I PRIEDAS

Galimybės sukurti specialią aukštojo mokslo institucijų aljansų kokybės užtikrinimo sistemą nagrinėjimo sudedamosios dalys

1.   ĮVADAS

Toliau pateiktos sudedamosios dalys yra parengtos taip, kad jomis būtų galima remtis nagrinėjant galimybę sukurti išsamią naujo kokybės užtikrinimo metodo, taikomo aukštojo mokslo institucijų aljansams, sistemą. Jas rengiant remtasi iš programos „Erasmus+“ finansuojamų projektų QA-FIT ir IMINQA rezultatais. Šios sudedamosios dalys buvo išnagrinėtos kartu su kokybės užtikrinimo srities suinteresuotaisiais subjektais, ir jomis neketinama dubliuoti jokių kitų kokybės užtikrinimo procesų. Jos bus nagrinėjamos toliau kartu su valstybėmis narėmis ir aukštojo mokslo srities suinteresuotaisiais subjektais. Šios sudedamosios dalys bus savanoriška priemonė, kuria galės pasinaudoti aukštojo mokslo institucijų aljansai, siekdami užtikrinti bendrai valdomos veiklos kokybę ir veiksmingumą.

2.   TIKSLAS

Pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartų ir gairių (ESG) principus, atliekant kokybės užtikrinimo vertinimą būtų siekiama dvejopų tikslų – atskaitomybės ir gerinimo, t. y.:

a)	prisidėti prie aljanso kokybės gerinimo ir padėti aljansui siekti savo tikslų, ir

b)	aljansui suteikti galimybę pademonstruoti jo bendrai valdomos veiklos kokybę.

Taigi aljanso atrinkta kokybės užtikrinimo agentūra atlikdama vertinimą:

a)	pripažintų, kad aljansas – tai aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimo forma, kaip apibrėžta šioje rekomendacijoje;

b)	sumažintų aljansui tenkančią administracinę naštą, suteikiant jam galimybę tik vieną kartą per nustatytą galiojimo laikotarpį atlikti savo bendrai valdomos veiklos bendrą išorės kokybės užtikrinimą, užuot naudojusis keliomis nacionalinėmis išorės kokybės užtikrinimo sistemomis, ir

c)	sudarytų palankesnes sąlygas užtikrinti aljansų teikiamų jungtinių švietimo paslaugų (pavyzdžiui, jungtinių studijų programų ar mikrokredencialų) kokybę.

3.   PRINCIPAI

Pagal kokybės užtikrinimo agentūrų parengtą vertinimo metodiką būtų:

a)	atsižvelgiama į aljansų savarankiškumą ir jų įvairovę;

b)	skatinama, kad aljansas sukurtų jungtinio vidaus kokybės užtikrinimo sistemą, kuri apimtų visą jungtinių švietimo paslaugų teikimą;

c)	laikomasi vienkartinio duomenų pateikimo principo, pagal kurį teikiamų jungtinių švietimo paslaugų kokybės išorės užtikrinimas būtų atliekamas tik vieną kartą per tą patį galiojimo laikotarpį, ir

d)	integruojamos visos atitinkamos ESG dalys, Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelis ir, kai aktualu, šios rekomendacijos II priede išdėstyti jungtinio Europos laipsnio ženklo europiniai kriterijai.

4.   TINKAMUMAS

Teisę į vertinimą turėtų bet kuris Europos aukštojo mokslo erdvės aukštojo mokslo institucijų aljansas.

Aljansas turėtų numatyti tam tikrą aljanso lygmens vidaus kokybės užtikrinimo sistemą, kuriai tektų atsakomybė už tam tikrą bendrai valdomą veiklą.

5.   TAIKYMO SRITIS

Atliekant vertinimą daugiausia dėmesio būtų skiriama aljanso vidaus kokybės užtikrinimo ir kokybės gerinimo mechanizmų veiksmingumui. Aljansas turėtų nustatyti ir aiškiai nurodyti, kurių jungtinių švietimo paslaugų ir veiklos atžvilgiu atliekamas bendras aljanso lygmens vidaus kokybės užtikrinimas.

