(1)

pastaraisiais metais Sąjunga orientavosi į Europos ekonomikos konkurencingumo ir atsparumo didinimą vykdant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas. Žalioji ir skaitmeninė pertvarkos, įtvirtintos Europos žaliajame kurse, nustatytame 2019 m. gruodžio 11 d. Komisijos komunikate „Europos žaliasis kursas“ bei 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje, nustatytoje Europos Parlamento ir Tarybos sprendimu (ES) 2022/2481 (4), skatina Sąjungos ekonomikos augimą ir modernizavimą, atveria naujų verslo galimybių ir padeda Sąjungai įgyti konkurencinį pranašumą pasaulio rinkose. Europos žaliajame kurse išdėstytos veiksmų gairės, kaip sąžiningai ir įtraukiai užtikrinti klimatui neutralią ir tvarią Sąjungos ekonomiką, sprendžiant su klimatu ir aplinka susijusias problemas. 2030 m. skaitmeninio dešimtmečio politikos programoje nustatyta aiški Sąjungos skaitmeninės pertvarkos ir skaitmeninių tikslų įgyvendinimo Sąjungos lygmeniu ne vėliau kaip 2030 m. kryptis, visų pirma, susijusi su skaitmeniniais įgūdžiais, skaitmenine infrastruktūra ir įmonių bei viešųjų paslaugų skaitmenine pertvarka;

(2)

Sąjungos pramonė įrodė esanti atspari, tačiau jos konkurencingumas turi būti užtikrintas ir ateityje. Didelė infliacija, darbo jėgos trūkumas, tiekimo grandinių sutrikimai po COVID-19 pandemijos, Rusijos agresijos karas prieš Ukrainą, didėjančios palūkanų normos ir energijos sąnaudų ir žaliavų kainų šuoliai daro neigiamą poveikį Sąjungos pramonės konkurencingumui ir parodė, kaip svarbu Sąjungai užtikrinti savo atvirą strateginį savarankiškumą ir mažinti įvairiuose sektoriuose savo strateginę priklausomybę nuo trečiųjų valstybių. Tuos sunkumus Sąjungos pramonė patiria esant stipriai, bet ne visada sąžiningai konkurencijai susiskaidžiusioje pasaulinėje rinkoje. Sąjunga jau ėmėsi kelių iniciatyvų savo pramonei remti, kaip antai Žaliojo kurso pramonės plano, nustatyto 2023 m. vasario 1 d. Komisijos komunikate „Žaliojo kurso pramonės planas poveikio klimatui neutralizavimo amžiui“, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, kuriuo nustatoma saugaus ir tvaraus ypatingos žaliavų tiekimo užtikrinimo sistema (toliau – Ypatingos svarbos žaliavų aktas), Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl priemonių sistemos Europos poveikio klimatui neutralizavimo technologijos produktų gamybos ekosistemai stiprinti sukūrimo (toliau – Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktas), naujosios Laikinosios valstybės pagalbos krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis sistemos, nustatytos 2023 m. kovo 17 d. Komisijos komunikate „Laikinoji valstybės pagalbos priemonių, skirtų ekonomikai remti krizės ir pereinamojo laikotarpio sąlygomis reaguojant į Rusijos agresiją prieš Ukrainą, sistema“ bei Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo priemonės, nustatytos Tarybos reglamentu (ES) 2020/2094 (5) ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2023/435 (6). Nors tais sprendimais teikiama skubi, tikslinė ir, kai kuriais atvejais, laikina parama, Sąjungai reikalingas struktūriškesnis atsakas į savo pramonės sektorių investicijų poreikius, kuriuo būtų užtikrinama sanglauda, kuriamos kokybiškos darbo vietos, išsaugomos vienodos sąlygos vidaus rinkoje, kartu palengvinamos sąlygos gauti finansavimą. Sąjunga turėtų stengtis užkirsti kelią veiklos perkėlimui, iš trečiųjų valstybių grąžinti ypatingos svarbos technologijų gamybos įrenginius ir pritraukti naujus įrenginius, taip siekiant užkirsti kelią strateginei priklausomybei;

(3)

vidaus rinka suteikė didelių ekonominių, socialinių ir politinių privalumų visai Sąjungai, įskaitant jos piliečius ir įmones. Nors ta nauda plačiai pripažįstama, būtina toliau ieškoti sprendimų, kaip dar geriau išnaudoti neišnaudotą jos visuomeninį potencialą. Turi išlikti galimybės vidaus rinką ateityje pritaikyti prie kintančios geopolitinės dinamikos, technologinės pažangos ir žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų, tuo pačiu metu didinant sveikatos sistemų atsparumą visuomenės senėjimo akivaizdoje ir prisidedant prie ilgalaikio Sąjungos konkurencingumo ir našumo didinimo;

