Choose the experimental features you want to try

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

Document 32022R2065

    Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 2022 m. spalio 19 d. dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas) (Tekstas svarbus EEE)

    PE/30/2022/REV/1

    OL L 277, 2022 10 27, p. 1–102 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

    Legal status of the document In force

    ELI: http://data.europa.eu/eli/reg/2022/2065/oj

    2022 10 27   

    LT

    Europos Sąjungos oficialusis leidinys

    L 277/1


    EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTAS (ES) 2022/2065

    2022 m. spalio 19 d.

    dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB (Skaitmeninių paslaugų aktas)

    (Tekstas svarbus EEE)

    EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

    atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 114 straipsnį,

    atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

    teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

    atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

    atsižvelgdami į Regionų komiteto nuomonę (2),

    laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (3),

    kadangi:

    (1)

    informacinės visuomenės paslaugos ir ypač tarpininkavimo paslaugos yra tapusios svarbia Sąjungos ekonomikos ir kasdienio Sąjungos piliečių gyvenimo dalimi. Praėjus dvidešimčiai metų po esamos tokioms paslaugoms taikomos teisinės sistemos, nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2000/31/EB (4), priėmimo, nauji ir novatoriški verslo modeliai ir paslaugos, kaip antai internetiniai socialiniai tinklai ir interneto platformos, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, verslo naudotojams ir vartotojams leidžia naujais būdais teikti bei gauti informaciją ir sudaryti sandorius. Dauguma Sąjungos piliečių dabar naudojasi tomis paslaugomis kasdien. Tačiau dėl skaitmeninės pertvarkos ir vis aktyvesnio naudojimosi tomis paslaugomis taip pat kyla naujų pavojų ir sunkumų pavieniams atitinkamų paslaugų gavėjams, įmonėms ir visai visuomenei;

    (2)

    valstybės narės vis dažniau priima ar svarsto galimybę priimti nacionalinius įstatymus į šį reglamentą įtrauktais klausimais, visų pirma nustatydamos patikrinimo reikalavimus tarpininkavimo paslaugų teikėjams dėl to, kaip jie turėtų spręsti neteisėto turinio, dezinformacijos internete ar kitas visuomenei kylančias grėsmes. Tie skirtingi nacionaliniai įstatymai daro neigiamą poveikį vidaus rinkai, kurią pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (SESV) 26 straipsnį sudaro vidaus sienų neturinti erdvė, kurioje užtikrinamas laisvas prekių ir paslaugų judėjimas ir įsisteigimo laisvė, atsižvelgiant į savaime tarpvalstybinį interneto, kuris paprastai naudojamas toms paslaugoms teikti, pobūdį. Tarpininkavimo paslaugų teikimo sąlygas vidaus rinkoje reikėtų suderinti, kad įmonės galėtų patekti į naujas rinkas ir turėtų galimybę išnaudoti vidaus rinkos teikiamą pranašumus, o vartotojai ir kiti paslaugų gavėjai turėtų didesnį pasirinkimą. Šiame reglamente verslo klientai, vartotojai ir kiti naudotojai laikomi paslaugos gavėjais;

    (3)

    norint užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką ir sudaryti galimybę Sąjungos piliečiams bei kitiems asmenims naudotis savo pagrindinėmis teisėmis, garantuojamomis pagal Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartiją (toliau – Chartija), visų pirma saviraiškos ir informacijos laisve, laisve užsiimti verslu, teise į nediskriminavimą ir aukšto lygio vartotojų apsaugos įgyvendinimu, būtina, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai elgtųsi atsakingai ir stropiai;

    (4)

    taigi, siekiant apsaugoti ir pagerinti vidaus rinkos veikimą, Sąjungos lygmeniu reikėtų suformuoti tikslinį vienodų, veiksmingų ir proporcingų privalomų taisyklių rinkinį. Šiame reglamente numatomos sąlygos vidaus rinkoje atsirasti novatoriškoms skaitmeninėms paslaugoms ir joms plėtoti. Siekiant išvengti vidaus rinkos susiskaidymo bei jį pašalinti ir užtikrinti teisinį saugumą, taip sumažinant neapibrėžtį paslaugų kūrėjams ir skatinant suderinamumą, Sąjungos lygmeniu būtina suderinti nacionalines reguliavimo priemones dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjams keliamų reikalavimų. Taikant technologijų požiūriu neutralius reikalavimus, inovacijoms turėtų būti ne kliudoma, atvirkščiai, jos turėtų būti skatinamos;

    (5)

    šis reglamentas turėtų būti taikomas tam tikrų informacinės visuomenės paslaugų, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2015/1535 (5), t. y. paprastai už atlyginimą per atstumą, elektroninėmis priemonėmis ir asmenišku paslaugų gavėjo prašymu teikiamų paslaugų, teikėjams. Konkrečiai kalbant, šis reglamentas turėtų būti taikomas tarpininkavimo paslaugų, ypač tarpininkavimo paslaugų, kurias sudaro paprasto perdavimo, podėliavimo bei prieglobos paslaugos, teikėjams, atsižvelgiant į tai, kad dėl eksponentiškai augančio naudojimosi tomis paslaugomis, pirmiausia įvairiais teisėtais ir socialiai naudingais tikslais, jų vaidmuo tarpininkavimo ir neteisėtos ar kitokios žalingos informacijos ir veiklos sklidimo srityje taip pat tampa svarbesnis;

    (6)

    praktiškai tam tikri tarpininkavimo paslaugų teikėjai vykdo tarpininkavimo veiklą, susijusią su paslaugomis, kurios gali arba negali būti teikiamos elektroninėmis priemonėmis, kaip antai nuotolinėmis informacinių technologijų paslaugomis, transporto, apgyvendinimo ar pristatymo paslaugomis. Šis reglamentas turėtų būti taikomas tik tarpininkavimo paslaugoms ir neturėtų daryti poveikio Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytiems reikalavimams, susijusiems su produktais ar paslaugomis, dėl kurių tarpininkaujama teikiant tarpininkavimo paslaugas, įskaitant atvejus, kai tarpininkavimo paslauga yra neatsiejama kitos paslaugos, kuri nėra pripažįstama tarpininkavimo paslauga pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją, dalis;

    (7)

    siekiant užtikrinti šiame reglamente nustatytų taisyklių efektyvumą ir vienodas sąlygas vidaus rinkoje, tos taisyklės turėtų būti taikomos tarpininkavimo paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į jų įsisteigimo vietą ar jų buvimo vietą, jei jie siūlo paslaugas Sąjungoje ir tai patvirtinama esminiu ryšiu su Sąjunga;

    (8)

    turėtų būti laikoma, kad esama tokio esminio ryšio su Sąjunga, jei paslaugos teikėjas yra įsisteigęs Sąjungoje arba, jeigu jis Sąjungoje nėra įsisteigęs, paslaugos gavėjų vienoje ar daugiau valstybių narių yra daug, palyginti su jos (jų) gyventojų skaičiumi, arba paslaugos teikėjas savo veiklą skiria vienai ar daugiau valstybių narių. Veiklos skyrimas vienai ar daugiau valstybių narių gali būti nustatomas remiantis visomis atitinkamomis aplinkybėmis, įskaitant tokius veiksnius, kaip toje valstybėje narėje paprastai naudojamos kalbos ar valiutos naudojimas, arba galimybė užsisakyti produktus ar paslaugas, arba atitinkamo aukščiausio lygio domeno vardo naudojimas. Veiklos susiejimą su valstybe nare taip pat galima nustatyti pagal tai, ar taikomoji programa yra atitinkamoje nacionalinėje taikomųjų programų parduotuvėje, pagal vietos reklamą ar toje valstybėje narėje vartojama kalba skelbiamą reklamą arba klientų aptarnavimą, pavyzdžiui, klientus aptarnaujant toje valstybėje narėje paprastai vartojama kalba. Prielaidą dėl esminio ryšio buvimo taip pat galima daryti, jei paslaugų teikėjas susieja savo veiklą su viena ar daugiau valstybių narių, kaip tai suprantama Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 (6) 17 straipsnio 1 dalies c punkte. Priešingai, vien techninės galimybės prieiti prie interneto svetainės iš Sąjungos tik šiuo pagrindu negalima laikyti esminio ryšio su Sąjunga įrodymu;

    (9)

    šiuo reglamentu visiškai suderinamos taisyklės, taikytinos tarpininkavimo paslaugoms vidaus rinkoje, siekiant užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką, spręsti neteisėto turinio sklaidos internete problemą ir mažinti visuomenei kylančias grėsmes, kurias gali kelti dezinformacijos ar kito turinio sklaida, ir kurioje yra veiksmingai apsaugotos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės ir sudaromos palankesnės sąlygos inovacijoms. Dėl to valstybės narės neturėtų priimti ar toliau taikyti papildomų nacionalinių reikalavimų, susijusių su į šio reglamento taikymo sritį patenkančiais klausimais, išskyrus atvejus, kai tai aiškiai numatyta šiame reglamente, nes tai paveiktų tiesioginį ir vienodą visiškai suderintų taisyklių, taikytinų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taikymą atsižvelgiant į šio reglamento tikslus. Tai neturėtų užkirsti kelio galimybei taikyti kitus nacionalinius teisės aktus, taikomus tarpininkavimo paslaugų teikėjams, laikantis Sąjungos teisės, įskaitant Direktyvą 2000/31/EB, ypač jos 3 straipsnį, kai nacionalinės teisės nuostatomis siekiama kitų teisėtų viešojo intereso tikslų nei tie, kurių siekiama šiuo reglamentu;

    (10)

    šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis kitiems Sąjungos teisės aktams, kuriais apskritai reglamentuojamas informacinės visuomenės paslaugų teikimas, reglamentuojami kiti tarpininkavimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje aspektai arba patikslinamos bei papildomos šiame reglamente nustatytos suderintos taisyklės, pavyzdžiui, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES (7), įskaitant jos nuostatas dėl dalijimosi vaizdo medžiaga platformų, Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (ES) 2019/1148 (8), (ES) 2019/1150 (9), (ES) 2021/784 (10) ir (ES) 2021/1232 (11) bei Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB (12), ir Sąjungos teisės nuostatos, išdėstytos reglamente dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių ir direktyvoje, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės.

    Analogiškai, dėl aiškumo, šiuo reglamentu neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos teisei dėl vartotojų apsaugos, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentams (ES) 2017/2394 (13) bei (ES) 2019/1020 (14), Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoms 2001/95/EB (15), 2005/29/EB (16), 2011/83/ES (17) bei 2013/11/ES (18), ir Tarybos direktyvai 93/13/EEB (19), ir dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma Europos Parlamento ir Tarybos reglamentui (ES) 2016/679 (20).

    Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos taisyklėms dėl tarptautinės privatinės teisės, visų pirma taisyklėms dėl jurisdikcijos ir sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo, kaip kad Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012, taip pat taisyklėms dėl sutartiniams ir nesutartiniams įsipareigojimams taikytinos teisės. Fizinių asmenų apsauga tvarkant asmens duomenis reglamentuojama tik Sąjungos teisės taisyklėmis toje srityje, visų pirma Reglamentu (ES) 2016/679 ir Direktyva 2002/58/EB. Šiuo reglamentu taip pat neturėtų būti daromas poveikis Sąjungos teisei dėl darbo sąlygų ir Sąjungos teisei teisminio bendradarbiavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose srityje. Tačiau tiek, kiek tais Sąjungos teisės aktais siekiama tų pačių tikslų, kaip išdėstyta šiame reglamente, šio reglamento taisyklės turėtų būti taikomos klausimams, kurie nėra reglamentuojami ar nėra pakankamai reglamentuojami tais kitais teisės aktais, taip pat klausimams, dėl kurių pagal tuos kitus teisės aktus valstybėms narėms paliekama galimybė priimti tam tikras nacionalinio lygmens priemones;

    (11)

    turėtų būti patikslinta, kad šiuo reglamentu nedaromas poveikis Sąjungos teisei dėl autorių teisių ir susijusių teisių, įskaitant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 2001/29/EB (21), 2004/48/EB (22) bei (ES) 2019/790 (23), kuriose įtvirtintos konkrečios taisyklės ir procedūros, kurios turėtų likti nepakitusios;

    (12)

    siekiant tikslo užtikrinti saugią, nuspėjamą ir patikimą interneto aplinką, šiame reglamente terminas „neteisėtas turinys“ turėtų bendrais bruožais atspindėti neinternetinėje aplinkoje taikomas taisykles. Visų pirma, terminas „neteisėtas turinys“ turėtų būti apibrėžiamas plačiai, kad jis apimtų informaciją, susijusią su neteisėtu turiniu, produktais, paslaugomis ir veikla. Visų pirma, tą terminą reikėtų suprasti kaip susijusį su bet kokio pavidalo informacija, kuri pagal taikytiną teisę savaime yra neteisėta, kaip antai neteisėta neapykantą kurstanti kalba arba teroristinis turinys ir neteisėtas diskriminacinis turinys, arba kad pagal taikytinas taisykles ji yra neteisėta, atsižvelgiant į tai, kad ji yra susijusi su neteisėta veikla. Iliustruojantys pavyzdžiai: dalijimasis seksualinės prievartos prieš vaikus vaizdais, neteisėtas dalijimasis privačiais vaizdais be sutikimo, persekiojimas kibernetinėje erdvėje, reikalavimų neatitinkančių ar suklastotų produktų pardavimas, produktų pardavimas ar paslaugų teikimas pažeidžiant vartotojų apsaugos teisę, neteisėtas autorių teisėmis apsaugotos medžiagos naudojimas, neteisėtas apgyvendinimo paslaugų siūlymas arba neteisėtas gyvų gyvūnų pardavimas. Tačiau galimo nusikaltimo liudytojo vaizdo įrašas neturėtų būti laikomas neteisėtu turiniu vien dėl to, kad jame vaizduojamas neteisėtas veiksmas, kai tokio vaizdo įrašas ar jo sklaida visuomenei nėra neteisėtas pagal nacionalinę ar Sąjungos teisę. Šiuo požiūriu nesvarbu, ar informacijos ar veiklos neteisėtumas sietinas su Sąjungos teise ar Sąjungos teisę atitinkančia nacionaline teise, taip pat nesvarbu, koks yra tikslus tam tikro teisės akto pobūdis ar dalykas;

    (13)

    atsižvelgiant į konkrečias atitinkamų paslaugų charakteristikas ir susijusį poreikį nustatyti jų teikėjams tam tikras konkrečias prievoles, didesnėje prieglobos paslaugų teikėjų, kaip apibrėžta šiame reglamente, kategorijoje būtina išskirti interneto platformų pakategorę. Interneto platformos, kaip antai socialiniai tinklai ar interneto platformos, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, turėtų būti apibrėžiamos kaip prieglobos paslaugų teikėjai, kurie ne tik saugo jų prašymu paslaugos gavėjų pateiktą informaciją, bet taip pat tą informaciją skleidžia visuomenei paslaugos gavėjų prašymu. Tačiau, siekiant išvengti pernelyg bendro pobūdžio prievolių nustatymo, prieglobos paslaugų teikėjų nereikėtų laikyti interneto platformomis, kai informacijos sklaida visuomenei tėra nedidelis ar tik papildomas elementas, iš esmės susijęs su kitos paslaugos funkcija, arba pagrindinės paslaugos nedidelė funkcionalumo galimybė, to elemento ar funkcionalumo galimybės dėl objektyvių techninių priežasčių neįmanoma naudoti be tos kitos ar pagrindinės paslaugos ir to elemento ar funkcionalumo galimybės integravimas nėra būdas išvengti šio reglamento taisyklių, taikomų interneto platformoms, taikymo. Pavyzdžiui, toks elementas galėtų būti komentarų skirsnis internetiniame laikraštyje, kai yra akivaizdu, kad jis yra papildomas pagrindinės žinių skelbimo paslaugos, už kurią redakcinė atsakomybė tenka leidėjui, elementas. Priešingai, komentarų saugojimas socialiniame tinkle turėtų būti laikomas interneto platformos paslauga, kai yra akivaizdu, kad jis nėra nedidelis siūlomos paslaugos elementas, net jeigu komentarų saugojimas socialiniame tinkle yra papildomas paslaugos gavėjų įrašų skelbimo elementas. Šiame reglamente debesijos kompiuterijos arba saityno prieglobos paslaugos neturėtų būti laikomos interneto platforma, kurioje konkrečios informacijos sklaida visuomenei yra nedidelis ir papildomas tokių paslaugų elementas arba nedidelė funkcionalumo galimybė.

    Be to, debesijos paslaugos ir saityno prieglobos paslaugos, naudojant jas kaip infrastruktūrą, pavyzdžiui, kaip interneto programa, interneto svetainė ar interneto platforma grindžiamą saugojimo ir skaičiavimo paslaugų infrastruktūrą, savaime neturėtų būti laikomos skleidžiančios visuomenei informaciją, saugomą ar tvarkomą programos, interneto svetainės ar interneto platformos, kuriose ji talpinama, paslaugos gavėjo prašymu;

    (14)

    šiame reglamente vartojamas terminas „informacijos sklaida visuomenei“ turėtų suponuoti informacijos teikimą potencialiai neribotam asmenų skaičiui, o tai reiškia lengvos prieigos prie informacijos suteikimą paslaugos gavėjams apskritai, prašomą informaciją teikiančiam paslaugos gavėjui nesiimant jokių papildomų veiksmų, neatsižvelgiant į tai, ar tie asmenys faktiškai susipažįsta su ta informacija. Atitinkamai, kai dėl prieigos prie informacijos reikia registruotis ar prisijungti prie paslaugos gavėjų grupės, turėtų būti laikoma, kad tai yra informacijos sklaida visuomenei tik tuo atveju, kai prieigos prie informacijos prašantys paslaugos gavėjai yra automatiškai registruojami arba jiems suteikiamas leidimas be žmogaus priimamo sprendimo ar atrankos, kam suteikti prieigą. Asmenų tarpusavio ryšio paslaugos, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2018/1972 (24), kaip antai e. pašto ar asmeninių žinučių paslaugos, nepatenka į termino „interneto platforma“ apibrėžtį, nes jos naudojamos baigtinio asmenų skaičiaus, kurį nustato pranešimo siuntėjas, tarpusavio ryšiui. Vis dėlto šiame reglamente interneto platformų paslaugų teikėjams nustatytos pareigos gali būti taikomos paslaugoms, kuriomis sudaromos sąlygos pateikti informaciją potencialiai neribotam paslaugų gavėjų skaičiui, kurio pranešimo siuntėjas nenustato, pavyzdžiui, per viešas grupes ar atvirus kanalus. Informacija turėtų būti laikoma paskleista visuomenei, kaip tai suprantama šiame reglamente, tik kai ta sklaida vyksta dėl tiesioginio informaciją suteikusio paslaugos gavėjo prašymo;

    (15)

    jei kai kurioms paslaugų teikėjo teikiamoms paslaugoms šis reglamentas taikomas, o kitoms ne, arba jei paslaugų teikėjo teikiamoms paslaugoms taikomi skirtingi šio reglamento skirsniai, atitinkamos šio reglamento nuostatos turėtų būti taikomos tik toms paslaugoms, kurios patenka į jų taikymo sritį;

    (16)

    pradėjus taikyti horizontaliąją sąlyginio atleidimo nuo atsakomybės sistemą, skirtą tarpininkavimo paslaugų teikėjams ir įtvirtintą Direktyvoje 2000/31/EB, ir taip užtikrinus teisinį saugumą atsirado daug naujų paslaugų, kurios išplito visoje vidaus rinkoje. Todėl tokią sistemą reikėtų išsaugoti. Tačiau, atsižvelgiant į atitinkamų taisyklių perkėlimo į nacionalinę teisę bei taikymo skirtumus ir dėl aiškumo bei nuoseklumo, tą sistemą reikėtų įtraukti į šį reglamentą. Taip pat būtina paaiškinti kai kuriuos tos sistemos elementus atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo jurisprudenciją;

    (17)

    pagal šiame reglamente nustatytas tarpininkavimo paslaugų teikėjų atleidimo nuo atsakomybės taisykles turėtų būti nustatomi tik atvejai, kai atitinkamų tarpininkavimo paslaugų teikėjas negali būti laikomas atsakingu už paslaugos gavėjų pateiktą neteisėtą turinį. Tų taisyklių nereikėtų laikyti tinkamu pagrindu nustatyti, kada paslaugų teikėjas gali būti laikomas atsakingu, nes tai turi būti nustatoma pagal taikytinas Sąjungos ar nacionalinės teisės taisykles. Be to, šiame reglamente nustatytas atleidimas nuo atsakomybės turėtų būti taikomas bet kokio pobūdžio atsakomybei už bet kokios rūšies neteisėtą turinį, neatsižvelgiant į tikslų tų teisės aktų dalyką ar pobūdį;

    (18)

    šiame reglamente nustatytas atleidimas nuo atsakomybės neturėtų būti taikomas, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas ne tik neutraliai teikia paslaugas tiesiog techniškai ir automatiškai apdorodamas paslaugos gavėjo pateiktą informaciją, bet taip pat atlieka tokį aktyvų vaidmenį, kad yra susipažinęs su ta informacija arba ją kontroliuoja. Toks atleidimas nuo atsakomybės neturėtų būti taikomas atsakomybei, susijusiai su informacija, kurią pateikė ne paslaugos gavėjas, o pats tarpininkavimo paslaugų teikėjas, įskaitant atvejus, kai informacija buvo parengta to paslaugų teikėjo redakcine atsakomybe;

    (19)

    atsižvelgiant į skirtingą paprasto perdavimo, podėliavimo bei prieglobos veiklos pobūdį ir skirtingą atitinkamų paslaugų teikėjų padėtį ir gebėjimus, būtina išskirti tai veiklai taikytinas taisykles, kai pagal šį reglamentą jai taikomi skirtingi reikalavimai bei sąlygos ir skiriasi jų taikymo sritis, kaip išaiškino Europos Sąjungos Teisingumo Teismas;

    (20)

    kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas tyčia bendradarbiauja su paslaugų gavėju siekdamas vykdyti neteisėtą veiklą, neturėtų būti laikoma, kad paslaugos buvo suteiktos neutraliai, ir todėl paslaugų teikėjas neturėtų turėti galimybės pasinaudoti šiame reglamente numatytu atleidimu nuo atsakomybės. Taip turėtų būti, pavyzdžiui, kai teikėjas siūlo paslaugą, kurios pagrindinis tikslas – sudaryti palankesnes sąlygas neteisėtai veiklai, pavyzdžiui, aiškiai nurodydamas savo tikslą sudaryti palankesnes sąlygas neteisėtai veiklai ar tai, kad jo paslaugos yra tinkamos tam tikslui. Vien tai, kad paslauga siūlomas užšifruotas perdavimas ar bet kokia kita sistema, dėl kurios neįmanoma nustatyti naudotojo tapatybės, savaime neturėtų būti laikoma palankesnių sąlygų neteisėtai veiklai sudarymu;

    (21)

    paslaugos teikėjas turėtų turėti galimybę pasinaudoti paprasto perdavimo bei podėliavimo paslaugoms taikomu atleidimu nuo atsakomybės, kai jis niekaip neprisideda prie perduodamos ar pasiektos informacijos. Tam reikalinga, be kita ko, sąlyga, kad paslaugos teikėjas perduodamos informacijos ar informacijos, prie kurios jis suteikia prieigą, nekeistų. Tačiau šis reikalavimas neturėtų būti laikomas taikomu techninio pobūdžio manipuliacijoms, kurios vyksta perdavimo ar prieigos metu, jei tos manipuliacijos nekeičia perduodamos informacijos ar informacijos, prie kurios suteikta prieiga, vientisumo;

    (22)

    norėdamas būti atleistas nuo atsakomybės už prieglobos paslaugas, faktiškai sužinojęs apie neteisėtą veiklą ar neteisėtą turinį paslaugų teikėjas turėtų skubiai imtis veiksmų, kad pašalintų tą turinį arba panaikintų prieigą prie jo. Turinį reikėtų šalinti arba panaikinti prieigą prie jo laikantis paslaugos gavėjo pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę. Paslaugos teikėjas gali gauti tokių faktinių žinių arba sužinoti apie neteisėtą turinio pobūdį, inter alia, atlikęs tyrimus savo iniciatyva arba iš jam pagal šį reglamentą pateiktų fizinių asmenų ar kitų subjektų pranešimų, jei tokie pranešimai yra pakankamai tikslūs ir tinkamai pagrįsti, kad stropus ekonominės veiklos vykdytojas galėtų pagrįstai nustatyti bei įvertinti tariamai neteisėtą turinį ir, kai tikslinga, imtis veiksmų prieš jį. Tačiau tokios faktinės žinios ar žinojimas negali būti laikomi gautais vien dėl to, kad tas paslaugų teikėjas apskritai žino, jog jo paslauga taip pat naudojama neteisėtam turiniui saugoti. Be to, tai, kad paslaugos teikėjas automatiškai indeksuoja informaciją, įkeltą naudojantis jo teikiama paslauga, kad turi paieškos funkciją ar kad rekomenduoja informaciją pagal paslaugos gavėjų profilius ar pomėgius, nėra pakankamas pagrindas manyti, kad tas paslaugos teikėjas turi „konkrečių“ žinių apie toje platformoje vykdomą neteisėtą veiklą ar joje saugomą neteisėtą turinį;

    (23)

    atleidimas nuo atsakomybės neturėtų būti taikomas, kai paslaugos gavėjas veikia pagal prieglobos paslaugos teikėjo įgaliojimus ar jo kontroliuojamas. Pavyzdžiui, jei interneto platformos, kuri naudotojams suteikia galimybę sudaryti nuotolines sutartis su prekiautojais, nustato prekiautojo siūlomų prekių ir paslaugų kainas, laikoma, kad prekiautojas veikia pagal tos platformos įgaliojimus ar jos kontroliuojamas;

    (24)

    siekdami užtikrinti veiksmingą vartotojų apsaugą internetu sudarant komercinius sandorius dalyvaujant tarpininkams, tam tikri prieglobos paslaugų teikėjai, būtent interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, neturėtų turėti galimybės pasinaudoti atleidimu nuo atsakomybės už prieglobos paslaugas, kaip numatyta šiame reglamente, jei tokiose interneto platformose atitinkama su nagrinėjamais sandoriais susijusi informacija pateikiama taip, kad vartotojai mano, jog tą informaciją pateikė pačios interneto platformos ar prekiautojai, veikiantys pagal jų įgaliojimus ar jų kontroliuojami, ir kad tos interneto platformos atitinkamai žino apie informaciją ar ją kontroliuoja, net jeigu taip iš tikrųjų ir nėra. Tokio elgesio pavyzdžiu galėtų būti atvejai, kai interneto platforma aiškiai nenurodo prekiautojo tapatybės, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą, kai interneto platforma prekiautojo tapatybės ar kontaktinių duomenų nepateikia iki tol, kol bus sudaryta prekiautojo ir vartotojo sutartis, arba kai interneto platforma parduoda produktą ar paslaugą savo vardu, o ne naudodama prekiautojo, kuris tieks tą produktą ar paslaugą, pavadinimą. Tuo požiūriu, atsižvelgiant į visas svarbias galimybes, reikėtų objektyviai nustatyti, ar pateikiant informaciją, vidutinis vartotojas galėtų manyti, kad atitinkamą informaciją pateikė pati interneto platforma arba prekiautojai, veikiantys pagal jos įgaliojimus ar jos kontroliuojami;

    (25)

    šiame reglamente numatytas atleidimas nuo atsakomybės neturėtų daryti poveikio galimybei nustatyti tarpininkavimo paslaugų teikėjams įvairius draudimus, net jei jie atitinka dalį to atleidimo sąlygų. Tokie draudimai gali būti, visų pirma, teismų ar administracinių institucijų nurodymai, nustatyti laikantis Sąjungos teisės, kuriais reikalaujama nutraukti bet kokius pažeidimus ar užkirsti jiems kelią, įskaitant tokiuose nurodymuose minimo neteisėto turinio pašalinimą ar prieigos prie jo panaikinimą;

    (26)

    siekiant užtikrinti teisinį saugumą ir neatgrasyti imtis veiklos, kurios savanoriškai imasi visų kategorijų tarpininkavimo paslaugų teikėjai norėdami aptikti bei nustatyti neteisėtą turinį ir su juo kovoti, turėtų būti patikslinta, kad vien tai, kad paslaugų teikėjai imasi tokios veiklos, nereiškia, kad negali būti naudojamasi šiame reglamente numatytu atleidimu nuo atsakomybės, jei tokia veikla vykdoma sąžiningai ir stropiai. Sąlyga veikti sąžiningai ir stropiai turėtų apimti objektyvų, nediskriminacinį ir proporcingą veikimą, tinkamai atsižvelgiant į visų susijusių šalių teises ir teisėtus interesus, ir būtinų apsaugos priemonių, kad nebūtų nepagrįstai pašalintas teisėtas turinys, suteikimą, laikantis šio reglamento tikslo ir reikalavimų. Tuo tikslu atitinkami paslaugų teikėjai turėtų, pavyzdžiui, imtis pagrįstų priemonių užtikrinti, kad tais atvejais, kai tokiai veiklai vykdyti naudojamos automatinės priemonės, atitinkama technologija būtų pakankamai patikima, kad būtų kuo labiau apribotas klaidų mastas. Be to, tinkama patikslinti, kad vien tai, kad paslaugų teikėjai sąžiningai imasi priemonių siekdami laikytis Sąjungos teisės reikalavimų, įskaitant šiame reglamente nustatytus reikalavimus dėl jų nuostatų ir sąlygų įgyvendinimo, neturėtų reikšti, kad negali būti naudojamasi atleidimu nuo atsakomybės, nustatytos šiuo reglamentu. Todėl, nustatant, ar paslaugų teikėjas gali būti atleistas nuo atsakomybės, visų pirma, ar paslaugų teikėjas teikia paslaugą neutraliai ir todėl jam gali būti taikoma atitinkama nuostata, nereikėtų atsižvelgti į tokią veiklą ir priemones, kurių galėjo imtis tam tikras paslaugų teikėjas, tačiau tokia taisyklė nereiškia, kad paslaugų teikėjas būtinai gali pasikliauti tokiu atleidimu. Savanoriškais veiksmais neturėtų būti naudojamasi siekiant išvengti tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigų pagal šį reglamentą;

    (27)

    nors šiame reglamente išdėstytos tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės taisyklės yra daugiausia susijusios su tarpininkavimo paslaugų teikėjų atleidimu nuo atsakomybės, svarbu priminti, kad, neatsižvelgiant į paprastai svarbų tokių paslaugų teikėjų vaidmenį, neteisėto turinio ir veiklos internete problemos nereikėtų spręsti sutelkiant dėmesį tik į jų atsakomybę ir pareigas. Kai įmanoma, trečiosios šalys, kurioms daro poveikį internete perduodamas ar saugomas neteisėtas turinys, turėtų stengtis išspręsti su tokiu turiniu susijusius konfliktus neįtraukdami atitinkamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų. Kai tai numatyta taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje dėl tokios atsakomybės nustatymo, paslaugos gavėjai turėtų būti laikomi atsakingais už neteisėtą turinį, kurį jie teikia ir gali skleisti visuomenei pasinaudodami tarpininkavimo paslaugomis. Kai tinkama, kiti subjektai, kaip antai grupės moderatoriai uždaroje interneto aplinkoje, visų pirma didelių grupių atveju, taip pat turėtų padėti išvengti neteisėto turinio sklaidos internete, kaip numatyta taikytinoje teisėje. Be to, kai yra būtina įtraukti informacinės visuomenės paslaugų teikėjus, įskaitant tarpininkavimo paslaugų teikėjus, visus prašymus ar nurodymus dėl tokio įtraukimo paprastai reikėtų adresuoti konkrečiam paslaugos teikėjui, kuris techniškai ir praktiškai turi galimybę imtis veiksmų dėl konkrečių neteisėto turinio elementų, kad būtų užkirstas kelias bet kokiam galimam neigiamam poveikiui, kuris gali būti padarytas informacijos, kuri nėra neteisėtas turinys, pasiūlai ir prieinamumui, ir jis būtų kuo labiau sumažintas;

    (28)

    nuo 2000 m. atsirado naujų technologijų, dėl kurių padidėja duomenų perdavimui, surandamumui bei saugojimui internete skirtų sistemų prieinamumas, veiksmingumas, sparta, patikimumas, pajėgumas ir saugumas, tad formuojasi vis sudėtingesnė skaitmeninė ekosistema. Šiuo požiūriu turėtų būti priminta, kad paslaugų teikėjai, sukuriantys ir sudarantys palankesnes sąlygas pagrindinei loginei architektūrai ir tinkamam interneto veikimui, įskaitant pagalbines technines funkcijas, taip pat gali pasinaudoti šiame reglamente numatytu atleidimu nuo atsakomybės, jei jų paslaugos laikomos paprasto perdavimo, podėliavimo ar prieglobos paslaugomis. Tokios paslaugos atitinkamais atvejais yra belaidžiai vietiniai tinklai, domenų vardų sistemos (DNS) paslaugos, aukščiausio lygio domenų vardų registrai, registruotojai, sertifikuojančios institucijos, išduodančios skaitmeninius sertifikatus, virtualieji privatieji tinklai, interneto paieškos sistemos, debesijos infrastruktūros paslaugos arba turinio teikimo tinklai, užtikrinantys ar patobulinantys kitų tarpininkavimo paslaugų teikėjų funkcijas arba nustatantys tų funkcijų vietą. Be to, gerokai pasikeitė ir ryšių tikslais naudojamos paslaugos ir techninės jų teikimo priemonės, atsirado tokių internetinių paslaugų, kaip IP telefonija, žinučių paslaugos ir saityno e. pašto paslaugos, kurias teikiant ryšys užtikrinamas naudojantis interneto prieigos paslauga. Tos paslaugos taip pat gali būti atleidžiamos nuo atsakomybės, jei jos laikomos paprasto perdavimo, podėliavimo ar prieglobos paslaugomis;

    (29)

    tarpininkavimo paslaugos apima įvairią internete vykdomą ekonominę veiklą, kuri nuolat plėtojama siekiant užtikrinti greitą, saugų ir patikimą informacijos perdavimą, taip pat patogumą visiems interneto ekosistemos dalyviams. Pavyzdžiui, paprasto perdavimo tarpininkavimo paslaugos apima bendrąsias paslaugų kategorijas, pavyzdžiui, interneto duomenų srautų mainų taškus, belaidžio ryšio prieigos taškus, virtualiuosius privačiuosius tinklus, DNS paslaugas ir keitiklius, aukščiausio lygio domenų vardų registrus, registruotojus, sertifikuojančias institucijas, išduodančias skaitmeninius sertifikatus, IP telefonijos ir kitas asmenų tarpusavio ryšio paslaugas, o bendrieji podėliavimo tarpininkavimo paslaugų pavyzdžiai apima vien turinio teikimo tinklų, atvirkštinių įgaliotųjų serverių arba turinio pritaikymo įgaliotųjų serverių paslaugų teikimą. Tokios paslaugos yra labai svarbios siekiant užtikrinti sklandų ir veiksmingą internetu teikiamos informacijos perdavimą. Prieglobos paslaugų pavyzdžiai apima tokias paslaugų kategorijas kaip debesijos kompiuterija, saityno svetainių priegloba, mokamos nuorodų teikimo paslaugos arba paslaugos, kuriomis sudaromos sąlygos dalytis informacija ir turiniu internete, įskaitant rinkmenų saugojimą ir dalijimąsi jomis. Tarpininkavimo paslaugos gali būti teikiamos atskirai, kaip kitos rūšies tarpininkavimo paslaugos dalis arba vienu metu su kitomis tarpininkavimo paslaugomis. Tai, ar konkreti paslauga yra paprasto perdavimo, podėliavimo ar prieglobos paslauga, priklauso tik nuo jos techninio funkcionalumo, kuris gali keistis laikui bėgant ir turėtų būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju atskirai;

    (30)

    kalbant apie bendrojo pobūdžio prievoles, tarpininkavimo paslaugų teikėjams nei de jure, nei de facto neturėtų būti taikoma stebėsenos prievolė. Tai nedaro poveikio stebėsenos prievolei tam tikrais atvejais, ypač nacionalinių valdžios institucijų nurodymams pagal nacionalinius teisės aktus, atitinkant Sąjungos teisę, kaip aiškina Europos Sąjungos Teisingumo Teismas, ir remiantis šiuo reglamentu nustatytomis sąlygomis. Jokios šio reglamento nuostatos negali būti laikomos nustatančiomis bendrąją stebėsenos prievolę ar bendrąją aktyvaus faktų nustatymo prievolę arba bendrąją prievolę paslaugų teikėjams imtis iniciatyvių priemonių, susijusių su neteisėtu turiniu;

    (31)

    priklausomai nuo kiekvienos valstybės narės teisės sistemos ir atitinkamos teisės srities, nacionalinės teisminės ar administracinės institucijos, įskaitant teisėsaugos institucijas, gali nurodyti tarpininkavimo paslaugų teikėjams imtis veiksmų dėl vieno ar daugiau konkrečių neteisėto turinio elementų arba pateikti tam tikrą konkrečią informaciją. Nacionaliniai teisės aktai, kuriais remiantis pateikiami tokie nurodymai, gerokai skiriasi ir vis daugiau nurodymų vykdoma tarpvalstybiniu lygmeniu. Siekiant užtikrinti, kad tuos nurodymus būtų galima vykdyti efektyviai ir veiksmingai, visų pirma tarpvalstybiniame kontekste, kad atitinkamos valdžios institucijos galėtų atlikti savo užduotis, o paslaugų teikėjams nesusidarytų neproporcinga našta, nedarant nepagrįsto poveikio trečiųjų šalių teisėms bei teisėtiems interesams, būtina nustatyti tam tikras sąlygas, kurias tie nurodymai turėtų atitikti, ir tam tikrus papildomus reikalavimus, susijusius su tų nurodymų vykdymu. Todėl šiuo reglamentu turėtų būti suderintos tik tam tikros konkrečios būtiniausios sąlygos, kurias tokie nurodymai turėtų atitikti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai privalėtų informuoti atitinkamas institucijas apie tų nurodymų vykdymą. Todėl šiuo reglamentu nenustatomas nei tokių nurodymų pateikimo, nei jų teritorinės taikymo srities ar tarpvalstybinio vykdymo užtikrinimo reguliavimo teisinis pagrindas;

    (32)

    pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę, kuria remiantis tie nurodymai yra pateikiami, galėtų būti reikalaujama įvykdyti papildomas sąlygas ir ji turėtų būti atitinkamų nurodymų vykdymo užtikrinimo pagrindas. Tokio nurodymo nevykdymo atveju nurodymą pateikusi valstybė narė turėtų turėti galimybę užtikrinti jo vykdymą pagal savo nacionalinę teisę. Taikytina nacionalinė teisė turėtų atitikti Sąjungos teisę, įskaitant Chartiją ir SESV nuostatas dėl įsisteigimo laisvės ir laisvės teikti paslaugas Sąjungoje, visų pirma nuotolinių lošimų ir lažybų paslaugų srityje. Taip pat tokių nacionalinių teisės aktų taikymas siekiant užtikrinti atitinkamų nurodymų vykdymą nedaro poveikio taikytiniems Sąjungos teisės aktams arba Sąjungos ar valstybių narių sudarytiems tarptautiniams susitarimams, susijusiems su tarpvalstybiniu tų nurodymų pripažinimu, vykdymu ir vykdymo užtikrinimu, visų pirma civilinėse ir baudžiamosiose bylose. Kita vertus, pareigos informuoti atitinkamas institucijas apie tų nurodymų vykdymą įgyvendinimui, skirtingai nuo pačių nurodymų vykdymo, turėtų būti taikomos šiame reglamente nustatytos taisyklės;

    (33)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepagrįstai nedelsdamas tokius nurodymus pateikusią instituciją turėtų informuoti apie visus tolesnius veiksmus, kurių imtasi dėl tokių nurodymų, laikydamasis atitinkamoje Sąjungos ar nacionalinėje teisėje nustatytų terminų;

    (34)

    atitinkamoms nacionalinėms institucijoms turėtų būti suteikta galimybė pateikti tokius nurodymus dėl neteisėtu laikomo turinio arba nurodymus pateikti informaciją remiantis Sąjungos teise ar nacionaline teise, atitinkant Sąjungos teisę, ypač Chartiją, ir adresuoti juos tarpininkavimo paslaugų teikėjams, įskaitant kitoje valstybėje narėje įsisteigusius paslaugų teikėjus. Tačiau šis reglamentas neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisei teisminio bendradarbiavimo civilinėse ar baudžiamosiose bylose srityje, įskaitant Reglamentą (ES) Nr. 1215/2012 ir reglamentą dėl Europos elektroninių įrodymų baudžiamosiose bylose pateikimo ir saugojimo orderių, ir nacionalinei baudžiamojo ar civilinio proceso teisei. Todėl tais atvejais, kai tuose baudžiamojo ar civilinio proceso teisės aktuose numatomos papildomos ar nesuderinamos sąlygos, palyginti su šiame reglamente numatytomis sąlygomis, kiek tai susiję su nurodymais imtis veiksmų dėl neteisėto turinio ar pateikti informaciją, šiame reglamente numatytos sąlygos negalėtų būti taikomos arba galėtų būti pritaikytos. Visų pirma nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareiga perduoti nurodymo kopiją visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams galėtų būti netaikoma baudžiamojo proceso kontekste arba galėtų būti pritaikyta, jei taip numatyta taikytinoje nacionalinėje baudžiamojo proceso teisėje.

    Be to, pareiga nurodymuose pateikti motyvų paaiškinimą, kuriame nurodoma, kodėl informacija yra laikoma neteisėtu turiniu, prireikus turėtų būti pritaikyta pagal taikytiną nacionalinę baudžiamojo proceso teisę, susijusią su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ir baudžiamuoju persekiojimu už jas. Galiausiai tarpininkavimo paslaugų teikėjams nustatytos pareigos informuoti paslaugos gavėją vykdymas galėtų būti atidėtas pagal taikytiną Sąjungos ar nacionalinę teisę, visų pirma baudžiamojo, civilinio ar administracinio proceso kontekste. Be to, nurodymai turėtų būti pateikiami laikantis Reglamento (ES) 2016/679 ir draudimo nustatyti bendrąją pareigą stebėti informaciją ar aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių, kurie bylotų apie neteisėtą veiklą, kaip numatyta šiame reglamente. Šiame reglamente nustatytomis sąlygomis ir reikalavimais, kurie taikomi nurodymams imtis veiksmų dėl neteisėto turinio, nedaromas poveikis kitiems Sąjungos aktams, kuriuose numatomos panašios veiksmų dėl konkrečių rūšių neteisėto turinio sistemos, kaip antai Reglamentui (ES) 2021/784, Reglamentui (ES) 2019/1020 ar Reglamentui (ES) 2017/2394, kuriuo nustatomi konkretūs įgaliojimai nurodyti valstybės narės vartotojų apsaugos teisės vykdymą užtikrinančioms institucijoms teikti informaciją, o nurodymams teikti informaciją taikomomis sąlygomis ir reikalavimais nedaromas poveikis kitiems Sąjungos aktams, kuriais nustatomos panašios konkretiems sektoriams skirtos atitinkamos taisyklės. Tomis sąlygomis ir tais reikalavimais neturėtų būti daromas poveikis saugojimo ir išsaugojimo taisyklėms pagal taikytiną nacionalinę teisę, laikantis Sąjungos teisės ir teisėsaugos institucijų prašymų užtikrinti konfidencialumą, susijusių su informacijos neatskleidimu. Tos sąlygos ir tie reikalavimai neturėtų daryti poveikio valstybių narių galimybei reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas užkirstų kelią pažeidimui, laikantis Sąjungos teisės, įskaitant šį reglamentą, ir visų pirma draudimo vykdyti bendrąsias stebėsenos prievoles;

    (35)

    šiame reglamente nustatytos sąlygos ir reikalavimai turėtų būti įvykdyti ne vėliau kaip perduodant nurodymą atitinkamam paslaugų teikėjui. Todėl nurodymas gali būti pateiktas viena iš atitinkamos valstybės narės nurodymą pateikiančios institucijos oficialiųjų kalbų. Tačiau, kai ta kalba skiriasi nuo tarpininkavimo paslaugų teikėjo deklaruotos kalbos arba valstybės narės kitos oficialiosios kalbos, dėl kurios susitarė nurodymą pateikianti institucija ir tarpininkavimo paslaugų teikėjas, kartu su nurodymu turėtų būti perduodamas bent šiame reglamente išdėstytų nurodymo elementų vertimas. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas su valstybės narės institucijomis susitarė vartoti tam tikrą kalbą, jis turėtų būti raginamas priimti kitų valstybių narių institucijų ta pačia kalba priimtus nurodymus. Nurodymuose turėtų būti pateikti elementai, pagal kuriuos adresatas galėtų nustatyti nurodymą pateikiančią instituciją, įskaitant, kai tinkama, tos institucijos kontaktinio centro kontaktinius duomenis, ir patikrinti nurodymo autentiškumą;

    (36)

    turėtų būti aiškiai nustatyta tokių nurodymų imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį teritorinę taikymo sritį remiantis taikytina Sąjungos ar nacionaline teise, pagal kurią galima pateikti nurodymą, ir turėtų būti daroma tik tai, kas yra būtina nurodymo tikslams pasiekti. Tuo požiūriu nurodymą pateikianti nacionalinė teisminė ar administracinė institucija, kuri galėtų būti teisėsaugos institucija, turėtų suderinti nurodymo tikslą pagal jo pateikimo teisinį pagrindą su visų trečiųjų šalių, kurioms nurodymas gali padaryti poveikį, teisėmis ir teisėtais interesais, visų pirma, su jų pagrindinėmis teisėmis pagal Chartiją. Visų pirma tarpvalstybiniame kontekste nurodymas iš esmės turėtų būti įgyvendinamas tik nurodymą pateikiančios valstybės narės teritorijoje, išskyrus atvejus, kai turinio neteisėtumas kyla tiesiogiai iš Sąjungos teisės arba nurodymą pateikianti institucija mano, kad atitinkamos teisės reikalauja platesnės teritorinės taikymo srities pagal Sąjungos ir tarptautinę teisę, kartu atsižvelgiant į tarptautinio mandagumo interesus;

    (37)

    į šį reglamentą įtraukti nurodymai teikti informaciją yra susiję su konkrečios informacijos apie pavienius atitinkamos tarpininkavimo paslaugos gavėjus, kurie yra nurodyti tuose nurodymuose, rengimu siekiant nustatyti, kaip paslaugų gavėjai laikosi taikytinų Sąjungos ar nacionalinių taisyklių. Tokiuose nurodymuose turėtų būti prašoma informacijos siekiant nustatyti atitinkamos paslaugos gavėjus. Taigi šio reglamento reikalavimai dėl informacijos teikimo netaikomi nurodymams dėl informacijos apie konkrečiai nenustatytų paslaugos gavėjų grupę, įskaitant nurodymus teikti suminę informaciją, kurios reikia statistiniais tikslais arba rengiant įrodymais pagrįstą politiką;

    (38)

    nurodymams imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį ir teikti informaciją taikomos taisyklės dėl valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs atitinkamas paslaugų teikėjas, kompetencijos apsaugos ir taisyklės, kuriomis nustatomos galimos tam tikrais atvejais nukrypti nuo tos kompetencijos leidžiančios nuostatos, nustatytos Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsnyje, tik jeigu tenkinamos to straipsnio sąlygos. Atsižvelgiant į tai, kad atitinkami nurodymai yra susiję su konkrečiais neteisėto turinio ir informacijos elementais, kai jie yra skirti kitoje valstybėje narėje įsisteigusiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams, jais iš principo nėra apribojama tų paslaugų teikėjų laisvė teikti savo paslaugas tarpvalstybiniu lygmeniu. Todėl Direktyvos 2000/31/EB 3 straipsnyje nustatytos taisyklės, įskaitant taisykles, susijusias su poreikiu tam tikrais konkrečiais pagrindais pagrįsti priemones, nukrypstančias nuo valstybės narės, kurioje yra įsisteigęs paslaugų teikėjas, kompetencijos, ir su pranešimu apie tokias priemones, tiems nurodymams netaikomos;

    (39)

    reikalavimai pateikti informaciją apie teisių gynimo priemonių mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugos teikėjas ir turinį pateikęs paslaugos gavėjas, apima reikalavimą pateikti informaciją apie administracinius skundų nagrinėjimo mechanizmus ir apskundimą teismine tvarka, įskaitant apeliacinius skundus dėl teisminių institucijų pateiktų nurodymų. Be to, skaitmeninių paslaugų koordinatoriai galėtų parengti nacionalines priemones ir gaires dėl jų atitinkamoje teritorijoje taikytinų skundų ir teisių gynimo mechanizmų, kad paslaugos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudotis tokiais mechanizmais. Galiausiai, taikydamos šį reglamentą, valstybės narės turėtų gerbti pagrindinę teisę į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, kaip numatyta Chartijos 47 straipsnyje. Todėl šiuo reglamentu atitinkamoms nacionalinėms teisminėms ar administracinėms institucijoms neturėtų būti užkertamas kelias, remiantis taikytina Sąjungos ar nacionaline teise, pateikti nurodymą atkurti turinį, kai toks turinys atitiko tarpininkavimo paslaugų teikėjo nuostatas ir sąlygas, tačiau tas teikėjas jį klaidingai laikė neteisėtu ir pašalino;

    (40)

    siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus ir, visų pirma, pagerinti vidaus rinkos veikimą ir užtikrinti saugią ir skaidrią interneto aplinką, būtina sudaryti aiškų, veiksmingą, nuspėjamą ir subalansuotą suderintų išsamaus patikrinimo prievolių rinkinį, skirtą tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Tomis pareigomis turėtų būti siekiama, visų pirma, užtikrinti įvairius viešosios politikos tikslus, kaip antai paslaugos gavėjų, įskaitant vartotojus, nepilnamečius ir naudotojus, kuriems kyla ypatinga su neapykantą kurstančia kalba, seksualiniu priekabiavimu ar kitais diskriminaciniais veiksmais susijusi rizika, saugumą ir pasitikėjimą, apsaugoti atitinkamas Chartijoje įtvirtintas pagrindines teises, prasmingą tų teikėjų atskaitomybę ir įgalinti paslaugos gavėjus ir kitas susijusias šalis, kartu kompetentingoms institucijoms sudarant palankesnes sąlygas vykdyti būtiną priežiūrą;

    (41)

    tuo požiūriu svarbu, kad išsamaus patikrinimo prievolės būtų pritaikytos prie atitinkamos tarpininkavimo paslaugos rūšies, dydžio ir pobūdžio. Dėl to šiame reglamente nustatomos pagrindinės pareigos, taikytinos visiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams, taip pat papildomos pareigos prieglobos paslaugų teikėjams ir, konkrečiau, interneto platformų, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjai priskirtini prie keleto skirtingų kategorijų pagal savo paslaugų pobūdį ir savo dydį, jie turėtų vykdyti visas atitinkamas šiame reglamente nustatytas prievoles, susijusias su tomis paslaugomis. Tos suderintos išsamaus patikrinimo prievolės, kurios turėtų būti pagrįstos ir nesavavališkos, reikalingos siekiant spręsti nustatytas viešosios politikos problemas, kaip antai susijusias su paslaugos gavėjų teisėtų interesų apsauga, neteisėtos praktikos panaikinimu ir Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių apsauga. Išsamaus patikrinimo prievolės yra nepriklausomos nuo tarpininkavimo paslaugų teikėjų atsakomybės klausimo, todėl jas reikia vertinti atskirai;

    (42)

    siekiant sudaryti palankesnes sąlygas sklandžiam ir veiksmingam abipusiam bendravimui į šį reglamentą įtrauktais klausimais, be kita ko, kai aktualu, patvirtinant atitinkamų pranešimų gavimą, iš tarpininkavimo paslaugų teikėjų turėtų būti reikalaujama paskirti bendrą elektroninį kontaktinį centrą ir paskelbti bei atnaujinti su tuo kontaktiniu centru susijusią svarbią informaciją, įskaitant kalbas, kuriomis galima bendrauti. Elektroniniu kontaktiniu centru taip pat gali naudotis patikimi pranešėjai ir profesionalūs subjektai, turintys konkrečius santykius su tarpininkavimo paslaugų teikėju. Priešingai nei teisinio atstovo atveju, elektroninis kontaktinis centras turėtų duoti su veikla susijusios naudos ir nebūtinai turi būti fiziškai įsteigtas. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai gali paskirti tą patį kontaktinį centrą šio reglamento reikalavimų tikslais ir kitų Sąjungos teisės aktų tikslais. Nustatydami bendravimo kalbas, tarpininkavimo paslaugų teikėjai raginami užtikrinti, kad pasirinktos kalbos pačios savaime netaptų bendravimo kliūtimi. Prireikus tarpininkavimo paslaugų teikėjai ir valstybių narių institucijos turėtų galėti atskirai susitarti dėl bendravimo kalbos arba ieškoti alternatyvių priemonių kalbos barjerui įveikti, be kita ko, pasitelkiant visas turimas technologines priemones ar vidaus ir išorės žmogiškuosius išteklius;

    (43)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų būti įpareigoti paskirti vieną bendrą paslaugų gavėjams skirtą kontaktinį centrą, kuris sudarytų sąlygas greitai, tiesiogiai ir veiksmingai bendrauti, visų pirma lengvai prieinamomis priemonėmis, pavyzdžiui, telefono numeriais, e. pašto adresais, elektroninėmis kontaktinėmis formomis, pokalbių robotais ar tikralaikiais žinučių pokalbiais. Turėtų būti aiškiai nurodyta, kai paslaugos gavėjas bendrauja su pokalbių robotais. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai paslaugų gavėjams turėtų suteikti galimybę pasirinkti tiesioginį ir veiksmingą bendravimą, kuris apima ne tik automatizuotas priemones. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų dėti visas pagrįstas pastangas, kad būtų skirta pakankamai žmogiškųjų ir finansinių išteklių užtikrinant, kad bendravimas vyktų laiku ir veiksmingai;

