32022L0993

EUR-Lex

Access to European Union law

This document is an excerpt from the EUR-Lex website

EUROPA
EUR-Lex home
Direktyva - 2022/993 - EN - EUR-Lex

Help

Search tips

Need more search options? Use the Advanced search

Document 32022L0993

2022 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2022/993 dėl minimalaus jūrininkų rengimo (kodifikuota redakcija) (Tekstas svarbus EEE)

PE/37/2021/REV/1

OL L 169, 2022 6 27, p. 45–90 (BG, ES, CS, DA, DE, ET, EL, EN, FR, GA, HR, IT, LV, LT, HU, MT, NL, PL, PT, RO, SK, SL, FI, SV)

Legal status of the document In force

ELI: http://data.europa.eu/eli/dir/2022/993/oj

HTML

PDF

Official Journal

2022 6 27

Europos Sąjungos oficialusis leidinys

L 169/45

EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS DIREKTYVA (ES) 2022/993

2022 m. birželio 8 d.

dėl minimalaus jūrininkų rengimo

(kodifikuota redakcija)

(Tekstas svarbus EEE)

EUROPOS PARLAMENTAS IR EUROPOS SĄJUNGOS TARYBA,

atsižvelgdami į Sutartį dėl Europos Sąjungos veikimo, ypač į jos 100 straipsnio 2 dalį,

atsižvelgdami į Europos Komisijos pasiūlymą,

teisėkūros procedūra priimamo akto projektą perdavus nacionaliniams parlamentams,

atsižvelgdami į Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nuomonę (1),

pasikonsultavę su Regionų komitetu,

laikydamiesi įprastos teisėkūros procedūros (2),

kadangi:

(1)	Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB (3) buvo keletą kartų iš esmės iš dalies pakeista (4). Dėl aiškumo ir racionalumo ta direktyva turėtų būti kodifikuota;

(2)

siekiant išlaikyti ir padidinti aukštą jūrų saugumo ir taršos jūroje prevencijos lygį, būtina išlaikyti ir galbūt pagerinti Sąjungos jūrininkų žinias bei įgūdžius ir šiuo tikslu parengti jūrininkų rengimo ir atestavimo tvarką, atitinkančią tarptautines taisykles ir technologijų pažangą, taip pat imtis tolesnių veiksmų, kuriais būtų siekiama stiprinti Europos jūrininkų įgūdžių bazę;

(3)

jūrininkų rengimą ir atestavimą tarptautiniu lygmeniu reglamentuoja 1978 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – IMO) Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (toliau – JRAB konvencija), kuri buvo išsamiai peržiūrėta 2010 m. Maniloje įvykusioje valstybių, kurios yra JRAB konvencijos šalys, konferencijoje (toliau – Manilos daliniai pakeitimai). Vėlesni JRAB konvencijos daliniai pakeitimai buvo priimti 2015 m. ir 2016 m.;

(4)

šia direktyva JRAB konvencija įtraukiama į Sąjungos teisę. JRAB konvenciją yra pasirašiusios visos valstybės narės, todėl, siekiant suvienodinti jų tarptautinių įsipareigojimų įgyvendinimą, jūrininkų rengimą ir atestavimą reglamentuojančios Sąjungos taisyklės turi būti suderintos su JRAB konvencija;

(5)

Sąjungos laivybos sektorius pasižymi aukštos kokybės ekspertinėmis žiniomis jūrų srityje, kuriomis grindžiamas jos konkurencingumas. Jūrininkų rengimo kokybė yra svarbi siekiant užtikrinti šio sektoriaus konkurencingumą ir pritraukti Sąjungos piliečius, ypač jaunus žmones, rinktis jūrininkystės profesiją;

(6)	valstybės narės gali nustatyti aukštesnius normatyvus nei JRAB konvencijoje ir šioje direktyvoje nustatyti minimalūs normatyvai;

(7)

prie šios direktyvos pridėtas JRAB konvencijos taisykles reikėtų papildyti privalomomis Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo kodekso (toliau – JRAB kodeksas) A dalyje pateiktomis nuostatomis. JRAB kodekso B dalyje pateiktos rekomendacijos, skirtos JRAB konvencijos šalims ir įgyvendinantiems, taikantiems tos konvencijos priemones ar užtikrinantiems tų priemonių vykdymą padėti, jog visa JRAB konvencija būtų įgyvendinama iki galo ir vienodai;

(8)

vienas iš bendros transporto politikos tikslų jūrų transporto srityje yra palengvinti jūrininkų judėjimą Sąjungoje. Tokiu judėjimu, be kita ko, padedama didinti Sąjungos jūrų transporto sektoriaus patrauklumą ateities kartoms, kad Europos jūrų ūkio klasteryje būtų išvengta situacijų, kai trūksta tinkamą įgūdžių ir kompetencijų derinį turinčių kompetentingų darbuotojų. Jūrininkų laisvam judėjimui palengvinti yra būtinas valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas. Atsižvelgiant į teisę į gerą administravimą, valstybių narių sprendimai dėl kitų valstybių narių jūrininkams išduotų tinkamumo liudijimų priėmimo nacionalinių kompetencijos pažymėjimų išdavimo tikslais turėtų būti grindžiami motyvais, kuriuos galėtų paaiškinti atitinkamas jūrininkas;

(9)	jūrininkų rengimas turėtų apimti tinkamą teorinį ir praktinį rengimą siekiant užtikrinti, kad jūrininkai būtų kvalifikuoti – atitiktų saugumo bei saugos standartus ir galėtų reaguoti į pavojingas bei avarines situacijas;

(10)	valstybės narės turėtų patvirtinti ir įgyvendinti konkrečias priemones, kuriomis siekiama užkirsti kelią kompetencijos pažymėjimų ir tinkamumo liudijimų klastojimui, už jį bausti ir dėti pastangas IMO, kad būtų pasiekti griežti ir įvykdomi susitarimai dėl kovos su tokia veikla pasauliniu mastu;

(11)	kokybės standartai ir kokybės standartų sistemos turėtų būti rengiamos ir įgyvendinamos, kai taikytina, atsižvelgiant į 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendaciją (5) bei į susijusias valstybių narių patvirtintas priemones;

(12)	siekiant padidinti jūrų saugumą ir taršos jūroje prevenciją, pagal JRAB konvenciją šioje direktyvoje turėtų būti nustatytos nuostatos dėl minimalios budinčių darbuotojų poilsio trukmės. Tos nuostatos turėtų būti taikomos nedarant poveikio Tarybos direktyvos 1999/63/EB (6) nuostatoms;

(13)

Europos socialiniai partneriai susitarė dėl minimalaus jūrininkų poilsio laiko, o to susitarimo įgyvendinimo tikslu buvo priimta Direktyva 1999/63/EB. Pagal tą direktyvą taip pat leidžiama numatyti minimalaus jūrininkų poilsio laiko išimtis. Tačiau galimybė numatyti išimtis turėtų būti ribojama ilgiausios trukmės, dažnumo ir taikymo srities atžvilgiu. Manilos daliniais pakeitimais, be kitų dalykų siekiama nustatyti objektyvias budinčių darbuotojų ir jūrininkų, kuriems paskirta vykdyti su sauga, apsauga ir taršos prevencija susijusias užduotis, minimalaus poilsio laiko išimčių taikymo ribas, siekiant užkirsti kelią nuovargiui. Todėl ši direktyva turėtų atspindėti Manilos dalinius pakeitimus tokiu būdu, kad būtų užtikrintas suderinamumas su Direktyva 1999/63/EB;

(14)	siekiant padidinti jūrų saugumą, apsaugoti žmonių gyvybes ir užkirsti kelią taršai jūroje, turėtų būti užtikrintas Sąjungos vandenyse plaukiojančių laivų įgulos narių susižinojimas;

(15)	keleivinių laivų personalas, paskirtas padėti keleiviams, jeigu laive susidaro avarinė padėtis, turėtų galėti susikalbėti su keleiviais;

(16)

toksišką ar aplinką teršiantį krovinį vežančiuose tanklaiviuose tarnaujantys įgulos nariai turėtų sugebėti veiksmingai užkirsti kelią nelaimingiems atsitikimams ir mokėti susidoroti su avarinėms situacijomis. Dėl to svarbiausias dalykas yra, kad pagal šioje direktyvoje numatytus reikalavimus būtų užtikrintas tinkamas kapitono, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų susižinojimas;

(17)

svarbu užtikrinti, kad jūrininkai, turintys trečiųjų valstybių išduotus atestatus ir tarnaujantys Sąjungos laivuose, turėtų kompetencijos lygį, lygiavertį lygiui, kurio reikalaujama pagal JRAB konvenciją. Ši direktyva turėtų nustatyti procedūras ir bendrus kriterijus, pagal kuriuos valstybės narės pripažįsta trečiųjų valstybių išduotus jūrininkų atestatus, paremtus rengimo ir atestavimo reikalavimais, dėl kurių susitarta JRAB konvencijos kontekste;

(18)

siekdamos užtikrinti saugą jūroje, valstybės narės turėtų pripažinti tik JRAB konvencijos šalių, kurias IMO Jūrų saugumo komitetas (toliau – MSC) laiko įrodžiusiomis, kad jos iki galo įgyvendino ir tebeįgyvendina toje konvencijoje nustatytus normatyvus, ar tų šalių įgaliojimu suteiktas privalomą rengimo lygį patvirtinančias kvalifikacijas. Laikotarpiui, iki MSC galės gauti tokius įrodymus, būtina turėti preliminaraus atestatų pripažinimo tvarką;

(19)

šioje direktyvoje numatyta centralizuota trečiųjų valstybių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo sistema. Siekiant efektyviau naudoti turimus žmogiškuosius ir finansinius išteklius, trečiųjų valstybių pripažinimo tvarka turėtų būti grindžiama tokio pripažinimo poreikio analize, įskaitant, tačiau tuo neapsiribojant, numatomo tokių trečiųjų valstybių kilmės kapitonų, vadovaujančių specialistų ir radijo operatorių, kurie galėtų dirbti su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose, skaičiaus nurodymą. Ta analizė turėtų būti pateikta nagrinėti Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetui (COSS);

(20)	siekiant užtikrinti visų jūrininkų teisę į deramą darbą ir apriboti konkurencijos iškraipymus vidaus rinkoje, ateityje pripažįstant trečiąsias valstybes turėtų būti atsižvelgiama į tai, ar tos trečiosios valstybės yra ratifikavusios 2006 m. konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje;

(21)

siekiant dar labiau padidinti centralizuotos trečiųjų valstybių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo sistemos efektyvumą, trečiųjų valstybių, kurių jūrininkų su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose įdarbinama mažai, persvarstymo intervalai turėtų vykti kas dešimt metų. Šis ilgas tokių trečiųjų valstybių sistemos persvarstymo intervalas turėtų būti derinamas su prioritetiniais kriterijais, kuriais atsižvelgiama į saugos aspektą – taip būtų patenkintas efektyvumo poreikis ir kartu užtikrinta, kad, pablogėjus atitinkamose trečiosiose valstybėse vykdomo jūrininkų rengimo kokybei, būtų taikomas veiksmingas apsaugos mechanizmas;

(22)	tam tikrais atvejais jūrininkų rengimo institutai, rengimo programos ir kursai turėtų būti tikrinami. Todėl turėtų būti parengti tokių tikrinimų kriterijai;

(23)	Europos jūrų saugumo agentūra, įsteigta Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1406/2002 (7), turėtų padėti Komisijai tikrinant, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų reikalavimų;

(24)

informacija apie įdarbintus jūrininkus iš trečiųjų valstybių Sąjungos lygmeniu gaunama, kai valstybės narės praneša jų nacionaliniuose registruose laikomą atitinkamą informaciją apie išduotus atestatus ir patvirtinimus. Ta informacija turėtų būti naudojama statistiniais ir politikos rengimo tikslais, visų pirma siekiant padidinti centralizuotos trečiųjų valstybių išduotų jūrininkų atestatų pripažinimo sistemos efektyvumą. Remiantis valstybių narių pateikta informacija, turėtų būti pakartotinai nagrinėjamas trečiųjų valstybių, kurių jūrininkai su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose nebuvo įdarbinti bent aštuonerius metus, pripažinimas. Pakartotinio nagrinėjimo procesas turėtų apimti galimybę išlaikyti ar panaikinti atitinkamos trečiosios valstybės pripažinimą. Be to, valstybių narių pateikta informacija taip pat turėtų būti naudojama siekiant nustatyti, kurias pripažintas trečiąsias valstybes reikia persvarstyti pirmenybės tvarka;

(25)

valstybės narės, kaip uosto valdymo įstaigos, turi didinti saugą bei gerinti taršos Sąjungos vandenyse prevenciją pirmiausia vykdydamos su trečiosios valstybės, kuri nėra ratifikavusi JRAB konvencijos, vėliava plaukiojančių laivų apžiūras, taip užtikrinant, kad su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams nebūtų sudaromos palankesnės sąlygos;

(26)

nuostatos dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo, išdėstytos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2005/36/EB (8), buvo netaikomos jūrininkų atestatų pripažinimui pagal Direktyvą 2008/106/EB. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/45/EB (9) buvo reglamentuojamas valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas. Tačiau dėl 2010 m. JRAB konvencijos dalinių pakeitimų Direktyvoje 2005/45/EB pateiktos jūrininkų atestatų apibrėžtys tapo nebeaktualiomis. Todėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimo sistema turėtų būti reglamentuojama taip, kad būtų atsižvelgiama į tarptautinius dalinius pakeitimus. Be to, į tarpusavio pripažinimo sistemą taip pat turėtų būti įtraukti valstybių narių įgaliojimu išduodami jūrininkų sveikatos pažymėjimai. Siekiant išvengti bet kokio dviprasmiškumo ir Direktyvos 2005/45/EB bei šios direktyvos tarpusavio nenuoseklumo rizikos, jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas turėtų būti reglamentuojamas tik šia direktyva. Be to, siekiant sumažinti valstybėms narėms tenkančią administracinę naštą, priėmus atitinkamus JRAB konvencijos dalinius pakeitimus, turėtų būti įdiegta jūrininkų kvalifikacijos dokumentų pateikimo elektroninė sistema;

(27)

duomenų skaitmeninimas neatskiriamas nuo technologijų pažangos, susijusios su duomenų rinkimu ir perdavimu, siekiant padėti mažinti išlaidas ir užtikrinti veiksmingą žmogiškųjų išteklių naudojimą. Komisija turėtų apsvarstyti priemones, kaip padidinti uosto valstybės kontrolės veiksmingumą, įskaitant, inter alia, centrinės jūrininkų atestatų duomenų bazės sukūrimo ir valdymo įvykdomumo ir pridėtinės vertės įvertinimą; ta duomenų bazė būtų susieta su Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/16/EB (10) 24 straipsnyje nurodyta inspektavimo duomenų baze, prie centrinės jūrininkų atestatų duomenų bazės būtų prisijungusios visos valstybės narės. Toje centrinėje duomenų bazėje turėtų būti sukaupta visa šios direktyvos III priede nustatyta informacija apie kompetencijos pažymėjimus ir patvirtinimus, liudijančius tinkamumo liudijimų, išduotų pagal JRAB konvencijos V/1–1 ir V/1–2 taisykles, pripažinimą;

(28)

Komisija turėtų pradėti dialogą su socialiniais partneriais ir valstybėmis narėmis siekiant parengti jūrininkų rengimo iniciatyvas, kurios papildytų tarptautiniu lygmeniu sutartą minimalų jūrininkų rengimą ir kurias valstybės narės galėtų tarpusavyje pripažinti kaip europinius jūrininkystės meistriškumo diplomus. Tos iniciatyvos turėtų būti grindžiamos šiuo metu vykdomų bandomųjų projektų ir Komisijos plane dėl Sektorių bendradarbiavimo įgūdžių srityje nustatytų strategijų rekomendacijomis ir rengiamos jų laikantis;

(29)

siekiant atsižvelgti į tarptautinio lygmens pokyčius ir užtikrinti, kad Sąjungos taisyklės būtų laiku pritaikytos prie tokių pokyčių, pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 290 straipsnį Komisijai turėtų būti deleguoti įgaliojimai priimti aktus dėl JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies dalinių pakeitimų įtraukimo, atnaujinant jūrininkų rengimui ir atestavimui taikomus techninius reikalavimus ir suderinant visas atitinkamas šios direktyvos nuostatas, susijusias su skaitmeniniais jūrininkų atestatais. Ypač svarbu, kad atlikdama parengiamąjį darbą Komisija tinkamai konsultuotųsi, taip pat ir su ekspertais, ir kad tos konsultacijos būtų vykdomos vadovaujantis 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros (11) nustatytais principais. Visų pirma siekiant užtikrinti vienodas galimybes dalyvauti atliekant su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, Europos Parlamentas ir Taryba visus dokumentus gauna tuo pačiu metu kaip ir valstybių narių ekspertai, o jų ekspertams sistemingai suteikiama galimybė dalyvauti Komisijos ekspertų grupių, kurios atlieka su deleguotaisiais aktais susijusį parengiamąjį darbą, posėdžiuose;

(30)

siekiant užtikrinti vienodas šios direktyvos nuostatų dėl trečiųjų valstybių pripažinimo įgyvendinimo sąlygas, taip pat dėl valstybių narių Komisijai teikiamų statistinių duomenų apie jūrininkus, Komisijai turėtų būti suteikti įgyvendinimo įgaliojimai. Tais įgaliojimais turėtų būti naudojamasi laikantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 182/2011 (12);

(31)

kadangi šios direktyvos tikslo, t. y. Sąjungos taisyklių suderinimo su tarptautinėmis taisyklėmis dėl jūrininkų rengimo ir sertifikavimo, valstybės narės negali deramai pasiekti, o dėl siūlomo veiksmo masto ir poveikio to tikslo būtų geriau siekti Sąjungos lygmeniu, laikydamasi Europos Sąjungos sutarties 5 straipsnyje nustatyto subsidiarumo principo Sąjunga gali patvirtinti priemones. Pagal tame straipsnyje nustatytą proporcingumo principą šia direktyva neviršijama to, kas būtina nurodytam tikslui pasiekti;

(32)	ši direktyva neturėtų daryti poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų IV priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais,

PRIĖMĖ ŠIĄ DIREKTYVĄ:

1 straipsnis

Taikymo sritis

1. Ši direktyva taikoma šioje direktyvoje nurodytiems jūrininkams, dirbantiems jūrų laivuose, kurie plaukioja su valstybės narės vėliava, išskyrus:

a)	karo laivus, pagalbinius laivus ar kitus laivus, priklausančius valstybei narei arba valstybės narės valdomus ir užsiimančius vien valstybės nekomercine veikla;

b)	žvejybos laivus;

c)	pramogines jachtas, nenaudojamas verslui;

d)	medinius primityvios konstrukcijos laivus.

2. 6 straipsnis taikomas jūrininkams, kurie turi valstybės narės išduotą atestatą, neatsižvelgiant į jų pilietybę.