(4)

skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų inovacijų, švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų, taip pat biotechnologijų diegimas ir plėtra Sąjungoje bus labai svarbūs siekiant sumažinti Sąjungos strateginę priklausomybę, išnaudoti žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų galimybes bei pasiekti jų tikslus, taip užtikrinant Sąjungos suverenumą ir strateginę autonomiją ir skatinant Sąjungos pramonės konkurencingumą ir tvarumą. Todėl reikia nedelsiant imtis veiksmų, kuriais būtų remiamas Sąjungos ypatingos svarbos technologijų, kurios yra pagrindinis Sąjungos strateginis trūkumas, kūrimas ir gamyba Sąjungoje. Ypatingos svarbos technologijų kūrimas ir gamyba grindžiami tarpusavyje susijusių ekonominės veiklos vykdytojų, veikiančių įvairaus dydžio įmonėse, įskaitant mažąsias ir vidutines įmones (MVĮ), sektorių ir sienų vertės grandinėmis. Todėl Sąjunga taip pat turėtų apsaugoti ir stiprinti tų ypatingos svarbos technologijų ir su jomis susijusių paslaugų vertės grandines, kurios yra itin svarbios tų ypatingos svarbos technologijų kūrimo ar gamybos veiklai ir yra jai būdingos, taip sumažindama Sąjungos strateginę priklausomybę ir taip išsaugodama vidaus rinkos vientisumą, ir ji turėtų imtis veiksmų dėl esamo darbo jėgos ir įgūdžių trūkumo tuose sektoriuose, įgyvendindama mokymosi visą gyvenimą, švietimo ir mokymo projektus bei pameistrystės programas, ir visiems prieinamų patrauklių ir kokybiškų darbo vietų kūrimą;

(5)

kad technologija būtų pripažinta ypatingos svarbos, ji turėtų turėti inovacinį elementą, turintį didelį potencialą vidaus rinkai, arba ji turėtų padėti sumažinti strateginę Sąjungos priklausomybę arba užkirsti jai kelią. Vertinant ypatingos svarbos technologijų ekonominį potencialą vidaus rinkoje, reikėtų atsižvelgti į tai, kad vienoje valstybėje narėje įgyvendinamos priemonės gali turėti šalutinį poveikį kitose valstybėse narėse. Vertinant, ar technologija padeda mažinti Sąjungos strateginę priklausomybę arba užkirsti jai kelią, reikėtų atsižvelgti į Sąjungos lygmeniu atliktą analizę siekiant nustatyti riziką, galinčią turėti poveikį visai Sąjungai. Komisija turėtų parengti gaires, kuriose skelbtų informaciją apie trijų sektorių, kuriems taikomas šis reglamentas, technologijas, kurias galima laikyti ypatingos svarbos technologijomis, taip pat apie tai, kaip įvykdyti sąlygas, kuriomis remiantis tos technologijos gali būti laikomos ypatingos svarbos technologijomis, kad būtų skatinamas bendras supratimas, kokie projektai, bendrovės ir sektoriai turi būti remiami pagal atitinkamas programas, atsižvelgiant į bendrus strateginius atitinkamų programų ir šio reglamento tikslus. Tose gairėse Komisija taip pat turėtų išsamiau patikslinti vertės grandinės ir susijusių paslaugų, kurios yra ypatingos svarbos ir būdingos galutinių produktų kūrimui ar gamybai, sąvoką. Tos gairės neturėtų daryti poveikio kitoms gairėms dėl konkrečių programų;

(6)

ypatingos svarbos technologijas būtina remti šiuose sektoriuose: skaitmeninių technologijų ir giliųjų technologijų inovacijų, švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų ir biotechnologijų. Giliųjų technologijų inovacijos turėtų būti suprantamos kaip inovacijos, kurios gali padėti įgyvendinti transformacinius sprendimus, grindžiamus pažangiausiu mokslu, technologijomis ir inžinerija, įskaitant inovacijas, kuriomis apjungiama pažanga fizinėje, biologinėje ir skaitmeninėje srityse. Skaitmeninės technologijos turėtų apimti, visų pirma, tas technologijas, kuriomis prisidedama prie 2030 m. Skaitmeninio dešimtmečio politikos programos tikslų ir uždavinių, taip pat daugiašalių projektų, kaip apibrėžta Sprendime (ES) 2022/2481. Švarios ir efektyviai išteklius naudojančios technologijos turėtų apimti, visų pirma, poveikio klimatui neutralizavimo technologijas, kaip apibrėžta Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte. Biotechnologijos turėtų būti suprantamos kaip mokslo ir technologijų taikymas gyviesiems organizmams, taip pat jų dalims, produktams ir modeliams, siekiant pakeisti gyvąsias ar negyvąsias medžiagas, skirtas žinioms, prekėms ir paslaugoms kurti, įskaitant technologijas, nurodytas Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos statistinėje biotechnologijų apibrėžtyje, taip pat Sąjungos ypatingos svarbos vaistų ir jų komponentų sąraše, nurodytame 2023 m. spalio 24 d. Komisijos komunikate „Vaistų stygiaus problemos sprendimas ES“. Projektai pripažįstami strateginiais pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, jei tie projektai atitinka Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte nustatytus atsparumo ir konkurencingumo kriterijus, ir pagal Ypatingos svarbos žaliavų aktą, jie turėtų būti automatiškai laikomi padedančiais siekti šio reglamento tikslų. Skaitmeninės technologijos ir giliųjų technologijų inovacijos, švarios ir efektyviai išteklius naudojančios technologijos ir biotechnologijos, kurios yra bendriems Europos interesams svarbių projektų (BEISP), Komisijos patvirtintų pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 3 dalies b punktą, objektas, turėtų būti laikomos ypatingos svarbos technologijomis, o atskiri projektai, kurie priskiriami tokiems BEISP, turėtų būti laikomi tinkamais finansuoti pagal atitinkamos programos taisykles, jeigu nustatytas finansavimo trūkumas ir tinkamos finansuoti išlaidos dar nebuvo visiškai padengti;

