(1)

Žaliasis Kyšulys yra šalis, kuriai taikoma Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 978/2012 (2) 1 straipsnio 2 dalies b punkte numatyta speciali darnaus vystymosi ir gero valdymo skatinamoji priemonė (toliau – bendroji lengvatų sistema (BLS+)). Lengvatinės kilmės taisyklės pagal BLS, išskyrus procedūrines taisykles, nustatytos Komisijos deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446 (3);

(2)

2023 m. liepos 14 d. raštu Žaliasis Kyšulys pateikė prašymą pratęsti nuo lengvatinės kilmės taisyklių, nustatytų Deleguotajame reglamente (ES) 2015/2446, nukrypti leidžiančių nuostatų, kurias buvo leista taikyti Komisijos įgyvendinimo reglamentais (ES) 2019/561 (4), (ES) 2019/620 (5) ir (ES) 2021/966 (6), galiojimą. Prašymas pateiktas dėl 5 000 tonų paruoštų arba konservuotų gaminių iš tunų filė ir tunų nugarinės (žalių, termiškai apdorotų ir užšaldytų), 3 000 tonų paruoštų arba konservuotų gaminių iš skumbrių filė ir 1 000 tonų paruoštų arba konservuotų gaminių iš paprastųjų skumbrinių tunų ar skersadryžių skumbrinių tunų filė metinio kiekio. Pagal prašomą nukrypti leidžiančią nuostatą tie produktai būtų laikomi Žaliojo Kyšulio kilmės produktais, net jeigu jie pagaminti iš kilmės statuso neturinčių žuvų;

(3)

Žaliasis Kyšulys savo prašymą pratęsti tų nukrypti leidžiančių nuostatų galiojimą parėmė ankstesniuose prašymuose pateiktais argumentais, kurie tebėra aktualūs, t. y. mažu jo teritoriniuose vandenyse sužvejojamų tunų ir skumbrių kiekiu, ribotomis žvejybos už jo teritorinių vandenų ribų galimybėmis ir ribota žvejybos sezono trukme, dėl kurios sumažėja galimybių sužvejoti kilmės statusą turinčių žuvų. Dar vienas svarbus elementas yra išplėtota Žaliojo Kyšulio uosto infrastruktūra. Todėl galima tvarkyti didesnius žuvų kiekius, taigi žvejybos pramonė turi galimybių augti. Deja, Žaliasis Kyšulys neturi pramoninio laivyno, kuris galėtų aptarnauti jo žvejybos pramonę, ir nepakankamai investuoja į laivyną. Kadangi dabartiniai kilmės statusą turinčių žuvų sužvejojimo pajėgumai nedideli, žvejybos pramonė negalėtų vykdyti gamybos didžiausiu pajėgumu. Galiausiai prašyme atkreiptas dėmesys į sunkumus, su kuriais Žaliasis Kyšulys susiduria, nes Europos Sąjungos ir Vakarų Afrikos ekonominės partnerystės susitarimas vėluoja įsigalioti. Savo argumentais Žaliasis Kyšulys pabrėžia, kad nuo BLS lengvatinės kilmės taisyklių reikia nukrypti siekiant kompensuoti tai, kad kol kas neįmanoma remtis kilmės statusą turinčių produktų kvotomis ar kumuliacijos taisyklėmis pagal ekonominės partnerystės susitarimą, kuris dar nėra laikinai taikomas;

(4)

Reglamento (ES) Nr. 952/2013 (toliau – Sąjungos muitinės kodeksas) 64 straipsnio 6 dalyje numatyta nukrypti leidžianti nuostata yra laikino pobūdžio ir taikoma su sąlyga, kad bus geriau laikomasi taisyklių dėl atitinkamų produktų kilmės ir administracinio bendradarbiavimo reikalavimo. Kad galėtų valdyti tokią nuo lengvatinės kilmės taisyklių nukrypti leidžiančią nuostatą, prašančioji šalis turėtų laikytis reikalavimų, susijusių su informacija apie nukrypti leidžiančios nuostatos taikymą ir kiekių, kuriems leista taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą, administravimu;

(5)

tačiau per pastaruosius kelerius metus Komisijos atlikti stebėsenos, kaip Žaliasis Kyšulys laikosi lengvatinės kilmės taisyklių, susijusių procedūrų ir administracinio bendradarbiavimo su Sąjunga reikalavimo, veiksmai atskleidė tam tikrų trūkumų, visų pirma susijusių su reikalavimu dėl administracinio bendradarbiavimo su valstybių narių muitinėmis tikrinant kilmės įrodymus žvejybos sektoriuje;

(6)

Europos Komisija privalo pasirūpinti, kad, net ir leidus taikyti laikinas nukrypti leidžiančias nuostatas, Žaliasis Kyšulys laikytųsi kilmės įrodymų tikrinimo sąlygų ir pašalintų administracinio bendradarbiavimo trūkumus. Nukrypti leidžianti nuostata nėra pagrįsčiausia Žaliojo Kyšulio žvejybos pramonės struktūrinių problemų ilgalaikio sprendimo priemonė;