2 straipsnis

Terminų apibrėžtys

Šioje direktyvoje vartojamų terminų apibrėžtys:

1)	kapitonas – laivui vadovaujantis asmuo;

2)	vadovaujantis specialistas – kitas nei kapitonas įgulos narys, paskirtas eiti pareigas pagal nacionalinę teisę ar taisykles arba, jei tokio paskyrimo nėra, einantis tas pareigas pagal kolektyvinę sutartį ar papročius;

3)	denio skyriaus vadovaujantis specialistas – vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo II skyriaus nuostatas;

4)	vyresnysis kapitono padėjėjas – vadovaujantis specialistas, kurio pareigos yra viena pakopa žemesnės už kapitono ir kuriam tenka vadovauti laivui, kai kapitonas nebegali eiti savo pareigų;

5)	mechanikas –vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyriaus nuostatas;

6)	vyriausiasis mechanikas – vyriausias pagal pareigas mechanikas, atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą;

7)	antrasis mechanikas – mechanikas, kuris pagal pareigas yra viena pakopa žemesnis už vyriausiąjį mechaniką ir kuris yra atsakingas už mechaninį laivo varymą ir jo mechaninės bei elektromechaninės įrangos veikimą ir priežiūrą, kai vyriausiasis mechanikas nebegali eiti savo pareigų;

8)	mechanikas stažuotojas – mechaniko pareigoms rengiamas asmuo, paskirtas pagal nacionalinę teisę ar taisykles;

9)	radijo operatorius – asmuo, turintis atitinkamą atestatą, kompetentingų institucijų išduotą arba jų pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas;

10)	eilinis jūrininkas – kitas nei kapitonas ar vadovaujantis specialistas laivo įgulos narys;

11)	jūrų laivas – laivas, kuris neplaukioja vien vidaus vandenyse arba vien akvatorijų vandenyse ar jiems gretimuose vandenyse, arba vien teritorijose, kuriose galioja uosto taisyklės;

12)	laivas, plaukiojantis su valstybės narės vėliava – valstybėje narėje pagal jos teisės aktus įregistruotas ir su jos vėliava plaukiojantis laivas; šios apibrėžties neatitinkantys laivai yra prilyginami su trečiosios valstybės vėliava plaukiojantiems laivams;

13)	pakrantės reisai – reisai netoli valstybės narės krantų, kaip ta valstybė narė yra apibrėžusi šį terminą;

14)	variklių galia – didžiausias bendras ilgalaikis visų pagrindinių laivo eigos variklių galingumas, išreikštas kilovatais ir nurodytas laivo registracijos liudijime ar kitame oficialiame dokumente;

15)	naftos tanklaivis – laivas, sukonstruotas ir naudojamas skystai nesupakuotai naftai ir skystiems nesupakuotiems naftos produktams vežti;

16)	cheminių medžiagų tanklaivis – laivas, sukonstruotas ar pritaikytas ir naudojamas bet kuriems naujausios redakcijos „Tarptautinio nesupakuotų cheminių medžiagų vežimo kodekso“ 17 skyriuje išvardytiems nesupakuotiems skystiems produktams vežti;

17)	suskystintų dujų tanklaivis – laivas, sukonstruotas ar pritaikytas ir naudojamas nesupakuotoms suskystintoms dujoms ar kitiems produktams, išvardytiems naujausios redakcijos „Tarptautinio suskystintų dujų vežimo kodekso“ 19 skyriuje;

18)	Radijo ryšio reglamentas – Radijo ryšio reglamentas, pridedamas prie ar laikomas pridedamu prie Tarptautinės telekomunikacijų konvencijos su pakeitimais;

19)	keleivinis laivas – laivas, kaip apibrėžta 1974 m. Tarptautinės jūrų organizacijos (toliau – IMO) Tarptautinėje konvencijoje dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje (toliau – SOLAS 74) su pakeitimais;

20)	žvejybos laivas – laivas, naudojamas žvejoti žuvims arba gaudyti kitus gyvuosius jūrų išteklius;

21)

JRAB konvencija – 1978 m. IMO Tarptautinė konvencija dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų, taikoma atitinkamiems dalykams, atsižvelgiant į Konvencijos VII straipsnio ir I/15 taisyklės pereinamojo laikotarpio nuostatas, kai tinkama, įskaitant taikytinas JRAB kodekso nuostatas, taikant visų šių dokumentų naujausias redakcijas;

22)	radijo ryšio pareigos – apima, atitinkamai, budėjimą ir įrangos techninį aptarnavimą bei remontą, vykdomus pagal Radijo ryšio reglamentą, SOLAS 74 bei, kiekvienos valstybės narės nuožiūra, pagal atitinkamas IMO rekomendacijas, taikant rekomendacijų naujausias redakcijas;

23)	keleivinis ro-ro tipo laivas – keleivinis laivas, turintis patalpas ro-ro kroviniams arba specialios kategorijos patalpas, kaip apibrėžta SOLAS 74, taikant SOLAS 74 naujausią redakciją;

24)	JRAB kodeksas – Jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų kodeksas, priimtas 1995 m. JRAB konvencijos šalių konferencijoje 2 rezoliucija, taikant 2 rezoliucijos naujausią redakciją;

25)	funkcija – užduočių, pareigų ir įsipareigojimų visuma, kaip nurodyta JRAB kodekse, būtina laivui valdyti, žmonių gyvybei jūroje bei jūros aplinkai apsaugoti;

26)

kompanija – laivo savininkas arba bet kuri kita organizacija ar asmuo, pavyzdžiui, laivo valdytojas ar jo nuomininkas pagal laivo frachtavimo be įgulos sutartį, perėmęs iš laivo savininko atsakomybę už jo eksploatavimą ir kartu su tokia atsakomybe prisiėmęs visas pagal šią direktyvą kompanijai priklausančias pareigas bei įsipareigojimus;

27)	darbo jūroje stažas – asmens darbo laive laikas, su kuriuo siejamas kompetencijos pažymėjimo, tinkamumo liudijimo ar kito kvalifikacijos dokumento išdavimas tam asmeniui ar tų dokumentų atnaujinimas;

28)	patvirtintas – valstybės narės patvirtintas pagal šią direktyvą;

29)	trečioji valstybė – bet kuri valstybė, kuri nėra valstybė narė;

30)	mėnuo – kalendorinis mėnuo arba 30 dienų, sudarytų iš trumpesnių už vieną mėnesį laikotarpių;

31)	GMDSS radijo ryšio operatorius – asmuo, kurio kvalifikacija atitinka I priedo IV skyrių;

32)	ISPS kodeksas – Tarptautinis laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodeksas, priimtas 2002 m. gruodžio 12 d. SOLAS 74 Susitariančiųjų Vyriausybių konferencijos 2 rezoliucija, taikant 2 rezoliucijos naujausią redakciją;

33)

laivo apsaugos pareigūnas – laive esantis kapitonui atskaitingas asmuo, kurį kompanija yra paskyrusi būti atsakingu už laivo apsaugą, įskaitant laivo apsaugos plano įgyvendinimą ir jo laikymąsi, ir taip pat už ryšius su kompanijos apsaugos pareigūnu bei uosto įrenginio (terminalo) apsaugos pareigūnais;

34)	su apsauga susijusios pareigos – visos su apsauga susijusios užduotys ir pareigos, kaip apibrėžta SOLAS 74 su pakeitimais XI/2 skyriuje ir ISPS kodekse;

35)

kompetencijos pažymėjimas – kapitonų, vadovaujančių specialistų ir Globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemos (GMDSS) radijo operatorių pažymėjimas, išduotas ir patvirtintas pagal I priedo II, III, IV, V ar VII skyrių, teisėtam jo turėtojui suteikiantis teisę eiti pareigas bei vykdyti su jomis susietas nurodyto atsakomybės lygio funkcijas;

36)	tinkamumo liudijimas – jūrininkui išduotas pažymėjimas, kitas nei kompetencijos pažymėjimas, kuriame tvirtinama, kad įvykdyti atitinkami šioje direktyvoje nustatyti rengimo, kompetencijų ar darbo jūroje stažo reikalavimai;

37)	dokumentinis įrodymas – kitas nei kompetencijos pažymėjimas ar tinkamumo liudijimas dokumentacija, naudojama siekiant nustatyti, ar įvykdyti atitinkami šios direktyvos reikalavimai;

38)	vadovaujantis elektrotechnikos specialistas – vadovaujantis specialistas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyrių;

39)	kvalifikuotas denio skyriaus jūrininkas – eilinis jūrininkas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo II skyrių;

40)	kvalifikuotas mašinų skyriaus jūrininkas – eilinis jūrininkas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyrių;

41)	elektrotechnikos specialistas – eilinis jūrininkas, kurio kvalifikacija atitinka I priedo III skyrių;

42)	priimančioji valstybė narė – valstybė narė, kurioje jūrininkai siekia savo kompetencijos pažymėjimų, tinkamumo liudijimų ar dokumentinių įrodymų priėmimo ar pripažinimo;

43)	IGF kodeksas – Tarptautinis dujas ar kitą žemos pliūpsnio temperatūros kurą naudojančių laivų saugos kodeksas, kaip apibrėžta SOLAS 74 II-1/2.29 taisyklėje;

44)	Poliarinis kodeksas – Tarptautinis laivybos poliariniuose vandenyse kodeksas, kaip apibrėžta SOLAS 74 XIV/1.1 taisyklėje;

45)	poliariniai vandenys – Arkties vandenys ir (arba) Antarktis, kaip apibrėžta SOLAS 74 XIV/1.2, XIV/1.3 ir XIV/1.4 taisyklėse.

3 straipsnis

Rengimas ir atestavimas

1. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad 1 straipsnyje nurodytuose laivuose tarnaujantys jūrininkai būtų rengti bent pagal tuos JRAB konvencijos reikalavimus, kurie nustatyti šios direktyvos I priede, ir turėtų 2 straipsnio 35 ir 36 punktuose apibrėžtus pažymėjimus bei liudijimus ir (arba) dokumentinius įrodymus, kaip apibrėžta 2 straipsnio 37 punkte.

2. Valstybės narės imasi priemonių, būtinų užtikrinti, kad tie įgulos nariai, kurie pagal SOLAS 74 III/10.4 taisyklę turi turėti atestatus, būtų parengti ir atestuoti pagal šią direktyvą.

4 straipsnis

Kompetencijos pažymėjimai, tinkamumo liudijimai ir jų patvirtinimai

1. Valstybės narės užtikrina, kad kompetencijos pažymėjimai ir tinkamumo liudijimai būtų išduodami tik tiems kandidatams, kurie atitinka šio straipsnio reikalavimus.

2. Kapitonų, vadovaujančių specialistų ir radijo operatorių atestatus valstybė narė patvirtina, kaip nustatyta šiame straipsnyje.

3. Kompetencijos pažymėjimai ir tinkamumo liudijimai išduodami laikantis JRAB konvencijos priedo I/2 taisyklės 3 dalies.

4. Kompetencijos pažymėjimus išduoda tik valstybės narės, patikrinusios visų būtinų dokumentinių įrodymų autentiškumą ir galiojimą; jie išduodami pagal šį straipsnį.

5. Dėl radijo operatorių valstybės narės gali:

a)	išduodant Radijo ryšio reglamentą atitinkantį atestatą, į egzaminus įtraukti papildomas žinias, privalomas pagal atitinkamas taisykles;

b)	išduoti atskirą atestatą, jame nurodydamos, jog jo turėtojas yra įgijęs papildomų žinių, reikalaujamų pagal atitinkamas taisykles.

6. Valstybės narės nuožiūra patvirtinimai gali būti jos išduodamų atestatų neatskiriama dalis, kaip numatyta JRAB kodekso A-I/2 poskyryje. Tokiu atveju naudojama A-I/2 poskyrio 1 dalyje nurodyta forma. Jeigu patvirtinimai išduodami kitaip, jiems naudojama to poskyrio 2 dalyje nurodyta forma. Patvirtinimai išduodami laikantis JRAB konvencijos VI straipsnio 2 dalies.

Patvirtinimai, kuriais liudijamas kompetencijos pažymėjimo išdavimas, ir patvirtinimai, kuriais liudijamas kapitonams ir vadovaujantiems specialistams pagal I priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles išduotas tinkamumo liudijimas, išduodami tik jeigu laikomasi visų JRAB konvencijos ir šios direktyvos reikalavimų.

7. Valstybė narė, kuri pagal šios direktyvos 20 straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą pripažįsta kompetencijos pažymėjimą arba kapitonams ir vadovaujantiems specialistams pagal JRAB konvencijos priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles išduotą tinkamumo liudijimą, patvirtina tą pažymėjimą ar liudijimą taip paliudydama jo pripažinimą tik įsitikinusi, kad pažymėjimas ar liudijimas yra autentiškas ir galiojantis. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 3 dalyje nustatyta forma.

8. Dėl 6 ir 7 dalyse nurodytų patvirtinimų:

a)	jie gali būti išduodami kaip atskiri dokumentai;

b)	juos gali išduoti tik valstybės narės;

c)	kiekvienam jų suteikiamas unikalus numeris, išskyrus patvirtinimus, kuriais paliudijamas kompetencijos pažymėjimo išdavimas, kuriems gali būti suteikiamas toks pats numeris kaip atitinkamo kompetencijos pažymėjimo su sąlyga, kad tas numeris yra unikalus;

kiekvienas toks patvirtinimas baigia galioti, kai tik patvirtintas kompetencijos pažymėjimas ar patvirtintas kapitonams ir vadovaujantiems specialistams pagal JRAB konvencijos priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles išduotas tinkamumo liudijimas baigia galioti arba kai jį išdavusi valstybė narė ar trečioji valstybė jį atima, sustabdo jo galiojimą ar jį panaikina ir, bet kuriuo atveju, praėjus penkeriems metams nuo jo išdavimo dienos.

9. Pareigos, kurias atestato turėtojui leidžiama eiti, patvirtinime yra nurodomos vartojant tokius pačius terminus, kurie vartojami atitinkamuose tos valstybės narės reikalavimuose dėl saugaus įgulų komplektavimo.

10. Valstybė narė gali naudoti ir kitokią formą nei JRAB kodekso A-I/2 poskyryje nustatyta forma su sąlyga, kad duomenys joje įrašomi lotyniškomis raidėmis ir arabiškais skaitmenimis, atsižvelgiant į A-I/2 poskyrio leidžiamas variacijas.

11. Atsižvelgiant į 20 straipsnio 7 dalį, pagal šią direktyvą privalomo atestato originalas saugomas ir prieinamas patikrinti tame laive, kuriame dirba jo turėtojas, popierine ar skaitmenine forma, kurios autentiškumas ir galiojimas gali būti patikrintas pagal šio straipsnio 13 dalies b punkte nustatytą procedūrą.

12. Siekiantys gauti pažymėjimą asmenys privalo pakankamai įrodyti:

a)	savo asmens tapatybę;

b)	kad jie nėra jaunesni, negu reikalaujama pagal I priede išvardytas taisykles, taikomas norimam gauti kompetencijos pažymėjimui ar tinkamumo liudijimui;

c)	kad jie atitinka JRAB kodekso A-I/9 poskyryje nustatytus sveikatos normatyvus;

d)	kad jie yra įgiję pakankamą darbo jūroje stažą ir išklausę bet kurį privalomą rengimo kursą, kurio reikalaujama pagal I priede išvardytas taisykles, taikomas norimam kompetencijos pažymėjimui ar tinkamumo liudijimui gauti;

e)	kad jie atitinka kompetencijos normatyvus, nustatytus I priede išvardytose taisyklėse, reglamentuojančiose pareigas, funkcijas bei lygius, kuriuos reikia nurodyti kompetencijos pažymėjimo patvirtinime.

Ši dalis netaikoma patvirtinimų pripažinimui pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklę.

13. Kiekviena valstybė narė įsipareigoja:

tvarkyti registrą ar registrus, kuriuose įregistruojami visi kapitonų, vadovaujančių specialistų ir, kai taikoma, eilinių jūrininkų kompetencijos pažymėjimai, tinkamumo liudijimai ir patvirtinimai, kurie yra išduoti, kurių galiojimo laikas pasibaigė arba kurie buvo atnaujinti, kurių galiojimas buvo sustabdytas, kurie buvo panaikinti arba apie kuriuos pranešta, jog jie pamesti ar sunaikinti, taip pat išduoti lengvatiniai leidimai;

kitoms valstybėms narėms ar kitoms JRAB konvencijos šalims ir įmonėms, prašančioms patikrinti kompetencijos pažymėjimų ir (arba) pagal I priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles kapitonams ir vadovaujantiems specialistams išduotų liudijimų autentiškumą ir galiojimą, teikti informaciją apie kompetencijos pažymėjimų, patvirtinimų bei lengvatinių leidimų, kuriuos joms pateikia jūrininkai, prašantys pripažinimo pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklę arba norintys įsidarbinti laive, statusą.

14. Įsigaliojus atitinkamiems JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies daliniams pakeitimams, susijusiems su skaitmeniniais jūrininkų atestatais, Komisijai suteikiami įgaliojimai pagal 30 straipsnį priimti deleguotuosius aktus siekiant iš dalies pakeisti šią direktyvą suderinant visas atitinkamas jos nuostatas su tais JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies daliniais pakeitimais, kad būtų galima skaitmeninti jūrininkų atestatus ir patvirtinimus.

5 straipsnis

Informacijos teikimas Komisijai

21 straipsnio 8 dalies ir 22 straipsnio 2 dalies tikslais ir išimtinai valstybių narių ir Komisijos naudojimui politikos formavimo ir statistikos tikslais valstybės narės Komisijai kasmet pateikia šios direktyvos III priede išvardytą informaciją apie kompetencijos pažymėjimus ir kompetencijos pažymėjimų pripažinimą liudijančius patvirtinimus. Jos taip pat gali savanoriškai teikti informaciją apie eiliniams jūrininkams pagal JRAB konvencijos priedo II, III ir VII skyrius išduotus tinkamumo liudijimus, pavyzdžiui, šios direktyvos III priede nurodytą informaciją.

6 straipsnis

Valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimas

1. Kiekviena valstybė narė priima kitos valstybės narės arba kitai valstybei narei prižiūrint išduotus tinkamumo liudijimus ir dokumentinius įrodymus, pateikiamus popierine ar skaitmenine forma, kad leistų jūrininkams dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose.

2. Kiekviena valstybė narė pripažįsta kitos valstybės narės išduotus kompetencijos pažymėjimus arba kapitonams ir vadovaujantiems specialistams kitos valstybės narės pagal šios direktyvos I priedo V/1–1 ir V/1–2 taisykles išduotus tinkamumo liudijimus, tuos pažymėjimus ir liudijimus patvirtindama jų pripažinimui paliudyti. Pripažinimą liudijantis patvirtinimas turi būti taikomas tik jame nurodytoms pareigoms, funkcijoms ir kompetencijos ar tinkamumo lygiams. Patvirtinimas gali būti išduodamas tik jeigu buvo laikytasi visų JRAB konvencijos reikalavimų, laikantis JRAB konvencijos I/2 taisyklės 7 dalies. Tokiam patvirtinimui naudojama JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 3 dalyje nustatyta forma.

3. Kiekviena valstybė narė, siekdama leisti jūrininkams dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, priima kitos valstybės narės įgaliojimu pagal 12 straipsnį išduotus sveikatos pažymėjimus.

4. Priimančiosios valstybės narės užtikrina, kad 1, 2 ir 3 dalyse nurodyti sprendimai būtų priimti per pagrįstą laikotarpį. Priimančiosios valstybės narės taip pat užtikrina, kad jūrininkai turėtų teisę pagal nacionalinės teisės aktus ir procedūras apskųsti atsisakymą patvirtinti ar priimti galiojantį atestatą arba jokio atsakymo nebuvimą ir kad jūrininkams pagal nustatytus nacionalinės teisės aktus ir procedūras būtų teikiamos tinkamos konsultacijos ir pagalba, susijusios su tokiais skundais.

5. Nedarant poveikio šio straipsnio 2 daliai, priimančiosios valstybės narės kompetentingos institucijos gali nustatyti papildomus pareigų, funkcijų ir kompetencijos ar tinkamumo lygių, susijusių su 8 straipsnyje nurodytais pakrančių reisais, apribojimus arba reikalauti pateikti alternatyvius pažymėjimus, išduotus pagal I priedo VII/1 taisyklę.

6. Nedarant poveikio 2 daliai, priimančioji valstybė narė prireikus gali leisti kitos valstybės narės išduotą ir patvirtintą atitinkamą galiojantį atestatą, kurio pripažinimo atitinkama priimančioji valstybė narė dar nėra patvirtinusi, turinčiam jūrininkui ne ilgiau kaip trijų mėnesių laikotarpį eiti pareigas su jos vėliava plaukiojančiame laive.

Su dokumentiniu įrodymu, kad kompetentingoms institucijoms pateikta paraiška suteikti patvirtinimą, turi būti galima lengvai susipažinti.