6.   PAGRINDINIAI ASPEKTAI

Vertinimas būtų atliekamas remiantis standartais, kurie visiškai apimtų ESG 1 dalį.

Standartuose taip pat galėtų būti numatytas patvirtinimas, kad atliekant aljanso vidaus kokybės užtikrinimą būtų užtikrinta, kad:

a)	aljanso siūlomos jungtinės švietimo programos atitiktų Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelio standartus ir

b)	jungtinės švietimo programos atitiktų europinius kriterijus, leidžiančius suteikti jungtinio Europos laipsnio ženklą, jei aljansas nuspręstų jį suteikti.

Vertinimą turėtų atlikti aljanso pasirinkta ES kokybės užtikrinimo agentūra, užregistruota EQAR, arba ES agentūra, visapusiškai įgyvendinanti Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelį.

Vertinimas turėtų būti atliekamas pagal nuoseklią metodiką ir procedūrą, išdėstytas išsamioje sistemoje, kuri turi būti nagrinėjama remiantis šiomis sudedamosiomis dalimis, taikomomis nepriklausomai nuo to, kuri agentūra atlieka vertinimą.

Taikant šią metodiką būtų užtikrinama, kad kiekviena procedūra būtų individualiai pritaikyta kiekvienam aljansui, atsižvelgus į aljanso misiją, sudėtį (pvz., dydį ir geografinį pasiskirstymą) ir bendrai valdomos veiklos aprėptį.

7.   REZULTATAI IR PASEKMĖS

Atlikus vertinimą ES kokybės užtikrinimo agentūra, užregistruota EQAR, arba ES agentūra, visapusiškai įgyvendinanti Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelį, priimtų sprendimą, kuris galėtų būti teigiamas, teigiamas su tam tikromis išlygomis arba neigiamas.

Atsižvelgiant į nacionalinius reikalavimus, priėmus teigiamą vertinimo sprendimą, aljansui būtų suteikta teisė:

a)	savarankiškai akredituoti jungtines švietimo paslaugas, dėl kurių toks vertinimas buvo atliktas, pagal Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelio standartus ir

b)	suteikti jungtinio Europos laipsnio ženklą toms studijų programoms, kurios atitinka jungtinio Europos laipsnio ženklo europinius kriterijus.

Teigiamą vertinimo sprendimą valstybės narės galėtų pripažinti tokia tvarka:

a)	instituciniu lygmeniu atlikto nacionalinio išorės kokybės užtikrinimo atveju – panaikinti reikalavimą taikyti papildomas nacionalinio kokybės užtikrinimo procedūras visoms jungtinėms švietimo paslaugoms, kurioms taikomas jungtinis vidaus kokybės užtikrinimas ir kurios buvo įvertintos teigiamai, ir

b)	studijų programos lygmeniu atlikto nacionalinio išorės kokybės užtikrinimo atveju – panaikinti reikalavimą taikyti papildomas nacionalinio kokybės užtikrinimo procedūras visoms studijų programoms, kurioms taikomas jungtinis vidaus kokybės užtikrinimas ir kurios buvo įvertintos teigiamai.

II PRIEDAS

Jungtinio Europos laipsnio ženklo europiniai kriterijai

Europiniai kriterijai suskirstyti į dvi kategorijas:

—	Pirmoji kategorija skirta studijų programos organizavimui (1), remiantis kriterijais, įtrauktais į ESG ir Europos modelį (2);

—

Antroji kategorija skirta europinei pakraipai ir apima vertybėmis grindžiamus kriterijus, atspindinčius bendrų Europos vertybių svarbą. Ja propaguojamos Europos aukštojo mokslo erdvės vertybės (akademinė laisvė, akademinis sąžiningumas, institucinis savarankiškumas, studentų ir darbuotojų dalyvavimas aukštojo mokslo valdyme, viešoji atsakomybė už aukštąjį mokslą ir aukštojo mokslo sistemos viešoji atsakomybė) ir daugiakalbystė, įtraukumas, aplinkosauginis tvarumas, tarpdiscipliniškumas, mokymosi galimybės ne tik akademinėje srityje, įsidarbinamumas ir skaitmenizacija, kaip elementų, dėl kurių jungtinio Europos laipsnio ženklas tampa unikalus, rinkinys. Šiuo atžvilgiu svarbu, kad dalyvaujančioms aukštojo mokslo institucijoms būtų suteikta „Erasmus“ aukštojo mokslo chartija ir jų bendra vykdymo tvarka (3) apimtų europinės pakraipos kriterijus.

