(1)

2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate išdėstytas Europos žaliasis kursas yra Europos tvaraus augimo strategija ir juo siekiama pertvarkyti Sąjungą į teisingą ir klestinčią visuomenę, pasižyminčią modernia, konkurencinga, neutralaus poveikio klimatui ir žiedine ekonomika bei aplinka be toksinių medžiagų. Jame nustatytas plataus užmojo tikslas užtikrinti, kad iki 2050 m. Sąjunga taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. Jame pripažįstami investavimo į Sąjungos konkurencingą tvarumą kuriant teisingesnę, žalesnę ir labiau skaitmeninę Europą pranašumai. Šioje žaliojoje pertvarkoje labai svarbus vaidmuo tenka gaminiams. Pabrėžiant, kad dabartiniai gamybos procesai ir vartojimo modeliai tebėra pernelyg linijiniai ir priklausomi nuo naujų medžiagų, kurios išgaunamos, parduodamos ir perdirbamos į prekes, kurios galiausiai pašalinamos kaip atliekos ar išmetami teršalai, našumo, Europos žaliojo kurso komunikate akcentuojama, kad reikia skubiai pereiti prie žiedinės ekonomikos modelio ir kad dar reikia padaryti didelę pažangą. Jame taip pat nurodoma, kad energijos vartojimo efektyvumas yra energetikos sektoriaus priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimo ir 2030 bei 2050 m. klimato srities tikslų įgyvendinimo prioritetas;

(2)

siekdama paspartinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos modelio, Komisija savo 2020 m. kovo 11 d. komunikate dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano, kuriuo siekiama švaresnės ir konkurencingesnės Europos, (toliau – ŽEVP) parengė į ateitį orientuotą darbotvarkę, kurios tikslas – užtikrinti, kad reglamentavimo sistema būtų tinkama tvariai ateičiai. ŽEVP pabrėžiama, kad „[p]iliečiams žiedinė ekonomika suteiks kokybiškų, funkcionalių ir saugių gaminių, kurie bus veiksmingi ir įperkami, tinkami naudoti ilgiau ir pagaminti taip, kad galėtų būti naudojami pakartotinai, pataisomi ir kokybiškai perdirbami“. Kaip išdėstyta ŽEVP, šiuo metu nėra išsamaus reikalavimų rinkinio, kuriuo būtų užtikrinta, kad visi Sąjungos rinkai pateikiami gaminiai taptų vis tvaresni ir atitiktų žiediškumo kriterijus. Visų pirma gaminio projektavimas nepakankamai skatina tvarumą per visą gyvavimo ciklą. Todėl gaminiai dažnai keičiami, o tai reiškia, kad reikia daug energijos ir išteklių, kad būtų galima gaminti ir platinti naujus ir pašalinti senus gaminius. Ekonominės veiklos vykdytojams ir piliečiams vis dar pernelyg sunku tvariai rinktis gaminius, nes trūksta atitinkamos informacijos ir galimybių tai padaryti už prieinamą kainą. Dėl to prarandamos tvarumo didinimo ir vertės išlaikymo operacijų galimybės, antrinių medžiagų paklausa yra ribota ir yra kliūčių taikyti žiedinius verslo modelius;

(3)

visapusiškai veikianti tvarių gaminių vidaus rinka yra būtina žiedinės ekonomikos sukūrimo Sąjungoje sąlyga. Bendri Sąjungos lygmens ekologinio projektavimo reikalavimai sudarytų sąlygas kurti, diegti ir plėsti naujus žiedinės ekonomikos verslo modelius visoje vidaus rinkoje. Tokios priemonės taip pat sumažintų naštą įmonėms, o pramonei ir vartotojams suteiktų prieigą prie patikimų ir aiškių duomenų, ir tokiu būdu būtų sudarytos sąlygos priimti tvaresnius sprendimus;

(4)

2020 m. kovo 10 d. Komisijos komunikate dėl naujos Europos pramonės strategijos nustatytas visa apimantis Sąjungos užmojis skatinti dvejopą pertvarką siekiant poveikio klimatui neutralumo ir skaitmeninės lyderystės. Jis dera su Europos žaliuoju kursu, nes jame atkreipiamas dėmesys į pagrindinį vaidmenį, kurį toje srityje turi atlikti Europos pramonė, mažindama savo anglies dioksido pėdsaką ir žaliavų naudojimo pėdsaką ir įtvirtindama žiediškumą visoje ekonomikoje, ir pabrėžiama, kad reikia atsisakyti tradicinių modelių ir iš esmės pakeisti mūsų gaminių projektavimo, gamybos, naudojimo ir šalinimo būdus bei užtikrinti saugų žaliavų tiekimą. Perdirbimas ir antrinių žaliavų naudojimas padės sumažinti Sąjungos priklausomybę. 2021 m. gegužės 5 d. Komisijos komunikatu „Naujosios 2020 m. pramonės strategijos atnaujinimas. Bendrosios rinkos stiprinimas siekiant Europos ekonomikos atsigavimo“ sustiprinamos pagrindinės 2020 m. strategijos idėjos ir daugiausia dėmesio skiriama per COVID-19 krizę įgytai patirčiai, įskaitant poreikį didinti atsparumą;

(5)

kadangi nėra Sąjungos teisės, jau atsirado skirtingų nacionalinių požiūrių į gaminių aplinkosauginio tvarumo gerinimą, pradedant informacijos reikalavimais, susijusiais su elektroninių prietaisų programinės įrangos suderinamumo trukme, ir baigiant įpareigojimais pranešti apie neparduotų ilgalaikio vartojimo prekių tvarkymą. Tai rodo, kad tolesnės nacionalinės pastangos pasiekti šio reglamento tikslus greičiausiai lemtų tolesnį vidaus rinkos susiskaidymą. Todėl, siekiant prisidėti prie vidaus rinkos veikimo ir kartu užtikrinti aukštą aplinkos apsaugos lygį, reikia plataus užmojo reglamentavimo sistemos, pagal kurią būtų palaipsniui nustatomi gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai. Tokia sistema bus sukurta šiuo reglamentu – ekologinio projektavimo metodas, iš pradžių nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/125/EB (3), bus pritaikytas kuo didesniam gaminių asortimentui;

(6)

šiuo reglamentu bus remiami gamybos ir vartojimo modeliai, suderinti su bendrais Sąjungos tvarumo tikslais, įskaitant klimato, aplinkos, energetikos, išteklių naudojimo ir biologinės įvairovės tikslus, ir neviršijant planetos galimybių, nustatant teisinę sistemą, kuria bus prisidedama prie to, kad gaminiai atitiktų efektyviai išteklius naudojančios neutralaus poveikio klimatui žiedinės ekonomikos principus, mažėtų atliekų, o tvarumo lyderių pasiekimai palaipsniui taptų norma. Jame turėtų būti numatyta nustatyti naujus ekologinio projektavimo reikalavimus, kad būtų pagerintas gaminių patvarumas, patikimumas bei pataisomumas, pagerintos galimybės juos modernizuoti bei pakartotinai naudoti, pagerintas jų perdirbamumas ir pagerintos gaminių atnaujinimo ir techninės priežiūros galimybės, sprendžiamas gaminių sudėtyje esančių pavojingų cheminių medžiagų klausimas, didinamas gaminių energijos ir išteklių naudojimo efektyvumas, įskaitant galimybę pakartotinai naudoti strategines ir ypatingos svarbos žaliavas, mažinamas numatomas jų atliekų susidarymas ir didinamas perdirbtų medžiagų kiekis gaminiuose, kartu užtikrinant jų veiksmingumą ir saugą, sudarant sąlygas perdarymui ir aukštos kokybės perdirbimui, taip pat mažinant anglies dioksido ir aplinkosauginį pėdsakus;

(7)

ekologinio projektavimo reikalavimais taip pat turėtų būti atsižvelgta į praktiką, susijusią su pirmalaikiu nusidėvėjimu. Tokia praktika daro bendrą neigiamą poveikį aplinkai, nes didėja atliekų kiekis ir energijos bei medžiagų naudojimas, kurį galima sumažinti taikant ekologinio projektavimo reikalavimus ir taip prisidėti prie tvaraus vartojimo;

(8)

Europos Parlamentas savo 2020 m. lapkričio 25 d. rezoliucijoje „Tvaresnės bendros rinkos verslui ir vartotojams kūrimas“ (4) palankiai įvertino tai, kad skatinami patvarūs gaminiai, kuriuos lengviau taisyti, pakartotinai naudoti ir perdirbti. Savo 2021 m. vasario 10 d. rezoliucijoje dėl naujo žiedinės ekonomikos veiksmų plano (5) Europos Parlamentas pabrėžė, kad tvarūs, žiediniai, saugūs ir netoksiški produktai ir medžiagos turėtų tapti Sąjungos rinkos norma, o ne būti išimtis, ir turėtų būti vertinami kaip pagrindinis pasirinkimas, kuris yra patrauklus, įperkamas ir prieinamas visiems vartotojams. Europos Parlamentas taip pat paragino nustatyti privalomus Sąjungos tikslus, kad būtų gerokai sumažinti Sąjungos žaliavų naudojimo ir vartojimo pėdsakai. Jis laikėsi nuomonės, kad perėjimas prie žiedinės ekonomikos gali padėti išspręsti dabartines aplinkos problemas ir įveikti COVID-19 pandemijos sukeltą ekonomikos krizę. 2020 m. gruodžio 11 d. priimtose išvadose „Žiedinio ir žalio atsigavimo užtikrinimas“ Taryba taip pat palankiai įvertino Komisijos ketinimą pateikti pasiūlymų dėl teisėkūros procedūra priimamų aktų kaip visapusiškos ir integruotos tvarių gaminių politikos sistemos, kuria skatinamas poveikio klimatui neutralumas, efektyvus energijos ir išteklių naudojimas ir netoksiška žiedinė ekonomika, kuria saugoma visuomenės sveikata ir biologinė įvairovė, o vartotojams ir viešiesiems pirkėjams suteikiama galių ir užtikrinama jų apsauga, dalį;

(9)

šiuo reglamentu padedama siekti Sąjungos klimato ir energetikos tikslų. Atsižvelgiant į 2015 m. gruodžio 12 d. pagal Jungtinių Tautų bendrąją klimato kaitos konvenciją priimtame Paryžiaus susitarime (6) (toliau – Paryžiaus susitarimas), kurį Sąjunga patvirtino 2016 m. spalio 5 d. (7), nustatytus tikslus, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1119 (8) nustatytas privalomas Sąjungos įsipareigojimas iki 2030 m. vidaus lygmeniu grynąjį išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį sumažinti bent 55 % ir teisės aktuose įtvirtintas tikslas iki 2050 m. pasiekti visos ekonomikos poveikio klimatui neutralumą. 2021 m. Komisija priėmė Pasirengimo įgyvendinti 55 % tikslą priemonių rinkinį, kad Sąjungos klimato ir energetikos politika būtų tinkama šiems tikslams pasiekti. Šiuo tikslu, laikantis principo „svarbiausia – energijos vartojimo efektyvumas“, įtvirtinto Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/2002 (9), energijos vartojimo efektyvumą reikia gerokai padidinti iki maždaug 36 % galutinės energijos suvartojimo iki 2030 m. Šiuo reglamentu nustatyti gaminiams taikytini reikalavimai atliks svarbų vaidmenį siekiant to tikslo, nes labai sumažėtų gaminių energijos suvartojimas. Tie energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai taip pat sumažins vartotojų pažeidžiamumą dėl didėjančių energijos kainų. Kaip pripažįstama Paryžiaus susitarime, vartojimo ir gamybos tvarumo didinimas taip pat atliks svarbų vaidmenį sprendžiant klimato kaitos problemą;

(10)

šiuo reglamentu taip pat bus padedama siekti platesnių Sąjungos aplinkos tikslų. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/591 (10) nustatyta 8-ąja aplinkosaugos veiksmų programa teisinėje sistemoje įtvirtintas Sąjungos tikslas neviršyti planetos išgalių ir nustatomos reikiamos sąlygos prioritetiniams tikslams, įskaitant perėjimą prie netoksiškos žiedinės ekonomikos, pasiekti. Europos žaliojo kurso komunikate Sąjunga taip pat raginama geriau stebėti oro, vandens, dirvožemio ir vartojimo gaminių taršą, apie ją pranešti, užkirsti jai kelią ir ištaisyti jos padarytą žalą. Tai reiškia, kad cheminės ir kitos medžiagos ir gaminiai turi būti saugūs ir tvarūs, tą numatant jų projektavimo etape, ir per visą jų gyvavimo ciklą, kad susidarytų netoksiški medžiagų ciklai, kaip nurodyta 2021 m. gegužės 12 d. Komisijos komunikate dėl ES veiksmų plano „Siekiant nulinės oro, vandens ir dirvožemio taršos“ ir 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikate „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“, kuriuose raginama įgyvendinti nulinės taršos užmojus gamybos ir vartojimo srityse. Be to, tiek Europos žaliojo kurso komunikate, tiek Žiedinės ekonomikos veiksmų plane pripažįstama, kad Sąjungos vidaus rinka suteikia kritinę masę, galinčią daryti įtaką pasauliniams gaminių tvarumo ir projektavimo standartams. Todėl šis reglamentas atliks svarbų vaidmenį siekiant kelių tikslų, nustatytų pagal Jungtinių Tautų darnaus vystymosi darbotvarkės iki 2030 m. darnaus vystymosi tikslus tiek Sąjungoje, tiek už jos ribų, visų pirma, tikslus pagal 12-ąjį darnaus vystymosi tikslą („Atsakingas vartojimas ir gamyba“);

(11)

Direktyva 2009/125/EB nustatoma su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo sistema. Tai, kartu su Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2017/1369 (11), gerokai sumažino Sąjungos gaminių pirminės energijos poreikį ir manoma, kad šis sutaupomas kiekis toliau didės. Į pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtas įgyvendinimo priemones taip pat įtraukti reikalavimai, susiję su žiediškumo aspektais, pvz., patvarumo, pataisomumo ir perdirbamumo. Be to, tokių priemonių kaip ES ekologinis ženklas, nustatytas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 66/2010 (12), arba ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijų, nustatytų 2008 m. liepos 16 d. Komisijos komunikatu dėl viešųjų pirkimų geresnei aplinkai užtikrinti, taikymo sritis yra platesnė, tačiau poveikis dėl savanoriškų metodų ribotumo yra mažesnis;

(12)

Direktyva 2009/125/EB iš esmės sėkmingai padėjo skatinti energijos vartojimo efektyvumą ir kai kuriuos su energija susijusių gaminių žiediškumo aspektus, o taikant joje nustatytą ekologinio projektavimo požiūrį galima palaipsniui spręsti visų gaminių tvarumo klausimą. Siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso įsipareigojimus, šis požiūris turėtų būti taikomas ir kitoms gaminių grupėms ir turėtų būti sistemingai atsižvelgiama į pagrindinius aspektus, kuriais didinamas gaminių, kuriems taikomi privalomi reikalavimai, aplinkosauginis tvarumas. Užtikrinant, kad Sąjungos rinkai būtų pateikiami tik tuos reikalavimus atitinkantys gaminiai, šiuo reglamentu bus ne tik pagerintas laisvas tokių gaminių judėjimas vengiant nacionalinių skirtumų, bet ir sumažintas neigiamas gaminių, kuriems nustatyti tokie reikalavimai, poveikis aplinkai per jų gyvavimo ciklą;

(13)

siekiant sukurti veiksmingą ir perspektyvią suderintą reglamentavimo sistemą, būtina leisti nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus, skirtus visoms fizinėms prekėms, kurios pateikiamos rinkai arba pradedamos naudoti, įskaitant komponentus, pavyzdžiui, padangas ir tarpinius gaminius. Į taikymo sritį taip pat turi būti įtrauktas skaitmeninis turinys, kuris yra neatsiejama fizinio gaminio dalis. Tai turėtų sudaryti sąlygas Komisijai, teikiant pirmenybę ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymui, atsižvelgti į kuo platesnį gaminių asortimentą ir taip kuo labiau padidinti jų veiksmingumą. Prireikus, turėtų būti numatytos specialios išimtys, kai nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, visų pirma tais atvejais, kai ekologinio projektavimo reikalavimai nėra būtini siekiant prisidėti prie konkrečių gaminių aplinkosauginio tvarumo, arba, pavyzdžiui, specialaus naudojimo gaminiams ar specialios paskirties gaminiams, kurių nebūtų galima išpildyti, jei būtų laikomasi ekologinio projektavimo reikalavimų, labai mažais kiekiais gaminamiems gaminiams arba atsižvelgiant į gaminio rinkos specifiką ir dydį. Be to, šis reglamentas neturėtų būti taikomas gaminiams, dėl kurių jau yra aišku, kad ekologinio projektavimo reikalavimai nebūtų tinkami, arba tais atvejais, kai tokiems reikalavimams nustatyti numatytos kitos sistemos. Tai turėtų būti taikoma maistui ir pašarams, apibrėžtiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 178/2002 (13), vaistams, apibrėžtiems Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/83/EB (14), veterinariniams vaistams, apibrėžtiems Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2019/6 (15), gyviems augalams, gyvūnams ir mikroorganizmams, žmogaus kilmės produktams ir augalų bei gyvūnų produktams, tiesiogiai susijusiems su jų būsima reprodukcija, bei transporto priemonėms, nurodytoms Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 167/2013 (16) 2 straipsnio 1 dalyje, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 168/2013 (17) 2 straipsnio 1 dalyje bei Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/858 (18) 2 straipsnio 1 dalyje, kalbant apie tuos gaminių aspektus, kuriems reikalavimai nustatyti pagal toms transporto priemonėms taikytinus konkrečių sektorių Sąjungos teisėkūros procedūra priimtus aktus. Šioms transporto priemonėms taikoma keletas konkretiems gaminiams taikomų reikalavimų ir skirtingos suderintos tipo patvirtinimo sistemos pagal Sąjungos teisės aktus, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2000/53/EB (19), 2005/64/EB (20) ir Reglamentą (ES) 2018/858. Papildomi suderinti reikalavimai transporto priemonėms turėtų būti taikomi tik tų aspektų, kurie šiuo metu nėra reglamentuojami, atveju, pavyzdžiui, aplinkosaugos reikalavimų padangoms atveju. Vis dėlto elektriniai dviračiai ir elektriniai paspirtukai neturėtų būti pašalinti iš šio reglamento taikymo srities;

