(1)

informacijos apie tvarumą teikimo reikalavimai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant rinkos skaidrumą ir tai, kad įmonės būtų atskaitingos už savo poveikį žmonėms ir aplinkai. Tačiau tuos reikalavimus svarbu racionalizuoti siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų tikslą, dėl kurio buvo nustatyti, ir sumažinti administracinę naštą;

(2)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2013/34/ES (3) reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. nustatytų informacijos apie tvarumą teikimo standartus deleguotaisiais aktais, kuriais, be informacijos, kurią įmonės jau privalo teikti pagal Komisijos deleguotąjį reglamentą (ES) 2023/2772 (4), nustatoma informacija, kurią įmonės turi pateikti tvarumo klausimais ir pagal atskaitomybės sritis, susijusi su konkrečiu sektoriumi, kuriame įmonė veikia;

(3)

siekiant sumažinti įmonėms tenkančią informacijos teikimo naštą, kaip nurodyta 2023 m. kovo 16 d. Komisijos komunikate „Ilgalaikis ES konkurencingumas. Perspektyvos po 2030 m.“, įmonėms turėtų būti leidžiama pirmiausia dėti pastangas įgyvendinti Deleguotuoju reglamentu (ES) 2023/2772 nustatytus tvarumo atskaitomybės reikalavimus. Dėl tos priežasties deleguotųjų aktų, kuriais nustatomi Direktyvoje 2013/34/ES nurodyti informacijos apie tvarumą teikimo standartai, nustatantys informaciją, kurią įmonės turi pateikti tvarumo klausimais ir pagal atskaitomybės sritis, susijusias su konkrečiu sektoriumi, kuriame įmonė veikia, priėmimo terminas turėtų būti atidėtas dvejiems metams. Tačiau tas atidėjimas neturėtų trukdyti Komisijai paskelbti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi konkretiems sektoriams skirti informacijos apie tvarumą teikimo standartai iki to dvejų metų laikotarpio pabaigos, ir Komisija turėtų stengtis priimti deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi aštuoni konkretiems sektoriams skirti informacijos apie tvarumą teikimo standartai, kai tik kiekvienas iš jų bus parengtas;

(4)

to paties sektoriaus įmonėms dažnai kyla panaši su tvarumu susijusi rizika ir tos įmonės dažnai daro panašų poveikį visuomenei ir aplinkai. Galimybė palyginti tame pačiame sektoriuje veikiančias įmones yra ypač vertinga investuotojams ir kitiems informacijos apie tvarumą naudotojams. Todėl informacijos apie tvarumą teikimo standartuose turėtų būti nurodyta tiek informacija, kurią turėtų atskleisti visų sektorių įmonės, tiek informacija, kurią įmonės turėtų atskleisti priklausomai nuo jų veiklos sektoriaus. Konkretiems sektoriams skirti informacijos apie tvarumą teikimo standartai yra ypač svarbūs sektoriams, susijusiems su didele tvarumo rizika aplinkai, žmogaus teisėms ir valdymui arba poveikiu toms sritims, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1893/2006 (5) I priedo A, B (įskaitant naftą, dujas, kasybą ir anglį) – H, K ir L skirsniuose išvardytus sektorius, ir atitinkamai tuose sektoriuose vykdomai veiklai. Priimdama deleguotuosius aktus, kuriais nustatomi konkretiems sektoriams skirti informacijos apie tvarumą teikimo standartai, Komisija turėtų užtikrinti, kad tuose informacijos apie tvarumą teikimo standartuose nurodyta informacija būtų proporcinga rizikos ir poveikio, susijusių su kiekvienam sektoriui būdingais tvarumo klausimais, mastui, atsižvelgiant į tai, kad kai kurių sektorių rizika ir poveikis yra didesni lyginant su kitų sektorių rizika ir poveikiu. Komisija taip pat turėtų atsižvelgti į tai, kad nebūtinai visa veikla konkrečiame sektoriuje yra susijusi su didele tvarumo rizika ar poveikiu. Kalbant apie įmones, veikiančias sektoriuose, kurie yra ypač priklausomi nuo gamtos išteklių, konkretiems sektoriams skirtais informacijos apie tvarumą teikimo standartais būtų reikalaujama atskleisti su gamta susijusį poveikį ir riziką biologinei įvairovei ir ekosistemoms;

(5)

Direktyvoje 2013/34/ES taip pat reikalaujama, kad Komisija ne vėliau kaip 2024 m. birželio 30 d. priimtų deleguotąjį aktą, kuriuo nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai, naudotini atskleidžiant su tvarumu susijusią informaciją apie trečiųjų valstybių įmones, kurių grynoji apyvarta Sąjungoje viršija 150 mln. EUR ir kurios turi arba patronuojamųjų įmonių Sąjungoje, kurios yra didžiosios įmonės arba mažosios ir vidutinės įmonės, kurių vertybiniais popieriais leidžiama prekiauti ES reguliuojamose rinkose, arba filialų Sąjungoje, kurių grynoji apyvarta viršija 40 mln. EUR. Šis tam tikroms trečiųjų valstybių įmonėms skirtas informacijos teikimo reikalavimas taikomas tik nuo 2028 finansinių metų. Kadangi deleguotųjų aktų, kuriais nustatomi informacijos apie tvarumą teikimo standartai, nustatantys informaciją, kurią įmonės turi pateikti tvarumo klausimais ir pagal atskaitomybės sritis, susijusias su konkrečiu sektoriumi, kuriame įmonė veikia, priėmimo terminas turi būti atidėtas dvejiems metams, tam tikroms trečiųjų valstybių įmonėms skirtų informacijos apie tvarumą teikimo standartų priėmimo terminas taip pat turėtų būti atidėtas dvejiems metams;

(6)

siekiant skatinti demokratinę kontrolę, tikrinimą ir skaidrumą, dėl EFRAG darbo programos, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo standartų rengimu, Komisija turėtų bent kartą per metus konsultuotis su Europos Parlamentu ir bendrai konsultuotis su Valstybių narių ekspertų grupe tvarių finansų klausimais ir Apskaitos reguliavimo komitetu. EFRAG darbo programoje, kiek tai susiję su informacijos apie tvarumą teikimo standartų rengimu, turėtų būti pateikiama informacija apie planavimą, prioritetų nustatymą ir būsimų standartų projektų bei kitų dokumentų, kurie turi būti parengti, tvarkaraščius;

(7)

todėl Direktyva 2013/34/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista. Kadangi šia iš dalies keičiančia direktyva padaryti daliniai pakeitimai susiję su konkrečiu Komisijai suteiktų įgaliojimų priimti deleguotuosius aktus elementu, valstybėms narėms nereikia perkelti tų dalinių pakeitimų į nacionalinę teisę, jei jų nacionalinės teisės aktuose yra tik nuoroda į tokius įgaliojimus,

1)

29b straipsnio 1 dalis iš dalies keičiama taip:

2)

40b straipsnyje data „2024 m. birželio 30 d.“ pakeičiama data „2026 m. birželio 30 d.“.