks supaprastintas metodas turėtų leisti įmonėms įvertinti kapitalo reikalavimą nereikšmingai rizikai, remiantis atitinkamu apimties matu, kuris laikui bėgant kinta. Tas metodas turėtų būti grindžiamas bendromis taisyklėmis ir jam turėtų būti taikomi bendri nereikšmingos rizikos nustatymo kriterijai;

(53)

draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios naudoja suderinimo korekciją, turi identifikuoti, organizuoti ir valdyti turto ir įsipareigojimų portfelį atskirai nuo kitos verslo veiklos, taigi joms neturi būti leidžiama padengti kitose veiklos srityse kylančios rizikos naudojant priskirtąjį turto portfelį. Tačiau dėl atskiro portfelio valdymo nepadidėja koreliacija tarp šio portfelio ir likusios įmonės rizikos. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurios taiko suderinimo korekciją, turėtų būti leidžiama apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą remiantis prielaida, kad portfelio ir likusios įmonės turtas ir įsipareigojimai yra visiškai diversifikuoti, išskyrus atvejus, kai turto portfeliai, dengiantys atitinkamą draudimo ar perdraudimo įsipareigojimų tiksliausią įvertį, sudaro tikslinį fondą;

(54)

poreikis draudimo priežiūros srityje tinkamai atsižvelgti į itin mažas ir neigiamas palūkanų normas atsirado dėl pastaraisiais metais rinkose pastebimos padėties. Tai turėtų būti pasiekta perkalibruojant palūkanų normų rizikos submodulį, kad būtų atsižvelgta į neigiamo pelningumo aplinką. Tuo pat metu naudotina metodika neturėtų sukelti nerealistiškai didelio kreivės likvidžiosios dalies sumažėjimo, o to būtų galima išvengti numatant aiškią apatinę ribą, atitinkančią žemiausią neigiamų palūkanų normų ribą. Atsižvelgdama į palūkanų normų dinamiką, Komisija turėtų siekti nustatyti apatinę ribą, kuri būtų priklausoma nuo termino ir nebūtų fiksuota, tiek, kiek turimi rinkos duomenys leidžia patikimai nustatyti rizika grindžiamą tokios priklausomybės nuo termino kalibravimą;

(55)

Komisija visus įgaliojimus, numatytus pagal Direktyvą 2009/138/EB, susiejo Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/35 (12). Šis metodas puikiai padėjo įgyvendinti tą direktyvą ir lengviau užtikrinti, kad to deleguotojo reglamento būtų laikomasi. Todėl Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/35 turėtų toliau galioti, o visi būtini daliniai pakeitimai pagal esamus įgaliojimus, taip pat nauji įgaliojimai pagal šią direktyvą turėtų būti įgyvendinami tik kaip Deleguotojo reglamento (ES) 2015/35 iš dalies keičiantys aktai. Jei ateityje tokie daliniai pakeitimai turėtų būti susieti viename ar keliuose iš dalies keičiančiuose deleguotuosiuose aktuose, Komisija, remdamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros (13) 31 punktu, konsultacijų rengiant tokius deleguotuosius aktus metu taip pat nurodo, kurie įgaliojimai laikomi iš esmės susijusiais ir kurių atžvilgiu Komisija turėtų pateikti objektyvų pagrindimą, grindžiamą esmine dviejų ar daugiau įgaliojimų sąsaja;

(56)

vykdant priežiūros tikslais atliekamos peržiūros procedūrą, svarbu, kad priežiūros institucijos galėtų palyginti informaciją apie visas jų prižiūrimas draudimo ir perdraudimo įmones. Taikant dalinius ir visapusiškus vidaus modelius, galima geriau užfiksuoti individualią įmonės riziką, o Direktyva 2009/138/EB draudimo ir perdraudimo įmonėms leidžiama juos naudoti kapitalo reikalavimams nustatyti be apribojimų, kylančių iš standartinės formulės. Priežiūros institucijoms taip pat būtų naudinga naudotis mokumo kapitalo reikalavimų įverčiais, nustatytais pagal standartinę formulę, kad jos galėtų palyginti visas įmones ir atlikti su konkrečia įmone susijusius palyginimus laikui bėgant. Todėl visos draudimo ir perdraudimo įmonės, taikančios visapusišką arba dalinį vidaus modelį, savo priežiūros institucijoms turėtų reguliariai teikti mokumo kapitalo reikalavimo, nustatyto pagal standartinę formulę, įvertį. Toks įvertis turėtų tinkamai atspindėti standartinės formulės metodus ir pagrindines prielaidas, kad būtų lengviau atlikti tinkamą priežiūros vertinimą. Siekiant išvengti, kad įmonėms nustatant įvertį nebūtų užkraunama pernelyg didelė našta, joms turėtų būti leidžiama naudotis informacija, gauta taikant Direktyvoje 2009/138/EB ir pagal tą direktyvą priimtuose deleguotuosiuose aktuose nustatytus atitinkamus standartinės formulės supaprastinimus. Kai mokumo kapitalo reikalavimo įverčiui nustatyti taikomas toks supaprastintas metodas, priežiūros institucijoms priimtinu būdu turėtų būti aiškiai paaiškintos pagrindinės prielaidos;

(57)

Direktyvoje 2009/138/EB numatyta galimybė draudimo ir perdraudimo įmonėms apskaičiuoti mokumo kapitalo reikalavimą taikant vidaus modelį, kurį patvirtino priežiūros institucijos. Jei taikomas vidaus modelis, minėtoje direktyvoje nedraudžiama draudimo ar perdraudimo įmonei savo vidaus modelyje atsižvelgti į kredito skirtumo pokyčių poveikį svyravimų korekcijai. Kadangi, naudojant svyravimų korekciją, gaunama nauda gali viršyti pernelyg didelių obligacijų pajamingumo skirtumų sumažinimą apskaičiuojant tiksliausią įvertį, tokia per didelė nauda taip pat gali iškreipti mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimą, kai vidaus modelyje atsižvelgiama į kredito skirtumo pokyčių poveikį svyravimų korekcijai. Siekiant išvengti tokio iškraipymo, turėtų būti nustatyta tokio lygio mokumo kapitalo reikalavimo apatinė riba, kai priežiūros institucijos leidžia draudimo ir perdraudimo įmonėms atsižvelgti į kredito skirtumo pokyčių poveikį svyravimų korekcijai jų vidaus modelyje, kad nauda mokumo kapitalo reikalavimui neviršytų pernelyg didelių obligacijų pajamingumo skirtumų sumažinimo;

(58)

draudimo ir perdraudimo įmonės turėtų būti skatinamos didinti atsparumą krizinėms situacijoms. Jei draudimo ir perdraudimo įmonės savo vidaus modelyje atsižvelgia į kredito skirtumo pokyčių poveikį svyravimų korekcijai, kartu atsižvelgdamos ir į kredito skirtumo pokyčių poveikį makrolygio svyravimų korekcijai, tai galėtų smarkiai pakenkti bet kokioms paskatoms didinti atsparumą krizėms. Todėl draudimo ir perdraudimo įmonėms turėtų būti neleidžiama savo vidaus modelyje atsižvelgti į makrolygio svyravimų korekciją;

(59)

atsižvelgdamos į rizikos pobūdį, mastą ir sudėtingumą, priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę rinkti svarbią makroprudencinę informaciją apie draudimo ir perdraudimo įmonių investavimo strategiją, analizuoti ją kartu su kita aktualia informacija, kuri galėtų būti gaunama iš kitų rinkos šaltinių, ir įtraukti makroprudencinę perspektyvą į draudimo ir perdraudimo įmonių priežiūrą. Tai galėtų apimti rizikos, susijusios su konkrečiais kredito ciklais, ekonomikos nuosmukiais ir kolektyvine arba „bandos principu“ grindžiama investuotojų elgsena, priežiūrą;

(60)

būtina veiksmingai spręsti pablogėjusios draudimo ir perdraudimo įmonių finansinės būklės arba tų įmonių padarytų reglamentavimo reikalavimų pažeidimų klausimus ir užkirsti kelią problemų didėjimui. Todėl priežiūros institucijos turėtų turėti įgaliojimus taikyti prevencines priemones. Tačiau tokie įgaliojimai taikyti prevencines priemones turėtų derėti su galimybe imtis atitinkamo lygmens priemonių ir Direktyvoje 2009/138/EB jau numatytais priežiūros įgaliojimais panašiomis aplinkybėmis, įskaitant priežiūros įgaliojimus, numatytus tos direktyvos 36 straipsnyje nustatytame priežiūros procese. Dėl tokių prevencinių įgaliojimų neturėtų būti imamasi naujų iš anksto nustatytų intervencinių veiksmų dar prieš pažeidžiant mokumo kapitalo reikalavimą, nustatytą tos direktyvos I antraštinės dalies VI skyriaus 4 skirsnyje. Priežiūros institucijos turėtų vertinti kiekvieną situaciją atskirai ir nuspręsti, ar reikia imtis prevencinių priemonių, remdamosi aplinkybėmis, įmonės padėtimi ir savo priežiūros sprendimu;

(61)