(7)

sustiprinti technologijų kūrimo ir gamybos pajėgumų Sąjungoje nebus įmanoma, jeigu joje nebus pakankamai daug kvalifikuotos darbo jėgos. Tačiau numatoma, kad dėl demografinių pokyčių darbo jėgos ir įgūdžių trūkumas, kuris yra padidėjęs visuose sektoriuose, įskaitant tuos, kurie laikomi svarbiais įgyvendinant žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas, toliau didės ir dėl jo kils pavojus technologijų plėtrai atitinkamuose šiame reglamente nurodytuose sektoriuose. Todėl būtina labiau skatinti daugiau žmonių dalyvauti darbo rinkoje, susijusioje su atitinkamais sektoriais, visų pirma investuojant į mokymąsi ir mokymąsi visą gyvenimą, atitinkamų įgūdžių ugdymą ir kokybiškų darbo vietų kūrimą ir pameistrystę jaunimui ir nepalankioje padėtyje esantiems asmenims, kurie nedirba, nesimoko ar nedalyvauja mokymuose. Tokia parama papildys keletą kitų veiksmų, kuriais siekiama patenkinti su žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis susijusius įgūdžių poreikius, išdėstytus ES įgūdžių darbotvarkėje, nustatytoje 2020 m. liepos 1 d. Komisijos komunikate „Europos įgūdžių darbotvarkė, kuria siekiama tvaraus konkurencingumo, socialinio sąžiningumo ir atsparumo“. Tiems veiksmams tenka svarbus vaidmuo skatinant persikvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo mąstyseną, didinant Sąjungos įmonių, ypač MVĮ, konkurencingumą ir prisidedant prie kokybiškų darbo vietų kūrimo, siekiant socialiai sąžiningu, įtraukiu ir teisingu būdu išnaudoti visą žaliosios ir skaitmeninės pertvarkų potencialą;

(8)

atsižvelgiant į žaliajai ir skaitmeninei pertvarkoms reikalingų investicijų mastą, reikia mobilizuoti visas pagal esamas Sąjungos programas turimas lėšas, įskaitant tas, kuriomis suteikiama biudžeto garantija finansavimo ir investavimo operacijoms, ir finansinių priemonių ir derinimo operacijų įgyvendinimui. Toks finansavimas turėtų būti naudojamas lanksčiau, kad strateginiuose sektoriuose būtų laiku teikiama tikslinė parama ypatingos svarbos technologijoms. Todėl turėtų būti sukurta Europos strateginių technologijų platforma (toliau – STEP), kad padėtų parengti atsaką į Sąjungos investicijų poreikius padedant geriau nukreipti esamas Sąjungos lėšas ypatingos svarbos investicijoms, įskaitant investicijas į Sąjungos masto ir tarpvalstybinius projektus, kuriais siekiama remti ypatingos svarbos technologijų kūrimą ar gamybą strateginiuose sektoriuose, taip išsaugant vienodas sąlygas vidaus rinkoje, išsaugant sanglaudą ir kuriais siekiama geografiškai subalansuoto pagal STEP finansuojamų projektų pasiskirstymo atsižvelgiant į pagal atitinkamas programas suteikiamus įgaliojimus;

(9)

įgyvendindamos programas ir vykdydamos veiklą pagal šį reglamentą, Komisija ir valstybės narės raginamos propaguoti projektus, įgyvendinamus poveikio klimatui neutralizavimo pramonės slėniuose, kaip apibrėžta Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės akte, ir projektus teritorijose, įtrauktose į Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1056 (7) nurodytus teritorinius teisingos pertvarkos planus, ir mažiau išsivysčiusiuose ir pereinamojo laikotarpio regionuose, taip pat labiau išsivysčiusiuose regionuose valstybėse narėse, kurių vidutinis BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES 27 vidurkį, išreikštą perkamosios galios standartais (PGS) ir apskaičiuotą remiantis 2015–2017 m. Sąjungos duomenimis, ir teikti pirmenybę tokiems projektams;

(10)

STEP turėtų sutelkti išteklius pagal esamas Sąjungos programas, įskaitant programą „InvestEU“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/523 (8), programą „Europos horizontas“, sukurtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/695 (9), Europos gynybos fondą, įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/697 (10), Inovacijų fondą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/87/EB (11), Europos regioninės plėtros fondą (ERPF) ir Sanglaudos fondą, įsteigtus Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1058 (12), „Europos socialinį fondą +“ (ESF+), nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1057 (13),

Teisingos pertvarkos fondą (TPF), įsteigtą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/1056 (14), Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/241 (15), programą „ES – sveikatos labui“, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/522 (16), ir Skaitmeninės Europos programą, nustatytą Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/694 (17). Tose Sąjungos programose sukaupti ištekliai turėtų būti papildyti 1,5 mlrd. EUR finansavimu Europos gynybos fondui projektams, kuriais prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo;