    (44)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kurie yra įsisteigę trečiojoje valstybėje ir kurie siūlo paslaugas Sąjungoje, turėtų paskirti pakankamus įgaliojimus turintį teisinį atstovą Sąjungoje, atitinkamoms institucijoms pateikti su savo teisiniais atstovais susijusią informaciją ir ją viešai paskelbti. Siekdami įvykdyti tą pareigą, tokie tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad paskirtasis teisinis atstovas turėtų būtinus įgaliojimus ir išteklius bendradarbiauti su atitinkamomis institucijomis. Taip galėtų būti, pavyzdžiui, tuo atveju, kai tarpininkavimo paslaugų teikėjas paskiria tos pačios grupės patronuojamąją įmonę kaip paslaugų teikėją ar jo patronuojančiąją įmonę, jei ta patronuojamoji įmonė ar patronuojančioji įmonė yra įsisteigusios Sąjungoje. Tačiau taip gali nebūti tuo atveju, kai, pavyzdžiui, teisiniam atstovui taikoma reorganizavimo, bankroto arba fizinio asmens ar įmonės nemokumo procedūros. Ta pareiga turėtų sudaryti sąlygas efektyviai vykdyti priežiūrą ir prireikus užtikrinti šio reglamento vykdymą tų paslaugų teikėjų atžvilgiu. Turėtų būti įmanoma, kad teisinį atstovą pagal nacionalinę teisę įgaliotų daugiau kaip vienas tarpininkavimo paslaugų teikėjas. Teisinis atstovas taip pat turėtų turėti galimybę veikti kaip kontaktinis centras, jei laikomasi atitinkamų šio reglamento reikalavimų;

    (45)

    nors iš esmės reikėtų gerbti tarpininkavimo paslaugų teikėjų laisvę sudaryti sutartis, skaidrumo sumetimais, taip pat siekiant apsaugoti paslaugos gavėjus ir išvengti neteisingų ar atsitiktinių rezultatų, tikslinga nustatyti tam tikras taisykles dėl tų paslaugų teikėjų nuostatų ir sąlygų turinio, taikymo ir vykdymo užtikrinimo. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo nuostatose ir sąlygose turėtų aiškiai nurodyti ir nuolat atnaujinti informaciją dėl motyvų, kuriais remdamiesi jie gali apriboti savo paslaugų teikimą. Visų pirma, jie turėtų įtraukti informaciją apie bet kokią politiką, procedūras, priemones ir įrankius, naudojamus turinio moderavimo tikslais, įskaitant algoritminį sprendimų priėmimą ir žmonių atliekamą peržiūrą, taip pat jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos darbo tvarkos taisykles. Jie taip pat turėtų pateikti lengvai prieinamą informaciją apie teisę nutraukti naudojimąsi paslauga. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo paslaugų teikimo sąlygose pagrindiniams informacijos reikalavimų, nurodytų šiame reglamente, elementams iliustruoti gali naudoti grafinius elementus, pavyzdžiui, piktogramas ar vaizdus. Paslaugų teikėjai tinkamomis priemonėmis turėtų informuoti savo paslaugos gavėjus apie svarbius nuostatų ir sąlygų pakeitimus, pavyzdžiui, kai jie keičia taisykles dėl informacijos, kuri leidžiama teikiant jų paslaugas, arba apie kitus tokius pakeitimus, kurie galėtų turėti tiesioginį poveikį paslaugos gavėjų gebėjimui naudotis paslauga;

    (46)

    tarpininkavimo paslaugų, kurios, pirmiausia, yra skirtos nepilnamečiams, pavyzdžiui, projektuojant ar parduodant paslaugą, arba kurias daugiausia naudoja nepilnamečiai, teikėjai turėtų dėti ypatingas pastangas, kad jų nuostatų ir sąlygų paaiškinimas būtų lengvai suprantamas nepilnamečiams;

    (47)

    kurdami, taikydami ir įgyvendindami tuos apribojimus, tarpininkavimo paslaugų teikėjai turėtų veikti nešališkai bei nediskriminuodami ir atsižvelgti į paslaugos gavėjų teises ir teisėtus interesus, įskaitant pagrindines teises, kaip jos įtvirtintos Chartijoje. Pavyzdžiui, labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai, visų pirma, turėtų deramai atsižvelgti į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą. Visi tarpininkavimo paslaugų teikėjai taip pat turėtų deramai atsižvelgti į atitinkamus tarptautinius žmogaus teisių apsaugos standartus, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų verslo ir žmogaus teisių pagrindinius principus;

    (48)

    atsižvelgiant į ypatingą jų vaidmenį ir aprėptį, labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms tikslinga nustatyti papildomus reikalavimus, susijusius su jų nuostatų ir sąlygų informacija bei skaidrumu. Dėl to labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų teikėjai turėtų pateikti savo nuostatas ir sąlygas visų valstybių narių, kuriose jie siūlo savo paslaugas, oficialiosiomis kalbomis, o paslaugų gavėjams taip pat turėtų pateikti glaustą ir lengvai suprantamą nuostatų ir sąlygų pagrindinių elementų santrauką. Tokiose santraukose turėtų būti nurodyti pagrindiniai informacijos reikalavimų elementai, įskaitant galimybę nesunkiai atsisakyti neprivalomų nuostatų;

    (49)

    siekiant užtikrinti tinkamo lygio skaidrumą ir atskaitomybę, tarpininkavimo paslaugų teikėjai, laikydamiesi šiame reglamente nustatytų suderintų reikalavimų, turėtų kompiuteriu skaitoma forma viešai paskelbti metinę ataskaitą dėl jų vykdomo turinio moderavimo, įskaitant priemones, kurių imamasi taikant jų nuostatas ir sąlygas bei užtikrinant jų vykdymą. Tačiau, siekiant išvengti neproporcingos naštos, tos skaidrumo ataskaitų teikimo pareigos neturėtų būti taikomos paslaugų teikėjams, kurie yra labai mažos ar mažosios įmonės, kaip apibrėžta Komisijos rekomendacijoje 2003/361/EB (25), ir kurie nėra labai didelės interneto platformos, kaip tai suprantama šiame reglamente;

    (50)

    prieglobos paslaugų teikėjai atlieka ypač svarbų vaidmenį kovojant su neteisėtu turiniu internete, nes jie saugo paslaugos gavėjų ir jų prašymu pateikiamą informaciją ir paprastai suteikia galimybę kitiems paslaugos gavėjams su ja susipažinti, kartais dideliu mastu. Svarbu, kad visi prieglobos paslaugų teikėjai, neatsižvelgiant į jų dydį, įsidiegtų lengvai prieinamus ir naudotojui patogius pranešimo ir veiksmų mechanizmus, kuriuos naudojant sudaromos palankesnės sąlygos pranešti apie konkrečius informacijos elementus, kuriuos pranešančioji šalis laiko neteisėtu turiniu, atitinkamam prieglobos paslaugų teikėjui (toliau – pranešimas), ir paslaugų teikėjas, remdamasis tuo pranešimu, gali priimti sprendimą, ar pritaria dėl tokio vertinimo ar ne ir ar nori pašalinti tą turinį ar panaikinti prieigą prie jo (toliau – veiksmai). Tokie mechanizmai turėtų būti aiškiai identifikuojami, išdėstyti šalia atitinkamos informacijos ir bent jau taip pat lengvai surandami ir naudojami kaip pranešimo apie turinį, kuriuo pažeidžiamos prieglobos paslaugų teikėjo nuostatos ir sąlygos, mechanizmai. Jei laikomasi pranešimams keliamų reikalavimų, fiziniams asmenims ar subjektams turėtų būti sudaryta galimybė vienu pranešimu pranešti apie daugelį konkrečių tariamo neteisėto turinio elementų, kad būtų užtikrintas veiksmingas pranešimo ir veiksmų mechanizmų veikimas. Pranešimo mechanizmas turėtų leisti, bet nereikalauti, kad būtų galima nustatyti fizinį asmenį ar subjektą, teikiantį pranešimą. Kai kurių rūšių informacijos elementų, apie kuriuos pranešama, atveju galėtų būti būtina nurodyti fizinio asmens ar subjekto, teikiančio pranešimą, tapatybę, kad būtų galima nustatyti, ar atitinkama informacija yra neteisėtas turinys, kaip teigiama. Prievolė įdiegti pranešimo ir veiksmų mechanizmus turėtų būti taikoma, pavyzdžiui, rinkmenų saugojimo ir dalijimosi jomis paslaugoms, saityno prieglobos paslaugoms, reklamos serveriams ir teksto kopijavimo paslaugoms (angl. paste bin), jei tokios paslaugos laikomos prieglobos paslaugomis, patenkančiomis į šį reglamentą;

    (51)

    atsižvelgiant į poreikį tinkamai atsižvelgti į visų susijusių šalių pagrindines teises, garantuojamas pagal Chartiją, bet kokie veiksmai, kurių prieglobos paslaugų teikėjas imasi gavęs pranešimą, turėtų būti griežtai tiksliniai, t. y. jais turėtų būti siekiama pašalinti konkrečius informacijos elementus, kurie laikomi neteisėtu turiniu, arba panaikinti prieigą prie jų, nedarant nederamo poveikio paslaugos gavėjų saviraiškos ir informacijos laisvei. Todėl pranešimai paprastai turėtų būti skirti prieglobos paslaugų teikėjams, kurie pagrįstai gali turėti techninių ir organizacinių galimybių imtis veiksmų prieš tokius konkrečius elementus. Prieglobos paslaugų teikėjai, gavę pranešimą, kuriame nurodyto konkretaus informacijos elemento jie dėl techninių ar organizacinių priežasčių pašalinti negali, turėtų apie tai informuoti pranešimą pateikusį asmenį ar subjektą;

    (52)

    taisyklės dėl tokių pranešimo ir veiksmų mechanizmų turėtų būti suderintos Sąjungos lygmeniu, kad pranešimai būtų tvarkomi laiku, stropiai bei nešališkai remiantis vienodomis, skaidriomis ir aiškiomis taisyklėmis ir kad būtų numatytos patikimos visų dalyvaujančių šalių teisių ir teisėtų interesų, visų pirma Chartija garantuojamų pagrindinių teisių, apsaugos priemonės, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje narėje tos šalys yra įsisteigusios ar yra ir kokios srities teisė yra taikoma. Tos pagrindinės teisės atitinkamais atvejais gali būti (bet jomis neapsiribojant): paslaugos gavėjams – saviraiškos ir informacijos laisvė, teisė į privatų ir šeimos gyvenimą, teisė į asmens duomenų apsaugą, teisė į nediskriminavimą ir teisė į veiksmingą teisinę gynybą; paslaugų teikėjams – laisvė užsiimti verslu, įskaitant laisvę sudaryti sutartis; visoms šalims, kurioms neteisėtas turinys daro poveikį – teisė į žmogaus orumą, vaiko teisės, teisė į nuosavybės apsaugą, įskaitant intelektinę nuosavybę, ir teisė į nediskriminavimą. Prieglobos paslaugų teikėjai turėtų laiku imtis veiksmų pagal pranešimus, visų pirma, atsižvelgdami į neteisėto turinio, apie kurį pranešama, rūšį ir skubumą imtis veiksmų. Pavyzdžiui, galima tikėtis, kad tokie teikėjai nedelsdami imsis veiksmų, kai pranešama apie tariamai neteisėtą turinį, keliantį grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui. Prieglobos paslaugų teikėjas, priėmęs sprendimą, ar imtis ar nesiimti veiksmų pagal pranešimą, turėtų nepagrįstai nedelsdamas apie tai informuoti apie konkretų turinį pranešusį fizinį asmenį ar subjektą;

    (53)

    pranešimo ir veiksmų mechanizmai turėtų sudaryti sąlygas pateikti pakankamai tikslius ir tinkamai pagrįstus pranešimus, kad atitinkamas prieglobos paslaugų teikėjas galėtų priimti informacija pagrįstą ir stropų sprendimą, suderinamą su saviraiškos ir informacijos laisve, dėl turinio, su kuriuo susijęs pranešimas, visų pirma, dėl to, ar tas turinys turi būti laikomas neteisėtu turiniu ir turi būti pašalintas arba panaikinta prieiga prie jo. Tie mechanizmai turėtų būti tokie, kad pranešėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti pranešimus, kuriuose išdėstomos priežastys, dėl kurių fizinis asmuo ar subjektas, teikiantis pranešimą, laiko tą turinį neteisėtu turiniu, ir aiškiai nurodo to turinio vietą. Kai pranešime pateikiama pakankamai informacijos, kad stropus prieglobos paslaugų teikėjas, neatlikęs išsamaus teisinio patikrinimo, galėtų nustatyti, kad turinys yra neteisėtas, turėtų būti laikoma, kad pranešimas suteikia faktinių žinių ar žinojimą apie neteisėtumą. Išskyrus pranešimų apie nusikalstamas veikas, nurodytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES (26) 3–7 straipsniuose, teikimą, tais mechanizmais fizinio asmens ar subjekto, teikiančio pranešimą, turėtų būti prašoma atskleisti savo tapatybę, kad būtų išvengta piktnaudžiavimo;

    (54)

    jeigu prieglobos paslaugų teikėjas nusprendžia, kad gavėjo suteikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su jo nuostatomis ir sąlygomis, ją pašalinti ar panaikinti prieigą prie jos arba kitaip apriboti jos matomumą ar monetizavimą, pavyzdžiui, gavęs pranešimą ar ėmęsis veiksmų savo iniciatyva, be kita ko, vien tik automatinėmis priemonėmis, tas paslaugų teikėjas turėtų aiškiai ir lengvai suprantama forma informuoti paslaugos gavėją apie savo sprendimą, jo motyvus ir esamas teisių gynimo priemones sprendimui apskųsti, atsižvelgiant į neigiamas pasekmes, kurias tokie sprendimai gali turėti paslaugos gavėjui, be kita ko, kiek tai susiję su naudojimusi pagrindine teise į saviraiškos laisvę. Ta pareiga turėtų būti taikoma neatsižvelgiant į sprendimo motyvus, visų pirma į tai, ar veiksmų imtasi dėl to, kad pateikta informacija yra laikoma neteisėtu turiniu arba nesuderinama su taikytinomis nuostatomis ir sąlygomis. Jei sprendimas buvo priimtas gavus pranešimą, prieglobos paslaugų teikėjas turėtų atskleisti pranešimą paslaugos gavėjui pateikusio asmens ar subjekto tapatybę tik tais atvejais, kai ši informacija yra būtina turinio neteisėtumui nustatyti, pavyzdžiui, intelektinės nuosavybės teisių pažeidimų atvejais;

    (55)

    matomumas gali būti apribojamas suprastinant poziciją reitingo ar rekomendavimo sistemose, taip pat ribojant vieno ar daugiau paslaugos gavėjų prieigą arba užblokuojant naudotojo prieigą prie internetinės bendruomenės jam apie tai nežinant (slaptas blokavimas). Paslaugos gavėjo pateiktos informacijos monetizavimas pajamomis iš reklamos gali būti apribotas sustabdant ar nutraukiant su ta informacija susijusius piniginius mokėjimus ar pajamas. Vis dėlto pareiga pateikti motyvų paaiškinimą neturėtų būti taikoma apgaulingam didelio masto komerciniam turiniui, skleidžiamam tyčia manipuliuojant paslaugą, visų pirma, neautentiškam naudojimuisi paslauga, pavyzdžiui, naudojant interneto robotus ar suklastotas paskyras arba kitaip apgaulingai naudojantis paslauga. Nepriklausomai nuo kitų prieglobos paslaugų teikėjo sprendimo apskundimo galimybių, paslaugos gavėjas visuomet turėtų turėti teisę į veiksmingą teisinę gynybą pagal nacionalinę teisę;

    (56)

    tam tikrais atvejais prieglobos paslaugų teikėjas gali sužinoti, pavyzdžiui, gavęs pranešančiosios šalies pranešimą arba vykdydamas savanoriškas priemones, apie informaciją, susijusią su tam tikra paslaugos gavėjo veikla, kaip antai tam tikrų rūšių neteisėto turinio teikimą, kuria, atsižvelgiant į visas svarbias prieglobos paslaugų teikėjo žinomas aplinkybes, pagrįstai patvirtinamas įtarimas, kad tas paslaugos gavėjas gali būti padaręs, gali daryti ar tikriausiai padarys nusikalstamą veiką, keliančią grėsmę asmens ar asmenų gyvybei ar saugumui, kaip antai veikas, išvardytas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2011/36/ES (27), Direktyvoje 2011/93/ES ar Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje (ES) 2017/541 (28). Pavyzdžiui, konkretūs turinio elementai galėtų sukelti įtarimą dėl grėsmės visuomenei, pavyzdžiui, terorizmo kurstymo, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2017/541 21 straipsnyje. Tokiais atvejais prieglobos paslaugų teikėjas apie tokį įtarimą turėtų nedelsdamas pranešti kompetentingoms teisėsaugos institucijoms. Prieglobos paslaugų teikėjas turėtų pateikti visą jam prieinamą svarbią informaciją, įskaitant, kai aktualu, atitinkamą turinį ir, jeigu įmanoma, nurodyti laiką, kada turinys buvo paskelbtas, įskaitant nustatytą laiko juostą, savo įtarimo paaiškinimą ir atitinkamo paslaugos gavėjo buvimo vietai nustatyti ir jam identifikuoti būtiną informaciją. Šis reglamentas nėra paslaugos gavėjų profiliavimo, kurį prieglobos paslaugų teikėjai atlieka siekdami nustatyti galimas nusikalstamas veikas, teisinis pagrindas. Prieglobos paslaugų teikėjai, informuodami teisėsaugos institucijas, taip pat turėtų laikytis kitų taikytinų Sąjungos ar nacionalinės teisės taisyklių dėl fizinių asmenų teisių ir laisvių apsaugos;

    (57)

    siekiant išvengti neproporcingos naštos, papildomos prievolės, pagal šį reglamentą nustatytos interneto platformų teikėjams, įskaitant platformas, leidžiančias vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, turėtų būti netaikomos teikėjams, kurie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB. Dėl tos pačios priežasties tos papildomos prievolės taip pat turėtų būti netaikomos interneto platformų teikėjams, kurie anksčiau per 12 mėnesių laikotarpį nuo statuso praradimo buvo laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis. Tokiems paslaugų teikėjams neturėtų būti netaikoma prievolė įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu teikti informaciją apie vidutinius aktyvius paslaugos gavėjus per mėnesį. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos turi didesnę aprėptį ir didesnį poveikį darant įtaką tam, kaip paslaugos gavėjai gauna informaciją ir bendrauja internetu, tokie paslaugų teikėjai neturėtų galėti pasinaudoti ta išimtimi, nepaisant to, ar jie atitinka labai mažų ar mažųjų įmonių kriterijus ar neseniai tokiomis kvalifikavosi. Rekomendacijoje 2003/361/EB nustatytomis konsolidavimo taisyklėmis padedama užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias kokiu nors būdu tų papildomų prievolių nevykdyti. Nė viena šio reglamento nuostata netrukdo interneto platformų teikėjams, kuriems taikoma ta išimtis, savanoriškai sukurti sistemą, atitinkančią vieną ar daugiau tų prievolių;

    (58)

    paslaugos gavėjai turėtų turėti galimybę lengvai ir efektyviai apskųsti tam tikrus interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimus dėl turinio neteisėtumo ar jo neatitikimo nuostatoms ir sąlygoms, kurie daro jiems neigiamą poveikį. Todėl interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti numatyti vidaus skundų nagrinėjimo sistemas, atitinkančias tam tikras sąlygas, kuriomis siekiama užtikrinti, kad sistemos būtų lengvai prieinamos ir greitai, nešališkai, nediskriminuojant duotų sąžiningų rezultatų, ir kad jas, kai naudojamos automatinės priemonės, tikrintų žmogus. Tokios sistemos visiems paslaugos gavėjams turėtų sudaryti sąlygas pateikti skundą ir jose neturėtų būti nustatyti oficialūs reikalavimai, pavyzdžiui, nukreipimas į konkrečias susijusias teisines nuostatas ar išsamūs teisiniai paaiškinimai. Paslaugos gavėjai, pateikę pranešimą per šiame reglamente numatytą pranešimo ir veiksmų mechanizmą arba per pranešimo apie turinį, kuriuo pažeidžiamos interneto platformų teikėjo nuostatos ir sąlygos, mechanizmą, turėtų turėti teisę naudotis skundų teikimo mechanizmu, kad užginčytų interneto platformų teikėjo sprendimą dėl jų pranešimų, įskaitant atvejus, kai jie mano, kad veiksmai, kurių ėmėsi tas paslaugų teikėjas, buvo netinkami. Skundą dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo turėtų būti galima pateikti ne trumpiau kaip per šešis mėnesius, skaičiuojant nuo momento, kai interneto platformų teikėjas pranešė paslaugos gavėjui apie sprendimą;

    (59)

    be to, turėtų būti numatyta nuostata dėl neteisminio ginčų sprendimo sąžiningai bendradarbiaujant galimybės, be kita ko, tokių ginčių, kurių nepavyksta patenkinamai išspręsti per vidaus skundų nagrinėjimo sistemas, kreipiantis į sertifikuotas įstaigas, atitinkančias nepriklausomumo reikalavimus ir turinčias išteklių bei ekspertinių žinių vykdyti savo veiklą sąžiningai, sparčiai ir ekonomiškai efektyviai. Neteisminio ginčų sprendimo įstaigų nepriklausomumas taip pat turėtų būti užtikrintas fizinių asmenų, atsakingų už ginčų sprendimą, lygmeniu, be kita ko, taikant taisykles dėl interesų konflikto. Neteisminio ginčų sprendimo įstaigų imami mokesčiai turėtų būti pagrįsti, prieinami, patrauklūs, nebrangūs vartotojams bei proporcingi ir vertinami kiekvienu konkrečiu atveju. Jei neteisminio ginčų sprendimo įstaigą sertifikuoja kompetentingas skaitmeninių paslaugų koordinatorius, tas sertifikavimas turėtų galioti visose valstybėse narėse. Interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų turėti galimybę atsisakyti taikyti neteisminio ginčų sprendimo procedūras pagal šį reglamentą, kai tas pats ginčas, visų pirma susijęs su atitinkama informacija ir ginčijamo sprendimo priėmimo priežastimis, sprendimo padariniais ir nurodytomis sprendimo užginčijimo priežastimis, jau yra išspręstas arba nagrinėjamas kompetentingame teisme ar kitoje kompetentingoje neteisminio ginčų sprendimo įstaigoje. Paslaugos gavėjai turėtų turėti galimybę pasirinkti, ar naudoti vidinį skundų nagrinėjimo mechanizmą ar taikyti neteisminį ginčų sprendimą, ar pasinaudoti galimybe bet kuriuo etapu pradėti teismo procesą. Kadangi neteisminio ginčų sprendimo procedūros rezultatas nėra privalomas, šalims neturėtų būti trukdoma pradėti teismo procesą dėl to paties ginčo. Taip sukurtomis galimybėmis apskųsti interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimus neturėtų paveikti galimybės apskųsti teismine tvarka pagal atitinkamos valstybės narės teisės aktus ir dėl to neturėtų būti daroma jokio poveikio pasinaudoti teise į veiksmingą teisinę gynybą pagal Chartijos 47 straipsnį. Šio reglamento nuostatomis dėl neteisminio ginčų sprendimo neturėtų būti reikalaujama, kad valstybės narės įsteigtų tokias neteisminio ginčų sprendimo įstaigas;

    (60)

    kalbant apie sutartinius ginčus tarp vartotojų ir įmonių dėl prekių ar paslaugų pirkimo, Direktyva 2013/11/ES užtikrinama, kad Sąjungos vartotojai ir įmonės Sąjungoje turėtų galimybę kreiptis į kokybės sertifikatą turinčius alternatyvaus ginčų sprendimo subjektus. Šiuo požiūriu reikėtų patikslinti, kad šio reglamento taisyklėmis dėl neteisminio ginčų sprendimo nedaromas poveikis tai direktyvai, įskaitant toje direktyvoje įtvirtintą vartotojų teisę pasitraukti iš procedūros bet kuriame jos etape, jeigu jie yra nepatenkinti procedūros veiksmingumu ar vykdymu;

    (61)

    veiksmų prieš neteisėtą turinį galima imtis greičiau ir patikimiau, kai interneto platformų paslaugų teikėjai imasi būtinų priemonių užtikrinti, kad pranešimams, kuriuos naudodamiesi pagal šį reglamentą privalomais pranešimo ir veiksmų mechanizmais teikia patikimi pagal jiems nustatytą ekspertinių žinių sritį veikiantys pranešėjai, suteikiama pirmenybė, nedarant poveikio reikalavimui tvarkyti visus per tuos mechanizmus pateiktus prašymus ir priimti dėl jų sprendimus laiku, stropiai ir nešališkai. Tokį patikimo pranešėjo statusą turėtų suteikti valstybės narės, kurioje pareiškėjas įsisteigęs, skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir jį turėtų pripažinti visi interneto platformų paslaugų teikėjai, kuriems taikomas šis reglamentas. Toks patikimo pranešėjo statusas turėtų būti suteiktas tik subjektams (ne fiziniams asmenims), kurie yra įrodę, be kita ko, kad jie turi konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos kovojant su neteisėtu turiniu, ir kad jie dirba stropiai, tiksliai ir objektyviai. Tokie subjektai pagal savo pobūdį gali būti vieši, kaip antai, teroristinio turinio atveju, internetinės informacijos žymėjimo padaliniai nacionalinėse teisėsaugos institucijose arba Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūra (toliau – Europolas), arba tai gali būti nevyriausybinės organizacijos ir privačios ar pusiau viešos įstaigos, kaip antai organizacijos, priklausančios INHOPE karštųjų linijų tinklui, kuriam pranešama apie seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagą, ir organizacijos, įsipareigojusios pranešti apie neteisėtas rasizmo ir ksenofobijos išraiškas internete. Siekiant nesumažinti tokio mechanizmo pridėtinės vertės, bendras patikimų pranešėjų, paskirtų pagal šį reglamentą, skaičius turėtų būti ribotas. Visų pirma, savo narių interesams atstovaujančios pramonės asociacijos skatinamos kreiptis dėl patikimų pranešėjų statuso, nedarant poveikio privačių subjektų ar fizinių asmenų teisei sudaryti dvišalius susitarimus su interneto platformų paslaugų teikėjais;

    (62)

    patikimi pranešėjai turėtų skelbti lengvai suprantamas ir išsamias ataskaitas apie pranešimus, pateiktus pagal šį reglamentą. Tose ataskaitose turėtų būti nurodyta tokia informacija kaip pranešimų, suskirstytų pagal prieglobos paslaugų teikėją, skaičius, turinio rūšis ir veiksmai, kurių ėmėsi paslaugų teikėjas. Atsižvelgiant į tai, kad patikimi pranešėjai įrodė savo ekspertines žinias ir kompetenciją, galima tikėtis, kad patikimų pranešėjų pateiktų pranešimų tvarkymas bus paprastesnis ir dėl to greitesnis, palyginti su kitų paslaugos gavėjų pranešimais. Tačiau vidutinis tvarkymo laikas vis dar gali skirtis priklausomai nuo veiksnių, įskaitant neteisėto turinio rūšį, pranešimų kokybę bei esamas technines tokių pranešimų pateikimo procedūras.

    Pavyzdžiui, nors 2016 m. Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekse nustatytas taikyme dalyvaujančių bendrovių lyginamasis standartas susijęs su laiku, kurio reikia baigti tvarkyti priimtiniems pranešimams dėl neapykantą kurstančios kalbos pašalinimo, kitų rūšių neteisėto turinio tvarkymas gali užtrukti labai skirtingą laiką, kuris priklauso nuo konkrečių faktų ir aplinkybių, taip pat nuo neteisėto turinio rūšių. Siekiant išvengti piktnaudžiavimo patikimo pranešėjo statusu, turėtų būti galima sustabdyti tokio statuso galiojimą, kai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius pradeda tyrimą dėl teisėtų priežasčių. Šio reglamento taisyklės dėl patikimų pranešėjų neturėtų būti suprantamos kaip taisyklės, kuriomis užkertamas kelias interneto platformų paslaugų teikėjams panašiai elgtis su pranešimais, kuriuos teikia subjektai ar fiziniai asmenys, kuriems nebuvo suteiktas patikimo pranešėjo statusas pagal šį reglamentą, ir kitomis priemonėmis bendradarbiauti su kitais subjektais pagal taikytiną teisę, įskaitant šį reglamentą ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2016/794 (29). Šio reglamento taisyklėmis neturėtų būti užkertamas kelias interneto platformų paslaugų teikėjams pasitelkti tokį patikimą pranešėją ar panašius mechanizmus siekiant imtis greitų ir patikimų veiksmų prieš turinį, kuris nesuderinamas su jų nuostatomis ir sąlygomis, visų pirma prieš turinį, kuris daro žalą pažeidžiamiems paslaugos gavėjams, pavyzdžiui, nepilnamečiams;

    (63)

    piktnaudžiaujant interneto platformomis dažnai pateikiant akivaizdžiai neteisėtą turinį arba dažnai pateikiant akivaizdžiai nepagrįstus pranešimus ar skundus atitinkamai per mechanizmus ir sistemas, sukurtus pagal šį reglamentą, sumažėja suinteresuotųjų šalių pasitikėjimas ir daroma žala jų teisėms bei teisėtiems interesams. Todėl reikia sukurti tinkamas proporcingas ir veiksmingas apsaugos nuo tokio piktnaudžiavimo priemones, kuriomis turi būti paisoma visų susijusių šalių teisių ir teisėtų interesų, įskaitant taikytinas pagrindines teises ir laisves, kaip įtvirtinta Chartijoje, visų pirma, saviraiškos laisvę. Informaciją reikėtų laikyti akivaizdžiai neteisėtu turiniu ir pranešimus arba skundus reikėtų laikyti akivaizdžiai nepagrįstais, kai ir neprofesionalui, neatliekant jokios esminės analizės, yra aišku, kad turinys yra neteisėtas arba atitinkamai kad pranešimai ar skundai yra nepagrįsti;

    (64)

    tam tikromis sąlygomis interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų laikinai sustabdyti savo veiklą piktnaudžiaujančio asmens atžvilgiu. Tai nedaro poveikio interneto platformų paslaugų teikėjų laisvei parengti savo nuostatas ir sąlygas bei numatyti griežtesnes priemones, taikytinas su sunkiais nusikaltimais susijusiam akivaizdžiai neteisėtam turiniui, pavyzdžiui, seksualinės prievartos prieš vaikus medžiagai. Dėl skaidrumo ši galimybė turėtų būti aiškiai ir pakankamai išsamiai įtvirtinta interneto platformų nuostatose ir sąlygose. Turėtų būti visuomet galima pasinaudoti teisių gynimu dėl sprendimų, kuriuos šiuo požiūriu priima interneto platformų paslaugų teikėjai, ir juos turėtų prižiūrėti kompetentingas skaitmeninių paslaugų koordinatorius. Interneto platformų paslaugų teikėjai, prieš priimdami sprendimą dėl sustabdymo, turėtų nusiųsti išankstinį įspėjimą, kuriame turėtų būti nurodyti galimo sustabdymo motyvai ir teisių gynimo priemonės dėl interneto platformos paslaugos teikėjų sprendimo. Spręsdami dėl sustabdymo, interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų išsiųsti motyvų paaiškinimą pagal šiame reglamente išdėstytas taisykles. Šio reglamento taisyklės dėl piktnaudžiavimo neturėtų užkirsti kelio interneto platformų paslaugų teikėjams imtis kitų priemonių dėl jų paslaugos gavėjų skelbiamo neteisėto turinio ar kitokio piktnaudžiavimo jų paslaugomis, be kita ko, pažeidžiant jų nuostatas ir sąlygas, kaip numatyta taikytinoje Sąjungos ir nacionalinėje teisėje. Tos taisyklės nedaro poveikio galimybei patraukti asmenis, dalyvaujančius piktnaudžiavimo veiksmuose, atsakomybėn, be kita ko dėl žalos, kaip numatyta Sąjungos ar nacionalinėje teisėje;

    (65)

    atsižvelgiant į konkrečią interneto platformų paslaugų teikėjų atsakomybę ir pareigas jiems reikėtų nustatyti skaidrumo ataskaitų teikimo pareigas, kurios būtų taikomos kartu su skaidrumo ataskaitų teikimo pareigomis, taikytinomis visiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams pagal šį reglamentą. Siekiant nustatyti, ar interneto platformos ir interneto paieškos sistemos gali būti atitinkamai labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos, kurioms pagal šį reglamentą yra nustatytos tam tikros papildomos pareigos, į interneto platformoms ir interneto paieškos sistemoms nustatytas skaidrumo ataskaitų teikimo pareigas reikėtų įtraukti tam tikras pareigas, susijusias su informacijos apie vidutinį aktyvių paslaugos gavėjų skaičių per mėnesį Sąjungoje skelbimu ir pateikimu;

    (66)

    siekiant užtikrinti skaidrumą ir sudaryti sąlygas tikrinti interneto platformų teikėjų sprendimus dėl turinio moderavimo ir stebėti neteisėto turinio sklaidą internete, Komisija turėtų tvarkyti ir paskelbti duomenų bazę, kurioje pateikiami interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimai ir motyvų paaiškinimai, kai jie pašalina informaciją ar kitaip apriboja jos prieinamumą ir prieigą prie jos. Kad duomenų bazė būtų nuolat atnaujinama, interneto platformų teikėjai turėtų standartiniu formatu nepagrįstai nedelsdami po to, kai priimamas sprendimas, pateikti sprendimus ir motyvų pareiškimą, kad būtų galima atlikti atnaujinimus tikruoju laiku, jei tai techniškai įmanoma ir proporcinga atitinkamos interneto platformos priemonėms. Struktūruota duomenų bazė turėtų sudaryti sąlygas prieigai prie atitinkamos informacijos ir suteikti galimybę pateikti užklausas dėl jos, visų pirma, kiek tai susiję su atitinkamo tariamai neteisėto turinio rūšimi;

    (67)

    interneto platformų elektroninių sąsajų tamsūs modeliai yra praktika, kuri tikslingai ar faktiškai iškreipia arba kenkia paslaugos gavėjų galimybei savarankiškai ir turint pakankamai informacijos rinktis ar priimti sprendimus. Ta praktika gali būti naudojamasi siekiant įtikinti paslaugos gavėjus imtis nepageidaujamų veiksmų ar priimti nenorimus sprendimus, kurie jiems turi neigiamų pasekmių. Todėl interneto platformų teikėjams turėtų būti draudžiama apgaudinėti ar spausti paslaugų gavėjus ir iškreipti paslaugų gavėjų savarankiškumą, sprendimų priėmimą arba paslaugų gavėjų pasirinkimą per elektroninės sąsajos ar jos dalies struktūrą, dizainą ar funkcijas arba pakenkti tam savarankiškumui, sprendimų priėmimui ar pasirinkimui. Tai turėtų apimti, bet neapsiriboti išnaudojimu grindžiamu dizaino pasirinkimu, nukreipiančiu paslaugos gavėją atlikti veiksmus, kurie yra naudingi interneto platformų teikėjui, tačiau kurie gali neatitikti paslaugos gavėjų interesų, pasirinkimo galimybių pateikimu ne neutraliu būdu, pavyzdžiui, pabrėžiant tam tikras pasirinkimo galimybes naudojant vaizdinius, garsinius ar kitokius komponentus, kai paslaugos gavėjo prašoma priimti sprendimą.

    Tai taip pat turėtų apimti pakartotinius prašymus paslaugos gavėjui pasirinkti, kai toks pasirinkimas jau buvo padarytas, taip padarant paslaugos atšaukimo procedūrą gerokai sudėtingesne nei paslaugos užsakymą, arba kai kurių pasirinkimo galimybių padarymą sudėtingesnėmis ar ilgiau trunkančiomis nei kitos ir kai dėl to tampa nepagrįstai sunku nutraukti pirkimą arba išsiregistruoti iš tam tikros interneto platformos, kuri sudaro galimybę vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais ir apgauna paslaugos gavėjus, juos spaudžiant priimti sprendimus dėl sandorių ar sutikti su standartiniais nustatymais, kuriuos labai sunku pakeisti, ir taip nepagrįstai nukreipiant paslaugos gavėjo sprendimų priėmimą tokiu būdu, kad būtų iškraipomas ir mažinamas jų savarankiškumas, sprendimų priėmimas bei pasirinkimas. Tačiau taisyklės, kuriomis užkertamas kelias tamsiems modeliams, neturėtų būti suprantamos kaip paslaugų teikėjams trukdančios tiesiogiai sąveikauti su paslaugos gavėjais ir siūlyti jiems naujas ar papildomas paslaugas. Teisėta praktika, pavyzdžiui, naudojama reklamose, kuri atitinka Sąjungos teisę, pati savaime neturėtų būti laikoma tamsiais modeliais. Tos taisyklės dėl tamsių modelių turėtų būti aiškinamos taip, kad jos apima į šio reglamento taikymo sritį patenkančią draudžiamą praktiką tiek, kiek tai praktikai dar netaikoma Direktyva 2005/29/EB ar Reglamentas (ES) 2016/679;

    (68)

    internetinė reklama atlieka svarbų vaidmenį interneto aplinkoje, be kita ko, dėl interneto platformų paslaugų teikimo, kai už paslaugos teikimą kartais visiškai ar iš dalies tiesiogiai ar netiesiogiai atlyginama iš reklamos pajamų. Internetinė reklama gali prisidėti prie didelės rizikos nuo to, kad pati reklama gali būti neteisėtas turinys, iki to, kad ja gali būti prisidedama prie finansinių paskatų skelbti ar stiprinti neteisėtą ar kitaip žalingą turinį ir veiklą internete, arba gali būti diskriminuojant pateikiama reklama, daranti poveikį vienodam požiūriui į piliečius ir vienodoms galimybėms jiems. Todėl, be Direktyvos 2000/31/EB 6 straipsnyje nustatytų reikalavimų, interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų būti įpareigoti užtikrinti, kad paslaugos gavėjai turėtų tam tikrą individualizuotą informaciją, kurios jiems reikia, kad jie suprastų, kada ir kieno vardu pateikiama reklama. Jie turėtų užtikrinti, kad informacija būtų esminė, be kita ko, naudojant vidutiniam paslaugos gavėjui aiškiai atpažįstamus ir nedviprasmiškus standartizuotus vaizdo ar garso ženklus, ir turėtų būti pritaikyta prie atskiros paslaugos elektroninės sąsajos pobūdžio. Be to, paslaugos gavėjai turėtų turėti tiesiogiai per elektroninę sąsają, kurioje pateikiama reklama, prieinamą informaciją apie pagrindinius parametrus, naudojamus nustatant, kad jiems būtų pateikiama konkreti reklama, ir pateikiant prasmingus tuo tikslu taikomos logikos paaiškinimus, įskaitant atvejus, kai tai grindžiama profiliavimu.

    Tokie paaiškinimai turėtų apimti informaciją apie reklamos pateikimo metodą, pavyzdžiui, ar reklama yra kontekstinė ar kitokio pobūdžio, ir, kai taikytina, pagrindinius taikomus profiliavimo kriterijus; ja gavėjas taip pat turėtų būti informuojamas apie visas turimas priemones tokiems kriterijams pakeisti. Šio reglamento reikalavimai dėl su reklama susijusios informacijos teikimo nedaro poveikio atitinkamų Reglamento (ES) 2016/679 nuostatų, ypač susijusių su teise nesutikti, automatiškai priimamais sprendimais, įskaitant profiliavimą, ir konkrečiai su būtinybe gauti duomenų subjekto sutikimą prieš tvarkant asmens duomenis tikslinės reklamos tikslais, taikymui. Taip pat nedaromas poveikis Direktyvos 2002/58/EB nuostatoms, ypač susijusioms su informacijos saugojimu galiniuose įrenginiuose ir prieiga prie juose saugomos informacijos. Galiausiai, šiuo reglamentu papildomas Direktyvos 2010/13/ES, kuria nustatomos priemonės, kuriomis naudotojams sudaromos galimybės deklaruoti komercinius audiovizualinius pranešimus naudotojų sukurtuose vaizdo įrašuose, taikymas. Juo taip pat papildomos prekiautojų pareigos atskleisti komercinius pranešimus, kylančios iš Direktyvos 2005/29/EB;

    (69)

    kai paslaugos gavėjams pateikiama reklama, grindžiama atrankiojo adresavimo metodais, optimizuotais, kad atitiktų jų interesus, ir potencialiai orientuotais į jų pažeidžiamumą, tai gali turėti ypač didelį neigiamą poveikį. Tam tikrais atvejais manipuliavimo metodai gali daryti neigiamą poveikį visoms grupėms ir padidinti žalą visuomenei, pavyzdžiui, prisidėdami prie dezinformacijos kampanijų ar tam tikrų grupių diskriminacijos. Interneto platformos yra ypač jautri aplinka tokiai praktikai ir kelia didesnę riziką visuomenei. Dėl to interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų neteikti reklamos, grindžiamos profiliavimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, naudojant specialių kategorijų asmens duomenis, nurodytus to reglamento 9 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, naudojant tomis specialiomis kategorijomis grindžiamas profiliavimo kategorijas. Šis draudimas nedaro poveikio pareigoms, kurios pagal Sąjungos teisę dėl asmens duomenų apsaugos taikomos interneto platformų teikėjams arba bet kuriam kitam paslaugų teikėjui ar reklamuotojui, dalyvaujantiems reklamos sklaidos veikloje;

    (70)

    pagrindinė interneto platformos veiklos dalis yra susijusi su tuo, kaip informacijai suteikiama pirmenybė ir kaip ji pateikiama jos elektroninėje sąsajoje, kad paslaugos gavėjams būtų sudarytos palankesnės sąlygos susipažinti su informacija ir prie jos prieiti. Tai daroma, pavyzdžiui, algoritmų priemonėmis siūlant bei dėliojant informaciją ir suteikiant jai pirmenybę, teksto ar kitokiu vizualiuoju pavidalu išskiriant paslaugos gavėjų pateiktą informaciją arba kitaip ją tvarkant. Tokios rekomendavimo sistemos gali padaryti didelį poveikį paslaugos gavėjų gebėjimui rasti informaciją internete ir imtis su ja susijusių veiksmų, be kita ko, paslaugos gavėjams sudaryti palankesnes sąlygas susijusios informacijos paieškai ir prisidėti prie geresnės naudotojo patirties. Jos taip pat atlieka svarbų vaidmenį stiprinant tam tikrų žinučių plitimą, virusinei informacijos sklaidai ir skatinant elgesį internete. Todėl interneto platformos turėtų nuosekliai užtikrinti, kad jų teikiamų paslaugų gavėjai būtų tinkamai informuoti apie tai, kokią įtaką rekomendavimo sistemos daro rodomai informacijai ir kaip jos gali daryti poveikį informacijos pateikimo būdams. Jos turėtų aiškiai ir lengvai suprantamu būdu pristatyti tokių rekomendavimo sistemų parametrus, kad paslaugos gavėjai suprastų, kaip jiems gaunant informaciją informacijai suteikiama pirmenybė. Tie parametrai turėtų apimti bent svarbiausius kriterijus nustatant, kokia informacija siūloma paslaugos gavėjui, ir jų atitinkamos svarbos priežastis, įskaitant atvejus, kai informacijai suteikiama pirmenybė remiantis profiliavimu ir jų elgesiu internete;

    (71)

    nepilnamečių apsauga yra svarbus Sąjungos politikos tikslas. Interneto platforma gali būti laikoma prieinama nepilnamečiams, kai pagal jos nuostatas ir sąlygas nepilnamečiams leidžiama naudotis paslauga, kai jos paslauga skirta nepilnamečiams ar ja daugiausia naudojasi nepilnamečiai arba kai paslaugų teikėjui kitais būdais žinoma, kad kai kurie jos paslaugos gavėjai yra nepilnamečiai, pavyzdžiui, dėl to, kad jis jau tvarko paslaugos gavėjų asmens duomenis, atskleidžiančius jų amžių kitais tikslais. Nepilnamečių naudojamų interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų imtis tinkamų ir proporcingų priemonių siekiant apsaugoti nepilnamečius, pavyzdžiui, kuriant elektronines sąsajas ar jų dalis užtikrinti aukščiausią nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygį pagal nutylėjimą, kai tinkama, ar patvirtindami nepilnamečių apsaugos standartus arba dalyvaudami taikant nepilnamečių apsaugos elgesio kodeksus. Jie turėtų atsižvelgti į geriausią praktiką ir esamas gaires, pavyzdžiui, pateiktas Komisijos komunikate „Skaitmeninis dešimtmetis vaikams ir jaunimui: nauja Europos strategija dėl vaikams geresnio interneto (VGI+)“. Interneto platformų paslaugų teikėjai neturėtų teikti reklamos, pagrįstos profiliavimu naudojant paslaugos gavėjo asmens duomenis, kai jie pakankamai tiksliai žino, kad paslaugos gavėjas yra nepilnametis. Kaip numatyta pagal Reglamentą (ES) 2016/679, visų pirma, duomenų kiekio mažinimo principą, kaip numatyta jo 5 straipsnio 1 dalies c punkte, dėl šio draudimo interneto platformos paslaugų teikėjas neturėtų būti priverstas saugoti, gauti ar tvarkyti daugiau asmens duomenų, nei jis jau turi, kad įvertintų, ar paslaugos gavėjas yra nepilnametis. Taigi, ši pareiga neturėtų skatinti interneto platformų paslaugų teikėjų rinkti duomenis apie paslaugos gavėjo amžių prieš jiems naudojantis paslaugomis. Tai turėtų nedaryti poveikio Sąjungos teisei dėl asmens duomenų apsaugos;

    (72)

    siekdamos padėti kurti saugią, patikimą ir skaidrią interneto aplinką vartotojams ir kitoms suinteresuotosioms šalims, kaip antai konkuruojantiems prekiautojams bei intelektinės nuosavybės teisių turėtojams, ir atgrasyti prekiautojus nuo taikytinų taisyklių neatitinkančių produktų ar paslaugų pardavimo, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, turėtų užtikrinti, kad tokius prekiautojus būtų galima atsekti. Todėl prekiautojas turėtų būti įpareigotas pateikti tam tikrą esminę informaciją interneto platformos, kurioje vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, paslaugų teikėjams, be kita ko, žinučių apie produktus reklamavimo ar produktų siūlymo tikslais. Tas reikalavimas taip pat turėtų būti taikomas prekiautojams, kurie reklamuoja žinutes apie produktus ar paslaugas prekių ženklų vardu pagal sudarytus susitarimus. Tie interneto platformos paslaugų teikėjai visą informaciją turėtų saugiai saugoti visą savo sutartinių santykių su prekiautoju laikotarpį ir 6 mėnesius jam pasibaigus, kad būtų galima pareikšti bet kokius reikalavimus prekiautojui ar vykdyti su prekiautoju susijusius nurodymus.

    Ši pareiga būtina ir proporcinga tam, kad valdžios institucijos ir teisėtų interesų turinčios privačios šalys galėtų prieiti prie šios informacijos pagal taikytiną teisę, be kita ko, dėl asmens duomenų apsaugos, įskaitant atvejus, kai pateikiami šiame reglamente nurodyti nurodymai pateikti informaciją. Ši pareiga nedaro poveikio galimoms pareigoms saugoti tam tikrą turinį ilgesnį laikotarpį, remiantis kita Sąjungos teise ar nacionaliniais įstatymais, laikantis Sąjungos teisės. Nedarant poveikio šiame reglamente pateiktai apibrėžčiai, bet kuris prekiautojas, nepriklausomai nuo to, ar tai fizinis ar juridinis asmuo, nustatytas pagal Direktyvos 2011/83/ES 6a straipsnio 1 dalies b punktą ir Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnio 4 dalies f punktą, turėtų būti atsekamas, kai jis siūlo produktą ar paslaugą interneto platformoje. Direktyvoje 2000/31/EB reikalaujama, kad visi informacinės visuomenės paslaugų teikėjai paslaugos gavėjams ir kompetentingoms institucijoms padarytų lengvai, tiesiogiai ir nuolat prieinamą tam tikrą informaciją, pagal kurią būtų galima nustatyti visus paslaugų teikėjus. Šiame reglamente išdėstyti interneto platformų, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, teikėjų atsekamumo reikalavimai nedaro poveikio Tarybos direktyvos (ES) 2021/514 (30), kuria siekiama kitų teisėtų viešojo intereso tikslų, taikymui;

    (73)

    siekdamos užtikrinti veiksmingą ir tinkamą tos prievolės taikymą nesudarant neproporcingos naštos, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai turėtų dėti visas pastangas, kad įvertintų atitinkamų prekiautojų pateikiamos informacijos patikimumą, visų pirma, naudodami laisvai prieinamas oficialias interneto duomenų bazes ir elektronines sąsajas, kaip antai nacionalinius prekybos registrus ir PVM informacijos mainų sistemą, arba prašydami atitinkamų prekiautojų pateikti patikimus patvirtinamuosius dokumentus, kaip antai tapatybės dokumentų kopijas, patvirtintus mokėjimo sąskaitų išrašus, įmonių pažymėjimus ir prekybos registrų pažymas. Vykdydamos šią prievolę jos taip pat gali naudotis kitais šaltiniais, kuriais galima pasinaudoti nuotoliniu būdu ir kurie yra panašaus patikimumo lygio. Tačiau iš atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjų nereikėtų reikalauti imtis nereikalingų ar brangiai kainuojančių faktų nustatymo internete veiksmų arba atlikti neproporcingus patikrinimus vietoje. Taip pat nereikėtų manyti, kad tokie paslaugų teikėjai, dedantys visas pastangas, kaip reikalaujama pagal šį reglamentą, garantuoja informacijos patikimumą vartotojams ar kitoms suinteresuotosioms šalims;

    (74)

    interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, paslaugų teikėjai turėtų sukurti ir organizuoti savo elektroninę sąsają taip, kad prekiautojai galėtų vykdyti savo pareigas pagal Sąjungos teisę, visų pirma, reikalavimus, išdėstytus Direktyvos 2011/83/ES 6 bei 8 straipsniuose, Direktyvos 2005/29/EB 7 straipsnyje, Direktyvos 2000/31/EB 5 bei 6 straipsniuose ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 98/6/EB (31) 3 straipsnyje. Tuo tikslu, laikydamiesi atitinkamos taikytinos Sąjungos teisės, atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų dėti visas pastangas, kad įvertintų, ar jų paslaugomis besinaudojantys prekiautojai įkėlė visą informaciją į savo elektronines sąsajas. Interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad produktai ar paslaugos nebūtų siūlomi tol, kol tokia informacija nebus įkelta visa. Tai neturėtų reikšti nei atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjų pareigos bendrai stebėti per jų paslaugas prekiautojų siūlomus produktus ar paslaugas, nei bendrosios faktų nustatymo pareigos, visų pirma siekiant įvertinti prekiautojų pateiktos informacijos tikslumą. Elektroninės sąsajos turėtų būti naudotojui patogios ir lengvai prieinamos prekiautojams ir vartotojams. Be to ir po to, kai leidžia prekiautojui siūlyti produktą ar paslaugą, atitinkamų interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų dėti pagrįstas pastangas, kad atsitiktine tvarka patikrintų, ar kurioje nors laisvai valstybėje narėje ar Sąjungoje prieinamoje oficialioje ir kompiuterio skaitomoje internetinėje duomenų bazėje ar elektroninėje sąsajoje nustatyta, kad siūlomi produktai ar paslaugos yra neteisėti. Komisija taip pat turėtų skatinti produktų atsekamumą taikant technologinius sprendimus, pavyzdžiui, skaitmeniniu būdu pasirašytus greitojo atsako kodus (kitaip – QR kodus) ar nepakeičiamus žetonus. Komisija turėtų skatinti standartų ir, jei jų nėra, rinkos principais pagrįstų sprendimų, kurie gali būti priimtini atitinkamoms suinteresuotosioms šalims, rengimą;

    (75)

    atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų svarbą, susijusią su jų aprėptimi, visų pirma pagal paslaugos gavėjų skaičių, sudarant palankesnes sąlygas viešoms diskusijoms, ekonominiams sandoriams ir informacijos sklaidai visuomenei, nuomonėms bei idėjoms ir darant įtaką tam, kaip paslaugos gavėjai gauna ir pateikia informaciją internete, be visoms interneto platformoms taikytinų pareigų, būtina nustatyti konkrečias tų platformų paslaugų teikėjams skirtas pareigas. Kadangi labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atlieka labai svarbų vaidmenį nustatant informacijos buvimo vietą ir užtikrinant, kad ją būtų galima rasti internete, tas pareigas, kiek jos taikytinos, taip pat būtina nustatyti ir interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams. Tos labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų papildomos pareigos yra būtinos norinti spręsti viešosios politikos problemas, nes tokio pat rezultato neįmanoma pasiekti jokiomis kitomis mažiau ribojančiomis priemonėmis;

    (76)

    labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos gali kelti kitokio masto ir poveikio pavojų visuomenei nei mažesnės platformos. Todėl tokie labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų išlaikyti aukščiausią išsamaus patikrinimo prievolės standartą, proporcingą jų daromam poveikiui visuomenei. Kai aktyvių interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų gavėjų skaičius, skaičiuojant pagal šešių mėnesių vidurkį, padidėja tiek, kad sudaro reikšmingą Sąjungos gyventojų skaičiaus dalį, interneto platforma ar paieškos sistema gali daryti neproporcingą poveikį Sąjungoje. Tokia dalis turėtų būti laikoma reikšminga, kai toks skaičius viršija nustatytą 45 mln. darbinę ribinę vertę, t. y. tas skaičius sudaro 10 % Sąjungos gyventojų skaičiaus. Šią darbinę ribinę vertę reikėtų nuolat atnaujinti, todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai, prireikus, deleguotaisiais aktais papildyti šio reglamento nuostatas;

    (77)

    siekiant nustatyti konkrečios interneto platformos ar interneto paieškos sistemos aprėptį, būtina atskirai nustatyti vidutinį aktyvių kiekvienos paslaugos gavėjų skaičių. Atitinkamai vidutinis aktyvių interneto platformos paslaugų gavėjų skaičius per mėnesį turėtų atspindėti visus paslaugų gavėjus, kurie faktiškai naudojasi paslauga bent kartą per tam tikrą laikotarpį, t. y. turėti prieigą prie interneto platformos elektroninėje sąsajoje skleidžiamos informacijos, pavyzdžiui, ją peržiūrėti ar jos klausytis, arba teikti informaciją, pavyzdžiui, tai, ką daro prekiautojai interneto platformose, leidžiančiose vartotojams sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais.