Direktyvoje 2009/138/EB numatytas abipusis sprendimų dėl draudimo įmonių reorganizavimo ar likvidavimo pripažinimas ir vykdymo užtikrinimas visose valstybėse narėse. Ta direktyva užtikrinama, kad visam įmonės turtui ir visiems įsipareigojimams, neatsižvelgiant į tai, kurioje valstybėje jie yra, būtų taikomas vienas procesas buveinės valstybėje narėje, o kreditoriams priimančiosiose valstybėse narėse būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir kreditoriams buveinės valstybėje narėje. Siekiant veiksmingo pertvarkymo, Direktyvoje 2009/138/EB numatytos reorganizavimo ir likvidavimo nuostatos turėtų būti taikomos pertvarkymo priemonių naudojimui ir tuo atveju, kai tos priemonės taikomos draudimo ir perdraudimo įmonėms, ir tuo atveju, kai jos taikomos kitiems subjektams, kuriems taikomas pertvarkymo režimas. Todėl tos nuostatos turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistos;

(62)

Direktyvoje 2009/138/EB numatyta, kad mokumo kapitalo reikalavimo pažeidimo atvejais, kai EIOPA yra paskelbusi, kad susidarė išskirtinės nepalankios aplinkybės, mokumo atkūrimo laikotarpis gali būtų pratęstas. Tokia informacija gali būti paskelbiama gavus nacionalinių priežiūros institucijų prašymus; prieš pateikdamos prašymą, tos institucijos, kai tikslinga, turi pasikonsultuoti su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1092/2010 (14) įsteigta Europos sisteminės rizikos valdyba (toliau – ESRV). Nacionalinių priežiūros institucijų decentralizuotos konsultacijos su ESRV yra mažiau veiksmingos nei centralizuotos EIOPA konsultacijos su ESRV. Siekiant užtikrinti veiksmingą procesą, prieš paskelbiant apie išskirtinių nepalankių aplinkybių susidarymą, kai dėl tokių aplinkybių pobūdžio tokios išankstinės konsultacijos yra leidžiamos, su ESRV turėtų konsultuotis EIOPA, o ne nacionalinės priežiūros institucijos;

(63)

pagal Direktyvą 2009/138/EB reikalaujama, kad draudimo ir perdraudimo įmonės nedelsdamos informuotų atitinkamą priežiūros instituciją, jei pastebi, kad jos nesilaiko minimalaus kapitalo reikalavimo arba kyla rizika, kad per kitus tris mėnesius jo nesilaikys. Tačiau toje direktyvoje nenurodyta, kada galima pastebėti minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymą arba nesilaikymo riziką per kitus tris mėnesius, todėl įmonės galėtų atidėti priežiūros institucijų informavimą iki atitinkamo ketvirčio pabaigos, kai apskaičiuojamas minimalaus kapitalo reikalavimas, apie kurį turi būti oficialiai pranešama priežiūros institucijai. Siekiant užtikrinti, kad priežiūros institucijos laiku gautų informaciją ir galėtų imtis reikiamų veiksmų, turėtų būti reikalaujama, kad draudimo ir perdraudimo įmonės nedelsdamos informuotų priežiūros institucijas apie minimalaus kapitalo reikalavimo nesilaikymą arba nesilaikymo riziką taip pat ir tais atvejais, kai tai pastebėta remiantis įverčiais arba skaičiavimais tarp dviejų oficialaus minimalaus kapitalo reikalavimo apskaičiavimo datų per atitinkamą ketvirtį;

(64)

apdraustųjų interesų apsauga yra vienas iš bendrųjų prudencinės sistemos tikslų, kurio priežiūros institucijos turėtų siekti kiekviename priežiūros peržiūros proceso etape, įskaitant atvejus, kai draudimo ar perdraudimo įmonės pažeidžia ar gali pažeisti reikalavimus, dėl kurių galėtų būti panaikintas leidimas. To tikslo turėtų būti siekiama prieš panaikinant leidimą ir jį panaikinus, taip pat reikėtų atsižvelgti į visas teisines pasekmes apdraustiesiems asmenims, kurios galėtų atsirasti dėl tokio panaikinimo;

(65)

priežiūros institucijos turėtų turėti priemonių, kuriomis būtų galima užkirsti kelią rizikos finansiniam stabilumui materializavimuisi draudimo rinkose, apriboti draudimo ir perdraudimo įmonių prociklišką elgesį ir sušvelninti neigiamą šalutinį poveikį finansų sistemai ir realiajai ekonomikai;

(66)

pastarojo meto ekonomikos ir finansų krizės, ypač COVID-19 pandemijos sukelta krizė, parodė, kad patikimas draudimo ir perdraudimo įmonių likvidumo valdymas gali padėti išvengti rizikos finansų sistemos stabilumui. Dėl šios priežasties turėtų būti reikalaujama, kad draudimo ir perdraudimo įmonės stiprintų likvidumo valdymą ir planavimą, ypač susidarius nepalankioms aplinkybėms, turinčioms įtakos didelei draudimo ir perdraudimo rinkos daliai arba visai draudimo ir perdraudimo rinkai;

(67)

kai draudimo ir perdraudimo įmonių padėtis yra ypač pažeidžiama, pavyzdžiui, jos turi likvidžių įsipareigojimų, nelikvidaus turto arba turi likvidumo trūkumų, kurie gali daryti įtaką bendram finansiniam stabilumui, ir jos tinkamai neištaiso padėties, nacionalinės priežiūros institucijos turėtų turėti galimybę imtis intervencinių veiksmų, kad būtų pagerinta tų įmonių likvidumo būklė;

(68)

priežiūros institucijos turėtų turėti reikiamus įgaliojimus, kad galėtų išsaugoti konkrečių draudimo ar perdraudimo įmonių mokumo būklę išskirtinėmis aplinkybėmis, pavyzdžiui, susidariusių dėl nepalankių ekonominių ar rinkos įvykių, turinčių įtakos didelei draudimo ir perdraudimo rinkos daliai arba visai draudimo ir perdraudimo rinkai, siekiant apsaugoti draudėjus ir išsaugoti finansinį stabilumą. Šie įgaliojimai turėtų apimti galimybę apriboti arba sustabdyti išmokas konkrečios draudimo ar perdraudimo įmonės akcininkams ir kitiems subordinuotiems kreditoriams, kol mokumo kapitalo reikalavimas faktiškai dar nėra pažeistas. Šie įgaliojimai turėtų būti taikomi atsižvelgiant į kiekvieną konkretų atvejį atskirai, turėtų būti laikomasi bendrų rizika grindžiamų kriterijų ir jie neturėtų trukdyti vidaus rinkos veikimui;

(69)

kadangi dividendų ir kitų išmokų paskirstymo apribojimas arba sustabdymas paveiktų (net ir laikinai) akcininkų ir kitų subordinuotų kreditorių teises, priežiūros institucijos, imdamosi tokių priemonių, turėtų tinkamai atsižvelgti į proporcingumo ir būtinumo principus. Priežiūros institucijos taip pat turėtų užtikrinti, kad nė viena iš patvirtintų priemonių neturėtų neproporcingo neigiamo poveikio visai finansų sistemai ar jos dalims kitose valstybėse narėse ar visoje Sąjungoje. Visų pirma priežiūros institucijos turėtų apriboti kapitalo paskirstymą draudimo ir perdraudimo grupėje tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir tik tada, kai tai yra tinkamai pagrįsta, siekiant išsaugoti draudimo ir perdraudimo rinkos bei visos finansų sistemos stabilumą;

(70)

išskirtinėmis aplinkybėmis draudimo įmonėms gali kilti didelė likvidumo rizika. Todėl priežiūros institucijoms turėtų turėti įgaliojimus trumpam laikotarpiui ir tik kaip kraštutinę priemonę laikinai sustabdyti tokių įmonių, kurioms kyla tokia rizika, gyvybės draudimo liudijimų išpirkimo teises. Tokia išimtinė priemonė turėtų būti naudojama siekiant išsaugoti kolektyvinę draudėjų apsaugą, t. y. apsaugoti visus draudėjus, įskaitant tuos, kuriems tokia rizika galėtų daryti netiesioginį poveikį;

(71)

pastaruoju metu tarpvalstybinę veiklą vykdančių draudimo ir perdraudimo įmonių žlugimas parodė, kad priežiūros institucijos turi būti geriau informuotos apie tų įmonių vykdomą veiklą. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad draudimo ir perdraudimo įmonės praneštų savo buveinės valstybės narės priežiūros institucijai apie visus esminius pokyčius, turinčius įtakos jų rizikos profiliui, susijusiam su vykdoma tarpvalstybine draudimo veikla, ir šia informacija turėtų būti dalijamasi su atitinkamų priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijomis;

