(1)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 (1) reikalaujama, kad išteklių išsaugojimo priemonės būtų patvirtinamos atsižvelgiant į turimas mokslines, technines ir ekonomines rekomendacijas, įskaitant, kai aktualu, Žuvininkystės mokslo, technikos ir ekonomikos komiteto bei kitų patariamųjų organų parengtas ataskaitas, patariamųjų tarybų, atsakingų už atitinkamus jų kompetencijai priklausančius geografinius rajonus, rekomendacijas ir valstybių narių parengtas bendras rekomendacijas;

(2)

Taryba turi patvirtinti žvejybos galimybių nustatymo ir paskirstymo priemones, įskaitant, kai tikslinga, tam tikras su tomis žvejybos galimybėmis funkciškai susietas sąlygas. Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 numatyta, kad žvejybos galimybės valstybėms narėms turi būti paskirstomos taip, kad būtų užtikrinamas santykinis kiekvienos valstybės narės žvejybos veiklos stabilumas kiekvieno ištekliaus ar žvejybos rūšies atžvilgiu;

(3)

Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 numatyta, kad bendros žuvininkystės politikos tikslas – pasiekti išteklių naudojimo lygį, užtikrinantį didžiausią galimą tausios žvejybos laimikį (toliau – MSY), kai įmanoma, ne vėliau kaip 2015 m., ir, laipsniškai artėjant prie tikslo, ne vėliau kaip 2020 m. tai pasiekti dėl visų išteklių. Pereinamojo laikotarpio iki 2020 m. tikslas buvo subalansuoti MSY pasiekimą visų išteklių atžvilgiu su galimais socioekonominiais padariniais, susijusiais su galimu atitinkamų žvejybos galimybių koregavimu;

(4)

todėl pagal Reglamentą (ES) Nr. 1380/2013 turėtų būti nustatyti bendri leidžiami sužvejoti kiekiai (toliau – BLSK) remiantis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis, atsižvelgiant į biologinius bei socioekonominius padarinius kartu užtikrinant vienodas veiklos sąlygas žvejybos sektoriams ir atsižvelgiant į konsultacijose su suinteresuotaisiais subjektais išreikštas nuomones;

(5)

Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/1139 (2) nustatytas daugiametis Baltijos jūros menkių, silkių ir šprotų išteklių valdymo ir tų išteklių žvejybos planas. Tuo planu siekiama užtikrinti, kad gyvieji jūrų biologiniai ištekliai būtų išnaudojami taip, kad žvejojamų rūšių populiacijos būtų atkurtos ir išlaikytos tokio dydžio, kuris viršytų MSY užtikrinti reikiamą lygį. Reglamentu (ES) Nr. 1380/2013 numatyta, kad išteklių, kuriems valdyti parengti specialūs daugiamečiai planai, žvejybos galimybės turi būti nustatomos pagal tuose daugiamečiuose planuose nustatytas taisykles;

(6)

pagal Reglamento (ES) 2016/1139 4 straipsnio 1 dalį to reglamento 1 straipsnyje nurodytų išteklių žvejybos galimybės buvo nustatytos taip, kad kuo greičiau ir, laipsniškai artėjant prie tikslinio lygio, ne vėliau kaip 2020 m. būtų pasiektas MSY atitinkantis mirtingumo dėl žvejybos, išreikšto intervalais, lygis. Todėl 2023 m. taikytini atitinkamų Baltijos jūros išteklių laimikio limitai turėtų būti nustatyti atsižvelgiant į tuo reglamentu nustatyto daugiamečio plano tikslus;

(7)

