(1)

mokestinis sukčiavimas, mokesčių slėpimas ir vengimas yra didelis iššūkis tiek Sąjungoje, tiek visame pasaulyje. Kovojant su tuo labai svarbu keistis informacija;

(2)

Europos Parlamentas pabrėžė sąžiningo apmokestinimo ir kovos su mokestiniu sukčiavimu, mokesčių slėpimu ir vengimu, be kita ko, užtikrinant glaudesnį valstybių narių administracinį bendradarbiavimą ir keitimąsi informacija platesniu mastu, politinę svarbą;

(3)

2021 m. gruodžio 7 d. Taryba patvirtino Ecofin ataskaitą Europos Vadovų Tarybai mokesčių klausimais, kurioje Komisijos prašoma 2022 m. pateikti pasiūlymą dėl teisėkūros procedūra priimamo akto dėl Tarybos direktyvos 2011/16/ES (3) tolesnės peržiūros, kiek tai susiję su keitimusi informacija apie kriptoturtą ir sprendimus dėl mokesčių turtingiems asmenims;

(4)

2021 sausio 26 d. Audito Rūmai paskelbė ataskaitą, kurioje buvo nagrinėjama Direktyvos 2011/16/ES teisinė sistema ir įgyvendinimas. Toje ataskaitoje padaryta išvada, kad bendra Direktyvos 2011/16/ES teisinė sistema yra tvirta, tačiau reikia sugriežtinti kai kurias nuostatas, siekiant užtikrinti, kad būtų išnaudojamas visas keitimosi informacija potencialas ir kad būtų galima įvertinti automatinių informacijos mainų veiksmingumą. Ataskaitoje taip pat daroma išvada, kad Direktyvos 2011/16/ES taikymo sritis turėtų būti išplėsta, kad ji apimtų papildomas turto ir pajamų kategorijas, kaip antai kriptoturtą;

(5)

per pastaruosius dešimt metų kriptoturto rinka išaugo, o jos kapitalizacija smarkiai ir greitai padidėjo. Kriptoturtas – skaitmeninė vertės arba teisės, kurią galima perleisti ir laikyti elektroniniu būdu, naudojant paskirstytojo registro ar panašią technologiją, išraiška;

(6)

valstybės narės nustatė pajamų, gaunamų iš kriptoturto sandorių, apmokestinimo taisykles ir gaires, kurios valstybėse narėse yra skirtingos. Tačiau dėl kriptoturtui būdingo decentralizuoto pobūdžio valstybių narių mokesčių administratoriams sunku užtikrinti mokestinių prievolių vykdymą;

(7)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1114 (4) Sąjungos reguliavimo sistema buvo išplėsta įtraukiant su kriptoturtu susijusius klausimus, kurie iki šiol nebuvo reglamentuojami Sąjungos finansinių paslaugų teisės aktais, ir paslaugų teikėjus, susijusius su tokiu kriptoturtu (toliau – kriptoturto paslaugų teikėjai). Reglamente (ES) 2023/1114 nustatytos šios direktyvos tikslais taikomos apibrėžtys. Šioje direktyvoje taip pat atsižvelgiama į reikalavimą pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 išduoti kriptoturto paslaugų teikėjams leidimus, siekiant sumažinti jiems tenkančią administracinę naštą. Siekiant užtikrinti veiksmingą reglamentavimą, dėl kriptoturtui būdingo tarpvalstybinio pobūdžio turi būti užtikrinamas tvirtas tarptautinis administracinis bendradarbiavimas;

(8)

pagal Sąjungos kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu sistemą išplečiamas įpareigotųjų subjektų, kuriems taikomos kovos su pinigų plovimu ir kovos su terorizmo finansavimu taisyklės, ratas, įtraukiant Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1114 reglamentuojamus kriptoturto paslaugų teikėjus. Be to, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2023/1113 (5) nustatoma, kad mokėjimo paslaugų teikėjams nustatyta pareiga pervedant lėšas pateikti informaciją apie mokėtoją ir gavėją taikoma ir kriptoturto paslaugų teikėjams, taip siekiant užtikrinti kriptoturto perleidimų atsekamumą kovos su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu tikslais;