(11)

suverenumo ženklas turėtų būti suteikiamas projektams, kuriais prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo, su sąlyga, kad projektas buvo įvertintas ir atitinka minimaliausius kokybės reikalavimus, visų pirma projekto tinkamumo, atmetimo ir finansavimo skyrimo kriterijus, nustatytus kvietimuose teikti pasiūlymus pagal programą „Europos horizontas“, pagal Europos gynybos fondą, Inovacijų fondą, programą „ES – sveikatos labui“ arba Skaitmeninės Europos programą, ir nepriklausomai nuo to, ar projektui jau buvo skirta lėšų pagal vieną iš tų priemonių. Tie būtiniausi kokybės reikalavimai bus nustatyti siekiant išsiaiškinti, kurie projektai yra aukštos kokybės projektai. Suverenumo ženklas turi būti suteiktas laikantis konkrečių tinkamumo finansuoti sąlygų, nustatytų kvietimuose teikti pasiūlymus pagal atitinkamas programas, į kuriuos, prireikus, gali būti įtraukti geografiniai apribojimai, kaip numatyta atitinkamuose tas programas reglamentuojančiuose teisės aktuose. Rengdama kvietimų teikti pasiūlymus, kuriems galėtų būti suteiktas suverenumo ženklas, taikymo sritį, Komisija, kai tinkama, turėtų įtraukti reikalavimą projektų pasiūlymuose nurodyti, kokiu numanomu mastu jie padės stiprinti ir struktūrizuoti pramonės subjektų vietos tinklus ir kurti darbo vietas. Kai įmanoma ir tinkama, tie kvietimai turėtų būti atviri nuolat. Suverenumo ženklas turėtų būti naudojamas kaip kokybės ženklas siekiant padėti projektams pritraukti viešąsias ir privačiąsias investicijas, patvirtinant jų indėlį siekiant STEP tikslų. Be to, naudojant suverenumo ženklą turėtų būti kuriamos geresnės galimybės gauti Sąjungos finansavimą, ypač palengvinant kaupiamąjį arba mišrųjį finansavimą pagal kelias Sąjungos priemones. Skirdamos projektams paramą pagal savo programas, valstybės narės taip pat turėtų būti raginamos atsižvelgti į suverenumo ženklą;

(12)

tuo tikslu turėtų būti galima remtis kitų Sąjungos programų tikslais atliktais vertinimais pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES, Euratomas) 2018/1046 (18), siekiant sumažinti Sąjungos lėšų gavėjams tenkančią administracinę naštą ir skatinti investicijas į prioritetines technologijas. Peržiūrėdamos savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus valstybės narės turėtų apsvarstyti galimybę įtraukti projektus, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, su sąlyga, kad jie atitinka Reglamento (ES) 2021/241 nuostatas, o, priimdamos sprendimus dėl investicinių projektų, kurie turi būti finansuojami iš joms tenkančios Modernizavimo fondo, įsteigto pagal Direktyvą 2003/87/EB, dalies, jos turėtų turėti galimybę apsvarstyti galimybę įtraukti projektus. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į suverenumo ženklą, vykdydama prie ES sutarties (toliau – ES sutartis) ir SESV pridėto Protokolo Nr. 5 dėl Europos investicijų banko statuto (toliau – EIB statutas) 19 straipsnyje numatytą procedūrą ir atlikdama Reglamente (ES) 2021/523 nustatytą politikos patikrinimą. Be to, turėtų būti reikalaujama, kad įgyvendinantieji partneriai nagrinėtų projektus, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, jeigu pagal tą reglamentą jie priskiriami jų geografinei ir veiklos sričiai. Institucijos, atsakingos už programas, kurioms taikomas šis reglamentas, turėtų apsvarstyti galimybę remti strateginius projektus, pripažintus pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą ir Ypatingos svarbos žaliavų aktą, kuriems taikomas šis reglamentas ir kuriems gali būti taikomos kaupiamojo finansavimo taisyklės;

(13)

STEP turėtų būti įgyvendinama veiksmingai, efektyviai, sąžiningai ir skaidriai. Tuo tikslu Komisijai turėtų būti atsakinga už suverenumo ženklo suteikimą ir propagavimą, už naujos viešai prieinamos interneto svetainės (toliau – Suverenumo portalas) valdymą ir ryšių su nacionalinėmis kompetentingomis valdžios institucijomis ir suinteresuotaisiais subjektais, kurie yra svarbūs siekiant STEP tikslų, palaikymą. Komisija taip pat turėtų skatinti Sąjungos programų, kuriomis remiami prie STEP tikslų įgyvendinimo prisidedantys projektai, nuoseklumą, suderinamumą, sinergiją ir papildomumą;

(14)

Komisija turėtų sukurti Suverenumo portalą, kuriame būtų teikiama informacija apie galimybes gauti paramą projektams, kuriais prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo. Siekiant patenkinti bendrovių ir projektų rengėjų, ieškančių lėšų STEP projektams pagal Sąjungos finansavimo programas, poreikius, Suverenumo portalas turėtų prieinamu ir naudotojui patogiu būdu informuoti apie Sąjungos biudžete numatytas STEP investicijų finansavimo galimybes. Tai turėtų apimti informaciją apie tiesiogiai valdomas Sąjungos programas, pavyzdžiui, programą „Europos horizontas“, Europos gynybos fondą, Inovacijų fondą, programą „ES – sveikatos labui“, Skaitmeninės Europos programą bei kitus Sąjungos finansavimo šaltinius, pavyzdžiui, programą „InvestEU“, Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonę, ERPF, Sanglaudos fondą, ESF+ ir TPF. Be to, Suverenumo portalas turėtų padėti didinti STEP investicijų matomumą investuotojams, šiame portale skelbiant projektų, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, sąrašą. Suverenumo portale taip pat turėtų būti nurodomos nacionalinės kompetentingos institucijos, veikiančios kaip kontaktiniai punktai STEP įgyvendinimo nacionaliniu lygmeniu klausimais. Komisija turėtų užtikrinti, kad Suverenumo portalas papildytų panašias platformas, kad būtų išvengta pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos;