Tarptautinė jūrų tyrinėjimo taryba (toliau – ICES) 2022 m. gegužės 31 d. paskelbė savo metinę rekomendaciją dėl Baltijos jūros išteklių, išskyrus savo rekomendaciją dėl vakarinės Baltijos jūros dalies silkių; pastaroji rekomendacija paskelbta 2022 m. birželio 30 d. Ji nurodė, kad vakarinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė ICES 20–24 pakvadračiuose šiek tiek padidėjo, tačiau atitinka tik 59 % ribinio neršiančių žuvų išteklių biomasės atskaitos taško (toliau – Blim), kurio nesiekiant gali sumažėti reprodukcinis pajėgumas. Be to, vertinant istoriškai išteklių pasipildymas išlieka kaip niekad mažas. Todėl ICES penktus iš eilės metus paskelbė rekomendaciją dėl nulinio vakarinės Baltijos jūros dalies silkių laimikio. Todėl pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį turėtų būti imamasi visų tinkamų taisomųjų priemonių, skirtų užtikrinti, kad atitinkami ištekliai greitai atsikurtų iki dydžio, viršijančio MSY užtikrinti reikiamą lygį. Be to, ta nuostata taip pat reikalaujama imtis papildomų taisomųjų priemonių. Todėl 2022 m. uždrausta specializuotoji vakarinės Baltijos jūros dalies silkių žvejyba ir nustatytas labai mažas vakarinės Baltijos jūros dalies silkių neišvengiamos priegaudos BLSK, kad būtų išvengta žvejybą stabdančios rūšies reiškinio. Vis dėlto leista tikslingai žvejoti vakarinės Baltijos jūros dalies silkes per žvejybos operacijas, vykdomas išimtiniai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2019/1241 (3) 25 straipsnyje išdėstytų sąlygų, taip pat žvejams, vykdantiems mažos apimties priekrantės žvejybą tam tikrais pasyviosios žvejybos įrankiais. Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją ir į nepakitusią išteklių padėtį, tikslinga nekeisti nustatyto žvejybos galimybių lygio ir funkciškai susietų taisomųjų priemonių;

(8)

kiek tai susiję su rytinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliais, nuo 2019 m. ICES, rengdama savo atsargumo principu grindžiamas rekomendacijas, galėjo remtis gausesnių duomenų vertinimu. ICES apskaičiavimu, rytinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė toliau nesiekia Blim ir beveik nepadidėjo nuo 2021 m. Todėl ICES ketvirtus iš eilės metus paskelbė rekomendaciją dėl nulinio rytinės Baltijos jūros dalies menkių laimikio. Nuo 2019 m. Sąjungoje patvirtintos griežtos išteklių išsaugojimo priemonės. Pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį rytinės Baltijos jūros dalies menkių tikslinė žvejyba buvo uždrausta ir nustatytas labai mažas rytinės Baltijos jūros dalies menkių neišvengiamos priegaudos BLSK, kad būtų išvengta žvejybą stabdančios rūšies reiškinio. Be to, buvo priimtos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės: žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimai ir mėgėjų žvejybos draudimas pagrindiniame paplitimo rajone. Atsižvelgiant į ICES rekomendaciją ir į nepakitusią išteklių padėtį, tikslinga nekeisti nustatyto žvejybos galimybių lygio ir funkciškai susietų taisomųjų priemonių;

(9)