(9)

kalbant apie tarptautinį lygmenį, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenų apie kriptoturtą teikimo sistema, nustatyta 2022 m. rugpjūčio 26 d. EBPO patvirtinto dokumento „Kriptoturto ataskaitų teikimo sistema ir bendro ataskaitų teikimo standarto pakeitimai“ (toliau – EBPO duomenų apie kriptoturtą teikimo sistema) I dalyje, siekiama didesnio skaidrumo kriptoturto apmokestinimo ir duomenų apie jį teikimo klausimais. Siekiant padidinti keitimosi informacija veiksmingumą ir sumažinti administracinę naštą, Sąjungos taisyklėse turėtų būti atsižvelgiama į EBPO sukurtą sistemą. Įgyvendindamos šią direktyvą, valstybės narės, siekdamos užtikrinti nuoseklų taikymą visose valstybėse narėse, kaip pavyzdį ar aiškinimą turėtų naudoti EBPO komentarus dėl tipinio kompetentingų institucijų susitarimo, pateiktus 2023 m. birželio 8 d. paskelbtame dokumente „Tarptautiniai automatinio keitimosi informacija mokesčių klausimais standartai: duomenų apie kriptoturtą teikimo sistema ir bendro ataskaitų teikimo standarto 2023 m. atnaujinimas“ (toliau – komentarai dėl tipinio kompetentingų institucijų susitarimo) ir EBPO duomenų apie kriptoturtą teikimo sistemą;

(10)

Direktyvoje 2011/16/ES nustatytos finansų įstaigų pareigos teikti finansinių sąskaitų informaciją mokesčių administratoriams, o šie ta informacija turi keistis su kitomis atitinkamomis valstybėmis narėmis. Tačiau pagal tą direktyvą duomenų apie daugumos rūšių kriptoturtą teikti neprivaloma, nes tai nėra indėlių sąskaitose arba kaip finansinio turto dalis laikomi pinigai. Be to, daugeliu atvejų kriptoturto paslaugų teikėjams ir kriptoturto operatoriams netaikoma Direktyvoje 2011/16/ES nustatyta esama finansų įstaigos apibrėžtis;

(11)

siekiant atsižvelgti į naujus iššūkius, kylančius dėl vis dažniau naudojamų alternatyvių mokėjimo ir investavimo priemonių, dėl kurių atsiranda nauja mokesčių slėpimo rizika ir kurioms dar netaikoma Direktyva 2011/16/ES, duomenų teikimo ir keitimosi informacija taisyklės turėtų būtų taikomos ir kriptoturtui bei jo naudotojams;

(12)

siekiant užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą, duomenų teikimas turėtų būti veiksmingas, paprastas ir aiškiai apibrėžtas. Apmokestinamuosius įvykius, įvykstančius investuojant į kriptoturtą, sunku aptikti. Duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai turi daugiausia galimybių rinkti ir tikrinti būtiną informaciją apie savo naudotojus. Sektoriui tenkanti administracinė našta turėtų būti sumažinta, kad jis galėtų atskleisti visą savo potencialą Sąjungoje;

(13)

automatiniai mokesčių administratorių informacijos mainai labai svarbūs, kad jie gautų informaciją, reikalingą norint tinkamai apskaičiuoti mokėtinas pajamų mokesčių sumas. Siekiant užtikrinti duomenų teikimo taisyklių veiksmingumą, tinkamą vidaus rinkos veikimą, vienodas sąlygas ir nediskriminavimo principo laikymąsi, duomenų teikimo pareiga turėtų būti taikoma tiek tarpvalstybiniams, tiek vidaus sandoriams;

(14)

ši direktyva taikoma kriptoturto paslaugų teikėjams, kurių veikla reglamentuojama ir kuriems leidimai išduodami pagal Reglamentą (ES) 2023/1114, ir kriptoturto operatoriams, kuriems šis reglamentas netaikomas. Abi šios grupės laikomos duomenis teikiančiais kriptoturto paslaugų teikėjais, nes jie privalo teikti duomenis pagal šią direktyvą. Apskritai „kriptoturto“ sąvoka traktuojama labai plačiai ir apima decentralizuotai išleistą kriptoturtą, stabilizuotąsias virtualiąsias valiutas, įskaitant e. pinigų žetonus, kaip apibrėžta Reglamente (ES) 2023/1114, ir tam tikrus nepakeičiamuosius žetonus (NFT). Pagal šią direktyvą turėtų būti teikiami duomenys apie kriptoturtą, kuris gali būti naudojamas mokėjimo arba investavimo tikslais. Todėl duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai kiekvienu konkrečiu atveju turėtų apsvarstyti, ar kriptoturtas gali būti naudojamas mokėjimo ir investavimo tikslais, atsižvelgdami į Reglamente (ES) 2023/1114 numatytas išimtis, ypač susijusias su ribotu tinklu ir tam tikrais produkto žetonais;