    Šiame reglamente naudojimasis neapsiriboja tik sąveika su informacija, t. y. spustelėjimu, komentavimu, saito nurodymu, dalijimusi, pirkimu ar sandorių vykdymu interneto platformoje. Dėl to sąvoka „aktyvus paslaugos gavėjas“ ir sąvoka „registruotas paslaugos naudotojas“ gali ir nesutapti. Kalbant apie interneto paieškos sistemas, sąvoka „aktyvus paslaugos gavėjas“ turėtų apimti tuos, kurie žiūri informaciją savo elektroninėje sąsajoje, bet pavyzdžiui, ne interneto paieškos sistemos indeksuotų interneto svetainių savininkus, nes jie aktyviai nesinaudoja paslauga. Aktyvių paslaugos gavėjų skaičius turėtų apimti visus unikalius paslaugos gavėjus, kurie naudojasi konkrečia paslauga. Šiuo tikslu paslaugos gavėjas, kuris naudojasi skirtingomis elektroninėmis sąsajomis, pavyzdžiui, interneto svetainėmis ar programėlėmis, įskaitant atvejus, kai paslaugomis galima naudotis skirtingais universaliaisiais išteklių adresais (toliau – URL) ar domenų vardais, kai įmanoma, turėtų būti skaičiuojamas tik vieną kartą. Tačiau sąvoka „aktyvus paslaugos gavėjas“ neturėtų apimti atsitiktinio kitų tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kurie netiesiogiai sudaro sąlygas susipažinti su informacija, kurios atžvilgiu prieglobos paslaugas teikia interneto platformų paslaugų teikėjas, interneto paieškos sistemos teikėjui nurodant saitą ar indeksuojant, paslaugų gavėjų naudojimosi paslauga. Be to, šiuo reglamentu nereikalaujama, kad interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai vykdytų specialų asmenų sekimą internete. Kai tokie paslaugų teikėjai geba atmesti automatizuotus naudotojus, pavyzdžiui, interneto robotus ar turinio vagysčių robotus, be tolesnio asmens duomenų tvarkymo ir sekimo, jie tai gali daryti. Aktyvių paslaugos gavėjų skaičiaus nustatymui gali turėti įtakos rinkos ir technikos pokyčiai, todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai papildyti šio reglamento nuostatas priimant deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma interneto platformos ar interneto paieškos sistemos aktyvių gavėjų nustatymo metodika, prireikus, atspindinti paslaugos pobūdį ir paslaugos gavėjų sąveikos su ja būdą;

    (78)

    atsižvelgiant į platformų ekonomikai būdingą tinklo efektą, interneto platformos ar interneto paieškos sistemos naudotojų bazė gali greitai augti ir pasiekti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos dydį darant atitinkamą poveikį vidaus rinkai. Taip gali būti, kad per trumpus laikotarpius stebimas eksponentinis augimas arba didelis paplitimas pasaulyje ir apyvarta, kurią turėdama interneto platforma ar interneto paieškos sistema gali visapusiškai išnaudoti tinklo efektą ir masto bei aprėpties ekonomiją. Didelė metinė apyvarta ar rinkos kapitalizacija gali būti, visų pirma, nuoroda į greitą naudotojų aprėpties išplečiamumą. Tais atvejais įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar Komisija turėtų turėti galimybę prašyti interneto platformos teikėjo ar interneto paieškos sistemos dažniau teikti ataskaitas apie aktyvių paslaugos naudotojų skaičių, kad galėtų laiku nustatyti momentą, nuo kurio ta platforma ar ta interneto paieškos sistema šio reglamento tikslais turėtų būti laikoma atitinkamai labai didele interneto platforma ar labai didele interneto paieškos sistema;

    (79)

    labai didelėmis interneto platformomis ir labai didelėmis interneto paieškos sistemomis gali būti naudojamasi taip, kad galėtų būti daroma didelė įtaka saugumui internete, viešosios nuomonės bei diskurso formavimui ir prekybai internetu. Paslaugos paprastai kuriamos taip, kad būtų optimali nauda jų verslo modeliams, kurie neretai priklauso nuo reklamos, ir dėl to gali kilti su visuomene susijusių nuogąstavimų. Siekiant veiksmingai nustatyti ir sumažinti potencialią riziką ir žalą visuomenei ir ekonomikai, būtinas veiksmingas reguliavimas ir vykdymo užtikrinimas. Todėl pagal šį reglamentą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų vertinti sisteminę riziką, kylančią dėl jų paslaugų dizaino, veikimo ir naudojimo, taip pat dėl to, kad paslaugos gavėjai gali piktnaudžiauti, ir turėtų imtis tinkamų poveikio mažinimo priemonių, atsižvelgdami į pagrindines teises. Nustatydami galimų neigiamų padarinių ir poveikio reikšmingumą, paslaugų teikėjai turėtų atsižvelgti į galimo poveikio rimtumą ir visų tokių sisteminių rizikų tikimybę. Pavyzdžiui, jie galėtų įvertinti, ar galimas neigiamas poveikis gali paveikti didelį asmenų skaičių, jo galimą negrįžtamumą, ar sunku jį ištaisyti ir atkurti padėtį, buvusią prieš galimą poveikį;

    (80)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų nuodugniai įvertinti keturių kategorijų sisteminę riziką. Pirmoji kategorija yra susijusi su rizika, kad gali būti skleidžiamas neteisėtas turinys, pavyzdžiui, skleidžiama seksualinės prievartos prieš vaikus medžiaga ar neteisėta neapykantą kurstanti kalba arba kitaip piktnaudžiaujama jų paslaugomis nusikalstamos veikos tikslais, ir vykdant neteisėtą veiklą, kaip antai parduodant pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę draudžiamus produktus ar paslaugas, įskaitant pavojingus ar suklastotus produktus, arba neteisėtą prekybą gyvūnais. Pavyzdžiui, tokia sklaida ar veikla gali kelti didelę sisteminę riziką, kai prieiga prie neteisėto turinio gali sparčiai ir plačiai plisti per ypač didelio pasiekiamumo paskyras ar kitas stiprinimo priemones. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų įvertinti neteisėto turinio sklaidos riziką, nepriklausomai nuo to, ar informacija taip pat yra nesuderinama su jų nuostatomis ir sąlygomis. Šis vertinimas nedaro poveikio labai didelių interneto platformų paslaugos gavėjo ar labai didelių interneto paieškos sistemų indeksuotų interneto svetainių savininkų asmeninei atsakomybei už galimą jų veiklos neteisėtumą pagal taikytiną teisę;

    (81)

    antroji kategorija yra susijusi su paslaugos faktiniu ar nuspėjamu poveikiu naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis, saugomomis pagal Chartiją, įskaitant, tačiau neapsiribojant žmogaus orumu, saviraiškos ir informacijos laisve, be kita ko, žiniasklaidos laisve ir pliuralizmu, teise į privatų gyvenimą, duomenų apsauga, teise į nediskriminavimą, vaiko teisėmis ir vartotojų apsauga. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, dėl labai didelės platformos ar labai didelės paieškos sistemos naudojamų algoritminių sistemų konstrukcijos arba piktnaudžiavimo jų paslaugomis pateikiant neteisėtus pranešimus arba pasitelkiant kitas priemones neleisti kalbėti ar trikdyti konkurenciją. Vertindami vaiko teisėms kylančią riziką, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų apsvarstyti, pavyzdžiui, kaip lengva nepilnamečiams suprasti paslaugos struktūrą ir veikimą, taip pat tai, kaip nepilnamečiai, naudodamiesi jų paslaugomis, gali susidurti su turiniu, kuris gali pakenkti nepilnamečių sveikatai, fiziniam, protiniam bei moraliniam vystymuisi. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, kuriant elektronines sąsajas, kuriomis tyčia ar netyčia išnaudojamas nepilnamečių silpnumas ir nepatyrimas arba kurios gali sukelti priklausomybę;

    (82)

    trečiosios kategorijos rizika yra susijusi su faktiniu ar nuspėjamu neigiamu poveikiu demokratiniams procesams, pilietiniam diskursui bei rinkimų procesams ir visuomenės saugumui;

    (83)

    ketvirtosios kategorijos rizikos kyla dėl panašių susirūpinimą keliančių klausimų, susijusių su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų dizainu, veikimu ar naudojimu, įskaitant manipuliavimą, darančiu faktinį ar nuspėjamą neigiamą poveikį visuomenės sveikatos apsaugai, nepilnamečiams ir sukelia rimtas neigiamas pasekmes asmens fizinei ir psichinei gerovei ar pasekmes, susijusias su smurtu dėl lyties. Tokia rizika taip pat gali kilti dėl koordinuotų dezinformacijos kampanijų, susijusių su visuomenės sveikata, arba dėl elektroninės sąsajos dizaino, kuris gali paskatinti paslaugos gavėjų elgesio priklausomybę;

    (84)

    vertindami tokią sisteminę riziką, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų sutelkti dėmesį į sistemas ar kitus elementus, kurie gali padidinti riziką, įskaitant visas algoritmų sistemas, kurios gali būti svarbios, visų pirma, jų rekomendavimo ir reklamos sistemas, atkreipdami dėmesį į susijusią duomenų rinkimo ir naudojimo praktiką. Jie taip pat turėtų įvertinti, ar jų nuostatos ir sąlygos bei jų vykdymo užtikrinimas yra tinkami, taip pat įvertinti savo turinio moderavimo procesus, technines priemones ir paskirtus išteklius. Vertindami šiame reglamente nustatytą sisteminę riziką, tie paslaugų teikėjai taip pat turėtų sutelkti dėmesį į informaciją, kuri nėra neteisėta, bet didina šiame reglamente nustatytą sisteminę riziką. Todėl tokie paslaugų teikėjai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį į tai, kaip jų paslaugomis naudojamasi klaidinančiam ar apgaulingam turiniui, įskaitant dezinformaciją, skleisti ar stiprinti. Tais atvejais, kai algoritminiu informacijos stiprinimu didinama sisteminė rizika, tie paslaugų teikėjai turėtų tinkamai į tai atsižvelgti savo rizikos vertinimuose. Jei rizika yra lokalizuota arba esama kalbinių skirtumų, tie paslaugų teikėjai savo rizikos vertinimuose taip pat turėtų į tai atsižvelgti. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, visų pirma, turėtų įvertinti, kaip jų paslaugos dizainas ir veikimas, taip pat tyčinis ir dažnai koordinuotas manipuliavimas ir naudojimasis jų paslaugomis arba sisteminis jų paslaugų teikimo nuostatų pažeidimas didina tokią riziką. Tokia rizika gali kilti, pavyzdžiui, naudojant paslaugą neautentiškai, kaip antai, sukuriant netikras paskyras, naudojant interneto robotus arba apgaulingai naudojant paslaugą ir imantis kitų automatizuotų ar iš dalies automatizuotų priemonių, dėl kurių gali vykti spartus ir plataus masto informacijos sklaida visuomenei, kuri yra neteisėtas turinys arba kuri yra nesuderinama su interneto platformos ar interneto paieškos sistemos nuostatomis ir sąlygomis ir kuri prisideda prie dezinformacijos kampanijų;

    (85)

    siekiant sudaryti sąlygas vėlesniems rizikos vertinimams būti grindžiamiems vienas kitu ir rodyti nustatytos rizikos raidą, taip pat siekiant sudaryti palankesnes sąlygas tyrimams ir vykdymo užtikrinimo veiksmams, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų saugoti visus patvirtinamuosius dokumentus, susijusius su rizikos vertinimais, kuriuos jie atliko, pavyzdžiui, informaciją apie jų rengimą, pagrindinius duomenis ir duomenis apie jų algoritminių sistemų bandymus;

    (86)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų įdiegti būtinas priemones, kad stropiai mažintų rizikos vertinimuose nustatytą sisteminę riziką, atsižvelgdami į pagrindines teises. Visos priimamos priemonės turėtų atitikti šio reglamento išsamaus patikrinimo reikalavimus ir būti pagrįstos bei efektyvios siekiant mažinti konkrečią nustatytą sisteminę riziką. Jos turėtų būti proporcingos atsižvelgiant į labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ekonominį pajėgumą ir poreikį vengti nebūtinų naudojimosi jų paslaugomis apribojimų, tinkamai atsižvelgiant į galimą neigiamą poveikį toms pagrindinėms teisėms. Tie paslaugų teikėjai turėtų ypatingą dėmesį skirti poveikiui saviraiškos laisvei;

    (87)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, taikydami tokias rizikos mažinimo priemones, turėtų svarstyti galimybę, pavyzdžiui, pritaikyti, bet kokį būtiną savo paslaugos dizainą, elementą ar veikimą, pavyzdžiui, elektroninės sąsajos dizainą. Jie turėtų, laikydamiesi šio reglamento taisyklių dėl nuostatų ir sąlygų, reikiamu mastu pritaikyti ir taikyti savo nuostatas ir sąlygas. Kitos tinkamos priemonės galėtų apimti jų turinio moderavimo sistemų ir vidaus procesų pritaikymą arba jų sprendimų priėmimo procesų ir išteklių, įskaitant turinio moderavimo darbuotojus, jų apmokymą ir vietos ekspertines žinias, pritaikymą. Tai, visų pirma, susiję su pranešimų tvarkymo sparta ir kokybe. Pavyzdžiui, dėl šio klausimo 2016 m. Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodekse yra nustatytas lyginamasis standartas, pagal kurį priimtini pranešimai dėl neapykantą kurstančios kalbos pašalinimo turi būti baigti tvarkyti per mažiau nei 24 valandas. Labai didelių interneto platformų, visų pirma, tų, kurios pirmiausia yra naudojamos pornografiniam turiniui skleisti visuomenei, paslaugų teikėjai turėtų stropiai vykdyti visas savo pareigas pagal šį reglamentą, susijusias su neteisėtu turiniu, kuris laikomas kibernetiniu smurtu, įskaitant neteisėtą pornografinį turinį, visų pirma siekiant užtikrinti, kad aukos galėtų veiksmingai naudotis savo teisėmis, susijusiomis su turiniu, kuriuo dalijamasi intymia ar manipuliuota medžiaga negavus sutikimo, skubiai tvarkydami pranešimus ir nepagrįstai nedelsiant pašalindami tokį turinį. Kitų rūšių neteisėtam turiniui gali prireikti ilgesnių ar trumpesnių pranešimų tvarkymo terminų, o tai priklausys nuo nagrinėjamo neteisėto turinio faktų, aplinkybių ir rūšių. Tie paslaugų teikėjai taip pat gali pradėti ar sustiprinti bendradarbiavimą su patikimais pranešėjais ir organizuoti mokymo sesijas bei mainus su patikimų pranešėjų organizacijomis;

    (88)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai taip pat turėtų būti stropūs priemonių, kurių jie imasi, kad išbandytų ir prireikus pritaikytų savo algoritmines sistemas, ypač savo rekomendavimo sistemas, atžvilgiu. Jiems gali prireikti sumažinti neigiamą asmeniškai pritaikytų rekomendacijų poveikį ir ištaisyti jų rekomendacijose naudojamus kriterijus. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų naudojamos reklamos sistemos taip pat gali didinti sisteminę riziką. Tie paslaugų teikėjai turėtų apsvarstyti galimybę imtis taisomųjų priemonių, kaip antai nutraukti pajamas iš tam tikros informacijos reklamos, ar kitų veiksmų, pavyzdžiui, padidinti autoritetingų informacijos šaltinių matomumą, arba labiau struktūrizuotai pritaikyti savo reklamos sistemas. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams gali prireikti tobulinti savo vidaus procesus ar stiprinti savo veiklos priežiūrą, visų pirma, kiek tai susiję su sisteminės rizikos nustatymu, ir atlikti dažnesnius ar tikslingesnius rizikos vertinimus, susijusius su naujomis funkcijomis. Visų pirma, kai skirtingos labai didelės interneto platformos ar interneto paieškos sistemos susiduria su tokia pačia rizika, jos turėtų bendradarbiauti su kitais paslaugų teikėjais, be kita ko, rengdamos elgesio kodeksus ar priimdamos kitas savireguliavimo priemones arba prisijungdamos prie jau esamų kodeksų ar savireguliavimo priemonių. Jos taip pat turėtų apsvarstyti galimybę imtis informuotumo didinimo veiksmų, visų pirma, tais atvejais, kai rizika yra susijusi su dezinformacijos kampanijomis;

    (89)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, imdamiesi tokių priemonių kaip savo paslaugų ir savo elektroninės sąsajos dizaino pritaikymas, turėtų atsižvelgti į nepilnamečių interesus, ypač, kai jų paslaugos skirtos nepilnamečiams arba jomis daugiausia naudojasi nepilnamečiai. Jie turėtų užtikrinti, kad jų paslaugos būtų organizuojamos taip, kad, kai taikytina, nepilnamečiai galėtų lengvai naudotis šiame reglamente numatytais mechanizmais, įskaitant pranešimo ir veiksmų bei skundų nagrinėjimo mechanizmus. Jie taip pat turėtų imtis priemonių, kad apsaugotų nepilnamečius nuo turinio, kuris gali pakenkti nepilnamečių fiziniam, protiniam ar moraliniam vystymuisi, ir suteikti priemones, kurios suteiktų sąlyginę prieigą prie tokios informacijos. Rinkdamiesi tinkamas poveikio mažinimo priemones, paslaugų teikėjai, kai tikslinga, gali apsvarstyti pramonės geriausią praktiką, be kita ko, nustatytą bendradarbiaujant savireguliavimo srityje, pavyzdžiui, elgesio kodeksus, ir turėtų atsižvelgti į Komisijos gaires;

    (90)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad jų požiūris į rizikos vertinimą bei mažinimą būtų grindžiamas geriausia turima informacija bei mokslinėmis įžvalgomis ir kad jie išbandytų savo prielaidas su grupėmis, kurioms rizika ir priemonės, kurių jie imasi, daro didžiausią poveikį. Kai tinkama, tuo tikslu jie turėtų atlikti savo rizikos vertinimus ir parengti savo rizikos mažinimo priemones dalyvaujant paslaugos gavėjų atstovams, grupių, kurioms jų paslaugos gali daryti poveikį, atstovams, nepriklausomiems ekspertams ir pilietinės visuomenės organizacijoms. Jie turėtų siekti įtraukti tokias konsultacijas į savo rizikos vertinimo ir poveikio mažinimo priemonių rengimo metodikas, įskaitant, kai tinkama, apklausas, tikslines grupes, apskritojo stalo diskusijas ir kitus konsultacijų bei projektavimo metodus. Vertinant, ar priemonė yra pagrįsta, proporcinga ir veiksminga, ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas teisei į saviraiškos laisvę;

    (91)

    krizės laikotarpiu galėtų prireikti, kad labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjai be priemonių, kurių jie imtųsi atsižvelgdami į savo pareigas pagal šį reglamentą, skubiai imtųsi tam tikrų konkrečių priemonių. Tuo atžvilgiu turėtų būti laikoma, kad krizė kilo, jei atsiranda ypatingų aplinkybių, dėl kurių Sąjungoje ar didelėje jos dalyje gali kilti didelė grėsmė visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai. Tokias krizes galėtų sukelti ginkluoti konfliktai ar teroro aktai, įskaitant naujus konfliktus ar teroro aktus, gaivalinės nelaimės, pavyzdžiui, žemės drebėjimai ir uraganai, taip pat pandemijos ir kitos didelės tarpvalstybinio pobūdžio grėsmės visuomenės sveikatai. Komisija, gavusi Europos skaitmeninių paslaugų valdybos (toliau – Valdyba) rekomendaciją, turėtų galėti reikalauti, kad labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai skubiai imtųsi reagavimo į krizę veiksmų. Priemonės, kurias tie paslaugų teikėjai gali nustatyti ir svarstyti taikyti, gali apimti, pavyzdžiui, turinio moderavimo procesų pritaikymą ir turinio moderavimui skirtų išteklių didinimą, nuostatų ir sąlygų, atitinkamų algoritminių sistemų ir reklamos sistemų pritaikymą, tolesnį bendradarbiavimo su patikimais pranešėjais stiprinimą, informuotumo didinimo priemonių taikymą ir patikimos informacijos propagavimą bei jo elektroninių sąsajų dizaino pritaikymą. Turėtų būti numatyti būtini reikalavimai siekiant užtikrinti, kad tokių priemonių būtų imamasi per labai trumpą laikotarpį ir kad reagavimo į krizes mechanizmas būtų naudojamas tik tada ir tokiu mastu, kokiu tai tikrai būtina, o visos priemonės, kurių imamasi pagal šį mechanizmą, būtų veiksmingos ir proporcingos, jomis tinkamai atsižvelgiant į visų susijusių šalių teises ir teisėtus interesus. Naudojant mechanizmą neturėtų būti daromas poveikis kitų šio reglamento nuostatų, pavyzdžiui, nuostatų dėl rizikos vertinimo, poveikio mažinimo priemonių bei jų vykdymo užtikrinimo ir nuostatų dėl krizių protokolų taikymui;

    (92)

    atsižvelgiant į būtinybę užtikrinti, kad nepriklausomi ekspertai atliktų patikrinimą, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai atliekant nepriklausomą auditą turėtų atsiskaityti už šiame reglamente nustatytų pareigų ir, kai aktualu, visų papildomų įsipareigojimų, prisiimtų pagal elgesio kodeksus ir krizės protokolus, vykdymą. Siekiant užtikrinti, kad auditai būtų atliekami efektyviai, veiksmingai ir laiku, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti būtiną bendradarbiavimą su auditą atliekančiomis organizacijomis ir joms teikti pagalbą, be kita ko, suteikti auditoriui prieigą prie visų svarbių duomenų ir patalpų, būtinų auditui tinkamai atlikti, įskaitant, kai tinkama, prieigą prie duomenų, susijusių su algoritminėmis sistemomis, ir atsakyti į klausimus žodžiu ar raštu. Auditoriai taip pat turėtų turėti galimybę pasinaudoti kitais objektyvios informacijos šaltiniais, įskaitant patikrintų tyrėjų tyrimus. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai neturėtų kenkti audito atlikimui. Auditas turėtų būti atliekamas atsižvelgiant į pramonės geriausią praktiką ir aukštą profesinę etiką bei objektyvumą, tinkamai atsižvelgiant į audito standartus ir praktikos kodeksus. Auditoriai turėtų garantuoti informacijos, kaip antai komercinių paslapčių, kurią jie gauna atlikdami savo užduotis, konfidencialumą, saugumą bei vientisumą. Ši garantija neturėtų būti naudojama siekiant išvengti šiame reglamente nustatytų pareigų atlikti auditą taikymo. Auditoriai turėtų turėti būtinas ekspertines žinias rizikos valdymo srityje ir techninę kompetenciją algoritmų auditui atlikti. Jie turėtų būti nepriklausomi, kad galėtų atlikti savo užduotis tinkamai ir patikimai. Jie turėtų laikytis pagrindinių nepriklausomumo reikalavimų, susijusių su draudimu teikti ne audito paslaugas, įmonių rotacija ir nuo rezultatų nepriklausomais mokesčiais. Jeigu dėl jų nepriklausomumo ir techninės kompetencijos kyla abejonių, jie turėtų atsistatydinti ar nedalyvauti atliekant auditą;

    (93)

    audito ataskaita turėtų būti pagrįsta, kad tai būtų prasmingas vykdomos veiklos ir padarytų išvadų pristatymas. Ji turėtų padėti pagrįsti ir, kai tinkama, pasiūlyti, kaip patobulinti priemones, kurių imasi labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjai, kad įvykdytų savo pareigas pagal šį reglamentą. Gavus audito ataskaitą, audito ataskaitą reikėtų nedelsiant pateikti įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, Komisijai ir Valdybai. Paslaugų teikėjai taip pat turėtų nepagrįstai nedelsdami po audito užbaigimo perduoti kiekvieną ataskaitą apie rizikos vertinimą ir poveikio mažinimo priemones, taip pat labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo audito įgyvendinimo ataskaitą, kurioje būtų nurodyta, kaip jie atsižvelgė į audito rekomendacijas. Į audito ataskaitą turėtų būti įtraukta audito nuomonė, grindžiama išvadomis, padarytomis remiantis gautais audito įrodymais. „Teigiama nuomonė“ turėtų būti priimama, kai iš visų įrodymų matyti, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas vykdo šiuo reglamentu nustatytas pareigas arba, kai taikytina, visus pagal elgesio kodeksą ar krizės protokolą prisiimtus įsipareigojimus, visų pirma, nustatant, vertinant ir mažinant jos sistemos ir paslaugų keliamą sisteminę riziką. Prie „teigiamos nuomonės“ reikėtų pateikti komentarų, kai auditorius pageidauja pateikti pastabų, nedarančių didelio poveikio audito rezultatui. „Neigiama nuomonė“ turėtų būti priimama, kai auditorius mano, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas nesilaiko šio reglamento arba nevykdo prisiimtų įsipareigojimų. Jei audito nuomonėje nebuvo galima padaryti išvados dėl konkrečių audito elementų, į audito nuomonę reikėtų įtraukti priežasčių, kodėl nepavyko pateikti tokios išvados, paaiškinimą. Kai taikytina, į ataskaitą turėtų būti įtrauktas konkrečių elementų, kurių audito nebuvo įmanoma atlikti, aprašymas ir paaiškinimas, kodėl nebuvo įmanoma atlikti jų audito;

    (94)

    dėl rizikų vertinimo ir mažinimo pareigų kiekvienu konkrečiu atveju turėtų atsirasti poreikis labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams įvertinti ir prireikus pritaikyti savo rekomendavimo sistemų dizainą, pavyzdžiui, imantis priemonių, kuriomis siekiama užkirsti kelią šališkumui, dėl kurio diskriminuojami pažeidžiamoje padėtyje esantys asmenys, arba jį sumažinti, visų pirma, kai toks pritaikymas atitinka duomenų apsaugos teisę ir kai informacija yra asmeniškai pritaikyta specialių kategorijų asmens duomenų, nurodytų Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnyje, pagrindu. Be to, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, papildydami interneto platformoms taikomas skaidrumo pareigas, kiek tai susiję su jų rekomendavimo sistemomis, turėtų nuosekliai užtikrinti, kad jų paslaugų gavėjai galėtų naudotis alternatyviomis galimybėmis, kurios nėra grindžiamos profiliavimu, kaip tai suprantama Reglamente (ES) 2016/679, dėl jų rekomendavimo sistemų pagrindinių parametrų. Tokios pasirinkimo galimybės turėtų būti tiesiogiai prieinamos per elektroninę sąsają, kurioje pateikiamos rekomendacijos;

    (95)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų naudojamos reklamos sistemos kelia ypatingą riziką, todėl būtina užtikrinti jų papildomą viešąją ir reguliavimo priežiūrą atsižvelgiant į jų mastą ir gebėjimą orientuotis į paslaugos gavėjus ir juos pasiekti remiantis jų elgesiu tos platformos ar paieškos sistemos elektroninėje sąsajoje ir už jos ribų. Labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos turėtų užtikrinti viešąją prieigą prie jų elektroninėse sąsajose pateikiamos reklamos saugyklų, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos vykdyti priežiūrą ir tirti naujai kylančią riziką dėl reklamos sklaidos internete, pavyzdžiui, dėl neteisėtos reklamos ar manipuliavimo priemonių ir dezinformacijos, kuri daro tikrą ir nuspėjamą neigiamą poveikį visuomenės sveikatai, visuomenės saugumui, pilietiniam diskursui, politiniam dalyvavimui ir lygybei. Saugyklose turėtų būti saugomas reklamos turinys, įskaitant produkto, paslaugos ar prekės ženklo pavadinimą ir reklamos objektą, ir susiję reklamuotojo ir, jeigu skiriasi, fizinio ar juridinio asmens, kuris sumokėjo už reklamą, duomenys ir reklamos pateikimo duomenys, visų pirma, kai reklama yra tikslinė. Ši informacija turėtų apimti informaciją apie tikslingumo kriterijus ir pateikimo kriterijus, visų pirma tais atvejais, kai reklama pateikiama pažeidžiamoje padėtyje esantiems asmenims, pavyzdžiui, nepilnamečiams;

    (96)

    siekdamas tinkamai stebėti ir vertinti, kaip labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos vykdo šiuo reglamentu nustatytas pareigas, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar Komisija gali reikalauti suteikti prieigą prie tam tikrų duomenų, įskaitant duomenis, susijusius su algoritmais, arba juos pateikti. Toks reikalavimas gali būti susijęs, pavyzdžiui, su duomenimis, kurie yra būtini siekiant įvertinti riziką ir galimą žalą, kurią gali padaryti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos naudojamos sistemos, duomenimis dėl algoritminių turinio moderavimo sistemų, rekomendavimo sistemų ar reklamos sistemų tikslumo, veikimo ir bandymų, įskaitant, kai tinkama, mokymo duomenis ir algoritmus, arba duomenimis dėl turinio moderavimo ar vidaus skundų nagrinėjimo sistemų procesų ir rezultatų, kaip tai suprantama šiame reglamente. Tokie prašymai suteikti prieigą prie duomenų neturėtų apimti prašymų pateikti konkrečią informaciją apie atskirus paslaugos gavėjus, siekiant nustatyti, ar tokie paslaugos gavėjai laikosi kitos taikytinos Sąjungos ar nacionalinės teisės. Tyrėjų atliekami tyrimai dėl sisteminės rizikos internete raidos ir sunkumo ypač svarbūs siekiant pašalinti informacijos asimetriją ir sukurti atsparią rizikos mažinimo sistemą, informuojant interneto platformų paslaugų teikėjus, interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kitas kompetentingas institucijas, Komisiją ir visuomenę;

    (97)

    todėl šiame reglamente numatoma sistema, pagal kurią labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos yra įpareigojamos suteikti prieigą prie duomenų patikrintiems tyrėjams, susijusiems su mokslinių tyrimų organizacija, kaip tai suprantama Direktyvos (ES) 2019/790 2 straipsnyje, kuri šio reglamento tikslais gali apimti pilietinės visuomenės organizacijas, atliekančias mokslinius tyrimus, kurių pagrindinis tikslas – remti savo viešojo intereso misiją. Visi toje sistemoje pateikti prašymai dėl prieigos prie duomenų turėtų būti proporcingi ir tinkamai apsaugoti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos ir visų kitų suinteresuotųjų šalių, įskaitant paslaugos gavėjus, teises ir teisėtus interesus, įskaitant asmens duomenų apsaugą, komercines paslaptis ir kitą konfidencialią informaciją. Tačiau, siekiant užtikrinti, kad būtų pasiektas šio reglamento tikslas, dėl to, kad atsižvelgiama į paslaugų teikėjų komercinius interesus, neturėtų būti atsisakoma suteikti prieigą prie duomenų, būtinų konkrečiam mokslinių tyrimų tikslui pasiekti, kai pateikiamas prašymas pagal šį reglamentą. Šiuo atžvilgiu, nedarant poveikio Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/943 (32) taikymui, paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti tinkamą prieigą tyrėjams, be kita ko, prireikus imdamiesi techninės apsaugos priemonių, pavyzdžiui, pasitelkdami duomenų saugyklas. Prašymai suteikti prieigą prie duomenų galėtų apimti, pavyzdžiui, paslaugų gavėjų atliktų peržiūrų skaičių arba, kai tinkama, kitų rūšių prieigą prie turinio prieš labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams pašalinant turinį;

    (98)

    be to, tais atvejais, kai duomenys yra viešai prieinami, tokie teikėjai neturėtų trukdyti atitinkamus kriterijus atitinkantiems tyrėjams naudoti šiuos duomenis mokslinių tyrimų tikslais, kurie padeda aptikti, nustatyti ir suvokti sisteminę riziką. Jie tokiems tyrėjams turėtų suteikti prieigą, įskaitant, kai tai techniškai įmanoma, tikruoju laiku, prie viešai prieinamų duomenų, pavyzdžiui, apie suminę sąveiką su viešųjų puslapių, viešųjų grupių ar visuomenės veikėjų turiniu, įskaitant įspūdžio ir naudojimosi duomenis, pavyzdžiui, paslaugos gavėjų reakcijų, dalijimosi ir komentarų skaičių. Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų būti skatinami savanoriškais veiksmais bendradarbiauti su tyrėjais ir suteikti platesnę prieigą prie duomenų, kad būtų galima stebėti visuomenei rūpimus klausimus, be kita ko, vykdant įsipareigojimus ir procedūras, dėl kurių susitarta pagal elgesio kodeksus ar krizės protokolus. Tie paslaugų teikėjai ir tyrėjai turėtų skirti ypatingą dėmesį asmens duomenų apsaugai ir užtikrinti, kad bet koks asmens duomenų tvarkymas būtų vykdomas laikantis Reglamento (ES) 2016/679. Paslaugų teikėjai turėtų nuasmeninti asmens duomenis arba suteikti jiems pseudonimus, išskyrus atvejus, kai siekiamas mokslinių tyrimų tikslas taptų neįmanomas;

    (99)

    atsižvelgiant į įdiegtų sistemų veikimo sudėtingumą ir keliamą sisteminę riziką visuomenei, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų nustatyti atitikties užtikrinimo funkciją, kuri turėtų būti nepriklausoma nuo tų paslaugų teikėjų veiklos funkcijų. Atitikties užtikrinimo funkcijos departamento vadovas turėtų tiesiogiai atsiskaityti tų paslaugų teikėjų vadovybei, be kita ko, dėl klausimų, susijusių su šio reglamento nesilaikymu. Atitikties užtikrinimo pareigūnai, dalyvaujantys atitikties užtikrinimo funkcijos departamento darbe, turėtų turėti būtiną kvalifikaciją, žinių, patirties ir gebėjimų, kad įgyvendintų priemones ir stebėtų, kaip labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo organizacijoje laikomasi šio reglamento. Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turėtų užtikrinti, kad atitikties užtikrinimo funkcija būtų tinkamai ir laiku įtraukiama į visų su šiuo reglamentu susijusių klausimų nagrinėjimą, įskaitant rizikos vertinimą ir jos mažinimo strategiją bei konkrečias priemones, taip pat, kai taikytina, vertinant, kaip tie teikėjai laikosi įsipareigojimų pagal elgesio kodeksus ir krizės protokolus, kurių jie įsipareigojo laikytis;

    (100)

    atsižvelgiant į papildomą su jų veikla susijusią riziką ir papildomas pareigas pagal šį reglamentą, papildomi skaidrumo reikalavimai turėtų būti konkrečiai taikomi labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, visų pirma, reikalavimas teikti išsamias ataskaitas apie atliktą rizikos vertinimą ir priimtas tolesnes priemones, kaip numatyta šiuo reglamentu;

    (101)

    savo užduotims pagal šį reglamentą atlikti Komisija turėtų turėti visus būtinus išteklius – darbuotojus, ekspertines žinias ir finansines galimybes. Siekiant užtikrinti, kad būtų išteklių, būtinų tinkamai priežiūrai Sąjungos lygmeniu pagal šį reglamentą vykdyti, ir atsižvelgiant į tai, kad valstybės narės turėtų turėti teisę jų teritorijoje įsisteigusiems paslaugų teikėjams taikyti priežiūros mokestį už jų institucijų vykdomas priežiūros ir vykdymo užtikrinimo užduotis, Komisija labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms turėtų taikyti priežiūros mokestį, kurio dydis turėtų būti nustatomas kasmet. Bendra taikomo metinio priežiūros mokesčio suma turėtų būti nustatyta remiantis iš anksto pagrįstai numatoma bendra išlaidų, kurias Komisija patiria vykdydama savo priežiūros užduotis pagal šį reglamentą, suma. Į tokią sumą turėtų būti įtrauktos priežiūros, tyrimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos, susijusios su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais, išlaidos, susijusios su naudojimusi konkrečiais įgaliojimais ir užduotimis, įskaitant išlaidas, susijusias su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų statuso suteikimu ar šiame reglamente numatytų duomenų bazių kūrimu, priežiūra ir veikimu.

    Į ją taip pat turėtų būti įtraukiamos išlaidos, susijusios su skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Valdybos ir Komisijos bendradarbiavimui skirtos pagrindinės informacijos ir institucinės infrastruktūros kūrimu, priežiūra ir veikimu, atsižvelgiant į aplinkybę, kad dėl savo dydžio ir aprėpties labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos daro didelį poveikį ištekliams, kurių reikia tokiai infrastruktūrai paremti. Apskaičiuojant bendras išlaidas turėtų būti atsižvelgiama į priežiūros išlaidas, patirtas ankstesniais metais, įskaitant, kai taikytina, tas išlaidas, kurios viršija ankstesniais metais nustatytą individualų metinį priežiūros mokestį. Išorės asignuotosios pajamos, gaunamos iš metinio priežiūros mokesčio, galėtų būti naudojamos finansuoti papildomiems žmogiškiesiems ištekliams, pavyzdžiui, sutartininkams bei deleguotiems nacionaliniams ekspertams, ir kitoms išlaidoms, susijusioms pagal šį reglamentą Komisijai patikėtų užduočių vykdymu. Metinis priežiūros mokestis, taikomas labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, turėtų būti proporcingas paslaugos dydžiui, kurį atspindi jos aktyvių paslaugos naudotojų skaičius Sąjungoje. Be to, individualus metinis priežiūros mokestis neturėtų viršyti kiekvieno labai didelių interneto platformų ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo bendros viršutinės ribos, atsižvelgiant į paslaugos ar paslaugų teikėjo, kuriam suteiktas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo statusas, ekonominį pajėgumą;

    (102)

    siekiant sudaryti palankesnes sąlygas efektyviai ir nuosekliai vykdyti šiame reglamente nustatytas pareigas, kurias gali tekti vykdyti technologinėmis priemonėmis, svarbu skatinti savanoriškus standartus dėl tam tikrų techninių procedūrų, kai pramonė gali padėti sukurti standartizuotas priemones, kurios padėtų tarpininkavimo paslaugų teikėjams laikytis šio reglamento, pavyzdžiui, leidžiančias teikti pranešimus, be kita ko, per taikomųjų programų sąsajas, arba su nuostatomis ir sąlygomis susijusius standartus ar su auditu susijusius standartus, arba pranešimus dėl reklamos saugyklų sąveikumo. Be to, tokie standartai galėtų apimti standartus, susijusius su internetine reklama, rekomendavimo sistemomis, prieinamumu ir nepilnamečių apsauga internete. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai gali laisvai priimti standartus, tačiau jų priėmimas nereiškia, kad jie laikosi šio reglamento. Tuo pat metu, teikiant geriausios praktikos pavyzdžius, tokie standartai galėtų būti naudingi, visų pirma, palyginti nedideliems tarpininkavimo paslaugų teikėjams. Remiantis standartais būtų galima atitinkamai atskirti įvairių rūšių neteisėtą turinį ar įvairių rūšių tarpininkavimo paslaugas;

    (103)

    Komisija ir Valdyba turėtų skatinti savanoriškų elgesio kodeksų rengimą ir tų kodeksų nuostatų įgyvendinimą, kad būtų prisidedama prie šio reglamento taikymo. Komisija ir Valdyba turėtų siekti, kad elgesio kodeksuose būtų aiškiai apibrėžtas siekiamų viešojo intereso tikslų pobūdis, kad juose būtų numatyti nepriklausomo tų tikslų pasiekimo vertinimo mechanizmai ir kad būtų aiškiai apibrėžtas atitinkamų institucijų vaidmuo. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas, kad būtų išvengta neigiamo poveikio saugumui, privatumo ir asmens duomenų apsaugai, taip pat draudimui nustatyti bendros stebėsenos pareigą. Nors elgesio kodeksų įgyvendinimą turėtų būti įmanoma įvertinti kiekybiškai ir jam taikyti viešąją priežiūrą, dėl to neturėtų nukentėti tokių kodeksų savanoriškas pobūdis ir suinteresuotųjų šalių laisvė spręsti, ar dalyvauti taikyme. Tam tikromis aplinkybėmis svarbu, kad labai didelės interneto platformos bendradarbiautų rengiant konkrečius elgesio kodeksus ir jų laikytųsi. Jokia šio reglamento nuostata neužkerta kelio kitiems paslaugų teikėjams dalyvaujant tų pačių elgesio kodeksų taikyme laikytis tokių pat išsamaus patikrinimo standartų, perimti geriausią praktiką ir naudotis Komisijos ir Valdybos gairėmis;

    (104)

    šiame reglamente tikslinga nustatyti tam tikras sritis, kurias derėtų apsvarstyti kaip įtrauktinas į tokius elgesio kodeksus. Visų pirma, remiantis savireguliavimo ir bendro reguliavimo susitarimais, turėtų būti tyrinėjamos rizikos mažinimo priemonės dėl konkrečių rūšių neteisėto turinio. Dar vienas svarstytinas aspektas – galimas neigiamas sisteminės rizikos poveikis visuomenei ir demokratijai, kaip antai dezinformacija ar manipuliavimo ir piktnaudžiavimo veiksmai arba galimas neigiamas poveikis nepilnamečiams. Tai apima suderintus veiksmus, kuriais siekiama sustiprinti informaciją, įskaitant dezinformaciją, kaip antai naudojant interneto robotus ar netikras paskyras siekiant kurti tikslingai netikslią ar klaidinančią informaciją, kartais siekiant gauti ekonominės naudos, kai tai daro itin žalingą poveikį pažeidžiamiems paslaugos teikėjams, pavyzdžiui, nepilnamečiams. Kalbant apie tokias sritis, tinkama rizikos mažinimo priemone gali būti laikoma tai, kad labai didelė interneto platforma ar labai didelė interneto paieškos sistema laikosi tam tikro elgesio kodekso ir vykdo jo reikalavimus. Tam tikrais atvejais, nustatant, ar interneto platforma ar interneto paieškos sistema yra pažeidusi šiame reglamente nustatytas pareigas, kai aktualu, gali būti atsižvelgiama į interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo nemotyvuotą atsisakymą priimti Komisijos kvietimą dalyvauti tokio elgesio kodekso taikyme. Vien tai, kad dalyvaujama taikant tam tikrą elgesio kodeksą ir jis įgyvendinamas, neturėtų reikšti, kad laikomasi šio reglamento;

    (105)

    elgesio kodeksai turėtų sudaryti palankesnes sąlygas labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų prieinamumui, laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kad neįgaliesiems būtų sudarytos palankesnės sąlygos jomis naudotis. Visų pirma, elgesio kodeksais galėtų būti užtikrinama, kad informacija būtų pateikiama suvokiamu, naudotinu, suprantamu bei tvariu būdu ir kad pagal šį reglamentą teikiamos formos bei priemonės būtų pateikiamos taip, kad neįgaliesiems jas būtų lengva rasti ir jiems jos būtų prieinamos;

    (106)

    elgesio kodeksų taisyklės pagal šį reglamentą galėtų būti pagrindas jau įdėtoms Sąjungos lygmens savireguliavimo pastangoms, įskaitant Įsipareigojimą užtikrinti produktų saugą, Susitarimo memorandumą dėl suklastotų prekių pardavimo internetu, Kovos su neapykantos kurstymu internete elgesio kodeksą ir Kovos su dezinformacija praktikos kodeksą. Kalbant būtent apie pastarąjį, remiantis Komisijos gairėmis, Kovos su dezinformacija praktikos kodeksas buvo sustiprintas, kaip pranešta Europos demokratijos veiksmų plane;

    (107)

    teikiant reklamą internete paprastai dalyvauja keli subjektai, įskaitant tarpininkavimo paslaugas, kurias naudodami reklamos leidėjai palaiko ryšį su reklamuotojais. Elgesio kodeksais turėtų būti remiamos ir papildomos šiame reglamente numatytos interneto platformų, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų skaidrumo pareigos, susijusios su reklama, siekiant numatyti lanksčius ir efektyvius mechanizmus, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos tų pareigų laikymasis ir jis būtų sustiprintas, ypač kiek jos yra susijusios su atitinkamos informacijos perdavimo sąlygomis, ir kad jų būtų laikomasi griežčiau. Tai turėtų apimti palankesnių sąlygų sudarymą informacijos apie reklamuotoją, kuris moka už reklamą, perdavimui, tais atvejais, kai reklamuotojas skiriasi nuo fizinio ar juridinio asmens, kurio vardu reklama pateikiama interneto platformos elektroninėje sąsajoje. Elgesio kodeksuose taip pat turėtų būti numatytos priemonės, kuriomis būtų užtikrinama, kad visoje vertės grandinėje būtų tinkamai dalijamasi prasminga informacija apie duomenų monetizavimą. Daugelio įvairių suinteresuotųjų subjektų dalyvavimu turėtų būti užtikrinama, kad tie elgesio kodeksai būtų plačiai remiami, techniškai pagrįsti bei efektyvūs ir užtikrintų aukščiausio lygio patogumą naudotojams, kad skaidrumo pareigos pasiektų savo tikslus. Siekdama užtikrinti elgesio kodeksų veiksmingumą, Komisija turėtų įtraukti vertinimo mechanizmus, naudojamus rengiant elgesio kodeksus. Kai tinkama, Komisija Pagrindinių teisių agentūros ar Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūno gali paprašyti pareikšti savo nuomonę dėl atitinkamo elgesio kodekso;

    (108)

    be reagavimo į krizes mechanizmo, skirto labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, Komisija gali inicijuoti savanoriškų krizės protokolų rengimą, kad interneto aplinkoje suformuotų greitą kolektyvinį tarpvalstybinio lygmens atsaką. Toks atsakas gali būti, pavyzdžiui, atvejais, kai interneto platformomis piktnaudžiaujama siekiant greitai skleisti neteisėtą turinį ar dezinformaciją arba kai reikia greitai paskleisti patikimą informaciją. Atsižvelgiant į svarbų labai didelių interneto platformų vaidmenį skleidžiant informaciją mūsų visuomenėse ir tarpvalstybiniu mastu, tokių platformų paslaugų teikėjus reikėtų raginti parengti ir taikyti konkrečius krizės protokolus. Tokius krizės protokolus reikėtų aktyvuoti tik ribotam laikotarpiui, o priimtos priemonės taip pat turėtų apsiriboti tik tuo, kas yra visiškai būtina spręsti su ypatingoms aplinkybėms susijusias problemas. Tos priemonės turėtų derėti su šiuo reglamentu ir neturėtų reikšti bendrosios pareigos taikyme dalyvaujantiems labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams stebėti informaciją, kurią jie perduoda ar saugo, bei aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių, pagal kuriuos būtų galima nustatyti neteisėtą turinį;

    (109)

    siekdamos užtikrinti tinkamą šiame reglamente nustatytų pareigų priežiūrą ir vykdymo užtikrinimą, valstybės narės turėtų paskirti bent vieną instituciją, kuriai būtų pavesta prižiūrėti šio reglamento taikymą ir užtikrinti jo vykdymą, nedarant poveikio galimybei paskirti esamą instituciją ir jos teisinei formai pagal nacionalinę teisę. Tačiau valstybės narės turėtų turėti galimybę patikėti konkrečias su šio reglamento taikymu susijusias priežiūros ar vykdymo užtikrinimo užduotis ir kompetencijas daugiau nei vienai kompetentingai institucijai, pavyzdžiui, dėl konkrečių sektorių, kuriuose įgaliojimai taip pat gali būti suteikiami esamoms institucijoms, kaip antai elektroninių ryšių reguliavimo institucijai, žiniasklaidos reguliavimo institucijai ar vartotojų apsaugos institucijai, atsižvelgiant į jų vidaus konstitucinę, organizacinę ir administracinę struktūrą. Vykdydamos savo užduotis, visos kompetentingos institucijos turėtų prisidėti siekiant šio reglamento tikslų, t. y. užtikrinti tinkamą tarpininkavimo paslaugų vidaus rinkos veikimą, kai veiksmingai prižiūrimos inovacijoms palankesnes sąlygas sudarančios suderintos taisyklės dėl saugios, nuspėjamos bei patikimos interneto aplinkos, visų pirma, suderintos taisyklės dėl deramo stropumo pareigų, taikytinų įvairių kategorijų tarpininkavimo paslaugų teikėjams, ir užtikrinamas jų vykdymas, kad būtų užtikrinta veiksminga pagrindinių teisių, kaip jos įtvirtintos Chartijoje, įskaitant vartotojų apsaugos principą, apsauga. Šiuo reglamentu nereikalaujama, kad valstybės narės kompetentingoms institucijoms pavestų užduotį spręsti dėl konkrečių turinio elementų teisėtumo;

    (110)

    atsižvelgiant į tarpvalstybinį nagrinėjamų paslaugų pobūdį ir horizontalią šiuo reglamentu nustatomų pareigų aprėptį, kiekvienoje valstybėje narėje vieną instituciją, kuriai pavesta vykdyti šio reglamento taikymo priežiūrą ir prireikus užtikrinti jo vykdymą, reikėtų paskirti skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi. Kai šio reglamento taikymui prižiūrėti ir jo vykdymui užtikrinti paskiriama daugiau nei viena kompetentinga institucija, skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi toje valstybėje narėje turėtų būti paskirta tik vieną iš jų. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius visais su šio reglamento taikymu susijusiais klausimais turėtų veikti kaip vienas kontaktinis centras Komisijai, Valdybai, kitų valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir kitoms suinteresuotosios valstybės narės kompetentingoms institucijoms. Visų pirma, jei tam tikroje valstybėje narėje užduočių pagal šį reglamentą vykdymas pavedamas kelioms kompetentingoms institucijoms, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų užtikrinti koordinavimą ir bendradarbiauti su tomis institucijomis pagal nacionalinę teisę, kuria nustatomos jų atitinkamos užduotys, ir nedarant poveikio nepriklausomam kitų kompetentingų institucijų vertinimui. Vykdydamas savo užduotis, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, neužimdamas jokios hierarchiškai viršesnės pozicijos kitų kompetentingų institucijų atžvilgiu, turėtų užtikrinti veiksmingą visų atitinkamų kompetentingų institucijų dalyvavimą ir apie jų bendradarbiavimo priežiūros ir vykdymo užtikrinimo Sąjungos lygmeniu srityje vertinimą turėtų pranešti laiku. Be to, be konkrečių šiame reglamente numatytų mechanizmų, kiek tai susiję su bendradarbiavimu Sąjungos lygmeniu, valstybė narė taip pat turėtų užtikrinti skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ir kitų nacionaliniu lygmeniu paskirtų kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, kai taikytina, tinkamomis priemonėmis, pavyzdžiui, telkiant išteklius, jungtinėmis darbo grupėmis, bendrais tyrimais ir savitarpio pagalbos mechanizmais;

    (111)

    skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir kitos pagal šį reglamentą paskirtos kompetentingos institucijos atlieka itin svarbų vaidmenį užtikrinant šiame reglamente nustatytų teisių ir pareigų efektyvumą ir jo tikslų įgyvendinimą. Todėl būtina užtikrinti, kad tos institucijos turėtų būtinų priemonių, įskaitant finansinius ir žmogiškuosius išteklius, visų Sąjungos piliečių labui prižiūrėti visus jų kompetencijai priklausančius tarpininkavimo paslaugų teikėjus. Atsižvelgiant į tarpininkavimo paslaugų teikėjų įvairovę ir jų naudojimąsi pažangiomis technologijomis teikiant paslaugas, taip pat labai svarbu, kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir atitinkamos kompetentingos institucijos turėtų būtiną skaičių darbuotojų ir ekspertų, turinčių specialių įgūdžių ir pažangių techninių priemonių, ir kad jie savarankiškai valdytų finansinius išteklius savo užduotims atlikti. Be to, nustatant išteklių lygį reikėtų atsižvelgti į jų kompetencijai priklausančių tarpininkavimo paslaugų teikėjų dydį, sudėtingumą ir galimą poveikį visuomenei, taip pat į jų paslaugų aprėptį visoje Sąjungoje. Šiuo reglamentu nedaromas poveikis valstybių narių galimybei nustatyti finansavimo mechanizmus, grindžiamus priežiūros mokesčiu, kuris pagal nacionalinę teisę taikomas tarpininkavimo paslaugų teikėjui laikantis Sąjungos teisės tiek, kiek jis taikomas tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurių pagrindinė buveinė yra atitinkamoje valstybėje narėje, neviršijant to, kas būtina ir proporcinga siekiant padengti kompetentingoms institucijoms pagal šį reglamentą pavestų užduočių vykdymo išlaidas, išskyrus Komisijai pavestas užduotis, ir kad būtų užtikrintas tinkamas tokio priežiūros mokesčio rinkimo ir naudojimo skaidrumas;

    (112)

    pagal šį reglamentą paskirtos kompetentingos institucijos taip pat turėtų veikti visiškai nepriklausomai nuo privačiųjų ir viešųjų subjektų, be pareigos ar galimybės prašyti ar gauti nurodymų, be kita ko, iš vyriausybės, ir nedarant poveikio konkrečioms pareigoms bendradarbiauti su kitomis kompetentingomis institucijomis, skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, Valdyba ir Komisija. Kita vertus, tų institucijų nepriklausomumas neturėtų reikšti, kad joms negali būti, laikantis nacionalinių konstitucijų ir nekeliant pavojaus šio reglamento tikslų įgyvendinimui, taikomi proporcingi atskaitomybės mechanizmai, susiję su bendro pobūdžio skaitmeninių paslaugų koordinatorių veikla, pavyzdžiui, jų finansinėmis išlaidomis ar ataskaitų teikimu nacionaliniams parlamentams. Nepriklausomumo reikalavimas neturėtų užkirsti kelio teisminės peržiūros vykdymui arba galimybei konsultuotis ar reguliariai keistis nuomonėmis su kitomis nacionalinėmis institucijomis, įskaitant teisėsaugos institucijas, krizių valdymo institucijas ar vartotojų apsaugos institucijas, kai tinkama, siekiant informuoti viena kitą apie vykstančius tyrimus, nedarant poveikio naudojimuisi jų atitinkamais įgaliojimais;