7. Priimančioji valstybė narė užtikrina, kad jūrininkai, pateikę pripažinti atestatus, kuriuos turėdami jie gali vykdyti vadovavimo lygio funkcijas, tinkamai išmanytų su funkcijomis, kurias jiems leidžiama vykdyti, susijusius tos valstybės narės jūrų teisės aktus.

7 straipsnis

Rengimo reikalavimai

Pagal 3 straipsnį privalomas rengimas – tai atitinkamos teorinės žinios ir praktiniai įgūdžiai, privalomi pagal I priedą, ypač gelbėjimo ir gaisro gesinimo įrangos naudojimo įgūdžiai, patvirtinti kiekvienos valstybės narės paskirtos kompetentingos institucijos ar įstaigos.

8 straipsnis

Pakrančių reisams taikomi principai

1. Valstybės narės, apibrėždamos pakrančių reisų terminą, jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su kitos valstybės narės ar kitos JRAB konvencijos šalies vėliava ir atliekančiuose tokius pakrančių reisus, nenustato griežtesnių reikalavimų dėl rengimo, patirties ar atestavimo nei tie, kurie taikomi jūrininkams, dirbantiems laivuose, turinčiuose teisę plaukioti su jų pačių vėliava. Jokiu atveju valstybė narė nenustato jūrininkams, dirbantiems laivuose, plaukiojančiuose su kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies vėliava, tokių reikalavimų, kurie viršytų šios direktyvos reikalavimus pakrančių reisų neatliekantiems laivams.

2. Valstybė narė, kuri JRAB konvencijos nuostatų dėl pakrantės reisų teikiamais privalumais besinaudojančių laivų atžvilgiu įtraukia į savo pakrančių reisų apibrėžties ribas pakrančių reisus prie kitų valstybių narių ar JRAB konvencijos šalių krantų, sudaro susitarimus su atitinkamomis valstybėmis narėmis ar šalimis, kuriuose išdėstomi duomenys apie atitinkamus plaukiojimo rajonus ir kitos svarbios nuostatos.

3. Dėl turinčių teisę plaukioti su valstybės narės vėliava laivų, reguliariai atliekančių pakrančių reisus prie kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies krantų: valstybė narė, su kurios vėliava laivas turi teisę plaukioti, nustato jame dirbantiems jūrininkams tokius reikalavimus dėl rengimo, patirties ir atestavimo, kurie būtų ne žemesnio lygio negu valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies, prie kurios krantų laivas atlieka pakrančių reisus, reikalavimai, su sąlyga, kad jie neviršija šios direktyvos reikalavimų pakrančių reisų neatliekantiems laivams. Jūrininkai, dirbantys laivuose, išplaukiančiuose už vandenų, kuriuos valstybė narė yra apibrėžusi kaip pakrančių reisų rajoną, ir įplaukiančiuose į vandenis, kurie nepatenka į tą apibrėžtį, turi vykdyti atitinkamus šios direktyvos reikalavimus.

4. Valstybė narė gali taikyti turinčiam teisę plaukioti su jos vėliava laivui pakrančių reisams taikomas šios direktyvos nuostatas ir tada, kai jis reguliariai atlieka pakrančių reisus, kaip apibrėžta tos valstybės narės, prie kitos valstybės, kuri nėra Konvencijos šalis, krantų.

5. Kitos valstybės narės gali pripažinti kitos valstybės narės ar JRAB konvencijos šalies jūrininkams išduotus kompetencijos pažymėjimus vykdyti jos apibrėžtus pakrantės reisus laikantis nustatytų apribojimų ir leisti vykdyti veiklą nepažeidžiant jų apibrėžtų pakrantės reisų apribojimų, jeigu atitinkamos valstybės narės ar šalys yra sudariusios susitarimus, kuriuose išdėstomi duomenys apie atitinkamus plaukiojimo rajonus ir kitos svarbios nuostatos.

6. Valstybės narės, apibrėždamos pakrantės reisus pagal šio straipsnio reikalavimus, turi:

a)	laikytis JRAB kodekso A-I/3 poskyryje pakrantės reisams taikomų principų;

b)	įtraukti nustatytus pakrantės reisų apribojimus į patvirtinimus, išduotus pagal 4 straipsnį.

7. Priėmusios sprendimą dėl pakrančių reisų apibrėžties ir tuo tikslu pagal 1, 3 ir 4 dalių reikalavimus reikalingo švietimo bei rengimo sąlygų, valstybės narės Komisijai praneša apie jų priimtas išsamias nuostatas.

9 straipsnis

Sukčiavimo ir kitos neteisėtos veiklos prevencija

1. Valstybės narės tvirtina ir įgyvendina tinkamas priemones, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su išduotais kompetencijos pažymėjimais ir patvirtinimais, bei nustato veiksmingas, proporcingas ir atgrasančias sankcijas.

2. Valstybės narės paskiria nacionalines institucijas, turinčias kompetenciją nustatyti sukčiavimą ar kitą neteisėtą veiklą ir kovoti su jais bei keistis informacija apie jūrininkų atestavimą su kitų valstybių narių ir trečiųjų valstybių kompetentingomis institucijomis.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis nedelsdamos informuoja kitas valstybes nares ir Komisiją.

Valstybės narės apie tokių kompetentingų nacionalinių institucijų duomenis taip pat nedelsdamos informuoja trečiąsias valstybes, su kuriomis jos pasirašė įsipareigojimus pagal JRAB konvencijos I/10 taisyklės 1.2 dalį.

3. Priimančiosios valstybės narės prašymu kitos valstybės narės kompetentingos institucijos pateikia jūrininkų atestatų, atitinkamų patvirtinimų ar bet kokių kitų toje kitoje valstybėje narėje išduotų mokymą patvirtinančių dokumentinių įrodymų autentiškumo raštišką patvirtinimą ar paneigimą.

10 straipsnis

Nuobaudos ar drausminės priemonės

1. Valstybės narės nustato tvarką bei procedūras, kaip atlikti nešališką tyrimą dėl bet kurio tos valstybės narės išduotų kompetencijos pažymėjimų, tinkamumo liudijimų ar patvirtinimų turėtojų nekompetentingumo, veiksmų, neveikimo ar saugumo pažeidimo atvejo, apie kurį pranešta ir dėl kurio, ryšium su šių turėtojų kompetencijos pažymėjimuose ir tinkamumo liudijimuose nurodytų pareigų vykdymu, galėjo kilti tiesioginė grėsmė žmonių gyvybei ar turto saugumui jūroje ar jūros aplinkai, ir tvarką bei procedūras tokiems kompetencijos pažymėjimams ir tinkamumo liudijimams atimti, jų galiojimui sustabdyti ar jiems panaikinti dėl minėtos priežasties bei siekiant užkirsti kelią sukčiavimui.

2. Valstybės narės tvirtina ir įgyvendina tinkamas priemones, kad užkirstų kelią sukčiavimui ir kitai neteisėtai veiklai, susijusiai su išduotais kompetencijos pažymėjimais ir tinkamumo liudijimais bei patvirtinimais.

3. Nuobaudos turi būti skiriamos bei drausminės priemonės nustatomos ir taikomos tai atvejais, kai:

a)	kompanija ar kapitonas priėmė į darbą asmenį, neturintį pagal šią direktyvą reikalaujamo atestato;

kapitonas asmeniui, neturinčiam pagal šią direktyvą reikalaujamo atestato, galiojančio lengvatinio leidimo ar dokumentinių įrodymų, reikalaujamų pagal 20 straipsnio 7 dalį, leido atlikti bet kurias funkcijas ar eiti bet kurias pareigas, kurias atlikti ar kurias eiti leidžiama tik atitinkamą atestatą turinčiam asmeniui, arba

c)	asmuo, apgaulės būdu arba pasinaudojęs suklastotais dokumentais, įsidarbino, kad atliktų bet kurias funkcijas ar eitų bet kurias pareigas, kurias atlikti ir kurias eiti pagal šią direktyvą leidžiama atestatą ar lengvatinį leidimą turinčiam asmeniui.

4. Valstybės narės, kurių jurisdikcijai priklauso kokia nors kompanija ar kuris nors asmuo, dėl kurių yra aiškus pagrindas manyti, jog jie yra atsakingi už akivaizdžius 3 dalyje nurodytus šios direktyvos pažeidimus arba turi duomenų apie tokius pažeidimus, bet kuriai valstybei narei ar JRAB konvencijos šaliai, pranešusiai, jog ji ketina pradėti jos jurisdikcijai priklausantį procesą, teikia visokeriopą įmanomą pagalbą.

11 straipsnis

Kokybės reikalavimai

1. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad:

bet kokia rengimo, kompetencijos įvertinimo, pažymėjimų išdavimo, įskaitant sveikatos pažymėjimus, jų tvirtinimo ir atnaujinimo veikla, vykdoma jos įgaliotų nevyriausybinių agentūrų ar subjektų, yra nuolat prižiūrima taikant kokybės reikalavimų sistemą tam, kad būtų užtikrintas užsibrėžtų tikslų pasiekimas, įskaitant dėstytojų bei egzaminuotojų kvalifikacijos lygį ir jų patirtį, laikantis JRAB kodekso A-I/8 poskyrio;

b)	jeigu tokią veiklą vykdo Vyriausybinės agentūros ar subjektai, taikoma kokybės standartų sistema laikantis JRAB kodekso A-I/8 poskyrio;

c)	švietimo ir rengimo tikslai, kurie turi būti pasiekti, bei su jais susiję kompetencijos normatyvai, kurie turi būti taikomi, būtų aiškiai apibūdinti ir kad būtų nustatyti pagal JRAB konvenciją privalomų egzaminų ir atestavimo reikalavimus atitinkantys žinių lygiai, išmanymas ir įgūdžiai;

atsižvelgiant į politiką, sistemas, kontrolę ir vidines kokybės užtikrinimo peržiūras, nustatytas užtikrinti užsibrėžtų tikslų pasiekimą, kokybės reikalavimų taikymo sritys apimtų atestavimo sistemų administravimą, visus rengimo kursus ir programas, egzaminus ir įvertinimus, kuriuos atlieka kiekviena valstybė narė arba kurie atliekami jos įgaliojimu, ir dėstytojams bei egzaminuotojams nustatytus reikalavimus dėl kvalifikacijos bei patirties.

Skirtingiems kursams ir rengimo programoms galima nustatyti atskirus pirmos pastraipos c punkte nurodytus tikslus ir su jais susijusius kokybės reikalavimus, kurie turi apimti atestavimo sistemos administravimą.

2. Valstybės narės taip pat užtikrina, kad ne rečiau kaip kartą per penkerius metus tinkamą kvalifikaciją turintys nepriklausomi asmenys, neužsiimantys susijusia veikla, įvertintų žinias, išmanymą, įgūdžius bei kompetencijos įgijimą ir vertinimo veiklą bei atestavimo sistemos administravimą siekiant patvirtinti, kad:

a)	visos vidinės valdymo kontrolės ir stebėsenos priemonės bei veiksmai, kurių imamasi vėliau, atitinka numatytas priemones ir dokumentais nustatytą tvarką ir yra veiksmingi užtikrinant, kad iškelti tikslai būtų pasiekti;

b)	kiekvieno atskiro įvertinimo rezultatai yra dokumentuojami ir pateikiami asmenims, atsakingiems už vertinamą sritį;

c)	imamasi savalaikių priemonių trūkumams pašalinti;

d)	visoms taikytinoms JRAB konvencijos bei kodekso nuostatoms, įskaitant dalinius pakeitimus, yra taikoma kokybės standartų sistema. Į šią sistemą valstybės narės taip pat gali įtraukti kitas taikytinas šios direktyvos nuostatas.

3. Atitinkama valstybė narė per šešis mėnesius nuo įvertinimo dienos perduoda Komisijai ataskaitą dėl kiekvieno pagal šio straipsnio 2 dalį atlikto įvertinimo JRAB kodekso A-I/7 poskyryje nurodytu formatu.

12 straipsnis

Sveikatos normatyvai

1. Kiekviena valstybė narė pagal šį straipsnį ir JRAB kodekso A-I/9 poskyrį, prireikus atsižvelgdama į JRAB kodekso B-I/9 poskyrį, nustato jūrininkų sveikatos normatyvus ir sveikatos pažymėjimų išdavimo tvarką.

2. Kiekviena valstybė narė pagal JRAB kodekso A-I/9 poskyrį užtikrina, kad atsakingi už jūrininkų sveikatos būklės vertinimą asmenys būtų praktikuojantys gydytojai, kurie toje valstybėje narėje pripažinti jūrininkų sveikatos patikrinimams atlikti.

3. Kiekvienas jūroje dirbantis jūrininkas, turintis kompetencijos pažymėjimą ar tinkamumo liudijimą, išduotą pagal JRAB konvencijos nuostatas, taip pat turi turėti galiojantį sveikatos pažymėjimą, išduotą pagal šį straipsnį ir JRAB kodekso A-I/9 poskyrį.

4. Siekiantys gauti sveikatos pažymėjimą asmenys privalo:

a)	būti ne jaunesni kaip 16 metų;

b)	pateikti patikimą savo tapatybės įrodymą;

c)	atitikti atitinkamos valstybės narės nustatytus taikytinus sveikatos normatyvus.

5. Sveikatos pažymėjimai galioja ilgiausiai dvejus metus, nebent jūrininkui dar nėra 18 metų; tokiu atveju ilgiausias pažymėjimo galiojimo laikotarpis yra vieni metai.

6. Jeigu sveikatos pažymėjimo galiojimas pasibaigia reiso metu, taikoma JRAB konvencijos priedo I/9 taisyklė.

7. Skubiais atvejais valstybė narė gali leisti jūrininkui dirbti be galiojančio sveikatos pažymėjimo. Tokiais atvejais taikoma JRAB konvencijos priedo I/9 taisyklė.

13 straipsnis

Kompetencijos pažymėjimų ir tinkamumo liudijimų atnaujinimas

1. Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius, turintis pagal bet kurį I priedo skyrių (išskyrus V skyriaus V/3 taisyklę ar VI skyrių) išduotą ar pripažintą atestatą, dirbantis jūroje arba ketinantis grįžti į darbą jūroje po krante praleisto laiko, tam, kad ir toliau tiktų darbui jūroje, privalo ne rečiau kaip kas penkerius metus:

a)	pasitikrinti, ar atitinka 12 straipsnyje nustatytus sveikatos normatyvus;

b)	pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrį įrodyti, jog yra išlaikęs savo profesinę kompetenciją.

2. Kiekvienas kapitonas, vadovaujantis specialistas ir radijo operatorius tam, kad galėtų tęsti savo darbą jūroje laivuose, dėl kurių tarptautinėmis sutartimis yra nustatyti specialaus rengimo reikalavimai, privalo sėkmingai baigti atitinkamą aprobuotą rengimą.

3. Kiekvienas kapitonas ir vadovaujantis specialistas tam, kad galėtų tęsti savo darbą tanklaivyje, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus ir ne rečiau kaip kas penkerius metus pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrio 3 dalį įrodyti, jog yra išlaikęs savo profesinę kompetenciją tanklaivių srityje.

4. Kiekvienas kapitonas ir vadovaujantis specialistas tam, kad galėtų tęsti darbą poliariniuose vandenyse plaukiojančiuose laivuose, turi atitikti šio straipsnio 1 dalies reikalavimus ir ne rečiau kaip kas penkerius metus pagal JRAB kodekso A-I/11 poskyrio 4 dalį įrodyti, jog yra išlaikęs su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusią profesinę kompetenciją.

5. Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus asmenims, siekusiems gauti kompetencijos pažymėjimus ir (arba) tinkamumo liudijimus, kurie buvo išduodami iki 2017 m. sausio 1 d., su JRAB kodekso A dalyje nustatytais atitinkamo kompetencijos pažymėjimo ir (arba) tinkamumo liudijimo kompetencijos normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tokių kompetencijos pažymėjimų ir (arba) tinkamumo liudijimų turėtojai išklausytų atitinkamą žinių atnaujinimo ir kvalifikacijos kėlimo kursą arba kad jų kompetencija būtų įvertinta.

6. Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus asmenims, dirbusiems dujomis varomuose laivuose iki 2017 m. sausio 1 d., su JRAB kodekso A-V/3 poskyryje nustatytais kompetencijos normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tie asmenys atnaujintų savo kvalifikaciją.

7. Kiekviena valstybė narė, pasikonsultavusi su visais suinteresuotaisiais, rengia tam tikras žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo programas arba skatina jas rengti, kaip nurodyta JRAB kodekso A-I/11 poskyryje.

8. Kiekviena valstybė narė užtikrina, kad kapitonų, vadovaujančių specialistų bei radijo operatorių žinioms atnaujinti ir kvalifikacijai kelti, laivai, turintys teisę plaukioti su jos vėliava, gautų nacionalinių bei tarptautinių taisyklių dėl žmonių gyvybės apsaugos jūroje, saugumo ir jūros aplinkos apsaugos naujausių pakeitimų tekstus, kartu laikantis 15 straipsnio 3 dalies b punkto ir 19 straipsnio.

14 straipsnis

Treniruoklių naudojimas

Eksploatacijos normatyvų ir kitų JRAB kodekso A-I/12 poskyrio nuostatų bei kitokių JRAB kodekso A dalyje bet kuriam susijusiam atestatui nustatytų reikalavimų laikomasi:

a)	visais atvejais, kai rengimui privaloma naudotis treniruokliais;

b)	visais atvejais, tikrinant kompetenciją pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai;

c)	visais atvejais įrodant kvalifikacijos išlaikymą pagal JRAB kodekso A dalies reikalavimus, kai tam naudojami treniruokliai.

15 straipsnis

Kompanijų atsakomybė

1. Pagal 2 ir 3 dalis valstybės narės laiko kompanijas atsakingomis už tai, kad skiriant jūrininkus dirbti jų laivuose būtų laikomasi šios direktyvos, ir iš kiekvienos kompanijos reikalauja užtikrinti, kad:

a)	kiekvienas jūrininkas, skiriamas į darbą bet kuriame iš jos laivų, turėtų atestatą, atitinkantį šią direktyvą ir valstybės narės nustatytas taisykles;

b)	jų laivų įgulos būtų komplektuojamos pagal taikytinus valstybės narės reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo;

c)	būtų tvarkomi ir nesunkiai prieinami dokumentai bei duomenys apie visus jos laivuose įdarbintus jūrininkus, įskaitant, tačiau vien tuo neapsiribojant, dokumentus ir duomenis apie jų patirtį, rengimą, medicininį tinkamumą bei kompetentingumą jų atliekamoms užduotims;

d)	skiriant jūrininkus į bet kurį iš jos laivų, jie būtų supažindinami su jų specifinėmis užduotimis bei su visa laivo sandara, jo įranga, inventoriumi, procedūromis ir laivo savybėmis, susijusiomis su jų kasdienėmis pareigomis ar veiksmais avarinių situacijų metu;

e)	laivo įgula sugebėtų efektyviai koordinuoti savo veiksmus avarinių situacijų metu bei vykdant svarbias saugumo arba taršos prevencijos ar jos apribojimo funkcijas;

f)	jūrininkai, paskirti į bet kurį jos laivą, baigtų žinių atnaujinimo bei kvalifikacijos kėlimo kursus, kaip reikalaujama JRAB konvencijoje;

g)	jos laivuose visą laiką būtų taikomos veiksmingos žodinio susižinojimo priemonės, vadovaujantis SOLAS 74 V skyriaus 14 taisyklės 3 ir 4 dalimis su pakeitimais.

2. Tiek kompanijos, tiek kapitonai, tiek įgulų nariai yra atsakingi už tai, kad būtų užtikrintas visiškas ir pilnutinis šiame straipsnyje nustatytų įpareigojimų įgyvendinimas ir kad būtų imamasi visų kitų būtinų priemonių tam, kad būtų užtikrinta, jog kiekvienas laivo įgulos narys kvalifikuotai ir kompetentingai prisideda prie saugaus laivo eksploatavimo.