kiek tai susiję su vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ištekliais, moksliniai skaičiavimai keletą metų rodė, kad neršiančių žuvų išteklių biomasė nesiekė atskaitos taško, kurio nesiekiant reikia imtis konkrečių ir tinkamų valdymo veiksmų (toliau – Btrigger). Todėl per kelerius pastaruosius metus buvo priimamos vis griežtesnės valdymo priemonės. 2021 m. ICES nusprendė atlikti išsamesnį vertinimą, kuris parodė, kad jau daugiau kaip 10 metų vakarinės Baltijos jūros dalies menkių išteklių biomasė daugeliu atvejų nesiekė Blim. Todėl pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 2 dalį buvo uždrausta tikslinė vakarinės Baltijos jūros dalies menkių žvejyba ir nustatytas labai mažas vakarinės Baltijos jūros dalies menkių neišvengiamos priegaudos BLSK, kad būtų išvengta žvejybą stabdančios rūšies reiškinio. Be to, priimtos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės: pratęstas žvejybos neršto metu neršto vietoje draudimas, apimantis ir mėgėjų žvejybą, ir papildomai sumažinta mėgėjų žvejybos dienos riba. 2022 m. ICES patikslino ir sumažino išteklių biomasės dydžio duomenis ir, nepaisant nedidelio padidėjimo praėjusiais metais, apskaičiuota biomasė nesiekia 40 %. Blim. Dėl šiek tiek padidėjusių išteklių pasipildymo įverčių ir neaiškių papildomų mirtingumo veiksnių, kurių ICES šiuo metu negali įtraukti į savo vertinimo modelį, rekomendacijoje dėl mirtingumo dėl žvejybos, kuriam esant užtikrinamas MSY, (toliau – FMSY) numatoma padidinti bendrą laimikį. Vis dėlto ICES pabrėžė, kad jos trumpalaikėje prognozėje yra daug neapibrėžtumo ir, atsižvelgiant į neaiškius papildomus mirtingumo veiksnius, gali būti 66 % tikimybė, kad išteklių biomasė 2024 m. dar nesieks Blim, jeigu žvejybos galimybės bus nustatytos atitinkančios FMSY taško vertę. Be to, kaip ir 2021 m., ICES negalėjo pateikti atskirų rekomendacijų dėl verslinės ir mėgėjų žvejybos laimikių. Atsižvelgiant į išteklių mažėjimo padėtį ir į neapibrėžtumą, siejamą su rekomendacija dėl laimikio, atitinkančio FMSY taško vertę, tikslinga laikytis atsargumo principo ir nekeisti nustatyto žvejybos galimybių lygio bei funkciškai susietų taisomųjų priemonių;

(10)

2020 m. ICES apskaičiavo, kad centrinės Baltijos jūros dalies silkių biomasė sumažėjo tiek, kad nesiekė Btrigger, o 2021 m. vertinimu, jos dydis priartėjo prie Blim. 2022 m. ICES apskaičiavo, kad biomasė padidėjo, tačiau vis dar nesiekė Btrigger. Ištekliai priklausė tik nuo 2019 metų klasės, o nuo 2020 m. jos geros būklės įvertinimas reikšmingai keitėsi. Todėl tikslinga nustatyti žvejybos galimybes pagal Reglamento (ES) 2016/1139 5 straipsnio 1 dalį;

(11)

Botnijos įlankos silkių biomasė nuo 2010 m. nuolat mažėja. 2019 m. ICES dėl didelio išteklių vertinimo netikslumo praeityje nusprendė teikti rekomendaciją, grindžiamą metodu, sukurtu ištekliams, apie kuriuos trūksta duomenų. Atlikusi išsamią analizę ICES galėjo vėl pateikti MSY rekomendaciją 2021 m. Atnaujinta 2021 m. rekomendacija siekta reikšmingai padidinti žvejybos galimybes 2021 m., remiantis įvertinimu, kad biomasė pagaliau pradėjo didėti. ICES rekomendacija 2022 m. buvo šiek tiek sumažinti žvejybos galimybes. Vis dėlto rekomendacijoje 2023 m. ICES patikslino ir reikšmingai sumažino išteklių biomasės dydžio duomenis. Pasak ICES, tokį mažesnį biomasės dydį tikriausiai lemia nuolatinis silkių dydžio mažėjimas. ICES apskaičiavimu, išteklių biomasė dabar tik šiek tiek viršija Btrigger. Vienintelis ICES rekomenduojamas laimikio variantas, pagal kurį ištekliai 2024 m. tebebūtų didesni nei Btrigger, yra ties apatiniu FMSY intervalo tašku. Atsižvelgiant į neigiamus išteklių pokyčius ir poreikį išvengti to, kad išteklių dydis nukristų žemiau Btrigger lygio, tikslinga nustatyti žvejybos galimybes ties apatiniu FMSY intervalo tašku;

(12)