    (113)

    valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus funkciją gali pavesti vykdyti esamai nacionalinei institucijai arba patikėti jai konkrečias užduotis prižiūrėti šio reglamento taikymą ir užtikrinti jo vykdymą, jei tokia paskirtoji institucija laikosi šiame reglamente nustatytų reikalavimų, pavyzdžiui, susijusių su jos nepriklausomumu. Be to, valstybėms narėms iš principo netrukdoma sujungti funkcijų su esama institucija, laikantis Sąjungos teisės. Priemonės siekiant to, inter alia, gali būti draudimas nušalinti esamos institucijos kolegialaus organo pirmininką ar valdybos narį prieš pasibaigiant jo kadencijai vien dėl to, kad įvyko institucinė reforma, kurios metu skirtingos funkcijos buvo sujungtos vienoje institucijoje, nes nėra jokių taisyklių, kuriomis būtų garantuojama, kad toks atleidimas iš pareigų nekels pavojaus tokių narių nepriklausomumui ir nešališkumui;

    (114)

    valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir bet kokiai kitai pagal šį reglamentą paskirtai kompetentingai institucijai turėtų suteikti pakankamus įgaliojimus ir išteklius, kad būtų užtikrinamas efektyvus tyrimas ir vykdymo užtikrinimas, atsižvelgiant į jiems pavestas užduotis. Tai apima kompetentingų institucijų įgaliojimus priimti laikinąsias priemones pagal nacionalinę teisę didelės žalos rizikos atveju. Tokiomis laikinosiomis priemonėmis, kurios gali apimti nurodymus nutraukti ar ištaisyti tam tikrą įtariamą pažeidimą, neturėtų būti viršijama to, kas būtina, siekiant užtikrinti, kad būtų užkirstas kelias didelei žalai, kol bus priimtas galutinis sprendimas. Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, visų pirma, turėtų turėti galimybę ieškoti jų teritorijoje esančios informacijos ir ją gauti, be kita ko, atliekant bendrus tyrimus, tinkamai atsižvelgiant į tai, kad priežiūros ir vykdymo užtikrinimo priemones dėl paslaugų teikėjo, priklausančio kitos valstybės narės ar Komisijos jurisdikcijai, turėtų priimti tos kitos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai aktualu, pagal su tarpvalstybiniu bendradarbiavimu susijusias procedūras, arba, kai taikytina, Komisija;

    (115)

    valstybės narės, laikydamosi Sąjungos teisės ir, visų pirma, šio reglamento bei Chartijos, savo nacionalinėje teisėje turėtų nustatyti išsamias sąlygas ir apribojimus dėl jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių ir, kai tinkama, kitų kompetentingų institucijų tiriamųjų ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimų vykdymo pagal šį reglamentą;

    (116)

    vykdydamos tuos įgaliojimus kompetentingos institucijos turėtų laikytis taikytinų nacionalinių taisyklių dėl procedūrų ir klausimų, pavyzdžiui, susijusių su poreikiu gauti išankstinį teismo leidimą patekti į tam tikras patalpas ir advokato teise neatskleisti profesinės paslapties. Tomis nuostatomis, visų pirma, turėtų būti užtikrinama, kad būtų paisoma pagrindinių teisių į veiksmingą teisinę gynybą ir teisingą bylos nagrinėjimą, įskaitant teisę į gynybą, ir teisės į privatų gyvenimą. Šiuo požiūriu tinkamas orientyras galėtų būti garantijos, numatytos dėl Komisijos procedūrų pagal šį reglamentą. Prieš priimant bet kokį galutinį sprendimą reikėtų garantuoti išankstinę teisingą ir nešališką procedūrą, įskaitant atitinkamų suinteresuotųjų asmenų teisę būti išklausytam ir teisę susipažinti su byla, kartu užtikrinant konfidencialumą ir profesinių bei verslo paslapčių apsaugą, taip pat pareigą nurodyti prasmingus sprendimo motyvus. Tačiau tai neturėtų būti kliūtis tinkamai pagrįstais skubiais atvejais ir tinkamomis sąlygomis imtis priemonių, laikantis atitinkamų procedūrų. Naudojimasis įgaliojimais taip pat turėtų būti proporcingas, inter alia, pažeidimo ar įtariamo pažeidimo pobūdžiui ir bendrai faktinei ar galimai jo daromai žalai. Kompetentingos institucijos turėtų atsižvelgti į visus svarbius faktus ir bylos aplinkybes, įskaitant informaciją, kurią kompetentingos institucijos surinko kitose valstybėse narėse;

    (117)

    valstybės narės turėtų užtikrinti, kad už šiame reglamente nustatytų pareigų pažeidimus galėtų būti skiriamos efektyvios, proporcingos ir atgrasomosios sankcijos, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, sunkumą, pasikartojimą bei trukmę atitinkamo viešojo intereso, vykdomos veiklos masto bei rūšies ir pažeidėjo ekonominių pajėgumų atžvilgiu. Skiriant sankcijas reikėtų, visų pirma, atsižvelgti į tai, ar atitinkamas tarpininkavimo paslaugų teikėjas nevykdo savo pareigų pagal šį reglamentą sistemingai ar pakartotinai, ir, kai tinkama, į nukentėjusių paslaugos gavėjų skaičių, į tyčinį ar neatsargų pažeidimo pobūdį ir į tai, ar paslaugų teikėjas vykdo veiklą keliose valstybėse narėse. Kai šiame reglamente numatyta didžiausia baudos ar periodinės baudos suma, ši didžiausia suma turėtų būti taikoma už kiekvieną šio reglamento pažeidimą ir nedarant poveikio baudų ar periodinių baudų už konkrečius pažeidimus moduliavimui. Valstybės narės, atsižvelgdamos į visus kriterijus, susijusius su bendrosiomis baudų ar periodinių baudų skyrimo sąlygomis, turėtų užtikrinti, kad baudų ar periodinių baudų už pažeidimus skyrimas kiekvienu atskiru atveju būtų veiksmingas, proporcingas ir atgrasomas, nustatydamos nacionalines taisykles ir procedūras pagal šį reglamentą;

    (118)

    siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymą fiziniai asmenys ar atstovaujančios organizacijos turėtų turėti galimybę pateikti skundą, susijusį su tų pareigų vykdymu, teritorijos, kurioje jie gavo paslaugą, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, nedarant poveikio šio reglamento taisyklių dėl kompetencijų paskirstymo taikymui ir taikytinoms skundų nagrinėjimo taisyklėms pagal nacionalinius gero administravimo principus. Skunduose galėtų būti sąžiningai apžvelgiami visi susirūpinimą keliantys klausimai, susiję su tuo, kaip tam tikras tarpininkavimo paslaugos teikėjas laikosi reikalavimų, ir skaitmeninių paslaugų koordinatorius taip pat galėtų būti informuojamas apie visus labiau kompleksinius klausimus. Jeigu klausimą reikia spręsti bendradarbiaujant tarpvalstybiniu lygmeniu, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų įtraukti kitas nacionalines kompetentingas institucijas ir kitos valstybės narės, visų pirma tos, kurioje yra įsisteigęs atitinkamas tarpininkavimo paslaugų teikėjas, skaitmeninių paslaugų koordinatorių;

    (119)

    valstybės narės turėtų užtikrinti, kad skaitmeninių paslaugų koordinatoriai galėtų imtis priemonių, kurios būtų veiksmingos šalinant tam tikrus itin sunkius ir nuolat daromus šio reglamento pažeidimus ir būtų jiems proporcingos. Ypač tais atvejais, kai tos priemonės gali padaryti poveikį trečiųjų šalių teisėms ir interesams, kaip gali atsitikti visų pirma tuo atveju, kai prieiga prie elektroninių sąsajų yra apribota, yra tinkama reikalauti, kad imantis priemonių būtų numatytos papildomos apsaugos priemonės. Visų pirma, galimai paveiktoms trečiosioms šalims turėtų būti sudaroma galimybė būti išklausytoms ir tokie nurodymai turėtų būti pateikiami tik kai įgaliojimais imtis tokių priemonių, kaip numatyta kituose Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės aktuose, pavyzdžiui, siekiant apsaugoti kolektyvinius vartotojų interesus, užtikrinti, kad būtų skubiai pašalinti tinklalapiai, kuriuose yra vaikų pornografijos ar kuriuose ji skleidžiama, arba panaikinta prieiga prie paslaugų, kuriomis naudojasi trečioji šalis, siekdama pažeisti intelektinės nuosavybės teisę, dėl pagrįstų priežasčių pasinaudoti neįmanoma;

    (120)

    tokiu nurodymu apriboti prieigą neturėtų būti viršijama to, kas būtina reglamento tikslui pasiekti. Tuo tikslu nurodymas turėtų galioti laikinai ir iš esmės turėtų būti skirtas tarpininkavimo paslaugų teikėjui, kaip antai atitinkamam prieglobos paslaugų teikėjui, interneto paslaugų teikėjui arba domenų vardų registrui ar registruotojui, kuris gali pagrįstai pasiekti tą tikslą netaikydamas nereikalingų prieigos prie teisėtos informacijos apribojimų;

    (121)

    nedarant poveikio šiame reglamente numatytoms nuostatoms dėl atleidimo nuo atsakomybės, kiek tai susiję su paslaugos gavėjo prašymu perduodama ar saugoma informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjas turėtų būti atsakingas už paslaugos padėjėjams padarytą žalą, kurią sukelia to paslaugų teikėjo padarytas pareigų, nustatytų šiame reglamente, pažeidimas. Tokia kompensacija turėtų atitikti taikytinoje nacionalinėje teisėje nustatytas taisykles bei procedūras ir nedaryti poveikio kitoms vartotojų apsaugos taisyklėse numatytoms teisių gynimo galimybėms;

    (122)

    skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų reguliariai skelbti, pavyzdžiui, savo interneto svetainėje, pagal šį reglamentą vykdomos veiklos ataskaitą. Visų pirma ataskaita turėtų būti skelbiama kompiuterio skaitomu formatu ir į ją turėtų būti įtraukta gautų skundų ir tolesnių su jais susijusių veiksmų apžvalga, pavyzdžiui, bendras gautų skundų skaičius ir skundų, dėl kurių pradėtas oficialus tyrimas arba kurie buvo perduoti kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, skaičius, nenurodant jokių asmens duomenų. Atsižvelgiant į tai, kad skaitmeninių paslaugų koordinatoriui taip pat pranešama apie nurodymus imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį arba teikti šiuo reglamentu reguliuojamą informaciją per dalijimosi informacija sistemą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius į savo metinę ataskaitą turėtų įtraukti tokių tarpininkavimo paslaugų teikėjams skirtų nurodymų, kuriuos pateikė jo valstybės narės teisminės ir administracinės institucijos, skaičių ir kategorijas;

    (123)

    siekiant aiškumo, paprastumo ir efektyvumo, įgaliojimai prižiūrėti, kaip vykdomos pareigos pagal šį reglamentą, ir užtikrinti jų vykdymą turėtų būti suteikti valstybės narės, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, t. y. vieta, kurioje yra tarpininkavimo paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė ar registruota buveinė, kurioje atliekamos pagrindinės finansinės funkcijos ir vykdoma veiklos kontrolė, kompetentingoms institucijoms. Kalbant apie paslaugų teikėjus, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, bet siūlo savo paslaugas Sąjungoje ir kuriems dėl to taikomas šis reglamentas, kompetencija turėtų priklausyti valstybei narei, kurioje tie paslaugų teikėjai yra paskyrę savo teisinį atstovą, turint omenyje pagal šį reglamentą nustatytą teisinių atstovų funkciją. Tačiau tam, kad šis reglamentas būtų taikomas efektyviai, visos valstybės narės ar, kai taikytina, Komisija turėtų turėti kompetenciją dėl paslaugų teikėjų, kurie nėra paskyrę teisinio atstovo. Ta kompetencija gali naudotis bet kuri kompetentinga institucija ar Komisija su sąlyga, kad kita kompetentinga institucija ar Komisija dėl tų pačių faktų nebūtų pradėjusi vykdymo užtikrinimo procedūrų. Siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi ne bis in idem principo, ir, visų pirma, išvengti, kad už tą patį šiame reglamente nustatytų pareigų pažeidimą būtų baudžiama daugiau nei vieną kartą, kiekviena valstybė narė, ketinanti pasinaudoti savo kompetencija tokių paslaugų teikėjų atžvilgiu, turėtų nepagrįstai nedelsdama informuoti visas kitas institucijas, įskaitant Komisiją, naudodamasi šio reglamento tikslais sukurta dalijimosi informacija sistema;

    (124)

    atsižvelgiant į galimą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų poveikį ir sunkumus, susijusius su veiksminga jų priežiūra, reikia jiems taikomų specialių priežiūros ir vykdymo užtikrinimo taisyklių. Komisija, prireikus padedant nacionalinėms kompetentingoms institucijoms, turėtų būti atsakinga už sisteminių klausimų, pavyzdžiui, klausimų, darančių didelį poveikį paslaugų gavėjų kolektyviniams interesams, priežiūrą ir viešąjį vykdymo užtikrinimą. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti išimtiniai įgaliojimai prižiūrėti ir užtikrinti, kad būtų vykdomos labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams šiuo reglamentu nustatytos papildomos pareigos valdyti sisteminę riziką. Komisijos išimtiniai įgaliojimai neturėtų daryti poveikio tam tikrų administracinių užduočių, kurios pavedamos įsisteigimo valstybės narės kompetentingoms institucijoms šiuo reglamentu, vykdymui, pavyzdžiui, tyrėjų patikrinimui;

    (125)

    Komisija ir nacionalinės kompetentingos institucijos turėtų dalytis deramo stropumo pareigų priežiūros ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, kurie nėra šiuo reglamentu labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams nustatytos papildomos pareigos valdyti sisteminę riziką. Viena vertus, Komisija daugeliu atvejų galėtų būti tinkamesnė kompetentinga institucija reaguoti į tų paslaugų teikėjų padarytus sisteminius pažeidimus, pavyzdžiui, pažeidimus, kurie daro poveikį kelioms valstybėms narėms, ar sunkius pakartotinius pažeidimus arba pažeidimus, susijusius su tuo, kad nebuvo sukurti veiksmingi mechanizmai, kurių reikalaujama pagal šį reglamentą. Kita vertus, valstybės narės, kurioje yra labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė, kompetentingos institucijos galėtų geriau reaguoti į atskirus tų paslaugų teikėjų padarytus pažeidimus, dėl kurių nekyla jokių sisteminių ar tarpvalstybinių problemų. Siekiant veiksmingumo bei siekiant išvengti dubliavimosi ir užtikrinti, kad būtų laikomasi principo ne bis in idem, Komisija turėtų įvertinti, ar konkrečiu atveju tikslinga naudotis ta pasidalijamąja kompetencija, ir, kai ji pradeda procedūrą, valstybės narės nebeturėtų turėti galimybės pradėti savo procedūras. Valstybės narės turėtų glaudžiai bendradarbiauti tarpusavyje ir su Komisija, o Komisija turėtų glaudžiai bendradarbiauti su valstybėmis narėmis, kad būtų užtikrintas sklandus ir veiksmingas šiuo reglamentu nustatytos priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistemos veikimas;

    (126)

    šio reglamento taisyklės dėl kompetencijos paskirstymo neturėtų daryti poveikio Sąjungos teisės nuostatų ir nacionalinių taisyklių dėl tarptautinės privatinės teisės, susijusių su jurisdikcija ir taikytina teise civilinėse ir komercinėse bylose, pavyzdžiui, vartotojų iškeltoms byloms valstybės narės, kurioje yra jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teismuose pagal atitinkamas Sąjungos teisės nuostatas, taikymui. Kalbant apie šiuo reglamentu tarpininkavimo paslaugų teikėjams nustatytas pareigas informuoti nurodymą pateikiančią instituciją apie nurodymo imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį ir nurodymo pateikti informaciją poveikį, kompetencijos paskirstymo taisyklės turėtų būti taikomos tik tų pareigų vykdymo priežiūrai, bet ne kitiems su nurodymu susijusiems klausimams, pavyzdžiui, kompetencijai pateikti nurodymą;

    (127)

    atsižvelgiant į tai, kad tarpininkavimo paslaugos yra svarbios tarpvalstybiniu ir tarpsektoriniu mastu, aukšto lygio bendradarbiavimas yra būtinas siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą ir atitinkamos informacijos, reikalingos vykdymo užtikrinimo užduotims atlikti, prieinamumą per keitimosi informacija sistemą. Atsižvelgiant į svarstomus klausimus, bendradarbiavimas gali būti įvairių formų, nedarant poveikio konkrečių bendrų tyrimų vykdymui. Bet kuriuo atveju būtina, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius informuotų kitus skaitmeninių paslaugų koordinatorius apie klausimus, tyrimus ir veiksmus, kurių bus imtasi tokio paslaugų teikėjo atžvilgiu. Be to, kai valstybės narės kompetentinga institucija turi informacijos, aktualios įsisteigimo valstybės narės kompetentingų institucijų atliekamam tyrimui, arba gali rinkti tokią informaciją, esančią jos teritorijoje, su kuria įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos susipažinti negali, paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų laiku padėti įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, be kita ko, naudodamasis savo įgaliojimais atlikti tyrimą pagal taikytinas nacionalines procedūras ir Chartiją. Tokių tyrimo priemonių adresatas turėtų laikytis tų priemonių ir būti atsakingas, jei jų nesilaikoma, o įsisteigimo valstybės narės kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę pasitikėti informacija, surinkta teikiant savitarpio pagalbą, kad būtų užtikrintas šio reglamento laikymasis;

    (128)

    paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, visų pirma remdamasis gautais skundais arba, kai tinkama, kitų nacionalinių kompetentingų institucijų pateikta informacija, arba Valdyba, jei klausimai susiję su bent trimis valstybėmis narėmis, turėtų turėti galimybę prašyti įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus imtis tyrimo ar vykdymo užtikrinimo veiksmų jo kompetencijai priskiriamo paslaugų teikėjo atžvilgiu. Tokie prašymai imtis veiksmų turėtų būti pagrįsti tinkamai pagrįstais įrodymais, rodančiais, kad padarytas įtariamas pažeidimas, darantis neigiamą poveikį paslaugų gavėjų kolektyviniams interesams jos valstybėje narėje arba turintis neigiamą poveikį visuomenei. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų turėti galimybę pasitikėti savitarpio pagalba arba pakviesti prašymą pateikusį skaitmeninių paslaugų koordinatorių prisijungti prie bendro tyrimą, jei sprendimui priimti reikia papildomos informacijos, nedarant poveikio galimybei Komisijos prašyti įvertinti klausimą, jeigu jis turi pagrindo įtarti, kad labai didelės interneto platforma ar labai didelės interneto paieškos sistema atlieka sisteminį pažeidimą;

    (129)

    Valdyba turėtų turėti galimybę perduoti klausimą Komisijai, jei, gavus prašymą dėl tarpvalstybinio bendradarbiavimo ar bendro tyrimo, nesutariama dėl vertinimo arba įgyvendinamų ar siūlomų priemonių arba nesiimama jokių priemonių pagal šį reglamentą. Jei Komisija, remdamasi atitinkamų institucijų pateikta informacija, mano, kad siūlomomis priemonėmis, įskaitant siūlomą baudų dydį, negalima užtikrinti veiksmingo šiame reglamente nustatytų pareigų vykdymo, ji atitinkamai turėtų turėti galimybę pareikšti savo rimtas abejones ir kompetentingo skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paprašyti per nustatytą laikotarpį iš naujo įvertinti klausimą ir imtis būtinų priemonių siekiant užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento. Tokia galimybė nedaro poveikio Komisijos bendrajai pareigai vykdyti Sąjungos teisės taikymo priežiūrą ir prireikus užtikrinti jos vykdymą Europos Sąjungos Teisingumo Teismui vykdant kontrolę pagal Sutartis;

    (130)

    siekiant sudaryti palankesnes sąlygas šiame reglamente nustatytų pareigų tarpvalstybinei priežiūrai ir tyrimams, susijusiems su keliomis valstybėmis narėmis, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turėtų turėti galimybę naudodamiesi keitimosi informacija sistema pakviesti kitus skaitmeninių paslaugų koordinatorius prisijungti prie bendro tyrimo dėl įtariamo šio reglamento pažeidimo. Kiti skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir, kai tikslinga, kitos kompetentingos institucijos turėtų turėti galimybę prisijungti prie įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus siūlomo tyrimo, nebent pastarasis mano, kad pernelyg didelis dalyvaujančių institucijų skaičius gali pakenkti tyrimo veiksmingumui, atsižvelgiant į įtariamo pažeidimo ypatybes ir tai, kad tiesioginis poveikis paslaugos gavėjams tose valstybėse narėse nedaromas. Bendri tyrimai gali apimti įvairius veiksmus, kuriuos, atsižvelgdamas į dalyvaujančių institucijų galimybes, turi koordinuoti įsisteigimo valstybė narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, pavyzdžiui, koordinuotą duomenų rinkimo veiklą, išteklių telkimą, darbo grupes, koordinuojamus prašymus pateikti informaciją ar atlikti bendrai atliekamus patalpų patikrinimus. Visos bendrame tyrime dalyvaujančios kompetentingos institucijos turėtų bendradarbiauti su įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi, be kita ko, naudodamosi įgaliojimais atlikti tyrimą savo teritorijoje pagal taikytinas nacionalines procedūras. Bendras tyrimas turėtų būti baigtas per nustatytą laikotarpį pateikiant galutinę ataskaitą, į kurią būtų įtrauktas visų dalyvaujančių kompetentingų institucijų indėlis. Be to, Valdyba, gavusi bent trijų paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorių prašymą, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui gali rekomenduoti pradėti tokį bendrą tyrimą ir pateikti informaciją apie jo organizavimą. Siekiant išvengti aklaviečių, Valdyba turėtų turėti galimybę tam tikrais atvejais perduoti klausimą Komisijai, įskaitant atvejus, kai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius atsisako pradėti tyrimą, o Valdyba nesutinka su jo pateiktu pagrindimu;

    (131)

    siekiant užtikrinti nuoseklų šio reglamento taikymą, Sąjungos lygmeniu būtina įsteigti nepriklausomą patariamąją grupę – Europos skaitmeninių paslaugų valdybą, kuri remtų Komisiją ir padėtų koordinuoti skaitmeninių paslaugų koordinatorių veiksmus. Valdybą turėtų sudaryti skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, jei jie yra paskirti, nedarant poveikio galimybei skaitmeninių paslaugų koordinatoriams į savo posėdžius kviesti ar paskirti ad hoc delegatus iš kitų kompetentingų institucijų, kurioms pagal šį reglamentą pavedamos konkrečios užduotys, jei tai yra reikalinga paskirstant užduotis ir kompetencijas nacionaliniu lygmeniu. Jei yra daug dalyvių iš vienos valstybės narės, balsavimo teisė turėtų būti suteikiama tik vienam valstybės narės atstovui;

    (132)

    Valdyba turėtų padėti siekti bendro Sąjungos tikslo nuosekliai taikyti šį reglamentą ir užtikrinti kompetentingų institucijų bendradarbiavimą, be kita ko, patardama Komisijai ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriams dėl tinkamų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, visų pirma dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų, ir, visų pirma, atsižvelgiant į tarpininkavimo paslaugų teikėjų laisvę teikti paslaugas visoje Sąjungoje. Valdyba taip pat turėtų padėti rengti atitinkamus šablonus bei elgesio kodeksus ir padėti analizuoti besiformuojančias bendrąsias tendencijas plėtojant skaitmenines paslaugas Sąjungoje, be kita ko, teikdama nuomones ar rekomendacijas su standartais susijusiais klausimais;

    (133)

    tuo tikslu Valdyba turėtų turėti galimybę rengti nuomones, prašymus ir rekomendacijas, skirtas skaitmeninių paslaugų teikėjams ar kitoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Nors tokie dokumentai nėra teisiškai privalomi, sprendimą nuo jų nukrypti reikėtų tinkamai paaiškinti ir Komisija gali į tai atsižvelgti vertindama atitinkamos valstybės narės pareigų vykdymą pagal šį reglamentą;

    (134)

    siekdama užtikrinti, kad jai pateikiami klausimai būtų vertinami iš visos Europos perspektyvos, Valdyba turėtų suburti skaitmeninių paslaugų koordinatorių ir galbūt kitų kompetentingų institucijų atstovus pirmininkaujant Komisijai. Atsižvelgiant į galimus kompleksinius elementus, kurie gali būti svarbūs kitoms Sąjungos lygmens reguliavimo sistemoms, Valdybai, tokia apimtimi, kokia yra būtina jos užduotims atlikti, turėtų būti leidžiama bendradarbiauti su kitomis Sąjungos įstaigomis, tarnybomis, agentūromis ir patariamosiomis grupėmis, atsakingomis už tokias sritis, kaip lygybė, įskaitant lyčių lygybę, nediskriminavimas, duomenų apsauga, elektroniniai ryšiai, audiovizualinės paslaugos, Sąjungos biudžetui kenkiančio sukčiavimo, susijusio su muitais, nustatymas ir tyrimas, vartotojų apsauga ar konkurencijos teisė;

    (135)

    Komisija, atstovaujama pirmininko, turėtų dalyvauti Valdybos veikloje be balsavimo teisių. Atstovaujama pirmininko, Komisija turėtų užtikrinti, kad posėdžių darbotvarkė būtų rengiama atsižvelgiant į Valdybos narių prašymus, kaip nustatyta darbo tvarkos taisyklėse, ir laikantis šiame reglamente nustatytų Valdybos pareigų;

    (136)

    atsižvelgiant į tai, kad reikia užtikrinti paramą Valdybos veiklai, Valdyba turėtų turėti galimybę pasikliauti Komisijos ir kompetentingų nacionalinių institucijų ekspertinėmis žiniomis ir žmogiškaisiais ištekliais. Konkrečios Valdybos vidaus veikimo sąlygos turėtų būti išsamiau išdėstytos Valdybos darbo tvarkos taisyklėse;

    (137)

    atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų svarbą jų aprėpties bei poveikio atžvilgiu, konkrečiai joms taikomų pareigų nevykdymas gali daryti poveikį reikšmingam skaičiui paslaugų gavėjų įvairiose valstybėse narėse ir daryti didelės žalos visuomenei, be to, tokius pažeidimus gali būti ypač sunku nustatyti ir pašalinti. Dėl šios priežasties Komisija, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, turėtų plėtoti Sąjungos ekspertines žinias bei pajėgumus, kiek tai susiję su labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų priežiūra. Todėl Komisija turėtų turėti galimybę koordinuoti tokių institucijų ekspertinių žinių bei išteklių naudojimą ir jais remtis, pavyzdžiui, nuolat ar laikinai analizuodama konkrečias besiformuojančias tendencijas ar naujai kylančias klausimus dėl vienos ar daugiau labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų. Valstybės narės turėtų bendradarbiauti su Komisija plėtodamos tokius pajėgumus, be kita ko, deleguodamos darbuotojus, kai tikslinga, ir prisidėdamos prie bendrų Sąjungos priežiūros pajėgumų kūrimo. Siekdama plėtoti Sąjungos ekspertines žinias ir pajėgumus, Komisija taip pat gali remtis Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro, įsteigto 2018 m. balandžio 26 d. Komisijos sprendimu, kuriuo sudaroma Interneto platformų ekonomikos stebėjimo centro ekspertų grupė, atitinkamų ekspertų įstaigų ir kompetencijos centrų ekspertinėmis žiniomis ir pajėgumais. Komisija gali kviesti ekspertus, turinčius konkrečių ekspertinių žinių, įskaitant visų pirma patikrintus tyrėjus, Sąjungos agentūrų bei įstaigų atstovus, pramonės atstovus, naudotojams ar pilietinei visuomenei atstovaujančias asociacijas, tarptautines organizacijas, privačiojo sektoriaus ekspertus ir kitus suinteresuotuosius subjektus;

    (138)

    Komisija turėtų turėti galimybę savo iniciatyva tirti pažeidimus pagal šiame reglamente numatytus įgaliojimus, be kita ko, prašydama prieigos prie duomenų, prašydama informacijos ar atlikdama patikrinimus, taip pat pasikliaudama skaitmeninių paslaugų koordinatorių parama. Tais atvejais, kai kompetentingų nacionalinių institucijų vykdoma labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų atskirų įtariamų pažeidimų priežiūra parodo, kad esama sisteminių problemų, pavyzdžiui, problemų, turinčių didelį poveikį paslaugos gavėjų kolektyviniams interesams, skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turėtų galėti, remdamiesi tinkamai pagrįstu prašymu, nukreipti tokias problemas Komisijai. Tokiame prašyme turėtų būti pateikti bent jau visi faktai ir aplinkybės, pagrindžiantys įtariamą pažeidimą ir jo sisteminį pobūdį. Atsižvelgdama į savo pačios atlikto vertinimo rezultatus, Komisija turėtų turėti galimybę imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių pagal šį reglamentą, be kita ko, kai aktualu, pradėti tyrimą ar patvirtinti laikinąsias priemones;

    (139)

    siekdama veiksmingai atlikti savo užduotis, Komisija turėtų išlaikyti tam tikrą veiksmų laisvę, susijusią su sprendimu inicijuoti procedūras labai didelių interneto platformų ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjų atžvilgiu. Komisijai inicijavus procedūrą, siekiant išvengti dubliavimosi, nenuoseklumo ir rizikos nesilaikyti principo ne bis in idem, atitinkamiems įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriams neturėtų būti leidžiama naudotis savo tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimais, kiek tai susiję su atitinkamais labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo veiksmais. Tačiau Komisija turėtų turėti galimybę prašyti, kad skaitmeninių paslaugų koordinatoriai individualiai ar bendrai prisidėtų prie tyrimo. Laikydamasis lojalaus bendradarbiavimo pareigos, skaitmeninių paslaugų koordinatorius turėtų dėti visas pastangas, kad įvykdytų pagrįstus ir proporcingus Komisijos prašymus, susijusius su tyrimu. Be to, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Valdyba, ir, kai aktualu, visi kiti skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai turėtų teikti visą būtiną informaciją ir pagalbą, kad ji galėtų veiksmingai atlikti savo užduotis, įskaitant informaciją, surinktą vykdant duomenų rinkimo ar prieigos prie duomenų veiksmus, tiek, kiek tai neprieštarauja teisiniam pagrindui, kuriuo vadovaujantis informacija buvo surinkta. Tuo tarpu Komisija turėtų nuolat informuoti skaitmeninių paslaugų koordinatorių bei Valdybą apie naudojimąsi savo įgaliojimais ir, visų pirma, apie tai, kada ji ketina inicijuoti procedūrą bei pasinaudoti savo įgaliojimais atlikti tyrimą. Be to, kai Komisija atitinkamiems labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams praneša apie savo preliminarias išvadas, įskaitant bet kokį klausimą, kuriam ji prieštarauja, ji apie tai taip pat turėtų pranešti Valdybai. Valdyba turėtų pateikti savo nuomonę dėl Komisijos pareikštų prieštaravimų ir pateikto vertinimo, o Komisija turėtų atsižvelgti į šią nuomonę argumentuodama, kuo grindžiamas Komisijos galutinis sprendimas;

    (140)

    atsižvelgiant į konkrečius iššūkius, kurių gali kilti siekiant užtikrinti, kad labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai laikytųsi reikalavimų, ir į tai, kad svarbu visa tai padaryti veiksmingai, turint omenyje tų platformų ir sistemų dydį bei poveikį ir žalą, kurią jos gali padaryti, Komisijai turėtų būti suteikti dideli tyrimo ir vykdymo užtikrinimo įgaliojimai, kad ji galėtų tirti, kaip laikomasi šiame reglamente nustatytų taisyklių, užtikrinti jų vykdymą ir tai stebėti visapusiškai paisydama pagrindinių teisės būti išklausytiems ir teisės turėti galimybę susipažinti su byla vykdymo užtikrinimo procedūrų kontekste, proporcingumo principo ir paveiktų šalių teisių bei interesų;

    (141)

    Komisija turėtų turėti galimybę prašyti informacijos, kuri yra būtina siekiant užtikrinti veiksmingą šiame reglamente nustatytų pareigų įgyvendinimą ir laikymąsi visoje Sąjungoje. Komisija, visų pirma, turėtų turėti galimybę susipažinti su visais svarbiais dokumentais, duomenimis ir informacija, kurių reikia inicijuojant bei atliekant tyrimus ir stebint, kaip vykdomos tam tikros šiame reglamente nustatytos pareigos, neatsižvelgiant nei į tai, kas valdo atitinkamus dokumentus, duomenis ar informaciją, nei į jų formą ar formatą, jų saugojimo laikmeną ar tikslią vietą, kurioje jie laikomi. Komisija, pateikdama tinkamai pagrįstą prašymą pateikti informaciją, turėtų turėti galimybę tiesiogiai reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės internetinės paieškos sistemos paslaugų teikėjas, taip pat visi kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kurie gali pagrįstai žinoti informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu ar pažeidimu, priklausomai nuo to, kas taikytina, pateiktų visus aktualius įrodymus, duomenis ir informaciją. Be to, šio reglamento tikslais Komisija turėtų turėti galimybę prašyti svarbios informacijos iš bet kokios valdžios institucijos, įstaigos ar agentūros valstybėje narėje. Komisija turėtų turėti galimybę, naudodamasi įgaliojimais atlikti tyrimą, pavyzdžiui, prašymais pateikti informaciją ar apklausomis, reikalauti leisti susipažinti su informacija ir pateikti paaiškinimus, susijusius su atitinkamų asmenų dokumentais, duomenimis, informacija, duomenų bazėmis bei algoritmais; gavusi jų sutikimą, apklausti visus fizinius ar juridinius asmenis, kurie gali turėti naudingos informacijos, ir padarytus pareiškimus registruoti bet kokiomis techninėmis priemonėmis. Komisija taip pat turėtų būti įgaliota atlikti visus patikrinimus, kurie yra būtini atitinkamų šio reglamento nuostatų vykdymui užtikrinti. Tų įgaliojimų atlikti tyrimą tikslas – suteikti Komisijai papildomą galimybę prašyti pagalbos iš skaitmeninių paslaugų koordinatorių ir kitų valstybių narių valdžios institucijų, pavyzdžiui, teikiant informaciją ar įgyvendinant tuos įgaliojimus;

    (142)

    laikinosios priemonės gali būti svarbi priemonė siekiant užtikrinti, kad, vykstant tyrimui, dėl tiriamo pažeidimo nekiltų didelės žalos paslaugos gavėjams pavojus. Ši priemonė yra svarbi siekiant išvengti pokyčių, po kurių grįžti į buvusią padėtį Komisijos priimtu sprendimu procedūrų pabaigoje galėtų būti labai sunku. Todėl Komisijai turėtų būti suteikti įgaliojimai sprendimu nustatyti laikinąsias apsaugos priemones procedūrų, pradėtų atsižvelgiant į galimą sprendimo dėl reikalavimų nesilaikymo priėmimą, kontekste. Šis įgaliojimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai Komisija prima facie nustato, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas pažeidė pareigas pagal šį reglamentą. Sprendimas, kuriuo nustatomos laikinosios apsaugos priemonės, turėtų būti taikomas tik konkretų laikotarpį, kuris baigiasi Komisijai užbaigus procedūras, arba nustatytą laikotarpį, kurį, jei būtina ir tikslinga, galima pratęsti;

    (143)

    Komisijai taip pat turėtų būti suteikta galimybė imtis būtinų veiksmų, skirtų stebėti, ar šiame reglamente nustatytos pareigos yra veiksmingai įgyvendinamos ir vykdomos. Tokie veiksmai turėtų apimti galimybę paskirti nepriklausomus išorės ekspertus ir auditorius, kurie padėtų Komisijai šiame procese, įskaitant, kai taikytina, iš valstybių narių kompetentingų institucijų, pavyzdžiui, duomenų ar vartotojų apsaugos institucijų. Skirdama auditorius Komisija turėtų užtikrinti pakankamą rotaciją;

    (144)

    pagal šį reglamentą nustatytų atitinkamų pareigų vykdymas turėtų būti užtikrinamas skiriant baudas ir periodines baudas. Tuo tikslu taip pat turėtų būti nustatyti atitinkami už pareigų nevykdymą ir procedūrinių taisyklių pažeidimus skiriamų baudų ir periodinių baudų dydžiai numatant atitinkamus senaties terminus, laikantis proporcingumo ir ne bis in idem principų. Komisija ir atitinkamos nacionalinės institucijos turėtų koordinuoti savo vykdymo užtikrinimo pastangas, siekdamos užtikrinti, kad būtų laikomasi tų principų. Visų pirma, Komisija turėtų atsižvelgti į tam pačiam juridiniam asmeniui už tas pačias faktines aplinkybes skiriamas baudas ir sankcijas, galutiniu sprendimu, priimtu vykdant procedūras, susijusias su kitų Sąjungos ar nacionalinių taisyklių pažeidimu, kad būtų užtikrinta, jog bendra paskirtų baudų ir sankcijų visuma būtų proporcinga ir atitiktų padarytų pažeidimų sunkumą. Visus pagal šį reglamentą priimtus Komisijos sprendimus pagal SESV gali peržiūrėti Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turėtų turėti neribotą jurisdikciją dėl baudų ir sankcijų pagal SESV 261 straipsnį;

    (145)

    atsižvelgiant į galimą didelį papildomų pareigų valdyti sisteminę riziką, taikomų tik labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms, pažeidimo poveikį visuomenei ir siekiant spręsti tuos susirūpinimą keliančius viešosios politikos klausimus, būtina numatyti bet kokių veiksmų, kurių imamasi siekiant veiksmingai nutraukti ir ištaisyti šio reglamento pažeidimus, sustiprintos priežiūros sistemą. Todėl, nustačius vienos iš šio reglamento nuostatų, kurios taikomos tik labai didelėms interneto platformoms ar labai didelėms interneto paieškos sistemoms, pažeidimą ir prireikus skyrus sankcijas, Komisija turėtų reikalauti, kad tokios platformos ar tokios paieškos sistemos paslaugų teikėjas parengtų išsamų veiksmų planą, kaip pašalinti bet kokį pažeidimo poveikį ateityje, ir tokį veiksmų planą pateikti skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Komisijai ir Valdybai per Komisijos nustatytą terminą. Komisija, atsižvelgdama į Valdybos nuomonę, turėtų nustatyti, ar į veiksmų planą įtrauktų priemonių pakanka pažeidimui pašalinti, taip pat atsižvelgdama į tai, ar į siūlomas priemones yra įtraukta nuostata dėl atitinkamo elgesio kodekso laikymosi. Komisija taip pat turėtų stebėti visas tolesnes priemones, kurių imasi atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės internetinės paieškos sistemos paslaugų teikėjas, kaip nustatyta jo veiksmų plane, atsižvelgiant ir į paslaugų teikėjo prašymu atliktą nepriklausomą auditą. Jeigu įgyvendinus veiksmų planą Komisija vis dar mano, kad pažeidimas nebuvo visiškai pašalintas, arba jeigu veiksmų planas nebuvo pateiktas ar nėra laikomas tinkamu, ji turėtų turėti galimybę naudotis bet kokiais tyrimo ar vykdymo užtikrinimo įgaliojimais pagal šį reglamentą, įskaitant įgaliojimus skirti periodines baudas ir inicijuoti procedūrą, kuria panaikinama prieiga prie pažeidimą sudarančios paslaugos;

    (146)

    atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu vykdomi Komisijos įgaliojimai ir kurių interesams sprendimas gali padaryti poveikį, turėtų būti suteikta galimybė iš anksto pateikti savo pastabas, o priimti sprendimai turėtų būti plačiai skelbiami. Užtikrinant suinteresuotųjų šalių teises į gynybą, visų pirma teisę susipažinti su byla, yra būtina apsaugoti informacijos konfidencialumą. Be to, apsaugodama informacijos konfidencialumą Komisija turėtų užtikrinti, kad visa informacija, kuria remiamasi priimant Komisijos sprendimą, būtų atskleidžiama tik tiek, kad sprendimo adresatas galėtų suprasti faktus ir svarstymus, kuriais vadovaujantis buvo priimtas sprendimas;

    (147)

    siekiant garantuoti suderintą šio reglamento taikymą ir jo vykdymo užtikrinimą, svarbu užtikrinti, kad nacionalinės institucijos, įskaitant nacionalinius teismus, turėtų visą būtiną informaciją, kad užtikrintų, jog jų sprendimai neprieštarautų pagal šį reglamentą Komisijos priimtam sprendimui. Tai nedaro poveikio SESV 267 straipsniui;

    (148)

    siekiant veiksmingai vykdyti šio reglamento vykdymo užtikrinimą ir jo stebėseną, skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Valdybai ir Komisijai reikia sklandžiai ir tikruoju laiku keistis informacija, remiantis šiame reglamente išdėstytais informacijos srautais ir procedūromis. Dėl to, kai tikslinga, taip pat gali būti užtikrinta kitų kompetentingų institucijų prieiga prie šios sistemos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad informacija, kuria keičiamasi, gali būti konfidenciali arba susijusi su asmens duomenimis, ji turėtų likti apsaugota taip, kad neteisėta prieiga prie jos nebūtų įmanoma, atsižvelgiant į tikslus, kuriais informacija buvo surinkta. Dėl šios priežasties visa komunikacija tarp tų institucijų turėtų vykti remiantis patikima ir saugia keitimosi informacija sistema, o jos ypatybės turėtų būti nustatytos įgyvendinimo akte. Keitimosi informacija sistema gali būti grindžiama esamomis vidaus rinkos priemonėmis tiek, kiek jomis galima ekonomiškai efektyviai pasiekti šio reglamento tikslus;

    (149)

    nedarant poveikio paslaugų gavėjų teisėms kreiptis į atstovą pagal Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2020/1828 (33) arba bet kokios kitos rūšies atstovavimui pagal nacionalinę teisę, paslaugų gavėjai taip pat turėtų turėti teisę įgalioti juridinį asmenį ar viešąją įstaigą naudotis jų teisėmis, numatytomis šiame reglamente. Tokios teisės gali apimti teises, susijusias su pranešimų pateikimu, tarpininkavimo paslaugų teikėjų priimtų sprendimų ginčijimu ir skundų dėl paslaugų teikėjų padaryto šio reglamento pažeidimo teikimu. Tam tikros įstaigos, organizacijos ir asociacijos turi ypatingų ekspertinių žinių ir kompetencijos aptikti ir pranešti apie klaidingus ar nepagrįstus turinio moderavimo sprendimus, o jų skundai paslaugos gavėjų vardu gali turėti teigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei apskritai, todėl interneto platformų paslaugų teikėjai turėtų išnagrinėti tuos skundus nepagrįstai nedelsdami;

    (150)

    siekdama užtikrinti efektyvumą ir veiksmingumą Komisija turėtų atlikti bendrąjį šio reglamento vertinimą. Tame bendrajame vertinime konkrečiai turėtų būti nagrinėjama, inter alia, paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, apimtis, sąveika su kitais teisės aktais, šio reglamento poveikis vidaus rinkos veikimui (be kita ko, skaitmeninių paslaugų srityje), elgesio kodeksų įgyvendinimas, pareiga paskirti Sąjungoje įsisteigusį teisinį atstovą, pareigų poveikis mažosioms ir labai mažoms įmonėms, priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmo veiksmingumas bei poveikis saviraiškos ir informacijos laisvei. Be to, siekiant išvengti neproporcingos naštos ir užtikrinti nuolatinį šio reglamento veiksmingumą, Komisija per trejus metus nuo šio reglamento taikymo pradžios turėtų atlikti jame išdėstytų pareigų poveikio mažosioms ir vidutinėms įmonėms vertinimą, o per trejus metus nuo šio reglamento įsigaliojimo – paslaugų, kurioms taikomas šis reglamentas, apimties vertinimą, ypač labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų atžvilgiu, ir šio reglamento sąveikos su kitais teisės aktais vertinimą;

    (151)

    kad būtų užtikrintos vienodos šio reglamento įgyvendinimo sąlygos, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai nustatyti šablonus, susijusius su pranešimų apie turinio moderavimą forma, turiniu ir kita informacija, nustatyti metinio priežiūros mokesčio, taikomo labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, dydį, nustatyti praktinio pobūdžio tvarką dėl procedūrų, klausymų ir suderinto informacijos atskleidimo labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų atžvilgiu priežiūros, tyrimo, vykdymo užtikrinimo ir stebėsenos kontekste, taip pat nustatyti keitimosi informacija sistemos veikimo ir jos sąveikumo su kitomis atitinkamomis sistemomis praktinę ir veiklos tvarką. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 182/2011 (34);

    (152)

    siekiant įgyvendinti šio reglamento tikslus, pagal SESV 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nuostatomis dėl labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų nustatymo kriterijų, audito procedūrinių etapų, metodikų ir ataskaitų teikimo šablonų, prašymų suteikti prieigą techninių specifikacijų ir išsamios priežiūros mokesčio nustatymo metodikos bei procedūrų. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (35) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

    (153)

    šiuo reglamentu gerbiamos Chartijoje pripažintos pagrindinės teisės ir pagrindinės teisės, kurios sudaro Sąjungos teisės bendruosius principus. Dėl to šis reglamentas turėtų būti aiškinamas ir taikomas laikantis tų pagrindinių teisių, įskaitant saviraiškos ir informacijos laisvę, taip pat žiniasklaidos laisvės ir pliuralizmo. Vykdydamos šiame reglamente nustatytus įgaliojimus visos dalyvaujančios valdžios institucijos atitinkamų pagrindinių teisių kolizijos atvejais turėtų užtikrinti teisingą atitinkamų teisių pusiausvyrą laikydamosi proporcingumo principo;

    (154)

    atsižvelgiant į pavojaus visuomenei, kurį gali kelti labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos, apimtį ir poveikį, poreikį reaguoti į tą pavojų pirmumo tvarka ir pajėgumą imtis būtinų priemonių, laikotarpio, po kurio šis reglamentas bus pradėtas taikyti tokių paslaugų teikėjams, ribojimas yra pateisinamas;

    (155)

    kadangi šio reglamento tikslų, t. y. prisidėti prie tinkamo vidaus rinkos veikimo ir saugios, nuspėjamos ir patikimos interneto aplinkos, kurioje būtų tinkamai apsaugotos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, užtikrinimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, nes jos veikdamos vienos negali užtikrinti būtino teisės aktų suderinimo ir bendradarbiavimo, o dėl teritorinio ir asmeninio masto to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šiuo reglamentu neviršijama to, kas būtina nurodytiems tikslams pasiekti;

    (156)

    vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2018/1725 (36) 42 straipsnio 1 dalimi buvo konsultuojamasi su Europos duomenų apsaugos priežiūros pareigūnu, ir jis pateikė nuomonę 2021 m. vasario 10 d. (37),

    PRIĖMĖ ŠĮ REGLAMENTĄ:

    I SKYRIUS

    BENDROSIOS NUOSTATOS

    1 straipsnis

    Dalykas

    1.   Šio reglamento tikslas – prisidėti prie tinkamo tarpininkavimo paslaugų vidaus rinkos veikimo išdėstant suderintas saugios, nuspėjamos ir patikimos interneto aplinkos taisykles, kuriomis sudaromos palankesnės sąlygos inovacijoms ir kuriose veiksmingai apsaugomos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės, įskaitant vartotojų apsaugos principą.

    2.   Šiuo reglamentu nustatomos suderintos taisyklės dėl tarpininkavimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje. Visų pirma, juo nustatoma:

    a)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjų sąlyginio atleidimo nuo atsakomybės sistema;

    b)

    taisyklės dėl konkrečių išsamaus patikrinimo prievolių, pritaikytų tam tikrų konkrečių kategorijų tarpininkavimo paslaugų teikėjams;

    c)

    šio reglamento įgyvendinimo ir vykdymo užtikrinimo taisyklės, įskaitant taisykles dėl kompetentingų institucijų bendradarbiavimo ir veiklos koordinavimo.

    2 straipsnis

    Taikymo sritis

    1.   Šis reglamentas taikomas tarpininkavimo paslaugoms, siūlomoms paslaugos gavėjams, kurių įsisteigimo vieta yra Sąjungoje arba kurie yra Sąjungoje, neatsižvelgiant į tai, kur yra tų tarpininkavimo paslaugų teikėjų įsisteigimo vieta.

    2.   Šis reglamentas netaikomas paslaugai, kuri nėra tarpininkavimo paslauga, arba tokiai paslaugai keliamiems reikalavimams, nepriklausomai nuo to, ar paslauga teikiama naudojantis tarpininkavimo paslauga.

    3.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis Direktyvos 2000/31/EB taikymui.

    4.   Šiuo reglamentu nedaromas poveikis taisyklėms, nustatytoms kitais Sąjungos teisės aktais, kuriais reglamentuojami kiti tarpininkavimo paslaugų teikimo vidaus rinkoje aspektai arba patikslinamas bei papildomas šis reglamentas, visų pirma:

    a)

    Direktyva 2010/13/ES;

    b)

    Sąjungos teise dėl autorių teisių ir gretutinių teisių;

    c)

    Reglamentu (ES) 2021/784;

    d)

    Reglamentu (ES) 2019/1148;

    e)

    Reglamentu (ES) 2019/1150;

    f)

    Sąjungos teise dėl vartotojų apsaugos ir produktų saugos, įskaitant reglamentus (ES) 2017/2394 bei (ES) 2019/1020 ir direktyvas 2001/95/EB bei 2013/11/ES;

    g)

    Sąjungos teise dėl asmens duomenų apsaugos, visų pirma, Reglamentu (ES) 2016/679 ir Direktyva 2002/58/EB;

    h)

    Sąjungos teise teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose srityje, visų pirma, Reglamentu (ES) Nr. 1215/2012, arba bet kuriuo Sąjungos teisės aktu, kuriuo nustatomos taisyklės dėl teisės, taikytinos sutartinėms ir nesutartinėms pareigoms;

    i)

    Sąjungos teise teisminio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose srityje, visų pirma, reglamentu dėl Europos įrodymų pateikimo ir saugojimo orderių, taikytinų elektroniniams įrodymams baudžiamosiose bylose;

    j)

    direktyva, kuria nustatomos teisinių atstovų skyrimo įrodymams baudžiamosiose bylose rinkti suderintos taisyklės.