(15)

siekiant, kad mokesčių administratoriai galėtų analizuoti gautą informaciją ir ją naudoti pagal nacionalines nuostatas, pavyzdžiui, informacijos lyginimo ir turto bei kapitalo prieaugio vertinimo tikslais, tikslinga reikalauti, kad duomenų teikimas ir keitimasis informacija būtų skirstomas pagal kiekvieną kriptoturto, kurį naudodamas kriptoturto naudotojas vykdė sandorius, rūšį;

(16)

siekiant užtikrinti vienodas sąlygas kompetentingų institucijų automatinių informacijos mainų nuostatų įgyvendinimui, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti praktines nuostatas, būtinas siekiant įgyvendinti privalomą automatinį keitimąsi duomenis teikiančių kriptoturto paslaugų teikėjų pateikiama informacija, įskaitant standartinę keitimosi informacija formą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (6);

(17)

kriptoturto paslaugų teikėjai, kuriems taikomas Reglamentas (ES) 2023/1114, gavę leidimą vienoje valstybėje narėje gali vykdyti veiklą Sąjungoje pagal paso mechanizmą. Tuo tikslu Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) tvarko kriptoturto paslaugų teikėjų, kuriems išduoti leidimai, registrą. Be to, ESMA taip pat tvarko kriptoturto paslaugas teikiančių operatorių, kuriems pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 privaloma gauti leidimą, juodąjį sąrašą;

(18)

kriptoturto operatoriai, kuriems Reglamentas (ES) 2023/1114 netaikomas, bet kurie pagal šią direktyvą privalo teikti informaciją apie Sąjungoje reziduojančius kriptoturto naudotojus, kad įvykdytų savo pareigas teikti duomenis, turėtų būti įpareigojami registruotis tik vienoje valstybėje narėje;

(19)

siekiant skatinti administracinį bendradarbiavimą su Sąjungai nepriklausančiomis jurisdikcijomis, kriptoturto operatoriams, atitinkantiems tam tikras sąlygas, turėtų būti leidžiama Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų mokesčių administratoriams teikti informaciją tik apie Sąjungoje reziduojančius kriptoturto naudotojus, jei teikiama informacija atitinka šioje direktyvoje nustatytą informaciją ir jei yra veiksmingas kvalifikuotasis su tokia Sąjungai nepriklausančia jurisdikcija sudarytas kompetentingų institucijų susitarimas. Kvalifikuotoji Sąjungai nepriklausanti jurisdikcija savo ruožtu tokią informaciją praneša valstybių narių, kurių rezidentai yra kriptoturto naudotojai, mokesčių administratoriams. Kai tikslinga, tą mechanizmą turėtų būti galima taikyti siekiant užtikrinti, kad atitinkama informacija nebūtų teikiama ir perduodama daugiau nei vieną kartą;

(20)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti, ar informacija, kuria turi būti keičiamasi pagal valstybės narės ir Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos kompetentingų institucijų susitarimą, atitinka šioje direktyvoje nurodytą informaciją. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Atsižvelgiant į tai, kad susitarimų su Sąjungai nepriklausančiomis jurisdikcijomis dėl administracinio bendradarbiavimo tiesioginio apmokestinimo srityje sudarymas ir toliau priklauso valstybių narių kompetencijai, Komisija veiksmų galėtų imtis ir reaguodama į valstybės narės prašymą. Tuo tikslu reikalinga, kad, gavus valstybės narės prašymą, Komisija galėtų nuspręsti dėl atitikties ir prieš numatomą tokio susitarimo sudarymą. Kai tokios informacijos mainai grindžiami daugiašaliu kompetentingų institucijų susitarimu, Komisija turėtų priimti sprendimą dėl atitinkamos sistemos, kuriai taikomas toks kompetentingų institucijų susitarimas, visumos atitikties. Vis dėlto prireikus Komisija turėtų galėti priimti sprendimą dėl dvišalio kompetentingų institucijų susitarimo atitikties;