3. Kompanija kiekvieno laivo, kuriam taikoma ši direktyva, kapitoną aprūpina rašytinėmis instrukcijomis, jose išdėstydama savo politiką bei procedūras, kurių turi būti laikomasi siekiant užtikrinti, kad visi laive naujai įdarbinti jūrininkai, prieš paskiriant jiems užduotis, turėtų pakankamai galimybių susipažinti su laivo įranga, jo eksploatacijos procedūromis ir kitomis priemonėmis, reikalingomis toms užduotims tinkamai vykdyti. Tokia politika ir procedūros apima:

pakankamą laiko tarpą, per kurį kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų susipažinti su:

i)	konkrečia įranga, kurią jūrininkas naudos ar valdys;

ii)	konkrečiame laive taikoma budėjimo tvarka, saugumo, aplinkos apsaugos ir veiksmų avarinių situacijų metu procedūromis bei priemonėmis, apie kurias jūrininkui reikalinga žinoti tam, kad jis tinkamai vykdytų jam paskirtas užduotis;

b)	nusimanančio įgulos nario, atsakingo už tai, kad kiekvienas laive naujai įdarbintas jūrininkas galėtų gauti esminę informaciją jam suprantama kalba, paskyrimą.

4. Kompanijos užtikrina, kad keleivinių ro-ro tipo laivų kapitonai, vadovaujantys specialistai ir kiti darbuotojai, kuriems paskirtos konkrečios užduotys ir pareigos, būtų baigę supažindinimo kursą, kad įgytų įgūdžių, tinkamų užimamoms pareigoms eiti ir užduotims bei pareigoms vykdyti, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-I/14 poskyryje pateikiamas gaires.

16 straipsnis

Tinkamumas budėti

1. Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią nuovargiui:

a)	nustato budinčio personalo ir tų asmenų, kurių pareigos susijusios su paskirtomis saugos, apsaugos ir taršos prevencijos pareigomis pagal 3–13 dalis, poilsio laikotarpius ir užtikrina, kad jų būtų laikomasi;

b)	reikalauja, kad budėjimo sistemos būtų sudarytos taip, kad budinčio personalo darbingumas nesumažėtų dėl nuovargio ir kad pareigos būtų organizuotos tokiu būdu, kad pirmoji budėjimo pamaina reiso pradžioje bei paskesnės pamainos būtų pakankamai pailsėjusios ir kitais atžvilgiais tiktų budėti.

2. Siekdamos užkirsti kelią narkotikų vartojimui ir piktnaudžiavimui alkoholiu, valstybės narės užtikrina, kad pagal šį straipsnį būtų nustatytos tinkamos priemonės.

3. Valstybės narės atsižvelgia į jūrininkų, ypač tų, kurių pareigos susijusios su saugiu ir patikimu laivo eksploatavimu, nuovargio keliamą pavojų.

4. Visiems asmenims, paskirtiems budėjimo pamainai vadovaujančiais specialistais ar budėjimo pamainos eiliniais jūrininkais, ir tiems asmenims, kurių pareigos susijusios su paskirtomis saugos, taršos prevencijos ir apsaugos pareigomis, suteikiamas poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip:

a)	10 poilsio valandų per kiekvieną 24 valandų laikotarpį ir

b)	77 valandos per kiekvieną septynių dienų laikotarpį.

5. Poilsio valandos gali būti padalytos ne daugiau kaip į du laikotarpius, iš jų vienas – ne trumpesnis kaip šešių valandų trukmės, o intervalas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių neviršija 14 valandų.

6. 4 ir 5 dalyse nustatytų poilsio laikotarpių reikalavimų neprivaloma laikytis avarinės situacijos metu ar kitomis nepaprastomis eksploatavimo sąlygomis. Laivo įgulos patikrinimai pagal sąrašą, gaisro gesinimo ir gelbėjimosi mokymai, nustatyti pagal nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus bei tarptautinius dokumentus, turi būti organizuojami taip, kad poilsio laikas būtų kuo mažiau trikdomas ir kad nebūtų sukeliamas nuovargis.

7. Valstybės narės reikalauja, kad budėjimo tvarkaraščiai būtų pakabinti gerai matomose vietose. Tvarkaraščiai parengiami standartine forma laivo darbo kalba (-omis) ir anglų kalba.

8. Jei jūrininkas budi, pvz., kai yra neprižiūrima tam tikra įrengimų dalis, tam jūrininkui suteikiamas pakankamas kompensuojamojo poilsio laikas, jeigu įprastinis poilsio laikas buvo sutrikdytas iškvietimu dirbti.

9. Valstybės narės reikalauja, kad kasdienio jūrininkų poilsio valandos būtų registruojamos standartiniu formatu laivo darbo kalba (-omis) ir anglų kalba, kad būtų galima stebėti ir tikrinti, kaip laikomasi šio straipsnio. Jūrininkams išduodami įrašų apie juos nuorašai, kuriuos pasirašo kapitonas ar kapitono įgaliotas asmuo ir patys jūrininkai.

10. Nepaisant 3–9 dalyse nustatytų taisyklių, laivo kapitonas turi teisę reikalauti, kad jūrininkas dirbtų bet kokį valandų skaičių, kai reikia tiesiogiai užtikrinti laivo, laive esančių asmenų ar krovinio saugą arba padėti kitiems jūroje nelaimės ištiktiems laivams ar asmenims. Atitinkamai kapitonas gali sustabdyti poilsio valandų grafiko taikymą ir reikalauti, kad jūrininkas atliktų bet kokios trukmės darbą, kuris yra reikalingas, kol bus atkurta normali padėtis. Atkūrus normalią padėtį, kapitonas kaip įmanoma greičiau užtikrina, kad visiems jūrininkams, kurie dirbo pagal grafiką numatyto poilsio metu, būtų suteiktas pakankamas poilsio laikas.

11. Valstybės narės, deramai atsižvelgdamos į bendruosius darbuotojų saugos ir sveikatos apsaugos principus ir laikydamosi Direktyvos 1999/63/EB, gali priimti nacionalinius įstatymus ir kitus teisės aktus ar tvarką, kuriais vadovaudamasi kompetentinga institucija tvirtina ar registruoja kolektyvines sutartis, kuriose būtų leidžiamos šio straipsnio 4 dalies b punkte ir 5 dalyje nustatytos būtinų poilsio valandų išimtys, jei poilsio laikotarpis yra ne trumpesnis kaip 70 valandų per kiekvieną 7 dienų laikotarpį ir laikantis šio straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytų ribų. Tokios išimtys, kiek įmanoma, turi atitikti nustatytas normas, tačiau jas taikant galima atsižvelgti į dažnesnius ar ilgesnius atostogų laikotarpius ar į kompensuojamąsias atostogas budintiems jūrininkams ar jūrininkams, dirbantiems laivuose, vykstančiuose į trumpus reisus. Išimtimis, kiek įmanoma, turėtų būti atsižvelgiama į JRAB kodekso B-VIII/1 poskyryje numatytas nuovargio prevencijos rekomendacijas. Šio straipsnio 4 dalies a punkte numatyto minimalaus poilsio laiko išimtys neleidžiamos.

12. 11 dalyje nurodytų savaitinio poilsio laikotarpio, numatyto 4 dalies b punkte, išimčių negalima daryti dažniau kaip dvi savaites iš eilės. Intervalai tarp dviejų laikotarpių, kuriais taikomos išimtys, yra ne mažesni kaip dviguba išimties taikymo trukmė.

13. Atsižvelgiant į galimas 11 dalyje nurodytas 5 dalies išimtis, 4 dalies a punkte numatytas minimalus poilsio valandų skaičius per bet kurį 24 valandų laikotarpį gali būti padalytas į ne daugiau kaip tris poilsio laikotarpius, iš jų vienas – ne trumpesnis kaip 6 valandų trukmės, o nė vienas iš kitų dviejų laikotarpių yra ne trumpesnis kaip vienos valandos trukmės. Intervalas tarp dviejų iš eilės einančių poilsio laikotarpių neviršija 14 valandų. Išimtys daromos ne ilgiau kaip du 24 valandų laikotarpius per kiekvieną 7 dienų laikotarpį.

14. Valstybės narės, siekdamos užkirsti kelią piktnaudžiavimui alkoholiu, kapitonams, vadovaujantiems specialistams ir kitiems jūrininkams, vykdantiems paskirtas saugos, apsaugos ir taršos prevencijos pareigas, nustato ne didesnę kaip 0,05 % alkoholio kiekio kraujyje ar 0,25 mg/l alkoholio kiekio iškvėptame ore ribą arba alkoholio kiekį, kurį suvartojus pasiekiama tokia alkoholio koncentracija.

17 straipsnis

Lengvatiniai leidimai

1. Išimtinio būtinumo aplinkybėmis kompetentingos institucijos, jeigu, jų nuomone, tai nekelia grėsmės žmonėms, turtui ar aplinkai, gali išduoti lengvatinį leidimą konkrečiai įvardytam jūrininkui konkrečiai nurodytame laive konkrečiai nustatytą, bet neviršijantį šešių mėnesių, laiką eiti pareigas, išskyrus radijo operatoriaus pareigas (jei atitinkamame Radijo ryšio reglamente nenurodyta kitaip), kurioms jis neturi atitinkamo atestato, jeigu asmens, kuriam išduodamas toks lengvatinis leidimas, kvalifikacijos lygis, kompetentingų institucijų nuomone, yra pakankamas užimti šią laisvą vietą nepažeidžiant saugumo. Tačiau lengvatiniai leidimai negali būti išduodami nei kapitonams, nei vyriausiesiems mechanikams, nebent force majeure aplinkybėmis, bet ir tuo atveju tiktai kiek įmanoma trumpesniam laikui.

2. Lengvatinis leidimas eiti bet kurias pareigas gali būti išduotas asmeniui, turinčiam atitinkamą atestatą, tik viena pakopa žemesnėms pareigoms. Jeigu toms viena pakopa žemesnėms pareigoms atestato nereikia, lengvatinis leidimas gali būti išduotas asmeniui, kuris, kompetentingų institucijų nuomone, pagal savo pasirengimo lygį bei patirtį aiškiai atitinka toms pareigoms taikomus reikalavimus, su sąlyga, kad, jeigu toks asmuo neturi jokio tinkamo atestato, jis privalo išlaikyti kompetentingų institucijų pripažintą egzaminą tam, kad taip būtų įrodyta, jog lengvatinį leidimą galima išduoti nepažeidžiant saugumo. Be to, kompetentingos institucijos užtikrina, kad eiti atitinkamas pareigas kiek įmanoma greičiau būtų paskirtas atitinkamą atestatą turintis asmuo.

18 straipsnis

Valstybių narių atsakomybė dėl rengimo ir kompetencijos įvertinimo

1. Valstybės narės paskiria institucijas ar įstaigas, kurios turi:

a)	organizuoti 3 straipsnyje nurodytą rengimą;

b)	organizuoti ir (arba) prižiūrėti egzaminus, jeigu tai būtina;

c)	išduoti 4 straipsnyje nurodytus kompetencijos pažymėjimus;

d)	išduoti 17 straipsnyje numatytus lengvatinius leidimus.

2. Valstybės narės užtikrina, kad:

jūrininkų rengimas ir kompetencijos įvertinimas visais atvejais būtų:

i)	organizuojami pagal rašytines programas, apimančias tokius dėstymo metodus ir priemones, procedūras bei kursų turinį, kokie yra būtini tam, kad būtų pasiektas nustatytas kompetencijos lygis;

ii)	vykdomi, prižiūrimi, įvertinami bei remiami asmenų, kvalifikuotų pagal d, e ir f punktus;

b)	asmenys, vykdantys laive rengimą ar atliekantys kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, privalo tai daryti tik tada, kai šis rengimas ar kompetencijos įvertinimas nedaro neigiamo poveikio normaliai laivo eksploatacijai ir kai jie gali rengimui ar kompetencijos įvertinimui skirti laiko;

c)	dėstytojai, prižiūrintys asmenys ir egzaminuotojai būtų tinkamos kvalifikacijos tam tikroms jūrininkų rengimo ar kompetencijos įvertinimo, vykdomų laive ar krante, rūšims bei lygiams;

kiekvienas asmuo, laive ar krante vykdantis jūrininko rengimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti pagal šią direktyvą, privalo:

i)	išmanyti rengimo programą bei suvokti specifinius konkrečius vykdomo rengimo rūšies tikslus;

ii)	turėti tai užduočiai, kurios vykdymui rengiama, reikalingą kvalifikaciją;

iii)

jeigu rengimas vykdomas naudojant treniruoklį:

—	turėti tinkamą rengimą dėl mokymo naudojant treniruoklius metodų ir

—	būti įgijęs praktinės rengimui naudojamo konkretaus treniruoklio tipo eksploatavimo patirties;

e)	kiekvienas asmuo, atsakingas už jūrininko rengimo nenutraukiant darbo, skirto gauti atestatą, priežiūrą, privalo visapusiškai suprasti rengimo programą bei specifinius kiekvienos vykdomo rengimo rūšies tikslus;

kiekvienas asmuo, laive ar krante atliekantis jūrininko kompetencijos įvertinimą nenutraukiant darbo, skirtą jam atestuoti, pagal šią direktyvą privalo:

i)	turėti pakankamai žinių ir supratimo apie vertinamą kompetenciją;

ii)	turėti vertinamai užduočiai atlikti reikalingą kvalifikaciją;

iii)	būti baigęs tinkamą rengimo kursą dėl kompetencijos įvertinimo metodų ir praktikos;

iv)	būti įgijęs kompetencijos vertinimo praktinės patirties;

v)	jeigu vertinant kompetenciją naudojami treniruokliai – prižiūrint ir aprobavus patyrusiam egzaminuotojui būti įgijęs praktinės patirties vertindamas kompetenciją naudojant konkretaus tipo treniruoklį;

jei valstybė narė pripažįsta, jog tam tikra rengimo programa, mokymo įstaiga ar mokymo įstaigos suteikiama kvalifikacija sudaro dalį jos reikalavimų išduodant atestatą, dėstytojų ir egzaminuotojų kvalifikacijai bei patirčiai taikomos 11 straipsnio nuostatos dėl kokybės reikalavimų; tokia kvalifikacija, patirtis ir kokybės reikalavimų taikymas apima tinkamą dėstymo metodų mokymą ir rengimo bei kompetencijos įvertinimo metodus ir praktiką, taip pat atitinka visus taikytinus šios dalies d, e ir f punktų reikalavimus.

19 straipsnis

Susižinojimas laive

Valstybės narės užtikrina, kad:

nedarant poveikio b ir d punktams, visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose visą laiką būtų veiksmingos visų laivo įgulos narių žodinio susižinojimo priemonės, kurias jie naudoja saugai užtikrinti, pirmiausia, kad teisingai ir laiku būtų gaunami ir suprantami pranešimai bei nurodymai;

visuose su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose ir jos uoste reisą pradedančiuose ir (arba) užbaigiančiuose keleiviniuose laivuose būtų nustatyta ir į jo dienyną įrašyta laive vartojama darbo kalba, siekiant užtikrinti, kad įgulos veiksmai užtikrinant saugą būtų veiksmingi;

atitinkamai kompanija ar kapitonas nustato atitinkamą laive vartojamą darbo kalbą; reikalaujama, kad kiekvienas jūrininkas ją suprastų ir tam tikrais atvejais galėtų ta kalba duoti įsakymus ir nurodymus bei atsiskaityti;

jeigu laive vartojama darbo kalba nėra valstybės narės valstybinė kalba, visi skelbtini planai ir sąrašai yra skelbiami su vertimu į laive vartojamą darbo kalbą;

keleivinių laivų personalą, kuriam pagal laivo įgulos sąrašus paskirta padėti keleiviams avarinių situacijų metu, būtų lengva atpažinti ir jis turėtų tam pakankamų bendravimo įgūdžių, atsižvelgiant į tinkamą toliau nurodytų veiksnių derinį:

i)	konkrečiu reisu vykstančių keleivių pagrindinių tautybių vartojamą kalbą ar kalbas;

ii)	tikimybę, kad gebėjimas duoti pagrindinius nurodymus vartojant paprastą anglų kalbos leksiką gali būti bendravimo su keleiviu, kuriam reikia pagalbos, priemonė, neatsižvelgiant į tai, ar įgulos narys ir keleivis kalba ta pačia kalba;

iii)	galimybę, jog avarinių situacijų metu, kai bendrauti žodžiu darosi nepraktiška, gali prireikti kitų bendravimo būdų, pavyzdžiui, pademonstruoti ar rankomis duoti atitinkamus signalus arba atkreipti dėmesį į instrukcijų, rinkimosi, gelbėjimo priemonių vietas ar evakuacijos kelius;

iv)	tai, kaip keleiviai buvo aprūpinti išsamiomis saugos instrukcijomis jų gimtąja kalba ar kalbomis;

v)	kalbas, kuriomis avarinių situacijų ar pratybų metu galima per laivo transliacijos sistemą skelbti avarinius pranešimus, perduodant keleiviams svarbius nurodymus ir palengvinant įgulos narių užduotis padėti keleiviams;

d)	su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose naftos tanklaiviuose, cheminių medžiagų tanklaiviuose ir suskystintų dujų tanklaiviuose kapitonas, vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai galėtų bendrauti bendra darbo kalba ar kalbomis;

e)	būtų reikiamos priemonės palaikyti laivo ryšį su krante esančiomis institucijomis; tokie ryšiai palaikomi laikantis SOLAS 74 V skyriaus 14 taisyklės 4 dalies;

f)	pagal Direktyvą 2009/16/EB vykdydamos uosto valstybės kontrolę valstybės narės taip pat patikrina, ar su kitos valstybės, kuri nėra valstybė narė, vėliava plaukiojantys laivai taip pat laikosi šio straipsnio.

20 straipsnis

Kompetencijos pažymėjimų ir tinkamumo liudijimų pripažinimas

1. Jūrininkams, neturintiems valstybių narių išduotų kompetencijos pažymėjimų arba pagal JRAB konvencijos V/1–1 ir V/1–2 taisykles kapitonams ir vadovaujantiems specialistams valstybių narių išduotų tinkamumo liudijimų, gali būti leista dirbti su valstybės narės vėliava plaukiojančiuose laivuose su sąlyga, kad sprendimas dėl jų kompetencijos pažymėjimų ar tinkamumo liudijimų pripažinimo yra priimtas taikant šio straipsnio 2–6 dalyse išdėstytą procedūrą.

2. Valstybė narė, kuri ketina patvirtinimu pripažinti šio straipsnio 1 dalyje nurodytus kapitonui, vadovaujančiam specialistui ar radijo operatoriui trečiosios valstybės išduotus kompetencijos pažymėjimus ar tinkamumo liudijimus, kad jie galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiuose laivuose, Komisijai pateikia prašymą dėl tos trečiosios valstybės pripažinimo, prie kurio pridedama preliminari trečiosios valstybės atitikties JRAB konvencijos reikalavimams analizė, kuriai atlikti renkama šios direktyvos II priede nurodyta informacija. Toje preliminarioje analizėje valstybė narė pateikia tolesnę jos prašymą pagrindžiančią informaciją dėl trečiosios valstybės pripažinimo motyvų.

Valstybei narei pateikus tokį prašymą, Komisija nedelsdama nagrinėja tą prašymą ir, laikydamasi 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, priima sprendimą dėl trečiosios valstybės rengimo ir atestavimo sistemų vertinimo inicijavimo per pagrįstą laiką, tinkamai atsižvelgiant į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą terminą.

Jei sprendimas dėl vertinimo inicijavimo yra teigiamas, Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros ir prireikus dalyvaujant prašymą pateikusiai valstybei narei ir bet kurioms kitoms suinteresuotosioms valstybėms narėms, surenka šios direktyvos II priede nurodytą informaciją ir atlieka trečiosios valstybės, kurios atžvilgiu pateiktas prašymas dėl pripažinimo, rengimo ir atestavimo sistemų vertinimą, kad patikrintų, ar atitinkama trečioji valstybė atitinka visus JRAB konvencijos reikalavimus ir ar yra imtasi visų tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias suklastotų atestatų išdavimui, taip pat atsižvelgia į tai, ar ta valstybė ratifikavo 2006 m. Konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje.