    3 straipsnis

    Terminų apibrėžtys

    Šiame reglamente vartojamų terminų apibrėžtys:

    a)

    informacinės visuomenės paslauga – paslauga, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2015/1535 1 straipsnio 1 dalies b punkte;

    b)

    paslaugos gavėjas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris naudojasi tarpininkavimo paslauga, ypač informacijos paieškos ar prieigos prie jos sudarymo tikslais;

    c)

    vartotojas – fizinis asmuo, veikiantis ne savo komercinės veiklos, verslo, amato ar profesijos tikslais;

    d)

    siūlyti paslaugas Sąjungoje – sudaryti galimybę fiziniams ar juridiniams asmenims vienoje ar daugiau valstybių narių naudotis tarpininkavimo paslaugų teikėjo, kuris turi esminį ryšį su Sąjunga, paslaugomis;

    e)

    esminis ryšys su Sąjunga – tarpininkavimo paslaugų teikėjo ryšys su Sąjunga, atsiradęs dėl to, kad teikėjas yra įsteigtas Sąjungoje, arba dėl konkrečių faktinių kriterijų, pavyzdžiui:

    vienoje ar daugiau valstybių narių paslaugos gavėjų yra daug, palyginti su jos (jų) gyventojų skaičiumi, arba

    veikla nukreipta į vieną ar daugiau valstybių narių;

    f)

    prekiautojas – fizinis asmuo ar juridinis asmuo, privatus ar priklausantis valstybei, kuris veikia siekdamas su savo komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusių tikslų, be kita ko, per kitą asmenį, veikiantį jo vardu arba jo naudai;

    g)

    tarpininkavimo paslauga – viena iš šių informacinės visuomenės paslaugų:

    i)

    paprasto perdavimo paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšių tinkle arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas;

    ii)

    podėliavimo paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinkle, apimantis tos informacijos automatinį, tarpinį ir laikiną saugojimą, kuris atliekamas vien tam, kad kitiems paslaugos gavėjams, jų prašymu, informacija būtų toliau perduodama veiksmingiau;

    iii)

    prieglobos paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas jo prašymu;

    h)

    neteisėtas turinys – bet kokia informacija, kuri savaime ar dėl savo ryšio su tam tikra veikla, įskaitant produktų pardavimą ar paslaugų teikimą, yra nesuderinama su Sąjungos teise ar bet kurios valstybės narės teise, kuri atitinka Sąjungos teisę, neatsižvelgiant į tikslų tos teisės dalyką ar pobūdį;

    i)

    interneto platforma – prieglobos paslauga, kuria paslaugos gavėjo prašymu informacija saugoma ir skleidžiama visuomenei, nebent ta veikla būtų nedidelis ir tik papildomas kitos paslaugos elementas arba nedidelė pagrindinės paslaugos funkcionalumo galimybė ir dėl objektyvių techninių priežasčių jos neįmanoma naudoti be tos kitos paslaugos ir elemento bei funkcionalumo galimybės integravimas į tą kitą paslaugą nėra būdas išvengti šio reglamento taikymo;

    j)

    interneto paieškos sistema – tarpininkavimo paslauga, kuria naudotojams sudaromos sąlygos pateikti užklausas paieškai vykdyti iš esmės visose interneto svetainėse arba visose interneto svetainėse konkrečia kalba, remiantis bet kurio dalyko užklausa, naudojant raktinį žodį, prašymą balsu, frazę ar kitus įvesties būdus, o rezultatai, kuriuose gali būti su ieškomu turiniu susijusios informacijos, pateikiami bet kokiu formatu;

    k)

    informacijos sklaida visuomenei – paslaugos gavėjo, kuris pateikė informaciją, prašymu vykdomas informacijos pateikimas galimai neribotam trečiųjų šalių skaičiui;

    l)

    nuotolinės prekybos sutartis – nuotolinės prekybos sutartis, kaip apibrėžta Direktyvos 2011/83/ES 2 straipsnio 7 punkte;

    m)

    elektroninė sąsaja – bet kokia programinė įranga, įskaitant interneto svetainę ar jos dalį, ir taikomosios programos, įskaitant mobiliąsias programėles;

    n)

    įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius – valstybės narės, kurioje yra tarpininkavimo paslaugos teikėjo pagrindinė buveinė arba gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, skaitmeninių paslaugų koordinatorius;

    o)

    paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius – valstybės narės, kurioje teikiama tarpininkavimo paslauga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius;

    p)

    aktyvus interneto platformos paslaugos gavėjas – paslaugos gavėjas, kuris sąveikauja su interneto platforma, interneto platformos prašydamas suteikti informacijos prieglobos paslaugą arba interneto platformoje gaudamas priglobtą informaciją, skleidžiamą per jos elektroninę sąsają;

    q)

    aktyvus interneto paieškos sistemos paslaugos gavėjas – paslaugos gavėjas, kuris yra pateikęs užklausą interneto paieškos sistemai ir gavo indeksuotą jos elektroninėje sąsajoje pateiktą informaciją;

    r)

    reklama – informacija, skirta reklamuoti juridinio ar fizinio asmens žinutę, nepriklausomai nuo to, ar siekiama komercinių tikslų, ar ne, kurią interneto platforma savo elektroninėje sąsajoje pateikia už atlygį už būtent tos informacijos reklamavimą;

    s)

    rekomendavimo sistema – visiškai ar iš dalies automatizuota sistema, kurią naudoja interneto platforma, kad paslaugos gavėjams savo elektroninėje sąsajoje siūlytų konkrečią informaciją arba tai informacijai skirtų pirmenybę, be kita ko, dėl paslaugos gavėjo atliktos paieškos arba kitaip nustatant santykinę informacijos rodymo tvarką ar matomumą;

    t)

    turinio moderavimas – automatizuota ar neautomatizuota veikla, kurią vykdo tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kuria siekiama, visų pirma, aptikti, nustatyti ir tvarkyti neteisėtą turinį ar jų nuostatų ir sąlygų neatitinkančią informaciją, kurią pateikia paslaugos gavėjai, įskaitant įgyvendinamas priemones, darančias poveikį to neteisėto turinio ar tos informacijos buvimui, matomumui ir prieinamumui, pavyzdžiui, jo (jos) matomumo mažinimą, demonetizavimą, prieigos prie jo (jos) panaikinimą ar jo (jos) pašalinimą, arba darančias poveikį paslaugos gavėjų gebėjimui teikti tą informaciją, pavyzdžiui, paslaugos gavėjo paskyros panaikinimas ar sustabdymas;

    u)

    nuostatos ir sąlygos – visos nuostatos, neatsižvelgiant į jų pavadinimą ar formą, kuriomis reglamentuojami tarpininkavimo paslaugų teikėjo ir paslaugų gavėjų sutartiniai santykiai;

    v)

    neįgalieji – neįgalieji, kaip nurodyta Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/882 (38) 3 straipsnio 1 punkte;

    w)

    komercinis pranešimas – komercinis pranešimas, kaip apibrėžta Direktyvos 2000/31/EB 2 straipsnio f punkte;

    x)

    apyvarta – suma, kurią gauna įmonė, kaip tai suprantama Tarybos reglamento (EB) Nr. 139/2004 (39) 5 straipsnio 1 dalyje.

    II SKYRIUS

    TARPININKAVIMO PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATSAKOMYBĖ

    4 straipsnis

    Paprasto perdavimo paslauga

    1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinkle arba prieigos prie ryšių tinklo suteikimas, paslaugų teikėjas neatsako už perduodamą ar gaunamą informaciją, jei paslaugų teikėjas:

    a)

    neinicijuoja perdavimo;

    b)

    neparenka perduodamos informacijos gavėjo ir

    c)

    neparenka ir nekeičia perduodamos informacijos.

    2.   Perdavimo ir prieigos suteikimo veiksmai, nurodyti šio straipsnio 1 dalyje, apima automatinį, tarpinį ar trumpalaikį perduodamos informacijos saugojimą, jei tai daroma vien tik siekiant atlikti perdavimą ryšių tinklu ir tik tuo atveju, kai informacija nėra saugoma ilgiau, nei pagrįstai būtina perdavimui atlikti.

    3.   Šis straipsnis neturi įtakos teisminės ar administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybės narės teisės sistema reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią.

    5 straipsnis

    Podėliavimo paslauga

    1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos perdavimas ryšio tinkle, paslaugų teikėjas neatsako už tos informacijos automatinį, tarpinį ir laikiną saugojimą, kuris atliekamas vien tam, kad tolesnis informacijos perdavimas kitiems paslaugos gavėjams jų prašymu būtų veiksmingesnis ar saugesnis, jei paslaugų teikėjas:

    a)

    informacijos nekeičia;

    b)

    laikosi prieigos prie informacijos sąlygų;

    c)

    laikosi taisyklių dėl informacijos atnaujinimo, nurodytų sektoriuje plačiai pripažintu ir naudojamu būdu;

    d)

    nekliudo teisėtai naudotis technologija, kuri sektoriuje plačiai pripažįstama ir naudojama, siekdamas gauti duomenų apie informacijos naudojimą, ir

    e)

    skubiai imasi priemonių pašalinti ar panaikinti prieigą prie informacijos, kurią saugojo, sužinojęs, kad pradinis perdavimo šaltinis buvo pašalintas iš tinklo arba buvo panaikinta prieiga prie jo arba kad jį pašalinti arba panaikinti prieigą prie jo įsakė teisminė ar administracinė institucija.

    2.   Šis straipsnis neturi įtakos teisminės ar administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybės narės teisės sistema reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią.

    6 straipsnis

    Prieglobos paslauga

    1.   Kai teikiama informacinės visuomenės paslauga, kurią sudaro paslaugos gavėjo pateiktos informacijos saugojimas, paslaugų teikėjas neatsako už informaciją, kurią saugo paslaugos gavėjo prašymu, jei paslaugų teikėjas:

    a)

    neturi faktinių žinių apie neteisėtą veiklą ar neteisėtą turinį ir, kiek tai susiję su reikalavimais atlyginti žalą, nežino apie faktus ar aplinkybes, kuriuos žinant yra akivaizdu, kad veikla ar turinys yra neteisėti, arba

    b)

    gavęs tokių žinių arba apie tai sužinojęs, nedelsdamas pašalina neteisėtą turinį arba panaikina prieigą prie jo.

    2.   1 dalis netaikoma, kai paslaugos gavėjas veikia pagal paslaugų teikėjo įgaliojimus ar jo kontroliuojamas.

    3.   1 dalis netaikoma vartotojų apsaugos teisėje numatytai atsakomybei, tenkančiai interneto platformoms, kuriose vartotojai gali sudaryti nuotolinės prekybos sutartis su prekiautojais, kai tokioje interneto platformoje pateikiamas konkretus informacijos elementas arba kitaip sudaroma galimybė įvykdyti tam tikrą nagrinėjamą sandorį taip, kad vidutinis vartotojas mano, jog informaciją arba produktą ar paslaugą, kuris (-i) yra sandorio dalykas, pateikė pati platforma arba paslaugos gavėjas, veikiantis pagal jos įgaliojimus ar jos kontroliuojamas.

    4.   Šis straipsnis neturi įtakos teisminės ar administracinės institucijos galimybei vadovaujantis valstybės narės teisės sistema reikalauti, kad paslaugų teikėjas nutrauktų pažeidimą arba užkirstų jam kelią.

    7 straipsnis

    Savanoriški tyrimai savo iniciatyva ir atitiktis teisiniams reikalavimams

    Tarpininkavimo paslaugų teikėjai nelaikomi neatitinkančiais atleidimo nuo atsakomybės sąlygų pagal 4, 5 ir 6 straipsnius vien dėl to, kad sąžiningai ir stropiai atlieka savanoriškus tyrimus savo iniciatyva arba imasi kitų priemonių, kuriomis siekiama aptikti, nustatyti ir pašalinti neteisėtą turinį ar panaikinti prieigą prie jo, arba imasi būtinų priemonių, kad atitiktų Sąjungos teisės ir nacionalinės teisės, laikantis Sąjungos teisės, reikalavimus, įskaitant šiame reglamente išdėstytus reikalavimus.

    8 straipsnis

    Bendros stebėsenos ar aktyvaus faktų nustatymo pareigų netaikymas

    Tarpininkavimo paslaugų teikėjams nėra nustatoma bendra pareiga stebėti informaciją, kurią jie perduoda ar saugo, tie paslaugų teikėjai taip pat nėra įpareigojami aktyviai ieškoti faktų ar aplinkybių, kurie bylotų apie neteisėtą veiklą.

    9 straipsnis

    Nurodymai imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį

    1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai, gavę atitinkamų nacionalinių teisminių ar administracinių institucijų nurodymą, pateiktą vadovaujantis taikytina Sąjungos teise ar nacionaline teise, laikantis Sąjungos teisės, imtis veiksmų dėl vieno ar daugiau konkrečių neteisėto turinio elementų, nepagrįstai nedelsdami praneša nurodymą pateikusiai institucijai ar bet kuriai kitai nurodyme nurodytai institucijai apie reagavimą į nurodymą, pranešdami, ar ir kada buvo reaguojama į nurodymą.

    2.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas:

    a)

    tame nurodyme yra šie elementai:

    i)

    nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

    ii)

    motyvų paaiškinimas, kodėl informacija yra neteisėtas turinys, darant nuorodą į vieną ar daugiau konkrečių pažeistų Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės nuostatų, vadovaujantis Sąjungos teise;

    iii)

    informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija;

    iv)

    aiški informacija, tarpininkavimo paslaugų teikėjui leidžianti nustatyti atitinkamą neteisėtą turinį ir jo buvimo vietą, pavyzdžiui, vienas ar daugiau tikslių URL, ir, kai būtina, papildoma informacija;

    v)

    informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti tarpininkavimo paslaugų teikėjas ir paslaugos gavėjas, kuris pateikė turinį;

    vi)

    kai taikytina, informacija apie tai, kuri institucija turi gauti informaciją apie tai, kaip reaguojama į nurodymus;

    b)

    to nurodymo teritorinė taikymo sritis pagal taikytinas Sąjungos ir nacionalinės teisės taisykles, įskaitant Chartiją ir, kai tinkama, tarptautinės teisės bendruosius principus, neviršija to, kas yra visiškai būtina tikslui pasiekti;

    c)

    tas nurodymas perduodamas viena iš kalbų, kurias tarpininkavimo paslaugų teikėjas nurodė pagal 11 straipsnio 3 dalį, arba kita valstybės narės oficialiąja kalba, dėl kurios susitaria nurodymą teikianti institucija ir tas paslaugų teikėjas, ir siunčiamas elektroniniam kontaktiniam centrui, kurį tas paslaugų teikėjas paskyrė pagal 11 straipsnį; kai nurodymas surašomas ne ta kalba, kurią nurodė tarpininkavimo paslaugų teikėjas, arba kita kalba, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu, nurodymas gali būti perduodamas nurodymą pateikusios institucijos kalba, jei prie jo pridedamas bent šios dalies a ir b punktuose nurodytų elementų vertimas į tokią nurodytą kalbą ar kalbą, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu.

    3.   Nurodymą teikianti institucija arba, kai taikytina, jame minima institucija perduoda jį kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

    4.   Gavęs teisminės ar administracinės institucijos nurodymą, atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodymo kopiją visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasis pagal 85 straipsnį sukurta sistema.

    5.   Vėliausiai tada, kai reaguojama į nurodymą, arba, kai taikytina, nurodymą pateikusios institucijos nurodyme numatytu laiku tarpininkavimo paslaugų teikėjai atitinkamam paslaugos gavėjui praneša apie gautą nurodymą ir reagavimą į jį. Tokia paslaugos gavėjui pateikta informacija apima motyvų paaiškinimą, esamas teisių gynimo galimybes ir nurodymo teritorinės taikymo srities aprašymą pagal 2 dalį.

    6.   Šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai nedaro poveikio nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei.

    10 straipsnis

    Nurodymai pateikti informaciją

    1.   Gavę atitinkamų nacionalinių teisminių ar administracinių institucijų nurodymą, pateiktą vadovaujantis taikytina Sąjungos teise ar nacionaline teise, laikantis Sąjungos teisės, pateikti konkrečios informacijos apie vieną ar daugiau konkrečių pavienių paslaugos gavėjų, tarpininkavimo paslaugų teikėjai nepagrįstai nedelsdami praneša nurodymą pateikusiai institucijai ar bet kuriai kitai nurodyme nurodytai institucijai apie tai, kad nurodymą gavo, ir apie tai, ar ir kada buvo reaguojama į nurodymą.

    2.   Valstybės narės užtikrina, kad, kai 1 dalyje nurodytas nurodymas perduodamas paslaugų teikėjui, nurodymas tenkina bent šias sąlygas:

    a)

    tame nurodyme yra šie elementai:

    i)

    nuoroda į nurodymo teisinį pagrindą pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę;

    ii)

    informacija, pagal kurią identifikuojama nurodymą davusi institucija;

    iii)

    aiški informacija, pagal kurią tarpininkavimo paslaugų teikėjas gali identifikuoti konkretų gavėją (-us), apie kurį (-iuos) prašoma pateikti informaciją, pavyzdžiui, vienas ar daugiau paskyrų pavadinimų ar unikalus identifikatorius;

    iv)

    motyvų paaiškinimas nurodant tikslą, kuriuo reikia informacijos, ir kodėl reikalavimas pateikti informaciją yra būtinas ir proporcingas, norint nustatyti, kaip tarpininkavimo paslaugų gavėjai laikosi taikytinos Sąjungos teisės ar nacionalinės teisės, laikantis Sąjungos teisės, nebent tokio paaiškinimo negalima pateikti dėl priežasčių, susijusių su nusikalstamų veikų prevencija, tyrimu, nustatymu ir persekiojimu už jas;

    v)

    informacija apie teisių gynimo mechanizmus, kuriais gali pasinaudoti paslaugos teikėjas ir atitinkami gavėjai;

    vi)

    kai taikytina, informacija apie tai, kuri institucija turi gauti informaciją apie tai, kaip reaguojama į nurodymus;

    b)

    tuo nurodymu reikalaujama tik, kad paslaugų teikėjas pateiktų informaciją, kuri jau buvo surinkta paslaugos teikimo tikslais ir yra jo kontroliuojama;

    c)

    tas nurodymas perduodamas viena iš kalbų, kurias tarpininkavimo paslaugų teikėjas nurodė pagal 11 straipsnio 3 dalį, arba kita valstybės narės oficialiąja kalba, dėl kurios susitaria nurodymą teikianti institucija ir tas paslaugų teikėjas, ir siunčiamas elektroniniam kontaktiniam centrui, kurį tas paslaugų teikėjas paskyrė pagal 11 straipsnį; kai nurodymas parengiamas ne ta kalba, kurią nurodė tarpininkavimo paslaugų teikėjas, arba kita kalba, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu, nurodymas gali būti perduodamas nurodymą pateikusios institucijos kalba, jei prie jo pridedamas bent šios dalies a ir b punktuose nurodytų elementų vertimas į tokią nurodytą kalbą ar kalbą, dėl kurios susitarta dvišaliu pagrindu.

    3.   Nurodymą teikianti institucija arba, kai taikytina, jame minima institucija perduoda jį kartu su bet kokia informacija, gauta iš tarpininkavimo paslaugų teikėjo, apie reagavimą į tą nurodymą pateikiančios institucijos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

    4.   Gavęs teisminės ar administracinės institucijos nurodymą, atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas perduoda šio straipsnio 1 dalyje nurodyto nurodymo kopiją visiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, naudodamasis pagal 85 straipsnį sukurta sistema.

    5.   Vėliausiai tada, kai reaguojama į nurodymą, arba, kai taikytina, nurodymą pateikusios institucijos nurodyme numatytu laiku tarpininkavimo paslaugų teikėjai atitinkamam paslaugos gavėjui praneša apie gautą nurodymą ir reagavimą į jį. Tokia paslaugos gavėjui pateikta informacija apima motyvų paaiškinimą ir esamas teisių gynimo galimybes pagal 2 dalį.

    6.   Šiame straipsnyje išdėstytos sąlygos ir reikalavimai nedaro poveikio nacionalinei civilinio ir baudžiamojo proceso teisei.

    III SKYRIUS

    IŠSAMAUS PATIKRINIMO PRIEVOLĖS SIEKIANT SUKURTI SKAIDRIĄ IR SAUGIĄ INTERNETO APLINKĄ

    1 SKIRSNIS

    Visiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams taikomos nuostatos

    11 straipsnis

    Valstybių narių valdžios institucijų, Komisijos ir Valdybos kontaktiniai centrai

    1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai paskiria bendrą kontaktinį centrą, kad šio reglamento taikymo tikslais galėtų elektroninėmis priemonėmis tiesiogiai palaikyti ryšius su valstybių narių institucijomis, Komisija ir 61 straipsnyje nurodyta Valdyba.

    2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai viešai skelbia informaciją, kuri yra būtina norint nesunkiai nustatyti jų bendrus kontaktinius centrus ir su jais susisiekti. Ta informacija turi būti lengvai prieinama ir turi būti atnaujinama.

    3.   Pateikdami 2 dalyje nurodytą informaciją tarpininkavimo paslaugų teikėjai nurodo valstybių narių oficialiąją kalbą ar kalbas (neskaitant kalbos, plačiai suprantamos kiek įmanoma didesnio skaičiaus Sąjungos piliečių), kuriomis galima susisiekti su jų kontaktiniais centrais. Tarp jų turi būti bent viena iš valstybės narės, kurioje yra tarpininkavimo paslaugų teikėjo pagrindinė buveinė arba kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, oficialiųjų kalbų.

    12 straipsnis

    Paslaugos gavėjams skirti kontaktiniai centrai

    1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai paskiria bendrą kontaktinį centrą, kad paslaugos gavėjai galėtų tiesiogiai ir greitai naudotojui patogiu būdu su jais susisiekti elektroninėmis priemonėmis, be kita ko, leidžiant paslaugos gavėjams pasirinkti ryšio priemones, kurios nebūtų vien automatizuotos priemones.

    2.   Neskaitant pareigų, numatytų pagal Direktyvą 2000/31/EB, tarpininkavimo paslaugų teikėjai viešai skelbia informaciją, kuri yra būtina paslaugų gavėjams nesunkiai nustatyti jiems skirtus bendrus kontaktinius centrus ir su jais susisiekti. Ta informacija turi būti lengvai prieinama ir turi būti atnaujinama.

    13 straipsnis

    Teisiniai atstovai

    1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kurie nėra įsisteigę Sąjungoje, bet siūlo savo paslaugas Sąjungoje, juridinį ar fizinį asmenį raštu paskiria savo teisiniu atstovu vienoje iš valstybių narių, kurioje paslaugų teikėjas siūlo savo paslaugas.

    2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai įgalioja savo teisinius atstovus, kad valstybių narių kompetentingos institucijos, Komisija bei Valdyba galėtų į tokius teikėjus kreiptis papildomai arba vietoj paslaugų teikėjo visais klausimais, kai tai būtina norint gauti priimtus su šiuo reglamentu susijusius sprendimus, jų laikytis ir užtikrinti jų vykdymą. Tarpininkavimo paslaugų teikėjai savo teisiniam atstovui suteikia būtinus įgaliojimus ir pakankamus išteklius, kad galėtų užtikrinti savo efektyvų ir savalaikį bendradarbiavimą su valstybių narių kompetentingomis institucijomis, Komisija bei Valdyba ir laikytis tokių sprendimų.

    3.   Paskirtą teisinį atstovą turi būti galima laikyti atsakingu dėl pareigų pagal šį reglamentą nevykdymo, nedarant poveikio tarpininkavimo paslaugų teikėjo atsakomybei ir teisiniams veiksmams, kurie gali būti inicijuojami prieš tarpininkavimo paslaugų teikėją.

    4.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai pateikia savo teisinio atstovo vardą ir pavardę (pavadinimą), pašto adresą, e. pašto adresą ir telefono numerį skaitmeninių paslaugų koordinatoriui valstybėje narėje, kurioje tas teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs. Jie užtikrina, kad ta informacija būtų pateikiama viešai, lengvai prieinama, tiksli ir atnaujinta.

    5.   Teisinio atstovo paskyrimas Sąjungoje pagal 1 dalį neprilyginamas įsisteigimui Sąjungoje.

    14 straipsnis

    Nuostatos ir sąlygos

    1.   Savo nuostatose ir sąlygose tarpininkavimo paslaugų teikėjai pateikia informaciją apie visus apribojimus, kuriuos jie nustato savo paslaugų naudojimui, susijusiam su paslaugos gavėjų pateikta informacija. Ta informacija apima informaciją apie bet kokią politiką, procedūras, priemones ir įrankius, naudojamus turinio moderavimo tikslais, įskaitant algoritminį sprendimų priėmimą ir žmonių atliekamą peržiūrą, taip pat jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos darbo tvarkos taisykles. Informacija išdėstoma aiškiai, paprastai, suprantamai, naudotojui patogiu būdu bei nedviprasmiškai ir skelbiama viešai lengvai prieinamu ir kompiuterio skaitomu formatu.

    2.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai praneša paslaugos gavėjams apie visus svarbius nuostatų ir sąlygų pakeitimus.

    3.   Kai tarpininkavimo paslauga pirmiausia skirta nepilnamečiams arba ja daugiausia naudojasi nepilnamečiai, tos tarpininkavimo paslaugos teikėjas paaiškina naudojimosi paslauga sąlygas ir bet kokius apribojimus nepilnamečiams suprantamu būdu.

    4.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai stropiai, objektyviai ir proporcingai taiko 1 dalyje nurodytus apribojimus ir užtikrina jų vykdymą, tinkamai atsižvelgdami į visų dalyvaujančių šalių teises ir teisėtus interesus, įskaitant paslaugos gavėjų pagrindines teises, pavyzdžiui, saviraiškos laisvę, žiniasklaidos laisvę bei pliuralizmą ir kitas pagrindines teises ir laisves, kaip įtvirtinta Chartijoje.

    5.   Labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos gavėjams aiškia ir nedviprasmiška kalba pateikia glaustą, lengvai prieinamą ir kompiuterio skaitomą nuostatų ir sąlygų santrauką, įskaitant informaciją apie prieinamas teisių gynimo priemones bei ginčų sprendimo mechanizmus.

    6.   Labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos, kaip tai suprantama 33 straipsnyje, savo nuostatas ir sąlygas paskelbia visų valstybių narių, kuriose jos siūlo savo paslaugas, oficialiosiomis kalbomis.

    15 straipsnis

    Tarpininkavimo paslaugų teikėjų pareigos teikti skaidrumo ataskaitas

    1.   Tarpininkavimo paslaugų teikėjai bent kartą per metus kompiuterio skaitomu formatu bei lengvai prieinamu būdu viešai skelbia aiškias ir lengvai suprantamas ataskaitas apie visus turinio moderavimo veiksmus, kurių ėmėsi per atitinkamą laikotarpį. Tose ataskaitose, be kita ko, kai taikytina, pateikiama ši informacija:

    a)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjų atveju – iš valstybių narių institucijų gautų nurodymų, įskaitant pateiktus pagal 9 ir 10 straipsnius, skaičius, suskirstant nurodymus į kategorijas pagal atitinkamo neteisėto turinio rūšį, nurodymą pateikusią valstybę narę bei laiko, kurio prireikė, kad nurodymą pateikusi institucija ar bet kuri kita nurodyme nurodyta institucija būtų informuota apie jo gavimą, ir reagavimo į nurodymą medianą;

    b)

    prieglobos paslaugų teikėjų atveju – pagal 16 straipsnį pateiktų pranešimų skaičius, suskirstant juos į kategorijas pagal atitinkamo tariamai neteisėto turinio rūšį, patikimų pranešėjų pateiktų pranešimų skaičius, visi veiksmai, kurių imtasi remiantis pranešimais, nurodant, ar jų imtasi pagal teisę, ar pagal paslaugų teikėjo nuostatas ir sąlygas, automatinėmis priemonėmis tvarkytų pranešimų skaičius ir laiko, reikalingo veiksmams atlikti, mediana;

    c)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjų atveju – prasminga ir suprantama informacija apie paslaugų teikėjų savo iniciatyva vykdomą turinio moderavimą, įskaitant automatinių įrankių naudojimą, priemones, kurių imtasi siekiant padėti už turinio moderavimą atsakingiems asmenims ir juos apmokyti, priemonių, kurių imtasi darant poveikį paslaugos gavėjų teikiamos informacijos buvimui, matomumui bei prieinamumui ir paslaugos gavėjų gebėjimui teikti informaciją naudojantis paslauga, taip pat kitų susijusių paslaugos apribojimų skaičius ir rūšis; pranešama informacija skirstoma į kategorijas pagal neteisėto turinio rūšį arba paslaugų teikėjo nuostatų ir sąlygų pažeidimą, pagal aptikimo metodą ir pagal taikyto apribojimo rūšį;

    d)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjų atveju – skundų, gautų naudojantis vidaus skundų nagrinėjimo sistemomis pagal paslaugų teikėjo nuostatas ir sąlygas, skaičius ir, papildomai, interneto platformų paslaugų teikėjų atveju – vadovaujantis 20 straipsniu, tų skundų pagrindas, dėl tų skundų priimti sprendimai, tiems sprendimams priimti reikalingo laiko mediana ir atvejų, kai tie sprendimai buvo panaikinti, skaičius;

    e)

    visi atvejai, kai turinio moderavimo tikslais buvo naudotasi automatizuotomis priemonėmis, įskaitant kokybinį aprašymą, konkrečių tikslų paaiškinimą, siekiant tų tikslų naudojamų automatizuotų priemonių tikslumą ir galimą paklaidos dydį, ir kai buvo taikytos bet kokios apsaugos priemonės.

    2.   Šio straipsnio 1 dalis netaikoma tarpininkavimo paslaugų teikėjams, kurie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB, ir kurie nėra labai didelės interneto platformos, kaip tai suprantama šio reglamento 33 straipsnyje.

    3.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų formos, turinio ir kitų elementų, įskaitant suderintus ataskaitinius laikotarpius, šablonai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

    2 SKIRSNIS

    Papildomos nuostatos, taikytinos prieglobos paslaugų teikėjams, įskaitant interneto platformas

    16 straipsnis

    Pranešimo ir veiksmų mechanizmai

    1.   Prieglobos paslaugų teikėjai įdiegia mechanizmus, kad bet koks fizinis asmuo ar subjektas galėtų jiems pranešti, kad jų paslaugoje yra konkrečių informacijos elementų, kuriuos tas fizinis asmuo ar subjektas laiko neteisėtu turiniu. Tie mechanizmai turi būti lengvai prieinami bei naudotojui patogūs ir juose turi būti sudaryta galimybė pranešimus teikti tik elektroniniu būdu.

    2.   1 dalyje nurodyti mechanizmai turi būti tokie, kad būtų sudarytos palankesnės sąlygos pateikti pakankamai tikslius ir tinkamai pagrįstus pranešimus. Tuo tikslu prieglobos paslaugų teikėjai imasi būtinų priemonių, kad užtikrintų galimybę ir sudarytų palankesnes sąlygas pateikti pranešimus, kuriuose yra visi šie elementai:

    a)

    pakankamai pagrįstas paaiškinimas, kodėl fizinis asmuo ar subjektas teigia, kad atitinkama informacija yra neteisėtas turinys;

    b)

    aiški nuoroda į konkrečią elektroninę tos informacijos vietą, pavyzdžiui, tikslus (-ūs) URL, ir prireikus papildoma informacija, pagal kurią galima nustatyti neteisėtą turinį ir kuri pritaikyta turinio rūšiai bei konkrečiai prieglobos paslaugos rūšiai;

    c)

    pranešimą pateikusio fizinio asmens ar subjekto vardas ir pavardė (pavadinimas) ir e. pašto adresas, išskyrus atvejus, kai informacija laikoma susijusia su viena iš nusikalstamų veikų, nurodytų Direktyvos 2011/93/ES 3–7 straipsniuose;

    d)

    pareiškimas, kuriuo patvirtinamas pranešimą pateikusio fizinio asmens ar subjekto nuoširdus įsitikinimas (bona fide), kad pranešime pateikiama informacija ir įtarimai yra tikslūs ir išsamūs.

    3.   Laikoma, kad šiame straipsnyje nurodytais pranešimais 6 straipsnio tikslais suteikiamos faktinės žinios ar užtikrinamas žinojimas apie nagrinėjamą konkretų informacijos elementą, jei jie leidžia stropiam prieglobos paslaugų teikėjui nustatyti atitinkamos veiklos ar informacijos neteisėtumą neatlikus išsamaus teisinio tyrimo.

    4.   Jei pranešime yra jį pateikusio fizinio asmens ar subjekto elektroninė kontaktinė informacija, prieglobos paslaugų teikėjas tam fiziniam asmeniui ar subjektui nepagristai nedelsdamas patvirtina, kad pranešimą gavo.

    5.   Paslaugų teikėjas tam fiziniam asmeniui ar subjektui taip pat nepagristai nedelsdamas praneša apie savo sprendimą dėl informacijos, su kuria yra susijęs pranešimas, ir pateikia informaciją apie teisių gynimo galimybes, susijusias su tuo sprendimu.

    6.   Kai prieglobos paslaugų teikėjai tvarko visus taikant 1 dalyje nurodytus mechanizmus gaunamus pranešimus ir priima savo sprendimus dėl su pranešimais susijusios informacijos, jie tai atlieka laiku, stropiai, nešališkai ir objektyviai. Jei jie naudoja automatizuotas tokio tvarkymo ar sprendimų priėmimo priemones, jie pateikia informaciją apie tai 5 dalyje nurodytame pranešime.

    17 straipsnis

    Motyvų paaiškinimas

    1.   Prieglobos paslaugų teikėjai visiems paveiktiems paslaugos gavėjams pateikia aiškų ir konkretų motyvų paaiškinimą dėl bet kurio iš šių apribojimų, nustatytų dėl to, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su jų nuostatomis ir sąlygomis:

    a)

    paslaugos gavėjo pateiktų konkrečių informacijos elementų matomumo apribojimų, įskaitant turinio pašalinimą, prieigos prie turinio panaikinimą ar matomumo mažinimą;

    b)

    piniginių mokėjimų sustabdymo, nutraukimo ar kitų apribojimų;

    c)

    visos ar dalies paslaugos teikimo sustabdymo ar nutraukimo;

    d)

    paslaugos gavėjo paskyros veikimo sustabdymo ar nutraukimo.

    2.   1 dalis taikoma tik tais atvejais, kai paslaugų teikėjas žino atitinkamus elektroninius kontaktinius duomenis. Ji taikoma vėliausiai nuo tos dienos, kai nustatomas apribojimas, nepriklausomai nuo to, kodėl ar kaip apribojimas buvo nustatytas.

    1 dalis netaikoma, kai pateikta informacija yra apgaulingas didelio masto komercinis turinys.

    3.   1 dalyje nurodytame motyvų paaiškinime pateikiama bent ši informacija:

    a)

    informacija apie tai, ar priimtas sprendimas pašalinti informaciją, panaikinti prieigą prie jos, sumažinti ar apriboti jos matomumą arba sustabdyti ar nutraukti su ta informacija susijusius piniginius mokėjimus, arba tos informacijos atžvilgiu taikyti kitas priemones, nurodytas 1 dalyje, taip pat, kai tinkama, sprendimo teritorinė taikymo sritis ir sprendimo trukmė;

    b)

    faktai ir aplinkybės, kuriais buvo pasikliauta priimant sprendimą, įskaitant, kai tinkama, informaciją apie tai, ar sprendimas priimtas remiantis pagal 16 straipsnį pateiktu pranešimu, ar sprendimas pagrįstas savanoriškais tyrimais savo iniciatyva, taip pat, kai visiškai būtina, pranešėjo tapatybė;

    c)

    kai taikytina, informacija apie priimant sprendimą naudojamas automatizuotas priemones, įskaitant informaciją apie tai, ar sprendimas priimtas dėl turinio, kuris buvo aptiktas ar nustatytas naudojant automatizuotas priemones;

    d)

    jei sprendimas yra susijęs su tariamai neteisėtu turiniu, nuoroda į teisinį pagrindą, kuriuo pasikliauta, ir paaiškinimai, kodėl informacija remiantis tuo pagrindu yra laikoma neteisėtu turiniu;

    e)

    jei sprendimas grindžiamas tariamu informacijos nesuderinamumu su prieglobos paslaugų teikėjo nuostatomis ir sąlygomis, nuoroda į sutartyje įtvirtintą pagrindą, kuriuo pasikliauta, ir paaiškinimai, kodėl informacija yra laikoma nesuderinama su tuo pagrindu;

    f)

    aiški ir naudotojui patogi informacija apie teisių gynimo priemones, kuriomis gali pasinaudoti paslaugos gavėjas reaguodamas į sprendimą, visų pirma, kai taikytina, naudojant vidaus skundų nagrinėjimo mechanizmus, neteisminio ginčų sprendimo priemones ir apskundimo teismine tvarka priemones.

    4.   Informacija, kurią prieglobos paslaugų teikėjai pateikia pagal šį straipsnį, turi būti aiški ir lengvai suprantama, taip pat, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, kuo tikslesnė ir konkretesnė. Informacija, be kita ko, turi būti tokia, kad atitinkamas paslaugos gavėjas turėtų tinkamą galimybę veiksmingai pasinaudoti 3 dalies f punkte nurodytomis teisių gynimo priemonėmis.

    5.   Šis straipsnis netaikomas 9 straipsnyje nurodytiems nurodymams.

    18 straipsnis

    Pranešimas apie įtarimus dėl nusikalstamų veikų

    1.   Jei prieglobos paslaugų teikėjas sužino bet kokią informaciją, dėl kurios kyla įtarimų, kad buvo padaryta, daroma ar tikriausiai bus padaryta nusikalstama veika, kelianti grėsmę asmens (-ų) gyvybei ar saugumui, jis skubiai praneša apie savo įtarimą susijusios (-ių) valstybės (-ių) narės (-ių) teisėsaugos ar teisminėms institucijoms ir pateikia visą turimą svarbią informaciją.

    2.   Jei prieglobos paslaugų teikėjas negali pakankamai tiksliai nustatyti susijusios valstybės narės, jis praneša valstybės narės, kurioje jis yra įsisteigęs ar kurioje jo teisinis atstovas gyvena ar yra įsisteigęs, teisėsaugos institucijoms ir (arba) informuoja Europolą.

    Šiame straipsnyje susijusi valstybė narė – valstybė narė, kurioje, kaip įtariama, buvo padaryta, daroma ar tikriausiai bus padaryta nusikalstama veika, arba valstybė narė, kurioje gyvena ar yra įtariamas pažeidėjas, arba valstybė narė, kurioje gyvena ar yra įtariamos nusikalstamos veikos auka.

    3 SKIRSNIS

    Papildomos nuostatos, taikytinos interneto platformų paslaugų teikėjams

    19 straipsnis

    Labai mažoms ir mažosioms įmonėms taikoma išimtis

    1.   Šis skirsnis, išskyrus jo 24 straipsnio 3 dalį, netaikomas interneto platformų paslaugų teikėjams, kurie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB.

    Šis skirsnis, išskyrus jo 24 straipsnio 3 dalį, netaikomas interneto platformų paslaugų teikėjams, kurie anksčiau turėjo labai mažos ar mažosios įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB, statusą 12 mėnesių laikotarpiu nuo to statuso netekimo pagal tos rekomendacijos 4 straipsnio 2 dalį, nebent pagal šio reglamento 33 straipsnį jie laikomi labai didelėmis interneto platformomis.

    2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šis skirsnis taikomas interneto platformų, kurioms pagal 33 straipsnį suteiktas labai didelių interneto platformų statusas, paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į tai, ar jie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis.

    20 straipsnis

    Vidaus skundų nagrinėjimo sistema

    1.   Bent šešių mėnesių laikotarpiui po šioje dalyje nurodyto sprendimo priėmimo interneto platformų paslaugų teikėjai paslaugos gavėjams, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, suteikia prieigą prie veiksmingos vidaus skundų nagrinėjimo sistemos, kurioje jie gali elektroninėmis priemonėmis nemokamai teikti skundus dėl interneto platformų paslaugos teikėjo priimto sprendimo gavus pranešimą arba dėl toliau išvardytų interneto platformų paslaugų teikėjo sprendimų, priimtų dėl to, kad paslaugos gavėjų pateikta informacija yra neteisėtas turinys arba yra nesuderinama su platformos nuostatomis ir sąlygomis:

    a)

    sprendimų pašalinti informaciją ar nepašalinti informacijos arba panaikinti prieigą ar nepanaikinti prieigos prie jos, arba apriboti jos matomumą ar jos matomumo neapriboti;

    b)

    sprendimų sustabdyti ar nesustabdyti arba nutraukti ar nenutraukti visos ar dalies paslaugos teikimo paslaugos gavėjams;

    c)

    sprendimų sustabdyti ar nesustabdyti paslaugos gavėjo paskyros veikimą arba panaikinti ar nepanaikinti paslaugos gavėjo paskyros;

    d)

    sprendimų sustabdyti ar nesustabdyti, nutraukti ar nenutraukti arba kitaip apriboti ar neapriboti galimybės monetizuoti paslaugų gavėjų pateiktos informacijos.

    2.   Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas bent šešių mėnesių laikotarpis prasideda tą dieną, kai paslaugų gavėjas yra informuojamas apie sprendimą pagal 16 straipsnio 5 dalį ar 17 straipsnį.

    3.   Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemos būtų lengvai prieinamos, naudotojui patogios ir kad jos sudarytų sąlygas teikti pakankamai tikslius ir tinkamai pagrįstus skundus bei sudarytų palankesnes sąlygas tokiam teikimui.

    4.   Interneto platformų paslaugų teikėjai nagrinėja per jų vidaus skundų nagrinėjimo sistemą pateiktus skundus laiku, nediskriminuodami, stropiai ir nešališkai. Jei skunde pateikiami pakankami pagrindai, kad interneto platformų paslaugų teikėjas nuspręstų, kad jo sprendimas nesiimti veiksmų dėl pranešimo yra nepagrįstas arba kad informacija, su kuria susijęs skundas, nėra neteisėta ir nėra nesuderinama su jo nuostatomis ir sąlygomis, arba skunde yra informacijos, iš kurios matyti, kad dėl skundo pateikėjo elgesio nėra pagrindo imtis taikytos priemonės, jis nepagristai nedelsdamas panaikina savo sprendimą, nurodytą 1 dalyje.

    5.   Interneto platformų paslaugų teikėjai nepagristai nedelsdami praneša skundo pateikėjams apie savo priimtą pagrįstą sprendimą dėl informacijos, su kuria susijęs skundas, ir neteisminio ginčų sprendimo, numatyto 21 straipsnyje, galimybes ir kitas esamas teisių gynimo priemones.

    6.   Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad 5 dalyje nurodyti sprendimai būtų priimami ne vien automatizuotomis priemonėmis, bet prižiūrint tinkamai kvalifikuotiems darbuotojams.

    21 straipsnis

    Neteisminis ginčų sprendimas

    1.   Paslaugos gavėjai, įskaitant pranešimus pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, kuriems skirti 20 straipsnio 1 dalyje nurodyti sprendimai, turi teisę pasirinkti bet kokią neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, kuri yra sertifikuota pagal šio straipsnio 3 dalį, kad išspręstų su tais sprendimais susijusius ginčus, įskaitant skundus, kurių nepavyko išspręsti naudojant tame straipsnyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą.

    Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad informacija apie paslaugos gavėjų galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimu, kaip nurodyta pirmoje pastraipoje, būtų lengvai prieinama jų elektroninėje sąsajoje aiški ir naudotojui patogi.

    Pirmoji pastraipa nedaro poveikio atitinkamo paslaugos gavėjo teisei bet kokiu metu dėl tų interneto platformų paslaugų teikėjų sprendimų inicijuoti procedūras teisme pagal taikytiną teisę.

    2.   Abi šalys sąžiningai bendradarbiauja su pasirinkta sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga siekdamos išspręsti ginčą.

    Interneto platformų teikėjai gali atsisakyti kooperuoti su tokia neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, jeigu ginčas dėl tos pačios informacijos ir tų pačių tariamo turinio neteisėtumo ar nesuderinamumo pagrindų jau išspręstas.

    Sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga neturi įgaliojimų nustatyti šalims privalomo ginčo sprendimo.

    3.   Valstybės narės, kurioje yra įsisteigusi neteisminio ginčų sprendimo įstaiga, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tos įstaigos prašymu ją ne ilgesniam nei penkerių metų laikotarpiui, kuris gali būti pratęstas, sertifikuoja, jei įstaigai pavyko įrodyti, jog ji tenkina visas šias sąlygas:

    a)

    ji yra nešališka ir nepriklausoma, įskaitant finansinį nepriklausomumą, nuo interneto platformų paslaugų teikėjų ir nuo interneto platformų teikiamų paslaugų gavėjų, be kita ko, nuo pranešimus pateikusių fizinių asmenų ar subjektų;

    b)

    ji turi būtinų ekspertinių žinių, susijusių su klausimais, kurių kyla vienoje ar daugiau konkrečių neteisėto turinio sričių, arba su vienos ar daugiau rūšių interneto platformų nuostatų ir sąlygų taikymu bei vykdymo užtikrinimu, ir tai leidžia įstaigai veiksmingai padėti išspręsti ginčą;

    c)

    jos atstovams atlyginama tokiu būdu, kuris nėra susijęs su procedūros rezultatais;

    d)

    neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, yra lengvai prieinamas naudojant elektroninių ryšių technologijas ir juo numatyta galimybė kreiptis dėl ginčo sprendimo ir pateikti reikiamus patvirtinamuosius dokumentus internetu;

    e)

    ji yra pajėgi spręsti ginčus greitai, veiksmingai ir ekonomiškai efektyviai ir bent viena Sąjungos institucijų oficialiąja kalba;

    f)

    neteisminis ginčų sprendimas, kurį ji siūlo, vyksta laikantis aiškių ir sąžiningų darbo tvarkos taisyklių, kurios yra lengvai viešai prieinamos ir kurios atitinka taikytiną teisę, įskaitant šį straipsnį.

    Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kai taikytina, sertifikate nurodo:

    a)

    konkrečius klausimus, su kuriais susijusios įstaigos ekspertinės žinios, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte, ir

    b)

    Sąjungos institucijų oficialiąją kalbą ar kalbas, kuriomis įstaiga gali spręsti ginčus, kaip nurodyta pirmos pastraipos e punkte.

    4.   Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos kartą per metus pateikia jas sertifikavusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ataskaitą apie savo veikimą, nurodydamos bent jau ginčų, dėl kurių į jas kreiptasi, skaičių, informaciją apie tų ginčų rezultatus, vidutinę laikotarpio, per kurį jie buvo išspręsti, trukmę ir visus iškilusius trūkumus ar sunkumus. To skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymu jos pateikia papildomą informaciją.

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai kas dvejus metus parengia savo sertifikuotų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų veikimo ataskaitą. Toje ataskaitoje, visų pirma:

    a)

    nurodomas ginčų, dėl kurių per metus kreiptasi į kiekvieną sertifikuotą neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, skaičius;

    b)

    nurodomi tose įstaigose vykusių procedūrų rezultatai ir vidutinė ginčų sprendimo trukmė;

    c)

    nustatomi ir paaiškinami visi sisteminiai ar sektoriniai trūkumai ar sunkumai, su kuriais susiduriama tų įstaigų veikloje;

    d)

    nustatoma tos veiklos geriausia praktika;

    e)

    kai tinkama, pateikiamos rekomendacijos, kaip pagerinti tą veiklą.

    Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos savo sprendimus pateikia ginčo šalims per pagrįstos trukmės laikotarpį, bet ne vėliau kaip per 90 kalendorinių dienų nuo tos dienos, kai gavo skundą. Labai sudėtingų ginčų atvejais sertifikuota neteisminio ginčų sprendimo įstaiga gali savo nuožiūra pratęsti 90 kalendorinių dienų laikotarpį papildomu laikotarpiu, kuris neviršija 90 dienų; bendra maksimali trukmė yra 180 dienų.

    5.   Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga išsprendžia ginčą paslaugos gavėjo, įskaitant pranešimą pateikusį fizinį asmenį ar subjektą, naudai, interneto platformų paslaugų teikėjas padengia visus neteisminio ginčų sprendimo įstaigos pateiktus apmokėti ginčo sprendimo mokesčius ir atlygina tam paslaugos gavėjui, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, visas kitas pagrįstas išlaidas, kurias pastarasis sumokėjo dėl ginčo sprendimo. Jeigu neteisminio ginčų sprendimo įstaiga ginčą išsprendžia interneto platformų paslaugų teikėjo naudai, nereikalaujama, kad paslaugos gavėjas, įskaitant fizinį asmenį ar subjektą, kompensuotų mokesčius ar kitas išlaidas, kurias interneto platformų paslaugų teikėjas sumokėjo arba turi sumokėti dėl ginčo sprendimo, nebent neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nustatytų, kad tas paslaugos gavėjas veikė akivaizdžiai nesąžiningai.

    Neteisminio ginčų sprendimo įstaigos interneto platformų paslaugų teikėjams taikomi ginčų sprendimo mokesčiai turi būti pagrįsti ir jokiu būdu negali viršyti įstaigos patirtų sąnaudų. Paslaugų gavėjams ginčų sprendimas turi būti nemokamas arba jiems turi būti taikomas nominalus mokestis.

    Sertifikuotos neteisminio ginčų sprendimo įstaigos paslaugos gavėją, įskaitant pranešimą pateikusius fizinius asmenis ar subjektus, ir interneto platformų paslaugų teikėją apie mokesčius ar mokesčiams nustatyti naudojamus mechanizmus informuoja prieš pradėdamos ginčų sprendimą.

    6.   Valstybės narės 1 dalies tikslais gali įsteigti neteisminio ginčų sprendimo įstaigas arba gali remti kai kurių ar visų neteisminio ginčų sprendimo įstaigų, kurias jos sertifikavo pagal 3 dalį, veiklą.

    Valstybės narės užtikrina, kad jų veikla, vykdoma pagal pirmą pastraipą, nedarytų poveikio jų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gebėjimui sertifikuoti atitinkamas įstaigas pagal 3 dalį.

    7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris sertifikavo neteisminio ginčų sprendimo įstaigą, tą sertifikatą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad neteisminio ginčų sprendimo įstaiga nebetenkina 3 dalyje nustatytų sąlygų. Prieš panaikindamas tą sertifikatą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius tai įstaigai suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti neteisminio ginčų sprendimo įstaigos sertifikatą.

    8.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai praneša apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurias jie sertifikavo pagal 3 dalį, įskaitant, kai taikytina, tos dalies antroje pastraipoje nurodytas specifikacijas, taip pat apie neteisminio ginčų sprendimo įstaigas, kurių sertifikatus jie panaikino. Komisija paskelbia tų įstaigų sąrašą, įskaitant tas specifikacijas, specialiai tam skirtoje lengvai prieinamoje interneto svetainėje ir reguliariai ją atnaujina.

    9.   Šis straipsnis nedaro poveikio Direktyvai 2013/11/ES bei alternatyvaus ginčų sprendimo procedūroms ir pagal tą direktyvą įsteigtoms vartotojų įstaigoms.

    22 straipsnis

    Patikimi pranešėjai

    1.   Interneto platformų paslaugų teikėjai imasi būtinų techninių ir organizacinių priemonių siekdami užtikrinti, kad pranešimai, kuriuos per 16 straipsnyje nurodytus mechanizmus pateikia patikimi pranešėjai, veikiantys nustatytoje kompetencijos srityje, būtų nagrinėjami pirmumo tvarka ir sprendimai dėl jų būtų priimami nepagristai nedelsiant.

    2.   Subjektui pateikus prašymą, patikimo pranešėjo statusą pagal šį reglamentą suteikia valstybės narės, kurioje pareiškėjas yra įsisteigęs, skaitmeninių paslaugų koordinatorius pareiškėjui, kuriam pavyko įrodyti, jog jis atitinka visas šias sąlygas:

    a)

    jis turi konkrečių ekspertinių žinių ir kompetencijos, kad aptiktų bei nustatytų neteisėtą turinį ir apie jį praneštų;

    b)

    jis nėra priklausomas nuo jokio interneto platformų paslaugų teikėjo;

    c)

    savo veiklą jis vykdo taip, kad pranešimai būtų teikiami stropiai, tiksliai ir objektyviai.

    3.   Patikimas pranešėjas bent kartą per metus skelbia lengvai suprantamą išsamią ataskaitą apie visus pranešimus, kurie pagal 16 straipsnį buvo pateikti per atitinkamą laikotarpį. Ataskaitoje pateikiamas bent pranešimų skaičius, suskirstant juos pagal šias kategorijas:

    a)

    prieglobos paslaugų teikėjo tapatybę;

    b)

    tariamai neteisėto turinio, apie kurį pranešta, rūšį;

    c)

    veiksmus, kurių ėmėsi paslaugų teikėjas.

    Toje ataskaitoje pateikiamas procedūrų, taikomų siekiant užtikrinti, kad patikimas pranešėjas išlaikytų savo nepriklausomumą, paaiškinimas.

    Patikimas pranešėjas tą ataskaitą nusiunčia statusą suteikusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir ją paskelbia viešai. Toje ataskaitoje esančioje informacijoje neturi būti asmens duomenų.

    4.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Komisijai ir Valdybai praneša subjektų, kuriems jie pagal 2 dalį suteikė patikimo pranešėjo statusą arba kurių patikimo pranešėjo statusą sustabdė pagal 6 dalį ar panaikino pagal 7 dalį, pavadinimus, adresus ir e. pašto adresus.

    5.   Komisija paskelbia 4 dalyje nurodytą informaciją viešai prieinamoje duomenų bazėje lengvai prieinamu ir kompiuterio skaitomu formatu ir duomenų bazę reguliariai atnaujina.

    6.   Jei interneto platformų paslaugų teikėjas turi informacijos, iš kurios matyti, kad patikimas pranešėjas per 16 straipsnyje nurodytus mechanizmus yra pateikęs daug nepakankamai tikslių, neteisingų ar netinkamai pagrįstų pranešimų, įskaitant informaciją, surinktą tvarkant skundus, pateiktus per 20 straipsnio 4 dalyje nurodytą vidaus skundų nagrinėjimo sistemą, jis tą informaciją kartu su būtinais paaiškinimais ir patvirtinamaisiais dokumentais pateikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris atitinkamam subjektui suteikė patikimo pranešėjo statusą. Gavęs informaciją iš interneto platformų paslaugų teikėjo, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, jeigu jis mano, kad yra pagrįstų priežasčių pradėti tyrimą, sustabdo patikimo pranešėjo statusą tyrimo laikotarpiu. Tas tyrimas atliekamas nepagristai nedelsiant.

    7.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, suteikęs subjektui patikimo pranešėjo statusą, tą statusą panaikina, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva arba remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, įskaitant interneto platformų paslaugų teikėjo pagal 6 dalį pateiktą informaciją, nustato, kad subjektas nebetenkina 2 dalyje nustatytų sąlygų. Prieš panaikindamas tą statusą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius subjektui suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti subjektui suteiktą patikimo pranešėjo statusą.

    8.   Pasitarusi su Valdyba, Komisija prireikus pateikia gaires, kad padėtų interneto platformų paslaugų teikėjams ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taikyti 2, 6 ir 7 dalis.

    23 straipsnis

    Kovos su piktnaudžiavimu priemonės ir apsauga nuo piktnaudžiavimo

    1.   Paskelbę išankstinį perspėjimą interneto platformų paslaugų teikėjai pagrįstam laikotarpiui sustabdo savo paslaugų teikimą paslaugų gavėjams, dažnai teikiantiems akivaizdžiai neteisėtą turinį.

    2.   Paskelbę išankstinį perspėjimą interneto platformų paslaugų teikėjai pagrįstam laikotarpiui sustabdo pranešimų ir skundų, kuriuos per 16 ir 20 straipsniuose atitinkamai nurodytus pranešimo ir veiksmų mechanizmus ir vidaus skundų nagrinėjimo sistemas pateikia fiziniai asmenys ar subjektai arba skundo pateikėjai, dažnai teikiantys akivaizdžiai nepagrįstus pranešimus ar skundus, nagrinėjimą.

    3.   Priimdami sprendimą dėl sustabdymo interneto platformų paslaugų teikėjai kiekvienu konkrečiu atveju laiku, stropiai ir objektyviai, atsižvelgdami į visus svarbius faktus ir aplinkybes, žinomas iš interneto platformų paslaugų teikėjo turimos informacijos, įvertina, ar paslaugos gavėjas, fizinis asmuo, subjektas ar skundo pateikėjas piktnaudžiauja, kaip nurodyta 1 ir 2 dalyse. Tos aplinkybės apima bent:

    a)

    absoliutų akivaizdžiai neteisėto turinio ar akivaizdžiai nepagrįstų pranešimų ar skundų, pateiktų per tam tikrą laikotarpį, elementų skaičių;

    b)

    jų santykinę dalį palyginti su bendru per tam tikrą laikotarpį pateiktos informacijos elementų ar pranešimų skaičiumi;

    c)

    piktnaudžiavimo sunkumą, įskaitant neteisėto turinio pobūdį, ir jo pasekmių sunkumą;

    d)

    kai tai įmanoma išsiaiškinti – paslaugos gavėjo, fizinio asmens, subjekto ar skundo pateikėjo ketinimus.