(7)

vis dėlto dėl pasikartojančių ekonominių sunkumų ir dėl to, kad nėra alternatyvių sprendimų, Žaliajam Kyšuliui turėtų būti griežtomis sąlygomis laikinai leista nukrypti nuo lengvatinės kilmės taisyklių reikalavimo, kad produktai būtų laikomi lengvatomis besinaudojančios šalies kilmės produktais tik tuo atveju, jei jų sudėtyje esančios medžiagos yra gautos tik toje šalyje. Atsižvelgiant į kiekį, visiškai išnaudotą ankstesnės 2020–2023 m. nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo laikotarpiu, nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti leista taikyti 3 000 tonų paruoštų arba konservuotų gaminių iš tunų filė ir tunų nugarinės (žalių, termiškai apdorotų ir užšaldytų), 2 700 tonų paruoštų arba konservuotų gaminių iš skumbrių filė ir 600 tonų paruoštų arba konservuotų gaminių iš paprastųjų skumbrinių tunų ar skersadryžių skumbrinių tunų filė metiniam kiekiui. Nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo trukmė turėtų būti dveji metai, kad Žaliasis Kyšulys, siekdamas laikytis atitinkamų produktų kilmės taisyklių, galėtų pasistengti užbaigti būtiną struktūrinį žuvininkystės sektoriaus pritaikymą. Tačiau nukrypti leidžiančią nuostatą turėtų būti leidžiama taikyti su sąlyga, kad Žaliojo Kyšulio muitinė imsis priemonių, būtinų eksportuojamų produktų, kuriems taikoma nukrypti leidžianti nuostata, kiekio patikrinimams atlikti, ir kad ji Komisijai perduos kiekio, dėl kurio pagal šį reglamentą išduoti pareiškimai apie prekių kilmę, ataskaitą ir tų pareiškimų serijos numerius;

(8)

be to, su tunais ir skumbrėmis susijusi nukrypti nuo kilmės taisyklių leidžianti nuostata Žaliajam Kyšuliui turėtų būti taikoma su sąlyga, kad jis kompetentingoms Komisijos tarnyboms reguliariai teiks ataskaitas dėl priemonių, kurių ėmėsi siekdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi atitinkamų produktų kilmės taisyklių ir susijusių procedūrų, ir kad jis vykdys administracinį bendradarbiavimą, kaip reikalaujama įgyvendinant lengvatinius susitarimus pagal BLS, nurodytus Reglamento (ES) Nr. 978/2012 (BLS reglamento) 1 straipsnio 2 dalyje. Tos ataskaitos turėtų būti teikiamos laikantis tikslaus tvarkaraščio. Jei nustatyto termino nesilaikoma ir jas pateikti vėluojama, kompetentingoms Žaliojo Kyšulio institucijoms turėtų būti pranešta apie nukrypti leidžiančios nuostatos taikymo sustabdymą, pirma išsiuntus priminimą ir paprašius pateikti ataskaitas per dešimt darbo dienų. Į tas ataskaitas įtrauktini elementai turėtų būti išvardyti šio reglamento priede; Nukrypti leidžianti nuostata taikoma, jeigu laikomasi Deleguotojo reglamento (ES) 2015/2446 43 straipsnyje nustatytų sąlygų;

(9)

šio reglamento prieduose nustatyti kiekiai turėtų būti administruojami vadovaujantis Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 (7) 49–54 straipsniais, kuriais reglamentuojamas tarifinių kvotų valdymas;

(10)

šiame reglamente nustatytos priemonės turėtų įsigalioti kitą dieną po jo paskelbimo ir turėtų būti taikomos atgaline data nuo 2024 m. sausio 1 d., siekiant atsižvelgti į sudėtingą Žaliojo Kyšulio padėtį ir leisti tai šaliai nuo tos dienos taikyti nukrypti leidžiančią nuostatą;

(11)

šiame reglamente nustatytos priemonės atitinka Muitinės kodekso komiteto nuomonę,

1)

Žaliojo Kyšulio muitinė imasi 1 straipsnyje nurodytų eksportuojamų produktų kiekio patikrinimams atlikti būtinų priemonių;

2)

registruotųjų eksportuotojų surašomuose pareiškimuose apie prekių kilmę įrašomas šis tekstas: „Derogation — Commission Implementing Regulation (EU) 2024/1288“;

3)

kompetentingos Žaliojo Kyšulio institucijos Komisijai pateikia kiekio, dėl kurio pagal Įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447 92 straipsnį surašyti pareiškimai apie prekių kilmę, ataskaitą ir tų įrodymų kopijas. Tos ataskaitos pateikiamos Komisijai už tris laikotarpius, t. y. 6 mėnesiai, 12 mėnesių ir 20 mėnesių nuo šio reglamento įsigaliojimo dienos, per du mėnesius nuo kiekvieno laikotarpio pabaigos.

Taigi pirmoji ataskaita pateikiama nuo 2024 m. liepos 1 d. iki rugsėjo 1 d. Antroji ataskaita pateikiama nuo 2025 m. sausio 1 d. iki kovo 1 d. Trečioji ataskaita pateikiama nuo 2025 m. rugpjūčio 1 d. iki spalio 1 d. Už likusį 2025 m. rugpjūčio 1 d. – gruodžio 31 d. laikotarpį pateikiama papildoma ataskaita; ji turi būti išsiųsta per du mėnesius nuo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyto taikymo laikotarpio pabaigos.

4)

kompetentingos Žaliojo Kyšulio institucijos kartu su 3 dalyje nurodytomis ataskaitomis Komisijai pateikia ataskaitą, kurioje pateikiama išsami informacija apie priemones, kurių jos ėmėsi siekdamos:

Informacija, kurią turi pateikti kompetentingos Žaliojo Kyšulio institucijos, nurodyta III priede.