(21)

kadangi duomenų teikimo ir automatinio keitimosi informacija apie kriptoturtą tarptautinis standartas, t. y. EBPO duomenų apie kriptoturtą teikimo sistema, yra minimalusis arba lygiavertis standartas, kuriuo nustatoma minimali jurisdikcijų įgyvendinimo aprėptis ir turinys, įgyvendinimo aktu nebereikės nustatyti šios direktyvos ir EBPO duomenų apie kriptoturtą teikimo sistemos atitikties, jei galioja Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų ir visų valstybių narių sudarytas kvalifikuotasis kompetentingų institucijų susitarimas;

(22)

nors Didysis dvidešimtukas EBPO duomenų apie kriptoturtą teikimo sistemą patvirtino ir rekomendavo ją įgyvendinti, kol kas nepriimtas sprendimas, ar ji būtų laikoma minimaliuoju ar lygiaverčiu standartu. Kol bus priimtas tas sprendimas, šioje direktyvoje numatyti du skirtingi atitikties nustatymo metodai;

(23)

šia direktyva nepakeičiamos jokios platesnės pagal Reglamentą (ES) 2023/1114 nustatytos pareigos;

(24)

siekdamos skatinti šios direktyvos ir Reglamento (ES) 2023/1114 konvergenciją ir nuoseklią priežiūrą, kompetentingos institucijos turi bendradarbiauti su kitomis nacionalinėmis institucijomis arba įstaigomis ir dalytis atitinkama informacija;

(25)

atleidimas nuo šioje direktyvoje numatytų pareigų teikti duomenis, priklausantis nuo atitinkamų Sąjungai nepriklausančių jurisdikcijų ir valstybių narių duomenų teikimo ir keitimosi informacija mechanizmų nustatymo, turėtų būti taikomas tik apmokestinimo srityje, visų pirma šios direktyvos tikslais, ir neturėtų būti laikomas pagrindu pripažinti atitiktį kitose Sąjungos teisės srityse;

(26)

siekiant prisitaikyti prie naujų pokyčių įvairiose rinkose, taigi ir veiksmingai kovoti su nustatytais mokestinio sukčiavimo, mokesčių vengimo ir mokesčių slėpimo atvejais, labai svarbu sugriežtinti Direktyvos 2011/16/ES nuostatas dėl informacijos, kuri turi būti teikiama arba kuria turi būti keičiamasi. Tos nuostatos turėtų atspindėti vidaus rinkoje ir tarptautiniu lygmeniu vykstančius pokyčius, kad būtų galima veiksmingai teikti duomenis ir keistis informacija. Todėl į šią direktyvą, be kita ko, įtraukiami naujausi EBPO bendro ataskaitų teikimo standarto pakeitimai, įskaitant 2022 m. rugpjūčio 26 d. EBPO patvirtinto dokumento „Kriptoturto ataskaitų teikimo sistema ir bendro duomenų teikimo standarto pakeitimai“ II dalyje išdėstytų nuostatų dėl elektroninių pinigų ir centrinio banko skaitmeninės valiutos integravimą, ir išplečiama automatinio keitimosi informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus aprėptis, įtraukiant tam tikrus sprendimus dėl fizinių asmenų. Įgyvendindamos naujausius bendro duomenų teikimo standarto pakeitimus, kurie įtraukiami į šią direktyvą ir jau yra paminėti Tarybos direktyvos 2014/107/ES (7) konstatuojamosiose dalyse atsižvelgiant į pirminę bendro duomenų teikimo standarto redakciją, valstybės narės, siekdamos užtikrinti nuoseklų taikymą visose valstybėse narėse, kaip pavyzdį ar aiškinimą turėtų naudoti komentarus dėl tipinio kompetentingų institucijų susitarimo ir bendrą duomenų teikimo standartą, jau įskaitant naujausius bendro duomenų teikimo standarto pakeitimus;