    4.   Interneto platformų paslaugų teikėjai savo nuostatose ir sąlygose aiškiai bei išsamiai išdėsto savo politiką dėl 1 ir 2 dalyse nurodyto piktnaudžiavimo, pateikia pavyzdžius faktų ir aplinkybių, į kuriuos jie atsižvelgia vertindami, ar tam tikras elgesys yra piktnaudžiavimas, ir nurodo sustabdymo trukmę.

    24 straipsnis

    Interneto platformų paslaugų teikėjų pareigos teikti skaidrumo ataskaitas

    1.   Be 15 straipsnyje nurodytos informacijos interneto platformų paslaugų teikėjai į tame straipsnyje nurodytas ataskaitas įtraukia informaciją apie:

    a)

    ginčų, pradėtų 21 straipsnyje nurodytose neteisminio ginčų sprendimo įstaigose, skaičių, ginčų sprendimo rezultatus, laiko, kurio reikia užbaigti ginčų sprendimo procedūras, medianą ir ginčų, kurių atžvilgiu interneto platformos paslaugos teikėjas įgyvendino įstaigos sprendimą, dalį;

    b)

    sustabdymo veiksmų, kurių imtasi pagal 23 straipsnį, skaičių, atskirai nurodant sustabdymo atvejus, susijusius su akivaizdžiai neteisėto turinio pateikimu, akivaizdžiai nepagrįstų pranešimu pateikimu ir akivaizdžiai nepagrįstų skundų pateikimu.

    2.   Ne vėliau kaip 2023 m. vasario 17 d. ir vėliau bent kas šešis mėnesius paslaugų teikėjai viešai prieinamoje savo elektroninės sąsajos dalyje kiekvienos interneto platformos ar interneto paieškos sistemos atžvilgiu skelbia informaciją apie tai, kiek aktyvių paslaugos gavėjų vidutiniškai per mėnesį yra Sąjungoje, apskaičiuojant šį skaičių kaip pastarųjų šešių mėnesių vidurkį, remiantis 33 straipsnio 3 dalyje nurodytuose deleguotuosiuose aktuose nustatyta metodika, jei tie deleguotieji aktai buvo priimti.

    3.   Interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Komisijai jų prašymu ir nepagristai nedelsdami pateikia 2 dalyje nurodytą informaciją, kuri turi būti atnaujinta gavus tokį prašymą. Tas skaitmeninių paslaugų koordinatorius arba Komisija interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo gali prašyti pateikti papildomą informaciją dėl toje dalyje nurodyto apskaičiavimo, įskaitant paaiškinimus ir pagrindimą dėl panaudotų duomenų. Toje informacijoje neturi būti asmens duomenų.

    4.   Jei įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius remdamasis pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis gauta informacija turi pagrindo manyti, kad interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjas pasiekė 33 straipsnio 1 dalyje nustatytą aktyvių paslaugos gavėjų Sąjungoje vidutinio mėnesinio skaičiaus ribinę vertę, jis apie tai praneša Komisijai.

    5.   Interneto platformų paslaugų teikėjai Komisijai nepagristai nedelsdami pateikia 17 straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ir motyvų paaiškinimus, kad juos būtų galima įtraukti į Komisijos valdomą viešai prieinamą kompiuterio skaitomą duomenų bazę. Interneto platformų paslaugų teikėjai užtikrina, kad pateiktoje informacijoje nebūtų asmens duomenų.

    6.   Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomi šio straipsnio 1 dalyje nurodytų ataskaitų formos, turinio ir kitų elementų šablonai. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

    25 straipsnis

    Elektroninės sąsajos projektavimas ir organizavimas

    1.   Interneto platformų paslaugų teikėjai negali projektuoti, organizuoti ar naudoti savo elektroninių sąsajų taip, kad jų paslaugos gavėjai būtų klaidinami ar jais būtų manipuliuojama arba būtų kitaip iš esmės iškraipoma ar mažinama jų paslaugos gavėjų galimybė priimti laisvus ir informacija pagrįstus sprendimus.

    2.   Draudimas 1 dalyje netaikomas veiklai, kuriai taikoma Direktyva 2005/29/EB ar Reglamentas (ES) 2016/679.

    3.   Komisija gali pateikti gaires dėl to, kaip 1 dalis turėtų būti taikoma konkrečiai praktikai, būtent kai:

    a)

    prašant paslaugos gavėjo priimti sprendimą tam tikros pasirinkimo galimybės yra pabrėžiamos labiau;

    b)

    paslaugos gavėjo pakartotinai prašoma pasirinkti, nors jis jau pasirinko, visų pirma, ekrane rodant iškylančius langus, kurie blogina naudotojo patirtį;

    c)

    naudojama paslaugos atsisakymo procedūra yra sudėtingesnė nei jos užsisakymo procedūra.

    26 straipsnis

    Reklama interneto platformose

    1.   Interneto platformų paslaugų teikėjai, kurie savo elektroninėse sąsajose pateikia reklamas, užtikrina, kad kiekvienos konkrečios reklamos, pateikiamos kiekvienam atskiram paslaugos gavėjui, atveju paslaugos gavėjai galėtų aiškiai, greitai ir nedviprasmiškai tikruoju laiku nustatyti:

    a)

    ar informacija yra reklama, be kita ko, ar matomas aiškus žymėjimas, kuris galėtų atitikti standartus pagal 44 straipsnį;

    b)

    fizinį ar juridinį asmenį, kurio vardu pateikiama reklama;

    c)

    fizinį ar juridinį asmenį, kuris sumokėjo už reklamą, jeigu tas asmuo nėra tas pats fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra nurodytas b punkte;

    d)

    prasmingą informaciją, tiesiogiai ir lengvai prieinamą iš reklamos apie pagrindinius parametrus, naudojamus nustatant paslaugos gavėją, kuriam pateikiama reklama, ir, kai taikytina, kaip pakeisti tuos parametrus.

    2.   Interneto platformų paslaugų teikėjai paslaugos gavėjams suteikia galimybę naudotis funkcionalumo galimybe deklaruoti, ar jų teikiamas turinys yra komercinis pranešimas arba jame yra komercinių pranešimų.

    Kai paslaugos gavėjas pateikia deklaraciją pagal šią dalį, interneto platformų paslaugų teikėjas užtikrina, kad kiti paslaugos gavėjai galėtų aiškiai ir nedviprasmiškai tikruoju laiku, be kita ko, matydami aiškų žymėjimą, kuris galėtų atitikti standartus pagal 44 straipsnį, nustatyti, kad, kaip aprašyta toje deklaracijoje, paslaugos gavėjo pateiktas turinys yra komercinis pranešimas arba jame yra komercinių pranešimų.

    3.   Interneto platformų paslaugų teikėjai paslaugos gavėjams neteikia reklamos, grindžiamos profiliavimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, naudojant specialių kategorijų neskelbtinus asmens duomenis, nurodytus Reglamento (ES) 2016/679 9 straipsnio 1 dalyje.

    27 straipsnis

    Rekomendavimo sistemų skaidrumas

    1.   Interneto platformų paslaugų teikėjai, kurie naudoja rekomendavimo sistemas, savo nuostatose ir sąlygose paprasta ir lengvai suprantama kalba nurodo jų rekomendavimo sistemose naudojamus pagrindinius parametrus ir variantus, kaip paslaugos gavėjai gali pakeisti tuos pagrindinius parametrus ar daryti jiems įtaką.

    2.   1 dalyje nurodytais pagrindiniais parametrais paaiškinama, kodėl paslaugos gavėjui siūloma tam tikra informacija. Juose nurodoma bent:

    a)

    kriterijai, kurie yra svarbiausi nustatant, kokia informacija siūloma paslaugos gavėjui;

    b)

    tų parametrų santykinės svarbos priežastys.

    3.   Jei pagal 1 dalį yra keletas rekomendavimo sistemoms galimų variantų, pagal kuriuos nustatoma paslaugos gavėjams teikiamos informacijos santykinė tvarka, interneto platformų paslaugų teikėjai taip pat užtikrina, kad būtų prieinama funkcionalumo galimybė, pagal kurią paslaugos gavėjas galėtų pasirinkti ir bet kuriuo metu pakeisti pageidaujamą variantą. Ta funkcionalumo galimybė turi būti tiesiogiai ir lengvai prieinama iš konkretaus interneto platformos skirsnio elektroninės sąsajos, kurioje nustatoma pateikiamos informacijos pirmenybės tvarka.

    28 straipsnis

    Nepilnamečių apsauga internete

    1.   Nepilnamečiams prieinamų interneto platformų paslaugų teikėjai įdiegia tinkamas ir proporcingas priemones, kuriomis, naudojantis jų paslaugomis, užtikrinamas aukštas nepilnamečių privatumo, saugos ir saugumo lygis.

    2.   Interneto platformų paslaugų teikėjai savo elektroninėje sąsajoje neteikia reklamos, grindžiamos profiliavimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, naudodami paslaugos gavėjo asmens duomenis, kai jie pakankamai aiškiai žino, kad paslaugos gavėjas yra nepilnametis.

    3.   Šiame straipsnyje išdėstytų pareigų laikymasis neįpareigoja interneto platformų paslaugų teikėjų tvarkyti papildomų asmens duomenų, kad būtų galima įvertinti, ar paslaugos gavėjas yra nepilnametis.

    4.   Pasitarusi su Valdyba, Komisija gali pateikti gaires, kad padėtų interneto platformų paslaugų teikėjams taikyti 1 dalį.

    4 SKIRSNIS

    Papildomos nuostatos, taikytinos interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams

    29 straipsnis

    Labai mažoms ir mažosioms įmonėms taikoma išimtis

    1.   Šis skirsnis netaikomas interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams, kurie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB.

    Šis skirsnis netaikomas interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjams, kurie anksčiau turėjo labai mažos ar mažosios įmonės, kaip apibrėžta Rekomendacijoje 2003/361/EB, statusą 12 mėnesių laikotarpiu nuo to statuso netekimo pagal tos rekomendacijos 4 straipsnio 2 dalį, nebent pagal šio reglamento 33 straipsnį jie laikomi labai didelėmis interneto platformomis.

    2.   Nukrypstant nuo šio straipsnio 1 dalies, šis skirsnis taikomas interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, kurioms pagal 33 straipsnį suteiktas labai didelių interneto platformų statusas, paslaugų teikėjams, neatsižvelgiant į tai, ar jie laikomi labai mažomis ar mažosiomis įmonėmis.

    30 straipsnis

    Prekiautojų atsekamumas

    1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad prekiautojai galėtų naudotis tomis interneto platformomis, siekdami reklamuoti žinutes apie produktus ar paslaugas arba siūlyti produktus ar paslaugas Sąjungoje esantiems vartotojams, tik jeigu, prieš naudojantis jų paslaugomis tais tikslais, jos gavo šią informaciją, kai taikytina prekiautojui:

    a)

    prekiautojo vardas ir pavardė (pavadinimas), adresas, telefono numeris ir e. pašto adresas;

    b)

    prekiautojo tapatybės nustatymo dokumento kopija ar bet koks kitas elektroninės atpažinties, kaip apibrėžta Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 910/2014 (40) 3 straipsnyje, dokumentas;

    c)

    prekiautojo mokėjimo sąskaitos duomenys;

    d)

    jei prekiautojas yra užsiregistravęs prekybos registre ar panašiame viešajame registre, prekybos registras, į kurį įrašytas prekiautojas, ir jo registracijos numeris ar lygiavertė atpažinties priemonė tame registre;

    e)

    paties prekiautojo patvirtinimas, kad jis įsipareigoja siūlyti tik produktus ar paslaugas, kurie atitinka taikytinas Sąjungos teisės taisykles.

    2.   Gavęs 1 dalyje nurodytą informaciją ir prieš leisdamas atitinkamam prekiautojui naudotis savo paslaugomis, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas, naudodamasis bet kokia laisvai prieinama oficialia interneto duomenų baze arba valstybės narės ar Sąjungos suteikta elektronine sąsaja arba prašydamas prekiautojo pateikti patvirtinamuosius dokumentus iš patikimų šaltinių, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar 1 dalies a–e punktuose nurodyta informacija yra patikima ir išsami. Šio reglamento tikslais už pateiktos informacijos tikslumą atsako prekiautojai.

    Kiek tai susiję su prekiautojais, kurie 2024 m. vasario 17 d. jau naudojasi interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjų paslaugomis 1 dalyje nurodytais tikslais, paslaugų teikėjai deda visas pastangas, kad išvardyta informacija iš atitinkamų prekiautojų būtų gauta per 12 mėnesių. Jei atitinkami prekiautojai per tą laikotarpį informacijos nepateikia, paslaugų teikėjai sustabdo savo paslaugų teikimą tiems prekiautojams tol, kol jie pateiks visą informaciją.

    3.   Jei interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas gauna pakankamai nuorodų arba turi pagrindo manyti, kad kuris nors 1 dalyje nurodytos informacijos, gautos iš atitinkamo prekiautojo, elementas yra netikslus, neišsamus ar neatnaujintas, tas paslaugos teikėjas prašo prekiautojo nedelsiant arba per Sąjungos ir nacionaline teise nustatytą laikotarpį ištaisyti tą padėtį.

    Jei prekiautojas tokios informacijos neištaiso ar nepapildo, interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas greitai sustabdo savo paslaugos teikimą tam prekiautojui produktų ar paslaugų siūlymo Sąjungoje esantiems vartotojams atžvilgiu tol, kol prašymas nebus visiškai įvykdytas.

    4.   Nedarant poveikio Reglamento (ES) 2019/1150 4 straipsniui, jeigu interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atsisako leisti prekiautojui naudotis savo paslauga pagal šio straipsnio 1 dalį arba sustabdo savo paslaugos teikimą pagal šio straipsnio 3 dalį, atitinkamas prekiautojas turi teisę pateikti skundą, kaip numatyta šio reglamento 20 ir 21 straipsniuose.

    5.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai pagal 1 ir 2 dalis gautą informaciją saugiai laiko šešių mėnesių laikotarpį po to, kai baigiasi sutartiniai santykiai su atitinkamu prekiautoju. Vėliau informacija ištrinama.

    6.   Nedarant poveikio šio straipsnio 2 dalies taikymui, interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas atskleidžia informaciją trečiosioms šalims tik jei to reikalaujama pagal taikytiną teisę, įskaitant 10 straipsnyje nurodytus nurodymus ir bet kokius valstybių narių kompetentingų institucijų ar Komisijos nurodymus, kad jos galėtų atlikti savo užduotis pagal šį reglamentą.

    7.   Interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas 1 dalies a, d ir e punktuose nurodytą informaciją savo interneto platformoje paslaugos gavėjams pateikia aiškiai lengvai prieinamu ir lengvai suprantamu būdu. Ta informacija pasiekiama bent interneto platformos elektroninėje sąsajoje, kurioje pristatoma produkto ar paslaugos informacija.

    31 straipsnis

    Numatytoji atitiktis

    1.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuojamos taip, kad prekiautojai galėtų vykdyti savo pareigas, susijusias su ikisutartine informacija, atitiktimi ir informacija apie produktų saugą, pagal taikytiną Sąjungos teisę.

    Visų pirma, atitinkamas paslaugų teikėjas užtikrina, kad jo elektroninėje sąsajoje būtų sudarytos sąlygos prekiautojams teikti šią informaciją – ekonominės veiklos vykdytojo, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/1020 3 straipsnio 13 punkte ir kitoje Sąjungos teisėje, vardą ir pavardę (pavadinimą), adresą, telefono numerį bei e. pašto adresą.

    2.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai užtikrina, kad jų elektroninės sąsajos būtų sukurtos ir organizuotos taip, kad prekiautojai galėtų pateikti bent:

    a)

    informaciją, būtiną siekiant aiškiai ir nedviprasmiškai identifikuoti produktus ar paslaugas, kurie reklamuojami ar siūlomi Sąjungoje esantiems vartotojams naudojantis paslaugų teikėjų paslaugomis;

    b)

    bet kokį prekybininką identifikuojantį ženklą, pavyzdžiui, prekės ženklą, simbolį ar logotipą, ir

    c)

    kai taikoma, informaciją apie ženklinimą ir žymėjimą laikantis taikytinos Sąjungos teisės dėl produktų saugos ir produktų atitikties taisyklių.

    3.   Interneto platformų, leidžiančių vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjai, prieš leisdami prekiautojams siūlyti savo produktus ar paslaugas tose platformose, deda visas pastangas, kad įvertintų, ar šie prekiautojai pateikė 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją. Leidęs prekiautojui siūlyti produktus ar paslaugas savo interneto platformoje, leidžiančioje vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas deda pagrįstas pastangas, kad atsitiktine tvarka patikrintų, ar kurioje nors oficialioje laisvai prieinamoje ir kompiuterio skaitomoje internetinėje duomenų bazėje ar elektroninėje sąsajoje nustatyta, kad siūlomi produktai ar paslaugos yra neteisėti.

    32 straipsnis

    Teisė į informaciją

    1.   Jei interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas, nepriklausomai nuo naudojamų priemonių, sužino, kad prekiautojas, naudodamasis paslaugų teikėjo paslaugomis, Sąjungoje esantiems vartotojams pasiūlė neteisėtą produktą ar paslaugą, tas paslaugų teikėjas, jei jis turi vartotojų, nusipirkusių neteisėtą produktą ar paslaugą naudojantis jo paslaugomis, kontaktinius duomenis, tuos vartotojus informuoja apie:

    a)

    tai, kad produktas ar paslauga yra neteisėtas (-a);

    b)

    prekiautojo tapatybę ir

    c)

    visas atitinkamas teisių gynimo priemones.

    Pirmoje pastraipoje nustatyta pareiga taikoma tik neteisėtų produktų ar paslaugų pirkimui, kuris įvyko per šešis mėnesius nuo momento, kai paslaugų teikėjas sužinojo apie neteisėtumą.

    2.   Jei 1 dalyje nurodytu atveju interneto platformos, leidžiančios vartotojams sudaryti su prekiautojais nuotolinės prekybos sutartis, paslaugų teikėjas neturi visų atitinkamų vartotojų kontaktinių duomenų, tas paslaugų teikėjas savo elektroninėje sąsajoje viešai paskelbia lengvai prieinamą informaciją apie neteisėtą produktą ar paslaugą, prekiautojo tapatybę ir visas atitinkamas teisių gynimo priemones.

    5 SKIRSNIS

    Papildomos pareigos valdyti sisteminę riziką, nustatomos labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams

    33 straipsnis

    Labai didelės interneto platformos ir labai didelės interneto paieškos sistemos

    1.   Šis skirsnis taikomas interneto platformoms ir interneto paieškos sistemoms, kurios turi vidutinį aktyvių paslaugos gavėjų Sąjungoje skaičių, lygų arba viršijantį 45 mln., per mėnesį, ir kurioms pagal 4 dalį suteiktas labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų statusas.

    2.   Komisija turi priimti deleguotuosius aktus pagal 87 straipsnį siekdama pakoreguoti 1 dalyje nurodytą vidutinį aktyvių paslaugos gavėjų Sąjungoje skaičių per mėnesį, jei Sąjungos gyventojų skaičius padidėja ar sumažėja bent 5 %, palyginti su jos gyventojų skaičiumi 2020 m., arba, atlikus koregavimą deleguotuoju aktu, palyginti su gyventojų skaičiumi tais metais, kai buvo priimtas paskutinis deleguotasis aktas. Tokiu atveju ji pakoreguoja skaičių taip, kad jis sudarytų 10 % Sąjungos gyventojų tais metais, kai ji priima deleguotąjį aktą, suapvalinant iki didesnio ar mažesnio skaičiaus, kad jis būtų išreikštas milijonais.

    3.   Pasikonsultavusi su Valdyba, Komisija pagal 87 straipsnį gali priimti deleguotuosius aktus, kad papildytų šio reglamento nuostatas šio straipsnio 1 dalies ir 24 straipsnio 2 dalies tikslais, nustatydama vidutinio aktyvių paslaugos gavėjų Sąjungoje skaičiaus per mėnesį apskaičiavimo metodiką, užtikrindama, kad metodika būtų atsižvelgiama į rinkos pokyčius ir technologinę plėtrą.

    4.   Pasikonsultavusi su įsisteigimo valstybe nare arba atsižvelgusi į įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pagal 24 straipsnio 4 dalį pateiktą informaciją, Komisija priima sprendimą, kuriuo šio reglamento tikslais interneto platformai ar interneto paieškos sistemai, kurios vidutinis aktyvių paslaugos gavėjų skaičius per mėnesį yra lygus šio straipsnio 1 dalyje nurodytam skaičiui arba yra didesnis už jį, suteikia labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos statusą. Komisija priima savo sprendimą remdamasi interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo pagal 24 straipsnio 2 dalį pateiktais duomenimis arba informacija, kurios prašoma pagal 24 straipsnio 3 dalį, arba bet kuria kita Komisijos turima informacija.

    Jei interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas nesilaiko 24 straipsnio 2 dalies arba nesilaiko įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymo pagal 24 straipsnio 3 dalį, tai netrukdo Komisijai tam teikėjui suteikti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo statuso pagal šią dalį.

    Jei Komisija savo sprendimą grindžia kita Komisijos turima informacija pagal šios dalies pirmą pastraipą arba papildoma informacija, kurios prašoma pagal 24 straipsnio 3 dalį, Komisija atitinkamam interneto platformų ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui suteikia 10 darbo dienų, per kurias jis gali pateikti savo nuomonę dėl Komisijos preliminarių išvadų ir dėl jos ketinimo interneto platformai ar interneto paieškos sistemai suteikti atitinkamai labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos statusą. Komisija tinkamai atsižvelgia į atitinkamo paslaugų teikėjo pateiktą nuomonę.

    Jei atitinkamas interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas nepateikia savo nuomonės pagal trečią pastraipą, tai netrukdo Komisijai suteikti tai interneto platformai ar interneto paieškos sistemai atitinkamai labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos statusą, remiantis kita Komisijos turima informacija.

    5.   Komisija panaikina statusą, jeigu per nepertraukiamą vienų metų laikotarpį interneto platformos ar interneto paieškos sistemos vidutinis aktyvių paslaugos gavėjų skaičius per mėnesį nėra lygus 1 dalyje nurodytam skaičiui arba nėra didesnis už jį.

    6.   Komisija nepagrįstai nedelsdama apie savo sprendimus pagal 4 ir 5 dalis praneša atitinkamam interneto platformos ar interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui, Valdybai ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

    Komisija užtikrina, kad interneto platformų ir interneto paieškos sistemų, kurioms suteiktas atitinkamai labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų statusas, sąrašas būtų paskelbtas Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje, ir tą sąrašą reguliariai atnaujina. Šiame skirsnyje nustatytos pareigos pradedamos taikyti ar nebetaikyti atitinkamoms labai didelėms interneto platformoms ir labai didelėms interneto paieškos sistemoms praėjus keturiems mėnesiams nuo pranešimo pirmoje pastraipoje nurodytam paslaugų teikėjui dienos.

    34 straipsnis

    Rizikos vertinimas

    1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai stropiai nustato, analizuoja ir vertina bet kokią sisteminę riziką Sąjungoje, kylančią dėl jų paslaugos dizaino ar veikimo ir su ja susijusių sistemų, įskaitant algoritmines sistemas, arba dėl jų paslaugų naudojimo.

    Jie atlieka rizikos vertinimus nuo 33 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos, o vėliau bent kartą per metus, tačiau bet kuriuo atveju prieš įdiegdami funkcionalumo galimybes, kurios gali turėti itin didelį poveikį pagal šį straipsnį nustatytai rizikai. Šis rizikos vertinimas turi būti konkrečiai siejamas su jų paslaugomis ir būti proporcingas sisteminei rizikai, atsižvelgiant į jos rimtumą ir tikimybę, bei apimti šių rūšių sisteminę riziką:

    a)

    neteisėto turinio sklaida naudojantis jų paslaugomis;

    b)

    bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis naudojimuisi pagrindinėmis teisėmis, visų pirma, pagrindinėmis teisėmis į žmogiškąjį orumą, įtvirtintomis Chartijos 1 straipsnyje, į pagarbą privačiam ir šeimos gyvenimui, įtvirtintą Chartijos 7 straipsnyje, į asmens duomenų apsaugą, įtvirtintą Chartijos 8 straipsnyje, į saviraiškos ir informacijos laisvę, įskaitant žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą, įtvirtintą Chartijos 11 straipsnyje, į nediskriminavimą, įtvirtintą Chartijos 21 straipsnyje, į pagarbą vaiko teisėms, įtvirtintą Chartijos 24 straipsnyje ir į aukšto lygio vartotojų apsaugą, įtvirtintą Chartijos 38 straipsnyje;

    c)

    bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis pilietiniam diskursui ir rinkimų procesams bei visuomenės saugumui;

    d)

    bet koks faktinis ar nuspėjamas neigiamas poveikis, susijęs su smurtu dėl lyties, visuomenės sveikatos bei nepilnamečių apsauga, ir rimtos neigiamos pasekmės asmens fizinei ir psichinei gerovei.

    2.   Atlikdami rizikos vertinimą labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, visų pirma, atsižvelgia į tai, ar ir kaip šie veiksniai daro įtaką bet kurios 1 dalyje nurodytos rūšies sisteminei rizikai:

    a)

    rekomendavimo sistemų ir bet kokios kitos atitinkamos algoritminės sistemos modelis;

    b)

    jų turinio moderavimo sistemos;

    c)

    taikytinos nuostatos ir sąlygos bei jų vykdymo užtikrinimas;

    d)

    reklamos atrankos ir pateikimo sistemos;

    e)

    su duomenimis susijusi paslaugų teikėjo praktika.

    Atliekant vertinimus taip pat analizuojama, ar ir kaip tyčinis manipuliavimas jų paslauga, be kita ko, išnaudojant paslaugą neautentiškai ar automatiškai, ir galimas spartus ir platus neteisėto turinio ir su jų nuostatomis ir sąlygomis nesuderinamos informacijos sklaida ir stiprinimas daro įtaką rizikai, nurodytai 1 dalyje.

    Atliekant vertinimą atsižvelgiama į konkrečius regioninius ar kalbinius aspektus, be kita ko, kai jie būdingi kuriai nors konkrečiai valstybei narei.

    3.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai saugo rizikos vertinimų patvirtinamuosius dokumentus bent trejus metus po rizikos vertinimo atlikimo, o, gavę prašymą, pateikia juos Komisijai ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

    35 straipsnis

    Rizikos mažinimas

    1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įdiegia pagrįstas, proporcingas ir efektyvias rizikos mažinimo priemones, pritaikytas konkrečiai sisteminei rizikai, nustatytai pagal 34 straipsnį, ypač atsižvelgdami į tokių priemonių poveikį pagrindinėms teisėms. Tai, kai taikytina, gali būti tokios priemonės:

    a)

    jų paslaugų, įskaitant jų elektronines sąsajas, kūrimo, elementų ar veikimo pritaikymas;

    b)

    jų nuostatų ir sąlygų pritaikymas bei jų vykdymo užtikrinimas;

    c)

    turinio moderavimo procesų, įskaitant pranešimų, susijusių su konkrečiomis neteisėto turinio rūšimis, tvarkymo spartą bei kokybę ir, kai tinkama, skubų turinio, apie kurį pranešta, pašalinimą arba prieigos prie jo panaikinimą, visų pirma, neteisėtos neapykantą kurstančios kalbos ar smurto internete atveju, pritaikymas; taip pat visų atitinkamų sprendimų priėmimo procesų ir specialių turinio moderavimui skirtų išteklių pritaikymas;

    d)

    jų algoritminių sistemų, įskaitant jų rekomendavimo sistemas, testavimas ir pritaikymas;

    e)

    jų reklamos sistemų pritaikymas ir tikslinių priemonių, kuriomis siekiama apriboti ar pakoreguoti pateikiamą reklamą, susijusią su jų teikiama paslauga, priėmimas;

    f)

    vidaus procesų, išteklių, testavimo, dokumentavimo arba bet kokios jų veiklos priežiūros stiprinimas, visų pirma, kiek tai susiję su sisteminės rizikos nustatymu;

    g)

    bendradarbiavimo su patikimais pranešėjais pagal 22 straipsnį inicijavimas arba koregavimas ir neteisminio ginčų sprendimo įstaigų sprendimų pagal 21 straipsnį įgyvendinimas;

    h)

    bendradarbiavimo su kitais interneto platformų ar interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais pagal elgesio kodeksus ir krizės protokolus, nurodytus atitinkamai 45 ir 48 straipsniuose, inicijavimas ar koregavimas;

    i)

    informuotumo didinimo priemonių taikymas ir jų elektroninės sąsajos pritaikymas siekiant paslaugos gavėjams suteikti daugiau informacijos;

    j)

    tikslinių vaiko teisių apsaugos priemonių, įskaitant amžiaus patikros ir tėvų kontrolės priemones, arba, kai tikslinga, priemonių, kuriomis siekiama padėti nepilnamečiams pranešti apie smurtą arba gauti paramą, taikymas;

    k)

    aiškiai matomo žymėjimo naudojimas jų elektroninėse sąsajose siekiant užtikrinti, kad informacijos elementą, nesvarbu, ar jis yra sukurtas arba manipuliuojamas vaizdo, garso ar vaizdo įrašo turinys, kuris pastebimai panašus į esamus asmenis, objektus, vietas arba kitus subjektus ar įvykius ir sudaro klaidingą įspūdį, kad asmuo yra autentiškas arba tikras, būtų galima atskirti, ir, be to, lengvai naudojamos funkcionalumo galimybės, leidžiančios paslaugos gavėjams nurodyti tokią informaciją, suteikimas.

    2.   Valdyba, bendradarbiaudama su Komisija, kasmet paskelbia išsamias ataskaitas. Ataskaitose, be kita ko:

    a)

    nustatoma ir vertinama didžiausia ir pasikartojanti sisteminė rizika, apie kurią praneša labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai arba kuri nustatoma remiantis kitais informacijos šaltiniais, visų pirma, tais, kurie yra pateikti laikantis 39, 40 ir 42 straipsnių;

    b)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams pristatoma geriausia praktika siekiant mažinti nustatytą sisteminę riziką.

    Tose ataskaitose pateikiama sisteminė rizika, suskirstyta pagal valstybes nares, kuriose ji pasireiškė, ir, priklausomai nuo to, kas taikytina, visos Sąjungos mastu.

    3.   Komisija, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais, gali paskelbti gaires dėl 1 dalies taikymo konkrečių rūšių rizikai, visų pirma pristatyti geriausią praktiką ir rekomenduoti galimas priemones, tinkamai atsižvelgdama į galimas priemonių pasekmes Chartijoje įtvirtintoms visų dalyvaujančių šalių pagrindinėms teisėms. Rengdama tas gaires Komisija organizuoja viešas konsultacijas.

    36 straipsnis

    Reagavimo į krizes mechanizmas

    1.   Kilus krizei, Komisija, remdamasi Valdybos rekomendacija, gali priimti sprendimą, kuriuo būtų reikalaujama, kad vienas ar daugiau labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų imtųsi vieno ar daugiau šių veiksmų:

    a)

    įvertintų, ar jų paslaugų teikimas ir naudojimas reikšmingai prisideda arba gali reikšmingai prisidėti prie 2 dalyje nurodytos didelės grėsmės ir, jeigu taip, kokiu mastu ir kaip;

    b)

    nustatytų ir taikytų konkrečias, efektyvias ir proporcingas priemones, pavyzdžiui, 35 straipsnio 1 dalyje ar 48 straipsnio 2 dalyje numatytas priemones, kad būtų užkirstas kelias tokiam prisidėjimui prie didelės grėsmės, nustatytos pagal šios dalies a punktą, kad prisidėjimas būtų nutrauktas arba kad prisidėjimas būtų apribotas;

    c)

    iki tam tikros sprendime nurodytos dienos arba reguliariu periodiškumu praneštų Komisijai apie a punkte nurodytus vertinimus, konkrečių priemonių, kurių imtasi pagal b punktą, tikslų turinį, jų įgyvendinimą ir kokybinį bei kiekybinį poveikį ir visus kitus su tais vertinimais ar tomis priemonėmis susijusius klausimus, kaip nurodyta sprendime.

    Nustatydamas (-i) ir taikydamas (-i) priemones pagal šios dalies b punktą, paslaugų teikėjas (-ai) tinkamai atsižvelgia į 2 dalyje nurodytos didelės grėsmės rimtumą, priemonių skubumą ir faktinį ar galimą poveikį visų susijusių šalių teisėms ir teisėtiems interesams, įskaitant tai, kad priemonėmis galimai gali būti negerbiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės.

    2.   Šio straipsnio tikslais laikoma, kad krizė iškilo, jei dėl ypatingų aplinkybių Sąjungoje ar didelėse jos dalyse kyla didelė grėsmė visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

    3.   Priimdama 1 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija užtikrina, kad būtų įvykdyti visi šie reikalavimai:

    a)

    veiksmai, kurių reikalaujama imtis sprendime, turi būti tik tokie, kokių būtinai reikia, pagrįsti ir proporcingi, atsižvelgiant į 2 dalyje nurodytos didelės grėsmės rimtumą, priemonių skubumą ir faktinį ar galimą poveikį visų susijusių šalių teisėms ir teisėtiems interesams, įskaitant tai, kad priemonėmis galimai gali būti nepaisoma Chartijoje įtvirtintų pagrindinių teisių;

    b)

    sprendime turi būti nurodytas pagrįstas laikotarpis, per kurį turi būti imtasi 1 dalies b punkte nurodytų konkrečių priemonių, visų pirma, atsižvelgiant į tų priemonių skubumą ir laiką, kurio reikia joms parengti ir įgyvendinti;

    c)

    veiksmai, kurių reikalaujama imtis sprendime, turi trukti ne ilgiau kaip tris mėnesius.

    4.   Priėmusi 1 dalyje nurodytą sprendimą, Komisija nepagrįstai nedelsdama imasi šių veiksmų:

    a)

    praneša apie sprendimą paslaugų teikėjui (-ams), kuriam (-iems) skirtas sprendimas;

    b)

    viešai paskelbia sprendimą ir

    c)

    informuoja Valdybą apie sprendimą, paragina ją pateikti savo nuomonę apie sprendimą ir ją nuolat informuoja apie visus vėlesnius su sprendimu susijusius pokyčius.

    5.   Konkrečias priemones, kurių turi būti imamasi pagal 1 dalies b punktą ir 7 dalies antrą pastraipą, pasirinkti gali paslaugų teikėjas (-ai), kuriam (-iems) skirtas Komisijos sprendimas.

    6.   Komisija savo iniciatyva arba paslaugų teikėjo prašymu pradeda dialogą su paslaugų teikėju, siekdama nustatyti, ar, atsižvelgiant į konkrečias paslaugų teikėjo aplinkybes, numatytos ar įgyvendintos 1 dalies b punkte nurodytos priemonės yra veiksmingos ir proporcingos siekiamiems tikslams įgyvendinti. Visų pirma, Komisija užtikrina, kad priemonės, kurių imasi paslaugų teikėjas pagal 1 dalies b punktą, atitiktų 3 dalies a ir c punktuose nurodytus reikalavimus.

    7.   Komisija stebi, kaip taikomos konkrečios priemonės, kurių imtasi pagal šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą, remdamasi tos dalies c punkte nurodytomis ataskaitomis ir visa kita svarbia informacija, įskaitant informaciją, kurios ji gali prašyti pagal 40 ar 67 straipsnį, atsižvelgdama į krizės raidą. Komisija reguliariai, bent kartą per mėnesį, Valdybai teikia tos stebėsenos ataskaitas.

    Jei Komisija mano, kad numatytos ar įgyvendintos konkrečios priemonės pagal 1 dalies b punktą nėra efektyvios ar proporcingos, ji, pasikonsultavusi su Valdyba, gali priimti sprendimą, kuriuo reikalaujama, kad paslaugų teikėjas peržiūrėtų tų konkrečių priemonių nustatymą ar taikymą.

    8.   Kai tikslinga atsižvelgus į krizės raidą, Komisija, veikdama pagal Valdybos rekomendaciją, gali iš dalies pakeisti 1 dalyje ar 7 dalies antroje pastraipoje nurodytą sprendimą:

    a)

    atšaukdama sprendimą ir prireikus pareikalaudama, kad labai didelė interneto platforma ar labai didelė interneto paieškos sistema nebetaikytų priemonių, nustatytų ir įgyvendinamų pagal 1 dalies b punktą ar 7 dalies antrą pastraipą, visų pirma, tais atvejais, kai tokioms priemonėms nebėra pagrindo;

    b)

    pratęsdama 3 dalies c punkte nurodytą laikotarpį ne ilgesniam kaip trijų mėnesių laikotarpiui;

    c)

    atsižvelgdama į patirtį, įgytą taikant priemones, visų pirma, į tai, kad priemonėmis galimai gali būti negerbiamos Chartijoje įtvirtintos pagrindinės teisės.

    9.   1–6 dalyse numatyti reikalavimai taikomi šiame straipsnyje nurodytam sprendimui ir jo daliniam pakeitimui.

    10.   Komisija visapusiškai atsižvelgia į Valdybos rekomendacijas, pateiktas pagal šį straipsnį.

    11.   Komisija kasmet po sprendimų priėmimo pagal šį straipsnį ir bet kuriuo atveju per tris mėnesius nuo krizės pabaigos Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia konkrečių priemonių, kurių imtasi pagal tuos sprendimus, taikymo ataskaitą.

    37 straipsnis

    Nepriklausomas auditas

    1.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams jų sąskaita bent kartą per metus atliekamas nepriklausomas auditas, kuriuo siekiama įvertinti, kaip vykdomos:

    a)

    III skyriuje išdėstytos pareigos;

    b)

    įsipareigojimai, prisiimti pagal 45 ir 46 straipsniuose nurodytus elgesio kodeksus ir 48 straipsnyje nurodytus krizės protokolus.

    2.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai bendradarbiauja su organizacijomis, atliekančiomis auditą pagal šį straipsnį, ir joms teikia būtiną pagalbą, kad jos galėtų veiksmingai, efektyviai ir laiku atlikti tuos auditus, be kita ko, suteikdami joms prieigą prie visų reikiamų duomenų, sudarydami galimybes patekti į visas reikiamas patalpas ir atsakydami į žodinius ar rašytinius klausimus. Jie neturi trukdyti atlikti auditą, daryti jam nederamą įtaką ar trikdyti audito atlikimą.

    Toks auditas užtikrina tinkamą iš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir trečiųjų šalių atliekant auditą, taip pat ir pasibaigus auditui, gautos informacijos konfidencialumo ir profesinės paslapties lygį. Vis dėlto to reikalavimo laikymasis neturi turėti neigiamo poveikio audito atlikimui ir kitoms šio reglamento nuostatoms, visų pirma, susijusioms su skaidrumu, priežiūra ir vykdymo užtikrinimu. Kai tai būtina skaidrumo ataskaitų teikimo pagal 42 straipsnio 4 dalį tikslais, prie šio straipsnio 4 ir 6 dalyse nurodytos audito ataskaitos ir audito įgyvendinimo ataskaitos pridedamos redakcijos, kuriose nėra informacijos, kurią būtų galima pagrįstai laikyti konfidencialia.

    3.   Auditus pagal 1 dalį atlieka organizacijos, kurios:

    a)

    yra nepriklausomos nuo atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ir nuo bet kurio su tuo paslaugų teikėju susijusio juridinio asmens ir neturi interesų konfliktų su jais, visų pirma:

    i)

    12 mėnesių iki audito pradžios neteikė su audituotais dalykais susijusių ne audito paslaugų atitinkamam labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui ir bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui ir įsipareigojo jiems tokių paslaugų neteikti 12 mėnesių nuo audito pabaigos;

    ii)

    ilgesnį nei 10 metų iš eilės laikotarpį neteikė audito paslaugų pagal šį straipsnį atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui ir bet kuriam su tuo paslaugų teikėju susijusiam juridiniam asmeniui;

    iii)

    neatlieka audito už atlygį, kuris priklauso nuo audito rezultatų;

    b)

    įrodė turinčios ekspertinių žinių rizikos valdymo srityje, techninę kompetenciją ir pajėgumus;

    c)

    įrodė, kad yra objektyvios ir laikosi profesinės etikos, visų pirma, praktikos kodeksų ar atitinkamų standartų laikymosi pagrindu.

    4.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai užtikrina, kad auditą atliekančios organizacijos parengtų kiekvieno audito ataskaitą. Ta ataskaita pagrindžiama raštu ir joje pateikiama bent ši informacija:

    a)

    labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo, kurio atžvilgiu atliekamas auditas, pavadinimas, adresas ir kontaktinio centro duomenys, taip pat to audito laikotarpis;

    b)

    auditą atliekančios organizacijos (-ų) pavadinimas (-ai) ir adresas (-ai);

    c)

    interesų deklaracija;

    d)

    konkrečių audituotų elementų ir taikomos metodikos aprašymas;

    e)

    pagrindinių audito išvadų aprašymas ir santrauka;

    f)

    trečiųjų šalių, su kuriomis konsultuotasi atliekant auditą, sąrašas;

    g)

    audito nuomonė, ar labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas, kurio atžvilgiu atliekamas auditas, vykdė pareigas ir laikėsi įsipareigojimų, nurodytų 1 dalyje, – ši nuomonė gali būti teigiama, teigiama su pastabomis arba neigiama;

    h)

    jei audito nuomonė nėra teigiama – praktinės rekomendacijos dėl konkrečių priemonių, kuriomis būtų užtikrintas reikalavimų laikymasis, ir rekomenduojamas laikotarpis, per kurį turi būti užtikrintas reikalavimų laikymasis.

    5.   Jei auditą atliekanti organizacija negalėjo atlikti tam tikrų konkrečių elementų audito arba pareikšti audito nuomonės remdamasi savo tyrimais, į audito ataskaitą įtraukiamas paaiškinimas apie aplinkybes ir nurodomos priežastys, dėl kurių nebuvo galima atlikti tų elementų audito.

    6.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, gavę audito ataskaitą, kuri nėra teigiama, tinkamai atsižvelgia į visas jiems skirtas praktines rekomendacijas, kad galėtų imtis būtinų priemonių joms įgyvendinti. Per vieną mėnesį nuo tų rekomendacijų gavimo dienos jie priima audito įgyvendinimo ataskaitą, kurioje išdėstomos tos priemonės. Jei jie neįgyvendina praktinių rekomendacijų, audito įgyvendinimo ataskaitoje jie pateikia priežastis, kodėl rekomendacijos nebuvo įgyvendintos, ir išdėsto alternatyvias priemones, kurių jie ėmėsi siekdami atsižvelgti į nustatytus rekomendacijų nesilaikymo atvejus.

    7.   Komisijai pagal 87 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas papildomas nustatant būtinas audito atlikimo pagal šį straipsnį taisykles, visų pirma, kiek tai susiję su būtinomis pagal šį straipsnį atliekamo audito procedūrinių etapų, audito metodikų ir ataskaitų šablonų taisyklėmis. Tuose deleguotuosiuose aktuose atsižvelgiama į visus 44 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytus savanoriškus audito standartus.

    38 straipsnis

    Rekomendavimo sistemos

    Be 27 straipsnyje nustatytų reikalavimų, labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, naudojantys rekomendavimo sistemas, kiekvienai savo rekomendavimo sistemai suteikia bent vieną profiliavimu, kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2016/679 4 straipsnio 4 punkte, negrindžiamą galimybę.

    39 straipsnis

    Papildomas internetinės reklamos skaidrumas

    1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai, savo elektroninėse sąsajose pateikiantys reklamą, konkrečioje savo elektroninės sąsajos dalyje, pasitelkdami patikimą paieškos priemonę, pagal kurią galima atlikti daugelio kriterijų užklausas, ir taikomųjų programų sąsajas sudaro ir viešai atveria saugyklą, kurioje 2 dalyje nurodyta informacija laikoma visą laikotarpį, kurio metu jie teikia reklamą, ir vienus metus nuo paskutinio karto, kai reklama buvo pateikta jų elektroninėse sąsajose. Jie užtikrina, kad saugykloje nebūtų jokių paslaugos gavėjų, kuriems reklama buvo ar galėjo būti pateikta, asmens duomenų ir deda pagrįstas pastangas siekdami užtikrinti, kad informacija būtų tiksli ir išsami.

    2.   Saugykloje turi būti saugoma bent visa toliau išvardyta informacija:

    a)

    reklamos turinys, įskaitant produkto, paslaugos ar prekės ženklo pavadinimą ir reklamos objektą;

    b)

    fizinis ar juridinis asmuo, kurio vardu pateikiama reklama;

    c)

    fizinis ar juridinis asmuo, kuris sumokėjo už reklamą, jeigu tas asmuo nėra tas pats fizinis ar juridinis asmuo, kuris yra nurodytas b punkte;

    d)

    laikotarpis, kurio metu reklama buvo pateikiama;

    e)

    ar reklamą buvo ketinama pateikti būtent vienai ar daugiau konkrečių paslaugos gavėjų grupių ir, jeigu taip, tuo tikslu taikomi pagrindiniai parametrai, įskaitant prireikus, kai taikytina, pagrindinius parametrus, naudojamus siekiant reklamos neteikti vienai ar daugiau tokių konkrečių grupių;

    f)

    komerciniai pranešimai, paskelbti labai didelėse interneto platformose ir nustatyti pagal 26 straipsnio 2 dalį;

    g)

    bendras pasiektų paslaugos gavėjų skaičius ir, kai taikytina, suminiai paslaugos gavėjų grupės ar grupių, kurioms buvo konkrečiai skirta tikslinė reklama, skaičiai, paskirstyti kiekvienai valstybei narei.

    3.   Kiek tai susiję su 2 dalies a, b ir c punktais, jei labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas pašalino konkrečią reklamą arba panaikino prieigą prie jos dėl įtariamo neteisėtumo ar nesuderinamumo su tos labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos nuostatomis ir sąlygomis, tuose punktuose nurodyta informacija saugykloje nepateikiama. Tokiu atveju saugykloje pateikiama 17 straipsnio 3 dalies a–e punktuose arba 9 straipsnio 2 dalies a punkto i papunktyje, priklausomai nuo to, kas taikytina, nurodyta informacija, susijusi su atitinkama konkrečia reklama.

    Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, 40 straipsnyje nurodytais atitinkamais patikrintais tyrėjais ir visuomene, gali pateikti gaires dėl šiame straipsnyje nurodytų saugyklų struktūros, organizavimo ir funkcionalumo galimybių.

    40 straipsnis

    Prieiga prie duomenų ir tikrinimas

    1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar Komisijai, jiems pateikus motyvuotą prašymą ir per tame prašyme nurodytą pagrįstą laikotarpį, suteikia prieigą prie duomenų, kurie yra būtini norint stebėti ir vertinti, kaip laikomasi šio reglamento.

    2.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir Komisija duomenis, prie kurių gauta prieiga pagal 1 dalį, naudoja tik stebėsenos ir vertinimo, kaip laikomasi šio reglamento, tikslais ir tinkamai atsižvelgia į labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, įskaitant asmens duomenų apsaugą, konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsaugą ir jų paslaugų saugumo užtikrinimą.

    3.   1 dalies tikslais labai didelės interneto platformos arba labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu paaiškina savo algoritminių sistemų, įskaitant rekomendavimo sistemas, modelį, veikimo logiką ir testavimą.

    4.   Gavę įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus motyvuotą prašymą, labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai per pagrįstą laikotarpį, kaip nurodyta prašyme, suteikia prieigą prie duomenų patikrintiems tyrėjams, atitinkantiems šio straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus, vien tam, kad atliktų mokslinius tyrimus, kurie padėtų aptikti, nustatyti ir suprasti sisteminę riziką Sąjungoje, kaip išdėstyta 34 straipsnio 1 dalyje, ir įvertinti rizikos mažinimo priemonių pagal 35 straipsnį tinkamumą, veiksmingumą ir poveikį.

    5.   Per 15 dienų nuo prašymo, kaip nurodyta 4 dalyje, gavimo dienos labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus gali prašyti iš dalies pakeisti prašymą, jei, jų nuomone, jie negali suteikti prieigos prie prašomų duomenų dėl vienos iš šių dviejų priežasčių:

    a)

    jie neturi prieigos prie duomenų;

    b)

    suteikus prieigą prie duomenų jų paslaugos saugumas ar konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsauga taptų labai pažeidžiama.

    6.   Pagal 5 dalį teikiamuose prašymuose iš dalies pakeisti prašymą pateikiami pasiūlymai dėl vienos ar daugiau alternatyvių priemonių, kuriomis galima suteikti prieigą prie prašomų duomenų ar kitų duomenų, kurie yra tinkami ir pakankami prašymo tikslui įgyvendinti.

    Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar Komisija per ne daugiau kaip 15 dienų priima sprendimą dėl prašymo iš dalies pakeisti prašymą ir praneša apie savo sprendimą labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui bei, kai aktualu, pateikia jam iš dalies pakeistą prašymą ir nustato naują laikotarpį, per kurį reikia įvykdyti prašymą.

    7.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai suteikia prieigą prie duomenų pagal 1 ir 4 dalis per prašyme nurodytas tinkamas sąsajas, įskaitant interneto duomenų bazes ar taikomųjų programų sąsajas, ir sudaro palankesnes sąlygas tai prieigai.

    8.   Gavęs tinkamai pagrįstą tyrėjų prašymą, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius tokiems tyrėjams prašyme nurodyto konkretaus mokslinio tyrimo tikslais suteikia patikrintų tyrėjų statusą ir labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjui išduoda motyvuotą prašymą dėl prieigos prie duomenų pagal 4 dalį, jei tyrėjai įrodo, kad jie atitinka visas šias sąlygas:

    a)

    jie yra mokslinių tyrimų organizacijos, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2019/790 2 straipsnio 1 punkte, nariai;

    b)

    jie yra nepriklausomi nuo komercinių interesų;

    c)

    jų pateiktame prašyme nurodomas mokslinių tyrimų finansavimas;

    d)

    jie geba laikytis kiekvieno prašymo konkrečių duomenų saugumo ir konfidencialumo reikalavimų bei apsaugoti asmens duomenis ir savo prašyme aprašo tinkamas technines ir organizacines priemones, kurių jie ėmėsi šiuo tikslu;

    e)

    jų prašyme pagrindžiama, kad jų prieiga prie duomenų ir prašomi terminai yra būtini ir proporcingi jų mokslinių tyrimų tikslams ir kad tikėtini tų mokslinių tyrimų rezultatai padės siekti 4 dalyje nustatytų tikslų;

    f)

    planuojama mokslinių tyrimų veikla bus vykdoma 4 dalyje nustatytais tikslais;

    g)

    jie įsipareigojo užtikrinti, kad jų mokslinių tyrimų rezultatai būtų nemokamai paskelbiami viešai per pagrįstą laikotarpį po mokslinių tyrimų užbaigimo, atsižvelgiant į atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, pagal Reglamentą (ES) 2016/679.

    Gavęs prašymą pagal šią dalį, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius apie tai informuoja Komisiją ir Valdybą.

    9.   Tyrėjai taip pat gali pateikti savo prašymą valstybės narės, kurioje yra mokslinių tyrimų organizacija, kurios nariais jie yra, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Gavęs prašymą pagal šią dalį, skaitmeninių paslaugų koordinatorius atlieka pradinį vertinimą, ar atitinkami tyrėjai atitinka visas 8 dalyje nustatytas sąlygas. Tada skaitmeninių paslaugų koordinatorius prašymą kartu su atitinkamų tyrėjų pateiktais patvirtinamaisiais dokumentais ir pradiniu vertinimu išsiunčia įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius nepagrįstai nedelsdamas priima sprendimą, ar tyrėjui suteikti patikrinto tyrėjo statusą.

    Tinkamai atsižvelgus į pateiktą pradinį vertinimą, galutinis sprendimas tyrėjui pagal 8 dalį suteikti patikrinto tyrėjo statusą priklauso įsisteigimo valstybė narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus kompetencijai.

    10.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris suteikė patikrinto tyrėjo statusą ir pateikė motyvuotą prašymą dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų prieigos prie duomenų patikrinto tyrėjo naudai, priima sprendimą dėl prieigos panaikinimo, jeigu, atlikęs tyrimą savo iniciatyva ar remdamasis iš trečiųjų šalių gauta informacija, nustato, kad patikrintas tyrėjas nebeatitinka 8 dalyje nustatytų sąlygų, ir apie sprendimą informuoja atitinkamą labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėją. Prieš panaikindamas prieigą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius patikrintam tyrėjui suteikia galimybę sureaguoti į jo atlikto tyrimo išvadas ir jo ketinimą panaikinti prieigą.

    11.   Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriai Valdybai praneša fizinių asmenų ar subjektų, kuriems jie pagal 8 dalį suteikė patikrinto tyrėjo statusą, vardus ir pavardes (pavadinimus) bei kontaktinę informaciją, taip pat mokslinių tyrimų, dėl kurių buvo pateiktas prašymas, tikslą arba, jei jie panaikino prieigą prie duomenų pagal 10 dalį, tą informaciją praneša Valdybai.

    12.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai prieigą prie duomenų, įskaitant, jeigu tai techniškai įmanoma, prieigą prie duomenų realiuoju laiku, jei duomenys yra viešai prieinami jų elektroninėje sąsajoje nepagrįstai nedelsdami suteikia tyrėjams, įskaitant tyrėjus, priklausančius ne pelno įstaigoms, organizacijoms ir asociacijoms, kurie atitinka 8 dalies b, c, d ir e punktuose išdėstytas sąlygas ir kurie duomenis naudoja vien tik moksliniams tyrimams, kurie padeda aptikti, nustatyti ir suprasti sisteminę riziką Sąjungoje pagal 34 straipsnio 1 dalį, atlikti.

    13.   Pasikonsultavusi su Valdyba, Komisija priima deleguotuosius aktus, kuriais šis reglamentas yra papildomas nuostatomis, nustatančiomis technines sąlygas, kuriomis labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai turi keistis duomenimis pagal 1 ir 4 dalis, ir tikslus, kuriais galima naudoti duomenis. Tuose deleguotuosiuose aktuose nustatomos konkrečios sąlygos, pagal kurias gali būti vykdomas toks keitimasis duomenimis su tyrėjais laikantis Reglamento (ES) 2016/679, taip pat aktualūs objektyvūs rodikliai, procedūros ir, kai būtina, nepriklausomi patariamieji mechanizmai remiant keitimąsi duomenimis, atsižvelgiant į labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų ir atitinkamos paslaugos gavėjų teises ir interesus, įskaitant konfidencialios informacijos, visų pirma komercinių paslapčių, apsaugą ir jų paslaugų saugumo užtikrinimą.