Europiniai kriterijai suskirstyti į dvi kategorijas, siekiant aiškiai atspindėti pagrindinę aukštojo mokslo institucijų atsakomybę už akademinių vertybių apsaugą, kartu pripažįstant europinės pakraipos svarbą.

Jungtinio Europos laipsnio ženklo suteikimo europinius kriterijus tikrina ES kokybės užtikrinimo agentūra, įregistruota Europos aukštojo mokslo kokybės užtikrinimo registre (EQAR), arba ES agentūra, visapusiškai įgyvendinanti Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelį, o, pavyzdžiui, savo pačių akreditavimą vykdančių institucijų atveju atliekamas įsivertinimas. Jungtinio Europos laipsnio ženklo suteikimo kriterijai tikrinami remiantis savideklaracijomis ir akreditavimo arba vertinimo ataskaitomis, taip pat pagrindiniais dokumentais, kuriuose apibrėžiama bendra studijų programos vykdymo tvarka, pavyzdžiui, be kita ko, konsorciumo susitarimais.

Jungtinio Europos laipsnio ženklo europiniai kriterijai			EKS lygiai
A. Studijų programų organizavimo kriterijai
	A1. Dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos	Jungtinę studijų programą siūlo ne mažiau kaip dvi aukštojo mokslo institucijos iš ne mažiau kaip dviejų skirtingų valstybių narių.	6, 7, 8
	A2. Tarpvalstybinio jungtinio laipsnio programų įgyvendinimas	Jungtinę studijų programą bendrai rengia ir vykdo visos dalyvaujančios aukštojo mokslo institucijos.	6, 7, 8
		Pagal jungtinę studijų programą suteikiamas jungtinis laipsnis.	6, 7, 8
		Studentams išduodamas bendras diplomo priedėlis.	6, 7
		Jungtinės studijų programos mokymosi rezultatai ir kreditai aprašomi pagal ECTS naudotojo vadovą.	6, 7
	A3. Bendra jungtinės studijų programos vykdymo tvarka	Jungtinė studijų programa vykdoma pagal bendrą politiką, procedūras ir (arba) tvarką, apibrėžiančias mokymo programos planavimą ir vykdymą, taip pat visus organizacinius ir administracinius klausimus. Priimant sprendimus dėl bendros politikos, procedūrų ir (arba) tvarkos, procese dalyvauja ir studentų atstovai.	6, 7, 8
	A4. Kokybės užtikrinimo priemonės	Vidaus ir išorės kokybės užtikrinimas vykdomas pagal Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartus ir gaires (ESG). Aukštojo mokslo institucijas, studijų sritį ar studijų programą vertina ES kokybės užtikrinimo agentūra, užregistruota EQAR, arba ES agentūra, visapusiškai įgyvendinanti Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelį.	6, 7, 8
		Jungtinė studijų programa vertinama pagal Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelio (Europos modelio) standartus.	6, 7, 8
	A5. Absolventų karjeros stebėjimas	Pagal jungtinę studijų programą absolventai stebimi taikant absolventų karjeros stebėjimo sistemą arba naudojant Europos aukštojo mokslo sektoriaus stebėjimo centro surinktus duomenis.	6, 7, 8
	A6. Į studentus orientuotas mokymasis	Jungtinė studijų programa rengiama, nuolat gerinama ir vykdoma skatinant studentus aktyviai dalyvauti mokymosi procese. Šis požiūris atsispindi ir studentų vertinime.	6, 7, 8
	A7. Tarpvalstybinis universitetinis miestelis. Naudojimasis paslaugomis	Pagal studijų programą studentams ir darbuotojams taikoma bendra politika, suteikianti galimybę naudotis atitinkamomis paslaugomis visose dalyvaujančiose aukštojo mokslo institucijose tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir visiems įstojusiems studentams ir vietos darbuotojams (4).	6, 7, 8
	A8. Lankstus ir integruotas studentų mobilumas	Pagal jungtinę studijų programą suteikiama ne mažiau kaip 30 ECTS atitinkančio studento fizinio mobilumo (kuris gali būti išskaidytas į kelias išvykas) vienoje ar keliose institucijose partnerėse galimybė. Pagal jungtinę studijų programą studentams, kurie negali keliauti, siūlomos alternatyvos, pavyzdžiui, virtualieji mainai ir (arba) mišrusis mobilumas.	6, 7
		Pagal jungtinę studijų programą suteikiama bent šešių mėnesių fizinio mobilumo vienoje ar keliose institucijose partnerėse galimybė. Pagal jungtinę studijų programą studentams, kurie negali keliauti, siūlomos alternatyvos.	8
	A9. Bendras disertacijų vertinimas ir bendras vadovavimas joms	Disertacijoms vadovauja ne mažiau kaip du vadovai, o jas bendrai vertina bendri vadovai arba komitetas, kurio nariai yra ne mažiau kaip iš dviejų skirtingų institucijų, esančių dviejose skirtingose šalyse.	8
B. Europinės pakraipos kriterijai
	B1. Tarpdiscipliniškumas ir moksliniais tyrimais grindžiamas mokymasis	Į bendrą studijų programos vykdymo tvarką įtrauktos tarpdiscipliniškumo ir (arba) moksliniais tyrimais grindžiamo mokymosi sudedamosios dalys, pritaikytos prie jungtinės studijų programos pobūdžio ir aplinkybių.	6, 7, 8
	B2. Mokymosi ne tik akademinėje srityje galimybės ir įsidarbinamumas	Bendroje studijų programos vykdymo tvarkoje numatytos galimybės išplėsti studentų mokymosi patirtį, kad ji būtų įgyjama ne tik akademiniame kontekste ir būtų pritaikyta prie jungtinės studijų programos pobūdžio ir aplinkybių, įskaitant darbo rinkos reikalavimus, apimančius tarpsektorines sudedamąsias dalis ar veiklą, ir universaliųjų įgūdžių ugdymą (5).	6, 7, 8
	B3. Skaitmenizacija	Į bendrą studijų programos vykdymo tvarką įtrauktos galimybės studentams ugdyti tinkamus skaitmeninius įgūdžius ir kompetenciją, pritaikytos prie jungtinės studijų programos pobūdžio ir aplinkybių.	6, 7, 8
	B4. Vertybės	Bendra studijų programos vykdymo tvarka laikomasi Europos aukštojo mokslo erdvės vertybių (akademinė laisvė, akademinis sąžiningumas, institucinis savarankiškumas, studentų ir darbuotojų dalyvavimas aukštojo mokslo valdyme, viešoji atsakomybė už aukštąjį mokslą ir aukštojo mokslo sistemos viešoji atsakomybė) ir ji apima įsipareigojimą propaguoti bendras Europos vertybes (6) ir demokratinį pilietiškumą.	6, 7, 8
	B5. Daugiakalbystė	Pagal bendrą studijų programos vykdymo tvarką kiekvienam studentui suteikiama galimybių įgyti kalbos įgūdžių, mokymosi veiklos ar mobilumo metu susiduriant su ne mažiau kaip 2 skirtingomis ES kalbomis (7).	6, 7, 8
	B6. Įtraukumas	Pagal bendrą studijų programos vykdymo tvarką, be kita ko, įsipareigojama užtikrinti plataus masto dalyvavimą – puoselėjama įvairovė, lygybė bei įtrauktis ir priimamos pritaikytos priemonės, skirtos mažiau galimybių turintiems studentams ir darbuotojams remti.	6, 7, 8
		Pagal bendrą studijų programos vykdymo tvarką, be kita ko, įsipareigojama laikytis Europos tyrėjų chartijos principų.	8
	B7. Aplinkos tvarumas	Bendra studijų programos vykdymo tvarka apima politiką ir veiksmus, susijusius su aplinkos tvarumu, ir ja įgyvendinamos priemonės, kuriomis siekiama kuo labiau sumažinti jos veiklos aplinkosauginį pėdsaką, taip pat numatomos galimybės studentams ugdyti tinkamus žaliuosius įgūdžius ir kompetencijas, pritaikytus prie jungtinės studijų programos pobūdžio ir aplinkybių.	6, 7, 8

---

(1)  Studijų programos organizavimas – tai, kaip rengiama jungtinė studijų programa ir kaip ji vykdoma visose institucijose partnerėse.

(2)  Dinamiško derinimo procese būsimi ESG ir Europos modelio pakeitimai taip pat turėtų būti taikomi jungtinio Europos laipsnio ženklo suteikimo kriterijams.

(3)  Bendra studijų programų vykdymo tvarka susijusi su procedūrine ir teisine sistema, kuria reglamentuojamas jungtinės studijų programos įgyvendinimas ir struktūra. Bendra vykdymo tvarka gali apimti, pavyzdžiui, bendrą priėmimą, studentų atranką, bendrą mokymo programą, kokybės užtikrinimo procedūras, vertinimą, vertinimo sistemą, bendrą valdymą, tvarumo politiką, finansų organizavimą, bendrą požiūrį į absolventus, komunikacijos ir sklaidos strategiją, bendrą intelektinės nuosavybės politiką. Tokia vykdymo tvarka paprastai nustatoma bendruose dokumentuose, pavyzdžiui, konsorciumo susitarime.

(4)  Tai nereiškia, kad visose institucijose automatiškai suteikiama teisė į finansines išmokas, pavyzdžiui, stipendijas ar socialinę apsaugą.

(5)  Tokios galimybės apima, be kita ko, tokius elementus, kaip bendradarbiavimas su ekonomikos ir socialiniais sektoriais rengiant ir (arba) įgyvendinant mokymo programas, stažuotės, mokymasis darbo vietoje, komandiravimas / mokomoji praktika, savanoriška veikla, mokymasis tarnaujant bendruomenei ir uždaviniais grindžiami metodai.

(6)  Kaip nurodyta Europos Sąjungos sutarties 2 straipsnyje ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje.

(7)  Su ES kalbomis gali būti susiduriama aktyviai ir (arba) pasyviai vartojant kalbą (-as) bet kuriuo lygmeniu mokymo ir (arba) mokymosi veikloje, egzaminuose, mokslinių tyrimų veikloje, profesinio ar pilietinio aktyvumo veikloje ir mobilumo laikotarpiais, be kita ko, mobilumo tikslais vykstant į šalį, kurioje kasdieniame gyvenime daugiausia vartojama kita kalba.

III PRIEDAS

Terminų žodynėlis

Aljansas – grupė bent dviejų Europos aukštojo mokslo institucijų, užmezgusių ilgalaikį ir struktūrinį tarpvalstybinį bendradarbiavimą, kurį kiekvienos aljanso narės atitinkami sprendimus instituciniu lygmeniu priimantys organai yra patvirtinę bendru pareiškimu dėl misijos. Šis bendradarbiavimas apima bendrą sprendimų priėmimą valdymo klausimais, o jo viena iš svarbiausių funkcijų – siūlyti jungtinių švietimo paslaugų teikimą. Svarbiausi pavyzdžiai yra, be kita ko, aukštojo mokslo institucijų aljansai, finansuojami pagal Europos universitetų tinklų iniciatyvą.

Švietimo paslaugų teikimas – aukštojo mokslo paslaugų teikimas bendriausia prasme, įskaitant studijų programas, kurias baigus suteikiamas laipsnis, kursus, kuriuos baigus suteikiamas mikrokredencialas, ir ne pagal studijų programą teikiamas paslaugas, skirtas oficialiam laipsniui įgyti.

Europos jungtinių studijų programų kokybės užtikrinimo modelis– 2015 m. gegužės mėn. už aukštąjį mokslą atsakingų Europos ministrų patvirtintas principas, kuris buvo parengtas siekiant palengvinti šių programų išorės kokybės užtikrinimą: juo apibrėžiami standartai, grindžiami sutartomis EAME priemonėmis, netaikant papildomų nacionalinių kriterijų. Tikimasi, kad taikant šį modelį bus sudarytos palankesnės sąlygos integruotiems bendrų studijų programų kokybės užtikrinimo modeliams, kuriais iš tiesų atsižvelgiama į jų bendrą pobūdį ir jis yra atspindimas. Šis modelis pateikiamas https://www.eqar.eu/assets/uploads/2018/04/02_European_Approach_QA_of_Joint_Programmes_v1_0.pdf.

Vertinimas – aukštojo mokslo institucijos arba teikiamų švietimo paslaugų kokybės užtikrinimo peržiūra, atliekama vidaus arba išorės lygmeniu.

Jungtinio laipsnio studijų programa – jungtinė studijų programa, kurią baigus suteikiamas jungtinis laipsnis.

Jungtinis Europos laipsnis – galutinė sąvokos „jungtinis Europos laipsnis“ formuluotė ir apibrėžtis bus nustatyta, kai Taryba nuspręs imtis veiksmų, kad ji būtų pradėta taikyti, remdamasi Komisijos vertinimo ataskaitos dėl jungtinio Europos laipsnio ženklo įgyvendinimo analize ir jungtinio Europos laipsnio galimybių studija, kaip aprašyta Tarybos rezoliucijoje „Jungtinio Europos laipsnio ženklas ir tolesni veiksmai siekiant galimo jungtinio Europos laipsnio. Europos konkurencingumo ir Europos aukštojo mokslo patrauklumo didinimas“. Šiame etape jį galima apibrėžti taip: jungtinis laipsnis suteikiamas studentams, siekiant patvirtinti dviejų ar daugiau skirtingų šalių, įskaitant bent dvi ES valstybes nares, aukštojo mokslo institucijų jungtinės studijų programos baigimą. Jungtinė studijų programa, pagal kurią suteikiamas jungtinis Europos laipsnis, atitinka bendrus europinius kriterijus ir jos kokybė užtikrinta pagal ESG ir Europos modelį, o tai turėtų palengvinti automatinį pripažinimą ES. Jei to reikalaujama pagal nacionalines kvalifikacijų sandaras, jungtinis Europos laipsnis gali būti integruotas į nacionalinės teisės aktus, siekiant palengvinti jo įgyvendinimą visose dalyvaujančių institucijų šalyse.

Jungtinio Europos laipsnio ženklas – kokybės ženklas, suteikiamas jungtinėms studijų programoms, įgyvendinamoms vykdant tarpvalstybinį įvairių šalių, įskaitant bent dvi ES valstybes nares, aukštojo mokslo institucijų bendradarbiavimą, veikiantis kaip prekės ženklas, skatinantis laikytis Europos standartų ir didinantis jungtinių studijų programų, kurioms jis suteiktas, matomumą ir prestižą. Ženklas suteikiamas remiantis bendrais europiniais kriterijais, kompetentingoms akreditavimo arba kokybės užtikrinimo institucijoms, pavyzdžiui, savarankiškai akredituotiems universitetams, akreditavimo agentūroms ar kokybės užtikrinimo įstaigoms, atlikus vertinimą.

Bendrai valdoma veikla – aljanso ir jo narių aukštojo mokslo institucijų veikla, kurios atžvilgiu aljansas yra nusprendęs taikyti jungtinio aljanso vidaus kokybės užtikrinimo sistemą.

Jungtinė studijų programa – integruota mokymo programa, kurią koordinuoja ir bendrai siūlo skirtingos aukštojo mokslo institucijos ir kurią baigus suteikiamas dvigubas / daugiapakopis arba jungtinis laipsnis.

Kokybės užtikrinimas – vidaus ir išorės procesai, atliekami aukštojo mokslo institucijos arba kokybės užtikrinimo agentūros, siekiant užtikrinti tokią mokymosi aplinką, kurioje studijų programų turinys, mokymosi galimybės ir infrastruktūra būtų teisingi ir atitiktų paskirtį. Kokybės užtikrinimo veiklos dvejopi tikslai:

—

Atskaitomybė – kokybės užtikrinimo sistemos suteikiamas patvirtinimas aukštojo mokslo bendruomenei ir visuomenei, kad aukštojo mokslo institucijos veiklos kokybė atitinka nustatytus standartus. Ja remiantis institucijai gali būti suteikiamos tam tikros teisės: priimti studentus, suteikti laipsnius, gauti viešąjį finansavimą.

—	Gerinimas – kokybės užtikrinimo sistemų teikiamos konsultacijos ir rekomendacijos aukštojo mokslo institucijoms, kaip jos galėtų pagerinti savo veiklą.

Kokybės užtikrinimo sistemos užtikrinami atskaitomybės ir gerinimo aspektai kartu kelia pasitikėjimą aukštojo mokslo institucijos veikla. Jie labai svarbūs padedant kurti kokybės kultūrą, kuri būtų priimtina visiems: nuo studentų ir darbuotojų iki institucijos vadovybės ir administracijos. Šiame dokumente sąvoka „kokybės užtikrinimas“ vartojama siekiant apibūdinti visą nuolatinio tobulinimo ciklo veiklą, t. y. tiek su atskaitomybe, tiek su gerinimu susijusią veiklą.

a)

Vidaus kokybės užtikrinimas – pačių aukštojo mokslo institucijų atliekami vidaus procesai. Paprastai tokie procesai parengiami kaip aukštojo mokslo institucijų kokybės užtikrinimo strategijos dalis, pripažįstant, kad šioms institucijoms tenka pagrindinė atsakomybė už savo teikiamų paslaugų kokybę ir jos užtikrinimą.

b)	Išorės kokybės užtikrinimas – kokybės užtikrinimo agentūrų atliekami procesai.

c)

Institucinis išorės kokybės užtikrinimo metodas – situacija, kai išorės kokybės užtikrinimo procesas turi būti vykdomas tik instituciniu lygmeniu, siekiant įvertinti institucijos vidaus kokybės užtikrinimo procesų veiksmingumą ir tai, ar institucijos kokybės kultūra yra pakankamai brandi, kad būtų užtikrinta aukšta jos teikiamų mokymosi paslaugų kokybė. Pagal šį metodą institucija gali rengti ir vykdyti studijų programas neprivalėdama atlikti išorės kokybės peržiūros studijų programos lygmeniu (daugelyje šalių tai vadinama savarankišku akreditavimu).

d)	Studijų programos išorės kokybės užtikrinimo metodas – situacija, kai išorės kokybės užtikrinimo proceso peržiūra turi būti atliekama dėl kiekvienos atskiros studijų programos (arba programų grupės), kurią ketina vykdyti viena ar daugiau aukštojo mokslo institucijų.

e)	Mišrus išorės kokybės užtikrinimo metodas – situacija, kai aukštojo mokslo sistema per išorės kokybės užtikrinimą taiko abu metodus – tiek institucinį, tiek studijų programos. Šis metodas taikomas daugumoje ES aukštojo mokslo sistemų (1).

Europos aukštojo mokslo erdvės kokybės užtikrinimo standartai ir gairės (ESG) – aukštojo mokslo vidaus ir išorės kokybės užtikrinimo standartai ir gairės. ESG nėra kokybės standartai ir jais nenurodoma, kaip įgyvendinami kokybės užtikrinimo procesai, tačiau juose pateikiamos gairės, apimančios sritis, kurios yra gyvybiškai svarbios sėkmingam kokybiškų paslaugų teikimui ir kokybiškai mokymosi aplinkai aukštojo mokslo srityje. ESG turėtų būti suprantami atsižvelgiant į platesnį kontekstą, kuris taip pat apimtų kvalifikacijų sandaras, ECTS ir diplomo priedėlį, kurie taip pat padeda skatinti aukštojo mokslo skaidrumą ir tarpusavio pasitikėjimą Europos aukštojo mokslo erdvėje. ESG pateikiami https://www.enqa.eu/esg-standards-and-guidelines-for-quality-assurance-in-the-european-higher-education-area/.

---

(1)  Remiantis atsakymais, gautais atliekant 2023 m. Komisijos apklausą dėl Tarybos rekomendacijos dėl Europos aukštojo mokslo institucijų ryšių užmezgimo siekiant veiksmingai bendradarbiauti įgyvendinimo, 14 ministerijų pranešė, kad išorės kokybės užtikrinimui jos taiko mišrų metodą.