ICES rekomendacijoje dėl jūrinių plekšnių (toliau – plekšnės) nurodyta, kad vykdant plekšnių žvejybą sužvejojama atlantinių menkių (toliau – menkės) priegauda. ICES rekomendacijoje dėl atlantinių šprotų (toliau – šprotai) nurodyta, kad šprotai sužvejojami vykdant mišriąją žvejybą, kurios metu žvejojamos ir silkės, be to, jais maitinasi menkės. Tikslinga atsižvelgti į tokią tarprūšinę sąveiką ir nustatyti plekšnių ir šprotų žvejybos galimybes atitinkamame apatiniame FMSY intervale;

(13)

dėl atlantinių lašišų (toliau – lašišos) ICES 22–31 pakvadračiuose ICES jau keletą metų teigia, kad upių išteklių būklė yra labai nevienoda. 2021 m. po išsamios analizės ICES rekomendavo, kad, siekiant apsaugoti nepakankamus upių išteklius, turėtų būti sustabdyta visa atitinkama verslinė ir mėgėjų žvejyba pagrindiniame baseine, kuri yra iš esmės mišrioji žvejyba sužvejojant lašišų iš geros ir prastos būklės upių išteklių. Vis dėlto ICES manė, kad esama specializuotoji žvejyba Botnijos įlankos ir Alandų jūros priekrantės rajonuose turėtų būti tęsiama lašišų vasaros migracijos laikotarpiu. Todėl lašišų priegaudai tuose rajonuose buvo nustatytas specialus BLSK, darant išimtis žvejybos operacijų, vykdomų išimtinai mokslinių tyrimų tikslais ir visapusiškai laikantis Reglamento (ES) 2019/1241 25 straipsnyje išdėstytų sąlygų, atveju ir priekrantės žvejybos į šiaurę nuo 59°30′ šiaurės platumos laikotarpiu nuo gegužės 1 d. iki rugpjūčio 31 d. atveju. Taip pat buvo patvirtintos papildomos su žvejybos galimybėmis funkciškai susietos taisomosios priemonės – ūdų naudojimo apribojimai ir mėgėjų žvejybos dienos riba. 2022 m. ICES perkėlė savo rekomendaciją iš 2021 m. Todėl tikslinga išlaikyti esamą žvejybos galimybių lygį ir funkciškai susietas taisomąsias priemones, kartu paaiškinant, kad žvejai mėgėjai turėtų nutraukti lašišų žvejybą likusią dienos dalį po to, kai pagauna pirmąją lašišą su nukirptu riebaliniu peleku;

(14)

siekiant užtikrinti, kad būtų visiškai išnaudojamos priekrantės žvejybos galimybės, 2019 m. lašišų atžvilgiu nustatyta riboto tarprajoninio lankstumo tarp ICES 22–31 pakvadračių ir ICES 32 pakvadračio priemonė. Atsižvelgiant į tai, kad tų dviejų išteklių žvejybos galimybės nepakito, tikslinga palikti dabartinį lankstumo lygį;

(15)

draudimas žvejoti paprastuosius šlakius (toliau – šlakiai) didesniu kaip keturių jūrmylių atstumu nuo bazinių linijų ir šlakių priegaudos ribojimas iki daugiausia 3 % suminio šlakių ir lašišų laimikio labai prisidėjo prie to, kad reikšmingai sumažėjo anksčiau buvęs dažnas klaidingų ataskaitų teikimas dėl laimikio, sužvejoto vykdant lašišų žvejybą, ypač dėl šlakių laimikio. Todėl siekiant, kad klaidingų ataskaitų ir toliau būtų nedaug, tikslinga palikti galioti atitinkamą nuostatą;

(16)

menkių bei lašišų mėgėjų žvejybai skirtos priemonės ir šlakių bei lašišų išteklių išsaugojimo priemonės neturėtų daryti poveikio griežtesnėms nacionalinėms priemonėms pagal Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 19 ir 20 straipsnius;

(17)

naudojimuisi žvejybos galimybėmis, nustatytomis šiame reglamente, taikomas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1224/2009 (4), ypač jo 33 straipsnis dėl laimikio ir žvejybos pastangų registravimo ir jo 34 straipsnis dėl duomenų apie žvejybos galimybių išnaudojimą perdavimo Komisijai. Todėl šiame reglamente turėtų būti nurodyti su išteklių, kuriems taikomas šis reglamentas, iškrovimu susieti kodai, kuriuos valstybės narės turi naudoti siųsdamos duomenis Komisijai;

(18)

Tarybos reglamente (EB) Nr. 847/96 (5) nustatytos papildomos metų sandūros BLSK valdymo sąlygos, įskaitant, pagal jo 3 ir 4 straipsnius, lankstumo nuostatas dėl išteklių, kuriems taikomi atsargumo principu pagrįsti ir analitiniu įvertinimu pagrįsti BLSK. Vadovaujantis to reglamento 2 straipsniu, nustatant BLSK Taryba turi spręsti, kuriems ištekliams, visų pirma atsižvelgiant į biologinę išteklių būklę, neturi būti taikomi 3 ir 4 straipsniai. Neseniai Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalimi nustatyta metų sandūros lankstumo priemonė visiems ištekliams, dėl kurių taikomas įpareigojimas iškrauti laimikį. Todėl, siekiant išvengti pernelyg didelio lankstumo, kuris kliudytų taikyti racionalaus ir atsakingo gyvųjų jūrų biologinių išteklių išnaudojimo principą, kliudytų siekti bendros žuvininkystės politikos tikslų ir lemtų prastesnę biologinę išteklių būklę, reikėtų aiškiai nustatyti, kad Reglamento (EB) Nr. 847/96 3 ir 4 straipsniai taikomi analitiniu įvertinimu pagrįstiems BLSK tik kai nesinaudojama Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytomis metų sandūros lankstumo priemonėmis;

(19)

rytinės Baltijos jūros dalies menkių, vakarinės Baltijos jūros dalies menkių ir vakarinės Baltijos jūros dalies silkių išteklių biomasė nesiekia Blim ir 2023 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą, vykdyti mokslinę žvejybą, taip pat vakarinės Baltijos jūros dalies silkių atveju leidžiama tam tikra mažos apimties priekrantės žvejyba. Todėl valstybės narės, turinčios atitinkamo BLSK kvotos dalį, įsipareigojo tems ištekliams netaikyti Reglamento (ES) Nr. 1380/2013 15 straipsnio 9 dalyje numatytų metų sandūros lankstumo priemonių 2023 m., kad 2023 m. laimikis neviršytų rytinės Baltijos jūros dalies menkėms, vakarinės Baltijos jūros dalies silkėms ir vakarinės Baltijos jūros dalies menkėms nustatyto BLSK. Be to, į pietus nuo 59°30′ šiaurės platumos beveik visų upių lašišų išteklių biomasė nesiekia rituolių prieaugio ribinio atskaitos taško (Rlim), ir 2023 m. leidžiama sužvejoti tik priegaudą ir vykdyti mokslinę žvejybą. Todėl atitinkamos valstybės narės prisiėmė panašų įsipareigojimą dėl metų sandūros lankstumo, susijusio su pagrindinio baseino lašišų laimikiu 2023 m.;

(20)

Tarybos reglamentu (ES) 2022/109 (6) nustatytos norveginių menkučių žvejybos galimybės iki 2022 m. spalio 31 d. ICES 3a kvadrate, 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse. Norveginių menkučių žvejybos laikotarpis – nuo lapkričio 1 d. iki spalio 31 d. Kad žvejybą būtų galima pradėti 2022 m. lapkričio 1 d., remiantis naujomis mokslinėmis rekomendacijomis ir pasikonsultavus su Jungtine Karalyste, būtina nustatyti preliminarų norveginių menkučių BLSK ICES 3a kvadrate, 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d. Toks preliminarus BLSK turėtų būti nustatytas laikantis 2022 m. spalio 7 d. paskelbtos ICES rekomendacijos;

(21)

Europos Sąjungos ir Grenlandijos Vyriausybės bei Danijos Vyriausybės tausios žvejybos partnerystės susitarime ir jo įgyvendinimo protokole (7) numatyta, kad Sąjungai turi būti skirta 7,7 % paprastųjų stintenių (Mallotus villosus), leidžiamų sužvejoti ICES 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse, BLSK. 2022 m. spalio 7 d. Grenlandijos valdžios institucijos Sąjungai pateikė informaciją, kad Grenlandijos Vyriausybė, remdamasi patikimiausiomis turimomis mokslinėmis rekomendacijomis ir remdamasi Grenlandijos, Islandijos ir Norvegijos susitarimu dėl paprastųjų stintenių, nustatė savo kvotą. Pagal įgyvendinimo protokolą Grenlandija Sąjungai norėtų pasiūlyti 7 760 tonų paprastųjų stintenių. Kol Sąjunga priims pasiūlymą dėl paprastųjų stintenių ir jį įgyvendins Sąjungos teisėje, Reglamente (ES) 2022/109 nustatytos tų išteklių žvejybos galimybės turėtų būti pažymėtos žyma „Bus nustatyta“;

(22)

2022 m. spalio 12 d. ICES paskelbė atnaujintas 2022 metams skirtas mokslines rekomendacijas dėl europinių jūrinių lydekų pietinių išteklių ICES 8c kvadrate, 9 bei 10 parajoniuose ir CECAF 34.1.1 rajono Sąjungos vandenyse. Tos atnaujintos mokslinės rekomendacijos yra rekomendacijos dėl MSY ir yra grindžiamos nauju vertinimo modeliu, kurį ICES sukūrė 2022 m. vasario mėn. atliekant lyginamąją analizę dėl to ištekliaus. Reglamentu (ES) 2022/109 nustatytos to ištekliaus žvejybos galimybės 2022 m. turėtų būti iš dalies pakeistos remiantis tomis atnaujintomis mokslinėmis rekomendacijomis, o BLSK turėtų būti nustatytas atsižvelgiant į didžiausią FMSY intervalo vertę (FMSY upper), nes europinių jūrinių lydekų pietiniai ištekliai yra labiausiai žvejybą stabdančios rūšys mišriojoje žvejyboje;

(23)

todėl Reglamentas (ES) 2022/109 turėtų būti atitinkamai iš dalies pakeistas;

(24)

siekiant išvengti žvejybos veiklos pertrūkių, šio reglamento nuostatos, susijusios su Baltijos jūra, turėtų būti taikomos nuo 2023 m. sausio 1 d. Reglamente (ES) 2022/109 numatyti laimikio limitai taikomi nuo 2022 m. sausio 1 d. Todėl šiuo reglamentu nustatytos nuostatos dėl tų laimikio limitų taip pat turėtų būti taikomos nuo 2022 m. sausio 1 d. Vis dėlto šis reglamentas turėtų būti taikomas norveginėms menkutėms ICES 3a kvadrate, ICES 4 parajonio Jungtinės Karalystės ir Sąjungos vandenyse ir ICES 2a kvadrato Jungtinės Karalystės vandenyse laikotarpiu nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2023 m. spalio 31 d., nes tai yra norveginių menkučių žvejybos sezonas. Kadangi būtina tęsti tausios žvejybos veiklą ir atitinkamą žvejybą pradėti laiku, prasidedant žvejybos sezonams, šio reglamento nuostatos dėl paprastųjų stintenių laimikio limitų ICES 5 ir 14 parajonių Grenlandijos vandenyse turėtų būti taikomos nuo 2022 m. spalio 15 d. Kadangi atitinkamos žvejybos galimybės arba dar nebuvo išnaudotos, arba šiuo reglamentu bus padidintos, šio reglamento taikymas atgaline data neturi įtakos teisinio tikrumo ir teisėtų lūkesčių principams. Dėl skubos priežasčių šis reglamentas turėtų įsigalioti iš karto po paskelbimo,