3. Kai atlikusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą vertinimą Komisija padaro išvadą, kad visi tie reikalavimai yra įvykdyti, ji įgyvendinimo aktais priima sprendimą dėl trečiosios valstybės pripažinimo. Tie įgyvendinimo aktai priimami per 24 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybės narės prašymo pateikimo, laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros.

Jei JRAB konvencijos reikalavimams įvykdyti atitinkama trečioji valstybė turi atlikti svarbius taisomuosius veiksmus, be kita ko, iš dalies pakeisti savo teisės aktus, savo lavinimo, rengimo ir atestavimo sistemą, šios dalies pirmoje pastraipoje nurodyti įgyvendinimo aktai turi būti priimti per 36 mėnesius nuo šio straipsnio 2 dalyje nurodyto valstybės narės prašymo pateikimo.

Tą prašymą pateikusi valstybė narė gali nuspręsti pripažinti trečiąją valstybę vienašališkai, kol pagal šią dalį bus priimtas įgyvendinimo aktas. Tokio vienašališko pripažinimo atveju valstybė narė Komisijai praneša, kiek išduota pripažinimą liudijančių patvirtinimų, susijusių su 1 dalyje nurodytais kompetencijos pažymėjimais ir tinkamumo liudijimais, trečioji valstybė išdavė iki įgyvendinimo akto dėl tos trečiosios valstybės pripažinimo priėmimo dienos.

4. Valstybė narė su jos vėliava plaukiojančių laivų atžvilgiu gali nuspręsti patvirtinti Komisijos pripažintos trečiosios valstybės išduotus atestatus, atsižvelgiant į II priedo 4 ir 5 punktus.

5. Atestatų, išduotų pripažintų trečiųjų valstybių ir paskelbtų Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje prieš 2005 m. birželio 14 d., pripažinimai lieka galioti toliau.

Tuos pripažinimus gali naudoti visos valstybės narės, jei vėliau Komisija jų neatšaukia pagal 21 straipsnį.

6. Komisija sudaro ir atnaujina trečiųjų valstybių, kurios yra pripažintos, sąrašą. Sąrašas skelbiamas Europos Sąjungos oficialiojo leidinio C serijoje.

7. Nepaisant 4 straipsnio 7 dalies, valstybė narė, jeigu to reikalauja aplinkybės, gali leisti su jos vėliava plaukiojančiame laive pagal trečiosios valstybės reikalavimus išduotą ir patvirtintą atitinkamą galiojantį atestatą, kurio kol kas suinteresuota valstybė narė nėra patvirtinimu pripažinusi, turinčiam jūrininkui ne ilgiau kaip tris mėnesius eiti pareigas, išskyrus vyresniojo radijo operatoriaus ar radijo operatoriaus pareigas, išskyrus Radijo ryšio reglamente numatytus atvejus, kad jis galėtų dirbti su jos vėliava plaukiojančiame laive.

Dokumentinis įrodymas, kad kompetentingoms institucijoms įteikta paraiška suteikti patvirtinimą, turi būti lengvai prieinamas.

21 straipsnis

JRAB konvencijos reikalavimų nesilaikymas

1. Nepaisant II priede nustatytų kriterijų, kai valstybė narė mano, kad pripažinta trečioji valstybė nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša Komisijai, pateikdama pagrįstus motyvus.

Komisija nedelsiant perduoda klausimą 31 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

2. Nepaisant II priede išdėstytų kriterijų, kai Komisija mano, kad pripažinta trečioji valstybė nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, ji nedelsdama apie tai praneša valstybėms narėms, pateikdama pagrįstus motyvus.

Komisija nedelsiant perduoda klausimą 31 straipsnio 1 dalyje nurodytam komitetui.

3. Kai valstybė narė ketina atšaukti visų trečiosios valstybės išduotų atestatų patvirtinimus, ji nedelsiant apie savo ketinimą praneša Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, pateikdama pagrįstus motyvus.

4. Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, dar kartą įvertina atitinkamos trečiosios valstybės pripažinimą, kad galėtų patikrinti, ar ta trečioji valstybė tikrai nesilaiko JRAB konvencijos reikalavimų.

5. Kai yra įrodymų, kad konkreti jūrininkų rengimo įstaiga nustoja laikytis JRAB konvencijos reikalavimų, Komisija praneša atitinkamai trečiajai valstybei, kad tos trečiosios valstybės atestatų pripažinimas bus atšauktas per du mėnesius, jei nebus imamasi priemonių užtikrinti, kad būtų laikomasi visų JRAB konvencijos reikalavimų.

6. Sprendimą dėl pripažinimo atšaukimo priima Komisija. Tokie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą. Atitinkamos valstybės narės imasi reikiamų priemonių sprendimui įgyvendinti.

7. Patvirtinimai, liudijantys atestatų pripažinimą, išduoti laikantis 4 straipsnio 7 dalies iki tos dienos, kurią yra priimtas sprendimas atšaukti trečiosios valstybės pripažinimą, lieka galioti. Tačiau jūrininkai, kurie turi tokius patvirtinimus, negali reikalauti patvirtinimo, pripažįstančio aukštesnę kvalifikaciją, nebent tokios aukštesnės kvalifikacijos suteikimas paremtas vien tik papildoma darbo jūroje stažo patirtimi.

8. Jeigu valstybė narė nėra išdavusi pripažinimą liudijančių patvirtinimų, susijusių su 20 straipsnio 1 dalyje nurodytais kompetencijos pažymėjimais ar tinkamumo liudijimais, trečiosios valstybės išduotais ilgesniam nei aštuonerių metų laikotarpiui, tos trečiosios valstybės atestatų pripažinimas nagrinėjamas pakartotinai. Po to pakartotinio nagrinėjimo Komisija įgyvendinimo aktais priima savo sprendimą. Tie įgyvendinimo aktai priimami laikantis 31 straipsnio 2 dalyje nurodytos nagrinėjimo procedūros, pranešus apie tai valstybėms narėms ir atitinkamai trečiajai valstybei bent prieš šešis mėnesius.

22 straipsnis

Persvarstymas

1. Trečiąsias valstybes, kurios pripažintos laikantis 20 straipsnio 3 dalies pirmoje pastraipoje nurodytos procedūros, įskaitant nurodytąsias 20 straipsnio 6 dalyje, Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, reguliariai ir bent per dešimt metų po paskutinio vertinimo persvarsto, kad patikrintų, ar jos atitinka II priede nustatytus atitinkamus kriterijus ir ar yra imtasi tinkamų priemonių, kad būtų užkirstas kelias suklastotų atestatų išdavimui.

2. Komisija, padedama Europos jūrų saugumo agentūros, persvarsto trečiąsias valstybes pagal prioritetinius kriterijus. Tie prioritetiniai kriterijai yra:

a)	pagal 24 straipsnį teikiami uosto valstybės kontrolės veiklos duomenys;

b)	pripažinimą liudijančių patvirtinimų dėl trečiosios valstybės išduotų kompetencijos pažymėjimų arba jos, vadovaujantis JRAB konvencijos V/1–1 ir V/1–2 taisyklėmis, išduotų tinkamumo liudijimų, skaičius;

c)	trečiosios valstybės akredituotų jūrininkų lavinimo ir rengimo įstaigų skaičius;

d)	trečiosios valstybės patvirtintų jūrininkų rengimo ir tobulinimosi programų skaičius;

e)	paskutinio Komisijos atlikto trečiosios valstybės vertinimo data ir svarbių procesų trūkumų, kurie nustatyti atliekant tą vertinimą, skaičius;

f)	bet koks svarbus trečiosios valstybės jūrininkų rengimo ir atestavimo sistemos pokytis;

g)	bendras su valstybių narių vėliavomis plaukiojančiuose laivuose dirbančių trečiosios valstybės atestuotų jūrininkų skaičius, taip pat tų jūrininkų rengimo ir kvalifikacijų lygis;

h)	informacija apie trečiojoje valstybėje taikomus lavinimo ir rengimo standartus, kurią pateikia bet kurios susijusios institucijos ar kiti suinteresuotieji subjektai, jeigu jos turima.

Jeigu trečioji valstybė nesilaiko JRAB konvencijos reikalavimų, kaip nustatyta šios direktyvos 21 straipsnyje, tos trečiosios valstybės persvarstymui teikiama pirmenybė, palyginti su kitomis trečiosiomis valstybėmis.

3. Komisija valstybėms narėms pateikia ataskaitą apie įvertinimo rezultatus.

23 straipsnis

Uosto valstybės kontrolė

1. Kiekvieną laivą, nepaisant vėliavos, su kuria jis plaukioja, išskyrus 1 straipsnyje išvardytų tipų laivus, kol jis stovi valstybės narės uostuose, vykdydami uosto valstybės kontrolę tikrina tinkamai įgalioti tos valstybės pareigūnai, kurie patikrina, kad visi laive dirbantys jūrininkai, privalantys turėti kompetencijos pažymėjimą ir (arba) tinkamumo liudijimą, ir (arba) dokumentinį įrodymą pagal JRAB konvenciją, turėtų tokį kompetencijos pažymėjimą ar galiojantį lengvatinį leidimą ir (arba) tinkamumo liudijimą, ir (arba) dokumentinį įrodymą.

2. Valstybės narės, pagal šią direktyvą vykdydamos uosto valstybės kontrolę, užtikrina, kad būtų taikomos visos atitinkamos Direktyvos 2009/16/EB nuostatos ir joje nustatyta tvarka.

24 straipsnis

Uosto valstybės kontrolės procedūros

1. Nedarant poveikio Direktyvai 2009/16/EB, pagal 23 straipsnį vykdoma uosto valstybės kontrolė. Tai:

tikrinimas, kad visi laive dirbantys jūrininkai, kurie privalo turėti kompetencijos pažymėjimą ir (arba) tinkamumo liudijimą pagal JRAB konvenciją, turėtų tokį kompetencijos pažymėjimą ar galiojantį lengvatinį leidimą ir (arba) tinkamumo liudijimą arba pateiktų dokumentinį įrodymą, kad vėliavos valstybės valdžios institucijoms yra pateiktas prašymas gauti patvirtinimą, liudijantį kompetencijos pažymėjimo pripažinimą;

b)	patikrinimas, ar laive dirbančių jūrininkų skaičius ir jų atestatai atitinka laivo vėliavos valstybės institucijų nustatytus reikalavimus dėl saugaus įgulų komplektavimo.

2. Laivo jūrininkų gebėjimas laikytis JRAB konvencija nustatytų budėjimo ir apsaugos normatyvų vertinamas pagal JRAB kodekso A dalį, jeigu yra aiškus pagrindas manyti, kad tokių normatyvų nesilaikoma, nes:

a)	laivas su kuo nors susidūrė arba užplaukė ant seklumos ar kranto;

b)	laivui plaukiant, stovint nuleidus inkarą arba prie krantinės iš jo buvo išmesta ar nutekėjo medžiagų ir dėl to buvo pažeista kuri nors iš tarptautinių konvencijų;

c)	laivas manevravo chaotiškai ar nesaugiai, taip pažeisdamas IMO patvirtintas laivybos kelių taisykles arba saugios laivybos praktiką bei procedūras;

d)	laivas kitais atvejais buvo eksploatuojamas taip, kad kėlė grėsmę žmonėms, turtui ar aplinkai arba tokiu būdu, jog pažeidė saugumą;

e)	atestatas buvo gautas nesąžiningai arba jo turėtojas nėra tas asmuo, kuriam tas atestatas buvo išduotas;

f)	laivas plaukia su JRAB konvencijos neratifikavusios šalies vėliava arba jo kapitonas, vadovaujantis specialistas ar eilinis jūrininkas turi JRAB konvencijos neratifikavusios trečiosios valstybės išduotą atestatą.

3. Nepaisant atestato tikrinimo, pagal 2 dalį atliekant vertinimą galima jūrininko prašyti, kad atitinkamą kompetenciją jis pademonstruotų darbo vietoje. Atliekant tokios demonstracijos vertinimą galima tikrinti, ar buvo laikomasi eksploatacijos reikalavimų dėl budėjimo normatyvų ir ar susiklosčius avarinėms situacijoms pagal jūrininko kompetencijos lygį imamasi tinkamų veiksmų.

25 straipsnis

Sulaikymas

Nedarant poveikio Direktyvai 2009/16/EB, jeigu uosto valstybės kontrolę vykdantis pareigūnas nustato, kad toliau išvardyti pažeidimai kelia pavojų asmenims, turtui ar aplinkai, tie pažeidimai pagal šią direktyvą turi būti vienintelė priežastis, dėl kurios valstybė narė gali sulaikyti laivą:

a)	jūrininkai neturi atestatų, tinkamų atestatų, galiojančių lengvatinių leidimų arba negali pateikti dokumentinio įrodymo, kad vėliavos valstybės institucijoms įteikta paraiška dėl pripažinimą liudijančio patvirtinimo;

b)	nesilaikoma vėliavos valstybės taikomų saugaus įgulų komplektavimo reikalavimų;

c)	laivavedybos ar mašinų skyriaus budėjimo organizavimas neatitinka reikalavimų, kuriuos yra nustačiusi vėliavos valstybė;

d)	budėjimo pamainoje nėra asmens, galinčio valdyti įrangą, kuri yra svarbi užtikrinant saugią laivavedybą, saugų avarinį radijo ryšį ar jūros taršos prevenciją;

e)	nepateikiamas įrodymas, kad jūrininkas, kuris pagal paskirtas pareigas atsakingas už laivo saugumą ir taršos prevenciją, turi toms pareigoms būtinų profesinių įgūdžių;

f)	negalėjimas reiso pradžioje sudaryti pirmąją budėjimo pamainą ir kitas ją keičiančias pamainas iš pakankamai pailsėjusių ir kitais atžvilgiais tinkamų budėti asmenų.

26 straipsnis

Reguliari reikalavimų laikymosi stebėsena

Nedarant poveikio Komisijos įgaliojimams pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 258 straipsnį, Komisija, kuriai padeda Europos jūrų saugumo agentūra, reguliariai, ir ne rečiau kaip kas penkerius metus tikrina, ar valstybės narės laikosi šioje direktyvoje nustatytų minimalių reikalavimų.

27 straipsnis

Statistikos tikslais pateikiama informacija

1. Valstybės narės Komisijai pateikia III priede nurodytą informaciją 21 straipsnio 8 dalies ir 22 straipsnio 2 dalies taikymo tikslais bei valstybėms narėms ir Komisijai naudoti formuojant politiką.

2. Tą informaciją valstybės narės kasmet elektronine forma pateikia Komisijai ir į ją įtraukia informaciją, užregistruotą iki ankstesnių metų gruodžio 31 d. Valstybės narės išlaiko visas nuosavybės teises į informaciją neapdorotų duomenų formatu. Remiantis tokia informacija apdoroti statistiniai duomenys skelbiami viešai, laikantis Reglamento (EB) Nr. 1406/2002 4 straipsnio nuostatų dėl skaidrumo ir informacijos apsaugos.

3. Siekiant užtikrinti asmens duomenų apsaugą, valstybės narės privalo, naudodamos Komisijos suteiktą ar jos patvirtintą programinę įrangą, anonimizuoti visus III priede nurodytus asmens duomenis, prieš juos siųsdamos Komisijai. Komisija naudoja tik tą anonimizuotą informaciją.

4. Valstybės narės ir Komisija užtikrina, kad tokios informacijos rinkimą, pateikimą, saugojimą, analizavimą ir platinimą reglamentuojančios priemonės būtų parengtos taip, kad būtų galima atlikti tokios informacijos statistinę analizę.

Pirmos pastraipos tikslais Komisija patvirtina išsamias priemones, susijusias su techniniais reikalavimais, kurie būtini siekiant užtikrinti tinkamą statistinių duomenų valdymą. Tie įgyvendinimo aktai priimami pagal 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą nagrinėjimo procedūrą.

28 straipsnis

Vertinimo ataskaita

Ne vėliau kaip 2024 m. rugpjūčio 2 d. Komisija Europos Parlamentui ir Tarybai pateikia vertinimo ataskaitą, įskaitant pasiūlymus dėl tolesnių veiksmų, kurių turi būti imtasi atsižvelgiant į tą vertinimą. Toje vertinimo ataskaitoje Komisija analizuoja valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų tarpusavio pripažinimo sistemos įgyvendinimą ir visus tarptautinio lygmens pokyčius, susijusius su skaitmeniniais jūrininkų atestatais. Komisija taip pat įvertina visus pokyčius, susijusius su būsimu atsižvelgimu į europinius jūrininkystės meistriškumo diplomus, atsižvelgiant į socialinių partnerių pateiktas rekomendacijas.

29 straipsnis

Dalinis pakeitimas

1. Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šios direktyvos I priedas ir susijusios nuostatos, siekiant suderinti tą priedą ir tas nuostatas su JRAB konvencijos ir JRAB kodekso A dalies daliniais pakeitimais.

2. Komisijai pagal 30 straipsnį suteikiami įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus, kuriais iš dalies keičiamas šios direktyvos III priedas dėl informacijos konkretaus ir aktualaus turinio bei detalių, kuriuos turi pateikti valstybės narės, su sąlyga, kad tokiais aktais siekiama tik atsižvelgti į JRAB konvencijos bei JRAB kodekso A dalies dalinius pakeitimus, kartu laikantis duomenų apsaugos reikalavimų. Tokiais deleguotaisiais aktais negali būti keičiamos nuostatos dėl duomenų anoniminimo, kaip nustatyta 27 straipsnio 3 dalyje.

30 straipsnis

Įgaliojimų delegavimas

1. Įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami šiame straipsnyje nustatytomis sąlygomis.

2. 4 straipsnio 14 dalyje ir 29 straipsnyje nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus Komisijai suteikiami penkerių metų laikotarpiui nuo 2019 m. rugpjūčio 1 d. Likus ne mažiau kaip devyniems mėnesiams iki penkerių metų laikotarpio pabaigos Komisija parengia naudojimosi deleguotaisiais įgaliojimais ataskaitą. Deleguotieji įgaliojimai savaime pratęsiami tokios pačios trukmės laikotarpiams, išskyrus atvejus, kai Europos Parlamentas arba Taryba pareiškia prieštaravimų dėl tokio pratęsimo likus ne mažiau kaip trims mėnesiams iki kiekvieno laikotarpio pabaigos.

3. Europos Parlamentas arba Taryba gali bet kada atšaukti 4 straipsnio 14 dalyje ir 29 straipsnyje nurodytus deleguotuosius įgaliojimus. Sprendimu dėl įgaliojimų atšaukimo nutraukiami tame sprendime nurodyti įgaliojimai priimti deleguotuosius aktus. Sprendimas įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje arba vėlesnę jame nurodytą dieną. Jis nedaro poveikio jau galiojančių deleguotųjų aktų galiojimui.

4. Prieš priimdama deleguotąjį aktą Komisija konsultuojasi su kiekvienos valstybės narės paskirtais ekspertais vadovaudamasi 2016 m. balandžio 13 d. Tarpinstituciniame susitarime dėl geresnės teisėkūros nustatytais principais.

5. Apie priimtą deleguotąjį aktą Komisija nedelsdama vienu metu praneša Europos Parlamentui ir Tarybai.

6. Pagal 4 straipsnio 14 dalį ir 29 straipsnį priimtas deleguotasis aktas įsigalioja tik tuo atveju, jeigu per du mėnesius nuo pranešimo Europos Parlamentui ir Tarybai apie šį aktą dienos nei Europos Parlamentas, nei Taryba nepareiškia prieštaravimų arba jeigu dar nepasibaigus tam laikotarpiui ir Europos Parlamentas, ir Taryba praneša Komisijai, kad prieštaravimų nereikš. Europos Parlamento arba Tarybos iniciatyva tas laikotarpis pratęsiamas dviem mėnesiais.