(15)

Komisija turėtų stebėti STEP tikslų įgyvendinimą, kad galėtų įvertinti pažangą siekiant Sąjungos politikos tikslų. Ta stebėsena turėtų būti vykdoma tikslingai ir proporcingai pagal STEP vykdomą veiklą, kad būtų išvengta pernelyg didelio reguliavimo ir administracinės naštos, visų pirma, paramos gavėjams. Siekiant užtikrinti atskaitomybę Sąjungos piliečiams, Komisija turėtų kasmet teikti Europos Parlamentui ir Tarybai STEP tikslų įgyvendinimo pažangos pagal atitinkamas programas ataskaitą, taip pat bendrų STEP išlaidų, išskaidytų pagal programas, ataskaitą ir STEP veiklos rezultatų ataskaitą, grindžiamą tose programose numatytais veiklos rezultatų rodikliais. Turėtų būti teikiama informacija, jei jos turima, apie kokybinį ir kiekybinį STEP indėlį į tarpvalstybinius projektus ir projektus kiekvienoje valstybėje narėje;

(16)

nors STEP grindžiama esamų programų perprogramavimu ir stiprinimu strateginėms investicijoms remti ir Sąjungos strateginei priklausomybei mažinti, ji taip pat yra svarbus elementas išbandant galimų naujų intervencinių priemonių, kuriomis remiamas suverenumas ir konkurencingumas strateginiuose sektoriuose ir siekis stiprinti Sąjungos pramonės politiką, įgyvendinamumą ir rengimą. STEP, visų pirma, turėtų būti remiamasi svarstant galimus panašius veiksmus, pavyzdžiui, Europos suverenumo fondą;

(17)

Komisija turėtų atlikti tarpinį šio reglamento vertinimą, kuriame ji turėtų įvertinti veiksmų, kurių imtasi pagal šį reglamentą, svarbą mažinant Sąjungos strateginę priklausomybę ir stiprinant jos savarankiškumą. Komisija taip pat turėtų įvertinti, ar įmanoma išplėsti Suverenumo portalą, kad būtų galima sujungti visas esamas viešai prieinamas interneto svetaines ir viename bendrame portale teikti informaciją apie Sąjungos programas ir fondus, kuriems taikomas tiesioginis, pasidalijamasis ir netiesioginis valdymas, taip pat tai, ar įmanoma sukurti simuliatorių, kad projektų rengėjams būtų teikiamos konsultacijos apie Sąjungos programas, pagal kurias būtų galima finansuoti jų konkretų projektą;

(18)

Inovacijų fondo lėšomis remiamos investicijos į novatoriškas mažo anglies dioksido kiekio technologijas, kurioms taikomas šis reglamentas. Todėl Inovacijų fondas bus labai svarbus remiant ypatingos svarbos švarių ir efektyviai išteklius naudojančių technologijų kūrimą arba gamybą Sąjungoje. Rengdama ir įgyvendindama Inovacijų fondo kvietimus teikti pasiūlymus arba konkurencinius konkursus, Komisija turėtų atsižvelgti į projektus, pripažintus strateginiais pagal Poveikio klimatui neutralizavimo pramonės aktą, kuriais, kaip manoma, prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo;

(19)

siekiant išplėsti investicijų, kuriomis siekiama stiprinti pramonės plėtrą ir vertės grandines strateginiuose sektoriuose, rėmimo galimybes, ERPF paramos apimtis turėtų būti išplėsta numatant naujus konkrečius ERPF tikslus, nedarant poveikio Reglamente (ES) 2021/1058 ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2021/1060 (19) nustatytoms išlaidų tinkamumo finansuoti ir klimato srities išlaidų taisyklėms. Strateginiuose sektoriuose taip pat turėtų būti galima remti gamybines investicijas į įmones, kurios nėra MVĮ, kartu išlaikant dėmesį MVĮ, kurios galėtu svariai prisidėti prie mažiau išsivysčiusių ir pertvarką vykdančių regionų vystymosi, taip pat labiau išsivysčiusiuose valstybių narių regionuose, kurių BVP vienam gyventojui yra mažesnis už ES 27 vidurkį. Vadovaujančiosios institucijos raginamos skatinti didelių įmonių ir vietos MVĮ, tiekimo grandinių, inovacijų ir technologijų ekosistemų bendradarbiavimą. Tai padėtų padidinti bendrą Sąjungos pajėgumą stiprinti savo pozicijas tuose sektoriuose, suteikiant galimybę visoms valstybėms narėms vykdyti tokias investicijas ir taip kovoti su didėjančių skirtumų rizika. Tiems naujiems konkretiems tikslams numatyti ištekliai turėtų sudaryti ne daugiau kaip 20 % ERPF pradinių nacionalinių asignavimų pagal Reglamentą (ES) 2021/1060;