(14)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2024/1275 dėl pastatų energinio naudingumo (21) reikalaujama, kad valstybės narės nustatytų minimaliuosius energijos vartojimo efektyvumo reikalavimus pastatų dalims, kurios sudaro pastato atitvarų dalį, ir techninių pastato sistemų naujuose ar esamuose pastatuose bendro energinio naudingumo, jų tinkamo įrengimo ir tinkamų jų parametrų bei nustatymų parinkimo ir jų kontrolės sistemos reikalavimus. Tai, kad tam tikrais atvejais šie minimalieji energijos vartojimo efektyvumo reikalavimai gali riboti su energija susijusių gaminių, kurie atitinka šio reglamento ir jo deleguotųjų aktų reikalavimus, įrengimą, suderinama su šio reglamento tikslais, jei dėl tokių reikalavimų nėra nepagrįstai sudaromos kliūtys rinkoje;

(15)

siekiant pagerinti gaminių aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti laisvą gaminių judėjimą vidaus rinkoje, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus. Tie ekologinio projektavimo reikalavimai iš esmės turėtų būti taikomi konkrečioms gaminių grupėms, pvz., buitinėms skalbyklėms arba buitinėms skalbyklėms-džiovyklėms. Siekiant kuo labiau padidinti ekologinio projektavimo reikalavimų veiksmingumą ir veiksmingai pagerinti gaminių aplinkosauginį tvarumą, taip pat turėtų būti įmanoma nustatyti vieną ar daugiau horizontaliųjų ekologinio projektavimo reikalavimų didesnėms gaminių grupėms, pavyzdžiui, elektroniniams prietaisams ar tekstilei. Horizontalieji ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų būti nustatyti tais atvejais, kai gaminių grupių techniniai panašumai leidžia pagerinti jų aplinkosauginį tvarumą remiantis tais pačiais reikalavimais. Svarbu, kad būtų parengti horizontalieji reikalavimai, visų pirma reikalavimai dėl patvarumo ir pataisomumo;

(16)

į ekologinio projektavimo reikalavimus atitinkamai turėtų būti įtraukti veiksmingumo reikalavimai arba informacijos reikalavimai, arba tiek veiksmingumo reikalavimai, tiek informacijos reikalavimai. Tie reikalavimai turėtų būti taikomi siekiant pagerinti su aplinkos tvarumu susijusius gaminių aspektus, pavyzdžiui, patvarumą, galimybę pakartotinai naudoti, pataisomumą, energijos vartojimo efektyvumą, perdirbamumą ir anglies dioksido bei aplinkosauginį pėdsakus. Ekologinio projektavimo reikalavimai turėtų būti skaidrūs, objektyvūs bei proporcingi ir atitikti tarptautinės prekybos taisykles;

(17)

naudotų gaminių sektorius atlieka svarbų vaidmenį skatinant tvarią gamybą ir tvarų vartojimą, be kita ko, kuriant naujus žiedinius verslo modelius, ir prisideda prie to, kad pailgėtų gaminio naudojimo trukmė ir jis netaptų atliekomis. Naudoti gaminiai, visų pirma atnaujinti arba pataisyti gaminiai, kurie buvo pagaminti Sąjungoje, nėra nauji gaminiai, todėl gali cirkuliuoti vidaus rinkoje ir neprivalo atitikti deleguotųjų aktų, kuriais nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, kurie įsigaliojo po jų pateikimo rinkai. Tačiau perdaryti gaminiai laikomi naujais gaminiais ir jiems taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai, jei jie patenka į deleguotojo akto taikymo sritį;

(18)

Komisijai priėmus deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomi tam tikrai gaminių grupei taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai, valstybėms narėms, siekiant užtikrinti vidaus rinkos veikimą, nebeturėtų būti leidžiama nustatyti nacionalinių veiksmingumo reikalavimų, grindžiamų gaminio parametrais, kuriems taikomi tokie tame deleguotajame akte nustatyti veiksmingumo reikalavimai, ir nacionalinių informacijos reikalavimų, grindžiamų gaminio parametrais, kuriems taikomi tokie tame deleguotajame akte nustatyti informacijos reikalavimai. Siekiant pagerinti gaminių aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti jų laisvą judėjimą vidaus rinkoje, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai nustatyti, kad nėra būtini jokie su konkrečiu gaminio parametru susiję ekologinio projektavimo reikalavimai, t. y. veiksmingumo reikalavimai arba informacijos reikalavimai, jei su tuo konkrečiu gaminio parametru susijęs reikalavimas turėtų neigiamą poveikį ekologinio projektavimo reikalavimams, kuriuos svarstoma taikyti gaminių grupei;

(19)

nustatydama ekologinio projektavimo reikalavimus Komisija turėtų atsižvelgti į atitinkamų gaminių pobūdį ir paskirtį, taip pat į atitinkamų rinkų charakteristikas. Pavyzdžiui, gynybos įranga turi būti pajėgi veikti konkrečiomis ir kartais itin nepalankiomis sąlygomis, ir į tai reikia atsižvelgti nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus. Tam tikra informacija apie gynybos įrangą neturėtų būti atskleidžiama ir turėtų būti saugoma. Taigi ekologinio projektavimo reikalavimai neturėtų būti nustatomi gaminiams, kurių vienintelis tikslas – padėti užtikrinti gynybą arba nacionalinį saugumą. Svarbu, kad nustatant kitos karinės ar neskelbtinos įrangos ekologinio projektavimo reikalavimus būtų atsižvelgiama į saugumo poreikius ir gynybos rinkos ypatybes, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/81/EB (22). Kosmoso pramonė taip pat yra strategiškai svarbi Europai ir jos technologiniam nepriklausomumui. Kadangi kosmoso technologijos veikia ekstremaliomis sąlygomis, pagal bet kokius kosmoso srities gaminių ekologinio projektavimo reikalavimus tvarumo aspektai turėtų būti suderinti su atsparumu ir tikėtinu veiksmingumu. Be to, dėl medicinos priemonių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/745 (23) 2 straipsnio 1 punkte, ir in vitro diagnostikos medicinos priemonių, apibrėžtų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2017/746 (24) 2 straipsnio 2 punkte, Komisija turėtų atsižvelgti į poreikį nedaryti neigiamo poveikio pacientų ir naudotojų sveikatai ir saugai. Be to, Komisija, vertindama rinkos ypatybes ir rengdama ekologinio projektavimo reikalavimus, turėtų stengtis atsižvelgti į nacionalines ypatybes, pavyzdžiui, skirtingas klimato sąlygas valstybėse narėse ir valstybėse narėse taikomą praktiką bei technologijas, turinčias įrodytą teigiamą poveikį aplinkai;

(20)

siekiant išvengti reglamentavimo naštos, turėtų būti užtikrintas šio reglamento ir reikalavimų, nustatytų kitoje Sąjungos teisėje, visų pirma su gaminiais, cheminėmis medžiagomis, pakuotėmis ir atliekomis susijusioje teisėje, arba pagal ją nustatytų reikalavimų nuoseklumas. Tačiau tai, kad pagal kitą Sąjungos teisę suteikiami įgaliojimai nustatyti reikalavimus, turinčius tokį patį ar panašų poveikį kaip ir šiame reglamente nustatyti reikalavimai, neturėtų apriboti į šį reglamentą įtrauktų įgaliojimų, nebent taip būtų nurodyta šiame reglamente;

(21)

rengdama ekologinio projektavimo reikalavimus, Komisija turėtų atsižvelgti į keletą elementų: į Sąjungos prioritetus, atitinkamą Sąjungos ir nacionalinę teisę, atitinkamus tarptautinius susitarimus, taip pat savireguliavimo priemones ir atitinkamus standartus. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į klimato, aplinkos, energijos vartojimo efektyvumo, efektyvaus išteklių naudojimo ir saugumo, įskaitant netoksišką žiedinę ekonomiką, prioritetus ir kitus susijusius Sąjungos prioritetus ir tikslus. Svarbu atkreipti dėmesį į Sprendimu (ES) 2022/591 nustatytus 8-osios aplinkosaugos veiksmų programos tikslus, įskaitant tikslą, kad ne vėliau kaip 2050 m. žmonės gerai gyventų pagal mūsų planetos išgales gerovės ekonomikoje, į žalos nedarymo principą ir atliekų hierarchiją, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2008/98/EB (25), taip pat Sąjungos įsipareigojimus saugoti ir atkurti biologinę įvairovę, kaip nurodyta ir 2020 m. gegužės 20 d. Komisijos komunikate „2030 m. ES biologinės įvairovės strategija. Gamtos grąžinimas į savo gyvenimą“ bei Kunmingo ir Monrealio pasaulinėje biologinės įvairovės strategijoje, priimtoje 15-ojoje Jungtinių Tautų biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijoje (COP-15);

(22)

turėtų būti atliekamas specialus deleguotųjų aktų, kuriais nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, poveikio vertinimas, kaip kad įgyvendinimo priemonių atveju buvo daroma pagal Direktyvą 2009/125/EB, ir dėl jų turėtų būti konsultuojamasi su suinteresuotaisiais subjektais, jie turėtų būti rengiami laikantis Komisijos geresnio reglamentavimo gairių ir turėtų apimti tarptautinio aspekto ir poveikio trečiosioms valstybėms vertinimą. Komisija savo poveikio vertinimą turėtų grįsti geriausiais turimais įrodymais ir tinkamai atsižvelgti į visus gaminio gyvavimo ciklo aspektus. Rengdama ekologinio projektavimo reikalavimus Komisija turėtų taikyti mokslinį metodą, taip pat turėtų atsižvelgti į atitinkamą techninę informaciją, kuri naudojama kaip pagrindas arba kuri parengiama, visų pirma, pagal Reglamentą (EB) Nr. 66/2010, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2010/75/ES (26), pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/852 (27) priimtus techninės analizės kriterijus ir ES žaliųjų viešųjų pirkimų kriterijus;

(23)

siekdama atsižvelgti į gaminių įvairovę, Komisija turėtų pasirinkti ekologinio projektavimo reikalavimų nustatymo vertinimo metodus ir prireikus juos toliau plėtoti. Tokie metodai turėtų būti grindžiami gaminio pobūdžiu, jo svarbiausiais aspektais ir poveikiu per jo gyvavimo ciklą. Tai darydama Komisija turėtų atsižvelgti į savo patirtį vertinant reikalavimų nustatymą pagal Direktyvą 2009/125/EB ir nuolatines pastangas kurti ir tobulinti moksliškai pagrįstas vertinimo priemones, be kita ko, atnaujinti su energija susijusių gaminių ekologinio projektavimo metodiką ir Komisijos rekomendacijoje (ES) 2021/2279 (28) nustatytą gaminio aplinkosauginio pėdsako metodą, be kita ko, kiek tai susiję su laikinu anglies dioksido saugojimu, taip pat į tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų rengiamus standartus, be kita ko, dėl su energija susijusių gaminių medžiagų naudojimo efektyvumo. Remdamasi tomis priemonėmis ir prireikus atlikdama specialius tyrimus, Komisija, vertindama gaminius pagal gyvavimo ciklo metodą ir siekdama parengti ekologinio projektavimo reikalavimus, turėtų toliau stiprinti žiediškumo aspektus, pavyzdžiui, patvarumą, pataisomumą, įskaitant pataisomumo vertinimo balus, perdirbamumą, galimybę pakartotinai naudoti, cheminių medžiagų, trukdančių pakartotinai naudoti ir perdirbti, nustatymą, ir prireikus rengti naujus metodus ar priemones. Informacija, susijusi su gyvavimo ciklo aplinkosaugos rodikliais, pavyzdžiui, anglies dioksido pėdsaku, turėtų būti vertinama atsižvelgiant į tarptautiniu mastu pripažintus, Sąjungos teisėje jau įgyvendintus metodus. Taip pat yra svarbu atsižvelgti į tarptautinių ir Europos standartizacijos organizacijų rekomenduojamus mokslinius metodus. Visų pirma, kalbant apie gamybos procesuose naudojamos energijos modeliavimą, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas energijos rūšių derinio modeliavimui, nes taip darant taip pat būtų atsižvelgiama į tokius klausimus kaip elektros energijos pirkimo sutartys, kilmės garantijos ir nuosavos elektros energijos gamyba. Taip pat galėtų prireikti naujų metodų privalomiems viešųjų pirkimų kriterijams rengti ir draudimams sunaikinti neparduotus vartojimo gaminius įvesti;

(24)

veiksmingumo reikalavimai turėtų būti susiję su pasirinktu gaminio parametru, susijusiu su tiksliniu gaminio aspektu, dėl kurio nustatyta galimybė pagerinti aplinkosauginį tvarumą. Tokie reikalavimai galėtų apimti mažiausius arba didžiausius veiksmingumo lygius, susijusius su gaminio parametru, nekiekybinius reikalavimus, kuriais siekiama pagerinti su gaminio parametru susijusį veiksmingumą, arba reikalavimus, susijusius su gaminio funkciniu veiksmingumu, siekiant užtikrinti, kad pasirinkti veiksmingumo reikalavimai neturėtų neigiamo poveikio gaminio gebėjimui atlikti funkciją, dėl kurios jis buvo suprojektuotas ir pateiktas rinkai. Kalbant apie mažiausius arba didžiausius lygius, jie galėtų būti, pavyzdžiui, energijos suvartojimo naudojimo etape arba gaminio sudėtyje esančios konkrečios medžiagos kiekio riba, reikalavimas dėl minimalaus perdirbtos medžiagos kiekio arba konkrečios kategorijos poveikio aplinkai ar viso suminio atitinkamo poveikio aplinkai apribojimas. Nekiekybinio reikalavimo pavyzdys – konkretaus techninio sprendimo, kuris kenkia gaminio pataisomumui, draudimas. Veiksmingumo reikalavimai bus taikomi siekiant užtikrinti, kad mažiausio veiksmingumo gaminiai būtų pašalinti iš rinkos ir kad būtų laipsniškai pereita prie veiksmingiausių gaminių, kai tai būtina siekiant šio reglamento aplinkosauginio tvarumo tikslų. Veiksmingumo reikalavimai taip pat galėtų būti susiję su išteklių naudojimu, įskaitant reikalavimus, susijusius su atsinaujinančiųjų išteklių arba medžiagų, kurių sudėtyje yra tam tikras kiekis biologinės kilmės medžiagų, naudojimu gaminyje, ir spręsti nanoplastiko ir mikroplastiko patekimo į aplinką klausimus. Numatydama reikalavimų derinį, Komisija turėtų juos įvertinti kaip visumą ir nustatyti tokį reikalavimų derinį, kuris duotų didžiausią naudą aplinkosauginiam tvarumui;

(25)

siekiant užtikrinti nuoseklumą, veiksmingumo reikalavimai turėtų papildyti Sąjungos teisės dėl atliekų įgyvendinimą. Nors pakuotės, kaip galutinio gaminio, pateikimo rinkai reikalavimai nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 94/62/EB (29), šiuo reglamentu ta direktyva galėtų būti papildyta nustatant gaminiams taikomus reikalavimus, kuriais daugiausia dėmesio skiriama konkrečių rinkai pateikiamų gaminių pakuotei. Kai aktualu, tokiais papildomais reikalavimais visų pirma turėtų būti prisidedama prie kuo didesnio naudojamų pakuočių kiekio mažinimo, taip prisidedant prie atliekų susidarymo Sąjungoje prevencijos;

(26)

cheminė sauga yra pripažintas gaminio tvarumo elementas. Ji yra grindžiama cheminėms medžiagoms būdingu pavojumi sveikatai ar aplinkai kartu su konkrečia ar bendra ekspozicija ir yra reglamentuojama Sąjungos teise dėl cheminių medžiagų, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (EB) Nr. 1935/2004 (30), (EB) Nr. 1907/2006 (31), (EB) Nr. 1272/2008 (32), (EB) Nr. 1223/2009 (33), (ES) 2017/745 ir (ES) 2019/1021 (34) bei Direktyva 2009/48/EB (35). Šiuo reglamentu neturėtų būti numatytas cheminių medžiagų naudojimo apribojimas remiantis, visų pirma, chemine sauga, kaip tai daroma pagal kitą Sąjungos teisę. Sąjungos teisėje dėl cheminių medžiagų jau numatytas cheminių medžiagų ar mišinių apribojimas, susijęs su sauga ar rizika, kai to reikia. Tačiau nustatant veiksmingumo reikalavimus atitinkamais atvejais taip pat turėtų būti mažinama didelė rizika žmonių sveikatai ar aplinkai. Informavimo reikalavimai, susiję su susirūpinimą keliančių medžiagų buvimu, taip pat padės mažinti cheminių medžiagų ekspoziciją, papildant kitoje Sąjungos teisėje numatytas rizikos valdymo priemones. Be to, šiuo reglamentu neturėtų būti leidžiama cheminių medžiagų naudojimo riboti dėl priežasčių, susijusių su maisto sauga. Tačiau pagal Sąjungos teisę dėl cheminių medžiagų ir maisto nedaroma poveikio tvarumui, kuris nėra susijęs su chemine sauga ar maisto sauga, ribojant tam tikrų cheminių medžiagų naudojimą. Siekiant panaikinti tokį apribojimą, šiuo reglamentu tam tikromis sąlygomis turėtų būti galima apriboti cheminių medžiagų, kurios neigiamai veikia gaminių tvarumą, naudojimą gaminiuose arba jų gamybos procesuose. Šiuo reglamentu prireikus turėtų būti papildomi, tačiau neturėtų būti dubliuojami ar pakeičiami cheminių medžiagų, kurioms taikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/65/ES (36), naudojimo apribojimai, kuriais siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, įskaitant aplinkai nekenksmingą elektros ir elektroninės įrangos atliekų naudojimą ir šalinimą;