31 straipsnis

Komiteto procedūra

1. Komisijai padeda Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetas (COSS), įsteigtas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2099/2002 (13). Tas komitetas – tai komitetas, kaip tai suprantama Reglamente (ES) Nr. 182/2011.

2. Kai daroma nuoroda į šią dalį, taikomas Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnis.

Jeigu komitetas nepateikia nuomonės, Komisija nepriima įgyvendinimo akto projekto ir taikoma Reglamento (ES) Nr. 182/2011 5 straipsnio 4 dalies trečia pastraipa.

32 straipsnis

Sankcijos

Valstybės narės nustato sankcijų sistemas už nacionalinių nuostatų, priimtų pagal 3, 4, 8, 10–16, 18, 19, 20, 23, 24 ir 25 straipsnius bei I priedą, pažeidimus ir imasi visų priemonių, būtinų užtikrinti, kad jos būtų taikomos. Numatytos sankcijos turi būti veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios.

33 straipsnis

Pranešimas

Valstybės narės nedelsdamos pateikia Komisijai visų šios direktyvos taikymo srityje priimtų nuostatų tekstus.

Komisija apie tai praneša kitoms valstybėms narėms.

34 straipsnis

Panaikinimas

Direktyva 2008/106/EB su pakeitimais, padarytais direktyvomis, išvardytomis IV priedo A dalyje, panaikinama nedarant poveikio valstybių narių pareigoms, susijusioms su direktyvų, nurodytų IV priedo B dalyje, perkėlimo į nacionalinę teisę terminais.

Nuorodos į panaikintą direktyvą laikomos nuorodomis į šią direktyvą ir skaitomos pagal V priede pateiktą atitikties lentelę.

35 straipsnis

Įsigaliojimas

Ši direktyva įsigalioja dvidešimtą dieną po jos paskelbimo Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.

36 straipsnis

Adresatai

Ši direktyva skirta valstybėms narėms.

Priimta Strasbūre 2022 m. birželio 8 d.

Europos Parlamento vardu

Pirmininkė

R. METSOLA

Tarybos vardu

Pirmininkas

C. BEAUNE

(1) OL C 123, 2021 4 9, p. 80.

(2) 2022 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento pozicija (dar nepaskelbta Oficialiajame leidinyje) ir 2022 m. gegužės 24 d. Tarybos sprendimas.

(3) 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB dėl minimalaus jūrininkų rengimo (OL L 323, 2008 12 3, p. 33).

(4) Žr. IV priedo A dalį.

(5) 2009 m. birželio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos rekomendacija dėl Europos profesinio mokymo kokybės užtikrinimo orientacinės sistemos sukūrimo (OL C 155, 2009 7 8, p. 1).

(6) 1999 m. birželio 21 d. Tarybos direktyva 1999/63/EB dėl Europos bendrijos laivų savininkų asociacijos (ECSA) ir Europos Sąjungos transporto darbuotojų profesinių sąjungų federacijos (FST) susitarimo dėl jūreivių darbo laiko organizavimo (OL L 167, 1999 7 2, p. 33).

(7) 2002 m. birželio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1406/2002, įsteigiantis Europos jūrų saugumo agentūrą (OL L 208, 2002 8 5, p. 1).

(8) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (OL L 255, 2005 9 30, p. 22).

(9) 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/45/EB dėl valstybių narių išduotų jūrininkų atestatų abipusio pripažinimo ir iš dalies keičianti Direktyvą 2001/25/EB (OL L 255, 2005 9 30, p. 160).

(10) 2009 m. balandžio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/16/EB dėl uosto valstybės kontrolės (OL L 131, 2009 5 28, p. 57).

(11) OL L 123, 2016 5 12, p. 1.

(12) 2011 m. vasario 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 182/2011, kuriuo nustatomos valstybių narių vykdomos Komisijos naudojimosi įgyvendinimo įgaliojimais kontrolės mechanizmų taisyklės ir bendrieji principai (OL L 55, 2011 2 28, p. 13).

(13) 2002 m. lapkričio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2099/2002, įsteigiantis Jūrų saugumo ir teršimo iš laivų prevencijos komitetą (COSS) ir iš dalies keičiantis saugios laivybos ir teršimo iš laivų prevencijos reglamentus (OL L 324, 2002 11 29, p. 1).

I PRIEDAS

3 STRAIPSNYJE NURODYTI JRAB KONVENCIJOS RENGIMO REIKALAVIMAI

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

Šiame priede nurodytos taisyklės yra papildytos JRAB kodekso A dalyje pateiktomis privalomomis nuostatomis, išskyrus VIII skyrių, VIII/2 taisyklę.

Kiekviena nuoroda į taisyklės reikalavimą – taip pat nuoroda į atitinkamą JRAB kodekso A dalies poskyrį.

JRAB kodekso A dalyje pateikiami kompetencijos normatyvai, privalomi asmenims, siekiantiems gauti kompetencijos pažymėjimus arba juos atnaujinti pagal JRAB konvencijos nuostatas. Tam, kad būtų aiškiau apibrėžtas VII skyriuje nustatytų alternatyvaus atestavimo nuostatų ir II, III bei IV skyrių atestavimo nuostatų ryšys, kompetencijos normatyvuose nurodytos kompetencijos rūšys atitinkamai skirstomos pagal šias septynias funkcijas:

1)	laivavedyba;

2)	darbas su kroviniais ir krovos darbai;

3)	laivo eksploatacinis valdymas ir žmonių saugumas laive;

4)	jūrų laivų mašinos;

5)	elektromechanika, elektronika ir valdymo įranga;

6)	techninė priežiūra ir remontas;

7)	radijo ryšys,

šiais atsakomybės lygiais:

1)	vadovavimo lygis;

2)	eksploatavimo lygis;

3)	pagalbinis lygis.

Funkcijos bei atsakomybės lygiai nustatomi pagal kompetencijos normatyvų lentelių, pateiktų JRAB kodekso A dalies II, III bei IV skyriuose, paantraštes.

II SKYRIUS

KAPITONAS IR DENIO SKYRIUS

II/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto tonažo ar didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams

Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis 500 bruto tonažo ar didesniame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.

turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių patvirtintą darbo jūroje stažą, kuris yra patvirtintos rengimo programos, apimančios rengimą laive pagal JRAB kodekso A-II/1 poskyrio reikalavimus, dalis ir kuris yra dokumentuotas patvirtintos formos rengimo registravimo dienyne; kitu atveju jis privalo turėti patvirtintą ne mažesnį kaip 36 mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3.	įgydamas privalomą darbo jūroje stažą, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo laivo tiltelyje pareigas vadovaujant kapitonui ar kvalifikuotam vadovaujančiam specialistui;

2.4.	atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, atitinkamai, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam skirtas radijo ryšio pareigas;

2.5.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/1 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus;

2.6.	atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1, 2 bei 3 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus.

II/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 500 bruto tonažo ar didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams

3 000 bruto tonažo ar didesnių laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

Kiekvienas 3 000 bruto tonažo ar didesnio jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.

atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus 500 bruto tonažo ar didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti patvirtintą darbo jūroje einant tas pareigas stažą:

2.1.1.

siekiant gauti vyresniojo kapitono padėjėjo pažymėjimą – ne mažesnį negu 12 mėnesių;

2.1.2.

siekiant gauti kapitono pažymėjimą – ne mažesnį negu 36 mėnesių; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jeigu ne mažiau kaip 12 mėnesių tokio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

2.2.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje 3 000 bruto tonažo ar didesnių laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitono padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

Nuo 500 iki 3 000 bruto tonažo laivų kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas

Kiekvienas nuo 500 iki 3 000 bruto tonažo jūrų laivo kapitonas ir vyresnysis kapitono padėjėjas privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

4.1.	siekiant gauti vyresniojo kapitono padėjėjo pažymėjimą – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto tonažo ar didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui;

4.2.

siekiant gauti kapitono pažymėjimą – atitikti reikalavimus, taikomus 500 bruto tonažo ar didesnių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti ne mažesnį negu 36 mėnesių darbo jūroje einant tas pareigas stažą; tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas iki 24 mėnesių, bet ne trumpesnio laikotarpio, jeigu ne mažiau kaip 12 mėnesių tokio darbo jūroje stažo įgyta dirbant vyresniuoju kapitono padėjėju;

4.3.	būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/2 poskyryje nuo 500 iki 3 000 bruto tonažo laivų kapitonams ir vyresniesiems kapitonų padėjėjams nustatytus kompetencijos normatyvus.

II/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi mažesnių negu 500 bruto tonažo laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ir kapitonams

Pakrančių reisų nevykdantys laivai

Kiekvienas laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto tonažo pakrančių reisų nevykdančiame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos pažymėjimą, taikomą darbui 500 bruto tonažo ar didesniuose laivuose.

Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto tonažo pakrančių reisų nevykdančiame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos pažymėjimą, taikomą darbui kapitonu nuo 500 iki 3 000 bruto tonažo laivuose.

Pakrančių reisus vykdantys laivai

Laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas

Kiekvienas mažesnių negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus vykdančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti mažesnio negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus vykdančio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančio specialisto pažymėjimą asmuo privalo:

4.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

4.2.

būti:

4.2.1.

išklausęs specialų rengimo kursą, įskaitant įgytą atitinkamą darbo jūroje stažą, kaip to reikalauja valstybė narė, arba

4.2.2.

įgijęs patvirtintą ne trumpesnį kaip 36 mėnesių darbo jūroje denio skyriuje stažą;

4.3.	atitikti taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus, atitinkamai, kad galėtų pagal Radijo ryšio reglamentą vykdyti jam skirtas radijo ryšio pareigas;

4.4.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus vykdančių laivų laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams nustatytus kompetencijos normatyvus;

4.5.	atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1, 2 bei 3 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kapitonas

Kiekvienas kapitonas, dirbantis mažesniame negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus vykdančiame jūrų laive, privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti mažesnio negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus vykdančio jūrų laivo kapitono pažymėjimą asmuo privalo:

6.1.	būti ne jaunesnis kaip 20 metų;

6.2.	būti įgijęs ne mažesnį kaip 12 mėnesių patvirtintą darbo jūroje laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiu specialistu stažą;

6.3.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-II/3 poskyryje mažesnių negu 500 bruto tonažo pakrančių reisus atliekančių laivų kapitonams nustatytus kompetencijos normatyvus;

6.4.	atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1, 2 bei 3 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus.

Išimtys

Jeigu Administracija mano, kad taikyti visus šios taisyklės bei JRAB kodekso A-II/3 poskyrio reikalavimus kuriam nors laivui neracionalu ar neįgyvendinama dėl jo dydžio ir plaukiojimo sąlygų, ji gali, kiek įmanoma, atleisti tokio laivo ar tokių laivų klasės kapitoną ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantį specialistą nuo prievolės vykdyti kai kuriuos reikalavimus, atsižvelgdama į visų galinčių plaukioti tuose pačiuose vandenyse laivų saugą.

II/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi laivavedybos budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams

Kiekvienas 500 bruto tonažo ar didesnio jūrų laivo laivavedybos budėjimo pamainos eilinis jūrininkas, kuris nėra nei rengiamas eilinis jūrininkas, nei toks eilinis jūrininkas, kurio pareigoms vykdyti budėjimo metu nereikia kvalifikacijos, privalo būti atitinkamai atestuotas, kad galėtų vykdyti savo pareigas.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2.

būti:

2.2.1.

įgijęs patvirtintą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių rengimą ir praktiką, arba

2.2.2.

išklausęs specialų rengimo kursą krante, prieš pradedant dirbti jūroje arba laive, apimantį įgytą patvirtintą ne mažesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3.	atitikti JRAB kodekso A-II/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

Pagal 2.2.1 ir 2.2.2 punktus privalomi darbo jūroje stažas, rengimas ir praktika turi būti susiję su laivavedybos budėjimo funkcijomis bei apimti pareigų vykdymą prižiūrint kapitonui, laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui ar kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

II/5 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi atestuojant eilinius jūrininkus, siekiančius gauti kvalifikuoto denio skyriaus jūrininko pažymėjimą

Kiekvienas 500 bruto tonažo ar didesnio jūrų laivo kvalifikuotas denio skyriaus jūrininkas privalo būti tinkamai atestuotas.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.	atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus laivavedybos budėjimo pamainos eiliniam jūrininkui;

2.3.

turėti reikiamą kvalifikaciją dirbti laivavedybos pamainos eiliniu jūrininku ir įgytą patvirtintą darbo jūroje denio skyriuje stažą, kuris:

2.3.1.

ne mažesnis kaip 18 mėnesių arba

2.3.2.

ne mažesnis kaip 12 mėnesių, o asmuo yra išklausęs patvirtintą rengimo kursą;

2.4.	atitikti JRAB kodekso A-II/5 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus patyrusiems jūrininkams, kurie siekė gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus pažymėjimus, su JRAB kodekso A-II/5 poskyryje nustatytais pažymėjimo normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tas personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

III SKYRIUS

MAŠINŲ SKYRIUS

III/1 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantiems specialistams ar mechanikams, paskirtiems budėti periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo nuolat aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujantis specialistas ar mechanikas, paskirtas budėti periodiškai neaptarnaujamame tokio laivo mašinų skyriuje, privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.

būti išklausęs mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių patvirtintą darbo jūroje pagal patvirtintą rengimo programą, apimančią rengimą laive pagal JRAB kodekso A-III/1 poskyrio reikalavimus, stažą, kuris yra dokumentuotas patvirtintos formos rengimo registravimo dienyne; arba būti išklausęs mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti patvirtintą ne mažesnį kaip 36 mėnesių darbo jūroje stažą, o iš jų – ne mažiau kaip 30 mėnesių darbo jūroje mašinų skyriuje stažas;

2.3.	įgydamas privalomą darbo jūroje stažą, ne trumpiau kaip šešis mėnesius būti vykdęs budėjimo mašinų skyriuje pareigas vadovaujant vyriausiajam mechanikui ar kvalifikuotam mechanikui;

2.4.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/1 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus;

2.5.	atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1, 2 bei 3 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus.

III/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi 3 000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

Kiekvienas 3 000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.

atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir turėti patvirtintą darbo jūroje einant tas pareigas stažą:

2.1.1.

siekiant gauti antrojo mechaniko pažymėjimą – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių kvalifikuoto mechaniko stažą;

2.1.2.

siekiant gauti vyriausiojo mechaniko pažymėjimą – turėti ne mažesnį kaip 36 mėnesių darbo stažą, tačiau šis laikotarpis gali būti sutrumpintas ne mažiau kaip iki 24 mėnesių, jeigu tokio darbo jūroje stažo 12 mėnesių asmuo dirbo antruoju mechaniku;

2.2.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

III/3 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi nuo 750 kW iki 3 000 kW galingumo pagrindinių variklių laivų vyriausiesiems mechanikams ir antriesiems mechanikams

Kiekvienas nuo 750 kW iki 3 000 kW galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vyriausiasis mechanikas ir antrasis mechanikas privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.

atitikti atestavimo reikalavimus, taikomus mašinų skyriaus budėjimo pamainai vadovaujančiam specialistui, ir:

2.1.1.

atestuojant antrojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 12 mėnesių patvirtintą darbo jūroje mechaniku stažuotoju ar mechaniku stažą;

2.1.2.

atestuojant vyriausiojo mechaniko atestatui gauti – turėti ne mažesnį kaip 24 mėnesių patvirtintą darbo jūroje stažą, iš kurio ne mažiau kaip 12 mėnesių einant pareigas, kurioms reikalinga antrojo mechaniko kvalifikacija;

2.2.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/3 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kiekvienas mechanikas, įgijęs antrojo mechaniko kvalifikaciją darbui 3 000 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių laivuose, turi teisę dirbti vyriausiuoju mechaniku mažesnio kaip 3 000 kW galingumo pagrindinių variklių laivuose su sąlyga, kad pažymėjimas yra atitinkamai patvirtintas.

III/4 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniams jūrininkams ar eiliniams jūrininkams, paskirtiems vykdyti pareigas periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje

Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinis jūrininkas ar eilinis jūrininkas, paskirtas vykdyti pareigas periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, kurie nėra nei rengiami eiliniai jūrininkai, nei tokie eiliniai jūrininkai, kurių pareigoms vykdyti nereikia kvalifikacijos, privalo būti atestuoti, kad galėtų vykdyti tokias pareigas.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 16 metų;

2.2.

būti:

2.2.1.

įgijęs patvirtintą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip šešių mėnesių rengimą ir praktiką, arba

2.2.2.

išklausęs specialų rengimo kursą krante prieš pradedant dirbti jūroje ar laive, apimantį įgytą patvirtintą ne mažesnį kaip dviejų mėnesių darbo jūroje stažą;

2.3.	atitikti JRAB kodekso A-III/4 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

Pagal 2.2.1 ir 2.2.2 punktus privalomi darbo jūroje stažas, rengimas ir praktika turi būti susiję su budėjimo mašinų skyriuje funkcijomis bei apimti pareigų vykdymą prižiūrint kvalifikuotam mechanikui ar kvalifikuotam eiliniam jūrininkui.

III/5 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi aptarnaujamo mašinų skyriaus eiliniams jūrininkams, siekiantiems gauti kvalifikuoto mašinų skyriaus jūrininko ar kvalifikuoto jūrininko, paskirto vykdyti pareigas periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, pažymėjimą

Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo mašinų skyriaus kvalifikuotas jūrininkas privalo būti tinkamai atestuotas.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.	atitikti privalomus minimalius atestavimo reikalavimus, taikomus siekiant gauti aptarnaujamo mašinų skyriaus budėjimo pamainos eilinio jūrininko ar eilinio jūrininko, paskirto vykdyti pareigas periodiškai neaptarnaujamame mašinų skyriuje, pažymėjimą;

2.3.

turėti reikiamą kvalifikaciją dirbti mašinų skyriaus budėjimo pamainos eiliniu jūrininku ir turėti patvirtintą darbo jūroje mašinų skyriuje stažą, kuris:

2.3.1.

ne mažesnis kaip 12 mėnesių arba

2.3.2.

ne mažesnis kaip 6 mėnesiai, o asmuo yra išklausęs patvirtintą rengimo kursą;

2.4.	atitikti JRAB kodekso A-III/5 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus mašinų skyriaus eiliniams jūrininkams, kurie siekė gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus pažymėjimus, su JRAB kodekso A-III/5 poskyryje nustatytais pažymėjimo normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tas personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

III/6 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi vadovaujančiam elektrotechnikos specialistui

Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo vadovaujantis elektrotechnikos specialistas privalo turėti kompetencijos pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.

būti baigęs ne mažiau kaip 12 mėnesių mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti patvirtintą darbo jūroje stažą, kurio ne mažiau kaip 6 mėnesiai yra darbas jūroje pagal patvirtintą rengimo programą, atitinkančią JRAB kodekso A-III/6 poskyrio reikalavimus, ir kuris yra dokumentuotas patvirtintos formos rengimo registravimo dienyne; arba būti baigęs ne mažiau kaip 36 mėnesių mišrųjį praktinių įgūdžių rengimo kursą ir turėti patvirtintą ne mažesnį kaip 30 mėnesių darbo jūroje mašinų skyriuje stažą;

2.3.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-III/6 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus;

2.4.	atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 2 dalyje, A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse, A-VI/3 poskyrio 1–4 dalyse ir A-VI/4 poskyrio 1, 2 bei 3 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus vadovaujantiems elektrotechnikos specialistams, kurie siekė gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus pažymėjimus, su JRAB kodekso A-III/6 poskyryje nustatytais pažymėjimo normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tas personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

Nepaisant 1, 2 ir 3 punktuose nustatytų reikalavimų, valstybė narė gali laikyti, kad tinkamos kvalifikacijos asmuo gali atlikti tam tikras A-III/6 poskyryje nustatytas funkcijas.