    41 straipsnis

    Atitikties užtikrinimo funkcijos departamentas

    1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsteigia atitikties užtikrinimo funkcijos departamentą, kuris būtų nepriklausomas nuo jų veiklos funkcijų departamento ir kurį sudarytų vienas ar daugiau atitikties užtikrinimo pareigūnų, įskaitant atitikties užtikrinimo funkcijos departamento vadovą. Tas atitikties užtikrinimo funkcijos departamentas turi turėti pakankamus įgaliojimus, būti pakankamai autoritetingas ir turėti pakankamai išteklių, taip pat turi turėti prieigą prie labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo valdymo organo, kad galėtų stebėti, kaip tas paslaugų teikėjas laikosi šio reglamento.

    2.   Labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo valdymo organo užtikrina, kad atitikties užtikrinimo pareigūnai turėtų profesinę kvalifikaciją, žinias, patirtį ir gebėjimus, būtinus 3 dalyje nurodytoms užduotims vykdyti.

    Labai didelių internetinių platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjo valdymo organas užtikrina, kad atitikties užtikrinimo funkcijos departamento vadovas būtų nepriklausomas vyresnysis vadovas, kuriam tenka aiški atsakomybė už atitikties užtikrinimo funkcijos departamentą.

    Atitikties užtikrinimo funkcijos departamento vadovas tiesiogiai atsiskaito labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo valdymo organui ir gali pareikšti susirūpinimą ir įspėti tą organą, jei 34 straipsnyje nurodyta rizika arba neatitiktis šiam reglamentui daro ar gali daryti poveikį atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui; tai neturi poveikio valdymo organo, vykdančio savo priežiūros ir valdymo funkcijas, atsakomybei.

    Atitikties užtikrinimo funkcijos departamento vadovas negali būti pašalintas iš pareigų be išankstinio labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo valdymo organo sutikimo.

    3.   Atitikties užtikrinimo pareigūnų užduotys yra:

    a)

    bendradarbiauti su įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi ir Komisija šio reglamento tikslais;

    b)

    užtikrinti, kad visa 34 straipsnyje nurodyta rizika būtų nustatyta, apie ją būtų tinkamai pranešta ir būtų imtasi pagrįstų, proporcingų ir efektyvių rizikos mažinimo priemonių pagal 35 straipsnį;

    c)

    organizuoti ir prižiūrėti labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo veiklą, susijusią su nepriklausomu auditu pagal 37 straipsnį;

    d)

    teikti informaciją ir patarimus labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo vadovybei ir darbuotojams dėl atitinkamų pareigų pagal šį reglamentą;

    e)

    stebėti, kaip labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas vykdo savo pareigas pagal šį reglamentą;

    f)

    kai taikytina, stebėti, kaip labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas laikosi įsipareigojimų, prisiimtų pagal elgesio kodeksus pagal 45 ir 46 straipsnius arba krizės protokolus pagal 48 straipsnį.

    4.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Komisijai pateikia atitikties užtikrinimo funkcijos departamento vadovo vardą ir pavardę bei kontaktinius duomenis.

    5.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjo valdymo organas nustato paslaugų teikėjo valdymo priemones, kuriomis būtų užtikrinamas atitikties užtikrinimo funkcijos departamento nepriklausomumas, įskaitant atsakomybės sričių atskyrimą organizuojant labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo darbą, interesų konfliktų prevenciją ir patikimą pagal 34 straipsnį nustatytos sisteminės rizikos valdymą, taip pat prižiūri tokių valdymo priemonių įgyvendinimą ir už jį atsako.

    6.   Valdymo organas periodiškai, bent kartą per metus, tvirtina ir peržiūri pagal 34 straipsnį nustatytos rizikos, su kuria susiduria ar gali susidurti labai didelė interneto platforma ar labai didelė interneto paieškos sistema, prisiėmimo, valdymo, stebėsenos ir mažinimo strategijas bei politiką.

    7.   Valdymo organas skiria pakankamai laiko su rizikos valdymu susijusioms priemonėms apsvarstyti. Jis aktyviai dalyvauja priimant sprendimus, susijusius su rizikos valdymu, ir užtikrina, kad pagal 34 straipsnį nustatytos rizikos valdymui būtų skiriama pakankamai išteklių.

    42 straipsnis

    Pareigos teikti skaidrumo ataskaitas

    1.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai paskelbia 15 straipsnyje nurodytas ataskaitas ne vėliau kaip per du mėnesius nuo 33 straipsnio 6 dalies antroje pastraipoje nurodytos taikymo pradžios dienos, o vėliau – bent kas šešis mėnesius.

    2.   Be 15 straipsnyje ir 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos informacijos šio straipsnio 1 dalyje nurodytose ataskaitose, skelbiamose labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjų, nurodoma:

    a)

    žmogiškieji ištekliai, kuriuos labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjas skiria turinio moderavimui Sąjungoje siūlomos paslaugos atžvilgiu, suskirstyti pagal kiekvieną taikytiną valstybių narių oficialiąją kalbą, be kita ko, kad būtų laikomasi 16 ir 22 straipsniuose išdėstytų pareigų ir kad būtų laikomasi 20 straipsnyje išdėstytų pareigų;

    b)

    asmenų, vykdančių a punkte nurodytą veiklą, kvalifikacija ir kalbinės ekspertinės žinios, taip pat tokiems darbuotojams teikiamas mokymas ir parama;

    c)

    15 straipsnio 1 dalies e punkte nurodyti tikslumo rodikliai ir susijusi informacija, suskirstyti pagal kiekvieną valstybių narių oficialiąją kalbą.

    Ataskaitos yra skelbiamos bent viena iš valstybių narių oficialiųjų kalbų.

    3.   Be 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos informacijos labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai į šio straipsnio 1 dalyje nurodytas ataskaitas įtraukia informaciją apie vidutinį paslaugos gavėjų skaičių per mėnesį kiekvienoje valstybėje narėje.

    4.   Labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Komisijai nepagrįstai nedelsdami po audito užbaigimo pateikia ir viešai skelbia ne vėliau kaip po trijų mėnesių nuo kiekvienos audito ataskaitos pagal 37 straipsnio 4 dalį gavimo dienos:

    a)

    ataskaitą, kurioje pateikiami pagal 34 straipsnį atlikto rizikos vertinimo rezultatai;

    b)

    konkrečias poveikio mažinimo priemones, nustatytas pagal 35 straipsnio 1 dalį;

    c)

    37 straipsnio 4 dalyje numatytą audito ataskaitą;

    d)

    37 straipsnio 6 dalyje numatytą audito įgyvendinimo ataskaitą;

    e)

    kai taikoma, informaciją apie paslaugų teikėjo surengtas konsultacijas, kurias jis vykdė atlikdamas rizikos vertinimus ir rengdamas rizikos mažinimo priemones.

    5.   Jei labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas mano, kad paskelbus informaciją pagal 4 dalį galėtų būti atskleista to paslaugų teikėjo ar paslaugos gavėjų konfidenciali informacija, jo paslaugos saugumas galėtų tapti labai pažeidžiamas, galėtų būti pakenkta visuomenės saugumui arba padaryta žalos paslaugos gavėjams, paslaugų teikėjas gali pašalinti tokią informaciją iš viešai skelbiamų ataskaitų. Tokiu atveju paslaugos teikėjas įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Komisijai pateikia išsamias ataskaitas, prie jų pridėdamas informacijos pašalinimo iš viešai skelbiamų ataskaitų motyvų paaiškinimą.

    43 straipsnis

    Priežiūros mokestis

    1.   Komisija labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams taiko metinį priežiūros mokestį po statuso suteikimo pagal 33 straipsnį.

    2.   Bendra metinių priežiūros mokesčių suma apima numatomas išlaidas, kurias Komisija patiria vykdydama savo priežiūros užduotis pagal šį reglamentą, visų pirma, išlaidas, susijusias su statuso suteikimu pagal 33 straipsnį, duomenų bazės kūrimu, priežiūra ir veikimu pagal 24 straipsnio 5 dalį ir dalijimosi informacija sistema pagal 85 straipsnį, perdavimu pagal 59 straipsnį, pagalba Valdybai pagal 62 straipsnį ir priežiūros užduotimis pagal 56 straipsnį bei IV skyriaus 4 skirsnį.

    3.   Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams taikomas metinis priežiūros mokestis už kiekvieną paslaugą, dėl kurios jiems buvo suteiktas statusas pagal 33 straipsnį.

    Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatomas kiekvieno labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo metinio priežiūros mokesčio dydis. Priimdama tuos įgyvendinimo aktus, Komisija taiko šio straipsnio 4 dalyje nurodytame deleguotame akte nustatytą metodiką ir laikosi šio straipsnio 5 dalyje išdėstytų principų. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

    4.   Komisija pagal 87 straipsnį priima deleguotuosius aktus, kuriais nustatoma išsami metodika ir procedūros, skirtos:

    a)

    2 dalyje nurodytoms numatomoms išlaidoms nustatyti;

    b)

    5 dalies b ir c punktuose nurodytiems individualiems metiniams priežiūros mokesčiams nustatyti;

    c)

    5 dalies c punkte apibrėžtai didžiausiai bendrai ribai nustatyti ir

    d)

    išsamiai tvarkai, būtinai atlikti mokėjimus.

    Priimdama tuos deleguotuosius aktus, Komisija laikosi šio straipsnio 5 dalyje išdėstytų principų.

    5.   3 dalyje nurodytu įgyvendinimo aktu ir 4 dalyje nurodytu deleguotuoju aktu turi būti gerbiami šie principai:

    a)

    apskaičiuojant bendrą metinio priežiūros mokesčio sumą atsižvelgiama į praėjusiais metais patirtas išlaidas;

    b)

    metinis priežiūros mokestis yra proporcingas kiekvienos labai didelės interneto platformos ar kiekvienos labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo vidutiniam aktyvių paslaugos gavėjų Sąjungoje skaičiui per mėnesį po statuso suteikimo pagal 33 straipsnį;

    c)

    bendra metinio priežiūros mokesčio, taikomo atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės paieškos sistemos paslaugų teikėjui, suma bet kuriuo atveju neviršija 0,05 % jo praėjusių finansinių metų metinių pasaulinių grynųjų pajamų.

    6.   Individualūs metiniai priežiūros mokesčiai, taikomi pagal šio straipsnio 1 dalį, yra vidaus asignuotosios pajamos pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES, Euratomas) 2018/1046 (41) 21 straipsnio 5 dalį.

    7.   Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai kasmet praneša apie bendrą išlaidų, patirtų vykdant užduotis pagal šį reglamentą, sumą ir bendrą individualių metinių priežiūros mokesčių, taikytų praėjusiais metais, sumą.

    6 SKIRSNIS

    Kitos nuostatos, susijusios su išsamaus patikrinimo pareigomis

    44 straipsnis

    Standartai

    1.   Komisija konsultuojasi su Valdyba ir remia bei skatina savanoriškų standartų, kuriuos nustato atitinkamos Europos ir tarptautinės standartizacijos įstaigos, rengimą ir įgyvendinimą bent dėl:

    a)

    pranešimų pateikimo elektroninėmis priemonėmis pagal 16 straipsnį;

    b)

    šablonų, kūrimo bei procedūrų standartų, skirtų bendravimui su paslaugos gavėjais naudotojui patogiu būdu dėl apribojimų, atsirandančių dėl nuostatų ir sąlygų bei jų pakeitimų;

    c)

    patikimų pranešėjų pranešimų teikimo elektroninėmis priemonėmis pagal 22 straipsnį, be kita ko, per taikomųjų programų sąsajas;

    d)

    konkrečių sąsajų, įskaitant taikomųjų programų sąsajas, kurios sudaro palankesnes sąlygas vykdyti 39 ir 40 straipsniuose išdėstytas pareigas;

    e)

    labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų audito pagal 37 straipsnį;

    f)

    39 straipsnio 2 dalyje nurodytų reklamos saugyklų sąveikumo;

    g)

    duomenų perdavimo tarp reklamos tarpininkų padedant vykdyti skaidrumo pareigas pagal 26 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktus;

    h)

    techninių priemonių, sudarančių sąlygas laikytis šiame reglamente nustatytų su reklama susijusių pareigų, įskaitant 26 straipsnyje nurodytas pareigas dėl aiškiai matomo reklamos ir komercinių pranešimų žymėjimo;

    i)

    sąsajų pasirinkimo ir informacijos apie pagrindinius įvairių tipų rekomendavimo sistemų parametrus pateikimo pagal 27 ir 38 straipsnius;

    j)

    standartų, skirtų tikslinėms nepilnamečių apsaugos internete priemonėms.

    2.   Komisija remia standartų atnaujinimą atsižvelgiant į technologinę plėtrą ir atitinkamų paslaugų gavėjų elgesį. Atitinkama informacija apie standartų atnaujinimą turi būti skelbiama viešai ir lengvai prieinama.

    45 straipsnis

    Elgesio kodeksai

    1.   Siekdamos prisidėti prie tinkamo šio reglamento taikymo Komisija ir Valdyba skatina ir sudaro palankesnes sąlygas, laikantis Sąjungos teisės, visų pirma Sąjungos teisės dėl konkurencijos ir asmens duomenų apsaugos, Sąjungos lygmeniu rengti savanoriškus elgesio kodeksus, atsižvelgdamos, visų pirma, į konkrečius sunkumus, susijusius su kova su įvairių rūšių neteisėtu turiniu ir sistemine rizika.

    2.   Jei kyla didelė sisteminė rizika, kaip tai suprantama 34 straipsnio 1 dalyje, kuri yra susijusi su keliomis labai didelėmis interneto platformomis ar labai didelėmis interneto paieškos sistemomis, Komisija atitinkamus labai didelių interneto platformų paslaugų teikėjus ar atitinkamus labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus ir kitus labai didelių interneto platformų, labai didelių interneto paieškos sistemų, interneto platformų ir kitų tarpininkavimo paslaugų teikėjus atitinkamai, taip pat atitinkamas kompetentingas valdžios institucijas, pilietinės visuomenės organizacijas ir kitus suinteresuotuosius subjektus gali pakviesti dalyvauti rengiant elgesio kodeksus, be kita ko, išdėstant įsipareigojimus imtis konkrečių rizikos mažinimo priemonių ir reguliaraus ataskaitų dėl taikytų priemonių ir jų rezultatų teikimo sistemą.

    3.   Įgyvendindamos 1 ir 2 dalis, Komisija bei Valdyba ir, kai aktualu, kitos įstaigos siekia užtikrinti, kad elgesio kodeksuose būtų aiškiai nustatyti jų konkretūs tikslai, išdėstyti pagrindiniai veiklos rezultatų rodikliai, kuriais vertinamas tų tikslų pasiekimas, ir Sąjungos lygmeniu būtų tinkamai atsižvelgiama į visų suinteresuotųjų šalių, ypač piliečių, poreikius ir interesus. Komisija ir Valdyba taip pat siekia užtikrinti, kad dalyviai Komisijai ir atitinkamiems įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriams reguliariai praneštų apie visas įgyvendinamas priemones ir jų rezultatus, vertinamus pagal nustatytus pagrindinius veiklos rezultatų rodiklius. Pagrindiniais veiklos rodikliais ir ataskaitų teikimo įsipareigojimais turi būti atsižvelgiama į įvairių dalyvių dydžio ir pajėgumo skirtumus.

    4.   Komisija ir Valdyba įvertina, ar elgesio kodeksai atitinka 1 ir 3 dalyse numatytus siekius, ir reguliariai stebi bei vertina elgesio kodeksuose nustatytų tikslų įgyvendinimą, atsižvelgdama į pagrindinius veiklos rodiklius, kurie galėtų būti juose nustatyti. Jos paskelbia savo išvadas.

    Komisija ir Valdyba taip pat skatina ir sudaro palankesnes sąlygas reguliariai atlikti elgesio kodeksų peržiūrą ir pritaikymą.

    Jei elgesio kodeksų nesilaikoma nuolat, Komisija ir Valdyba elgesio kodeksus pasirašiusias šalis gali paraginti imtis būtinų veiksmų.

    46 straipsnis

    Elgesio kodeksai, skirti internetinei reklamai

    1.   Komisija skatina ir sudaro palankesnes sąlygas interneto platformų paslaugų teikėjams ir kitiems atitinkamų paslaugų teikėjams, kaip antai, internetinės reklamos tarpininkavimo paslaugų teikėjai, kiti subjektai, dalyvaujantys programinės reklamos vertės grandinėje, arba paslaugos gavėjams atstovaujančioms organizacijoms ir pilietinės visuomenės organizacijoms ar atitinkamoms valdžios institucijoms Sąjungos lygmeniu rengti savanoriškus elgesio kodeksus, kad būtų didinamas skaidrumas visiems internetinės reklamos vertės grandinės subjektams viršijant 26 ir 39 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

    2.   Komisija siekia užtikrinti, kad elgesio kodeksais būtų siekiama efektyviai perduoti informaciją visapusiškai paisant visų dalyvaujančių šalių teisių ir interesų, taip pat būtų siekiama sukurti konkurencingą, skaidrią ir sąžiningą internetinės reklamos aplinką pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę, visų pirma, dėl konkurencijos ir privatumo bei asmens duomenų apsaugos. Komisija siekia užtikrinti, kad elgesio kodeksuose būtų aprašyta bent:

    a)

    internetinės reklamos tarpininkavimo paslaugų teikėjų turimos informacijos perdavimas paslaugos gavėjams dėl 26 straipsnio 1 dalies b, c ir d punktuose nustatytų reikalavimų;

    b)

    internetinės reklamos tarpininkavimo paslaugų teikėjų turimos informacijos perdavimas saugykloms pagal 39 straipsnį;

    c)

    prasminga informacija apie duomenų monetizavimą.

    3.   Komisija skatina parengti elgesio kodeksus ne vėliau kaip 2025 m. vasario 18 d. ir pradėti juos taikyti ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 18 d.

    4.   Komisija visus 1 dalyje nurodytus internetinės reklamos vertės grandinės subjektus skatina patvirtinti elgesio kodeksuose numatytus įsipareigojimus ir jų laikytis.

    47 straipsnis

    Elgesio kodeksai, skirti prieinamumui

    1.   Komisija skatina ir sudaro palankesnes sąlygas Sąjungos lygmeniu rengti elgesio kodeksus įtraukiant interneto platformų paslaugų teikėjus ir kitus atitinkamų paslaugų teikėjus, paslaugos gavėjams atstovaujančias organizacijas ir pilietinės visuomenės organizacijas ar atitinkamas valdžios institucijas, kad būtų skatinamas visapusiškas ir veiksmingas lygiateisis dalyvavimas gerinant prieigą prie internetinių paslaugų, kurios, jas pirmą kartą kuriant ar vėliau pritaikant, atitiktų konkrečius neįgaliųjų poreikius.

    2.   Komisija siekia užtikrinti, kad elgesio kodeksais būtų siekiama tikslo užtikrinti tų paslaugų prieinamumą laikantis Sąjungos ir nacionalinės teisės, kad jomis galėtų kuo labiau naudotis neįgalieji. Komisija siekia užtikrinti, kad elgesio kodeksuose būtų aprašyti bent šie tikslai:

    a)

    kurti ir pritaikyti paslaugas, kad jos taptų prieinamos neįgaliesiems, užtikrinant, kad jos būtų suvokiamos, naudotinos, suprantamos ir patvarios;

    b)

    paaiškinti, kaip paslaugos atitinka taikytinus prieinamumo reikalavimus, ir užtikrinti, kad ši informacija būtų prieinama viešai neįgaliesiems prieinamu būdu;

    c)

    užtikrinti, kad pagal šį reglamentą teikiama informacija, formos ir priemonės būtų pateikiamos taip, kad jas būtų lengva rasti bei lengva suprasti ir kad jos būtų prieinamos neįgaliesiems.

    3.   Komisija skatina parengti elgesio kodeksus ne vėliau kaip 2025 m. vasario 18 d. ir pradėti juos taikyti ne vėliau kaip 2025 m. rugpjūčio 18 d.

    48 straipsnis

    Krizės protokolai

    1.   Valdyba gali rekomenduoti, kad Komisija pagal 2, 3 ir 4 dalis inicijuotų savanoriškų krizės protokolų, kurie būtų taikomi krizinėse situacijose, rengimą. Tos situacijos turi būti susijusios tik su ypatingomis aplinkybėmis, darančiomis poveikį visuomenės saugumui ar visuomenės sveikatai.

    2.   Komisija skatina ir sudaro palankesnes sąlygas labai didelių interneto platformų, labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams ir, kai tinkama, kitų interneto platformų paslaugų teikėjams ar kitų interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams dalyvauti rengiant, išbandant ir taikant tuos krizės protokolus. Komisija siekia užtikrinti, kad tuose krizės protokoluose būtų numatyta viena ar daugiau iš toliau nurodytų priemonių:

    a)

    aiškiai rodyti valstybių narių valdžios institucijų ar Sąjungos lygmeniu arba, priklausomai nuo krizės konteksto, kitų atitinkamų patikimų įstaigų pateiktą informaciją apie krizinę situaciją;

    b)

    užtikrinti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas paskirtų specialų kontaktinį centrą krizių valdymui; kai aktualu, tai gali būti 11 straipsnyje nurodytas elektroninis kontaktinis centras arba labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų atveju – 41 straipsnyje nurodytas atitikties užtikrinimo pareigūnas;

    c)

    kai taikytina, 16, 20, 22, 23 ir 35 straipsniuose išdėstytoms pareigoms vykdyti skirtus išteklius pritaikyti prie poreikių, kylančių dėl krizinės situacijos.

    3.   Komisija atitinkamai pakviečia valstybių narių valdžios institucijas ir taip pat gali pakviesti Sąjungos įstaigas, organus ir agentūras dalyvauti rengiant bei išbandant krizės protokolus ir prižiūrint jų taikymą. Kai būtina ir tinkama, Komisija pilietinės visuomenės organizacijas ar kitas svarbias organizacijas taip pat gali pakviesti dalyvauti rengiant krizės protokolus.

    4.   Komisija siekia užtikrinti, kad krizės protokoluose būtų aiškiai išdėstyti visi toliau išvardyti elementai:

    a)

    konkretūs parametrai, pagal kuriuos nustatoma, kas yra konkreti ypatinga aplinkybė, dėl kurios taikomas krizės protokolas, ir kokių tikslų siekiama krizės protokolu;

    b)

    kiekvieno dalyvio vaidmuo ir priemonės, kurias jie turi taikyti parengiamajame etape ir aktyvavus krizės protokolą;

    c)

    aiški procedūra, kurią taikant nustatoma, kada turi būti aktyvuotas krizės protokolas;

    d)

    aiški procedūra, kurią taikant nustatomas laikotarpis, per kurį reikia imtis aktyvavus krizės protokolą taikytinų priemonių, kurios turi apimti tik tai, kas yra būtina reaguojant į atitinkamas konkrečias ypatingas aplinkybes;

    e)

    apsaugos priemonės, kuriomis reaguojama į neigiamą poveikį naudojimuisi Chartijoje įtvirtintomis pagrindinėmis teisėmis, visų pirma saviraiškos ir informacijos laisve ir teise į nediskriminavimą;

    f)

    procesas, kai pasibaigus krizinei situacijai viešai pranešama apie įgyvendintas priemones, jų trukmę ir rezultatus.

    5.   Jeigu Komisija mano, kad krizės protokolu nepavyksta efektyviai reaguoti į krizinę situaciją arba apsaugoti naudojimąsi pagrindinėmis teisėmis, kaip numatyta 4 dalies e punkte, ji dalyvių prašo peržiūrėti krizės protokolą, be kita ko, imantis papildomų priemonių.

    IV SKYRIUS

    ĮGYVENDINIMAS, BENDRADARBIAVIMAS, SANKCIJOS IR VYKDYMO UŽTIKRINIMAS

    1 SKIRSNIS

    Kompetentingos institucijos ir nacionaliniai skaitmeninių paslaugų koordinatoriai

    49 straipsnis

    Kompetentingos institucijos ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriai

    1.   Valstybės narės paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų būti atsakingomis už tarpininkavimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir šio reglamento vykdymo užtikrinimą (toliau – kompetentingos institucijos).

    2.   Valstybės narės paskiria vieną iš kompetentingų institucijų savo skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius atsako už visus klausimus, susijusius su šio reglamento įgyvendinimo priežiūra ir vykdymo užtikrinimu toje valstybėje narėje, nebent atitinkama valstybė narė būtų pavedusi tam tikras konkrečias užduotis ar sektorius kitoms kompetentingoms institucijoms. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius bet kuriuo atveju privalo užtikrinti tokių klausimų koordinavimą nacionaliniu lygmeniu ir padėti efektyviai bei nuosekliai prižiūrėti šio reglamento įgyvendinimą ir užtikrinti jo vykdymą visoje Sąjungoje.

    Tuo tikslu skaitmeninių paslaugų koordinatoriai bendradarbiauja tarpusavyje, su kitomis nacionalinėmis kompetentingomis institucijomis, Valdyba ir Komisija, nedarant poveikio galimybei valstybėms narėms numatyti bendradarbiavimo mechanizmus ir reguliarų skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus keitimąsi nuomonėmis su kitomis nacionalinėmis institucijomis, kai tai aktualu jų atitinkamų užduočių vykdymui.

    Jei valstybė narė be skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus paskiria vieną ar daugiau kompetentingų institucijų, ji užtikrina, kad atitinkamai tų institucijų ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus užduotys būtų aiškiai apibrėžtos ir kad vykdydami savo užduotis jie glaudžiai bei efektyviai bendradarbiautų.

    3.   Valstybės narės paskiria skaitmeninių paslaugų koordinatorius ne vėliau kaip 2024 m. vasario 17 d.

    Valstybės narės viešai paskelbia ir Komisijai bei Valdybai pateikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi paskirtos kompetentingos institucijos pavadinimą ir informaciją apie tai, kaip su ja galima susisiekti. Atitinkama valstybė narė Komisijai bei Valdybai pateikia kitų 2 dalyje nurodytų kompetentingų institucijų pavadinimus ir praneša apie jų atitinkamas užduotis.

    4.   50, 51 ir 56 straipsniuose išdėstytos skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taikytinos nuostatos taip pat taikomos visoms kitoms kompetentingoms institucijoms, kurias valstybės narės paskiria pagal šio straipsnio 1 dalį.

    50 straipsnis

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriams keliami reikalavimai

    1.   Valstybės narės užtikrina, kad jų skaitmeninių paslaugų koordinatoriai atliktų savo užduotis pagal šį reglamentą nešališkai, skaidriai ir laiku. Valstybės narės užtikrina, kad jų skaitmeninių paslaugų koordinatoriai turėtų visus būtinus išteklius savo užduotims vykdyti, įskaitant pakankamus techninius, finansinius ir žmogiškuosius išteklius, ir galėtų tinkamai prižiūrėti visus jų kompetencijai priskiriamus tarpininkavimo paslaugų teikėjus. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad jos skaitmeninių paslaugų koordinatorius galėtų pakankamai savarankiškai valdyti savo biudžetą neviršydamas bendrų biudžeto ribų, siekiant nedaryti neigiamo poveikio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nepriklausomumui.

    2.   Vykdydami savo užduotis ir įgaliojimus pagal šį reglamentą skaitmeninių paslaugų koordinatoriai veikia visiškai nepriklausomai. Jie neturi patirti jokios tiesioginės ar netiesioginės išorės įtakos, taip pat neprašo ir nepriima jokių kitos valdžios institucijos ar privataus subjekto nurodymų.

    3.   Šio straipsnio 2 dalis nedaro poveikio skaitmeninių paslaugų koordinatorių užduotims šiame reglamente numatytoje priežiūros ir vykdymo užtikrinimo sistemoje ir bendradarbiavimui su kitomis kompetentingomis institucijomis pagal 49 straipsnio 2 dalį. Šio straipsnio 2 dalis nekliudo vykdyti teisminės peržiūros ir taip pat nedaro poveikio proporcingiems atskaitomybės reikalavimams, susijusiems su skaitmeninių paslaugų koordinatorių bendro pobūdžio veikla, pavyzdžiui, finansinėmis išlaidomis ar ataskaitų teikimu nacionaliniams parlamentams, jei tie reikalavimai netrukdo įgyvendinti šio reglamento tikslų.

    51 straipsnis

    Skaitmeninių paslaugų koordinatorių įgaliojimai

    1.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie įgaliojimai atlikti tyrimą dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamo tarpininkavimo paslaugų teikėjų elgesio:

    a)

    įgaliojimai reikalauti, kad tie paslaugų teikėjai, taip pat bet kurie kiti asmenys, veikiantys su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kuriems gali būti pagrįstai žinoma su įtariamu šio reglamento pažeidimu susijusi informacija, įskaitant organizacijas, atliekančias 37 straipsnyje ir 75 straipsnio 2 dalyje nurodytą auditą, pateiktų tokią informaciją nepagrįstai nedelsdami;

    b)

    įgaliojimai atlikti patikrinimus bet kokiose patalpose, kurias tie paslaugų teikėjai ar asmenys naudoja su jų komercine veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, arba prašyti, kad jų valstybės narės teisminė institucija nurodytų atlikti tokius patikrinimus, arba prašyti, kad tokius patikrinimus atliktų kitos valdžios institucijos, siekiant ištirti, paimti ar gauti bet kokios formos ir bet kokioje laikmenoje saugomą informaciją, susijusią su įtariamu pažeidimu, arba gauti tos informacijos kopijas;

    c)

    įgaliojimai prašyti bet kurio tų paslaugų teikėjų ar asmenų darbuotojo ar atstovo pateikti paaiškinimus dėl bet kokios su įtariamu pažeidimu susijusios informacijos ir, gavus jo sutikimą, užfiksuoti atsakymus bet kokiomis techninėmis priemonėmis.

    2.   Kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jiems suteikiami šie vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų:

    a)

    įgaliojimai patvirtinti tų paslaugų teikėjų prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su jų šio reglamento laikymusi, ir padaryti tuos įsipareigojimus privalomus;

    b)

    įgaliojimai nurodyti nutraukti pažeidimus ir, kai tinkama, nustatyti pažeidimui proporcingas taisomąsias priemones, kurios yra būtinos norint efektyviai pašalinti pažeidimą, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės teisminė institucija;

    c)

    įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti baudas už šio reglamento, įskaitant visus pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktus nurodymus atlikti tyrimą, nesilaikymą arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

    d)

    įgaliojimai pagal 52 straipsnį skirti periodines baudas siekiant užtikrinti, kad pažeidimas būtų nutrauktas laikantis pagal šios pastraipos b punktą pateikto nurodymo, arba periodines baudas už bet kurių pagal šio straipsnio 1 dalį pateiktų nurodymų atlikti tyrimą nevykdymą, arba prašyti, kad tokias baudas skirtų jų valstybės narės teisminė institucija;

    e)

    įgaliojimai patvirtinti laikinąsias priemones, kuriomis siekiama išvengti didelės žalos rizikos, arba prašyti, kad tai padarytų jų valstybės narės kompetentinga nacionalinė teisminė institucija.

    Kiek tai susiję su pirmos pastraipos c ir d punktais, skaitmeninių paslaugų koordinatoriams taip pat suteikiami tuose punktuose nurodyti vykdymo užtikrinimo įgaliojimai dėl kitų 1 dalyje nurodytų asmenų, kurie nevykdo bet kokių jiems pagal tą dalį pateiktų nurodymų. Tuos vykdymo užtikrinimo įgaliojimus jie vykdo tik tiems kitiems asmenims tinkamu laiku pateikę visą svarbią su tokiais nurodymais susijusią informaciją, įskaitant taikytiną laikotarpį, baudas ar periodines baudas, kurios gali būti skirtos už nurodymų nevykdymą, ir nurodę teisių gynimo priemones.

    3.   Jei visi kiti šiame straipsnyje numatyti įgaliojimai pašalinti pažeidimą jau išnaudoti, o pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, kai to reikia skaitmeninių paslaugų koordinatoriams savo užduotims pagal šį reglamentą vykdyti, jie taip pat turi turėti įgaliojimus dėl jų valstybės narės kompetencijai priskiriamų tarpininkavimo paslaugų teikėjų imtis šių priemonių:

    a)

    reikalauti, kad tų paslaugų teikėjų valdymo organas nepagrįstai nedelsdamas ištirtų padėtį ir priimtų bei pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos pažeidimo nutraukimo priemonės, užtikrintų, kad paslaugų teikėjas imtųsi tų priemonių, ir praneštų apie priemones, kurių imtasi;

    b)

    jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepakankamai įvykdė a punkte nurodytus reikalavimus, pažeidimas nėra nutrauktas ar yra toliau vykdomas, kelia didelę žalą ir yra susijęs su nusikalstama veika, keliančia grėsmę asmenų gyvybei ar saugumui, prašyti jo valstybės narės kompetentingos teisminės institucijos nurodyti laikinai apriboti su pažeidimu susijusios paslaugos gavėjų prieigą arba, tik jei tai neįmanoma techniškai, prieigą prie tarpininkavimo paslaugų teikėjo elektroninės sąsajos, kurioje daromas pažeidimas.

    Išskyrus atvejus, kai skaitmeninių paslaugų koordinatorius veikia Komisijos prašymu pagal 82 straipsnį, prieš pateikdamas šios dalies pirmos pastraipos b punkte nurodytą prašymą, skaitmeninių paslaugų koordinatorius suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei dviejų savaičių laikotarpį ir aprašo priemones, kurių ketina prašyti imtis, nurodydamas numatomą jo adresatą ar adresatus. Tarpininkavimo paslaugų teikėjas, numatomas adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, turi teisę dalyvauti kompetentingos teisminės institucijos procese. Visos priemonės, kurių nurodoma imtis, turi būti proporcingos pažeidimo pobūdžiui, sunkumui, pasikartojimui bei trukmei, nepagrįstai neribojant atitinkamos paslaugos gavėjų galimybės susipažinti su teisėta informacija.

    Galimybės susipažinti apribojimas taikomas keturias savaites, kompetentingos teisminės institucijos nurodymu numatant galimybę leisti skaitmeninių paslaugų koordinatoriui pratęsti tą laikotarpį dar tokiam pat laikui tiek kartų, kiek leidžia ta teisminė institucija. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius pratęsia laikotarpį tik tuo atveju, jei, atsižvelgęs į visų šalių, kurioms tas apribojimas daro poveikį, teises ir interesus ir visas svarbias aplinkybes, įskaitant visą informaciją, kurią jam gali pateikti tarpininkavimo paslaugų teikėjas, adresatas ar adresatai ir bet kokia kita trečioji šalis, įrodžiusi turinti teisėtų interesų, jis mano, kad yra tenkinamos abi šios sąlygos:

    a)

    tarpininkavimo paslaugų teikėjas nesiėmė būtinų priemonių pažeidimui nutraukti;

    b)

    laikinuoju apribojimu nėra nepagrįstai apribojama paslaugos gavėjų galimybė susipažinti su teisėta informacija, atsižvelgiant į paveiktų paslaugos gavėjų skaičių ir į tai, ar yra tinkamų ir lengvai prieinamų alternatyvų.

    Jei, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nuomone, trečios pastraipos a ir b punktuose išdėstytos sąlygos yra tenkinamos, tačiau jis nebegali pratęsti laikotarpio pagal trečią pastraipą, jis kompetentingai teisminei institucijai pateikia naują prašymą, kaip nurodyta pirmos pastraipos b punkte.

    4.   1, 2 ir 3 dalyse išvardyti įgaliojimai nedaro poveikio 3 skirsnio taikymui.

    5.   Priemonės, kurių skaitmeninių paslaugų koordinatoriai imasi vykdydami savo įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, turi būti efektyvios, atgrasomos ir proporcingos, atsižvelgiant, visų pirma, į pažeidimo ar įtariamo pažeidimo, su kuriuo tos priemonės yra susijusios, pobūdį, sunkumą, pasikartojimą bei trukmę ir, kai aktualu, į atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ekonominius, techninius ir veiklos pajėgumus.

    6.   Valstybės narės nustato konkrečias taisykles ir procedūras, taikytinas vykdant įgaliojimus pagal 1, 2 ir 3 dalis, ir užtikrina, kad tie įgaliojimai būtų vykdomi taikant tinkamas apsaugos priemones, nustatytas taikytinoje nacionalinėje teisėje laikantis Chartijos ir Sąjungos teisės bendrųjų principų. Visų pirma, tų priemonių imamasi tik apsaugant teisę į privatų gyvenimą ir teises į gynybą, įskaitant teises būti išklausytam ir susipažinti su byla, ir paisant visų dalyvaujančių šalių teisės į veiksmingą apskundimą teismine tvarka.

    52 straipsnis

    Sankcijos

    1.   Valstybės narės nustato taisykles dėl sankcijų, taikomų jų kompetencijai priskiriamiems tarpininkavimo paslaugų teikėjams už šio reglamento pažeidimus, ir imasi visų būtinų priemonių užtikrinti, kad tos sankcijos būtų įgyvendinamos pagal 51 straipsnį.

    2.   Sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. Valstybės narės praneša Komisijai apie tas taisykles ir tas priemones ir jai nedelsdamos praneša apie visus vėlesnius joms įtakos turinčius dalinius pakeitimus.

    3.   Valstybės narės užtikrina, kad didžiausia baudų, kurios gali būti skirtos už šiame reglamente nustatytos pareigos nevykdymą, suma būtų 6 % atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo metinės pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais. Valstybės narės užtikrina, kad didžiausia baudos, kuri gali būti skirta už neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos pateikimą, atsakymo nepateikimą arba neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos neištaisymą ir nepateikimą patikrinimui, suma būtų 1 % atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo ar asmens metinių pajamų ar pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais.

    4.   Valstybės narės užtikrina, kad didžiausia periodinės baudos suma būtų 5 % atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo vidutinės pasaulinės apyvartos per dieną ar pajamų per dieną praėjusiais finansiniais metais, apskaičiuojant nuo atitinkamame sprendime nurodytos datos.

    53 straipsnis

    Teisė pateikti skundą

    Paslaugos gavėjai ir bet kokia įstaiga, organizacija ar asociacija, įgaliota jų vardu naudotis šiuo reglamentu jiems suteiktomis teisėmis, turi teisę pateikti skundą dėl tarpininkavimo paslaugų teikėjų, įtariant šio reglamento pažeidimą, valstybės narės, kurioje yra ar yra įsisteigęs paslaugos gavėjas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui. Skaitmeninių paslaugų koordinatorius įvertina skundą ir, kai tinkama, jį perduoda įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kai tai laikoma tinkama, kartu su nuomone. Jei skundas patenka į kitos kompetentingos institucijos atsakomybės sritį skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus valstybėje narėje, gavęs skundą jis jį perduoda tai institucijai. Šios procedūros metu abi šalys turi teisę būti išklausytos ir gauti tinkamą informaciją apie skundo nagrinėjimo procedūros eigą, kaip numatyta pagal nacionalinę teisę.

    54 straipsnis

    Kompensacija

    Paslaugos gavėjai turi teisę pagal Sąjungos ir nacionalinę teisę reikalauti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjai atlygintų bet kokią žalą ar nuostolius, patirtus dėl tų paslaugų teikėjų padaryto šiame reglamente jiems nustatytų pareigų pažeidimo.

    55 straipsnis

    Veiklos ataskaitos

    1.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai parengia metines ataskaitas dėl savo pagal šį reglamentą vykdomos veiklos, įskaitant pagal 53 straipsnį gautų skundų skaičių ir jų nagrinėjimo apžvalgą. Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai paskelbia metines ataskaitas viešai kompiuterio skaitomu formatu, laikantis taikytinų taisyklių dėl informacijos konfidencialumo pagal 84 straipsnį, ir pateikia jas Komisijai ir Valdybai.

    2.   Metinėje ataskaitoje taip pat pateikiama ši informacija:

    a)

    nurodymų imtis veiksmų prieš neteisėtą turinį bei nurodymų pateikti informaciją, kuriuos pagal 9 ir 10 straipsnius pateikė bet kuri atitinkamo skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus valstybės narės nacionalinė teisminė ar administracinė institucija, skaičius ir dalykas;

    b)

    tai, kaip buvo reaguojama į tuos nurodymus, apie kuriuos pagal 9 ir 10 straipsnius pranešta skaitmeninių paslaugų koordinatoriui.

    3.   Jei valstybė narė pagal 49 straipsnį yra paskyrusi kelias kompetentingas institucijas, ji užtikrina, kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius parengtų vieną ataskaitą, į kurią įtrauktų visų kompetentingų institucijų veiklą, ir kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius gautų visą tam reikalingą svarbią informaciją ir paramą iš kitų atitinkamų kompetentingų institucijų.

    2 SKIRSNIS

    Kompetencija, koordinuojamas tyrimas ir nuoseklumo užtikrinimo mechanizmai

    56 straipsnis

    Kompetencija

    1.   Valstybė narė, kurioje yra pagrindinė tarpininkavimo paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus 2, 3 ir 4 dalyse nurodytus įgaliojimus.

    2.   Komisija turi išimtinius įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas III skyriaus 5 skirsnis ir užtikrinti jo vykdymą.

    3.   Komisija turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomas šis reglamentas, ir užtikrinti jo vykdymą, išskyrus jo III skyriaus 5 skirsnyje nustatytus įgaliojimus, nukreiptus prieš labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjus,.

    4.   Jei Komisija nėra inicijavusi procedūros dėl to paties pažeidimo, valstybė narė, kurioje yra labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo įsisteigimo vieta, turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos kitos pareigos pagal šį reglamentą, nei tos, kurios yra nustatytos III skyriaus 5 skirsnyje, ir užtikrinti jų vykdymą, kiek tai susiję su tais paslaugų teikėjais.

    5.   Valstybės narės ir Komisija vykdo šio reglamento nuostatų priežiūrą ir užtikrina jų vykdymą glaudžiai bendradarbiaudamos.

    6.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nėra įsisteigęs Sąjungoje, valstybė narė, kurioje gyvena ar yra įsisteigęs jo teisinis atstovas, arba Komisija, priklausomai nuo to, kas taikytina, pagal šio straipsnio 1 ir 4 dalis turi įgaliojimus prižiūrėti, kaip vykdomos atitinkamos pareigos pagal šį reglamentą ir užtikrinti jų vykdymą.

    7.   Jei tarpininkavimo paslaugų teikėjas nepaskiria teisinio atstovo pagal 13 straipsnį, įgaliojimus prižiūrėti ir užtikrinti vykdymą pagal šį straipsnį turi visos valstybės narės, o labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo atveju – Komisija.

    Jei skaitmeninių paslaugų koordinatorius ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, jis apie tai praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams bei Komisijai ir užtikrina, kad būtų laikomasi taikytinų apsaugos priemonių, suteikiamų pagal Chartiją, visų pirma, siekiant išvengti to, kad už tą patį elgesį, kuriuo pažeidžiamos šiame reglamente nustatytos pareigos, sankcijos būtų skiriamos daugiau nei vieną kartą. Jei Komisija ketina naudotis savo įgaliojimais pagal šią dalį, ji apie tą ketinimą praneša visiems kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams. Atsižvelgdamos į pranešimą pagal šią dalį, kitos valstybės narės neinicijuoja procedūrų dėl to pažeidimo, kuris yra nurodytas pranešime.

    57 straipsnis

    Savitarpio pagalba

    1.   Siekdami nuosekliai ir veiksmingai taikyti šį reglamentą, skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir Komisijai glaudžiai bendradarbiauja ir teikia vieni kitiems savitarpio pagalbą. Savitarpio pagalba apima, visų pirma, keitimąsi informacija pagal šį straipsnį ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareigą visus paskirties valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Valdybą bei Komisiją informuoti apie tyrimo pradėjimą ir ketinimą priimti galutinį sprendimą, įskaitant jo vertinimą, konkretaus tarpininkavimo paslaugų teikėjo atžvilgiu.

    2.   Tyrimo tikslais įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius kitų skaitmeninių paslaugų koordinatorių gali paprašyti pateikti turimą konkrečią informaciją, kiek tai susiję su konkrečiu tarpininkavimo paslaugų teikėju, arba pasinaudoti 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais jų įgaliojimais atlikti tyrimą dėl konkrečios informacijos jų valstybėje narėje. Jei tinkama, skaitmeninių paslaugų koordinatorius, gavęs prašymą, gali įtraukti kitas atitinkamos valstybės narės kompetentingas institucijas ar kitas valdžios institucijas.

    3.   Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, gavęs prašymą pagal 2 dalį, įvykdo tokį prašymą ir nepagrįstai nedelsdamas ir ne vėliau kaip per du mėnesius nuo jo gavimo praneša įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui apie veiksmus, kurių imtasi, nebent:

    a)

    atsižvelgiant į tyrimo tikslus, prašymo taikymo sritis ar dalykas nėra pakankamai apibrėžta (-as), pagrįsta (-as) ar proporcinga (-as) arba

    b)

    nei skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuriam buvo pateiktas prašymas, nei kita tos valstybės narės kompetentinga institucija ar kita valdžios institucija neturi prašomos informacijos ir prieigos prie jos arba

    c)

    prašymas negali būti įvykdytas nepažeidžiant Sąjungos ar nacionalinės teisės.

    Skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris gavo prašymą, pagrindžia savo atsisakymą jį įvykdyti pateikdamas motyvuotą atsakymą per pirmoje pastraipoje nustatytą laikotarpį.

    58 straipsnis

    Tarpvalstybinis skaitmeninių paslaugų koordinatorių bendradarbiavimas

    1.   Išskyrus atvejus, kai Komisija yra inicijavusi tyrimą dėl to paties įtariamo pažeidimo, jei paskirties valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius turi priežasčių įtarti, kad tarpininkavimo paslaugų teikėjas įvykdė šio reglamento pažeidimą, darantį neigiamą poveikį paslaugos gavėjams to skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus valstybėje narėje, jis įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus gali prašyti įvertinti atvejį ir imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi.

    2.   Išskyrus atvejus, kai Komisija yra inicijavusi tyrimą dėl to paties įtariamo pažeidimo, bent trijų paskirties valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, turinčių priežasčių įtarti, kad konkretus tarpininkavimo paslaugų teikėjas įvykdė šio reglamento pažeidimą, darantį neigiamą poveikį paslaugos gavėjams jų valstybėse narėse, prašymu Valdyba gali prašyti įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus įvertinti atvejį ir imtis būtinų tyrimo ir vykdymo užtikrinimo priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi.

    3.   Pagal 1 ar 2 dalį pateiktas prašymas turi būti tinkamai motyvuotas ir jame nurodomi bent:

    a)

    atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo kontaktinis centras, kaip numatyta 11 straipsnyje;

    b)

    svarbių faktų aprašymas, atitinkamos šio reglamento nuostatos ir priežastys, kodėl skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris išsiuntė prašymą, ar Valdyba įtaria, kad paslaugų teikėjas pažeidė šį reglamentą, įskaitant įtariamo pažeidimo neigiamo poveikio aprašymą;

    c)

    bet kokia kita informacija, kurią skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris išsiuntė prašymą, ar Valdyba laiko svarbia, įskaitant, kai tinkama, jų pačių iniciatyva surinktą informaciją, ar pasiūlymai dėl konkrečių tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonių, įskaitant laikinąsias priemones, kurių turi būti imamasi.

    4.   Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius visapusiškai atsižvelgia į prašymą, pateiktą pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalį. Jei, jo nuomone, jis neturi pakankamai informacijos, kad galėtų imtis veiksmų pagal prašymą, ir turi priežasčių manyti, kad skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris išsiuntė prašymą, ar Valdyba galėtų pateikti papildomos informacijos, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius gali arba prašyti pateikti tokią informaciją pagal 57 straipsnį, arba, alternatyviai, pradėti bendrą tyrimą pagal 60 straipsnio 1 dalį, įtraukdamas bent prašymą pateikusį skaitmeninių paslaugų koordinatorių. Šio straipsnio 5 dalyje nustatytas laikotarpis sustabdomas, kol nebus pateikta ta papildoma informacija arba kol nebus atsisakyta dalyvauti bendrame tyrime.

    5.   Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, nepagrįstai nedelsdamas ir bet kuriuo atveju ne vėliau kaip per du mėnesius nuo prašymo pagal 1 ar 2 dalį gavimo, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, kuris išsiuntė prašymą, ir Valdybai pateikia įtariamo pažeidimo vertinimą ir visų tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonių, kurių dėl jo imtasi ar numatoma imtis siekiant užtikrinti šio reglamento laikymąsi, paaiškinimą.

    59 straipsnis

    Perdavimas Komisijai

    1.   Nepateikus pranešimo per 58 straipsnio 5 dalyje nustatytą laikotarpį, jei Valdyba nepritaria vertinimui arba priemonėms, kurių imtasi ar numatoma imtis pagal 58 straipsnio 5 dalį, arba 60 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais Valdyba gali perduoti klausimą Komisijai ir jai pateikti visą svarbią informaciją. Į tą informaciją įtraukiami bent įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui išsiųstas prašymas ar rekomendacija, to skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus atliktas vertinimas, nepritarimo motyvai ir bet kokia papildoma informacija, kuria pagrindžiamas perdavimas.

    2.   Pasikonsultavusi su įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi, Komisija įvertina klausimą per du mėnesius po jo perdavimo jai pagal 1 dalį.

    3.   Jei pagal šio straipsnio 2 dalį Komisija mano, kad vertinimas arba tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonės, kurių imtasi ar numatoma imtis pagal 58 straipsnio 5 dalį, yra nepakankami, kad būtų užtikrintas veiksmingas šio reglamento vykdymas, arba yra kitaip su juo nesuderinami, ji savo nuomonę pateikia įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui bei Valdybai ir įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašo peržiūrėti klausimą.

    Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius imasi būtinų tyrimo ar vykdymo užtikrinimo priemonių, kad užtikrintų šio reglamento laikymąsi, visapusiškai atsižvelgdamas į Komisijos nuomonę ir prašymą peržiūrėti. Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius Komisijai, taip pat prašymą pateikusiam skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar Valdybai, kurie ėmėsi veiksmų pagal 58 straipsnio 1 ar 2 dalį, per du mėnesius nuo prašymo peržiūrėti pateikimo dienos praneša apie priemones, kurių buvo imtasi.

    60 straipsnis

    Bendri tyrimai

    1.   Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius gali pradėti bendrus tyrimus ir jiems vadovauti, dalyvaujant vienam ar daugiau kitų atitinkamų skaitmeninių paslaugų koordinatorių:

    a)

    savo iniciatyva keliose valstybėse narėse tirti įtariamą atitinkamo tarpininkavimo paslaugų teikėjo padarytą šio reglamento pažeidimą arba

    b)

    Valdybai pateikus rekomendaciją veikiant bent trijų skaitmeninių paslaugų koordinatorių prašymu, tvirtinančių, remiantis pagrįstu įtarimu, jog atitinkamas tarpininkavimo paslaugų teikėjas įvykdė pažeidimą, darantį poveikį paslaugos gavėjams jų valstybėse narėse.

    2.   Bet kuris skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris įrodo, kad jis turi teisėtą interesą dalyvauti bendrame tyrime pagal 1 dalį, gali paprašyti jame dalyvauti. Bendras tyrimas baigiamas per tris mėnesius nuo jo pradžios, nebent dalyviai susitartų kitaip.

    Įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius ne vėliau kaip praėjus vienam mėnesiui nuo pirmoje pastraipoje nurodyto termino pabaigos visiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Komisijai ir Valdybai praneša savo preliminarią poziciją dėl įtariamo pažeidimo. Preliminarioje pozicijoje atsižvelgiama į visų kitų bendrame tyrime dalyvaujančių skaitmeninių paslaugų koordinatorių nuomones. Kai taikytina, šioje preliminarioje pozicijoje taip pat išdėstomos numatytos vykdymo užtikrinimo priemonės.

    3.   Valdyba gali perduoti klausimą Komisijai pagal 59 straipsnį, jei:

    a)

    įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius per 2 dalyje nustatytą terminą nepranešė savo preliminarios pozicijos;

    b)

    Valdyba iš esmės nesutinka su preliminaria pozicija, kurią pranešė įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, arba

    c)

    įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius skubiai nepradėjo bendro tyrimo Valdybai pateikus rekomendaciją pagal 1 dalies b punktą.

    4.   Vykdydami bendrą tyrimą, dalyvaujantys skaitmeninių paslaugų koordinatoriai sąžiningai bendradarbiauja, atsižvelgdami, kai taikytina, į įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus nurodymus ir Valdybos rekomendaciją. Bendrame tyrime dalyvaujantys paskirties valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui paprašius arba su juo pasikonsultavus, su įtariamu pažeidimu susijusių tarpininkavimo paslaugų teikėjų atžvilgiu turi teisę pasinaudoti 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais atlikti tyrimą, kiek tai susiję su informacija ir patalpomis, esančiomis jų teritorijoje.

    3 SKIRSNIS

    Europos skaitmeninių paslaugų valdyba

    61 straipsnis

    Europos skaitmeninių paslaugų valdyba

    1.   Sukuriama nepriklausoma skaitmeninių paslaugų koordinatorių patariamoji grupė, kuri vykdo tarpininkavimo paslaugų teikėjų priežiūrą ir vadinasi Europos skaitmeninių paslaugų valdyba (toliau – Valdyba).

    2.   Valdyba pagal šį reglamentą teikia rekomendacijas skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Komisijai, siekdama šių tikslų:

    a)

    padėti nuosekliai taikyti šį reglamentą ir veiksmingai vykdyti skaitmeninių paslaugų koordinatorių bendradarbiavimą su Komisija į šį reglamentą patenkančiais klausimais;

    b)

    vykdyti koordinavimą ir prisidėti prie Komisijos ir skaitmeninių paslaugų koordinatorių bei kitų kompetentingų institucijų gairių ir analizės dėl vidaus rinkoje naujai kylančių problemų, susijusių su į šį reglamentą patenkančiais klausimais;

    c)

    padėti skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Komisijai vykdyti labai didelių interneto platformų priežiūrą.

    62 straipsnis

    Valdybos struktūra

    1.   Valdybą sudaro skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, kuriems atstovauja aukšto lygio pareigūnai. Tai, kad viena ar daugiau valstybių narių nepaskyrė skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus, neturi užkirsti kelio Valdybai vykdyti savo užduotis pagal šį reglamentą. Jei tai numatyta nacionalinėje teisėje, Valdybos veikloje gali dalyvauti kitos kompetentingos institucijos, kurioms pavesta kartu su skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi vykdyti konkrečias praktines funkcijas, susijusias su šio reglamento taikymu ir vykdymo užtikrinimu. Kitos nacionalinės institucijos gali būti kviečiamos į posėdžius, kuriuose nagrinėjami joms svarbūs klausimai.

    2.   Valdybai pirmininkauja Komisija. Komisija sušaukia posėdžius ir rengia darbotvarkes atsižvelgdama į Valdybos užduotis pagal šį reglamentą ir laikydamasi Valdybos darbo tvarkos taisyklių. Kai Valdybos prašoma priimti rekomendaciją pagal šį reglamentą, ji nedelsdama sudaro galimybę kitiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams susipažinti su prašymu per 85 straipsnyje nustatytą keitimosi informacija sistemą.

    3.   Kiekviena valstybė narė turi vieną balsą. Komisija neturi balsavimo teisių.

    Valdyba savo aktus priima paprastąja balsų dauguma. Priimdama 36 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nurodytą rekomendaciją Komisijai, Valdyba balsuoja per 48 valandas po to, kai buvo pateiktas Valdybos pirmininko prašymas.

    4.   Komisija teikia administracinę ir analitinę paramą Valdybos veiklai pagal šį reglamentą.

    5.   Valdyba gali kviesti ekspertus ir stebėtojus dalyvauti posėdžiuose ir gali bendradarbiauti su kitomis Sąjungos įstaigomis, tarnybomis, agentūromis ir patariamosiomis grupėmis, taip pat, kai tinkama, su išorės ekspertais. Valdyba viešai skelbia tokio bendradarbiavimo rezultatus.

    6.   Valdyba gali konsultuotis su suinteresuotosiomis šalimis, ir tokių konsultacijų rezultatus skelbia viešai.

    7.   Valdyba priima savo darbo tvarkos taisykles gavusi Komisijos sutikimą.

    63 straipsnis

    Valdybos užduotys

    1.   Kai būtina siekiant 61 straipsnio 2 dalyje išdėstytų tikslų, Valdyba, visų pirma:

    a)

    remia bendrų tyrimų koordinavimą;

    b)

    padeda kompetentingoms institucijoms analizuoti labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų ataskaitas ir audito rezultatus, pateikiamus pagal šį reglamentą;

    c)

    rengia nuomones, rekomendacijas ar patarimus skaitmeninių paslaugų koordinatoriams pagal šį reglamentą, visų pirma, atsižvelgdama į tarpininkavimo paslaugų teikėjų laisvę teikti paslaugas;

    d)

    pataria Komisijai dėl 66 straipsnyje nurodytų priemonių ir patvirtina nuomones dėl labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų pagal šį reglamentą;

    e)

    remia ir skatina Europos standartų, gairių, ataskaitų, šablonų bei elgesio kodeksų rengimą ir įgyvendinimą bendradarbiaujant su atitinkamais suinteresuotaisiais subjektais, kaip numatyta šiame reglamente, be kita ko, teikdama nuomones ar rekomendacijas su 44 straipsniu susijusiais klausimais, taip pat naujai kylančių problemų, susijusių su į šį reglamentą patenkančiais klausimais, nustatymą.

    2.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir, kai taikytina, kitos kompetentingos institucijos, nesilaikantys Valdybos priimtų jiems skirtų nuomonių, prašymų ar rekomendacijų, paaiškina tokio sprendimo priežastis, įskaitant paaiškinimus dėl tyrimų, veiksmų ir priemonių, kuriuos jie įgyvendino, teikdami ataskaitas pagal šį reglamentą arba, kai tinkama, priimdami atitinkamus savo sprendimus.

    4 SKIRSNIS

    Priežiūra, tyrimas, vykdymo užtikrinimas ir stebėsena, susiję su labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjais

    64 straipsnis

    Ekspertinių žinių ir pajėgumų plėtojimas

    1.   Bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, Komisija plėtoja Sąjungos ekspertines žinias bei pajėgumus, be kita ko, kai tinkama, pasitelkdama valstybių narių darbuotojų delegavimą.

    2.   Be to, bendradarbiaudama su skaitmeninių paslaugų koordinatoriais ir Valdyba, Komisija koordinuoja sisteminių ir naujai kylančių problemų visoje Sąjungoje, susijusių su labai didelėmis interneto platformomis ar labai didelėmis interneto paieškos sistemomis, vertinimą, kiek tai susiję su į šį reglamentą patenkančiais klausimais.

    3.   Komisija gali paprašyti skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Valdybos ir kitų Sąjungos įstaigų, organų ir agentūrų, turinčių atitinkamų ekspertinių žinių, padėti įvertinti sistemines ir naujai kylančias problemas visoje Sąjungoje pagal šį reglamentą.

    4.   Valstybės narės bendradarbiauja su Komisija, visų pirma, pasitelkdamos savo atitinkamus skaitmeninių paslaugų koordinatorius ir, kai taikytina, kitas kompetentingas institucijas, be kita ko, suteikdamos galimybę naudotis savo ekspertinėmis žiniomis ir pajėgumais.

    65 straipsnis

    Labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjų pareigų vykdymo užtikrinimas

    1.   Tyrimo, kaip labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai vykdo šiame reglamente nustatytas pareigas, tikslais Komisija gali pasinaudoti šiame skirsnyje nustatytais įgaliojimais atlikti tyrimą dar prieš inicijuodama procedūrą pagal 66 straipsnio 2 dalį. Šiais įgaliojimais ji gali pasinaudoti savo iniciatyva arba atsižvelgdama į prašymą pagal šio straipsnio 2 dalį.

    2.   Jei skaitmeninių paslaugų koordinatorius turi priežasčių įtarti, kad labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas pažeidė III skyriaus 5 skirsnio nuostatas arba sistemingai pažeidė bet kurias šio reglamento nuostatas, ir tai daro didelį poveikį paslaugos gavėjams jo valstybėje narėje, jis Komisijai per 85 straipsnyje nurodytą keitimosi informacija sistemą gali pateikti prašymą įvertinti klausimą.

    3.   Pagal 2 dalį pateiktas prašymas turi būti tinkamai motyvuotas ir jame nurodoma bent:

    a)

    atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo kontaktinis centras, kaip numatyta 11 straipsnyje;

    b)

    svarbių faktų aprašymas, atitinkamos šio reglamento nuostatos ir priežastys, dėl kurių skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris išsiuntė prašymą, įtaria, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas pažeidė šį reglamentą, įskaitant faktų, rodančių sisteminį įtariamo pažeidimo pobūdį, aprašymą;

    c)

    visa kita informacija, kurią skaitmeninių paslaugų koordinatorius, kuris išsiuntė prašymą, laiko svarbia, įskaitant, kai tinkama, jo paties iniciatyva surinktą informaciją.

    66 straipsnis

    Komisijos atliekamas procedūros inicijavimas ir bendradarbiavimas atliekant tyrimą

    1.   Komisija gali inicijuoti procedūrą siekdama galimo sprendimų priėmimo pagal 73 ir 74 straipsnius dėl labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo, kuris, kaip įtaria Komisija, pažeidė kurias nors šio reglamento nuostatas, atitinkamo elgesio.

    2.   Jei Komisija nusprendžia inicijuoti procedūrą pagal šio straipsnio 1 dalį, ji praneša apie tai visiems skaitmeninių paslaugų koordinatoriams ir Valdybai per 85 straipsnyje nurodytą dalijimosi informacija sistemą, taip pat atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjui.

    Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, gavę informaciją apie procedūros inicijavimą, nepagrįstai nedelsdami Komisijai perduoda visą apie atitinkamą pažeidimą turimą informaciją.

    Komisijai inicijavus procedūrą pagal šio straipsnio 1 dalį, skaitmeninių paslaugų koordinatorius arba, kai taikytina, bet kuri kompetentinga institucija atleidžiami nuo savo įgaliojimų prižiūrėti ir užtikrinti vykdymą, numatytų šiame reglamente pagal 56 straipsnio 4 dalį.

    3.   Naudodamasi savo įgaliojimais atlikti tyrimą pagal šį reglamentą, Komisija gali prašyti suteikti su įtariamu pažeidimu susijusio skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus, įskaitant įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorių, suteikti individualią ar bendrą paramą. Tokį prašymą gavę skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir bet kuri kita kompetentinga institucija, jei ji yra įtraukta skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus, atsižvelgdami į prašymą lojaliai ir laiku bendradarbiauja su Komisija ir turi teisę pasinaudoti savo 51 straipsnio 1 dalyje nurodytais įgaliojimais atlikti tyrimą labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo atžvilgiu, kiek tai susiję su informacija, asmenimis ir patalpomis, esančiais jų valstybės narės teritorijoje.

    4.   Komisija įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ir Valdybai pateikia visą svarbią informaciją apie naudojimąsi 67–72 straipsniuose nurodytais įgaliojimais ir preliminarias išvadas pagal 79 straipsnio 1 dalį. Valdyba Komisijai pateikia savo nuomonę dėl tų preliminarių išvadų per pagal 79 straipsnio 2 dalį nustatytą laikotarpį. Priimdama savo sprendimą, Komisija visapusiškai atsižvelgia į bet kurią Valdybos nuomonę.

    67 straipsnis

    Prašymai pateikti informaciją

    1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija paprastu prašymu ar sprendimu gali reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ir bet koks kitas fizinis ar juridinis asmuo, veikiantis su jo veikla, verslu, amatu ar profesija susijusiais tikslais, kuriam gali būti pagrįstai žinoma su įtariamu pažeidimu susijusi informacija, įskaitant organizacijas, atliekančias auditus, nurodytus 37 straipsnyje ir 75 straipsnio 2 dalyje, pateiktų tokią informaciją per pagrįstą laikotarpį.

    2.   Paprastame prašyme pateikti informaciją, siunčiamame atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui arba kitam šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui, Komisija nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos reikalaujama, bei nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta, ir nurodo 74 straipsnyje numatytas baudas už neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos teikimą.

    3.   Jei Komisija sprendimu reikalauja, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas arba kitas šio straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo pateiktų informaciją, ji nurodo prašymo teisinį pagrindą ir tikslą, nurodo, kokios informacijos reikalaujama, bei nustato laikotarpį, per kurį informacija turi būti pateikta. Ji taip pat nurodo 74 straipsnyje numatytas baudas ir nurodo ar skiria 76 straipsnyje numatytas periodines baudas. Be to, ji nurodo teisę į sprendimo peržiūrėjimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

    4.   Atitinkami labai didelių interneto platformų ar labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjai ar kitas 1 dalyje nurodytas kitas asmuo arba jų atstovai, o juridinių asmenų, bendrovių ar įmonių atveju arba, kai jie neturi juridinio asmens statuso, – įstatymu ar jų įstatais jiems atstovauti įgalioti asmenys, teikia prašomą informaciją atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito 1 dalyje nurodyto asmens vardu. Tinkamai įgalioti teisininkai gali teikti informaciją savo klientų vardu. Visa atsakomybė už informacijos neišsamumą, neteisingumą ir netikrumą tenka pastariesiems.

    5.   Komisijos prašymu skaitmeninių paslaugų koordinatoriai ir kitos kompetentingos institucijos pateikia Komisijai visą būtiną informaciją pagal šį skirsnį jai pavestoms užduotims atlikti.

    6.   Išsiuntusi paprastą prašymą ar sprendimą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, Komisija nepagrįstai nedelsdama išsiunčia jo kopiją skaitmeninių paslaugų koordinatoriams per 85 straipsnyje nurodytą dalijimosi informacija sistemą.

    68 straipsnis

    Įgaliojimai rengti apklausas ir priimti pareiškimus

    1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija gali apklausti bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, sutinkantį būti apklaustu su tyrimo dalyku susijusios informacijos rinkimo tikslais dėl įtariamo pažeidimo. Komisija turi teisę tokią apklausą įrašyti tinkamomis techninėmis priemonėmis.

    2.   Jeigu 1 dalyje nurodyta apklausa atliekama ne Komisijos patalpose, Komisija informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje vyksta apklausa, skaitmeninių paslaugų koordinatorių. Jeigu to reikalauja tas skaitmeninių paslaugų koordinatorius, jo pareigūnai gali padėti pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims, Komisijos įgaliotiems atlikti apklausą.

    69 straipsnis

    Įgaliojimai atlikti patikrinimus

    1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija gali atlikti visus būtinus patikrinimus atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar 67 straipsnio 1 dalyje nurodyto kito asmens patalpose.

    2.   Pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimą, turi teisę:

    a)

    patekti į visas atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens patalpas, teritoriją ir transporto priemones;

    b)

    patikrinti buhalterines knygas ir kitus įrašus, susijusius su atitinkamos paslaugos teikimu, nesvarbu, kokia forma jie būtų saugomi;

    c)

    paimti ar gauti bet kokio pavidalo tokių buhalterinių knygų ar kitų įrašų nuorašus ar išrašus iš jų;

    d)

    reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo suteiktų galimybę susipažinti su jo organizacine struktūra, veikimu, IT sistemomis, algoritmais, duomenų tvarkymu bei verslo praktika ir juos paaiškintų, ir užfiksuoti ar dokumentuoti pateiktus paaiškinimus;

    e)

    užplombuoti visas patalpas, kurias atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo naudoja prekybos, verslo, amato ar profesijos tikslais, taip pat buhalterines knygas ar kitus įrašus tokiam laikotarpiui ir tokia apimtimi, kokie būtini patikrinimui atlikti;

    f)

    prašyti bet kurio atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjo ar kito asmens atstovo ar darbuotojo paaiškinti faktus ar dokumentus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus;

    g)

    pateikti bet kuriam tokiam atstovui ar darbuotojui klausimus, susijusius su patikrinimo dalyku ir tikslu, ir užfiksuoti atsakymus.

    3.   Patikrinimai gali būti atliekami padedant Komisijos pagal 72 straipsnio 2 dalį paskirtiems auditoriams ar ekspertams ir valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriui ar kitoms kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

    4.   Jei pateikiamos ne visos reikalaujamos buhalterinės knygos ar kiti su atitinkamos paslaugos teikimu susiję įrašai arba jei atsakymai į pagal šio straipsnio 2 dalį užduotus klausimus yra neteisingi, neišsamūs ar klaidinantys, pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos įgalioti atlikti patikrinimus, naudojasi savo teisėmis pateikę raštišką įgaliojimą, kuriame nurodytas patikrinimo dalykas ir tikslas, taip pat sankcijos, numatytos 74 ir 76 straipsniuose. Likus pakankamai laiko iki patikrinimo Komisija apie jį informuoja valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorių.

    5.   Atlikdami patikrinimus, Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys, Komisijos paskirti auditoriai ir ekspertai, valstybės narės, kurios teritorijoje atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatorius ar kitos kompetentingos institucijos gali reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugų teikėjas ar kitas asmuo pateiktų paaiškinimus dėl jo organizacinės struktūros, veikimo, IT sistemos, algoritmų, duomenų tvarkymo ir verslo praktikos, ir gali užduoti klausimus jo pagrindiniams darbuotojams.

    6.   Atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas fizinis ar juridinis asmuo privalo leisti atlikti Komisijos sprendimu nurodytą patikrinimą. Sprendime nurodomi patikrinimo dalykas ir tikslas, nustatoma data, kada jis turi būti pradėtas, ir nurodomos 74 ir 76 straipsniuose numatytos sankcijos bei teisė į sprendimo peržiūrėjimą Europos Sąjungos Teisingumo Teisme. Prieš priimdama tą sprendimą, Komisija konsultuojasi su valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriumi.

    7.   Valstybės narės, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus pareigūnai ir kiti jo įgalioti ar paskirti asmenys skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus ar Komisijos prašymu aktyviai padeda Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims vykdyti tyrimą. Šiuo tikslu jie turi 2 dalyje išvardytus įgaliojimus.

    8.   Jei Komisijos įgalioti pareigūnai ir kiti padedantys asmenys nustato, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas asmuo nesutinka, kad būtų atliktas patikrinimas, kurį atlikti nurodyta pagal šį straipsnį, valstybė narė, kurios teritorijoje turi būti atliekamas patikrinimas, atsižvelgdama į tų pareigūnų ar kitų padedančių asmenų prašymą ir vadovaudamasi savo nacionaline teise, suteikia jiems būtiną pagalbą, įskaitant, kai tinkama pagal nacionalinę teisę, kompetentingos teisėsaugos institucijos taikomas procesines prievartos priemones, kad jie galėtų atlikti patikrinimą.

    9.   Jeigu teikiant 8 dalyje numatytą pagalbą pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę reikia nacionalinės teisminės institucijos leidimo, tos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius, Komisijos įgaliotiems pareigūnams ir kitiems padedantiems asmenims paprašius, pateikia prašymą išduoti tokį leidimą. Prašymas išduoti tokį leidimą taip pat gali būti teikiamas kaip atsargumo priemonė.

    10.   Jei teikiamas 9 dalyje nurodytas prašymas išduoti leidimą, nacionalinė teisminė institucija, į kurią kreipiamasi, patikrina, ar Komisijos sprendimas, kuriuo nurodoma atlikti patikrinimą, yra autentiškas ir ar numatytos procesinės prievartos priemonės nėra savavališkos ar perdėtos atsižvelgiant į patikrinimo dalyką. Atlikdama tokį patikrinimą, nacionalinė teisminė institucija gali prašyti Komisijos tiesiogiai ar per atitinkamos valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatorius pateikti išsamius paaiškinimus, visų pirma dėl priežasčių, dėl kurių Komisija įtaria esant šio reglamento pažeidimą, dėl įtariamo pažeidimo sunkumo ir dėl atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito asmens dalyvavimo pobūdžio. Tačiau nacionalinė teisminė institucija nekvestionuoja patikrinimo būtinumo ir nereikalauja, kad jai būtų pateikta Komisijos byloje esanti informacija. Komisijos sprendimo teisėtumą gali peržiūrėti tik Europos Sąjungos Teisingumo Teismas.

    70 straipsnis

    Laikinosios priemonės

    1.   Vykstant procedūrai, kurioje gali būti priimtas sprendimas dėl reikalavimų nesilaikymo, kaip numatyta 73 straipsnio 1 dalyje, jei dėl didelės žalos paslaugos gavėjams pavojaus reikia veikti skubos tvarka, Komisija sprendimu atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui gali nustatyti laikinąsias priemones, remdamasi prima facie nustatytu pažeidimu.

    2.   Sprendimas pagal 1 dalį taikomas nustatytą laikotarpį ir gali būti atnaujintas, jei tai būtina ir tikslinga.

    71 straipsnis

    Įsipareigojimai

    1.   Jeigu vykstant procedūrai pagal šį skirsnį atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas pageidauja prisiimti įsipareigojimus siekdamas užtikrinti atitinkamų šio reglamentų nuostatų laikymąsi, Komisija sprendimu tuos įsipareigojimus atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui gali padaryti privalomus ir paskelbti, kad nebėra pagrindo imtis veiksmų.

    2.   Gavusi prašymą ar savo iniciatyva Komisija gali inicijuoti procedūrą iš naujo, jei:

    a)

    kurie nors iš faktų, kuriais buvo pagrįstas sprendimas, iš esmės pasikeitė;

    b)

    atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas nesilaiko savo įsipareigojimų arba

    c)

    sprendimas buvo priimtas remiantis neišsamia, neteisinga ar klaidinančia informacija, kurią pateikė atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas 67 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo.

    3.   Jei, Komisijos nuomone, įsipareigojimais, kuriuos pageidauja prisiimti atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas, neįmanoma užtikrinti veiksmingo atitinkamų šio reglamento nuostatų laikymosi, užbaigdama procedūrą Komisija motyvuotu sprendimu atmeta tuos įsipareigojimus.

    72 straipsnis

    Stebėsenos veiksmai

    1.   Siekdama vykdyti pagal šį skirsnį jai pavestas užduotis, Komisija gali imtis būtinų veiksmų siekiant stebėti, kaip veiksmingai atitinkami labai didelės interneto platformos ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugos teikėjai įgyvendina šį reglamentą ir jo laikosi. Komisija gali jiems nurodyti suteikti prieigą prie jų duomenų bazių bei algoritmų ir pateikti su jais susijusius paaiškinimus. Tokie veiksmai gali apimti pareigos labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui išsaugoti visus dokumentus, kurie laikomi būtinais siekiant įvertinti, kaip įgyvendinamos pareigos pagal šį reglamentą ir kaip jų laikomasi, nustatymą.

    2.   1 dalyje nurodyti veiksmai gali apimti nepriklausomų išorės ekspertų ir auditorių paskyrimą, taip pat kompetentingai nacionalinei institucijai priklausančių ekspertų ir auditorių paskyrimą atitinkamai institucijai sutikus, kad jie Komisijai padėtų stebėti, kaip veiksmingai įgyvendinamos tam tikros šio reglamento nuostatos ir jų laikomasi, ir Komisijai teiktų konkrečias ekspertines žinias ar dalytųsi su ja patirtimi.

    73 straipsnis

    Reikalavimų nesilaikymas

    1.   Komisija priima sprendimą dėl reikalavimų nesilaikymo, jei nustato, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas nesilaiko vieno ar daugiau šių reikalavimų:

    a)

    atitinkamų šio reglamento nuostatų;

    b)

    pagal 70 straipsnį nustatytų laikinųjų priemonių;

    c)

    pagal 71 straipsnį privalomais padarytų įsipareigojimų.

    2.   Prieš priimdama sprendimą pagal 1 dalį, Komisija pateikia savo preliminarias išvadas atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui. Pateikdama preliminarias išvadas Komisija paaiškina priemones, kurių įgyvendinimo galimybę ji svarsto arba kurių, jos nuomone, turėtų imtis atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas, kad veiksmingai atsižvelgtų į preliminarias išvadas.

    3.   Pagal 1 dalį priimtu sprendimu Komisija nurodo atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui imtis būtinų priemonių per tame sprendime nurodytą pagrįstą laikotarpį užtikrinti, kad būtų laikomasi pagal 1 dalį priimto sprendimo, ir pateikti informaciją apie priemones, kurių tas paslaugos teikėjas ketina imtis, kad įvykdytų sprendimą.

    4.   Įgyvendinęs priemones atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas Komisijai pateikia priemonių, kurių ėmėsi siekdamas užtikrinti pagal 1 dalį priimto sprendimo laikymąsi, aprašymą.

    5.   Komisijai nustačius, kad 1 dalyje nustatytos sąlygos nėra tenkinamos, ji užbaigia tyrimą priimdama sprendimą. Sprendimas vykdomas nedelsiant.

    74 straipsnis

    Baudos

    1.   73 straipsnyje nurodytu sprendimu Komisija atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui gali skirti baudas, neviršijančias 6 % jos bendros pasaulinės metinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei ji nustato, kad paslaugos teikėjas tyčia ar dėl aplaidumo:

    a)

    pažeidžia atitinkamas šio reglamento nuostatas;

    b)

    nesilaiko sprendimo, kuriuo pagal 70 straipsnį nustatomos laikinosios priemonės, arba

    c)

    nesilaiko įsipareigojimo, kuris pagal 71 straipsnį priimtu sprendimu buvo padarytas privalomu.

    2.   Komisija gali priimti sprendimą atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam fiziniam ar juridiniam asmeniui skirti baudas, neviršijančias 1 % bendrų metinių pajamų ar pasaulinės apyvartos praėjusiais finansiniais metais, jei jie tyčia ar dėl aplaidumo:

    a)

    atsakydami į paprastą prašymą ar sprendimu išreikštą prašymą pagal 67 straipsnį, pateikia neteisingą, neišsamią ar klaidinančią informaciją;

    b)

    neatsako į sprendimu išreikštą prašymą pateikti informaciją per nustatytą laikotarpį;

    c)

    per Komisijos nustatytą laikotarpį neištaiso darbuotojo pateiktos neteisingos, neišsamios ar klaidinančios informacijos arba nepateikia išsamios informacijos ar atsisako ją pateikti;

    d)

    atsisako leisti atlikti patikrinimą pagal 69 straipsnį;

    e)

    nevykdo priemonių, kurias Komisija patvirtino pagal 72 straipsnį, arba

    f)

    nesilaiko susipažinimo su Komisijos byla sąlygų pagal 79 straipsnio 4 dalį.

    3.   Prieš priimdama sprendimą pagal šio straipsnio 2 dalį, Komisija pateikia savo preliminarias išvadas atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui.

    4.   Nustatydama baudos sumą, Komisija atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, sunkumą, trukmę ir pasikartojimą, o pagal 2 dalį nustatomų baudų atveju – į tai, kiek užvilkinama procedūra.

    75 straipsnis

    Sustiprinta priežiūra, taikoma taisomosioms priemonėms siekiant reaguoti į III skyriaus 5 skirsnyje nustatytų pareigų pažeidimus

    1.   Priimdama sprendimą pagal 73 straipsnį dėl labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo įvykdyto kurių nors III skyriaus 5 skirsnio nuostatų pažeidimo, Komisija pasinaudoja šiame straipsnyje nustatyta sustiprintos priežiūros sistema. Imdamasi šių veiksmų, ji visapusiškai atsižvelgia į Valdybos nuomonę pagal šį straipsnį.

    2.   73 straipsnyje nurodytame sprendime Komisija reikalauja, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas per sprendime nurodytą pagrįstą laikotarpį parengtų ir skaitmeninių paslaugų koordinatoriams, Komisijai ir Valdybai pateiktų veiksmų planą, kuriame būtų išdėstytos būtinos priemonės, kurių pakaktų pažeidimui nutraukti ar ištaisyti. Tos priemonės turi apimti įsipareigojimą atlikti nepriklausomą kitų priemonių įgyvendinimo auditą pagal 37 straipsnio 3 ir 4 dalis, ir jose turi būti nurodyta auditorių tapatybė, taip pat audito metodika, atlikimo laikas ir tolesni veiksmai. Priemonės taip pat gali apimti, kai tinkama, įsipareigojimą dalyvauti taikant atitinkamą elgesio kodeksą, kaip numatyta 45 straipsnyje.

    3.   Per vieną mėnesį nuo veiksmų plano gavimo Valdyba pateikia Komisijai savo nuomonę apie jį. Per vieną mėnesį nuo tos nuomonės gavimo Komisija nusprendžia, ar veiksmų plane išdėstytų priemonių pakanka pažeidimui nutraukti ar ištaisyti, ir nustato pagrįstą laikotarpį jam įgyvendinti. Tame sprendime atsižvelgiama į galimą įsipareigojimą laikytis atitinkamų elgesio kodeksų. Vėliau Komisija stebi veiksmų plano įgyvendinimą. Tuo tikslu atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas nepagrįstai nedelsdamas pateikia Komisijai audito ataskaitą, kai tik ji tampa prieinama, ir teikia Komisijai atnaujintą informaciją apie tai, kaip įgyvendinamas veiksmų planas. Kai tai būtina tokiai stebėsenai atlikti, Komisija gali reikalauti, kad atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas per Komisijos nustatytą pagrįstą laikotarpį pateiktų papildomą informaciją.

    Komisija informuoja Valdybą ir skaitmeninių paslaugų koordinatorius apie veiksmų plano įgyvendinimą ir jo stebėseną.

    4.   Komisija gali imtis būtinų priemonių pagal šį reglamentą, visų pirma pagal 76 straipsnio 1 dalies e punktą ir 82 straipsnio 1 dalį, jei:

    a)

    atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas per taikomą laikotarpį nepateikia jokio veiksmų plano, audito ataskaitos, būtinos atnaujintos informacijos ar bet kokios reikalingos papildomos informacijos;

    b)

    Komisija atmeta siūlomą veiksmų planą, nes mano, kad jame išdėstytų priemonių nepakanka pažeidimui nutraukti ar ištaisyti, arba

    c)

    remdamasi audito ataskaita, atnaujinta informacija, pateikta papildoma informacija ar bet kuria kita turima svarbia informacija, Komisija mano, kad veiksmų plano įgyvendinimo nepakanka, kad pažeidimas būtų nutrauktas ar ištaisytas.

    76 straipsnis

    Periodinės baudos

    1.   Komisija gali priimti sprendimą atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar, jei taikytina, kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui skirti periodines baudas, neviršijančias 5 % vidutinių pajamų per dieną arba pasaulinės metinės apyvartos per dieną praėjusiais finansiniais metais, skaičiuojant nuo sprendime nustatytos datos, siekiant juos priversti:

    a)

    pateikti teisingą ir išsamią informaciją pagal sprendimą, kuriuo pagal 67 straipsnį prašoma pateikti informaciją;

    b)

    leisti atlikti patikrinimą, kurį ji nurodė atlikti pagal 69 straipsnį priimtu sprendimu;

    c)

    vykdyti sprendimą, kuriuo pagal 70 straipsnio 1 dalį nustatomos laikinosios priemonės;

    d)

    vykdyti įsipareigojimus, kurie pagal 71 straipsnio 1 dalį priimtu sprendimu buvo padaryti privalomais;

    e)

    vykdyti pagal 73 straipsnio 1 dalį priimtą sprendimą, įskaitant, kai taikytina, jo reikalavimus, susijusius su 75 straipsnyje nurodytu veiksmų planu.

    2.   Jei atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas 67 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo įvykdo pareigą, kurią jį siekta priversti įvykdyti skiriant periodinę baudą, Komisija gali nustatyti mažesnę galutinę periodinės baudos sumą, nei būtų buvusi pagal pirminį sprendimą.

    77 straipsnis

    Sankcijų skyrimo senaties terminas

    1.   74 ir 76 straipsniais Komisijai suteiktiems įgaliojimams nustatomas penkerių metų senaties terminas.

    2.   Laikas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kurią padaromas pažeidimas. Tačiau, jei pažeidimai toliau vyksta ar yra daromi pakartotinai, laikas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kurią pažeidimas nustoja būti vykdomas.

    3.   Dėl bet kokio Komisijos ar skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus veiksmo, atlikto pažeidimo tyrimo ar procedūros tikslais, baudų ir periodinių baudų skyrimo senaties termino eiga yra pertraukiama. Veiksmai, kuriais pertraukiamas senaties terminas, visų pirma, apima šiuos veiksmus:

    a)

    Komisijos ar skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus prašymus pateikti informaciją;

    b)

    patikrinimą;

    c)

    Komisijos inicijuojamą procedūrą pagal 66 straipsnio 1 dalį.

    4.   Po kiekvieno pertraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo. Tačiau baudų ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas baigiasi ne vėliau kaip tą dieną, kurią baigiasi už senaties terminą dvigubai ilgesnis laikotarpis, per kurį Komisija nenustatė baudos ar periodinės baudos. Tas laikotarpis pratęsiamas tokiam laikui, kokiam senaties terminas buvo sustabdytas pagal 5 dalį.

    5.   Baudų ar periodinių baudų skyrimo senaties terminas sustabdomas tol, kol dėl Komisijos sprendimo vyksta bylos nagrinėjimas Europos Sąjungos Teisingumo Teisme.

    78 straipsnis

    Sankcijų vykdymo užtikrinimo senaties terminas

    1.   74 ir 76 straipsniais Komisijai suteiktiems įgaliojimams užtikrinti priimtų sprendimų vykdymą nustatomas penkerių metų senaties terminas.

    2.   Laikas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kurią sprendimas tampa galutiniu.

    3.   Sankcijų vykdymo užtikrinimo senaties terminas pertraukiamas:

    a)

    pranešus apie sprendimą, kuriuo pakeičiama pirminė baudos ar periodinės baudos suma arba atmetamas prašymas ją pakeisti;

    b)

    Komisijos ar Komisijos prašymu veikiančios valstybės narės veiksmu, kuriuo siekiama užtikrinti, kad bauda ar periodinė bauda būtų sumokėta.

    4.   Po kiekvieno pertraukimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti iš naujo.

    5.   Sankcijų vykdymo užtikrinimo senaties terminas sustabdomas tiek, kiek:

    a)

    paliekama laiko mokėjimui atlikti;

    b)

    Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimu ar nacionalinio teismo sprendimu sustabdomas mokėjimo vykdymo užtikrinimas.

    79 straipsnis

    Teisė būti išklausytam ir teisė susipažinti su byla

    1.   Prieš priimdama sprendimą pagal 73 straipsnio 1 dalį, 74 ar 76 straipsnį, Komisija atitinkamam labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjui ar kitam 67 straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui suteikia galimybę būti išklausytam dėl:

    a)

    Komisijos preliminarių išvadų, įskaitant visus klausimus, dėl kurių Komisija buvo pareiškusi prieštaravimus, ir

    b)

    priemonių, kurių Komisija galbūt ketina imtis, remdamasi a punkte nurodytomis preliminariomis išvadomis.

    2.   Atitinkamas labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjas ar kitas 67 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo gali teikti savo pastabas dėl Komisijos preliminarių išvadų per pagrįstą laikotarpį, kurį Komisija nustato savo preliminariosiose išvadose ir kuris negali būti trumpesnis nei 14 dienų.

    3.   Komisija savo sprendimus pagrindžia tik tais prieštaravimais, dėl kurių atitinkamos šalys turėjo galimybę pateikti pastabas.

    4.   Vykstant procedūrai visapusiškai apsaugoma atitinkamų šalių teisė į gynybą. Jos turi teisę susipažinti su Komisijos byla taikant suderinto atskleidimo sąlygas, atsižvelgiant į atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo ar kito asmens teisėtus interesus apsaugoti savo verslo paslaptis. Šalims nesutarus, Komisijai suteikiami įgaliojimai priimti sprendimus, kuriuose nustatomos tokios informacijos atskleidimo sąlygos. Teisė susipažinti su Komisijos byla netaikoma konfidencialiai informacijai ir Komisijos, Valdybos, valstybių narių skaitmeninių paslaugų koordinatorių, kitų kompetentingų institucijų ar kitų valdžios institucijų vidaus dokumentams. Visų pirma, teisė susipažinti netaikoma Komisijos ir tų institucijų susirašinėjimui. Niekas šioje dalyje Komisijai nekliudo atskleisti ir naudoti informaciją, kuri yra būtina pažeidimui įrodyti.

    5.   Pagal 67, 68 ir 69 straipsnius surinkta informacija naudojama tik šio reglamento tikslais.

    80 straipsnis

    Sprendimų skelbimas

    1.   Komisija skelbia sprendimus, kuriuos ji priima pagal 70 straipsnio 1 dalį, 71 straipsnio 1 dalį, 73–76 straipsnius. Skelbiant tokius sprendimus nurodomi šalių vardai ir pavardės (pavadinimai) bei pagrindinis sprendimo turinys, įskaitant skirtas sankcijas.

    2.   Skelbiant sprendimus atsižvelgiama į atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo, bet kurio 67 straipsnio 1 dalyje nurodyto kito asmens ir bet kurios trečiosios šalies teises ir teisėtus interesus apsaugant jų konfidencialią informaciją.

    81 straipsnis

    Peržiūra Europos Sąjungos Teisingumo Teisme

    Pagal SESV 261 straipsnį Europos Sąjungos Teisingumo Teismas turi neribotą jurisdikciją peržiūrėti sprendimus, kuriais Komisija yra skyrusi baudas ar periodines baudas. Jis gali panaikinti, sumažinti ar padidinti skirtą baudą ar periodinę baudą.

    82 straipsnis

    Prašymai apriboti prieigą ir bendradarbiavimas su nacionaliniais teismais

    1.   Jei visais įgaliojimais pagal šį skirsnį nutraukti šio reglamento pažeidimą jau pasinaudota, pažeidimas vis dar vyksta ir kelia didelę žalą, kurios neįmanoma išvengti pasinaudojant kitais įgaliojimais pagal Sąjungos ar nacionalinę teisę, Komisija atitinkamo labai didelės interneto platformos ar labai didelės interneto paieškos sistemos paslaugos teikėjo įsisteigimo valstybės narės skaitmeninių paslaugų koordinatoriaus gali prašyti imtis veiksmų pagal 51 straipsnio 3 dalį.

    Prieš pateikdama tokį prašymą skaitmeninių paslaugų koordinatoriui, Komisija suinteresuotosioms šalims siūlo pateikti pastabas raštu per ne trumpesnį nei 14 darbo dienų laikotarpį aprašydama priemones, kurių ji ketina prašyti, ir nurodo numatomą jų adresatą ar adresatus.

    2.   Jei to reikia norint nuosekliai taikyti šį reglamentą, Komisija, veikdama savo iniciatyva, gali pateikti pastabas raštu 51 straipsnio 3 dalyje nurodytai kompetentingai teisminei institucijai. Gavusi tokios teisminės institucijos leidimą, ji taip pat gali pateikti pastabas žodžiu.

    Tik savo pastabų rengimo tikslais Komisija tos teisminės institucijos gali prašyti jai perduoti visus dokumentus, būtinus bylai įvertinti, arba pasirūpinti, kad jie būtų jai perduoti.

    3.   Kai nacionalinis teismas priima sprendimą dėl klausimo, kuriam jau taikomas Komisijos pagal šį reglamentą priimtas sprendimas, tas nacionalinis teismas negali priimti sprendimų, kurie prieštarautų tam Komisijos sprendimui. Nacionaliniai teismai taip pat turi vengti priimti sprendimus, kurie galėtų prieštarauti sprendimui, Komisijos ketinamam priimti per procedūrą, kurią ji inicijavo pagal šį reglamentą. Tuo tikslu nacionalinis teismas gali įvertinti, ar būtina sustabdyti bylą. Tai nedaro poveikio SESV 267 straipsniui.

    83 straipsnis

    Su Komisijos įsikišimu susiję įgyvendinimo aktai

    Kalbant apie Komisijos įsikišimą pagal šį skirsnį, Komisija gali priimti įgyvendinimo aktus dėl praktinio pobūdžio tvarkos, susijusios su:

    a)

    procedūromis pagal 69 ir 72 straipsnius;

    b)

    79 straipsnyje numatytu klausymu;

    c)

    79 straipsnyje numatytu suderintu informacijos atskleidimu.

    Prieš priimdama bet kokias priemones pagal šio straipsnio pirmą dalį, Komisija skelbia jų projektą ir siūlo visoms suinteresuotosioms šalims pateikti savo pastabas per ten nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne trumpesnis nei vienas mėnuo. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

    5 SKIRSNIS

    Bendrosios vykdymo užtikrinimo nuostatos

    84 straipsnis

    Profesinė paslaptis

    Nedarant poveikio šiame skyriuje nurodytam keitimuisi ir naudojimuisi informacija, Komisija, Valdyba, valstybių narių kompetentingos institucijos ir jų atitinkami pareigūnai, tarnautojai bei kiti joms prižiūrint dirbantys asmenys, taip pat bet kurie kiti susiję fiziniai ar juridiniai asmenys, įskaitant pagal 72 straipsnio 2 dalį paskirtus auditorius ir ekspertus, neatskleidžia informacijos, kurią jie gavo arba kuria jie pasikeitė pagal šį reglamentą ir kuriai dėl jos pobūdžio taikoma pareiga saugoti profesinę paslaptį.

    85 straipsnis

    Dalijimosi informacija sistema

    1.   Komisija sukuria ir palaiko patikimą ir saugią skaitmeninių paslaugų koordinatorių, Komisijos ir Valdybos bendravimui skirtą dalijimosi informacija sistemą. Prieiga prie šios sistemos gali būti suteikta kitoms kompetentingoms institucijoms, jei tai joms yra būtina joms pavestoms užduotims atlikti pagal šį reglamentą.

    2.   Skaitmeninių paslaugų koordinatoriai, Komisija ir Valdyba naudojasi dalijimosi informacija sistema visiems ryšiams pagal šį reglamentą palaikyti.

    3.   Komisija priima įgyvendinimo aktus, kuriais nustatoma dalijimosi informacijos sistemos praktinio pobūdžio veikimo tvarka, skirta jos funkcionavimui bei jos suderinamumui su kitomis svarbiomis sistemomis. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 88 straipsnyje nurodytos patariamosios procedūros.

    86 straipsnis

    Atstovavimas

    1.   Nedarant poveikio Direktyvai (ES) 2020/1828 ar bet kokios kitos rūšies atstovavimui pagal nacionalinę teisę, tarpininkavimo paslaugų gavėjai turi bent teisę įgalioti įstaigą, organizaciją ar asociaciją jų vardu naudotis šiuo reglamentu jiems suteiktomis teisėmis, jei įstaiga, organizacija ar asociacija tenkina visas šias sąlygas:

    a)

    vykdydama veiklą nesiekia pelno;

    b)

    yra tinkamai įsteigta pagal valstybės narės teisę;

    c)

    jos teisės aktuose įtvirtinti tikslai apima teisėtą interesą užtikrinti, kad būtų laikomasi šio reglamento.

    2.   Interneto platformos paslaugų teikėjai imasi būtinų techninių ir organizacinių priemonių siekdami užtikrinti, kad skundai, kuriuos per 20 straipsnio 1 dalyje nurodytus mechanizmus paslaugos gavėjo vardu pateikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytos įstaigos, organizacijos ar asociacijos, būtų tvarkomi bei sprendžiami pirmumo tvarka ir nepagrįstai nedelsiant.

    6 SKIRSNIS

    Deleguotieji ir įgyvendinimo aktai

    87 straipsnis

    Įgaliojimų delegavimas

    1.   Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

    2.   24, 33, 37, 40 ir 43 straipsniuose nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2022 m. lapkričio 16 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

    3.   Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 24, 33, 37, 40 ir 43 straipsniuose nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

    4.   Prieš priimdama deleguotąjį aktą, Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

    5.   Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

    6.   Pagal 24, 33, 37, 40 ir 43 straipsnius priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per tris mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus šiam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva šis laikotarpis pratęsiamas trimis mėnesiais.

    88 straipsnis

    Komiteto procedūra

    1.   Komisijai padeda komitetas (toliau – Skaitmeninių paslaugų komitetas). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

    2.   Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 4 straipsnis.

    V SKYRIUS

    BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

    89 straipsnis

    Direktyvos 2000/31/EB daliniai pakeitimai

    1.   Direktyvos 2000/31/EB 12–15 straipsniai išbraukiami.

    2.   Nuorodos į Direktyvos 2000/31/EB 12–15 straipsnius laikomos nuorodomis atitinkamai į šio reglamento 4, 5, 6 ir 8 straipsnius.

    90 straipsnis

    Direktyvos (ES) 2020/1828 dalinis pakeitimas

    Direktyvos (ES) 2020/1828 I priedas papildomas šiuo punktu:

    „(68)

    2022 m. spalio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2065 dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2000/31/EB, (Skaitmeninių paslaugų aktas) (OL L 277, 2022 10 27, p. 1).“

    91 straipsnis

    Peržiūra

    1.   Ne vėliau kaip 2027 m. vasario 18 d. Komisija įvertina galimą šio reglamento poveikį plėtrai ir ekonomikos augimui, kiek tai susiję su mažosiomis ir vidutinėmis įmonėmis, ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

    Ne vėliau kaip 2025 m. lapkričio 17 d. Komisija atlieka vertinimą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui šiais klausimais:

    a)

    33 straipsnio taikymas, įskaitant tarpininkavimo paslaugų teikėjų, kuriems taikomos šio reglamento III skyriaus 5 skirsnyje nustatytos pareigos, aprėptį;

    b)

    šio reglamento sąveika su kitais teisės aktais, visų pirma, 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais aktais.

    2.   Ne vėliau kaip 2027 m. lapkričio 17 d., o vėliau – kas penkerius metus, Komisija įvertina šį reglamentą ir pateikia ataskaitą Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui.

    Šioje ataskaitoje, visų pirma, įvertinami:

    a)

    1 dalies antros pastraipos a ir b punktų taikymas;

    b)

    šio reglamento indėlis į tarpininkavimo paslaugų vidaus rinkos stiprinimą ir veiksmingą veikimą, visų pirma, kiek tai susiję su tarpvalstybiniu skaitmeninių paslaugų teikimu;

    c)

    13, 16, 20, 21, 45 ir 46 straipsnių taikymas;

    d)

    mažosioms ir labai mažoms įmonėms nustatytų pareigų taikymo sritis;

    e)

    priežiūros ir vykdymo užtikrinimo mechanizmų veiksmingumas;

    f)

    poveikis teisės į saviraiškos ir informacijos laisvę laikymuisi.

    3.   Kai tikslinga, kartu su 1 ir 2 dalyse nurodyta ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą.

    4.   Komisija šio straipsnio 2 dalyje nurodytoje ataskaitoje taip pat įvertina skaitmeninių paslaugų koordinatorių metines veiklos ataskaitas, Komisijai ir Valdybai pateiktas pagal 55 straipsnio 1 dalį, ir apie jas praneša.

    5.   2 dalies tikslais valstybės narės ir Valdyba siunčia informaciją Komisijos prašymu.

    6.   Atlikdama 2 dalyje nurodytą vertinimą, Komisija atsižvelgia į Europos Parlamento, Tarybos ir kitų atitinkamų įstaigų ar šaltinių nuomones bei išvadas ir skiria ypatingą dėmesį mažosioms ir vidutinėms įmonėms ir naujų konkurentų pozicijai.

    7.   Ne vėliau kaip 2027 m. vasario 18 d. Komisija, pasikonsultavusi su Valdyba, atlieka Valdybos veikimo ir 43 straipsnio taikymo vertinimą ir Europos Parlamentui, Tarybai ir Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui pateikia ataskaitą, atsižvelgdama į pirmuosius reglamento taikymo metus. Remiantis išvadomis ir visapusiškai atsižvelgiant į Valdybos nuomonę, kai tinkama, kartu su ataskaita pateikiamas pasiūlymas iš dalies pakeisti šį reglamentą, kiek tai susiję su Valdybos struktūra.

    92 straipsnis

    Numatomas taikymas labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams

    Šis reglamentas taikomas labai didelių interneto platformų ir labai didelių interneto paieškos sistemų paslaugų teikėjams, kuriems toks statusas suteiktas pagal 33 straipsnio 4 dalį, praėjus keturiems mėnesiams po 33 straipsnio 6 dalyje nurodyto pranešimo atitinkamam paslaugų teikėjui, jei ta data yra ankstesnė nei 2024 m. vasario 17 d.

    93 straipsnis

    Įsigaliojimas ir taikymas

    1.   Šis reglamentas įsigalioja dvidešimtą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

    2.   Šis reglamentas taikomas nuo 2024 m. vasario 17 d.

    Tačiau 24 straipsnio 2, 3 ir 6 dalys, 33 straipsnio 3–6 dalys, 37 straipsnio 7 dalis, 40 straipsnio 13 dalis, 43 straipsnis ir IV skyriaus 4, 5 bei 6 skirsniai taikomi nuo 2022 m. lapkričio 16 d.

    Šis reglamentas privalomas visas ir tiesiogiai taikomas visose valstybėse narėse.

    Priimta Strasbūre 2022 m. spalio 19 d.

    Europos Parlamento vardu

    Pirmininkė

    R. METSOLA

    Tarybos vardu

    Pirmininkas

    M. BEK


    (1)  OL C 286, 2021 7 16, p. 70.

    (2)  OL C 440, 2021 10 29, p. 67.

    (3)  2022 m. liepos 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. spalio 4 d. Tarybos sprendimas.

    (4)  2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva) (OL L 178, 2000 7 17, p. 1).

    (5)  2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (OL L 241, 2015 9 17, p. 1).

    (6)  2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (OL L 351, 2012 12 20, p. 1).

    (7)  2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (OL L 95, 2010 4 15, p. 1).

    (8)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1148 dėl prekybos sprogstamųjų medžiagų pirmtakais ir jų naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 1907/2006 ir panaikinamas Reglamentas (ES) Nr. 98/2013 (OL L 186, 2019 7 11, p. 1).

    (9)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1150 dėl verslo klientams teikiamų internetinių tarpininkavimo paslaugų sąžiningumo ir skaidrumo didinimo (OL L 186, 2019 7 11, p. 57).

    (10)  2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/784 dėl teroristinio turinio sklaidos internete klausimo sprendimo (OL L 172, 2021 5 17, p. 79).

    (11)  2021 m. liepos 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2021/1232 dėl laikinos nukrypti nuo tam tikrų Direktyvos 2002/58/EB nuostatų, kiek tai susiję su numeriu nesiejamo asmenų tarpusavio ryšio paslaugų teikėjų naudojamų technologijų naudojimo asmens ir kitiems duomenims tvarkyti kovos su seksualine prievarta prieš vaikus internete tikslais, leidžiančios nuostatos (OL L 274, 2021 7 30, p. 41).

    (12)  2002 m. liepos 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/58/EB dėl asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos elektroninių ryšių sektoriuje (Direktyva dėl privatumo ir elektroninių ryšių) (OL L 201, 2002 7 31, p. 37).

    (13)  2017 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/2394 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymo užtikrinimą, bendradarbiavimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 (OL L 345, 2017 12 27, p. 1).

    (14)  2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/1020 dėl rinkos priežiūros ir gaminių atitikties, kuriuo iš dalies keičiama Direktyva 2004/42/EB ir reglamentai (EB) Nr. 765/2008 ir (ES) Nr. 305/2011 (OL L 169, 2019 6 25, p. 1).

    (15)  2001 m. gruodžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/95/EB dėl bendros gaminių saugos (OL L 11, 2002 1 15, p. 4).

    (16)  2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“) (OL L 149, 2005 6 11, p. 22).

    (17)  2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/83/ES dėl vartotojų teisių, kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 93/13/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB bei panaikinamos Tarybos direktyva 85/577/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB (OL L 304, 2011 11 22, p. 64).

    (18)  2013 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2013/11/ES dėl alternatyvaus vartotojų ginčų sprendimo, kuria iš dalies keičiami Reglamentas (EB) Nr. 2006/2004 ir Direktyva 2009/22/EB (OL L 165, 2013 6 18, p. 63).

    (19)  1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais (OL L 95, 1993 4 21, p. 29).

    (20)  2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (OL L 119, 2016 5 4, p. 1).

    (21)  2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2001/29/EB dėl autorių teisių ir gretutinių teisių informacinėje visuomenėje tam tikrų aspektų suderinimo (OL L 167, 2001 6 22, p. 10).

    (22)  2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2004/48/EB dėl intelektinės nuosavybės teisių gynimo (OL L 157, 2004 4 30, p. 45).

    (23)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/790 dėl autorių teisių ir gretutinių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 96/9/EB ir 2001/29/EB (OL L 130, 2019 5 17, p. 92).

    (24)  2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2018/1972, kuria nustatomas Europos elektroninių ryšių kodeksas (OL L 321, 2018 12 17, p. 36).

    (25)  2003 m. gegužės 6 d. Komisijos rekomendacija 2003/361/EB dėl labai mažų, mažųjų ir vidutinių įmonių apibrėžties (OL L 124, 2003 5 20, p. 36).

    (26)  2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL L 335, 2011 12 17, p. 1).

    (27)  2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL L 101, 2011 4 15, p. 1).

    (28)  2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2017/541 dėl kovos su terorizmu, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/475/TVR ir iš dalies keičianti Tarybos sprendimą 2005/671/TVR (OL L 88, 2017 3 31, p. 6).

    (29)  2016 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/794 dėl Europos Sąjungos teisėsaugos bendradarbiavimo agentūros (Europolo), kuriuo pakeičiami ir panaikinami Tarybos sprendimai 2009/371/TVR, 2009/934/TVR, 2009/935/TVR, 2009/936/TVR ir 2009/968/TVR (OL L 135, 2016 5 24, p. 53).

    (30)  2021 m. kovo 22 d. Tarybos direktyva (ES) 2021/514, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/16/ES dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje (OL L 104, 2021 3 25, p. 1).

    (31)  1998 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos žymint vartotojams siūlomų prekių kainas (OL L 80, 1998 3 18, p. 27).

    (32)  2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/943 dėl neatskleistos praktinės patirties ir verslo informacijos (komercinių paslapčių) apsaugos nuo neteisėto jų gavimo, naudojimo ir atskleidimo (OL L 157, 2016 6 15, p. 1).

    (33)  2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB (OL L 409, 2020 12 4, p. 1).

    (34)  2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

    (35)  OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

    (36)  2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1725 dėl fizinių asmenų apsaugos Sąjungos institucijoms, organams, tarnyboms ir agentūroms tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 45/2001 ir Sprendimas Nr. 1247/2002/EB (OL L 295, 2018 11 21, p. 39).

    (37)  OL C 149, 2021 4 27, p. 3.

    (38)  2019 m. balandžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/882 dėl gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų (OL L 151, 2019 6 7, p. 70).

    (39)  2004 m. sausio 20 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 139/2004 dėl koncentracijų tarp įmonių kontrolės (OL L 24, 2004 1 29, p. 1).

    (40)  2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB (OL L 257, 2014 8 28, p. 73).

    (41)  2018 m. liepos 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) 2018/1046 dėl Sąjungos bendrajam biudžetui taikomų finansinių taisyklių, kuriuo iš dalies keičiami reglamentai (ES) Nr. 1296/2013, (ES) Nr. 1301/2013, (ES) Nr. 1303/2013, (ES) Nr. 1304/2013, (ES) Nr. 1309/2013, (ES) Nr. 1316/2013, (ES) Nr. 223/2014, (ES) Nr. 283/2014 ir Sprendimas Nr. 541/2014/ES, bei panaikinamas Reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 966/2012 (OL L 193, 2018 7 30, p. 1).


    Top