(27)

nustatydama veiksmingumo reikalavimus Komisija turėtų galėti nustatyti reikalavimus, kuriais būtų užkertamas kelias įtraukti tam tikras chemines medžiagas į gaminio sudėtį. Tokių medžiagų identifikavimas turėtų būti Komisijos vertinimo, atliekamo prieš nustatant konkrečios gaminių grupės ekologinio projektavimo reikalavimus, dalis ir atlikdama šį vertinimą Komisija turėtų atsižvelgti, pavyzdžiui, į tai, ar dėl tam tikros medžiagos gaminio pakartotinis naudojimas ar perdirbimas netampa sudėtingesnis arba ar ji neigiamai nepaveikia perdirbtų medžiagų savybių, pavyzdžiui, dėl savo spalvos ar kvapo. Jei jau buvo nustatyta, kad tam tikra medžiaga yra vienos gaminių grupės žiediškumui trukdanti medžiaga, tai gali reikšti, kad ji trukdo ir kitų gaminių grupių žiediškumui. Cheminės medžiagos identifikavimui ir galimam apribojimui taip pat turėtų būti taikomas informacijos reikalavimas;

(28)

siekiant pagerinti gaminių aplinkosauginį tvarumą, informacijos reikalavimai turėtų būti susiję su pasirinktu gaminio parametru, susijusiu su gaminio aspektu, pavyzdžiui, gaminio aplinkosauginiu bei anglies pėdsaku ir patvarumu. Jais turėtų būti reikalaujama, kad gamintojas pateiktų informaciją apie gaminio veiksmingumą, susijusį su pasirinktu gaminio parametru, arba kitą informaciją, kuri gali turėti įtakos tam, kaip gaminį tvarko kitos nei gamintojas šalys, siekiant padidinti su tokiu parametru susijusį veiksmingumą. Tokie informacijos reikalavimai turėtų papildyti veiksmingumo reikalavimus, taikomus tam pačiam gaminio parametrui, arba būti nustatyti vietoj jų. Svarbu, kad Komisija tinkamai pagrįstų savo sprendimą nustatyti tik informacijos, o ne veiksmingumo reikalavimus. Kai deleguotajame akte nustatyti informacijos reikalavimai, jame turėtų būti nurodytas būdas, kaip užtikrinama, kad reikalaujama informacija būtų prieinama ir lengvai pasiekiama, pavyzdžiui, jos paskelbimas laisvai prieinamoje svetainėje, skaitmeniniame gaminio pase arba gaminio etiketėje. Esminė informacija, susijusi su galutinių naudotojų sveikata, sauga ir teisėmis, vartotojams visada turėtų būti teikiama fizinėmis priemonėmis ir prieinama per į gaminį įtrauktą duomenų laikmeną. Informacijos reikalavimai yra būtini, kad būtų galima pakeisti elgseną siekiant užtikrinti, kad būtų pasiekti šiame reglamente nustatyti aplinkosauginio tvarumo tikslai. Sprendimui dėl pirkimo priimti svarbi informacija vartotojui turėtų būti pateikiama prieš perkant gaminį. Kadangi pirkėjams ir valdžios institucijoms suteikiamos tinkamos priemonės palyginti gaminius pagal jų aplinkosauginį tvarumą, tikimasi, kad informacijos reikalavimai paskatins vartotojus ir valdžios institucijas rinktis tvaresnius sprendimus. Informacijos reikalavimai taip pat turėtų padėti valstybėms narėms pagerinti atitinkamų gaminių grupių, visų pirma turinčių didelį pakartotinio naudojimo ir atnaujinimo potencialą, kaip antai mobiliųjų telefonų, kurių surinkimo lygis valstybėse narėse neviršija 5 %, surinkimo lygius, pavyzdžiui, sudarant palankesnes sąlygas teikti informaciją apie grąžinimo sistemas taikant finansines paskatas ir užstato grąžinimo sistemas, duomenų privatumo garantijas, pristatymo punktų duomenų bazes bei individualizuotą gyvavimo ciklo pabaigos informaciją apie gaminio vertę, pateiktą skaitmeniniame gaminio pase, ir informaciją apie geriausią tinkamo šalinimo praktiką;

(29)

kai deleguotuosiuose aktuose nustatyti informacijos reikalavimai, jais galėtų būti nustatytos veiksmingumo klasės, susijusios su vienu ar daugiau atitinkamų gaminio parametrų, kad būtų lengviau palyginti gaminius. Veiksmingumo klasės turėtų sudaryti sąlygas diferencijuoti gaminius pagal jų santykinį tvarumą ir jomis galėtų naudotis tiek vartotojai, tiek valdžios institucijos. Taigi jomis siekiama paskatinti rinką kurti tvaresnius gaminius;

(30)

informacijos reikalavimai, susiję su pataisomumu ir patvarumu, yra labai svarbūs sudarant sąlygas vartotojams tvariai vartoti. Šiuo reglamentu turėtų būti sudarytos sąlygos nustatyti gaminiams pataisomumo arba patvarumo įverčius, kai manoma, kad tai tikslinga, siekiant užtikrinti naudą aplinkai ir aiškesnę informaciją vartotojams. Kad vartotojai galėtų veiksmingai įvertinti ir palyginti gaminius, svarbu, kad tokių pataisomumo ir patvarumo įverčių formatas, turinys ir pateikimas apimtų lengvai suprantamą kalbą ir piktogramas ir kad pataisomumo įvertis būtų grindžiamas suderinta metodika, nustatyta gaminiui ar gaminių grupei, sujungiant į vieną įvertį tokius parametrus kaip atsarginių dalių prieinamumas ir kaina, išardymo paprastumas ir priemonių prieinamumas;

(31)

informacija apie susirūpinimą keliančias medžiagas gaminiuose yra pagrindinis elementas siekiant nustatyti ir skatinti tvarius gaminius. Gaminių cheminė sudėtis iš esmės lemia jų funkcijas ir poveikį, taip pat galimybę juos pakartotinai naudoti arba panaudoti, kai jie tampa atliekomis. 2020 m. spalio 14 d. Komisijos komunikate „Cheminių medžiagų strategija tvarumui užtikrinti. Aplinkos be toksinių medžiagų kūrimas“ raginama kuo labiau sumažinti susirūpinimą keliančių medžiagų kiekį gaminiuose ir užtikrinti informacijos apie cheminę sudėtį ir saugų naudojimą prieinamumą nustatant informacijos reikalavimus ir stebint susirūpinimą keliančių medžiagų buvimą per visą medžiagų ir gaminių gyvavimo ciklą. Reglamentu (EB) Nr. 1272/2008 ir kita esama cheminių medžiagų teise, pavyzdžiui, Reglamentu (EB) Nr. 1223/2009, jau užtikrinamas informavimas apie tam tikrų susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų – atskirų ar esančių mišinio sudėtyje – keliamą pavojų sveikatai ar aplinkai. Cheminių medžiagų ir mišinių naudotojams taip pat turėtų būti teikiama svarbi informacija. Be to, gaminių, išskyrus chemines medžiagas ar mišinius, naudotojai ir tokių gaminių atliekų tvarkytojai taip pat turėtų gauti atitinkamą informaciją, įskaitant informaciją, visų pirma susijusią su cheminių medžiagų keliamais pavojais sveikatai ar aplinkai. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti nustatyti reikalavimai, susiję su informacijos apie tvarumą sekimu ir pateikimu, įskaitant susirūpinimą keliančių cheminių medžiagų buvimą gaminiuose per visą jų gyvavimo ciklą, taip pat siekiant tokius gaminius nukenksminti ir panaudoti, kai jie tampa atliekomis. Tokia sistema turėtų būti siekiama palaipsniui apimti susirūpinimą keliančias medžiagas visuose gaminiuose, įtrauktuose į darbo planus, kuriuos turi priimti Komisija. Tokie reikalavimai, susiję su susirūpinimą keliančių medžiagų sekimu, turėtų būti įtraukti automatiškai, kai pagal šį reglamentą turi būti nustatytas informacijos reikalavimas, išskyrus atvejus, kai šis informacijos reikalavimas yra horizontaliųjų ekologinio projektavimo reikalavimų dalis. Siekiant atsižvelgti į kriterijus, kuriuos turi atitikti ekologinio projektavimo reikalavimai, ir visų pirma išvengti neproporcingos administracinės naštos ekonominės veiklos vykdytojams, Komisija turėtų turėti galimybę tam tikrais atvejais atitinkamai gaminių grupei nustatyti medžiagų koncentracijos gaminyje ar atitinkamose sudedamosiose dalyse, kurioms taikomas sekimo reikalavimas, ribines vertes, nustatyti diferencijuotus taikymo terminus ir tinkamai pagrįstais atvejais numatyti sekimo reikalavimo nukrypti leidžiančias nuostatas. Nustatydama reikalaujamos informacijos išsamumą ir ribines vertes, Komisija turėtų atsižvelgti į esamus informacijos reikalavimus ir ribines vertes pagal Sąjungos teisę, visų pirma pagal reglamentus (EB) Nr. 1907/2006 ir (EB) Nr. 1272/2008 bei kitus sektorinius gaminių teisės aktus. Techniniu įgyvendinamumu pagrįsta nukrypti leidžianti nuostata gali būti taikoma atvejais, kai medžiagos buvimo gaminiuose negalima patvirtinti dabartinėmis prieinamomis technologijomis;

(32)

šiame reglamente nustatyti informacijos reikalavimai turėtų apimti reikalavimą pateikti skaitmeninį gaminio pasą. Skaitmeninis gaminio pasas yra svarbi priemonė, kuria užtikrinama, kad informacija būtų prieinama visos vertės grandinės dalyviams, o galimybė gauti skaitmeninį gaminio pasą turėtų gerokai padidinti ištisinį gaminio atsekamumą visoje jo vertės grandinėje. Be kita ko, skaitmeninis gaminio pasas turėtų padėti klientams priimti informacija pagrįstus sprendimus, nes pagerėtų jų prieiga prie jiems aktualios informacijos, ekonominės veiklos vykdytojams, t. y. gamintojams, įgaliotiesiems atstovams, importuotojams, platintojams, prekiautojams bei užsakymų vykdymo paslaugų teikėjams, ir kitiems vertės grandinės dalyviams, pvz., klientams, profesionaliems taisytojams, nepriklausomiems veiklos vykdytojams, atnaujintojams, perdirbėjams, rinkos priežiūros institucijoms ir muitinėms, pilietinės visuomenės organizacijoms, tyrėjams, profesinėms sąjungoms ir Komisija ar bet kuriai jų vardu veikiančiai organizacijai, būtų sudarytos sąlygos gauti, įrašyti ir atnaujinti atitinkamus duomenis, o kompetentingoms nacionalinėms institucijoms – atlikti savo pareigas nekeliant pavojaus konfidencialios verslo informacijos apsaugai. Tuo tikslu svarbu, kad skaitmeninis gaminio pasas būtų patogus naudoti ir kad jame pateikti duomenys būtų tikslūs, išsamūs ir atnaujinti. Skaitmeninis gaminio pasas prireikus turėtų papildyti neskaitmenines informacijos perdavimo formas, pavyzdžiui, informaciją gaminio vadove ar etiketėje. Be to, skaitmeninį gaminio pasą turėtų būti galima naudoti su atitinkama gaminių grupe susijusiai informacijai teikti pagal kitą Sąjungos teisę;

(33)

siekiant atsižvelgti į gaminio ir jo rinkos pobūdį, informacija, kuri turi būti įtraukta į skaitmeninį gaminio pasą, turėtų būti atidžiai išnagrinėta kiekvienu konkrečiu atveju rengiant konkretiems gaminiams taikomas taisykles. Siekiant optimizuoti prieigą prie gautų duomenų, kartu apsaugant intelektinės nuosavybės teises, reikia sukurti ir įdiegti skaitmeninį gaminio pasą, kad būtų sudarytos sąlygos diferencijuotai susipažinti su skaitmeniniame gaminio pase pateikiamais duomenimis, atsižvelgiant į duomenų rūšį ir suinteresuotųjų subjektų tipus. Be to, siekiant išvengti įmonėms ir visuomenei tenkančių išlaidų, kurios būtų neproporcingos platesnei naudai, skaitmeninis gaminio pasas turėtų būti skirtas konkrečiam prekės, partijos ar gaminio modeliui, atsižvelgiant į, pavyzdžiui, vertės grandinės sudėtingumą, atitinkamų gaminių dydį, pobūdį ar poveikį. Poveikio vertinime, atliktame rengiant deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, turėtų būti išanalizuotos informacijos reikalavimų nustatymo išlaidos ir nauda, rengiant skaitmeninius gaminio pasus modelio, partijos ar vieneto lygmeniu. Terminu „modelis“ paprastai nurodoma gaminio versija, kurios visi vienetai pasižymi tomis pačiomis techninėmis charakteristikomis, kurioms turėtų būti taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai, ir turi tą patį modelio identifikatorių, terminu „partija“ paprastai nurodomas konkretaus modelio, sudaryto iš visų gaminių, pagamintų konkrečioje gamykloje konkrečiu laiko momentu, komplektas, o terminu „vienetas“ paprastai nurodomas vienas atskiras modelio vienetas. Be to, poveikio vertinime tiek, kiek skaitmeniniame gaminio pase remiamasi standartais, už kuriuos reikia mokėti, turėtų būti apsvarstyta, ar toks rėmimasis yra tinkama priemonė ir kaip būtų galima išvengti neproporcingų išlaidų labai mažoms, mažosioms ir vidutinėms įmonėms (toliau – MVĮ);

(34)

atsižvelgiant į tai, kad kitoje Sąjungos teisėje nustatyta gaminiams keliamų informacijos reikalavimų ir sukurtos sistemos, skirtos užtikrinti, kad informacija būtų prieinama ekonominės veiklos vykdytojams ir klientams, Komisija turėtų apsvarstyti galimybę susieti informacijos reikalavimus pagal šį reglamentą su tais kitais reikalavimais, pavyzdžiui, su pareiga teikti saugos duomenų lapus dėl medžiagų ir mišinių pagal Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006. Kai įmanoma, Komisija taip pat turėtų susieti skaitmeninį gaminio pasą su esamomis Sąjungos duomenų bazėmis ir priemonėmis, pavyzdžiui, Europos energijos vartojimo efektyvumo etikete ženklinamų gaminių registru (EPREL) arba Informacijos apie gaminiuose arba sudėtiniuose objektuose (produktuose) susirūpinimą keliančias chemines medžiagas (SCIP) duomenų baze;

(35)

siekiant be reikalo nevilkinti ekologinio projektavimo reikalavimų, kurie nėra nurodyti skaitmeniniame gaminio pase, nustatymo arba užtikrinti, kad skaitmeniniai gaminio pasai galėtų būti veiksmingai įdiegti, Komisijai turėtų būti leidžiama gaminių grupėms netaikyti skaitmeninio gaminio paso reikalavimų, jei nėra techninių specifikacijų, susijusių su esminiais skaitmeninio gaminio paso techninio projekto ir veikimo reikalavimais. Be to, siekiant, kad ekonominės veiklos vykdytojai išvengtų nereikalingos administracinės naštos, Komisijai turėtų būti leidžiama gaminių grupėms netaikyti skaitmeninio gaminio paso reikalavimų, jei į kitą Sąjungos teisę jau įtraukta skaitmeninio informacijos apie gaminį teikimo sistema, kuri vertės grandinės dalyviams suteikia galimybę susipažinti su atitinkama informacija apie gaminį ir palengvina kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamą gaminio atitikties tikrinimą. Tos išimtys turėtų būti periodiškai peržiūrimos atsižvelgiant į tolesnį techninių specifikacijų prieinamumą;

(36)

unikalus gaminių identifikavimas yra esminis elementas siekiant užtikrinti atsekamumą visoje tiekimo grandinėje. Todėl skaitmeninis gaminio pasas turėtų būti susietas su unikaliu gaminio identifikatoriumi. Be to, atitinkamais atvejais skaitmeninis gaminio pasas turėtų būti susietas su unikaliu veiklos vykdytojo identifikatoriumi ir unikaliu įrenginio identifikatoriumi, kurie leistų atsekti su tuo gaminiu susijusius subjektus ir gamybos įrenginius. Siekiant užtikrinti sąveikumą, duomenų saitas, unikalus veiklos vykdytojo identifikatorius ir unikalus objekto identifikatorius, kuriais užtikrinamas atsekamumas, turėtų būti paruošiami pagal tarptautiniu mastu pripažintus standartus. Pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais iš dalies keičiamas šis reglamentas, pakeičiant arba papildant standartus, pagal kuriuos, atsižvelgiant į technikos ar mokslo pažangą, gali būti paruošiami duomenų saitas, unikalus veiklos vykdytojo identifikatorius ir unikalus objekto identifikatorius. Tai turėtų užtikrinti, kad visi ekonominės veiklos vykdytojai galėtų registruoti ir perduoti skaitmeniniame gaminio pase esančius duomenis, taip pat užtikrinti unikalių identifikatorių suderinamumą su išoriniais komponentais, pavyzdžiui, skenavimo prietaisais. Be to, duomenis turi būti galima perduoti atvirame sąveikiame su pardavėju nesusaistytame keitimosi duomenimis tinkle;