III/7 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi eiliniam elektrotechnikos specialistui

Kiekvienas 750 kW ir didesnio galingumo pagrindinių variklių jūrų laivo eilinis elektrotechnikos specialistas turi būti tinkamai atestuotas.

Kiekvienas siekiantis gauti pažymėjimą asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.	turėti patvirtintą darbo jūroje stažą, apimantį ne trumpesnį kaip 12 mėnesių rengimą ir praktiką, arba

2.3.	būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą, įskaitant įgytą patvirtintą ne mažesnį kaip 6 mėnesių darbo jūroje stažą, arba

2.4.	turėti kvalifikaciją, atitinkančią JRAB kodekso A-III/7 poskyrio lentelėje nurodytą techninę kompetenciją, ir patvirtintą ne mažesnį kaip 3 mėnesių darbo jūroje stažą ir

2.5.	atitikti JRAB kodekso A-III/7 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

Kiekviena valstybė narė palygina kompetencijos normatyvus, taikytus eiliniams elektrotechnikos specialistams, kurie siekė gauti iki 2012 m. sausio 1 d. išduotus pažymėjimus, su JRAB kodekso A-III/7 poskyryje nustatytais pažymėjimo normatyvais ir nusprendžia, ar yra poreikis reikalauti, kad tas personalas atnaujintų savo kvalifikaciją.

Nepaisant 1, 2 bei 3 punktuose nustatytų reikalavimų, valstybė narė gali laikyti, kad tinkamos kvalifikacijos asmuo gali atlikti tam tikras A-III/7 poskyryje nustatytas funkcijas.

IV SKYRIUS

RADIJO RYŠYS IR RADIJO RYŠIO OPERATORIAI

Paaiškinimas

Privalomos nuostatos, susijusios su radijo ryšio budėjimu, yra išdėstytos Radijo ryšio reglamente ir SOLAS 74 su pakeitimais. Nuostatos, susijusios su radijo ryšio įrangos eksploatavimu, yra išdėstytos SOLAS 74 su pakeitimais bei Tarptautinės jūrų organizacijos priimtose rekomendacijose.

IV/1 taisyklė

Taikymas

Išskyrus 2 punkte numatytus atvejus, šio skyriaus nuostatos taikomos Globalinėje jūrų avarinio ryšio ir saugumo sistemoje (toliau – GMDSS) dirbančių laivų radijo ryšio operatoriams, kaip nurodyta SOLAS 74 su pakeitimais.

Laivų, kuriems nėra privaloma laikytis SOLAS 74 IV skyriaus nuostatų dėl GMDSS, radijo ryšio operatoriai neprivalo laikytis šio skyriaus nuostatų. Tačiau radijo ryšio operatoriai tuose laivuose privalo laikytis Radijo ryšio reglamento. Valstybės narės užtikrina, kad tokiems radijo ryšio operatoriams būtų išduodami ar pripažįstami atitinkami Radijo ryšio reglamente nustatyti pažymėjimai.

IV/2 taisyklė

Privalomi minimalūs atestavimo reikalavimai, taikomi GMDSS radijo ryšio operatoriams

Kiekvienas asmuo, atsakingas už radijo ryšio operacijas arba vykdantis tas operacijas laive, kuris privalo dalyvauti GMDSS, privalo turėti GMDSS pažymėjimą, valstybės narės išduotą ar pripažintą pagal Radijo ryšio reglamento nuostatas.

Be to, kiekvienas siekiantis gauti kompetencijos pažymėjimą darbui laive, kuriame pagal SOLAS 74 su pakeitimais turi būti radijo ryšio įranga, asmuo privalo:

2.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

2.2.	turėti patvirtintą išsilavinimą bei būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-IV/2 poskyryje nustatytus kompetencijos normatyvus.

V SKYRIUS

SPECIALŪS TAM TIKRŲ TIPŲ LAIVŲ PERSONALO RENGIMO REIKALAVIMAI

V/1-1 taisyklė

Privalomi minimalūs naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

Naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos konkrečios pareigos, susijusios su kroviniu bei krovimo įranga, privalo turėti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą asmuo turi būti išklausęs pagrindinį rengimo kursą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio nuostatas ir privalo:

2.1.	turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių patvirtintą darbo jūroje naftos ir cheminių medžiagų tanklaiviuose stažą ir atitikti JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus arba

2.2.	būti išklausęs naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pagrindinį rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

Kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už naftos tanklaivių krovinio pakrovimą ir iškrovimą, gabenamo krovinio priežiūrą, krovinio tvarkymą, tankų valymą ar kitus su kroviniu susijusius veiksmus naftos tanklaiviuose atsakingi asmenys privalo turėti naftos tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti naftos tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą asmuo privalo:

4.1.	atitikti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso pažymėjimo reikalavimus;

4.2.

turėti reikiamą kvalifikaciją naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso atestatui gauti ir:

4.2.1.

turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių patvirtintą darbo jūroje naftos tanklaiviuose stažą arba

4.2.2.

būti išklausęs ne trumpesnį kaip vieno mėnesio patvirtintą rengimo kursą naftos tanklaivyje, per kurį tanklaivis pakrautas ir iškrautas ne mažiau kaip tris kartus ir kuris yra dokumentuotas patvirtintos formos rengimo registravimo dienyne, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-V/1 poskyrio rekomendacijas;

4.3.	būti išklausęs patvirtintą naftos tanklaivių krovimo specialų rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 2 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

Kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už cheminių medžiagų tanklaivių krovinio pakrovimą ir iškrovimą, gabenamo krovinio priežiūrą, krovinio tvarkymą, tankų valymą ar kitus su kroviniu susijusius veiksmus cheminių medžiagų tanklaiviuose atsakingi asmenys privalo turėti cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą asmuo privalo:

6.1.	atitikti naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso pažymėjimo reikalavimus;

6.2.

turėti reikiamą kvalifikaciją naftos ir cheminių medžiagų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso atestatui gauti, ir:

6.2.1.

turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių patvirtintą darbo jūroje cheminių medžiagų tanklaiviuose stažą arba

6.2.2.

būti išklausęs ne trumpesnį kaip vieno mėnesio patvirtintą rengimo kursą cheminių medžiagų tanklaivyje, per kurį tanklaivis pakrautas ir iškrautas ne mažiau kaip tris kartus ir kuris yra dokumentuotas patvirtintos formos rengimo registravimo dienyne, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-V/1 poskyrio rekomendacijas;

6.3.	būti išklausęs patvirtintą cheminių medžiagų tanklaivių krovimo specialų rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/1-1 poskyrio 3 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkams, kurių kvalifikacija tokia, kaip nurodyta atitinkamai 2, 4 ar 6 punktuose, būtų išduoti tinkamumo liudijimai arba kad esami kompetencijos pažymėjimai ar tinkamumo liudijimai būtų tinkamai patvirtinti.

V/1-2 taisyklė

Privalomi minimalūs suskystintų dujų tanklaivių kapitonų, vadovaujančių specialistų ir eilinių jūrininkų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

Suskystintų dujų tanklaivių vadovaujantys specialistai ir eiliniai jūrininkai, kuriems yra paskirtos konkrečios pareigos, susijusios su kroviniu bei krovimo įranga, privalo turėti suskystintų dujų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti suskystintų dujų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą asmuo turi būti išklausęs pagrindinį rengimo kursą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio nuostatas ir privalo:

2.1.	turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių patvirtintą darbo jūroje suskystintų dujų tanklaiviuose stažą ir atitikti JRAB kodekso A-V/1-2 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus arba

2.2.	būti išklausęs suskystintų dujų tanklaivių krovimo pagrindinį rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/1-2 poskyrio 1 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

Kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai, vyriausieji mechanikai, antrieji mechanikai ir bet kurie tiesiogiai už suskystintų dujų tanklaivių krovinio pakrovimą ir iškrovimą, gabenamo krovinio priežiūrą, krovinio tvarkymą, tankų valymą ar kitus su kroviniu susijusius veiksmus suskystintų dujų tanklaiviuose atsakingi asmenys privalo turėti suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą.

Kiekvienas siekiantis gauti suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialaus rengimo kurso pažymėjimą asmuo privalo:

4.1.	atitikti suskystintų dujų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso pažymėjimo reikalavimus;

4.2.

turėti reikiamą kvalifikaciją suskystintų dujų tanklaivių krovimo pagrindinio rengimo kurso atestatui gauti ir:

4.2.1.

turėti ne mažesnį kaip trijų mėnesių patvirtintą darbo jūroje suskystintų dujų tanklaiviuose stažą arba

4.2.2.

būti išklausęs ne trumpesnį kaip vieno mėnesio patvirtintą rengimo kursą suskystintų dujų tanklaivyje, per kurį tanklaivis pakrautas ir iškrautas ne mažiau kaip tris kartus ir kuris yra dokumentuotas patvirtintos formos rengimo registravimo dienyne, atsižvelgiant į JRAB kodekso B-V/1 poskyrio rekomendacijas;

4.3.	būti išklausęs patvirtintą suskystintų dujų tanklaivių krovimo specialų rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/1-2 poskyrio 2 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus.

Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkams, kurių kvalifikacija tokia, kaip nurodyta atitinkamai 2 ar 4 punkte, būtų išduoti tinkamumo liudijimai arba kad esami kompetencijos pažymėjimai ar tinkamumo liudijimai būtų tinkamai patvirtinti.

V/2 taisyklė

Privalomi minimalūs keleivinių laivų kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

Ši taisyklė taikoma tarptautinius reisus vykdančių keleivinių laivų kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui. Dėl šių reikalavimų taikymo vidaus reisus vykdančių keleivinių laivų personalui sprendimą priima valstybės narės.

Iki tarnybinių užduočių paskyrimo visi keleiviniame laive dirbantys asmenys turi atitikti JRAB kodekso A-VI/1 poskyrio 1 dalies reikalavimus.

Keleiviniuose laivuose dirbantys kapitonai, vadovaujantys specialistai, eiliniai jūrininkai ir kitas personalas privalo išklausyti pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus 5–9 punktuose nurodytus rengimo ir supažindinimo kursus.

Kapitonai, vadovaujantys specialistai, eiliniai jūrininkai ir kitas personalas, kuriems privaloma išklausyti rengimo kursą pagal 7, 8 ir 9 punktus, privalo ne rečiau kaip kas penkerius metus išklausyti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba privalo pateikti įrodymą, kad per paskutinius penkerius metus pasiekė lygį, atitinkantį reikiamą kompetencijos normatyvą.

Keleiviniuose laivuose dirbantis personalas privalo išklausyti pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 1 dalyje nurodytą supažindinimo su keleivinių laivų avarinėmis situacijomis kursą.

Keleivinių laivų personalas, tiesiogiai aptarnaujantis keleivius keleiviams skirtose keleivinių laivų patalpose, privalo išklausyti JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 2 dalyje nurodytą rengimo kursą saugos tema.

Kapitonai, vadovaujantys specialistai, eiliniai jūrininkai, įgiję kvalifikaciją pagal šio priedo II, III ir VII skyrius, ir kitas personalas, kurie pagal laivo įgulos sąrašą privalo padėti keleiviams keleiviniuose laivuose susidarius avarinei situacijai, privalo išklausyti JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 3 dalyje nurodytą pasirengimo valdyti minią keleiviniuose laivuose kursą.

Keleivinių laivų kapitonai, vyriausieji mechanikai, vyresnieji kapitono padėjėjai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kurie laivo įgulos sąraše paskirti atsakingais už keleivių saugą avarinių situacijų keleiviniuose laivuose metu, privalo išklausyti JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 4 dalyje nurodytą patvirtintą rengimo kursą krizių valdymo ir žmonių elgesio tema.

Ro-ro keleivinių laivų kapitonai, vyriausieji mechanikai, vyresnieji kapitono padėjėjai, antrieji mechanikai ir bet kurie asmenys, kuriems paskirta tiesioginė atsakomybė už keleivių įlaipinimą bei išlaipinimą, krovinio pakrovimą, iškrovimą ar sutvirtinimą arba laivo korpuso angų sandarinimą, privalo išklausyti JRAB kodekso A-V/2 poskyrio 5 dalyje nurodytą patvirtintą rengimo kursą keleivių bei krovinio saugos ir laivo korpuso sandarumo tema.

10.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam asmeniui būtų išduodami dokumentiniai įrodymai, liudijantys, kad jis išklausė atitinkamą kursą, nustačius, kad jo kvalifikacija atitinka 6–9 punktus.

V/3 taisyklė

Privalomi minimalūs laivų, kuriems taikomas IGF kodeksas, kapitonų, vadovaujančių specialistų, eilinių jūrininkų ir kito personalo rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

Ši taisyklė taikoma laivų, kuriems taikomas IGF kodeksas, kapitonams, vadovaujantiems specialistams, eiliniams jūrininkams ir kitam personalui.

Iki tarnybinių užduočių paskyrimo laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, jūrininkai privalo išklausyti pagal savo pareigas, užduotis ir įsipareigojimus 4–9 punktuose nurodytus rengimo kursus.

Visi jūrininkai, dirbantys laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, iki tarnybinių užduočių paskyrimo privalo būti tinkamai supažindinti su laivu ir jo įranga, kaip nurodyta šios direktyvos 15 straipsnio 1 dalies d punkte.

Jūrininkai, atsakingi už paskirtas saugos užtikrinimo užduotis, susijusias su kuro tvarkymu, kuro naudojimu ar reagavimu į avarines situacijas, susijusias su kuru, laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, privalo turėti darbui laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, būtiną pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą.

Kiekvienas asmuo, siekiantis gauti darbui laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, būtiną pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą, turi būti išklausęs pagrindinį rengimo kursą pagal JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 1 dalies nuostatas.

Jūrininkai, atsakingi už paskirtas saugos užtikrinimo užduotis, susijusias su kuro tvarkymu, kuro naudojimu ar reagavimu į avarines situacijas, susijusias su kuru, laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, pagal V/1-2 taisyklės 2 ir 5 dalis arba V/1-2 taisyklės 4 ir 5 dalis įgiję su suskystintų dujų tanklaiviais susijusią kvalifikaciją ir atestatą, laikomi atitinkančiais JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, susijusius su darbo laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, pagrindinio rengimo kursu.

Kapitonai, mechanikai ir visas personalas, kurie tiesiogiai atsakingi už kuro ir kuro sistemų tvarkymą ir naudojimą laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, privalo turėti darbui laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, būtiną specialaus rengimo kurso pažymėjimą.

Kiekvienas asmuo, siekiantis gauti darbui laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, būtiną specialaus rengimo kurso pažymėjimą, turėdamas 4 punkte nurodytą tinkamumo liudijimą, privalo:

8.1.	būti baigęs patvirtintą darbui laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, būtiną specialų rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 2 dalyje nurodytą kompetencijos normatyvą;

8.2.

turėti bent vieno mėnesio trukmės patvirtintą darbo jūroje stažą, kuris apima bent tris bunkeriavimo operacijas laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas. Dvi iš trijų bunkeriavimo operacijų gali būti pakeistos 8.1 punkte nurodyto rengimo kurso dalimi laikomu patvirtintu bunkeriavimo operacijų srities rengimo kursu, kuriam naudojami treniruokliai.

Kapitonai, mechanikai ir bet kurie asmenys, kurie tiesiogiai atsakingi už kuro tvarkymą ir naudojimą laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, pagal JRAB kodekso A–V/1-2 poskyrio 2 dalyje nurodytus kompetencijos normatyvus įgiję kvalifikaciją ir atestatą, kad galėtų dirbti suskystintų dujų tanklaiviuose, laikomi įvykdžiusiais JRAB kodekso A-V/3 poskyrio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, susijusius su darbui laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas, būtinu specialiu rengimo kursu su sąlyga, kad jie taip pat:

9.1.	yra įvykdę 6 punkto reikalavimus;

9.2.	yra įvykdę 8.2 punkte nustatytus bunkeriavimo reikalavimus arba dalyvavo atliekant tris suskystintų dujų tanklaivio krovimo operacijas;

9.3.

per paskutinių penkerių metų laikotarpį yra įgiję trijų mėnesių darbo jūroje stažą:

9.3.1.

laivuose, kuriems taikomas IGF kodeksas;

9.3.2.

tanklaiviuose, kurie kaip krovinį veža kurą, kuriam taikomas IGF kodeksas, arba

9.3.3.

laivuose, kurie kaip kurą naudoja dujas ar žemos pliūpsnio temperatūros kurą.

10.

Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkams, kurie yra įgiję kvalifikaciją atitinkamai pagal 4 ar 7 punktą, būtų išduoti tinkamumo liudijimai.

11.

Pagal 4 ar 7 punktą tinkamumo liudijimą įgiję jūrininkai privalo ne rečiau kaip kas penkerius metus išklausyti atitinkamą žinių atnaujinimo kursą arba privalo pateikti įrodymą, kad per paskutinius penkerius metus pasiekė lygį, atitinkantį reikiamą kompetencijos normatyvą.

V/4 taisyklė

Privalomi minimalūs poliariniuose vandenyse plaukiojančių laivų kapitonų ir denio skyriaus vadovaujančių specialistų rengimo ir kvalifikacijos reikalavimai

Poliariniuose vandenyse plaukiojančių laivų kapitonai, vyresnieji kapitono padėjėjai ir laivavedybos budėjimo pamainai vadovaujantys specialistai turi turėti su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusio pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą, kaip reikalaujama Poliariniame kodekse.

Kiekvienas asmuo, siekiantis gauti darbui poliariniuose vandenyse plaukiojančiuose laivuose būtiną pagrindinio rengimo kurso pažymėjimą, turi būti išklausęs patvirtintą su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusį pagrindinį rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/4 poskyrio 1 dalyje nurodytą kompetencijos normatyvą.

Poliariniuose vandenyse plaukiojančių laivų kapitonai ir vyresnieji kapitono padėjėjai turi turėti specialaus su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusio rengimo kurso pažymėjimą, kaip reikalaujama Poliariniame kodekse.

Kiekvienas asmuo, siekiantis gauti su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusio specialaus rengimo kurso pažymėjimą, privalo:

4.1.	įvykdyti su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusio pagrindinio rengimo kurso pažymėjimo reikalavimus;

4.2.	turėti bent dviejų mėnesių trukmės patvirtintą darbo jūroje – denio skyriuje vadovavimo lygmeniu ar susijusį su budėjimo pareigomis eksploatavimo lygmeniu – stažą, įgytą poliariniuose vandenyse, arba kitą lygiavertį patvirtintą darbo jūroje stažą;

4.3.	būti išklausęs patvirtintą specialų su poliariniuose vandenyse plaukiojančiais laivais susijusį rengimo kursą ir atitikti JRAB kodekso A-V/4 poskyrio 2 dalyje nurodytą kompetencijos normatyvą.

Valstybės narės užtikrina, kad jūrininkams, kurie yra įgiję kvalifikaciją atitinkamai pagal 2 ar 4 punktą, būtų išduoti tinkamumo liudijimai.

VI SKYRIUS

VEIKSMAI AVARINIŲ SITUACIJŲ METU, DARBO SAUGOS, SAUGUMO, MEDICININĖS PRIEŽIŪROS IR GELBĖJIMO FUNKCIJOS

VI/1 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai dėl visų jūrininkų supažindinimo su sauga ir pagrindinio rengimo ir mokymo saugos tema

Jūrininkai privalo išklausyti supažindinimo su sauga ir pagrindinį rengimo kursą arba baigti mokymą pagal JRAB kodekso A-VI/1 poskyrį ir atitikti jame nustatytus atitinkamus kompetencijos normatyvus.

Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima pagrindinio rengimo kurso, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė pagrindinį rengimo kursą.