(72)

pagal Direktyvą 2009/138/EB EIOPA turi įgaliojimus kurti ir koordinuoti bendradarbiavimo platformas, kad būtų stiprinamas atitinkamų priežiūros institucijų bendradarbiavimas, kai draudimo ar perdraudimo įmonė vykdo arba ketina vykdyti veiklą, kuri grindžiama laisve teikti paslaugas arba įsisteigimo teise. Tačiau, atsižvelgiant į šiose platformose sprendžiamų priežiūros klausimų sudėtingumą, kai kuriais atvejais priežiūros institucijoms nepavyksta pasiekti bendros nuomonės dėl to, kaip spręsti klausimus, susijusius su tarpvalstybiniu mastu veikiančia draudimo ar perdraudimo įmone. Jei į bendradarbiavimo platformas įtrauktos priežiūros institucijos negali susitarti dėl klausimų, susijusių su tarpvalstybiniu mastu veikiančia draudimo ar perdraudimo įmone, EIOPA turėtų turėti įgaliojimus išspręsti nesutarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį;

(73)

reikėtų stiprinti buveinės valstybės narės, išdavusios draudimo ar perdraudimo įmonei leidimą, priežiūros institucijos ir valstybių narių, kuriose ta įmonė vykdo veiklą steigdama filialus arba teikdama paslaugas, priežiūros institucijų bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija, kad būtų veiksmingiau užkirstas kelias galimoms problemoms, turinčioms įtakos vartotojų teisėms, ir sustiprinta draudėjų apsauga visoje Sąjungoje. Tas tvirtesnis bendradarbiavimas yra ypač svarbus tais atvejais, kai vykdoma reikšminga tarpvalstybinė veikla, ir juo turėtų būti padidintas skaidrumas ir užtikrinta, kad atitinkamos priežiūros institucijos reguliariai keistųsi privaloma informacija. Toks keitimasis informacija turėtų būti pakankamai informatyvus ir apimti visą aktualią informaciją, gautą iš buveinės valstybės narės priežiūros institucijos, visų pirma priežiūros proceso, susijusio su įmonės tarpvalstybine veikla ir finansine būkle, rezultatus. Siekiant užtikrinti sklandžią prieigą prie turimų priežiūros duomenų, priežiūros proceso ataskaitų ir kitos aktualios informacijos, susijusios su reikšmingą tarpvalstybinę veiklą vykdančiomis įmonėmis, ir veiksmingą keitimąsi šia informacija, taip pat atsižvelgiant į poreikį mažinti administracinę naštą, turėtų būti naudojamos skaitmeninės dalijimosi informacija priemonės. Todėl tokia informacija galėtų būti perduodama naudojantis esamomis EIOPA įdiegtomis skaitmeninio bendradarbiavimo priemonėmis;

(74)

jei priimančiosios valstybės narės priežiūros institucija turi rimtų abejonių dėl draudimo ar perdraudimo įmonės, kuri jos teritorijoje vykdo reikšmingą tarpvalstybinę veiklą, mokumo būklės, ji turėtų turėti įgaliojimus prašyti, kad būtų atliktas bendras patikrinimas vietoje kartu su buveinės valstybės narės priežiūros institucija, kai nesilaikoma mokumo kapitalo reikalavimo. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija turėtų koordinuoti bendrą patikrinimą vietoje ir pakviesti visas atitinkamas nacionalines priežiūros institucijas ir EIOPA. Prieš atlikdamos patikrinimą vietoje, visos įtrauktos priežiūros institucijos turėtų susitarti dėl jo tikslų. Iki patikrinimo pabaigos jos taip pat turėtų susidaryti bendrą nuomonę dėl būtinų priežiūros priemonių, kurių turi būti imtasi. Buveinės valstybės narės priežiūros institucija turėtų informuoti visas atitinkamas priežiūros institucijas apie tolesnius veiksmus, kurių imtasi po patikrinimo vietoje. Jei priežiūros institucijos nesutaria dėl poreikio atlikti bendrą patikrinimą vietoje, EIOPA turėtų turėti įgaliojimus išspręsti nesutarimus pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 19 straipsnį;

(75)

pagal Direktyvą 2009/138/EB nereikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo įmonės laiku pateiktų informaciją apie savo vykdomą veiklą priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms. Tokią informaciją galima gauti tik pateikus prašymą buveinės valstybės narės priežiūros institucijai. Tačiau toks požiūris neužtikrina galimybės gauti informaciją per pagrįstą laikotarpį. Todėl priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijos turėtų turėti įgaliojimus tiesiogiai prašyti draudimo ar perdraudimo įmonių pateikti informaciją, jei buveinės valstybės narės priežiūros institucija laiku nepateikia informacijos. Tie įgaliojimai neturėtų trukdyti draudimo ir perdraudimo įmonėms savanoriškai perduoti informaciją priimančiųjų valstybių narių priežiūros institucijoms;

(76)

kad patronuojančioji bendrovė būtų identifikuota kaip draudimo kontroliuojančioji bendrovė, jos pagrindinė veikla, visų pirma, privalo būti dalyvavimo teisių patronuojamosiose įmonėse įsigijimas ir turėjimas, kai tos patronuojamosios įmonės yra išimtinai arba daugiausia draudimo ar perdraudimo įmonės arba trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės. Šiuo metu priežiūros institucijos skirtingai aiškina formuluotės „išimtinai arba daugiausia“ reikšmę šiame kontekste. Todėl, atsižvelgiant į panašius finansų kontroliuojančiosios bendrovės apibrėžties, kaip nurodyta Reglamente (ES) Nr. 575/2013, dalinius pakeitimus bankų sektoriaus atžvilgiu, draudimo kontroliuojančiosios bendrovės apibrėžtis turėtų būti iš dalies pakeista ir paaiškinta. Visų pirma, kad įmonė būtų klasifikuojama kaip draudimo kontroliuojančioji bendrovė, jos pagrindinė veikla turėtų būti susijusi su draudimo ar perdraudimo įmonių įsigijimu ir turėjimu, papildomų paslaugų teikimu susijusioms draudimo ar perdraudimo įmonėms arba kitos nereglamentuojamos finansinės veiklos vykdymu. Priežiūros institucijos turėtų turėti įgaliojimus padaryti išvadą, kad toks kriterijus tenkinamas, neatsižvelgiant į pačios įmonės nurodytą veiklos tikslą ar objektą;

(77)

kai kuriais atvejais grupėje, kuriai taikoma grupės priežiūra pagal Direktyvos 2009/138/EB 213 straipsnio 2 dalies a, b arba c punktus, dalyvavimas trečiojoje valstybėje esančiose draudimo ir perdraudimo patronuojamosiose įmonėse yra vykdomas per tarpininkę nereguliuojamą kontroliuojančiąją bendrovę. Net jei ši tarpininkė nereguliuojama kontroliuojančioji bendrovė neturi jokios draudimo ar perdraudimo patronuojamosios įmonės, kurios pagrindinė buveinė būtų Sąjungoje, svarbu, kad jai būtų taikomos tokios pačios sąlygos kaip ir draudimo kontroliuojančiajai bendrovei arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiajai bendrovei ir kad ji būtų įtraukta į grupės mokumo skaičiavimus. Todėl reikėtų nustatyti trečiosios valstybės draudimo ir perdraudimo įmonių kontroliuojančiųjų bendrovių apibrėžtį, kad grupės, apskaičiuodamos grupės mokumo kapitalo reikalavimą, galėtų atsižvelgti į susijusias trečiųjų valstybių įmones;

(78)

kai kuriais atvejais kelios draudimo ir perdraudimo įmonės sudaro de facto grupę ir elgiasi kaip grupė, nors neatitinka grupės apibrėžties, nustatytos Direktyvos 2009/138/EB 212 straipsnyje. Todėl tos direktyvos III antraštinė dalis tokioms draudimo ir perdraudimo įmonėms netaikoma. Tokiais atvejais, ypač horizontaliųjų grupių, kurių skirtingos įmonės nėra susijusios kapitalo ryšiais, atveju, grupės priežiūros institucijos turėtų turėti įgaliojimus nustatyti, kad tokia grupė egzistuoja. Taip pat turėtų būti pateikti objektyvūs kriterijai, pagal kuriuos būtų galima tai nustatyti. Kadangi grupių ypatumai nepasikeis, tikimasi, kad grupėms, kurioms jau taikoma grupės priežiūra, ir toliau bus taikoma tokia priežiūra;

(79)

draudimo ir perdraudimo grupės gali laisvai nuspręsti dėl konkrečių vidaus susitarimų, užduočių pasiskirstymo ir organizacinės struktūros grupėje, kaip joms atrodo tinkama, kad būtų užtikrintas Direktyvos 2009/138/EB laikymasis. Tačiau kai kuriais atvejais tokia tvarka ir organizacinės struktūros gali kelti pavojų veiksmingai grupės priežiūrai. Todėl grupių priežiūros institucijos turėtų turėti įgaliojimus išskirtinėmis aplinkybėmis ir pasikonsultavusios su EIOPA ir kitomis atitinkamomis priežiūros institucijomis reikalauti pakeisti tuos susitarimus ar organizacines struktūras. Grupių priežiūros institucijos turėtų tinkamai pagrįsti savo sprendimus ir paaiškinti, kodėl esami susitarimai ar struktūros trukdo veiksmingai grupės priežiūrai ir kelia jai pavojų;