(37)

skaitmeninė informacija apie gaminį ir jo gyvavimo ciklą arba, kai taikoma, pasą turėtų būti lengvai prieinama nuskenuojant duomenų saitą, pvz., vandens ženklą arba greitojo atsako (toliau – QR) kodą. Jei įmanoma, duomenų saitas turėtų būti ant paties gaminio, siekiant užtikrinti, kad duomenys būtų prieinami per visą jo gyvavimo ciklą. Tačiau atsižvelgiant į atitinkamų gaminių pobūdį, dydį ar paskirtį turėtų būti taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos;

(38)

siekiant užtikrinti prieigą prie skaitmeninio gaminio paso laikotarpiu, nurodytu deleguotuosiuose aktuose, įskaitant laikotarpį po nemokumo, likvidavimo arba veiklos nutraukimo Sąjungoje, ekonominės veiklos vykdytojas, pateikdamas gaminį rinkai, turi pateikti skaitmeninio gaminio paso atsarginę kopiją per skaitmeninio gaminio paso paslaugos teikėją, kuris yra nepriklausoma trečioji šalis;

(39)

siekiant užtikrinti veiksmingą skaitmeninio gaminio paso įdiegimą, techninis projektas, duomenų reikalavimai ir veikimas turėtų atitikti esminių techninių reikalavimus, kuriais remiantis būtų galima nuosekliai diegti skaitmeninį gaminio pasą visuose sektoriuose. Siekiant užtikrinti veiksmingą tų esminių reikalavimų įgyvendinimą, turėtų būti nustatytos techninės specifikacijos, t. y. darnieji standartai, kurių nuorodų numeriai paskelbti Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, arba, kaip atsarginis variantas, Komisijos įgyvendinimo aktais priimta bendra specifikacija. Techniniu projektu turėtų būti užtikrinta, kad skaitmeniniame gaminio pase duomenys būtų pateikiami saugiai, laikantis privatumo taisyklių. Yra būtina, kad skaitmeninis gaminio pasas būtų kuriamas palaikant atvirą dialogą su tarptautiniais partneriais, siekiant atsižvelgti į jų nuomonę rengiant technines specifikacijas ir užtikrinti, kad jie padėtų pašalinti prekybos ekologiškesniais, ilgesnio gyvavimo ciklo ir žiediniais gaminiais kliūtis ir sumažinti tvarių investicijų, rinkodaros, atitikties sąnaudas bei remti inovacijas. Siekiant sudaryti sąlygas veiksmingai įgyvendinti technines specifikacijas ir reikalavimus, yra būtina, kad su atsekamumu visoje vertės grandinėje susiję techninės specifikacijos ir reikalavimai būtų rengiami, kiek įmanoma, remiantis bendru sutarimu grindžiamu požiūriu ir įvairių subjektų, be kita ko, standartizacijos įstaigų, pramonės asociacijų, startuolių, vartotojų organizacijų, ekspertų, nevyriausybinių organizacijų (NVO) ir tarptautinių partnerių, įskaitant besivystančias šalis, dalyvavimu, prisijungimu ir veiksmingu bendradarbiavimu;

(40)

pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas aiškiai apibrėžiant įvairių subjektų, pavyzdžiui, išduodančiųjų agentūrų ir paslaugų teikėjų, kurie dalyvaus kuriant, tvirtinant, tvarkant bei saugant duomenis ir galbūt panaikinant svarbius skaitmeninio gaminio paso elementus, pavyzdžiui, unikalius identifikatorius ir duomenų laikmenas, vaidmenį ir atsakomybę. Šiuo tikslu Komisija gali atlikti poveikio vertinimą, kad išnagrinėtų tinkamumą sukurti skaitmeninio gaminio paso paslaugos teikėjams skirtą sertifikavimo sistemą;

(41)

siekiant užtikrinti, kad skaitmeninis gaminio pasas būtų lankstus, dinamiškas bei orientuotas į rinką ir atitiktų verslo modelius, rinkas ir inovacijas, jis turėtų būti grindžiamas decentralizuota duomenų sistema ir turėtų būti sukurtas ir tvarkomas ekonominės veiklos vykdytojų. Tačiau vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos tikslais yra būtina, kad kompetentingos nacionalinės institucijos ir Komisija turėtų tiesioginę prieigą prie visų įrašų apie unikalius identifikatorius, susijusius su rinkai pateiktais arba pradėtais naudoti gaminiais. Tuo tikslu Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti skaitmeninių gaminio pasų skaitmeninį registrą tokiems duomenims saugoti (toliau – registras). Prireikus Komisija turėtų nurodyti kitus skaitmeniniame gaminio pase esančius duomenis, kurie turi būti saugoma registre, kai to reikia siekiant dar labiau palengvinti vykdymo užtikrinimą;

(42)

Komisija turėtų sukurti ir tvarkyti naudotojams patogų ir viešai prieinamą interneto portalą, kuriame suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, klientai, ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti susiję subjektai, galėtų susipažinti su į skaitmeninius gaminio pasus įtrauktas duomenimis ir galėtų atlikti duomenų, įtrauktų į tuos pasus, paiešką ir tuos duomenis palyginti, pagal jų atitinkamas prieigos teises, nurodytas deleguotuosiuose aktuose, kuriais nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai. Interneto portale turėtų būti pateiktos nuorodos į duomenis, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojas jau saugo savo decentralizuotame skaitmeniniame gaminio pase;

(43)

bet koks asmens duomenų tvarkymas pagal šį reglamentą turi atitikti taikomas asmens duomenų apsaugos taisykles. Valstybių narių kompetentingos nacionalinės institucijos asmens duomenis turi tvarkyti laikydamosi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 (37) ir ypatingą dėmesį skirdamos pritaikytosios ir standartizuotosios duomenų apsaugos principams. Komisija visus asmens duomenis, visų pirma saugomus registre, turi tvarkyti laikydamasi Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (38). Klientų asmens duomenys neturėtų būti saugomi skaitmeniniame gaminio pase;

(44)

veiksmingas Sąjungos rinkai pateiktiems gaminiams taikomų reikalavimų vykdymo užtikrinimas, nepriklausomai nuo to, ar jie pagaminti vidaus rinkoje, ar importuojami, yra labai svarbus siekiant šio reglamento tikslų. Todėl tais atvejais, kai Komisija yra sukūrusi registrą, muitinė turėtų turėti tiesioginę prieigą prie jo per ES muitinės vieno langelio aplinką, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2399 (39). Muitinės turėtų bent patikrinti, kad gaminio unikalus registracijos identifikatorius, kuri reikalaujama pateikti muitinėms, ir atitinkamas prekės kodas atitiktų duomenis, kurie yra laikomi registre. Tai leistų muitinei patikrinti, ar importuojamiems gaminiams buvo suteiktas skaitmeninis gaminio pasas. Kai tinkama, Komisija savo įgyvendinimo akte dėl registro turėtų nustatyti būtinas ekonominės veiklos vykdytojų prievoles, kad registre saugomi duomenys būtų nuolat atnaujinami;

(45)

skaitmeniniame gaminio pase pateiktais duomenimis siekiama padėti muitinėms pagerinti ir palengvinti rizikos valdymą ir sudaryti sąlygas pasienyje tikslingiau vykdyti tikrinimą. Todėl muitinės turėtų turėti galimybę gauti ir naudoti į skaitmeninį gaminio pasą ir susijusį registrą įtrauktus duomenis, kad galėtų vykdyti savo užduotis pagal Sąjungos teisę, įskaitant rizikos valdymą pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 952/2013 (40);

(46)

siekiant paskatinti vartotojus rinktis tvarius gaminius, etiketėse, kai to reikalaujama pagal šį reglamentą priimtuose deleguotuosiuose aktuose, turėtų būti pateikiama aiški ir lengvai suprantama informacija, leidžianti veiksmingai palyginti gaminius, pavyzdžiui, nurodant veiksmingumo klases. Konkrečiai vartotojams fizinės etiketės gali būti papildomas informacijos šaltinis pardavimo vietoje. Jos turėtų suteikti vartotojams greitą vaizdinį pagrindą atskirti gaminius pagal jų veiksmingumą, susijusį su konkrečiu gaminio parametru arba gaminio parametrų rinkiniu. Prireikus jos taip pat turėtų suteikti galimybę gauti papildomos informacijos per konkrečias nuorodas, pavyzdžiui, svetainių adresus, dinaminius QR kodus, nuorodas į internetines etiketes arba bet kokias tinkamas į vartotoją orientuotas priemones. Komisija atitinkamame deleguotajame akte turėtų nustatyti veiksmingiausią tokių etikečių rodymo būdą, be kita ko, nuotolinės prekybos internetu atveju, atsižvelgdama į poveikį klientams ir ekonominės veiklos vykdytojams ir atitinkamų gaminių savybes. Komisija taip pat turėtų galėti reikalauti, kad etiketė būtų atspausdinta ant gaminio pakuotės;

(47)

su energija susijusiems gaminiams kartu su šiuo reglamentu taikomas Reglamentas (ES) 2017/1369, kuriuo nustatoma energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo sistema. Energijos vartojimo efektyvumo etiketės yra sėkminga priemonė, kiek tai susiję su tinkamos informacijos apie su energija susijusius gaminius teikimu vartotojams. Pagal šį reglamentą nustatytos veiksmingumo klasės, kai tinkama, turėtų būti įtrauktos į energijos vartojimo efektyvumo etiketę kaip papildoma informacija, kaip numatyta Reglamento (ES) 2017/1369 16 straipsnyje. Tais atvejais, kai atitinkamos informacijos apie gaminio veiksmingumą, susijusį su gaminio parametru, negalima įtraukti kaip papildomos informacijos į energijos vartojimo efektyvumo etiketę, Komisija turėtų, jei tikslinga, galėti vietoje energijos vartojimo efektyvumo etiketės reikalauti nustatyti etiketę pagal šį reglamentą, į kurią būtų galima įtraukti atitinkamą energijos vartojimo efektyvumo etiketės informaciją;

(48)

vartotojai turi būti apsaugoti nuo klaidinančios informacijos, kuri galėtų trukdyti jiems rinktis tvaresnius gaminius. Dėl šios priežasties turėtų būti draudžiama pateikti rinkai ar pradėti naudoti gaminius, jeigu ant jų yra arba prie jų pridedamos etiketės, kuriomis imituojamos šiame reglamente numatytos etiketės, gali klaidinti ar painioti klientus, arba jei prie jų pridedama kita informacija, galinti klaidinti ar painioti klientus šiame reglamente numatytų etikečių atžvilgiu. ES ekologinis ženklas ir kiti nacionaliniu ar regioniniu lygmeniu oficialiai pripažinti EN ISO 14024 I tipo ekologiniai ženklai neturi būti laikomi klaidinančiais, jei pagal tas ženklinimo sistemas parengti kriterijai yra bent tokie pat griežti kaip ekologinio projektavimo reikalavimai;

(49)

siekdama kuo veiksmingiau įgyvendinti Europos žaliojo kurso tikslus ir pirmiausia spręsti didžiausią poveikį darančių gaminių klausimą, Komisija turėtų nustatyti prioritetinius gaminius, kurie bus reglamentuojami pagal šį reglamentą, ir jiems taikysimus reikalavimus. Remdamasi prioritetų nustatymo pagal Direktyvą 2009/125/EB procesu, Komisija turėtų priimti bent trejų metų darbo planą, kuriame būtų pateiktas gaminių grupių, dėl kurių ji planuoja priimti deleguotuosius aktus, ir gaminių aspektų, dėl kurių ji ketina priimti horizontaliai taikomus deleguotuosius aktus, sąrašas. Komisija, nustatydama prioritetus, turėtų remtis kriterijais, visų pirma susijusiais su galimu deleguotųjų aktų indėliu siekiant Sąjungos klimato, aplinkos ir energetikos tikslų ir jų potencialu pagerinti gaminių aspektus, atrinktus taip, kad visuomenė ir ekonominės veiklos vykdytojai nepatirtų neproporcingų išlaidų. Su valstybėmis narėmis ir suinteresuotaisiais subjektais taip pat turėtų būti konsultuojamasi Ekologinio projektavimo forume, kurį turi įsteigti Komisija. Dėl šio reglamento ir Reglamento (ES) 2017/1369 papildomumo su energija susijusių gaminių atžvilgiu šiame reglamente ir Reglamento (ES) 2017/1369 15 straipsnyje numatyto darbo plano terminai turėtų būti suderinti. Nustatydama prioritetus dėl tarpinių gaminių, Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į pasekmes galutiniams gaminiams, pagamintiems iš tų tarpinių gaminių. Atsižvelgiant į jų svarbą siekiant Sąjungos energetikos tikslų, į darbo planą turėtų būti įtraukta atitinkama dalis veiksmų dėl su energija susijusių gaminių. Reglamento (ES) Nr. 167/2013 2 straipsnio 1 dalyje, Reglamento (ES) Nr. 168/2013 2 straipsnio 1 dalyje bei Reglamento (ES) 2018/858 2 straipsnio 1 dalyje nurodytoms transporto priemonėms jau taikomos išsamios nuostatos, įskaitant konkrečius aplinkosaugos reikalavimus, todėl nustatant ekologinio projektavimo reikalavimus joms neturėtų būti teikiama pirmenybė. Pirmajame darbo plane Komisija turėtų teikti pirmenybę geležies, plieno, aliuminio, tekstilės gaminiams, visų pirma drabužiams ir avalynei, baldams, įskaitant čiužinius, padangoms, plovikliams, dažams, tepalams, cheminėms medžiagoms, informacinių ir ryšių technologijų gaminiams ir kitiems elektronikos bei su energija susijusiems gaminiams, kuriems ekologinio projektavimo reikalavimai turi būti nustatyti pirmą kartą arba kurių atžvilgiu pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtos esamos priemonės turi būti peržiūrėtos pagal šį reglamentą. Nusprendus pakeisti tą sąrašą Komisija turėtų tinkamai pagrįsti savo sprendimą;

(50)

cemento pramonė, kaip vienas iš daugiausiai energijos ir žaliavų naudojančių bei anglies dioksido išskiriančių sektorių, šiuo metu išmeta apie 7 % viso pasaulio ir 4 % Sąjungos išmetamo CO2 kiekio, todėl ji yra vienas iš svarbiausių sektorių, kuriame kuo greičiau turi būti laikomasi Paryžiaus susitarimo ir Sąjungos klimato tikslų. Nors statybos produktams, įskaitant cementą, turi būti taikomas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos (toliau – statybos produktų reglamentas), jiems ir toliau taikomas šis reglamentas. Siekiant išvengti gaminiams keliamų reikalavimų, kurių skubiai reikia mūsų klimato ir aplinkos tikslams pasiekti, trūkumo, jei nėra tinkamų tų gaminių veiksmingumo ir informacijos reikalavimų pagal statybos produktų reglamentą, Komisija ne anksčiau kaip 2028 m. gruodžio 31 d. ir ne vėliau kaip 2030 m. sausio 1 d. turėtų priimti deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomi cementui taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai;

(51)

kalbant apie statybos produktus, šiame reglamente galutiniams gaminiams taikomi reikalavimai turėtų būti nustatyti tik tais atvejais, kai mažai tikėtina, kad pagal statybos produktų reglamentą nustatytos pareigos ir jo įgyvendinimas leis deramai pasiekti šiame reglamente nustatytus aplinkosauginio tvarumo tikslus. Be to, rengdama darbo planus, Komisija turėtų atsižvelgti į tai, kad, tęsiant dabartinę praktiką, statybos produktų reglamente su energija susijusiems gaminiams, kurie taip pat yra statybos produktai, taikomi šiame reglamente nustatyti tvarumo reikalavimai. Tai turėtų būti taikoma, pavyzdžiui, šildytuvams, katilams, šilumos siurbliams, vandens ir patalpų šildymo prietaisams, ventiliatoriams, vėsinimo ir vėdinimo sistemoms ir fotovoltiniams gaminiams, išskyrus pastatuose integruotas fotovoltines plokštes. Statybos produktų reglamentas prireikus gali būti taikomas tiems gaminiams papildomai, daugiausia dėl saugos aspektų, taip pat atsižvelgiant į kitą Sąjungos teisę dėl gaminių, pavyzdžiui, dėl dujinių prietaisų, žemos įtampos įrangos ir mašinų;

(52)

siekdama užtikrinti, kad būtų vykdomos tinkamos konsultacijos su visomis suinteresuotosiomis šalimis, Komisija turėtų įsteigti Ekologinio projektavimo forumą, kurį sudarytų valstybių narių paskirti ekspertai ir kiti suinteresuotieji subjektai, pavyzdžiui, pramonės atstovai, įskaitant MVĮ ir amatų pramonę, socialines įmones, profesines sąjungas, prekybininkus, mažmenininkus, importuotojus, vartotojų ir aplinkos organizacijas, žiedinės ekonomikos veikloje dalyvaujančius subjektus, Europos standartizacijos organizacijas ir mokslininkus. Ekologinio projektavimo forume Komisija turėtų įsteigti valstybių narių ekspertų grupę, kuri turėtų prisidėti rengiant naujus ekologinio projektavimo reikalavimus, vertinant savireguliavimo priemones, valstybėms narėms keičiantis informacija ir geriausios praktikos pavyzdžiais, susijusiais su priemonėmis, kuriomis siekiama pagerinti atitiktį šiam reglamentui, pavyzdžiui, švietimo ir informavimo kampanijomis arba parama MVĮ, taip pat nustatant prioritetus;

(53)

siekiant skatinti savireguliavimą kaip tinkamą reglamentavimo metodų alternatyvą, šiame reglamente, remiantis Direktyva 2009/125/EB, turėtų būti numatyta galimybė pramonės subjektams pateikti savireguliavimo priemones, kai gaminiai nėra įtraukti į darbo planą. Savireguliavimo priemonės turėtų būti suderintos su šio reglamento tikslais. Komisija turėtų įvertinti pramonės subjektų siūlomas savireguliavimo priemones, taip pat pasirašiusiųjų pateiktą informaciją ir įrodymus, atsižvelgdama į, inter alia, Sąjungos tarptautinės prekybos srities įsipareigojimus ir poreikį užtikrinti suderinamumą su Sąjungos teise. Taip pat tikslinga numatyti, pavyzdžiui, atsižvelgiant į atitinkamą atitinkamos gaminių grupės rinkos arba technologijų raidą, kad Komisija galėtų prašyti pateikti persvarstytą savireguliavimo priemonės versiją, kai manoma, kad tai būtina. Kai savireguliavimo priemonė įtraukiama į įgyvendinimo aktą, kuriame pateikiamas šiame reglamente išdėstytus kriterijus atitinkančių savireguliavimo priemonių sąrašas, ekonominės veiklos vykdytojai pagrįstai tikisi, kad Komisija, prieš pateikdama pasiūlymą dėl deleguotojo akto, kuriuo nustatomi šios konkrečios gaminių grupės ekologinio projektavimo reikalavimai, pirmiausia apsvarstys minėtos priemonės turinį. Tačiau Komisija turėtų turėti galimybę priimti ekologinio projektavimo reikalavimus, taikomus ir kai kuriems arba visiems gaminiams, kuriems taikoma pripažinta savireguliavimo priemonė, atsižvelgdama į su gaminiais susijusius aspektus, kuriems ta savireguliavimo priemonė netaikoma. Jei Komisija mano, kad savireguliavimo priemonė nebeatitinka šiame reglamente nustatytų kriterijų, ji turėtų pašalinti ją iš to įgyvendinimo akto. Todėl turėtų būti įmanoma nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus gaminių grupėms, kurioms anksčiau buvo taikoma ta savireguliavimo priemonė;

(54)

MVĮ galėtų būti labai naudinga, jei padidėtų tvarių gaminių paklausa, tačiau jos taip pat galėtų patirti išlaidų ir sunkumų, susijusių su kai kuriais reikalavimais. Rengdama ekologinio projektavimo reikalavimus, Komisija turėtų atsižvelgti į jų poveikį MVĮ, visų pirma labai mažoms įmonėms, vykdančioms veiklą atitinkamame gaminių sektoriuje. Valstybės narės ir Komisija savo atitinkamose atsakomybės srityse turėtų teikti tinkamą informaciją, įskaitant gaires, rengti tikslinį ir specializuotą mokymą ir teikti konkrečią pagalbą ir paramą, įskaitant finansinę paramą, MVĮ, gaminančioms gaminius, kuriems nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai. Tokie veiksmai yra ypač svarbūs gaminių grupėms, kurių atveju svarbus MVĮ dalyvavimas. Komisija, kai tinkama, turėtų padėti apskaičiuoti produkto aplinkosauginį pėdsaką suteikdama skaitmeninių priemonių, pavyzdžiui, gyvavimo ciklo vertinimui apskaičiuoti, ir padėti įdiegti skaitmeninį gaminio pasą. Yra svarbu, kad Komisija teiktų finansinę paramą MVĮ atstovams, visų pirma labai mažų įmonių atstovams, kad jie galėtų veiksmingai dalyvauti Ekologinio projektavimo forume, ir kad Komisija teiktų MVĮ lengvai prieinamą informaciją apie esamą finansinę paramą ir programas. Valstybės narės turėtų imtis veiksmų, taikytinų valstybės pagalbos taisyklių atžvilgiu. Rengdamos ir įgyvendindamos tuos veiksmus, valstybės narės gali pasikliauti parama, teikiama MVĮ pagal Sąjungos programas ir iniciatyvas;

(55)

tai, kad ekonominės veiklos vykdytojai sunaikina neparduotus vartojimo gaminius, pavyzdžiui, tekstilės gaminius ir avalynę, tampa plačiai plintančia aplinkos problema visoje Sąjungoje, visų pirma dėl spartaus pardavimo internetu augimo. Tai reiškia, kad prarandami vertingi ekonominiai ištekliai, nes prekės gaminamos, gabenamos ir vėliau sunaikinamos jų taip ir nepanaudojus pagal numatytą paskirtį. Todėl siekiant apsaugoti aplinką būtina, kad šiuo reglamentu būtų nustatyta sistema, kuria būtų užkirstas kelias sunaikinti neparduotus gaminius, visų pirma skirtus vartotojams, įskaitant gaminius, kurie nebuvo siūlomi pirkti, ar gaminius, kuriuos vartotojas grąžino siekdamas pasinaudoti savo teise atsisakyti sutarties, kaip nustatyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/83/ES (41), arba per ilgesnį prekiautojo nustatytą atsisakymo laikotarpį. Šiame reglamente apibrėžta sunaikinimo sąvoka turėtų apimti tris paskutines atliekų hierarchijos veiklos rūšis, t. y. perdirbimą, kitą naudojimą ir šalinimą. Parengimas pakartotiniam naudojimui, įskaitant atnaujinimą ir perdarymą, neturėtų būti laikomas sunaikinimu. Sunaikinimo prevencija sumažins tų gaminių poveikį aplinkai, nes susidarys mažiau atliekų ir nebus skatinama perteklinė gamyba. Ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis priemonių, kurios yra būtinos siekiant užkirsti kelią poreikiui sunaikinti neparduotus vartojimo gaminius. Be to, atsižvelgiant į tai, kad kelios valstybės narės priėmė nacionalinius teisės aktus dėl neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimo ir taip iškraipoma rinka, ir siekiant užtikrinti, kad platintojams, mažmenininkams ir kitiems ekonominės veiklos vykdytojams visose valstybėse narėse būtų taikomos vienodos taisyklės ir paskatos, būtinos suderintos taisyklės dėl neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimo;

(56)

siekiant atgrasyti nuo neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimo ir surinkti papildomų duomenų apie šios praktikos paplitimą, šiuo reglamentu ekonominės veiklos vykdytojams, išskyrus labai mažas ir mažąsias įmones, turėtų būti nustatyta skaidrumo pareiga reikalaujant, kad jie atskleistų informaciją apie per metus išmetamų neparduotų vartojimo gaminių skaičių ir svorį bent jau lengvai prieinamame savo interneto svetainės puslapyje. Kai taikytina, jie taip pat turėtų turėti galimybę įtraukti tą informaciją į savo vadovybės pranešimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2013/34/ES (42). Ši pareiga vidutinėms įmonėms turėtų būti pradėta taikyti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praėjus šešeriems metams. Ekonominės veiklos vykdytojas turėtų nurodyti gaminių tipą ar kategoriją, išmetimo priežastis ir jų pristatymą tolesnėms atliekų tvarkymo operacijoms, taip pat priemones, kurių imtasi ir kurios planuojamos neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimo prevencijos tikslais;

(57)

bereikalingai didelės tekstilės gaminių, iš kurių apranga sudaro didžiausią Sąjungoje naudojamos tekstilės dalį, gamybos apimtys ir trumpas jų naudojimo etapas daro didelį poveikį aplinkai, kaip aprašyta 2022 m. kovo 30 d. Komisijos komunikate dėl ES tvarios ir žiedinės tekstilės ekonomikos strategijos. Kaip pranešama, pagaminti nauji, bet neparduoti tekstilės gaminiai, ypač drabužiai, yra vieni iš tų gaminių, kurie yra sunaikinami. Drabužiams turėtų būti suteikiama didesnė vertė ir jie turėtų būti dėvimi ilgiau bei jais turėtų būti rūpinamasi labiau nei tai daroma pagal šiandienos greitosios mados kultūrą. Žvelgiant iš žiedinės ekonomikos perspektyvos, toks vertingų išteklių švaistymas akivaizdžiai prieštarauja šio reglamento tikslams. Todėl pagrįsta uždrausti sunaikinti neparduotus vartojimo drabužius ir drabužių priedus, taip pat avalynę;

(58)

siekiant atsižvelgti į kitų tipų neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimo poveikį aplinkai, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai iš dalies pakeisti šį reglamentą vartojimo gaminių, kuriuos ekonominės veiklos vykdytojams draudžiama sunaikinti, sąrašą papildant naujais gaminiais. Atsižvelgiant į didelį gaminių, kurie gali būti sunaikinti taip ir neparduoti ar nepanaudoti, asortimentą, būtina, kad Komisija įvertintų, kokiu mastu tokie gaminiai faktiškai sunaikinami, kai tikslinga, atsižvelgiant į ekonominės veiklos vykdytojų pateiktą informaciją. Siekiant užtikrinti, kad ši pareiga būtų proporcinga, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai papildyti šį reglamentą nustatant konkrečias nukrypti leidžiančias nuostatas, pagal kurias vis dar gali būti leidžiama sunaikinti neparduotus vartojimo gaminius, pavyzdžiui, atsižvelgiant į sveikatos ir saugos problemas. Siekiant stebėti šio draudimo veiksmingumą ir atgrasyti nuo jo nuostatų apėjimo, turėtų būti reikalaujama, kad ekonominės veiklos vykdytojai atskleistų atsikratytų neparduotų vartojimo gaminių skaičių bei svorį ir tų gaminių atsikratymo priežastis bei taikytinas nukrypti leidžiančias nuostatas. Galiausiai, siekiant išvengti nereikalingos administracinės naštos labai mažoms ir mažosioms įmonėms, jos turėtų būti atleistos nuo šiame reglamente nustatyto draudimo sunaikinti tam tikrus gaminius. Tas draudimas vidutinėms įmonėms turėtų būti pradėtas taikyti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos praėjus šešeriems metams. Tačiau tais atvejais, kai yra pagrįstų įrodymų, kad siekiant apeiti šį draudimą gali būti naudojamos labai mažos ir mažosios įmonės, Komisija turėtų turėti galimybę deleguotuosiuose aktuose reikalauti, kad draudimas sunaikinti neparduotus vartojimo gaminius arba atskleisti informaciją būtų taikomas toms įmonėms tam tikrų gaminių atžvilgiu;

(59)

valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma nustatyti arba toliau taikyti nacionalinių priemonių dėl neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimo gaminiams, kuriems netaikomas draudimas pagal šį reglamentą, jei tokios priemonės atitinka Sąjungos teisę;

(60)

remdamasi ekonominės veiklos vykdytojų atskleista informacija ir kitais turimais įrodymais, Komisija savo interneto svetainėje turėtų paskelbti konsoliduotą informaciją apie neparduotų vartojimo gaminių sunaikinimą ir darbo plane turėtų nurodyti gaminius, kuriems turėtų būti taikomas draudimas sunaikinti. Reikėtų apsvarstyti galimybę į pirmąjį darbo planą įtraukti elektros ir elektroninę įrangą;

(61)

ekonominės veiklos vykdytojai turėtų būti atsakingi už gaminių atitiktį ekologinio projektavimo reikalavimams, atsižvelgiant į jų atitinkamą vaidmenį tiekimo grandinėje, kad būtų užtikrintas laisvas tų gaminių judėjimas vidaus rinkoje ir pagerintas jų tvarumas. Tiekimo ir platinimo grandinėje veikiantys ekonominės veiklos vykdytojai turėtų imtis tinkamų priemonių užtikrinti, kad jie rinkai tiektų tik tuos gaminius, kurie atitinka šį reglamentą ir pagal jį priimtus deleguotuosius aktus;

(62)

dėl to, kad gamintojai turi išsamių žinių apie projektavimo ir gamybos procesą, jie turėtų būti atsakingi už taikytinos atitikties vertinimo procedūros atlikimą arba turėtų pasirūpinti, kad tokia procedūra būtų atlikta jų vardu;

(63)

siekiant apsaugoti vidaus rinkos veikimą, būtina užtikrinti, kad iš trečiųjų valstybių į Sąjungos rinką patenkantys gaminiai atitiktų šį reglamentą ir pagal jį priimtus deleguotuosius aktus, neatsižvelgiant į tai, ar jie importuojami kaip gaminiai, komponentai ar tarpiniai gaminiai. Visų pirma būtina užtikrinti, kad gamintojai būtų atlikę tinkamas tų gaminių atitikties vertinimo procedūras. Todėl importuotojų turėtų būti reikalaujama užtikrinti, kad rinkai pateikiami jų gaminiai atitiktų tuos reikalavimus, ir kad kompetentingoms nacionalinėms institucijoms turi būti sudarytos sąlygos patikrinti žymėjimą CE ženklu ir gamintojų parengtus dokumentus. Importuotojų taip pat turėtų būti reikalaujama, kad, kai taikoma, jie užtikrintų, kad tiems gaminiams būtų suteiktas skaitmeninis gaminio pasas;

(64)

importuotojas, pateikdamas gaminį rinkai, turėtų ant jo nurodyti savo pavadinimą, registruotą prekybinį pavadinimą arba registruotą prekių ženklą, taip pat savo pašto adresą ir elektronines ryšio priemones, kuriais su juo galima susisiekti. Nukrypti leidžiančios nuostatos turėtų būti numatomos tais atvejais, kai to negalima padaryti dėl gaminio dydžio arba kai importuotojas, norėdamas nurodyti savo pavadinimą ir adresą ant gaminio, turėtų atidaryti jo pakuotę, arba kai gaminys yra per mažas, kad ant jo būtų galima nurodyti šią informaciją;

(65)

kadangi platintojai tiekia gaminius rinkai po to, kai gaminius jai pateikia gamintojas ar importuotojas, jie turėtų deramai laikytis taikomų ekologinio projektavimo reikalavimų. Platintojai taip pat turėtų užtikrinti, kad jų atliekamas gaminių tvarkymas nedarytų neigiamo poveikio gaminių atitikčiai šiam reglamentui arba pagal jį priimtiems deleguotiesiems aktams;

(66)

kadangi platintojai ir importuotojai yra glaudžiai susiję su prekyviete ir atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant gaminių atitiktį reikalavimams, jie turėtų būti įtraukti į kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamas rinkos priežiūros užduotis ir jie turėtų būti pasirengę aktyviai dalyvauti, teikdami toms institucijoms visą reikalingą informaciją apie atitinkamą gaminį;

(67)

jei prekiautojai siūlo gaminius pirkti, išsinuomoti ar įsigyti išsimokėtinai arba demonstruoja gaminius klientams ar montuotojams, būtina, kad prekiautojai užtikrintų, kad jų klientai, įskaitant potencialius klientus, galėtų veiksmingai susipažinti su informacija, kurios reikalaujama pagal šį reglamentą, taip pat nuotolinės prekybos atveju. Visų pirma šiuo reglamentu turėtų būti reikalaujama, kad prekiautojai užtikrintų, kad skaitmeninis gaminio pasas būtų prieinamas jų klientams, įskaitant potencialius klientus, ir kad etiketės būtų aiškiai rodomos laikantis taikytinų reikalavimų. Prekiautojai turėtų laikytis šio įpareigojimo kiekvieną kartą, kai gaminį parduoda, siūlo išsinuomoti arba įsigyti išsimokėtinai;

(68)

siekiant sudaryti palankesnes sąlygas rinktis tvaresnius gaminius, etiketės, kai jų reikalaujama, turėtų būti pateikiamos aiškiai matomu ir atpažįstamu būdu. Jas klientai, įskaitant potencialius klientus, turėtų atpažinti kaip priklausančias atitinkamam gaminiui, neprivalėdami etiketėse perskaityti prekės ženklo pavadinimo ir modelio numerio. Etiketės turėtų atkreipti klientų dėmesį į rodomus gaminius. Siekiant užtikrinti, kad etiketės būtų prieinamos klientams svarstant, ar pirkti, tiek prekiautojas, tiek atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas turėtų rodyti etiketes reklamuodami gaminį, taip pat nuotolinės prekybos, įskaitant prekybą internetu, atvejais;

(69)

importuotojai arba platintojai, kurie pateikia rinkai gaminį, kuriam taikomas pagal šį reglamentą priimtas deleguotasis aktas, naudodami savo pavadinimą ar prekių ženklą arba kurie, prieš pradedant gaminį naudoti, pakeičia tokį gaminį taip, kad galėtų pasikeisti jo atitiktis šiam reglamentui arba atitinkamam deleguotajam aktui, turėtų būti laikomas gamintoju ir turėtų prisiimti gamintojo pareigas;

(70)

elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį tiekimo grandinėje, nes per jas ekonominės veiklos vykdytojai gali pasiekti daug klientų. Atsižvelgiant į elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų, kaip tarpininkų tarp ekonominės veiklos vykdytojų ir klientų parduodant gaminius, elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų prisiimti atsakomybę už ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančių gaminių pardavimą ir bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB (43) nustatoma bendra elektroninės prekybos sistema ir tam tikros interneto platformų pareigos. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2065 (44) reglamentuojama internetinių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybė ir atskaitomybė dėl neteisėto turinio, įskaitant ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančius gaminius. Remiantis šia bendra sistema, reikėtų nustatyti konkrečius reikalavimus, kad būtų veiksmingai sprendžiama reikalavimų neatitinkančių gaminių pardavimo internetu problema;

(71)

labai svarbu, kad elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai glaudžiai bendradarbiautų su rinkos priežiūros institucijomis. Pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1020 (45) 7 straipsnio 2 dalį, informacinės visuomenės paslaugų teikėjams nustatyta pareiga bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis dėl gaminių, kuriems taikomas tas reglamentas, įskaitant gaminius, kuriems pagal šį reglamentą nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai. Šiuo tikslu turėtų būti taikomos Reglamento (ES) 2022/2065 IV skyriuje nustatytos bendrosios pareigos, visų pirma Reglamento (ES) 2022/2065 31 straipsnyje nustatyta elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjų pareiga, susijusi su numatytosios atitikties užtikrinimu. Reglamento (ES) 2022/2065 31 straipsnio 3 dalies tikslais elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai turėtų, inter alia, naudotis Reglamente (ES) 2019/1020 nurodytos informacinės ir komunikacijos sistemos viešojoje naudotojo sąsajoje esančia informacija. Elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai taip pat turėtų bendradarbiauti su rinkos priežiūros institucijomis siekiant kovoti su neteisėtu turiniu, susijusiu su reikalavimų neatitinkančiais gaminiais. Tokio bendradarbiavimo veiksmai turėtų apimti reguliarų ir struktūrizuotą keitimąsi informacija apie veiksmus, kurių ėmėsi elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai, įskaitant gaminių pasiūlymų pašalinimą. Elektroninių prekyviečių paslaugų teikėjai taip pat turėtų suteikti prieigą prie savo sąsajų, kad padėtų rinkos priežiūros institucijoms nustatyti internetu parduodamus reikalavimų neatitinkančius gaminius. Be to, gali būti, kad rinkos priežiūros institucijoms taip pat gali reikėti perimti duomenis iš elektroninių prekyviečių;

(72)

Reglamento (ES) 2019/1020 14 straipsniu rinkos priežiūros institucijoms suteikiami įgaliojimai, kai nėra kitų veiksmingų priemonių, kuriomis būtų galima pašalinti rimtą pavojų, reikalauti iš elektroninės sąsajos pašalinti turinį, kuriame nurodyti reikalavimų neatitinkantys gaminiai. Tuo reglamentu rinkos priežiūros institucijoms suteikti įgaliojimai turėtų būti taikomi ir šio reglamento atveju. Tačiau, siekiant užtikrinti veiksmingą rinkos priežiūrą pagal šį reglamentą ir išvengti reikalavimų neatitinkančių gaminių Sąjungos rinkoje, tie įgaliojimai turėtų būti taikomi visais atvejais, kai tai būtina ir proporcinga, be kita ko, kai gaminiai kelia ne didelį pavojų. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Reglamento (ES) 2022/2065 9 straipsnį;

(73)

gaminio atsekamumo visoje tiekimo grandinėje užtikrinimas palengvina rinkos priežiūros institucijų užduotį atsekti ekonominės veiklos vykdytojus, kurie pateikė arba tiekė rinkai reikalavimų neatitinkančius gaminius. Todėl iš ekonominės veiklos vykdytojų turėtų būti reikalaujama tam tikrą laikotarpį saugoti informaciją apie savo sandorius;

(74)

siekiant paspartinti ir palengvinti rinkai pateiktų gaminių atitikties tikrinimą, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimu, kad ekonominės veiklos vykdytojai prireikus nacionalinėms kompetentingoms institucijoms ir Komisijai skaitmeniniu būdu pateiktų konkrečias techninių dokumentų dalis. Tai suteiktų nacionalinėms kompetentingoms institucijoms galimybę neprašant susipažinti su šia informacija, kartu toliau užtikrinant komercinių paslapčių ir intelektinės nuosavybės teisių apsaugą. Galimos tokios informacijos pateikimo skaitmeniniu būdu priemonės iš esmės turėtų apimti skaitmeninį gaminio pasą arba tokia informacija turėtų būti įtraukta į Reglamente (ES) 2017/1369 nurodytos gaminių duomenų bazės atitikties dalį ar paskelbta ekonominės veiklos vykdytojo interneto svetainėje. Tokia pareiga neturėtų panaikinti nacionalinių kompetentingų institucijų teisės paprašius susipažinti su kitomis techninių dokumentų dalimis;

(75)

siekiant sudaryti sąlygas geriau įvertinti atitinkamų gaminių galimybę skverbtis į rinką, geriau pagrįsti tyrimus, kuriais remiamasi rengiant arba atnaujinant ekologinio projektavimo reikalavimus ir darbo planus, ir padėti nustatyti konkrečių gaminių grupių rinkos dalį, kad būtų paspartintas ekologinio projektavimo reikalavimų formulavimas arba peržiūra, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, pagal kurias reikalaujama rinkti tinkamus ir patikimus duomenis apie gaminių pardavimą, sudarant sąlygas Komisijai arba jos vardu rinkti tokius duomenis tiesiogiai iš gamintojų ar mažmenininkų. Priimdama stebėsenos ir ataskaitų teikimo taisykles, Komisija turėtų atsižvelgti į poreikį kuo labiau padidinti turimų duomenų apie skverbimąsi į rinką kiekį ir į poreikį kuo labiau sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams, o ypač MVĮ, tenkančią administracinę naštą;

(76)

siekiant patobulinti būsimus ekologinio projektavimo reikalavimus ir padidinti galutinių naudotojų pasitikėjimą nustatant ir koreguojant nuokrypius tarp suvartojamos energijos ir kitų veiksmingumo parametrų, kai jie matuojami bandymo sąlygomis ir faktiškai veikiant, Komisijai turėtų būti suteikta galimybė susipažinti su ne asmens duomenimis apie naudojamų gaminių faktiškai suvartojamą energiją ir, kai aktualu, su kitais veiksmingumo parametrais. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimu, kad atskiri gaminiai, panašiai kaip kelių transporto priemonės, registruotų savo suvartojamos energijos kiekį ir kitus atitinkamus veiksmingumo parametrus ir parodytų susijusius duomenis galutiniam naudotojui. Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus dėl prie interneto prijungtų gaminių, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimu ekonominės veiklos vykdytojams nuotoliniu būdu rinkti tokius ne asmens duomenis apie naudojimą ir juos pateikti Komisijai, nes labai svarbu nustatyti, kiek gaminiai yra veiksmingi, ir informuoti visuomenę. Jei gaminių naudojimo veiksmingumas taip pat labai priklauso nuo klimato ar geografinių sąlygų, bendra klimato ar geografinė informacija taip pat turėtų būti renkama ir pateikiama taip, kad nebūtų galima nustatyti konkrečios atskirų prietaisų buvimo vietos. Turėtų būti gautas aiškus galutinių naudotojų sutikimas, kad būtų renkama informacija, kuria, jų nuomone, tikslinga dalytis. Neturėtų būti leidžiama rinkti informacijos apie prietaisų elgseną tokiomis aplinkybėmis, kai asmuo gali pagrįstai tikėtis, kad nevykdomas stebėjimas ar registravimas arba informacijos rinkimas, kai ta informacija suteiktų galimybę arba galėtų padėti nustatyti asmenų tapatybę arba daryti išvadą apie jų elgseną;

(77)

siekiant padėti palengvinti atitikties ekologinio projektavimo reikalavimams tikrinimą, be kita ko, palengvinti atitikties vertinimą ir rinkos priežiūrą, Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai reikalauti, kai tai tinkamai pagrįsta, kad tiekimo grandinės dalyviai nemokamai pateiktų informaciją apie savo prekes (pavyzdžiui, naudojamų medžiagų kiekį ir rūšį ar cheminę sudėtį) arba naudojamą gamybos procesą, arba informaciją apie savo paslaugų teikimo sąlygas. Be to, gamintojai turėtų turėti prieigą prie dokumentų, susijusių su tokia informacija, arba prie faktinių tiekimo grandinės dalyvių įrenginių, kad jie galėtų tiesiogiai patys susipažinti su reikiama informacija, jei tiekimo grandinės dalyviai prašomos informacijos per pagrįstą laikotarpį nepateikia. Komisijai taip pat turėtų būti suteikti įgaliojimai suteikti notifikuotosioms įstaigoms ir nacionalinėms institucijoms galimybę patikrinti, ar informacija, susijusi su tiekimo grandinės dalyvių veikla, tiksli;

(78)

siekiant užtikrinti veiksmingą ir suderintą šiuo reglamentu nustatytų ekologinio projektavimo reikalavimų taikymą, be kita ko, dėl tokių aspektų kaip energijos naudojimas ar efektyvumas, patvarumas ir patikimumas bei perdirbtų medžiagų kiekis, atitiktis tiems reikalavimams turėtų būti vertinama taikant patikimus, tikslius ir atkuriamus metodus, atsižvelgiant į visuotinai pripažintus pažangiausius metodus. Deleguotieji aktai, kuriais nustatomi gaminių ekologinio projektavimo reikalavimai, iš esmės turėtų apimti bandymų, matavimų ar skaičiavimų, reikalingų atitikčiai nustatyti arba patikrinti, specifikacijas. Be to, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas reikalavimu naudoti skaitmenines priemones, atitinkančias taikytinus apskaičiavimo reikalavimus, kad būtų užtikrintas suderintas jų taikymas;

(79)

siekiant užtikrinti, kad ekologinio projektavimo reikalavimais būtų pasiektas numatytas poveikis, šiame reglamente turėtų būti nustatytos išsamios ir visa apimančios nuostatos, kurios yra taikytinos visiems gaminiams, kuriems taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai, ir kuriomis yra uždraudžiama tokius reikalavimus apeiti. Todėl turėtų būti draudžiama bet kokia praktika, dėl kurios atliekant atitikties bandymus arba per trumpą laikotarpį nuo gaminio naudojimo pradžios gaminio veiksmingumas nepagrįstai pasikeičia taip, kad deklaruojamas gaminio veiksmingumas neatitinka naudojamo gaminio faktinio veiksmingumo;

(80)

kai tinkama, deleguotuosiuose aktuose, kuriais nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, gali būti daroma nuoroda į standartų naudojimą atitikčiai nustatyti arba patikrinti. Siekiant užtikrinti, kad nebūtų kliūčių prekybai vidaus rinkoje, tokie standartai turėtų būti suderinti Sąjungos lygmeniu. Priėmus nuorodą į tokius standartus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 1025/2012 (46) ir paskelbus ją Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, tokius standartus atitinkantys gaminiai, kuriems pagal šį reglamentą buvo priimti ekologinio projektavimo reikalavimai, turėtų būti laikomi atitinkančiais tuos reikalavimus tiek, kiek jiems taikomi atitinkami darnieji standartai. Panašiai turėtų būti laikoma, kad darniuosius standartus atitinkantys bandymo, matavimo ar skaičiavimo metodai atitinka reikalavimus atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose, kuriais nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, nustatytus bandymų, matavimo ir skaičiavimo metodus tiek, kiek jiems taikomi atitinkami darnieji standartai;

(81)

dabartinė Sąjungos standartizacijos sistema, kuri yra grindžiama naujojo požiūrio principais, išdėstytais 1985 m. gegužės 7 d. Tarybos rezoliucijoje dėl naujojo požiūrio į techninį derinimą ir standartus (47) ir Reglamentu (ES) Nr. 1025/2012, yra numatytoji standartų, kuriuose numatoma atitikties atitinkamiems šiame reglamente nustatytiems atitinkamiems reikalavimams prezumpcija, rengimo sistema. Nesant atitinkamų nuorodų į darniuosius standartus, Komisija turėtų galėti priimti įgyvendinimo aktus, kuriais būtų nustatomos bendros specifikacijos, kaip išimtinis atsarginis sprendimas, sudarantis palankesnes sąlygas gamintojo atitikčiai ekologinio projektavimo reikalavimams, pavyzdžiui, jei standartizacijos procesas sustojo dėl to, kad trūksta bendro sutarimo tarp suinteresuotųjų subjektų, arba kai vėluojama parengti darnųjį standartą ir neįmanoma laikytis nustatyto termino. Toks vėlavimas galėtų būti, pavyzdžiui, kai nepasiekiama reikiama kokybė. Be to, šiuo sprendimu turėtų būti galima pasinaudoti tais atvejais, kai Komisija apribojo arba panaikino nuorodas į atitinkamus darniuosius standartus pagal Reglamentą (ES) Nr. 1025/2012. Dėl atitikties bendrosioms specifikacijoms taip pat turėtų būti daroma atitikties prielaida. Siekdama užtikrinti veiksmingumą, Komisija turėtų į bendrųjų specifikacijų, apimančių pagal šį reglamentą priimtus ekologinio projektavimo reikalavimus, nustatymo procesą įtraukti atitinkamus suinteresuotuosius subjektus;

(82)

kad ekonominės veiklos vykdytojai galėtų įrodyti, o kompetentingos institucijos galėtų patikrinti, ar rinkai tiekiami gaminiai atitinka pagal šį reglamentą priimtus ekologinio projektavimo reikalavimus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis, kuriomis nustatomos atitikties vertinimo procedūros, kurios yra tinkamos ir proporcingos atitinkamo gaminio pobūdžiui bei reguliuojamiems gaminio parametrams. Siekiant užtikrinti suderinamumą su kita Sąjungos teise, atitikties vertinimo procedūros turėtų būti pasirenkamos iš gamybos vidaus kontrolės modulio, įtraukto į šį reglamentą, ir modulių, įtrauktų į Europos Parlamento ir Tarybos sprendimą Nr. 768/2008/EB (48), kurie gali būti nuo mažiausiai griežtų iki griežčiausių. Siekdama toliau užtikrinti, kad taikomas modulis būtų tinkamas ir proporcingas atitinkamo gaminio pobūdžiui ir reguliuojamiems gaminio parametrams, Komisija prireikus turėtų pasirinktą modulį atitinkamai pritaikyti;

(83)

gamintojai turėtų parengti ES atitikties deklaraciją, kad suteiktų informacijos apie gaminių atitiktį šiam reglamentui. Iš gamintojų taip pat gali būti reikalaujama rengti ES atitikties deklaraciją ir pagal kitą Sąjungos teisę. Siekiant užtikrinti efektyvią prieigą prie informacijos rinkos priežiūros tikslais, turėtų būti parengta viena ES atitikties deklaracija visos Sąjungos teisės atžvilgiu. Siekiant sumažinti administracinę naštą ekonominės veiklos vykdytojams, turėtų būti įmanoma, kad ta viena ES atitikties deklaracija būtų byla, sudaryta iš atitinkamų atskirų ES atitikties deklaracijų;

(84)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 765/2008 (49) nustatytos atitikties vertinimo įstaigų akreditavimo taisyklės ir bendrieji ženklinimo CE ženklu principai bei jo ryšys su kitais ženklais. Tas reglamentas turėtų būti taikomas gaminiams, patenkantiems į šio reglamento taikymo sritį, siekiant užtikrinti, kad gaminiai, kuriems taikomas laisvo prekių judėjimo Sąjungoje principas, atitiktų reikalavimus, kuriais užtikrinama viešųjų interesų, kaip antai žmonių sveikatos, saugos ir aplinkos, aukšto lygio apsauga. Jei tam tikram gaminiui buvo priimti ekologinio projektavimo reikalavimai, CE ženklas turėtų nurodyti, ar gaminys atitinka šį reglamentą ir pagal jį priimtus ekologinio projektavimo reikalavimus tiek, kiek jie susiję su tuo gaminiu. Atsižvelgiant į tai, kad šiame reglamente numatyta nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimus dideliam gaminių asortimentui, deleguotuosiuose aktuose, kuriais nustatomi tie reikalavimai, turėtų būti išdėstytos atitikties ženklinimo taisyklės, susijusios su ekologinio projektavimo reikalavimais, siekiant užtikrinti suderinamumą su Sąjungos teisės reikalavimais, taikomais gaminiams, kuriems taikomas šis reglamentas, išvengti painiavos su kitais ženklais ir kuo labiau sumažinti ekonominės veiklos vykdytojams tenkančią administracinę naštą;

(85)

pagal kai kuriuos Sprendime Nr. 768/2008/EB nustatytus atitikties vertinimo modulius reikalaujama, kad dalyvautų atitikties vertinimo įstaigos. Siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, valstybių narių valdžios institucijos turėtų Komisijai pateikti notifikavimo pranešimą apie tas įstaigas;

(86)

siekiant užtikrinti nuoseklų atitikties vertinimo atlikimo kokybės lygį, reikia nustatyti reikalavimus notifikuojančiosioms institucijoms, dalyvaujančioms vertinant ir skelbiant notifikuotąsias įstaigas ir vykdant jų stebėseną. Visų pirma valstybės narės turėtų užtikrinti, kad notifikuojančioji institucija vykdydama savo veiklą būtų objektyvi ir nešališka. Be to, notifikuojančiosioms institucijoms turėtų būti privaloma saugoti jų gaunamos informacijos konfidencialumą, tačiau tam, kad būtų užtikrintas atitikties vertinimo nuoseklumas, jos turėtų galėti keistis informacija apie notifikuotąsias įstaigas su nacionalinėmis institucijomis, kitų valstybių narių notifikuojančiosiomis institucijomis ir Komisija. Kad būtų veiksmingai nustatyta ir stebima paraišką teikiančių įstaigų kompetencija ir nepriklausomumas, notifikuojančiosios institucijos, neatsižvelgdamos į patronuojančiųjų ar seserinių įmonių kredencialus, turėtų vertinti tik konkretų teisės subjektą, kuris kreipėsi dėl notifikavimo. Dėl tos pačios priežasties notifikuojančiosios institucijos turėtų įvertinti, ar paraišką teikiančios įstaigos atitinka visus susijusius reikalavimus, ir atlikti atitikties vertinimo užduotis, remdamosi darniaisiais standartais dėl reikalavimų ir užduočių, kuriuos apima tie standartai;

(87)

atsižvelgiant į jų pagrindinį vaidmenį užtikrinant atitikties vertinimų, susijusių su ekologinio projektavimo reikalavimais, patikimumą, labai svarbu, kad notifikuojančiosios institucijos turėtų pakankamai kompetentingų darbuotojų ir turėtų pakankamą finansavimą, kad galėtų tinkamai atlikti savo užduotis;

(88)

itin svarbu, kad visos notifikuotosios įstaigos atliktų savo funkcijas tuo pačiu lygiu, vienodomis konkurencijos sąlygomis ir savarankiškai. Todėl atitikties vertinimo įstaigoms, norinčioms įgyti notifikuotosios įstaigos statusą, kad jos galėtų vykdyti atitikties vertinimo veiklą, turėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai. Kad būtų išlaikyta notifikuotosios įstaigos kompetencija, tie reikalavimai turėtų būti taikomi toliau. Siekiant užtikrinti notifikuotosios įstaigos savarankiškumą, turėtų būti reikalaujama, kad notifikuotoji įstaiga ir jos darbuotojai išlaikytų nepriklausomumą nuo ekonominės veiklos vykdytojų gaminių, dėl kurių ji yra notifikuota, vertės grandinėje ir nuo kitų įmonių, įskaitant verslo asociacijas, patronuojančiąsias ir seserines įmones, patronuojamąsias įmones ir subrangovus;

(89)

jei atitikties vertinimo įstaiga įrodo atitiktį darniuosiuose standartuose nustatytiems kriterijams, turėtų būti laikoma, kad ji atitinka šiame reglamente nustatytus atitinkamus reikalavimus;

(90)

atitikties vertinimo įstaigos dalį su atitikties vertinimu susijusios savo veiklos dažnai paveda vykdyti subrangovams arba patronuojamajai įmonei. Siekiant užtikrinti, kad Sąjungos rinkai pateikti gaminiai atitiktų ekologinio projektavimo reikalavimus, atitikties vertinimo subrangovai ir patronuojamosios įmonės turėtų atitikti tuos pačius atitikties vertinimo užduočių atlikimo pagal šį reglamentą reikalavimus kaip notifikuotosios įstaigos. Siekdamos užtikrinti, kad taip ir būtų, atitinkamos notifikuotosios įstaigos nustato savo subrangovų arba patronuojamųjų įmonių kompetencijos, veiklos ir veiklos rezultatų nuolatinio stebėjimo procedūras, pavyzdžiui, taikydamos kvalifikacijų matricą;

(91)

kad notifikuojančiosios institucijos galėtų veiksmingai nustatyti ir stebėti paraiškas teikiančių įstaigų kompetenciją ir nepriklausomumą, notifikuotosios įstaigos turėtų būti ir išlikti savarankiškos. Todėl tam tikrą veiklą ir sprendimų priėmimo procesus, susijusius tiek su gaminių atitikties vertinimu, tiek su kita notifikuotosios įstaigos vidaus veikla, turėtų vykdyti tik pati notifikuotoji įstaiga;

(92)

kad būtų lengviau vykdyti paraiškas teikiančių įstaigų kompetencijos ir nepriklausomumo nustatymo ir stebėsenos procesą, paraiškas teikiančios įstaigos turėtų pateikti aprašymą (pavyzdžiui, kvalifikacijų matricos forma), kaip atitinkamas personalas ir to personalo statusas bei užduotys atitinka atitikties vertinimą ir užduotis, kurių atžvilgiu tos įstaigos ketina įgyti notifikuotosios įstaigos statusą, kad notifikuojančioji institucija galėtų veiksmingiau įvertinti aprūpinimo darbuotojais pakankamumą ir nuolatinį notifikuotųjų įstaigų savarankiškumą. Notifikuotosios įstaigos turėtų užtikrinti darbuotojų, atliekančių įvairias atitikties vertinimo užduotis, rotaciją;

(93)

kadangi valstybėje narėje notifikuotųjų įstaigų teikiamos paslaugos gali būti dėl gaminių, tiekiamų rinkai visoje Sąjungoje, tikslinga suteikti kitoms valstybėms narėms ir Komisijai galimybę pareikšti prieštaravimą dėl notifikuotosios įstaigos;

(94)

siekiant palengvinti ir paspartinti atitikties vertinimo procedūrą ir užtikrinti vienodas sąlygas ekonominės veiklos vykdytojams, labai svarbu, kad notifikuotosios įstaigos atitikties vertinimo procedūras taikytų nuosekliai ir nesukurdamos nereikalingos naštos ekonominės veiklos vykdytojams;

(95)

prieš priimant galutinį sprendimą, ar galima išduoti gaminio atitikties sertifikatą, ekonominės veiklos vykdytojui, norinčiam pateikti tą gaminį rinkai, papildyti atitinkamus dokumentus turėtų būti leidžiama tik vieną kartą. Šis apribojimas būtinas siekiant užtikrinti, kad notifikuotosios įstaigos negalėtų padėti gamintojams atlikinėti pakeitimus, kol bus pasiekta atitiktis, nes tai reikštų, kad teikiama paslauga yra panaši į konsultavimo paslaugą ir praktiškai galėtų susilpninti notifikuotųjų įstaigų užduočių pobūdį, susijusį su viešuoju interesu. Atitinkamais atvejais notifikuotosios įstaigos taip pat turėtų turėti galimybę apriboti, sustabdyti arba panaikinti visus sertifikatus ar patvirtinimo sprendimus;

(96)

kad būtų lengviau nustatyti ir išspręsti notifikuotųjų įstaigų, gamintojų ar gaminių neatitikties atvejus, notifikuotosios įstaigos turėtų iniciatyviai perduoti turimą atitinkamą informaciją notifikuojančiosioms institucijoms arba rinkos priežiūros institucijoms;

(97)

labai svarbu užtikrinti, kad notifikuotosios įstaigos ir rinkos priežiūros institucijos, be kita ko, iš kitų valstybių narių, veiksmingai keistųsi informacija. Tuo tikslu notifikuojančiosios institucijos ir notifikuotosios įstaigos turėtų užtikrinti tolesnius veiksmus, susijusius su rinkos priežiūros institucijų prašymais pateikti informaciją;

(98)

Komisija turėtų sudaryti sąlygas tinkamam notifikuotųjų įstaigų veiklos koordinavimui ir tarpusavio bendradarbiavimui. Siekiant užtikrinti suderintą ekologinio projektavimo reikalavimų taikymą, notifikuotosios įstaigos turėtų aptarti ir koordinuoti galimų skirtumų temas. Šiame procese jos turėtų atsižvelgti į visas Europos standartizacijos institucijų kompetentingų techninių komitetų parengtas gaires ir rekomendacijas;

(99)

siekiant paskatinti vartotojus rinktis tvarius sprendimus, visų pirma tais atvejais, kai tvariausi gaminiai nėra pakankamai įperkami, galėtų būti numatyti tokie mechanizmai kaip ekologiniai čekiai ir ekologiniai mokesčiai. Kai valstybės narės nusprendžia pasinaudoti paskatomis, kad atlygintų už geriausių rezultatų gaminius, tos paskatos turėtų būti nukreiptos į dvi aukščiausias užpildytas veiksmingumo klases, kurios buvo nustatytos pagal šį reglamentą priimtais deleguotaisiais aktais, nebūtinai imant bendrai tuo atveju, kai veiksmingumo klasės nustatytos pagal daugiau nei vieną parametrą. Su energija susijusiems gaminiams, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2017/1369, arba padangoms, kurioms taikomi ženklinimo reikalavimai, susiję su degalų naudojimo efektyvumu ir kitais parametrais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2020/740 (50), vietoj šiame reglamente nustatytų kriterijų turėtų būti taikomi pagal tuos du teisės aktus nustatyti kriterijai. Tačiau valstybės narės neturėtų galėti uždrausti pateikti gaminį rinkai dėl jo veiksmingumo klasės. Valstybių narių paskatų nustatymas neturėtų daryti poveikio Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių taikymui;

(100)

viešieji pirkimai sudaro 14 % Sąjungos bendrojo vidaus produkto. Siekiant prisidėti prie tikslo užtikrinti poveikio klimatui neutralumą, gerinti energijos ir išteklių naudojimo efektyvumą ir pereiti prie žiedinės ekonomikos, kuri apsaugotų visuomenės sveikatą ir biologinę įvairovę, užtikrinant, kad būtų pakankama aplinkos atžvilgiu tvaresnių produktų paklausa, perkančiosios organizacijos ir subjektai turėtų, kai tinkama, suderinti savo viešuosius pirkimus su konkrečiais žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimais. Palyginti su savanorišku požiūriu, privalomais žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimais bus užtikrinta, kad būtų kuo labiau padidintas viešųjų išlaidų svertas siekiant paskatinti veiksmingesnių gaminių paklausą. Svarbu, kad valstybės narės teiktų pagalbą nacionalinėms perkančiosioms organizacijoms, kad jos galėtų kelti darbuotojų, atsakingų už žaliuosius viešuosius pirkimus, kvalifikaciją ir juos perkvalifikuoti. Tie žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai turėtų būti minimalieji reikalavimai, t. y. perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų galėti nustatyti papildomus ir griežtesnius reikalavimus. Tie reikalavimai turėtų būti skaidrūs, objektyvūs ir nediskriminaciniai. Perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų vykdyti viešųjų pirkimų procedūrą laikydamiesi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2014/24/ES (51) ir 2014/25/ES (52) ir taikytinų sektorių teisės aktų, taip pat Sąjungos tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Sutartį dėl viešųjų pirkimų ir kitus Sąjungai privalomus tarptautinius susitarimus. Šie reikalavimai nedaro poveikio perkančiųjų organizacijų ir perkančiųjų subjektų galimybei remtis nukrypti leidžiančiomis nuostatomis ar išimtimis, susijusiomis su viešosiomis sutartimis, nustatytomis Sąjungos teisėje, visų pirma direktyvose 2014/24/ES ir 2014/25/ES. Konkrečioms gaminių grupėms nustatytų reikalavimų turėtų būti laikomasi ne tik tiesiogiai perkant tuos gaminius pagal prekių viešojo pirkimo sutartis, bet ir pagal darbų viešojo pirkimo sutartis ar paslaugų viešojo pirkimo sutartis, kai tie gaminiai bus naudojami veiklai, kuri yra tų sutarčių dalykas. Tie reikalavimai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į gaminių aspektus, aptariamus deleguotajame akte, kuriuo reglamentuojami atitinkami gaminiai. Kaip tų reikalavimų dalį Komisija galėtų nustatyti minimalias privalomas technines specifikacijas, pagal kurias būtų reikalaujama, kad gaminiai atitiktų geriausius įmanomus veiksmingumo lygius, kaip nustatyta atitinkamuose deleguotuosiuose aktuose, įskaitant, kai įmanoma, dvi aukščiausias veiksmingumo klases ar balus. Todėl, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai privalėtų reikalauti, kad konkurso dalyvių gaminiai atitiktų konkrečius anglies dioksido pėdsako reikalavimus. Laikantis viešųjų pirkimų sistemos, nustatant tas minimalias privalomas technines specifikacijas turėtų būti vengiama dirbtinai riboti konkurenciją ir turėtų būti vengiama sudaryti geresnes sąlygas konkrečiam ekonominės veiklos vykdytojui. Komisija taip pat galėtų nustatyti minimalius privalomus sutarties skyrimo kriterijus, įskaitant 15–30 % konkretaus lyginamojo svorio skyrimą tiems kriterijams, siekiant užtikrinti, kad jie galėtų daryti didelę įtaką renkantis gaminius, kurie yra aplinkos atžvilgiu tvariausi. Todėl, pavyzdžiui, perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams būtų privaloma užtikrinti, kad perdirbtųjų medžiagų daliai atitinkamuose gaminiuose būtų skiriamas mažiausiai 20-30 % lyginamasis svoris. Taigi, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai per konkrečią skyrimo procedūrą turėtų galimybę perdirbtųjų medžiagų daliai priskirti didesnį nei 30 %, bet ne mažesnį kaip 20 % lyginamąjį svorį. Pirmenybė turėtų būti teikiama sutarties skyrimo kriterijams, o ne techninėms specifikacijoms, kai esama neaiškumų dėl veiksmingiausių produktų prieinamumo ar kainos Sąjungos rinkoje. Komisija taip pat galėtų nustatyti sutarties vykdymo sąlygas ir tikslus, pagal kuriuos, pavyzdžiui, perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai turėtų skirti bent 50 % savo metinio tam tikrų gaminių pirkimo apimties tiems gaminiams, kuriuose esama daugiau kaip 70 % perdirbamųjų medžiagų. Dėl to valstybės narės vis dar galėtų nustatyti aukštesnius šių gaminių viešųjų pirkimų tikslus. Rengdama įgyvendinimo aktus ir visų pirma nagrinėdama ekonominį pagrįstumą perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, Komisija turėtų atsižvelgti į geriausius įmanomus rinkoje esančius ekologiškus gaminius ir sprendimus, reikalavimų poveikį konkurencijai ir į tai, kad skirtingos perkančiosios organizacijos ir perkantieji subjektai skirtingose valstybėse narėse gali turėti skirtingus biudžeto pajėgumus ar kitus apribojimus, pavyzdžiui, klimato sąlygų ar tinklų infrastruktūros atžvilgiu;

(101)

valstybėms narėms neturėtų būti užkertamas kelias nustatyti arba toliau taikyti nacionalines priemones dėl žaliųjų viešųjų pirkimų, kiek tai susiję su gaminių grupėmis, kurioms viešųjų pirkimų reikalavimai pagal šį reglamentą dar nebuvo nustatyti, arba neturėtų būti užkertamas kelias nustatyti griežtesnius nacionalinius reikalavimus dėl gaminių, patenkančių į įgyvendinimo aktų, kuriais nustatomi žaliųjų viešųjų pirkimų reikalavimai, taikymo sritį, jei tokios priemonės ir reikalavimai atitinka Sąjungos teisę;

(102)

veiksmingas ekologinio projektavimo reikalavimų vykdymo užtikrinimas yra labai svarbus siekiant užtikrinti vienodą konkurenciją Sąjungos rinkoje ir užtikrinti, kad būtų pasiekta numatoma šio reglamento nauda ir indėlis siekiant Sąjungos klimato, energetikos ir žiediškumo tikslų. Todėl Reglamentas (ES) 2019/1020, kuriuo nustatoma į Sąjungos rinką patenkančių gaminių rinkos priežiūros ir kontrolės horizontalioji sistema, turėtų būti taikomas gaminiams, kuriems pagal šį reglamentą nustatyti ekologinio projektavimo reikalavimai, jei šiame reglamente nėra konkrečių nuostatų, kuriomis būtų siekiama to paties tikslo, pobūdžio ar poveikio. Be to, siekiant sumažinti probleminį gaminių, kuriems taikomos pagal Direktyvą 2009/125/EB priimtos įgyvendinimo priemonės, neatitikties lygį bei veiksmingiau užkirsti kelią būsimų ekologinio projektavimo reikalavimų nesilaikymui ir atsižvelgiant į platesnę šio reglamento taikymo sritį ir didesnius užmojus, palyginti su Direktyva 2009/125/EB, į šį reglamentą turėtų būti įtrauktos konkrečios papildomos taisyklės, kurios papildytų Reglamentu (ES) 2019/1020 sukurtą sistemą. Tomis taisyklėmis turėtų būti siekiama toliau stiprinti valstybių narių pastangų planavimą, koordinavimą ir rėmimą ir turėtų būti numatytos papildomos priemonės Komisijai, siekiant padėti užtikrinti, kad rinkos priežiūros institucijos imtųsi pakankamų veiksmų, kad būtų išvengta ekologinio projektavimo reikalavimų nesilaikymo;

(103)

be rinkos priežiūros institucijų, muitinėms taip pat tenka svarbus vaidmuo užtikrinant šio reglamento vykdymą importuojamų prekių atžvilgiu ir tuo tikslu jos gali remtis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 515/97 (53);

(104)

siekdamos užtikrinti, kad būtų deramu mastu atliekamos tinkamos su ekologinio projektavimo reikalavimais susijusios patikros, valstybės narės nacionalinėje rinkos priežiūros strategijoje, numatytoje Reglamento (ES) 2019/1020 13 straipsnyje, turėtų parengti specialų skyrių, kuriame būtų išvardyti gaminiai arba reikalavimai, kuriuos jos nustatė kaip rinkos priežiūros prioritetus pagal šį reglamentą, ir veiksmai, kurių planuojama imtis siekiant sumažinti arba pašalinti atitinkamų gaminių neatitiktį atitinkamiems ekologinio projektavimo reikalavimams;

(105)

rinkos priežiūros prioritetai pagal šį reglamentą turėtų būti nustatyti remiantis objektyviais kriterijais, pavyzdžiui, pastebėtos neatitikties lygiu arba neatitikties poveikiu aplinkai. Su šiais prioritetais susijusi planuojama veikla turėtų būti proporcinga faktams, kuriais remiantis nustatomi prioritetai;

(106)

remdamasi duomenimis, įvestais į informacinę ir ryšių sistemą, nurodytą Reglamente (ES) 2019/1020, Komisija turėtų parengti ataskaitą, kurioje būtų pateikta informacija apie atliktų patikrų pobūdį ir skaičių, apie nustatytą neatitikties lygį ir sankcijų, taikytų dėl ekologinio projektavimo reikalavimų nesilaikymo per ketverius praėjusius kalendorinius metus, pobūdį ir griežtumą. Ataskaitoje turėtų būti pateiktas valstybių narių veiklos palyginimas su planuojama veikla ir rinkos priežiūros institucijų orientaciniais lyginamaisiais rodikliais ir prioritetų sąrašu. Svarstydama galimybę priimti įgyvendinimo aktus pagal Reglamento (ES) 2019/1020 11 straipsnio 4 dalį, Komisija turėtų atsižvelgti į rezultatus ataskaitų, kurias ji parengė pagal šį reglamentą remdamasi informacija, kurią rinkos priežiūros institucijos įvedė į informacinę ir ryšių sistemą, nurodytą Reglamente (ES) 2019/1020, ir prireikus turėtų įtraukti gaminius ar gaminių grupes, kuriems taikomi pagal šį reglamentą priimti deleguotieji aktai ir kurių atžvilgiu nuolat nustatoma konkreti rizika arba sunkūs pažeidimai, kad būtų užtikrintas aukštas atitikties šiam reglamentui lygis;