(27)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2009/110/EB (8) apibrėžti elektroniniai pinigai Sąjungoje naudojami dažnai, o jų sandorių apimtis ir bendra vertė nuolat didėja. Tačiau Direktyvoje 2011/16/ES nėra aiškiai nustatyta, kad ji taikoma ir elektroniniams pinigams. Valstybių narių požiūris į elektroninius pinigus skiriasi. Dėl to susiję produktai ne visada priskiriami Direktyvoje 2011/16/ES numatytoms pajamų ir kapitalo kategorijoms. Todėl Direktyvoje 2011/16/ES turėtų būti nustatytos taisyklės, kuriomis būtų užtikrinama, kad duomenų teikimo pareigos apimtų ir elektroninius pinigus;

(28)

siekiant panaikinti spragas, dėl kurių atsiranda mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo galimybės, iš valstybių narių turėtų būti reikalaujama keistis informacija, susijusia su ne pasaugos dividendų pajamomis. Todėl pajamos, gautos iš ne pasaugos dividendų, turėtų būti įtraukiamos į pajamų kategorijas, kurių informacija turėtų būti automatiškai keičiamasi;

(29)

mokesčių mokėtojo identifikacinis numeris (MMIN) yra būtinas valstybėms narėms siekiant užtikrinti, kad gaunama informacija atitiktų nacionalinėse duomenų bazėse esančius duomenis. Taip padidinamos valstybių narių galimybės nustatyti atitinkamus mokesčių mokėtojus ir teisingai įvertinti susijusius mokesčius. Todėl svarbu, kad valstybės narės fizinių asmenų arba subjektų, kurių duomenys teikiami, MMIN nurodytų teikdamos duomenis ir informaciją, kai informacijos mainai yra susiję su pajamų ir kapitalo kategorijomis, kurioms taikomas privalomas automatinis keitimasis informacija, su finansinėmis sąskaitomis, išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ir išankstiniais kainodaros susitarimais, ataskaitomis pagal šalis, praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, informacija apie skaitmeninėse platformose veikiančius pardavėjus ir kriptoturtą;

(30)

siekiant padidinti MMIN prieinamumą valstybių narių kompetentingoms institucijoms, kiekviena valstybė narė turėtų imtis būtinų priemonių, kad būtų reikalaujama pateikti rezidavimo vietos valstybės narės suteiktus fizinių asmenų arba subjektų MMIN su darbo santykiais susijusių pajamų, direktoriaus atlyginimo ir tantjemų bei pensijų atžvilgiu, arba išankstinių tarpvalstybinių sprendimų ir išankstinių kainodaros susitarimų, ataskaitų pagal šalis ir praneštinų tarpvalstybinių susitarimų atžvilgiu. Tokios priemonės gali apimti, be kita ko, šalies vidaus teisinių reikalavimų teikti MMIN nustatymą ne vėliau kaip iki šioje direktyvoje nustatyto perkėlimo į nacionalinę teisę termino, tačiau tuo neapsiriboti. Be to, įsigaliojus Tarybos direktyvai (ES) 2022/2523 (9), ir atsižvelgiant į toje direktyvoje nustatytas saugumo garanto taisykles, svarbu užtikrinti tinkamą suderinimą privalomų automatinių informacijos apie ataskaitas pagal šalis mainų pagal Direktyvą 2011/16/ES kontekste. Vis dėlto valstybės narės taip pat pripažįsta, kad retai, bet gali pasitaikyti atvejų, kai duomenis teikiantis subjektas ar duomenis teikiantis fizinis asmuo tiesiog neturi galimybių surinkti ir pateikti MMIN, be kita ko, kai, nepaisant visų įdėtų pastangų, duomenis teikiančiam subjektui ar duomenis teikiančiam fiziniam asmeniui nepavyko surinkti MMIN arba kai MMIN mokesčių mokėtojui nėra suteiktas;

(31)

keičiantis informacija, susijusia su išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais ir išankstiniais kainodaros susitarimais, ataskaitomis pagal šalis ir praneštinais tarpvalstybiniais susitarimais, kiekviena valstybė narė turėtų nurodyti rezidavimo vietos valstybės narės suteiktus fizinių asmenų arba subjektų MMIN, jei valstybės narės kompetentinga institucija tuos MMIN yra gavusi;

(32)

nesikeičiant informacija apie sprendimus dėl fizinių asmenų, atitinkamų valstybių narių mokesčių administratoriai gali nežinoti, kad tokie sprendimai priimti. Todėl yra rizika, kad gali atsirasti galimybių mokestiniam sukčiavimui, mokesčių slėpimui ir mokesčių vengimui. Siekiant sumažinti tą riziką ir sumažinti administracinę naštą, automatinis keitimasis išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais turėtų būti vykdomas ir tais atvejais, kai išankstiniame tarpvalstybiniame sprendime nurodyta sandorio arba kelių sandorių suma viršija konkrečią ribą;

(33)

automatiškai turėtų būti keičiamasi ir išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais, kuriais nustatoma, ar asmuo yra ar nėra rezidentas mokesčių tikslais tą sprendimą priimančioje valstybėje narėje. Tačiau, siekiant proporcingumo ir sumažinti administracinę naštą, kai kuriems įprastų formų išankstiniams tarpvalstybiniams sprendimams, kurie gali apimti nustatymo, ar fizinis asmuo valstybėje narėje yra rezidentas mokesčių tikslais, elementą, vien tuo pagrindu neturėtų būti taikomas reikalavimas keistis informacija apie išankstinius tarpvalstybinius sprendimus. Neturėtų būti keičiamasi išankstiniais tarpvalstybiniais sprendimais dėl apmokestinimo prie šaltinio, nerezidentų su darbo santykiais susijusių pajamų, direktoriaus atlyginimo ir tantjemų bei pensijų atžvilgiu, išskyrus atvejus, kai išankstinio tarpvalstybinio sprendimo sandorio ar kelių sandorių suma viršija ribą;

(34)

tikimasi, kad kai kurios valstybės narės įdiegs atpažinties paslaugas kaip supaprastintą ir standartizuotą paslaugų teikėjų ir mokesčių mokėtojų tapatybės nustatymo priemonę. Valstybėms narėms, pageidaujančioms naudoti tą tapatybės nustatymo būdą, turėtų būti leidžiama tai padaryti, jei tai neturės įtakos kitų valstybių narių, kurios tokiomis tapatybės nustatymo paslaugomis nesinaudoja, informacijos srautui ir kokybei; Todėl naudojimasis atpažinties paslaugomis neturėtų daryti poveikio išsamaus patikrinimo procedūroms arba reikalavimams rinkti informaciją. Be to, jei tuo požiūriu tam tikrais aspektais nukrypstama nuo EBPO atitinkamų automatinio keitimosi informacija standartų, šios direktyvos nuostatos dėl naudojimosi atpažinties paslaugomis neturėtų daryti poveikio nustatant, ar informacija, kuri yra pateikiama arba kuria keičiamasi pagal valstybės narės ir Sąjungai nepriklausančios jurisdikcijos kompetentingų institucijų susitarimą, yra lygiavertė šioje direktyvoje nurodytai informacijai arba ją atitinka;

(35)

svarbu, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES pateikta informacija iš esmės būtų naudojama į materialinę šios direktyvos taikymo sritį patenkantiems mokesčiams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti. Tačiau, dėl neaiškios sistemos nebuvo visiškai aišku, kaip naudoti informaciją. Atsižvelgiant į mokestinio sukčiavimo, mokesčių slėpimo ir mokesčių vengimo bei pinigų plovimo sąsajas, taip pat ir vykdymo užtikrinimo požiūriu, tikslinga paaiškinti, kad valstybių narių perduodamą informaciją taip pat turėtų būti galima naudoti muitams apskaičiuoti, administruoti ir jų mokėjimui užtikrinti, taip pat kovoje su pinigų plovimu ir terorizmo finansavimu;

(36)

atsižvelgiant į informacijos, kuri renkama ir kuria keičiamasi pagal Direktyvą 2011/16/ES, kiekį ir pobūdį, ta informacija gali būti naudinga tam tikrose kitose srityse. Nors tos informacijos naudojimas paprastai turėtų būti apribotas tomis sritimis, kurias nustato informaciją perduodančioji valstybė narė pagal šią direktyvą, ypatingais bei rimtais atvejais ir tuomet, kai imtis veiksmų susitarta Sąjungos lygmeniu, informaciją turi būti leidžiama naudoti plačiau. Tokie atvejai visų pirma būtų situacijos, kai yra priimti sprendimai dėl ribojamųjų priemonių pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 215 straipsnį. Informacija, kuria keičiamasi pagal Direktyvą 2011/16/ES, gali būti labai svarbi nustatant ribojamųjų priemonių pažeidimus arba apėjimus. Savo ruožtu galimi ribojamųjų priemonių pažeidimai bus svarbūs mokesčių tikslais, nes ribojamųjų priemonių vengimas daugeliu atvejų taip pat reikš su atitinkamu turtu susijusių mokesčių vengimą. Todėl, atsižvelgiant į tikėtinas ribojamųjų priemonių apėjimo nustatymo ir mokesčių vengimo nustatymo sinergijas ir glaudų ryšį, tikslinga leisti informaciją naudoti kitais tikslais;

(37)

itin svarbu, kad pagal Direktyvą 2011/16/ES perduota informacija naudotųsi kiekvienos tą informaciją gaunančios valstybės narės kompetentinga institucija. Todėl tikslinga reikalauti, kad kiekvienos valstybės narės kompetentinga institucija įgyvendintų veiksmingą mechanizmą, kuriuo užtikrintų gautos informacijos, kuri teikiama arba kuria keičiamasi pagal Direktyvą 2011/16/ES, panaudojimą. Informacija gali būti, be kita ko, naudojama, pavyzdžiui, savanoriškoms atitikties programoms, pranešimams dėl atskleidimo, informuotumo didinimo kampanijoms, mokesčių deklaracijų ruošiniams, rizikos vertinimams, ribotiems auditams, bendriesiems auditams, mokesčių kodavimui, mokesčių apskaičiavimui, asimiliavimui į šalių vidaus sistemas ir kitoms su mokesčiais susijusioms priemonėms;

(38)

siekdamos padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, palengvinti keitimąsi informacija ir išvengti būtinybės kiekvienai valstybei narei panašiai keisti savo sistemas informacijos saugojimo tikslais, reikėtų sukurti visoms valstybėms narėms prieinamą, o Komisijai tik statistikos tikslais prieinamą teiktinos informacijos apie kriptoturtą centrinį registrą, į kurį valstybės narės keltų ir kuriame saugotų pateiktą informaciją, užuot keisdamosi ta informacija saugiu elektroniniu paštu. Prieiga šiame centriniame registre valstybėms narėms turėtų būti suteikta tik prie tų duomenų, kurie yra susiję su jų rezidentais. Visa prieiga prie centrinio registro ir jos apribojimai turėtų atitikti reikalavimus pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/679 (10). Siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai priimti praktines nuostatas, būtinas tokiam centriniam registrui sukurti. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011;

(39)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos įgyvendinimo sąlygas, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai parengti priemonę, kuria naudojantis galima elektroniniu ir automatiniu būdu tikrinti mokesčių mokėtojo, duomenis teikiančio subjekto arba duomenis teikiančio fizinio asmens pateikto MMIN teisingumą. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Reglamento (ES) Nr. 182/2011. Ta IT priemonė, kuri turi būti pateikta valstybėms narėms, skirta padėti mokesčių administratoriams pagerinti duomenų atitikimo rodiklius ir apskritai pagerinti informacijos, kuria keičiamasi, kokybę;

(40)

minimalus informacijos, gautos valstybėms narėms keičiantis informacija pagal Direktyvą 2011/16/ES, įrašų saugojimo laikotarpis turėtų būti ne ilgesnis, nei būtina, tačiau bet kuriuo atveju ne trumpesnis kaip penkeri metai. Valstybės narės neturėtų informacijos saugoti ilgiau, nei būtina šios direktyvos tikslams pasiekti;

(41)

Duomenis teikiančios finansų įstaigos, tarpininkai, duomenis teikiantys platformų operatoriai, duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai arba valstybių narių kompetentingos institucijos yra duomenų valdytojai, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2016/679. Kai du ar daugiau tokių duomenų valdytojų kartu nustato asmens duomenų tvarkymo tikslus ir priemones, jie laikomi bendrais duomenų valdytojais. Pavyzdžiui, valstybių narių kompetentingos institucijos, kartu susitarusios dėl to, kurie asmens duomenys turi būti tvarkomi, ir jų tvarkymo būdo, yra laikomos centrinio registro bendrais duomenų valdytojais;