(20)

siekiant išlaikyti aukštą ambicijos lygį įgyvendinant sanglaudos politikos klimato srities tikslus, kartu sudarant sąlygas lankstumui tarp Sanglaudos fondo ir ERPF, viena vertus, apskaičiuojant ERPF įnašą klimato srityje turėtų būti galima atsižvelgti į Sanglaudos fondo įnašo klimato srityje sumą, viršijančią 37 % visų jam skirtų asignavimų, ir kita vertus, apskaičiuojant Sanglaudos fondo įnašą klimato srityje turėtų būti galima atsižvelgti į ERPF klimato srities įnašo sumą, viršijančią 30 % visų jam skirtų asignavimų;

(21)

TPF paramos taikymo sritis taip pat turėtų būti išplėsta, kad apimtų didelių įmonių investicijas į technologijas, kurioms taikomas šis reglamentas, ir kad spręstų darbo jėgos bei įgūdžių trūkumo problemas įgyvendinant tas investicijas, kuriomis prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo, kartu išlaikant dėmesį MVĮ, su sąlyga, kad tokios investicijos suderinamos su numatomu indėliu vykdant perėjimą prie poveikio klimatui neutralumo, kaip nustatyta teritoriniuose teisingos pertvarkos planuose pagal Reglamentą (ES) 2021/1056. Teikiant paramą toms investicijoms neturėtų būti reikalaujama peržiūrėti teritorinio teisingos pertvarkos plano, jeigu ta peržiūra būtų išimtinai susijusi su trūkumų analize, reikalinga pagrįsti investiciją darbo vietų kūrimo požiūriu. Teikiant paramą įmonėms, kurios nėra MVĮ, taip pat reikėtų atsižvelgti į investicijas, kuriomis prisidedama prie pameistrystės ir darbo vietų kūrimo arba švietimo ar mokymo naujiems įgūdžiams įgyti;

(22)

ESF+, kuris yra pagrindinis Sąjungos investavimo į žmones fondas, labai padeda skatinti įgūdžių ugdymą. Siekiant sudaryti palankesnes sąlygas naudoti ESF+ siekiant STEP tikslų, turėtų būti įmanoma ESF+ naudoti investicijoms, kuriomis siekiama sukurti ateities darbo rinkai pasirengusią kvalifikuotą ir atsparią darbo jėgą, finansuoti;

(23)

siekiant padėti paspartinti investicijas ir nedelsiant užtikrinti investicijų, kuriomis remiami STEP tikslai pagal ERPF, ESF+ ir TPF, likvidumą, turėtų būti skiriama papildoma išskirtinio išankstinio finansavimo suma – vienkartinė išmoka, mokama atsižvelgiant į prioritetus, susijusius su investicijomis, kuriomis remiami STEP tikslai. Papildomas išankstinis finansavimas turėtų būti taikomas visiems TPF asignavimams, atsižvelgiant į poreikį paspartinti jų vykdymą ir sukurti tvirtas sąsajas su TPF siekiant padėti valstybėms narėms siekti STEP tikslų. Toms išimtinio išankstinio finansavimo sumoms taikomos taisyklės turėtų atitikti Reglamente (ES) 2021/1060 nustatytas taisykles, taikomas išankstiniam finansavimui. Be to, siekiant toliau skatinti tų investicijų naudojimą ir užtikrinti greitesnį jų vykdymą, turėtų būti suteikiama galimybė STEP prioritetams taikyti 100 % padidintą didžiausią Sąjungos bendro finansavimo normą. Įgyvendindamos STEP tikslus, vadovaujančiosios institucijos turėtų būti raginamos taikyti tam tikrus socialinius kriterijus ir propaguoti teigiamus socialinius rezultatus, pavyzdžiui, kurti pameistrystės galimybes ir kokybiškas darbo vietas palankių sąlygų neturintiems jaunuoliams, visų pirma nedirbančiam, nesimokančiam ar mokymuose nedalyvaujančiam jaunimui, taikyti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvose 2014/23/ES (20), 2014/24/ES (21) ir 2014/25/ES (22) nustatytus socialinius sutarties skyrimo kriterijus, kai projektą įgyvendina įstaiga, kuriai taikomos tos direktyvos, ir kuri turi organizuoti viešuosius pirkimus ir mokėti tinkamą darbo užmokestį, dėl kurio susitariama kolektyvinių derybų metu;

(24)

Reglamentas (ES) 2021/1060 turėtų būti iš dalies pakeistas taip, kad projektams, kuriems suteiktas suverenumo ženklas, būtų sudaromos geresnės galimybės gauti Sąjungos finansavimą, visų pirma palengvinant kaupiamąjį arba mišrų finansavimą pagal kelias Sąjungos priemones. Tuo tikslu vadovaujančiosios institucijos turėtų turėti galimybę tiesiogiai skirti ERPF arba ESF+ paramą veiksmams, kuriems suteiktas suverenumo ženklas;