(80)

grupių priežiūros institucijos galėtų nuspręsti įmonei netaikyti grupės priežiūros, visų pirma, jei manoma, kad tokia įmonė yra nereikšminga grupės priežiūros tikslams. EIOPA yra pastebėjusi, kad nereikšmingumo kriterijus aiškinamas skirtingai, ir yra nustačiusi, kad kai kuriais atvejais dėl tokių išimčių visiškai atsisakoma grupės priežiūros arba priežiūra vykdoma tarpinės patronuojančiosios įmonės lygmeniu. Todėl būtina paaiškinti, kad sprendimai įmonei netaikyti grupės priežiūros, dėl kurių būtų visiškai atsisakoma grupės priežiūros arba priežiūra būtų vykdoma tarpinės patronuojančiosios įmonės lygmeniu, turėtų būti priimami tik labai išimtinėmis aplinkybėmis, o grupės priežiūros institucijos, prieš priimdamos tokius sprendimus, turėtų pasikonsultuoti su EIOPA. Taip pat turėtų būti nustatyti kriterijai, kad būtų aiškiau, kas turėtų būti laikoma nereikšmingumu grupės priežiūros tikslams;

(81)

sprendimai neįtraukti įmonės į grupės priežiūros taikymo sritį gali būti grindžiami įvairiomis Direktyvoje 2009/138/EB nustatytomis nuostatomis. Todėl tos direktyvos 214 straipsnio 2 dalies daliniais pakeitimais, kuriais siekiama patikslinti nereikšmingumo sąvoką, neturėtų būti daromas poveikis galimam sprendimų netaikyti grupės priežiūros pagal tos dalies c punktą esamam pagrindui, jei valstybė narė tos direktyvos 214 straipsnį yra perkėlusi į nacionalinę teisę taip, kad pagrindinei patronuojančiajai įmonei būtų galima taikyti išimtį, jei ji pasižymi visais toliau nurodytais ypatumais: jai toliau taikoma priežiūros institucijos priežiūra pagal tos valstybės narės teisę, jai nėra suteiktas leidimas užsiimti draudimo ar perdraudimo veikla, ji neteikia papildomų paslaugų grupei priklausančioms draudimo ar perdraudimo patronuojamosioms įmonėms, jos įstatais įmonei aiškiai draudžiama vykdyti savo draudimo ar perdraudimo patronuojamųjų įmonių centralizuotą koordinavimą pagal valstybės narės teisę, griežtai apribojant įmonės veiklos aprėptį, ir valstybės narės teritorijoje yra įsteigtas tarpinis subjektas, kuris aktyviai valdo grupės draudimo ar perdraudimo patronuojamąsias įmones;

(82)

trūksta aiškumo dėl įmonių rūšių, kurių atžvilgiu, apskaičiuojant grupės mokumą, gali būti taikomas 2 metodas, t. y. atimties ir sudėties metodas, apibrėžtas Direktyvoje 2009/138/EB, o tai kenkia vienodoms sąlygoms. Todėl turėtų būti aiškiai nurodyta, kurios įmonės gali būti įtrauktos į grupės mokumo apskaičiavimą taikant 2 metodą. 2 metodas turėtų būti taikomas tik draudimo ir perdraudimo įmonėms, trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonėms, kitiems finansų sektoriams priklausančioms įmonėms, mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms ir kitoms patronuojančiosioms įmonėms, kurių pagrindinė veikla yra įsigyti ir turėti dalyvavimo teises patronuojamosiose įmonėse, kurios yra išimtinai arba daugiausia draudimo ar perdraudimo įmonės arba trečiųjų valstybių draudimo ar perdraudimo įmonės;

(83)

kai kuriose draudimo ar perdraudimo grupėse tarpinė patronuojančioji įmonė, kuri nėra draudimo ar perdraudimo įmonė arba trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonė, įsigyja ir valdo dalyvavimo teises patronuojamosiose įmonėse, jei tos patronuojamosios įmonės yra išimtinai arba daugiausia trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės. Pagal galiojančias taisykles, jei šios tarpinės patronuojančiosios įmonės neturi dalyvavimo teisių bent vienoje draudimo ar perdraudimo patronuojamojoje įmonėje, kurios pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, jos nelaikomos draudimo kontroliuojančiosiomis bendrovėmis grupės mokumo apskaičiavimo tikslais, nors jų rizikos pobūdis yra labai panašus. Todėl taisyklės turėtų būti iš dalies pakeistos taip, kad grupės mokumo apskaičiavimo tikslais tokios trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmonių kontroliuojančiosios bendrovės būtų traktuojamos taip pat, kaip draudimo kontroliuojančiosios bendrovės;

(84)

Direktyvoje 2009/138/EB ir Deleguotajame reglamente (ES) 2015/35 numatyti keturi metodai, kaip į grupės mokumo skaičiavimą įtraukti kitiems finansų sektoriams priklausančias įmones, įskaitant Direktyvos 2002/87/EB I priede nustatytus 1 ir 2 metodus. Tai lemia nenuoseklius priežiūros metodus, nevienodas sąlygas ir sukuria nepagrįstą sudėtingumą. Todėl reikėtų supaprastinti taisykles, kad kitiems finansų sektoriams priklausančios įmonės visada prisidėtų prie grupės mokumo, taikant atitinkamas sektoriaus taisykles dėl nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimų apskaičiavimo. Tie nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimai turėtų būti tiesiog sumuojami su grupės draudimo ir perdraudimo dalies nuosavų lėšų ir kapitalo reikalavimais;

(85)

pagal galiojančias taisykles dalyvaujančioms draudimo ir perdraudimo įmonėms suteikiamos ribotos galimybės naudoti supaprastintus skaičiavimus grupės mokumo nustatymo tikslais, kai taikomas 1 metodas, t. y. apskaitos konsolidavimu grindžiamas metodas. Taip sukuriama neproporcinga našta, visų pirma, kai grupės turi dalyvavimo teises susijusiose įmonėse, kurios yra labai mažos. Todėl, gavus išankstinį priežiūros institucijų patvirtinimą, dalyvaujančioms įmonėms, taikant supaprastintus metodus, turėtų būti leidžiama integruoti susijusias įmones, kurių dydis jų grupės mokumui yra nereikšmingas;

(86)

nėra aišku, kaip suvaržymo sąvoka, į kurią reikėtų atsižvelgti priskiriant nuosavų lėšų elementus lygiams, yra taikoma draudimo kontroliuojančiosioms bendrovėms ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosioms bendrovėms, kurių tiesioginiai klientai nėra draudėjai ir naudos gavėjai. Todėl turėtų būti nustatyti minimalūs kriterijai, kurie sudarytų sąlygas nustatyti atvejus, kai draudimo kontroliuojančiosios bendrovės arba mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės išleistai nuosavų lėšų priemonei netaikomi jokie suvaržymai;

(87)

įmonių, į kurias turėtų būti atsižvelgiama apskaičiuojant grupės mokumo kapitalo reikalavimo apatinę ribą, apimtis turėtų atitikti įmonių, prisidedančių prie tinkamų nuosavų lėšų, kuriomis galima padengti konsoliduotą grupės mokumo kapitalo reikalavimą, apimtį. Todėl, apskaičiuojant apatinę ribą, reikėtų atsižvelgti į trečiųjų valstybių draudimo ir perdraudimo įmones, įtrauktas taikant 1 metodą;

(88)

taikant minimalaus konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo formulę galėtų susidaryti situacijos, kai šis minimalus reikalavimas bus artimas konsoliduotam grupės mokumo kapitalo reikalavimui arba net jam lygus. Tokiais atvejais, kai grupė nesilaiko minimalaus konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo, tačiau grupės lygmeniu tebesilaiko savo mokumo kapitalo reikalavimo, apskaičiuoto remiantis konsoliduotais duomenimis, priežiūros institucijos turėtų naudotis tik tais įgaliojimais, kuriuos jos turi tais atvejais, kai grupės mokumo kapitalo reikalavimo nesilaikoma;

(89)

grupės mokumo apskaičiavimo tikslais draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės turėtų būti laikomos draudimo ar perdraudimo įmonėmis. Tai reiškia, kad tokioms įmonėms reikia apskaičiuoti sąlyginius kapitalo reikalavimus. Tačiau tokie skaičiavimai niekada neturėtų reikšti, kad draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės privalo laikytis šių sąlyginio kapitalo reikalavimų individualiu lygmeniu;

(90)

nėra teisinės nuostatos, kurioje būtų konkrečiai nurodyta, kaip apskaičiuoti grupės mokumą, kai taikomas 1 ir 2 metodų derinys. Tai lemia nenuoseklią praktiką ir neaiškumus, visų pirma, susijusius su draudimo ir perdraudimo įmonių, įtrauktų taikant 2 metodą, indėlio į grupės mokumo kapitalo reikalavimą apskaičiavimu. Todėl reikėtų paaiškinti, kaip turi būti apskaičiuojamas grupės mokumas, kai taikomas kelių metodų derinys. Tuo tikslu apskaičiuojant grupės mokumą reikėtų atsižvelgti į reikšmingą riziką, kylančią dėl tokių įmonių. Tačiau siekiant išvengti reikšmingo kapitalo reikalavimų padidėjimo ir išsaugoti vienodas sąlygas draudimo ar perdraudimo grupėms visuotiniu mastu, reikėtų paaiškinti, kad konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimo tikslais tokioms kapitalo dalims neturi būti taikomas nuosavo rizikos kapitalo reikalavimas. Dėl tos pačios priežasties valiutos rizikos kapitalo mokestis turėtų būti taikomas tik tai turimų vertybinių popierių vertei, kuri viršija tų susijusių įmonių mokumo kapitalo reikalavimus. Dalyvaujančioms draudimo ar perdraudimo įmonėms turėtų būti leidžiama atsižvelgti į tos valiutos rizikos ir kitos rizikos, kuria grindžiamas konsoliduoto grupės mokumo kapitalo reikalavimo apskaičiavimas, diversifikavimą;

(91)

šiuo metu grupės priežiūros institucijos, remdamosi mokumo kapitalo reikalavimais, techniniais atidėjiniais arba abiem šiais elementais, gali nustatyti ribas, kurias viršijus grupės vidaus sandorių ir rizikos koncentracija laikoma reikšminga. Tačiau riboms nustatyti galėtų būti tinkami ir kiti rizika pagrįsti kiekybiniai ar kokybiniai kriterijai, pavyzdžiui, tinkamos nuosavos lėšos. Todėl grupės priežiūros institucijoms turėtų būti suteikta daugiau lankstumo apibrėžiant reikšmingą grupės vidaus sandorį arba reikšmingą rizikos koncentraciją;

(92)

draudimo kontroliuojančiosios bendrovės ir mišrios veiklos finansų kontroliuojančiosios bendrovės gali būti draudimo ar perdraudimo grupių patronuojančiosios įmonės. Tokiu atveju grupės priežiūrą reikia vykdyti remiantis konsoliduota tokių kontroliuojančiųjų bendrovių padėtimi. Kadangi tokių kontroliuojančiųjų bendrovių kontroliuojamos draudimo ar perdraudimo įmonės ne visada gali užtikrinti grupės priežiūros reikalavimų laikymąsi, būtina užtikrinti, kad grupės priežiūros institucijos turėtų tinkamus priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimus, kad būtų užtikrinta, jog grupės laikytųsi Direktyvos 2009/138/EB. Todėl, panašiai kaip ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/36/ES (15) daliniais pakeitimais, padarytais Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/878 (16) dėl kredito ir finansų įstaigų, grupės priežiūros institucijos turėtų turėti minimalius įgaliojimus kontroliuojančiųjų bendrovių atžvilgiu, įskaitant bendruosius priežiūros įgaliojimus, kurie būtų taikytini draudimo ir perdraudimo įmonėms grupės priežiūros tikslais;

(93)

draudėjų apsaugos tikslais taikant grupės priežiūrą pagal Direktyvos 2009/138/EB III antraštinę dalį visoms Sąjungoje veikiančioms draudimo grupėms, nepriklausomai nuo jų pagrindinės patronuojančiosios įmonės pagrindinės buveinės vietos, turėtų būti taikomos vienodos sąlygos. Kai draudimo ir perdraudimo įmonės priklauso grupei, kurios patronuojančiosios įmonės pagrindinė buveinė yra trečiojoje valstybėje, kuri nelaikoma lygiaverte arba laikinai lygiaverte pagal tos direktyvos 260 straipsnį, vykdyti grupės priežiūrą yra sudėtingiau. Grupių priežiūros institucijos galėtų nuspręsti tokioms grupėms taikyti vadinamuosius kitus metodus pagal tos direktyvos 262 straipsnį. Tačiau tie metodai nėra aiškiai apibrėžti, o tikslai, kurių turėtų būti siekiama tais kitais metodais, nėra aiškūs. Jei tas klausimas nebus išspręstas, tai galėtų turėti nepageidaujamą poveikį grupių, kurių pagrindinė patronuojančioji įmonė yra Sąjungoje, ir grupių, kurių pagrindinė patronuojančioji įmonė yra nelygiavertėje trečiojoje valstybėje, veiklos vienodoms sąlygoms. Todėl kitų metodų tikslas turėtų būti tiksliau apibrėžtas, įskaitant minimalų priemonių, į kurias turėtų atsižvelgti grupės priežiūros institucijos, rinkinį. Visų pirma tais metodais turėtų būti užtikrinta vienodo lygio apsauga visiems draudimo ar perdraudimo įmonių, kurių pagrindinė buveinė yra Sąjungoje, draudėjams, neatsižvelgiant į grupės, kuriai priklauso tokios draudimo ar perdraudimo įmonės, pagrindinės patronuojančiosios įmonės pagrindinės buveinės vietą;

(94)

Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2019/981 (17) nustatytas preferencinės tvarkos taikymas ilgalaikėms investicijoms į nuosavą kapitalą. Nuosavo rizikos kapitalo submoduliui, pagrįstam įsipareigojimų trukme, kuriuo taip pat siekiama atspindėti mažesnę investavimo ilgesnės trukmės laikotarpiu riziką, tačiau kuris Sąjungoje naudojamas labai ribotai, taikomi griežtesni kriterijai nei ilgalaikėms investicijoms į nuosavą kapitalą. Todėl atrodo, kad dėl naujos prudencinės ilgalaikių investicijų į nuosavą kapitalą kategorijos nebereikia taikyti esamo nuosavo rizikos kapitalo submodulio, pagrįsto įsipareigojimų trukme. Kadangi nėra reikalo taikyti dviejų skirtingų lengvatų, kurių tikslas yra tas pats – skatinti ilgalaikes investicijas, nuosavo rizikos kapitalo submodulį, pagrįstą įsipareigojimų trukme, reikėtų išbraukti. Tačiau, siekiant išvengti situacijos, kai šis išbraukimas sukeltų neigiamą poveikį, reikėtų numatyti tęstinumo išlygą dėl draudikų, kurie šiuo metu taiko nuosavo rizikos kapitalo submodulį, pagrįstą įsipareigojimų trukme;

(95)

norint įgyvendinti Europos žaliojo kurso aplinkos ir klimato tikslus, dideles privačiojo sektoriaus, įskaitant draudimo ir perdraudimo įmones, lėšų sumas reikia nukreipti į tvarias investicijas. Direktyvos 2009/138/EB nuostatos dėl kapitalo reikalavimų neturėtų trukdyti draudimo ir perdraudimo įmonėms tvariai investuoti, tačiau turėtų atspindėti visą investicijų į aplinkai žalingą veiklą riziką. Todėl yra poreikis įvertinti, ar esami įrodymai apie aplinkai ar visuomenei kenksmingų ir kitų investicijų rizikos skirtumus yra pakankami siekiant pateisinti diferencijuotą prudencinę tvarką. Siekdama užtikrinti tinkamą atitinkamų įrodymų vertinimą, EIOPA turėtų stebėti ir ne vėliau kaip 2025 m. kovo 1 d. pateikti ataskaitą apie įrodymus, susijusius su aplinkai ar visuomenei žalingų investicijų rizikos pobūdžiu. Kai tikslinga, EIOPA ataskaitoje turėtų būti pateikta rekomendacijų dėl Direktyvos 2009/138/EB ir pagal tą direktyvą priimtų deleguotųjų ir įgyvendinimo aktų pakeitimų. EIOPA taip pat turėtų turėti galimybę pasidomėti, ar būtų tikslinga atsižvelgti į tam tikrą riziką aplinkai, išskyrus su klimato kaita susijusią riziką, ir kaip tą galima būtų padaryti. Pavyzdžiui, jei būtų duomenų, EIOPA galėtų išnagrinėti poreikį išplėsti šioje direktyvoje numatytas scenarijų analizes su klimato kaita susijusios rizikos kontekste ir įtraukti kitą riziką aplinkai;

(96)

klimato kaita turi įtakos gaivalinių nelaimių dažnumui ir sunkumui ir, tikėtina, dėl aplinkos būklės blogėjimo ir taršos šios nelaimės bus dar dažnesnės ir sunkesnės. Dėl to taip pat galėtų pasikeisti draudimo ir perdraudimo įmonių dėl gaivalinių nelaimių patiriama rizika, o Deleguotajame reglamente (ES) 2015/35 nustatyti gaivalinių nelaimių rizikos standartiniai parametrai gali tapti niekiniai. Siekdama užtikrinti, kad nebūtų nuolatinio neatitikimo tarp gaivalinių nelaimių rizikos standartinių parametrų ir faktinės draudimo ir perdraudimo įmonių patiriamos rizikos, EIOPA turėtų reguliariai peržiūrėti gaivalinių nelaimių rizikos modulio taikymo sritį ir jo standartinių parametrų kalibravimą. Tuo tikslu EIOPA turėtų atsižvelgti į naujausius turimus klimato mokslo įrodymus, o nustačiusi neatitikimų, ji turėtų atitinkamai pateikti Komisijai nuomonę;

(97)

Direktyvos 2009/138/EB 308b straipsnio 12 dalyje nustatyti reikalavimai turėtų būti iš dalies pakeisti, kad būtų užtikrintas nuoseklumas su bankų sistema ir vienodų sąlygų sukūrimas, vertinant valstybių narių centrinės valdžios ar centrinių bankų pozicijas, išreikštas ir finansuojamas bet kurios valstybės narės nacionaline valiuta. Tuo tikslu tokioms pozicijoms turėtų būti įdiegta tęstinumo tvarka, kad atitinkamoms pozicijoms nebūtų taikomi kapitalo reikalavimai skirtumų ir rinkos koncentracijos rizikai padengti, jei šios pozicijos susidarė anksčiau nei 2023 m. sausio 1 d.;

(98)

kai kuriais atvejais draudimo ar perdraudimo grupės labai pasikliauja pereinamojo laikotarpio priemonės dėl nerizikingų palūkanų normų ir pereinamojo laikotarpio priemonės dėl techninių atidėjinių taikymu. Dėl tokio pasikliovimo galėtų būti iškreipta faktinė grupės mokumo būklė. Todėl turėtų būti reikalaujama, kad draudimo ar perdraudimo grupės atskleistų, kokį poveikį jų mokumo būklei turi prielaida, kad nuosavos lėšos, susidariusios dėl tų pereinamojo laikotarpio priemonių, negali būti naudojamos grupės mokumo kapitalo reikalavimui padengti. Priežiūros institucijos taip pat turėtų turėti įgaliojimus imtis atitinkamų priemonių, kad priemonių naudojimas tinkamai atspindėtų grupės finansinę padėtį. Tačiau tos priemonės neturėtų daryti įtakos susijusių draudimo ar perdraudimo įmonių naudojimuisi tomis pereinamojo laikotarpio priemonėmis apskaičiuojant savo individualų mokumo kapitalo reikalavimą;

(99)

Direktyvoje 2009/138/EB numatytos pereinamojo laikotarpio priemonės dėl nerizikingų palūkanų normų ir dėl techninių atidėjinių, kurias turi patvirtinti priežiūros institucijos ir kurios taikomos anksčiau nei 2016 m. sudarytoms sutartims, dėl kurių atsiranda draudimo ir perdraudimo pareigų. Nors pereinamojo laikotarpio priemonės įmones turėtų paskatinti kaip įmanoma greičiau laikytis tos direktyvos, tikėtina, kad dėl pereinamojo laikotarpio priemonių, kurios pirmą kartą patvirtinamos praėjus daug laiko po 2016 m., taikymo sulėtės pastangos laikytis tos direktyvos. Todėl toks leidimas taikyti tas pereinamojo laikotarpio priemones turėtų būti suteikiamas tik tais atvejais, kai draudimo ar perdraudimo įmonei pirmą kartą pradedamos taikyti Direktyvos 2009/138/EB taisyklės arba kai įmonė yra priėmusi draudimo ar perdraudimo sutarčių portfelį, o perduodančioji įmonė prieš perdavimą su tuo portfeliu susijusioms pareigoms taikė pereinamojo laikotarpio priemonę;

(100)

siekiant atsižvelgti į rinkos pokyčius ir papildyti tam tikrus išsamius techninius šios direktyvos aspektus, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos (toliau – SESV) veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti aktus, kuriais būtų nustatyti mažųjų ir nesudėtingų įmonių ir grupių identifikavimo kriterijai, kriptoturto keliamos rizikos rinkos rizikos submodulyje vertinimo kriterijai, pateikiami paaiškinimai dėl ilgalaikių investicijų, nustatyti riboto priežiūros ataskaitų teikimo kriterijai priklausomoms draudimo ir perdraudimo įmonėms, prudencinis deterministinis tiksliausio įverčio vertinimas, supaprastinto metodo taikymas grupės mokumo apskaičiavimo tikslais, informacija, kuri turi būti įtraukta į grupės reguliariąją priežiūros ataskaitą ir išimtinėmis aplinkybėmis pratęsti ataskaitų teikimo terminai. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais. Visų pirma, siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(101)

siekiant užtikrinti suderintą šios direktyvos taikymą, EIOPA turėtų parengti techninių reguliavimo standartų projektus, kuriuose būtų išsamiau patikslinti veiksniai, į kuriuos priežiūros institucijos turi atsižvelgti siekdamos nustatyti skirtingų įmonių, kurios galėtų priklausyti grupei, santykius. Komisija pagal SESV 290 straipsnį ir pagal Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 10–14 straipsnius turėtų priimti deleguotuosius aktus, kuriais ši direktyva būtų papildyta EIOPA parengtais techniniais reguliavimo standartais. Komisijai pagal SESV 291 straipsnį ir Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 15 straipsnį taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai priimti įgyvendinimo aktus dėl EIOPA parengtų techninių įgyvendinimo standartų dėl kai kurių konkrečių metodinių elementų, susijusių su prudenciniu deterministiniu gyvybės draudimo pareigų tiksliausio įverčio vertinimu;

(102)

kadangi šios direktyvos tikslų, t. y. skatinti draudikus prisidėti prie ilgalaikio tvaraus ekonomikos finansavimo, didinti jautrumą rizikai, mažinti pernelyg didelį trumpalaikį draudikų mokumo būklės svyravimą, gerinti draudimo priežiūros kokybę, nuoseklumą ir koordinavimą visoje Sąjungoje, gerinti draudėjų ir naudos gavėjų apsaugą ir geriau spręsti galimo sisteminės rizikos didėjimo draudimo sektoriuje problemą, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomų veiksmų masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

(103)

2020 m. vasario 1 d. Jungtinė Karalystė tapo trečiąja valstybe, ir nuo 2020 m. gruodžio 31 d. Jungtinei Karalystei ir jos teritorijoje Sąjungos teisė nebetaikoma. Atsižvelgiant į tai, kad Direktyvoje 2009/138/EB yra kelios nuostatos, susijusios su konkrečių valstybių narių ypatumais, kai tokios nuostatos konkrečiai susijusios su Jungtine Karalyste, jos tapo nebeaktualios, todėl turėtų būti išbrauktos;

(104)

Komisijos priimtuose deleguotuosiuose aktuose ir įgyvendinimo aktuose naudojamas kalibravimas dažnai grindžiamas duomenimis, kuriems reikšmingą poveikį daro tai, kad įtraukiami Jungtinės Karalystės rinkos duomenys. Todėl bet koks kalibravimas, naudojamas apskaičiuojant mokumo kapitalo reikalavimą ir minimalaus kapitalo reikalavimą, turėtų būti peržiūrėtas siekiant nustatyti, ar jis nebuvo netinkamai grindžiamas Jungtinės Karalystės rinkos duomenimis, ir, kai taikytina, tokie duomenys iš atitinkamų duomenų rinkinių turėtų būti ištrinti, nebent nebūtų turima jokių kitų duomenų;

(105)

turėtų būti užtikrinta, kad prudencinė tvarka, taikoma investicijoms į pakeitimą vertybiniais popieriais, įskaitant paprastą, skaidrų ir standartizuotą (toliau – PSS) pakeitimą vertybiniais popieriais, tinkamai atspindėtų faktinę riziką ir kad su tokiomis investicijomis susiję kapitalo reikalavimai būtų orientuoti į riziką. Tuo tikslu Komisija turėtų įvertinti esamo investicijų į pakeitimą vertybiniais popieriais kalibravimo, nustatyto pagal Direktyvą 2009/138/EB priimtuose deleguotuosiuose aktuose, tinkamumą, atsižvelgdama į turimus rinkos duomenis ir jų suderinamumą su kapitalo reikalavimais, taikomais investicijoms į kitus fiksuotųjų pajamų vertybinius popierius. Remdamasi tokiu vertinimu ir kai tai yra tinkama, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę iš dalies pakeisti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomi kapitalo reikalavimai, taikytini investicijoms į pakeitimą vertybiniais popieriais. Tokie daliniai pakeitimai, kurie turėtų būti pagrįsti rizika ir įrodymais, galėtų apimti išsamesnio rizikos veiksnių rinkinio nustatymą, atsižvelgiant į pakeitimo vertybiniais popieriais segmentų eiliškumą, arba skirtingų ne PSS pakeitimo vertybiniais popieriais rūšių diferencijavimą pagal jų riziką;

(106)

todėl Direktyva 2009/138/EB turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

2 straipsnio 3 dalies a punkto iv papunktis pakeičiamas taip:

;

2)

4 straipsnio 1 dalies a, b ir c punktai pakeičiami taip:

;

3)

6 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

8 straipsnio 3 dalis išbraukiama;

5)

13 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

6)

18 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

;

7)

23 straipsnio 1 dalis papildoma šiuo punktu:

;

8)

24 straipsnio 2 dalies antroje pastraipoje žodžiai „Direktyvos 2004/39/EB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 2014/65/ES“;

9)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

10)

25a straipsnyje žodžiai „Europos priežiūros institucijai (Europos draudimo ir profesinių pensijų institucijai) (EDPPI), įsteigtai Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1094/2010 (1)“ pakeičiami žodžiu „EDPPI“;

11)

26 straipsnis papildomas šia dalimi:

12)

29 straipsnio 3 ir 4 dalys pakeičiamos taip:

13)

įterpiami šie straipsniai:

14)

30 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Finansinei priežiūrai pagal 1 dalį priskiriamas visos draudimo ir perdraudimo įmonės veiklos, jos valdymo sistemos, jos mokumo būklės, suformuotų techninių atidėjinių, jos turto ir tinkamų nuosavų lėšų patikrinimas pagal buveinės valstybės narės, vadovaujantis Sąjungos lygmeniu priimtomis nuostatomis, nustatytas taisykles ar taikomą tvarką.“

15)

35 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

16)

įterpiamas šis straipsnis:

17)

36 straipsnio 2 dalies a punktas pakeičiamas taip:

;

18)

37 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

19)

40 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

„Draudimo ar perdraudimo įmonės administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai turi visada būti nepriekaištingos reputacijos ir kolektyviai turėti pakankamai žinių, įgūdžių ir patirties savo pareigoms atlikti.