(42)

siekiant užtikrinti tinkamą taisyklių pagal šią direktyvą vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų nustatyti taisykles dėl sankcijų, taikomų pažeidus pagal šios direktyvos nuostatas priimtas nacionalines nuostatas dėl privalomo automatinio keitimosi informacija, kurią teikia duomenis teikiantys kriptoturto paslaugų teikėjai, ir turėtų imtis visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tos sankcijos būtų įgyvendinamos. Nors sankcijų pasirinkimas paliekamas valstybių narių nuožiūrai, numatytos sankcijos turėtų būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos;

(43)

siekiant suderinti Direktyvos 2011/16/ES taikymo vertinimo ir šios direktyvos IV priede nurodyto kas dvejus metus atliekamo tarpvalstybinių susitarimų požymių vertinimo laiką, reikėtų suderinti tų vertinimo procesų laiką;

(44)

atsižvelgiant į 2022 m. gruodžio 8 d. Teisingumo Teismo sprendimą byloje C-694/20, Orde van Vlaamse Balies ir kt. prieš Vlaamse Regering (11), Direktyva 2011/16/ES turėtų būti iš dalies pakeista tokiu būdu, kad pagal jos nuostatas neturėtų būti reikalaujama, kad kaip tarpininkai veikiantys advokatai, kai dėl jiems taikomos teisės neatskleisti profesinės paslapties jie yra atleisti nuo pareigos teikti duomenis bet kuriam kitam tarpininkui, kuris nėra jų klientas, praneštų apie to tarpininko pareigas teikti duomenis. Tačiau iš bet kurių tarpininkų, kurie dėl jiems taikomos teisės neatskleisti profesinės paslapties yra atleisti nuo pareigos teikti duomenis, turėtų būti toliau reikalaujama nedelsiant pranešti savo klientui apie jo pareigas teikti duomenis;

(45)

pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (12) 42 straipsnio 1 dalį buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu ir 2023 m. balandžio 3 d. jis pateikė nuomonę (13);

(46)

šioje direktyvoje gerbiamos pagrindinės teisės ir laikomasi principų, pripažįstamų Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijoje (toliau – Chartija). Visų pirma šia direktyva užtikrinama visapusiška pagarba Chartijos 8 straipsnyje įtvirtintai teisei į asmens duomenų apsaugą. Tuo atžvilgiu svarbu prisiminti, kad tvarkant asmens duomenis pagal Direktyvą 2011/16/ES taikomi Reglamentai (ES) 2016/679 ir (ES) 2018/1725. Be to, šia direktyva siekiama užtikrinti visapusišką pagarbą laisvei užsiimti verslu;

(47)

kadangi Direktyvos 2011/16/ES tikslo, t. y. valstybių narių veiksmingo administracinio tarpusavio bendradarbiavimo su tinkamu vidaus rinkos veikimu suderinamomis sąlygomis, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl tam būtino vienodumo ir veiksmingumo to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(48)

todėl Direktyva 2011/16/ES turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeista,

1)

3 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

2)

8 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

3)

8a straipsnis iš dalies keičiamas taip:

4)

8ab straipsnis iš dalies keičiamas taip:

5)

8ac straipsnio 2 dalies pirma pastraipa papildoma šiuo punktu:

6)

įterpiamas šis straipsnis:

7)

16 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

8)

18 straipsnis papildomas šia dalimi:

9)

20 straipsnio 5 dalis pakeičiama taip:

10)

21 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

11)

22 straipsnis papildomas šiomis pastraipomis:

12)

23 straipsnio 3 dalis pakeičiama taip:

13)

25 straipsnis iš dalies keičiamas taip:

14)

25a straipsnis pakeičiamas taip:

15)

27 straipsnio 2 dalis išbraukiama;

16)

įterpiamas šis straipsnis:

17)

I priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos I priedą;

18)

V priedas iš dalies keičiamas pagal šios direktyvos II priedą;

19)

šios direktyvos III priede pateiktas tekstas pridedamas kaip VI priedas.