(25)

siekiant sumažinti administracinę naštą, susijusią su STEP įdiegimu laiku, turėtų būti įmanoma nukrypstant nuo taikomų taisyklių į Reglamentu (ES) 2021/1060 numatytą ERPF, ESF+, Sanglaudos fondo ir TPF laikotarpio vidurio peržiūrą neįtraukti prioritetų, kurie buvo įtraukti siekiant spręsti investicijų, kuriomis prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo, klausimą. Tokiais programos pakeitimais taip pat turėtų būti galima galutinai paskirstyti visą lankstumo sumą arba jos dalis 2026 ir 2027 metams. Komisija turėtų patvirtinti programos pakeitimus, susijusius tik su prioritetų, kuriais prisidedama prie STEP tikslų įgyvendinimo, nustatymu, ir pateikti juos ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 31 d. per du mėnesius nuo tada, kai juos pateikė valstybės narės. Be to, taip pat turėtų būti įmanoma padaryti bet kokius atitinkamus Reglamente (ES) 2021/1060 nurodytų partnerystės sutarčių pakeitimus ir prašyti, kad Komisija juos patvirtintų pagreitinta tvarka;

(26)

2014–2020 m. programų įgyvendinimo reglamentavimo sistema pastaraisiais metais buvo pritaikyta, kad valstybėms narėms ir regionams būtų suteikiama daugiau lankstumo įgyvendinimo taisyklių atžvilgiu ir didesnis likvidumas kovojant su COVID-19 pandemijos ir Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą padariniais. Toms programavimo laikotarpio pabaigoje nustatytoms priemonėms įgyvendinti reikia skirti pakankamai laiko ir administracinių išteklių, kad būtų galima visapusiškai jas išnaudoti ir įgyvendinti, visų pirma tuo metu, kai valstybės narės sutelkia išteklius į 2021–2027 m. veiksmų programų, susijusių su STEP tikslais, peržiūrą. Siekiant sumažinti už programas atsakingoms institucijoms tenkančią administracinę naštą ir užkirsti kelią galimam lėšų praradimui po programų užbaigimo vien dėl administracinių priežasčių, turėtų būti pratęsti 2014–2020 m. laikotarpio programų administracinio užbaigimo terminai, nustatyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamentais (ES) Nr. 1303/2013 (23) ir (ES) Nr. 223/2014 (24). Konkrečiau, tos galutinės mokėjimo paraiškos pateikimo terminas turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Be to, užbaigimo dokumentų pateikimo terminas taip pat turėtų būti pratęstas 12 mėnesių. Atsižvelgiant į tuos pakeitimus, tikslinga patikslinti, kad turėtų būti leidžiama maisto produktus ir medžiagas, nupirktus iki tinkamumo finansuoti laikotarpio pabaigos (2023 m. pabaigos), toliau platinti ir po tos datos.

Siekiant užtikrinti patikimą Sąjungos biudžeto vykdymą ir mokėjimų viršutinių ribų laikymąsi, 2025 m. atliktini mokėjimai neturėtų viršyti 1 % kiekvienos programos finansinių asignavimų naudojant išteklius pagal 2021–2027 m. daugiametę finansinę programą, nustatytą Tarybos reglamente (ES, Euratomas) 2020/2093 (25). Mokėtinos sumos, viršijančios 1 % programos asignavimų vienam fondui 2025 m. viršutinę ribą, neturėtų būti mokamos nei 2025, nei vėlesniais metais, o būtų naudojamos tik išankstiniam finansavimui patvirtinti. Nepanaudotos sumos turėtų būti panaikinamos pagal Reglamentą (ES) Nr. 1303/2013. Siekiant užtikrinti, kad fondų, kuriems taikomas šis reglamentas, parama galėtų visapusiškai pasinaudoti atokiausi regionai, turėtų būti patikslinta, kad Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 numatyto lankstumo sumetimais papildomi specialūs asignavimai atokiausiems regionams turėtų būti laikomi ERPF asignavimo tos pačios kategorijos regionams, kaip ir atitinkamas atokiausias regionas, dalimi. Nepaisant skirtingų tinkamumo finansuoti taisyklių, taikomų papildomam specialiajam asignavimui, turėtų būti įmanoma tą lankstumą taikyti tarp papildomo specialaus asignavimo ir kitų ERPF asignavimų tos pačios kategorijos regionams pagal programą;

(27)

2014–2020 m. programavimo laikotarpiui numatytos lankstumo priemonės padėjo valstybėms narėms reaguoti į krizes ir atsigauti, bei padėjo įveikti dėl Rusijos agresijos karo prieš Ukrainą viešiesiems biudžetams tekusią papildomą naštą. Siekiant sudaryti sąlygas valstybėms narėms spręsti dėl nuolatinio spaudimo biudžetui kylančias problemas, atsižvelgiant į Reglamente (ES) Nr. 1303/2013 numatytą galimybę, galimybės sanglaudos programoms taikyti 100 % Sąjungos bendro finansavimo normą pratęsimas turėtų būti numatytas atgaline data 2023 m. liepos 1 d. – 2024 m. birželio 30 d. paskutiniams ataskaitiniams metams, jei valstybė narė, atsižvelgdamos į biudžeto asignavimus ir turimas lėšas, apie tai praneša Komisijai prieš pateikdamos galutinę ataskaitinių metų tarpinio mokėjimo paraišką;