VI/2 taisyklė

Privalomi minimalūs reikalavimai, taikomi išduodant tinkamumo liudijimus darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais, gelbėjimo valtimis ir greitaeigėmis gelbėjimo valtimis

Kiekvienas siekiantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis bei plaustais ir gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis, asmuo privalo:

1.1.	būti ne jaunesnis kaip 18 metų;

1.2.	turėti patvirtintą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą arba būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą ir turėti ne mažesnį kaip šešių mėnesių darbo jūroje stažą;

1.3.	atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 1–4 dalyse nustatytus darbo su gelbėjimosi valtimis ir plaustais bei gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimui gauti.

Kiekvienas siekiantis gauti tinkamumo liudijimą darbui su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis asmuo privalo:

2.1.	turėti tinkamumo liudijimą darbui su gelbėjimosi valtimis ir plaustais bei gelbėjimo valtimis, išskyrus greitaeiges gelbėjimo valtis;

2.2.	būti išklausęs patvirtintą rengimo kursą;

2.3.	atitikti JRAB kodekso A-VI/2 poskyrio 7–10 dalyse nustatytus darbo su greitaeigėmis gelbėjimo valtimis kompetencijos normatyvus tinkamumo liudijimui gauti.

VI/3 taisyklė

Privalomi minimalūs specialaus gaisrų gesinimo rengimo reikalavimai

Jūrininkai, kuriems paskirta vadovauti gaisrų gesinimo operacijoms, privalo būti sėkmingai išklausę specialų gaisrų gesinimo rengimo kursą, kuriame dėmesys visų pirma skiriamas organizavimui, taktikai ir vadovavimui, pagal JRAB kodekso A-VI/3 poskyrio 1–4 dalių nuostatas ir atitikti jame nustatytus kompetencijos normatyvus.

Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima specialaus gaisrų gesinimo rengimo, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė specialų gaisrų gesinimo rengimo kursą.

VI/4 taisyklė

Privalomi minimalūs pirmosios medicinos pagalbos teikimo ir medicininės priežiūros reikalavimai

Jūrininkai, kuriems paskirta teikti laive pirmąją medicinos pagalbą, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 1, 2 ir 3 dalyse pirmajai medicinos pagalbai nustatytus kompetencijos normatyvus.

Jūrininkai, kurie yra atsakingi už medicininę priežiūrą laive, privalo atitikti JRAB kodekso A-VI/4 poskyrio 4, 5 ir 6 dalyse medicininei priežiūrai nustatytus kompetencijos normatyvus.

Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui neapima pirmosios medicinos pagalbos ar medicininės priežiūros rengimo, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė pirmosios medicinos pagalbos ar medicininės priežiūros rengimo kursą.

VI/5 taisyklė

Privalomi minimalūs laivo apsaugos pareigūnų tinkamumo liudijimų išdavimo reikalavimai

Kiekvienas siekiantis gauti laivo apsaugos pareigūno tinkamumo liudijimą asmuo privalo:

1.1.	turėti patvirtintą ne mažesnį kaip 12 mėnesių darbo jūroje stažą ar atitinkamą darbo jūroje stažą ir laivo eksploatacijos žinių;

1.2.	atitikti JRAB kodekso A-VI/5 poskyrio 1–4 dalyse nustatytus kompetencijos normatyvus laivo apsaugos pareigūno tinkamumo liudijimui gauti.

Valstybės narės užtikrina, kad kiekvienam asmeniui būtų išduodamas tinkamumo liudijimas, nustačius, kad jo kvalifikacija atitinka šios taisyklės nuostatas.

VI/6 taisyklė

Privalomi minimalūs apsaugos rengimo ir mokymo reikalavimai visiems jūrininkams

Jūrininkai privalo išklausyti supažindinimo su apsaugos reikalavimais bei apsaugos žinių kursą arba baigti mokymą pagal JRAB kodekso A-VI/6 poskyrio 1–4 dalis ir atitikti jame nustatytus atitinkamus kompetencijos normatyvus.

Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima apsaugos žinių, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė apsaugos žinių rengimo kursą.

Jūrininkai, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos

Jūrininkai, kuriems paskirtos su apsauga susijusios pareigos, turi atitikti JRAB kodekso A-VI/6 poskyrio 6, 7 ir 8 punktuose nurodytus kompetencijos normatyvus.

Tais atvejais, kai atestavimo reikalavimai išduodamam tam tikram atestatui gauti neapima paskirtų su apsauga susijusių pareigų, išduodamas tinkamumo liudijimas, kuriame nurodoma, kad dokumento turėtojas išklausė paskirtų su apsauga susijusių pareigų rengimo kursą.

VII SKYRIUS

ALTERNATYVUS ATESTAVIMAS

VII/1 taisyklė

Alternatyvių pažymėjimų išdavimas

Nepaisant šio priedo II ir III skyriuose išdėstytų atestavimo reikalavimų, valstybės narės gali nutarti išduoti ar įgalioti išduoti kitokius pažymėjimus, nei nurodyti tų skyrių taisyklėse, su sąlyga, kad:

1.1.	į pažymėjimus ir patvirtinimus įrašomos funkcijos ir su jomis susiję atsakomybės lygiai yra parinkti iš funkcijų ir lygių, esančių JRAB kodekso A-II/1, A-II/2, A-II/3, A-II/4, A-II/5, A-III/1, A-III/2, A-III/3, A-III/4, A-III/5 ir A-IV/2 poskyriuose, ir visiškai juos atitinka;

1.2.

kandidatai turi patvirtintą išsilavinimą ir yra išklausę patvirtintą rengimo kursą bei atitinka tiesiogiai susijusiuose JRAB kodekso poskyriuose nustatytus kompetencijos normatyvų reikalavimus, kaip nurodyta to kodekso A-VII/1 poskyryje, reikalingus funkcijoms ir lygiams, kurie turi būti nurodyti pažymėjimuose ir patvirtinimuose;

1.3.

kandidatai yra įgiję patvirtintą funkcijas ir lygius, kurie turi būti nurodyti pažymėjime, atitinkantį darbo jūroje stažą. Minimalus darbo jūroje stažas turi prilygti darbo jūroje stažui, nustatytam šio priedo II ir III skyriuose. Tačiau minimalus darbo jūroje stažas privalo būti ne mažesnis už nustatytą JRAB kodekso A-VII/2 poskyryje;

1.4.	siekiantys gauti pažymėjimą asmenys, kurie turi vykdyti laivavedybos funkciją eksploatavimo lygiu, privalo atitikti atitinkamai jiems taikytinus IV skyriaus taisyklių reikalavimus dėl jiems paskirtų radijo ryšio pareigų vykdymo taip, kaip nustatyta Radijo ryšio reglamente;

1.5.	pažymėjimai išduodami pagal šios direktyvos 4 straipsnio reikalavimus ir JRAB kodekso VII skyriaus nuostatas.

Joks pažymėjimas negali būti išduotas pagal šį skyrių tol, kol valstybė narė Komisijai neperduoda pagal JRAB konvenciją reikalaujamos informacijos.

VII/2 taisyklė

Jūrininkų atestavimas

Kiekvienas jūrininkas, atliekantis bet kurią funkciją ar kelias funkcijas, nurodytas JRAB kodekso II skyriaus A-II/1, A-II/2, A-II/3, A-II/4 ar A-II/5 arba III skyriaus A-III/1, A-III/2, A-III/3, A-III/4 ar A-III/5, arba IV skyriaus A-IV/2 lentelėse, privalo turėti kompetencijos pažymėjimą ar tinkamumo liudijimą, priklausomai nuo to, kas taikytina.

VII/3 taisyklė

Alternatyvių pažymėjimų išdavimą reglamentuojantys principai

Kiekviena valstybė narė, nusprendusi išduoti alternatyvius pažymėjimus arba įgalioti kitus juos išduoti, užtikrina, kad būtų laikomasi šių principų:

1.1.	neįdiegiama jokia alternatyvaus atestavimo sistema, nebent tuo atveju, jei ji užtikrintų bent tokį patį saugos jūroje lygį ir tokį patį prevencinį poveikį taršos atžvilgiu, kaip yra nustatyta kituose skyriuose;

1.2.	laikantis bet kokios pagal šį skyrių pradedamos taikyti alternatyvaus atestavimo tvarkos, numatomas alternatyvių pažymėjimų ir pagal kitus skyrius išduodamų pažymėjimų tarpusavio pakeičiamumas.

1 punkte nurodytu tarpusavio pakeičiamumo principu užtikrinama, kad:

2.1.	jūrininkai, atestuoti pagal II skyriuje ir (arba) III skyriuje nustatytą tvarką, ir jūrininkai, atestuoti pagal VII skyrių, galėtų dirbti laivuose tiek esant tradicinei, tiek kitokiai darbo laive organizavimo formai;

2.2.	jūrininkai nebūtų rengiami tam tikrai darbo laive tvarkai tokiu būdu, kuris sumažintų jų galimybes panaudoti savo įgytus įgūdžius kitur.

Išduodant pažymėjimą pagal šį skyrių, atsižvelgiama į šiuos principus:

3.1.

alternatyvūs pažymėjimai negali būti išduodami:

3.1.1.

siekiant sumažinti laivų įgulas;

3.1.2.

pakenkiant profesijos reputacijai ar sumenkinant jūrininkų profesionalumą arba

3.1.3.

siekiant pateisinti bendrą mašinų ir denio skyrių vadovaujančių specialistų budėjimo pareigų bet kurios konkrečios budėjimo pamainos metu skyrimą vienam pažymėjimo turėtojui;

3.2.	laivui vadovaujantis asmuo nurodomas kaip jo kapitonas ir bet kokios alternatyvaus atestavimo tvarkos įdiegimas neturi turėti neigiamų pasekmių kapitono teisinei padėčiai bei jo įgaliojimams.

1 ir 2 punktuose pateiktais principais užtikrinamas tiek denio skyriaus jūrininkų, tiek mechanikų kompetencijos išsaugojimas.

II PRIEDAS

20 STRAIPSNIO 2 DALYJE NURODYTŲ TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ IŠDUOTŲ ATESTATŲ ARBA TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ ĮGALIOJIMU IŠDUOTŲ ATESTATŲ PRIPAŽINIMO KRITERIJAI

Trečioji valstybė turi būti JRAB konvencijos Šalis.

Trečiąją valstybę Saugumo jūroje komitetas turi įvardinti kaip valstybę, kuri įrodė, jog ji visiškai įgyvendina JRAB konvencijos nuostatas.

Europos jūrų saugumo agentūros padedama ir prireikus dalyvaujant atitinkamai valstybei narei, Komisija įvertino tą valstybę (vertinant taip pat galėjo būti tikrinami įrenginiai ir procedūros) ir patvirtino, kad visiškai laikomasi JRAB konvencijos reikalavimų, susijusių su rengimo, atestavimo ir kokybės normatyvais.

Valstybė narė privalo sudaryti susitarimą su atitinkama trečiąją valstybe dėl įsipareigojimo, kad apie bet kokį didesnį rengimo ir atestavimo laikantis JRAB konvencijos pasikeitimą būtų nedelsiant pranešama.

Valstybė narė privalo nustatyti priemones, siekdama užtikrinti, kad jūrininkai, kurie pripažinimui pateikia atestatus, norėdami užimti vadovaujančią poziciją, turėtų pakankamas žinias apie atitinkamos valstybės narės jūrų teisės aktus, kurie yra susiję su tomis funkcijomis, kurias atlikti jie įgalioti.

Jeigu valstybė narė nori papildyti trečiosios valstybės reikalavimų laikymosi įvertinimą, įvertindama tam tikras jūrininkų rengimo įstaigas, ji tai daro pagal JRAB kodekso A-I/6 poskyrį.

III PRIEDAS

STATISTIKOS TIKSLAIS KOMISIJAI PERDUODAMOS INFORMACIJOS TIPAS

Kai daroma nuoroda į šį priedą, pateikiama ši JRAB kodekso A-I/2 poskyrio 9 dalyje nurodyta informacija apie visus kompetencijos pažymėjimus arba patvirtinimus, liudijančius jų išdavimą, ir apie visus patvirtinimus, liudijančius kitų valstybių išduotų Kompetencijos pažymėjimų pripažinimą, o simboliu (*) pažymėtos nuostatos informacija pateikiama anonimizuota forma, kaip reikalaujama šios direktyvos 27 straipsnio 3 dalyje:

Kompetencijos pažymėjimai/patvirtinimai, liudijantys jų išdavimą:

—	unikalus jūrininko identifikacijos numeris, jeigu žinomas(*),

—	jūrininko vardas ir pavardė(*),

—	jūrininko gimimo data,

—	jūrininko pilietybė,

—	jūrininko lytis,

—	kompetencijos pažymėjimo patvirtinimo numeris(*),

—	patvirtinimo, liudijančio išdavimą, numeris(*),

—

pareigos,

—	išdavimo data arba vėliausio dokumento atnaujinimo data,

—	galiojimo terminas,

—	pažymėjimo statusas,

—	apribojimai.

Patvirtinimai, liudijantys kitų valstybių išduotų kompetencijos pažymėjimų pripažinimą:

—	unikalus jūrininko identifikacijos numeris, jeigu žinomas(*),

—	jūrininko vardas ir pavardė(*),

—	jūrininko gimimo data,

—	jūrininko pilietybė,

—	jūrininko lytis,

—	pirminį kompetencijos pažymėjimą išdavusi valstybė,

—	pirminio kompetencijos pažymėjimo numeris(*),

—	patvirtinimo, liudijančio pripažinimą, numeris(*),

—

pareigos,

—	išdavimo data arba vėliausio dokumento atnaujinimo data,

—	galiojimo terminas,

—	patvirtinimo statusas,

—	apribojimai.

Valstybės narės savanoriškais pagrindais gali pateikti informaciją apie eiliniams jūrininkams pagal JRAB konvencijos priedo II, III bei VII skyrius išduotus tinkamumo liudijimus, pavyzdžiui:

—	unikalus jūrininko identifikacijos numerį, jeigu žinomas(*),

—	jūrininko vardą ir pavardę(*),

—	jūrininko gimimo datą,

—	jūrininko pilietybę,

—	jūrininko lytį,

—	tinkamumo liudijimo numerį(*),

—

pareigas,

—	išdavimo datą arba vėliausio dokumento atnaujinimą,

—	galiojimo terminą,

—	tinkamumo liudijimo statusą.

IV PRIEDAS

A dalis

Panaikinama direktyva ir jos vėlesnių dalinių pakeitimų sąrašas (nurodyti 34 straipsnyje)

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/106/EB

(OL L 323, 2008 12 3, p. 33).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/35/ES

(OL L 343, 2012 12 14, p. 78).

Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/1159

(OL L 188, 2019 7 12, p. 94).

tik 1 straipsnis ir priedas

B dalis

Perkėlimo į nacionalinę teisę terminai (nurodyti 34 straipsnyje)

Direktyva

Perkėlimo terminas

2012/35/ES

2014 m. liepos 4 d., išskyrus 1 straipsnio 5 punktą

2015 m. sausio 4 d., kiek tai susiję su 1 straipsnio 5 punktu

(ES) 2019/1159

2021 m. rugpjūčio 2 d.

V PRIEDAS

ATITIKTIES LENTELĖ

Direktyva 2008/106/EB	Ši direktyva
1 straipsnio įžanginiai žodžiai	2 straipsnio įžanginiai žodžiai
1 straipsnio 1–26 punktai	2 straipsnio 1–26 punktai
1 straipsnio 28 punktas	2 straipsnio 27 punktas
1 straipsnio 29 punktas	2 straipsnio 28 punktas
1 straipsnio 30 punktas	2 straipsnio 29 punktas
1 straipsnio 31 punktas	2 straipsnio 30 punktas
1 straipsnio 32 punktas	2 straipsnio 31 punktas
1 straipsnio 33 punktas	2 straipsnio 32 punktas
1 straipsnio 34 punktas	2 straipsnio 33 punktas
1 straipsnio 35 punktas	2 straipsnio 34 punktas
1 straipsnio 36 punktas	2 straipsnio 35 punktas
1 straipsnio 37 punktas	2 straipsnio 36 punktas
1 straipsnio 38 punktas	2 straipsnio 37 punktas
1 straipsnio 39 punktas	2 straipsnio 38 punktas
1 straipsnio 40 punktas	2 straipsnio 39 punktas
1 straipsnio 41 punktas	2 straipsnio 40 punktas
1 straipsnio 42 punktas	2 straipsnio 41 punktas
1 straipsnio 43 punktas	2 straipsnio 42 punktas
1 straipsnio 44 punktas	2 straipsnio 43 punktas
1 straipsnio 45 punktas	2 straipsnio 44 punktas
1 straipsnio 46 punktas	2 straipsnio 45 punktas
2 ir 3 straipsniai	1 ir 3 straipsniai
5 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys	4 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys
5 straipsnio 3a dalis	4 straipsnio 4 dalis
5 straipsnio 4 dalis	4 straipsnio 5 dalis
5 straipsnio 5 dalis	4 straipsnio 6 dalis
5 straipsnio 6 dalis	4 straipsnio 7 dalis
5 straipsnio 7 dalis	4 straipsnio 8 dalis
5 straipsnio 8 dalis	4 straipsnio 9 dalis
5 straipsnio 9 dalis	4 straipsnio 10 dalis
5 straipsnio 10 dalis	4 straipsnio 11 dalis
5 straipsnio 11 dalis	4 straipsnio 12 dalis
5 straipsnio 12 dalis	4 straipsnio 13 dalis
5 straipsnio 13 dalis	4 straipsnio 14 dalis
5a straipsnis	5 straipsnis
5b straipsnis	6 straipsnis
6 straipsnis	7 straipsnis
7 straipsnio 1 dalis	8 straipsnio 1 dalis
7 straipsnio 1a dalis	8 straipsnio 2 dalis
7 straipsnio 2 dalis	8 straipsnio 3 dalis
7 straipsnio 3 dalis	8 straipsnio 4 dalis
7 straipsnio 3a dalis	8 straipsnio 5 dalis
7 straipsnio 3b dalis	8 straipsnio 6 dalis
7 straipsnio 4 dalis	8 straipsnio 7 dalis
8 straipsnis	9 straipsnis
9 straipsnis	10 straipsnis
10 straipsnis	11 straipsnis
11 straipsnis	12 straipsnis
12 straipsnio 1 dalis	13 straipsnio 1 dalis
12 straipsnio 2 dalis	13 straipsnio 2 dalis
12 straipsnio 2a dalis	13 straipsnio 3 dalis
12 straipsnio 2b dalis	13 straipsnio 4 dalis
12 straipsnio 3 dalis	13 straipsnio 5 dalis
12 straipsnio 3a dalis	13 straipsnio 6 dalis
12 straipsnio 4 dalis	13 straipsnio 7 dalis
12 straipsnio 5 dalis	13 straipsnio 8 dalis
13 straipsnis	14 straipsnis
14 straipsnis	15 straipsnis
15 straipsnis	16 straipsnis
16 straipsnis	17 straipsnis
17 straipsnis	18 straipsnis
18 straipsnis	19 straipsnis
19 straipsnis	20 straipsnis
20 straipsnis	21 straipsnis
21 straipsnis	22 straipsnis
22 straipsnis	23 straipsnis
23 straipsnis	24 straipsnis
24 straipsnis	25 straipsnis
25 straipsnis	26 straipsnis
25a straipsnis	27 straipsnis
26 straipsnis	28 straipsnis
27 straipsnis	29 straipsnis
27a straipsnis	30 straipsnis
28 straipsnio 1 dalis	31 straipsnio 1 dalis
28 straipsnio 2 dalies pirmas sakinys	31 straipsnio 2 dalies pirma pastraipa
28 straipsnio 2 dalies antras sakinys	31 straipsnio 2 dalies antra pastraipa
29 straipsnis	32 straipsnis
30 straipsnis	—
31 straipsnis	33 straipsnis
32 straipsnis	34 straipsnis
—	35 straipsnis
34 straipsnis	36 straipsnis
I priedas	I priedas
II priedas	II priedas
III priedas	IV priedas
IV priedas	V priedas
V priedas	III priedas

Top

Choose the experimental features you want to try