(107)

siekiant dar labiau sustiprinti rinkos priežiūros institucijų veiklos koordinavimą, pagal Reglamentą (ES) 2019/1020 įsteigta administracinio bendradarbiavimo grupė (ADCO), siekdama nustatyti gaminius ar reikalavimus, kurie pagal šį reglamentą laikomi rinkos priežiūros prioritetais, ir veiklą, kurią planuojama vykdyti siekiant sumažinti arba pašalinti neatitiktį šiam reglamentui, turėtų reguliariai rengti posėdžius ir nustatyti bendrus rinkos priežiūros prioritetus, į kuriuos reikia atsižvelgti valstybių narių nacionalinėse rinkos priežiūros strategijose, Sąjungos paramos teikimo prioritetus ir pagal šį reglamentą priimtus reikalavimus, kurie yra taikomi ar aiškinami skirtingai taip iškraipant rinką;

(108)

siekdama remti valstybių narių pastangas užtikrinti, kad būtų imtasi pakankamų veiksmų, kad būtų išvengta ekologinio projektavimo reikalavimų nesilaikymo, Komisija, kai tinkama, turėtų pasinaudoti Reglamente (ES) 2019/1020 nustatytomis paramos priemonėmis. Komisija turėtų organizuoti ir, kai tinkama, finansuoti bendrus rinkos priežiūros ir bandymų projektus bendro intereso srityse, bendras investicijas į rinkos priežiūros pajėgumus ir bendras rinkos priežiūros institucijų, muitinių, notifikuojančiųjų institucijų ir notifikuotųjų įstaigų darbuotojų mokymų programas. Be to, Komisija turėtų parengti gaires, kaip prireikus taikyti pagal šį reglamentą priimtus reikalavimus ir užtikrinti jų vykdymą, kad būtų užtikrintas suderintas jų taikymas;

(109)

gaminiai turėtų būti pateikiami rinkai tik tuo atveju, jei jie nekelia pavojaus. Siekiant geriau suderinti ekologinio projektavimo reikalavimus su specifiniu jų pobūdžiu ir užtikrinti, kad rinkos priežiūros pastangos būtų nukreiptos į neatitiktį tokiems reikalavimams, šiame reglamente pavojų keliantis gaminys turėtų būti apibrėžiamas kaip gaminys, kuris dėl to, kad neatitinka ekologinio projektavimo reikalavimo, arba dėl to, kad atsakingas ekonominės veiklos vykdytojas nesilaiko ekologinio projektavimo reikalavimo, galėtų neigiamai paveikti aplinką ar kitus tuo reikalavimu saugomus viešuosius interesus. Tokia konkretesnė apibrėžtis turėtų būti vartojama taikant Reglamento (ES) 2019/1020 19 ir 20 straipsnius;

(110)

turėtų būti nustatyta tvarka, pagal kurią suinteresuotosios šalys būtų informuojamos apie priemones, kurių ketinama imtis dėl pavojų keliančių gaminių. Ji taip pat turėtų teikti galimybę valstybių narių rinkos priežiūros institucijoms, bendradarbiaujant su atitinkamais ekonominės veiklos vykdytojais, ankstyvame etape imtis veiksmų dėl tokių gaminių. Tuo tikslu į Direktyvą 2009/125/EB šiuo metu įtraukta apsaugos sąlyga turėtų būti atnaujinta ir suderinta su apsaugos procedūromis, įtrauktomis į kitus Sąjungos derinamuosius teisės aktus ir Sprendimą Nr. 768/2008/EB;

(111)

rinkos priežiūros institucijos turėtų turėti teisę reikalauti, kad ekonominės veiklos vykdytojai imtųsi taisomųjų veiksmų, remdamiesi išvadomis, kad gaminys neatitinka ekologinio projektavimo reikalavimų arba kad ekonominės veiklos vykdytojas pažeidė gaminių pateikimo ar tiekimo rinkai taisykles arba kitas jam skirtas taisykles;

(112)

priimant deleguotuosius aktus pagal SESV 290 straipsnį ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos vyktų vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (54) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(113)

siekiant užtikrinti vienodas šio reglamento įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai: a) nustatyti skaitmeninių kredencialų išdavimo ir tikrinimo procedūras, kad ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti atitinkami subjektai galėtų susipažinti su skaitmeniniame gaminio pase saugomais duomenimis pagal savo atitinkamas teises; b) nustatyti registro ir ES muitinės vieno langelio sertifikatų mainų sistemos sujungimo įgyvendinimo tvarką, įskaitant unikalaus registracijos identifikatoriaus perdavimą; c) nustatyti bendrus etikečių maketui taikomus reikalavimus; d) priimti ir atnaujinti savireguliavimo priemonių, pripažintų tinkamomis pagal šį reglamentą priimto deleguotojo akto alternatyvomis, sąrašą; e) nustatyti informacijos apie išmestus neparduotus vartojimo gaminius atskleidimo elementus bei formą; f) nustatyti, iš dalies pakeisti arba panaikinti bendras specifikacijas, apimančias ekologinio projektavimo reikalavimus, esminius reikalavimus, taikomus skaitmeniniams gaminio pasams, arba reikalavimus, skirtus bandymo, matavimo ar skaičiavimo metodams; g) nustatyti viešųjų sutarčių skyrimo minimaliuosius reikalavimus dėl gaminių, kuriems taikomi ekologinio projektavimo reikalavimai, pirkimo arba darbų ar paslaugų pirkimo, kai tie gaminiai naudojami veiklai, kuri yra tų sutarčių dalykas, ir h) pagal Sąjungos apsaugos procedūrą nuspręsti, ar nacionalinė priemonė yra pagrįsta. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (55);

(114)

tam, kad padidėtų pasitikėjimas rinkai pateiktais gaminiais, visų pirma kalbant apie gaminių atitiktį ekologinio projektavimo reikalavimams, visuomenė turi būti tikra, kad reikalavimų neatitinkančius gaminius rinkai pateikiantiems ekonominės veiklos vykdytojams bus taikomos sankcijos. Todėl būtina, kad valstybės narės nustatytų sankcijų, taikomų pažeidus šį reglamentą, taisykles ir užtikrintų, kad tos taisyklės būtų įgyvendinamos. Numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios ir turėtų apimti bent baudas ir riboto laikotarpio draudimą dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose. Nedarant poveikio valstybių narių procesinei autonomijai ir kompetentingų institucijų bei teisėjų diskrecijai atskirais atvejais skirti tinkamas sankcijas, turėtų būti nustatyti bendri neišsamūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatomos už šio reglamento pažeidimus taikytinų sankcijų rūšys ir dydžiai, kad būtų lengviau nuosekliau taikyti sankcijas. Tie kriterijai turėtų apimti, inter alia, pažeidimo pobūdį, sunkumą ir trukmę, atsakingu laikomo fizinio ar juridinio asmens finansinę padėtį, kuri nustatoma, pavyzdžiui, pagal bendrą apyvartą arba metines pajamas, ir iš pažeidimo gautą ekonominę naudą ir dėl jo padarytą žalą, jei tą naudą galima nustatyti;

(115)

Komisija turėtų atlikti šio reglamento vertinimą. Remiantis Tarpinstitucinio susitarimo dėl geresnės teisėkūros 22 dalimi, šis vertinimas turėtų būti grindžiamas penkiais kriterijais – veiksmingumu, efektyvumu, aktualumu, nuoseklumu ir pridėtine verte – ir turėtų būti naudojamas kaip pagrindas galimų papildomų priemonių poveikiui įvertinti. Komisija turėtų pateikti Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui šio reglamento įgyvendinimo ir jo poveikio gaminių aplinkosauginiam tvarumui ir vidaus rinkos veikimui ataskaitą. Prireikus kartu su šia ataskaita turėtų būti pateiktas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą;

(116)

tikslinga, kad Komisija įvertintų galimą reikalavimų nustatymo naudą, be kita ko, susijusią su gaminių socialiniais aspektais. Atlikdama vertinimą, Komisija turėtų apsvarstyti, kokiu mastu tie reikalavimai galėtų papildyti Sąjungos teisę dėl neigiamo poveikio žmogaus ir socialinėms teisėms, atsirandančio dėl įmonių veiklos ir gaminių. Todėl Komisija per ketverius metus nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos turėtų atlikti įvertinimą, kokia galima socialinio tvarumo reikalavimų įtraukimo į šio reglamento aprėptį nauda. Komisija Europos Parlamentui, Tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir Regionų komitetui turėtų pateikti įvertinimo ataskaitą. Kai tikslinga, kartu su šia ataskaita turėtų būti pateiktas pasiūlymas dėl teisėkūros procedūra priimamo akto, siekiant iš dalies pakeisti šį reglamentą;

(117)

siekiant palengvinti privačių asmenų atliekamą šio reglamento vykdymo užtikrinimą, vartotojai, patyrę žalą dėl gaminio neatitikties ekologinio projektavimo reikalavimams, turėtų turėti teisę reikalauti, kad tą žalą atlygintų gaminio gamintojas arba, jei gamintojas nėra įsisteigęs Sąjungoje, importuotojas ar gamintojo įgaliotasis atstovas arba, jei nė vienas iš šių ekonominės veiklos vykdytojų nėra įsisteigęs Sąjungoje, užsakymų vykdymo paslaugų teikėjas. Tokia teisė į žalos atlyginimą neturėtų daryti poveikio kitoms teisių gynimo priemonėms, kuriomis vartotojai gali naudotis pagal Sąjungos teisę, pavyzdžiui, teisių gynimo priemonėms prieš pardavėją, jei prekės, parduotos pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/771 (56), neatitinka reikalavimų. Be to, valstybėms narėms neturėtų būti trukdoma išlaikyti arba nustatyti vartotojų teisių į kitas teisių gynimo priemones pagal nacionalinę teisę, pavyzdžiui, teisę reikalauti sutaisyti arba pakeisti ekologinio projektavimo reikalavimų neatitinkančius gaminius;

(118)

vartotojams turėtų būti suteikta teisė ginti savo teises, susijusias su gamintojams ir, kai taikytina, importuotojams, įgaliotiesiems atstovams ir užsakymų vykdymo paslaugų teikėjams pagal šį reglamentą nustatytomis pareigomis, pareiškiant atstovaujamuosius ieškinius pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1828 (57). Tuo tikslu šiame reglamente turėtų būti nustatyta, kad Direktyva (ES) 2020/1828 taikoma atstovaujamiesiems ieškiniams dėl gamintojų ir, kai taikytina, dėl importuotojų, įgaliotųjų atstovų ir užsakymų vykdymo paslaugų teikėjų, kurie pagal tos direktyvos 3 straipsnio 2 punktą laikomi prekiautojais, padarytų šio reglamento pažeidimų, kurie kenkia arba galėtų pakenkti kolektyviniams vartotojų interesams. Todėl tos direktyvos I priedas turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas. Valstybės narės turi užtikrinti, kad tas dalinis pakeitimas būtų atspindėtas jų perkėlimo į nacionalinę teisę priemonėse, patvirtintose pagal tą direktyvą, nors nacionalinių perkėlimo į nacionalinę teisę priemonių patvirtinimas tuo atžvilgiu nėra tos direktyvos taikytinumo tiems atstovaujamiesiems ieškiniams sąlyga. Tos direktyvos taikytinumas atstovaujamiesiems ieškiniams, pareikštiems dėl gamintojų ir, kai taikytina, dėl importuotojų, įgaliotųjų atstovų ir užsakymų vykdymo paslaugų teikėjų padarytų šio reglamento nuostatų pažeidimų, kurie kenkia arba galėtų pakenkti kolektyviniams vartotojų interesams, turėtų prasidėti nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos;

(119)

būtina, kad ekologinio projektavimo reikalavimai būtų taikomi kuo didesniam gaminių asortimentui, o ne tik su energija susijusiems gaminiams, ir kad ekologinio projektavimo reikalavimų apibrėžtis būtų išplėsta, kad apimtų visus žiediškumo aspektus. Taip pat būtina suderinti šį reglamentą su nauja teisės aktų sistema, nustatyta Reglamentu (EB) Nr. 765/2008 ir Sprendimu Nr. 768/2008/EB, ir patobulinti su rinkos priežiūra susijusias nuostatas. Todėl Direktyva 2009/125/EB turėtų būti pakeista nauju tekstu. Siekiant užtikrinti teisinį tikrumą visiems ekonominės veiklos vykdytojams nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos ir vienodas sąlygas vidaus rinkoje veikiančioms įmonėms, nuostatos, kuriomis nustatomos skaidrumo pareigos, susijusios su neparduotų vartojimo gaminių išmetimu, reikalavimų apėjimu ir rinkos priežiūra, turėtų būti vienodai taikomos visiems veiklos vykdytojams visoje Sąjungoje. Todėl Direktyva 2009/125/EB turėtų būti pakeista reglamentu;

(120)

2022 m. gegužės 4 d. Komisijos komunikate išdėstytame 2022–2024 m. Ekologinio projektavimo ir energijos vartojimo efektyvumo ženklinimo darbo plane nustatyti politiniai darbo su energija susijusių gaminių srityje prioritetai. Įsigaliojus šio reglamento nuostatoms, bus gerokai pasistūmėta į priekį atliekant parengiamąjį darbą, susijusį su fotovoltinių plokščių, patalpų ir kombinuotųjų šildytuvų, vandens šildytuvų, kietojo kuro vietinių patalpų šildytuvų, oro kondicionierių, įskaitant šilumos siurblius „oras–oras“ ir patogumo ventiliatorius, kietojo kuro katilų, oro šildymo ir vėsinimo gaminių ventiliacijos įrenginių, dulkių siurblių, maisto gamybos prietaisų, vandens siurblių, pramoninių ventiliatorių, cirkuliacijos įrenginių, išorinių maitinimo šaltinių, kompiuterių, serverių ir duomenų saugojimo gaminių, galios transformatorių, profesionalios šaldymo įrangos ir vaizdo atkūrimo įrangos ekologinių projektavimo reikalavimų galimybėmis pagal Direktyvą 2009/125/EB. Atliekant tą parengiamąjį darbą nustatyta daug sričių, kuriose galima taupyti energiją ir medžiagas, ir vyko išsamios konsultacijos su piliečiais ir suinteresuotaisiais subjektais. Iš naujo pradėjus šį parengiamąjį darbą pagal šį reglamentą būtų gerokai vėluojama priimti reikalavimus, susijusius su tų gaminių energijos ir medžiagų taupymu. Todėl, siekiant užtikrinti, kad parengiamasis darbas nebūtų prarastas, būtina nustatyti pereinamojo laikotarpio taisykles, pagal kurias būtų leidžiama iki 2026 m. gruodžio 31 d. priimti įgyvendinimo priemones dėl tų gaminių pagal Direktyvą 2009/125/EB. Be to, siekiant užtikrinti tinkamą pagal Direktyvos 2009/125/EB 15 straipsnį priimtų įgyvendinimo priemonių veikimą, būtini daliniai pakeitimai, kuriais sprendžiami būtini techniniai klausimai, prireikus turėtų būti priimti ne vėliau kaip 2030 m. gruodžio 31 d. pagal atitinkamas tos direktyvos nuostatas;

(121)

siekiant užtikrinti su gaminiais, pateiktais rinkai arba pradėtais naudoti pagal įgyvendinimo priemones, priimtas pagal šio reglamento įsigaliojimo dieną taikytiną Direktyvos 2009/125/EB redakciją, susijusį teisinį tikrumą ir tęstinumą, tos priemonės turėtų galioti po tos datos ir tol, kol jos bus panaikintos pagal šį reglamentą priimtu deleguotuoju aktu. Dėl tų pačių priežasčių kai kurios Direktyvos 2009/125/EB nuostatos turėtų ir toliau visapusiškai veikti taikant šias įgyvendinimo priemones. Tai visų pirma pasakytina apie Direktyvos 2009/125/EB nuostatas, kuriomis į jos taikymo sritį neįtraukiamos krovinių arba asmenų transporto priemonės, nustatomos su įgyvendinimo priemonėmis susijusios apibrėžtys bei ekonominės veiklos vykdytojų pareigos, susijusios su rinkai pateiktais gaminiais, išsamiai nurodomos atitinkamos atitikties vertinimo procedūros ir EB atitikties deklaracija, nustatoma gaminių, kuriems suteiktas ES ekologinis ženklas, atitikties prielaida ir sudaromos sąlygos imtis būtinų veiksmų, susijusių su darniaisiais standartais. Atsižvelgiant į tai, kad svarbu užtikrinti laisvą prekių judėjimą, uždrausti praktiką neteisėtai keisti gaminių veiksmingumą, kad būtų pasiektas palankesnis rezultatas, ir užtikrinti tinkamą ekologinio projektavimo reikalavimų vykdymą, su energija susijusiems gaminiams, pateiktiems rinkai pagal Direktyvos 2009/125/EB įgyvendinimo priemones, turėtų būti taikomos atitinkamos šio reglamento nuostatos;

(122)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. padidinti gaminių aplinkosauginį tvarumą ir užtikrinti laisvą gaminių, kuriems nustatomi ekologinio projektavimo reikalavimai, judėjimą vidaus rinkoje, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,