(28)

programa „InvestEU“ yra Sąjungos pavyzdinė programa, kuria siekiama skatinti investicijas, visų pirma susijusias su žaliąja ir skaitmenine pertvarkomis, teikiant paklausa grindžiamą finansavimą, be kita ko, taikant derinimo mechanizmus, ir techninę paramą. Tas požiūris padeda pritraukti papildomą viešąjį ir privatųjį kapitalą pagal dabartines politikos linijas. Siekiant užtikrinti visišką turimų lėšų įsisavinimą ir su sąlyga, kad įgyvendinantieji partneriai neturi pakankamų pajėgumų įsisavinti 25 % jiems skirtos ES garantijos, nustatytos Reglamentu (ES) 2021/523, Komisija gali EIB grupei suteikti daugiau kaip 75 % ES garantijos. Tomis aplinkybėmis Komisija turėtų skatinti kitus nei EIB grupė įgyvendinančiuosius partnerius ir padėti jiems įsisavinti visą jiems prieinamą finansavimą. Valstybės narės raginamos prisidėti prie programos „InvestEU“ valstybių narių skyriaus ir remti STEP tikslus pagal dabartines politikos linijas atitinkančius finansinius produktus, nedarant poveikio taikytinoms valstybės pagalbos taisyklėms. Valstybės narės turėtų turėti galimybę į savo ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planus kaip vieną iš priemonių įtraukti piniginį įnašą, skirtą programos „InvestEU“ valstybių narių skyriui, taip remiant STEP tikslus pagal dabartines politikos linijas. Tas papildomas įnašas, skirtas remti STEP tikslus, galėtų siekti iki 6 % viso jų ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano finansinio asignavimo programos „InvestEU“ valstybių narių skyriui. Siekiant geriau įgyvendinti STEP tikslus, taip pat turėtų būti numatyta papildomų lankstumo priemonių ir patikslinimų. Prie STEP tikslų įgyvendinimo prisidedančių projektų atveju turėtų būti dedamos visos įmanomos pastangos siekiant užtikrinti, kad pasibaigus investavimo laikotarpiui investicijos būtų paskirstytos įvairiems sektoriams ir regionams ir kad būtų išvengta per didelės sektorinės arba geografinės koncentracijos;

(29)

programa „Europos horizontas“ yra pagrindinė Sąjungos mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programa, o jos Europos inovacijų taryba (toliau – EIC) teikia paramą visų pirma inovacijoms, kurios gali būti proveržio ir perversminės ir kurių plėtros potencialas gali būti pernelyg rizikingas privatiems investuotojams. Pagal programą „Europos horizontas“ turėtų būti numatomos papildomos lankstumo priemonės, kad pagal EIC programą „Accelerator“ būtų galima teikti tik nuosavam kapitalui skirtą paramą bankams nepatrauklioms MVĮ, įskaitant startuolius, ir bankams nepatrauklioms mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, vykdančioms inovacijas, visų pirma toms, kurios kuria STEP remiamas technologijas, nepriklausomai nuo to, ar jos anksčiau buvo gavusios kitų rūšių paramą pagal EIC programą „Accelerator“. Šiuo metu finansinės priemonės, kuri yra EIC programos „Accelerator“ dalis, teikianti investicijas nuosavo kapitalo arba kita grąžintina forma (toliau – EIC fondas) įgyvendinimas yra apribotas iki didžiausios 15 mln. EUR investicijų sumos, išskyrus išimtinius atvejus, ir fondas negali patenkinti tolesnio finansavimo arba didesnių investicijų poreikių. Jei nuosavam kapitalui skirtą paramą būtų leista teikti bankams nepatrauklioms MVĮ ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms, būtų užpildyta rinkos spraga, ypač kai investicijų poreikis siekia 15–50 mln. EUR. Be to, patirtis parodė, kad bandomajam EIC projektui pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1291/2013 (26) sukurtą programą „Horizontas 2020“ skirtos sumos nėra visiškai panaudojamos. Reglamentas (ES) 2021/695 taip pat turėtų būti iš dalies pakeistas, kad būtų atsižvelgta į padidintą Europos gynybos fondui skirtą finansinį paketą;

(30)

EIC atlieka labai svarbų vaidmenį siūlydama pradinį finansavimą sparčiai augantiems startuoliams ir mažoms vidutinės kapitalizacijos įmonėms. Turėdama specializuotų žinių, EIC turi idealias sąlygas padidinti finansavimo galimybes bendrovėms, ieškančioms kapitalo veiklai plėsti pasibaigus pradiniam inovacijų etapui. Atsižvelgiant į tai, kad EIC fondas atlieka pagrindinį vaidmenį sėkmingai įgyvendinant STEP, turėtų būti patikslintos teisės aktų nuostatos dėl EIC veikimo;

(31)

Europos gynybos fondas yra pagrindinė programa, skirta didinti Sąjungos gynybos pramonės konkurencingumą, inovacijas, efektyvumą ir technologinį savarankiškumą ir taip prisidėti prie Sąjungos strateginio savarankiškumo. Gynybos pajėgumų plėtra yra labai svarbi, nes ja grindžiami Sąjungos pramonės pajėgumai ir savarankiškumas kuriant gynybos produktus ir valstybių narių, kaip tokių produktų galutinių naudotojų, nepriklausomumas. Todėl papildomas finansinis paketas turėtų būti skiriamas remti projektus, kuriais prisidedama prie gynybos taikomųjų programų, kurioms taikomas šis reglamentas, plėtojimo;

(32)

kadangi šio reglamento tikslų, t. y. stiprinti Sąjungos suverenumą ir saugumą, spartinti jos žaliąją ir skaitmeninę pertvarkas ir didinti jos konkurencingumą bei mažinti jos strateginę priklausomybę, valstybės narės negali deramai pasiekti, o tų tikslų būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi ES sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti,