(1)

tarpvalstybinis projektas „Rail Baltica“, kaip tikimasi, atliks labai svarbias funkcijas, būtinas, kad veiktų Europos transporto koridoriai „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ ir „Baltijos jūra–Juodoji jūra–Egėjo jūra“. Nutiesta geležinkelio „Rail Baltica“ linija sąveikiai ir naudingai sujungs Lenkiją ir Baltijos valstybes, ir, netiesiogiai, Suomiją. Taip atsiras geležinkelių, jūrų, oro ir kelių transporto jungtys. Geležinkelio „Rail Baltica“ linija, kaip svarbi trūkstama abiejų koridorių grandis, padės sujungti regioną su Ukraina ir Moldova, dalyvaujančiomis koridorių „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ ir „Baltijos jūra–Juodoji jūra–Egėjo jūra“ projektuose. Tikimasi, kad ji padės skatinti visai netaršų judumą laikantis aktualių Sąjungos išmetamo CO2 kiekio mažinimo tikslų;

(2)

vertinant dabartines tarptautines aplinkybes, geostrateginė geležinkelio „Rail Baltica“ linijos reikšmė gerokai padidėjo. Ši geležinkelio linija turėtų būti tiesiama mąstant apie tai, kaip ja bus prisidedama prie gynybos, saugumo ir karinio mobilumo;

(3)

projektas „Rail Baltica“ įgyvendinamas ypatingomis aplinkybėmis – jo įgyvendinimą gerokai sutrikdė, pavyzdžiui, kilusi COVID pandemija ir vykstantis plataus masto Rusijos karas prieš Ukrainą. Todėl būtina iš naujo įvertinti Komisijos įgyvendinimo sprendimu (ES) 2018/1723 (2) nustatytą projekto įgyvendinimo grafiką;

(4)

geležinkelio „Rail Baltica“ linija tiesiama kaip įprasta greito susisiekimo mišraus (keleivių ir krovinių) vežimo geležinkelio linija. Ji turėtų padėti įgyvendinti siekį visas Europos sostines sujungti greitaisiais geležinkeliais;

(5)

geležinkelio „Rail Baltica“ linija turėtų tris Baltijos valstybes 2030 m. sujungti su Europos geležinkelių tinklu ir jas integruoti į bendrą Europos geležinkelių erdvę;

(6)

geležinkelio „Rail Baltica“ linija yra Europos geležinkelių sistemos, grindžiamos Europos standartinio nominalaus 1 435 mm pločio vėže, magistralė Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Ateityje europinės vėžės geležinkelių sistema regione turėtų būti palaipsniui išplėtota pagal nacionalinius vėžės pločio keitimo planus;

(7)

pagal Reglamento (ES) 2024/1679 6 straipsnio 1 dalį, nedarant poveikio to reglamento 8 straipsnio 5 daliai, valstybės narės pagrindinį tinklą turi sukurti ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. Be to, 8 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad bendro intereso projektų įgyvendinimas priklauso nuo jų brandos, atitikties Sąjungos ir nacionalinėms teisinėms procedūroms ir turimų finansinių išteklių, nedarant poveikio valstybės narės ar Sąjungos finansiniam įsipareigojimui;

(8)

Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija turėtų dėti visas pastangas, kad pagrindinį tinklą sukurtų iki nustatyto termino – 2030 m. Tačiau dėl techninių ir finansinių projekto problemų, projektas „Rail Baltica“ nebus įgyvendintas iki 2030 m. pabaigos;

(9)

atsižvelgiant į, viena vertus, laiką ir išteklius, kurių reikia visai geležinkelio „Rail Baltica“ linijai nutiesti, ir, kita vertus, į strateginę svarbą kuo greičiau Estiją, Latviją ir Lietuvą sujungti su Europos geležinkelių tinklu, ta geležinkelio linija turėtų būti tiesiama dviem etapais;

(10)

pirmuoju etapu, iki 2030 m. pabaigos, turėtų būti nutiesta geležinkelio „Rail Baltica“ linija, kuri Estiją, Latviją ir Lietuvą sujungtų su Europos geležinkelių tinklu. Antruoju etapu pagal Reglamentą (ES) 2024/1679 turėtų būti įdiegti kiti elementai, būtini tam, kad geležinkelio „Rail Baltica“ linija būtų naudojama visu jos pajėgumu;

(11)

kad geležinkelio „Rail Baltica“ linija imtų veikti kuo anksčiau, Estija, Latvija ir Lietuva turėtų pirmuoju etapu ją tiesti kaip vieno kelio liniją nuo Talino iki Kauno. Kad pirmuoju etapu padidintų tarptautinio eismo apimtis geležinkelio „Rail Baltica“ koridoriumi, Lietuva turėtų įdiegti energijos, kontrolės, valdymo ir signalizacijos posistemius Europos standartinio nominalaus 1 435 mm pločio vėžės esamo kelio atkarpoje nuo Lenkijos iki Kauno;

(12)

toks projekto įgyvendinimas etapais turėtų visiems susijusiems partneriams garantuoti, kad pagrindinės tarpvalstybinės jungtys bus statomos prioriteto tvarka ir kad jos bus pastatytos iki 2030 m. pabaigos;

(13)

Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija ir Suomija geležinkelio „Rail Baltica“ liniją planuoti ir tiesti turėtų glaudžiai bendradarbiaudamos, kad užtikrintų geležinkelio linijos tiesimo darbų suderinimą ir visišką jos sąveikumą. Projekto „Rail Baltica“ darbo grupė, kuriai pirmininkauja transporto koridoriaus „Šiaurės jūra–Baltijos jūra“ Europos koordinatorius, turėtų vadovauti Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Suomijos ministerijų ir Komisijos veiksmams, kad būtų lengviau koordinuoti darbą, orientuoti projektą ir skatinti sklandų jo įgyvendinimą;

(14)

Estija, Latvija, Lietuva ir Lenkija susitarė geležinkelio „Rail Baltica“ liniją tiesti glaudžiai bendradarbiaudamos tarpusavyje ir glaudžiai derindamos veiksmus su Suomija;

(15)

kad projektas būtų įgyvendinamas nuosekliai, Baltijos valstybės turėtų bendradarbiauti su savo bendrąja įmone AB „RB Rail“, kuri toliau vykdo projekto koordinatoriaus funkcijas ir yra pagrindinė projekto „Rail Baltica“ partnerių, t. y. Estijos, Latvijos ir Lietuvos bei jų susijusių nacionalinių subjektų, tarpininkė jiems bendradarbiaujant su Komisija. Bendroji įmonė AB „RB Rail“ ir susiję nacionaliniai subjektai tarpvalstybinį projektą „Rail Baltica“ turėtų įgyvendinti laikydamiesi sutartos projekto struktūros;

(16)

šiame sprendime turėtų būti nustatyti veiksmai ir jų įgyvendinimo grafikas, kad būtų sukurti orientyrai projekto partnerių darbui ir suteiktas aiškumas projekto įgyvendinime dalyvaujantiems suinteresuotiesiems subjektams. Jame taip pat turėtų atsispindėti atnaujinta įgyvendinimo strategija, grindžiama geografiniais veiklos ruožais, kaip nustatyta projekto valdymo susitarime, kurį 2024 m. vasario 28 d. sudarė bendroji įmonė AB „RB Rail“, Estijos, Latvijos ir Lietuvos atsakingos ministerijos ir su projektu „Rail Baltica“ susiję nacionaliniai subjektai;

(17)

pagal Reglamento (ES) 2024/1679 55 straipsnio 1 dalį, Komisija turi šį sprendimą atnaujinti kas ketverius metus arba susijusios valstybės narės prašymu;

(18)

Įgyvendinimo sprendime (ES) 2018/1723 nustatytas grafikas ir priemonės paseno, o geopolitinės aplinkybės pasikeitė, todėl tas įgyvendinimo sprendimas turėtų būti panaikintas;

(19)

šiame sprendime numatytos priemonės atitinka Reglamento (ES) 2024/1679 61 straipsnyje nurodyto komiteto nuomonę,