Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32025H0063

2025 m. sausio 15 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2025/63 dėl investicijų užsienyje į Sąjungos ekonominiam saugumui itin svarbias technologijų sritis peržiūros

C/2025/39

OL L, 2025/63, 2025 1 15, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/63/oj (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/63/oj

European flag

Europos Sąjungos
oficialusis leidinys

LT

L serija


2025/63

2025 1 15

KOMISIJOS REKOMENDACIJA (ES) 2025/63

2025 m. sausio 15 d.

dėl investicijų užsienyje į Sąjungos ekonominiam saugumui itin svarbias technologijų sritis peržiūros

EUROPOS KOMISIJA,

atsižvelgdama į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 292 straipsnį,

kadangi:

(1)

siekdami nustatyti visapusišką strateginį požiūrį į ekonominį saugumą Komisija ir vyriausiasis įgaliotinis priėmė Bendrą komunikatą dėl Europos ekonominio saugumo strategijos (1) (toliau – Strategija);

(2)

Sąjunga tebėra viena patraukliausių vietų ir partnerių pasaulinėms bendrovėms (2) ir vienas pagrindinių investicijų užsienyje šaltinių. Sąjunga tebėra įsipareigojusi kurti atvirą investicijų aplinką. Vis dėlto Strategijoje pripažinta, kad „[g]eopolitinei įtampai didėjant, o pasaulinei ekonomikai esant kaip niekada giliai integruotai, tam tikri ekonominiai srautai ir veikla gali irgi kelti riziką mūsų saugumui“, o „[š]ių varžybų intensyvumą didina ir didžiuliai technologiniai pokyčiai – dėl to tenka spręsti dar sudėtingesnius ekonominius ir saugumo uždavinius“;

(3)

Strategijoje nurodyti įvairūs kompleksiniai Sąjungos ir jos valstybių narių ekonominio saugumo srities uždaviniai, susiję su įvairiais prekybos, technologijų ir saugumo tikslais; šiems uždaviniams spręsti reikia integruoto politinio atsako. Ekonominio saugumo rizikos mažinimas padės užtikrinti, kad Sąjunga išlaikytų savo, kaip technologijų lyderės, vaidmenį, galėtų propaguoti ir ginti savo interesus, reaguoti į geopolitinį spaudimą ir atlaikyti ekonominius sukrėtimus. Pagal Strategiją daugiausia dėmesio skiriama keturių toliau nurodytų kategorijų rizikos nustatymui, vertinimui ir valdymui. Tai rizika tiekimo grandinių atsparumui; rizika ypatingos svarbos infrastruktūros fiziniam ir kibernetiniam saugumui; rizika technologijų saugumui bei technologijų nutekėjimo rizika; ekonominės priklausomybės suginklinimo arba ekonominės prievartos rizika;

(4)

tikėtina, kad technologijų nutekėjimo rizika bus ypač didelė siauroje pažangiųjų technologijų srityje, kai šios pažangiosios technologijos gali sustiprinti tam tikrų subjektų karinius ir žvalgybos pajėgumus ir jie, naudodami tuos pajėgumus, gali pakenkti tarptautinei taikai ir saugumui. Toks nutekėjimas neturėtų būti skatinamas Sąjungos kapitalu ir ekspertinėmis bei kitomis žiniomis, be kita ko, vykdant Sąjungos investicijas užsienyje;

(5)

siekdama padėti atlikti technologijų nutekėjimo rizikos, susijusios su investicijomis užsienyje, vertinimus, 2023 m. liepos mėn. Komisija įsteigė specialią Investicijų užsienyje ekspertų grupę (toliau – ekspertų grupė) (3), kurią sudaro Komisijos ir valstybių narių ekspertai ir kuri nagrinėja klausimus, susijusius su ypatingos svarbos technologijų ir praktinės patirties tyčinio ar netyčinio nutekėjimo iš Sąjungos į trečiąsias šalis rizika, kai investuojama užsienyje;

(6)

be to, Rekomendacijoje (ES) 2023/2113 (4) dėl itin svarbių technologijų sričių Komisija įvardijo dešimt technologijų sričių, kad kartu su valstybėmis narėmis būtų galima toliau vertinti riziką. Paskelbusi tą rekomendaciją, Komisija kartu su valstybėmis narėmis pradėjo išsamius bendrus kai kurių joje nustatytų technologijų sričių rizikos vertinimus. Tų vertinimų rezultatais bus remiamasi formuojant Sąjungos požiūrį į investicijas užsienyje – geriau suvokiant riziką jį būtų galima toliau plėtoti;

(7)

ekspertų grupės darbas patvirtino, kad šiuo metu valstybės narės sistemingai nerenka duomenų apie atskirus investicijų užsienyje sandorius ir tokių investicijų neperžiūri taip, kad būtų galima nustatyti ar įvertinti saugumo riziką. Todėl siekiant informacija ir faktais pagrįstų politinių diskusijų pirmenybė turėtų būti teikiama esamo žinių trūkumo panaikinimui, užtikrinant, kad valstybės narės sistemingai peržiūrėtų Sąjungos investicijas užsienyje;

(8)

siekiant nustatyti galimų susirūpinimą keliančių klausimų dėl investicijų užsienyje aprėptį, susiduriama su keliais sunkumais. Be kita ko, pirma reikia suvokti Sąjungos investicijų užsienyje mastą ir pobūdį, rinkti atitinkamus duomenis ir įrodymus ir įvertinti, ar dėl tų investicijų kyla arba padidėja aiškiai nustatoma kolektyvinė rizika ekonominiam saugumui. Siekiant pašalinti minėtus sunkumus, būtina gauti įžvalgų apie atitinkamus atskirus sandorius, su jais susijusias technologijas ir praktinę patirtį ir prireikus išnagrinėti sektorių duomenis ir investicijų tendencijas. Atskirų sandorių peržiūra turėtų suteikti valstybėms narėms ir Komisijai būtiną informaciją apie investicijas užsienyje siauroje technologijų srityje;

(9)

remdamosi surinkta informacija, Sąjunga ir jos valstybės narės turėtų įvertinti, ar esama rizikos ekonominiam saugumui, susijusios su investicijomis užsienyje, ir nustatyti visas taikomos ES politikos spragas, įskaitant prekybos ir investicijų kontrolės spragas, susijusias su tokios saugumo rizikos nustatymu ir mažinimu. Tai turėtų padėti nustatyti, ar tam tikrose technologijų srityse reikia išsamesnių įžvalgų, ir parengti proporcingus ir tikslinius atsakomuosius veiksmus nustatytai rizikai mažinti naudojant esamas arba naujas nacionalinio arba Sąjungos lygmens priemones;

(10)

siekdama pradėti minėtą procesą, Komisija šių metų pradžioje paskelbė Baltąją knygą dėl investicijų užsienyje (5), kurioje aprašomas pradinis Sąjungos darbas šiuo klausimu. Baltąja knyga buvo siekiama paraginti suinteresuotuosius subjektus teikti pastabas, kad Komisija, glaudžiai bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis, galėtų apibrėžti galimos Komisijos rekomendacijos dėl investicijų užsienyje taikymo sritį;

(11)

minėta baltoji knyga buvo paremta viešomis konsultacijomis, surengtomis siekiant gauti struktūruotą informaciją ir atsiliepimus apie joje nustatytą požiūrį (6). Šių konsultacijų respondentai sutiko, kad reikia įvertinti galimą riziką, susijusią su investicijomis užsienyje. Todėl šioje rekomendacijoje Komisija toliau laikosi laipsniško požiūrio ir nustato bendrą peržiūros ir rizikos vertinimo struktūrą, o valstybės narės, atsižvelgdamos į savo konkrečias aplinkybes, pavieniui spręs dėl rekomendacijos tikslios įgyvendinimo tvarkos;

(12)

kalbant apie Rekomendacijoje (ES) 2023/2113 nustatytas technologijų sritis, remiantis su ekspertų grupe atliktu darbu ir per viešas konsultacijas gautais atsakymais, taip pat atsižvelgiant į administracinę naštą valstybėms narėms bei verslui, valstybių narių atliekamoje peržiūroje ir rizikos vertinime daugiausia dėmesio turėtų būti skiriama pažangiesiems puslaidininkiams, dirbtiniam intelektui ir kvantinėms technologijoms, nes nustatyta, kad dėl investicijų užsienyje šiose srityse gali kilti didžiausia technologijų nutekėjimo rizika;

(13)

kalbant apie investicijų užsienyje sandorių rūšį, peržiūra turėtų apimti įvairius sandorius, išskyrus sandorius, kurie vargu ar sudarytų arba palengvintų sąlygas kurti ar perduoti ypatingos svarbos technologijas ar praktinę patirtį;

(14)

kalbant apie geografinę aprėptį, peržiūra turėtų būti neutrali šalių atžvilgiu ir a priori konkrečios paskirties vietos neturėtų būti neįtraukiamos. Vis dėlto atsižvelgdamos į atskirų šalių rizikos profilius valstybės narės gali nustatyti savo peržiūros veiklos prioritetus. Rizikos profiliai turėtų būti suderinti su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija ir, kai aktualu, apimti ankstesnį atitinkamos šalies elgesį, įskaitant JT Chartijos pažeidimus;

(15)

peržiūra, kuri bus atlikta po šios rekomendacijos, taip pat turėtų būti nustatyta, ar Sąjungos investicijos užsienyje į trečiąsias šalis spartina ar didina sėkmingą ypatingos svarbos technologijų plėtrą šalyse, kurios galėtų naudoti tokias technologijas, kad atremtų ar viršytų su saugumu susijusius Sąjungos, jos valstybių narių ir kitų šalių pajėgumus, arba pakenktų tarptautinei taikai ir saugumui;

(16)

rizikos vertinimo, kurį turi atlikti valstybės narės, padedamos Komisijos, rezultatai turėtų sudaryti sąlygas ekspertų grupėje pasiekti bendrą sutarimą dėl rizikos. Diskusijos ekspertų grupėje bus naudingas atskaitos taškas priimant bet kokius tolesnius politikos sprendimus ir padės nustatyti galimą rizikos mažinimo priemonių poreikį. Komisija ir valstybės narės užtikrins, kad neskelbtina informacija būtų dalijamasi saugiai, kad ji būtų saugoma ir prireikus įslaptinta, siekiant užtikrinti reikiamą apsaugos lygį;

(17)

ši rekomendacija nedaro poveikio nei šių rizikos vertinimų rezultatams, nei būtinybei imtis priemonių galimai rizikai mažinti. Visi galimi vėlesni pasiūlymai dėl rizikos mažinimo veiksmų siekiant užtikrinti ekonominį saugumą bus grindžiami tokiais vertinimais. Bet koks politinis atsakas turėtų būti proporcingas ir tiksliai skirtas su kiekvienos rūšies investicijomis užsienyje ar veikla ir ypatingos svarbos technologijų sritimi susijusiai nustatytai rizikai mažinti;

(18)

Komisija ragina valstybes nares vykdant peržiūros veiklą konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant verslą, akademinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę, kad būtų galima susidaryti išsamų vaizdą apie investavimo aplinką ir galimą riziką ir veikti Sąjungos piliečių bei įmonių labui;

(19)

šioje rekomendacijoje numatyta peržiūra ir rizikos vertinimai bus ribotos trukmės procesai, padėsiantys parengti tinkamus politikos sprendimus,

PRIĖMĖ ŠIĄ REKOMENDACIJĄ:

1.   Technologijos, kurias turėtų aprėpti peržiūra

Valstybės narės turėtų peržiūrėti investicijas užsienyje, susijusias su toliau nurodytomis, pirmiau jau aptartomis technologijų sritimis.

a)

Puslaidininkių technologijos, t. y. bet kokia technologija ar praktinė patirtis, susijusi su:

i)

integrinių grandynų ir kitų puslaidininkių (7), įskaitant susijusį puslaidininkių intelektinės nuosavybės bloką, projektavimas;

ii)

integriniams grandynams ir kitiems puslaidininkiams arba pažangiajam integravimui į korpusą projektuoti skirta elektroninių įtaisų projektavimo automatizavimo programinė įranga;

iii)

pradinė integrinių grandynų ir kitų puslaidininkių gamyba;

iv)

integrinių grandynų ir kitų puslaidininkių surinkimas, bandymas ir integravimas į korpusą, įskaitant pažangiąsias spausdintines plokštes ir integravimą į korpusą;

v)

puslaidininkių gamybos įranga, skirta integrinių grandynų ir kitų puslaidininkių pradinei ir baigiamajai gamybai, įskaitant ėsdinimą, nusodinimą, epitaksiją, litografiją, pažangųjį integravimą į korpusą, testavimą ar metrologijos įrangą;

vi)

puslaidininkių gamybos įrangos pagrindiniai komponentai arba programinė įranga;

vii)

medžiagos, naudojamos integriniams grandynams ir kitiems puslaidininkiams gaminti, visų pirma specializuotos cheminės medžiagos, inertinės dujos, puslaidininkinės medžiagos, substratai ar plokštelės.

b)

Dirbtinio intelekto (toliau – DI) technologijos, t. y. bet kokia technologija ar praktinė patirtis, susijusi su mašina grindžiama sistema, suprojektuota veikti įvairiais autonomijos lygiais, kuri po diegimo gali veikti prisitaikydama ir kuri, siekiant aiškių ar numanomų tikslų, iš gautos įvesties duomenų daro išvadą, kaip generuoti išvedinius, pvz., predikcijas, turinį, rekomendacijas ar sprendinius, kurie gali turėti įtakos fizinei ar virtualiai aplinkai (toliau – DI sistema), naudojamos šioms prietaikoms:

i)

generatyvinio DI sistemoms, mokomoms naudojant daugiau kaip 10^25 flopų (slankiojo kablelio operacijų);

ii)

generatyvinio DI sistemoms, kurių didelė dalis mokoma naudojant biologinius ir (arba) genominius duomenis arba kurios yra suprojektuotos naudoti biotechnologijų, kosmoso ar gynybos kontekste.

c)

Kvantinės technologijos, t. y. bet kokia technologija ar praktinė patirtis, susijusi su:

i)

kvantine kompiuterija;

ii)

kvantine komunikacija;

iii)

kvantiniu matavimu.

2.   Sandoriai, kuriuos turėtų aprėpti peržiūra

Valstybės narės turėtų peržiūrėti Sąjungoje gyvenančių arba įsisteigusių fizinių ar juridinių asmenų (toliau – ES investuotojai) investicijas užsienyje (8), skirtas ekonominei veiklai, susijusiai su 1 punkte nurodyta technologijų sritimi, vykdyti trečiojoje šalyje, pavyzdžiui:

a)

bendrovės arba bendrovės akcijų paketo, leidžiančio veiksmingai dalyvauti bendrovės valdyme ar kontrolėje, įsigijimą (toliau – įsigijimas);

b)

vienos ar kelių kitų bendrovių prijungimą prie vienos bendrovės arba dviejų ar daugiau bendrovių sujungimą į naują bendrovę (toliau – susijungimas);

c)

materialiojo arba nematerialiojo turto, įskaitant intelektinę nuosavybę arba specifinę praktinę patirtį, būtiną ekonominei veiklai pradėti arba palaikyti, perdavimas pagal sutartimi įformintą susitarimą, kai ši veikla yra identifikuojama įmonės ekonominės veiklos dalis, išskyrus atskirų dvejopo naudojimo produktų ar programinės įrangos, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2021/821 (9) dėl dvejopo naudojimo prekių ar paslaugų, kurie nėra kitų platesnio masto prekių ar paslaugų dalis, perdavimą (toliau – turto perdavimas);

d)

pirmą įmonės įsteigimą, be kita ko, patronuojamosios įmonės, filialo ar panašių įmonių steigimą (toliau – plyno lauko investicija);

e)

įmonės, kuri sujungia išteklius bendram veiklos tikslui su kitu asmeniu pasiekti, (toliau – bendroji įmonė) įsteigimą ar investavimą į ją;

f)

kapitalo suteikimą, susijusį su tam tikra nematerialia nauda, pavyzdžiui, vadybine pagalba, prieiga prie investicijų ir talentų tinklų, patekimu į rinką ir geresnėmis galimybėmis gauti papildomą finansavimą (toliau – rizikos kapitalas), jei ES investuotojas turi ekspertinių žinių arba anksčiau yra investavęs į įmones, perleidžiančias arba plėtojančias bet kuriai iš trijų 1 punkte nurodytų sričių priklausančias technologijas.

Peržiūra neturėtų apimti kontrolės nesuteikiančių investicijų, kuriomis siekiama tik investuoto kapitalo grąžos.

Peržiūra taip pat turėtų apimti netiesiogines ES investuotojo investicijas, pavyzdžiui, investicijas, atliktas per trečiosios šalies subjektą, kuris naudojamas kaip investavimo priemonė, per esamą patronuojamąją įmonę arba esamą su bendrove iš trečiosios šalies arba bendrove trečiojoje šalyje sukurtą bendrąją įmonę. Tai apima laipsnišką turto perdavimą ilgainiui, kuris vykdytas peržiūros laikotarpiu, ir investicijas, kuriomis siekiama pažeisti arba apeiti esamą su saugumu susijusią prekybos ir investicijų kontrolę (taip pat tikslines individualias priemones), įskaitant Sąjungos ribojamąsias priemones pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį.

Peržiūra turėtų apimti naujus ir vykdomus sandorius, taip pat sandorius, įvykdytus nuo 2021 m. sausio 1 d., tačiau tais atvejais, kai valstybės narės nustato ypatingą susirūpinimą keliančius sandorius, ji taip pat gali apimti iki tos datos vykdytą veiklą.

3.   Peržiūros priemonės ir keitimasis informacija su suinteresuotaisiais subjektais

a)

Valstybės narės turėtų sukurti tinkamą peržiūros sistemą, pagal kurią galėtų būti numatytas savanoriškas arba privalomas informacijos apie sandorius teikimas. Jos turėtų apsvarstyti galimybę esamus mechanizmus pritaikyti šioje rekomendacijoje nustatytai peržiūros veiklai vykdyti.

b)

Valstybės narės raginamos vykdant peržiūros veiklą konsultuotis su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, įskaitant verslą, akademinę bendruomenę ir pilietinę visuomenę.

4.   Rinktina informacija

a)

Valstybės narės turėtų surinkti pakankamai informacijos, kad galėtų įvertinti riziką, galinčią kilti dėl įvairių sandorių ir veiklos, taip pat iš susijusių subjektų.

b)

Informacija, nurodyta a punkte, turėtų apimti:

i)

investicijų sandorio šalis, įskaitant juridinių asmenų įsteigimo vietą ir (remiantis valstybės narės turima informacija) visų sandorio šalių tikrąjį savininką bei jų kilmės šalį;

ii)

investicijų rūšį ir apytikslę vertę, įskaitant perkamą akcinio kapitalo dalį (jei vykdomas įsigijimas) ir susijusias balsavimo bei sprendimų priėmimo teises;

iii)

susijusius produktus, paslaugas ir technologijas, į kuriuos investuojama;

iv)

bet kokius sutartimi įformintus susitarimus dėl mokslinių tyrimų ir plėtros, intelektinės nuosavybės licencijavimą ir pagrindinio personalo judėjimą investuojant;

v)

datą, kurią planuojama užbaigti investiciją arba kurią ji buvo užbaigta;

vi)

informaciją apie ankstesnius ir paskelbtus investavimo sandorio šalių sudarytus sandorius;

vii)

informaciją apie viešąjį finansavimą, kurį investuojančiam subjektui teikia ES arba valstybė narė ir kuris yra konkrečiai susijęs su atitinkamomis technologijų sritimis.

c)

Visi surinkti duomenys turėtų būti tinkamai apsaugoti ir, jei reikia, įslaptinti prieš juos perduodant Komisijai arba kitoms valstybėms narėms.

5.   Rizikos vertinimas

Valstybės narės, padedamos Komisijos, turėtų atlikti kiekvieno peržiūrimo sandorio rizikos vertinimą, kaip nustatyta šiame punkte, kad nustatytų, ar esama rizikos ekonominiam saugumui.

a)

Rizikos vertinimas turėtų apimti kokybinį sandorių ir veiklos vertinimą kiekvienu konkrečiu atveju, pirmenybę teikiant tiems sandoriams ir veiklai, kurie daro didžiausią ir labiausiai tikėtiną potencialų poveikį ekonominiam saugumui, įskaitant, kai aktualu, bendrovės dalyvavimą ES projektuose ar programose.

b)

Rizikos vertinime turėtų būti nustatyti rizikos elementai ir galimas pažeidžiamumas, visų pirma susiję su technologijų nutekėjimu, pavyzdžiui, pagrindinės grėsmių ir grėsmę keliančių subjektų rūšys ir bet kokie geopolitiniai veiksniai, pavyzdžiui, istoriniai technologijų įsigijimo modeliai, svarbūs vertinant neigiamo poveikio ekonominiam saugumui tikimybę.

c)

Atliekant rizikos vertinimą turėtų būti atsižvelgiama, inter alia, į šiuos aspektus:

i)

sandorio aplinkybes;

ii)

dabartinį technologijos brandos lygį;

iii)

technologijos prieinamumą šalyje, į kurią investuojama;

iv)

susijusios technologijos vertės grandinę ir tiekimo grandinę;

v)

rizikos raidą, taip pat atitinkamus technologinius pokyčius ir naudojimo atvejus;

vi)

pasaulinį atitinkamos ypatingos svarbos technologijos ekosistemos, įskaitant mokslinių tyrimų veiklą, sujungimo mastą;

vii)

kai tai konkrečiai susiję su technologijų sritimis, bendrovės dalyvavimą ES projektuose ar programose.

d)

Valstybės narės turėtų laikytis bendros metodikos, kuri turėtų būti parengta kartu su Komisija ekspertų grupėje.

6.   Informacijos teikimas Komisijai ir kitoms valstybėms narėms

Ekspertų grupėje valstybės narės turėtų reguliariai keistis informacija apie peržiūros pažangą ir iki 2025 m. liepos 15 d. turėtų Komisijai pateikti naujausią informaciją apie savo darbo pažangą. Iki 2026 m. birželio 30 d. valstybės narės turėtų pateikti Komisijai ir kitoms valstybėms narėms išsamią šios rekomendacijos įgyvendinimo ataskaitą, įskaitant peržiūros ir rizikos vertinimo rezultatus.

Jei būtų nustatyta rizika, valstybės narės turėtų pateikti Komisijai išsamią informaciją apie investicijoms užsienyje būdingų rizikos veiksnių, galinčių turėti įtakos ekonominiam saugumui, derinius.

Šiuo laikotarpiu valstybės narės ir Komisija turėtų toliau keistis informacija pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (10) ir ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtas saugumo taisykles (11) (kai taikytina) ir vertinimais ekspertų grupėje, įskaitant informaciją apie atskirus sandorius, kuriuos valstybės narės peržiūri 5 punkte nurodyto rizikos vertinimo tikslais.

7.   Peržiūros išvados

Remdamosi 6 punkte nurodytoje ataskaitoje pateikta informacija, valstybės narės ir Komisija turėtų aptarti šio proceso rezultatus, kad ekspertų grupėje būtų pasiektas bendras sutarimas dėl rizikos.

8.   Valstybių narių institucijos

Valstybės narės turėtų paskirti vieną bendrą informacinį punktą, atsakingą už komunikaciją apie tolesnius veiksmus, susijusius su šia rekomendacija. Kai tinkama, jos turėtų paskirti vieną ar daugiau nacionalinių institucijų, atsakingų už rekomenduojamą investicijų užsienyje sandorių peržiūrą, ir užtikrinti, kad tos nacionalinės institucijos su bet kokia rizika, kurią jos nustatys šioje rekomendacijoje nurodytoje peržiūroje, kai įmanoma, kovotų taikydamos esamas priemones, įskaitant dvejopo naudojimo prekių eksporto kontrolę. Ne vėliau kaip 2025 m. kovo 15 d. jos Komisijai turėtų pateikti išsamią informaciją apie bendrus informacinius punktus ir paskirtąsias institucijas.

Priimta Briuselyje 2025 m. sausio 15 d.

Komisijos vardu

Maroš ŠEFČOVIČ

Komisijos narys


(1)  Bendras komunikatas Europos Parlamentui, Europos Vadovų Tarybai ir Tarybai dėl Europos ekonominio saugumo strategijos (JOIN(2023) 20 final).

(2)  Atkreipkite dėmesį į tai, kad šioje rekomendacijoje terminai „bendrovė“, „verslas“ ir „įmonė“ vartojami pakaitomis.

(3)  Komisijos ekspertų grupių registro kodas E03911.

(4)   2023 m. spalio 3 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2023/2113 dėl ES ekonominiam saugumui itin svarbių technologijų sričių, kad kartu su valstybėmis narėmis būtų galima toliau vertinti riziką (OL L, 2023/2113, 2023 10 11, ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2023/2113/oj).

(5)  COM(2024) 24 final.

(6)   https://policy.trade.ec.europa.eu/consultations/monitoring-and-risk-assessment-outbound-investment_en.

(7)  Sąvoka „integriniai grandynai ir kiti puslaidininkiai“ apima, be kita ko, mikroprocesorius, grafikos procesorius, mikrovaldiklius, loginius lustus, atminties lustus, radijo dažnių lustus, fotoninius lustus, analoginius lustus, kvantinius lustus, optinius puslaidininkius, galios puslaidininkius, diskrečiuosius elementus ir jutiklius / mikrosistemas.

(8)  Terminas „investicijos“ neapima tokios veiklos kaip bankų skolinimas, tarpuskaita, mokėjimų siuntimas, garantavimas, skolų reitingavimo paslaugos, pagrindinio maklerio paslaugos, pasaulinis saugojimas, nuosavo kapitalo tyrimai ar analizė ir kitos su sandoriu susijusios antrinės paslaugos.

(9)   2021 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/821, nustatantis Sąjungos dvejopo naudojimo prekių eksporto, persiuntimo, susijusių tarpininkavimo paslaugų, techninės pagalbos ir tranzito kontrolės režimą (OL L 206, 2021 6 11, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2021/821/oj).

(10)   2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (OL L 119, 2016 5 4, p. 1, ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2016/679/oj).

(11)   2015 m. kovo 13 d. Komisijos sprendimas (ES, Euratomas) 2015/444 dėl ES įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti skirtų saugumo taisyklių (OL L 72, 2015 3 17, p. 53, ELI: http://data.europa.eu/eli/dec/2015/444/oj).


ELI: http://data.europa.eu/eli/reco/2025/63/oj

ISSN 1977-0723 (electronic edition)


Top