Administracinių, valdymo ir priežiūros organų nariai bent dešimt metų iki metų, kuriais jie atlieka arba atliktų savo pareigas įmonėje, negali būti teisti už sunkius ar pakartotinius nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, arba kitus nusikaltimus, dėl kurių kiltų abejonių dėl jų nepriekaištingos reputacijos.“

20)

41 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

21)

42 straipsnio 2 ir 3 dalys pakeičiamos taip:

22)

44 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

23)

45 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

24)

įterpiamas šis straipsnis:

25)

51 straipsnis pakeičiamas taip:

26)

įterpiamas šis straipsnis:

27)

52 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

28)

53 straipsnio 4 dalis pakeičiama taip:

29)

56 straipsnis papildomas šia dalimi:

„EDPPI parengia antroje pastraipoje nurodytų procedūrų, formatų ir šablonų, įskaitant instrukcijas, IT sprendimus.“

30)

58 straipsnio 3 dalies a ir b punktai pakeičiami taip:

(*11)   2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/65/EB dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusių su kolektyvinio investavimo į perleidžiamus vertybinius popierius subjektais (KIPVPS), derinimo (OL L 302, 2009 11 17, p. 32).“;"

31)

60 straipsnio 1 dalies a punkte žodžiai „Direktyvos 85/611/EEB 1a straipsnio 2 punkte“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 2009/65/EB 2 straipsnio 1 dalies b punkte“;

32)

62 straipsnio pirmos pastraipos pirmas sakinys pakeičiamas taip:

„Jeigu dėl 57 straipsnyje nurodytų asmenų įtakos gali nukentėti riziką ribojantis ir patikimas draudimo ar perdraudimo įmonės valdymas, valstybės narės reikalauja, kad įmonės, kurioje turimas kvalifikuotasis akcijų paketas, jį siekiama įsigyti ar padidinti, buveinės valstybės narės priežiūros institucija imtųsi tinkamų priemonių, kad tokia padėtis būtų ištaisyta.“

33)

63 straipsnio antroje pastraipoje žodžiai „Direktyvos 2004/39/EB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvos 2014/65/ES“;

34)

64 straipsnis papildomas šia pastraipa:

„Šio straipsnio pirma, antra ir trečia pastraipos netrukdo priežiūros institucijoms skelbti pagal šios direktyvos 34 straipsnio 4 dalį arba Reglamento (ES) Nr. 1094/2010 32 straipsnį atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų arba perduoti testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatų EDPPI, kad EDPPI paskelbtų Sąjungos mastu atlikto testavimo nepalankiausiomis sąlygomis rezultatus.“

35)

68 straipsnio 1 dalyje po pirmos pastraipos įterpiama ši pastraipa:

„64 straipsnio pirma pastraipa ir 67 straipsnis netrukdo tos pačios valstybės narės priežiūros institucijoms ir mokesčių administratoriams keistis informacija tiek, kiek toks keitimasis leidžiamas pagal nacionalinę teisę. Jei ta informacija gaunama iš kitos valstybės narės, ja keičiamasi tik gavus aiškų informaciją pateikusios institucijos sutikimą.“

36)

70 straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

37)

72 straipsnio 1 dalies įžanginėje dalis pakeičiama taip:

38)

77 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

39)

77a straipsnis pakeičiamas taip:

40)

77b straipsnio 1 dalis papildoma šia pastraipa:

„Pirmos pastraipos i punkto tikslais grupinė gyvybės draudimo sutartis laikoma viena sutartimi.“

41)

77d straipsnis iš dalies keičiamas taip:

a)

1–4 dalys pakeičiamos taip: „1.   Valstybės narės užtikrina, kad draudimo ar perdraudimo įmonė galėtų, gavusi išankstinį priežiūros institucijų pritarimą, apskaičiuodama 77 straipsnio 2 dalyje nurodytą tiksliausią įvertį, atitinkamai nerizikingų palūkanų normų struktūrai pagal terminą taikyti svyravimų korekciją, jei tenkinamos bent šios sąlygos: a) tam tikros valiutos svyravimų korekcija taikoma apskaičiuojant visų ta valiuta išreikštų įmonės draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų tiksliausią įvertį, kai atitinkama nerizikingų palūkanų normų struktūra pagal terminą, naudojama tiksliausiam tų įsipareigojimų įverčiui apskaičiuoti, neapima suderinimo korekcijos, kaip nurodyta 77b straipsnyje; b) įmonė priežiūros institucijai priimtinu būdu įrodo, kad ji turi įdiegusi tinkamus procesus svyravimų korekcijai apskaičiuoti pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis. 1a.   Nepaisant šio straipsnio 1 dalies, draudimo ir perdraudimo įmonės, kurios anksčiau nei 2026 m. sausio 29 d. taikė atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekciją 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, gali be išankstinio priežiūros institucijos pritarimo ir toliau taikyti svyravimų korekciją, jeigu jos nuo 2027 m. sausio 30 d. laikosi pagal šio straipsnio 1 dalį nustatytų išankstinio pritarimo sąlygų. 1b.   Valstybės narės užtikrina, kad priežiūros institucijos turėtų teisę reikalauti, kad draudimo ar perdraudimo įmonė sustabdytų atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcijos taikymą 77 straipsnio 2 dalyje nurodytam tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti, jeigu įmonė nebetenkina pagal šio straipsnio 1 dalį nacionaline teise nustatytų išankstinio pritarimo sąlygų. Kai įmonė vėl ima laikytis tų sąlygų, ji gali prašyti priežiūros institucijų išankstinio pritarimo taikyti atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekciją tiksliausiam įverčiui apskaičiuoti pagal šio straipsnio 1 dalį. 1c.   Draudimo ir perdraudimo įmonės, gavusios išankstinį priežiūros institucijos pritarimą, gali taikyti konkrečiai įmonei pritaikytą korekciją 3 dalyje nurodyto pagal riziką pakoreguoto valiutai taikomo skirtumo atžvilgiu, jeigu: a) pagal riziką pakoreguotas skirtumas viršijo pagal riziką pakoreguotą skirtumą, apskaičiuotą remiantis įmonės investicijų į skolos priemones portfeliu per keturis ketvirčio ataskaitinius laikotarpius iki ataskaitinės datos, ir b) informacija, kuri yra būdinga atitinkamam įmonės turtui ir kurią įmonė pateikia pagal 35 straipsnio 1–4 dalis, yra pakankamos kokybės, kad būtų galima pagrįstai ir patikimai apskaičiuoti tą korekciją. Korekcija turi atitikti mažesnę iš šių verčių: 105 % ir pagal riziką pakoreguoto skirtumo, apskaičiuoto remiantis įmonės investicijų į skolos priemones portfeliu, ir pagal riziką pakoreguoto skirtumo, apskaičiuoto remiantis orientaciniu portfeliu atitinkamai valiutai, santykį. Įmonės investicijų į skolos priemones portfeliu grindžiamas pagal riziką pakoreguotas skirtumas apskaičiuojamas taip pat, kaip atitinkamos valiutos orientaciniu portfeliu grindžiamas pagal riziką pakoreguotas skirtumas, tačiau naudojant įmonei būdingus duomenis apie įmonės investicijų į skolos priemones portfelio atitinkamų poklasių koeficientus ir vidutinę trukmę atitinkamai valiutai. Kai taikoma korekcija, svyravimų korekcija nėra didinama taikant makrolygio svyravimų korekciją, nurodytą 4 dalyje. Draudimo ir perdraudimo įmonės nedelsdamos nustoja taikyti korekciją, kai dėl jos du iš eilės ketvirčio ataskaitinius laikotarpius padidėja 3 dalyje nurodytas pagal riziką pakoreguotas valiutai taikomas skirtumas. 2.   Kiekvienai atitinkamai valiutai atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą svyravimų korekcija grindžiama skirtumu tarp palūkanų normos, kuri galėtų būti gauta iš investicijų į skolos priemones orientacinio portfelio ta valiuta, ir atitinkamos pagrindinės nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ta valiuta palūkanų normų. Investicijų į skolos priemones orientacinis portfelis konkrečia valiuta turi būti reprezentatyvus ta valiuta išreikšto turto, į kurį yra investavusios draudimo ir perdraudimo įmonės padengti ta valiuta išreikštų draudimo ir perdraudimo įsipareigojimų tiksliausią įvertį, atžvilgiu. 3.   Nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekcijos suma tam tikrai valiutai apskaičiuojama taip: VAcu= 85 % · CSSRcu · RCScu kai: a) VAcu yra svyravimų korekcija valiutai cu; b) CSSRcu yra draudimo ar perdraudimo įmonės kredito skirtumo jautrumo koeficientas valiutai cu; c) RCScu yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas valiutai cu. VAcu taikoma atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą palūkanų normoms, kurios nėra nustatytos pagal 77a straipsnį naudojant ekstrapoliaciją. Kai ekstrapoliuota atitinkamų nerizikingų palūkanų normų dalimi atsižvelgiama į informaciją, susijusią su finansinėmis priemonėmis, išskyrus obligacijas, pagal 77a straipsnio 1 dalį, VAcu taip pat taikoma nerizikingų palūkanų normoms, gautoms iš tų finansinių priemonių. Atitinkamos nerizikingų palūkanų normų struktūros pagal terminą ekstrapoliacijai naudojamos šios koreguotos nerizikingų palūkanų normos. CSSRcu negali būti neigiamas ir negali būti didesnis už vienetą. Vertės yra mažesnės už vienetą, kai draudimo ar perdraudimo įmonės turto tam tikra valiuta jautrumas kredito skirtumo pokyčiams yra mažesnis nei tos įmonės techninių atidėjinių ta valiuta jautrumas palūkanų normų pokyčiams. RCScu apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp 2 dalyje nurodyto skirtumo ir to skirtumo dalies, kuri yra siejama su tikrovišku su turtu susijusių numatomų nuostolių ar nenumatytos kredito rizikos arba kitokios rizikos vertinimu. Skirtumo dalis, kuri yra siejama su tikrovišku numatomų nuostolių, nenumatytos kredito rizikos arba kitokios rizikos vertinimu, apskaičiuojama kaip skirtumų procentinė dalis. Ta procentinė dalis mažėja didėjant skirtumams ir ja diferencijuojama bent šiais trimis atvejais: a) kai skirtumai neviršija savo ilgalaikio vidurkio; b) kai skirtumai viršija savo ilgalaikį vidurkį, bet neviršija savo ilgalaikio vidurkio du kartus; c) kai skirtumai viršija savo ilgalaikį vidurkį du kartus. Rizikos korekcija niekada neturi viršyti atitinkamos ilgalaikių vidutinių skirtumų procentinės dalies. Nukrypstant nuo pirmos pastraipos, draudimo ir perdraudimo įmonėms, kurių pagrindinė buveinė yra valstybėje narėje, kurios valiuta yra susieta su euru ir kuri atitinka išsamius su euru susietų valiutų koregavimo kriterijus, siekiant palengvinti valiutos rizikos submodulio apskaičiavimą, kaip nustatyta 111 straipsnio 1 dalies p punkte, apskaičiuojant nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekciją tai susietajai valiutai ir nerizikingų palūkanų normų svyravimų korekciją eurui, leidžiama apskaičiuoti bendrą CSSRcu tiek jų vietos valiutai, tiek eurui, bendrai atsižvelgiant į eurais ir į jų vietos valiuta išreikštą turtą ir įsipareigojimus. 4.   Nedarant poveikio 1c daliai, euro svyravimų korekcija padidinama taikant makrolygio svyravimų korekciją. Makrolygio svyravimų korekcija apskaičiuojama taip: VAEuro,macro= 85 %·CSSREuro·max(RCSco-1.3·RCSEuro;0)·ωco kai: a) VAEuro,macro yra makrolygio svyravimų korekcija šaliai co ; b) CSSREuro yra draudimo ar perdraudimo įmonės kredito skirtumo jautrumo koeficientas eurui; c) RCSco yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas šaliai co ; d) RCSEuro yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas eurui; e) ωco yra šalies koregavimo koeficientas šaliai co . CSSREuro apskaičiuojamas pagal 3 dalį kaip draudimo ar perdraudimo įmonės kredito skirtumo jautrumo koeficientas eurui. RCSco apskaičiuojamas tokiu pat būdu kaip pagal riziką pakoreguotas eurui taikomas skirtumas pagal 3 dalį, tačiau remiantis orientaciniu portfeliu, reprezentatyviu turto, į kurį investuoja draudimo ir perdraudimo įmonės siekdamos padengti tos valstybės draudimo rinkoje parduodamų ir eurais išreikštų draudimo ir perdraudimo produktų įsipareigojimų tiksliausią įvertį, atžvilgiu. RCSEuro apskaičiuojamas kaip pagal riziką pakoreguotas skirtumas eurui pagal 3 dalį. Pirmos pastraipos e punkte nurodytas šalies koregavimo koeficientas apskaičiuojamas taip: ωco= max(min (((RCSco*-0.6 %)/0.3 %);1);0) Kai RCSco* yra pagal riziką pakoreguotas skirtumas šaliai co , kaip nurodyta pirmos pastraipos c punkte, padaugintas iš investicijų į skolos priemones procentinės dalies, palyginti su visu draudimo ir perdraudimo įmonių, gavusių leidimą šalyje co , turtu. 4a.   Siekiant apskaičiuoti skirtumą, kuriuo grindžiama svyravimų korekcija, kiekvienai valiutai ir kiekvienai šaliai, 2 ir 4 dalyse nurodytas skirtumas yra vyriausybės obligacijų vidutinio valiutai taikomo skirtumo ir obligacijų, kurios nėra vyriausybės obligacijos, paskolos ir pakeitimai vertybiniais popieriais, vidutinio valiutai taikomo skirtumo suma, pakoreguota pagal vertę. To skaičiavimo tikslais atitinkami koeficientai turi būti į tos valiutos ar šalies turto orientacinį portfelį įtrauktų vyriausybės obligacijų vertės ir viso į tą orientacinį portfelį įtraukto turto vertės santykis ir obligacijų, kurios nėra vyriausybės obligacijos, paskolos ir pakeitimai vertybiniais popieriais, įtrauktų į tos valiutos ar šalies turto orientacinį portfelį, vertės ir viso į tą orientacinį portfelį įtraukto turto vertės santykis.“ ;

42)

77e straipsnis iš dalies keičiamas taip:

43)

86 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

44)

92 straipsnio 1a ir 2 dalys pakeičiamos taip:

(*12)   2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2033 dėl riziką ribojančių reikalavimų investicinėms įmonėms, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1093/2010, (ES) Nr. 575/2013, (ES) Nr. 600/2014 ir (ES) Nr. 806/2014 (OL L 314, 2019 12 5, p. 1).“;"

45)

95 straipsnio antra pastraipa pakeičiama taip:

„Tuo tikslu draudimo ir perdraudimo įmonės, kai taikytina, remiasi 97 straipsnio 1 dalyje nurodytu nuosavų lėšų elementų sąrašu.“

46)

96 straipsnio pirma pastraipa pakeičiama taip:

„Nedarant poveikio 95 straipsnio ir 97 straipsnio 1 dalies taikymui, šios direktyvos tikslais taikomas šis skirstymas:

47)

105 straipsnis papildomas šia dalimi:

48)

įterpiamas šis straipsnis:

49)

106 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

50)

109 straipsnis pakeičiamas taip:

51)

111 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

52)

112 straipsnio 7 dalis pakeičiama taip:

53)

122 straipsnis papildomas šia dalimi:

54)

132 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

55)

133 straipsnio 3 dalyje žodžiai „Direktyvoje 85/611/EEB“ pakeičiami žodžiais „Direktyvoje 2009/65/EB“;

56)

įterpiamas šis straipsnis:

(*13)   2024 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2025/1, kuria nustatoma draudimo ir perdraudimo įmonių gaivinimo ir pertvarkymo sistema ir iš dalies keičiamos direktyvos 2002/47/EB, 2004/25/EB, 2007/36/EB, 2014/59/ES bei (ES) 2017/1132 ir reglamentai (ES) Nr. 1094/2010, (ES) Nr. 648/2012, (ES) Nr. 806/2014 ir (ES) 2017/1129 (OL L, 2025/1, 2025 1 8, ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2025/1/oj).“;"

57)

138 straipsnio 4 dalis iš dalies keičiama taip:

58)

139 straipsnis pakeičiamas taip:

59)

141 straipsnis pakeičiamas taip:

60)

144 straipsnis papildomas šia dalimi:

61)

I antraštinėje dalyje įterpiamas šis skyrius:

62)

145 straipsnio 2 dalis iš dalies keičiama taip:

63)

149 straipsnis pakeičiamas taip:

64)

VIII skyriaus 2A skirsnio antraštė pakeičiama taip:

„ Pranešimas, reikšminga tarpvalstybinė veikla ir bendradarbiavimo platformos “;

65)

152a straipsnio 2 dalis pakeičiama taip:

66)

įterpiami šie straipsniai:

67)

152b straipsnis iš dalies keičiamas taip:

68)

153 straipsnis pakeičiamas taip:

69)

212 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

70)

213 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

71)

įterpiami šie straipsniai:

72)

214 straipsnis iš dalies keičiamas taip: